APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMŲ PASYVIAISIAIS SORBENTAIS …gamta.lt/files/Aplinkos_oro_kokybes_tyrimu_Pasyviais... · PROGRAMOS VILNIAUS MIESTE ATASKAITA UŽ 2004-2005 M. (2004 08

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMŲ PASYVIAISIAIS SORBENTAIS PROGRAMOS VILNIAUS MIESTE ATASKAITA UŽ 2004-2005 M.

(2004 08 10 sutarties Nr. 4F-72 ataskaita)

Vilnius, 2005

1. BENDROJI DALIS

Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais programa yra bendros Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 2003, Nr.103-4618), dalis, į kurios vykdymą yra įtrauktos miestų ir rajonų savivaldybės, regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūra.

Pagal aplinkos oro kokybės direktyvų bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus (1 priedas) nuolatiniai automatizuoti matavimai yra pagrindinis oro kokybės vertinimo būdas ten, kur užterštumo lygis viršija nustatytus kriterijus (viršutinę vertinimo ribą), tačiau tokių oro kokybės tyrimų stočių eksploatacija reikalauja didelių išlaidų. Aplinkos oro kokybės tyrimai pasyviais sorbentais yra vienas iš būdų įvertinti oro kokybę tose teritorijose kur neatliekami nuolatiniai matavimai. Vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ nuostatomis, orientacinius (indikatorinius) oro kokybės tyrimus galima atlikti vykdant matavimus, tolygiai juos paskirsčius per metus taip, kad matavimų trukmė sudarytų ne mažiau 14% metų laiko. Tam tikslui tinka pasyviųjų sorbentų panaudojimas ypač, kai reikia įvertinti integruotą teršalo koncentracijos lygį per ilgesnį laiko periodą.

Gauti rezultatai leidžia detaliau įvertinti užterštumo lygį aglomeracijų ir zonos vietovėse, kuriose neatliekami nuolatiniai automatiniai oro taršos matavimai bei parinkti tolesnius tyrimo metodus. Teritorijose, kur užterštumo lygis yra aukščiau viršutinės vertinimo ribos, yra privalomi nuolatiniai oro kokybės tyrimai, o kur užterštumo lygis yra žemiau žemutinės vertinimo ribos, gali būti naudojamas vien tik modeliavimas arba indikatoriniai matavimai. Kai nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų, vertinant oro kokybę, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimų duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių.

Vykdant aplinkos oro kokybės tyrimus pasyviaisiais sorbentais, buvo laikomasi Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintais dokumentais:

Lietuvos standartas LST EN 13528-1 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai”.

Lietuvos standartas LST EN 13528-2 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai”.

Lietuvos standartas LST EN 13528-3 “Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas”.

* * *Vykdant aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviaisiais sorbentais programą Vilniaus mieste,

2004-2005 m. buvo numatyta įvertinti aplinkos oro teršalų – sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) - vidutines koncentracijas aplinkos ore. Iš lakiųjų organinių junginių analizuojami šie teršalai: benzenas C6H6; toluenas C6H5CH3; etilbenzenas; (para-; meta-; orto-) ksilenas C6H4(CH3)2.

Sieros dioksidas (SO2). Normaliomis sąlygomis tai yra bespalvės, sunkesnės už orą dujos, turinčios skvarbų kvapą. Jos gerai skaidosi ir tirpsta vandenyje sudarydamos rūgštų tirpalą, kuris reaguodamas atmosferoje su deguonimi virsta sieros rūgštimi. Į atmosferą gali patekti tiek dėl žmogaus veiklos tiek dėl natūraliai vykstančių procesų (pvz., vulkaninės veiklos). Daugiausia SO2

išsiskiria deginant sieros turintį kurą, pavyzdžiui, anglį, orimulsiją ir kt. naftos produktus. Šio teršalo emisijos dėl transporto yra nežymios, kiek daugiau jo išmeta transporto priemonės naudojančios dyzelinį kurą. Sieros dioksidas gali turėti tiesioginį žalingą poveikį augalams, taipogi tai potencialus ežerų vandens rūgštėjimą lemiantis teršalas.

Azoto dioksidas (NO2). Azoto dioksidas tai rausvai rudos dujos, turinčios aitrų kvapą, tirpios vandenyje. Jos į atmosferą išmetamos visų degimo procesų metu – deginant kurą vidaus degimo varikliuose, katilinėse, jėgainėse kitose įmonėse.

Pažemio aplinkos ore pagrindinis azoto dioksido šaltinis – automobilių išmetamos dujos, tuo tarpu jėgainių įtaka priežeminėms azoto dioksido koncentracijoms yra mažesnė, nes iš aukštų kaminų į aplinką patekęs NO2 išsisklaido aukščiau.

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) erzinančiai veikia kvėpavimo takus, o kartais ir odą. Ilgesnį laiką išbuvus nevėdintoje patalpoje, kurioje yra pasklidę LOJ garų, gali atsirasti galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas.

Lakieji organiniai junginiai, kaip pirmtakai (prekursoriai) dalyvauja ozono susidarymo arba skilimo reakcijų cikluose.

Benzenas (benzolas) C6H6. Tai bespalvis, lakus ir degus skystis, turintis aitrų, saldoką savitą kvapą. Tai svarbus tirpiklis, naudojamas pramonėje, gaminant vaistus, plastmasę, plastiką, benziną, sintetinę gumą, dažus. Normaliomis sąlygomis tai labai greitai garuojantis skystis, todėl benzeną galima aptikti atmosferoje. Į atmosferą benzeno patenka deginant ir eksploatuojant benziną, kadangi jo yra benzino sudėtyje. Automobilių išmetamos dujos yra pagrindinis LOJ emisijų šaltinis, todėl didžiausios šių teršalų koncentracijos ore yra aptinkamos šalia intensyvaus eismo gatvių ar kelių. Benzenas žinomas kaip kancerogeninė medžiaga.

Toluenas C6H5-CH3. Dar žinomas kaip toluolas arba metilbenzenas – tai aromatinis angliavandenilis; bespalvis degus benzino kvapo skystis,naudojamas pramonėje kaip cheminė žaliava, tirpiklis, priedas degalams.

Etilbenzenas C6H5-CH2-CH3 arba C6H5-C2H5. Organinis junginys, bespalvis lakus skystis.

Ksilenas C6H4(-CH3)2, aromatinis angliavandenilis, turi tris izomerines atmainas meta-ksilenas (1,3-dimetilbenzenas); orto-ksilenas (1,2-dimetilbenzenas); para-ksilenas (1,4-dimetilbenzenas). Tai bespalvis, saldaus kvapo labai degus skystis. Į aplinkos orą gali patekti deginant benziną, degutą; taip pat jis susiformuoja miškų gaisrų metu. Ksilenas kaip tirpiklis naudojamas spaustuvėse, odos bei gumos perdirbimo įmonėse ir kt. Dauguma aromatinių angliavandenilių yra vertinga žaliava pramoninei lakų, dažų, tam tikrų vaistų sintezei.

Meteorologinės sąlygos

Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio, bet ir nuo to ar jie kaupsis išmetimo vietose ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje. Todėl meteorologinės sąlygos turi didelę įtaką oro kokybei miestuose ir pramonės centruose. Silpnas vėjas, arba štilis, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali žymiai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Žiemą nemažą įtaką oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą.

Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai - ciklonai - vyrauja palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingas priemaišas.

Pasyvieji sorbentai

Tyrimams naudoti pasyvieji sorbentai, pagaminti akredituotoje, tarptautinius standartus atitinkančioje Šveicarijos laboratorijoje Passam ltd. (adresas internete: http://www.passam.ch).

Pasyvusis sorbentas (kaupiklis) tai paprastai nedidelis difuzinis vamzdelis, kurio vienas galas yra užpildytas sorbentu gebančiu savyje kaupti teršalus iš aplinkos oro be papildomo aktyvaus oro siurbimo (1 pav., B, C, D). Laikas per kurį pasyvusis sorbentas kaupia teršalą, gali kisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Praėjus nustatytam eksponavimo laikui, vamzdelis uždaromas ir siunčiamas į laboratoriją cheminei analizei.

Pasyvieji sorbentai tvirtinami prie specialaus plastmasinio cilindro vidinės sienelės (1 pav., A). Pro viršuje ir apačioje esančias cilindro kiaurymes oras laisvai cirkuliuoja, tačiau eksponavimo laikotarpiu, pasyvieji sorbentai yra apsaugoti nuo intensyvios šviesos, kritulių bei stipraus vėjo. Įrenginys kabinamas 3-4 metrų aukštyje. Aplinka, kurioje eksponuojami sorbentai, turi būti atvira, neapstatyta pastatais, neapsupta medžiais ar kitais objektais, trikdančiais oro cirkuliaciją (vėdinimą) toje aplinkoje. Taipogi, reikia pasirūpinti, kad apsauginis cilindras su įtvirtintais sorbentais nebūtų lengvai prieinamas pašaliniams asmenims. Prieš eksponavimą ir po jo, visi pasyvūs sorbentai buvo sandariai uždaromi ir laikomi vėsioje, tamsioje vietoje. Pasibaigus pasyviųjų sorbentų eksponavimo laikui, jie buvo išsiunčiami į laboratoriją Passam ltd., kurioje buvo pagaminti. Šioje laboratorijoje, per laikotarpį nuo 1 iki 4 mėnesių, buvo atlikta išeksponuotų pasyvių sorbentų cheminė analizė.

Eksponuojant pasyvius sorbentus bei atliekant rezultatų vertinimą buvo atsižvelgta į nurodytus reikalavimus, kurie pateikiami kartu su pasyvių sorbentų techninėmis charakteristikomis (2 priedas).

http://www.passam.ch/

A

BC

D

1 pav. Pasyvieji sorbentai ir jų tvirtinimo įrenginys.Apsauginis cilindras skirtas apsaugoti eksponuojamus pasyvius sorbentus nuo kritulių,

vėjo, dulkių ir kt. nepalankių veiksnių (A).Pasyvūs sorbentai (kaupikliai), skirti oro teršalų koncentracijai aplinkos ore nustatyti: azoto

dioksidui (B); sieros dioksidui (C); lakiesiems organiniams junginiams – benzenui, toluenui, etilbenzenui, ksilenui (D).

2. APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMAI PASYVIAISIAIS SORBENTAISVILNIAUS MIESTE

Pagrindiniai atliekamų tyrimų tikslai ir uždaviniai1. Nustatyti ar neviršijamos oro teršalų ribinės vertės matuojant prie intensyviausio transporto eismo gatvių (tikėtina, kad labiausiai užteršta miesto vieta). 2. Nustatyti oro užterštumą matuojant tankiai apgyvendintoje teritorijoje. 3. Įvertinti oro kokybę dažnai žmonių lankomoje vietoje ar santykinai švarioje (rekreacinėje) miesto teritorijoje. 4. Įvertinti miesto oro užterštumo įtaką priemiesčio arba užmiesčio teritorijai.5. Nepriklausomu būdu palyginti rezultatus, gautus iš stacionarių oro kokybės tyrimo stočių su pasyvių sorbentų, eksponuotų šalia minėtų oro kokybės tyrimo stočių, rezultatais.6. Atlikti Airviro oro kokybės valdymo sistemos modelių verifikavimą.

VykdytojaiProgramos vykdyme dalyvavo šios organizacijos: Vilniaus m. savivaldybė, Vilniaus regiono

aplinkos apsaugos departamentas (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūra.

Pasyvių sorbentų kiekisProgramos tikslams ir uždaviniams pasiekti buvo eksponuojama 297 pasyvieji sorbentai: 69

- sieros dioksidui; 194 – azoto dioksidui; 34 – lakiesiems organiniams junginiams. Tyrimų rezultatų patikimumo įvertinimui, pirmojo ir antrojo tyrimo etapų metu, toje pačioje

(atsitiktinai parinktoje) tyrimų vietoje lygiagrečiai buvo eksponuojami du tos pačios rūšies pasyvieji sorbentai.

