ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS

MIŠKOTVARKOS IR MEDIENOTYROS INSTITUTAS

LINAS PALIŠKIS

APVALIOSIOS MEDIENOS KOKYBĖS NUSTATYMO GRUPINIU

METODU YPATUMAI

Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Miškininkystė D 500

Studijų šaka: Medienos mokslas 540

Studijų programa: Miškininkystė (621D50001)

Akademija, 2015

2

Antrosios pakopos (magistrantūros) Miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų

vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 135-PA):

Pirmininkas: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas

Nariai:

1. Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. E.Bartkevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas

universitetas;

2. Miškotvarkos ir medienotyros instituto direktorius doc. dr. Edmundas Petrauskas, Aleksandro

Stulginskio universitetas universitetas;

3. Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis, Aleksandro

Stulginskio universitetas universitetas;

4. Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis.

Mokslinis vadovas: doc. dr. Edmundas Petrauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius: doc. dr. Edmundas Petrauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: doc. dr. Marius Aleinikovas, LAMC

Oponentas: doc. dr. Almantas Kliučius, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Pališkis L. Apvaliosios medienos kokybės nustatymo grupiniu metodu ypatumai. Miškininkystės studijų

programos magistro darbas / Vadovas doc.dr. Petrauskas E; ASU. – K., 2015 – 61 p.: 28 pav., 8

lentelės. Bibliogr.: 33 pavad., priedai – 8p.

Santrauka

Darbe pateikiami apvaliosios medienos kokybės vertinimo grupiniu metodu tyrimo rezultatai.

Tyrimai buvo atlikti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (LNMMA) medienos

priėmimo punktuose Klaipėdoje UAB “Malkų įlankos terminalas”, Radviliškyje UAB „Juodeliai“ ir VĮ

Šiaulių miškų urėdijoje. Tirtos popierrąsčių ir tarrąsčių kokybės nustatymo galimybės grupiniu

matavimo metodu. Tyrimui buvo atrinkti kontroliniai ryšuliai, kuriems buvo atliekamas grupinis ir

vienetinis matavimas, bei daromos nuotraukos. Nustatyta, kad yra įmanoma įvertinti medienos kokybę

ryšulyje pagal išorinius ryšulio galų, šonų ir viršaus požymius. Naudojant šį metodą tikslinga taikyti

kokybės koregavimo koeficientus, kurie priklauso nuo rąstų stambumo.

Raktiniai žodžiai: Apvalioji mediena, grupnis matavimo metodas, rietuvės glaudumas.

Pališkis L. Quality assessment features of roundwood scaled by stacking method. Master thesis of

Applied Ecology study program / Supervisor dr. Petrauskas E.; ASU. – K., 2015 – 61 p.: 28 figures, 8

tables. References: 33 titles. Attachements – 8p.

Summary

The results of quality assessment of roundwood by scaling bundles loaded on the tuck are

presented. The research was carried out at roundwood scaling stations ran by Lithuanian association of

impartial wood scalers in Klaipeda harbor “Malkų įlankos terminalas ”Ltd, sawmill „Juodeliai“ Ltd in

Radviliskis and in Siauliai state forest enterprise. Possibility for quality assessment of pulpwood and

small sawlogs stacked on the truck, using method of stack scaling was investigated. Control bundles

4

were measured by stack and log by log method. Photos of control bundles were used. It was found that

quality of roundwood could be assessed by scaling bundles loaded on the truck. Correction factors must

be used to convert results of quality assessment gotten from visible surface of the bundle to the entire

bundle. Those factors depend on size of loaded logs.

Keywords: Roundwood, scaling of the stacked wood, stacking coefficient.

5

Turinys Įvadas .......................................................................................................................................................... 6

1. Situacijos apžvalga.................................................................................................................................. 8

1.1. Apvaliosios medienos matavimo metodai........................................................................................ 8

1.2. Vienetinis apvaliosios medienos matavimas rankiniu būdu ............................................................ 9

1.3. Vienetinis apvaliosios medienos matavimas automatizuotomis linijomis ..................................... 16

1.4. Grupinis apvaliosios medienos matavimas akiniu būdu vertinant glaudumo koeficientą ............. 18

1.5. Grupinis apvaliosios medienos matavimas nuotoliniais metodais ................................................. 19

1.6. Apvaliosios medienos kokybės vertinimo tradicijos ir standartai .................................................. 22

1.7. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas matuojant vienetiniu metodu ..................................... 24

1.8. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas taikant grupinį matavimo metodą .............................. 27

2. Darbo tikslas, uždaviniai, objektas ....................................................................................................... 29

2.1. Darbo tikslas ................................................................................................................................... 29

2.2. Uždaviniai: ..................................................................................................................................... 29

2.3. Tyrimo objektas ir vieta ................................................................................................................. 29

2.4. Tyrimų metodika ............................................................................................................................ 30

2.4.1. Medienos matavimo vieta ........................................................................................................ 30

2.4.2. Matavimo priemonės ............................................................................................................... 31

2.4.3. Darbų eiliškumas, terminai ...................................................................................................... 32

2.4.4. Kontroliniai matavimai ............................................................................................................ 32

2.4.5. Matavimo tikslumas ir atsakomybė ......................................................................................... 35

2.4.6. Konfidencialumas .................................................................................................................... 35

2.5. Kontrolinių ryšulių paviršiuje matomų rąstų įvertinimas .............................................................. 36

2.6. Taikyti statistinės analizės metodai ................................................................................................ 37

3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas........................................................................................................... 38

3.1. Medienos, neatitinkančios tikslinio sortimento standarto reikalavimų, kiekiai popierrąsčių

siuntose .................................................................................................................................................. 38

3.2. Medienos, neatitinkančios tikslinio sortimento standarto reikalavimų, kiekiai tarrąsčių siuntose 44

3.3. Apvaliosios medienos sortimentų kokybės nustatymas matuojant grupiniu metodu .................... 49

3.3.1. Visų ir matomų rąstų santykis medienvežių ryšuliuose........................................................... 49

6

3.3.2. Medienos kokybės parametrų matomuose ryšulio paviršiuose pervedimo visai siuntai

normatyvas ......................................................................................................................................... 52

Išvados ir pasiūlymai ................................................................................................................................ 56

Literatūros sąrašas ..................................................................................................................................... 57

Padėka ....................................................................................................................................................... 60

Priedai ....................................................................................................................................................... 61

Įvadas

Medienos kokybės įvertinimo tikslinimas yra nesibaigiantis procesas tobulėjimo kryptimi. XX

amžiaus pabaigoje spartus technologijų proveržis palietė ir šią opią sritį. Gamtos sukurta dovana žmogui

- mediena pasižymi tuo, kad nėra miške nei vieno kito tokio medžio turinčio tokios pačios makro ir

mikro struktūros medieną. Todėl nėra taip paprasta teisingai įvertinti jos kokybę, siejant su medienos

vartotojo poreikiais, išreikštais per apvaliosios medienos kokybės standartų reikalavimus. Matuojant

medieną ir vertinant jos kokybę miške dažnai nėra tinkamų sąlygų atlikti tai kokybiškai. Matavimo ir

vertinimo darbams trukdo netinkamos meteorologinės sąlygos – sniegas, lietus, blogas prieinamumas,

apšvietimas tamsiu paros metu. Priiminėjant medieną vartotojo sandėlyje sudaromos žymiai geresnės

sąlygos medienos matavimo ir kokybės vertinimo darbams atlikti. Vienetiniu metodu matavimo

linijomis matuojant medieną kiekvienas konvejeriu riedantis rąstas keliskart apžiūrimas iš visų pusių ir

galų. Esant neaiškumui dėl užslėptos ydos matuotojas gali stabdyti konvejerį ir betarpiškai pasitikrinti ar

neapsirikta. Kiek sudėtingesnis matavimas ir kokybės vertinimas yra taikant grupinį matavimo metodą.

Čia medienos matavimas ir kokybės vertinimas priklauso nuo subjektyvių veiksnių tokių kaip matuotojo

patirtis ir bešališkumas. JAV, Kanadoje, Skandinavijos šalyse (Fonseca, M., 2005) plačiai taikoma

trečiųjų šalių, kuri nėra suinteresuota tendencingai vertinti, paslauga. Trečiosios šalies pagrindinis

tikslas kuo objektyviau įvertinti medienos siuntos kiekį ir kokybę, nes nuo teikiamos paslaugos kokybės

priklauso užsakymų kiekis. Matuojant grupiniu metodu būtina daryti atrankinius kontrolinius

matavimus vienetiniu metodu. Kontrolinių ryšulių matavimai matuotojui padeda išsiugdyti patirtį ir

leidžia aptikti daromas klaidas ir nustatyti jų priežastis. Be to, fotografuojant ir dokumentuojant

kontrolinių ryšulių informaciją galima sekti medienos kokybės ilgalaikius trendus, suskirstyti tiekėjus į

didesnės ir mažesnės sukčiavimo rizikos, tiekiant nekokybišką medieną, grupes.

7

Kanadoje, Skandinavijos šalyse, JAV padarytas didžiulis proveržis medienos kokybės

vertinimo automatizuotais metodais srityse. Ultragarso, rentgeno spinduliais skanuojama ne tik pjautoji,

bet ir apvalioji mediena bei augančių medžių stiebai (Adjanohoun, G. at all, 1998, Bjorklund, L.,

Moberg, L. 1999, Bocur, V., 2003, Mueller, M., 2012, Rais, A., Pretzsch, H., Willem, J., Kuilen, G.

2013, Pereira, J. at all., 2014). Šiais metodais objektyviai įvertinamos apaugusios šakos, rievių plotis,

puviniai, medienos tankis. Naujos technologijos palaipsniui išstumia žmogiškąjį faktorių iš medienos

kokybės vertinimo. Lietuvoje kol kas tokią technologiją yra įdiegusi tik viena medienos perdirbimo

įmonė - UAB „USG“. Vertinant medieną medienvežėse Skandinavijos šalyse yra paplitęs nuotolinis

fotogrametrinis vertinimas analizuojant nuotraukas FOTO-WEB metodas. Šio metodo taikymo

pradininkai yra norvegai( Holte, H.S, 2013). Metodo esmę sudaro tai, kad medienos kiekio ir kokybės

vertintojas neatlieka natūrinių matavimų lentpjūvėje, bet analizuoja internetu gautas nuotraukas. Efektas

yra tas, kad matuotojas iš kart gali aptarnauti kelias medienos perdirbimo įmones. Šio metodo

efektyvumas priklauso nuo nuotraukų kokybės ir vertintojo patirties. Vertintojas mato tik rąstų galus ir

medienvežės šonuose esančių rąstų paviršių. Pagal ten matomas medienos ypatumus vertintojas

sprendžia apie visos , ryšulyje esančios medienos , kokybę. Su panašia problema susiduriama vertinant

medienos kokybę grupiniu matavimo metodu ir Lietuvoje. Medienos kokybės rezultatų perkėlimas nuo

matomų paviršių prie viso ryšulio kol kas nėra išspręstas. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas

grupiniu matavimo metodu nėra pakankamai ištirtas, todėl dažnai tampa ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo

objektu. Ši studija skirta būtent objektyvių kriterijų paieškai, kaip efektyviai įvertinti nedidelių

medienos ryšulių (mediena esanti tarp medienvežės arba vagono rungų) kokybę juos matuojant grupiniu

metodu.

8

1. Situacijos apžvalga

1.1.Apvaliosios medienos matavimo metodai

Pagal naujausią apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių variantą, patvirtintą

2014 m. liepos 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-625 apvalioji mediena yra nukirstas ir

nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas [1]. Šis apvaliosios medienos terminas

apima labai platų medienos gaminių spektrą – nuo beviršūnio stiebo iki neskaldytos malkinės medienos.

Darbe analizuoti tik dalies apvaliosios medienos sortimentų – pjautinųjų rąstų, fanierrąsčių, tarrąsčių,

popierrąsčių, plokščių medienos matavimo ir kokybės nustatymo metodai. Metodai ir jų taikymas

priklauso nuo šalies tradicijų ir technologinio išsivystymo lygio. Apvaliosios medienos matavimo

metodo parinkimas ir jo traktavimas gali duoti skirtingus rezultatus matuojant tuos pačius sortimentus.

M. A. Fonseca (2010) pristatinėdamas apvaliosios medienos metodų įvairovę Šiaurės šalių

nepriklausomų medienos matuotojų konferencijoje vykusioje Drammene (Norvegija) parodė, kaip tokio

paties skersmens ir ilgio rąsto tūris (1 pav.), priklausomai nuo naudojamo normatyvo, gali būti įvertintas

skirtingai.

1 pav. Rąsto tūrio vertinimas įvairiose šalyse (M.A. Fonseca, 2010)

9

5 m ilgio 23 cm plongalio skersmens rąsto tūris Švedijoje apskaitomas kaip turintis 0,2m3, o Suomijoje,

- 0,299m3. Naudojamų matavimo ir apskaitos metodų ypatumai lemia net 35% skirtumus. Kaimynėse

užsienio šalyse naudojamų apvaliosios medienos matavimo metodų nežinojimas, jų skirtingumo

neįvertinimas dažnai priveda prie nesusipratimų tarp medienos pirkėjų ir pardavėjų. Analizuojant

apvaliosios medienos matavimo metodus tikslinga išskirti dvi jų grupes. Pirmai grupei priklauso

metodai, kuriuos naudojant kiekvienam rąstui matuojamas ilgis ir skersmuo. Šie metodai vadinami

vienetinio matavimo metodais. Pagal apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių

reikalavimus ši metodų grupė Lietuvoje yra taikoma stambių ir vidutinio stambumo pjautinųjų rąstų,

fanierrąsčių matavimui. Antrai metodų grupei priklauso metodai kai matuojamos apvaliosios medienos

sortimentų rietuvių erdvinis tūris. Naudojant glaudumo koeficientus pereinama prie medienos tūrio.

