VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

Indrė Laurinaitytė

AR ADMINISTRACINIS NURODYMAS LAIKYTINAS ADMINISTRACINE

NUOBAUDA?

Magistro baigiamasis darbas

Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 601M90004

Vadovas (-ė) Doc. dr. Darius Urbonas _________ ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta _Prof. Dr. Julija Kiršienė_ __________ _______

(Fakulteto dekanas) (Parašas (Data)

Kaunas, 2015

2

TURINYS

TURINYS ........................................................................................................................................... 2

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3

SUMMARY ....................................................................................................................................... 4

ĮVADAS.............................................................................................................................................. 6

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ ......................................................................................... 9

1.1 Teisinės atsakomybės samprata ir požymiai ................................................................................. 9

1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai .............................................. 10

1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę atsakomybę ................... 13

2. ADMINISTRACINĖ NUOBAUDA ............................................................................................ 14

2.1 Administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai ............................................................................ 14

2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai .............................................................. 16

2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės .................................................... 19

3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS ................................................................ 21

3.1 Administracinio nurodymo instituto sėkmingas taikymas užsienio valstybėse ......................... 21

3.2 Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatinusios priežastys ir siekiami tikslai ......... 22

3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika .................................. 25

3.4 Kokias pasekmes pažeidėjui sukelia savanoriškai įvykdytas administracinis nurodymas? ....... 26

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 31

REKOMENDACIJOS....................................................................................................................... 32

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 33

3

SANTRAUKA

Darbe analizuojamas klausimas – ar administracinis nurodymas yra laikytinas

administracine nuobauda.

Šiuo metu dauguma teismų vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

suformuota praktika, kad administracinis nurodymas nėra laikomas administracine nuobauda, o

asmuo įvykdęs administracinį nurodymą nėra laikomas baustu administracine tvarka. Tačiau

analizuojant įstatymo leidėjo numatytus tikslus, įkuriant administracinio nurodymo institutą, galima

suprasti, kad administracinio nurodymo įsteigimu buvo siekta sukurti įrankį padedantį taikyti

administracines nuobaudas. Tai reiškia, administracinio nurodymo instituto pagalba patraukti

asmenį administracinėn atsakomybėn su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Analizuojant

šią situaciją kyla klausimas kaip vertinti administracinio nurodymo institutą.

Siekiant atsakyti į šį klausimą dėmesys buvo skiriamas tiek teorinei, tiek praktinei

problemos pusei. Pasitelkiant teisinę doktriną, bei teismų jurisprudenciją, darbe siekiama nustatyti,

ar praktikoje taikant administracinio nurodymo institutą yra įgyvendinami įstatymų leidėjo numatyti

tikslai, taip pat, ar subjektai taikantys administracinio nurodymo institutą, jį tinkamai aiškina.

Pirmiausia buvo nagrinėjami administracinės atsakomybės teoriniai pagrindai, sąvoka ir

sąlygos jai atsirasti. Kitoje dalyje išnagrinėjamas administracinės nuobaudos institutas:

administracines nuobaudas identifikuojantys bruožai, jų tikslai, rūšys, bei sukeliamos pasekmės.

Trečioje darbo dalyje analizuojamas administracinio nurodymo institutas: įstatymų leidėjo tikslai,

praktikoje kylančios instituto aiškinimo problemos ir žinoma, administracinio nurodymo įvykdymo

sukeliamų pasekmių klausimas. Darbo pabaigoje pateiktos išvados, bei pasiūlymai, kaip spręsti

darbe nagrinėtą problemą, redaguojant galiojantį teisinį reglamentavimą.

Teisinės doktrinos, teismų jurisprudencijos bei nacionalinių ir tarptautinių dokumentų

analizė parodė, kad administracinis nurodymas tiek savo prigimtimi, tiek turiniu yra įrankis taikyti

administracines nuobaudas asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus. Tai reiškia,

kad administracinis nurodymas laikytinas administracine nuobauda.

4

SUMMARY

Whether the Administrative Order is Considered as an Administrative

Sanction?

One of the most effective ways to ensure order in society is to apply legal liability measures

to law violations. Administrative responsibility is one of the legal administration types implemented

through suitable measures – administrative sanctions. Administrative sanctions are designated to

punish and educate the person who made administrative violations so that he could respect the rules

of collective living. Also, it is desirable that both the violator and other individuals do not make

new violations, which means that administrative sanction is a very important measure to ensure

legal order.

Because of the large amount of administrative violations and the aspiration to prevent them

as well as to prevent legal offence, the need of a more effective and faster reaction (by employing

administrative sanctions) to administrative violations arose. This resulted in the alterations of the

Code of Administrative Violations that came into force in January 1, 2011, on which the institute of

administrative order was established. With the establishment of this institute the problem of the

extremely large workload of courts was to be solved, the fund of designated administrative

sanctions was to be raised into the budget more operatively, and most importantly –the process of

the least dangerous administrative violation cases’ solutions was to be quickened and simplified.

The essence of an administrative order is that it is submitted to the violator within ten

working days, starting from the date the protocol of administrative violation is presented (or sent),

and the fine, equal to half of the minimum fine indicated in the article of the Code (wherein the

liability for administrative violations is foreseen), has to be paid on voluntary basis. An

administrative order cannot be designated if in a sanction of the Code of Administrative Violations’

article, wherein the liability for administrative violations is foreseen, a larger than eight hundred

sixty eight euro maximum fine is provided, or a different kind of administrative sanction, not a

monetary one, is foreseen as the main or additional fine (except a warning). Moreover, it cannot be

designated if the person has repeatedly committed an administrative violation within a year,

(foreseen in the respective article), or the violation is made with property damages which are fully

compensated.

Although it might seem that the institute of administrative order is quite clearly regulated,

problems arise now and then while applying it in practice. While examining the problems of

application and interpretation of the institute of administrative order, the biggest difficulty appears

to be valuing what effect does the factor that in his case the administrative order was already

applied have on the violator. Dealing with the question of legal causes of the administrative order

5

fulfilment in court practice, it may be noted that court valuing is different than conceived by the

legislator.

Analyzing the explanatory note of laws on which the institute of administrative order was

established, it may be observed that with this institute administrative sanction aims were sought to

be achieved in the fastest and thriftiest way. These aims are to punish the guilty one, to correct and

educate the violator as well as to warn other people, so that they would not make violations. This

means that in its own nature the institute of administrative law is a tool used to apply the states'

constraint (in this case – sanction) for the people, who made an administrative violation. However,

the Supreme Administrative Court of Lithuania shares a different view. While examining

administrative order application’s legal consequences question, the court formed a practice that is

carried out in this manner: after the administrative order is voluntarily fulfilled, the person is not

considered guilty by administrative procedure, which means that an administrative order is not

considered as an administrative sanction. It is important to mark that this practice is applied by

almost every court which deals with administrative violation cases. While analyzing this situation,

the question of how to value the institute of administrative order arises.

In order to answer this question, the attention was focused on both the theoretical and

practical side of the problem. Through legal doctrine and courts jurisprudence this paper seeks to

determine if applying the institute of administrative order in practice helps implement the aims

conceived by the legislator, and also if subjects applying the institute of administrative order

interpret it rightly.

First of all, the theoretical foundation of administrative liability, the concept and its

conditions of appearance are being issued. In another chapter, the institute of administrative

sanction is being investigated – the traits that identify administrative sanctions, their matters, kinds

and caused consequences. In the third chapter of this paper, the institute of administrative order is

analysed – the aims of the legislator, the institute’s explanatory problems which arise in practice,

and, of course, the consequences caused by the administrative order fulfilment. At the end of this

work the conclusions and suggestions on how to solve the problem issued in this paper are

presented.

Legal doctrines, courts’ jurisprudence, and the analysis of national as well as international

documents showed that administrative order both in its nature and content is a tool for applying

administrative sanctions to the people who have made administrative violations. This means that an

administrative order is considered to be an administrative sanction.

6

ĮVADAS

Temos aktualumas. Vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti visuomenėje tvarką – teisinės

atsakomybės priemonių už padarytus teisės pažeidimus taikymas. Administracinė atsakomybė yra

viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri yra realizuojama per administracines nuobaudas.1

Administracinės nuobaudos yra skiriamos siekiant nubausti bei auklėti administracinį teisės

pažeidimą padariusį asmenį, kad jis gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiama, kad tiek

teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai reiškia – administracinė

nuobauda yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti teisinę tvarką.2

Dėl padaromų administracinių teisės pažeidimų gausos, siekiant užtikrinti jų, o taip pat ir

nusikalstamų veikų prevenciją, iškilo efektyvesnio ir greitesnio reagavimo į administracinės teisės

pažeidimus, skiriant administracines nuobaudas, poreikis. Ko pasekoje, 2011m. sausio mėn. 1d.

įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriais buvo įsteigtas

administracinio nurodymo institutas. Šio instituto įkūrimu buvo siekiama išspręsti ypatingai didelio

teismų darbo krūvio problemą, operatyviau į biudžetą surinkti lėšas už paskirtas administracines

nuobaudas, o svarbiausia – pagreitinti ir supaprastinti mažiausiai pavojingų administracinių teisės

pažeidimų bylų sprendimo procesą.3

Administracinio nuorodymo instituto esmė yra ta, kad pažeidėjui pasiūloma per dešimt

dienų nuo protokolo įteikimo (arba išsiuntimo) dienos, savo noru sumokėti baudą lygią pusei

minimalios baudos, nurodytos straipsnyje, kuriame numatyta atsakomybė už asmens padarytą

administracinės teisės pažeidimą. Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jeigu

administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už asmens

padarytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje numatyta didesnė nei 868 eurai (aštuoni šimtai

šešiasdešimt aštuoni eurai) maksimali bauda, arba kaip pagrindinė ar papildoma nuobauda,

numatyta kitos rūšies, negu piniginė bauda, administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Taip pat

negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą,

numatytą atitinkamame straipsnyje, arba pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai

1 D. Urbonas „Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse: samprata, tipologija ir taikymo

principai“ Jurisprudencija, ( 2005, Nr. 70(62)) p. 42-53. 2 LR Administracinių Teisės Pažeidimų Kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610) 20str. 3 Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239,

239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir

papildymo bei kodekso papildymo 260-1, 260-2 stripsniais, dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais

įstatymo projekto < http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=25902&p_org=&p_fix=n&p_gov=n%20.>

[Aplankyta 2015-03-03].

7

atlyginti.4 Teisinėje literatūroje administracinio nurodymo institutas suprantamas, kaip įrankis

taikyti valstybines sankcijas asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus.5

Temos problematiškumas. Nors administracinio nurodymo institutas, atrodytų, yra gana

aiškiai reglamentuotas, tačiau taikant praktikoje ne retai iškyla problemų. Tiriant administracinio

nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problemas, bene daugiausiai keblumų kilo vertinant tai,

kokias pasekmes pažeidėjui sukelia aplinkybė, kad jo atžvilgiu jau buvo pritaikytas administracinis

nurodymas. Nagrinėjant administracinio nurodymo įvykdymo teisinių pasekmių klausimą teismų

praktikoje, galima pastebėti, kad teismų vertinimas yra kitoks, nei buvo užmanyta įstatymo leidėjo.

