Antropologinė odontologija

7/26/2019 Antropologin odontologija

1/35

mogaus biologija

1. Antropologijos apibrimas ir tyrimo objektas.Antropologijos tyrimo metodai.

a)Antropologija (gr. anthropos mogus, logos mokslas)

pagal apibrim mokslas apie mog, mokslinis moni irmonijos tyrinjimas laiko ir erdvs poiriu.b)!bjektai"

#i$in antropologija"%mogaus vieta gamtojeArtimiausi mogaus giminai&iai (primatologija)Antropogene$ (ontogene$, 'ilogene$)Auksologija%mogaus populiaij vairov%mogaus adaptaijos *ultrin antropologija

+siologija-tnogra'ija

-tnologijaingvistikaAreologija/oiologija

)0etodai" 0okslinis metodas"

+roblemos iklimas-mpiriniai stebjimai (empirin in'ormaija, patvirtintakit stebtoj)2ipote$ (aikina stebjimus atsakymas problem.2ipote$ paremta turimais stebjimais, tikrinamaeksperimentais.)


2/35

-ksperimentas (ipote$s patikrinimas) turi btikontroliuojami visi kintamieji, eksperimentas turi btiuniversalus ir pakartojamas/ukuriama teorija eksperimentais patikrint ipote$ivisuma, paaikinanti problem. 3eorija tampa dsniu, kai

ji patikima ir universali. /tebjimas ir duomen rinkimas /tandartinis metodas nustatomi apraomieji (skopiniai)

ir matuojamieji (metriniai) poymiai #i$iologiniai metodai

2. Biologins ries svoka. Populiacijos svoka.

Ris tai grup morfologikai panaiorganizm, turini bendr kilm irgalini krymintis natraliomis slygomistarpusay!e"iologin #$endelio% populia&i!a integruota ienos ries indiid grup,

gyenanti to pat metu apibrto!eteritori!o!e bent ienos kartos gyenimotrukms bgy!e, ir realiai besikryminantitarpusay!e.'tatistin ar demogra(n populia&i!a tamtikro!e ieto!e gyenanti grup)

. Biologins evoliucijos varomosios jgos!evoliucijos "aktoriai#.

a# $utacijosb# Pasirinktins santuokosc# %evienodas vaisingumasd# $igracijos !imigracijos didina

populiacijos gen& 'srv'( emigracijos )

maina#


3/35

e# *en& drei"as !gen& kitimo tikimyb tuomaesn( kuo didesn populiacija#

"#%atrali atranka !stabili+uojan,ioji(balansuojan,ioji( kryptingoji( iskirian,ioji#

-. Primat& klasikacija. Pagrindini& primat&grupi& biologin ir ekologin c/arakteristika

a# 0aralyst 1 gyvnai !patys nesigaminamaisto mediag&( vartoja augal&pagamintas#ipas 1 c/ordiniai !turi c/ord( nervin'vam+del' ir iaunas#

Potipis 1 stuburiniai !c/orda virsta stuuru#0las 1 induoliai !pastovi kno temp.( knodanga 1 plaukai( pieno liaukos( gyvavediai(/eterodontija( diodontija#Brys 1 primatai

Pobris 1 pusbedions !Prosimiae# 1lapia nosis( gera uosl( trumpesnisbrendimo laikas( gyvena mediuose(naktiniai gyvnai( paplit3 tropik& A"rikoje($adagaskare( P45 A+ijoje( $alajuose6eimos 1 lemriniai( tupajiniai ir kt.

Pobris 1 bedions !7imiae# 1 tobulospsic/ikos primatai( gera binokulin rega(dieniniai gyvnai( sudtingi socialiniairyiai( ilgesnis brendimo ir vystymosilaikotarpis.o Anteimis 1 Pla,ianoss !naujojo

pasaulio 1 Amerika#. 8ant& "ormul

2.9..


