VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PRIĖMIMO Į VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO

MOKYKLAS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

2013 m. birželio 5 d. Nr. 1-1273

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi,

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 nutarimu Nr. 768,

Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą

bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija), Vilniaus miesto savivaldybės taryba

n u s p r e n d ž i a :

1. Pavirtinti Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos

aprašą (pridedama).

2. Laikyti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 6 d.

sprendimo Nr. 1-61 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimo

Nr. 1-651 „Dėl pavedimo vykdyti dalį steigėjo funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios

ir pavedimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti dalį steigėjo

funkcijų“ 2 punktą.

3. Nustatyti, kad:

3.1. šis sprendimas turi būti paskelbtas vietinėje spaudoje ir Savivaldybės interneto

tinklalapyje;

3.2. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius yra atsakingas už šio sprendimo

įgyvendinimą.

Meras Artūras Zuokas

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2013 m. birželio 5 d.

sprendimu Nr. 1-1273

PRIĖMIMO Į VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO

MOKYKLAS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas

(toliau – Aprašas) nustato asmenų priėmimo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir

specialiojo ugdymo programas į Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendrojo

ugdymo mokyklas (toliau – mokykla) tvarką, bendruosius klasių komplektavimo kriterijus,

dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų priėmimo ir registravimo

tvarką, priėmimo į mokyklą įforminimą.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su

kuria jis yra labiausiai susijęs.

Klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties

lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Mokyklos aptarnavimo teritorija – mokyklai priskirta teritorija, kurią nustato Vilniaus

miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba) arba jos įgaliota institucija.

Mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.

Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra

savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).

Specialioji klasė – dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų didelių ar labai didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių turinčių mokinių klasė.

3. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

4. Aprašas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt/svietimas.

5. Mokyklų vadovai atsako už šio Aprašo paskelbimą mokyklos bendruomenės nariams

(mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems suinteresuotiems asmenims).

II. ASMENŲ PRIĖMIMO Į SAVIVALDYBĖS MOKYKLAS BENDRIEJI KRITERIJAI

6. Asmenys į Savivaldybės mokyklas mokytis pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka pritaikytas bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m.

birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą,

profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija), Vidurinio

ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m.

birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.

liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), kitais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

7. Mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas

(savininkas) kiekvienais kalendoriniais metais iki Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

nurodytų terminų bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti

kitose gyvenamosiose vietovėse):

7.1. nustato priėmimo laiką, mokinių ir klasių pagal vykdomas bendrojo ugdymo

programas skaičių;

7.2. patikslina klasių, grupių skaičių:

7.2.1. jei prašymų mokytis Savivaldybės mokykloje skaičius yra didesnis negu buvo

nustatytas mokinių ir klasių skaičius, neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant

higienos normų, sudaromų klasių skaičius mokykloje didinamas atitinkamai mažinant klasių skaičių

kitose mokyklose;

7.2.2. jei mokykla nesurenka nustatyto mokinių skaičiaus ir nesudaro patvirtinto klasių

skaičiaus, klasių skaičius mažinamas.

8. Mokyklų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir suaugusiųjų

mokyklų, suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų (jų skyrių, filialų) klasių (grupių) skaičius gali būti pagal

poreikį tikslinamas keletą kartų per mokslo metus.

9. Į Savivaldybės mokyklą:

9.1. mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją

ar antrąją dalį pirmumo teise priimami vaikai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo

teritorijoje, išskyrus gimnazijas, kurioms Savivaldybės tarybos sprendimu suteikta teisė vykdyti

priėmimą pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį konkurso būdu. Tėvams (globėjams,

rūpintojams) ir vaikui pageidaujant mokytis kitoje, nepriskirtoje mokykloje, vaikas priimamas tuo

atveju, jei mokykloje yra laisvų vietų, vadovaujantis šio Aprašo III-VI skyriais;

9.2. asmenys, pageidaujantys mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, mokyklą

renkasi patys. Į Savivaldybės mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise

priimami mokiniai iš Savivaldybės teritorijos;

9.3. į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai konkurso tvarka, įgiję

pagrindinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokyklose. Be stojamųjų

egzaminų į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai, baigę Tarptautinio bakalaureato

pagrindinio ugdymo programą (IB Middle Years programme) ir turintys šios programos baigimo

sertifikatą;

9.4. asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių,

priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo

programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams;

9.5. asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių, priimami į mokyklų specialiojo ugdymo skyrius ar specialiąsias klases (grupes);

9.6. asmenys, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintys specialiųjų ugdymosi poreikių,

priimami į jaunimo, sanatorijos, ligoninės, pataisos mokyklas ar jų skyrius, nepilnamečių ir

suaugusiųjų tardymo izoliatoriaus klases;

9.7. mokinys, nutraukęs mokymąsi, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar sutartyse

nustatyta tvarka gali jį atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje;

9.8. ir (ar) klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti

priimami asmenys, gyvenantys kitose savivaldybėse.