Analizuojant įstatymo, kuriuo administracinio nurodymo institutas buvo įsteigtas,

aiškinamąjį raštą galima pastebėti, kad šiuo institutu buvo siekiama greičiausiu ir ekonomiškiausiu

būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslų6, tai yra nubausti ir perauklėti kaltą asmenį, kad

ateityje būtų laikomasi įstatymų ir pažeidimai nepasikartotų.7 Tai reiškia, kad savo prigimtimi

administracinio nurodymo institutas yra įrankis taikyti valstybės prievartą (šiuo atveju – nuobaudą)

administracinės teisės pažeidimus padariusiems asmenims. Tačiau, Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nuomonė kitokia. Nagrinėdamas administracinio nurodymo įvykdymo

sukeliamų pasekmių klausimą, teismas suformavo praktiką, kad po administracinio nurodymo

savanoriško įvykdymo – asmuo nėra laikomas baustu administracine tvarka, tai reiškia,

administracinis nurodymas nėra laikomas administracine nuobauda. Svarbu pažymėti, kad šios

praktikos laikosi beveik visi teismai sprendžiantys administracinių teisės pažeidimų bylas.

Susiklostė situacija, kuomet įstatymų leidėjas ir teismas tą patį institutą vertina visiškai

skirtingai. Toks įstatymų leidėjo ir įstatymų taikytojo nuomonių išsiskyrimas praktikoje kelia daug

problemų.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti administracinės nuobaudos ir administracinio nurodymo

institutus, išsiaiškinti ar administracinis nurodymas turėtų būti laikomas administracine nuobauda.

Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai:

Išanalizuoti administracinės atsakomybės kaip teisinės atsakomybės rūšies pagrindus ir

principus;

Nustatyti administracinės nubaudos skyrimu siekiamus tikslus ir sukeliamas pasekmes;

Atskleisti įstatymų leidėjo numatytus tikslus įsteigiant administracinio nurodymo institutą;

Ištirti administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problemas teismų praktikoje

bei institucijose.

4 Žr išnašą 2: 2601 str. 5 Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“, Lietuvos

teisės instituto mokslo tyrimai, (2014m.) p.53. < http://teise.org/data/ATPP.pdf > [Aplankyta 2015-04-04]. 6 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas. 7 Žr išnašą 2: 20str.

8

Naujumas. Iki šiol darbe nagrinėjama problema nebuvo susilaukusi didesnio mokslininkų

dėmesio.

Objektas. Administracinio nurodymo ir administracinės nuobaudos institutai.

Hipotezė. Darbe keliama hipotezė, jog administracinis nurodymas yra laikytinas

administracine nuobauda.

Tyrimo metodai: Ruošiant darbą kaip pagrindinis metodas buvo naudojamas sisteminės

analizės tyrimo metodas, kurio pagalba pavyko išnagrinėti administracinio nurodymo institutą,

administracinės nuobaudos kontekste.

Kaip pagalbinius metodus naudojau:

Lyginamąjį metodą, kurio pagalba palyginau kai kuriose užsienio šalyse esantį administracinio

nurodymo institutą, su esančiu Lietuvoje;

Turinio analizės metodą, kuris buvo taikomas išrenkant iš teisės aktų, teismų praktikos, specialios

literatūros bei informacijos, gautos internete darbui reikalingą informaciją;

Lingvistinis, bei loginis – analitinis metodai darbe naudojami aiškinant teisės normų turinį;

Kritinio metodo taikymas leido padaryti išvadas dėl nagrinėjamo instituto atitikties įstatymo leidėjo

tikslams;

Apibendrinimo metodas darbe taikomas apibendrinant išnagrinėtą problemą bei darbo pabaigoje

darant išvadas.

Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis,

trys skyriai, suskirstyti į poskyrius, išvados ir rekomendacijos, bei naudotos literatūros sąrašas.

9

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

1.1. Teisinės atsakomybės samprata ir požymiai

Prieš pradedant detaliau analizuoti kas yra laikoma administracine nuobauda, bei kokiais

pagrindais ji skiriama, taip pat siekiant atsakyti į esminį darbo pradžioje išsikeltą probleminį

klausimą, tai yra, išsiaiškinti, ar administracinis nurodymas yra laikytinas administracine nuobauda,

svarbu apsibrėžti administracinės atsakomybės sąvoką. Tačiau pradedant kalbėti apie

administracinę atsakomybę svarbu teisingai suprasti teisinės atsakomybės sąvoką.

Teisinė atsakomybė nuo seno buvo suprantama kaip neigiama valstybės reakcija į subjekto

neteisėtus veiksmus, pasireiškianti valstybės nustatytų neigiamų poveikio priemonių taikymu teisės

pažeidėjui. Taip suprantama teisinė atsakomybė imta vadinti prievartos teorija.8 Remiantis šia

teorija, teisinė atsakomybė yra suprantama kaip valstybės reakcija į teisės pažeidimą, kuri yra

realizuojama taikant valstybės prievartą.9 Nors teisinė atsakomybė vis dar faktiškai tapatinama su

sankcijų taikymu ir neigiamais padariniais pažeidėjui,10 tačiau vis dažniau ji pradedama aiškinti

remiantis subjektinių teisių ir pareigų vienove. Tai reiškia, kad valstybė įsikiša į piliečių tarpusavio

santykius tik tada, kai jie patys nebesugeba vykdyti savo pareigų neįsikišant valstybės institucijoms.

Teisės teoretikas A. Vaišvila teisinės atsakomybės apibrėžimą aiškina ne valdžios, o piliečių

interesais. Jis teisinę atsakomybę apibrėžia kaip teisės subjektų įsipareigojimą naudotis teisėmis,

vykdant atitinkamas pareigas, tačiau kartu nurodo, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų

teisių praradimu ar siaurinimu11.

Vadovėlyje „Administracinė atsakomybė“ autorius išskiria bendruosius teisinės

atsakomybės požymius:

Teisinė atsakomybė yra viena iš valstybės prievartos išraiškos būdų;

Taikoma tik pagal teisės normas;

Faktinis pagrindas yra teisės pažeidimas;

Taikoma tik kompetetingos valstybės institucijos ar pareigūno aktu;

Subjektas – kaltas, teisę pažeidęs asmuo;

Teisinės atsakomybės esmė yra tai, kad pažeidėjas patirtų tam tikrų neigiamų

padarinių, jo elgesys yra smerkiamas ir jam taikomos tam tikros sankcijos;

8 Lastauskienė G. „Požiūrio į teisinę atsakomybę paieška“ , Jurisprudencija ( Nr. 19(11) , 2001) p. 169. 9 Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės poblemos: lyginamieji aspektai. (Vilnius: Justitia 1995) p. 3-6. 10 A. Vaišvila. Teisės teorija, vadovėlis. (Vilnius: Justitia 2001), p. 440. 11 Ten pat. p. 456.

10

Teisinės atsakomybės paskirtis – užtikrinti valstybėje teisinę tvarką, saugoti tam tikras

teisines vertybes, taip pat palaikyti socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų

pusiausvyrą.12

Teisinės atsakomybės bruožų analizė leidžia išskirti tris pagrindus be kurių, arba bent vieno,

teisinė atsakomybė kaip visuma neatsirastų:

Norminis pagrindas – atsakomybę reglamentuojančių teisės normų sistema;

Faktinis pagrindas – teisės pažeidimas;

Procesinis pagrindas – valstybės institucijų procesinė veikla tiriant nusižengimą,

nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą, taip pat valstybės institucijų veikla, kuria

užtikrinamas nuobaudos įvykdymas. 13

Nors demokratinės teisės požiūriu teisinę atsakomybę galima taikyti be sankcijos ir be

valstybės kišimosi14, tačiau dažniausiai valstybinė prievarta yra neišvengiama.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje yra numatyta, kad

riboti asmens teises galima tik tais atvejais, kai reikia užkirsti kelią teisės pažeidimams, nubausti

asmenis, kurie padarė pažeidimus, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, garantuoti visuomenės

saugumą, viešąją tvarką, sveikatą, moralę, bei užtikrinti šalies ekonominę gerovę.15

Galima daryti išvadą, kad valstybės organai taikydami teisinę prievartą privalo turėti teisinį

pagrindą, o naudojama prievarta turi būti tiksliai apibrėžta ir pagrįsta.

1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai

Viena iš teisinės atsakomybės rūšių yra administracinė atsakomybė, todėl jai būdingi visi

bendrieji teisinės atsakomybės bruožai, tačiau be jų administracinė atsakomybė turi tam tikrus

specifinius bruožus, pagal kuriuos mes ją išskiriam iš kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Administracinė nuobauda yra administracinės atsakomybės priemonė16, todėl siekiant

atsakyti į pagrindinį darbe išsikeltą klausimą svarbu išsiaiškinti kam, bei kokiomis aplinkybėmis

gali kilti administracinė atsakomybė.

Literatūroje iš kitų teisinės atsakomybės rūšių administracinė atsakomybė išskiriama pagal

kelis požymius, tai yra: atsakomybės taikymo pagrindas, subjektai, kurie taiko atsakomybę,

12 S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 2005) p. 63. 13 Ten pat. 14 Žr išnašą 10: A. Vaišvila. p. 452-468. 15 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Žin. (1995, Nr. 40-987) 7-11 str. 16 Žr išnašą 2: 20str

11

poveikio priemonės ir jų padariniai, atsakomybės subjektai, procesinė atsakomybės taikymo

tvarka.17

Administracinei atsakomybei egzistuoti kaip visumai, lygiai taip pat kaip ir teisinei

atsakomybei, reikalingi trys pagrindai.18 Tai yra norminis, faktinis ir procesinis, be šių pagrindų

nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai ir būtų pažeisti administracinės atsakomybės

principai.

Teorijoje teisės principais vadinami svarbiausi teisės reiškimosi būdai, pagrindinės teisinės

idėjos, kurios nustato tam tikrus žmonių santykių reguliavimo teisinius modelius. 19 Kalbant apie

administracinę atsakomybę, neužtenka užtikrinti, kad ją nustatančios įstatymų normos

neprieštarautų teisės principams, labai svarbu užtikrinti, kad taikydami atsakomybę kompetetingi

subjektai laikytųsi ne tik teisės normų reikalavimų, bet ir bendrųjų teisės principų.

Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad „[į]statymų leidėjas,

reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinius teisės

pažeidimus nustatymu, turi plačią diskreciją, jis inter alia gali, atsižvelgdamas į administracinių

teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kitus požymius, bei turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti

diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą administracinę atsakomybę už atitinkamus

administracinius teisės pažeidimus.“20 Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti, jis turi

paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo,

Konstitucijos 29 straipsnyje21, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo ir kitų administracinės

atsakomybės principų.

Analizuojant literatūrą22 galima išskirti šešis pagrindinius administracinės atsakomybės

principus. Pirmuoju ir pagrindiniu galima įvardinti atsakomybės teisėtumo principą, kuris draudžia

taikyti administracinę atsakomybę už veikas, kurie įstatymų nelaikomi administraciniais

nusižengimais. Visų pirma, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už paskelbtą,

neprieštaraujantį Konstitucijai23 įstatymą, tai yra pažymėta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių konvencijoje „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų

padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.

Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo

17 P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 1996) p. 27. 18 Žr išnašą 12: S. Šedbaras p. 79-83. 19 Žr išnašą 10: A. Vaišvila. Teisės teorija p. 140. 20 2010 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 15 straipsnio (2007 m. Sausio 16 d. Redakcija) Atitikties Lietuvos

Respublikos Konstitucijai“ Byla Nr. 14/2008. 21 LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014). 22Žr išnašą 12: S. Šedbaras p. 80-82. 23 LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014) 7str.

