Sienos ir saugumas

Vienas iš pagr indin ių Europos Sąjungos (ES) t iks lų – sukurt i v idaus s ienų netur inč ią erdvę , kur io je žmonės galėtų nevaržomai judėt i , gyvent i i r d i rbt i , ž inodami , kad jų te isės yra v isapusiškai gerbiamos i r kad užt ikr intas jų saugumas.

Atviros ir saugios Europos kūrimas

A P I E E U R O P O S S Ą J U N G O S

P O L I T I K Ą

TURINYS

Kodėl reikia bendrų sienas reglamentuojančių taisyklių?ES kaip laisvo judėjimo erdvė � � � � � � � � � 3

ES veiklaSienos kirtimui taikomos bendros ES taisyklės � � � � � � � � � � � � � � � � � 4

Kodėl turime bendradarbiauti, kad Europa būtų saugi?Saugi ES � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 7

ES veiklaBendros ES taisyklės visų saugumui užtikrinti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 8

Ateities perspektyvos � � � � � � � � � � � � 12

Daugiau informacijos � � � � � � � � � � � � 12

Apie Europos Sąjungos politiką. Sienos ir saugumas

Europos KomisijaKomunikacijos generalinis direktoratasPiliečių informavimas1049 BriuselisBELGIJA

Rankraštis atnaujintas 2014 m. lapkričio mėn.

Viršelio ir p. 2 nuotrauka: © Jupiterimages

12 p. — 21 x 29,7 cmISBN 978-92-79-41691-0doi:10.2775/25806

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2014

© Europos Sąjunga, 2014Leidžiama atgaminti. Naudoti arba atgaminti atskiras nuotraukas galima gavus tiesioginį autorių teisių turėtojų sutikimą.

Šioje leidinių serijoje paaiškinama, ką ES veikia įvairiose politikos srityse, kodėl ji imasi veiksmų

ir kokių rezultatų yra pasiekusi.

Leidinius galima rasti internete:

http://europa.eu/pol/index_lt.htmhttp://europa.eu/!ub99wG

Kaip funkcionuoja Europos Sąjunga12 Europos pamokų

Europos ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ES steigėjai

AplinkaBankininkystė ir finansai

BiudžetasEkonominė ir pinigų sąjunga bei euras

EnergetikaHumanitarinė pagalba ir civilinė sauga

ĮmonėsJūrų reikalai ir žuvininkystė

Klimato politikaKonkurencija

Kova su sukčiavimuKultūra ir audiovizualinė politika

Maisto saugaMigracija ir prieglobstis

MokesčiaiMoksliniai tyrimai ir inovacijos

MuitaiPlėtra

PrekybaRegioninė politika

Sienos ir saugumasSkaitmeninė darbotvarkė

Švietimas, mokymas, jaunimas ir sportasTarptautinis bendradarbiavimas ir vystymasis

Teisingumas, pagrindinės teisės ir lygybėTransportas

Užimtumas ir socialiniai reikalaiUžsienio ir saugumo politika

VartotojaiVidaus rinka

Visuomenės sveikataŽemės ūkis

APIE EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKĄ

3S I E N o S I R S A U G U M A S

Šengeno erdvė, laisvo judėjimo erdvė be vidaus sienų kontrolės, kuri šiuo metu apima didžiąją Europos dalį, yra vienas didžiausių ES laimėjimų. Žmonės gali laisvai vykti iš vienos Šengeno šalies į kitą ir jiems nebereikia pateikti kontrolei savo pasų. Šengeno erdvė atsirado 1985 m., kai penkios ES valstybės narės pasirašė Šengeno susitarimą ir taip pradėjo bendradarbiauti, kad panaikintų kontrolę prie vidaus sienų. Vėlesniais metais prie šio bendradarbiavimo prisijungė dauguma ES valstybių narių ir kelios ES nepriklausančios šalys. Tai reiškia, kad Šengeno klausimais bendradarbiaujančios šalys patikrinimų viena kitos pasienyje nebeatlieka.

Kadangi vidaus sienų kontrolės nebėra, Šengeno šalys turi tarpusavyje bendradarbiauti, kad šioje erdvėje užtikrintų saugumą. Jos taip pat turi dalytis atsakomybe už bendras išorės sienas ir bendradarbiauti jas valdant, todėl joms reikėtų užmegzti gerus bendradarbiavimo ryšius su ES ir Šengeno erdvei nepriklausančiomis kaimynėmis. Bendradarbiaujant Šengeno klausimais reikia bendrų išorės sienų kontrolės kriterijų, bendrų įvažiavimo į Šengeno erdvę taisyklių ir glaudesnio dalyvaujančių šalių policijos bendradarbiavimo.

Kodėl reikia bendrų sienas reglamentuojančių taisyklių?

ES kaip laisvo judėjimo erdvė

IE

UK

FR

NO

SE

FI

EE

LV

LT

PL

CZ

AT HU

HR

SK

RO

BG

EL

CYCYMT

DE

IT

LI

CH

BENL

PTES

IS

DK

SI

LU

CANARIAS (ES)

AÇORES (PT)

MADEIRA (PT)

ŠENGENO ERDVĖ 2013-07-01

Šengeno erdvei priklausančios ES valstybės

Šengeno erdvei nepriklausančios ES valstybės

Šengeno erdvei priklausančios ne ES valstybės

AT: AustrijaBE: BelgijaBG: BulgarijaCH: ŠveicarijaCY: KiprasCZ: ČekijaDE: VokietijaDK: DanijaEE: EstijaEL: GraikijaES: IspanijaFI: SuomijaFR: PrancūzijaHU: VengrijaIE: AirijaIS: IslandijaIT: ItalijaLI: LichtenšteinasLT: LietuvaLU: LiuksemburgasLV: LatvijaMT: MaltaNL: NyderlandaiNo: NorvegijaPL: LenkijaPT: PortugalijaRo: RumunijaSE: ŠvedijaSI: SlovėnijaSK: SlovakijaUK: Jungtinė Karalystė