Tokie metodai vadinami grupinio matavimo metodais. Lietuvoje jie taikomi tarrąsčių, popierrąsčių,

plokščių medienos, malkų ir smulkių pjautinųjų rąstų matavimui.

1.2. Vienetinis apvaliosios medienos matavimas rankiniu būdu

Vienetinis apvaliosios medienos matavimo metodas yra labai plačiai taikomas apskaitant

apvaliąją medieną. Matavimo principai yra panašūs – matuojamas rąsto skersmuo ir ilgis. Tačiau pagal

skersmens matavimo vietą, bei tūrio apskaičiavimo būdą vienetinio matavimo metodai ir tūrio

apskaičiavimo metodai gali būti skirtingi. Skersmens matavimo principas gali būti dvejopas. Rąsto

skersmuo matuojamas su žieve arba be jos. Rąsto skersmuo matuojamas su žieve Suomijoje, Airijoje,

lapuočių apvaliąjai medienai Didžiojoje Britanijoje (Fonceca, M., 2005). Daugumoje kitų šalių tarp jų ir

Lietuvoje [3] rastų skersmuo matuojamas be žievės. Kitas svarbus vienetinio matavimo metodo

ypatumas yra tas, kad gali būti vertinamas visas rąsto tūris arba tik jo dalis, iš kurios bus gaminama

pjautoji mediena. Visos Europos šalys ir Rusija išskyrus Švediją taiko viso rąsto tūrio įvertinimą.

Švedija rąsto tūrį prilygina rąsto plongalio skersmens cilindrui, kuris vadinamas darbiniu cilindru. JAV,

Kanadoje, dalyje buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų dar tebetaikomi labai seni rąstų tūrio įvertinimo

metodai, pagrįsti pjautosios medienos tūrio išeiga. Tūris paprastai matuojamas lentinėmis pėdomis. Iš

tokių metodų plačiausiai paplitę trys metodai: Scribner, Doyle ir International ¼ inch Kerf Rule (Freese,

F., 1973).

10

Schribnerio metodas aprašytas 1846 m. cit. Freese, F., (1973). Jis paremtas vieno colio storio,

keturių colių pločio maksimalia dvigubo pjovimo lentų išeiga vienos pėdos ilgio rąste (2 pav.).

2 pav. Rąsto tūrio vertinimas Scribnerio metodu (M.A. Fonseca, 2010).

Doyle rąstų tūrio apskaičiavimo metodas yra paremtas kvadratinio tąšo, kurio kraštinė 4 coliais

mažesnė už rąsto plongalio skersmenį, tūrio įvertinimu. Tokiu metodu apskaičiuotas tūris yra

vidutiniškai 25% mažesnis už visa rąsto tūrį (3 pav.).

11

3 pav. Rąsto tūrio vertinimas Scribnerio metodu (M.A. Fonseca, 2010).

Rąsto tūrio įvertinimas International ¼ inch metodu pagrįstas rasto segmentavimu į keturias

sekcijas. Kiekvienos sekcijos tūris apskaičiuojamas kaip cilindro tūris, kurio skersmuo yra

sekcijos plongalio skersmuo (4 pav.).

4 pav. Rąsto tūrio vertinimas International ¼ inch metodu (M.A. Fonseca, 2005).

Paprastai tūrio įvertinimui šiuo metodu sudaromos lentelės, kuriose sekcijos tūris pateikiamas

priklausomai nuo jos ilgio ir plongalio skersmens. Sekcijų plongalio skersmens nustatymui

naudojamas 0,125 colio 1 pėdai nulaibėjimas. Rąsto skersmuo be žievės matuojamas viduryje. Visi

trys čia paminėti metodai taikomi tų šalių medienos apskaitoje, kur tebegalioja colinė matų sistema.

Shribner ir Doyle metodai taikomi matuojant tropinių miškų kietųjų lapuočių ypatingai brangius

12

sortimentus. Tačiau tropikų gamtinėje zonoje esančių šalių ekonomikoms, ypač miškų sektoriaus,

tampant savarnkiškesnėms ir modernesnėms, šiuos metodus palaipsniui išstumia viso rasto tūrio

apskaitos metodai, nes naujų technologijų panaudojimas didina pjautosios medienos išeigas, todėl ir

medienos apskaitai vis dažniau prireikia viso sortimentų tūrio informacijos.

Medienos matavimo metodai, kurie apskaito visą rąsto tūrį taip pat yra skirtingi. Jų skirtingumą

lemia šie pagrindiniai požymiai:

1. Rąsto skersmens matavimo vieta;

2. Rąsto skersmens apvalinimas;

3. Rąsto ilgio matavimas ir užlaidų savitumai;

4. Rąsto nulaibėjimo apskaičiavimas;

5. Rąstų tūrio apskaičiavimo principai.

Pietinėse šalyse, kuriose auginamos vertingos kietųjų lapuočių medžių rūšys, paprastai taikomas

skersmens matavimas rąsto viduryje arba abiejuose galuose. Matuojant rąsto skersmenį viduryje tūriui

apskaičiuoti paprastai naudojama cilindro tūrio formulė. Šia būdas yra labai paprastas jei rąstai yra

sukrauti ant skersinių po vieną. Šis matavimo ir tūrio apskaičiavimo metodas taikomas Prancūzijoje,

Vokietijoje, Austrijoje , iš dalies Didžiojoje Britanijoje ir kitose pietinės Europos šalyse. Jis yra

pagrindinis rąsto skersmens matavimo metodas, įteisintas Europiniame standarte (EN 1309-2, 2006).

Afrikoje, Okeanijoje, Pietų Amerikoje, daugumoje Azijos šalių (M.A. Fonseca, 2005) naudojamas

Hoppus metodas taip pat pagrįstas rąsto skersmens matavimu jo viduryje. Skersmuo paprastai

perskaičiuojamas iš rąsto paviršiaus perimetro apjuosiant rąstą matavimo juosta (Brereton, B.,1940).

Abu rąsto galai matuojami JAV [11], Kanadoje, Afrikoje, Okeanijoje, Azijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Šis metodas yra labai plačiai paplitęs. Naudojant šį metodą kiekviename rąsto gale daromi du

matavimai, storiausioje ir ploniausioje rąsto vietoje, arba dviem, 45 laipsnių kampu su žemės

paviršiumi, kryptimis.

Trečioji matavimo grupė pagrįsta rąsto skersmens matavimu plongalyje. Šis metodas taikomas Europos

Šiaurės šalyse, Rusijoje, kaip pagrindinis ir Lietuvoje. Šio metodo taikymas pasiteisina spygliuočių

rąstų tūrio įvertinime. Ypatingas šio metodo taikymo, vadinamo JAS metodu (Japanese Agriculture

Standard, (Ellis, J. C. at all 1996)) pavyzdys yra paplitęs Japonijoje, Rytų Azijoje, Okeanijoje,

Australijoje. Skirtumas šio metodo nuo mūsų šalyje taikomo metodo yra tūrio apskaičiavime. Čia rąsto

13

tūris apskaičiuojamas kaip tūris stačiakampio kvadratinio tąšo, kurio skersinė kraštinė lygi rąsto

plongalio skersmeniui (5 pav.).

5 pav. Rąsto tūrio vertinimas JAS metodu (M.A. Fonseca, 2005).

Rąsto skersmens apvalinimo taisyklės skirtingose šalyse taip pat skiriasi. Dauguma metodų

pripažįsta rąsto skersmens apvalinimą į mažesniąją pusę. Europos standartas ES 1309-2, dauguma

Kanados regionų reglamentuoja apvalinimą į mažesniąją pusę. JAS, Scribner ir Doyle metodai taip

pat reglamentuoja matavimo rezultato apvalinimą atlikti numetant dešimtąsias centimetro arba colio

dalis. Šis apvalinimo būdas palankus pirkėjui, kadangi tokiu būdu jis apsidraudžia, kad pirkdamas

konkretaus skersmens sortimentus nenusipirks plonesnių. Be to rąstų pjovimo schemos gali būti

reguliuojamos pagal mažiausią skersmenį. Europinis standartas ES 1309-2 kompensuoja

“prarandamą” medienos dalį skaičiuojant rąsto tūrį, skersmenį padidinus 0,5 cm. Kitose, ne ES

šalyse, tūrio praradimas dėl apvalinimo į mažesniąją pusę nekompensuojamas. Jei rąsto skersmuo

matuojamas du kartus tai dvigubo matavimo rezultato vidutinę reikšmę dauguma tyrinėtų pasaulio

šalių apvalina į artimesnę lyginio skaičiaus pusę. Tai pasakytina ir apie Lietuvoje galiojančias

apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles. Kai kuriose JAV

valstijose, Rusijoje, Naujojoj Zelandijoj, Filipinuose rąsto skersmuo apvalinamas pagal aritmetinio

apvalinimo taisykles, o dvigubo apvalinimo rezultatas į artimesnio lyginio skaičiaus pusę.

Nustatant rąsto ilgį paprastai matuojamas trumpiausias tiesinis atstumas tarp rąsto galų. Vertinant

nominalų sortimento ilgį iškyla užlaidų klausimas. Tūrio praradimai dėl rąstų ilgio užlaidų paprastai

nekompensuojami. Lietuvoje medienos tūrio nuostoliai dėl neapskaitytos užlaidų medienos sudaro

iki 3% pjautinųjų rąstų tūriui ir 1,8% - viso stiebo tūriui (E. Petrauskas, 2007). Naujausi Europiniai

14

ir JAV standartai rąstų užlaidų nereglamentuoja, palikdami tai medienos pirkėjo ir pardavėjo

susitarimui, tačiau egzistuoja nerašyta taisyklė, kad rąstų užlaidos būtų 5-10 cm ilgio. Kanadoje

rąsto užlaidos dydis priklauso nuo jo ilgio trumpiems rąstams (2,4-3,59 m) taikoma 5 cm užlaida,

3,6-4,79 m – 10cm užlaida, 4,8m ir ilgesniems taikoma 15cm užlaida (M.A. Fonseca, 2005). Iki

2013 m. Rusijoje eksportuojamų sortimentų ilgis buvo apvalinamas 10 cm tikslumu į mažesniąją

pusę, nepridedant užlaidų (Kuritsyn, A. K. et al., 1997). Panašiai ilgis matuojamas Hoppus metodu

Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinės Azijos šalyse, Naujojoje Zelandijoje. Eksportuojant rąstus iš

šių šalių į Europą prisilaikoma ES standarto. Japonijje, Rytų Azijos šalyse, Okeanijoje, Australijoje

taikoma ne mažesnės kaip 10 cm ilgio užlaidos. Vertinant sortimento ilgį senaisiais Scribner, Doyle

ir International ¼ inch Kerf Rule metodais taikomos žymiai didesnės užlaidos – 6 coliai rąstams iki

20 pėdų ilgio, 12 colių rąstams 20-40 pėdų ilgio, 18 colių rąstams 41- 60 pėdų ilgio. Tūrio

nuostoliai, patiriami dėl tokio ilgio užlaidų gali siekti iki 7%.

Kitas labai svarbus veiksnys lemiantis rąstų tūrio nustatymo tikslumą yra rąsto nulaibėjimo įvertinimas.

Rąsto nulaibėjimas yra nesvarbus kai rąsto tūris apskaičiuojamas kaip darbinio cilindro, turinčio rąsto

plongalio skersmenį, tūris (Švedija), ar kaip cilindro, turinčio rąsto vidurio skersmenį, tūris (Vokietija,

Prancūzija ir kitos EN 1309-2 standarto prisilaikančios šalys). Tačiau matuojant rąsto skersmenį

viename, arba abiejuose galuose, kad nustatyti jo tūrį susiduriame su rąsto formos įvertinimo problema,

t.y. nulaibėjimo įvertinimu. Nulaibėjimas gali būti tiesinis ir kreivinis. Kreivinis nulaibėjimas gali būti

kelių tipų: rąstų pagamintų iš priekelminės stiebo dalies – neiloidas, vidurinės dalies – paraboloidas,

viršūninės dalies – kūgis (Repšys, J., 1994, M.A. Fonseca, 2005). Norint rąstų tūrį ivertinti didžiausiu

tikslumu reikėtų atsižvelgti į tai, iš kurios stiebo dalies yra jis padarytas, taip pat ir į medžių rūšį, kurių

atskirų stiebo dalių nulaibėjimas yrą skirtingas. Šiuo keliu buvo nueita Latvijoje. Čia kambliniai rąstai

pagal nulaibėjimą suskirstyti į dvi grupes. Vienoje grupėje yra pušų, eglių, drebulių rąstai. Kito

nulaibėjimo grupę sudaro beržų, juodalksnių, baltalksnių rąstai. Viduriniai rąstai suskirstyti į pušų ir

baltalksnių rąstų grupę bei beržų, eglių, drebulių, juodalksnių nulaibėjimo grupę. Panašų nulaibėjimą

turi pušų, eglių, beržų, drebulių viršūniniai rąstai, rąstų tūrio lentelėse jie apjungti į vieną grupę. Rąstų

nulaibėjimo tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje (Petrauskas, E., 2005). Šio darbo išvadose teigiama, kad

dėl didesnio pušų stiebų nuolaibių viršutinėje dalyje smulkiųjų rąstų, pagaminamų iš viršutinės stiebo

dalies faktinis tūris teoriškai gali būti didesnis už naudojąmą normatyvinį. Tačiau gamyboje šis

skirtumas priklauso nuo rąstų rinkos konjunktūros, kuri kasmet keičiasi, todėl neįmanoma pasakyti

kokių ilgių ir skersmenų rąstai bus pjaunami iš viršutinės stiebo dalies. Cituojamame darbe buvo

15

nustatyta, kad beržų ir juodalksnių stiebų nuolaibio dėsningumai yra artimi eglių nuolaibių stiebų kitimo

dėsningumams, todėl atskirų lentelių kūrimas šioms medžių rūšims būtų nepagrįstas. Atlikus šį darbą

buvo padaryta išvada, kad dėl rąstų konjunktūros neapibrėžtumo, bei praktiškai sunkiai nustatomos

vietos, iš kurios stiebo dalies pagamintas rąstas nėra tikslinga kurti rąstų tūrio lentelių pagal atskiras

medžių rūšis, o rąsto nulaibėjimui įvertinti geriausia naudoti tiesinio nuolaibio modelį, kuris duoda

mažiausias sistemines paklaidas nenustačius iš kurios stiebo dalies pagamintas rąstas. Daugumoje

pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje taikomas (Petrauskas, E., 1999) , taikomas tiesinis rąsto nulaibėjimas.