Sieros dioksido koncentracijai aplinkos ore aptikti - po du pasyviuosius sorbentus buvo naudojama tyrimų taške Nr. 27 (prie Laisvės pr. – Justiniškių g. sankirtos). Azoto dioksido koncentracijai aplinkos ore aptikti - po du pasyviuosius sorbentus buvo naudojama tyrimų taškuose Nr. 8; 18, 20; 21, t.y. prie Ukmergės – P. Žadeikos g. sankirtos; Ukmergės – G. Vilko g. sankirtos; Pamėnkalnio – V. Kudirkos g. sankirtos; Naujamiesčio mikrorajone. Lakiųjų organinių junginių koncentracijai aplinkos ore aptikti - po du pasyviuosius sorbentus buvo naudojama tyrimų taške Nr. 24 (Lazdynų mikrorajone).

Kalendorinis darbų planasSieros dioksido, azoto dioksido ir lakiųjų organinių junginių tyrimas pasyviais sorbentais

buvo atliktas trimis etapais. Matavimų trukmė - 6 periodai po 2 savaites.I Etapas. Pereinamasis metų laikotarpis (sezonas – ruduo). Bandinių ėmimo trukmė:

2004.10.19 / 20 – 2004.11.02 / 03 ir 2004.11.02 / 03 – 2004.11.16 / 17. II Etapas. Šaltasis metų laikotarpis (sezonas – žiema). Bandinių ėmimo trukmė: 2005.02.21 /

22 – 2005.03.09 ir 2005.03.09 – 2005.03.24.III Etapas. Šiltasis metų laikotarpis (sezonas – vasara). Bandinių ėmimo trukmė: 2005.06.21

– 2005.07.05 ir 2005.07.05 – 2005.07.19.

Išmetamų teršalų kiekis (t/m) Dideliuose miestuose oro užterštumui didžiausią įtaką turi mobilių šaltinių, t.y., kelių

transporto bei stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetami teršalai.Pagal pramonės ir energetikos įmonių pateiktas valstybines statistines ataskaitas, 2004 m. iš

Vilniuje veikusių įmonių į orą pateko apie 4895 tonos teršalų, iš kurių: apie 489 t sieros dioksido, 1102 t azoto oksidų, 1988 t lakiųjų organinių junginių, 1021 t anglies monoksido, 270 t kietųjų dalelių ir kt. Lyginant su 2003 m., išmetimų kiekis sumažėjo apie 585 t.

Pasyviųjų sorbentų išdėstymas Vilniaus mieste Pasyvieji sorbentai buvo išdėstyti skirtingose Vilniaus miesto vietose (2 pav.). Pasyviųjų

sorbentų išdėstymas Vilniaus miesto teritorijoje buvo vykdomas atsižvelgiant į tyrimų tikslus ir uždavinius.

2 pav. Pasyviųjų sorbentų išdėstymas Vilniaus mieste

Atliekant tyrimus pasyviaisiais sorbentais buvo siekiama surinkti informaciją apie aplinkos oro kokybę skirtingose Vilniaus miesto vietose – prie gatvių arba sankryžų, gyvenamuosiuose mikrorajonuose, santykinai švariose (foninėse) miesto zonose, stacionarių oro kokybės tyrimų stočių aplinkoje, taip pat priemiestyje arba užmiestyje (1 lentelė).

1 lentelė. Pasyviųjų sorbentų eksponavimo taškai bei tyrimo vietų reprezentatyvumas oro kokybės atžvilgiuTyrimų taškoeilės numeris

Tyrimų taško pavadinimas ir lokacija

Eksponuojami pasyvūs sorbentai nurodytiems

oro teršalams tirti

Tyrimo taško reprezentatyvumas

vertinamiems objektams1. ŽIRMŪNAI

Žirmūnų 10SO2, NO2, LOJ Tankiai apgyvendintas

mikrorajonas2. ANTAKALNIS

Klinikų 7SO2, NO2 Tankiai apgyvendintas

mikrorajonas3. DVARČIONYS

Koklių 37SO2, NO2 Priemiesčio arba užmiesčio

teritorija4. VALAKAMPIAI

II PliažasNO2 Santykinai švari (foninė)

miesto zona;rekreacija

5. Kareivių g.(ŽIRMŪNAI)

SO2, NO2, LOJ Autotransportas; stacionarios oro kokybės tyrimų stoties aplinka

6. JERUZALĖKviečių g.

NO2 Tankiai apgyvendintas mikrorajonas

7. FABIJONIŠKĖSStanevičiaus 56


8. Ukmergės - P. Žadeikos - Pašilaičių g. sankryža

NO2 Autotransportas

9. ROTUŠĖS AIKŠTĖVokiečių 1

SO2, NO2, LOJ Dažnai ir gausiai žmonių lankoma vieta;autotransportas

10. STOTISAutobusų - Geležinkelio stotis

NO2 Dažnai ir gausiai žmonių lankoma vieta;autotransportas

11. Švitrigailos – Panerių g. sankryža

SO2, NO2 Autotransportas

12. NAUJININKAIDarbininkų 11; 10

SO2, NO2 Tankiai apgyvendintas mikrorajonas

13. Žirnių g.Žirnių 35 (NAUJININKAI)

NO2 Autotransportas

14. MARKUČIAIŽibuoklių 26

NO2 Individualiais namais apstatyta teritorija

15. NAUJOJI VILNIAGenių – Karklėnų g.

SO2, NO2, LOJ Tankiai apgyvendintas mikrorajonas

16. KATEDROS AIKŠTĖŠventaragio 1

NO2 Dažnai ir gausiai žmonių lankoma vieta

17. Lvovo g.Lvovo 18 (ŠNIPIŠKĖS)

NO2 Dažnai žmonių lankoma vieta;autotransportas

18. Ukmergės – Geležinio Vilko g. sankryža

NO2 Autotransportas

19. Kęstučio – Sėlių g. sankryža NO2 Autotransportas; stacionarios oro kokybės tyrimų stoties aplinka

20. Pamenkalnio – V. Kudirkos g. sankryža

NO2 Autotransportas

21. NAUJAMIESTISSavanorių 41/ G.Vilko 19

NO2 Tankiai apgyvendintas mikrorajonas; autotransportas

22. VINGIO PARKASPrie Vingio parko estrados

SO2, NO2 Santykinai švari (rekreacinė) zona; dažnai žmonių lankoma vieta

23. Oslo – Erfurto g. sankryža(LAZDYNAI)

NO2 Autotransportas

24. LAZDYNAIArchitektų 49

SO2, NO2, LOJ Tankiai apgyvendintas mikrorajonas

25. KAROLINIŠKĖSR. Jankausko 1


26. PILAITĖPajautos 11

NO2 Tankiai apgyvendintas mikrorajonas; priemiesčio teritorija

27. Laisvės pr. – Justiniškių g. sankryža

SO2, NO2 Autotransportas

28. JUSTINIŠKĖSJustiniškių 101; 107


29. TARANDĖKarališkių 1 / T. Žebrausko A

NO2 Priemiesčio teritorija; individualių namų aplinka

30. ŠEŠKINĖ NO2 Tankiai apgyvendintas

Gelvonų 18; 14 mikrorajonas

Vertinimo kriterijaiTirtų oro priemaišų vertinimas atliekamas lyginant gautus analizės rezultatus su normomis,

nustatytomis pagal ES direktyvų reikalavimus (2 lentelė). Kadangi indikatorinis metodas (pasyviaisiais sorbentais) leidžia vertinti ilgesnio periodo vidutines koncentracijas, tai NO2 ir benzeno tyrimų rezultatai lyginami su 2005 m. galiojančiomis metinėmis ribinėmis vertėmis su leistinu nukrypimo dydžiu, SO2 – su paros ribine verte.

Lakiesiems organiniams junginiams - toluenui C6H5CH3; etilbenzenui; (para-; meta-; orto-) ksilenui C6H4(CH3)2 nėra nustatytų ribinių verčių. Tačiau benzenas C6H6 yra indikatorius kitiems organiniams junginiams; jeigu benzeno koncentracija neviršija nustatytų normų, tai reiškia, kad kitų organinių junginių koncentracijos neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai.

2 lentelė. Aplinkos oro užterštumo normos, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai

TeršalasVidurkinimo

laikas

Ribinė vertė, µ g/m3

Ribinės vertės

pasiekimo data

Ribinės vertės su leistinais nukrypimo dydžiais

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

SO2 24 val. 125 2005 01 01 125 125 125 125 125 125 125

NO2 1 m. 40 2010 01 01 53 51 49 47 45 42 40

BENZENAS 1 m. 5 2010 01 01 10 10 9 8 7 6 5

3. METEOROLOGINĖS SĄLYGOS IR TYRIMŲ REZULTATAI

I Etapas. Pereinamasis metų laikotarpis (sezonas – ruduo)

2004 m. spalio mėnesį vyravo šilti rudeniški orai. Vilniaus mieste mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,9 ºC (1,3 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė). Šalčiau buvo tik spalio 11-13 dienomis, kai žemiausia oro temperatūra Vilniuje (oro uoste) buvo nukritusi iki minus 4,2 ºC. Tyrimų metu pasitaikė lietingi, bet šilti orai. Spalio 25 ir 26 dienomis aukščiausia oro temperatūra Vilniuje pakilo nuo 14,2 ºC (oro uoste) iki 14,9 ºC (užmiestyje, Trakų Vokėje). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 8,8 ºC (4,3 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė).

Spalio 19-31 dienomis Vilniaus mieste iškrito 40 mm kritulių (beveik dvigubai didesnis kiekis už daugiametę normą). Iš šio laikotarpio buvo 7 dienos, kai iškrito daugiau nei 1 mm kritulių (didžiausias vienos dienos kritulių kiekis 9 mm – spalio 30 d.). Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinis santykinis oro drėgnumas (90 %) buvo nežymiai didesnis už daugiametį spalio mėnesio vidutinį santykinį oro drėgnumą. Vidutinis oro drėgnumo deficitas buvo 1 hektopaskalis (artimas vidutiniam daugiamečiui).

Spalio 19-31 dienomis vyravo PV krypties vėjas. Spalio 30 d. užfiksuotas didžiausias vakarų krypties vėjo greitis Trakų Vokėje siekė 13 m/s (16 m/s oro uoste). Kitomis minėtojo laikotarpio dienomis didžiausias vėjo greitis siekė 5-6 m/s, o persitvarkant bariniams laukams atmosferoje, vėjo greitis gūsiuose siekdavo iki 10-12 m/s. Vyravo PPV, P, PV krypties vėjai.

Lapkričio pirmąjį ir antrąjį dešimtadienius išliko šilti orai. Pirmojo etapo oro užterštumo tyrimai pasyviais sorbentais buvo užbaigti lapkričio 17-ąją dieną. Nuo lapkričio 18-osios dienos orai atšalo, paros vidutinė oro temperatūra Vilniuje tapo neigiama. Tyrimų metu, aukščiausia oro temperatūra, užregistruota Vilniuje, pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį, siekė iki 9-11 ºC. Pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 4,4 ºC (1,5 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 2,2 ºC (1,2 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė). Pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį kritulių iškrito tik 8 mm, t. y. 50 % nuo daugiametės normos kiekio. Antrąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį kritulių kiekis padvigubėjo (Vilniuje iškrito 17 mm kritulių); lietų pakeitė šlapdriba.

Lapkričio mėnesio pirmąjį dešimtadienį vėjai dažniausiai buvo besikeičiančios krypties, lapkričio 9 d. didžiausias PR krypties vėjas siekė 11 m/s. Lapkričio mėnesio antrąjį dešimtadienį vyravo PV, V-ŠV krypties vėjai. Vilniuje didžiausias vėjo greitis gūsiuose siekė iki 21-23 m/s.

Pirmojo etapo tyrimų laikotarpiu (2004.10.19-2004.11.17) Vilniuje vėjo krypčių pasikartojamumas buvo toks: PPV 17 %, PV 14 %, P 11 %, VPV 10 %, V 10 %, PPR 7 %; kitų krypčių – R, PR, VŠV po 5 %.