4A P I E E U R o P o S S Ą J U N G o S P o L I T I K Ą

Šengeno šalys laikosi bendrų taisyklių, kaip atlikti asmenų patikrinimus jiems kertant išorės sienas ir išduoti trumpalaikes Šengeno vizas. Remdamasi šiomis bendromis taisyklėmis, ES gali veiksmingai kontroliuoti savo išorės sienas, užkirsti kelią grėsmėms jos saugumui, spręsti prekybos žmonėmis problemą ir geriau valdyti imigraciją (daugiau informacijos rasite knygelėje „Migracija ir prieglobstis“). Tuo pat metu, nustačius bendras atvykimo į Šengeno erdvę taisykles, sąlygos, kurių turi laikytis į ES įvažiuoti norintys ES nepriklausančių šalių piliečiai, yra skaidresnės.

Trumpalaikiam buvimui taikomos bendros taisyklės

Kitas bendradarbiavimo Šengeno klausimais aspektas yra bendra vizų politika, dėl kurios ne tik yra lengviau teisėtai atvykti į ES, bet ir padedama užtikrinti didesnį ES vidaus saugumą. Vizų kodeksu suderinamos trumpalaikių vizų (Šengeno vizų) išdavimui taikomos Šengeno šalių sąlygos ir tvarka. Pavyzdžiui, jame apibrėžiama, kaip turi būti pateikiamas prašymas išduoti vizą ir kaip nustatyti, kuri šalis atsakinga už jo nagrinėjimą. Ši Šengeno viza galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį, o jos turėtojui leidžiama laisvai keliauti visoje Šengeno erdvėje.

Ne visiems ES nepriklausančių šalių piliečiams reikia vizos, kad įvažiuotų į Šengeno erdvę. ES parengti bendri šalių, kurių piliečiams reikia vizos ir kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, sąrašai.

Slovakijos sienos apsaugos pareigūnas tikrina dokumentus prie Slovakijos ir Ukrainos sienos.

Bendros Šengeno vizos įklija.

© E

urop

os S

ąjun

ga

© E

urop

os S

ąjun

ga

ES veikla

Sienos kirtimui taikomos bendros ES taisyklės

Sienų kirtimas ir asmenų patikrinimas reglamentuojamas Šengeno sienų kodeksu. Visų pirma, jame išvardijami reikalavimai, kurių turi laikytis ES nepriklausančių šalių piliečiai, kad galėtų įvažiuoti į Šengeno erdvę ir joje būti daugiausiai tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį, pavyzdžiui, turėti galiojantį kelionės dokumentą bei galiojančią vizą (jei būtina) ir lėšų gyventi šalyje, į kurią vyksta, visą ketinamą joje praleisti laikotarpį. Šengeno sienų kodeksu Šengeno šalims taip pat suteikiama galimybė išimties tvarka atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę, bet tik tais atvejais, kai kyla rimta grėsmė jų viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, ir tik ribotą laikotarpį.

ES IŠORĖS SIENOS KIRTIMAS

12,6 mln. sienos kirtimų per savaitę (2009 m.)

73,5 %

11,3 %

15,2 %

Šaltinis: Europos Komisija.

(apskaičiuota remiantis ES valstybių narių tyrimu)

ES piliečiai arba laisvo judėjimo teise besinaudojantys asmenys

Ne ES piliečiai, kuriems taikomas bevizis režimas

Vizą turintys ne ES piliečiai

5S I E N o S I R S A U G U M A S

Be kita ko, taikoma išimtis šalims, su kuriomis ES yra pasirašiusi bevizio režimo susitarimus, arba asmenims, turintiems ypatingų teisių dėl dvišalių susitarimų, pavyzdžiui, dėl vietinio eismo per sieną. Ilgesniam kaip trijų mėnesių buvimo laikotarpiui ES valstybės narės ir toliau išduoda ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi remdamosi savo nacionalinėmis taisyklėmis.

Dėl ES vietinio eismo per sieną režimo ES valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus su ES nepriklausančiomis kaimyninėmis šalimis, kad supaprastintų sąlygas kirsti ES išorės sienas. Remiantis tokiais susitarimais, ES nepriklausančių šalių piliečiams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ir kuriems nuolat bei dažnai reikia kirsti ES išorės sienas, galima netaikyti reguliaraus tikrinimo kertant sieną arba jiems leidžiama vykti be Šengeno vizos. Dėl tokio bendradarbiavimo gerėja ne tik prekyba, bet ir kaimyninių regionų socialiniai bei kultūriniai mainai.

Informacijos mainai, kad išorės sienos būtų valdomos geriau

Kad geriau valdytų savo bendras išorės sienas, ES valstybės narės naudojasi bendromis informacinėmis sistemomis, kurios visos Šengeno erdvės nacionalinėms valdžios institucijoms suteikia galimybę lengvai keistis informacija.

Naudodamosi neseniai įdiegta antrosios kartos Šengeno informacine sistema (SIS II), šios valdžios institucijos gali veiksmingiau naudotis tam tikrų rūšių perspėjimais apie asmenis ir objektus (pavyzdžiui, informacija apie dingusius asmenis ir pavogtus arba prarastus automobilius, šaunamuosius ginklus ir tapatybės dokumentus) ir keistis atitinkama informacija. Joje įdiegta naujų funkcijų, pavyzdžiui, galima naudotis biometriniais identifikatoriais (pvz., pirštų antspaudų) ir naujų rūšių perspėjimais, be to, galima susieti skirtingus perspėjimus (pvz., perspėjimą apie asmenį ir transporto priemonę).