Kai kurių šalių rąstų tūrio lentelių normatyvuose pateikiami nulaibėjimą išreiškiantys tiesiniai modeliai:

Kanada (M.A. Fonseca, 2005), Rusija ((Kuritsyn, A. K. et al., 1997)). Naujojoje Zelandijoje (Ellis, J.

C., 1994, Ellis, J. C. at all 1996) taikomas rąstų nulaibėjimo modelis išreikštas eksponentine lygtimi.

Kai matuojami abu rąsto galų skersmenys nulaibėjimas išreiškiamas per taikomą rąsto tūrio formulę.

Naudojami keturi būdai rąstų tūriui apskaičiuoti.

- Smaliano formulė. Tūris apskaičiuojamas kaip abiejų rąsto galų skerspločių aritmetinis vidurkis

padaugintas iš rąsto ilgio. Tūris apskaičiuotas pagal šią formulę prilygsta iškiliam paraboloidui.

Nulaibėjimo iškilumas yra tuo labiau išreikštas, kuo skirtumas tarp skersmens rąsto plongalyje ir

storgalyje didesnis. Ši formulė visiškai netinka kelminiams ir viršūniniams rąstams (Petrauskas,

E., 2007), nes neapibrėžtai didina jų tūrį;

- Redukuota Smaliano formulė. Ji taikome Švedijoje [30] permatuojant popierrąsčių kontrolinius

ryšulius. Jos esmę sudaro tai, kad rąsto galų skerspločiai Smaliano tūrio formulėje yra

dauginami iš koeficientų, kurie mažina storgalio skerssplotį, bet didina plongalio skersplotį.

Storiems ir ilgiems rąstams šie koeficientai duoda didesnes pataisas nei ploniems ir trumpiems.

Tokiu būdu eliminuojama kamblinių rąstų tūrio didinimas taikant paprastą Smaliano formulę;

- Huberio formulė. Tūris apskaičiuojamas kaip abiejų rąsto galų skersmenų aritmetinis vidurkis

padaugintas iš rąsto ilgio. Toks tūris yra lygus abiejų galų skersmenų vidurkio cilindrui

turinčiam rąsto ilgį. Šis metodas mažina rąstų, pagamintų iš viduriniosios stiebo dalies tūrį. Kuo

skirtumas tarp rąsto skersmenų galuose didesnis, tuo viduriniųjų rąstų tūris apskaičiuotas pagal

Huberio formulę yra labiau sumažintas (Petrauskas, E., 2007).

- Nupjauto kūgio formulė [3]. Tūris apskaičiuojamas kaip abiejų rąsto galų skerspločių ir galų

skersmenų sandaugos bendras aritmetinis vidurkis, padaugintas iš rąsto ilgio. Šis metodas duoda

geriausius rezultatus apskaičiuojant visą stiebo tūrį, kaip atskirų rąstų tūrių sumą (Petrauskas,

E., 2007). Sisteminės paklaidos minimizuojamos.

16

1.3. Vienetinis apvaliosios medienos matavimas automatizuotomis linijomis

Spartėjant išmaniųjų technologijų plėtrai nebuvo aplenkta ir apvaliosios medienos sortimentų matavimo

sritis. Jau daugiau nei 20 metų moderniose lentpjūvėse taikomas rastų paviršiaus skenavimo metodas.

Skenavimas dažniausiai atliekamas lazerio pagalba. Lazerinis rastų paviršiaus skenavimas yra

vykdomas iš dviejų statmenų viena kitai arba iš trijų 120o kampu išdėstytų lazerinių kamerų. Lazerinio

skenavimo metu gaunamas 3D rąsto modelis 6 pav. Paprastai skersinis skenavimas atliekamas kas 2,5

arba 5 cm. Kiekvienai 5 cm ilgio atkarpai apskaičiuojamas vidutinis rąsto skersmuo. Visas rąsto tūris

apskaičiuojamas pagal formulę:

(1)

Čia:

di – vidutinis rąsto skersmuo i-oje matavimo vietoje;

n - matavimo vietų skaičius;

∆l – skersinio skenavimo žingsnio ilgis.

6 pav. Rąsto lazerinio skenavimo 3D modelis

Rąsto paviršiaus skenavimo metodas yra pats tiksliausias tūrio nustatymo metodas po ksilometravimo.

Tačiau šis metodas turi du trūkumus:

Medienos tūris paprastai vertinamas be žievės, todėl yra būtina rąsto skersmenį matavimo

vietoje sumažinti dvigubu žievės storiu. Lietuvoje žievės storio normatyvai, taikytini

17

lentpjūvėse, yra sukurti visoms pagrindinėms medžių rūšims (Petrauskas, E., at al. 2011). Žievės

storio modeliai, pušų, beržų, drebulių rąstams yra skirti priekelminei ir likusiai stiebo daliai

atskirai, kadangi žievė dėl žiauberėjimo priekelminėje dalyje yra žymiai storesnė.

Antras trūkumas yra tas, kad skenuojant rąsto paviršių nuskenuojami visi iškilimai, susidarantys

dėl šakų, gumbų, atplaišų. Tai dirbtinai padidina rąsto tūrį. Švedai šio trūkumo eliminavimui

naudoja stiebo sudaromosios regresinę aproksimaciją, einančią per apatinius taškus (Bjorklund,

L, 2008).

Lietuvoje šis metodas, kai skenuojamas visas rąsto paviršius taikomas UAB Likmerė fanieros lukšto

gamykloje. UAB SoraEnso Lietuva ir UAB GKF lazerinius skenerius naudoja tik rąsto plongalio

skersmens ir rąsto ilgio matavimui. Tūris apskaičiuojamas pagal rąstų tūrio lenteles (Petrauskas, E.,

2010). UAB Juodeliai įdiegti net keturi rąsto tūrio apskaičiavimo metodai, įteisinti Lietuvos

normatyvinėje bazėje [3]:

Pagal rąsto ilgį ir plongalio skersmenį (rąstų tūrio lentelės);

Pagal rąsto ilgį ir vidurio skersmenį (cilindro tūris);

Pagal rąsto ilgį ir abiejų galų skersmenis (nupjauto kūgio tūris);

Pagal stiebo sudaromąją.

Stock29

160

165

170

175

180

185

190

195

200

205

210

215

220

225

230

235

240

245

250

255

260

50 250

450

650

850

1050

1250

1450

1650

1850

2050

2250

2450

2650

2850

3050

3250

3450

3650

3850

4050

4250

4450

Körning1

Körning2

Körning3

18

7 pav. Stiebo sudaromosios regresinė aproksimacija per apatinius taškus (Bjorklund, L, 2008).Viršuje,

vieno rąsto trijų skenavimų sudaromosios, apačioje jų regresinės aproksimacijos. Vertikali ašis –rąsto

skersmuo, mm, horizontali ašis – rąsto ilgis, mm.

Šių metodų palyginamoji analizė padėtų išsiaiškinti, kuris iš metodų duoda mažiausias standartines ir

sistemines paklaidas lyginant su objektyviausiu stiebo sudaromosios tūrio apskaičiavimo metodu.

Ateityje toks mokslinis tyrimas turėtų būti atliekamas.

1.4. Grupinis apvaliosios medienos matavimas akiniu būdu vertinant glaudumo koeficientą

Grupinis apvaliosios medienos matavimas yra plačiai taikomas visose pasaulio šalyse, prekiaujant

mediena. Lietuvoje šis metodas taikomas smulkiųjų pjautinųjų, tarrąsčių, popierrąsčių, plokščių

medienos, malkų, karčių, žabų apskaitoje [2]. Šio metodo esmę sudaro tai, kad matuojami ne atskiri

rąstai, bet visa apvaliosios medienos rietuvė. Rietuvės erdviniam tūriui nustatyti matuojamas jos ilgis,

plotis, aukštis. Šie rietuvės matmenys matuojami 1cm tikslumu. Sudėtingesnis yra rietuvės glaudumo

koeficientų nustatymas. Istoriškai (Repšys, J., 1994, Fonseca, M.A. 2005) buvo naudojami fiksuoti

rietuvių glaudumo koeficientai. Fiksuoti glaudumo koeficientai reikalauja ypač kruopštaus rietuvių

sukrovimo, bei vienodo sortimentų stambumo. Tas buvo įmanoma kraunant rietuves rankiniu būdu.

Kiek vėliau taisyklingos stačiakampio formos rietuvių glaudumo koeficientams nustatyti buvo taikomas

įstrižainių metodas. Šis metodas pakankamai imlus darbui, bei reikalauja kokybiško apvaliosios

medienos sortimentų sukrovimo, todėl ilgą laiką buvo taikomas tik kontrolinių matavimų, vertinusių

rietuvių sukrovimo kokybę, atlikimui. Šiuo metu daugelyje Europos šalių plačiai naudojamas Švedų

Stock29

160

165

170

175

180

185

190

195

200

205

210

215

220

225

230

235

240

245

250

255

260

50 250

450

650

850

1050

1250

1450

1650

1850

2050

2250

2450

2650

2850

3050

3250

3450

3650

3850

4050

4250

4450

Körning1

Körning2

Körning3

19

sukurtas glaudumo koeficientų įvertinimo metodas [26]. Jo esmę sudaro tai, kad rietuvių glaudumo

koeficientas vertinamas priklausomai nuo 10 veiksnių:

Rąstų stambumo, vertinamo per plongalio skersmenį. Rąsto stambumas gali lemti net 40%

glaudumo;

Sukrovimo kokybės kuri gali lemti iki 20% glaudumo;

Kreivumo, kuris lemia 10% glaudumo;

Nugenėjimo kokybės, lemiančios 15% glaudumo;

Sniegas arba ledas rietuvėje gali lemti iki 20% glaudumo;

Atliekos rietuvėje apsprendžia iki 8% glaudumo;

Žievės storis vertinamas sortimentams apskaitomiems be žievės, jis lemia iki 15% glaudumo;

Stiebo formos poveikis mažesnis, jis lemia iki 12% glaudumo;

Rastų ilgis apsprendžia apie 11% glaudumo;

Rietuvės aukščio poveikis mažiausias – 4% glaudumo.

Kiekvieno iš išvardintų veiksnių įvertinimas atliekamas akiniu būdu, todėl šis metodas turi

subjektyvumo, jo tikslumas didžia dalimi priklauso nuo matuotojo patirties. Kad būtų išvengta

sisteminių klaidų šį metodą paprastai lydi intensyvūs kontroliniai matavimai, kuomet grupiniu metodu

įvertintas rietuvės tūris yra permatuojamas ištisiniu metodu. Gautų rezultatų palyginimas laidžia

matuotojui tobulinti gebėjimus nustatant glaudumo koeficientą akiniu būdu.

1.5. Grupinis apvaliosios medienos matavimas nuotoliniais metodais

Apvaliosios medienos rietuvių matavimas nuotoliniais metodais proveržį padarė skaitmeninės

fotogrametrijos ir lazerinio skenavimo metodų plėtra. Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje šie

metodai įdiegti apvaliosios medienos matavimo stotyse. Skandinavijos šalyse daug kur įdiegta

skenavimo ir fotografavimo kompleksinė sistema MODUS 2000 (8 pav.).

20

8. pav. Lazerinio ir fotogrametrinio skenavimo sistema MODUS 2000. Värö gamykloje (Bjorklund, L.

2008).

Šiuo metu plačiai diegiamas nuotolinis grupinio apvaliosios medienos tūrio nustatymas, paremtas

fotogrametrija ir internetiniu ryšiu. Jo esmę sudaro tai, kad medienos vertintojas vienu metu gali vertinti

medienos tūrį keliuose matavimo stotyse sėdėdamas prie kompiuterio ir apdorodamas atsiųstas

nuotraukas. Šis metodas yra labai efektyvus laiko ir kaštų atžvilgiu. Šio metodo taikymo pradininkai

norvegai. Dabartiniu metu metodas sparčiai diegiamas Švedijoje (9 pav.).

Top laser

Side laser

Side laser

Top laser

Side laser

Computer

21

9 pav. Nuotolinis grupinis Foto-Web apvaliosios medienos matavimo metodas (Bjorklund, L. 2008).

Šių metodų tobulinimas yra nuolatinis ir perspektyvus procesas, todėl Skandinavijoje jo

modernizavimui skiriama ypač daug lėšų.

22

1.6. Apvaliosios medienos kokybės vertinimo tradicijos ir standartai

Apvaliosios medienos kokybės vertinimas medienos apskaitos grandinėje yra ne mažiau svarbus

elementas už jos tūrio nustatymą. Pasaulyje šiuo metu egzistuoja du medienos kokybės vertinimo

principai:

Geros kokybės medienos kiekio įvertinimas kiekviename sortimente išskaičiuojant

nekokybiškos medienos dalį;

Kiekvienam apvaliosios medienos sortimenti priskiriant tam tikrą standartais nustatytą medienos

rūšį – kokybės klasę.