3 pav. Vėjų rožė Vilniuje 2004.10.19-11.17 laikotarpiu (vėjo krypčių pasikartojamumas, %)

Š

RV

P

2004.10.19-11.17

3A lentelė. I-ojo etapo metu eksponuotų pasyvių sorbentų analizės rezultataiTyrimų vieta

Nr.Teršalų koncentracija aplinkos ore (μg/m3) nurodytu matavimų laikotarpiu

Sieros dioksidas

Azoto dioksidas

Benzenas

Toluenas

Etil-benzenas

p-Ksilenas

m-Ksilenas

o-Ksilenas

Tyrimų laikotarpis

1.Žirmūnai

1,9 28,1 1,5 4,9 1,0 1,0 2,3 0,9 2004.10.19-11.020,7 28,7 2,2 6,0 1,2 1,1 2,8 1,1 2004.11.02 – 16

2.Antakalnis

0,6 27,20,6 27,2

3.Dvarčionys

0,7 11,11,0 12,2

4.Valakampiai

13,916,9

2004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 16

5.Kareivių g.

0,8 37,1 2,2 7,4 1,6 1,5 3,6 1,5 2004.10.19-11.020,6 36,2 2,7 7,8 1,6 1,5 3,8 1,6 2004.11.02 – 16

6.Jeruzalė

7.Fabijoniškės

8.Ukmergės - P.

Žadeikos g.

21,523,021,623,9

38,6 / 39,0

38,9 / 40,1

2004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 16

9.Rotušės aikštė

1,2 37,6 2,2 8,1 1,7 1,6 3,9 1,6 2004.10.19-11.02neaptikta 39,7 2,9 8,3 1,7 1,6 4,0 1,6 2004.11.02 – 16

10.Stotis

38,540,6

11.Švitrigailos -Panerių g.

0,8 55,11,0 57,5

12.Naujininkai

0,4 23,90,7 23,2

13.Žirnių g.

14.Markučiai

32,536,716,116,0

2004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.19-11.022004.11.02 – 16

15.Naujoji Vilnia

0,7 13,2 n n n n n n 2004.10.19-11.02n n n n n n n n 2004.11.02 – 16

16.Katedros a.

17.Lvovo g.

18.Ukmergės – G.

Vilko g.19.

Kęstučio – Sėlių g.20.

Pamėnkalnio– V.Kudirkos g.

21.Naujamiestis

30,229,635,933,1

69,1 / 77,556,9 / 62,3

30,026,8

50,2 / 54,346,8 / 49,126,7 / 26,8

26,2 / 26,5

22.Vingio parkas

0,5 17,91,3 19,7

23.Oslo–

Erfurto g.

35,0

35,2

2004.10.19-11.022004.11.02 – 162004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 17

24.Lazdynai

1,2 22,0 1,5 / 1,7 4,1 0,8 0,8 1,9 / 2,0 0,7 2004.10.20-11.032,3 21,5 1,5 / 1,6 3,0 / 3,2 0,5 / 0,6 0,6 1,3 0,5 2004.11.03 – 17

25.Karoliniškės

26.Pilaitė

21,719,714,415,4

27.Laisvės pr.– Justiniškių g.

1,3 / 1,4 44,0

1,2 / 1,3 43,8

28.Justiniškės

29.Tarandė

30.Šeškinė

25,421,512,912,134,032,2

2004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 172004.10.20-11.032004.11.03 – 17

“n” - duomenų nėra dėl pasyviojo sorbento vagystės, sugadinimo arba neefektyvaus eksponavimo;

“neaptikta” - teršalo koncentracija yra mažesnė už analizės metodo aptikimo ribą.3B lentelė. Pereinamuoju metų laikotarpiu eksponuotų pasyviųjų sorbentų statistiniai rezultatai.

Tyrimų taško eil. Nr. ir tyrimų vietos

pavadinimas

Vidutinė teršalų koncentracija aplinkos ore (μg/m3) nurodytu matavimų laikotarpiu

Sieros dioksidas

Azoto dioksidas

Benzenas ToluenasEtil-

benzenasp-

Ksilenasm-

Ksilenaso-

Ksilenas

Matavimų laikotarpis

1. Žirmūnai 1,3 28,4 1,9 5,5 1,1 1,1 2,6 1,02004.10.19 –

11.16

2. Antakalnis 0,6 27,2 2004.10.19 –

11.16

3. Dvarčionys 0,9 11,7 2004.10.19 –

11.16

4. Valakampiai 15,4 2004.10.19 –

11.16

5. Kareivių g. 0,7 36,7 2,5 7,6 1,6 1,5 3,7 1,62004.10.19 –

11.16

6. Jeruzalė 22,3 2004.10.19 –

11.16

7. Fabijoniškės 22,8 2004.10.19 –

11.16

8. Ukmergės – Žadeikos 39,2 2004.10.19 –

11.16

9. Rotušės a. ≤1,2 38,7 2,6 8,2 1,7 1,6 4,0 1,62004.10.19 –

11.16

10. Stotis 39,6 2004.10.19 –

11.1611. Švitrigailos Panerių g.

0,9 56,3 2004.10.19 –

11.16

12. Naujininkai 0,6 23,6 2004.10.19 –

11.16

13. Žirnių g. 34,6 2004.10.19 –

11.16

14. Markučiai 16,1 2004.10.19 –

11.16

15. N. Vilnia 0,7 13,2 n n n n n n2004.10.19 –

11.16

16. Katedros a. 29,9 2004.10.19 –

11.16

17. Lvovo g. 34,5 2004.10.20 –

11.1718. Ukmergės – G. Vilko g.

66,5 2004.10.20 –

11.17

19. Kęstučio – Sėlių g. 28,4 2004.10.20 –

11.1720. Pamėnkalnio– V.Kudirkos g.

50,2 2004.10.20 –

11.17

21. Naujamiestis 26,6 2004.10.20 –

11.17

22. Vingio parkas 0,9 18,8 2004.10.20 –

11.1723. Oslo –Erfurto g.

35,1 2004.10.20 –

11.17

24. Lazdynai 1,8 21,8 1,6 3,6 0,7 0,7 2,7 0,62004.10.20 –

11.17

25. Karoliniškės 20,7 2004.10.20 –

11.17

26. Pilaitė 14,9 2004.10.20 –

11.1727. Laisvės pr. – Justiniškių g.

1,4 43,9 2004.10.20 –

11.17

28. Justiniškės 23,5 2004.10.20 –

11.17

29. Tarandė 12,5 2004.10.20 –

11.17

30. Šeškinė 33,1 2004.10.20 –

11.17

““ teršalas nematuojamaS; n” - duomenų nėra dėl pasyviojo sorbento vagystės, sugadinimo arba neefektyvaus eksponavimo.

II Etapas. Šaltasis metų laikotarpis (sezonas – žiema)

2005 metų vasario mėnesį vyravo šaltoki orai. Mėnesio pabaigoje ir kovo pačioje pradžioje (02.27-03.02) vidutinė oro temperatūra buvo nuo minus 10,8 ºC iki minus 15,2 ºC. Vasario 27 d. užregistruota žemiausia oro temperatūra Vilniuje buvo minus 17,1 ºC. Kovo 1 d. Vilniaus oro uoste paros minimali oro temperatūra buvo minus 22,9 ºC, o užmiestyje – minus 23,9 ºC. Aukščiasia oro temperatūra dieną tik retkarčiais pasiekdavo + 1 ºC. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo minus 7,0 ºC (3 º žemesnė nei vidutinė daugiametė); iškrito tik 5 mm kritulių (pusę daugiametės normos); vyravo besikeičiančios krypties, ŠR, R, Š krypčių vėjas. Didžiausias rytų krypties vėjo greitis užregistruotas vasario 23 d., siekė 13 m/s. Trečiojo dešimtadienio vidutinis santykinis oro drėgnumas Vilniuje buvo apie 80 %, vidutinis oro drėgnumo deficitas – apie 1 hPa.

Kovo mėnesį išsilaikė žiemiški orai. Tiesa, mėnesio viduryje ir pabaigoje truputį atšilę orai, jau priminė artėjančio pavasario pradžią. Nuo kovo 24 d. (pasibaigus antrąjam tyrimų pasyviais sorbentais etapui), paros vidutinė oro temperatūra tapo teigiama. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo minus 8,0 ºC (5,4 º žemesnė nei vidutinė daugiametė). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo minus 3,5 ºC (2,6 º žemesnė nei vidutinė daugiametė). Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo minus 3,8 ºC (3 º žemesnė nei vidutinė daugiametė).

Per pirmąjį ir antrąjį kovo mėnesio dešimtadienius iškrito net 51 mm kritulių (buvo 10 dienų, kai iškrito daugiau nei 1 mm kritulių). Daugiausiai kritulių iškrito antrąjį kovo dešimtadienį (beveik 3 kartus daugiau nei vidutinė daugiametė norma). Kovo 16-17 dienomis iškrito 26 mm kritulių (lietus, vietomis šlapdriba). Sausiausias buvo trečiasis kovo dešimtadienis, kai iškrito tik 1 mm kritulių (kovo 22 d.).

Kovo mėnesį (pirmuosius du dešimtadienius), vidutinis santykinis oro drėgnumas buvo apie 85 %, vidutinis oro drėgnumo deficitas buvo 1-2 hektopaskaliai.

Didžiausias vėjo greitis Vilniuje, kovo pirmąjį dešimtadienį siekė 10 m/s (kovo 6, 8-9 dienomis); pirmosiomis mėnesio dienomis vyravo R, PR, vėliau - ŠV, Š krypties vėjai. Antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį didžiausias ŠV krypties vėjo greitis siekė 16 m/s (kovo 18 d.). Vyravo pietų ir vakarų krypčių vėjai. Kovo 20-24 dienomis didžiausias vėjo greitis siekė 10-12 m/s; vyraujančios vėjo kryptys: ŠV, V ir P.

Antrojo etapo tyrimų laikotarpiu (2005.02.21-2005.03.24) Vilniuje vėjo krypčių pasikartojamumas buvo toks: ŠV 17 %, RPR 14 %, VŠV 13 %, P 11 %; kitų krypčių – V, VPV, PV, PPV ir R maždaug po 4-5 %.

Š

RV

P

2005.02.21-03.24


4A lentelė. II-ojo etapo metu eksponuotų pasyviųjų sorbentų analizės rezultataiTyrimų vieta


Sieros dioksidas

Azoto dioksidas

Benzenas

Toluenas

Etil-benzenas

p-Ksilenas

m-Ksilenas

o-Ksilenas

Tyrimų laikotarpis

1.Žirmūnai

2,5 23,3 0,8 1,4 neaptikta neaptikta 0,6 neaptikta 2005.02.21 - 03.090,4 28,8 0,6 1,4 neaptikta neaptikta 0,6 neaptikta 2005.03.09 – 24

2.Antakalnis

1,6 20,40,5 29,0

3.Dvarčionys

1,5 8,40,8 10,5

4.Valakampiai

9,66,8*

2005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 24

5.Kareivių g.

1,0 41,6 1,0 2,3 0,4 0,4 0,9 0,4 2005.02.21 - 03.092,1 45,9 0,9 2,2 0,5 0,4 1,1 0,4 2005.03.09 – 24

6.Jeruzalė

7.Fabijoniškės

8.Ukmergės - P.

Žadeikos g.

19,119,520,623,4

53,7 / 54,7

38,7 / 46,6

2005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 24


3,0 47,7 1,2 2,5 0,5 0,5 1,1 0,5 2005.02.21 - 03.090,8 59,6 0,9 2,8 0,6 0,6 1,4 0,6 2005.03.09 – 24

10.Stotis

40,751,4


3,0 57,9

1,4 73,5

12.Naujininkai

2,1 31,91,2 26,3

13.Žirnių g.

14.Markučiai

41,438,616,722,2

2005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 24

15.Naujoji Vilnia

2,7 13,2 0,9 1,5 neaptikta neaptikta 0,6 neaptikta 2005.02.21 - 03.090,8 14,1 0,6 1,0 neaptikta neaptikta 0,4 neaptikta 2005.03.09 – 24

16.Katedros a.

17.Lvovo g.

18.Ukmergės – G.

Vilko g.19.



21.Naujamiestis

30,033,234,736,4

64,5 / 65,087,4 / 94,7

33,233,9

56,2 / 63,767,1 / 73,7

28,2

28,1 / 28,3

22.Vingio parkas

1,6 17,51,1 17,2

23.Oslo–

Erfurto g.