Naudodamosi Vizų informacine sistema (VIS) nacionalinės valdžios institucijos gauna informaciją apie prašymus išduoti Šengeno vizą ir susijusius sprendimus.

ŠENGENO VIZOS

VIZŲ REIKALAVIMAI ŠENGENO ERDVĖJE

18

15

13

11

9

6

3

02009 2010 2011 2012 2013

Šeng

eno

vizo

s vi

sam

epa

saul

yje

2009

–201

3 m

.

Milijonais

MetaiŠaltinis: Europos Komisija.

Schengen Area - visa requirements

Bendrose informacinėse sistemose tapatybei nustatyti naudojami pirštų antspaudai.

© E

urop

os S

ąjun

ga

Šengeno erdvė

Šengeno erdvei nepriklausančios ES valstybės

Vizos nereikalaujama

Vizos reikalaujama

oro uosto tranzitinė viza, kurios taip pat reikalauja visos Šengeno valstybės

6A P I E E U R o P o S S Ą J U N G o S P o L I T I K Ą

Be to, jos gali tikrinti biometrinių duomenų atitiktį (daugiausia pirštų antspaudų), kad patikrintų vizos turėtojų tapatybę ir nustatytų asmenis, kurie Šengeno erdvėje yra be tapatybės dokumentų arba su klastotais dokumentais. Dėl VIS ne tik lengviau išduoti vizas, bet ir paprasčiau kovoti su pažeidimais bei apsaugoti keliautojus. Pavyzdžiui, ja naudojantis galima nustatyti sukčiavimo atvejus.

Biometrinis atpažinimas, visų pirma pagal pirštų atspaudus, tampa vis svarbesne atpažinimo priemone. Tačiau įvairiose IT sistemose naudojamos biometrinių duomenų rinkimo technologijos gali labai skirtis. Todėl ES atlieka mokslinius tyrimus, siekdama sukurti naują biometrinių duomenų paieškos ir atpažinimo sistemą, kuria būtų paprasta naudotis, kuri būtų veiksminga, veiktų taip, kad nebūtų nusižengiama privatumo ar duomenų apsaugos standartams, ir kurią būtų nebrangu prižiūrėti bei ja naudotis.

Europos sienų stebėjimo sistema (EURoSUR) – tai informacijos mainų ir ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo su Frontex mechanizmas. Dėl jos ES valstybės narės gali geriau keistis informacija, koordinuoti savo išteklius ir reaguoti į incidentus prie išorės sienų. Dėl šio mechanizmo ES

valstybės narės taip pat gali geriau atremti tarpvalstybinį nusikalstamumą, užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui ir sumažinti jūroje žūvančių migrantų skaičių.

Šengeno vertinimo mechanizmas

Europos Komisija drauge su ES valstybėmis narėmis vertina, kaip taikomos sienų kontrolės, vizų politikos ir kitų su Šengeno erdve susijusių teisės aktų sričių taisyklės, pavyzdžiui, policijos bendradarbiavimo ir duomenų apsaugos. Šengeno vertinimo mechanizmas iš pradžių veikė kaip ES valstybių narių ekspertų tarpusavio vertinimas, Europos Komisijai atliekant stebėtojos vaidmenį. Dabar Europos Komisija koordinuoja šiuos vertinimus, kurie atliekami remiantis daugiametėmis ir metinėmis programomis, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis narėmis. Vertinama atliekant patikrinimus vietoje arba remiantis išsamiu klausimynu. ES valstybėms narėms, kuriose atlikus vertinimą nustatyta trūkumų, teikiamos rekomendacijos, kaip juos pašalinti.

ES lėšos išorės sienų valdymui

Kadangi išorės sienos bendros, visos ES valstybės narės turi investuoti į jų apsaugą, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos saugumas. Tačiau su sienų valdymu susijusios išlaidos kai kurioms valstybėms gali būti labai didelės, visų pirma toms, kurių sienos yra ir Europos Sąjungos išorės sienos ir todėl prie jų joms gali kilti ypatingų problemų dėl migracijos. Toms valstybėms, kurioms dėl bendrų išorės sienų kontrolės tenka sunki finansinė našta, padedama 2007–2013 m. Išorės sienų fondo ir 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo lėšomis.

Tulone (Prancūzija) įsikūręs Jūrų stebėjimo centras yra iš dalies finansuojamas Išorės sienų fondo lėšomis.

© E

urop

ean

Uni

on

Už VIS ir SIS II bei už prieglobsčio prašytojų pirštų antspaudų palyginimo IT sistemos EURODAC operacijų valdymą atsakinga Europos didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) (daugiau informacijos rasite knygelėje „Migracija ir prieglobstis“). Ateityje agentūra taip pat gali būti paraginta rengti ir valdyti kitas vidaus reikalų politikos srities IT sistemas, pavyzdžiui, atvykimo ir išvykimo sistemą bei registruotų keliautojų programą.

ES valstybėms narėms operatyviai bendradarbiauti valdant bendras išorės sienas padeda Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex). Ji koordinuoja įvairius veiksmus, pavyzdžiui, bendras operacijas prie ES valstybių narių jūrų ir sausumos sienų, ir paprašius į ES valstybes nares, kurioms prie išorės sienų kyla skubiai spręstinų išskirtinių sunkumų, siunčia iš nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų sudarytus skubios pasienio pagalbos būrius. Frontex taip pat palaiko ryšius su ES nepriklausančių šalių sienų valdymo institucijomis, kad dalytųsi informacija apie bendras grėsmes.

7S I E N o S I R S A U G U M A S

VIDAUS SAUGUMO FONDAS� SIENOS

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

Iš viso 2014–2020 m. (mln. eurų)

Šaltinis: Europos Komisija.