Istoriškai senesnis yra pirmasis metodas. Jo panaudojimas yra populiarus vertinant brangius kietųjų

lapuočių, ypač tropinių miškų, sortimentus. Taikant tokį metodą visas sortimentas dėl esančių medienos

ydų nepriskiriamas žemesniai kokybės klasei. Mažinamas ydų turinčio sortimento tūris. Taip

išsaugoma sortimento paskirtis, geros kokybės mediena nenurašoma popierrąsčiams ar malkoms. Šis

metodas dar plačiai taikomas JAV, Kanadoje, Naujojoje Želandijoje, Azijoje, Pietų Amerikoje,

Afrikoje, Okeanijos šalyse. Taikant šį metodą naudojami tokie medienos tūrio nuskaitymo

(dedukavimo) metodai:

1. Pagal užimamą rąsto skersmens dalį;

2. Brokuotos medienos tūris verinamas pagal užimamą rąsto skerspjūvio dalį;

3. Pagal užimamą rąsto ilgio dalį;

4. Procentais nuo tūrio.

Įvertinti brokuotos medienos tūrio dalį bendrame rąsto tūryje nėra taip paprasta ir labai atsakinga,

kadangi tai bet kada gali tapti ginčo tarp medienos pirkėjo ir pardavėjo objektu. Todėl apvaliosios

medienos matavimo taisyklėse pateikiamos detalios broko dalies apskaičiavimo procedūros. JAV

nacionalinis rąstų matavimo žinynas [18], kurio pagrindinę turinio dalį sudaro brokuotos medienos

dedukavimo metodai, užima 263 puslapius. Čia detaliai aptartas medienos tūrio dedukavimas

priklausomai nuo įvairių ydų. JAV iki 1894 išimtinai buvo taikomas Scribner apvaliosios medienos

sortimentų matavimo ir tūrio nustatymo metodas, kurį taikant atsižvelgus į ydas buvo skaičiuojama

pjautosios medienos išeiga, išreikšta lentinėmis pėdomis (Fonseca, M.A. 2005) . Nuo 1985 metų JAV

medieną pradėta vertinti kubinėmis pėdomis ir tik baigaintis II pasauliniam karui buvo įvestas medienos

23

tūrio dedukavimas dėl ydų, kuris buvo skaičiuojamas kubinėmis pėdomis. Europinis medienos kokybės

vertinimas, skirstant sortimentus į kokybės klases JAV pradėtas įteisintas tik 2006 m. Panaši medienos

kokybės vertinimo metodų kaitos istorija yra ir tose šalyse, su kuriomis JAV sieja didelės apimties

medienos prekybos sutartys.

Antrasis medienos kokybės vertinimo metodas, skirstant medieną į kokybės klases atsirado Europoje

XX amžiaus pradžioje ir palaipsniui išstumia pirmąjį (Fonseca, M.A. 2005). Pagrindinis šio metodo

ypatumas yra skirtingų medienos sortimentų kokybės klasių standartai. Nuo standartuose aprašytų

medienos ydų reglamentavimo priklauso kokiai kokybės klasei bus priskirtas konkrečios paskirties

sortimentas ir ar jis apskritai atitinka žemiausios kokybės klasės sortimentams keliamus reikalavimus.

Standartuose įrašytų reikalavimų nustatymas buvo ir yra medienos pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio

susitarimo reikalas. Jei pagrindinį medienos pardavėją atstovauja valsybė, natūralu, kad ji ir diktuoja

standarų reikalavimus. E. Petrauskas (2012) pristatydamas Lietuvos ir kaimyninių šalių palyginamąją

analizę, akcentavo, kad šalyse, kuriose vyrauja valstybinė miškų nuosavybė medienos kokybės

standartai yra sudaryti atsižvelgiant į natūralų medienos ypatumų pasiskirstymą stiebuose (pvz. buvę

GOST standartai). Kokybės klasių reikalavimai suformuluoti taip, kad iš nepažeisto modalinio stiebo

kiekvienos klasės išeiga būtų vidutiniškai vienoda. Jei standarte įteisintos trys kokybės klasės, tai

kiekvienos kokybės klasės sortimentų išeiga stiebo dalyje, atitinkančioje minimalius matmenų

reikalavimus turėtų siekti apie 33%. Šalyse, kuriose didesnioji miškų dalis priklauso privačiam

sektoriui (dauguma EU šalių, išskyrus Lenkiją) standartų reikalavimai yra formuojami pagal medienos

perdirbėjo poreikius. Švedijoje 1990-2010 metais galiojo apvaliosios medienos kokybės standartai

orientuoti į tikslinę paskirtį. Todėl pvz. aukščiausios kokybės A klasės spygliuočių medienos, kuri

orientuota į apdailinius produktus, išeiga siekia 1-3 procentus nuo visų pagamintų sortimentų. Šiuo

metu galiojantys Europiniai apvaliosios medienos kokybės standartai, kuriuos yra įsteisinusi ir Lietuva

yra orientuoti į medienos perdirbėjus. Ypač A ir B kokybės klasių sortimentai turi aiškią tikslinę

paskirtį. Daugumos medžių rūšių D klasės sortimentams leidžiami bet kokie medienos ypatumai. Ši

kokybės klasė vertinama panašiu į medienos tūrio dedukavimą principu. Yra nustatyta minimali dalis

medienos, tinkamos tiksliniam perdirbimui, įvardintam sortimento pavadinime (pvz. pjautinasis rąstas,

fanierrąstis, tarrąstis…). Jei tinkamos perdirbti medienos dalis yra mažesnė už leistiną minimalią -

sortimentas perklasifikuojamas. Skirtingai nuo dedukavimo principo medienos kiekis, tinkamas

apdirbti, neišskirimas iš bendro kiekio.

24

1.7. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas matuojant vienetiniu metodu

Vertinant apvaliąją medieną vienetiniu metodu taikomi dvi standartų rūšys. Kokybės vertinimui

reikalingi medienos ydų matavimo standartai. Lietuvoje šiuo metu galioja LST EN 1310:1998

Apvalioji ir pjautinė mediena. Ydų matavimo metodas ir LST EN 1311:1998 Apvalioji ir pjautinė

mediena. Biologinių pažeidimų matavimo metodas. Pirmajame standarte reglamentuotos natūralių

medienos ypatumų matavimo metodai, antrajame standarte medienos ypatumai kurie yra susiję su

biologiniais pažeidimais ypač grybinės kilmės nusispalvinimais. Klasifikuojant medieną į kokybės

klases Lietuvoje taikomi tokie standartai:

LST EN 1927-1: 2008 Apvaliosios sygliuočių medienos klasifikavimas pagal kokybę. 1 dalis.

Eglė ir kėniai;

LST EN 1928-2: 2008 Apvaliosios sygliuočių medienos klasifikavimas pagal kokybę. 2 dalis.

Pušys;

LST EN 1316-1: 2013 Apvalioji lapuočių mediena. Klasifikavimas pagal kokybę. Ąžuolas,

Bukas;

LST 1609: 2001 ir LST 1609: 2001/1k: 2007 Apvalioji lapuočių mediena. Kokybės

klasifikavimas. Beržai ir alksniai;

LST 2002:2013 Apvalioji lapuočių mediena. Klasifikavimas pagal kokybę. Uosiai, klevai,

guobiniai;

LST 1778:2001 Drebulių pjautinųjų rąstų ir degtukmedžių klasifikavimas;

LST 2006:2014 Tarrąsčiai. Techniniai reikalavimai;

LST 1999: 2009 Popiermedžiai Techniniai reikalavimai;

LST 1999: 2009 Plokščių mediena. Techniniai reikalavimai;

ĮST 9325773-C 2001 Malkos.

Europoje standartų galiojimo laikas yra 5 metai. Jei per tą laiką neatsiranda poreikio tobulinti standartą

paprastai jo galiojimo laikas automatiškai prasitęsia iki toks poreikis atsiras.

25

Apvaliosios medienos kokybė gali būti vertinama, biržėje, šalikelėje jeigu rąstai išskleisti rietuvėje

vienu sluoksniu, pakrovimo į medienvežę metu arba medienos pirkėjo sandėlyje beriedantys ant

rūšiavimo stalo (10 pav.).

10 pav. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas UAB Likmerė

Tiksliausiai ir greičiausiai apvaliosios medienos kokybė nustatoma rąstams riedant rūšiavimo stalu.

Matuotojas turi galimybę stebėti visus rąsto šonus ir abu galus per filmavimo kameras. Kad sumažinti

apvaliosios medienos kokybės vertinimo subjektyvumą paprastai rūšiavimo procesas yra filmuojamas.

Įrašai saugomi serveriuose ne mažiau kaip 5 darbo dienas. Naujosios technologijos pradėtos diegti

Švedijoje leidžia iš vis eliminuoti žmogiškajį veiksnį medienos kokybės vertinime. Taikoma keturių

vertinimo metodų kombinacija (Schmoldt, D. L., 1996; Adjanohoun, G. at all., 1998; Bocur, V. 2003;

Sarigul, E., Abbott, A. L., Schmoldt, D. L. 2003; Bjorklund, L., Moberg, L. 1999; Bjorklund, L.

2008; Rais, A., Pretzsch, H., Willem, J., Kuilen, G., 2013; Pereira, J., at all., 2014). Lazerinio

skenavimo metodas rąsto tūrio nustatymui, paviršiaus fotogrametrija rąsto matomoms ydoms įvertinti ir

skenavimas ultragarsu arba rentgeno spinduliais paslėptų vidinių ydų įvertinimui (stebimos visos

apaugusios šakos, puviniai…). Tokios tecnologijos pritaikymui Švedijoje 2007 metais buvo įteisinti

26

nauji spygliuočių apvaliosios medienos standartai, kuriose sumažintas kokybės klasių skaičius eglei iki

2, pušiai iki 4. Atlikus pionierinius bandymus (1lentelė.) gauti gan objektyvūs rūšiavimo rezultatai.

Išbandyta technolgija įdiegta ne vienoje modernioje Švedijos lentpjūvėje

1. Lentelė. Rankinio ir automatizuoto pušų rąstų rūšiavimo rezultatų palyginimas (Bjorklund, L.

2008)

Kitose Europos šalyse į šios technologijos panaudojimą žiūrima atsargiai, ypač dėl rentgeno spindulių

panaudojimo, kadangi jis palieka radioaktyvios taršos likučius, kurie gali turėti poveikį matavimo-

rūšiavimo linijas prižiūrinčiam personalui, be to ši technologija yra pakankamai brangi. Iš kitos pusės

technologija yra labai patraukli, kadangi naudojant rentegeną matomos visos vidinės ydos (11 pav.).

11 pav. Rąstų vidinių ydų skenavimas rentgeno spinduliais (Bjorklund, L. 2008)

Eglė Pušis

s

27

Vidinių ydų matymas sudaro galimybes optimizuoti pjovimo procesą pasiekiant žymiai didesnę

aukštesnės kokybės lentų išeigą. Prie šios technologijos tobulinimo dirbama ir toliau, ieškoma

alternatyvų rentegeno spinduliams (Mueller, M., 2012; Pereira, J., at all. 2014). Kol kas galima tik

spėlioti, kada technologijos leis pilnai eliminuoti subjektyvumo turintį žmogiškąjį veiksnį iš apvaliosios

medienos kokybės vertinimo procedūrų.

1.8. Apvaliosios medienos kokybės vertinimas taikant grupinį matavimo metodą

Apvaliosios medienos tūrio vertinimas grupiniu matavimo metodu yra taikomas daugumoje pasaulio

šalių, sukurta įvairių technologijų, taikančių pagrindinius grupinio matavimo metodo principus. Tačiau

taikant šį metodą neišvengiamai susiduriama su medienos kokybės vertinimo problema. Jei medienos

kokybė malkoms, plokščių medienai neturi didesnės svarbos, standartai leidžia visas ydas, išskyrus tam

tikrus apribojimus dėl puvinio, tai kokybės reikalavimai popierrąsčiams, tarrąsčiams, smulkiems

pjautiniesiems yra pakankamai griežti. Matuojant pastaruosius grupiniu metodu būtina vertinti ir jų

kokybę. Paprasčiausias būdas vertinti medienos kokybę matuojant grupiniu metodu yra atrankinis

vienetinio metodo taikymas grįstas kontrolinių ryšulių analize. Medienos kokybės vertinimas pagal

kontrolinius ryšulius tinka tais atvejais, kai mediena yra pastoviai vežama iš tų pačių stambių tiekėjų.

Didelių medienos srautų kokybės vertinimui pakanka analizuoti kontrolinių ryšulių duomenis laiko

bėgyje ir taikyti vidutinius medienos kokybės parametrus srautui, bet ne konkrečiai siuntai

(medienvežei). Šis būdas taikomas eksportuojant popierrąsčius laivais. Iškraunant laivą paimami 6-8

kontroliniai ryšuliai, kurie vertinami vienetiniu matavimo metodu. Pagal kontrolinių ryšulių vidutinius

kokybės parametrų įverčius sprendžiama apie visos laivu atgabentos medienos siuntos kokybę.