10. Pažymas apie gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį (jei tokia

pažyma reikalinga) mokyklos administracija gauna (esant tėvų sutikimui) iš Vilniaus miesto

gyventojų registro teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, klasės komplektuojamos

vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768.

12. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos direktoriui pateikia prašymą. Prašymą

už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų). 14–18 metų vaikas prašymą

pateikia pats, turėdamas vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.

13. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo užtikrina, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo

procese dalyvautų tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pasitikrinę

sveikatą ir pateikę nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš

metus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl

profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“). Naujoje mokykloje pradėjęs mokytis

mokinys vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a) turi pateikti iki einamųjų metų rugsėjo

15 dienos.

14. Prašymai mokytis pagal formaliojo ugdymo programas priimami mokyklos raštinėje

nuo einamųjų metų sausio 2 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Atskirais atvejais asmenų,

pageidaujančių mokytis mokykloje, prašymų priėmimas gali būti pratęsiamas. Prašymai

registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Asmenų priėmimą į mokyklą vykdo Mokinių priėmimo komisija ir mokyklos

direktorius.

16. Mokyklos direktorius:

16.1. kiekvienais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. įsakymu sudaro Mokinių

priėmimo komisiją, kurią sudaro pirmininkas, sekretorius ir nariai, tvirtina komisijos darbo tvarką;

16.2. sprendžia priėmimo metu iškilusius klausimus;

16.3. įsakymu tvirtina į mokyklą priimtųjų asmenų sąrašus.

17. Mokinių priėmimo komisija (toliau – Komisija):

17.1. rengia darbo tvarką. Tvarkoje nurodoma Komisijos posėdžio grafikas ir darbo

vieta, Komisijos narių atsakomybė, mokinių ir tėvų (rūpintojų, globėjų) informavimo tvarka,

Komisijos posėdžių protokolų ir asmenų pateiktų dokumentų saugojimo vieta ir terminai;

17.2. viešai skelbia priimtųjų mokinių sąrašus (interneto svetainėje, skelbimų lentoje ar

kt.);

17.3. informuoja asmenis, kurių prašymai nebuvo patenkinti, nurodo prašymų

netenkinimo priežastis;

18. Komisijos:

18.1. posėdžių grafikas ir darbo vieta skelbiami viešai (interneto svetainėje, skelbimų

lentoje ir t. t.);

18.2. pirmasis posėdis šaukiamas pasibaigus ugdomajai veiklai pagal Bendruosius

ugdymo planus.

19. Jei į mokyklą, prasidėjus mokslo metams, atvyksta:

19.1. asmuo, gyvenantis mokyklai priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje, o mokykloje

nėra laisvų vietų, jis priimamas į klasę ar grupę vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo

švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011

m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktu arba siunčiamas į artimiausią tą pačią programą

vykdančią mokyklą;

19.2. asmuo, gyvenantis mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, ir mokykloje yra laisvų

vietų, sprendimą dėl mokinio priėmimo į atitinkamą klasę priima mokyklos direktorius;

19.3. asmuo, gyvenantis ne mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, ir mokykloje yra

laisvų vietų, sprendimą dėl mokinio priėmimo į atitinkamą klasę priima mokyklos direktorius.

20. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti

mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba

pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

21. Asmuo, neturintis išsilavinimą ar mokymosi pasiekimus liudijančio dokumento,

priimamas mokytis tik mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias bei

gebėjimus ir nustačius, kurios klasės programą jos atitinka.

22. Asmuo, baigęs užsienio šalies pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba tam

tikrą jos dalį, vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka pagal Aprašo

III–IX skyrius.

23. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, grįžę arba atvykę nuolat ar laikinai

gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokantys valstybinės kalbos, į bendrojo ugdymo mokyklas

priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių

gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir

išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

24. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių

kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi

mokinio turimais dokumentais. Prireikus Mokykla organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia

rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų

skirtumams pašalinti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. Išeiviais laikomi Lietuvos

Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių

piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis,

kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta

save lietuviu.

25. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos,

kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis

savarankiškai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji

mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

III. PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

26. Priėmimą mokytis pagal pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai,

pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir atskirais, teisės

aktų nustatytais atvejais, gimnazijos.

27. Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais

kalendoriniais metais sueina 7 metai. Į pirmąją klasę gali būti priimami ir jaunesnio amžiaus vaikai,

atsižvelgiant į individualią vaikų brandą ir pasirengimą mokyklai.

28. Į mokyklą pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise priimami

priešmokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai ir toje mokykloje mokytis

pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

29. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų pageidavimu į bendrojo ugdymo mokyklą gali būti

priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje

savivaldybėje, jei mokykloje yra laisvų vietų pagal prašymo pateikimo datą.

30. Jei į mokyklą pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą jau priimti visi jos

aptarnavimo teritorijoje gyvenantys ir norintys lankyti tą mokyklą asmenys, o į likusias laisvas

vietas yra daugiau ta pačia data registruotų prašymų, negu mokykla gali priimti mokinių,

pirmiausiai priimami:

30.1. specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai;

30.2. našlaičiai, vaikai, turintys globėjus ar rūpintojus, ir neįgalių tėvų vaikai;

30.3. mokiniai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje

mokykloje;

30.4. iš gretimos mokyklai teritorijos;

30.5. jeigu mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvena vaiko seneliai ar kiti artimi

giminaičiai, galintys prižiūrėti ir pasirūpinti vaiku;

30.6. vaikai, lankę ikimokyklinio ugdymo grupę mokykloje-darželyje.

31. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys leisti vaiką į pirmąją klasę nuo septynerių

metų, pateikia mokyklai:

31.1. prašymą;

31.2. vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją;

31.3. nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą;

31.4. dvi vaiko dokumentines nuotraukas.

Atskirais atvejais gali būti pateikti papildomi dokumentai.

32. Tėvai, (globėjai, rūpintojai), norintys leisti vaiką į pradinio ugdymo pirmąją klasę, kai

tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 7 metai, pateikia mokyklai:

32.1. prašymą;

32.2. vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją;

32.3. nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą;

32.4. brandumą mokyklai ir patvirtinančią rekomendaciją;

32.5. dvi vaiko dokumentines nuotraukas.

Atskirais atvejais tėvai (globėjai, rūpintojai) gali pateikti papildomus dokumentus.

33. Rekomendaciją vaikui išduoda atitinkama ugdymo įstaiga, jeigu vaikas lankė

ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę.

Jeigu vaikas buvo ugdomas namuose (ir) ar yra nelankęs priešmokyklinio ugdymo grupės,

brandumo mokyklai vertinimą atlieka mokyklos, į kurią ketinama vaiką leisti, specialistai. Iškilus

neaiškumams dėl vaiko įvertinimo, vaiko brandumą mokyklai nustato Vilniaus miesto pedagoginės

psichologinės tarnybos specialistai.

34. Pažymas apie gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį (jei tokia

pažyma reikalinga) mokyklos administracija gauna (esant tėvų sutikimui) iš Vilniaus miesto

gyventojų registro teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Vieno iš tėvų (globėjų) prašymu vaikas gali būti priimamas į antrąją klasę, jeigu

direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias nustatoma, kad yra įsisavinęs pradinio ugdymo

programos dalį, skirtą pirmajai klasei.

36. Asmenys, norintys tęsti mokslą pagal pradinio ugdymo programą (t. y. mokytis

antroje, trečioje ar ketvirtoje klasėje) kitoje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia prašymą,

mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje

mokykloje bei nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimą.

IV. PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

PIRMĄJĄ DALĮ

37. Priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį vykdo

progimnazijos, pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir atskirais, teisės aktų nustatytais

atvejais, gimnazijos.

38. Į mokyklą pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį pirmumo

teise priimami mokiniai, toje mokykloje baigę pradinio ugdymo programą ir asmenys, gyvenantys

mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

39. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų pageidavimu į mokyklą gali būti priimti mokiniai,

negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal

prašymo padavimo datą, jei mokykloje yra laisvų vietų.

40. Jei mokykla negali patenkinti visų ta pačia data registruotų prašymų, pirmiausia

priimami:

40.1. mokiniai pagal jų mokymosi pasiekimus, ar pagal mokyklos pateiktų specialiųjų ir

bendrųjų gebėjimų užduočių atlikimo rezultatus;

40.2. specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai;

40.3. našlaičiai, mokiniai, turintys globėjus ar rūpintojus, ir neįgalių tėvų vaikai;

40.4. mokiniai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje

mokykloje;

40.5. iš gretimos mokyklos aptarnavimo teritorijos;

40.6. jeigu mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvena vaiko seneliai ar kiti artimi

giminaičiai, galintys prižiūrėti ir pasirūpinti mokiniu.