Milijonais

Pastaba: Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja taikant Vidaus saugumo fondo sienoms skirtą priemonę.

Jungtinė KaralystėSlovakijaSlovėnija

ŠvedijaRumunija

PortugalijaLenkija

NyderlandaiМalta

LatvijaLiuksemburgas

LietuvaItalijaAirija

VengrijaKroatijaGraikija

PrancūzijaSuomijaIspanija

EstijaDanija

VokietijaČekijaKipras

BulgarijaBelgija

Austrija

Europoje galima gyventi palyginti saugiai. Tai užtikrinant svarbų vaidmenį atlieka nacionalinės teisėsaugos institucijos, t. y. policijos ir muitinės pareigūnai, bei atitinkamos teisminės institucijos. Tačiau Europos piliečiai, įmonės ir net valdžios institucijos gali tapti tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, terorizmo,

Kodėl turime bendradarbiauti, kad Europa būtų saugi?

Saugi ES

ES sudaro paprastesnes sąlygas tarptautiniam policijos bendradarbiavimui.©

Eur

opos

Sąj

unga

elektroninių nusikaltimų arba krizių ir nelaimių aukomis. Šios grėsmės ne tik įvairios ir tarpusavyje susijusios, bet ir tampa vis sudėtingesnės, o jų mastas plečiasi. Todėl ES stiprina valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, kad sukurtų visapusiškas priemones, kurios būtų taikomos įvairiose šalyse ir teismų sistemose, jei kiltų grėsmė saugumui. Tam reikia gerinti tarptautinį ES valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, visų pirma keitimąsi informacija.

2007–2013 m. iš Išorės sienų fondo skirta 1 856 mln. eurų nacionalinio ir ES lygmens veiksmams, kuriais siekiama valdyti patikrinimus kertant sieną, stebėjimą ir asmenų srautus prie išorės sienų, gerinti konsulinių įstaigų veiklą ir remti bendrą vizų politiką, kad teisėtai keliauti būtų lengviau ir būtų sprendžiamos neteisėto sienos kirtimo bei sukčiavimo vizomis problemos. Dėl šių veiksmų, ypač dėl greitesnių keleivių patikrinimų ir sienų stebėjimo sistemų modernizavimo, labai pagerėjo ES valstybių narių sienų kontrolė.

Naujos finansinės programos laikotarpiu (2014–2020 m.) iš Vidaus saugumo fondo (sienų ir vizų priemonė) bus skirta 2 764 mln. eurų su išorės sienų valdymu susijusiems veiksmams finansuoti, taip pat yra galimybė finansuoti anksčiau įsigytų sistemų ir įrangos eksploatavimo išlaidas. Lėšų taip pat skirta ES valstybėms narėms padėti įsigyti įrangą bendroms Frontex operacijoms, konsuliniam bendradarbiavimui ir pažangiam sienų valdymui (atvykimo ir išvykimo sistema bei registruotų keliautojų programa).

Kitas pagalbos išorės sienų valdymui šaltinis yra ES saugumo mokslinių tyrimų programa, nors jos perspektyva ir ilgalaikė. Sienų saugumo srityje pagal programą sprendžiami įvairūs klausimai, pradedant jūrų priežiūra, patikrinimais pasienyje, baigiant novatoriškų tapatybės kortelių kūrimu ir kontrabandinių prekių aptikimu. Puikus pavyzdys – projektas CLoSEYE, kurio

tikslas – Europos Sąjungai parengti veiklos ir techninę sistemą, dėl kurios padidėtų ES išorės sienas stebinčių institucijų informuotumas apie padėtį ir reagavimo pajėgumas.

8A P I E E U R o P o S S Ą J U N G o S P o L I T I K Ą

ES valstybių narių bendradarbiavimo su saugumu susijusiais klausimais pagrindas – ES vidaus saugumo strategija. Į ją įtraukti veiksmai, skirti skubiausiai įveiktinoms ES saugumui kylančioms grėsmėms. Šiais veiksmais siekiama penkių pagrindinių strateginių tikslų: išardyti nusikaltėlių ir teroristų tinklus, spręsti radikalizacijos ir verbavimo problemą, apsaugoti piliečius, įmones ir visuomenę nuo elektroninių nusikaltimų, stiprinti bendrų išorės sienų valdymą ir gerinti ES pasirengimą krizėms bei gebėjimą į jas reaguoti.

Kova su organizuotu nusikalstamumu

Nusikaltėlių tinklai ne tik veikia tarptautiniu mastu, bet ir dažnai vykdo įvairią nusikalstamą veiklą tuo pačiu metu – užsiima prekyba žmonėmis, narkotikais arba šaunamaisiais ginklais, pinigų plovimu arba padirbinėjimu. Pavyzdžiui, šie tinklai gali plauti iš vienos nusikalstamos veiklos gautus pinigus, kad finansuotų kitą savo veiklą. Už šių nusikaltėlių persekiojimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir toliau atsako ES valstybės narės. ES užduotis – padėti valstybėms narėms veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu stiprinant tarpvalstybinį jų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, padedant ES agentūroms, pavyzdžiui, Europos policijos biurui (Europolui), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniui (Eurojustui) ir Europos policijos koledžui (CEPoL), derinant jų baudžiamosios teisės praktiką, vykdant tardisciplinine žvalgyba grindžiamą policijos veiklą ir užtikrinant tvirtesnius informacijos mainus bei mokymą. Pagal naują mokymo metodą, kaip nustatyta Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemoje (LETS), visų rangų teisėsaugos pareigūnams (policininkams, sienų apsaugos ir muitinės pareigūnams, taip pat, prireikus, kitiems valstybės pareigūnams, pavyzdžiui, prokurorams) siekiama suteikti žinių ir gebėjimų, kurių jiems reikia siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir su juo kovoti. Nusikaltėliai turi būti patraukti į teismą nepriklausomai nuo šalies, kurioje jie įsikūrę arba kurioje įvykdė nusikaltimą.