Lietuvoje apvaliosios medienos tiekėjai yra smulkūs, 42 VĮ miškų urėdijos ir iki 1000 privačių

medienos tiekėjų. Kiekvieno iš šių tiekėjų medienos kokybė turi būti vertinama atskirai kiekvienai

siuntai. Tam kontrolinių ryšulių metodas netinka. Švedijos ir Norvegijos [14] apvaliosios medienos

matavimo tūrio ir kokybės įvertinimo taisyklėse nurodoma, kad medieną matuojant grupiniu metodu

rietuvės išorėje matomų ydų kiekis perkeliamas visai rietuvei proporcingai matomų sortimentų tūriui

arba skaičiui su visu rietuvės sortimentų tūriu arba skaičiumi. Lietuvos apvaliosios medienos

klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 2015 04 07 d. pakeitimuose [2] nurodoma, kad mediena gali būti

perklasifikuojama tik matomuose rietuvės paviršiuose. Pagal šias taisykles rietuvės paviršiuje esančių

28

sortimentų kokybiniai rodikliai negali reprezentuoti visos rietuvės kokybės. T.y. sudaromos sąlygos

nekokybišką medieną, kurios ydos matomos tik rąstų šoniniame paviršiuje, slėpti rietuvės viduryje. Šio

darbo tikslas būtų išaiškinti, koks nekokybiškos medienos kiekis egzistuoja apvaliosios medienos

sortimentų ryšuliuosia vertinamuose grupiniu metodu ir kokio apvaliosios medienos santykinio kiekio

kokybę galima įvertinti pagal išorėje matomas ydas.

29

2. Darbo tikslas, uždaviniai, objektas

2.1. Darbo tikslas

Įvertinti skirtingų apvaliosios medienos sortimentų kokybės nustatymo tikslumą ryšuliuose

matuojamuose grupinio matavimo ir tūrio nustatymo metodu.

2.2. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti medienos, neatitinkančios tikslinio sortimento standarto reikalavimų, kiekius

popierrąsčių ir tarrąsčių siuntose;

2. Išanalizuoti apvaliosios medienos ydų nustatymo rietuvėse ypatumus, lemiančius

kokybės vertinimo tikslumą;

3. Sukurti normatyvą medienos kokybės parametrų matomuose paviršiuose pervedimui į

visą ryšulį.

2.3. Tyrimo objektas ir vieta

Tyrimo objektas – tarrąsčiai ir popierrąsčiai. Empirinė medžiaga buvo renkama Klaipėdos malkų

įlankos terminale, VĮ Šiaulių miškų urėdijoje, UAB Juodeliai lentpjūvėje Radviliškyje. Panaudoti 1316

popierrąsčių medienvežių kontrolinių ryšulių duomenys , surinktų Klaipėdoje . 12 – ryšulių

popierrąsčių pamatuota V. Į. Šiaulių miškų urėdijoje. 62 ryšuliai tarrąsčių panaudota UAB „Juodeliai“

lentpjūvėje. 16 tarrąsčių ryšulių - V. Į. Šiaulių miškų urėdijoje. Iš viso išanalizuotos 427 kontrolinių

ryšulių nuotraukos.

30

2.4. Tyrimų metodika

Apvaliosios medienos ryšuliai buvo matuojami grupiniu ir vienetiniu metodais pagal

Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio vertinimo taisykles. Apvaliosios medienos

kokybė ryšuliuose buvo vertinama pagal standarus (LST 2006:2014. Tarrąsčiai. Techniniai

reikalavimai, LST 1999:2009. Popiermedžiai. Techniniai reikalavimai, LST 1999:2009. Plokščių

mediena Techniniai reikalavimai, ĮST 9325773-C 2001 Malkos, LST EN 15234-5:2012. Kietasis

biokuras. Kuro kokybės užtikrinimas. 5 dalis, Malkos, skirtos nepramoniniam naudojimui), ir

apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisykles.

2.4.1. Medienos matavimo vieta

Į pirkėjo sandėlį atgabenama apvalioji mediena matuojama grupiniu metodu transporto

priemonėje. Transporto priemonėje nustatomas kiekvienos rietuvės (ryšulio) aukštis (12 pav.), plotis

(sortimentų ilgis), ilgis (atstumas tarp rungų). Kiekvienam ryšuliui apskaičiuojamas erdvinis tūris.

Glaudumo koeficientas nustatomas pagal:

Sortimentų stambumą;

Sukrovimo kokybę;

Sortimentų kreivumą;

Nugenėjimo kokybę;

Sniego arba ledo būvimą ryšulyje;

Atliekų būvimą ryšulyje;

Žievės storį;

Rastų ilgį;

Ryšulio aukštį.

Medienos tūris apskaičiuojamas erdvinį tūrį dauginant iš glaudumo koeficiento. Kiekviena

medienvežė fotografuojama.

Medienos kokybė vertinama kontroliniams ryšuliams pagal dvišalėse sutartyse aptartus

standartus bei pirkėjo ir pardavėjo tarpusavyje suderintus papildomus techninių sąlygų reikalavimus.

31

12 pav. Ryšulio aukščio matavimas medienvežėje.

Techninėse sąlygose apibrėžiama medienos neatitinkančios standartų ir techninių sąlygų

reikalavimų kiekio riba, nuo kurios atsisakoma matuoti medieną ir vertinti jos kokybę. Jei mediena

sukrauta taip, kad vizualiai negalima pakankamai tiksliai įvertinti vidurinių ryšulių glaudumo

koeficientų, tuomet šių rietuvių glaudumo koeficientai ir vertinami preliminariai pagal matomą galinį

ryšulį. Medienos iškrovimo metu pastebėjus vidurinių ryšulių sukrovimo kokybės nukrypimus nuo

galuose esančių ryšulių stabdomas krovimas, rietuvės fotografuojamos ir užpildomas specialus aktas,

pagal kurį medienos priėmimo akte, jeigu jis jau buvo pasirašytas, atliekama medienos kiekio korekcija.

2.4.2. Matavimo priemonės

Apvaliosios medienos ryšulių matavimui naudojama 3,3 metro ilgio lazda, kurios

gradacija 1 cm, bei 5-8m ilgio ruletė ir elektroninės Haglof žerglės, kurių gradacija 1mm. Visos

matavimo priemonės yra įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą. Visoms

matavimo priemonėms atlikta metrologinė patikra.

32

2.4.3. Darbų eiliškumas, terminai

Vykdant matavimus, darbe buvo taikomasi prie gamybinių sąlygų, todėl prisilaikyta prie

tokių matavimo procedūrinių reikalavimų.

Medienos matavimo eiliškumas priklauso nuo medienvežių atvykimo į iškrovimo vietą

laiko. Medienos iškrovimo darbų eiga vykdoma pagal medienos pirkėjo sandėlio vidaus darbų taisykles.

Medienos priėmimo aktai pildomi elektroninėje sistemoje „Miškų rasa“ ir elektroniniu

paštu išsiunčiami tą pačią dieną, kada buvo atliktas matavimas, bet ne vėliau kaip sekančią dieną.

Medienos priėmimo aktų originalai medienos pardavėjui išsiunčiami du kartus per savaitę.

2.4.4. Kontroliniai matavimai

Medienos priėmimo punktuose vykdoma dvipakopė medienos matavimų kontrolė.

Pirmąją medienos matavimo kontrolės pakopą atlieka medienos matuotojai savikontrolės tikslu.

Pirmosios pakopos metu vienetiniam medienos permatavimui atsitiktiniu būdu atrinkta (Sistema „Miškų

rasa“ generuoja atsitiktinius skaičius ne mažiau kaip 1 ryšulys iš 700 m3 medienos arba nemažiau 1%

matuotos medienos tūrio. Kiekvienas kontrolinis ryšulys yra fotografuojamas iš galo, prie ryšulio

pridedant matavimo liniuotę. Kontrolinio ryšulio apvaliosios medienos sortimentai paskleidžiami

specialiai įrengtoje vietoje ant skersinių padėklų ne mažiau kaip 30 cm nuo žemės paviršiaus, kad

galima būtų atlikti kiekvieno rąstelio skersmens ir ilgio matavimus pagal apvaliosios medienos bei

nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles. Jei kontrolinio ryšulio neįmanoma išskleisti dėl

terminale ar lentpjūvės kieme vykdomų krovos darbų ar kitų pateisinamų priežasčių, surašomas

Kontrolinio ryšulio matavimo nevykdymo aktas, kurį pasirašo terminalo atstovas ir nepriklausomas

medienos matuotojas. Jei darbo metu kontrolinio ryšulio nespėjama pamatuoti, apie jo permatavimą ra

štu informuojamas matavimus perimantis nepriklausomas medienos matuotojas. Kontrolinis ryšulys po

permatavimo nesurenkamas ir lieka išskleistas gulėti iki jo ekspertinės patikros arba iki kito ryšulio

iškritimo (13 pav.). Kontrolinio matavimo metu rąstų skersmuo matuojamas 1 mm tiksumu su žieve.

Žievės storiui nuskaitomas pagal galiojančius žievės storio normatyvus [3] arba sisteminiu būdu

atrenkant ne mažiau kaip 5% kontrolinių rąstelių kuriems matuojamas žievės storis. Dvigubas žievės

storis matavimo vietoje nustatomas iš skersmens su žieve atimant skersmenį be žievės.

33

13 pav. Išskleisto kontrolinio ryšulio ekspertinis permatavimas

Kontrolinio matavimo metu rąstų skersmuo matuojamas 1 mm tiksumu su žieve. Žievės storis

nuskaitomas pagal galiojančius žievės storio normatyvus [3] arba sisteminiu būdu atrenkant ne mažiau

kaip 5% kontrolinių rąstelių, kuriems matuojamas žievės storis. Dvigubas žievės storis matavimo

vietoje nustatomas iš skersmens su žieve atimant skersmenį be žievės. Visų kontrolinio ryšulio rąstelių

skersmuo su žieve perskaičiuojamas į skersmenį be žievės pagal vidutinį žievės storį tų rąstelių, kuriems

skersmuo buvo matuotas su žieve ir be žievės. Kiekvieno rąstelio kokybė įvertinama pagal atitinkamo

sortimento Lietuvos standartus ir pagal dvišalėse sutartyse nurodytus techninius reikalavimus

sortimentų kokybei. Neatitinkantys reikalavimų sortimentai žymimi atskirai, užrašant neatitikimo

priežastį, bei rąstelio numerį, kuris automatiškai suteikiamas elektroninėse žerglėse. Neatitikimo

kokybės reikalavimams priežastys žymimos šiais kodais (2 lentelė).

34

2 lentelė. Sortimentų ydų kodavimas vykdant kontrolinius matavimus

Kodas Ydos

0 Kitos priežastys

1 Ne ta medžių rūšis

2 Sandėliavimo puvinys

3 Branduolio puvinys

4 Per mažas skersmuo, ilgis

5 Per didelis skersmuo, ilgis

6 Nekokybiškas genėjimas

7 Dvišakumas, kreivumas

8 Apdegusi mediena, metalo, plastiko,

akmenų intarpai

9 Sausuoliai

Taip pat atskirai žymimi kamblinių rąstelių numeriai. Atlikus skersmens ir ilgio matavimus, skersmens

matavimo duomenys iš elektroninių žerglių perkeliami į kompiuterį. Visi duomenys – skersmens, ilgio

matavimai, kokybės, kambliškumo įvertinimai, bei fotonuotrauka elektroniniu būdu perduodami

LNMMA pirmininko įgaliotam asociacijos darbuotojui, kuris atlieka kontrolinio ryšulio tūrio

skaičiavimus. Pagal pirminius duomenis apskaičiuojamas kontrolinio ryšulio bendras ir kokybiškos

medienos tūris, bei surašomas kontrolinio ryšulio matavimo aktas, kuris pasirašomas įgalioto LNMMA

darbuotojo el.parašu ir persiunčiamas nepriklausomiems medienos matuotojams.

Kontrolinio matavimo duomenys ir nuotraukos kaupiami kompiuterinėse laikmenose ir registruojami

kontrolinių matavimo žurnale, kur nurodomas kontrolinio matavimo laikas, kontrolinio matavimo

numeris, asmuo atlikęs pirminį matavimą, asmuo(asmenys) atlikęs kontrolinį matavimą, kokybiškos ir

neatitinkančios techninių sąlygų reikalavimų medienos tūris, nustatytas pirminio ir kontrolinio

matavimo metu. Medienos tūrio įvertinimo paklaida, pagrindinė šios paklaidos priežastis.

Antrąją medienos matavimo kontrolės pakopą atlieka nepriklausomi medienos matuotojai,

kurie vykdo vidinį, įmonės, auditą. Kontrolinio medienos matavimo darbų eiga tokia pati kaip ir

savikontrolės pakopoje. Kontrolinių matavimų duomenų registravimo žurnale daroma atžyma, kad

kontrolinį matavimą atliko audituojantys matuotojai.

35

Kontroliniai medienos matavimai gali būti atliekami ir pagal pirkėjo arba pardavėjo

pareikalavimą. Už matavimo kaštus, kai kontrolinio matavimo metu gaunamas žemesnis tikslumas už

leistinas matavimo paklaidas, apmoka įmonė teikianti nepriklausomų medienos matavimų paslaugas,

kitu atveju kontrolinį matavimą užsakiusi pusė.

Išorinį (valstybės) medienos matavimo auditą atlieka Valstybinė miškotvarkos tarnyba ir

valstybinė Metrologijos tarnyba.

2.4.5. Matavimo tikslumas ir atsakomybė

Magistrinio darbo tikslais vykdant kontrolinius matavimus LNMMA matavimo punktuose

matavimai buvo dubliuojami su gamybiniais matavimais. Gauti rezultatai sulyginami ir aiškinamos jų

nesutapimo priežastys bei paklaidų dydžiai.

Apvaliosios medienos matuojamos grupiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida 95% visų

matavimų neturi būti didesnė už ± 7% ir 5% visų matavimų neturi būti didesnė už 14%, kai matuojamos

medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių (viena automobilinė rietuvė, kuri imama pagrindu kontroliniam

matavimui), už ± 5%, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai (viena

medienvežė/geležinkelio vagonas) ir neturi būti didesnė už ± 3%, esant didesniam nei 50 kietmetrių

medienos kiekiui (vidutinė visų kontrolinių matavimų paklaida).Vidutinė visų kontrolinių matavimų

paklaida apskaičiuojama ne dažniau kaip kas mėnesį ir ne rečiau kaip kas ketvirtį. Jeigu vidutinė vieno

mėnesio matavimo paklaida, nustatyta pagal kontrolinius matavimus viršija leistinas ribas, vykdomas

nepriklausomo matuotojo perkvalifikavimas. Jeigu vidutinė ketvirčio matavimo paklaida, nustatyta

pagal kontrolinius matavimus, viršija leistinas ribas, yra suspenduojamas nepriklausomo medienos

matuotojo atestatas siūlant perlaikyti egzaminą. Matuotojui atsisakius perlaikyti egzaminą, jo

nepriklausomo medienos matuotojo atestatas skelbiamas negaliojančiu.

