Upload
others
View
14
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
samecniero Jurnali
„S cripta manent“saqarTvelo
#3(23s)
2014
Jurnali dafuZnebulia Ria diplomatiis asociaciis mier
Scr ipta manent
saerTaSoriso recenzirebadi multilingvuri
saqarTvelos teqnikuri universiteti
Multilingual Reviewing International Scientific Magazine
Международный рецензионный мультилингвальный научный журнал
„S cripta manent“
GEORGIA
ГРУЗИЯ
#3(23)
2014
OPEN DIPLOMATIC ASSOCIATION
АССОЦИАЦИЯ ОТКРЫТОЙ ДИПЛОМАТИИ
GEORGIAN TECHNICAL UNIVERSITY
ГРУЗИНСКИЙ ТЕХНИЧЕСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ
ISSN 1987-7390UDK (uak) 81+82 S-41
saredaqcio kolegia:
maia CxeiZe
mTavari redaqtori
rusudan TabukaSvili
mTavari redaqtoris moadgile
ia CiqviniZe
pasuxismgebeli mdivani
redkolegiis wevrebi:
viola furcelaZe, hans rudiger fluki, kulpaS beibitova, silvia boteva,
tania grishameri, qeTevan gabunia, ia –burduli, maria mixailova,
tatiana megreliSvili, alba graciano, alesandra spadafora, giorgi yufaraZe,
rusudan gociriZe.
misamarTi:
saqarTvelo, Tbilisi, 0175, kostavas 77, korpusi VI, sarTuli VIII
tel. : 236 51 76
E-mail. : r. tabukashvili@gmail. com
teqnikuri uzrunvelyofa: karina xaraziSvili
E-mail. : k-kharazishvili@mail. ru scripta.manentmagazine@gmail. com
Jurnalis eleqtronuli versia ganTavsebulia Ria diplomatiis asociaciis vebgverdze:
www. odageorgia.ge
4
Editorial Board:
Maia Chkheidze, Viola Purtseladze, Rusudan Tabukashvili, Ia Chikvinidze, Hans Rudiger Fluck, Kulpash Beibitova, Tania Grieskhammer, Ketevan Gabunia, Ia Burduli, Maria Mikhailova, Silvia Boteva, Tatiana Megrelishvili, Alba Graziano, Alessandra Spadafora, Georgi Kuparadze, Rusudan Gotsiridze.
Adress: Kostava str. 77, 0175, Tbilisi, GeorgiaTel. : (995 32) 236 51 76E-mail: r. tabukashvili@gmail. com
Electronic version: www. odageorgia. ge
Редакционная коллегия:
Майя Чхеидзе, Виола Пурцеладзе, Русудан Табукашвили, Ия Чиквинидзе, Ганс Рудигер Флук, Кульпаш Бейбитова, Таня Грисхаммер, Кетеван Габуния, Ия Бурдули, Мария Михайлова, Сильвия Ботева, Татьяна Мегрелишвили, Альба Грациано, Алессандра Спадафора, Георгий Купарадзе, Русудан Гоциридзе.
Адрес: Ул. Костава 77, 0175, Тбилиси, ГрузияТел. : (995 32) 236 51 76E-mail: r. tabukashvili@gmail. com
Электронная версия: www. odageorgia. ge
5
redaqciisagan
„Scripta manent~ saerTaSoriso recenzirebadi multilingvuri
samecniero Jurnalia, romelic aqveynebs humanitarul da socia
lur mecnierebaTa rogorc tradiciul, ise Tanamedroveobaze
dafuZnebul Teoriul Tu praqtikul naSromebs. amas garda, igi
adgils uTmobs recenziebs, Targmanebsa da sxvadasxva tipis
SemoqmedebiT naSroms.
profesionalTa naSromebis gamoqveynebis garda Jurnali
miznad isaxavs humanitarul da socialur mecnierebaTa po
pularizacias momaval TaobebSi. Jurnalis redkolegia gansa
kuTrebuli interesiTa da yuradRebiT ekideba doqtorantTa da
axalgazrda mecnierTa naSromebs.
Jurnali recenzirebadia, uaryofiTi recenziiT naSromi av
tors ar ubrundeba. Jurnalis samuSao enebia: qarTuli, ru
suli, inglisuri, germanuli, franguli, espanuri da italiuri.
saredaqcio kolegiis wevrebi moRvaweoben saqarTvelos
(Tbilisi), germaniis (boxumi, berlini), ruseTis (moskovi), yaza
xeTis (astana), bulgareTis (sofia) da italiis (tuscia) univer
sitetebSi.
6
sarCevifilologia
ciuri axvlediani, qeTevan gabuniafrangul frazeologiur erTeulTa konceptualuri struqturebis korelacia ................................................................................................................................................................................. 10
ciuri axvlediani, lolita TabuaSviligastronomiuli komponentebis Semcvel frazeologiur erTeulTa lingvisturi analizi (franguli, espanuri da italiuri enebis masalaze) ................................................................... 15
maka balaZeevfemizmebis roli presis diskursSi da maTi klasifikacia ............................................. 21
TinaTin borCxaZeterminologia da misi klasifikaciis mcdeloba ............................................................................ 27
TinaTin borCxaZeterminologiisadmi sistemuri midgoma da misi arsi ................................................................. 31
rusudan gociriZeenebis Seswavlis revoluciuri saSualeba ........................................................................................... 38
marina zoranianiproduqtiuli sufiqsuri sityvawarmoebis swavleba rogorc teqnikuri specialobebis studentebis leqsikuri maragis gamdidrebis wyaro .......................... 44
manana ivaniseliinglisuri enis saxelmZRvaneloebis leqsikis SerCevis principebi ........................... 45
dodo labuCiZemecnierebisa da xelovnebis progresi da eTika ............................................................................... 50
medea svanimsoflios kulturuli suraTis gansazRvreba .................................................................................. 54
nino WrikiSvililaTinuri difTongebi Tanamedrove espanur enaSi ........................................................................ 60
Teona cincaZekalamburis gamoyeneba sagazeTo statiebis saTaurebSi .......................................................... 65
Teona cincaZesityvaTa TamaSis analizi fonetikurmorfologiur doneze ............................................ 70
socialuri mecniereba
7
Contents
Philology
Tsiuri Akhvlediani, Kétévan GabuniaThe Correlation of the Conceptual Structures of French Phraseological Units ..........................................14
Tsiuri Akhvlediani, Lolita TabuashviliThe Linguistic Analysis of the Phraseological Units Containing Gastronomical Components(on the material of French, Spanish and Italian Languages) .......................................................................20 Maka BaladzeThe Role of Euphemisms in Press Discourse and Their Classification .......................................................26
Tinatin BorchkhadzeTerminology and the Attempt of Its Classification ......................................................................................30
Tinatin BorchkhadzeSystem Approach to Terminology and its Essence ......................................................................................35
Rusudan GotsiridzeRevolutionizing the Ways of Language Learning ........................................................................................36
Marina ZoranyanTeaching Productive Word-Building on the Basis of Suffixation as a Means of Enriching Vocabulary of Students Majoring in Technical Areas .........................................................................................................43
Manana IvaniseliPrinciples English Textbooks and its Vocabulary Selection ........................................................................49
Dodo LabuchidzeThe Progress and Ethics of Science and Art ................................................................................................53
Medea SvaniThe Definition of the World Cultural Picture .............................................................................................59
Nino ChrikishviliLatin diphthongs in Modern Spanish Language ..........................................................................................64
Teona TsintsadzeThe Use of Pun in Newspaper Headlines ....................................................................................................69
Teona TsintsadzeThe Analysis of Word Play at Phonological and Morphological Levels .....................................................73
Social Sciences
Faya Shulenbayeva, Kamila Akim, Elmira JaldybayevaInter-Ethnic Balance Problems in Mass Media and Socio-Economic Levels of the Welfare in Society .....76
8
Содержание Филология
Ахвледиани Циури, Габуния КетеванКорреляция концептуальных структур французских фразеологизмов ................................................ 14
Ахвледиани Циури, Табуашвили ЛолитаЛингвистический анализ фразеологических единиц с гастрономическими компонентами(французский, испанский, итальянский языки) ...................................................................................... 20
Баладзе МакаРоль эвфемизмов в дискурсе прессы и их классификация .................................................................... 26
Борчхадзе ТинатинТерминология и попытки ее классификации .......................................................................................... 30
Борчхадзе ТинатинСистемный подход к терминологии и суть этого подхода ..................................................................... 35
Гоциридзе РусуданРеволюционные методы изучения языка ................................................................................................. 39
Зоранян МаринаОбучение продуктивному суффиксальному словообразованию как средству обогащения лексического запаса студентов технических вузов ............................................ 40
Иванисели МананаПринципы выбора лексики учебников английского языка .................................................................... 49
Лабучидзе ДодоПрогресс и этика науки и исскуства......................................................................................................... 53
Свани МедеяОпределение культурной картины мира .................................................................................................. 59
Чрикишвили НиноЛатинские дифтонги в современном испанском языке .......................................................................... 64
Цинцадзе ТеонаИспользование каламбура в газетных заголовках .................................................................................. 69
Цинцадзе Теона МерабовнаАнализ игры слов на фонетическом и морфологическом уровнях .......................................................... 73
Социальные науки
Камила Аким, Ф. Шуленбаева, ЭльмираПроблемы межэтнического баланса в СМИ и социально-экономический уровень благосостояния общества .......................................................................................................................... 80
10
frangul frazeologiur erTeulTa
konceptualuri struqturebis korelacia
ciuri axvlediani
Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
WavWavaZis gamz. #36, 0179, Tbilisi,
saqarTvelo
tel. 599 508 607
E-mail: [email protected]
qeTevan gabunia
Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
WavWavaZis gamz. 36. 0179, Tbilisi,
saqarTvelo
tel.L 599 201 099
E-mail: [email protected]
reziumekonceptualuri informaciis struq
turireba, erTi da imave kulturis
konceptTa Sepirispirebis gziT warmo
adgens yvelaze efeqtur saSualebas im
mniSvnelovani kulturuli informaciis
gamosavlenad, romelic ama Tu im kon
ceptiT ukavSirdeba enis matarebelTa
cnobierebas. am Teoriuli debulebis
sailustraciod ganvixilavT koncep
tebs “siyvaruli” da “siZulvili”, rom
lebic warmoadgenen binarul opozici
as da mniSvnelovani arian sxvadasxva
lingvokulturaTa warmomadgenlebisa
Tvis.
frazeologiur erTeulTa koncep
tualuri struqturebis korelaciebi,
romlebic warmoadgenen «siyvarulisa»
da «siZulvilis» konceptebs, mJRavnde
bian Semdegi parametrebiT: konceptua
lur niSanTa igiveobiT, struqturul
semantikuri da metaforuli modelebis
erTianobiT, rac mowmobs maTi velebis
gadakveTas.
sakvanZo sityvebi: frazeologiuri erTeuli, frazeose
mantikuri veli, koncepti, informaciis
struqturireba.
Sesavalikognitiuri lingvistikis warmomad
genelTa TvalsazrisiT yoveli ena
ekvivalenturia konceptTa gansazRvru
li sistemisa, romlis saSualebiTac mo
cemuli enis matareblebi garemomcveli
samyarosagan miRebul informaciaTa na
kads aRiqvamen, awarmoeben mis struq
turalizacias, klasifikaciasa da inter
pretirebas. Kkoncepti aris is termini,
romelic emsaxureba Cveni cnobierebisa
da im informaciuli struqturis men
taluri an fsiqikuri resursebis axs
nas, romelic asaxavs adamianis codnasa
da gamocdilebas; igi aris mexsierebis,
mentaluri leqsikonis, konceptualuri
sistemisa da azrovnebis enis, adamianis
fsiqikaSi asaxuli samyaros mTeli su
raTis Sinaarsobrivi erTeuli.
ZiriTadi nawilikonceptualuri raobani – “siyvaruli”
da “siZulvili” – universalurni arian,
radgan isini warmoadgenen yvela indi
vidis maxasiaTeblebs, ganurCevlad maTi
nacionalurkulturuli kuTvnilebisa,
magram aRsaniSnavia, rom maTi verbal
izacia sxvadasxvagvarad xorcieldeba
11
gansazRvrul kulturulenobriv soci
umebSi.
“siyvaruli” da “siZulvili”, tradici
ulad, polarulad dapirispirebul kon
ceptTa korelacias warmoadgens. maTi
saerTo maxasiaTebelia mimarTuleba
obieqtisadmi, arsebiTi gansxvaveba ki
isaa, rom isini gamsWvalulia urTierT
sawinaaRmdego azrebiTa da sxvadasxva
miznebiT; siZulvilisas aRsaniSnavia
obieqtisadmi swrafva – borotebiT, si
yvarulisas ki – sikeTiT.
“siyvarulisa” da “siZulvilis” ambi
valenturi urTierToba eqspliciturad
aisaxeba enaSi. radgan adamianis Semec
nebiTi moRvaweobis Sedegebi, pirvel
rigSi, leqsikonSia asaxuli, amitom
saanalizo konceptebis kognitiuri se
mantikis gamosavlenad ganmartebiTi le
qsikoni gamoviyeneT; mxedvelobaSi mi
viReT ra leqsemaTa amour «disposition à vouloir du bien» (siyvaruli “sikeTis sur
vilis mdgomareoba”) da haine «sentiment violent qui pousse à vouloir du mal» (siZulvili
“borotebis survilis Zlieri grZnoba”)
– mniSvnelobis aspeqtTa Tavisebureba
ni, maTi siRrme da droSi xangrZlioba,
SevecadeT gamogvevlina am konceptTa
definiciebis asaxva meoradi nominaciis,
anu frazeologiur erTeulebSi.
frangul enaSi, konceptebi “siyvar
uli” da “siZulvili” warmodgenilia
farTo frazeosemantikuri velebiT. am
frazeologiur erTeulebs, romlebic
antonomiurni arian TavianTi arsiT,
aqvT msgavsi semantikuri niSnebi; eno
briv erTeulTa amgvari gamovlena aix
sneba konceptualur planSi maTi Tana
fardobiT. Ffrazeosemantikur velTa
struqturirebisa da maTi semantikis
Seswavlisas, gamovlinda frazeologi
uri erTeulebi, romlebic erTdrou
lad moicaven orive polarul mniSvn
elobas – “siyvarulsac” da “siZulvil
sac”. amgvarad, daSvebulia opoziciur
konceptTa “Tanaarseboba” erTi enobri
vi erTeulis farglebSi: faire loucher qn (sasaub.) – ‘vinmes moswonde’, ‘gaanawyeno,
gaaRiziano vinme’; avoir une histoire avec qn ‘vinmesTan waCxubeba (sasaub.)’, ‘xanmokle
sasiyvarulo kavSiri vinmesTan (sasaub.)’;
soigner qn aux petits oignons ‘nazad mzrunv
eloba vinmeze’, ‘abuCad agdeba, uxeSi mo
qceva vinmes mimarT (iron.)’.
“siyvarulisa” da “siZulvilis” Sem
cveli frazeologiuri erTeulebis
analizma gamoavlina maTi saerTo gad
amkveTi sferoebis konceptualuri niS
nebi: 1. xangrZlivobis niSani, 2. Ffazo
briobis niSani, 3. Ppasiurobis niSani, 4.
intensiurobis niSani.
xangrZlivoba, anu urTierTobaTa
droSi ganfeniloba aisaxeba meoradi
nominaciis erTeulebSic; mag., porter qn dans son coeur ‘sakuTari guliT tareba,
nazi grZnobebis qona vinmes mimarT’ –
zmna porter-s wyalobiT, romelic xels
uwyobs am frazeologizmis mniSvnelo
bis droiT lokalizebas, frazeologi
uri erTeuli Seicavs semas “am mdgo
mareobaSi yofna garkveuli drois gan
mavlobaSi”.
siyvarulisa da siZulvilis grZno
bebi SeiZleba gadavides erTi stadi
idan meoreSi, anu isini xasiaTdebian
fazobriobis niSniT: amoureux comme un moineau ‘meryevi, beRurasaviT Tavqariani’
– Seicavs “meryeobis, aramudmivobis, qa
rafSutobis” semas; es niSani miuTiTebs,
rom siyvarulis grZnobis gamovle
na erTjeradi ki ar aris, aramed mra
valjeradia, drois gansazRvrul mon
akveTebSi, mraval fazaSi.
pasiurobis niSani, romelic niSan
doblivia mdgomareobis kategoriebisaT
vis, gamoixateba imiT, rom siyvarulisa
12
da siZulvilis mdgomareobis an urTi
erTobis subieqti, moqmedebis subieqti
sagan gansxvavebiT, pasiuria: avoir un faible pour qn ‘sisustis gancda, ltolva vinme
sadmi, mowyale TvaliT yureba, vinmesad
mi upiratesobis miniWeba’ – siyvarulis
es urTierToba warmodgenilia rogorc
TavisTavad arsebuli da subieqtisagan
arafris momTxovni; Ees urTierToba pa
siuria da arakontrolirebadi.
siyvaruli da siZulvili, romelsac
ganicdis subieqti obeqtis mimarT, xas
iaTdeba Zlieri emociuri daZabulobiT.
Ees urTierToba warmodgenilia niS
niT – intensivoba, romelic axasiaTebs
enobriv erTeulebs. aRsaniSnavia, rom
siyvarulisa da siZulvilis gamomsa
xvel frazeologiur erTeulebs, aqvT
semaintensifikatorebi, romlebic, Tavis
mxriv, xels uwyoben am urTierTobaTa
xarisxis gamovlenas. intensifikato
ri asrulebs gansakuTrebul funqcias
– miuTiTebs grZnobis gamovlenis si
Zlieres; SevadaroT korelaciebi: avoir la haine — avoir qn dans le blair (sasaub.) ‘vinmes mimarT siZulvilis qona’ – ‘vinmes ver
atana’; être en amour — аimer comme un fou ‘vinmes Seyvareba’ – ‘sigiJemde Seyvareba’; am wyvilad frazeologizmTa marjve
na wevrebi markirebulni arian niSniT
«grZnobis gamovlenis maRali xarisxi».
SevadaroT frazeologiuri erTeulebi:
vouloir du mal à qn ‘boroti survili vinmes
mimarT’, ‘vinmeze gabrazeba’ da vouloir mal de mort à qn ‘sikvdiliviT SeZuleba vinme
si’; es frazeologizmebi warmoadgenen
sino nimebs, aqvT ra saerTo arqisema
«urTi erToba» da integralur sema –
“siZulvi li”, magram frazeologiuri
erTeuli vouloir mal de mort à qn (‘sikvdili
viT SeZuleba vinmesi’) warmogvidgens
siZulvilis Zalian maRal xarisxs,
semaintensifikatoris (komponenti mort
“sikvdili”) saSualebiT. siyvaruli
sa da siZulvilis grZnobebi xasiaT
deba Zlieri emociuri daZabulobiT.
Ffrazeologiur erTeulSi cracher son venin (cracher [an jeter] (tout) son venin) ‘boRmis nTxeva’ - iseT komponentTa arsebobiT,
rogoricaa cracher ‘nTxeva’, venin ‘Sxami, brazi, boRma’, tout ‘mTeli’, aqtualiz
debian semaintensifikatorebi, romle
bic xels uwyoben siZulvilis intensi
urobis xarisxis gamoxatvas, romelsac
Tan axlavs miukerZoebeli gamonaTqvami
arakeTilganwyobis obieqtis mimarT.
intensiurobis gamoxatvis saSualebas
warmoadgens tavtologiac; Sdr. aimer ‘siyvaruli’ da aimer d’amour ‘gatacebiT
siyvaruli’ (frazeologiur erTeulSi
aqcentia grZnobis xasiaTsa da intensi
urobaze).
“siyvarulisa” da “siZulvilis” Sem
cveli frazeologiuri erTeulebis
modelTa struqturulsemantikurma
analizma gviCvena, rom miuxedavad maTi
polarulobisa, es urTierTobebi flo
ben interpretaciis erTsa da imave sa
Sualebebs. Gganxilul frazeologiur
erTeulTa umetesoba (82%) obieqturi
frazeologiuri erTeulia (anu gamo
xatavs subieqtis qmedebas, mimarTuls
obieqtisaken). siyvarulisa da siZul
vilis grZnobaTa reprezentaciisaTvis,
franguli frazeologia iyenebs struq
turulsemantikur modelebs “subieqtis
gadasvla erTi mdgomareobidan meore
Si” (mag., tomber amoureux ‘Seyvareba’; pren-dre en haine ‘SeZuleba’) da “subieqti zemo
qmedebs obieqtze” (mag., donner le mal de mer à qn ‘SeZuleba, Tavis mobezreba’; tourner la tête à qn ‘vinmes moxibvla, Tavis Seyva
reba’).
masalis semantikuri analizis Sede
gad gamovlinda, rom “siyvarulisa” da
“siZulvilis” urTierTobebis Semcveli
13
frazeologizmebi formirdebian meta
foruli gadaazrebis an metonimuri
gadatanis gziT; ufro metad produq
tiulia metaforuli modelebi. Mmeta
foruli gadaazreba dakavSirebulia
msgavsebis mixedviT mniSvnelobis ga
datanasTan: 1. mdgomareobis: être bique (sasaub.) ‘gaRizianeba, nervebze moqmedeba’,
amoureux comme un moineau ‘meryevi, beRu
rasaviT Tavqariani’; 2. Qqcevis: s’accorder comme chien et chat ‘kata da ZaRliviT cxo
vreba’, recevoir qn comme un chien dans un jeu de quilles (sasaub.) ‘vinmes cudad miReba,
mtrulad daxvedra’.
masalis analizma aCvena, rom “siyvar
ulisa” da “siZulvilis” opoziciur
urTierTobaTa gamosaxatavad gamoiyene
ba erTi da igive xatovaneba. mag., cecx
lis xati arsebobs siyvarulisa da si
Zulvilis gamomxatvel frazeologiur
erTeulebSi: chaud comme braise (sasaub.) ‘mgznebared Seyvarebuli’; recevoir un coup de soleil (sasaub.) ‘Seyvareba’; tout feu tout flamme ‘vnebis cecxli, siyvarulis ali’;
avouer (déclarer) sa flamme ‘siyvarulis axs
na’; être en feu ‘siyvarulis cecxliT aRg
znebuli’; avoir le feu dans la peau ‘siyvarulis cecxliT iwvis’; descendre en flammes (sasaub.) ‘samagieros mizRva, angariSis
gasworeba’; se faire la guerre à feu et à sang (sasaub.) ‘sisxlismRvreli omis gamocxa�‘sisxlismRvreli omis gamocxa�sisxlismRvreli omis gamocxa omis gamocxaomis gamocxa gamocxagamocxa
deba’.
frazeologiur erTeulebSi, avad
myofobis, cudi fizikuri an fsiqikuri
mdgomareobis xatovan safuZvelzea war
modgenili siyvarulisa da siZulvilis
urTierTobaTa sfero: avoir en grippe ‘aT
valwuneba’; faire une grippe ‘vinmeze gaja
vreba, javri sWirs vinmesi’; faire mal au ventre à qn ‘zizRis grZnoba’; répandre du ven-in contre qn ‘vinmeze augis Tqma, lanZRva’;
ficher des varices à qn (sasaub.) ‘vinmesaTvis
Tavis mobezreba’; donner [filer] de l’eczéma à
qn (sasaub.) ‘zizRis gamowveva’; donner la colique à qn ‘SiSis gamowveva, Tavzaris da
cema vinmesaTvis’; avoir les foies chauds pour qn (sasaub.) ‘Zlierad Seyvareba vinmesi’;
prendre en affection ‘vinmes Seyvareba’; donner le tournis à qn (sasaub.) ‘vinmesTvis Tavbrus
daxveva, gabrueba’; aimer jusqu’à la fièvre cé-rébrale ‘gagiJebiT Seyvareba’; avoir un faible pour ‘mowyale TvaliT yureba, upirateso
bis miniWeba’; être la coqueluche de qn (sasaub.) ‘gamorCeulad yofna’; avoir une toquade pour qn (sasaub.) ‘sisuste vinmes mimarT, Sey
vareba’.
daskvnafrazeologiur erTeulTa koncep
tualuri struqturebis korelaciebi,
romlebic warmoadgenen '`siyvarulisa~
da `siZulvilis~ konceptebs, mJRavnde
bian Semdegi parametrebiT: konceptua
lur niSanTa igiveobiT, struqturul
semantikuri da metaforuli modelebis
erTianobiT, rac mowmobs maTi velebis
gadakveTas; es konceptebi (`siyvaruli~
da `siZulvili~) ambivalenturni arian,
aqvT msgavsi enobrivi realizaciebi da
amJRavneben TavianT funqcionalur sfe
roTa urTierTkveTas, aseve erTi seman
tikuri blokisadmi kuTvnilebas, ro
melsac ewodeba «grZnobebi».
literatura
1. Cherbonneau J. A. (2005): Éléments de la phraséologie française. Paris
2. Le Petit Robert (2009): Dictionnaire alphabé-tique et analogique de la langue française. Paris
3. Rey Isabel Gonzalez (2002): La phraséologie du français. Paris.
14
The Correlation of the Conceptual Structures of French Phraseological
Units
Tsiuri AkhvledianiTbilisi State UniversityHumanitarian science faculty36, Chavchavadze ave., 0179, Tbilisi, GeorgiaTel.:599 508 607E-mail: [email protected]
Kétévan GabuniaTbilisi State UniversityHumanitarian science faculty36, Chavchavadze ave., 0179, Tbilisi, Georgia Tel.: 599 201 099 E-mail: [email protected]
AbstractStructuring the conceptual information by the
help of the concepts of the same culture is the most efficient means for the manifestation of significant cultural information, which is connected to the con-con-sciousness of the native speakers by this or that con- of the native speakers by this or that con-native speakers by this or that con-cept. In order to illustrate this theoretical tenet we discuss the concepts “Love” and “Hatred”, which are binary oppositions, significant for the represen-tatives of different linguistic cultures. The correla-tions of the conceptual structures of phraseological units, representing the concepts of “Love” and “Ha-tred”, are manifested by the following parameters: the sameness of conceptual signs and the unity of structural-semantic and metaphoric models, serving as a proof of the intersection of their fields.
Keywords: phraseological unit, phraseo-semantic field, con-
cept, structuring the information.
Корреляция концептуальных структур французских
фразеологизмов
Ахвледиани Циури АлександровнаТбилисский государственный университетФакультет гуманитарных наукПр. И. Чавчавадзе №36, 0179, Тбилиси, ГрузияТел.: 599 508 607E-mail: [email protected]
Габуния Кетеван УчаевнаТбилисский Государственный Университет Факулътет гуманитарных наукПр.Чавчавадзе №36, 0179, Тбилиси, Грузия Tel.: 599 201 099E-mail: [email protected]
РезюмеСтруктурирование концептуальной инфор-
мации путем сопоставления концептов той же культуры представляет собой наиболее эффек-тивный способ выявления культурно-значимой информации, сопряженной с тем или иным кон-цептом в сознании носителей языка. Для иллю-страции этого теоретического положения рас-смотрим концепты «Любовь» и «Ненависть», представляющие собой бинарную оппозицию и являющиеся культурно-значимыми для предста-вителей различных лингвокультур. Корреляции концептуальных структур фразеологических единиц, репрезентирующих концепты «Любовь» и «Ненависть» выявляются по следующим пара-метрам: тождественность концептуальных при-знаков, общность структурно-семантических и метафорических моделей, что свидетельствует о пересечении данных полей.
Ключевые слова: фразеологическая единица, фразеосемантиче-
ское поле, концепт, cтруктурирование информа-ции.