4/35

o Anteimis 1 7iauranoss ! senojopasaulio 1 A"rika( 4uropa( A+ija#.8ant& "ormul 1 2.9.2. :eima 1 unbedions :eima 1 mogins bedions

!;ominoidai#Poeimis 1 *ibonaiPoeimis 1 tikrosios mogins

bedions !;ominidai#6*entis 1 orangutangai*entis 1 gorilos !didiausiamogbedion#*entis 1 impan+s!artimiausia mogui#

:eima 1 mogus


5/35

c# >ligocenas 1 siauranossd# $iocenas 1 mogins bedionse# Pliocenas 1 mogus atsiskiria nuo

bedions"#Pleistocenas 1 ;omo gentis

?. Plioceno ekologins slygos ir /ominidai.a# Plioceno epoc/oje A"rikoje klimatas

tapo gerokai sausesnis( sumajo mik& irpadaugjo savan&.

b# Plioceno /ominidai 1 australopit/ecus(ardipit/ecus. @isiems bdinga vaik,iojimas

dviem kojom( laisvos rankos( pritaikytosmanipuliuoti daiktais( ta,iau nedidels !rrorin tugenensis != mln. m.# 1 0enija Ardipit/ecus ramidus !=)- mln. m.#

c# Australopitek& gen,iai priklauso iosrys6 Australopit/ecus anamensis A. a"arensis !EFucyG( E7elamG# A. a"ricanus A. robustus

;omo /abilis !pereinamoji "orma tarpaustralopiteko ir ;omo#


6/35

C. Australopitek& biologin ir ekologinc/arakteristika.0aukols tris 1


7/35

pasidalijimas skatino kooperacij( mitybosypatumai skatino smegen& vystymsi irsociali+acij. arpin "orma tarp ;omo /abilis ir;omo erectus 1 ;omo rudol"ensis ir ;omoergaster.

99. Homo erectus6 biologins c/arakteristikos(pagrindins radimviets.8atuojamas 9()(- mln. m.( radimviets 1 Iavossaloje. @idutinio gio 1 9


8/35

*yveno prie


9/35

b# $ultiregionin kilms /ipote+ 1 ;omosapiens protvis skilo ' regionus( tadaskirtingose vietose evoliucionavo panaiulaiku.

9


10/35

vyrai 22)< !-# m.LL periodas

moterys =)


11/35

Poky,iai po gimimo

4 ima kpuoti plauiais4 persitarko krau!otaka #4si!ungia maasis

krau!o apytakos ratas%

4 fetalinis % keiiamasnormaliu #=b?% . (ziologin gelta4 irktel atkrinta po 1.@/ d)

Adikyst 'partus augimas #ilgis padid!a @, karto, o

soris . 0 kartus% Basyus imunitetas Cuo 1 mn) pradeda dygti dantys

?nkstyo!i aikyst baigia dygti pieniniai dantys usidaro priekinis momenlis

tolydio lt!a augimo tempai) kalbos formaimasis6

nuo pirm! met prelingistins kalbos#gugaimo% pereinama prieartikuliuotos6 @+.@; mn) aikas itariapirm od4)

?drenar&


12/35

'keleto brendimasFytini organ augimas

Gstrogenai6Riebalinio audinio kaupimasFytini organ augimas'keleto brendimas

Brogesteronas6Art liaukinio audinio formaimasis

2onadar&


13/35

Kolageno kokybs prastjimas: majakolageno molekuli sugebjimas

prisijungti vanden,dl to oda sausja ir praranda

elastingum

dl sutrikusios kraujotakos gali pradtiilti ir slinkti plaukai!

"ediag apykaitos ltjimas lsteli gliuko#s receptori jautrumo

majimas $polinkis sirgti cukriniudiabetu%

dl sultjusios mediag apykaitosorgani#me gali pagausti riebal!

Arau!otakos sistema&rterij sienelse ima kauptis

aterosklerotins plok'tels, todl maja arterij sieneli elastingumas

ir gali pakilti arterinis kraujosp(dis!"aja 'irdies re#ervins galimybs!Lud!imo aparatas

4 )aumen mass ir jgos majimas,raumen tonuso nykimas!

4 Krem#linio audinio nykimas ir j lydin*iossnari ligos $osteoartro#,

osteoc+ondro#%!4 o -. m! gali pradti mati kaulinio

audinio mas $osteoporo#%!4 "ajant raumen tonusui ir krem#linio

audinio kokybei, maja (gisApaimo sistema

4 lau*i elastingumo majimas4 lau*i gyvybins talpos majimas


14/35

M Jirkinimo sistema4 /erment gamybos ir aktyvumo

majimasM Nmuniteto silpimas0idjantis sergamumas

%erv& sistema61utim silpimasKlausos silpimas2oliaregyst $presbyopia%3konio ir uosls silpimas2rumpalaiks atminties silpimas