41. Mokytis į penktąsias klases pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį

priimami mokiniai, pateikę mokyklos direktoriui:

41.1. tėvų (rūpintojų, teisėtų globėjų) prašymą, jeigu mokėsi toje pačioje mokykloje;

41.2. tėvų (rūpintojų, teisėtų globėjų) prašymą, pradinio išsilavinimo ir nustatytos formos

sveikatos pažymėjimą, jeigu mokėsi kitoje mokykloje. Iškilus neaiškumams, tėvai (rūpintojai,

teisėti globėjai) priėmimo metu gali pateikti ir kitus dokumentus.

42. Asmenys, norintys tęsti mokslą kitoje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo

programos I dalį, t. y. mokytis šeštoje, septintoje ar aštuntoje klasėje, mokyklos direktoriui pateikia:

42.1. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų

metų rugsėjo 1 dienos;

42.2. prašymą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi

pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus mokslo metams.

Priėmimo metu gali būti pateikti papildomi dokumentai.

V. PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTRĄJĄ

DALĮ

43. Priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį vykdo pagrindinės

mokyklos, vidurinės mokyklos ir gimnazijos.

44. Į mokyklą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį pirmumo teise

priimami mokiniai, toje mokykloje baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, taip pat

asmenys, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį kitose mokyklose, bet gyvenantys

mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

45. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimu į mokyklą mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos antrąją dalį gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo

teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal prašymo padavimo datą ar, jei neįmanoma

patenkinti visų prašymų, atsižvelgiant į turimus mokymosi pasiekimus ir (ar) mokyklos pateiktų

specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų užduočių atlikimo rezultatus.

46. Mokytis į devintąsias klases (I gimnazijos klases) pagal pagrindinio ugdymo

programos antrąją dalį priimami mokiniai, pateikę mokyklos direktoriui:

46.1. prašymą, jeigu mokėsi toje pačioje mokykloje;

46.2. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą ar pažymą.

Priėmimo metu gali būti pateikti papildomi dokumentai.

47. Mokiniai, pageidaujantys tęsti mokslą pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį (mokytis dešimtoje klasėje) kitoje mokykloje, šios mokyklos direktoriui pateikia:

47.1. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų

metų rugsėjo 1 dienos;

47.2. prašymą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi

pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus mokslo metams.

Priėmimo metu gali būti pateikti papildomi dokumentai.

VI. PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

48. Priėmimą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą vykdo vidurinės mokyklos ir

gimnazijos.

49. Pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimami mokiniai, pateikę

mokyklos direktoriui:

49.1. prašymą ir individualų ugdymo planą, jeigu mokėsi toje pačioje mokykloje;

49.2. prašymą, individualų ugdymo planą ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą arba

mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jeigu mokėsi kitoje mokykloje. Priėmimo metu gali būti pateikti

kiti dokumentai.

50. Jei norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami

asmenys atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis

pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir

mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius

įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi

pasiekimų vertinimus).

51. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti mokymosi tęstinumą,

sudaryti galimybę keisti bendrojo ugdymo dalykus, jų kursus ar pasirenkamųjų dalykų modulius.

52. Mokiniai, pageidaujantys tęsti mokslą kitoje vidurinio ugdymo programą

įgyvendinančioje mokykloje (mokytis dvyliktoje klasėje), mokyklos direktoriui pateikia:

52.1. prašymą, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą (ar pažymėjimą) ir individualų

ugdymo planą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;

52.2. prašymą, individualų ugdymo planą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar)

pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus

mokslo metams.

53. Priėmimo metu mokinys turi teisę pateikti kitus dokumentus.

VII. PRIĖMIMAS Į MOKYKLAS, SKIRTAS MOKINIAMS, DĖL ĮGIMTŲ IR ĮGYTŲ

SUTRIKIMŲ TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

54. Asmenų, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą

įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai,

atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdyti.

55. Į specialiąją mokyklą, specialiojo ugdymo centrą, specialiąją mokyklą-daugiafunkcį

centrą (toliau – specialioji mokykla) priimami asmenys, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys

didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

56. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka mokyklos vaiko

gerovės komisija, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl

išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais

įvertina pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Mokinių,

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių

skirstymo į lygius tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro,

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 (Žin., 2011, Nr. 93-4428),

ir Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų)

pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo

ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775.