2.4.6. Konfidencialumas

Kai nepriklausomi medienos matuotojai matuoja kelių medienos pirkėjų ir pardavėjų

medieną, tai visa informaciją tarp atskirų pirkėjų ir pardavėjų laikoma konfidencialia ir ji neperduodama

jokiai trečiai šaliai be pirkėjo ir pardavėjo raštiško sutikimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos

36

Respublikos įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose. Renkant duomenis magistriniam darbui jų

viešinimas buvo suderintas su medienos pirkėjais, pardavėjais ir LNMMA.

2.5. Kontrolinių ryšulių paviršiuje matomų rąstų įvertinimas

Paviršiuje matomų rąstų ydų analizė buvo atlikta pagal kontrolinių ryšulių nuotraukas padarytas

tyrimo vykdymo metu, bei saugomas LNMMA archive (14 pav.).

14 pav. LNMMA kontrolinių ryšulių nuotraukų archyvas

Kiekvienoje nuotraukoje buvo skaičiuojamas visas rąstų skaičius matomas ryšulio gale ir

paviršiuje esančių rąstų skaičius. Iš duomenų bazės buvo atrenkami tokie kontrolinių ryšulių matavimo

duomenys: grupiniu būdu priimtas erdvinis tūris, priimtas glaudumo koeficientas, priimtas bendras tūris,

priimtas nekokybiškos medienos tūris, priimtas kokybiškos medienos tūris, kontrolinio matavimo

bendras medienos tūris, kontrolinio matavimo nekokybiškos medienos tūris pagal brokavimo priežastis,

kontrolinio matavimo kokybiškos medienos tūris, bendro tūrio nustatyto grupiniu ir vienetiniu

37

kontroliniu matavimu skirtumas (ktm), kokybiškos medienos tūrio skirtumas (ktm), bendro tūrio

skirtumas (%), kokybiškos medienos tūrio skirtumas (%), kontrolinio matavimo data, kontrolinį

matavimą atlikęs matuotojas.

2.6. Taikyti statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atliekama EXCEL ir Statistica V8 programiniais paketais. Naudotas

aprašomosios statistikos metodas. Skaičiuotos brokuotos medienos kiekių vidutinės reikšmės,

sudarinėtos jų pasiskirstymo pagal ydų priežastis diagramos, brokuotos medienos kiekio kintamumo

diagramos. Dispersinės analizės metodu buvo tikrinamas veiksnių, įtakojančių apvaliosios medienos

ryšuliuose esančių brokuotų sortimentų kiekį, statistinis reikšmingumas. Regresinės analizės metodu

įvertinti paviršiuje matomų rąstų skaičiaus priklausomybės nuo kontrolinio ryšulio parametrai ir jų

patikimumas.

38

3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

3.1. Medienos, neatitinkančios tikslinio sortimento standarto reikalavimų, kiekiai

popierrąsčių siuntose

Apvaliosios medienos, neatitinkančios krovinio gabenimo važtaraštyje nurodytam

sortimentui, kiekis ir neatitikimo priežastys buvo tirtos panaudojant kontrolinių matavimų duomenis.

Kontrolinių ryšulių atrinkimas vykdomas atsitiktiniu būdu. Atrankos intensyvumas – 1 iš 100.

Kontrolinių matavimų metu ryšuliai išskleidžiami, rąstai matuojami ir jų kokybė vertinama vienetiniu

būdu. Visi medienos tiekėjai buvo apjungti į dvi stambias grupes. Nustatyta, kad didesni popierrąsčių

standarto reikalavimų neatitinkančių sortimentų kiekiai tiekiami iš privataus miško sektoriaus (15 pav.).

Vidutiniškai tai sudaro 4,22%. Apvaliosios medienos, tiekiamos iš VĮ miškų urėdijų, kokybė yra

geresnė. Brokuotų sortimentų kiekis siekia 3,74% . Visų tiekėjų bendras kontrolinių ryšulių brokuotos

medienos kiekis sudaro 3,92%.

15 pav. Brokuotų sortimentų kiekio pasiskirstymas pagal tiekėjus popierrąsčių ryšuliuose

vidurkis

Pasikliautinasis intervalas (p=0,95)

Privatūs Valstybiniai Visi

Medienos kilmė

3,2

3,4

3,6

3,8

4,0

4,2

4,4

4,6

4,8

Bro

kas,

%

39

Dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl ko apvalioji mediena neatitinka popierrąsčių standarto

reikalavimų, yra blogas genėjimas ir per mažas skersmuo. Viename ryšulyje tokios medienos

vidutiniškai yra 0,14 m3(16 pav.),

60% nuo viso broko.

16. Pav. Brokuotų sortimentų kiekio pasiskirstymas ir kintamumas pagal brokavimo priežastis

popierrąsčių ryšuliuose

Mažiausias broko kintamumo intervalas gaunamas dėl ne tos medžio rūšies įkrovimo, nustatant puvinį,

įritinant per storą, dvišaką ar kreivą sortimentą. Tai leidžia teigti, kad šių ydų atsiradimas yra atsitiktinis

reiškinys, kurį daugiausia lemia sudėtingos ruošos sąlygos dirbant naktį, lyjant ar sningant. Per plonų

sortimentų, sausuolių, nekokybiško genėjimo sortimentų kintamumas ryšuliuose yra žymiai didesnis, tai

rodo, kad kai kuriuose ryšuliuose šių neleistinų ydų būna nedaug, kai kuriuose – labai daug. Čia galime

matyti kai kurių tiekėjų atsakingumo trūkumą formuojant medienos siuntą ar net nesąžiningumą,

tikintis, kad medienos ydos bus nepastebėtos.

Vidurkis

Pasikliautinasis intervalas (p=0,95)

Kito

s p

rie

ža

sty

s

Ne

ta

me

džiu

ru

šis

Sa

nd

elia

vim

o p

uvin

ys

Bra

nd

uo

lio

pu

vin

ys

Pe

r m

aža

s s

ke

rsm

uo

/ilg

is

Pe

r d

ide

lis s

ke

rsm

uo

/ilg

is

Ne

ko

kyb

iška

s g

en

ejim

as

Dviš

aku

ma

s/k

reiv

um

as

Ap

de

gu

si/ m

eta

las/p

lastika

s

Sa

usu

olia

i

Brokavimo priežastys

0,00

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

0,08

0,09

Bro

ku

oto

s m

ed

ien

os k

iekis

rysu

lyje

, m

3

40

Priežastys, dėl kurių mediena išbrokuojama, mažėjančia kryptimi išsidėsto taip (17 pav.):

Sausuoliai – 14 % broko;

Dvišakumas -12 %;

Puvinys -5 %;

Ne ta medžių rūšis - 3%.

Sulaužyta, skilusi, apdegusi mediena sudaro 5% viso broko kiekio.

17. Pav. Brokuotų sortimentų procentinis pasiskirstymas pagal brokavimo priežastis popierrąsčių

ryšuliuose

41

Gauti rezultatai galėtų būti panaudoti medienos ruošėjų kvalifikacijai kelti ir atsakomybei didinti. Dar

viena priežastis, kurią verta paminėti yra genėjimas medkirtėmis (harvesteriais). Ypač lapuočių

sortimentų genėjimas, jei jie yra pagaminti iš viršūninės stiebo dalies išsiskiria bloga kokybe.

Dispersinės analizės metodu buvo tirta, ar brokuotų popierrąsčių kiekis statistiškai

reikšmingai priklauso nuo jų paklausos, išreikštos kalendorine data, sortimento rūšies ir medienos

tiekėjo. Perijodas, kuriame buvo sukaupti kontrolinių ryšulių vienetinio matavimo duomenys, apėmė

2009 m rugsėjo mėn., 2014 m. kovo mėn. Pagal valsybinės miškų tarnybos pateiktas apvaliosios

medienos sortimentų kainas (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2014), popierrąsčių kaina, kurią iš esmės

lemia Europos rinka turėjo išreikštas kitimo tendencijas, tačiau statistiškai tai neturi jokio ryšio su

brokuotų popierrąsčių kiekiu ryšuliuose (18 pav.).

18 pav. Veiksniai įtakojantys popierrąsčių ryšuliuose esančio broko kiekį. ir jų statistinis

patikimumas.

42

Statistiškai patikimai broko kiekis priklauso nuo sortimento medžių rūšies p<0,05.

Medienos pardavėjo veiksnio statistinis patikimumas yra ribinis jis 0,06 viršija patikimumą nusakančią

pirmos rūšies klaidos tikimybės ribą. Medienos priėmimo data, kaip veiksnys statistiškai yra visiškai

nepatikimas, todėl broko kiekį sieti su medienos paklausos svyravimu rinkoje laiko bėgyje būtų

netikslinga.

3 Lentelė. Veiksnių, lemiančių brokuotos medienos kiekį popierrąsčių siuntose, statistinis

reikšmingumas

Daugiausia popierrąsčių standarto reikalavimus neatitinkančios medienos pasitaiko

tiekiant drebulę ir beržą (19 pav.) .

19 pav. Medžių rūšies įtaka popierrąsčių ryšuliuose esančio broko kiekiui.

Veiksnys SS Laisvės

laipsniai MS F p

Pardavejas 34,377 1 34,3768 3,67352 0,055836

Sortimentas 211,717 4 52,9293 5,65606 0,000184

Data 8,521 4 2,1303 0,22764 0,922900

Triukšmas 4819,360 515 9,3580

43

Šio reiškinio pagrindinė priežastis yra ta, kad Lietuvos medienos perdirbimo pramonė

aukštesnėm kainom superka smulkiuosius aukštos kokybės beržų ir drebulių pjautinuosius,

popierrąsčiams lieka blogesnės kokybės mediena. Mažiausia brokuotos medienos pasitaiko pušų ir eglių

popierrąsčiuose. Išimtis yra eglių popierrąsčiai skirti mechaniniam perdirbimui. Šių popierrąsčių kaina

yra aukštesnė, nei įprastų. Pagrindinis reikalavimas, kurio nesilaikymas didina brokuotos medienos

kiekį, yra jos šviežumas. Tokiems popierrąsčiams keliamas reikalavimas, kad brazdas po žieve būtų

baltas. Ne žiemos metu praėjus daugiau kaip 1 mėn., nuo medžio nukirtimo, brazdas pageltonuoja.

Tokie popierrąsčiai mechaniniam perdirbimui netinka. Medienos tiekėjams sunku užtikrinti tokių

popierrąsčių savalaikį pristatymą į supirkimo punktus, todėl parduodami tokio sortimento kiekiai yra

nedideli. Apibendrinant reikia pabrėžti, kad medienos tiekiamos iš valstybinių miškų kokybė yra

geresnė. Tai sietina su geresne medienos ruošos proceso priežiūra yra vykdoma valstybiniame

sektoriuje.

44

3.2. Medienos, neatitinkančios tikslinio sortimento standarto reikalavimų, kiekiai

tarrąsčių siuntose

Brokuotų tarrąsčių kiekį UAB Juodeliai lentpjūvėje tyrėme trijuose laikotarpiuose:

1 perijodas. 2014 metais spalio 29 – gruodžio 31d. Mediena buvo priiminėjama pagal urėdijų

matavimus – 25 kontroliniai ryšuliai.

2 periodas. 2015 sausio 1 -vasario 11 d. Mediena buvo priiminėjamas LNMMA matuotojų – 22

ryšuliai.

3 perijodas. 2015vasario 14 - balandžio 2d. Mediena buvo priiminėjama LNMMA matuotojų.

Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėse įvesta šakų genėjimo nuolaida,

leidžianti 3 cm ilgio šakų pamatą. Vienetinio matavimo būdu išmatuota – 15 kontrolinių ryšulių.

Dispersinės analizės metu buvo nustatyta (4 lentelė), kad medienos pardavėjai reaguoja į situaciją

medienos priėmimo sistemoje. Tiriamuojų perijodų laiku veiksnio reikšmingumas yra statistiškai

patikimas, sortimento specifika taip pat turi ryšį su broko kiekiu ryšulyje, tačiau jo statistinis

reikšmingumas yra žemesnis.

4 Lentelė. Veiksnių, lemiančių brokuotos medienos kiekį tarrąsčių siuntose, statistinis

reikšmingumas

Veiksnys SS Laisvės laipsniai MS F p

Perijodas 305,363 2 152,681 4,48123 0,015828

Sortimentas 274,413 5 54,883 1,61082 0,172891

Triukšmas 1839,848 54 34,071

Perijode iki LNMMA matuotojai pradėjo dirbti UAB Juodeliai lentpjūvėje vidutinis brokuotų tarrąsčių

kiekis siekė 12 % (20 pav.). Įmonėje pradėjus dirbti LNMMA matuotojams - rąstų, neatitinkančių

tikslinio sortimento kokybės reikalavimų, kiekis sumažėjo per pus - iki 5,7%. Vėliau pastebėjus, kad

pagrindinė rąstų perklasifikavimo priežastis yra šakų genėjimas, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir

ženklinimo taisyklėse buvo įteisintas 3 cm leistinas šakos pamato ilgis. Tačiau brokuotų sortimentų

45

skaičius ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo iki 6,8%. Medienos tiekėjai iš vis pradėjo nekreipti

dėmesio į šakų genėjimą.