)eakcijos laiko ilgjimasFytin sistema

=ormon gamybos ma!imasFytini funk&i! silpimasAlimaksas

9?. Mmogaus ontogene+3 'takojantys eg+ogeniniai

ir endogeniniai "aktoriai.Cau!agimio sor4 4tako!antys eiksniai

prenataliniu laikotarpiu6

4 *enetika N-O4 $otinos sveikata N2-O4 %tumo eil N?O

4 $otinos amius N9O*enetiniai veiksniai postnataliniu laikotarpiu

4 Rieo ir epi(zi kaul!imas :-.O-I4 Pant dygimas 1-.O-I4 Fytinis brendimas #menar&


15/35

4 Aonstitu&i!aLoriniai veiksniai

4 "altymini kalori! trkumas4 "endras stresas4 >izinis aktyumas4 'o&ialin padtis

*yvenimo trukm3 'takojantys veiksniai4 *enetika6

v& amius !( m. u kiekvienus tv&metus#

kraujo grup !#

$oterika lytis !#4 Aplinka6

5ibotas kalorij& kiekis !# Atiaurus klimatas !)# 7tresas !)#

9. :iuolaikinio mogaus biologin 'vairov

!geograni& rasi& samprata( pagrindini& didi&j&ir ma&j& rasi& mor"ologin c/arakteristika#.a# 5as ) Bopulia&i!a #indiid grup%,

isiskirianti kokiu nors apibrtuparametru #Q 8poris9%Nndiid grup, pasiyminti (zinio tipopanaumais ir turinti bendr gyenimoar kilms areal

b# didiosios rass6 4uropidai $ongolidai %egridai

c# 4uropidai iesi ar kiek tamsesn oda


16/35

tiess ar banguoti plaukai gerai augantys barzda ir sai siaura aukta nosis, aukta nosies

aknis, siauros ners

nedidelis burnos plyys, plonosneatsikiusios lpos #orto&


17/35

tamsi oda, aki rainel ir plaukai banguoti ar raityti plaukai plati maai atsikiusi nosis, ema ar

idutin nosies aknis, plaios

ners didelis burnos plyys, plaios

atsiki lpos #pro&


18/35

4 'oris, kgGuropo!e +.:Fietuo!e :-,:

$oterys4 Tgis, &m

Basauly!e @/,-Guropo!e @//.@:Fietuo!e @1,1

4 'oris, kgGuropo!e /:.:-Fietuo!e 1-,1

2. Mmogaus kno sudjimo koordinats.a# Blataus.siauro sud!imo6

4urisomija 5 6eptosomija7rac+imor8ja 5 0olic+omor8ja

b# ?ktyios.pasyios mass6#raumenys% #riebalai%

c# $akrosomi!a .mikrosomi!ad# ?ndromor(!a .ginekomor(!a29. Populiariausios konstitucini& tip& klasikavimo

sc/emos !:eldono( 0re,merio#( j& privalumai irtrkumai.

0retsc/emer 7/eldonPiknikas !riebalai#

4ndomorkasAtletikas !raumenys#

$e+omorkasAstenikas !lieknas# 4ktomorkas

22. Mmogaus aklimati+acija ir adaptacija.Mmogaus biologiniai adaptaciniai tipai.

a# Mmogaus adaptacijos6


19/35

Aultrins adapta&i!os "iologins adapta&i!os6

o ?klimatiza&i!os #gr4tamimorfologiniai ir (ziologiniai

organizmo pokyiai%o ?dapta&i!os siaur!a prasme#kitimai populia&i!os genofonde%

b# ?klimatiza&i!os6 Ultraioletiniai spinduliai ?uktikalns

altas klimatas Aartas klimatas

c# ?dapta&i!os ekologiniaigradientai 2logerio dsnis vienos ries individai

ar,iau ekvatoriaus yra labiau pigmentuoti

"ergmanno dsnis vienos riesindividai apie ekvatori& yra smulkesni(negu gyvenantys auktesnse platumose

?lleno dsnis1 apie ekvatori&gyvenan,i& tos pa,ios ries individ&kno dalys yra labiau atsiki3( negugyvenan,i& auktesnse platumose

Antropologin odontologija

9. Antropologins odontologijos tyrimoobjektas ir metodai.

a)!bjektas"


20/35

dant morfologija, anatomija norma ir variacijos

populiacin odontologija (praeities ir dabartinspopuliacijos)

patologija (istorinis aspektas)dant!s ir elges!s"o nusidvjimaso dant naudojimas kaip instrumento tre#ioji

rankao dirbtins deformacijos estetiniai dal!kai)

teisminiai taik!mai"o am$iaus nustat!maso l!ties identifikacija (pal!ginti ribotos

galim!bs)o rasinio tipo nustat!maso individualios !pat!bs (personalin

identifikacija)o danties augimas ir v!st!masis (erupcija,

lauk modelio teorija, okliu%ija, simetrija)o dant po$!mi genetikao dant sistemos mikroevoliucija ir

makroevoliucijao primat ir &ominid l!ginamoji dant

anatomija'b)Metodai"

dontoskopija

dontometrija iti (&istologiniai, c&eminiai, rentgeniniai)

2. 8anties iorin sandara !pagrindinsdalys#.