15
gastronomiuli komponentebis Semcvel frazeologiur erTeulTa lingvisturi analizi
(franguli, espanuri da italiuri enebis masalaze)
ciuri axvlediani
Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
WavWavaZis gamz. #36, 0179, Tbilisi,
saqarTvelo
tel. 599 508 607
E-mail: [email protected]
lolita TabuaSvili
Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti WavWavaZis gamz. #36, 0179, Tbilisi,
saqarTvelo
tel: 599 468 184E-mail: [email protected]
reziume«gastronomiuli komponentis» Sem
cvel frazeologizmebSi, yvelaze me
tad aqtiuria kvebis im produqtTa da
kerZTa saxelwodebebi, romlebic mudam
warmoadgendnen da amJamadac warmoadge
nen mocemuli naciis kvebis safuZvels.
Aanalizma gviCvena, rom dasavleTro
manuli sami enis (franguli, espanuri,
italiuri) Cven mier Seswavlil frazeo
logiur erTeulebSi, aseT produqtebs
warmoadgenen puri, yveli da Rvino.
sakvanZo sityvebi: frazeologiuri erTeuli, gastrono
miuli komponenti, metaforuli modele
bi, enobrivi suraTis xedvaaRqma.
Sesavalifrazeologiur erTeulTa da maT
calkeul komponentTa mniSvnelobebis
Sepirispirebis safuZvelze mJRavndeba
frazeologiuri xatovanebis formire
bis ZiriTadi metaforuli modelebi,
rac mianiSnebs sxvadasxva erovnebis
xalxTa msgavs da gansxvavebul xedvas
gare samyaros realobis mimarT. bune
brivia, rom nebismieri eris cxovrebis
yaida aisaxeba mis samzareulozec; Ti
Toeuli naciis cxovrebis bunebrivi, so
cialuri da ekonomikuri pirobebi aseve
moqmedebs imaze, Tu riT ikvebebian ada
mianebi.
frazeologiur velSi «sakvebi» ga
moiyofa ori qvejgufi:
1. frazeologizmebi, romelTa Se
madgenlobaSi Sedis kvebis raime pro
duqtis saxelwodeba da aRniSnavs sakve
bis raRac Tvisebriobas;
2. frazeologizmebi, romlebic
aseve Seicaven raime sakvebi produqtis
saxelwodebas, magram ar gamoxataven
gastronomiasTan da kvebasTan dakav
Sirebul araviTar cnebas; amgvari fra
zeologizmebis mniSvneloba eyrdnoba
im cnebebs, romlebic asaxaven produq
tis ama Tu im Tvisebas da gamoiyene
bian metaforulad, xSirad aRniSnaven
ra iseT rames, rac dakavSirebulia ada
mianTan. Uumetes SemTxvevaSi, aseTi fra
zeologiuri erTeulebi iqmnebian meta
forizaciis Sedegad, anu erTi sagnis an
movlenis dasaxelebis gadataniT sxvaze,
maTi msgavsebis safuZvelze.
ZiriTadi nawilinacionaluri samzareulo da gastro
nomia gamudmebiT ganicdis evolucias
16
soflis meurneobisa da bazris ganvi
Tarebis Sesabamisad, rac Tavis asaxvas
hpovebs enis leqsikasa da frazeolo
giaSi, Tavis mxriv, asaxavs nacionaluri
mentalitetis Taviseburebebs da maTSi
momxdar cvlilebebs. koleqtiuri mex
siereba da nacionaluri frazeologia
iTvisebs da inarCunebs sociokultu
rul cnebebsa da asociaciebs, dakav
Sirebuls nacionaluri samzareulos im
kerZebisa da produqtebis saxelwodebe
bTan, romlebic formirebulia sauku
neebis manZilze.
«gastronomiuli komponentis» Se
mcvel frazeologizmebSi yvelaze me
tad aqtiuria Cven mier Seswavlili
frazeologiuri erTeulebi, romelTa
SemadgenlobaSi Sedian puri, yveli da
Rvino.
espanur enaSi uxvadaa andazebi da
frazeologiuri erTeulebi, romlebSic
erTdroulad gvxvdeba puri, Rvino da
yveli, rac aSkarad adasturebs, rom
marTlac es sami produqti warmoadgens
am kulturis matarebeli erisaTvis
damaxasiaTebeli kvebis ZiriTad, bazi
sur produqtebs: El pan con ojos, el queso sin ojos, y el vino que salte a los ojos (sityvasityviT: «puri TvalebiT, yveli uTvalebod,
Rvino ki, romelic urtyams TvalebSi»); Con queso, pan y vino, se anda mejor el camino (sityvasityviT: «yveliT, puriT da Rvi
noTi ukeT ganvli gzas»).
Cven mier Seswavlili 324 frazeolo
giuri erTeulidan, komponentis «puri»
Semcvelia: espanurSi – 90 frazeolo
giuri erTeuli, frangulSi – 86 erTeu
li da italiurSi – 148 erTeuli.
komponentis «puri» Semcveli yvela
ze meti frazeologizmi italiur ena
Sia, rac miuTiTebs, rom italiaSi
puri ufro metad uyvarT, vidre da
narCen or qveyanaSi (safrangeTsa da
espaneTSi): Amare piú del pane (sityvasityviT: «giyvardes purze metad») – ‘qvey
nad yvelaze metad giyvardes’; Essere me-glio che il (an del) pane (sityvasityviT: «iyo
purze ukeTesi») – ‘iyo ukeTilesi sulis
adamiani’; La buona compagnia è mezzo pane (sityvasityviT: «kargi kampania TiTqmis
puria») – ‘karg kampaniaSi puric ki aRar
ginda’; ital. Buono come il pane – frang. Bon comme le (bon) pain (sityvasityviT:
«gemrieli/kargi rogorc puri») – ‘uke
Tilesi adamiani’. cxadia, rom am fra
zeologizmTa komponentebi (amare, bueno da sxv.) «puris» rogorc sikeTis simbo-
los aqtualizebas axdenen.
espanuri frazeologizmi Tan buen pan hacen aquí como en Francia (sityvasityviT: «aq acxoben iseTive gemriel purs
rogorc safrangeTSi») – ‘Cven sxvebze
naklebi ara varT’, ‘Cvenc cota ram ga
gvegeba’, ‘sxvas ar CamouvardebiT’; es
frazeologizmi Seicavs informacias
imis Sesaxeb, rom espaneTSi cnobilia
safrangeTSi ra gemriel purs acxoben,
imdenad gemriels, rom espanelebi cdi
loben Seedaron maT; anu es frazeolo
giuri erTeuli asaxavs realobis aRqmas
espanur enobriv samyaroSi.
frazeologiur erTeulebSi kompo
nentiT «puri» aqtualizdeba sxvadasxva
semebi: frang. mettre qn au pain et à l’eau (sityvasityviT: «vinmes dasma pursa da
wyalze») – ‘aSimSilo vinme’ (aq «puri»
da «wyali» siRaribis, kvebis simwiris
simboloa); espanurSi igive mniSvnelo
bis frazeologiuri erTeuli kvebis
sxva produqtis saxelwodebas Seicavs:
a pan y cebolla (sityvasityviT: «pursa da
xaxvze») – ‘siRaribeSi yofna’.
es frazeologiuri erTeulebi im pe
riods asaxaven, rodesac “puri” (“wya
17
li” an “xaxvi”) gamoiyeneba dasasjelad,
an gamoiyeneba religiuri tradiciebis
TvalsazrisiT im SemTxvevaSi, rode
sac saWiroa adamianma moaklos sakuTar
Tavs siamovnebani sulis gansawmendad.
komponenti «puri» aqtualizir
deba sxva mniSvnelobebiTac: esp. ven-der una cosa como pan caliente (sityvasityviT:
«gayido raime rogorc cxeli puri»)
– ‘swrafad, jafis gareSe gaasaRo (sa
qoneli), ormagad gasaReba’; am frazeo
logizmis safuZvelia «cxeli puri»,
romelic praqtikulad yvelas mowons
surnelisa da gemos gamo da logiku
ria, rom aseTi puri SeiZleba swrafad
gaiyidos, radgan igi gemrielia. Eesp.
Coger pan grande (sityvasityviT: «didi
puris aReba») – ‘msuye lukmis wagleja’;
aq “puri” mopovebis maCvenebelia. Eesp.
сomer el negro pan de la emigración (sityvasityviT: «Savi puris Wama emigraciaSi») –
‘ucxo mxareSi (ucxo qveyanaSi) cxovre
ba’; es frazeologizmi, cxadia, gaCnda
qveynis politikur an ekonomikur mdgo
mareobasTan dakavSirebiT; aq pan (puri) siRaribis simboloa, romelic Zlierde
ba epiTetiT negro (Savi). esp. frazeo
logizmi A pan y cuchillo; a pan y manteles (sityvasityviT: “pursa da danaze; pursa
da sufraze”) – ‘kmayofaze yofna’, aseve
franguli Avoir le pain et le couteau (sityvasityviT: «purisa da danis qona») – ‘yove
live aucileblis floba’, gviCvenebs,
rom “puri” mopovebis simbolocaa.
zogierTi frazeologiuri erTeu
li komponentiT “puri”, religiuri
aso ciaciebiT, sruliad emTxveva Cvens
sakvlev masalas samive enaSi da aseve
qristian xalxTa sxva enebSic: frang.
le pain quotidien, esp. el pan de cada día, ital. pane quotidiano, qarT. puri arsobi
sa; frang. gagner son pain, esp. Ganarse el pan,
ital. Guadagnarsi il pane, qarT. saarsebo
puris mopoveba. Cven mier Seswavlili 129 frazeolo
giuri erTeulidan, komponentiT «Rvino»,
frangulSi gvxvdeba 39 frazeologizmi,
espanurSi _ 23 frazeologizmi da ita
liurSi – 67 frazeologizmi.
rogorc puris SemTxvevaSi aRiniS
na, aseve Rvinis Semcvel frazeolo
giur erTeulTa yvelaze meti raode
noba italiur enaSi gvxvdeba. Rvino
(frang. vin, esp. vino, ital. vino) – franguli, espanuri da italiuri kulina
riuli receptebis aucilebeli elemen
tia. Rvinis gamoyenebis tradicia dae
do safuZvlad mraval frazeologiur
erTeuls, romlebSic komponenti Rvino
sxvadasxvagvarad aqtualizirdeba. zo
gierTi maTgani exeba Rvinis siyvaruls:
frang. Etre sur le vin («Rvinoze damokidebuleba, yofna»), esp. Darse al vino («Rvinis Zlier Seyvareba, smis siyvaruli»),
ital. Essere molle di vino («sisuste Rvinis smis mimarT») – ‘Seqeifianeba, zarxoSad
yofna’.
Rvinoze wylis damatebiT Rvinis xa
risxis gafuWebas exeba frazeologiuri
erTeulebi: frang. Mettre de l’eau dans son vin (“RvinoSi wylis Camateba”), esp.
aguar uno el vino («wyliT Rvinis gazaveba»),
esp. Pregonar vino y vender vinagre (“aqo Rvino da gayido Zmari”) – ‘tkbili sityviT mo
tyueba’; esp. Bautizar el vino (“Rvinis monaTvla”), ital. Allungare (an battezzare) il vino («Rvinis gazaveba (monaTvla)»). bolo
ori frazeologizmi ukavSirdeba reli
giur tradicias – wyliT gazavebuli
Rvinis gamoyenebas monaTvlisas.
ital. Mettere dell’acqua nel proprio (an nel suo) vino («wylis Camateba RvinoSi») –
‘zomieri gaxado sakuTari moTxovnebi’;
esp. Echar uno agua en el vino («wylis Camateba
18
RvinoSi») – ‘qcevis Serbileba,zomiereba’.
rogorc analizma aCvena, koncepti
Rvino samive enis frazeologizmebSi
aisaxeba sityvis pirdapiri mniSvnelobi
Tac (roca saqme exeba Rvinis moxmarebis
Sedegebs) da metaforuladac.
rogorc puri, aseve yvelic kvebis
erTerTi ZiriTadi produqtia Cven mier
motanili enebis qveynebSi. cnobilia,
rom msoflioSi yvelaze meti saxeobis
yveli iwarmoeba safrangeTsa da ita
liaSi, daaxloebiT 400mde saxeoba Ti
Toeul qveyanaSi. franguli andaza autant de fromages que de jours de l’année («yvelis im
deni saxeobaa, ramdeni dRecaa weliwad
Si») amis dasturia. bunebrivia, rom am
produqtis saxelwodebiT mravali fra
zeologiuri erTeulia Seqmnili.
Cven mier Seswavlili konceptis yve-
li Semcveli 55 frazeologizmidan yve
laze didi raodenoba espanur enaSi aR
moCnda: frangulSi – 6, espanurSi – 26
da italiurSi – 23.
zogierTi frazeologiuri erTeuli
SeuRlebulad warmogvidgens pursa da
yvels. Mmag. ital. Essere (come) pane e ca-cio con qd (“iyo vinmesTan rogorc puri
da yveli”) – ‘Sexmatkbilebulad cxo
vreba vinmesTan erTad’. Yyveli, rogorc
ingredienti, gansakuTrebiT farTod
gamoiyeneba italiur samzareuloSi. igi
erTerTi ZiriTadi ingredientia picis,
lazaniasi da xSirad axlavs makaronis
kerZebs an sakazmis saxiT, an sousebis
ingredientis saxiT. am kerZebTan yvelis
kargad Sexameba asaxulia frazeolo
giur erTeulebSi: ital. Come il formag-gio sui maccheroni (an sulla minestra) (“rogorc yveli makaronSi (an wvnianSi)») – ‘ise
kargad, meti rom aRar SeiZleba’; Altro cacio bisogna a tal lasagna («aseT lazanias
sxva yveli sWirdeba») – ‘udroo dros
mosuli adamiani’ . komponentis yveli Semcvel frazeo
logiur erTeulTa frazeologiuri
mniSvneloba asaxavs am gastronomiuli
komponentis sxvadasxva Tvisebas: a). yve-
lis surnels: esp. Oler uno el queso («yvelis daynosva») – ‘satyuaras daynosva
(alRos arTmeva)’; SesamCnevia, rom es
frazeologiuri erTeuli negatiuri
konotaciiTaa, rac logikuria, radgan
yvelis suni SeiZleba arasasiamovnoc
iyos. b). Yyvelis gemos: esp. Uvas con que-so saben a beso (“yurZens, yvelTan erTad,
kocnis gemo aqvs”), aq saubaria kerZze
uvas con queso (yurZeni yveliT), romelic
Zalian moswonT adamianebs; safuZvelia
yvelis sasiamovno gemo. Ffrangul ena
Sic arsebobs frazeologiuri erTeuli,
romlis safuZvelsac warmoadgens yve-
lis gemo, magram uaryofiTi konotaci
iT: Manger du fromage (“yvelis Wama”) – ‘uk
mayofilod yofna’. Aaseve italiurSic
aris frazeologiuri erTeuli Mangi-are cacio (“yvelis Wama”) – ‘motyueba’.
yveli (queso, fromage, cacio/formaggio) mniSvnelovani da Zvirfasi produqtia,
radgan mosaxerxebelia misi gadatanac
da xangrZlivad Senaxvac, aseve sasarge
blocaa – igi Seicavs cximebs, cilebs,
kalciumsa da fosfors.
frang. Faire de qch un fromage («raimesagan yvelis gakeTeba») – ‘didi mniSvnelo
bis miniWeba’.
sayovelTaod cnobili informa
cia, rom yveli moswonT Tagvebs da
igi maTTvis satyuaraa, aseve poulobs
asaxvas Cveni Sesaswavli enebis fra
zeologiur fondSi: frang. Mettre du fro-mage dans la piège (“xafangSi yvelis mo
Tavseba”) – ‘xafangis dageba, satyuaraTi
19
daWera’, esp. Gustar como el queso a los ra-tones (“ise moswons, rogorc Tagvebs yve
li”) – “Zalian mowoneba, siamtkbiloba’,
ital. Stare (an vivere) come un topo in una forma di cacio (an formaggio) (“yofna rogorc Tag
vi yvelis formaSi”) – ‘’Tavi igrZno ro
gorc Tevzma wyalSi, isrialo rogorc
yvelma karaqSi’.
arsebobs frazeologiuri eTeule
bi, mniSvnelobiT “motyueba”. warsulSi
gamoiyeneboda espanuri frazeologizmi
Armarla con queso (“yveliT momarageba”) –
‘vinmes motyueba, gabriyveba, gapapampu
laveba’. am frazeologizmis gviani vari
antia Dársela con queso (“vinmesTvis raimes
micema yvelTan erTad”) – ‘vinmes motyue
ba sakuTari miznebis misaRwevad’. Aam
frazeologizmis axsnis meore versiiT,
Rvinis gamyidvelebi Rvinis inspeqtorebs,
mudmiv klientebsa da sxva regionebidan
mosul myidvelebs umaspinZldebodnen
Zalian cxare yveliT, romelsac inax
avdnen zeiTunis zeTSi. Yyvelis mZime
aromati ar aZlevda saSualebas adami
anebs, rom SeefasebinaT mepatronis mier
SeTavazebuli Rvino, amitomac ver xvde
bodnen Rvinis avkargianobas da amgvarad
rCebodnen motyuebulni. Aase warmoiSva
italiuri frazeologizmi Mangiare cacio (“yvelis Wama”) – ‘motyueba’.
komponentis yveli Semcvel frazeo
logizmTa safuZvlad aqtualizdeba
yvelis garegani saxe: esp. queso helado – ‘nayinis briketi’. Aam tkbileulSi yveli
ar aris, mis SemadgenlobaSia rZe, Saqa
ri da vanili, mas mxolod forma aqvs
yvelisa, rac daedo safuZvlad frazeo
logiur mniSvnelobas. esp. Como un queso de bola (“rogorc holandiuri yveli”) –
‘motitvlebuli rogorc muxli’, radgan
holandiuri yveli gluvi da mrgvalia.
Ffrang. Faire des fromages (“yvelis gakeTe
ba”) – ‘“zarebis” keTeba’ (qvedataniT –
brunvisas da buqnisas) – yvelis formis
msgavsad.
Semdegi frazeologiuri erTeu
lebis safuZvelia yvelis ara si
gluve an simrgvale, aramed simaRle,
anu is, rom yveli ar aris maRa-
li: frang. Haut comme deux sous de fro-mage mou (aseve Haut comme trois pommes) («maRali rogorc rbili yvelis 2 su»),
ital. Alto quanto (an come) un soldo di cacao (“maRali rogorc yvelis soldo (wvri
li fuli)”) – ‘erTi goja, Zalian daba
li’.
daskvnaamgvarad, gastronomiuli komponen
tebis – universaluri produqtebis
(«puri», «Rvino», «yveli») Semcveli fra
zeologiuri erTeulebis Seswavlam, sis
tematizaciam da SedarebiTma analizma
gamoavlina samive enis (franguli, es
panuri, italiuri) msgavseba msoflios
enobrivi suraTis xedvaaRqmaSi, rac
gamoixateba sxvadasxva enis frazeolo
giur erTeulTa komponenturi Semadgen
lobis msgavsebiTac da, xSir SemTxve
vaSi, maTi frazeologiuri mniSvnelobe
bis damTxveviTac.
literatura
1. Ballesio G. B. (2012): Fraseologia Italiana. Roma
2. Pellen René (2001): Phraséologie et phraséo-graphie en espagnol. Paris
3. Rey Isabel Gonzalez (2002): La phraséologie
du français. Paris
20
The Linguistic Analysis of the Phraseological Units Containing
Gastronomical Components(on the material of French, Spanish
and Italian Languages)
Tsiuri AkhvledianiTbilisi State UniversityHumanitarian science faculty36, Chavchavadze ave., 0179, Tbilisi, GeorgiaTel.:599 508 607E-mail: [email protected]
Lolita TabuashviliTbilisi State UniversityHumanitarian science faculty36, Chavchavadze ave., 0179, Tbilisi, GeorgiaTel.: 599 468 184E-mail: [email protected]
AbstractThe names of the products and dishes represen-
ting the nutrition basis of a certain nation are most active in the phraseological units containing gastro-nomical components. The analysis showed that in the phraseological units of three West-Romanic lan-guages (French, Spanish, Italian), such products are bread, cheese and wine.
The study, systematization and comparative ana-lysis of the phraseological units containing gastrono-mical components - universal products (bread, wine, cheese) showed the similarity of three languages (French, Spanish, Italian) in the perception of the world language picture, which is also expressed by the similarity of the composition of phraseological units of different languages and frequently by the coincidence of their phraseological meanings.
Keywords: phraseological unit, gastronomical component,
metaphoric models, perception of the language pic-ture.
Лингвистический анализ фразеологических единиц с
гастрономическими компонентами(французский, испанский,
итальянский языки)
Ахвледиани Циури АлександровнаТбилисский государственный университетФакультет гуманитарных наукПр. И. Чавчавадзе №36, 0179, Тбилиси, ГрузияТел.: 599 508 607E-mail: [email protected]
Табуашвили ЛолитаТбилисский государственный университетФакультет гуманитарных наукПр. И. Чавчавадзе №36, 0179, Тбилиси, ГрузияТел.: 599 468 184E-mail: [email protected]
РезюмеВ фразеологических единицах с «гастроно-
мическим компонентом» более активными яв-ляются названия тех продуктов питания и блюд, которые были и остаются основой питания для данной нации. Aнализ показал, что такими про-дуктами в изученных нами фразеологических единиц в трех западно-романских языков (фран-цузский, испанский, итальянский) являются хлеб, сыр и вино.
Изучение, систематизация и сравнительный анализ фразеологических единиц с гастрономи-ческими компонентами хлеб, вино, сыр, кото-рые являются универсальными продуктами и во многом показывают сходства в языковой картине мира во всех трех языках.
Ключевые слова: фразеологическая единица, гастрономиче-
ский компонент, метафорические моделы, язы-ковая картина мира.
21
evfemizmebis roli presis diskursSi da maTi klasifikacia
maka balaZe
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti evropeistikis departamenti ninoSvilis gam. №35, 6010, baTumi, saqarTvelo
tel: 571 128 383E-mail: [email protected]
reziumestatiaSi ganxilulia evfe mizmebi
sagazeTo teqstSi. sxvadasxva kriteriumis mixedviT evfemizmebi SeiZleba daiyos ramdenime kategoriad. am dayofaSi Cven SevadareT inglisuri da qarTuli evfemizmebi da vnaxeT, rom zogierT maTgans aqvs zusti ekvivalenti orive enaSi. statiis mizania vaCvenoT inglisuri da qarTuli evfemizmebis Taviseburebebi, isini gaanalizebulia lingvokulturu
logiuri midgomis mixedviT da, Sesabamisad, klasificirdeba maTi semantikuri da pragmatikuli Taviseburebebis mixedviT. am stilisturi xerxis gamoyeneba dis
kursSi nakarnaxevia socialuri konvenciiT, rom moiZebnos daxvewiloba miuRebel formebSi, raTa davicvaT sazogadoebaSi miRebuli moraluri da eTikuri standartis normebi, im mizniT, rom Tavidan aviciloT „komunikaciuri konfliqti“, da davfaroT realobis socialurad miuRebeli fenomeni.
sakvanZo sityvebi: evfemizmebi, semantikuri maxasiaTe
blebi, presis diskursi.
SesavaliTanamedrove mzardi komunikaciuri
kav Siris pirobebSi gansakuTrebuli yu radReba eTmoba presis diskurss da
mis mravalmxriv analizs komunikaciis warmatebulad ganxorcielebis mizniT, radgan swored masobrivi informaciis saSu alebiT xdeba qveyanaSi ganviTarebu
li movlenebis aRqma da Semecneba. amitom Zalian didi mniSvneloba eniWeba imas, Tu ra xerxs mimarTavs avtori mkiTxvelze STabeWdilebis mosaxdenad. erT-erTi ase Ti formaa evfemizmebis gamoyeneba presis diskursSi, romelic dadebiT asociaciebs iwvevs mkiTxvelSi.
sagazeTo diskursis Sesaxeb msjelo
ba Tanamedrove lingvistikis erT-erTi yvelaze aqtualuri sakiTxia. mxatvrul literaturaze metad adamianebi Jurnal-gazeTebs kiTxuloben. swored sazoga
doebasa da politikur cxovrebaSi mediis esoden mniSvnelovani rolis gamo, is mudmivi msjelobisa da ganxilvis sagania rogorc mecnierebis, aseve eqspertebisa da Tavad Jurnalistebis mxridan.
ZiriTadi nawiliesa Tu is sityva STabeWdilebas axdens
adamianze. sityvas aqvs udidesi Zala, romelic iwvevs sxvadasxva reaqciebs. amitom mosaubre cdilobs Tavi aaridos iseTi sityvebis gamoyenebas, romlebic uxeSi, arasasiamovno, uxerxuli da Za
lian pirdapiria. evfemizmi es aris recipientisTvis arasasiamovno da saziano sityvis Canacvleba naklebad Seuracx
myofeli an gamaRizianebeli gamonaTq
vamiT. magaliTebi qarTuli presidan:„axali cxovreba misTvis mZime
gansacdeliT daiwyo: xelmokleobis gamo dReSi erTxel ikvebeboda xaxviani buterbrodiT, ris gamoc Semdeg mTeli cxovreba xaxvi sZulda“. (kviris palitra 2014,
№10(1022):27)
22
„palmis zeTs, romelic indoeTidan CamoaqvT, swrafi kvebis obieqtebSi mravaljeradad iyeneben. mecnierebi amtkiceben, rom aseTi sakvebis miRebam SesaZloa simsivnec gamoiwvios“. (kviris palitra
2014, №4(1018): 17)evfemizmebi asaxavs socialuri fsi
qologiis sxvadasxva mdgomareobas. socialuri fsiqologiis bevri faqtori aris evfemizaciis safuZveli, magram tabu sityvebis Tavidan acileba, Tavazianoba da SeniRbva aris yvelaze ZiriTadi da tipuri. maTi Tavidan acileba aris ZiriTa
di fsiqologiuri safuZveli evfem
izmebis Seqmnisa. bevr kulturaSi RmerTebis da eSmakebis saxelebi tabuirebulia, amitom xalxi cdilobs Tavi aaridos maT pirdapir xsenebas. ingliseli xalxi „satanas“ iseTi evfemisturi saxelebiT ixsenebs rogoricaa: „god of this world”, “ his sable majesty”, “old gentleman in black” an “old Harry”. am TvalsazrisiT SeiZleba iTqvas, rom tabu sityvebi da tabuirebuli ideebi aris evfemizmebis Seqmnis safuZveli. (www.cscanada.org). aqve imasac davamatebT, rom evfemizmebi SeiZleba Camoyalibdes sxvadasxva gziT, garda zemoT aRniSnulisa, isini aseve SeiZleba Camoyalibdes perifrazis an sityvaTa simravlis meSveobiT, es ukanaskneli yvelaze gavrcelebu
lia. fromkini da rodmeni evfemizmebs
gansazRvraven rogorc „sityva an fraza, romelic cvlis tabuirebul sityvas an emsaxureba imas, rom Tavidan aviciloT saSiSi da arasasiamovno Temebi“. (Fromkin V., Rodam R.1993: 304).
sagazeTo teqstSi zogierTi leqsikuri erTeuli rogorc evfemisturi Canacvle
ba SeiZleba dajgufdes maTi saerTo semantikuri, emociuri da Semfasebluri Tvise
bebis mixedviT. evfemisturi renominacia mniSvnelovania, raTa SevZloT zogierTi
sityvis dekodireba dadebiTi konotaciiT da SevarbiloT yvelaze arasasiamovno asociaciebi. tipiur sagazeTo teqstSi evfemizmebi iseTi frazebia, romelebic avlenen gansakuTrebul xasiaTs.
inglisur enaSi evfemizmebi xSirad gamoiyeneba socialuri „statusis“ asamaRleblad, magaliTad «sanitary engineer» gamoiyeneba Semdegi sityvebis nacvlad “garbage man», ” dustman”; «Senior citizen», aris Semdegi sityvebis evfemizmi «retire» da „old person“.
zogierTi evfemizmi gamoiyeneba im
isaTvis, rom rTuli da emociuri situacia gavxadoT ufro misaRebi. qvemoT mocemulia magaliTebi qarTuli presidan:
“oTxi weli sawols var mijaWvuli, Tumca vnatrob, Tu ver gavivli, sunTqva mainc SevZlo aparatis gareSe“. (kviris palitra 2014, №4(1018): 15)
„daTa axalaiam mis Tanmxleb pirebTan erTad maTi umowyalod cema daiwyes, mas Semdeg rac guli ijeres vamex abulaSvi
lis cemiT da damcirebiT, axalaiam sabrZolo mdgomareobaSi moiyvana mis mflo
belobaSi arsebuli cecxlsasroli iaraRi, mimarTa daCoqili abulaSvilis da misi megobris dabrundaSvilis mimarTulebiT da daemuqra maT sicocxlis mospobiT“. (http://www.netgazeti.ge/GE/105/law/32320)
Semdegi sityvaTa jgufebi xSirad gamoiyeneba sagazeTo statiebSi, rom
lebic aCveneben garkveuli SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebs. ev
femizmebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas, raTa Tavidan aviciloT aRSfoTeba da ar SeuracxvyoT vinmes grZnobebi.