Prekyba žmonėmis – tai mūsų laikų vergija. Vien ES įvairiais tikslais – seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, priverstinio elgetavimo, buitinės vergovės arba siekiant išimti organus – kasmet parduodami keli šimtai tūkstančių žmonių. ES suderino valstybių narių baudžiamuosius įstatymus dėl kovos su prekyba žmonėmis, taip pat užtikrindama tvirtas aukų apsaugos nuostatas. ES valstybės narės privalo sudaryti specialias

sąlygas ypač pažeidžiamoms aukoms ir gali nebausti aukų, kurias nusikalsti vertė jas pardavę asmenys. ES prekybos žmonėmis problemą sprendžia taikydama visapusišką ir daugiasritę metodiką. Ši metodika grindžiama žmogaus teisėmis, atsižvelgiama į skirtingas lytis, daug dėmesio skiriama aukų interesams ir vaikų poreikiams. Remiamas nacionalinių pranešėjų bei lygiaverčių mechanizmų vaidmuo ir pilietinės visuomenės įtraukimas į atitinkamus procesus. ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius gerina koordinavimą ir derinimą, taip pat numato bendras strategines politikos gaires, kaip kovoti su prekyba žmonėmis, ES institucijoms ir agentūroms, ES valstybėms narėms, ES nepriklausančioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

ES kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainė – išsamus informacijos šaltinis specialistams, pilietinei visuomenei, akademinei bendruomenei ir kitiems asmenims, sprendžiantiems su prekyba žmonėmis susijusias problemas.

ES taip pat kovoja su seksualiniu vaiku išnaudojimu ir seksualine prievarta prieš juos, racionalizuodama veiksmus, kurių imasi valstybės narės persekiodamos nusikaltėlius ir apsaugodamos aukas. Visų pirma svetainėje atkreipiamas dėmesys į naujus reiškinius, tokius kaip interneto naudojimas vaikams suvilioti, kai nusikaltėliai apsimeta vaikais, kad su jais susidraugautų ir prieš juos panaudotų seksualinę prievartą.

Internetui tampant vis svarbesne mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – naudojamės internetinės bankininkystės paslaugomis ir juo apsiperkame – didėja elektroninių nusikaltimų pavojus. Elektroniniai nusikaltimai – palyginti nerizikinga, bet pelninga veikla, kurios sienos nesulaiko. Jie gali būti vykdomi plačiu mastu ir per didelį atstumą. Internetinio sukčiavimo ir išpuolių, tokių kaip tapatybės vagystė, neskelbtinų duomenų vagystės įtikinant juos atskleisti, brukalai, kompiuterių virusai ir elektroniniai įsilaužimai, taikiniais gali tapti asmenys, įmonės, valdžios institucijos ir net visa visuomenė. Per naudojantis botnetais (virusais užkrėstų

ES veikla

Bendros ES taisyklės visų saugumui užtikrinti

Internetas palengvina gyvenimą, bet dėl jo kyla ir naujų grėsmių piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms.

© iStockphoto/Jean G

ill

9S I E N o S I R S A U G U M A S

kompiuterių, kuriuos to nežinant jų savininkams kontroliuoja kitas kompiuteris, grupėmis) vykdomus išpuolius gali būti itin pakenkta informacinėms sistemoms ir infrastruktūrai. ES remia nacionalinių valdžios institucijų operatyvinį bendradarbiavimą kovojant su elektroniniais nusikaltimais tokiomis priemonėmis kaip informuotumo didinimas, mokymai ir mokslinių tyrimų veikla. Ji taip pat koordinuoja ES valstybių narių veiksmus siekiant apsaugoti visas piliečiams internetu teikiamas paslaugas ir kovos su sukčiavimu bei padirbinėjimu, susijusiais su negrynosiomis mokėjimo priemonėmis, veiksmus. Be to, ES suderino valstybių narių priemones, kurių paskirtis – apsaugoti informacines sistemas nuo kibernetinių išpuolių. Europos policijos biuro (Europolo) ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3) taip pat padeda apsaugoti Europos piliečius ir įmones nuo elektroninių nusikaltimų keliamų grėsmių telkdamas praktinę patirtį ir informaciją, teikdamas paramą atliekant baudžiamuosius tyrimus ir skatindamas ieškoti visai ES bendrų sprendimų bei didindamas informuotumą apie elektroninius nusikaltimus visoje Europos Sąjungoje.

Neteisėti narkotikai asmenų ir visuomenės sveikatai ir saugumui Europos Sąjungoje kelia didžiausią grėsmę. Kasmet maždaug 6 100 europiečių miršta nuo perdozavimo, o dar 1 700 miršta nuo ŽIV (AIDS), kuriuo užsikrėtė vartodami narkotikus. Šimtai tūkstančių žmonių dėl narkotikų turi rimtų sveikatos problemų. Narkotikų tebevartojama daug: neteisėtų narkotikų yra vartoję ketvirtadalis ES suaugusiųjų (80 mln.). Prekyba narkotikais yra pati didžiausia nusikalstama rinka pasaulyje ir vienas iš pagrindinių grynųjų pinigų šaltinių nusikalstamoms grupuotėms. Narkotikų problema Europoje sparčiai aštrėja: prekybos būdai ir maršrutai greitai keičiasi, o nauji narkotikai plinta neregėtu greičiu. ES aptikta daugiau kaip 360 naujų narkotikų, t. y. daugiau negu yra nustatytų neteisėtų narkotikų (234). Nauji narkotikai dažnai parduodami kaip teisėtos alternatyvos neteisėtiems narkotikams (teisėtos svaigiosios medžiagos), nors dauguma jų niekada nebuvo išbandyti su žmonėmis ir gali būti tokie pat pavojingi, kaip neteisėti narkotikai. ES ir jos valstybių narių vyriausybėms tenka svarbus vaidmuo siekiant spręsti narkotikų problemą. Dėl ES teisės aktų naujus narkotikus paprasčiau aptikti, įvertinti riziką ir juos uždrausti, taip pat skatinama kovoti su narkotikų prekyba.