12

padarymo metu.“24 Kitas svarbus principas yra žmogaus neliečiamumo. Administracinę atsakomybę

nustatančiuose teisės aktuose yra griežtai reglamentuota valdžios atstovų galia riboti kitų asmenų

teises ir laisves. Žinoma, labai svarbu, kad teisės aktai atitiktų tarptautinės teisės ir Lietuvos

Konstitucijos nustatytus žmogaus teisių apsaugos standartus. Tokiuose teisės aktuose neturėtų būti

teisės normų konkurencijos ar koalizijos, nes tai galėtų sudaryti prielaidas piktnaudžiauti tarnybine

padėtimi, pareigūnams netinkamai pritaikant teisės aktus.25 Trečias principas – asmenų lygybė

įstatymui ir teisei. Principas suformuotas Konstitucijos 29 straipsnyje26, kuriame teigiama, kad

įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus

teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tai reiškia, kad įstatymui lygūs visi

bendruomenės nariai, įskaitant ir tuos, kuriuos ta pati bendruomenė įgaliojo tirti teisės pažeidimus ir

taikyti už juos atitinkamas poveikio priemones. Ketvirtas principas yra nekaltumo prezumpcijos,

kuris reiškia, kad asmuo laikomas nepadaręs teisės pažeidimo, kol įstatymų ar kitų teisės aktų

nustatyta tvarka, to neįrodys kompetetingas valstybės subjektas.27 Penktas principas yra vienas iš

svarbiausių Europos Bendrijos teisės principų28 tai yra atsakomybės proporcingumo principas. Tai

reiškia, kad nuobaudų rūšys ir dydžiai yra paskiriami atsižvelgiant į tai, kokie yra administracinės

atsakomybės tikslai ir ar jie bus pasiekti. Pvz. 2010 m. Administracinės teisės pažeidimų kodeksas

buvo papildytas 2601 straipsniu29, kuriame numatyta lanksčiau taikyti administracinę atsakomybę.

Jame numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms pareigūnai pažeidėjui gali surašyti administracinį

nurodymą, tai yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašyti pasiūlymą per dešimt darbo

dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, savo noru sumokėti baudą,

lygią pusei minimalios baudos. Dažnai administracinės atsakomybės tikslai būna pasiekiami

anksčiau, negu įvykdyta visa paskirta nuobauda, pvz. Administracinių teisės pažeidimų kodekso30

329 str. nurodyta, kad asmeniui, kuriam tam tikram terminui yra atimta speciali teisė, teisės

atėmimo laikotarpiu nepadarius teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas, praėjus ne mažiau

kaip pusei paskirtojo laiko, gali sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.

24 Žr išnašą 15: Konvencija 7str. 25 D. Žilinskas „Terorizmo grėsmė kaip teisėsaugos institucijų integraciją skatinantis veiksnys.“ Jurisprudencija, (2005

m.) p. 66–73. 26 LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014) 29str. 27 Ten pat. 31str. 28 J. Usher. Europos bendrieji teisės principai. (Vilnius: Naujoji Rosma, 2001) p. 45. 29Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7),

249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1),

260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymas, Žin (2010, Nr. 142-

7257). 30 Žr išnašą 2.

13

Paskutinis administracinės atsakomybės principas yra atsakomybės teisingumas, kuris

reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali

administracinės atsakomybės priemonė, kuri būtų nei per švelni, nei per griežta.

Apibendrinant galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra tokia teisinės atsakomybės

rūšis, kuri taikoma tik už tas veikas, kurios yra numatytos įstatymuose neprieštaraujančiuose LR

Konstitucijai, siekiant įgyvendinti teisingumą ir apsaugoti asmenų teises ir teisėtus interesus.

1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę

atsakomybę

Vienas iš bendrųjų teisinės atsakomybės principų yra tai, kad teisinė atsakomybė gali būti

taikoma tik už kalto asmens veiką. Šis principas, kaip jau minėta, taikomas ir administracinei

atsakomybei.

Knygos „Lietuvos teisės pagrindai“ autoriai administracinę atsakomybę apibrėžia kaip

administracinių nuobaudų taikymą, už administracinės teisės bei kai kurių kitų teisės šakų normų

pažeidimus, kaltiems asmenims. Administraicines nuobaudas skiria valstybinio valdymo organai,

specialiai įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir taikyti administracines

sankcijas.31 Tai reiškia, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra asmens padarytas

administracinės teisės pažeidimas.

Nagrinėjant teisės pažeidimo sąvoką, galima rasti ne vieną apibrėžimą. V. N. Chropaniuk

teisės pažeidimą apibrėžia kaip “veiksnaus individo veika, kuri yra priešinga teisės normoms, daro

žalą kitiems žmonėms ir užtraukia teisinę atsakomybę”32.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse administraciniu teisės

pažeidimu laikomas "priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas,

kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešają tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą

valdymo tvarką, už kurią įstatymai numato administracinę atsakomybę."33 Administraciniu teisės

pažeidimu yra kėsinamasi į tam tikras vertybes visuomenėje, būtinai turi būti kėsinamasi priešinga

teisei veika. Reikia pabrėžti, kad administracinės teisės pažeidimas atsiranda tada, kai asmuo

nesilaiko visuomenės nustatytų taisyklių apibrėžtų teisės normomis, tačiau jei nepriimtinas

visuomenėje, amoralus elgesys nėra apibrėžtas teisės normomis – jis nebus laikomas

administracinės teisės pažeidimu.34

31 G. Dambrauskienė ir kiti. Lietuvos teisės pagrindai (Vilnius: Justitia, 2004) p. 54. 32 Autorės versta iš В.Н. Хропанюк. Теория государства и права. ( Москва, 1995 m.), p. 330. 33 Žr išnašą 2: 9str. 34 Mindaugas Bilius „Ar pareigūnas gali teisėtai skirti administracinę nuobaudą?“ straipsnis žurnale: International

Journal of Baltic Law (Volume 2, No. 2, April, 2005) p. 114-131.

14

Taigi, administracinės atsakomybės tikslas yra ne tik kovoti su teisės pažeidimais, bet ir

užtiktinti teisėtumą, tik pažeidus įstatymuose nustatytas visuotinai privalomas elgesio taisykles

atsiranda santykis tarp valstybės ir asmens. Įstatymuose numatytos sankcijos skatina nepažeidinėti

privalomų elgesio normų, kitaip pažeidėjų laukia „atpildas“.35

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, galime daryti išvadą, kad administracinės atsakomybės

taikymas sietinas su sankcijos - administracinės nuobaudos paskyrimu. Tik paskyrus administracinę

nuobaudą bus efektyviai įgyvendinti įstatymo leidėjo numatyti tikslai ir užtikrintas prevencinių bei

kardomųjų administracinio poveikio priemonių veiksmingumas.

2. ADMINISTRACINĖ NUOBAUDA

2.1 Administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai

Kaip jau minėta, administracinės atsakomybės faktinis vykdymas prasideda tada, kai

pažeidėjas, įstatymų numatyta tvarka yra pripažįstamas kaltu ir pradeda vykdyti jam paskirtas

nuobaudas. Šiame skyriuje apžvelgsiu kas yra administracinė nuobauda, kokie jos tikslai, o

vėliau aptarsiu, administracinės nuobaudos skyrimo ypatybes ir pasekmes.

Norint išsiaiškinti administracinės nuobaudos esmę, pirmiausia reikėtų pradėti nuo

bausmės sąvokos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog žodis „bausmė“ reiškia atpildą

už nusikaltimą ar nusižengimą.36 Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos esmė yra

nusikaltimą ar nusižengimą padariusio asmens nubaudimas, kuris yra neatsiejamas nuo tam

tikrų negatyvių padarinių kaltam asmeniui. Būtent pažeidėjas netenka tam tikrų teisių ar laisvių,

arba materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių suvaržymų bei apribojimų. Nepalankūs ir

nemalonūs padariniai yra būtina administracinės nuobaudos sąlyga, kitaip nebūtų pasiekti

administracinės atsakomybės tikslai, tai yra nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik

pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, tai reiškia, neatliktų prevencinio vaidmens37.

Administracinės nuobaudos sąvokos supratimas įvairiose valstybėse dažiniausiai

priklauso nuo to, kokia teisės tradicija valstybėje vyrauja – civilinės ar bendrosios teisės.38

Tačiau abiejose teisės tradicijose administracinė nuobauda apibūdinama pagal du pagrindinius

bruožus. Pirmas, tai, kad administracinės nuobaudos skyrimas dažniausia nėra susijęs su teismo

sprendimu. Antras, tai, kad galia skirti administracines nuobaudas suteikiama administracinėms

35 Ten pat. 36 Stasys Keinys ir kiti red., Dabartinis lietuvių kalbos žodynas( Vilnius: Lietuvos kalbos institutas, internetinė versija

2011); < http://dz.lki.lt/get/21497/ > [aplankyta 2015 03 06]. 37 Valstybė p. Ž.Š. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-31-2013. 38 P. Cacaud, M. Kuruc, M. Spreij Administrative Sanctions in Fisheries law (Food and Agriculture Organization of the

United Nations, Rome, 2003) 2-3p.

15

institucijoms, tai yra vykdomosios valdžios subjektams39. Svarbu pažymėti, kad administracinių

nuobaudų taikymas nėra vienintelė minėtų administracinių institucijų veikla, tai išplaukia iš šių

institucijų atliekamų funkcijų tam tikroje valstybinio valdymo srityje.40

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota

nuostata, kad konstituciniai teisinės valstybės ir teisingumo principai suponuoja ir tai,

nuobaudos skiriamos už teisės pažeidimus, turi būti proporcingos patiems pažeidimams.

Nuobaudomis yra siekiama tam tikrų tikslų ir jomis negalima asmenų varžyti labiau, nei reikia

šiems tikslams pasiekti.41 Tarp siekiamų tikslų nubausti teisės pažeidėjus, bei užtikrinti teisės

pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra,

tai yra pagrindinė administracinių nuobaudų skyrimo taisyklė.42

Administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus nustato ATPK 20 str.: „Administracinė

nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą

padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro

gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų

naujų teisės pažeidimų.“43 Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, administracinė nuobauda

turi tris paskirtis. Pirma, nubausti administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį. Antra,

auklėti pažeidėją, kad jis laikytųsi įstatymų. Trečia, auklėti kitus asmenis (prevencinis poveikis).

Čia taip pat pravartu pažymėti, kad nors administracinės nuobaudos yra represinio pobūdžio, tai

yra jų taikymu smerkiamas kalto asmens priešingas teisei poelgis, tačiau taip pat kaip ir kitomis

administracinės atsakomybės priemonėmis, jomis nesiekiama pažeidėjui sukelti fizinių kančių,

iš jo tyčiotis, įžeidinėti, ar žeminti žmogaus garbės ir orumo.44 Apibendrindamas tai, S.

Šedbaras apibrėžia svarbiausią kiekvienos valstybės prievartos tikslą: „Užtikrinti teisinę tvarką,

teisių ir pareigų pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Neigiami padariniai, kuriuos

patiria pažeidėjas, yra tik priemonė, taikoma siekti numatytų tikslų.“45

Autorius pažymi, kad administracinės nuobaudos skirtos ne tik kovoti su

administracinės teisės pažeidimais. Operatyviai ir teisingai skiriamos administracinės

nuobaudos efektyviai padeda užkirsti kelią nusikaltimams. Pavyzdžiui, skiriant nuobaudas už

kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedidelį chuliganizmą, smulkią vagystę, šaunamojo ginklo

39 Recommendation of the Commitee of Ministers to Member States on Administrative Sanctions, Council of Europe

Commitee of Ministers, (Nr. R(91) 1, 1991-02-13).