“The money will be used to provide social ser-vices for children under eight and students with dis-abilities.” (http://international.nytimes.com)
“Pensioners, who have the highest number of
23
spare rooms, are exempt, but critics say that a spare room is a necessity for many families, particularly those with ill or disabled members”. (http://www.guardian.co.uk/)
„fondi nataxtaris“ aqcia – qarTveli mxatvrebi mzrunvelobamoklebuli mo
zardebis dasaxmareblad (kviris pali
tra 2014, №6(1018): 13).evfemizmebi aris sityvebi, romlebic
arbileben im realobas, romelic Cvens
garSemoa. TiTqmis yvela kultura iy
enebs evfemizmebs uxeSi sityvebis nacv
lad. evfemizmebi xSirad gvxdeba sasau
bro gamoTqmebSi, romlebic cnobilia
mSobliur enaze mosaubre konkretuli
kulturisTvis, magram ar aris advilad
gasagebi sxva kulturis warmomadgen
lisaTvis, maSinac ki, Tu igi gaigebs,
rTuli iqneba misi Targmna Sesaferisi
ekvivalentiTi. aqedan gamomomdinare, ev
femizmebi SeiZleba davyoT universalur
da erovnul evfemizmebad. universaluri
evfemizmebi damaxasiaTebelia ramdenime
kulturisTvis, xolo erovnuli evfem
izmebi erTi konkretuli kulturisTvis.
erovnuli evfemizmis magaliTs warmoad
gens qarTulSi „batonebi“, romelic Sem
deg daavadebaTa Casanacvleblad gamoi
yeneba: wiTela, Cutyvavila, yivanaxvela.
rac Seexeba universalur evfemizmebs, isini mravlad mogvepoveba. erT–erTi aseT magaliTia:
orsuli – fexmZime, momlodine, pregnant – in a family way, she is expecting
„fexmZime qalis cxedari boselSi mezoblebma aRmoaCines“. (kviris palitra 2014, №38(998): 5)
Cven evfemizmebs viyenebT cxovrebis sxvadasxva sferoSi, Tumca ar vakvirdebiT, romels da ra dros movixmarT. maTi klasifikacia advili ar aris, radgan ar arsebobs erTiani standarti. arsebobs evfemizmebis tipebis Sesaxeb sxvadasxva
mosazreba, romelic gviCvenebs sxvadasxva mklevaris damokidebulebas am fenomenisadmi. evfemizmebis klasifikacia SeiZleba movaxdinoT sxvadasxva kriteriumis, wesis da principis mixedviT. qvemoT mocemulia zogierTi SesaZlo klasifika
cia. rousoni evfemizmebs yofs or zogad kategoriad, saxeldobr dadebiTad da uaryofiTad, romlebic gamoirCevian Semfasebluri elferiT (Samoskaite L., 2011: 11).
karlo jorjaneli gvaZlevs evfemiz mebis klasifikacias enobrivi saSualebis da maTi warmoqmnis mizezebis/motivaciis mixedviT.
laura samosqaiTi evfemizmebs yofs eqvs semantikur kategoriad, romelic SeiZleba miesadagos rogorc qarTul, ise inglisur enebs. Cven gavamdidreT es dayofa qarTuli da inglisuri magaliTebiT da davamateT kidev erTi kategoria.
1. profesiuli evfemizmebi. inglisur enaSi gamoiyeneba Semdegi profesiuli evfemizmebi: cleaning operative gamoiyeneba Semdegi sityvebis nacvlad road sweeper an dustman; sanitation engineer – garbage man, meat technologist – butcher, da hairdresser gadaiqca beautician da a.S. qarTulSi gvaqvs Semdegi evfemizmebi: damlagebeli–dasufTavebis samsaxuri; dalaqi–stilisti; biznesmeni – vaWari;
2. daavadebebis gamomxatveli evfem
izmebi. inglisurSi, iseve rogorc qarTulSi, gamoiyeneba Semdegi evfemizmi sityva „simsivnis“ Casanacvleblad - Long ill-ness; qarTlSi -„xangrZlivi da mZime avadmyofoba“ an „ukurnebeli seni“. syphilis and AIDS am sityvebis nacvlad gamoiyeneba so-cial disease; tuberkulozis nacvlad ki iyeneben lung trouble da a.S.
3. sikvdilis gamomxatveli evfemizmebi. adamianebs sikvdilis eSiniaT, amitom isini cdiloben Tavi aaridon mis pirda
24
pir xsenebas da mimarTaven evfemistur saSualebebs. ase rom, sityva „sikvdils“ aqvs asobiT rbili da ukeTesad JReradi sityvebi. inglisurSi arsebobs Semdegi evfemizmebi am sityvis Casanacvleblad: to breathe one’s last, fall asleep, go west, join the ma-jority, lay down one’s life, pass away, pay the debt of nature, reach a better world, to be at peace, to return to the dust da a .S. qarTul enaSi ki am sityvis nacvlad viyenebT Semdeg evfemizmebs: gardaicvala, miicvala, ganisvena, Tvalebi daxuWa, suli ganuteva, suli dalia, suli RmerTs miabara, miwas amoefara, sico
cxles gamoesalma, sicocxles gamoeTxo
va, daasrula cxovreba, wuTisofels mo swyda, ar aris cocxalTa Soris, samudamod miiZina, saiqios gaemgzavra, werili waiRo, marilze wavida, samudamod dadumda, samudamod dagvtova. zogierTi am evfemizmTagani asaxavs qarTveli xalxis socialur gamocdilebas da kulturas, magaliTad „marilze wavida“. gadmoce
miT, es evfemizmi Zveli ambisgan modis, roca marilis saxlSi misatanad adamians mdinaris gadalaxva uwevda, rac Zalian saxifaTo iyo maTi sicocxlisTvis.
4. sqesTan dakavSirebuli evfemizmebi: willing woman, gay boy etc. msubuqi yofaqcevis qali; aratradiciuli orientaciis mqone pirovneba da a.S.
5. danaSaulTan dakavSirebuli evfemizmebi: five-fingers – pickpocket, gentleman of the road – robber , the candy man – drug pusher. qarTulSi gvaqvs Semdegi evfemizmebi: cxau
rebs miRma–cixeSi; narkotikis momxmarebeli – narkomani. inglisurSi iseve rogorc qarTulSi, xSiria sityva „kriminaluris“ nacvlad evfemizmis „aralegaluri“-s gamoyeneba.
“He has called on the Chief Prosecutor’s Office to launch an investigation into the
alleged involvement of former senior Interior Ministry officials in setting up illegal
armed groups in 2012.” (“The New York Times”)6. politikuri evfemizmebi. evfemiz
mebis funqcia, Seamciros cnebis an terminis arasasiamovnod gadmocema, misaRebia saxelmwifo struqturebisaTvis, amitom mTavroba maT xSirad mimarTavs faqtebis Serbilebulad warmosaCenad. magaliTad, „studenturi areuloba“ SeiZleba gamo_yenebul iqnas „studentTa gaficvis“ Casanacvleblad.
“The president’s statement praises Thatcher as one the «great champions of freedom and liberty» and goes on to observe «she stands as an example to our daughters that there is no glass ceiling (=promo-tion limit for women) that can’t be shattered.» (The Least Interesting Fact About Margaret Thatcher. http://news.yahoo.com )
7. gonebrivi da fizikuri unarebis gamomxatveli evfemizmebi. Cven migvaCnia, rom arsebul klasifikacias unda daematos evfemizmebi, romlebic gamoxataven adamianis gonebriv da fizikur unarebs, raTa rTuli da emociuri situaciebi ufro misaRebi gavxadoT. aseTi evfemizmebi mravlad mogvepoveba rogorc ingli
sur, ise qarTul enaSi. esenia:
qarTuli inglisuri
yru – smena dazianebuli/daqveiTebuli Deaf - not able to hear, hearing impairedbrma – mxedveloba daqveiTebuli Blind - not able to see, visually impairedinvalidi–SezRuduli SesaZleblobebis Invalid – people with limited ability;mqone
suleli – gonebrivad SezRuduli Idiot - mentally challenged, mental isability
25
funqciis mixedviT evfemizmebi SeiZle
ba davyoT ramdenime jgufad:1) ganmarteba, romelic xazs usvams
formis sinazes, anu misi mizania, rom moxdes arasasiamovno sityvebis pirdapiri Canacvleba naklebad Seuracxmyofeli sityvebiT, magaliTad: msuqani – Warbwoninani; Fat – overweight, stout, full-figured; mTvra
li – SezarxoSebuli, nasvami; Drunk - tired and over emotional.
2) ganmarteba, romelic xazs usvams
rogorc moralur da eTikur ganzo
milebebs, ise socialur mdgomareobas,
magaliTad, qarTul enaSi sityva „tua
lets“ gaaCnia Semdegi evfemizmebi – sa
pirfareSo, sadac mefeni Tavisi fexiT midian. inglisurSi – Bathroom – restroom, public conveniences. socialuri mdgomareobis gamomxatveli evfemizmia: Beggar – pan-handler an homeless person.
3) ganmarteba, romelic miuTiTebs
sityvebis SeniRbvaze, raTa sxvadasxva
mizezebis gamo moxdes ama Tu im feno
menis naklovani mxareebis SeniRbva, aseT
evfemizmebs warmoadgenen: mxedveloba
daqveiTebuli – brma; smena daqveiTeb
uli – yru; SezRuduli SesaZleblo
bebis mqone – invalidi; xSirad vxvdebiT
ucxoeTSi sxvadasxva dawesebulebebSi
msgavs gancxadebebs „Particularly assist people with limited mobility.”
daskvna
evfemizmebs seriozuli mizezebi gaaC
na arsebobisTvis. erT–erTi aseTi im
movlenebis dafarvaa, romlebisac xalxs
eSiniaT an maTSi gaurkvevel grZnobebs
iwveven, magaliTad sikvdili, mkvdari, qve
warmavali, eSmaki da a. S. evfemizmebi
gamoiyeneba seqsTan, reproduqciasTan
(maT Soris sxeulis nawilebTan) daka
vSirebuli cxovrebiseuli movlenebis
dasafaravad. aseve xSirad gamoiyene
ba presaSi politikuri realobis Ses
afuTad an ama Tu im movlenis Sesar
bileblad. evfemizmebi sazogadoebis
azrovnebis nawils warmoadgenen, isini
Cveni Sinagani SiSis, konfliqtebis, sir
cxvilis grZnobis xiluli niSnebia. ev
femizmebze dakvirvebiT SesaZlebelia
vimsjeloT, ra xdeba sazogadoebaSi, ena
sa da kulturaSi.
literatura
1. gaz. „kviris palitra“ 2014: №4(1018)2. gaz. „kviris palitra“ 2014: №6(1018)3. gaz. „kviris palitra“ 2014: №10(1022)4. gaz. „kviris palitra“ 2014: №38(998)5. Джорджанели К. (2005): Эвфемизмы и
словесные табу. Тбилиси, „Кавказский дом“ 6. Тер-Минасова С. Г.(2000): Язык и меж-
культурная коммуникация, “Слово”, Москва 7. Akmajian A. (2001): Linguistics: An Introduc-
tion to language and communication. A. Akmajian, R. A. Dermers, A. K. Farmer, R. M. Harnish. Mas-sachusetts Instituate of Technology
8. Alkire S. (2002): Introducing Euphemisms to Language Learners - California, USA9. Fromkin V., Rodam R. (1993): An Introduction to Language. Harcourt Brace College Publishers.10. http://www.netgazeti.ge/GE/105/law/3232011. http://international.nytimes.com/12. http://www.guardian.co.uk/13. http://news.yahoo.com14. Leech, G. (1974): Semantics. Penguin 15. Rawson, H.(1981): A Dictionary of Euphe-mism and Other Doubletalk. New York: Crown 16. Samoskaite, L. (2011): 21 st centu-ry political euphemisms in English newspa-pers: semantic and structural study – Vilnius 17. www.cscanada.net18. www.cscanada.org19. www.docstoc.com
26
The Role of euphemisms in press discourse and their classification
Maka BaladzeBatumi's Shota Rustaveli State UniversityEuropian Department35 Ninoshvili str., 6010, Batumi, GeorgiaTel.: 571 128 383E-mail: [email protected]
AbstractNowadays particular attention is paid to media
discourse. In the article euphemisms are analyzed in the text of the newspaper. According to differ-ent criteria euphemisms can be divided into several categories. In this division we compare English and Georgian euphemisms and we had seen that some of them have exact equivalent in both languages. The aim of this article is to reveal peculiarities of the English and Georgian euphemisms, they are ana-lyzed according to the lingua-cultural approach and consequently are classified according to their seman-tic and pragmatic features. The use of this stylistic device in the discourse is dictated by social conven-tions to seek refinement in the unacceptable form, to follow the rules of the moral and ethical standards accepted in the society, for the purpose of avoiding of “the communicative conflicts,” and to veil some socially unacceptable phenomena of reality.
Keywords: Euphemism, semantic features, media discourse.
Роль эвфемизмов в дискурсе прессы и их классификация
Баладзе Мака НодаровнаБатумский Государственный Университет им. Шота РуставелиДепартамент европеистикиул. Ниношвили 35, 6010, Батуми, ГрузияТел.: 571 128 383E-mail: [email protected]
РезюмеВ данной статье рассмотрены эвфемизмы в га-
зетном тексте. По разным критериям эвфемизмы делятся на несколько категории. Мы сравнили ан-глийские и грузинские эв фемизмы и установили, что для некоторых из них в обоих языках суще-ствует точный эквивалент. Цель статьи показать особенности грузинских и русских эвфемизмов, они проанализированы с лингво-культурной точ-ки зрения и соответственно классифицируется по семантическим и прагматическим особенно-стям. Применение в дискурсе таких стилистиче-ских методов предсказано социальной конвенци-ей, для обрабатывания непринятых форм, чтобы защитить принятые для общества стандартные и этические нормы, с той целью, чтобы отстранить «коммуникативные конфликты» и перекрыть со-циально непринятый феномен реальности.
Ключевые слова: эвфемизмы, семантические характеристики,
дискурс прессы.
27
terminologia da misi klasifikaciis mcdeloba
TinaTin borCxaZe
saqarTvelos sapatriarqos
wminda andria pirvelwodebulis
saxelobis saqarTvelos universiteti
WavWavaZis gamz. 53 a, Tbilisi,
saqarTvelo
tel.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
reziume statia eZRvneba terminologiis
definirebis, dargobrivi leqsikisa da
misi klasifikaciis problemis mimox
ilvas, rac miuxedavad am sakiTxebi
sadmi mecnierTa didi interesisa, mainc
Riaa da dazustebas moiTxovs. naSrom
Si ganxilulia dargobrivi enis farg
lebSi terminebis funqcia/kavSirebi da
mimarTebebi zogad enasTan. terminolo
giis klasifikaciis sakiTxis kvlevisas
yuradReba gamaxvilebulia dargobriv
sityvebs, dargobriv gamoTqmebsa da ter
minebs Soris msgavseba/gansxvavebebis
dadgenaze. winaswar SemuSavebuli kri
teriumebis safuZvelze gamoyofilia
dargobrivi leqsikis ramdenime tipi.
sakvanZo sityvebi: terminologia, dargobrivi ena, dargo
brivi leqsikis klasifikacia.
Sesavaliterminologia ama Tu im mecniere
basTan integrirebuli dargobrivi enis
sistemaa, termini ki dargobrivi leqsi
kis birTvia. terminologias ama Tu im
samecniero dargis specifikur leqsika
sac uwodeben. ama Tu im dargis terminTa
erToblioba qmnis enis leqsikur siste
maSi gansakuTrebul sferos, anu, termi
nologias, romelic romelime dargis
terminebs ikvlevs [levandovski, 1990:1151].
termini (dargobrivi sityva, dargobrivi
gamonaTqvami) SesaZloa gamoxatul iqnas
cnebiT an kompleqsuri gamonaTqvamiT,
romlis mniSvneloba da gamoyeneba cal
saxa da erTmniSvnelovania (iqve).
ZiriTadi nawilitermini ganimarteba specifikur kon
teqstSi da winadadebaSi subieqtad gvev
lineba. ,,Atomkern ist der im Zentrum gelegene, positiv geladene Teil eines Atoms“ [vgl. Schippan. 1984: 246].
sakiTxi imis Sesaxeb, Tu sad gadis
sazRvari terminilogiursa da arater
minologiur, magram funqcionalurad
determinirebul leqsikas Soris, Riaa
da dazustebas moiTxovs. Tumca gasaT
valiswinebelia is garemoebac, rom dar
gobrivi ena araa diametralurad, radi
kalurad winaaRmdegobriv mimarTebaSi
zogad enasTan [hoizingeri. 2004:53]. Se
sabamisad,
1. dargobrivi ena iyenebs zogadi enis
saSualebebsa da SesaZleblobebs sa
gnis, ideis, procesis dargobriv Wril
Si aRwerisaTvis;
2. dargobrivi enis arsenalSi Sedis
sferoebis mixedviT diferencirebuli
terminologia, romelic, erTi mxriv,
zogadi enidanaa miRebuli, meore mxriv
ki sxva enebidanaa nasesxebi;
3. dargobrivi ena zogadi enidan
irCevs funqcionalur leqsikas dar
gisaTvis Sesabamis saganTa mimarTebebis
aRsawerad;
4. dargobrivi ena iyenebs xelovnur
simboloebs da formulebs, romleb
28
sac xandaxan terminebis Rirebuleba,
Sesabamisad, terminebis datvirTvac ki
aqvT,mag: H2O wyali,
5. dargobrivi enis realizaciis ar
eali da misi gamoyenebis sixSire sak
maod masStaburia, Tumca struqturuli
TvalsazrisiT zogadi enis gramatikas
da gramatikul wesebs eqvemdebareba.
specialur literaturaSi xSirad
vxvdebiT mecnierTa mravalgzis mcd
elobas moexdinaT dargobrivi leqsi
kis klasifikacia. magaliTad, germaneli
mecnieri v.Smidti (1969:20) dargobriv
leqsikas yofs terminebad (standartu
li da arastandartuli) da naxevarter
minebad. am ukanasknels igi miakuTvnebs
profesionalizmebs da dargobriv Jar
gons. profesionalizmebi qmnian e.w. gar
damaval safexurs terminsa da dagobriv
Jargons Soris.
T. Sipani miiCnevs, rom (1969:20) dar
gobrivi enebis safuZvels dargobrivi
sityvebi qmnis. dargobriv sityvebs igi
miakuTvnebs: 1. terminebs, romlebic
dargTaSoris mecnierebebs an sxva mec
nierebebs miekuTvnebian, romelTa sa
SualebiTac xdeba zogadi samecniero
kvlevebis, kvlevis procedurebisa da
meTodebis, sxvadasxva saganTa da obi
eqtTa niSanTvisebebis aRwera. aseTebia
Semdegi dargobrivi sityvebi: aqtual
uri, pozitiuri, negatiuri, integraci
uli, integrireba, proporcionaluri,
analizi, sinTezi, funqcia, transforma
cia; 2. terminebs, romlebic aucilebe
lia ama Tu im dargobriv enaze komu
nikaciisas. esenia umetesad dargobrivi
sityvebi, romelTa formireba/Camoyali
beba/srulyofa xdeba dargis saqmiano
bis farglebSi, ama Tu im sferosaTvis
Sesabamisi qmedebebidan gamomdinare,
amave dargisaTvis adekvatur meTode
bze dayrdnobiT. isic unda aRiniSnos,
rom maTi gamoyeneba ama Tu im konte
qstsa Tu situaciaSi ar unda iwvevdes
gaugebrobas, piriqiT, isini adekvaturad
unda aRiqmebodnen konkretul viTareba
sa Tu garemocvaSi. miuxedavad amisa, es
sityvebi gansazRvruli dargobrivi en
ebis (xSir SemTxvevaSi mravali dargo
brivi enis) Semadgeneli nawilebi arian,
magaliTad, rogoricaa sistematizacia,
kategorizacia. amave terminebs miekuT
vneba agreTve teqnikuri detalebis
aRniSvnebi, sxvadasxva nawilebis, dan
adgarebis, xelsawyoebis dasaxelebebi,
rogorebicaa: membrana, siTbos regenera
tori, transformatori da a.S.
amdenad, dargobrivi leqsikis termi
nologiur sferos miekuTvneba termi
nebi, (mkafiod gansazRvruli/dadgenili
termini), sistemuri nomenklatura, kvazi
an naxevradterminebi, dargTaSorisi, Se
sabamisad, interdisciplinaruli tipis
dargobrivi sityvebi.
dargobrivi leqsikis klasifikaci
isas gamoyofen Semdeg tipebs:
leqsika: specialuri leqsika zogadi
vs. leqsika (araterminebi)
specialuri leqsika: profesional
izmebi vs. terminebi(terminoidebi)profesionalizmebi: arawerilobiTi
vs. werilobiTi
terminebi: WeSmariti terminebi vs. kvaziterminebi
WeSmariti terminebi: specifikuri
terminebi vs. ramdenime mecnierebebisaT
vis saerTo terminebi
specifikuri terminebi: gnoseologi
uri tipis dargobrivi gamoTqmebi, no
menklatura (Filipeck, iqve).dargobrivi leqsikis sistematizaci
is mcdelobisas, isaxavs ra miznad ram
de nime kriteriumis safuZvelze dargo
brivi leqsikuri erTeulebis klasifika
cias, hofmani gamoyofs xuT fenas. kri
29
teriumebad igi asaxelebs: a) saqmiano
bis sferos, b) komunikaciis partniors;
g) nacionaluri enis arsebobis formebT
an terminis leqsikur kavSirs (Hoffman. 1984:70):
1. zeda fena: a) Teoriuli fundamen
turi mecnierebebi; b) mecnierebi; g) el
ementebisa da relaciebis aRweris; maTi
aRniSvnis xelovnuri simboloebi.
2. subordinaciuli fena: a) eqsperi
mentuli mecnierebebis ena, b) mecnierebi
da teqnikosebi, g) xelovnuri simboloe
bi elementebisaTvis, bunebrivi ena re
laciebisaTvis.
3. fena: a) gamoyenebiTi mecnierebisa
da teqnikis ena; b) mecnierebi da teqni
kuri xelmZRvaneloba; g) dargobrivi
terminologiis Zalze maRali wili.
4. fena: a)materialuri produqciis
ena; b) samecniero da teqnikuri xelmZ
Rvaneloba, ostatebi, dargobrivi muSa
xeli; g) dargobrivi terminologiis
maRali wili.
5. qveda fena: a) konzumirebis/mox
marebis, momxmarebelTa ena; b) materia
luri produqciis warmoebis xelmZR
vanelebi, ostatebi, dargobrivi muSa
xeli, romelic komunicirebs produqtis
momxmareblebTan; g) ramdenime dargo
brivi termini, Jargonis didi raodeno
ba.
garda amisa, hofmani cdilobs moax
dinos Sesabamisi leqsikis klasifika
cia komunikaciis WrilSi, anu misi ga
moyenebis sferos TvalsazrisiT da misi
gaTvaliswinebiT. am kuTxiT igi gamo
yofs Semdeg jgufebs: a)dargobriv ter
minebs, 2) Jargons, 3)bunebrivi enis le
qsikas, zogadi enis leqsikas. rac Seexe
ba Jargons, maTi SerCeva/gamoyeneba xdeba
diletantTan dargobriv komunikaciaSi
dargis saganis, misi obieqtis ganxil
visas. samecniero SromebSi gamoiyeneba
Sinaarsobrivad unificirebuli, stand
artuli, monosemuri leqsemebis klasi,
terminebi an profesionalizmebi. isini
ZiriTadad arsebiTi saxelebiT gamoxat
uli abstraqtuli cnebebia.
daskvna
enis sistemaSi dargobrivi leqsikis
klasifikacia xorcieldeba sami krite
riumis safuZvelze, rogoricaa: saqmi
anobis sfero, komunikaciis partniori,
nacionaluri enis arsebobis formebTan
terminis leqsikur kavSiri. am kriteri
umebis gaTvaliswinebiT da maT safuZ
velze gamoiyofa dargobrivi leqsi
kis xuTi fena. garda amisa, arsebobs
agreTve dargobrivi leqsikis klasifi
kaciis sxva mcdelobac komunikaciis
WrilSi, sadac mkveTrad ikveTeba dar
gobrivi termini, Jargoni da zogadi ena.
maT kveTaze xdeba swored dargobrivi
leqsikuri erTeulebis sistemuri gadan
awileba komunikaciis intenciidan da
komunikaciis partnioris fonuri cod
nidan gamomdinare.
literatura
1. Lewandowski Th. (1990): Linguistisches Worterbuch. Wiesbaden
2. Schmidt W. (1969): ,,Charakter und ge-sellschaftliche Bedeutung der Fachsprache“, in Sprachpflege 10. Leipzig
3. Schippan Th. (1984): Lexikologie der deut-schen Gegenwartssprache. Leipzig
4. Heusinger S. (2004): Die Lexik der deutschen Gegenwartssprache. Stuttgart
5. Hoffmann L. (1984): Kommunikationsmittel Fachsprache. Berlin
30
Terminology and the Attempt of Its Classification
Tinatin BorchkhadzeGeorgian Patriarchal St. Andreas First-CalledUniversity53a Chavchavadze av., Tbilisi, GeorgiaTel.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
AbstractThe paper discusses the problems of terminology
definition and the classification of special vocabu-lary, which in spite of the great interest of scientists requires more precise definition. The functions and relationships of special language with the general language are being discussed. In the process of the study of terminology classification, special atten-tion is paid to the manifestation of similarity/dif-ference between special words, special expressions and terms. Several types of special vocabulary are chosen on the basis of the criteria worked out pre-liminarily.
Keywords: terminology, special language, classification of
special vocabulary.
Терминология и попытки ее классификации
Борчхадзе ТинатинГрузинский патриарший университет Андрии ПервозванногоПр.Чавчавадзе 53а, Тбилиси, ГрузияТел.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
РезюмеСтатья посвящена формулировке терминоло-
гий и классификации специализированной лек-сики, которая несмотря на огромный интересс ученых требует более точные определения. Были так же рассмотрены функции и родство специ-ального языка с основным. Во время изучения классификиции терминологий особое внимание было уделено общности/разнице между специ-альными словами, особым ударение и терминам. На основе заранее обработанных критериумов было выделено несколько типов специализиро-ванной лексики.