Vykdant ES finansuojamus projektus padedama rengti novatoriškus prevencijos arba veikimo metodus, siekiant mažinti narkotikų vartojimą ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą prekybai sutrukdyti. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) ES ir valstybėms narėms teikia informaciją apie narkotikus ir narkomaniją Europoje siekdamas remti veiksmingą narkotikų problemos sprendimą.

ES kreipia savo veiksmus į nusikaltėlių tinklams skaudžiausią vietą – jų finansinį pelną. Ji padeda valstybėms narėms geriau kovoti su pinigų plovimu, korupcija ir klastojimu bei veiksmingai konfiskuoti nusikaltėlių turtą.

Pinigų plovimas – tai nusikalstamu būdu įgytų pajamų „švarinimas“ siekiant paslėpti jų neteisėtą kilmę. ES sprendžia šią problemą reguliuodama finansų įstaigų veiklą, pavyzdžiui, reikalaudama, kad jos praneštų apie visus įtartinus arba neįprastus sandorius. ES taip pat suderino valstybių narių baudžiamąsias sankcijas už pinigų plovimą.

Su organizuotu nusikalstamumu glaudžiai susijusi korupcija. Dažnai dėl jos lengviau veikti neteisėtoms rinkoms (pvz., nelegalių cigarečių, prekybos žmonėmis, narkotikų, prostitucijos), kurios dažniausiai kelia grėsmę net keliuose regionuose. 2014 m. ES paskelbė savo pirmąją Kovos su korupcija ataskaitą, kurioje koncentruojamasi į viešąjį pirkimą ir yra kiekvienai iš 28 ES valstybių narių skirti skyriai. Ataskaitoje akcentuojami gerosios praktikos pavyzdžiai bei sritys, kuriose reikia patobulinimų, ir siūlomi konkretūs veiksmai, skirti veiksmingiau užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti. Be to, ES yra įsipareigojusi integruoti kovos su korupcija priemones į vidaus ir išorės politiką, taip pat Europos semestrą (ekonominės politikos koordinavimo ciklą), ES plėtros ir kaimynystės politiką.

Klastojimas – pasaulinė problema, kurios ekonominės ir socialinės pasekmės didelės. Pavyzdžiui, 2009 m. prie ES išorės sienų esančių muitinių pareigūnai užkirto kelią per 43 500 bandymų įvežti prekes (iš viso 118 mln. gaminių), kuriomis, kaip įtarta, buvo pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Be to, suklastoti maisto produktai,

Organizuotas nusikalstamumas – nepaprastai pelningas verslas. Finansinis nusikaltėlių pelnas turi būti konfiskuotas.

Suklastoti vaistai gali kelti rimtą pavojų sveikatai ir saugai.

© c

cvis

ion.

de©

Europos Sąjunga

10A P I E E U R o P o S S Ą J U N G o S P o L I T I K Ą

ES strategijoje dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai numatyti bendri standartai ir priemonės, kuriais ES valstybės narės gali geriau užkirsti kelią šiems reiškiniams. ES dėmesį sutelkia į konkrečius veiksmus, kurie gali suteikti papildomos vertės tarptautinio, nacionalinio ir vietos lygmens pastangoms užkirsti kelią radikalizmo virtimui terorizmu bei smurtiniu ekstremizmu ir kuriais skatinamas svarbus bendradarbiavimas dėl tinkamo atsako visoje ES.

Pilietinės visuomenės ir gyventojų, kurie turi tiesioginių ryšių su pažeidžiamais asmenimis arba grupėmis, dalyvavimas gali remtis įvairiomis priemonėmis ir ištekliais. Informacijos apie radikalizaciją tinklas telkia su radikalizmo skatinimu kovojančius specialistus. Jie gali keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir kaupti žinias bei patirtį.

Kova su terorizmo finansavimu taip pat yra vienas iš svarbiausių ES kovos su terorizmu strategijos elementų. ES parengė įvairių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią teroristams gauti finansavimą ir atimti iš jų galimybę dalyvauti nusikalstamoje veikloje.

Pastaraisiais metais dauguma teroristų išpuolių buvo vykdomi naudojant sprogmenis – paprastai pasigamintus namų sąlygomis iš plačiai paplitusių ir visuomenei prieinamų cheminių produktų. Todėl ES siekia sumažinti galimybes gauti tokius cheminių medžiagų pradinius junginius ir pasirūpinti didesniu sprogmenų bei bomboms gaminti naudojamos įrangos saugumu, kad teroristai negalėtų jais pasinaudoti. ES sprogmenų saugumo didinimo veiksmų plane numatomi konkretūs veiksmai, kaip užkirsti kelią neteisėtam sprogmenų naudojimui, nustatyti tokius atvejus ir į juos reaguoti.

Taip pat išlieka didelė teroristinių išpuolių naudojant chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) medžiagas grėsmės rizika. ES ChBRB veiksmų plano bendras tikslas – sumažinti netyčinių, gamtinių ir tyčinių ChBRB incidentų grėsmę ir žalą, be kita ko,

Vykdydami išpuolius teroristai dažnai naudojasi namų sąlygomis pasigamintais sprogmenimis.