<http://www.dhvspeyer.de/stelkens/Materialien/Recommendation_No_R%2891%291.pdf> [Aplankyta 2015-03-12]. 40 Žr išnašą 1: D. Urbonas p. 42-53. 41 LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 269

straipsnio 7 dalies (2007 M. gruodžio 13 d., 2008 M. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos

Konstitucijai“ Nutarimas 2009-04-10. Nr. 27/08-29/08-33/08 . 42 V. Greve, Dr. Claus Gulmann „The system of administrative and penal sanctions in the member states of the

european communities“, National reports (Volume-1, 1994).p. 85. 43 Žr išnašą 2:20 str. 44 Žr išnašą 17: P. Petkevičius. p. 75. 45 Žr išnašą 12: S. Šedbaras. p. 99.

16

laikymo ar gabenimo taisyklių nesilaikymą, prekybos ar kitų taisyklių pažeidimus, kartu yra

užkertamas kelias mirtini pasibaigiantiems transporto įvykiams, piktybiniam chuliganizmui,

stambiam turto grobstymui ir panašiai. 46

Administracinėms nuobaudoms, kaip ir visoms kitoms administracinės prievartos

priemonėms, yra būdingas valstybinis teisinis pobūdis.47 Tačiau administracinės nuobaudos

skiriasi nuo kitų administracininių prievartos priemonių savo paskirtimi, jos skiriamos už

administracinės teisės pažeidimus ir yra griežtesnės už kitas priemones. Kitos administracinės

prievartos priemonės dažniausiai būna skirtos užkirsti kelią galimam arba daromam pažeidimui,

taip pat užtikrinti administracinių nuobaudų skyrimą ir vykdymą48. Literatūroje išskiriama ir

daugiau administracinės nuobaudos bruožų.

Administracinės nuobaudos gali būti nustatomos tik įstatymuose;

Administracines nuobaudas gali taikyti platus ratas valstybės institucijų ir pareigūnų, ir

tik kai kuriais atvejais teismas;

Administracinės nuobaudos taikomos specialia tvarka, kuri vadinama administracinės

teisės pažeidimų bylų teisena;

Procesinis sprendimas paskirti administracinę nuobaudą privalomas ne tik teisės

pažeidėjui, bet ir institucijai ar pareigūnui;

Administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių – administracinį

baustumą. Kai kuriais atvejais tai gali būti veiką kvalifikuojantis požymis, arba tai bus

administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta parenkant

nuobaudą.49

Apibendrinant pažymėtina, kad administracinės nuobaudos yra tokios įstatymų nustatytos

administracinio teisinio pobūdžio poveikio priemonės, specialia procesine tvarka taikomos tam

įgaliotų pareigūnų arba teismo, kuriomis siekiama nubausti kaltą asmenį, auklėti nubaustąjį, taip

įspėjant kitus asmenis, kad jie nedarytų pažeidimų.

2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai

Kaip jau buvo aptarta, administracinės nuobaudos gali būti efektyvios tik tuo atveju, jei jos

skiriamos atsižvelgiant į pagrindinius administracinės atsakomybės principus ir jais pagrįstas teisės

normas. 50 Reikalaujama, kad administracinės nuobaudos būtų skiriamos teisėtai ir teisingai, tiksliai

46 Žr išnašą 12: S. Šedbaras. p. 100. 47 Žr išnašą 17: P. Petkevičius p.76. 48 Žr išnašą 1: D. Urbonas p. 42-53. 49 Žr išnašą 12: S. Šedbaras. p. 100. 50 Žr išnašą 17: P. Petkevičius p.86.

17

laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų. Dėl skiriamos nuobaudos pagrįstumo būtina atsižvelgti

į kelis dalykus, tai yra: į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, ir į atsakomybę sunkinančias

bei lengvinančias aplinkybes.51

Kaip jau minėta, dauguma valstybių įgaliojimus taikyti administracines nuobaudas paveda

vykdomosios valdžios subjektams.52 Tai išskiria administracines nuobaudas iš kitų valstybinės

prievartos priemonių. Tačiau, toks įgaliojimų skirti administracines nuobaudas suteikimas

neteisminėms institucijoms galėtų atrodyti kaip valdžių padalijimo principo pažeidimas.53 Šį

klausimą išsprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris savo nutartyje yra pažymėjęs, kad

valstybė narė gali atleisti savo teismus nuo pareigos skirti administracines nuobaudas, dėl jų

mažareikšmiškumo ir gausos.54 Tokia nuostata neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių konvencijai jau vien dėl to, kad asmuo po paskirtos administracinės nuobaudos gali ją

apskųsti teisme taikant minėtos Konvencijos 6 straipsnyje numatytas garantijas.55

Nuobaudos už administracinės teisės pažeidimus gali būti skiriamos norminio akto,

numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą ribose, taip pat administracinė nuobauda gali

būti skiriama tik tam asmeniui, kuris įvykdė administracinės teisės pažeidimą.56 Pagrindinis teisės

aktas, kuriame yra išvardintos nuobaudos – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tačiau to

pačio ATPK 21 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta galimybė numatyti atsakomybę ir

nuobaudas kituose teisės aktuose.

Administracinės nuobaudos, kaip ir bausmės, numatytos baudžiamąjame kodekse

skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės nuobaudos skiriamos savarankiškai, o

papildomos gali būti skiriamos šalia pagrindinių nuobaudų.57 ATPK 21 straipsnyje yra išvardintos

nuobaudos, kurios yra skiriamos kaip pagrindinės, o ATPK 22 straipsnyje yra išvardintos

nuobaudos, kurios gali būti skiriamos kaip papildomos. Atsižvelgiant į padaryto administracinio

teisės pažeidimo pavojingumą visuomenei, jo sukeltos ar dėl jo gresiančios žalos bei kitų aplinkybių

yra parenkamos įvairaus griežtumo administracinės nuobaudos.58

Įstatymų leidėjas ATPK dažniausiai nustato ne konkrečiai, bet santykinai apibrėžtas

sankcijas, nurodydamas ne konkretų baudos dydį, o minimalų ir maksimalų, taip pat kartais numato

kelias administracinių nuobaudų rūšis, palikdamas diskreciją pareigūnui parinkti tinkamesnę

nuobaudą konkrečiam pažeidėjui. ATPK 30 straipsnyje yra numatyta, kad pareigūnas skirdamas

51 P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų teisena (Vilnius: Teisinės informacijos centras 2003) p.104. 52 Adrienne de Moor-van Vugt. „Administrative Sanctions in EU Law“ Review of European Administrative Law;( Vol.

5, Nr. 1, 5-41, Paris legal publisers, 2002). 53 Žr išnašą 33: Mindaugas Bilius p. 114-131. 54 Europos žmogaus teisių teismo byla: Öztürk v. Germany, Eur. Ct. HR, No. 8544/79 (1984). 55 Žr išnašą 1: D. Urbonas, p. 42-53. 56 A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras 1998) p.24. 57 Žr išnašą 12: S. Šedbaras p.102. 58 LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26

straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 1997-04-08 Nr. 12/96-5/97.

18

nuobaudą turi atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę

lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra

konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp

padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių

šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. 59 Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią

paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes,

pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta60. Įprastai skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos

dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar

sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas

nuo vidurkio iki minimumo, jeigu atsakomybę sunkinančių – baudos dydis didinamas nuo vidurkio

iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama

atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.61

Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismui turi būti sudarytos galimybės

įvertinus visas reikšmingas aplinkybes individualizuoti bausmę skiriamą konkrečiam asmeniui už

konkretų teisės pažeidimą, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio,

kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip

Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos sampratos, taip pat nuo

konstitucinio teisinės valstybės principo.62

Teismuose nagrinėjant skundus dėl nutarimų priimtų administracinių teisės pažeidimų

bylose, pastebima, kad vyrauja tendencija ginčyti ne padaryto teisės pažeidimo faktą, kvalifikaciją,

aplinkybes ar kaltę, o paskirtos administracinės nuobaudos griežtumą, baudos dydį, t. y. apeliantai

teigia, kad parinkta neproporcinga bauda ar kita administracinė nuobauda, pabrėždami subjekto

ypatumus, jo gailėjimąsi, kaltės prisipažinimą, sunkią materialinę padėtį, teigiamai asmenį

charakterizuojančius faktus ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, prašydami sušvelninti

administracinę nuobaudą ar sumažinti paskirtos baudos dydį. 63

Kol kas administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyti du straipsniai, kuriuos

taikant galima paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, arba išvis jos neskirti.

59 Valstybė p. S. H. F. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-

2014. 60 Karen Yeung „Better Regulation, Administrative Sanctions and Constitutional Values“ Legal Studies (33(2); 06/2013). <http://www.researchgate.net/publication/263555945_Better_regulation_administrative_sanctions_and_constitutional_values> [Aplankyta 2015-03-12]. 61 Žr išnašą 2: 302 str. 62 „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalies (2007 m. Gruodžio 13

d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nutarimas 2012-09-25 Nr. 34/2009-11/2011-33/2011. 63 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas.

19

1999 m. lapkričio 11d. buvo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo

301 straipsniu įstatymas64, kuriame nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės

pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis

teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta

sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas, formuodamas praktiką dėl šios normos taikymo, yra nurodęs, kad: „naudojant teleologinį

įstatymo aiškinimą, ATPK 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje

byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės,

nurodytos ATPK 32 straipsnyje arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės

atsakomybės“65

Kita išimtis, kurią pritaikius galima skirti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali

nuobauda, yra numatyta ATPK 2601 straipsnyje. 2010 m. Administracinių teisės pažeidimų

kodeksas buvo papildytas 2601 straipsniu66, kuriame numatyta galimybė administracinėn

atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyti administracinį nurodymą, už tam tikrus administracinės

teisės pažeidimus. Tam, kad pareigūnas galėtų pritaikyti administracinį nurodymą reikalingos dar

kelios aplinkybės, tačiau jas aptarsime trečiame skyriuje.

Administracinių nuobaudų vykdymas yra labai svarbi administracinės atsakomybės dalis,

parodanti teisinio reguliavimo veiksmingumą ir galimybę paveikti žmonių elgesį67.

2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės

Išanalizavus bendras administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, svarbu paminėti, kokios

pasekmės kyla įvykdžius administracinę nuobaudą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse pakartotinumas yra laikomas pagrindu asmeniui,

pakartotinai įvykdžiusiam tokios pat rūšies, arba tame pačiame ATPK straipsnyje numatytą teisės

pažeidimą, skirti griežtesnę nuobaudą nei asmeniui, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padariusiam

pirmąkart.68

Daugelyje ATPK straipsnių pakartotinumas yra numatytas kaip kvalifikuojantis požymis, tai

reiškia, kad kai asmuo nepraėjus vieneriems metams nuo tada, kai pasibaigia administracinės

64 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 301 straipsniu ir 298 straipsnio papildymo

įstatymas. 1999m. Lapkričio 11d. Nr. VIII-1407 (Žin.,1999, 101-2906). 65 „1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija“ Administracinių teismų praktika (Nr. 1, 1999m. ). P. 326. 66 Žr išnašą 28: Įstatymas.