38,5

32,6

2005.02.21 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 24

24.Lazdynai

2,3 23,6 0,6 / 0,9 1,0 / 1,4 neaptikta neaptikta 0,4 / 0,6 neaptikta 2005.02.22 - 03.090,8 20,3 0,4 / 0,5 0,9 / 0,9 neaptikta neaptikta 0,4 / 0,4 neaptikta 2005.03.09 – 24

25.Karoliniškės

26.Pilaitė

21,617,217,610,6


2,0 / 2,2 42,5

1,1 / 1,5 42,9

28.Justiniškės

29.Tarandė

30.Šeškinė

20,218,712,68,735,934,1

2005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.22 - 03.092005.03.09 – 242005.02.21 - 03.092005.03.09 – 24

“neaptikta” - teršalo koncentracija yra mažesnė už analizės metodo aptikimo ribą.* - pasyviojo sorbento vamzdelyje buvo susikondensavusi drėgmė.

4B lentelė. Šaltuoju metų laikotarpiu eksponuotų pasyviųjų sorbentų statistiniai rezultataiTyrimų taško eil.

Nr. ir tyrimų vietos pavadinimas


Sieros dioksidas

Azoto dioksidas


benzenasp-

Ksilenasm-

Ksilenaso-

Ksilenas


1. Žirmūnai 1,5 26,1 0,7 1,4 neaptikta neaptikta 0,6 neaptikta2005.02.21 –

03.24

2. Antakalnis 1,1 24,7 2005.02.21 –

03.24

3. Dvarčionys 1,2 9,5 2005.02.21 –

03.24

4. Valakampiai 8,2 2005.02.21 –

03.24

5. Kareivių g. 1,6 43,8 1,0 2,3 0,5 0,4 1,0 0,42005.02.21 –

03.24

6. Jeruzalė 19,3 2005.02.21 –

03.24

7. Fabijoniškės 22,0 2005.02.21 –

03.24


03.24

9. Rotušės a. 1,9 53,7 1,1 2,7 0,6 0,6 1,3 0,62005.02.21 –

03.24

10. Stotis 46,1 2005.02.21 –


2,2 65,7 2005.02.21 –

03.24

12. Naujininkai 1,7 29,1 2005.02.21 –

03.24

13. Žirnių g. 40,0 2005.02.21 –

03.24

14. Markučiai 19,5 2005.02.21 –

03.24

15. N. Vilnia 1,8 13,7 0,8 1,3 neaptikta neaptikta 0,5 neaptikta2005.02.21 –

03.24

16. Katedros a. 31,6 2005.02.21 –

03.24

17. Lvovo g. 35,6 2005.02.22 –


77,9 2005.02.22 –

03.24

19. Kęstučio – Sėlių g. 33,6 2005.02.22 –


65,2 2005.02.22 –

03.24

21. Naujamiestis 28,2 2005.02.22 –

03.24

22. Vingio parkas 1,4 17,4 2005.02.22 –


35,6 2005.02.22 –

03.24

24. Lazdynai 1,6 22,0 0,7 1,1 neaptikta neaptikta 0,5 neaptikta2005.02.22 –

03.24

25. Karoliniškės 19,4 2005.02.22 –

03.24

26. Pilaitė 14,1 2005.02.22 –


1,7 42,7 2005.02.22 –

03.24

28. Justiniškės 19,5 2005.02.22 –

03.24

29. Tarandė 10,7 2005.02.22 –

03.24

30. Šeškinė 35,0 2005.02.21 –

03.24

““ teršalas nematuojamas; “neaptikta” - teršalo koncentracija yra mažesnė už analizės metodo aptikimo ribą.

III Etapas. Šiltasis metų laikotarpis (sezonas – vasara)

Pagrindinai meteorologiniai bruožai ir orų sąlygos 2005 m. birželio 20 d. – liepos 20 d. Birželio antrąjį dešimtadienį ir pirmoje trečiojo dešimtadienio pusėje orai buvo vasariškai šilti. Tyrimų metu paros vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė nei 15 ºC. Šilčiausia mėnesio diena buvo birželio 25-oji, kai Vilniuje (oro uoste) vidutinė paros oro temperatūra siekė 20,8 ºC, o užmiestyje – 21,5 ºC (aukščiausia oro temperatūra dieną pakilo iki 28,6 ºC). Birželio pabaigoje orai truputį atvėso – vidutinė oro temperatūra nukrito iki 13,4 ºC, birželio 29-30 dienomis žemiausia paros temperatūra siekė tik 6-7 ºC. Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo 16,0 ºC (0,6 ºC žemesnė nei vidutinė daugiametė).

Per trečąjį birželio dešimtadienį iškrito 26 mm kritulių. Buvo 5 dienos, kai iškrito daugiau nei 1 mm kritulių. Stipresnio lietaus būta birželio 29 d. Trečiojo dešimtadienio vidutinis santykinis oro drėgnumas buvo 70-80 %; vidutinis oro drėgnumo deficitas buvo 6 hektopaskaliai.

Trečiąjį birželio dešimtadienį vyravo ŠV, V krypties vėjai. Didžiausias vėjo greitis Vilniuje siekė 12-13 m/s.

Liepos mėnesį buvo šilti ir drėgni (išskyrus antrąjį dešimtadienį) orai. Aukščiausia oro temperatūra Vilniuje siekė 25,7 ºC (liepos 6-7 dienomis) ir 28-29 ºC (liepos 12-14 dienomis). Pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 18,6 ºC (2,0 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 20,4 ºC (3,4 ºC aukštesnė nei vidutinė daugiametė).

Vilniuje ir apylinkėse liepos pirmoje pusėje pasitaikė dienų, kai lijo liūtinis lietus (pvz., liepos 7 d. iškrito 30 mm kritulių; liepos 2 d. – 11 mm). Taigi, per pirmąjį liepos dešimtadienį iškrito 42 mm kritulių – apie 1,7 karto daugiau nei įprastai per vidutinį daugiametį (1961-1990 m.) laikotarpį. Sekantis dešimties dienų periodas buvo be kritulių. Tyrimams pasibaigus, liepos 20-31 dienomis dar pasitaikė 6 lietingos dienos.

Pirmojo dešimtadienio vidutinis santykinis oro drėgnumas (Lietuvoje) buvo 62-73 %, antrojo – 61-75 % (vidutinis daugiametis – atitinkamai 74-80 % ir 77-81 %). Pirmojo dešimtadienio vidutinis oro drėgnumo deficitas Vilniuje buvo 9, antrojo 11 hektopaskaliai (vidutinis daugiametis liepos mėnesio – 6 hektopaskaliai).

Didžiausias vėjo greitis Vilniuje liepos mėnesį buvo 11-12 m/s, tačiau daugiausiai buvo dienų, kai didžiausias vėjo greitis siekė 4-8 m/s. Vėjai dažniausiai buvo besikeičiančios krypties, nors pasitaikė kelios dienos, kai vyravo Š ir R komponentės vėjai.

Trečiojo etapo tyrimų laikotarpiu (2005.06.21-2005.07.19) Vilniuje vėjo krypčių pasikartojamumas buvo toks: R ir VŠV po 14 %, V 12 %, ŠV 9 %, PPV 7 %; kitų krypčių - P, PPV ir RŠR po 6 %; ŠŠV ir PV po 5 %.

P

V R

2005.06.21-07.19


5A lentelė. III -ojo etapo metu eksponuotų pasyviųjų sorbentų analizės rezultataiTyrimų vieta


Sieros dioksidas

Azoto dioksidas

Benzenas

Toluenas

Etil-benzenas

p-Ksilenas

m-Ksilenas

o-Ksilenas

Tyrimų laikotarpis

1.Žirmūnai

1,5 22,9 0,8 5,0 0,8 0,8 2,5 1,2 2005.06.21 –07.051,3 23,4 0,8 5,1 0,8 0,7 3,1 0,9 2005.07.05 – 19

2.Antakalnis

0,6 22,50,9 18,2

3.Dvarčionys

1,1 7,2- 6,5

4.Valakampiai

10,9-

2005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 19

5.Kareivių g.

neaptikta 44,8 1,5 7,8 1,5 1,3 4,1 1,6 2005.06.21 –07.052,2 44,8 1,6 9,0 1,5 1,4 4,5 1,6 2005.07.05 – 19

6.Jeruzalė

7.Fabijoniškės

8.Ukmergės - P.

Žadeikos g.

12,214,814,620,544,263,1

2005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 19


1,3 52,1 2,3 12,1 2,4 2,2 6,0 2,2 2005.06.21 –07.051,9 48,6 n n n n n n 2005.07.05 – 19

10.Stotis

45,245,9


0,9 61,4

1,7 65,0

12.Naujininkai

0,6 25,41,0 33,6

13.Žirnių g.

14.Markučiai

40,648,915,214,6

2005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 19

15.Naujoji Vilnia

0,6 14,0 0,8 4,3 0,6 0,6 1,9 0,8 2005.06.21 –07.05n n n n n n n n 2005.07.05 – 19

16.Katedros a.

17.Lvovo g.

18.Ukmergės – G.

Vilko g.19.



21.Naujamiestis

28,531,533,934,676,072,130,634,258,766,827,930,7

22.Vingio parkas

1,6 12,61,3 15,5

23.Oslo–

Erfurto g.

29,940,9

2005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 19

24.Lazdynai

1,3 20,7 0,6 3,5 0,5 0,5 2,2 neaptikta 2005.06.21 –07.051,7 24,9 0,9 5,0 0,8 0,7 2,8 1,0 2005.07.05 – 19

25.Karoliniškės

26.Pilaitė

13,722,69,010,9


1,5 38,3

1,5 46,7

28.Justiniškės

29.Tarandė

30.Šeškinė

15,217,55,7-

26,142,2

2005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 192005.06.21 –07.052005.07.05 – 19

“-“ - teršalas nematuojamas; “neaptikta” - teršalo koncentracija yra mažesnė už analizės metodo aptikimo ribą; “n” - duomenų nėra dėl pasyviojo sorbento vagystės arba sugadinimo.5B lentelė. Šiltuoju metų laikotarpiu eksponuotų pasyviųjų sorbentų statistiniai rezultatai

Tyrimų taško eil. Nr. ir tyrimų vietos

pavadinimas


Sieros dioksidas

Azoto dioksidas


benzenasp-

Ksilenasm-

Ksilenaso-

Ksilenas


1. Žirmūnai 1,4 23,2 0,8 5,1 0,8 0,8 2,8 1,12005.06.21 –

07.19

2. Antakalnis 0,8 20,4 2005.06.21 –

07.19

3. Dvarčionys 1,1 6,9 2005.06.21 –

07.19

4. Valakampiai 10,9 2005.06.21 –

07.05

5. Kareivių g. ≤2,2 44,8 1,6 8,4 1,5 1,4 4,3 1,62005.06.21 –

07.19

6. Jeruzalė 13,5 2005.06.21 –

07.19

7. Fabijoniškės 17,6 2005.06.21 –

07.19


07.19

9. Rotušės a. 1,6 50,4 2,3 12,1 2,4 2,2 6,0 2,22005.06.21 –

07.19

10. Stotis 45,6 2005.06.21 –


1,3 63,2 2005.06.21 –

07.19

12. Naujininkai 0,8 29,5 2005.06.21 –

07.19

13. Žirnių g. 44,8 2005.06.21 –

07.19

14. Markučiai 14,9 2005.06.21 –

07.19

15. N. Vilnia 0,6 14,0 0,8 4,3 0,6 0,6 1,9 0,82005.06.21 –

07.19

16. Katedros a. 30,0 2005.06.21 –

07.19

17. Lvovo g. 34,3 2005.06.21 –


74,1 2005.06.21 –

07.19

19. Kęstučio – Sėlių g. 32,4 2005.06.21 –


62,8 2005.06.21 –

07.19

21. Naujamiestis 29,3 2005.06.21 –

07.19

22. Vingio parkas 1,5 14,1 2005.06.21 –


35,4 2005.06.21 –

07.19

24. Lazdynai 1,5 22,8 0,8 4,3 0,7 0,6 2,5 ≤1,02005.06.21 –

07.19

25. Karoliniškės 18,2 2005.06.21 –

07.19

26. Pilaitė 10,0 2005.06.21 –


1,5 42,5 2005.06.21 –

07.19

28. Justiniškės 16,4 2005.06.21 –

07.19

29. Tarandė 5,7 2005.06.21 –

07.05

30. Šeškinė 34,2 2005.06.21 –

07.19

““ teršalas nematuojamas

4. ORO KOKYBĖS TYRIMŲ, GAUTŲ SKIRTINGAIS TYRIMŲ METODAIS, REZULTATŲ PALYGINIMAS

Oro kokybės tyrimo stočių rezultatų palyginimas su pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatais

Tarpusavyje lyginant skirtingais tyrimų metodais gautus duomenis, kaip pagrindą ėmėme OKTS duomenis, t.y. pasyviųjų sorbentų tyrimo rezultatus lyginome OKTS duomenų atžvilgiu. Oro kokybė buvo tiriama toje pačioje aplinkoje – tyrimų vietos sutampa: pasyvieji sorbentai (tyrimų taškas Nr. 5 ir Nr. 19) buvo eksponuoti ant Žirmūnų ir Žvėryno OKTS stogo.