© F

lyin

g Co

lour

s Lt

d/D

igita

l Vi

sion

/Get

ty Im

ages

Europos policijos biuras (Europolas) padeda ES valstybėms narėms kovoti su sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu. Kaip kriminalinės žvalgybos agentūra, jis renka, analizuoja ir skleidžia informaciją apie nusikaltėlių ir teroristų tinklus bei praneša apie organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tendencijas ES. Europolas taip pat teikia operatyvinę pagalbą ES valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir koordinuoja bendrus tarptautinius ES valstybių narių tyrimus.

Europos policijos koledžas (CEPOL) remia tarptautinį bendradarbiavimą ir informacijos mainus teikdamas mokymus ES valstybių narių teisėsaugos darbuotojams. Taip siekiama užtikrinti, kad jie žinotų apie tarptautinio bendradarbiavimo priemones ir kaip jomis naudotis.

vaistai, trąšos, kūno priežiūros priemonės ir vaikams skirti gaminiai gali kelti rimtą pavojų sveikatai ir saugai. Šiandien suklastotus gaminius platinti ne tik lengviau, nes vis daugiau naudojamasi internetu, ši veikla yra ir itin pelningas bei mažos rizikos verslas. Siekiant sustabdyti klastočių platinimą ES, buvo sugriežtintas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas: dabar kovodamos su klastotojais ES valstybės narės gali naudotis nebaudžiamosiomis sankcijomis ir priemonėmis.

Iš nusikaltimų gautų lėšų ir kito turto susekimas ir konfiskavimas – efektyvus būdas trukdyti nusikalstamoms grupuotėms veikti ir apskritai atgrasyti nuo nusikalstamos veiklos. Atgautų lėšų panaudojimas socialiniais tikslais ir teisėsaugai stiprinti, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams, naudingas visai visuomenei.

Kova su terorizmu

Terorizmo grėsmė sienų nepaiso. Europos laisvo judėjimo erdvėje ES valstybės narės privalo veikti darniai, kad apsaugotų visuomenės demokratines vertybes ir savo piliečių teises bei laisves. Šiuo tikslu parengtos ES kovos su terorizmu strategijos tikslai keturi:

• užkirsti kelią teroristinei radikalizacijai ir teroristų verbavimui;

• apsaugoti piliečius ir ypatingos svarbos infrastrukturą;

• persekioti teroristus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

• atsakyti i teroristų išpuolius, kad jų padariniai būtų sumažinti iki minimumo.

Kad būtų užkirstas kelias teroristų išpuoliams, itin svarbu išrauti terorizmą su šaknimis, t. y. neleisti, kad žmonės taptų teroristais ir kad atsirastų naujų teroristų kartų.

11S I E N o S I R S A U G U M A S

sustiprinant aptikimo pajėgumus ir didinant parengties bei reagavimo pajėgumus.

Dėl teroristinių išpuolių taip pat gali kilti įvairių krizių, pavyzdžiui, gali būti sutrikdytas ypatingos svarbos infrastruktūros veikimas (kaip ir gaivalinių nelaimių atvejais). Pakenkus ypatingos svarbos infrastruktūrai, kuri būtina gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms palaikyti, ir kitaip ją sutrikdžius gali kilti pavojus ES ir jos piliečių saugumui bei gerovei. ES yra parengusi Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP), kurią sudaro įvairios priemonės, iš kurių viena yra bendra paskirtųjų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, visų pirma energetikos ir transporto sektoriuose, apsaugos poreikių vertinimo metodika.

Dialogas ir bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis

ES dalyvauja dialoguose politikos klausimais ir bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Jungtinės Tautos, siekdama veiksmingai spręsti bendrus saugumo uždavinius ir reikalus. Tam ES gali pasinaudoti ir savo visame pasaulyje esančių 140 delegacijų tinklu. Jos atsakingos už atstovavimą ES ir jos piliečių interesams užsienyje. Taip užtikrinama, kad galimos grėsmės Europos vidaus saugumui būtų šalinamos iš pat pradžių, kol jos dar nepasiekė ES teritorijos. Tokiu būdu pasirūpinama ir tuo, kad kovos su nusikalstamumu ir terorizmu veiksmai būtų visiškai suderinami su bendra ES išorės politika ir ją papildytų.

Saugumo srityje ES bendradarbiauja su jai nepriklausančiomis šalimis naudodama kelių rūšių priemones. Tai politinės priemonės (dvišaliai ir regioniniai dialogai politikos klausimais, veiksmų planai ir saugumo strategijos, kaip antai dėl Sahelio regiono arba Somalio pusiasalio), teisinės priemonės (pvz., tarptautinės konvencijos terorizmo, narkotikų, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityse), ES civilinės misijos ES nepriklausančiose šalyse pagal bendrąją saugumo ir gynybos politiką ir finansinė parama bei gebėjimų stiprinimas pagal ES išorės bendradarbiavimo priemones (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, Europos kaimynystės priemonė, Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Europos plėtros fondas, stabilumo priemonė).

Užkirsti kelią nelegaliai migracijai, kovoti su ja ir išnaikinti prekybą žmonėmis taip pat yra tarp ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą, kuris suteikia bendrą pagrindą išorės migracijos ir prieglobsčio politikai, prioritetų (daugiau informacijos apie tai rasite knygelėje „Migracija ir prieglobstis“).

ES lėšos kovai su nusikalstamumu ir terorizmu

Pagal bendrąją programą „Saugumas ir laisvių apsauga“ 2007–2013 m. buvo remiamas Europos tarpvalstybinis bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu bei jiems užkertant kelią. Tai buvo daroma vykdant specialias programas: „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, pagal kurią skirta 600 mln. eurų veiksmams, kuriais daugiausia dėmesio skirta nusikalstamumo prevencijai, teisėsaugai ir operatyviniam bendradarbiavimui, ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, pagal kurią skirta 140 mln. eurų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai ir krizių valdymui.