Ключевые слова:Терминология, специализированный язык,
классификация специализированной лексики.
31
terminologiisadmi sistemuri midgoma da misi arsi
TinaTin borCxaZe
saqarTvelos sapatriarqos
wminda andria pirvelwodebulis
saxelobis qarTuli universiteti
WavWavaZis gamz. 53 a, Tbilisi,
saqarTvelo
tel.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
reziume im tipis naSromTa ar arseboba, rom
lebic ganazogadeben terminologi
is sistemurobasa da dinamikas, misi
formirebis Taviseburebebs, mis ganviTa
rebas, xels uSlis terminologiis Ses
wavlasa da mis daxasiaTebas. warmodge
nil statiaSi aris mcdeloba Seivsos es
deficiti. enis sistemaSi, romelic sta
tiaSi ganxilulia rogorc konceptual
uri sistema, gamoikveTa da Camoyalibda
sxvadasxva mimarTulebebi, romlebmac
mniSvnelovani roli iTamaSes ara mx
olod sabaziso enobrivi terminolo
giis CamoyalibebaSi, aramed codnis am
sferos samecniero ideologiis Camoya
libebaSic. nebismieri mecnierebis gan
viTarebis etapebis dadgenaSi ZiriTadi
roli eniWeba swored misi terminolo
giuri aparatis formirebis analizs, ram
denadac mecnierebis evolucia da misi
terminologiuri aRWurva uerTierTgan
pirobebulia: pirveli warmoudgenelia
meoris gareSe da piriqiT.
sakvanZo sityvebi: terminologia, sistemuri modgoma, sa
gnobrivi aspeqti, funqcionaluri aspeq
ti, istoriuli aspeqti.
Sesavaliterminologia terminTa erToblio
baa, romelic, erTi mxriv, mecnierebis
yvela dargis kuTvnilebaa, xolo, meore
mxriv, Seesabameba maT da akmayofilebs
garkveul moTxovnebs, rogoricaa mizan
Sewoniloba, mowesrigebuloba, sistemur
oba da a.S. terminologiis formirebisa
da SemuSavebis procesi sakmaod xan
grZliv da uwyvet periods moiTxovs.
misi formirebis process ganapirobebs
samecniero dargis specifika da mis
komponentebs Soris rTuli urTierT
mimarTeba, misi sagani, obieqti da miznebi.
ukve ramdenime aTwleulia, rac cod
nis sxvadasxva dargebis mecnierTa yur
adReba aqtiuradaa mimarTuli rogorc
samecniero codnisadmi sistemuri mid
gomisaken, aseve zogadad kognitiuri
procesebisadmi. sistemuri midgomis
arsi da Rirebuleba imaSi mdgomareobs,
rom igi gvaZlevs principebs, romlebic
formulirebulia xSirad erTmaneTisa
gan radikalurad gansxvavebul, erTma
neTisagan daSorebul samecniero sfer
oebSi, Tumca eWvs ar iwvevs maTi gamoy
enebis WeSmariteba da sandooba nebis
mier sistemasTan mimarTebaSi.
aseTi midgoma gviqmnis mniSvnelovnad
srulyofil warmodgenas mimdinare
procesebis arsis Sesaxeb. igi funda
menturad gansxvavdeba im tipis war
modgenisagan, romelic SesaZlebelia
miiRos mkvlevarma romelime konkret
ul dargTan mimarTebaSi ara sistemuri
midgomis, aramed tradiciuli logikis
CarCoebSi moqceuli midgomis safuZ
velze. unda aRiniSnos sistemuri prin
cipebis gamoyenebis kidev erTi Zlieri
mxare sistemis ganviTarebis zusti
32
prognozirebis SesaZlebloba, rac erT
erTia im aucilebel aspeqtTa Soris,
romlebic nebismier Tanamedrove kvle
vas moeTxoveba. misi principebis univer
saluroba, romlebic formulirebulia
sistemuri analizis Teoriis CarCoebSi
da gamoiyeneba sistemis niSanTvisebebis
mqone sxvadasxva obieqtebTan mimarTe
baSi, sasurvel niadags qmnis sistemuri
midgomis farglebSi, gakeTdes swori
prognozebi.
ZiriTadi nawiliprocesebisadmi sistemuri midgomis
dros sametyvelo saSualebebi da Tavad
Setyobinebebi ar ganixileba rogorc ama
Tu im sistemis izolirebuli niSnebi an
elementebi maTze dakvirveba da maTi
kvleva warmoebs mTel rig sxva siste
mebTan urTierTobis dinamikaSi, romle
bic arsebobs konkretul ierarqiaSi.
aucilebelia imis aRniSvnac, rom fon
bertalanfis ideis safuZvelze, siste
mur midgomaSi igulisxmeba is midgoma,
romelic gvaZlevs adekvatur warmodge
nas rTuli dinamiuri sistemis Sesaxeb
misi kvlevis sami plastis erTmaneTTan
dakavSirebis gziT, esenia: sagnobrivi,
funqcionaluri da istoriuli (berta
lanfi,1969).
ganvixiloT TiToeuli calcalke.
sistemuri kvlevis sagnobrivi aspeqti
gvaZlevs saSualebas pirvel rigSi aR
viqvaT sistemis cneba im elementTa er
Tobliobad, romlebsac garkveuli kav
Sirebi aqvT erTmaneTTan da romlebic
erTobliobaSi da ara gancalkevebulad
funqcionireben. amas garda, sistemuri
kvlevis sagnobrivi aspeqti saSualebas
gvaZlevs gavSifroT, avxsnaT garemo da
misi elementebi da aRviqvaT isini siste
mis garemocvad, romelsac masTan aqvs
ormxrivi kavSiri. sistemis elementebis,
anu misi Semadgenlebis Seswavla moce
mul SemTxvevaSi ar SeiZleba SezRudu
li iyos misi Semadgeneli elementebis
mxolod aRmoCenagamovleniT am mizans
warmatebiT emsaxureboda tradiciuli,
wminda analitikuri midgoma. rac Se
exeba sistemur midgomas, ramdenadac igi
gamomdinareobs Sesaswavli sistemisad
mi imgvari midgomiT, rom Seiqmnas masze
mTlianuri warmodgena, amdenad elemen
tebis da qvesistemebis gamoyofam, rac
qmnis am sistemis mTlianobas, unda war
moadginos misi elementebi, erTi mxriv,
rogorc aucilebeli da, meore mxriv, ro
gorc sakmarisi Semadgenlebi, raTa Se
saZlebelad iqnes miCneuli am mocemuli
sistemis arseboba.
am amocanis gadaWris efeqturi gzaa
ganvixiloT Sesaswavli sistema ro
gorc raRac metasistemis nawili, anu
im garemosa da im garemocvaSi, romlis
Semadgenlebsac isini warmoadgenen da
romelSic isini funqcionireben. mxo
lod ase SeiZleba gavigoT sistemis war
moSobis, arsebobisa da daniSnulebis
kanonzomierebebi davadgoniT sistemis
mTavari roli, romelsac igi asrulebs
im metasistemis farglebSi, romlis
Semadgenelic TviTonaa. sistemis Ses
axeb im informaciis miReba, romelsac
gvaZlevs misi elementarulstruqturu
li analizi, gvaZlevs saSualebas gada
videT misi funqcionirebis Seswavlaze.
magram amasTan ukve SeuZlebeli xdeba
sistemis ganxilva abstrahirebulad,
mowyvetiT misi garemodan. am kanonzo
mierebas gansakuTrebiT did mniSvnelo
bas aniWebs Cesnokovi. sistemuri anal
izis funqciuri aspeqti gvaZlevs sa
Sualebas gamovikvlioT Sidasistemuri
mimarTebebis meqanizmebi. (misi Semad
33
geneli elementebis urTierTqmedeba)
da garesistemuri meqanizmebi (sistemis
damokidebuleba/mimarTeba garemosTan)
(Cesnokovi, 1989).
sistemis Sida funqcionirebis kvle
va xdeba ori pirobis gaTvaliswinebiT:
erTi mxriv, misi elementebis Semadgen
lebiT da struqturiT, xolo, meore
mxriv, misi garegani funqciiT, romelic
gansazRvravs sistemis yvela elementis
urTierTqmedebis xasiaTs.
rac Seexeba sistemis garegan func
qionirebas, igi ormxrivia, rac imaSi
gamoixateba, rom garemo zemoqmedebs
masSi arsebul sistemaze, xolo sistema,
Tavis mxriv, SerCevis safuZvelze aRiq
vams da gadaamuSavebs am zemoqmedebas
Tavis Sinagan bunebasTan SesabamisobaSi,
amasTanave TviTon aqtiurad zemoqmedebs
garemoze, Segnebulad an Seugneblad,
winsawari ganzraxviT an mis gareSe.
gansaxilvel sakiTxTa aqtualoba
organul kavSirSia lingvistur prob
lemebTan. niSnis Teoriis Tanamedrove
dinamikas mivyavarT enaTmecnierebis
problemur sakiTxTa sferos gafar
Tovebisken, rac Tavis mxriv terminTm
codneobasac gulisxmobs da moicavs.
ase magaliTad, niSnis, rogorc erTiani
sistemis elementis gagebas, romelsac
aqvs Tavisi sazRvrebi, romlisTvisac
gansazRvrul CarCoebSi dasaSvebia sxva
sistemebTan Sexeba da urTierTqmede
baSia maTTan, magram ar iTvaliswinebs
maTTan Serevas (nikolaevi, 2006,27), mi
vyavarT ra lingvisturi klasifikaciis
dazustebamde, is axdens sistemurobis,
variantulobis da terminis dinamizmis
Sesabamis damuSavebas. amasTanave es da
muSaveba SexebaSia ufro rTul enobriv
procesebTanac _ kerZod, samecniero
teqs tis kompresiasTan. (girenko, 2004:185
200), risi axsnac SeiZleba zogadlingvis
turi koncefciebis safuZvelze.
aRniSnuli aqtualizacia dakavSire
bulia enaTmecnierebis sam tendencias
Tan. es, pirvel rigSi aris sistemuro
bis ganzomilebaTa restruqturizacia.
igi SeiniSneba terminebis analizisadmi
tradiciuli principebiT midgomis dro
sac ki, magaliTad, terminebis struqtu
rulsemantikuri aRwerisas. (papaziani,
2007). terminis mimarT sistemuri midgo
ma aqtualizdeba maSin, roca yuradRebis
centrSi eqceva produqtiuli da nak
lebad gamokvleuli procesebi, iseTebi,
rogorebicaa konversia, metabolizmi,
antropocentrizmi, terminTwarmomqmnel
semaTa implicireba. (apalko, 2007)
meore mxriv, terminisadmi sistemuri
midgomis aqtualizacias xels uwyobs
aspeqturobis rogorc obieqtis gansa
kuTrebuli maxasiaTebelis kvleva. (Spi
gari 2007, sarkisovi, 2007). amasTanave
swored terminTa masala gvaZlevs saSu
alebas davamkvidroT aspeqtebi, romle
bic arsebiTia enobrivi sistemis da misi
realizaciis calkeuli erTeulebisa
da fenomenebisaTvis.
lingvistikis mesame tendencia, ro
melic axdens terminisadmi sistemuri
midgomis aqtualizacias, esaa misi da
zusteba dinamikaSi. sistemurobisa da
dinamiurobis erTianobas, romelic sul
ufro aqtiurad gamoiyeneba lingvisturi
obieqtebis analizisTvis, aqvs ganmarte
biTi Zala terminologiisTvisac. igi
aRrmavebs warmodgenas terminTa iseT
aqtualur Tvisebaze, rogoricaa maTi ka
vSiri kognitiur opoziciebTan (nemika
2006). es exeba sistemurobis axlebur
gagebasac: ”mas Semdeg, rac vityviT ra
uars imaze, rom enobrivi sistemis yve
la qvesistema erT rigSi ganvalagoT,
34
saWiroa dadgindes am sistemis ZiriTa
di struqturuli fenebi, romelTa ga
dakveTis safuZvelzec aigeba maTi sru
lyofili struqtura, da Semdeg, TiToeu
li fenis farglebSi gamovavlonoT eno
brivi faqtebis qvesistemis Sesabamisi
struqtura.” (Cesnokovi 2008:112)
mocemuli aqtualizacia, romelic
calsaxadaa gansazRvruli monolingvur
WrilSi, axal Zalebs ikrebs enaTaSori
si korelaciebiT naklebad gamokvleul
sakiTxebSi, im fonze, rom biligvizmi
iqca Tanamedrove enaTaSorisi komunika
ciis yvelaze ufro aSkara bunebriv mov
lenad. es mniSvnelovanwilad aixsneba
globalizaciis universaluri tenden
ciebiT ekonomikur, kulturul, politi
kur, ganmanaTleblur, religiursulier
da adamianTa saqmianobis sxva sferoe
bSi. aseTi midgoma aRrmavebs terminTa
sistemur aRqmas.
daskvna
TiToeuli dargis terminologia
obligatoruli konceptualurenobri
vi instrumentia, romelic xels uwyobs,
erTi mxriv, enobrivi sistemis yvela
donis adekvatur aRweras, xolo, meore
mxriv, enis swavlisa da swavlebis pro
cesebis optimizacias. is axdens enis
doneebis struqturizaciis evoluciis
demonstrirebas. terminologiuri si
Wrele metyvelebs imaze, rom termino
logia Tavis saTaves saukuneebis wiaRSi
iRebs, rom misi formireba xdeboda didi
xnis manZilze da rom masSi asaxulia sx
vadasxva epoqebis werilobiTi enis Ta
viseburebebi, romelic Camoyalibda Sida
da gare faqtorebis zegavleniT. es bune
brivia, radgan, rogorc humboldti wers,
”Sida da gare samyaros calkeul sagan
Ta aRniSvna Rrmad swvdeba grZnobiT aR
qmas, fantazias, emocias da yvela maTga
nis urTierTmoqmedebis wyalobiT aRw
evs erovnul xasiaTamde, radgan swored
aq xdeba adamianis Serwyma bunebasTan,
sagnobrioba, nawilobriv marTlac rom
materialuri, _ erwymis formirebis pro
cesSi myof suls. am sferoSi, Sesabam
isad, ufro aSkarad igrZnoba erovnuli
TviTmyofadoba”(humboldti, 1984,104).
literatura
1. Берталанффи JI. Фон (1969): Общая теория систем. М.: Прогресс, 1969.369 с.
2. Чесноков П. В. (1989): О двух языковых картинах мира – статической и динамической Текст. / П.В.Чесноков // Известия СКНЦ. Общественные науки. Ростов н/Д. № 3. - С. 68-69
3. Николаев С. Т. (2006): О вариантности языкового знака при билингвизме Текст. / С.Г. Николаев // Лингвистические и культурологические аспекты многоязычной деятельности (состояние и перспективы). Ростов н/Д: РГУ. С. 26-35
4. Гиренко JI. C. (2004): Один из возможных путей изучения плотности научного текста Текст. / J1.C. Гиренко // Стереотипность и творчество в тексте. Пермь: ПГУ. Вып. 7. - С. 185-203
4. Папазян А. А. (2007): Структурно-семантическое описание терминов менеджмента (на материале экономической лексики): Автореф. дис. . канд. филол. наук Текст. / А.А. Папазян. Краснодар. - 22 с.
5. Апалъко И. Ю. (2007): Конверсия в военной терминологии Текст. / И.Ю. Апалько // Дискурс: концептуальные признаки и особенности их осмысления. Краснодар: КубГУ. - С. 7-11
6. Шпыгарь Е.В. Лингвистическая аспектность учебно-научных текстов по экономике: Автореф. дис. канд. филол. наук Текст. / Е.В. Шпыгарь. Краснодар, 2007. - 24 с.
35
7. Саркисов А. Л. (2007): Основные тенденции формирования и функционирования специальной лексики бухгалтерского учета: Автореф. дис. . .канд. филол. наук Текст. / A.JI. Саркисов. Крас-A.JI. Саркисов. Крас-.JI. Саркисов. Крас-JI. Саркисов. Крас-. Саркисов. Крас-нодар, 2007. - 24 с.
8. Немыка А. А. (2006): О развитии когнитивных оппозиций в лексических подсистемах Текст. / А.А. Немыка // Теоретическая и прикладная семантика. Парадигматика и синтагматика языковых единиц. — Краснодар: КубГУ. С. 70-72
9. Чесноков П. В. (2008): Об основных измерениях в языковой системе Текст. / П.В.Чесноков // Филология как средоточие знаний о мире. Юбилейный сб. М.; Краснодар: АПСН; КубГУ. С. 112-114
10. Гумбольдт В. (1984): фон. Избранные труды по языкознанию. Текст. / В. фон. Гумбольдт М.: Прогресс. S397 с.
System Approach to Terminology and its Essence
Tinatin BorchkhadzeGeorgian Patriarchal St. Andreas First-CalledUniversity53a Chavchavadze av., Tbilisi, GeorgiaTel.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
AbstractNon-existence of the works generalizing the
systematicity and dynamics of terminology, pecu-liarities of its formation and development, prevents from the study and characterization of terminology. In the language system which the paper discusses as a conceptual system, were created different di-rections which played an important role not only in the formation of basic language terminology but in the establishment of the scientific ideology in this
sphere of knowledge. In the ascertainment of the development stages of any science, the main role is conferred on the analysis of its terminology appara-tus as the science evolution and its equipment with terminology is interstipulated. One is inconceivable without the other and vice versa.
Keywords: terminology, system approach, object aspect,
functional aspect, historical aspect.
Системный подход к терминологии и суть этого подхода
Борчхадзе Тинатин ДавидовнаГрузинский патриарший университет Андрии ПервозванногоПр.Чавчавадзе 53а, Тбилиси, ГрузияТел.: 599 107 244
E-mail: [email protected]
РезюмеНе существует того типа работ, которые смог-
ли бы обоб щить систему и динамику терминоло-гий, формирование особенностей их развития, мешали бы изучению и характеризации терми-нологии. Статья рассматривает данную систему языка как концептальную систему, где созданы различные направления, которые играют важную роль не только в формации основной терминоло-гии языка, но и в установке научного мировоз-зрения данной сферы знаний. В установке ста-дий раз вития науки основную роль играет анализ формирования аппарата терминологий, которые представляют собой эволюцию в науке, а так же ее оснащение терминологией взаимо обусловле-ны. Одно невообразимо без другого и наоборот.
Ключевые слова:Терминология, системный под ход, аспект пре-
д мета, функциональный ас пект, исторический аспект.
36
Revolutionizing the Ways of Language Learning
Rusudan GotsiridzeGeorgian Technical UniversityDepartment of Liberal Sciences77 Kostava str., 0175, Tbilisi, GeorgiaTel.: 893 301 342E-mail: [email protected]
Abstract The Internet has revolutionized the ways of hu-
man communication as well as English language learning in a global context. Learners of English lan-guage today need a new set of critical and interpre-tive skills. Teachers of English therefore, need to un-derstand how the Internet is revolutionizing English language learning. This paper attempts to discuss the impact of the Internet on English language learning as well as the need for new frameworks for teaching English language in computer mediated contexts.
Keywords: linguistic medium, information technology, IT
revolution, psycholinguistic processes, socio-cultur--cultur-al context.
Introduction Computer-mediated communication is one of
the features of globalization and as a result, the In-ternet has become an important linguistic medium. It has been added to every aspect of human life, in-cluding the learning of languages.
The Internet seems to have important implicati-ons for linguistics or language learning. In this con-text, this paper explores the impact of the Internet on today‘s teaching and learning of the English lan-guage.
Main BodyTraditionally, the approaches used to study languages
have been prescriptive and descriptive (Fromkin et. al.,
2004). Prescriptivism represents the view that one variety of language has an inherently higher value than others, and that this variety of language ought to be imposed on the whole of the speech commu-nity. It usually prefers a version of the standard writ-ten language, which most closely reflects the liter-ary style of great classics in a language. Those who speak or write in a standardized variety are termed to be using the language ‘correctly’; those who do not, are termed to be using it ‘incorrectly’.
When the Internet first emerged, the early ten-dency among the educators of English for speakers of other languages was to see how it could be em-ployed as a tool in teaching English (Warschauer, 1995). Computer was then seen as an optional or supplementary tool, among several others, used for teaching English. Today, however, the significance of information technology for teaching or learning is widely acknowledged. To put it simply, information technology has been termed as the medium of a new, and fourth revolution in human communication and cognition, matched in significance only by the pri-or three revolutions of language, writing, and print (Harnad, 1991). Information technology will impact on how people interact, access and share informati-on. This impact will also occur much more quickly than anticipated.
The Internet appears to revolutionize the ways of human communication and language learning, as languages are being acquired and communication continues to occur between people. In this context, it appears that learners of English need a new set of literacy skills for English language acquisition.
As a result of the IT (Information Technology) re-volution, there is a shift in reading practices from the (paper) page to the screen (Reinking, 1998; Snyder, 1998). This shift is more likely to occur especially among young people who grow up with computers (Tapscott, 1998). It will necessitate different psycho-linguistic processes related to decoding information from a screen instead of a page, especially when
37
the screen decodes words for the reader at the click of a mouse. It will also change how we as educators teach things like skimming, scanning, and guessing words from a context (Anderson-Inman & Horney, 1998; McKenna, 1998). It will also force educators to think more about how texts combine together with graphics, images, and audio-visual content to communicate a message (Bolter, 1998; Kress, 1999; Lemke, 1998)
Reading is not just a psycholinguistic act of deco-ding letters and words. Rather, it is a social practice that takes place in particular socio-cultural contexts. In this sense the shift of reading from the (paper) page to the screen, and the new socioeconomic circumstances in which it takes place, has an even greater impact on language learning. Reading from the screen is a less passive act of decoding a message from a single authoritative author and a more self-conscious act of accumulating or creating know-ledge from a variety of sources (Bolter, 1991).
Similar to the changes, learners need to make in their reading practices, changes are expected to be made in writing practices as well in pedagogi-cal contexts involving the Internet (Bolter, 1996). In much of the world, writing has been given little emphasis in English language courses, and if empha-sized at all, is seen as synonymous with the putting on paper of grammatically correct sentences (Rai-mes,1991). And indeed, this was sufficient for most learners’ needs prior to the information revolution of the 1970s. However, the rise of information, and the widespread use of computers and the Internet, dra-matically raised the profile of writing and the need for effective written communication.
The shifts in reading and writing practices neces-sitate the need for new curriculum frameworks/ap-proaches for teaching of English in Internet medium. Multi-literacy is significant as a framework for the teaching of English in an era of fast growing, fast changing information technology dominance.
ConclusionWith the rapid changes brought about by global-
ization and technological development, teachers of English need to understand that they are entering, or have already entered the biggest language/linguistic revolution ever. Many people have learned to meet the demands of the new Internet conditions, such as e-mails, chat groups, Web pages, etc. The e-prefix must have been used in hundreds of expressions of people on a daily basis.
The Oxford Dictionary of New Words had al-ready noted e-text, e-cash. e-books, e-conferences, e-voting, e-loan, e-newsletters, e-cards, e-shop, etc. However, it is impossible to know how many of these e-expressions which originated with the In-ternet will remain in long-term use in the English language. We can only recognize and describe lan-guage change once it has occurred.
Linguists have begun to investigate the linguis-tic properties of the so-called ‘electronic revolution’. The way in which the English language is being used on the Internet is different from previous linguistic behavior and should be described as revolutionary.
The continuing changes in the spread, recepti-on, interaction, sharing, and understanding of glo-bal information have altered the process of human and technological communication. It has created a necessity for linguists, especially language teachers, to fully understand the factors and their Internet in-fluence on the way the English language should now be taught.
Literature
1. Anderson-Inman L., & Horney M. A. (1998): Transforming text for at-risk readers. InD. Reinking, M. C. McKenna, L. D. Labbo, & R. D. Kieffer (Eds.), Handbook of literacy and technology: Transformations in a post-typographic world(pp. 15-43).Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates
38
2. Bolter J. D. (1998): Hypertext and the question of visual literacy. In D. Reinking, M. C.McKenna, Cope, B., & Kalantzis, M. (Eds.). (2000). Multiliteracies: Literacy learningand the de-sign of social futures. London: Routledge
3. Fromkin V. et. al. (2004): An Introduction to Language (7th Edition.). Beijing: Peking University Press
4. Harnad S. (1991): Post-Gutenberg galaxy: The fourth revolution in the means of production and knowledge. Public-Access Computer Systems Review, 2(1), 39-53
5. Kress G. (1999): ‘English’ at the crossroads: Rethinking curricula of communication in the context of the turn to the visual. In G. E. Hawisher & C. Selfe (Eds.),Passions, pedagogies, and 21st century technologies (pp. 66-88). Logan, Utah: Utah StateUniversity Press.
6. Lemke J. L. (1998): Metamedia literacy: Transforming meanings and media. In D.Reinking, M. McKenna, L. Labbo, & R. D. Kieffer (Eds.), Handbook of literacy and technology: Transformations in a post-typographic world (pp. 283-301). Hillsdale, NJ:Erlbaum.
7. McKenna M. C. (1998): Electronic texts and the transformation of beginning reading.In D. Reinking, M. C. McKenna, L. D. Labbo, & R. D. Kieffer (Eds.), Handbook of literacy and technology: Transformations in a post-typorgraphic world(pp. 45-59).Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates.
8. Raimes A. (1991): Out of the woods: Emerging traditions in the teaching of writing.TESOL Quarterly, 25(3), 407-430
9. Reinking D. (Ed.). (1998): Handbook of lit-eracy and technology: Transformations in a post-ty-pographic world . Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates
10. Snyder I. (Ed.). (1998): From page to screen. London: Routledge.
11. Tapscott D. (1998): Growing up digital: The Rise of the Net Generation. New York:McGraw-Hill
12. Warschauer, M., & Cook, J. (1999). Service learning and technology in TESOL. Prospect, 14(3), 32-39
O
enebis Seswavlis
revoluciuri saSualeba
rusudan gociriZe
saqarTvelos teqnikuri universiteti
liberalur mecnierebaTa departamenti
kostavas q. #77, 0175, Tbilisi, saqarTvelo
tel.: 593 301 342E-mail: [email protected]
reziumestatia globalur konteqstSi ganixi
lavs im revoluciur rols, romelsac
interneti asrulebs rogorc individebs
Soris komunikaciis, ise inglisuri enis
Seswavlis procesSi. codnis dasaufle
blad inglisuri enis Semswavlelebi
saWiroeben axal unarCvevebs, xolo in
glisuri enis maswavleblebi ki cod
nas imis Sesaxeb, Tu ra revoluciuri
gardaqmnebis uzrunvelyofaa SesaZle
beli internetis saSualebiT enis Ses
wavlis procesSi. statiaSi mocemulia
mcdeloba gaanalizdes internetis ze
gavlena inglisuri enis Seswavlis pro
cesze, aseve axali saswavlo gegmebis
saWiroeba kompiuteruli swavlebis kon
teqstis gaTvaliswinebiT.
sakvanZo sityvebi: lingvisturi mediumi, informaci
uli teqnologia, informaciul te
qnologiebze dafuZnebuli revolucia,
fsiqolingvisturi procesebi, socio
kulturuli konteqsti
39
Революционные методы изучения языка
Гоциридзе Русудан АрчиловнаГрузинский технический университетДепартамент либеральных наукУл. Костава 77, 0175, Тбилиси, ГрузияТел.: 593 301 342E-mail:[email protected]
РезюмеВ cтатье в глобальном контексте рассматрива-
ются вопросы о революционной роли интернета не только в процессах коммуникации между ин-
дивидами, но и в изучении английского языка. Ученики нуждаются в новых навыках, следова-тельно, учителя нуждаются в понимании рево-люционной роли интернета в процессе изучения английского языка. В статье предложена попытка проанализировать воздействие интернета на про-цесс изучения английского языка, также обсуж-дается потребность в новых учебных планах для изучения английского языка с учетом контекста компьютерного обучения.