Palyginome vidutines azoto dioksido koncentracijos reikšmes, gautas panaudojus pasyviuosius sorbentus su Žirmūnų OKTS vidutinėmis NO2 koncentracijos reikšmėmis per analogišką tyrimų laikotarpį. Gavome, kad vidutinės NO2 koncentracijos reikšmės už tris sezonus yra apie 6 % mažesnės Žirmūnų OKTS nei vidutinės reikšmės, gautos atlikus tyrimus pasyviuoju metodu. Atitinkamai, sieros dioksido vidutinės koncentracijų reikšmės buvo apie 37 % didesnės oro kokybės tyrimų stotyje.

Tokį patį palyginimą atlikome ir su pasyviųjų sorbentų bei Žvėryno OKTS surinktais duomenimis. Gavome, kad vidutinės NO2 koncentracijos reikšmės už tris sezonus yra apie 13 % mažesnės Žvėryno OKTS nei vidutines reikšmes, gautos atlikus tyrimus pasyviuoju metodu (6 lentelė).

Neapibrėžtis, taikoma indikatoriniams matavimams yra 25 %, o nuolatinių matavimų iš OKTS neapibrėžtis yra 15 % (1 priedas).

6 lentelė. Pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatų palyginimas su Žirmūnų bei Žvėryno oro kokybės tyrimų stočių (OKTS) rezultatais

Analogiškas tyrimų laikotarpis

A B ((A-B)/B)*100 A B ((A-B)/B)*100Pasyviųjų sorbentų

tyrimųduomenys

Žirmūnų OKTS

duomenysNeatitiktis, %

Pasyviųjų sorbentų

tyrimųduomenys

Žvėryno OKTS

duomenysNeatitiktis, %

Azoto dioksidas Azoto dioksidas

Spalis-Lapkritis37,1 34,1 8,8 30,0 24,5 22,436,2 35,1 3,1 26,8 22,6 18,6

Vasaris-Kovas41,6 42,6 -2,3 33,2 31,0 7,145,9 45,9 0,0 33,9 30,9 9,7

Birželis-Liepa44,8 - - 30,6 27,5 11,344,8 - - 34,2 31,0 10,3

Trijų sezonų vidurkis

41,7 39,4 5,8 31,5 27,9 12,9

Sieros dioksidas

Spalis-Lapkritis0,8 2,2 -63,60,6 2,6 -76,9

Vasaris-Kovas1,0 1,5 -33,32,1 1,2 75,0

Birželis-Liepa0,3 1,3 -76,92,2 2,3 -4,3

Trijų sezonų vidurkis

1,2 1,9 -36,8

Pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatų palyginimas su modeliavimo rezultatais

Pasyviaisiais sorbentais gautus matavimo rezultatus Vilniaus m. palyginome su rezultatais gautais Airviro sistemos modeliavimo būdu. Azoto dioksido ir sieros dioksido koncentracijų palyginimo rezultatai pateikti 7 lentelėje. Kaip pagrindą ėmėme pasyviųjų sorbentų tyrimo rezultatus, t.y. jie buvo lyginami modeliavimo rezultatų atžvilgiu. Rezultatai rodo, kad labai gerus sutapimus gavome tose miesto vietose, kur pasyvieji sorbentai buvo iškabinti toliau nuo taršos šaltinių, t.y. toliau nuo gatvių sankirtų ir intensyvaus eismo gatvių. Aukštas koncentracijas gavome iš pasyviųjų sorbentų, eksponuotų prie intensyvaus eismo gatvių, tačiau modeliavimo būdu šiuose taškuose gautos reikšmės yra mažesnės ir skiriasi iki 40 %. Taip yra todėl, kad skaičiuodami bendrą teršalų sklaidą viso miesto teritorijoje, naudojame 100 metrų skiriamosios gebos žingsnį. Taigi, tam tikrose miesto dalyse susidarantys dideli koncentracijų gradientai susividurkina, todėl miesto užterštumo modeliavimo žemėlapiuose jų nesimato.

Atliekant užterštumo skaičiavimus mažesnėje teritorijoje, kai turime galimybes naudoti didelės skiriamosios gebos žingsnį, gauname užterštumo žemėlapius kuriuose matosi dideli teršalų koncentracijų gradientai (gatvių sankirtos ir gatvės). Norėdami ateityje panaudoti pasyviuosius sorbentus modelių verifikavimui, patartina juos kabinti toliau nuo taršos šaltinių. Pasyviųjų sorbentų duomenys, gauti 2004-2005 m. tyrimų laikotrpiu, yra labai naudingi atliekant modelio verifikavimą bei atnaujinant ir optimizuojant modelio duomenų bazę.

Palyginus skirtingais metodais gautus tyrimų rezultatus, matome, kad vidutinė NO2

koncentracija, apskaičiuota modeliuojant, yra mažesnė (vidutiniškai 14 %), nei vidutiniai NO2

rezultatai, gauti iš indikatorinių matavimų. Modeliavimo rezultatai atspindi vidutinę metinę (2004 m.) NO2 koncentraciją, o pasyvieji sorbentai buvo eksponuojami 2004 m. (vienas etapas) ir 2005 m. (du tyrimų etapai). Nepaisnt šio nesutapimo, rezultatai, gauti skirtingais tyrimų metodais – gerai tarpusavyje sutampa. Vidutinės sieros dioksido koncentracijos mieste yra žemos, tačiau net ir šiuo atveju rezultatai sutampa gana gerai (vidutiniškai neatitikimas siekia 7 %).

Modeliavimo rezultatai geriau atspindi SO2 koncentracijos pasiskirstymą miesto aplinkos ore, nors pasitaiko ir tam tikrų išimčių. Analizuojant NO2 teršalo pasiskirstymą mieste - indikatorinis metodas gana patikimai ir realiai atspindi tikrąją situaciją (ypač prie intensyvaus eismo gatvių, nes užfiksuojami taip vadinamieji taršos pikai, kai tuo tarpu modeliuojant vidutines metines NO2 koncentracijas, minėtieji taršos maksimumai susiniveliuoja).

Modeliavimo būdu vertinant vidutinį metinį teršalų pasiskirstymą mieste, taikoma 30 % neapibrėžtis, o vertinant indikatoriniu metodu – tikslumas 25 % (1 priedas).

7 lentelė. Modeliavimo rezultatų palyginimas su pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatais

Tyrimų vieta

Rezultatai

Vidutinė NO2 konc. (μg/m3)

Modeliavi mo


A B

((A-B)/B)*100Neatiktis, %

Vidutinė SO2 konc. (μg/m3)

Modeliavi mo


A B

((A-B)/B)*100Neatiktis,

%

1. Žirmūnai 28 26 7.7 1.5 1.4 7.12. Antakalnis 23 24 -4.2 1 0.8 25.03. Dvarčionys 9 9 0.0 0.6 1.1 -45.54. Valakampiai 9 12 -25.05. Kareivių g. 35 42 -16.7 1.9 1.5 26.76. Jeruzalė 17 18 -5.67. Fabijoniškės 23 21 9.58. Ukmergės – P. Žadeikos g. 33 47 -29.89. Rotušės a. - 48 - 2.5 1.6 56.310. Stotis 32 44 -27.311. Švitrigailos –Panerių g. 42 62 -32.3 1.8 1.5 20.012. Naujininkai 26 27 -3.7 1.8 1.0 80.013. Žirnių g. 20 40 -50.014. Markučiai 17 17 0.015. N. Vilnia 15 1416. Katedros a. 30 31 -3.217. Lvovo g. 34 35 -2.918. Ukmergės – G. Vilko g. 52 73 -28.819. Kęstučio – Sėlių g. 32 32 0.0

20. Pamėnkalnio V.Kudirkos g. 40 59 -32.2

21. Naujamiestis 33 28 17.922.Vingio parkas 21 17 23.5 1.32 1.7 -22.423. Oslo –Erfurto g. 35 35 0.0

24. Lazdynai 24 22 9.1 1.2 1.6 -25.025. Karoliniškės 22 19 15.826. Pilaitė 11 13 -15.427. Laisvės pr. – Justiniškių g. 41 43 -4.7 1.52 1.5 1.328. Justiniškės 24 20 20.029. Tarandė 6 10 -40.030. Šeškinė 32 34 -5.9

Vidurkis iš visų tyrimų vietų 26,4 30,7 -14 1.5 1.4 7.1

5. APLINKOS ORO KOKYBĖS VILNIAUS MIESTE ĮVERTINIMAS

Pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatai rodo, kad oro kokybei Vilniuje labai didelės įtakos turi autotransportas. Ypač tai pastebima analizuojant azoto dioksido koncentracijas: prie intensyvaus eismo gatvių fiksuojami nustatytų normų viršijimai, o gyvenamuosiuose mikrorajonuose situacija žymiai geresnė. Sieros dioksido bei LOJ priemaišų koncentracija neviršijo joms nustatytų normų (8 lentelė).

8 lentelė. Vidutinė teršalų koncentracija (μg/m3) Vilniaus m. aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu

Tyrimų vietaVidutinė teršalų koncentracija aplinkos ore (μg/m3)

Sieros dioksidas

Azoto dioksidas


benzenasp-

Ksilenasm-

Ksilenaso-

Ksilenas1. Žirmūnai 1.4 25.9 1.1 4.0 0.6 0.6 2.0 0.72. Antakalnis 0.8 24.13. Dvarčionys 1.1 9.4 4. Valakampiai 11.55. Kareivių g. 1.5 41.8 1.7 6.1 1.2 1.1 3.0 1.26. Jeruzalė7. Fabijoniškės8. Ukmergės – P. Žadeikos g.

18.4 20.8

47.1

9. Rotušės a. 1.6 47.6 2.0 7.7 1.6 1.5 3.8 1.510. Stotis 43.811. Švitrigailos –Panerių g. 1.5 61.7

12. Naujininkai 1.0 27.413. Žirnių g.14. Markučiai

39.816.8

15. N. Vilnia 1.0* 13.6 0.8* 2.8* 0.3* 0.3* 1.2* 0.4*16. Katedros a.17. Lvovo g.18. Ukmergės – G. Vilko g.19. Kęstučio – Sėlių g.20. Pamėnkalnio V.Kudirkos g.21. Naujamiestis

30.534.872.831.559.4

28.0

22.Vingio parkas 1.3 16.823. Oslo –Erfurto g. 35.4

24. Lazdynai 1.6 22.2 1.0 3.0 0.5 0.4 1.9 0.525. Karoliniškės26. Pilaitė

19.413.0

27. Laisvės pr. – Justiniškių g. 1.5 43.0

28. Justiniškės29. Tarandė30. Šeškinė

19.89.634.1

Sieros dioksido koncentracija aplinkos ore

0

0.5

1

1.5

2

2.5

μg

/m3

Žir

mū

nai

An

tak

aln

is

Dva

rčio

nys

Kar

eiv

ių

Ro

tuš

ė

Švi

tr-P

ane

r

Nau

jinin

kai

N. V

ilnia

Vin

gio

par

kas

Laz

dyn

ai

Lai

sv-

Jus

tin

išk

6 pav. Vidutinė SO2 koncentracija (μg/m3) Vilniaus miesto aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu

Spalis-Lapkritis Vasaris-Kovas Birželis-Liepa

Vidutinė sieros dioksido koncentracija atskirais sezonais bei metų bėgyje Vilniaus mieste neviršijo žmogaus sveikatos apsaugai nustatytų normų (6, 7 pav). Žemutinė vertinimo riba, taikoma SO2 yra 50 μg/m3 (40 % nuo paros ribinės vertės). Trijų sezonų tyrimų rezultatai pasyviaisiais sorbentais parodė, kad vidutinės SO2 koncentracijos aplinkos ore Vilniaus miesto teritorijoje siekia tik apie 1-2 μg/m3. Atlikus matavimus pasyviuoju indikatoriniu metodu ir iš laboratorijos gavus šių tyrimų rezultatus, palyginome juos su Žirmūnų OKTS (Kareivių g.) duomenimis (6 lentelė). Paaiškėjo, kad rezultatų neatitikimas vidutiniškai siekia 37 % (didesnės reikšmės išmatuotos automatizuotoje oro kokybės tyrimų stotyje). Vadinasi, galime daryti prielaidą, kad trijų sezonų vidutinės SO2 koncentracijos gali būti atitinkamai didesnės, todėl kritiškai vertinant tikėtina, kad reikšmės gali siekti 1,5-2 μg/m3, o atskirais atvejais ir dar daugiau – iki 2,5-3 μg/m3. Pavyzdžiui, tyrimų taške Nr. 11 (Švitrigailos-Panerių g. sankryža) žiemos metu užfiksuota SO2 koncentracija siekė 2,2 μg/m3 (4B lentelė). Tai buvo didžiausia SO2 koncentracija per visą tyrimų laiką. Atsižvelgiant į minėtų duomenų neatitikimą (paklaidą) bei neapibrėžtumą ir 37 % padidinę minėtos koncentracijos reikšmę, gautume 3 μg/m3 reikšmę. Taigi, šaltuoju metų laiku (2005 m.) Vilniaus mieste vidutinė SO2 koncentracija aplinkos ore neviršijo 3 μg/m3.