67 Dr. Vigintas Višinskis, Dainius Raižys „Kai kurios administracinių nuobaudų vykdymo problemos“ straipsnis

Jurisprudencija,( 2004 m.).

68 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies

atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ 2005-11-10 Nr. 01/04.

20

nuobaudos vykdymas, įvykdo pakartotinį administracinės teisės pažeidimą numatytą tame pačiame

atsakomybę numatančiame straipsnyje, už kurį ta nuobauda jau buvo paskirta – jam bus pritaikyta

straipsnio dalis numatanti sunkesnę atsakomybę už tą patį pažeidimą. Tačiau, jei tame straipsnyje

pakartotinumas nėra numatytas kaip kvalifikuojantis požymis, tuomet jis gali būti vertinamas kaip

sunkinanti aplinkybė.

Pakartotinumas laikomas sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pakartotinai per metus

padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė

nuobauda. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda per metus nuo tos dienos,

kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinės teisės pažeidimo, laikoma, kad

jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.69 Pažymėtina, kad kai administracinio teisės

pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis, tai papildomai negali būti laikomas

atsakomybę sunkinančia aplinkybe.70

Pakartotinumas ir kaip pažeidimą kvalifikuojantis požymis, ir kaip sunkinanti aplinkybė

gali būti vertinamas ne ilgiau kaip vienerius metus nuo įvykdytos administracinės nuobaudos, tačiau

net ir praėjus šiam ATPK 36 str. numatytam terminui, teismai dažnai atsižvelgia į administracinėn

atsakomybėn traukiamo asmens ankstesnius baustumus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesni, administracinėn atsakomybėn traukiamo

asmens, administraciniai baustumai gali būti pripažinti svarbia aplinkybe baudžiamojoje byloje,

sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą.71 Administracinės teisės pažeidimų bylose

teismai taip pat atsižvelgia į atsakomybėn traukiamų asmenų ankstesnius baustumus. Teismai

pažymi, kad iš ankstesnių baustumų matyti, ar asmuo padarė išvadas, ar toliau darė pažeidimus72,

taip pat iš ankstesnių baustumų matyti, ar asmuo piktybiškai daro administracinius teisės

pažeidimus, ar iš paskirtų administracinių nuobaudų pasimoko, ar stengiasi elgtis tinkamai, ir

vykdomi pažeidimai nesunkėja.73 Teismai į tai atsižvelgdami sprendžia, kokia administracinė

nuobauda geriausiai užtiktintų administracinės nuobaudos paskirtį t.y. ne tik nubausti teisės

pažeidimą padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, ir būtų

proporcinga teisės pažeidimui.74

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad administracinė nuobauda yra

skiriama asmeniui, kuris padarė teisės pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo padarymo

aplinkybes, į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, siekiant, nubausti, pataisyti ir

69 A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras 1998) p.29. 70 Valstybė p. J.M. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. N-

62-5517-10. 71Valstybė p. J. G. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–366/2008. 72Valstybė p. V.R. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-100-282/2015. 73 Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-198-658/2015. 74 Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-198-658/2015.

21

perauklėti kaltą asmenį, taip pat įspėti kitus asmenis, kad jie nedarytų pažeidimų. Po

administracinės nuobaudos įvykdymo lieka tam tikri padariniai – administracinis baustumas, kuris

reiškia, kad įstatymo nustatytais atvejais tai bus arba kvalifikuojantis požymis, taigi vertinamas

pagal kitą įstatymo straipsnį ar jo dalį ir vertinamas griežčiau. Arba tai bus vertinama kaip

sunkinanti aplinkybė, tai reiškia į tai bus atsižvelgta parenkant nuobaudą.75 Ne retai, traukiant

asmenį administracinėn atsakomybėn, teismai pagal ankstesnius baustumus pažeidėją

charekterizuoja, ir taip motyvuoja paskirtą griežtesnę nuobaudą76, nors tai ir nebėra laikoma nei

sunkinančia aplinkybe, nei kvalifikuojančiu požymiu.

3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS

3.1 Administracinio nurodymo instituto sėkmingas taikymas užsienio

valstybėse

Europos Komisijos Generalinis direktoratas energijos ir transporto klausimais, jau 2006 m.

lapkričio mėnesio konsultacijoje „Dėl geresnio kelių saugumo reglamentavimo Europos

Sąjungoje“ atkreipė dėmesį į tai, kad baudų, už mažesnio pavojingumo pažeidimus skyrimas,

supaprastinta tvarka Europos Sąjungos valstybėse narėse tampa vis populiaresnis, kadangi tai teisės

taikymą daro efektyvesnį ir reikalaujantį mažiau sąnaudų, o teismams sumažina darbo krūvius.77

Dauguma valstybių narių pastebi, kad daugiausia padaroma būtent mažesnio pavojingumo

pažeidimų, už kuriuos skiriamos piniginės baudos, pvz. Prancūzijoje per metus apytiksliai skiriama

18 milijonų baudų, Nyderlanduose – apytiksliai skiriama 9,5 milijonų baudų. Dauguma pažeidimų

susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais.78 Tiesa, skirtingose valstybėse šis institutas yra

įvardijamas skirtingais terminais, tačiau savo prigimtimi jis yra labai panašus į mūsų

administracinio nurodymo institutą. Didžiojoje Britanijoje jis vadinamas baudos kvitu (angl.

Penalty charge notice). Ten baudos kvitai dažniausia skiriami už kelių eismo taisyklių pažeidimus,

kurių sankcijoje numatyta maksimali bauda neviršija 500 svarų. Pažeidėjai per 14 dienų nuo kvito

gavimo dienos gali sumokėti pusę baudos, arba per 28 dienas sumokėti visą baudą, tačiau jei bauda

nesumokama per 28 dienas – ji išauga dvigubai.79 Nyderlanduose, institutas analogiškas mūsų

75 Žr išnašą 12: S. Šedbaras p.101. 76 Valstybė p. R.R. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-63-719/2015. 77 „Respecting the Rules Better Road Safety Enforcement in the European Union“ The consultation paper of European

Commission Directorate General For Energy and Transport ( 2006-11-06),

<http://ec.europa.eu/transport/road_safety/consultations/doc/2007_01_19_roadsafety_enforcement_consultation_paper.

pdf > [Aplankyta 2015-04-12 ]. 78 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas. 79 Policy Guidance for the Enforcement of Penalty Charge Notices,

<http://www.rushmoor.gov.uk/CHttpHandler.ashx?id=4264&p=0 > [Aplankyta 2015-04-12].

22

administracinio nurodymo institutui, gyvuoja jau nuo 1992m., skirtumas tas, kad ten pažeidėjo

padėtis nėra palengvinama. Ten baudos kvitas skiriamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei

pažeidėjas laiku nesumoka baudos, tada siunčiamas priminimas su 25 proc. padidinta bauda, antras

priminimas – su 50 proc. padidinta bauda. Jei bauda ir toliau nesumokama, institucija80 laikinai

apriboja vairavimo teisę, konfiskuoja transporto priemonę arba pažeidėją įkalina. Beje, pagal

Nyderlandų įstatymus baudos skiriamos dėl greičio viršijimo, jei greitis viršijamas mažiau nei 30

kilometrų per valandą. Didesni pažeidimai (pavyzdžiui, greičio viršijimas daugiau nei 30 km/h)

reglamentuojami baudžiamaisiais įstatymais.81

Rusijos Federacijos administraciniame kodekse yra numatyta, kad administracinis

nurodymas yra surašomas tais atvejais, kai pažeidėjas neprieštarauja dėl pažeidimo ir baudos

dydžio, o už pažeidimą sankcijoje numatyta tik piniginė bauda, arba įspėjimas.82 Tokiu atveju

protokolas už administracinį teisės pažeidimą nėra surašomas, o tik paskiriamas nurodymas

susimokėti baudą. Tiesa, kitaip, nei Lietuvoje – nėra nurodytas terminas per kiek laiko nurodymas

turi būti įvykdytas, galioja tas pats terminas kaip ir sumokant nuobaudą už kurią buvo surašytas

protokolas, ar buvo paskirta teismo – 60 dienų, tačiau įvykdžius nurodymą jokių teisinių pasekmių

nebelieka. 83

Įstatymų leidėjas steigdamas administracinio nurodymo institutą atsižvelgė į sėkmingą

vakarų Europos šalių patirtį, siekiant išspręsti keletą itin opių problemų: sumažinti teismų darbo

krūvį, optimizuoti lėšas, skiriamas mažiausiai pavojingų administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir

nagrinėjimui, bei maksimaliai operatyviai surinkti į biudžetą lėšas už paskirtas administracines

baudas.84

3.2 Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatinusios priežastys ir

siekiami tikslai

Norint atsakyti į esminį darbo klausimą, tai yra siekiant produktyvaus tolesnio tyrimo,

svarbu išsiaiškinti administracinio nurodymo instituto įkūrimo motyvus, esmę ir siekiamus tikslus.

80 Sprendimus įgyvendina nacionalinė agentūra CJIB (angl. Central Fine Collection Agency). 81„ Legal and administrative measures to support police enforcement of traffic rules“, The ”Escape” Project, (Contract

Nº: RO-98-RS.3047, June 2000) <http://virtual.vtt.fi/virtual/proj6/escape/escape_d5.pdf > [Aplankyta 2015-04-14]

p.38. 82 Kitaip nei Lietuvoje, baudos dydis nėra svarbu. Iki 2011 metų galiojusioje Rusijos Federacijos administracinio

kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad administracinis nurodymas gali būti surašomas, jei bauda neviršija šalyje

nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. 83 Кодекс Российской Федерации об административных правонарушениях,( Принят Государственной Думой 20

декабря 2001 года). 84 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas.

23

Tai yra svarbu dėl to, kad nei teismai, nei pareigūnai surašantys administracinį nurodymą nėra linkę

vienodai aiškinti ATPK 2601 straipsnio nuostatų.

Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatino poreikis ekonomiškiausiu būdu

pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, ypač tais atvejais, kai pažeidimas yra nepavojingas,

neginčijamas, o gresianti nuobauda nėra itin griežta.85 Iki tol, visų administracinės teisės pažeidimų

bylų nagrinėjimas vyko pagal tas pačias taisykles – buvo skiriamas bylos nagrinėjimo posėdis,

išsiunčiami kvietimai į posėdį, kviečiami dalyvauti liudytojai, pažeidėjas, pareigūnas nagrinėjęs

bylą ir pan.86 Šių procedūrų buvo laikomasi ir tokiais atvejais, kai bylos aplinkybės atskleistos, o

atsakomybėn traukiamas asmuo nei savo kaltės, nei pažeidimo, nei jo kvalifikacijos neginčijo.

Akivaizdu, kad toks nagrinėjimas sudarydavo neproporcingai dideles finansines bei žmogiškųjų

išteklių išlaidas, todėl siekiant padaryti mažesnio pavojingumo bylų tyrimą kuo greitesnį ir

ekonomiškesnį buvo būtina įsteigti administracinio nurodymo institutą.

Įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226,

232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių,

dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 260-1, 260-2 stripsniais,

dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais projektą87 (Toliau - Projektas) inicijavo

ir parengė teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė

teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu parengti.

Teikdama šį projektą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodė kokie yra

administracinio nurodymo instituto įkūrimo tikslai.