Ключевые слова: Лингвистический медиум, информационная
технология, революция основанная на инфор-мационных технологиях, психолингвистические процессы, социо-культурный контекст.
40
LОбучение продуктивному суффиксальному словообразованию как средству обогащения лексического запаса студентов технических вузов
Зоранян Марина ГеоргиевнаГрузинский технический университетДепартамент либеральных наукУл. Костава, №77, 0175, Тбилиси, ГрузияТел. 593 783 826E-mail: [email protected]
РезюмеОбогащение лексического запаса студентов-
не филологов в основном связано с терминоло-гией и осуществляется в трех направлениях: а) обучение специальным техническим значениям хорошо известных общеупотребительных слов типа “go”, “run” и т.п., которые в специальной литературе часто приобретают специфические значения; б) изучение терминов в их широком научном значении; в) обучение продуктивному суффиксальному словообразованию или, точ-нее, декодированию производных слов. Работу с абсолютно продуктивными суффиксами, об-ладающими четко выраженной семантической общностью, рекомендуется проводить как в ре-цептивном, так и продуктивном плане. Что ка-сается продуктивных суффиксов, обладающих ограниченной словообразующей способностью и несущих менее четкую семантическую на-грузку, то работу с ними желательно проводить преимущественно в рецептивном плане. Предпо-чтительно максимум информации представлять в виде формул и таблиц.
Ключевые слова: термины, неологизмы, производные слова,
абсо лютно продуктивные суффиксы, стиль науч-ного изложения, декодирование производных слов, продуктивные упражнения, рецептивные упражнения.
ВступлениеЛексичесий состав современного английско-
го языка постоянно пополняется за счет заим-ствования, словообразования и изменения значе-ния слова. В результате появляется значительное количество неологизмов, т.е. слов и устойчивых словосочетаний, новых либо по форме, либо по содержанию (и по форме, и по содержанию) [Середа. 2011]. При этом новые слова создаются преимущественно в соответствии с продуктив-ными моделями данного языка. Согласно наблю-дениям в современном английском языке, около двух третей новых слов получены посредством аффиксации и словосложения. В обучении сту-дентов неязыковых вузов иностранному языку изучение продуктивного суффиксального слово-образования занимает значительное место.
Основная частьОбогащение лексического запаса студентов-
нефилологов в основном связано с терминоло-гией и осуществляется в трех направлениях.
1. Обучение специальным техническим значениям хорошо известных общеупотреби-тельных слов типа “go”, “run” и т. п., которые в специальной литературе часто приобретают специфичесие значения. Изучение этих значений совершенствует лексический запас студентов.
2. Изучение терминов в их широком на-учном значении (e.g. root as a) the part of a plant which is normally in the soili; b) basis, main parti; c) number multiplied by itself a certain number of times, produces another quantity. Узкое научное значение этих терминов (e.g. root in metallurgy as the top of welding seam).
3. Обучение продуктивному словообразо-ванию или, точнее, декодированию производных
41
слов. Усвоение производных слов, преимуще-ственно терминов. [Зоранян & Догонадзе, 2014: 114].
По важности и в количественном отношении первое направление уступает второму и третье-му. Второе и третье направления приблизитель-но равноценны. Однако в количественном отно-шении самым эффективным способом обогаще-ния лексического запаса студентов неязыковых вузов безусловно является изучение суффик-сального словообразования.
Стиль научного изложения должен быть ос-новным при обучении иностранному языку сту-дентов неязыковых специальностей, поскольку именно этот стиль они будут использовать и в устной речи, и при чтении текстов по специаль-ности.
В регистре научной речи языковые средства должны легко кодироваться, т.е. использовать-ся говорящим, и декодироваться, т.е. восприни-маться слушающим; в этом состоит основное требование к знаку.
При анализе научных текстов на первый план выдвигаются производные термины. Словообра-зовательный процесс в стиле научного изложе-ния в современном языке идет особенно активно в связи с быстрым развитием все новых и новых отраслей науки и техники. Поскольку основное количество новообразований в современном ан-глийском языке создается аффиксальным спосо-бом и путем словосложения [по данным Иванова таким образом создается 88% новых слов] [Ива-нов. 1980:39], то именно поэтому обучение сту-дентов-технарей продуктивному суффиксально-му словообразованию представляется особенно актуальным.
Основными свойствами терминов являются их клишированность, воспроизводимость, пол-ное отсутствие каких-либо коннотаций, одно-значность. Характер производного слова являет-ся одним из признаков функционального стиля. Синтагматическая особенность научного стиля определяется функцией сообщения, которая в
данном стиле является преобладающей. Продуктивность словообразовательного суф-
фикса зависит от структурных, лексико-грам-матических и семантических особенностей как корневой основы, так и самого суффикса. Кро-ме того, необходимо иметь в виду, что слово-образовательный суффикс может быть весьма продуктивным в какой-либо терминологической сфере и совершенно не употребляться в разго-ворной речи [Ильина и Кибасова. 2012].
Продуктивные суффиксы современного ан-глийского языка, встречающиеся в научно-тех-нической литературе, делятся на 2 основные группы [Зоранян. 2006 : 74-77]:
1. суффиксы, обладающие практически не-ограниченной словообразовательной способно-стью и несущие четкую семантическую нагруз-ку;
2. суффиксы с ограниченной словообразую-щей способностью и несущие менее четкую се-мантическую нагрузку.
В соответствии с особенностями суффиксов обеих групп, необходима дифференцированная методика обучения словообразованию, которая и предлагается в данной работе.
Даже об абсолютно продуктивных суффиксах (-er, -less, -able, -ness, - like) мы не можем сказать, что они образуют слова от любой основы в со-ответствии с данной моделью. Так что, усвоение производных слов является основной целью обу-чения словообразованию (производным словам, «декодированию моделей»).
Усвоение производных слов, преимуществен-но терминов, является одним из основных источ-ников обогащения лексического запаса студен-тов неязыковых вузов.
Необходимо четко разграничить цели об-учения словообразованию для рецептивной и продуктивной лексики. Для рецептивных целей студенты должны понимать значение произво-дных слов, в то время как для продуктивных це-лей студенты должны уметь составлять „новые“ слова, применяя известные словообразователь-
42
ные модели. Эти слова являются новыми (не-знакомыми) для них, студенты даже не уверены стопроцентно, что эти слова существуют, но они рискуют образовывать их с коммуникативными целями. Для продуктивных целей следует при-менять упражнения на образование слов лишь с абсолютно продуктивными суффиксами, так как с суффиксами, не являющимися более продук-тивными, риск „образования“ несуществующих слов слишком велик. Это, в свою очередь, может привести к фиксированию ошибки (так называ-емые fossilized errors) в памяти студентов. Для рецептивной же лексики нет таких ограничений: cлово бесспорно существует (раз оно употре-блено в тексте), а студенты должны всего лишь декодировать его. Этот тип упражнений может применяться к любым производным словам, не-зависимо от продуктивности суффикса.
Что касается продуктивных упражнений, их необходимо составлять осторожно, не провоци-руя студентов образовывать несуществующие слова (даже продуктивные суффиксы на самом деле образуют производные слова не от всех корней).
Если в художественной литературе, с целью усиления выразительности, существующие сло-вообразовательные модели могут подтолкнуть любого автора к созданию неологизмов, кото-рые, как правило, живут лишь в данном тексте и лишь изредка окончательно приживаются в языке (например, слово стушеваться, введенное в русский язык Достоевским, и слово интелли-генция, введенное Чеховым в русский язык, а впоследствии прижившееся и во многих других языках), то в нехудожественной литературе, осо-бенно, в научном стиле, новые слова могут воз-никать лишь с возникновением новых явлений (например, изобретений). Студенты не должны „изобретать“ несуществующие слова. Поэтому в обучении студентов, особенно, студентов-не-филологов, рекомендуется применять только
или преимущественно рецептивные упражнения для декодирования значения производных слов. [Зоранян & Догонадзе. 2014: 116].
При процессе обучения особое внимание следует уделять суффиксам первой группы, об-ладающим абсолютной продуктивностью и чет-ко выраженной семантической общностью (-er, -less, -able, -ness, - like). Работу с данными суф-фиксами следует проводить как в рецептивном (пассивный словарный запас), так и продуктив-ном (активный словарный запас) плане. Что ка-сается продуктивных суффиксов второй группы, обладающих ограниченной словообразующей способностью и несущих менее четкую семан-тическую нагрузку, то их усвоение также игра-ет значительную роль в обучении иностранному языку студентов-нефилологов. Однако, следует отметить, что работу с данными суффиксами желательно проводить преимущественно в ре-цептивном плане. Рецептивный словарный запас студентов, чьей специальностью не является ан-глийская филология, можно сделать практически неограниченным. Он может вырасти в несколько раз, если регулярно применять соответствующие разнообразные, преимущественно рецептивные упражнения. Так, например:
1. Переведите слова, содержащие ... суф-фикс, на английский язык.
2. Определите по суффиксу, какой частью речи являются данные слова. Сформулируйте дефиницию данного слова (дефиниция значения корня предложена).
3. Назовите суффиксы, с помощью которых образованы данные слова. ....., и т.д.
Заключение Работу с абсолютно продуктивными суффик-
сами, обладающими четко выраженной семан-
43
тической общностью, рекомендуется проводить как в рецептивном, так и продуктивном плане. Что касается продуктивных суффиксов, облада-ющих ограниченной словообразующей способ-ностью и несущих менее четкую семантическую нагрузку, то работу с ними желательно прово-дить преимущественно в рецептивном плане.
Обучая иностранному языку судентов-не-филологов, не следует слишком увлекаться тео-ретической информацией из области филологии, поскольку она является более труднодоступной для них, как в отношении терминологии, так и в плане формы изложения. Предпочтительно мак-симум информации представлять в виде формул и таблиц.
Литература
1. Иванов А. Н. (1980): Морфология слова в аспекте номинации. Сборник научных трудов МГПИИЯ им. М.Тореза. Вып. 164 : 10-18
2. Зоранян М. & Догонадзе Н. (2014): Продуктивное суффиксальное словообразова-ние. Обучение суффиксальному словообразова-нию в стиле научного изложения (современный английский язык). Lambert Academic Publishing.Germany.
3. Ильина А. Н., Кибасова С. Г. (2012): Словообразование в современном английском языке: учебное пособие для студентов эко-номических специальностей. СПб. : Изд-во СПбГУЭФ.
4. Середа Л. М. (2011): Активные процес-сы словообразования в английских неологизмах. Материалы XII международных чтений, Гродно: ГрГУ: 257-265.
5. Зоранян М. (2006): Обучение продук-тивному суффиксальному словообразованию в неязыковых вузах. Приложение к журналу «Вестник» Академия образовательных наук
Грузии. Труды, 7, Тбилиси : Грузинский техни-ческий университет.:74-77.
Teaching Productive Word-Building on the Basis of Suffixation as a Means of Enriching Vocabulary of Students
Majoring in Technical Areas
Marina ZoranyanGeorgian Technical UniversityDepartment of liberal sciences77 Kostava st., 0175, Tbilisi, GeorgiaTel. : 593 783 342E-mail: [email protected]
AbstractThe vocabulary of students majoring in technical
areas is mainly enriched due to dealing with termi-nology. It can be done in three ways: a) teaching spe-cific technical meanings of the well-known every-day-vocabulary words such as “go”, “run”, etc.; b) teaching terms in their wide-scientific meaning; c) teaching productive word-building on the basis of suffixation or to say more exactly, decoding derived words. The work with the absolutely productive suf-fixes which have clearly expressed semantic unity should be carried out in both planes, receptive and productive. As for the productive suffixes with re-stricted word-building ability and less clear-cut se-mantic load it is advisable to work with them mainly in receptive plane. It is preferable to present max-imum of information in the form of formulae and tables.
Keywords: terms, neologisms, derived words, absolutely pro-
ductive suffixes, scientific style, decoding of derived words, productive exercises, receptive exercises.
44
produqtiuli sufiqsuri
sityvawarmoebis swavleba
rogorc teqnikuri
specialobebis studentebis
leqsikuri maragis gamdidrebis
wyaro
marina zoraniani
saqarTvelos teqnikuri univrsiteti
liberalur mecnierebaTa departamenti
kostavas q. #77, 0175, Tbilisi,
saqarTvelo
tel.: 593 783 826
E-mail: [email protected]
rezuimestudentebis, romelTa specialobac
ar aris filologia, leqsikuri maragis
gamdidreba ZiriTadad dakavSirebulia
terminologiasTan da xorcieldeba
sami mimarTulebiT: a) zogadi leqsikis
(“go”, “run” da a.S.) specialuri / teqnikuri
mniSvnelobebis Seswavla; b) terminebis
Seswavla maTi farTodmecnieruli mni
SvnelobiT; g) produqtiuli sufiqsu ri
sityvawarmoebis an, ufro zustad, nawar
moebi sityvebis dekodirebis swavleba.
sasurvelia, sruliad produqtiul su
fiqsebTan, romelTac aqvT mkveTrad
gamoxatuli semantikuri erToblioba,
muSaoba ganxorcieldes rogorc rece
p tul, ise produqtiul planSi. rac
Seexeba SezRuduli sityvawarmoebiTi
unaris mqone produqtiul sufiqsebs,
romlebsac naklebad mkveTri semanti
kuri datvirTva gaaCniaT, maTze muSaoba
sasurvelia Catardes ZiriTadad rece
ptul planSi. SegviZlia, rekomendacia
mivceT pedagogebs, miawodon studentebs
informacia formulebisa da cxrilebis
saxiT.
sakvanZo sityvebi: terminebi, neologizmebi, nawarmoebi
sityvebi, absoluturad produqtiuli
sufiqsebi, samecniero Txrobis stili,
nawarmoebi sityvebis dekodireba,
produqtiuli savarjiSoebi, receptuli
savarjiSoebi.
45
inglisuri enis saxelmZRvaneloebis leqsikis
SerCevis principebi
manana ivaniseli
saqarTvelos teqnikuri universiteti
liberalur mecnierebaTa departamenti
kostavas q. #77, 0175, Tbilisi,
saqarTvelo
tel: 822 373 819
E-mail: [email protected]
reziumestatiaSi ganxilulia inglisureno
vani saxelmZRvaneloebisaTvis leqsi
kuri maragis SerCevis meTodebi. meTo
debis SerCeva damokidebulia pirobebsa
da moTxovnebaze, aseve swavlebis doneze.
swavlebisas studentebma unda aiTvison
axali leqsikuri erTeulebis formebi
da mniSvnelobebi da unda gamoiyenon
isini metyvelebis procesSi (rogorc
zepiri, aseve weriTi metyvelebisas).
gamoikveTa Sida principi: 1. senman
tikuri principi, romelic gulisxmobs
im sityvaTa SerCevas, romlebic gamoxat
aven im ZiriTad cnebebs, romlebic xSir
ad xvdeba studenti; 2. sxva sityvebTan
mimarTebis principi; 3. stilistikuri
SezRudulobis principi; 4. sixSiris
principi; 5. sinonimebis gamoricxvis
principi; 6. sityvawarmoebis principi;
7. saerTaSoriso sityvaTa gamoricxvis
principi.
sakvanZo sityvebi:leqsika, principi, semantikuri, Se
Tavsebadoba, studenti
Sesavalienis codna niSnavs misi struqturis
da sityvebis dauflebas. amdenad le
qsika warmoadgens erTerT aspeqts, rom
lis Seswavlac xdeba umaRles saswav
lebelSi.
Tanamedrove lingvistika ganixilavs
enas rogorc doneTa sxvadasxva rigisa
gan Semdgar ierarqiul sistemas. yoveli
maTgani, Tavis mxriv, xasiaTdeba saku
Tari enobrivi niSnebiT. Lleqsikur do
neze funqcionirebs iseTi erTeulebi,
rogoricaa sityvebi, enaSi dafuZnebuli
gamoTqmebi, kliSeebi.
saxelmZRvanelosLleqsikuri masalis
SerCeva unda moxdes swavlebis do
nis pirobebis da moTxovnebis gaTval
iswinebiT. Sesaswavli Lleqsikuri mini
mumi, rogorc eqsperimentebiT dastur
deba, SegviZlia gavzardoT iqamde, sanam
studentebs SeeZlebaT misi damaxsovre
ba, aTviseba da gamoyeneba damoukidebe
li muSaobis dros.
saswavlo kursis mixedviT studenteb
ma unda aiTvison am erTeulebis mniSvne
lobebi, formebi da SeZlon maTi gamoy
eneba sametyvelo aqtivobis sxvadasxva
saxeebSi, e.i. unda daeuflon eqspresi
uli metyvelebis leqsikuri gaformebis
Cvevebs, SeZlon leqsikuri erTeulis
gageba mosmenisa da kiTxvisas.
ZiriTadi nawiliproduqtiuli sametyvelo aqtivobis
(laparaki,wera) ganxorcielebisas auci
lebelia leqsikurazrobrivi da leqsi
kurTematikuri asociaciebis floba, axa
li sityvebis ukve aTvisebul sityveb Tan
gamoyeneba; Cveulebrivi sityvebis arCeva
da gansakuTrebul sityvebTan SeTavseba;
antonimuri da sinonimuri jgufebidan
saWiro sityvebis amorCeva; ekvivalen
46
tebis Senacvleba; prognozireba formi
sa da Sinaarsis doneze; struqturis
gafarToebis da Semoklebis meqanizmis
floba; molaparakis individualur Ta
viseburebebTan Segueba da swrafi reaq
cia; enobrivi normebis dacviT sityvebis
swori gamoyeneba da sxva.
receptiuli sametyvelo aqtivobisaT
vis (audireba, kiTxva) aucilebelia: mos
menili masalis semantikasTan SeTavse
ba; Sinagan artikulaciaze yuradRebis
naklebad gamaxvileba; msgavsi formisa
da JReradobis mqone sityvebis infor
matoruli niSnebis mixedviT diferenci
reba; omonimuri, sinonomuri da anton
imuri movlenebis diferencireba; recep
tiuli kombinirebis meqanizmis floba;
smeniTmotoruli saxiT grafikulis (da grafikuli smeniTmotorulis) dauy
ovnebliv gansazRvra. Tu es Sesatyvi
sobebi eqvemdebareba wesebs, studentebi aqtiurad sargebloben Semecnebis prog
nozirebiTa da orientaciebiT axal an
ukve aTvisebul leqsikaze garkveuli
qmedebis unaris Camosayalibeblad.
enobriv eqspresiul Cvevebs miakuTvne
ben zepir metyvelebaSi urTierTobaTa
sxvadasxva situaciebSi komunikaciis
miznebis mixedviT, intuiciurad swori
sityvebis gamoyenebis da sityvawarmoe
bis Cvevebs.
aqedan gamomdinare leqsikuri sam
etyvelo Cveva or ZiriTad komponents
Seicavs: sityvebis gamoyenebas da sityve
bis warmoebas.
leqsikuri eqspresiuli sametyvelo
Cvevebis fsiqologiur safuZvlad gve
vlineba leqsikuri avtomatizirebuli
dinamiuri kavSirebi, rogorc sityvebisa
da sityvaSeTanxmebebis semantikuri da
smeniTsawarmoTqmo motorul nimuSTa
erToblioba.
Mmetyvelebis fsiqologiis monacemebi
gviCvenebs, rom sametyvelo leqsikuri
avtonomizmebi arsebiTad gansxvavdebian
gramatikulisagan. es gansxvaveba imaSi
mdgomareobs, rom leqsikuri Cvevebi xa
siaTdebian ufro meti SegnebulobiT. me
tyvelebaSi yvelaze metad SevimecnebT
Sinaarss, e. i. imas, rac unda iTqvas, rac
gamoixateba sityvaTa ama Tu im arCe
vanSi, maT SeTanxmebaSi sxva sityvebTan
komunikaciis miznebisda mixedviT.
leqsikuri sametyvelo Cvevebis gar
da gamoyofen aseve enobriv, anu arasam
etyvelo komunikaciaTa leqsikuri masa
lis operirebis diskursiulleqsikur
Cvevebs: sityvaTa analizis CveviT op
eraciebs, sityvawarmoebis operaciebs,
sityvaSeTanxmebebis konstruirebas. Mme
tyvelebis leqsikuri nawilis srul
dauflebaSi igulisxmeba sametyvelo da
enobrivi leqsikuri Cvevebis daufleba.
ganviTarebuli sametyvelo Cvevis
mtki ced aTvisebis SesaZleblobebi mka
crad gansazRvravs leqsikur masalas.
Lleqsikuri minimumis xelovnuri ga
dideba uaryofiTad moqmedebs leqsikis
flobis xarisxze.
aqtiuri leqsikuri minimumi warmoad
gens ZiriTad leqsikur bazas, romelmac
unda uzrunvelyos studentis SesaZleb
loba gaigos sxvisi azri da gamoxatos
sakuTari azrebi, rogorc weriT, ise ze
pir metyvelebaSi Targmnis gareSe.
leqsikuri masalis SerCevis mTavari
principebia:
1. semantikuri principi, rac gulisx
mobs im mTavari cnebebis arCevas, rom
lebTanac students uxdeba Sexvedra.
Aam principis mixedviT kerZo cnebebi
da specifikuri terminebi ar Sedian le
qsikur minimumSi (gamonaklisia yvelaze
aucilebeli cnebebi, romlebsac ver
gamovxatavT sxva sityvebis saSualebiT,
aRweriT);
2. sxva sityvebTan mimarTebis prin
47
cipi, romlis mixedviTac iseT sityvebs
miecemaT upiratesoba, romlebic sxva
sityvebTan ufro farTo Sesatyvisobis
unariT gamoirCevian. Ees aucilebelia,
im denad, ramdenadac aqtiuri leqsikis
SedarebiT SezRuduli raodenobis pi
robebSi isini saSualebas gvaZleven
kargad gamovxatoT da ganvaviTaroT
sxva dasxva azri;
3. stilistikuri SezRudulobis prin
cipi, e. i. sityvebis dayofa literatu
rul, neitralur, salaparako da wigno
brivi stilis sityvebad;
4. sixSiris principi (leqsikur mini
mumSi Sedian sityvebi, romlebic ufro
xSirad gamoiyenebian saliteraturo
salaparako enaSi);
5. sinonimebis gamoricxvis princi
pi, rac gulisxmobs aqtiur leqsikur
minimumSi sinonimuri rigidan mxolod
erTerTis, yvelaze ufro farTed gamo
yenebadis Setanas;
6. sityvawarmoqmnis unaris principi,
romlis mixedviTac aqtiur minimumSi
unda Sediodes sityvawarmoqmnis una
ris mixedviT yvelaze produqtiuli si
tyvebi, e.i., romlebidanac afiqsebis sa
SualebiT vawarmoebT yvelaze didi ra
odenobis sityvebs;
7. warmoqmnili da rTuli interna
cionaluri sityvebis gamoricxvis prin
cipi, e. i. iseTi sityvebisa, romlebic
mTlianad emTxvevian SinaarsiT ucxour
sityvebs;
sityvaTa gamoyenebis sixSiris prin
cipi warmoadgens sityvaTa SerCevisadmi
wminda lingvisturi midgomis magaliTs.
is sruliad obieqturia, ris gamoc
ufleba gvaqvs vTqvaT, rom is yvelaze
swori kriteriumia. es principi ganisaz
Rvreba sityvaTa xmarebis SemTxvevebis
raodenobis daTvliT iseT masaleb
Si, rogoricaa romanebi, moTxrobebi,
narkvevebi, gazeTebi, teqstebi da Jur
nalebi.
kiTxvis Cvevebis ganviTarebisaTvis
WirdebaT e. w. `sityvaTa pasiuri mar
agi~, amitom xdeba sxvadasxva dabeWdi
li teqstebis gaanalizeba siTyvaTa
gamoyenebis sixSiris TvalsazrisiT.
salaparako Cvevebis ganviTarebisaTvis
ki saWiroa `sityvaTa aqtiuri maragi~.
am SemTxvevaSi analizisaTvis masalad
gamoiyeneba video da audio saSualebe
bze Cawerili salaparako ena.
danarCeni principebi ufro didaqti
kuri TvalsazrisiT arian saintereso.
isini swavlebis miznebs emsaxurebian.
zemoaRniSnuli principebis safuZ
velze SerCeul sityvebs Semdeg or kla
sad yofen:
1. sityvebi, romelTa meSveobiT Cven
vlaparakobT, anu struqturuli sityve
bi;
2. sityvebi, romelTa Sesaxebac vla
parakobT, anu e. w. ZiriTadi (azrobrivi)
sityvebi;
leqsikuri masalis SerCevis princi
pebis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT,
isini SesaZloa sam urTierTdakavSire
bul jgufad davyoT: I jgufi _ statis
tikuri principebi; II jgufi _ meToduri
principebi; III jgufi _ lingvisturi
prncipebi.
pirveli jgufi aerTianebs principebs,
romlebic moqmedeben statistikuri niS
nebisa da monacemebis mixedviT.
isini saSualebas gvaZleven ganvsaz
RvroT leqsikuri erTeulebis raode
noba da gamovyoT sityvebi, romlebic
yvelaze xSirad gvxvdeba mocemul eno
briv masalaSi.
am jgufSi Semavali principebidan Zi
riTadia sixSirisa da gavrcelebulobis
principi. sixSiris cnebis xmarebisas
mxedvelobaSi gvaqvs mocemul wyaroSi
48
ama Tu im sityvis xmarebis saerTo jami.
sixSiris princips ori nakli gaaC
nia: 1) is gvaZlevs utyuar monacemebs
yvelaze xSirad xmarebuli sityvebis
pirveli aTasi erTeulis farglebSi. am
viwro raodenobrivi parametrebis iqiT
is kargavs Tavis mniSvnelobas, ramde
nadac SemdegSi sityvaTa gameorebadoba
umniSvneloa; 2) zogierTi sityvebi erT
nairi sixSiriT gvxvdebian yvela wyaro
Si, zogi ki SeiZleba uamravi raodeno
biT gvxvdebodes erT wyaroSi, magram
saerTod ar moiZebnebodes meoreSi.
gavrcelebulobis princips gaaCnia
gansazRvruli sazomi SesaZleblobebi,
ramdenadac igi migviTiTebs wyaroSi si
tyvis gamoCenis regularobaze da ara
mis xvedriT wonaze mocemul wyaroTa
raodenobaSi. amis gamo sityvaTa SerCev
isas saWiroa sixSirisa da gavrcelebu
lobis maCvenebelTa kompleqsuri gamoy
eneba. maTematikuri aparati, romelsac
Tanamedrove lingvistika flobs, am
ori kriteriumis gansakuTrebulad
gamoyenebis saSualebas iZleva: isini
gamoiyenebian ara rogorc damoukide
beli an kidev erTmaneTis Semavsebeli
monacemebi, aramed rogorc sityvis Se
fasebis saerTo amosavali maCvenebeli.
aseT saerTo maCveneblad gvevlineba
sityvaTa gamo yenebadoba, raSic iguli
sxmeba sityvis Sexvedris sixSire wyaro
Ta gansazRvrul raodenobaSi gansaz
Rvruli sixSiriT. sityvaTa gamoyeneba
doba TavisTavSi Seicavs sixSiresac
da gavrcelebulobasac, rogorc erTi
maCveneblis or Tanasworuflebian kom
ponents. misi gamoTvla xdeba special
uri formuliT, e.w. stabilurobis koe
ficientiT, romelic sityvaTa gamoy
enebis sazomad gvevlineba.
swored gamoyenebadoba iZleva sityva
Ta aucilebel daxasiaTebas, romelsac
ucxouri enebis swavlebis meTodika iy
enebs saorientaciod.
stabilurobis koeficienti ar gvev
lineba sityvaTa gamoyenebadobis erTad
erT sazomad. am mxriv gansazRvruli
SesaZleblobebi gaaCnia e.w. arsebulo
bis princips (adamianis SegnebaSi gamoi
yofa SedarebiT farTod gamoyenebadi
sityvebi, romlebic mocemulia mis gon
ebaSi da mudmiv mzadyofnaSia metyvele
baSi gamosayeneblad).
principebis meore jgufis orienta
cia xdeba swavlebis miznebze da aqedan
gamomdinare sityvaTa mikuTvnebaze ama
Tu im TemasTan, rac programaSia fiq
sirebuli. Aam jgufSi dadgenil Temati
kasTan kavSiris principis garda Sedian
cnebaTa aRweris da agreTve sematikuri
principebi. Ees ukanaskneli principi
gulisxmobs leqsikur minimumSi iseTi
sityvebis Setanas, romlebic ara mxo
lod Seesatyvisebian Sesaswavl Tema
tikas, aramed gamoxataven mis yvelaze
mniSvnelovan cnebebs.
mesame jgufSi Sedian lingvisturi,
kerZod ki sityvaSeTanxmebis, sityvaT
warmoqmnis da mravlmniSvelobianobis
principebi.
daskvnaromeli principiT unda visargebloT
leqsikuri masalis SerCevisas ama Tu im
konkretul SemTxvevaSi, damokidebulia
iseT faqtorebze, rogoricaa swavlebis
miznebi, pirobebi, minimumis moculoba,
aqtiur marags miekuTvneba sityva Tu pa
siurs da sxva.
aqtiuri leqsikis SerCevisas gamoi
yeneba I da II jgufebis principebi da
agreTve III jgufis zogierTi principi,
49
rogoricaa sinonimTa gamoricxva, Se
Tanxmeba, sityvaTwarmoqmna, mravalmniS
vnelobianoba.
pasiuri leqsikis SerCevisas gamoiy
eneba I jgufis principebi da agreTve
sityvaTa semantikuri sityvaTwarmomqm
neli SesaZleblobebi, maTi mravalmniS
vnelobianoba da ama Tu im TemasTan mi
kuTvneba.
rac Seexeba leqsikis SerCevis proce
duras, pasiur leqsikaze muSaoba xdeba
weriTi wyaroebidan sityvebis amorCe
viT. Aaqtiur leqsikaze muSaobisas ki,
sityvebs varCevT weriTi dialoguri me
tyvelebis analizis safuZvelze, anda
salaparakoliteraturuli metyvelebis
safuZvelze, romelic Cawerilia bune
briv situaciaSi.
literatura
1. “inglisuri enis swavlebis meTo
dika” m. kraveiSvili ganaTleba 1979 w.