Analogiškai apskaičiavę trijų sezonų vidutines SO2 koncentracijos reikšmes, pastebėtume, kad jos svyruoja nuo 1,1-1,4 μg/m3 (Antakalnis, Naujininkai, N. Vilnia) iki 2,1-2,2 μg/m3 (Kareivių g., Rotušės aikštė, Švitrigailos-Panerių g., Laisvės-Justiniškių g.).

Analizuojant SO2 priemaišos pasiskirstymą aplinkos ore atskirais metų sezonais, aiškios tendencijos nepastebėta, nors sąlyginai didesnės SO2 koncentracijų reikšmės užfiksuotos šaltuoju metų laiku (išimtis – Kareivių g., Vingio parkas, Lazdynų mikrorajonas). Atskirais metų sezonais užterštumo lygis išliko nedidelis, tačiau pasitaikė svyravimų į vieną ar kitą pusę. Lyginant šaltąjį sezoną su šiltuoju sezonu, Lazdynuose SO2 koncentracija sumažėjo tik 6 %, o Švitrigailos-Panerių g., Naujininkuose, N. Vilnioje - atitinkamai sumažėjo 40 %, 53 %, 67 %. Kai kur pastebėta ir atvirkštinė dinamika, pavyzdžiui, Vingio parke bei Kareivių g. SO2 užterštumas šiltuoju metų laikotarpiu buvo didesnis nei šaltuoju metų laiku (atitinkamai 7 % ir 37 %). Per 2004-2005 m. vykdytų tyrimų laikotarpį, daugelyje tyrimo vietų rudens metu buvo užfiksuotos pačios mažiausios

SO2 koncentracijos aplinkos ore (tik Lazdynų mikrorajone jos buvo santykinai didžiausios būtent pereinamuoju metų laikotarpiu – rudenį).

Taigi, pasyviuoju metodu gautos vidutinės SO2 koncentracijos Vilniaus mieste svyravo tokiose ribose: rudenį 0,6 – 1,8 μg/m3 (3B lentelė), žiemą 1,1 – 2,2 μg/m3 (4B lentelė), vasarą 0,6 – 2 μg/m3 (5B lentelė). Pateikti rezultatai rodo, kad atskiarais dviejų savaičių periodais arba atskirais sezonais SO2 koncentracija Vilniaus miesto aplinkos ore tyrimų laikotarpiu buvo palyginus labai maža (6 pav.).

7 pav. Vidutinė trijų sezonų SO2 koncentracija (μg/m3) Vilniaus mieste (pagal tyrimų, atliktų 2004-2005 m. panaudojant pasyviuosius sorbentus,

duomenis)

0.00.20.40.60.81.01.21.41.61.82.0

An

taka

lnis

Na

ujin

inka

i

Na

ujo

ji V

ilnia

Dva

rčio

nys

Vin

gio

pa

rka

s

Žir

mū

na

i

Ka

reiv

ių g

.

Švi

trig

ailo

s –

Pa

ne

rių

g.

La

isvė

s p

r. –

Ju

stin

iški

ų g

.

Ro

tuš

ės

aik

štė

La

zdyn

ai

μg

/m3

Azoto dioksido koncentracija aplinkos ore

05

101520253035404550556065707580

μg

/m3

Kar

eiv

ių

Uk

me

rgė

s-

Žad

eik

os

Šv

itri

gai

los

-P

ane

rių

Žir

nių

Uk

me

rgė

s-

G.V

ilko

Kę

stu

čio

-S

ėlių

Pam

ėn

kal

nio

-V

.Ku

dir

ko

s

Os

lo-E

rfu

rto

Lai

svė

s-

Jus

tin

išk

ių

8 pav. Vidutinė NO2 koncentracija (μg/m3) aplinkos ore prie intensyvaus eismo gatvių tiriamuoju laikotarpiu


Vidutinė azoto dioksido ribinė vertė su leistinu nukrypimo dydžiu pagal 2004 m. galiojančią normą buvo 53 μg/m3; 2005 m. norma - 51 μg/m3 (1 priedas). Kasmet ši ribinė vėrtė su leistinu nukrypimo dydžiu palaipsniui mažinama, o 2010 metais turės būti pasiekta tokia ribinė vertė, kuri negalės viršyti 40 μg/m3 (leistinas nukrypimo dydis jau nebus taikomas).

Tyrimai pasyviaisiais sorbentais parodė, kad prie intensyvaus eismo gatvių jau 2004-2005 m. tam tikrose sankryžose pasitaikė ribinės vertės viršijimo atvejų. Didžiausios NO2 koncentracijos aplinkos ore, Vilniaus miesto teritorijoje, užfiksuotos prie Ukmergės – G. Vilko, Švitrigailos – Panerių, Pamenkalnio – V. Kudirkos gatvių sankirtų. Vidutinė tyrimų laikotarpio NO2 koncentracija minėtų gatvių aplinkoje (sankryžose) atitinkamai yra 72, 62 ir 59 μg/m3 (8 lentelė). Šiomis gatvėmis kiekvieną dieną pravažiuoja labai didelis automobilių kiekis (iki 100000 autotransporto priemonių per parą), todėl NO2 tarša čia daugiausiai priklauso nuo transporto. Oro tarša prie gatvių ypač padidėja taip vadinamomis “piko valandomis” kai tam tikrose gatvių atkarpose susidaro transporto grūstys. Lėtai (iki 10 km/h) važiuodami bei dažnai stoviniuodami automobiliai aplinką teršia iki 2-3 kartų daugiau, nei važiuodami 40-60 km/h greičiu.

Tikėtina, kad vidutinė metinė arba vidutinė atskirų sezonų NO2 koncentracija, galėjo viršyti leistiną nustatytą normą kartu su leistinu nukrypimo dydžiu (51 μg/m3) ir kitose miesto vietose, kuriose tyrimai nebuvo atlikti, pavyzdžiui, visose žiedinio tipo sankryžose, o taip pat prie tokių gatvių sankirtų kaip Ozo-Gelvonų (prie “Akropolio”), Ozo-Kareivių-Kalvarijų, Konstitucijos pr.-Kalvarijų-Šeimyniškių, Laisvės pr. – T. Narbuto ir kt.

Vidutinė tyrimų sezono NO2 koncentracija, didesnė nei 40 μg/m3 (t.y. didesnė už ribinę vertę) buvo užfiksuota prie šių gatvių ar gatvių sankirtų: Rotušės aikštėje, prie Didžiosios – Vokiečių g. (48 μg/m3), Ukmergės-P. Žadeikos g. (47 μg/m3), prie transporto žiedo ties geležinkelio / autobusų stotimi (44 μg/m3), Laisvės pr. – Justiniškių g. (43 μg/m3), Kareivių g. (42 μg/m3), t.y. Žirmūnų OKTS aplinkoje (8 lentelė).

Taigi, prie gatvių, kuriose intensyvūs transporto srautai, vidutinė NO2 koncentracija viršijo nustatytas normas (ribines vertes (RV) su leistinu nukrypimo (LN) dydžiu) ne tik atskirais sezonais, bet ir per visą tyrimų laikotarpį, trukusį 10 mėn. (11 pav.). Trijose tyrimų vietose buvo viršyta 2004 ir 2005 m. galiojanti norma ir papildomai dar penkiose tyrimų vietose viršyta ribinė vertė (40 μg/m3), kuri įsigalios nuo 2010 m.

Palyginę oro kokybės tyrimų pasyviaisiais sorbentais duomenis su Žirmūnų ir Žvėryno OKTS duomenimis, apskaičiavome, kad automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse išmatuotos NO2

koncentracijos vidutiniškai nuo 5 % Žirmūnuose iki 13 % Žvėryne (6 lentelė) yra mažesnės už NO2

koncentracijas, kurios išmatuotos pasyviuoju metodu. Atsižvelgiant į šias paklaidas ir kritiškai įvertinus kokios NO2 koncentracijos reikšmės Vilniaus mieste būtų, jei jas atitinkamai sumažintume 2-13 % (9 lentelė). Tiesa, gamintojai nurodo, kad pasyviųjų sorbentų, skirtų NO2 koncentracijai aplinkos ore aptikti, neapibrėžtis yra apie 23 % (2 priedas). 2001 m. gruodžio 12 d. aplinkos ministro įsakyme Nr. 596 “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo” nurodyta, kad indikatorinių matavimų neapibrėžtis yra 25 %, o nuolatinių matavimų iš OKTS neapibrėžtis yra 15 % (1 priedas).

9 lentelė. Tyrimų laikotarpio maksimalių NO2 koncentracijų kritiškas įvertinimas, atsižvelgiant į galimas paklaidas

Tyrimų vieta, kurioje buvo

užfiksuoti 2004-2005 m.

galiojančių NO2 normų bei

ribinės vertės viršijimai

Trijų sezonų vidutinė NO2

koncentracija (μg/m3),

išmatuota naudojant

pasyviuosius sorbentus

Vidutinė NO2 koncentracija (μg/m3)

sumažinta

2 %

sumažinta

5 %

sumažinta

10 %

sumažinta

13 %

Ukmergės – G. Vilko g. 72.8 71.3 69.2 65.5 63.3

Švitrigailos – Panerių g. 61.7 60.5 58.6 55.5 53.7

Pamėnkalnio – V. Kudirkos g. 59.4 58.2 56.4 53.5 51.7

Rotušės aikštė 47.6 46.6 45.2 42.8 41.4

Ukmergės – P. Žadeikos g. 47.1 46.2 44.7 42.4 41.0

Stotis 43.8 42.9 41.6 39.4 38.1

Laisvės pr. – Justiniškių g. 43.0 42.1 40.9 38.7 37.4

Kareivių g. 41.8 41.0 39.7 37.6 36.4

Rezultatai rodo, kad 2005 m. galiojanti NO2 norma – 51 μg/m3 (ribinė vertė su leistinu nukrypimo dydžiu) Vilniuje buvo viršyta trijose tyrimų vietose. Aštuoniose tyrimų vietose, prie intensyvaus eismo gatvių 2004-2005 m. buvo viršyta ir 40 μg/m3 ribinė vertė (11 pav.).

Atokiau nuo gatvių, gyvenamuosiuose mikrorajonuose, oro kokybė azoto dioksido taršos atžvilgiu yra žymiai geresnė. Tarpusavyje lyginant NO2 koncentracijas išmatuotas skirtinguose mikrorajonuose įvairiais metų sezonais, pastebėjome, kad vienareikšmės tendencijos nėra. Pavyzdžiui, Žirmūnuose, Antakalnyje, Jeruzalės mikrorajone, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Justiniškėse, Dvarčionyse, Valakampiuose, Tarandėje, Pilaitėje, Vingio parke santykinai didžiausia NO2 koncentracija aptikta rudenį, kituose mikrorajonuose (Markučiai, Šeškinė, Rotušės aikštė, Stotis, “Europos” aikštė, Katedros aikštė) didžiausia NO2 koncentracija aptikta žiemos metu. Šiltuoju metų laiku, birželio mėnesį santykinai didžiausios NO2 koncentracijos reikšmės buvo užfiksuotos Naujamiesčio-Vilkpėdės mikrorajonuose, Lazdynų mikrorajone bei N. Vilnioje (9, 10 pav.).