57. Į specialiąją mokyklą, skirtą judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams,

priimami asmenys, kuriems nustatyta:

57.1. vidutiniai (savarankiškumo įvertinimo indeksas – 21–40 balų) ar sunkūs judesio ir

padėties (savarankiškumo įvertinimo indeksas iki 20 balų) ir (ar) lėtiniai neurologiniai sutrikimai;

57.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutiniai ar sunkūs judesio ir padėties ir

(ar) lėtiniai neurologiniai sutrikimai.

58. Į specialiąją mokyklą, skirtą kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams

priimami asmenys, kuriems nustatytas nežymus, vidutinis ar žymus kalbos neišsivystymas

(motorinė alalija, sensorinė alalija, sensomotorinė alalija, dizartrija, anartrija, rinolalija), kalbos

netekimas (totalinė, sensorinė, akustinė mneminė, semantinė, dinaminė afazija), žymūs rašymo ir

skaitymo sutrikimai.

59. Į specialiąją mokyklą, skirtą intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, priimami

asmenys, kuriems nustatyta:

59.1. nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ar nepatikslintas intelekto sutrikimas;

59.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ar

nepatikslintas intelekto sutrikimas;

59.3. nežymus ar vidutinis intelekto sutrikimas ir elgesio ar (ir) emocijų sutrikimai

(prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) ar (ir) emocijų

sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas).

60. Į specialiąją mokyklą, skirtą regos sutrikimą turintiems mokiniams, priimami

asmenys, kuriems nustatyta:

60.1. vidutinė silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,3–

0,1 (30–10 procentų), žymi silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija

0,1–0,05 (10–5 procentai), aklumas su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi

su korekcija 0,04–0,01 (4–1 procentas), praktiškas ar visiškas aklumas (regėjimo aštrumas geriau

matančia akimi su korekcija 0,01–1 šviesos, tamsos skyrimas), kurčneregystė;

60.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė,

aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas, visiškas aklumas ar kurčneregystė.

61. Į specialiąją mokyklą, skirtą klausos sutrikimą turintiems mokiniams, priimami

asmenys, kuriems nustatyta:

61.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41– 55

decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70

decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71–90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas)

(>90 decibelų) ar kochlearinių implantų naudotojai;

61.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutinis klausos sutrikimas, žymus

klausos sutrikimas, labai žymus klausos sutrikimas ar gilus klausos sutrikimas (kurtumas).

62. Į specialiąją mokyklą, skirtą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams,

priimami asmenys, neturintys intelekto, įvairiapusių raidos sutrikimų, kuriems nustatyti elgesio

sutrikimai (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) ar (ir)

emocijų sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas).

63. Į specialiąją mokyklą, skirtą įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams,

priimami asmenys, kuriems nustatyta: vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Rett’o

sindromas ar kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.

64. Į specialiąją mokyklą, skirtą sveikatos problemų turintiems mokiniams, priimami

asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems nustatyta:

64.1. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos, įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos,

kaulų bei raumenų formavimosi ydos, skeleto deformacijos, chromosomų anomalijos, lėtiniai

neurologiniai sutrikimai;

64.2. įgimtos bei įgytos širdies ydos su širdies nepakankamumo požymiais (tarp jų

reumatiniai širdies pažeidimai), artritai (tarp jų reumatiniai artritai), širdies ritmo-laidumo

sutrikimai, juvenilinė arterinė hipertenzija, kardiomiopatijos, po širdies operacijų.

65. Į specialiąsias mokyklas priimami asmenys, pateikę šiuos dokumentus:

65.1. prašymą;

65.2. mokymosi pasiekimų pažymėjimą;

65.3. pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl

nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

66. Šie sveikatos patikros dokumentai pateikiami mokyklai tėvų (globėjų, rūpintojų)

sutikimu:

66.1. gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimas, jei asmuo turi regėjimo

sutrikimų;

66.2. gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimas su klausos tonine audiograma, jei

asmuo turi klausos sutrikimų;

66.3. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ir (ar) gydytojo ortopedo ir (ar) gydytojo

neurologo asmens fizinės ir judėjimo būklės įvertinimas, jei asmuo turi fizinių ir judėjimo

sutrikimų;

66.4. gydytojo psichiatro įvertinimas ir rekomendacija, jei asmuo turi elgesio ir (ar)

emocijų sutrikimų;

66.5. sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultavimo komisijos rekomendacija, jei

asmuo serga lėtine liga.

67. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) kartu su pedagogine psichologine tarnyba (ar švietimo

pagalbos tarnyba) ir mokyklos vadovu tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teisės aktų

nenumatytais atvejais priima sprendimą dėl asmens, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti

dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo specialiojoje mokykloje ar bendrosios

mokyklos specialiojo ugdymo klasėje (grupėje).

VIII. PRIĖMIMAS Į MOKYKLAS, SKIRTAS MOKINIAMS, DĖL NEPALANKIŲ

APLINKOS VEIKSNIŲ TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

68. Į jaunimo mokyklą, bendrosios mokyklos jaunimo skyrių priimami 12–16 metų

asmenys, stokojantys mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintys mokymosi sunkumų,

linkę į praktinę veiklą ir (ar) niekur nesimokantys.

69. Į suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 16–17 metų dirbančio jaunimo klases priimami

nepilnamečiai, pageidaujantys tęsti nutrauktą mokslą ir dirbti.

70. Į produktyvaus mokymo mokyklą priimami 15–17 metų asmenys, turintys mokymosi

sunkumų arba grįžę į švietimo sistemą po iškritimo, norintys socializuotis, pritapti švietimo

sistemoje per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbo veiklą.

71. Į sanatorijos mokyklą, bendrosios mokyklos sanatorijos skyrių priimami vaikai,

atvykę gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą.

72. Į ligoninės mokyklą, bendrosios mokyklos ligoninės skyrių gydytojo leidimu

priimami vaikai, kurie stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos

pagalbą, numatomi gydyti ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną.

73. Į nuotolinio mokymo mokyklą, nuotolinio mokymo gimnaziją priimami asmenys,

pageidaujantys nuotoliniu būdu tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, turintys

sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų, kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau kaip 6

mėnesius ir yra kitų psichinės būklės simptomų, ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių negalintys

lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantys namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio

gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai į užsienį išvykę; suaugę asmenys nuotoliniu būdu mokytis

pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantys asmenys – mokytis

lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos.

74. Į nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklą, bendrosios

mokyklos nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos skyrių priimami nepilnamečiai,

kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė.

75. Į tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklą, bendrosios

mokyklos tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų skyrių priimami asmenys,

kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, gavę tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos vadovo

leidimą.

76. Priimant į mokyklas, skirtas asmenims, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos direktoriui pateikiami:

76.1. asmens prašymas;

76.2. išsilavinimo, mokymosi pasiekimų pažymėjimas, pažymėjimas ir (ar) pažyma apie

asmens mokymosi rezultatus kitoje mokykloje;

76.3. kiti dokumentai, patvirtinantys asmens būtinybę mokytis šios paskirties mokyklose.

IX. PRIĖMIMO Į MOKYKLĄ ĮFORMINIMAS

77. Asmuo priimamas mokytis mokyklos direktoriaus įsakymu, sudarius dvišalę mokymo

sutartį. Mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai

vaiko interesų labui. Vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų)

rašytinį sutikimą.

78. Abu mokymo sutarties egzempliorius pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo

pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas sutarties

egzempliorius saugomas mokinio asmens byloje.

79. Mokymo sutartyje nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma,

šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.

80. Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartis

sudaroma iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata, prieštaraujanti Lietuvos

Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, negalioja. Mokymo sutartis registruojama

mokykloje, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

81. Mokymo sutartis sudaroma su kiekvienu atvykusiu nauju asmeniu bei tos mokyklos

mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesniojo lygmens ugdymo programą, jo mokymosi pagal

tą ugdymo programą laikotarpiui.

82. Mokymo sutartis registruojama mokymo sutarčių registracijos knygoje.

83. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įtraukiamas į mokinių duomenų bazę, formuojama jo

asmens byla. Asmens byla saugoma mokykloje. Jei mokinys yra atvykęs iš kitos ugdymo įstaigos,

persiunčiama jo asmens bylos kopija.

84. Asmenų paskirstymas į klases įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu (-ais).

X. PRIĖMIMO Į MOKYKLĄ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ

85. Priėmimo į mokyklą priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos švietimo struktūrinis

padalinys.

86. Už priėmimo į mokyklą vykdymo pažeidimus atsako mokyklos direktorius Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

87. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais

įstatymą lydimaisiais teisės aktais. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir Aprašo atitinkami punktai.

88. Šis Aprašas įsigalioja kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje

apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo interneto svetainėje

www.vilnius.lt/svietimas.

______________________________________