Efektas :F(2, 54)=4,4809, p=,01583

Vertikalūs brūkšneliai - pasikliautinasis intervalas prie 0,95 tikimybės

1 2 3

Perijodas

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Bro

ku

oto

s m

ed

ien

os k

iekis

,%

20 pav. Brokuotų tarrąsčių kiekio kaita UAB „Juodeliai“ lentpjūvėje. (1 perijodas - 2014 metais spalio

29–gruodžio 31d.; 2 periodas-2015 sausio 1-vasario 11 d.; 3 perijodas – 2015 vasario 14 - balandžio

2d.)

UAB Juodeliai perka keturių tipų sortimentus: pjautinuosius spygliuočių, pjautinuosius lapuočių,

tarrąsčius spygliuočių, tarrąsčius lapuočių, smulkius pjautinuosius lapuočių ir smulkius pjautinuosius

sygliučių (21 pav.).

Efektas: F(5, 54)=1,6109, p=,17287

Vertikalūs brūkšneliai - pasikliautinasis intervalas prie 0,95 tikimybės

PJ-SP PJ-LP TR-SP TR-LP PJ-Sm-LP PJ-Sm-SP

Sortimentas

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Bro

ku

oto

s m

ed

ien

os k

iekis

,%

46

21 pav. Brokuotų rąstų kiekis skirtingų rūšių sortimentuose

Sortimentai dėl per mažo kontrolinių ryšulių kiekio pagal medžio rūšį nebuvo grupuojami. Nustatyta,

kad didžiausias perklasifikuotinų rąstų kiekis pristatomas pjautinųjų ir smulkių pjautinųjų lapuočių

siuntose. Jis vidutiniškai 3,5% viršija spygliuočių siuntose esančių brokuotų sortimentų skaičių.

Perklasifikuotinų rąstų tūrio priklausomybė nuo abiejų veiksnių rodo (22 pav.), kad didžiausias jų kiekis

buvo pristatomas pjautinųjų lapuočių siuntose iki medienos priėmimą perėmė nepriklausomi medienos

matuotojai. Vėliau šio sortimento rąstų kokybė pagerėjo, netinkamų pjovimui rąstų skaičius sumažėjo

per pus.

Perijodas

1

Perijodas

2

Perijodas

3

PJ-SPPJ-LP

TR-SPTR-LP

PJ-Sm-LPPJ-Sm-SP

Sortimentas

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Bro

ku

oto

s m

ed

ien

os k

iekis

,%

22 pav. Perklasifikuotinų rąstų tūrio priklausomybė nuo sortimento tipo ir tiriamojo perijodo. (1

perijodas - 2014 metais spalio 29–gruodžio 31d.; 2 periodas-2015 sausio 1-vasario 11 d.; 3 perijodas –

2015 vasario 14 - balandžio 2d.)

Mažiausią įtaką nepriklausomų medienos matuotojų įtraukimas į priėmimo procedūras turėjo smulkių

pjautinųjų rąstų ir tarrąčių kokybei. Šių sortimentų kokybės reikalavimai rinkoje yra nusistovėję, o

pjautinieji rąstai tiek spygliuočių tiek lapuočių medžių rūšių tiekiami ypatingai blogos kokybės.

Nepakankamas kontrolinių ryšulių kiekis statistiškai patikimai neleido diferencijuoti tiekėją pagal

47

sortimentų kokybę. Todėl negalime teigti, kad valstybinių miškų ar privačių miškų kilmės medienos

kokybė yra geresnė.

Rąstų perklasifikavimas į blogesnį sortimentą labiausiai priklauso nuo šakų nugenėjimo kokybės. Ši yda

sudaro 54% viso broko (23 pav.).

Mean Mean±0,95 Conf. Interval

Bra

nd

uolio

puvin

ys

Pe

r m

aža

s s

kers

muo

, ilg

is

Nekokybiš

ka

s g

en

ejim

as

Dviš

akum

as,

kre

ivum

as

0

10

20

30

40

50

60

70

Dalis

nuo

vis

o b

roko,

%

23 pav. Rąstų perklasifikavimo priežastys

Antra pagal svarbą priežastis yra sortimentų matmenų neatitikimas. Ji sudaro 22% viso medienos siuntų

broko. Trečia svarbi priežastis dėl ko buvo išbrokuojami rąstai yra sortimentų kreivumas ir dvišakumas

(18 % viso broko). Sortimentai tarlenčių gamybai ruošiami iš viršūninės stiebo dalies, kuri ypač

lapuočių, yra kreivesnė, dažnai šakojasi. Branduolio puvinys sudaro iki 4% broko dalies. Apie 2 %

broko sudaro kitos priežastys – plyšiai, sandėliavomo puviniai, apdegę rąstai. Šių keturių svarbiausių

priežasčių, dėl ko perklasifikuojami sortimentai, kaita tirtuose laiko perijoduose rodo (24 pav.), kad

nekokybiškas genėjimas labiausiai jautrus norminei bazei ir kontroliavimo kokybei. Tik pradėjus dirbti

nepriklausomiems matuotojams šakų genėjimo kokybė pagerėjo. Du kartus sumažėjo blogai nugenėtų

rąstų. Vėliau, apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėse įvedus pataisą dėl genėjimo

48

reikalavimų sušvelninimo, nekokybiškai nugenėtų rąstų kiekis tik padidėjo. Kitų priežasčių kitimas

laiko bėgyje yra nežymus.

Vertikalūs brūkšneliai - pasikliautinasis intervalas prie 0,95 tikimybės

Branduolio puvinys Per mažas skersmuo, ilgis Nekokybiškas genejimas Dvišakumas, kreivumas1 2 3

Perijodas

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Da

lis n

uo

vis

o b

roko

, %

24 pav. Perklasifikuotinų rąstų tūrio pasiskirstymas pagal brokavimo priežastis ir tiriamąjį perijodą. (1

perijodas - 2014 metais spalio 29–gruodžio 31d.; 2 periodas-2015 sausio 1-vasario 11 d.; 3 perijodas –

2015 vasario 14 - balandžio 2d.)

Apibendrinant šį skyrių galima konstatuoti, kad matuojant apvaliąją medieną grupiniu metodu svarbu

įvertinti ir jos kokybę, nes pagrindinio sortimento reikalavimo neatitinka 4% rąstų, esančių popierrąsčių

ryšuliuose ir 9,3 % rąstų, esančių medienos siuntose, skirtose tarinių lentų gamybai.

49

3.3. Apvaliosios medienos sortimentų kokybės nustatymas matuojant grupiniu

metodu

3.3.1. Visų ir matomų rąstų santykis medienvežių ryšuliuose

Vertinti apvaliosios medienos kokybę grupiniu metodu nėra taip paprasta, kadangi yra matomi tik rąstų

galai ir dalis paviršiuje esančių šonų. Pagal rąstų galus galima vertinti, puvinį, medžių rūšį, plyšius,

skersmenį. Šiuos medienos ypatumus galima matuoti vienetiniu metodu ir nustatyti tokių rąstų tūrį.

Tačiau rąstų kreivumą, dvišakumą, nugenėjimo kokybę, ilgį, kitas šonines pažaidas galime vertinti tik

pagal matomus paviršius. Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės [2] reglamentuoja

kokybės vertinimą grupiniu metodu tik pagal matomus paviršius, neatliekant korekcinių perskaičiavimų

visai siuntai. Antras ir trečias šio darbo uždavinys buvo ištirti, kokią dalį sortimentų kokybės vertintojas

gali matyti ryšulio paviršiuje ir sumodeliuoti kokybės korekcijos koeficientus pervedant nekokybiškų

sortimentų kiekį visam ryšuliui. Regresinės analizės metodu aproksimavome rąstų skaičiaus

priklausomybę nuo jų skersmens (25 pav.). Buvo imti tik medienvežėmis atvežti ryšuliai, kuriems

atliktas vienetinis matavimas. Nustatyta, kad rąstų skaičius ryšulyje priklausomybei nuo skersmens

tinka laipsninė funkcija. Determinacijos koeficientas yra didesnis už 0,76.

25 pav. Ryšulio rąstų skaičiaus priklausomybė nuo sortimentų stambumo

50

Jei vidutinis rąstų skersmuo yra 7 cm - ryšulyje gali tilpti iki 400 rąstelių. Jei vidutinis rąstų

skersmuo lygus 15 cm, tikėtinas rąstų skaičius ryšulyje yra 75 vienetai. Rąstų skaičius ryšulyje prie to

paties skersmens varijuoja, variacijos dydis priklauso nuo medžių rūšies, kuriai būdingas natūralus

stiebo kreivumas, ryšulio sukrovimo kokybės bei ryšulio galinės plokštumos ploto. Ryšulio galų

plokštumos plotai, vykdant kontrolinius matavimus nebuvo fiksuojami, todėl naudotas erdvinis tūris,

žinant, kad plokštumos plotas lygus erdviniam tūriui padalintam iš rąstų ilgio. Nustatyta, kad

glaudžiausiai sukraunami eglių popierrąsčiai, mažesnis glaudumas pušų popierrąsčių, mažiausias

glaudumas beržo popierrąsčių (26 pav.).

26 pav. Ryšulio rąstų skaičiaus priklausomybė nuo sortimentų stambumo ir medžių rūšies

Į regresijos lygtį įvedus ryšulio erdvinį tūrį eksponentinis modelis paaiškina 84% visos rąstų

skaičiaus priklausomybės nuo skersmens ir ryšulio dydžio variacijos (7 pav., 5 lentelė). Turint tokio

tipo modelį galima apskaičiuoti tikėtiną rąstų skaičių ryšulyje.

51

27 pav. Rąstų skaičiaus ryšulyje priklausomybės nuo rąstų stambumo ir ryšulio dydžio modelis

5 lentelė. Rąstų skaičiaus ryšulyje priklausomybės nuo rąstų stambumo ir ryšulio dydžio modelio

parametrų įvertinimai

y=c+exp(b0+b1*x1+b2*x2 ....) R= ,91725 Paaiškinta variacijos

dalis 84,135%

Statistikos Const.C Const.B0 Erdvinis

tūris

Vid. D

plongalio

Parametro

įvertis 17,96937 6,20160 0,071269 -0,20602

Std.

Paklaida 16,48991 0,09385 0,008925 0,02258

t(296) 1,08972 66,08113 7,985477 -9,12336

p-lygmuo 0,27672 0,00000 0,000000 0,00000

52

Matomas šoninių rąstų skaičius ryšulyje buvo nustatomas tiems kontroliniams ryšuliams, kurie buvo

fotografuoti, o duomenys išsaugoti LNMMA duonenų bazėje (28 pav.) .

28. pav. Absoliutaus (kairėje) ir santykinio (dešinėje) ryšulio šonuose matomų rąstų skaičiaus

priklausomybė nuo rąstų skersmens.

Logoritminis regresinis modelis rodo (R2 = 0,67), kad vidutiniškai penktadalis sortimenų yra ryšulio

šonuose, kai rąstų vidutinis skersmuo iki 10cm, ketvirtadalis - kai rąstų vidutinis skersmuo yra iki 10-

15cm, trečdalis - kai rąstų vidutinis skersmuo 16 – 20 cm.

3.3.2. Medienos kokybės parametrų matomuose ryšulio paviršiuose pervedimo visai siuntai

normatyvas

Atsižvelgiant į tai, kad rąstų kokybė vertinama ne tik pagal ryšulio šonuose matomus sortimentus, bet ir

pagal jų galus, bei į popierrąsčių (17pav.), tarrąsčių (23pav.) dažniausiai pasitaikančių ydų

pasiskirstymą buvo apskaičiuota, kokia dalis medienos ypatumų vertinama pagal ryšulio šonuose

matomus rąstus (6 lentelė). 47 nuošimčiai visų popierrąsčių ydų vertinami pagal rąstų šonuose matomas

sortimentų ydas. Tarrąsčių ir pjautinųjų rąstų kreivumas, dvišakumas, genėjimas, per mažas ilgis sudaro

net 77 % visų ydų. Šios ydos pastebimos tik rąsto paviršiuje arba pamatuojamos, pvz: rąsto ilgis, tik

prieinant prie rąsto šono.

53

6 Lentelė. Medienos ypatumai vertinami pagal ryšulio šonus (raudona spalva) ir galus (juoda

spalva).

Ypatumas

Brokuotų sortimentų

kiekis,%

Popierrąsčiai Tarrąsčiai

Sausuoliai 14 leistina

Kreivumas, dvišakumas 12 18

Nekokybiškas Genėjimas 30 54

Per mažas ilgis 5 5

Per mažas skersmuo 25 17

Puvinys 5 4

Ne ta medžių rūšis 3 leistina

Kt. priežastys 6 2

Iš viso vetinama pagal

ryšulio šonus 47 77

Kadangi matuojant medieną grupiniu metodu visų ryšulio rąstų šonų matyti neįmanoma todėl būtina

naudoti koregavimo koeficientus. Šių koeficientų panaudojimas yra objektyvus ir turi prasmę tik tais

atvejais, kai mediena kraunama nesistengiant slėpti sortimentų ydų. Kitaip tariant sortimentui atsidurti

matomam ryšulio pakraštyje yra vienoda tikimybė kaip ir atsidurti jo nematomam viduryje. Medienos

siuntose atgabentose į Malkų įlankos terminalą pasitaikė atvejų, kai išoriškai pagal nuotraukas

vertinami ryšuliai neturėjo brokuotų sortimentų, tačiau išskleidus juos buvo registruojamas didžiulis

brokuotų sortimentų kiekis. Jeigu rąsto buvimo vieta (koordinatė) ryšulyje yra atsitiktinis dydis, tai

perskaičiuojant matomus medienos ypatumus visam ryšuliui galima taikyti 2 formulę:

54

𝐾𝐾𝐾 =100

𝑌𝐺𝑚𝑜𝑑𝐺𝑓+𝑌𝑆𝑚𝑜𝑑𝑁𝑆

100

; 2

Čia:

KKK - ryšulio kokybės koreagavimo koeficientas;

YGmod –ydų, matomų rastų galuose, modalinis kiekis, %, nustatytas pagal ilgalaikius tyrimus;

YSmod –ydų, matomų rąsto šonuose ,modalinis kiekis, %, nustatytas pagal ilgalaikius tyrimus;

Gf – rodiklis apsprendžiamas rąstų galų kokybės verinimo ypatumais (Gf reikšmė lygi 1, kai ydos

vertinamos abiejuose ryšulio galuose, 0,5- kai ydos vertinamos viename ryšulio gale).