2. Шатилов Е. (1974): Иностранные языки в школе
Principles English Textbooks and its Vocabulary Selection
Manana IvaniseliGeorgian Technical UniversityDepartment of Liberal Sciences77 Kostava str., 0175, Tbilisi, GeorgiaTel.: 822 373 819E-mail: [email protected]
AbstractThe article deals with the methods of selecting
vocabulary for English textbooks. Selection meth-
ods depend on conditions, requirements, as well as the level of education. During the course students should acquire the forms and meaning of new lexical units and they should use them in their own speech (oral and writing). As a result of this work the fol-lowing principles of selecting vocabulary have been identified: 1)semantic principle which means select-ing words which express the main notions students often come across with; 2) Principle of compatibil-ity with other words; 3)The principle of stylistically limited words; 4) The principle of frequency; 5)The principle of excluding synonyms; 6)The principle of wordbuilding; 7)The principle of excluding inter-national words.
Keywords:Vocabulary, principle, semantical, accordance,
student.
Принципы выбора лексики учебников английского языка
Иванисели МананаГрузинский Технический УниверситетДепартамент либеральных наукУл. Костава №77, 0175, Тбилиси, ГрузияТел: 822 373 819 E-mail: [email protected]
РезюмеВ статье рассматриваются методы подбора
лексического материала для англоязычных учеб-ников. Подбор методов зависит от условий и тре-бований, а также от уровня обучения. Во время курса обучения студенты должны усвоить формы и зтачения новых лексических едениц и должны использовать их в собственной речи (как уст-ной, так и письменной). Выделено следующих 7 принципов: 1) семантический принцип, который подразумевает подбор тех слов, которые выража-
50
mecnierebisa da xelovnebis progresi da eTika
dodo labuCiZe
grigol robaqiZis saxelobis
universiteti
filosofiisa da socialur
mecnierebaTa kvleviTi instituti
j. bagrationis q. #6, Tbilisi,
saqarTvelo
tel: 591 605 948
E-mail: [email protected]; [email protected]
reziumewinamdebare statiaSi warmodgenilia
franguli ganmanaTleblobis Tval
saCino warmomadgenlis Jan Jak rusos
(17121778) mosazrebebi mecnierebisa da
xelovnebis progresis Sesaxeb. ruso
sakiTxs ganixilavs eTikis WrilSi, ar
uaryofs progresis rols Tavad mecnie
rebebisa da xelovnebebis ganviTarebaSi.
rusos survilia, rom mecnierebisa da
xelovnebis progresi iyos sazogadoe
bis zneobrivi da samoqalaqo ganviTare
bis sawindari.
sakvanZo sityvebi: progresi, siqvele, ganmanaTlebloba,
mecniereba, xelovneba, ganaTleba, zneo
ba, sibrZne, civilizacia, harmoniuli
sazogadoeba.
Sesavali mecnierebisa da xelovnebis sxvadasxva
dargis progresis mniSvnelobis warmosa
Cenad safrangeTis akademiebi (romelTa
ricxvi XVIII saukuneSi ormocs aRwevda)
yovelwliurad acxadebdnen sakonkur
so Temebs. 1749 wels diJonis akademiis
mier gamocxadebuli sakonkurso Temis
pasuxad, konkursis monawileebs unda
epasuxaT kiTxvaze: `Seuwyo Tu ara xeli
mecnierebisa da xelovnebis ganviTare
bam zneCveulebaTa gaumjobesebas~. erTi
wlis Semdeg akademiiis mier dawesebu
li premia miekuTvna rusos naSroms _
`msjeloba mecnierebisa da xelovnebis
Sesaxeb~. ganaTlebis, mecnierebisa da xe
lovnebis progresis Sesaxeb Tavis naa
zrevs rusom sxva siRrme da Teoriuli
safuZvlianoba mianiWa, brwyinvale lite
raturuli forma misca da gansjisaTvis
farTo sazogadoebas mcire moculobis
traqtatis saxiT SesTavaza.
sazogadoebrivi cxovrebis reorgani
zaciisa da adamianTa Soris gonivruli
urTierTobebis Camoyalibebis mizniT
frangi ganmanaTleblebi udides mniS
vnelobas aniWebdnen adamianTa mTeli
masis ganaTlebas, sazogadoebis evolu
ciis pirobad ki mecnierebisa da xelov
nebis progress miiCnevdnen. rusos Rrma
rwmeniT, xsenebul progress aseve unda
Seewyo xeli sazogadoebis moraluri
ganspetakebisTvisac, radgan gonivruli
bednierebis idealis ganxorcieleba
[mxolod] adamianTa keTili bunebrivi
instinqtebis ganviTarebiT miiRweva. Se
sabamisad, rusom sakiTxi ganixila eTi
kis, sazogadoebrivi Segnebis erTerTi
formis, WrilSi da dasmul kiTxvas ua
ryofiTi pasuxi gasca.
imxanad franguli sinamdvilisaTvis
rusos analizi iSviaT gamonakliss
warmoadgenda, radgan mecnierebisa da
xelovnebis uaryofiT gavlenaze lapa
raki araTu moulodneli, aramed Zalze
ucnauri, paradoqsuli gaugebroba iyo.
bizantiaSi konstantines taxtis dace
mis Semdeg, `Zveli saberZneTis narCene
bi italiaSi iqna gadatanili, am Zvir
fasi nadavliT, Tavis mxriv, safrangeTic
gamdidrda. literaturas maleve mohyva
mecnierebebi, weris xelovnebas azrovne
51
bis xelovneba daemata~*; yovelive aman
didad Seuwyo xeli mecnierebisa da xe
lovnebis progress. `Tavisuflebisa da
adamianis uflebaTa qomagad~ wodebuli
rusos wrfeli survili nakarnaxevi
iyo `Tavisuflebis im dasabamieri bu
nebrivi grZnobis~ aRorZinebiT, bevrad
ufro didi Zalmosilebis mqone mec
niereba da xelovneba adamianebs monu
ri yofis siyvaruls rom `aiZulebdnen
da civilizebulad wodebul xalxebad
gardaqmnidnen~**. Jan Jak ruso mtruli
publikaciebis uSualo samizned iqca;
gamoqveynda rusos sapasuxo publikacie
bic. 1752 wels (diJonis akademiis mware
gakveTilis Semdeg) franguli akademiis
kategoriuli moTxovniT gamocxadda
sakonkurso Tema: `wignierebis siyvaru
li siqvelis siyvarulis STamagonebe
lia~.
ZiriTadi nawili ruso ar uaryofs progresis rols
Tavad mecnierebisa da xelovnebis gan
viTarebaSi. msjelobis dasawyisSive
igi wers: `saerTod ar Seuracxvyof
mecnierebas; me vicav siqveles qve
li adamianebis winaSe. patiosneba bev
rad ufro Zvirfasia keTilsindisieri
adamianebisaTvis, vidre ganswavluloba
swavlulTaTvis~.***magram, raki eTikuri
Teoriebis didi nawili moqmedebis mo
ralurobas, faqtobivad, misi ganxorcie
lebis motivebiT afasebs, amdenad, rusos
survilia, rom mecnierebisa da xelovne
bis progresi iyos sazogadoebis zneo
brivi da samoqalaqo ganviTarebis sawin
dari. misi debulebis Tanaxmad, mecnieredebulebis Tanaxmad, mecnieremecniere
bisa da xelovnebis progresis kvalo progresis kvalo
baze siqvelis SesanarCuneblad adamia siqvelis SesanarCuneblad adamia
* Jan Jak ruso (2014): `msjeloba mecnierebisa da xelovnebis Sesaxeb~, `agora~. Tbilisi. gv. 31. ** ix. iqve, gv. 33*** ix. iqve, gv. 27
nebi kvlav bunebas unda dauaxlovdnen,
radgan bunebriv mdgomareobaSi myofi
adamiani Tavisufali, keTili, yvela sxva
adamianTa Tanaswori iyo; mecnierebisa
da xelovnebis ganviTarebis Sedegad
adamianebi TandaTan daSordnen bunebas,
maT urTierTobaSi TandaTan gabatonda
xelovnuroba da pirferoba, Tavi iCina
egoizmma, cinizmma, borotebam. im zRvars
ki, romelsac progresis kvalobaze mecprogresis kvalobaze mecmec
niereba da xelovneba avlebda adamiansa
da bunebas Soris, sazogadoebaSi Tavi
suflebis, adamianTa Soris odindeli
wrfeli da uangaro urTierTobebis
gauCinareba mohyva. amgvari refleqsie
bis Semdeg, bunebiTi yofis qomagi ruso
gulistkiviliT aRniSnavs, rom mecnie
rebisa da xelovnebis progresiT ada
mianTa bednierebas araferi Sematebia
da sinanuliT dasZens: `aRarcAwrfeli
megobrobaa, aRarc namdvili pativiscema,
aRarc upirobo ndoba. eWvi, undobloba,
SiSi, gulcivoba, faruli azrebi, TavSe
kaveba, siZulvili, Ralati gamudmebiT
imalebian Tavazianobis im erTgvarovani
da veragi, esoden qebuli zrdilobis sa
farqveS, Cveni saukunis ganaTlebas rom
unda vumadlodeT~.****
Tavisi drois sazogadoebrivi cxo
vrebis mwvave kritikosi ruso Zalze
mkveTr mosazrebas gamoTqvams imis Se
saxeb, Tu rogor gaixrwna adamianis
suli mecnierebisa da xelovnebis sru
lyofilebis zrdis kvalobaze; `rac
ufro Zlierdeboda maTi [mecnierebisa
da xelovnebis] sinaTle Cvens horizont
ze, miT ufro uCinardeboda siqvele; [...]
zneTa xrwnam ki gemovnebis siwminde Se
bRala; xelovnebisa da mecnierebis ga
naxlebis Semdeg Cven gvyavs fizikosebi,
geometriis specialistebi, qimikosebi, as
tronomebi, poetebi, musikosebi, mxatvrebi,
Tumca moqalaqeebi aRar gvyavs; an, Tu
****ix. iqve,, gv.38.
52
kidev SemorCnen, gaveranebul soflebSi
mimofantulni, iq iRupebian upativcemu
lobasa da siRatakeSi~*. gansakuTrebiT
mkveTrad ilaSqrebs ruso sakuTar WeS
maritebaSi darwmunebuli im usargeblo
da warumatebeli, medrove enamWevrebis
winaaRmdeg, romlebic `damRupveli para
doqsebiT SeiaraRebulni yoveli mxridan
gviteven, Tavad rwmenis safuZvlebs Zirs
uTxrian da siqveles spoben. maT guli
samrevad eRimebaT am Zveli sityvebis _
samSoblo, religia _ gagonebaze, TavianT
niWsa da filosofias warmarTaven yove
live imis ngrevisa da Selaxvisaken, rac
ki sakraluria adamianebisaTvis~** da mi
marTavs ZlierT ama qveynisaT: `Zlierno
ama qveynisano! giyvardeT talantebi da
mfarveloba gauwieT maT, vinc mecniere
basa da xelovnebas ganaviTareben~!***
amgvari refleqsiebis Semdeg, imis sur
viliT, rom mecnierebisa da xelovnebis
progresi, imavdroulad, sazogadoebis
zneobrivi ganviTarebis sawindaric iyos,
ruso wers: ̀ ra sasiamovno iqneboda cxo
vreba CvenSi, garegnuli saxe mudam namd
vil sulier ganwyobaTa gamoxatuleba
rom yofiliyo, zrdiloba _ siqvelisa,
Cveni maqsimebi _ qcevis saxelmZRvanelo
wesebisa, WeSmariti filosofia ki _ fi
losofosis saxelisagan ganuyofeli!~****.
msjelobis dasaruls ruso mimarTavs
ubralo sulTa umaRles mecnierebas si
qveles _ umaRles sikeTes, pirovnebis
struqturis abstraqtul komponents,
romelsac mediduri mecniereba safrT
xes uqadis da kiTxulobs: `nuTu marT
lac amdeni Zalisxmevaa saWiro Sens Se
sacnobad? nuTu Seni principebi yvelas
gulSi ar aris aRbeWdili? nuTu Seni
kanonebis Sesacnobad sakuTar TavSi
CaRrmaveba da sindisis xmisTvis yuris
* ix. iqve, gv. .43.** ix. iqve, gv. .82-83.*** ix. iqve, gv. .33.**** ix. iqve, gv. .35.
migdebac ar kmara, roca vnebebi duman?
ai, namdvili filosofia, viswavloT mi
siT kmayofileba; da swavlulTa re
spublikaSi ukvdavyofili adamianebis
admi SuRlis gareSe SevecadoT, maTsa
da Cvens Soris davadginoT is sapatio
gansxvaveba, odesRac or did xalxs So
ris rom SeiniSneboda: erTma maTganma
kargad laparaki icoda, meorem ki _ kar
gad moqmedeba~.***** ori didi xalxis saxiT
rusos nagulisxmevi hyavs berZnebi da
romaelebi.
ase ganiazra Jan Jak rusom zemoT
dasmuli sakiTxis problemuroba. mog
vianebiT, rusos xsenebuli traqtati or
sxva traqtatTan [igulisxmeba `msjelo
ba adamianTa Soris uTanasworobis dasa
bamisa da safuZvlebis Sesaxeb~ (1755) da
`sazogadoebrivi xelSekruleba~ (1762)]
erTad, azrovnebis istoriaSi rusoizmis
saxeliT Sevida. franguli sociolo
giis fuZemdebelma emil diurkemma swo
red maTi avtorobis safuZvelze uwoda
rusos `sociologiis winamorbedi~. ru
sos ideebma udidesi zegavlena moaxdina
Semdgomi periodis mravali qveynis, maT
Soris XVIIIXIX saukuneebis qarTuli kul
turis, mwerlobisa da filosofiuri azrov
nebis ganviTarebaze; am periodis qarTuli
mwerlobisa da filosofiuri azrovnebis
aRorZineba, arsebiTad, ̀ evropeizmis~ danerg
vis mosurne progresulad moazrovne sasu
liero da saero pirTa saganmanaTleblo
mTargmnelobiTma moRvaweobam ganapiroba.
rusos traqtatebi, romelTac dRemde ar
daukargavT SemecnebiTi Rirebuleba da
aqtualoba, iswavleba dasavleT evropis,
amerikisa da saqarTvlos mravali uni
versitetis sxvadasxva fakultetze.
***** ix. iqve, gv. 127-129.
53
daskvnaSejamebis saxiT SeiZleba iTqvas, rom
yoveli didi moRvawe Tavisi epoqis
pirmSoa. ruso, romelic azrovnebis is
toriaSi Sevida rogorc Tavisi drois
kulturisa da sazogadoebrivi cxov
rebis mwvave kritikosi, im moazrovneTa
rigs ganekuTvneba, romlebic, qarTveli
filosofosis Tamaz buaCiZis Tanaxmad,
`gamoTqvamen erTi SexedviT moulodnel,
ucnaur, paradoqsul azrebs da TiTqos
uxveven gakvaluli gzidan. mere aRmoCn
deba xolme, rom maT SeumCneviaT iseTi
ram, rac adre SemCneuli ar iyo da Cvens
azrovnebas aiZuleben ufro Rrmad, sa
fuZvlianad da mravalmxrivad ikvlios
problemebi~*.
literatura :
1. ruso J. J. `msjeloba mecnierebisa
da xelovnebis Sesaxeb~, agora. Tbilisi,
2014.
2 Dictionnaire de philosophie, Larousse, 2001.3. Crogiez Michèle, Rousseau et le paradoxe,
Champion, 1999.4. Trousson Raymond, J. J. Rousseau. Mémoire de
la critique, Presses universitaires de la Sorbonne, 2000.
Прогресс и этика науки и исскуства
Лабучидзе Додо АкакиевнаУниверситет им. Гр. РобакидзеИнститут философии и социальных наукул. Дж. Багратиони №6, Тбилиси, Грузия.Тел. 891 605 948E-mail: [email protected] [email protected]
* Jan Jak ruso, `sazogadoebrivi xelSekruleba~, Sesavali, gv. 8.
Резюме В статье рассмотрены рефлексии виднейшего
представителя французского Просвещения Ж.Ж. Руссо (1712-1778) о прогрессе науки и исску-ства. Автором вопрос рассмотрен с точки зрения этики. Руссо не отрицает роль прогресса в раз-витии науки и исскуства. Высказывает желаемую мысль о том, что прогресс науки и исскуства должен содействовать прогрессу общественной нравственности и гражданским навыкам.
Ключевые слова: Демократия, децентрализация власти, иннова-
ция, законодательная система, судебная власть, исполнительная власть, социальный строй.
The Progress and Ethics of Science and Art
Dodo LabuchidzeGrigol Robakidze State UniversityInstitute Of Philosophy and Social Sciences6, St. of J. Bagrationi, Tbilisi GeorgiaMobile number:891.605.948E-mail: [email protected] [email protected]
AbstractThe paper represents the considerations of the rep-
resentative of French Enlightenment – Jean-Jacques Rousseau about the progress of science and ethics. Rousseau discusses the question from the viewpoint of ethics without ignoring the role of progress in the development of science and art. Rousseau wishes the progress of science and art to be the precondition of moral and civil development of the society..
Keywords: progress, Enlightenment, science, art, education,
moral, wisdom, civilization, harmonic society.
54
msoflios kulturuli suraTis gansazRvreba
medea svani
saqarTvelos universiteti
enebis departamenti
kostavas q. #77 a, 0175, Tbilisi,saqarTvelo
tel.: 597 755 127E-mail: [email protected]
reziumestatiaSi kultura ganixileba rogorc
adamianebis TanamSromlobis produqti
maTi koleqtiuri Tanaarsebobis, we
sebisa da adaTebis sistema. aRniSnuli
sistema iqmneba garkveul teritoriaze
adamianebis Tanacxovrebis, ekonomikuri
saqmianobisa da gareSe mtrisgan erTo
blivi Tavdacvis mizniT. Sesabamisad,
adamianebi iziareben saerTo warmod
genebs samyaros, cxovrebis wesis, urT
ierTobis, Cacmulobis, kulinariisa da
a.S. Sesaxeb.
samyaros kulturuli suraTi
specifikuri da gansxvavebulia sx
vadasxva erebisaTvis, rac gamowveulia
Semdegi faqtorebiT: geografiiT, kli
matiT, garemoTi, istoriiT, socialuri
struqturiT, rwmenebiT, tradiciebiT,
cxovrebis wesiT da a.S. garda amisa,
TiToeuli istoriuli epoqa ayalibebs
samyaros miseul suraTs.
kulturaTa Soris kavSirebis ganvi
Tareba xels uwyobs maT Soris sxvaobis
gaqrobas, rac moitana meoce saukunem
kompiuterizaciis epoqam.
sakvanZo sityvebi: kultura, warmodgena samyaroze,
cxovrebis wesi, samyaros suraTi, rwmene
bi, tradiciebi.
Sesavalikultura adamianebis erToblivi si
cocxlisunarianobis produqtia, es
aris maTi koleqtiuri Tanacxovrebis
SeTanxmebuli saSualebebis, mowesrige
buli normebis, wesebis sistema. Mmoce
muli sistema formirdeba adamianebis
garkveul teritoriaze erTad xan
grZlivi drois ganmavlobaSi cxovrebis
Sedegad, sameurneo saqmianobisas,
ucxo mtrisagan Tavdacvis mizniT. es
yvelaferi adamianebSi ayalibebs erTian
msoflmxedvelobas, cxovrebis saerTo
wess, urTierTobis maneras, Cacmulobis
specifikas, kulinariis Taviseburebebs
da a. S.
magram yoveli eTnikuri kultura ar
warmoadgens Sesabamisi eTnosis adami
anebis sicocxlisunarianobis aqtebis
meqanikur jams. Mmis birTvs Seadgens
,,wesebis nakrebi~ romlebic Camoyal
ibda maTi koleqtiuri Tanacxovrebis
procesSi. adamianis biologiuri Ta
viseburebebisagan gansxvavebiT es ,,Tama
Sis wesebi~ ar aris genetikuri memkvi
dreoba, aramed maTi aTviseba xdeba das
wavlis gziT. am mizeziT SeuZlebelia
erTiani universaluri kulturis arse
boba, romelic gaaerTianebs yvela ada
mians dedamiwaze.
ZiriTadi nawilijer kidev Zvelma moazrovneebma
(herodotem, Tukididem), romlebic da
kavebulni iyvnen istoriuli aRwerebiT,
SeniSnes, rom yovel kulturas aqvs
specifikuri niSnebi, romlebic ganasx
vaveben mas sxva xalxebis kulturisagan.
izrdeba ra cxovrebis specifikur pi
robebSi (geografiuli, istoriuli, te
55
qnologiuri, yofiTi da a. S.), kultura
ayalibebs Tavis istorias, SeimuSavebs
Tavis enas, Tavis msoflmxedvelobas.
kulturis yofierebis mTeli simdidre,
eris arsebobis erTianoba gansazRvravs
samyaros Secnobisa da masSi arsebobis
xerxs. samyaros am specifikuri xedvis
Sedegi, romelSic binadrobs adamiani,
aris swored msoflios kulturuli su
raTi.
msoflios kulturuli suraTi aris
erToblioba racionaluri codnisa da
warmodgenebisa sakuTari kulturisa
da sxva xalxebis kulturaTa faseu
lobebis, normebis, wesCveulebebis, men
talitetis Sesaxeb, es aris sistema war
modgenebisa samyaros mowyobis, codnisa
da masSi adamianis adgilis Sesaxeb.
msoflios kulturuli suraTi Ta
vis gamoxatulebas hpovebs kulturu
li movlenebis mimarT gansxvavebul
damokidebulebaSi, moicavs pirovnebis,
misi sazogadoebasTan urTierTobis
Sesaxeb warmodgenebs Tavisuflebasa
da Tanasworobaze, Rirsebaze; agreTve
sikeTesa da borotebis Sesaxeb warmod
genebs, uflebebsa da Sromis Sesaxeb,
ojaxisa da seqsualuri urTierTobebis,
Taviseburebebs; istoriis mimdinareo
bis, axalisa da Zvelis urTierTobas.
sikvdilisa da sulis Sesaxeb warmod
genebs. msoflios kulturuli suraTi
gadaecema Taobidan Taobas, ganicdis
transformacias sazogadoebis ganviTa
rebasTan erTad, igi amouwuravia SinaarsiT da warmoadgens adamianis qcevis
safuZvels.
ama Tu im eris kulturis Tavise
burebebi SeiZleba gamovlindes ada
mianTa cxovrebis sxvadasxva aspeqtSi:
biologiuri, materialuri an suli
eri moTxovnilebebis dakmayofilebaSi,
qcevis bunebriv CvevebSi, Cacmisa da
sacxovrisis tipebSi, samuSao iaraRis
saxeobebSi, SromiTi operaciebis xe
rxebSi da a. S.
kulturuli suraTi yalibdeba imis
mixedviT, Tu ras niSnavs samyaro ada
mianisaTvis, romelic cxovrobs masSi
da yvelaze primitiul sasicocxlo
moTxovnilebebsac ki adamiani ikmayofi
lebs mkacrad gansazRvruli wesiT.
seriozuli kulturuli gansxvavebe
bia sxvadasxva xalxebSi sakvebis miRebis
processa da mis raodenobaSi, magidas
Tan qcevis wesebSi, stumris mimarT yu
radRebis gamovlenaSi da a. S. ikmayofi
lebs ra SimSils da wyurvils, adamiani
icavs damkvidrebul tradiciebs, rac
damaxasiaTebelia misi kulturisaTvis:
igi iyenebs gansazRvrul sagnebs, mis
devs momzadebis gansakuTrebul pro
cedurebs da sakvebis miRebis rituals.
trapezi, amgvarad, adamianisTvis iZens
gansakuTrebul ritualur da simbolur
mniSvnelobas.
magaliTad, rusebs tradiciisamebr
pirdapir magidasTan mihyavT stumari,
rac akvirvebs amerikelebs, vinaidan maT
Tan vaxSams win uswrebs saubari Rvinis
bokaliT xelSi da msubuqi sakvebi. magi
dasTan rusebs TiToeuli stumrisaTvs
TefSze miaqvT mravalferovani saWmeli
da cxeli ulufa maSin, roca amerika
Si saWmels gadaawodeben wreze, raTa
TiToeulma stumarma gadaiRos Tavis
TefSze saWiro raodenobis ulufa. rusi
diasaxlisebi Zalian cdiloben kargad
gamokvebon stumrebi, rac amerikelebis
kulturisaTvis miuRebelia.
adamianis rogorc gansazRvruli
kulturis subieqtis yoveli sasicocx
lo gamovlineba fiqsirdeba ama Tu im
wesCveulebebiT, ritualebiT, norme
biT, romlebic arian kulturis mniS
vnelovani komponentebi da aregulire
ben adamianis sicocxlisunarianobis
56
droisa da sivrciT procesebs.
xSirad erebi, romlebic cxovro ben
msgavs geografiul pirobebSi, erTma
neTis mezoblad saxlebs aSeneben
sxva dasxvagvarad. Crdiloeli rusebi
tradiciulad saxlebs aSeneben quCisken
gverdulad, xolo samxreTelebi – quCis
gaswvriv. balyarelebi, osebi da yara
Caelebi mravali saukunea cxovroben
kavkasiaSi erTmaneTis mezoblad, Tumca
erTni aSeneben qvis erTsarTulian sax
lebs, meoreni _ orsarTulians, xolo
mesameni ki – xis saxlebs.
adamianis cxovreba amouwuravad mdi
daria, mravalwaxnaga da mravalfeniania.
misi zogierTi momenti, gansakuTrebiT
isini, romlebic dakavSirebulia pirve
lad SegrZnebebTan, dabadebuli adamia
nis samyaroSi realizebis pirvel mcde
lobebTan, ar eqvemdebareba racionalur
kontrols da warmoiqmneba gauTviTc
nobiereblad. amitom cneba ,,msoflios
kulturuli suraTi~ gamoiyeneba sity
vis farTo da viwro gagebiT.
msoflios kulturuli suraTis vi
wro gagebaSi, Cveulebriv, moiazreben
pirvelad intuicias, nacionalur ar
qetipebs, gamomsaxvelobiT wyobas, droi
sa da sivrcis aRqmis xerxebs, ,,naTel~,
magram daudasturebel mtkicebulebebs,
aramecnierul codnas. mis farTo gage
baSi, garda CamoTvlili elementebisa,
moiazreben mecnierul codnasac.
msoflios kulturuli suraTi spe
cifikuria da gansxvavdeba sxvada sxva
xalxebSi. es ganpirobebulia mTeli
rigi faqtorebiT: geografiiT, klima
tiT, bunebrivi pirobebiT, istoriiT,
socialuri wyobiT, aRmsareblobiT,
tradiciebiT, cxovrebis wesiT da a. S.
garda amisa, yovel istoriul epoqas
aqvs Tavisi msoflio suraTi, Tanac ar
cerTi maTgani ar hgavs erTmaneTs.