Mažiausios NO2 koncentracijos visų trijų sezonų bėgyje taip pat buvo aptiktos tiek rudens, tiek žiemos, tiek ir vasaros metu. Tyrimų laikotarpiu “stabilus” oro užterštumo lygis bei mažiausi

NO2 koncentracijos svyravimai aplinkos ore, buvo Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonuose bei N. Vilnioje (10 pav). Šiose tyrimų vietose (mikrorajonuose) atskirais metų sezonais NO2 koncentracija svyravo tik 0,8-2,5 μg/m3 ribose (4 – 13 %). Truputį ryškesni NO2 koncentracijų svyravimai atskirais sezonais užfiksuoti Rotušės aikštėje, Jeruzalės, Justiniškių, Antakalnio mikrorajonuose; čia NO2 koncentracija tyrimų laikotarpiu svyravo 7-15 μg/m3 ribose, t.y. 25 – 40 % intervale.

Vidutinė metinė (trijų sezonų) NO2 koncentracija prie intensyvaus eismo gatvių Vilniaus mieste yra 45,3 μg/m3 (aritmetinis vidurkis iš 13 tyrimų vietų, įrengtų arti gatvių arba prie gatvių sankryžų); gyvenamųjų mikrorajonų aplinkoje atitinkamai – 22,6 μg/m3 (aritmetinis vidurkis iš 12 tyrimų vietų, įrengtų mikrorajonuose, atokiau nuo gatvių); foninėse miesto tyrimų vietose bei užmiesčio teritorijose 12,1 μg/m3 (aritmetinis vidurkis iš 5 tyrimo vietų, įrengtų miesto parkuose arba priemiesčio zonoje). Remiantis pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatais ir skaičiavimais, galima teigti, kad prie miesto gatvių NO2 užterštumas yra dvigubai didesnis nei gyvenamųjų Vilniaus mikrorajonų aplinkos ore, o foninėse miesto zonose bei priemiestyje – NO2 imisija beveik du kartus mažesnė nei gyvenamuosiuose miesto mikrorajonuose.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

μg

/m3

Žir

mū

nai

An

tak

aln

is

Jeru

zalė

Fab

ijon

išk

ės

Nau

jinin

kai

Mar

ku

čiai

N. V

ilnia

Nau

jam

ies

tis

Laz

dyn

ai

Kar

olin

išk

ės

Jus

tin

išk

ės

Še

šk

inė

9 pav. Vidutinė NO2 koncentracija (μg/m3) gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu


0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55μ

g/m

3

Dva

rčio

nys

Val

akam

pia

i

Ro

tuš

ės

a.

Sto

tis

Kat

ed

ros

a.

Euro

po

s a

.(L

vovo

g.)

Vin

gio

par

kas

Pila

itė

Tar

and

ė

10 pav. Vidutinė NO2 koncentracija (μg/m3) rekreacinėse, masinio žmonių susibūrimo vietose bei priemiesčio teritorijų aplinkos ore, tiriamuoju

laikotarpiu


11 pav. Vidutinė trijų sezonų NO2 koncentracija (μg/m3) Vilniaus mieste (pagal

tyrimų, atliktų 2004-2005 m. panaudojant pasyvius sorbentus, duomenis)

05

1015202530354045505560657075

Dva

rčio

nys

Tara

ndė

Val

akam

piai

Pila

itė

Nau

joji

Viln

ia

Mar

kuči

ai

Vin

gio

park

as

Jeru

zalė

Kar

olin

iškė

s

Fabi

joni

škės

Lazd

ynai

Ant

aka

lnis

Žirm

ūnai

Nau

jinin

kai

Nau

jam

iest

is

Just

iniš

kės

Kat

edro

s a.

Kęs

tuči

o –

Sėl

ių g

.

Šeš

kin

ė

Lvov

o g.

Osl

o –

Erfu

rto

Žirn

ių g

.

Ka

reiv

ių g

.

Lais

vės

pr. –

Jus

tiniš

kių

g.

Sto

tis

Ukm

ergė

s –

P. Ž

adei

kos

g.

Rot

ušės

aik

štė

Pam

ėnka

lnio

V.K

udirk

os g

.

Švi

trig

ailo

s –P

aner

ių g

.

Ukm

ergė

s –

G. V

ilko

g.

μg

/m3

51 μg/m3 ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu (galioja nuo 2005. 01. 01 iki 2005. 12. 31)

40 μg/m3 ribinė vertė, kuri įsigalios nuo 2010. 01. 01

Lakieji organiniai junginiai

Vilniaus mieste buvo pasirinkti 5 tyrimų taškai (Žirmūnai, Kareivių g., Rotušės aikštė, N. Vilnia, Lazdynai), kuriuose buvo naudojami pasyvūs sorbentai lakiųjų organinių junginių koncentracijai aplinkos ore aptikti. Lakiųjų organinių junginių koncentracija Vilniaus mieste 2004 m. rudenį - 2005 m. vasarą atliktų tyrimų metu neviršijo aplinkos oro užterštrumo normų, nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. Nuo 2005 m. benzenui taikoma aplinkos oro užterštumo norma yra 10 μg/m3. Kasmet ši norma bus mažinama, kol 2010 m. įsigalios benzeno ribinė vertė (vidutinė metinė benzeno koncentracija neturės viršyti 5 μg/m3) (1 priedas).

Tyrimų laikotarpiu vidutinė benzeno koncentracija Vilniaus mieste siekė 1-2 μg/m3 (9 lentelė). Didžiausios benzeno koncentracijos (1,6-2,6 μg/m3) skirtingose tyrimų vietose buvo užfiksuotos 2004 m. rudenį (3B lentelė). Šaltuoju metų laikotarpiu (vasario-kovo mėn.) lakiųjų organinių junginių koncentracija Vilniaus miesto aplinkos ore buvo santykinai žemiausia per visą tyrimų laikotarpį (4B lentelė). Vasaros metu (birželio-liepos mėn.) aptiktos santykinai didžiausios tolueno (4,3-12,1 μg/m3) bei suminio ksileno (3,3-10,4 μg/m3) koncentracijos. Etilbenzeno koncentracija miesto aplinkos ore tyrimų laikotarpiu svyravo 0,6-2,4 μg/m3 ribose, (santykinai didesnės etilbenzeno koncentracijos taip pat stebėtos šiltuoju sezonu arba pereinamuoju metų laikotarpiu).

Atskirais sezonais (rudenį, žiemą ir vasarą) santykinai didesnės LOJ koncentracijos aptiktos Rotušės aikštėje, ties Didžiosios-Vokiečių g. sankryža. Šioje tyrimų vietoje rudens bei vasaros sezonais užfiksuota vidutinė benzeno koncentracija, buvo didesnė už žemutinę vertinimo ribą, t.y. daugiau nei 2 μg/m3.

Rotušės aikštėje (tyrimų taškas Nr. 9) buvo surinkta 83 %, o Naujojoje Vilnioje – tik 50 % visų LOJ tyrimų laiko duomenų. Minimalus duomenų surinkimas turi būti ne mažesnis kaip 90 % viso tyrimų laiko, tačiau dėl vagysčių bei chuliganizmo atvejų, minėtose tyrimų vietose nepavyko surinkti reikalaujamą duomenų kiekį, užtikrinantį rezultatų patikimumą. Minimali matavimų trukmė, naudojant pasyvius sorbentus, turi būti ne mažesnė kaip 20 % nustatytos metinės teršalo ribinės vertės vidurkinimo laiko. Matavimų trukmė (benzenui ir kt. LOJ aplinkos ore aptikti) Rotušės aikštėje truko 19 %, o N. Vilnioje tik 12 %. Taigi, informacija apie vidutinę trijų sezonų LOJ koncentraciją N. Vilnioje yra orientacinio pobūdžio, tačiau iš turimų duomenų visumos aišku, kad LOJ tarša N. Vilnios gyvenamųjų namų kvartale (15 pav.) yra mažesnė nei Vilniaus Senamiestyje (14 pav.) ar centriniuose miesto mikrorajonuose.

0123456789

10

μg

/m3

benzenas toluenas etilbenzenas p-ksilenas m-ksilenas o-ksilenas

12 pav. Vidutinė LOJ koncentracija (μg/m3) Žirmūnuose tiriamuoju laikotarpiu


0

12

3

45

6

78

9

10μ

g/m

3


13 pav. Vidutinė LOJ koncentracija (μg/m3) Kareivių g. tiriamuoju laikotarpiu


0123456789

101112

μg

/m3


14 pav. Vidutinė LOJ koncentracija (μg/m3) Rotušės a. tiriamuoju laikotarpiu


01

23

45

67

89

10

μg

/m3


15 pav. Vidutinė LOJ koncentracija (μg/m3) N. Vilnioje tiriamuoju laikotarpiu


0123456789

10

μg

/m3

benzenas etilbenzenas m-ksilenas

16 pav. Vidutinė LOJ koncentracija (μg/m3) Lazdynuose tiriamuoju laikotarpiu


17 pav. Vidutinė trijų sezonų lakiųjų organinių junginių koncentracija

(μg/m3) Vilniaus mieste (pagal tyrimų, atliktų 2004-2005 m. panaudojant pasyvius sorbentus,

duomenis)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Naujoji Vilnia Lazdynai Žirmūnai Kareivių g. Rotušės aikštė

μg

/m3

benzenas toluenas etilbenzenas ksilenas

5 μg/m3 ribinė vertė, kuri įsigalios nuo 2010. 01. 01 (taikoma tik benzenui)

2002 - 2005 m. ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu yra 10 μg/m3 (taikoma tik benzenui)

IŠVADOS

1. Vidutinė sieros dioksido koncentracija Vilniaus miesto aplinkos ore tyrimų laikotarpiu neviršijo nustatytų normų ir nesiekė žemutinės vertinimo ribos.

1.1. Vidutinės SO2 koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu tiek gyvenamuosiuose mikrorajonuose, tiek prie intensyvaus eismo gatvių, tiek ir miesto foninėje zonoje buvo santykinai nedidelės ir svyravo nuo 0,7 iki 2,6 μg/m3.

1.3. Vidutinės SO2 vertės, išmatuotos automatizuotoje Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje (OKTS) ir rezultatai, gauti panaudojus pasyvius sorbentus, tarpusavyje sutampa 37 % ribose.

2. Azoto dioksido koncentracija aplinkos ore, skirtingose Vilniaus miesto dalyse pasiskirsčiusi labai nevienodai; pagrindinė to priežastis – mobilieji taršos šaltiniai.

2.1. Labiausiai užterštos Vilniaus miesto gatvių sankirtos: Ukmergės-Geležinio Vilko g.; Švitrigailos-Panerių g.; Pamėnkalnio-V.Kudirkos g., kuriose vidutinė NO2 koncentracija aplinkos ore viršijo 2004 ir 2005 m. galiojančią ribinę vertę su leistinu nukrypimo dydžiu (53 ir 51 μg/m3).

2.2. Užterštos Vilniaus miesto gatvės arba gatvių sankirtos: Didžioji-Vokiečių g. (Rotušės a.); Ukmergės-P. Žadeikos g.; transporto žiedas prie geležinkelio ir autobusų stoties; Laisvės pr.-Justiniškių g.; Kareivių g., kuriose vidutinė NO2 koncentracija aplinkos ore viršijo 2010 m. įsigaliosiančią ribinę vertę (40 μg/m3).

2.3. Mažiau užterštos Vilniaus miesto gatvės arba gatvių sankirtos: Žirnių g., Oslo-Erfurto g.; Lvovo g. (prie “Europos” aikštės ir Vilniaus m. savivaldybės); Gelvonų g. (atokiau nuo Ozo-Gelvonų g. sankirtos), kuriose vidutinė NO2 koncentracija aplinkos ore buvo didesnė už viršutinę vertinimo ribą (32 μg/m3).