Kaip pagrindinis tikslas buvo įvardintas – supaprastintas administracinių teisės pažeidimų

bylų tyrimo procesas, kai pažeidėjas neginčija pažeidimo fakto, kaltės, kvalifikacijos, o pažeidimas

yra mažesnio pavojingumo. Taip pat, jei atitinkamas pažeidimas yra padarytas pirmą kartą per

metus, ir juo nepadaryta turtinių nuostolių. Teisingumo ministerijos teikime yra nurodyta, kad

„[š]iuo atveju siekiama įteisinti savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybę, įtvirtinus

administracinio nurodymo institutą.“88 Šis tikslas vertintinas pozityviai, tačiau teorine prasme kėlė

grėsmę, kad administracinis nurodymas gali sąlygoti mažesnį galimai pažeistų teisių gynimą teisme,

tai reiškia, kad asmenys nenorėdami rizikuoti sutiks mokėti pusę baudos, nors galbūt būtų teisūs ir

laimėtų bylą teisme.89 Pažymėtina, kad administracinių ginčų kontekstu „susitaikymo“ institutas

85 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas. 86 Žr išnašą 2: 272str. - 285str. . 87 Žr. Išnašą 79. 88 Teikimas dėl įstatymų projektų , Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija (Nr. (1.5.) 7R-1765. 2010-03-02 )

<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [aplankyta 2015-04-10]. 89 Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymų projektų, Teisės institutas (Nr. 9869, 2009-12-17),

<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [aplankyta 2015-04-10].

24

neegzistuoja90, tačiau panašios problemos nagrinėtos civilinių ginčų aspektu, todėl galima teigti,

kad minėta problema nėra nauja ir neišsprendžiama. 91

Kaip teigiama aiškinamąjame rašte, administracinis nurodymas iš dalies gali padėti siekti

antikorupcinių tikslų.92 Neva, apribojus pareigūnų diskreciją parinkti baudos dydį (kartu ir

piktnaudžiavimą minėta diskrecija), o baudai sumažėjus per pusę, pažeidėjams gali dingti noras

„susitarti“. Kita vertus, į pareigūno kompetenciją įeina ne tik baudos dydžio, bet ir jos skyrimo

klausimas, todėl tikėtina, kad „susitarimo“ galimybė išlieka nemaža.93

Įteisinus administracinio nurodymo institutą buvo siekiama sumažinti institucijų ir teismų

finansines, darbo, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Labai svarbu buvo bent iš dalies išspręsti

ypatingai didelio teismų darbo krūvio klausimą. Iš viso per 2011 metus buvo padaryti ~370 00094

administracinės teisės pažeidimai, už kuriuos ATPK straipsnyje numatyta sankcija leidžia surašyti

nurodymą, iš jų surašyta 240 540 administracinių nurodymų. Darytina išvada, kad ne mažiau ~65

proc. bylų už kuriuos galėjo būti paskirtas administracinis nurodymas, išvengė bylos nagrinėjimo

stadijos, o iš jų apie 3000 – bylų nagrinėjimo apylinkių teismuose pagal ATPK 224 str.95 Remiantis

šia informacija galime daryti išvadą, kad administracinio nurodymo institutas supaprastino nesunkių

administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną institucijose ir teismuose.

Sumažinus mažiau pavojingų ir nesudėtingų teisės pažeidimų bylų skaičių, teismams

sudaroma galimybė daugiau dėmesio skirti pavojingesnėms byloms. Įtvirtinus administracinio

nurodymo institutą, pagreitėjo lėšų, gaunamų iš piniginių baudų, įplaukimas į valstybės biudžetą,

taip pat yra išvengiama daug sąnaudų reikalaujančio bylos nagrinėjimo institucijoje, teisme, ar net

apeliacinėje instancijoje, o taip pat nemažai lėšų reikalaujančio baudos išieškojimo etapo. Manoma,

kad tokiu būdu sutaupytos lėšos gali ne tik kompensuoti, bet ir viršyti, galimai prarandamas lėšas

dėl sumažintų baudų vykdant administracinį nurodymą.96

90 Linas Meškys, Mažvydas Gerdvila, „Ar galima mediacija administraciniame procese Lietuvos respublikoje?“ Teisės

apžvalga (2014-10-27, No.1 (12), 2015). p. 130-158 < http://teisesapzvalga.vdu.lt/1%2812%29/5/> [Aplankyta 2015-

04-11]. 91 Alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros teisės į teisminę gynybą neriboja ir jos nevaržo, jeigu: galimybė

pasinaudoti šiomis procedūromis yra nustatyta įstatymo; nėra biurokratiškos ar per nelyg sudėtingos; iš asmens nėra

atimama teisė į teisminę gynybą. N. Kaminskienė, „Alternatyvus civilinių ginčų sprendimas“. Daktaro disertacija,

MRU (Vilnius, 2009) p. 36-37 92 Žr išnašą 3:Aiškinamasis raštas. 93 Ruošiant šį darbą nepavyko gauti oficialių duomenų, ar administracinio nurodymo instituto įkūrimas padėjo

sumažinti korupciją tarp pareigūnų. 94 Dauguma institucijų pateikė duomenis už visą ATPK straipsnį, nors ne visos jo dalys leidžia surašyti administracinį

nurodymą, mėginant nustatyti kuo tikslesnį duomenų skaičių, buvo panaudoti Policijos departamento pateikti duomenys

apie administracinių teisės pažeidimų pakartotinumą. 95 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Teisinio reguliavimo stebėsenos pažyma 2012-10-22

<http://www.tm.lt/dok/Stebesena%202012%2011%2019.PDF > [ Aplankyta 2015-04-12 ]. 96 Žr išnašą 3:Aiškinamasis raštas.

25

Manytina, kad toks ekonomiškas ir operatyvus, neginčijamų administracinės teisės

pažeidimų bylų ištyrimo modelis, sudarė galimybę pasiekti administracinės nuobaudos tikslų

optimaliausiu būdu.97

3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika

Nors administracinio nurodymo institutas nėra itin plati teisinė sąvoka, tačiau taikant šį

institutą praktikoje iškilo keletas problemų. Anksčiau darbe minėta, kad per pirmuosius

administracinio nurodymo instituto įsigaliojimo metus buvo surašyti 240 540 administraciniai

nurodymai, tačiau iš jų, 363 nurodymai pagal ATPK 2601 straipsnį negalėjo būti surašyti. Reikia

pažymėti, kad administracinis nurodymas administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui

gali būti surašomas tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios keturios sąlygos:

už padarytus administracinius teisės pažeidimus straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė

kaip 868 eurų maksimali bauda;

sankcijoje, kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda, nenumatyta kitos rūšies

negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą);

asmuo per vienerius metus nėra įvykdęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto

atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje;

padaryti turtiniai nuostoliai yra pilnai atlyginti. 98

Viena iš priežasčių, kodėl be pagrindo pažeidėjams buvo surašomi administraciniai

nurodymai – klaidingas įstatymo interpretavimas. Pastebėta, kad kai kurie pareigūnai klaidingai

interpretavo žodžius „su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo“.99 Svarbu pažymėti, kad aptariamo

straipsnio antroje dalyje yra numatytas kriterijus, pagal kurį administracinis nurodymas negali būti

surašytas – kai sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda yra numatyta kitos

rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą).

Taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje taip pat kilo keblumų dėl

administracinio nurodymo surašymo, kai padaryti administracinės teisės pažeidimai kvalifikuojami

pagal kelis skirtingus ATPK II dalies straipsnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra

išaiškinęs, kad taikant administracinę atsakomybę turėtų būti atskirai įvertinami ir kvalifikuojami

kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų

skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, kuri yra parenkama

97 Žr išnašą 3:Aiškinamasis raštas. 98 Žr išnašą 2: 2601 str. 99 Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma.

26

sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų, ribose.100 Teismų

praktikoje nurodyta, kad esant pažeidėjo veiksmų idealiai sutapčiai ir jei nė vienas pažeidimas

neužkerta kelio taikyti ATPK 2601 straipsnio nuostatų, tuomet administraciniame nurodyme

mokėtinos baudos dydis turėtų atitikti pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje už padarytą

sunkesnį pažeidimą.101 Tačiau, jei dėl vieno iš administracinių teisės pažeidimų negali būti

surašomas administracinis nurodymas – dėl visų pažeidimų surašomas protokolas be

administracinio nurodymo.102

Kita svarbi problema, kurią įvardina institucijos103 taikančios administracinio nurodymo

institutą – bendros administracinės teisės pažeidimų bylų bazės nebuvimas. Kadangi nėra visiems

pareigūnams prieinamo duomenų registro, subjektams taikantiems atsakomybę yra sunkiau sužinoti

ar pažeidimas nėra pakartotinis, o tai kartais gali lemti administracinio nurodymo pritaikymą be

pagrindo. Ši duomenų bazė taip pat reikalinga siekiant surinkti pilną pažeidimų, skirtų

administracinių nuobaudų ir administracinių nurodymų statistiką, tinkamai vykdyti administracinės

atsakomybės taikymo stebėseną.104 Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tokiai bazei įkurti

reikėtų ~29 000 Eur papildomų lėšų.105

Išanalizavus Lietuvos teismų praktiką susijusią su administracinio nurodymo institutu,

galima daryti išvadą kad didžiausia šio instituto problema yra administracinio nurodymo įvykdymo

pasekmės, kurias aptarsiu 3.4 poskyryje.

Remiantis pateikta informacija, galima teigti, kad nors administracinio nurodymo taikymas

praktikoje ir kelia tam tikrų klausimų, jį taikantiems subjektams, tačiau tie klausimai nėra

neišsprendžiami. Visgi manytina, kad administracinio nurodymo institutas pateisino ir pasiekė jam

keliamus tikslus.

3.4 Kokias pasekmes pažeidėjui sukelia savanoriškai įvykdytas

administracinis nurodymas?

Lietuvos vyriausias administracinis teismas formavo vieningą administracinių teismų

praktiką, 106 aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus,107 nors jo kompetencija nagrinėti

administracinės teisės pažeidimų bylas, buvo panaikinta tuo pačiu įstatymu, kuriuo įtvirtintas

100 Valstybė p. V.R. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-663/2005. 101 Valstybė p. A.R. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1069-

648/2012. 102 Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma p.4. 103 Žr išnašą2 :2591 str. 104 Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma. 105 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas. 106 Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas Žin. (1999, Nr. 13-308) 13 str. 107 Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas Žin.( 1994, Nr. 46-851) 31 str.

27

administracinio nurodymo institutas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo

nutarime yra nurodęs, kad iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei

tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir specializuotų teismų

veiklai bei jos teisiniam reguliavimui, t. y. taikytini ir administraciniams teismams, o bylos turi būti

sprendžiamos ne sukuriant naujus precedentus, bet paisant jau įtvirtintų. Kitaip tariant, teismų

praktika turi būti prognozuojama.108

Nagrinėjant Lietuvos teismų praktiką administracinio nurodymo instituto kontekste abejonių

sukėlė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismas savo 2011 m. rugpjūčio 12 d.

nutartyje nurodė: „[a]tkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio

nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą,

yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinį nurodymą asmuo gali

įvykdyti dėl įvairių priežasčių. Jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad < ... > pažeidė

įstatymą“ .109

Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad asmuo įvykdęs

administracinį nurodymą neturi būti laikomas baustu, taip išvengiant visų iš to kylančių pasekmių.

Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota rėmėsi ir Šiaulių apygardos

teismo,110 Panevėžio apygardos teismo111, bei Vilniaus apygardos teismo112 teisėjai. Pavyzdžiui

Šiaulių apygardos teismas yra pasisakęs, kad „įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio

teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam

organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir

įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo.“113 Tokiai praktikai nepritaria Kauno apygardos

teismas, kuris savo nutartyje nustatė, kad „[a]dministracinio nurodymo surašymas, jau pagal visą jo

esmę žymiai švelnina pažeidėjo padėtį administracinio teisės pažeidimo teisinio įvertinimo

atžvilgiu, tačiau administracinio nurodymo įvykdymo faktą vertinimo aspektu prilyginti visiškam

108 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 60

straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996m. Liepos 11d. redakcija) Lietuvos Respublikos teismų

įstatymo 11straipsnio 3 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija), 96straipsnio 2 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija)

atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Nutarimas 2006-03-28 Nr.33/03;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4, 165 straipsnių (2002m. Vasario 28d. redakcija) atitikties Lietuvos

Respublikos konstitucijai.“ Nutarimas 2007-10-24 Nr. 26/07. 109 Valstybė p. A.A. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinėje byloje Nr. N575-4446/2011. 110 Valstybė p. L.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje Nr. ATP-463-332/2013;

Valstybė p. N.P. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-41-282/2013;

Valstybė p. V.B. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-558-282/2013;

Valstybė p. D.Š. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-19-282/2013;

Valstybė p. S.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-497-354/2013;

Valstybė p. A.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-423-116/2013;

Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-116/2012. 111Valstybė p. L.Ž. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-205-185/2014;

Valstybė p. A.K. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-332-168/2011. 112 Valstybė p. D.T. Vilniaus apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-376-92/2014. 113 Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-116/2012.

28

įvykio ir kaltės eliminavimui, jokia apimtimi neįtakojančiam asmens, kaip pažeidėjo, toliau daromų

kitų administracinių teisės pažeidimų, nėra jokio teisinio pagrindo.“114 Nagrinėjant tokią skirtingą

apeliacinės instancijos teismų praktiką, kyla klausimas – kas tai lemia.

Viena vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose numatyta, kad

teismų praktiką pagal savo kompetenciją formuoja atitinkamai Lietuvos apeliacinis

teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas115, todėl

apygardų teismai turėtų nenukrypti nuo šios praktikos. Kita vertus, teismai, taikydami ir

aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų

priimtus sprendimus, bet ir savo sukurtus vėlesnius precedentus analogiškose bylose116.

Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų kodeksą pastebima, kad kitos nuostatos,

kurios yra susijusios su administracinio nurodymo institutu, numatomos: ketvirtojo skirsnio

„Administracinės nuobaudos skyrimas“ 302 straipsnio „Baudos skyrimas“ 4 dalyje; aštuonioliktojo

skirsnio „Administracinio teisės pažeidimo protokolas“ 260 straipsnio „Administracinio teisės

pažeidimo protokolo turinys“ 1 ir 2 dalyse; 2602 straipsnyje „Administracinio teisės pažeidimo

protokolo su administraciniu nurodymu surašymas tais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne

asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje“; 261 straipsnio

„Protokolo ar medžiagos pasiuntimas“ 2 ir 3 dalyse; 262 straipsnyje „Atvejai ir aplinkybės, kai

administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas“. Minėtų nuostatų vieta rodo, kad

administracinį nurodymą dėl asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo taikymą

reguliuojančios normos siejamos su administracine nuobauda ir su administracinio teisės pažeidimo

protokolo surašymu.117 Lingvistiškai aiškinant administracinio nurodymo institutą, galima suprasti,

kad administracinis nurodymas yra tik pasiūlymas pažeidėjui, esant tam tikroms aplinkybėms,

sumokėti pusę paskirtos nuobaudos, kurį skirdamas administracinę nuobaudą surašo tam įgaliotas

pareigūnas. Nei ATPK 2601 straipsnyje, nei kitoje administracinių teisės pažeidimų kodekso vietoje

nėra parašyta, kad administracinis nurodymas pakeičia administracinę nuobaudą. Iš to galima

spręsti, kad tai yra tik būdas įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą.

Nuostata, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui

baustumo, nesutampa ir su įstatymų leidėjo valia. Aiškinamajame rašte dėl įstatymo projekto,

kuriuo įsteigtas administracinis nurodymas yra aiškiai nurodyta, kad administracinis nurodymas

skirtas siekti administracinės nuobaudos tikslų118: „[a]dministracinio nurodymo institutas suteiktų

114 Valstybė p. A.D. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje ATP-671-348/2014. 115 Žr. Išnašą 106: Konstitucinio teismo nutarimas. 116 Robertas Ročys „Lietuvos Respublikos teismų sprendimų precedento reikšmė“ Mokslas ir studijos 2013: Teorija ir

praktika. Studentų mokslinės – praktinės konferencijos medžiaga. < http://www.slk.lt/studentu-

konferencijos/2013/content.htm> [Aplankyta 2015-03-20]. 117 Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“, Lietuvos

teisės instituto mokslo tyrimai,( 2014 m.) < http://teise.org/data/ATPP.pdf > [Aplankyta 2015-04-04]. 118 Administracinės nuobaudos tikslai plačiau aptarti šio darbo antrame skyriuje.

29

galimybę ekonomiškiausiu ir greičiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti

asmenį ir atgrasinti jį nuo pažeidimų darymo ateityje su sąlyga, kad padarytas pažeidimas nėra

pernelyg pavojingas.“119 Administracinį nurodymą su administracine nuobauda taip pat sieja ir

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol vienintelėje savo nutartyje, kurioje mini administracinio

nurodymo institutą, tačiau, baustumo klausimu išsamiau nepasisakė.120

Kita svarbi problema, kurią gali sukelti nuostata, kad administracinis nurodymas nėra

sietinas su administracine nuobauda, ir kad jo savanoriškas įvykdymas neužtraukia pažeidėjui

baustumo, kyla tuomet, kai teisės pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis. Įstatymų

leidėjas pakartotinį administracinės teisės pažeidimą laiko pavojingesne visuomenei veika.121

Daugelyje ATPK straipsnių yra numatyta, kad kai „[t]a pati veika, padaryta pakartotinai per

vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už veikas, numatytas šiame

straipsnyje“122, padarytas teisės pažeidimas kvalifikuojamas pagal kitą atitinkamo straipsnio dalį,

kurioje numatyta nuobauda dažniausiai yra griežtesnė. Galime panagrinėti praktinę situaciją: ATPK

103 straipsnio pirmoje dalyje yra numatyta nuobauda už atitinkamą teisės pažeidimą: „užtraukia

baudą nuo dvidešimt vieno iki keturiasdešimt trijų eurų“, o straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad

pakartotinis pažeidimas per vienerius metus nuo baudos paskyrimo užtraukia baudą „nuo

penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų.“123

Pagal minėtą straipsnį nėra kliūčių pritaikyti administracinio nurodymo institutą, taigi: jei

pareigūnas paskiria administracinį nurodymą už šio straipsnio pirmą dalį, o pažeidėjas jį įvykdo,

tačiau nepraėjus vieneriems metams pakartotinai padaro atitinkamą teisės pažeidimą, ar jo veikla

bus kvalifikuojama pagal minėto straipsnio antrą dalį? Laikantis vyriausiojo administracinio teismo

praktikos – ne. Tai reiškia, kad pakartotinai įvykdžius tą patį pažeidimą, vėl būtų taikoma minėto

straipsnio pirma dalis.

Teisės teorijoje teisinė atsakomybė yra tapatinama su neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui,

atsakomybė pradedama teisės pažeidimu ir baigiama pažeidėjo teisių varžymu.124 Todėl manytina,

kad tokios vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos laikymasis, tai yra jokių

teisinių pasekmių po nurodymo įvykdymo nebuvimas, pažeidžia administracinio nurodymo prigimtį

ir iš esmės paneigia administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos institutų svarbą.125

Atsižvelgiant į tai, kad administracinių pažeidimų, už kuriuos gali būti paskirtas administracinis

119 Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas. 120 Valstybė p. S.M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-11-2013. 121 Žr išnašą 2: 32str. 122 Žr išnašą 2. 123 Žr išnašą 2: 103str. 124 Žr. Išnašą 10: A. Vaišvila 455p. 125 Kristina Mikalauskaitė-Šostakienė, Audrius Zykevičius „Administracinio nurodymo institutas: taikymo ypatumai ir

problemos“, Mokslinių straipsnių rinkinys, Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, (2013 m.).

30

nurodymas, padaroma itin daug, būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai sureguliuotas

administracinio nurodymo sukeliamų pasekmių (baustumo) klausimas.

Darbe tiriamą klausimą būtų galima išspręsti redaguojant su administracinės nuobaudos

institutu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36

straipsnyje yra numatytas terminas, kuriam praėjus yra laikoma, kad išnyksta administracinis

baustumas: „Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos,

kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad

jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.“126 Manytina, kad administracinio nurodymo

įvykdymo teisinių pasekmių klausimas efektyviai būtų išspręstas minėtame ATPK straipsnyje po

žodžių „kai pasibaigia nuobaudos vykdymas“ įrašius žodžius „ar įvykdomas administracinis

nurodymas“. Tuomet visiems subjektams taikantiems administracinio nurodymo institutą turėtų būti

aišku, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą, turi būti laikomas baustu.

126Žr. Išnašą 2: 36str.

31

IŠVADOS

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo atsakyti į teisinį klausimą ar administracinis nurodymas

laikytinas administracine nuobauda.

Atlikus mokslinės literatūros, įstatymų, dokumentų bei teismų praktikos analizę, galima

teigti, kad šiame darbe išsikelta hipotezė, kad administracinis nurodymas yra laikytinas

administracine nuobauda pasitvirtino.

1. Teisinė atsakomybė yra būdas užtikrinti visuomenėje teisinę tvarką, teisių ir pareigų

pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Tradiciškai teisinė atsakomybė vertinama kaip

prievartinė atsakomybė. Tam kad valstybė galėtų taikyti teisinę prievartą, yra būtinas pagrindas –

teisės pažeidimas. Esant šiam pagrindui, valstybė turi, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų,

atitinkamai suvaržyti individo teises, ar net laikinai atimti galimybę naudotis tam tikromis teisėmis.

2. Viena iš teisinės atsakomybės rūšių yra administracinė atsakomybė. Administracinės

atsakomybės taikymui būtinas pagrindas – administracinės teisės pažeidimas. Administracinės

atsakomybės faktinis vykdymas prasideda tada, kai pažeidėjas įstatymų numatyta tvarka yra

pripažįstamas kaltu ir jam pradedamos taikyti administracinės prievartos priemonės.

3. Viena iš administracinių prievartos priemonių yra administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda yra suprantama kaip valstybės reakcija į teisės pažeidimą, siekiant

pažeidėją nubausti ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams. Toks požiūris išskiria administracinę

nuobaudą iš kitų administracinės prievartos priemonių, kurios dažniausiai pasižymi prevenciniu

pobūdžiu ir yra skirtos užtikrinti viešąją tvarką. Nepalankūs ir nemalonūs padariniai yra būtina

administracinės nuobaudos sąlyga, kitaip nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, tai

reiškia, nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, tai reiškia,

neatliktų prevencinio vaidmens.

4. Administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių – administracinį

baustumą. Kai kuriais atvejais tai gali būti veiką kvalifikuojantis požymis, arba tai bus

administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta parenkant galbūt griežtesnę

nuobaudą. Tačiau, jeigu asmuo per metus nuo tada, kai pasibaigia administracinės nuobaudos

vykdymas, nepadaro naujo administracinės teisės pažeidimo – jis nebelaikomas baustu

administracine tvarka.

5. Administracinio nurodymo institutas pasiekė daugumą jam keliamų tikslų. Tai yra,

sumažino institucijų nagrinėjančių administracinės teisės pažeidimų bylas, o taip pat ir teismų darbo

krūvį. Sumažino pareigūnų diskreciją parenkant baudos dydį – taip sumažindamas korupcijos

tikimybę. Supaprastino daugumos nesudėtingų administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo

tvarką. Taip pat pagreitėjo lėšų gaunamų iš administracinių nuobaudų surinkimą į biudžetą.

32

6. Tai, kad administracinio nurodymo įvykdymas siejamas su administracinės teisės

pažeidimo bylos teisenos baigimu, niekaip nepaneigia pačio pažeidimo įvykdymo fakto, todėl

galima teigti, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą turi būti laikomas baustu.

7. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nurodymas yra tik pasiūlymas pažeidėjui, esant

tam tikroms aplinkybėms, sumokėti pusę paskirtos nuobaudos, kurį skirdamas administracinę

nuobaudą surašo tam įgaliotas pareigūnas, bei į administracinio nurodymo instituto tikslus, galima

daryti išvadą, kad administracinio nurodymo institutas savo prigimtimi ir turiniu yra įrankis taikyti

valstybės prievartą – skirti administracinę nuobaudą asmenims, padariusiems administracinės teisės

pažeidimus. Todėl jokių teisinių pasekmių nebuvimas pažeidėjui po to, kai įvykdomas

administracinis nurodymas – iš esmės paneigtų administracinės atsakomybės ir administracinės

nuobaudos institutų svarbą.

Rekomendacija

Atsižvelgiant į tai, kad administracinių pažeidimų, už kuriuos gali būti paskirtas

administracinis nurodymas, padaroma itin daug, būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai

sureguliuotas administracinio nurodymo sukeliamų pasekmių klausimas.

Manytina, kad šį klausimą galima išspręsti redaguojant administracinių teisės pažeidimų

kodekso 36 straipsnį, kuriame nurodyta: „[j]eigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė

nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo

administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.“127

Siūlytina po žodžių „kai pasibaigia nuobaudos vykdymas“ įrašyti „arba įvykdomas administracinis

nurodymas“. Tuomet visiems subjektams taikantiems administracinio nurodymo institutą turėtų

būti aišku, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą yra laikomas baustu administracine tvarka.

127 LR Administracinių Teisės Pažeidimų Kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610) 36str.

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Knygos: 1. A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras

1998).

2. A. Vaišvila. Teisės teorija, vadovėlis (Vilnius: Justitia, 2014).

3. G. Dambrauskienė ir kiti. Lietuvos teisės pagrindai (Vilnius: Justitia, 2004).

4. J. Usher. Europos bendrieji teisės principai. (Vilnius: Naujoji Rosma, 2001).

5. Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės poblemos: lyginamieji aspektai. (Vilnius: Justitia

1995).

6. P. Cacaud, M. Kuruc, M. Spreij. Administrative Sanctions in Fisheries law (Food and

Agriculture Organization of the United Nations, Rome, 2003).

7. P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 1996).

8. P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų teisena (Vilnius: Teisinės informacijos

centras 2003).

9. S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 2005).

10. В.Н. Хропанюк. “Теория государства и права” ( Москва, 1995).

Moksliniai straipsniai:

11. „1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija“ Administracinių teismų praktika (Nr. (1), 1999m.).

P. 326.

12. „Legal and administrative measures to support police enforcement of traffic rules“,

The ”Escape” Project, (Contract Nº: RO-98-RS.3047, June 2000).

13. Adrienne de Moor-van Vugt. „Administrative Sanctions in EU Law“ Review of European

Administrative Law; (Vol. 5, Nr. 1, 5-41, Paris legal publisers, 2002).

14. D. Urbonas „Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse:

samprata, tipologija ir taikymo principai“ Jurisprudencija, ( 2005, Nr. 70(62)) p. 42-53

15. D. Žilinskas „Terorizmo grėsmė kaip teisėsaugos institucijų integraciją skatinantis

veiksnys.“ Jurisprudencija (2005 m.).

16. dr. Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės

pažeidimų procese“, Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, (2014 m.).

17. Dr. Vigintas Višinskis, Dainius Raižys „Kai kurios administracinių nuobaudų vykdymo

problemos“ straipsnis Jurisprudencija, (2004 m.)

18. Karen Yeung „Better Regulation, Administrative Sanctions and Constitutional

Values“ Legal Studies (33(2); 06/2013).

19. Kristina Mikalauskaitė-Šostakienė, Audrius Zykevičius „Administracinio nurodymo

institutas: taikymo ypatumai ir problemos“, Mokslinių straipsnių rinkinys, (Visuomenės

saugumas ir viešoji tvarka, 2013).

20. Lastauskienė G. „Požiūrio į teisinę atsakomybę paieška“ , Jurisprudencija. (Nr. 19(11),

2001).

21. Linas Meškys, Mažvydas Gerdvila, „Ar galima mediacija administraciniame procese

Lietuvos respublikoje?“ Teisės apžvalga (2014-10-27, No.1 (12), 2015).

22. M. Bilius „Ar pareigūnas gali teisėtai skirti administracinę nuobaudą?“ straipsnis žurnale:

International Journal of Baltic Law (Volume 2, No. 2 April, 2005).

34

23. N. Kaminskienė, „Alternatyvus civilinių ginčų sprendimas“ Daktaro disertacija, MRU

(Vilnius, 2009) .

24. V. Greve, Dr. Claus Gulmann „The system of administrative and penal sanctions in the

member states of the european communities“, National reports (Volume-1, 1994).

Teisės aktai:

25. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241,

241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt

trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straipsniais,

dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymas, Žin (2010, Nr. 142-

7257).

26. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Žin. (1995, Nr. 40-

987).

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Žin. (1999, Nr. 13-308).

28. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610).

29. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 301 straipsniu ir

298 straipsnio papildymo įstatymas. 1999m. Lapkričio 11d. Nr. VIII-1407 Žin. (1999, Nr.

101-2906).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014).

31. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas Žin.( 1994, Nr. 46-851).

32. Кодекс Российской Федерации об административных правонарушениях, Принят

Государственной Думой 20 декабря (2001 года.).

Internetiniai šaltiniai:

33. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso

302, 226, 232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262,

313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo

260-1, 260-2 stripsniais, dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais

įstatymo projekto.

<http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=25902&p_org=&p_fix=n&p_gov=

n%20> [Aplankyta 2015-03-03].

34. European Commission Directorate General For Energy and Transport, The consultation

paper of „Respecting the Rules Better Road Safety Enforcement in the European Union“ ,

2006-11-06,

<http://ec.europa.eu/transport/road_safety/consultations/doc/2007_01_19_roadsafety_enfor

cement_consultation_paper.pdf > [Aplankyta 2015-04-12].

35. Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymų projektų Nr. 9869, Teisės institutas 2009-12-17

<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [Aplankyta 2015-04-10].

36. Policy Guidance for the Enforcement of Penalty Charge Notices,

<http://www.rushmoor.gov.uk/CHttpHandler.ashx?id=4264&p=0 > [Aplankyta 2015-04-

12].

37. Recommendation of the Commitee of Ministers to Member States on Administrative

Sanctions, Council of Europe Commitee of Ministers, (Nr. R(91) 1, 1991-02-13).

<http://www.dhvspeyer.de/stelkens/Materialien/Recommendation_No_R%2891%291.pdf>

[Aplankyta 2015-03-12].

35

38. Robertas Ročys „Lietuvos Respublikos teismų sprendimų precedento reikšmė“ Mokslas ir

studijos 2013: Teorija ir praktika. Studentų mokslinės – praktinės konferencijos medžiaga.

< http://www.slk.lt/studentu-konferencijos/2013/content.htm> [Aplankyta 2015-03-20].

39. Stasys Keinys ir kiti red., Dabartinis lietuvių kalbos žodynas ( Vilnius: Lietuvos kalbos

institutas, internetinė versija 2011); < http://dz.lki.lt/get/21497/ > [aplankyta 2015 03 06].

40. Teikimas dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2010-03-02

Nr. (1.5.) 7R-1765 <http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [Aplankyta 2015-

04-10].

41. Teisinio reguliavimo stebėsenos pažyma. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,

2012-10-22 <http://www.tm.lt/dok/Stebesena%202012%2011%2019.PDF > [Aplankyta

2015-04-13].

Teismų praktika:

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo byla: Öztürk v. Germany, Eur. Ct. HR, No. 8544/79

(1984).

43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos

Respublikos Konstitucijai“ 1997-04-08 Nr. 12/96-5/97.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio (2007 m. Sausio 16 d. Redakcija)

Atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 2010 m. gegužės 28 d. Nr. 14/2008.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 M. gruodžio 13

d., 2008 M. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 2009-04-

10. Nr. 27/08-29/08-33/08.

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Administracinių Teisės Pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalies (2007 m. Gruodžio 13 d.

redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nutarimas 2012-09-25 Nr.

34/2009-11/2011-33/2011.

47. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5

dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos

Respublikos Konstitucijai.“ 2005-11-10 Nr. 01/04.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies

(1996m. Liepos 11d. redakcija) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11straipsnio 3 dalies

(2002m. Sausio 24d. redakcija), 96straipsnio 2 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija)

atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Nutarimas 2006-03-28 Nr.33/03.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4, 165

straipsnių (2002m. Vasario 28d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos

konstitucijai.“ Nutarimas 2007-10-24 Nr. 26/07.

50. Valstybė p. A.A. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje

byloje Nr. N575-4446/2011.

36

51. Valstybė p. A.D. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje ATP-671-

348/2014.

52. Valstybė p. A.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-423-

116/2013.

53. Valstybė p. A.K. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-332-

168/2011.

54. Valstybė p. A.R. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1069-

648/2012.

55. Valstybė p. D.Š. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-19-

282/2013.

56. Valstybė p. D.T. Vilniaus apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-376-

92/2014.

57. Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-

116/2012.

58. Valstybė p. J.G. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–

366/2008.

59. Valstybė p. J.M. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinės teisės

pažeidimo byloje Nr. N-62-5517-10.

60. Valstybė p. L.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje Nr. ATP-463-

332/2013.

61. Valstybė p. L.Ž. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-205-

185/2014.

62. Valstybė p. N.P. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-41-

282/2013.

63. Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje

Nr. ATP-198-658/2015.

64. Valstybė p. R.R. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo

byloje Nr. ATP-63-719/2015.

65. Valstybė p. S. H. F. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės

pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014.

66. Valstybė p. S.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-497-

354/2013.

67. Valstybė p. S.M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-11-

2013.

68. Valstybė p. V.B. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-558-

282/2013.

69. Valstybė p. V.R. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje

byloje Nr. N9-663/2005.

70. Valstybė p. V.R. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje

Nr. ATP-100-282/2015.

71. Valstybė p. Ž.Š. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-31-

2013.