21/35

a# @ainikas corona dentisb# 0aklelis cerviT dentisc# :aknis radiT dentis. 8anties vidin sandara !dentino( emalio

ir cemento ypatumai#.a# Uementas cementumb# 8entinas dentinumc# 4malis enamelum-. >rientacin odontologin terminija.

8anties paviri& nomenklatra.a# fa&ies mesialis

b# fa&ies distalisc# fa&ies lingualisd# fa&ies V

labialis bu&&alis estibularis #fa&ialis%

e# fa&ies o&&lusalis


22/35

pieniniai dantys ymimi raidmis,nuo ? iki G

c# Gduard $X


23/35

Cuolatiniai6 kadrantai ymimi nuo@ iki /, o dantys kadrante nuo @ iki; Bieniniai6 kadrantai ymimi nuo

iki ;, o dantys kadrante nuo @ iki =. Minduoli& dant& sistemos ypatumai.;omodontija ir /eterodontija.

a# $aksimali induoli& dant& "ormul.9.-.

b# ;eterodontija 1 mor"ologins dant&klass6 kandiai( iltys( kapliai( krminiai

c# 8iodontija 1 2 dant& kartosd# ekodontija !yra danties dalys 1

vainikas ir tt.#?. Ba+in induoli& dant& "ormul

U L9 P- $. Mmogaus pienini& ir nuolatini& dant&

"ormul.a# Pieniniai 2.9..2b# %uolatiniai 2.9.2.C. 0andi&( il,i&( kapli& ir krmini& dant&

vainik& bei akn& mor"ologija( anatominiaivariantai.

a# L91 pla,iausiais i vis& kandi&( $8 apie)Cmm( aknis !kaip ir vis& dant pakrypusi 'distalin3 pus3( kampo poymis 1 distaliniskampas bukesnis nei me+ialinis( turimamelionus !gumburliai ant jaun& kandi(emalio kreivumo poymis 1 emalis storesnis(labiau igaubtas me+ialinje pusje


24/35

b# L9 pats siauriausias i vis& kandi&(antras platesnis ir asimetrikas 1 distalinbriauna igauta( distalinis virutinis kampasbukesnis nei me+ialinis.

c# U 1 virutins ilties aknis pati ilgiausia(virutin iltis ilgesn u apatin3( virutinsvainikas apvalesnis( apatins 1 ploktesnis.Fieuviniame paviriuje yra lieuvinisgumburlis( na kandinio paviriaus( o tikvirn( su nuo jos prasidedan,iomisbriaunomis. @ainiko paviriuje yra keteros 1

vidurin ir onins !kartais prie distalinsonins keteros dar yra viena smulki ketera 1distalin papildoma ketera( bdingesnvyrams#( labiausiai atsiki3s vainiko takasme+ialinje pusje yra emiau nei distalinjepusje( todl me+ialinis kampas smailesnis(

distalinis 1 bukesnis.d# P 1 kapliai kandiniame paviriuje turi 2gumburlius. @irutini& kapli& prieanginisgumburlis yra rykesnis nei lieuvinis !9kaplio rykus skirtumas( 2 1 nerykus#( olieuvinis gumburlis yra pasisuk3s 'me+ialin3 pus3. @irutiniai kapliai yra suploti

$8 kryptimi( 9 virutinis kaplis gali turti 2aknis !prieangin3 ir lieuvin3#. Apatiniaikapliai apvalesni( prieanginis gumburlisdaug rykesnis u lieuvin'( turi po vienakn'( irint i skandio ploktumos 1distalin kaplio pus tolydesn( me+ialin

labiau igaubta( antrame kaplyje me+ialinpus auktesn nei distalin.


25/35

e# $ virutiniai. Fygiagretainio "ormos( turi- gumburlius( aknis !2 prieangins( 9lieuvin#( $8 apie 9 mm( @F 1 99)92 mm.*ali turti 0arabelio gumburl'.

$ apatiniai. rapecijos "ormos( turi

Documents

Antropologinė odontologija