Tumca SeiZleba gamovyoT msoflios
universaluri suraTi, romelic axasi
aTebs kacobriobas, miuxedavad imisa, rom
igi metad abstraqtuli iqneba. amgvarad,
yvela adamians axasiaTebs, rogorc Cans,
TeTrisa da Savis binaruli opozicia,
magram erTi jgufisaTvis TeTri iqneba
dadebiTi sawyisis _ sicocxlis, xolo
Savi – uaryofiTi sawyisis – sikvdilis
Sesabamisi; meore jgufisTvis ki, magali
Tad, CinelebisTvis, piriqiT. nebismier
ers Tavisi eqneba warmodgena sikeTesa
da borotebaze, normebsa da faseulobe
bze, magram yovel ers es warmodgenebi
eqneba gansxvavebuli.
msoflios suraTi yvela pirovnebas
aseve eqneba Tavisi da, upirveles yov
lisa, igi damokidebuli iqneba mis xa
siaTze: sangviniks igi erTgvari aqvs,
flegmatiks – sruliad sxvagvari.
unda gaviTaliswinoT aseve, rom
msoflios suraTi damokidebulia enaze,
romelzec saubrobs misi matarebeli da
piriqiT, msoflios suraTis ZiriTadi
momentebi yovelTvis aisaxeba enaSi. ra
Tqma unda, msoflios kulturuli su
raTi ufro sruli, siRrmiseuli da mdi
daria, vidre msoflios enobrivi sura
Ti. amasTan, msoflios kulturuli su
raTi pirveladia enobrivTan SedarebiT,
magram swored enaSi verbalizdeba, re
alizdeba msoflios kulturuli sura
Ti, inaxeba da gadaecema Taobidan Tao
bas. enas SeuZlia aRweros yvelaferi,
rac aris msoflios kulturul su
raTSi: geografiis, klimatis, istoriis,
cxovrebis pirobebis Taviseburebebi da
a. S.
ai tipuri magaliTi enebis urTierT
qmedebis sferodan. rogor aRniSnaven
sxva dasxva enebSi ferebs? cnobilia,
rom adamianis Tvalis badura garda in
dividualuri paTologiuri gadaxrebisa
fers afiqsirebs absoluturad erTnai
rad, miuxedavad imisa, visi Tvali aRiq
57
vams fers – arabis, ebraelis, CuqCis,
rusis, Cinelis Tu germanelis. magram
yovelma enam daawesa sakuTari sistema
da es sistemebi xSirad ver rigdebian
erTmaneTSi. magaliTad, eskimosebis ena
Si Tovlis saxeobebisa da tonebis aR
saniSnavad arsebobs sityvis `TeTri~
1420 sinonimi. inglisurad molaparake
adamiani ver arCevs ferebs – `cisferi~
da `lurji~, rusulad molaparakisagan
gansxvavebiT. magram amgvari gansxvavebe
bi ara marto ferTa gamas exeba, aramed
garemomcveli sinamdvilis sxva sagnebsa
da movlenebsac. arabul enaSi arsebobs
aqlemis aRsaniSnavi ramdenime sityva:
arsebobs daRlili aqlemis calkeuli
dasaxelebebi, orsuli aqlemisa da a. S.
mWidro kavSirisa da urTierT
damokidebulebis arseboba enasa da mis
matarebels Soris ar iwvevs eWvebs. ena
uwyvetad aris dakavSirebuli im same
tyvelo koleqtivis cxovrebasa da gan
viTarebasTan, romelic mas iyenebs ro
gorc uTierTobis saSualebas.
enis sazogadoebrivi buneba gamov
lindeba rogorc mocemul sazogadoeba
Si misi funqcionirebis gare pirobebSi,
aseve enis struqturaSi, mis sintaqsSi,
gramatikaSi. adamiansa da realur sa
myaros Soris dgas adamiani. swored
adamiani aRiqvams da Seicnobs samyaros
grZnobis organoebis daxmarebiT da amis
safuZvelze qmnis samyaros Sesaxeb war
modgenebis sistemas. gadaamuSavebs ra
maT Tavis cnobierebaSi, gaiazrebs ra am
aRqmis Sedegebs, igi gadascems maT Tavi
si sametyvelo koleqtivis sxva wevrebs
enis daxmarebiT.
ena mWidrodaa dakavSirebuli az
rovnebasTan, rogorc azris gadmocemis
da adamianidan adamianze misi gadace
mis saSualeba. gza realuri samyarodan
gagebisaken da Semdeg sityvier gamoxa
tulebamde araerTgvarovania sxvadasxva
erebSi, rac ganpirobebulia gansxvave
biTac istoriaSi, geografiaSi, am erebis
cxovrebis TaviseburebebiT da, Sesabam
isad, maTi sazogadoebrivi cnobierebis
ganviTarebis gansxvavebebiT. ramdena dac
Cveni cnobiereba ganpirobebulia ro
gorc koleqtiurad (cxovrebis wesiT,
wesCveulebebiT, tradiciebiT da a.
S.), aseve individualurad (samyaros
specifikuri aRqmiT, rac damaxasiaTe
belia konkretuli individisaTvis), am
denad ena gamoxatavs sinamdviles ara
pirdapir, aramed ori klakniliT: re
aluri samyarodan azrovnebamde da az
rovnebidan enamde. msoflios kulturu
li da enobrivi suraTebi mWidrodaa
erTmaneTTan dakavSirebuli, imyofebian
mudmivi urTierTqmedebis mdgomareobaSi
da midian msoflios realur suraTamde,
ufro swored, adamianis garemomcvel
realur samyaromde.
magram ena – es ar aris msoflios
kulturuli suraTis erTaderTi Semad
geneli, igi yalibdeba artefaqtebis
Tematurad gasagebi, gacnobierebuli da
utyuari Sinaarsebisagan da gauTviTc
nobierebeli azrebisa da piradi mniSvn
elobebisagan, aseve cdebis, gancdebisa
da Sefasebebisagan. amis Sedegad, Sinaar
sobrivTematuri kuTxiT Cveulebriv
gamoiyofa samecniero, esTetikuri, re
ligiuri, eTikuri, samarTlebrivi da
sxva analogiuri msoflios suraTebi, am
poziciidan msoflios suraTi daiyvaneba
monacemebisa da infomaciis nakrebamde.
am suraTebis gaCenas win uswrebs sxva
msoflios suraTis gaCena – intuiciuri
warmodgenebis, mniSvnelobebis da azris
suraTisa, rogorc mocemuli kulturis
sicocxlisunarianobis Taviseburebebis
gamoxatuleba. amasTan yoveli azri yo
velTvis gansakuTrebulad warmoadgens
samyaros universalurobas, romelSic
cxovroben adamianebi.
58
daskvnakulturaTa Soris kavSirebis ganvi
Tarebas mivyavarT TiToeuli maTganis
unikaluri Taviseburebis gaqrobisaken.
amgvarad, XX saukuneSi erebi da qvey
nebi iwyeben unificirebas yofacxovre
basa da azrovnebaSi. amis Taobaze gan
sakuTrebiT TvalsaCinod metyvelebs
kompiuterizaciis procesi, romelic
erTian algoriTms uqvemdebareben ima
Ti azrovnebis logikas, vinc muSaobs
kompiuterTan. miuxedavad yvelafrisa,
TiToeuli kulturis birTvSi inaxeba is,
rac aris ,,gamokristalizebuli~ qveynis
bunebis, klimatis, peizaJis, sakvebis, eT
nikuri tipis, enis, sakuTari istoriisa
da kulturis Sesaxeb maxsovrobis gav
leniT. amiT msoflios kulturuli su
raTi inarCunebs Tavis unikalurobas
kulturis universalizaciis proceseb
Si.
literatura
1. Апресян В. Ю. (1995): Образ человека по данным языка: попытка системного описания // Вопросы Языкознания. №1. С. 57–59
2. Апресян Ю. Д. (2006): Языковая картина мира и системная лексикография. – М.: Языки славянских культур
3. Архипов И. К. (1994): Картина мира, живой язык и классификация его системы // Вопросы романо-германской филологии (лексикология, грамматика и текстология). Пятигорск. С. 3–7
4. Вайсгербер Л. (2004): Родной язык и формирование духа. – М.: УРСС
5. Вежбицкая А. (2002): Русские культурные скрипты и их отражение в языке // Рус. яз. в науч. освещении. №2. С. 6–34
6. Витгенштейн Л. (2007: Логико-философский трактат. – М.: ОЛМА Медиа Групп
7. Воробьев В. В. (1996): Лингво куль-
турологическая парадигма личности / В. В. Воробьев. М.: Рос. ун-т дружбы народов, 1996. 170 с.
8. Гердер И. Г. (2007): Трактат о происхождении языка. – М.: URSS
9. Гумбольдт В. (1985): Язык и философия культуры. – М.: Прогресс
10. Гуревич А. Я. (2005): Индивид и социум на средневековом Западе. – М.: РОССПЭН
11. Гуревич П. С. (2006): Философия человека (лекция 5) // Личность. Культура. Общество. Меж дисциплинарный научно-практический ж-л социальных и гуманитарных наук. Вып. 2 (30). – М.
12. Каган М. С. (1994): Проблема «Запад-Восток» в культурологии: Взаимодействие худож. культур. – М.: Наука: Изд. фирма «Вост. лит.»
13. Караулов Ю. Н. (2006): Русский язык и языковая личность. 5-е изд. М. С. 38
14. Касевич В. Б. (2001): Лингвокультурный концепт как единица исследования // Методоло-// Методоло-гические проблемы когнитивной лингвистики: Сб. науч. тр./ Под ред. И.А. Стернина. – Воронеж,
15. Кубрякова Е.С. (2004): Язык и знание. – М.: Языки славянской культуры
16. Кучмаева И. К. (2002): Культура общения: этикет и стиль. – М.
17. Кучмаева И. К. (1997): Путь к всечеловеку. Мир как целое в концепции культуры М. М. Пришвина. – М.
18. Кучмаева И. К., Громов М. Н. (2000): Культура как способ общения // Труды ГАСК. – Вып.2.: Мир культуры, С. 3–7
19. Леонтьев А. А. (208): Психология общения. 5-е изд. – М.: Academia, Смысл. С. 45
20. Лотман Ю.М. (2000): Семиосфера. – СПб.21. Пищальникова В. А. (2000): Национальная
специфика картины мира и ее репрезентация в языке // Языковое сознание: содержание и функ-ционирование. ХШ междунар. симпозиум по психолингвистике и теории коммуникации: Тез. докл. М. С. 189–190.
22. Постовалова В. И. (1998): Наука о языке
59
в свете идеала цельного знания // Язык и наука конца XX века. – М.: Наука
23. Серебренников Б.А. (1988): Роль чело-веческого фактора в языке. Язык и мышление – М.: Наука
The Definition of the World Cultural Picture
Medea SvaniGeorgian UniversityDepartment of Languages77a Kostava str., 0175, Tbilisi, GeorgiaTel. : 597 755 127E-mail: [email protected]
AbstractThe paper discusses culture as a product of col-ulture as a product of col-
laboration of people, a system of their collective co-existence and customs. This system is formed as a result of a joint long-term accommodation of people in a particular area, their economic activities, defence against external enemies. Consequently people have a common worldview, a lifestyle, a way of communication, the specificity of the clothing, es-pecially the cooking, etc.
The cultural world view is specific and is differ-ent in different Nations. This is due to a combination of factors: geography, climate, natural environment, history, social structure, beliefs, traditions, way of life, etc. in addition, each historical epoch has its own picture of the world.
The development of links between cultures leads to the disappearance of the unique characteristics of each of them. This was brought by the twentieth cen-tury – the epoch of computerization.
Keywords: culture, worldview, lifestyle, picture of the world,
beliefs, traditions.
Определение культурной картины мира
Свани Медея ТенгизовнаГрузинский университетДепартамент языковУл.Костава №77a, 0175, Тбилиси,ГрузияТел.: 597 755 127E-mail: [email protected]
РезюмеCтатья рассматривает культуру как продукт
сотрудничества людей, а так же системы их кол-лективного сосуществования и традиций. Эта система сформирована в результате совместного и долгосрочного сотрудничества людей в опре-деленной области, их экономической деятельно-стей, защиты от внешних врагов. Следовательно люди имеют общее представление о мире, жиз-ненном стиле, пути коммуникации, характерно-стях в одежде, особенно кухни и т. д.
У разных наций культурный взгляд на мир специфичен и отличается. Это из-за совокупно-сти факторов: географического положения, кли-мата, естественной окружающей среды, истории, социальных структур, вероисповедания, тради-ций, жизненного пути и т. д., где каждая эпохаль-ная история имеет собственное представление мира.
Развитие межкультурной цепи приведет к ис-чезновению уникальной характеристики каждой их них. Это уже произошло в ХХ столетии – в эпоху компьютеризации.
Ключевые слова:культура, представление о мире, стиль жизни,
картина мира, перования, традиции.
60
laTinuri difTongebi Tanamedrove espanur enaSi
nino WrikiSvili
Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti WavWavaZis gamz. #36, 0179, Tbilisi,
saqarTvelo
tel: 591 222 007E-mail: [email protected]
rezumeCveni kvlevis sferos warmoadgens es
panuri enis xmovnebis diaqroniuli fo
notaqtika. xmovanTa SeerTebebis Seswa
vla mniSvnelovan cnobebs gvawvdis imis
Sesaxeb, Tu romel fonetikur cvlile
bebTan aris dakavSirebuli ama Tu im
espanuri sityvis evolucia. statiaSi
ganxilulia is gza, rac klasikuri la
Tinuris difTongebma ganvlo espanur
enaSi damkvidrebisas da daxasiaTebu
lia is fonetikuri cvlilebebi, romle
bic xalxur laTinurSi an espanuri enis
arqaul variantSi dafiqsirda. yuradRe
ba gamaxvilebulia sityvebis monacvle
formebzec. laTinuri enisaTvis damaxa
siaTebeli difTongebis diaqroniuli
kvlevisas gamoviyeneT etimologiuri
leqsikonebis monacemebi.
sakvanZo sityvebi:etimoni, derivati, difTongizacia, mo
nofTongizacia, vokalizacia.
Sesavalicnobilia, rom fonemaTa SeerTebebis
Seswavla mniSvnelovan rols asrulebs
sityvis etimologiis kvlevisas. miuxeda
vad imisa, rom enaTmecnierebi ZiriTadad
yuradRebas TanxmovanTa SeerTebebze
amaxvileben (radgan isini sityvis xerxe
mals warmoadgenen), aranakleb interess
iwvevs xmovanTa SeerTebebis diaqroniu
li kvlevac.
espanuri enis xmovanTa sistema laTi
nuri enis xmovnebis evoluciis Sedegad
miviReT. laTinurSi arsebuli xmovnebis
kombinaciebi espanur enaSi sxvadasxva
formiT gadavida. Tumca, arsebobs araer
Ti iseTi magaliTi, sadac xmovanTa Tana
mimdevroba varirebas ar daeqvemdebara.
gamomdinare iqidan, rom espanur enaSi
fonemaTa araerTi gansxvavebuli saxis
SeerTebas vxvdebiT, statiaSi yuradReba
gavamaxvileT mxolod im kombinaciebze,
romlebic laTinur enaSi difTongs
warmoadgenda.
ZiriTadi nawililaTinur enaSi erTerT yvelaze ga
vrcelebul difTongs warmoadgens ae kombinacia, romelic evoluciis sainte
reso gzas gadis. igi aris klasikuri
laTinuris erTaderTi difTongi, rome
lic sityvaSi maxviliani marcvlis po
ziciis mixedviT varirebs. Ae kompleqsi
umaxvilo poziciaSi gadadis eSi, xolo
maxviliani poziciis SemTxvevaSi jer
gvaZlevs Ria es (xalxur laTinurSi),
Semdeg ki gadadis ie difTongSi (espanu
ri enis Camoyalibebis adreul etapzeve).
difTongizaciis movlena, romelic ger
manikul periodTan aris dakavSirebuli
(savaraudod) ar dafiqsirebula pire
neis naxevarkuZulis mTel teritoria
ze. germanikuli warmoSobis tomebisa
da Sesabamisad, maTi enis gavlena, nakle
bi iyo galisiis mxareze, sadac xalxu
ri laTinurisaTvis damaxasiaTebelma
xmovanma ar ganicada varireba (xalxu
ri laTinuris Ria e dRemde ucvleli
61
formiT fiqsirdeba galisiursa da por
tugalurSi). aqve unda aRiniSnos, rom
naxevarkunZulis centralur regioneb
Si gaCenil difTongs garkveuli perio
dis ganmavlobaSi ori varianti hqonda,
rac kargad Cans Semdeg magaliTSi: sierra da siarra ʽqediʼ. laTinuri ae difTongis
siRrmiseulma kvlevam gviCvena, rom Sua
saukuneebis espanurSi dafiqsirebulma
ie kombinaciam SesaZloa kidev erTi vari
reba ganicados da monofTongizirebu
li saxiT gadavides espanur enaSi: laT.
saelucum emilianur glosebSi dafiqsire
bulia sieculosis formiT, rac dRevandel
espanurSi sigloss ʽsaukuneebiʼ Seesabameba.
sakmaod gavrcelebulia ae kompleqsi
sityvis TavSi. xmovanTa aRniSnuli Ta
namimdevroba Tavkiduri poziciiT ga
dadis eSi, radgan ae difTongiT Ziri
Tadad oTxmarcliani sityvebi iwyeba,
sadac pirveli marcvali umaxviloa.
variaciis am formas vxvdebiT iseTi
sityvebis etimologiis kvlevisas, rogo
riaa: esp. edificio ʽSenobaʼ, romelic la
Tinuri aedĭfĭcĭum-idan transformirda
da esp. equilibrio ʽwonasworobaʼ, romelic aequĭlībrĭum-idan momdinareobs. SesaZloa,
laTinuri sityva ar iwyebodes aRni
Snuli kombinaciiT, magram ae kompleqsi
mainc pirvel marcvals qmnides: esp.
península ʽnaxevarkunZuliʼ, romelic war
moadgens arsebiTi saxelisa (insula espanurad iTargmneba rogorc isla ʽkunZuliʼ) da prefiqsis (paena _ espanurad iTargmne
ba rogorc casi ʽTiTqmisʼ) kompozits,
laTinuri paeninsuladan momdinareobs.
Ae difTongs am SemTxvevaSic umaxvilo
pozicia aqvs, rac ganapirobebs mis mo
nofTongizacias. gansakuTrebiT xSiria
laTinuri ae kompleqsi ormarcvliani
sityvis sawyis marcvalSi, romelic la
Tinuri enis maxvilis wesebis Tanaxmad
mudam maxvilian poziciaSia. am tipis
sityvebis espanur enaSi damkvidrebi
sas warmoiqmneba aRmavali difTongi ie: laT. saecum → esp. ciego ʽbrmaʼ, laT. caelu → esp. cielo ʽbrmaʼ da a.S. Ae kompleqsi
derivatis doneze mxolod sityvis Sua
Si an boloSi fiqsirdeba. espanuri caer ʽdavardna, Camovardnaʼ laTinuri caderedan (saerTo indoevropuli Ziri kad) momdinareobs. rac Seexeba esp. correas ʽqamariʼ, igi laTinuri corrigias evolu
ciis Sedegad miviReT. laTinuri sityvis
fuZiseuli i xmovnis Secvla uSualo
kavSirSia sityvis bolos dafiqsirebul
iodTan, romelic gavlenas axdens wi
namdebare xmovanze.
Ai kombinacias araerT naSromSi moixse
nieben rogor klasikuri ae difTongis
arqaul formas. Tumca, umeteswilad igi
ganxilulia rogorc Sua saukuneebis
espanurSi dafiqsirebuli axali kombi
nacia, romlis warmoqmnac iodis metaTe
zisma ganapiroba. swored Sua saukunee
bis espanuris formaa carraira, romelsac
safuZvlad daedo laTinuri carraria (da ara laTinuri carraira). aRniSnuli kombi
nacia garkveuli periodis ganmavlobaSi
monacvleobda ei kombinaciasTan, ramac
mTeli rigi sityvebis ori variantis
(carraira da carreira) warmoqmna ganapiroba.
XI saukunidan difTongis orive varian
ti daeqvemdebara monofTongizacias
da miviReT carrera. aRniSnuli movlena
gvxvdeba iseT sityvebSi, sadac fiqsir
deba iodi si-, -pi-, -ri- kombinaciebSi: kl.
laT. basium → Zv. espanuri baisu an beisu → esp. beso ʽkocnaʼ. evoluciis igive gza
fiqsirdeba Semdeg sityvaSi: laT. sapias → Zv. esp. saipas an seipas → esp. sepas (zmna saber ʽcodnaʼkavSirebiTi kilos erTerT
formaSi). aqve unda aRiniSnos, rom ai varianti ufro gamoyenebadi iyo espaneTis
samxreTiT (arabuli gavlenis terito
62
riaze), ei kombinacia ki espaneTis Crdi
loeTisaTvis iyo damaxasiaTebeli. Ei difTongi dRemde gamoyeneba galisiur
enasa da leonur dialeqtSi. dRevan
del espanurSi ai difTongi ZiriTadad
berZnuli warmoSobis sityvebSi gvxvde
ba. vgulisxmobT berZnuli etimologiis
iseT sityvebs, romelTa fuZec a xmovanze bolovdeba da daerTvis iko(s) sufiqsi: arcaico ʽarqauliʼ, prosaico ʽprozauliʼ. Ai difTongi derivatis doneze fiqsirdeba
ramdenime zmnis nauRleb formaSic, iqne
ba zmna TxrobiTi Tu kavSirebiTi kilos
axlandeli drois mravlobiTi ricxvis
meore pirSi (mag: amáis, temáis, partáis). aqve unda aRiniSnos, rom laTinurSi aRniS
nuli daboloebebi ar warmoadgendnen
difTongs, radgan xmovnebs Soris fiq
sirdeboda yru okluzivi (laT. amatis, laT. timeatis, laT. partiatis).