Siekiant toliau užtikrinti aukštą saugumo lygį ES iš Vidaus saugumo fondo (policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su ja bei krizių valdymo priemonė) 2014–2020 m. bus skirta šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų finansuoti kovos su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, veiksmams, teisėsaugos institucijų ir kitų ES valstybių narių nacionalinės valdžios institucijų veiklos koordinavimo bei bendradarbiavimo stiprinimui. Iš šio fondo taip pat bus padedama stiprinti ES valstybių narių ir Europos Sąjungos pajėgumą veiksmingai valdyti su saugumu susijusią riziką bei krizes ir apsaugoti žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo teroristinių išpuolių bei kitų su saugumu susijusių incidentų.

VIDAUS SAUGUMO FONDAS� POLICIJA

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Iš viso 2014–2020 m. (mln. eurų)

Šaltinis: Europos Komisija.

MilijonaisPastaba: Danija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja taikant Vidaus saugumo fondo policijai skirtą priemonę.

Jungtinė KaralystėSlovakijaSlovėnija

ŠvedijaRumunija

PortugalijaLenkija

NyderlandaiМalta

LatvijaLiuksemburgas

LietuvaItalijaAirija

VengrijaKroatija

VokietijaPrancūzija

SuomijaIspanija

EstijaDanija

VokietijaČekijaKipras

BulgarijaBelgija

Austrija

12A P I E E U R o P o S S Ą J U N G o S P o L I T I K Ą

Šengeno erdvės – daugumą Europos apimančios laisvo judėjimo zonos – sukūrimas yra vienas iš didžiausių ir akivaizdžiausių ES laimėjimų. Dėl jos Europos ir ES nepriklausančių šalių piliečių, kurie gali laisvai keliauti šioje bendroje teritorijoje, judėjimo į kitas šalis mastas neturi precedento. Ji taip pat labai svarbi didinant ES valstybių narių ekonomikos augimą ir gerovę. Per neseniai įvykusius ir būsimus Šengeno erdvės plėtros etapus asmenų judėjimo laisvė dar labiau plėtojama. ES ir toliau paprastins teisėto atvykimo į jos valstybių narių teritoriją sąlygas, kartu imdamasi priemonių užtikrinti, kad jos išorės sienos išliktų saugios. Šiuo tikslu bus sukurta sistema, pagal kurią Europos sienų valdymo agentūra Frontex galės sutelkti visų ES valstybių narių išteklius ir suformuoti Europos sienos apsaugos pareigūnų būrius, kurie galėtų greitai imtis veiksmų.

Tarpvalstybinis nusikalstamumas ir terorizmas tebekelia pavojų Europos Sąjungos vidaus saugumui, todėl būtinas aiškus ir visapusiškas atsakas. ES veiksmais bus

stiprinamas ES valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, ypač siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, kontrabanda, elektroniniais nusikaltimais ir korupcija. Siekdama kovoti su terorizmu ir radikalizacija ES apibrėš priemones, kurios turės konkretų poveikį tokiems klausimams, kaip užsienio kovotojai. Europos piliečiai, išvykę į užsienį, kad prisijungtų prie teroristinių organizacijų, grįždami kelia didžiausią grėsmę ES vidaus saugumui tiek dėl radikalizacijos ir verbavimo, tiek dėl gebėjimo imtis teroristinių išpuolių. ES taip pat stengiasi sukurti keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo sistemą. Šie duomenys – tai oro transporto bendrovėms atliekant įprastas operacijas surenkama informacija, pavyzdžiui, registravimo būdas ir visas kelionės maršrutas. Jie yra svarbūs siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu. Pavyzdžiui, dėl PNR duomenų tvarkymo galima nustatyti, kur juda užsienio kovotojai, išvykstantys iš ES arba grįžtantys į ją lėktuvu. ES masto sistema ES tvarkant PNR duomenis bus taip pat užtikrinama tinkama nuosekli apsauga.

NA-04-148-63-LT-C

Daugiau informacijos

ISBN 978-92-79-41691-0doi:10.2775/25806

X Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainė: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs X Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo

agentūros svetainė: http://frontex.europa.eu X Europos didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūra: http://www.eulisa.europa.eu X ES kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainė: http://ec.europa.eu/anti-trafficking X Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro svetainė: http://emcdda.europa.eu X Europos policijos biuro svetainė: https://www.europol.europa.eu X Europos policijos koledžo svetainė: http://www.cepol.europa.eu X Turite klausimų apie Europos Sąjungą?

Jums padėti gali tarnyba „Europe Direct“� Tel. 00 800 6 7 8 9 10 11, http://europedirect.europa.eu

Ateities perspektyvos

ES saugumo mokslinių tyrimų programa taip pat remiamas naujoviškų sprendimų, kaip kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu, kūrimas. Siekiant bendro tikslo – užtikrinti didesnį piliečių saugumą – programa sprendžiami ir tokie klausimai, kaip miestų saugumas, teismo ekspertizė, apsauga nuo su ChBRBS (cheminėmis,

biologinėmis, radiologinėmis, branduolinėmis medžiagomis ir sprogmenimis) susijusio pavojaus, kovos su terorizmu žvalgyba ir teisėsaugos technologijos. Geras šių investicijų pavyzdys yra projektas EDEN, kuris apima visą ChBRBS ciklą (prevenciją, parengtį, reagavimą ir atstatymą) ir kuriuo siekiama plėtoti ir užtikrinti ES atsparumą.