2.4. Santykinai švarios Vilniaus miesto zonos (gatvių ir gyvenamųjų mikrorajonų aplinka): Žvėrynas (Kęstučio-Sėlių g. aplinka), Katedros aikštė, Justiniškės, Naujamiestis, Naujininkai, Žirmūnai, kuriose vidutinė NO2 koncentracija aplinkos ore yra didesnė už žemutinę vertinimo ribą, bet mažesnė už viršutinę vertinimo ribą.

2.5. Švarios Vilniaus miesto zonos (gyvenamųjų mikrorajonų aplinka, priemiesčio arba užmiesčio teritorija, miesto parkai): Dvarčionys, Tarandė, Valakampiai, Pilaitė, Naujoji Vilnia, Markučiai, Vingio parkas, Jaruzalės mikrorajonas, Karoliniškės, Fabijoniškės, Lazdynai, Antakalnis, kuriose vidutinė NO2 koncentracija aplinkos ore yra mažesnė nei žemutinė vertinimo riba (26 μg/m3).

2.6. Gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos ore užfiksuotos vidutinės vertės buvo dvigubai mažesnės nei prie intensyvaus eismo gatvių.

2.7. Foninėse miesto zonose bei užmiesčio ir priemiesčio teritorijoje užfiksuotos vidutinės NO2 koncentracijos vertės buvo du kartus mažesnės nei gyvenamuosiuose miesto mikrorajonuose.

3. Lakiųjų organinių junginių koncentracija Vilniaus m. neviršijo aplinkos oro užterštumo normų, tačiau Senamiestyje ir Kareivių gatvės aplinkoje buvo viršyta benzeno žemutinė vertinimo riba (2 μg/m3).

4. Pasyviųjų sorbentų ir OKTS rezultų neatiktis vidutiniškai įvairuoja 6-13 % intervale analizuojant NO2 teršalus ir vidutiniškai apie 35 % analizuojant SO2 teršalus (pastarosios priemaišos vidutinė koncentracija aplinkos ore yra labai nedidelė (iki 3 μg/m3), todėl ir paklaida teoriškai didesnė).

5. Modeliavimo ir pasyviųjų sorbentų neatiktis vidutiniškai siekia 14 % analizuojant NO2

teršalus ir vidutiniškai apie 7 % analizuojant SO2 priemaišos pasiskirstymą miesto aplinkos ore.

I Priedas

Aplinkos oro kokybės vertinimą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai:

1. Aplinkos oro apsaugos įstatymas (Žin., 1999, Nr.98-2813).2. Aplinkos ministro 2001.12.12 įsakymas Nr.596 “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo” (Žin.,

2001, Nr.106-3828).3. Aplinkos ir sveikatos apsaugo ministrų 2000.10.30 įsakymas Nr.470/581 “Dėl zonų ir

aglomeracijų aplinkos oro kokybei vertinti bei valdyti sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr.100-3184).

4. Aplinkos ir sveikatos apsaugo ministrų 2000.10.30 įsakymas Nr.471/582 “Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo” (Žin., 2000, Nr.100-3185).

5. Aplinkos ir sveikatos apsaugo ministrų 2001.12.11 įsakymas Nr.591/640 “Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo” (Žin., 2001, Nr.106-3827).

6. Nr. 544/508 “Dėl Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo taisyklių nustatymo” (Žin., 2002, Nr. 105-4731);

7. Nr.D1-265/V-436 „Dėl visuomenės ir suinteresuotų institucijų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius, viršijančius pavojaus ar informavimo slenksčius, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 74-2688).

8. Nr. 517 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo programos patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 103-4618);

9. Nr. D1-30 „Dėl Aplinkos ministro 2003 m. spalio 23d. įsakymo Nr.517 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin. 2005, Nr. 14-440).

Aplinkos oro kokybės vertinimą reglamentuojantys ES teisės aktai

1. ES Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo.2. ES Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros ir azoto dioksido, azoto oksidų, suspenduotų

dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore.3. ES Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido ribinių verčių aplinkos ore.4. ES Tarybos direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore.5. ES Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių

aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.

II Priedas

Sieros dioksido (SO2) tyrimų pasyviais sorbentais reikalavimai Oro cirkuliacijos intensyvumas eksponuojant pasyvų sorbentą (bandinį)

11,9 ml/min (esant 20˚ C oro temperatūrai).

Analizuojamo teršalo pavadinimas sieros dioksidas.Matavimo ribos (sritis) 1 – 240 μg/m3.Bandinio eksponavimo laikas 2 - 4 savaitės.Teršalo aptikimo riba 0,4 μg/m3 (eksponuojant 2 savaites).Išorinis poveikis: Vėjo greitis naudojant apsauginę cilindro formos priedangą,

vėjo greičio (iki 4,5 m/s) įtaka turi būti mažesnė nei 10%.

Temperatūra nuo +10 iki +30˚ C neturi jokios įtakos.Drėgnumas nuo 20 iki 80% neturi jokios įtakos.Laikymo trukmė iki eksponavimo 12 mėn.;

pasibaigus eksponavimo laikui 4 mėn.Analizės metodas separacinė jonų chromatografija. Veiklioji pasyvaus sorbento cheminė medžiaga kalio karbonato ir glicerino mišinys (patalpintas

20 mm skersmens polipropileno vamzdelyje). Neapibrėžtis 29,6% esant 20-40 μg/m3 koncentracijoms ore.

Azoto dioksido (NO2) tyrimų pasyviais sorbentais reikalavimai Oro cirkuliacijos intensyvumas eksponuojant pasyvų sorbentą (bandinį)

0,8536 ml/min (esant 9˚ C oro temperatūrai).

Analizuojamo teršalo pavadinimas azoto dioksidasMatavimo ribos (sritis) 1 – 200 μg/m3.Bandinio eksponavimo laikas 1 – 4 savaitės.Teršalo aptikimo riba 0,6 μg/m3 (eksponuojant 2 savaites).Išorinis poveikis: Vėjo greitis naudojant apsauginę cilindro formos

priedangą, vėjo greičio (iki 4,5 m/s) įtaka turi būti mažesnė nei 10%.


pasibaigus eksponavimo laikui 4 mėn.Analizės metodas Saltzmann’o metodas; spektrofotometrija. Veiklioji pasyvaus sorbento cheminė medžiaga trietanolaminas (patalpintas polipropileno

vamzdelyje).Neapibrėžtis 22,6% esant 20 - 40 μg/m3 koncentracijoms ore.

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) tyrimų pasyviais sorbentais reikalavimai Oro cirkuliacijos intensyvumas eksponuojant 6,44 ml/min (esant 20˚ C oro temperatūrai).

pasyvų sorbentą (bandinį)Analizuojamų teršalų pavadinimas benzenas, toluenas, etilbenzenas, (p-, m-, o-)

ksilenas.Matavimo ribos (sritis) 0,4 – 50 μg/m3. Bandinio eksponavimo laikas 2 - 4 savaitės.Teršalo aptikimo riba 0,4 μg/m3 (eksponuojant 2 savaites).Išorinis poveikis eksponuojamam bandiniui: Vėjo greitis naudojant apsauginę cilindro formos priedangą,

vėjo greičio (iki 4,5 m/s) įtaka turi būti mažesnė nei 10%.


pasibaigus eksponavimo laikui 1 mėn.Analizės metodas desorbacijai naudojamas anglies disulfidas, o

analizuojama dujų chromatografijos metodu. Veiklioji pasyvaus sorbento cheminė medžiaga aktyvuota medžio anglis (patalpinta stikliniame

vamzdelyje).Neapibrėžtis 33,8% esant 1 - 5 μg/m3 koncentracijoms ore.

III PriedasVilniaus meteorologinės stoties duomenys (2004 m. spalio – gruodžio mėn.)

Mėnuo

Oro temperatūra (ºC)

vidutinėnukrypimas nuo vidutinės

daugiametėsaukščiausia žemiausia

Didžiausias vėjo greitis (m/s) ir kryptis

dešimtadienioI II III

mėnesiodešimtadienio

I II IIImėnesio

dešimtadienio dešimtadienioI II III I II III I II III

Spalis 10,2 4,7 8,8 7,9 1,6 -2,0 4,3 1,3 20 10 15 2 -4 411PR

14PR

13V

Lapkritis 4,4 2,2 -4,6 0,7 1,5 1,2 -4,3 -0,5 11 9 1 -4 -6 -1311PR

21V

14PR

Gruodis 2,0 0,1 -0,6 0,5 3,8 3,7 2,6 3,4 6 5 4 -2 -4 -714V

12P

15P

Mėnuo

Krituliai (mm)kiekis nukrypimas nuo normos (%)

Dienų sk., kai iškrito 1 mm ir daugiau kritulių

Didžiausias paros kritulių kiekis (mm)



I II IIImėnesio

dešimtadienioI II III I II III

Spalis 9 24 33 66 50 133 194 125 3 5 6 5 12 9Lapkritis 8 17 17 42 50 81 85 74 2 3 4 5 11 5Gruodis 22 5 24 48 110 29 133 87 6 1 7 8 3 7

Vilniaus meteorologinės stoties duomenys (2005 m. sausio – rugsėjo mėn.)

Mėnuo

Oro temperatūra (ºC)

vidutinėnukrypimas nuo vidutinės

daugiametėsaukščiausia žemiausia

Didžiausias vėjo greitis (m/s) ir kryptis



I II IIImėnesio

dešimtadienio dešimtadienioI II III I II III I II III

Sausis 2,8 0,7 -5,8 -0,9 9,0 7,3 -0,4 5,2 8 9 1 -1 -7 -1422PV

16V

13PPR

Vasaris -8,6 -2,2 -7,0 -5,8 -3,6 3,3 -3,0 -1,0 0 1 1 -18 -6 -1710PR

20RPR

13R

Kovas -8,0 -3,5 -0,4 -3,8 -5,4 -2,6 -2,2 -3,3 -1 6 8 -24 -18 -910ŠV

16ŠV

16ŠV

Balandis 7,2 9,5 5,0 7,2 2,9 4,5 -2,6 1,5 19 21 15 -5 -3 -414

PPR13

VPV11ŠV

Gegužė 8,9 9,6 17,4 12,1 -2,1 -3,3 3,9 -0,3 20 19 31 2 2 512V

14PPV

14PR

Birželis 12,7 16,4 16,0 15,0 -2,7 0,9 -0,6 -0,8 24 25 29 5 7 711PV

16PPV

13PV

Liepa 18,6 20,4 18,4 19,1 2,0 3,4 1,2 2,2 26 29 32 7 13 911

VŠV11

PPR11V

Rugpjūtis 16,6 16,2 17,2 16,7 -0,9 -0,2 2,2 0,4 27 23 27 11 9 618P

11PPV

11PPV

Rugsėjis 15,8 12,8 13,4 14,0 2,1 1,3 3,7 2,4 28 25 22 6 0 811PV

15PPV

12PPR

Mėnuo

Krituliai (mm)kiekis nukrypimas nuo normos (%)

Dienų sk., kai iškrito 1 mm ir daugiau kritulių

Didžiausias paros kritulių kiekis (mm)



I II IIImėnesio

dešimtadienioI II III I II III

Sausis 23 7 24 54 164 54 171 132 8 3 7 5 3 6Vasaris 7 15 5 27 44 125 50 71 1 4 2 7 6 2Kovas 16 35 1 52 123 292 7 133 4 6 1 8 19 1Balandis 10 18 2 30 63 120 13 65 1 2 0 9 15 0,9

Gegužė 67 51 18 136 335 255 82 219 5 5 1 36 31 18Birželis 27 6 26 59 142 21 90 77 5 2 5 13 3 13Liepa 42 0,5 27 70 168 2 93 89 3 0 6 30 0,4 10Rugpjūtis 190 9 2 201 679 36 11 279 7 1 1 85 9 2Rugsėjis 0 21 9 30 0 105 39 46 0 1 2 0 20 6

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys: Meteorologiniai biuleteniai Nr. 820 – 831.

Documents

APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMŲ PASYVIAISIAIS SORBENTAIS …gamta.lt/files/Aplinkos_oro_kokybes_tyrimu_Pasyviais... · PROGRAMOS VILNIAUS MIESTE ATASKAITA UŽ 2004-2005 M. (2004 08