NS- ryšulio šonuose matomų rąstų dalis nuo visų rastų, %.

Pagal 1316 kontrolinių ryšulių vienetinio ir grupinio matavimo ir kokybės vertinimo duomenis

popierąsčių ryšuliams kokybės koregavimo koeficientas svyruoja 1,5-1,6 ribose (7 lentelė), kai

vertinami abu ryšulio galai ir šonai. Dėl paprastumo praktiniam taikymui siūlome naudoti koeficientą

1,5. Tarrąsčių ryšuliams kokybės koregavimo koeficiento reikšmė yra didesnė. Vertinant abu ryšulio

galus ir šonus ji randasi 2,19 – 2,37 % ribose. Rezultatas pagrįstas 62 kontrolinių ryšulių vienetinio

matavimo ir kokybės vertinimo duomenimis. Praktikoje paprastumo dėlei galėtų būti taikomas

koeficientas lygus 2.

7 lentelė. Matomų rąstų ydų ryšulio paviršiuje perskaičiavimo visam ryšuliui koreagavimo koeficientai.

Rąstų galuose matomos medienos ydos vertintos (abiejuose ryšulio galuose / viename ryšulio gale)

Rąstelių

skersmuo,

cm be

žievės

Šonuose

matomų rąstelių

kiekis,%

Brokuotų

popierrąsčių ,%

verinamas pagal

ryšulio šonus

Brokuotų

tarrąsčių

kiekis,

verinamas

pagal ryšulio

šonus, %

Popierrąsčių

broko

korekcijos

koeficientas dėl

nematomų ydų

Tarrrąsčių

broko

korekcijos

koeficientas

dėl nematomų

ydų

5-10 20 47 1,60 / 2,78

11-15 25 47 77 1,54 / 2,61 2,37 /3,25

55

16-20 30 77 2,19 /2,89

Siūlomų koregavimo koeficientų patikimumas, baigiant rašyti magistrinį darbą, buvo atliktas

kontrolinių ryšulių, kurių medienos kokybė buvo vertinta grupiniu ir vienetiniu metodu, duomenų

palyginimu (8 lentelė) UAB „Juodeliai“ lentpjūvėje.

8 lentelė. Siūlomo normatyvo verifikavimas kontrolinių rųšulių, kuriuose buvo vertinama

medienos kokybė, matavimo duomenimis.

Ryšuliai

Grupinis matavimas Vienetinis matavimas

Neatitinkančios standartų reikalavimų medienos kiekis

ryšulyje

m3 % m

3 %

1 0,26 4,31 0,37 5,59

2 0,16 1,84 1,06 12,12

3 0,37 4,50 1,83 20,61

4 0,38 6,60 0,30 4,64

5 0,25 4,07 1,35 21,65

6 0,15 2,30 0,70 10,59

Vidurkis 0,26 3,94 0,93 12,53

Nustatyta, kad verinant tarąsčių medienos kokybę grupiniu matavimo metodu pagal

galiojančias Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisykles, buvo aptikta tik 33% visos

ryšulyje esančios medienos, kuri neatitinka standartų reikalavimų, kiekio.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad popierrąsčių ir tarrąsčių kokybės vertinamas

ryšuliuose yra būtinas, kadangi kitų sortimentų priemaiša yra statistiškai reikšminga ir sudaro 3,9 ir

9,3% atitikamai. Kad pervesti rezultatą visam ryšuliui, pagal sortimentų kokybės vertinimus matomuose

ryšulio galuose ir šonuose, tikslinga taikyti koregavimo koeficientus.

56

Išvados ir pasiūlymai

1. Apvaliosios medienos siuntose vidutiniškai yra 3,9% sortimentų, neatitinkančių

popierrąsčių standarto reikalavimų ir 7,3% - tarrąsčių ir pjautinųjų rąstų standarto

reikalavimų;

2. Penktadalis sortimenų yra matomuose ryšulio šonuose - kai rąstų vidutinis skersmuo iki

10cm, ketvirtadalis - kai rąstų vidutinis skersmuo yra iki 10-15cm, trečdalis - kai rąstų

vidutinis skersmuo 16 – 20 cm.

3. 47 % popierrąsčių ir 77% tarrąsčių ydų įvertinama pagal ryšulio šonuose esančius

sortimentus.

4. Medienos kokybės parametrų matomuose paviršiuose pervedimui į visą ryšulį taikyti tokius

koregavomo koeficientus: popierrąsčiams – 1,5; tarrąsčiams ir smulkiems pjautiniesiems –

2.

57

Literatūros sąrašas

1. Adjanohoun, G. at all. 1998. Small Roundwood Grading by Non Destructive X-Rays and Ultrasonic

Waves Methods . 5th World Conference on Timber Engineering. August 17-20, Montreaux,

Switzerland. published by Presses polytechniques et universitaires romandes. ISBN 2-88074-380-X.

Prieiga per internetą: http://www.ndt.net/article/v04n11/adjanoh/adjanoh.htm#ref.

2. Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės.Teisės aktų registras, 2014-08-08, Nr.

2014-10952. Prieiga per internetą : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=479252

2015 04 07d. pakeimas D1-279. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1022561&p_tr2=2.

3. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Prieiga per

internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=205771&p_rys_id=1

4. Bjorklund, L., Moberg, L. 1999. Modelling the inter-tree variation of knot properties for Pinus

sylvestris in Sweden. Studia Forestalia Suecica. 23p.

5. Bjorklund, L. 2008. News on Wood Measurement in Sweden. Wood Measurement Seminar, Riga,

Latvia.2008 10 21-23. Prieiga per internetą: https://www.vmf.lv/site/seminars2008/

6. Bocur, V. 2003.Nondestructive characterization and imaging of wood. Springer. 359 p.

7. Brereton, B.,1940. Practical lumberman. 6th ed. Allowance log scales explained and exposed.

126p.

8. Ellis, J. C., 1994. Procedures for measurement of roundwoo, 2nd

edn. New Zeland Forest

research institute.

9. J.C. Ellis, D.H.Sanders and D.Pont. 1996 JAS log volume estimates of New Zealand radiata

pine and Douglas-fir logs . N.Z. FORESTRY. p. 32-36. Prieiga per internetą:

http://www.nzjf.org/free_issues/NZJF41_1_1996/A7683F4C-C294-4A3A-A6D0-

78C6255472D8.pdf

10. Fonseca, M. A. 2010. Forest Products Conversion Factors. Nordic Wood Measurement Conference.

Drammen 2010 10 25. Prieiga per internetą:

http://www.m3n.no/2010%20nordic/UNECE%20Conversion%20Factors.pdf

11. EN 1309-2, 2006. Apvalioji ir pjautinė mediena. Matmenų matavimo metodas. 2 dalis. Apvalioji

mediena. Reikalavimai taikomi nustatant matavimo ir tūrio apskaičiavimo taisykles. 15 p.

58

12. Fonseca, M. A. 2005. The measurement of Roundwood. Metodologies and conversion

ratios.CABI Publishing. 269 p.

13. Freese, F., 1973. A collection of log rules. USDA Forest Service General Technical report FPL

1. Forest Products labarator, Madison, Wiskonsin. 65 p.

14. Grading and scaling regulations for forestry products (sawlogs and pulpwood). General

Specifiations. Developed by "Tømmermålingsforeningenes Fellesorgan" (TMF) and sanctioned

by FUNT 12.03.98. Effective 01.08.98. Replacing "Forskrift for måling av skogvirke (hoveddel)

vedtatt av Tømmermålingsrådet 28. mai 1990". Prieiga per internetą :

http://www.tommermaling.no/tm-eng-malereg-gener.asp

15. Holte, H.S, 2013. Effects in the wood supply chain as a result of the introduction of Photo-web,

a new method for grading and scaling of roundwood bundle. Manuscript of Master Thesis . 61p.

16. Karaszewski, Z., Bembenek, M., Mederski, P. S., Szczepańska A., Byczkowski, A. R.,

Kozłowska, A., Michnowicz, K., Przytuła, W., Giefing, D. F., 12013. Identifying Beech Round

Wood Quality – Distributions and the Influrnce of Defects on Grading.. Drewno. Pr. Nauk.

Donies. Komunik. 2013, vol. 56, nr 189, p. 39-54.

17. Kuritsyn, A.k., Dmitrenko, O.J., Korenevitch, L.M. 1997. Round Timber Delivered for Exports:

Method of Measurement of Sizes and Volumes. (RD 13-2-3-97). Centre Lesexpert, Moscow,

Russia.

18. Lietuvos miškų ūkio statistika. 2014. Kaunas. Valstybinė miškų tarnyba. Lututė. 184p.

19. Lipinš, L. 1999. Stumbru racionala sagarumošana. LLU Meža izmantošanas katedra 1999, 64 –

72 psl.

20. Mueller, M., 2012. Web-based wood classification systems. 3rd Project Conference , 13.

September 2012. 12p.

21. National forest log scaling handbook, 2006.United States Department of Agriculture, Forest

Service. 263p.

22. Pereira, J., at all. 2014 . Assessing wood quality by spatial variation of elastic properties within

the stem: Case study of Pinus Pinaster in the transverse plane. Canadian Journal of Forest

Resources, 44, p 107–117.

23. Petrauskas, E. 1999. Rąstų tūrio lentelių modelis. Miškininkystės standartizacija. Kaunas

akademija, p. 25-29.

24. Petrauskas, E. 2005. Rąstų tūrio be žievės lentelių pagal medžių rūšis parengimas. LNMMA

mokslinio darbo ataskaita. 40 p.

59

25. Petrauskas, E. 2007. Apvaliosios medienos apskaitos sistemos – metodų, normatyvų, medienos

judėjimo apskaitos sistemos – įvertinimas ir rekomendacijų jas tobulinti parengimas. LNMMA

mokslinio tiriamojo darbo ataskaita. 132 p.

26. Petrauskas, E., Kuliešis, A., Tebėra. A. 2010. Medienos tūrio lentelės – 4-oji pataisyta ir

papildyta laida.- Kaunas, Naujasis lankas. – 190 p.

27. Petrauskas, E., Rupšys, P., Memgaudas, R., Bosas, G. 2009. Pagrindinių Lietuvos medžių rūsių

žievės storio modeliai // Miškininkystė. 2009, Nr. 2(66), p. 25-41.

28. Petrauskas, E. 2012. Medienos matavimo aktualijos. Pranešimas seminare VĮ miškų urėdų

kvalifikacijos kėlimo kursuose. Trakai. 2012 04 06. Paskaita 116 skaidruolių.

29. Rais, A., Pretzsch, H., Willem, J., Kuilen, G. 2013. Roundwood pre-grading with

longitudinal acoustic waves for production of structural boards. Eur. J. Wood Prod. DOI

10.1007/s00107-013-0757-5.

30. Regulations for measurement of roundwood. 1999. Rrecommended by the Timber Measurement

Council . Circular VMR 1-99. 50p. Prieiga per internetą:

http://ny.sdc.se/admin/PDF/pdffiler_VMUVMK/M%C3%A4tningsinstruktioner/M%C3%A4tni

ngsinstruktioner%20f%C3%B6r%20rundvirkessortiment%20VMR%201-

99%2C%20engelska.pdf

31. Repšys, J. 1994. Miško taksacija. Vilnius 1994, 26 – 31 p.

32. Sarigul, E., Abbott, A. L., Schmoldt, D. L. 2003. Rule-driven defect detection in CT images of

hardwood logs. Computers and Electronics in Agriculture. Elsevier. 41 (2003) p.101-119.

33. Schmoldt, D. L., 1996. CT imaging, data reduction, and visualization of hardwood logs. In: Meyer,

D. (ed.) Proceedings of 24 Annual Hardwood Symposium ”Putting research to Work for the

Hardwood Industry: New Tecnology Available Today”. National Hardwood Lumber Association,

Cashiers, Carolina, p. 69-80.

60

Padėka

Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo vadovui doc. Edmundui Petrauskui, sudariusiam galimybę

pasinaudoti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (LNMMA) duomenų baze, bei

betarpiškai dalyvauti atliekant apvaliosios medienos matavimus ir kokybės vertinimus grupiniu

metodu.

Esu dėkingas UAB Juodeliai generaliniam direktoriui Andriui Zimnickui sudariusiam sąlygas tyrimo

duomenų rinkimui įmonės teritorijoje, bei leidusiam surinktus duomenis viešinti.

Taip pat dėkoju LNMMA darbuotojams Romui Memgaudui, Giedriui Bosui pasidalinusiems

praktinia patirtimi matuojant medieną ir vertinant jos kokybę bei už suteiktą pagalbą įsisavinant

LNMMA duomenų bazės valdymą, Ryčiui Bulotai ir Vigantui Dabrilai karu dirbusiems matuojant

apvaliosios medienos ryšulius vienetiniu ir grupiniu metodais.

O labiausiai esu dėkingas savo šeimai: mylimai žmonai Linai, sūnui Domantui 3 metus kentusiems

mano nebuvimo šeimoje laiką, paaukotą studijoms.

Pagarbiai Linas Pališkis

61

Priedai