Au kompleqsi, romelic klasikur
laTinurSi erTerTi yvelaze gavrcele
buli difTongia, ZiriTadad sityvis
pirvel marcvals warmoadgens. klasi
kuri laTinuris es difTongi espanur
enaSi gadasvlisas monofTongizacias
ganicdis. Tumca, masalis kvlevis dros
aRniSnuli kombinaciis stabilurobis
damadasturebeli araerTi magaliTi
Segvxvda. laT. auctoritas,-atis espanur enaSi gadasvlisas ar eqvemdebareba varire
bas da inarCunebs daRmavali difTon
gis formas, ris Sedegadac gvaZlevs esp.
autoridads. ucvleli formiT fiqsirdeba
au difTongi berZnuli warmoSobis (es
panurSi laTinizirebuli formiT dam
kvidrebuli) auto prefiqsiT warmoebul
sityvebSic: autónomo ʽavtonomiuriʼ, au-tomático ʽavtomaturiʼ da a.S. CamoTvlili
vokabulebi espanur enaSi klasikuri
laTinuridan damkvidrda, riTac aixs
neba maTi konstanturoba. Tumca, au difTongiani sityvebis garkveuli nawili
espanur enaSi xalxuri laTinuridan
Sevida, sadac au kombinacia cvlile
bebisaken iyo midrekili. swored am mov
lenaze amaxvileben yuradRebas romae
li gramatikosebi, romlebic kl. laT.
aurumis monacvle formad orums asax
eleben. monofTongizacia fiqsirdeba
sityvis SuaSic: esp. toros ʽxariʼ etimons laT. taurus warmoadgens. igives ver vityviT esp. causaze ʽmizeziʼ, romlis eti
mologiis kvlevasac berZnuli causamde mivyavarT. SesaZloa, au difTongi es
panur enaSi meore elementis amovardnis
Sedegad gadavides. am tipis movlenas
vxvdebiT maSin, roca au kombinacias jer
velaruli Tanxmovani mohyveba, xolo
Semdeg u xmovani: laT. augustu → esp.
agosto ʽagvistoʼ. mxolod erTi fuZis si
tyvebSi gvxvdeba Tavkiduri au difTongi
derivatis doneze: laT. absens,tis → esp.
ausente. Aamave fuZisagan aris nawarmoebi Semdegi sityvebi: ausencia (laT. absentia) da ausentar (laT. absetare). derivatis doneze dafiqsirda au difTongi esp. bautizarSic ʽmonaTvlaʼ, romelic laTinuri baptizares gavliT gadavida espanurSi berZnuli
baptizodan. rac Seexeba esp. baúls ̔ skivriʼ, igi Zv. franguli bahuridan (dRevand.
bahut) gadavida espanurSi (ucnobia ra
gziT damkvidrda frangulSi). aqve unda
aRiniSnos, rom baúl erTerTi im sity
vaTagania, romelic au difTongs aRar
Seicavs. aRniSnul sityvaSi gvaqvs ori
fonemis asa da us iseTi Tanamimdev
roba, romelic ara difTongs, aramed hia
tuss warmoadgens, rac ganpirobebulia
susti xmovnis orTografiuli maxviliT
gaZlierebiT. igive movlena fiqsirdeba
esp. laúdSi ʽbarbiTiʼ (Zv. espanuri alaúd), romelic arabuli udisa da aseve arabuli al artiklis Serwymis Sedegad mivi
ReT.
ramdenime sityvaSi Tavkiduri pozici
63
is au difTongi mxolod Zvel espanurSi
fiqsirdeba. Zveli espanurisaTvis dam
axasiaTebeli au difTongi enis evolu
ciis garkveul etapze monacvleobs ou kombinaciasTan, Semdeg ki gadadis o-Si: laT. alterum → Zv. esp. auteru an outero →
esp. otro ʽsxvaʼ. am tipis magaliTebSi au difTongi, romelic ar fiqsirdeba fuZe
enis doneze, warmoiqmneba derivati enis
arqaul variantSi. laTinuri ls voka
lizacia fiqsirdeba im sityvebSi, sadac
Tavkiduri an sityvis pirveli marcvlis
a fonemas /lt/ an /lp/ konsonanturi kompleqsi mosdevs: laT. talpa → esp. taupa →
esp. topo ʽTxunelaʼ. aqve unda aRiniSnos, rom Sua saukunis teqstebSi upirateso
ba eniWeba au difTongis konstanturo
bas, rac ramdenime sityvis espanurSi
ucvleli formiT damkvidrebas iwvevs:
laT. altus → esp. alto ʽmaRaliʼ, laT. saltus → esp. salto ʽnaxtomiʼ.
laTinuri enisaTvis damaxasiaTebeli
mesame difTongi aris eu kombinacia, romelic yvelaze xSirad Tavkiduri pozi
ciiT fiqsirdeba. igi ZiriTadad ber
Znuli warmoSobis sityvebSi gvxvdeba
da espanurSi laTinuris gavliT gada
dis. am tipis sityvebis berZnul war
momavlobas adasturebs berZnuli pre
fiqsi eu, romelic espanurad iTargmneba
rogorc bien ʽkargadʼ (an bueno ʽkargiʼ). swored berZnuli morfemebis kompozits
warmoadgens eukalypto (laTinizirebuli
forma eucalyptus), romelic espanur euc-aliptos ̔ evkaliptiʼ Seesabameba. aRniSnul
rTul vokabulaSi berZnuli TavsarTi
iTargmneba rogorc bien, xolo sity
vis fuZe niSnavs “yo tapo”, “yo escondo” (me vfarav, me vmalav). amrigad, esp. euc-alipto sityvasityviT iTargmneba rogorc ʽkargad dafaruliʼ. ramdenime sityvaSi eu kombinacia fiqsirdeba berZnuli eti
mologiis (espanurSi laTinuris gav
liT gadasuli) rheuma TavsarTiT war
moebul sityvebSi. swored maT Sorisaa
esp. reumático ʽrevmatizmiT daavadebuliʼ da reumatismo ʽrevmatizmiʼ. igive difTon
gi fiqsirdeba neuma prefiqsisagan miRebul vokabulebSi: neumonía ʽpnevmoniaʼ da a.S. laTinuri etimonidan ucvleli
formiT gadadis eu difTongi esp. neutro-Si ʽSualeduri, saSualoʼ (laT. neuter). iSviaTad fiqsirdeba eu kombinacia derivatis doneze: esp. deuda ʽvaliʼ (laT.
debitum).
daskvnalaTinuri enis difTongebze Catare
bulma diaqroniulma kvlevam gvaCvena,
rom xmovanTa kombinaciebma evoluciis
sakmaod rTuli da amavdroulad, mra
valferovani gza ganvles. kompleqsebis
didi nawili zog sityvaSi stabiluria,
zogSi ki varirebas eqvemdebareba, rasac
aqvs Semdegi axsna: klasikuri laTinuris
gziT damkvidrebuli espanuri sityvebi
difTongebis konstanturobiT gamoirCe
vian, xolo laTinuris gavliT damkvi
drebuli vokabulebi varirebis maRa
li xarisxiT. xmovanTa kombinaciebis
evolucias garkveulwilad ganapiro
bebda laTinuri maxvilic. masalis kv
levam gvaCvena isic, rom laTinurSi ar
sebuli difTongi SesaZloa espanurSi
gadavides orTografiuli maxviliT, rac
difTongis daSlas iwvevs.
literatura:1. Ariza M. (2008): El comentario filológico de
textos. Madrid2. Coromines J. (2008): Breve diccionario eti-
mológico de la lengua española. Madrid3. Lloyd P. (1993): Del latín al español. Madrid
64
4. Menéndez Pidal R. (1982): Manual de gramáti-ca histórica española. Madrid
5. Molina Yévenes J. (1993): Iniciación a la foné-tica, fonología y morfología latinas. Barcelona
6. Quilis Morales A. (2005): Fonética histórica y fonología diacrónica. Madrid
7. Munguía S. (2010): Nuevo diccionario eti-mológico Latín-Español y de las voces derivadas. Bilbao
Latin diphthongs in Modern Spanish Language
Nino ChrikishviliTbilisi State UniversityHumanitarian science faculty36, Chavchavadze ave., 0179, Tbilisi, GeorgiaTel.: 591 222 007E-mail: [email protected]
AbstractThe sphere of our research is the diachronic pho-
notactics of the Spanish vowels. The study of the conjunction of vowels informs us about the phonetic changes connected with the evolution of this or that Spanish word. The paper discusses the way of diph-thongs adaptation in Spanish language and charac-terizes the fixed phonetic changes in folk Latin and in the archaic variant of Spanish language. In the process of diachronic study of the diphthongs char-acteristic to Latin language we applied the data of the etymologycal dictionaries.
Keywords: ethymon, derivate, diphthongization, monoph-
thongization, vocalization.
Латинские дифтонги в современ-ном испанском языке
Чрикишвили Нино ГелаевнаТбилисский государственный университетФакультет гуманитарных наукПр. И. Чавчавадзе №36, 0179, Тбилиси, ГрузияТел.: 591 222 007E-mail: [email protected]
РезюмеСферой нашего исследования является диа-
хроническая фонотактика гласных испанского языка. Изучение сочетаний гласных предостав-ляет важные сведения о том, с какими фонети-ческими изменениями связана эволюция того или иного испанского слова. В статье рассмотрен путь, который классические латинские дифтонги прошли при внедрении в испанский язык и оха-рактеризованы фонетические изменения, зафик-сированные в народном латинском либо арха-ичном варианте испанского языка. Мы уделили внимание и на чередующиеся формы слов. При диахроническом исследовании дифтонгов, ха-рактерных для латинского языка, использованы данные этимологических словарей.
Ключевые словаЭтимон, дериват, дифтонгизация, монофтон-
гизация, вокализация.
65
kalamburis gamoyeneba sagazeTo statiebis saTaurebSi
Teona cincaZe
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti
evropeistikis departamenti
ninoSvilis q. #35, 6010, baTumi,
saqarTvelo
tel: 593 112 051
E-mail: [email protected]
reziumewinamdebare statiaSi warmodgenilia
kalamburis analizi sagazeTo statiebis
saTaurebSi inglisur da qarTulenovan
masalebze dayrdnobiT. magaliTebi gan
xilulia inglisuri da qarTulenovani
sagazeTo statiebis saTaurebis mixed
viT da msgavsebis safuZvelze klasi
ficirebulia saerTo maxasiaTeblebis
mqone kalamburebi. kalamburis rogorc
sityvaTa TamaSis erTerTi formis media
diskursSi kvlevam cxadyo, Tu raoden
mniSvnelovania misi roli recipientze
zegavlenis mosaxdenad da ra swrafad
reagirebs adresatis qvecnobierze Jur
nalistis mier kreatiuli gziT mowode
buli informacia.
sakvanZo sityvebi: media diskursi, kalamburi, tipolo
giuri klasifikacia, iumori, informa
cia.
Sesavalimedia diskursis mTavari mizani in
formaciis miwodeba da sazogadoeba
ze zemoqmedebaa. Sesabamisad, stilisa
da marTebuli sityvebis SerCeva erTob
mniSvnelovania. mkiTxvelis yuradRebis
mipyroba ki gazeTis saTaurebiT xdeba,
sadac mokledaa gadmocemuli statiis
Sinaarsi, gamoyenebulia ra stilistu
rad relevanturi xerxebi, romelTac
garkveuli intencia gaaCniaT. statiaSi
ganvixilavT, Tu ra misia akisria ka
lamburs sagazeTo statiis saTaurebSi,
ra ostaturad xdeba kalamburis gamoy
enebiT cocxali, STambeWdavi da krea
tiuli sagazeTo statiis saTaurebis
Seqmna.
ZiriTadi nawili„bgera, da araferi bgeris garda.“
es aris kalamburisiumoris ganuyofe
li nawilisa da popularuli metafo
ris erTerTi ganmarteba. uZveles dro
Si, gansakuTrebiT zepirsityvierebaSi,
bgera iyo Zlieri iaraRi da miaCndaT,
rom msgav si JReradobis sityvebs erTi
da igive warmoSoba da buneba gaaCndaT.
„kalamburi SeiZleba ganimartos
rogorc sityvaTa TamaSi, romelic
damyarebulia semantikur orazrovne
baze, rodesac oripirdapiri an konte
qstualuri mniSvnelobis mqone sityva
moulodnelad iCens Tavs da gamowveu
li Seusabamoba komikur efeqts qmnis.
[Crysta. 2004:408]. am efeqtur stilistur
saSualebas SeiZleba wavawydeT mxat
vrul nawarmoebebSi, gamocanebSi, anek
dotebSi, iumoristul citatebSi, inter
net sivrceSi, sareklamo sloganebsa Tu
bilbordebze, mediis yvela sferoSi da
maT Soris sagazeTo statiebis saTau
rebSi.
gazeTi mkiTxvelis informirebisa da
darwmunebis saukeTeso saSualebaa, Se
sabamisad mniSvnelovania informaciis
sworad organizeba. saTauris roli
66
aseve Zalian mniSvnelovani elementia
presaSi, radgan swored saTauris saSu
alebiT xdeba mkiTxvelis daintereseba,
sagazeTo statiis saTauri e.w. Suamav
lad gvevlineba mkiTxvelsa da teqsts
Soris.
statiis konkretuli mizania gamokve
Tos kalamburis gamoyenebis xerxebi
media diskursSi, konkretulad saga
zeTo statiebis saTaurebSi. sagazeTo
statiebis saTaurebi Tavis mxriv enis
gansakuTrebul gamoyenebas moiTxoven.
maT Soris: gamotoveba, xSiri nominal
izacia, frazebis gamoyeneba winadade
bebis nacvlad, awmyo drois gamoyeneba,
markirebuli/emociuri sityvebis, aluz
iebis, idiomaturi gamoTqmebis wina
planze wamoweva. sagazeTo statiis sa
Tauri unda iyos mokle, lakonuri da
Sinaarsobrivi, man garkveuli emociuri
gavlena unda moaxdinos. saTauri unda
„Seicavdes naTel, lakonur da Tu Ses
aZlebelia damaintrigebel Setyobineba
sac ki, rom gaaRvivos mkiTxvelis in
teresi“ [Crystal. 1990:174]. kalamburis tipologiuri klasifika-
cia
gazeTis saTaurebSi kalamburis sti
listurma analizma gvaCvena, rom arse
bobs kalamburis Semdegi produqtiuli
tipebi:
omonimuri kalamburi _ msgavsi JRera
dobisa da marTlweris, magram sxvadasx
va mniSvnelobis mqone sityvebi.
polisemuri kalamburi _ semantikuri
tipis kalamburia, romelic or an met
erTmaneTTan dakavSirebul sityvas war
mogvidgens.
omofonuri kalamburi _ msgavsi JRe
radobis, magram sxvadasxva marTlwer
isa da mniSvnelobis mqone sityvebi.
Canacvlebaze agebuli kalamburi _
Tanxmovnisa Tu xmovnis Canacvleba iu
moristuli efeqtis misaRwevad.
gamotovebaze agebuli kalamburebi _
Tanxmovnisa Tu xmovnis gamotoveba iu
moristuli efeqtis miRebis mizniT.
Tanxmovnisa Tu xmovnis damatebis
Sedegad miRebuli kalamburebi.
sxvadasxva kalamburebis Sedegad
miRebuli axali kalamburis forma.
omonimuri kalamburi
omonimuri kalamburi did yuradRe
bas iqcevs da kreatiulobis gamoxatvis
erTerTi saukeTeso saSualebaa, aka
vSirebs ra erTnairi bgerebis, magram
sruliad gansxvavebuli warmoSobisa da
mniSvnelobis mqone sityvebs:
I can’t bear to be without you _ statiis
saTaurSi sityva bearis datvirTva Sem
degia. 1.moTmena, atana, (zmna.) 2. daT
vi ( rogorc arsebiTi saxeli). statia
mogviTxrobs erovnul parkSi myof or
daTvze, romelTa gancalkeveba moxda
galiidan da aRwerilia maTi gulisamaC
uyebeli damSvidobebis momenti.
A stone age _ pirveladi mniSvneloba
ukavSirdeba istorias. (qvis xana), Tum
ca statiaSi aRniSnavs amerikeli msax
iobi qalis gvars (Seron stouni) da
miuTiTebs asakis matebas.
Veni. Vidi,Vici-vici!
aseT saintereso magaliTs vawydebiT
qarTul presaSi. garda orazrovnebisa
da gaormagebuli mniSvnelobisa, ro
melic Jurnalistma iulius keisris
cnobili fraziT (mivedi, vnaxe, gavimar
jve) Seqmna da daakavSira qarTul zmna
sTan, mas arc aliteracia darCenia yu
radRebis miRma. statia yofil premier
ministrs biZina ivaniSvils eZRvneba da
mis SesaZleblobebs usvams xazs. (kviris
palitra # 48. 1.12.2013)
67
Savi pant-eris dasasruli _ „Savi
pantera“, „Savi margaliti“ _ ase moixse
nieben legendarul portugaliel fex
burTel euesebio da silva fereiras.
aRniSnuli saTauriT avtori gvamcnobs
,rom fexburTeli gardaicvala. sas
veni niSnis saSualebiT ki qmnis ormag
mniSvnelobas. aRniSnavs ra metsaxels
da miuTiTebs fereiras sidiades, ro
melic ers daaklda (kviris palitra #
3. 13.01.2013).
omofonuri kalamburebi
am tipis kalamburebi xSirad gamoiye
neba gazeTis saTaurebSi. maT erTnairi
JReradoba da gansxvavebuli daweril
oba aqvT, Tumca ar arian sinonimebi da
Sesabamisad maTi Sinaarsi sruliad gan
sxvavebulia.
Eyed love to see ‘em sityva eyed Sekvecili formis I’dis Canacvlebaa. statia
amerikul pop jgufs Black Eyed Peas eZRvneba.
Finnish and be done with statiis saTauri
xazs usvams finur enas (Finnish) da paralelurad sityva dasrulebas (Finish), iye nebs ra politkoreqtulobas.
qarTul enaSi SeuZlebelia omofon
uri kalamburebis moZieba, gamomdinare
iqedan, rom aq yvela sityva rogorc
iwereba, iseve ikiTxeba.
Canacvlebaze agebuli kalamburebi
TanxmovanTa Canacvleba:
Downing Streep for Meryl – cnobili msax
iobis gvari Caenacvla sityva quCas.
(Downing street-britaneTis premier minis
tris sacxovrebeli adgili). statiaSi
ki ganxilulia meril stripis (cnobili
msaxiobis) axali roli, sadac is marga
ret tetCers ganasaxierebs.
Gord help us now – statia amerikis erT�
erT premier ministr gordon brauns eZ
Rvneba. moxda pirveli bgeris Canacvle
ba da kalamburis saSualebiT avtorma
sxartad mimarTa premier ministrs, mia
niSna, Tu rogori mniSvnelovani figu
raa is qveynisTvis.
internet sivrceSi vawydebiT dimitri
moniavas statias saxelwodebiT „tafiT
an tafaze“ Caenacvla gamoTqmas „ fariT
an farze“ ( exeba ra politikur reJims
eqsprezident mixeil saakaSvilis ga
dadgomis motiviT. moxda TanxmovnebiT
Canacvleba da miviReT kalamburis erT
erTi saxeoba.)
xmovanTa Canacvleba
Andy Murray’s butter off now - statia eZ
Rvneba dietaze myof tenisis moTamaSes.
soWirboroto olimpiada?! svams
SekiTxvas Jurnalisti, ganixilavs soW
Si gamarTul olimpiadas kompetentur
pirebTan interviuSi.(kviris palitra #
7. 16.02.2014). xmovnis CanacvlebiT iRebs
garkveul efeqts da amasTanave erTi si
tyviT or mniSvnelobas usvams xazs.
sazogadoebrivi mouwyobeli xmo
vanTa CanacvlebiT warmoqmnili kalam
buridan vigebT rom erTerTi qarTuli
satelevizio arxi „sazogadoebrivi mau
wyebeli“ cud mdgomareobaSia. (kviris
palitra # 39. 29.09.2013)
gamotovebaze dafuZnebuli kalambu-
rebi
sagazeTo statiebSi bgeris an bgerebis
gamotoveba.
Ice to see you , boys – saTauri islandiis
erovnul safexburTo gunds eZRvneba.
Bride and rooms – statia bukingemis sasaxleSi arsebul oTaxebze mogviTxrobs,
sadac saqorwino sauzmes miirTmeven.
bgeraTa damatebis Sedegad miRebu-
li kalamburi mTavar sityvas emateba
xmovnebi an Tanxmovnebi. zogjer nawilo
briv emTxveva omofonur kalambursac.
Demi’s lost even Moore weight – statia
ukiduresad gamxdar amerikel msaxiobs
demi murs eZRvneba.
Pope idol - pope (papi) Caenacvla si tyva
pops. Pop idol britanuli musikaluri
68
Soua da gamarjvebuli umReris paps
SotlandiaSi vizitisas.
Expendables 2 is gun-believable statia
silvester stalones filmzea gaTvli
li. daemata ra Tanxmovani zedsarTav
saxels da gvamcno filmis Janri.
gazeT kviris palitris statiis sa
Tauri Semdegnairad gamoiyureba „Tavze
xelaRebuli fu(l)funeba! statiaSi
gakritikebulia qarTveli Cinovnikebi.
(kviris palitra, # 21:2014).
„tanc(a)ebi“ did politikaSi“ bgera
Ta damateba winsarTisa da Sua sarTis
saxiT. statia politikur intrigebzea
(„tancebi“) exeba ra nacionaluri moZ
raobis wevrebs, paralelurad xazgas
mulia sityva ancebi. (kviris palitra. #
33 1218.08.2013).
sayovelTaod inforaciuli ya(C)daRo-
bana - 21e saukuneSi niusis dapatimreba
SeuZlebelia!!! ambobs statiis qvesaTau
ri da informaciis miRebis saSualebebis
SezRudvas e.w. dayadaRebas aprotestebs
da miaCnia, rom es dayaCaRebas gavs da
adamianis Tavisufal nebas eRobeba win.
(kviris palitra # 26. 1.07.2012).
wageba isev rus(n)ulia - saqarTvelos
moragbeTa erovnulma nakrebma ruseTis
erovnuli nakrebi rekorduli angari
SiT 46:0 daamarcxa. statiis avtori mo
winaaRmdegeTa erovnebasTan erTad dam
arcxebasac gvamcnobs.(kviris palitra
# 12. 1925. 03.2012).
sxvadasxva leqsemebis Sedegad miRe-
buli kalamburebi
sxvadasxva sityvebis Sejvarebis me
SveobiT statiis avtorebi qmnian axal
sityvebs gansakuTrebuli efeqtis mis
aRebad. ori leqsemis saSualebiT mi
iReba axali semantikuri mniSvnelobis
mqone sityva.
Bye-lusconi, hello, super Mario _ statia italieli premier ministris silvio ber
luskonis gadadgomis Sesaxebaa.
Christmas time...Moss-letoe and wine _ popularuli saSobao simRera gamoyenebulia
sagazeTo statiis saTaurSi da xazs us
vams modelis _ qeiT mosis reputacias
sasmlis gadaWarbebuli moxmarebis Ses
axeb.
The Toy-al wedding statiaSi warmodgenilia princ uiliamisa da qeiT midlto
nis qorwili, sadac RonisZiebis pativis
cemis niSnad saTamaSoebi iyideba.
„nacionalur muxrovanobebSi gaCx
erilebi“ _ eZRvneba muxrovanis amboxis
movlenebs. vano ki yofili premier min
istria da Jurnalisti awvdis mkiTxvels
informacias misi monawileobis Sesaxeb.
(kviris palitra # 6:2013)
daskvnamediaSi kalamburis gamoyeneba efeq
tur Sedegs iZleva. kalamburi rogorc
leqsikurstilisturi xerxi, brwyinva
le saSualebaa mkiTxvelis yuradRebis
mi sapyrobad. sarkazmisagan gansxvave
biT kalamburis funqcia iumoristuli
efeqtis Seqmnaa, warmoaCens ra avtoris
ostatur unarebs. garda amisa maxvil
gonivruli kalamburi acocxlebs da
ufro xatovans qmnis dasaTaurebebs.
saTauri is ZiriTadi elementia, ro
melic pirvel rigSi ipyrobs recipien
tis yuradRebas. es xerxi gansakuTrebiT
gamoiyeneba popularul gazeTebSi. mki
Txvelebis garkveulma nawilma enis
amgvari gamoyeneba SeiZleba enis da
kninebad miiCnios, magram garkveuli
nawili fiqrobs, rom es kreatiuli da
sasiamovno gzaa enis gasaxaliseblad da
gansaaxleblad. Cven SevecadeT gamogvev
lina is Taviseburebebi, romelic axasi
aTebs qarTuli da inglisuri sagazeTo
statiebis saTaurebs da romelic iqm
neba kalamburis sxvadasxva tipis saSu
alebiT.
69
literatura:
1. Crystal D. (2004): A Dictionary of Linguistics and Phonetics. Cambridge University press
2. Crystal D. – Davy (1990): Investigating Eng-(1990): Investigating Eng-1990): Investigating Eng-): Investigating Eng- Investigating Eng-lish Style. Harlow. Longman
3. Culler J. (ed.) (1988): On Puns: The founda-tions of letters, Basil Blackwell, New York
4. Dynel M. (2007): book review. Partington A. (2006): The Linguistics of Laughter. A Corpus-As-sisted Study of Laughter-Talk. Routledge. London
5. Galperin I. R. (1977): Stylistics. Moskva.6. Leigh J. H. (1994): The Use of Figures of
Speech in Print Ad Headlines. The Journal of Ad-vertising [online]
7. McArthur T. (1992): The Oxford Companion to the English language. Oxford: Oxford University Press
8. Wales K. (2001): A Dictionary of Stylistics. Harlow: Pearson Education
9. www.thesun.co.uk10. www.dailymail.co.uk11. www.geworld.ge12. http://www.mcgarvey.co.uk/2007/11/22/
best-tabloid-headlines
The Use of Pun in Newspaper Headlines
Teona TsintsadzeShota Rustaveli State UniversityEuropeistics Department35 Ninoshvili str., 6010, Batumi, Georgia.Tel: 593 112 051E-mail: [email protected]
AbstractThe given article presents the analysis of pun
in newspaper headlines on the basis of English and Georgian materials. The examples are considered according to the English and Georgian newspaper
headlines and puns having common characteristics are classified by means of resemblance. The re-search of pun as one of the forms word play in me-dia discourse has made it clear how important it is for influencing the recipient and how rapidly an ad-dressee’s subconsciousness reacts to the information when delivered in a creative way by a journalist.
Keywords: media discourse, pun, typological classification,
humour, information.
Использование каламбура в газетных заголовках
Цинцадзе Теона МерабовнаБатумский государственный университетим. Шота РуставелиДепартамент европеистикиул. Ниношвили №35, 6010, Батуми, ГрузияТел.: 593 112 051E-mail: [email protected]
РезюмеВ данной статье представлен анализ каламбу-
ра в газетных загаловках на основе материалов английских и грузинских газет. Рассмотрены примеры в соответствии с английскими и грузин-скими газетными заголовками и каламбурами, имеющими общие характеристики, они класси-фицируются на основе сходства. Исследование каламбура, как одной из форм слова в медийном дискурсе ясно показывает, насколько это важно для воздействия на адресата и как быстро подсо-знание адресата реагирует на информацию, кото-рая подана креативным умом журналиста.
Ключевые слова: СМИ (средства массовой информации), дис-
курс, каламбур, типологическая классификация, юмор, информация.
70
sityvaTa TamaSis analizi fonetikur-morfologiur doneze
Teona cincaZe
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti
evropeistikis departamenti
ninoSvilis q. #35, 6010, baTumi
saqarTvelo
tel: 593 112 051
E-mail: [email protected]
reziumesityvaTa TamaSi modeli, romelic
gansazRvravs sametyvelo qmedebis
stils, sadac xdeba enobrivi pirovnebis
SemoqmedebiTi potencialis realizacia.
sityvaTa TamaSis warmoebis sxvadasxva
gzebi arsebobs da TiTqmis yvela eno
briv doneze SeiZleba misi gamoyeneba ara mxolod leqsikur elementebSi, ar
amed gramatikasa da fonetikaSic.
statia aanalizebs sityvaTa TamaSis
fonetikurmorfologiur dones in
glisur da qarTulenovan masalebze
dayrdnobiT, ganixilavs Tu rogor
xdeba bgerebis, asoebisa da morfemebis
transpozicia, gadanacvleba an gameo
reba gansakuTrebuli efeqtis misaRebad.
sakvanZo sityvebi: mondegrini, spunerizmi, onomatopea,
intencia, kreatiuloba.
SesavalidRes lingvistikasa da enis filoso
fiaSi xdeba mTeli rigi warmodgenebis
kardinaluri revizia, romelic exeba
enis funqciebsa da arss. es procesi gan
pirobebulia pragmalingvisturi gamokv
levebis ganviTarebiT, romlis Sedegad
aSkara gaxda, rom warsulSi arsebuli
warmodgena enaze, rogorc semantikuri
an enobrivi informaciis gadmocemis sa
Sualebaze, ar aris sakmarisi. anTro
pocentrulma paradigmam mecnierebis
yuradRebis centrSi daayena adamiani,
enaSi pirovnuli sakiTxis kvlevisas ki
SeuZlebeli gaxda enaze SemoqmedebiTi
manipulaciebis uyuradRebod datoveba.
enis potenciuri SesaZleblobebis re
alizacia xSirad xels uwyobs sityvaTa
TamaSis Seqmnas, romelic warmoaCens
enis dafarul rezervebsa da arareali
zebul potencials. sityvaTa TamaSis
arseboba dakavSirebulia iseT Tvise
bebTan, rogoricaa enis kreatiuloba da
sistemursociologiuri xasiaTi.
ZiriTadi nawilisityvaTa TamaSi mravalfunqcionalu
ria da SeuZlebelia misi garkveul Ca
rCoebSi moTavseba, sityvaTa TamaSis
kvle va mravali kuTxiTaa SesaZlebeli
misi masStaburi da mravalmxrivi bune
bidan gamomdinare. rac Seexeba sityvaTa
TamaSis ganmartebas, lingvistikaSi misi
erTxmad miRebuli da aRiarebuli defi
nicia ar arsebobs.
`ar arsebobs sityvaTa TamaSisadmi
sayovelTaod miRebuli midgoma da misi
yvelasaTvis misaRebi ganmarteba~ [Lep-pihalme. 1997:141-143].
delabastita sityvaTa TamaSs Semdeg
nairad ganmartavs:
“sityvaTa TamaSi aris zogadi saxel
wodeba, aRniSnavs ra sxvadasxva teqs
tur movlenebs, sadac enis struqtu
ruli Tvisebebia gamoyenebuli, imisaT
vis, rom Sedarebul iqnas ori an orze
meti lingvisturi struqturis msgavsi
an gansxvavebuli komunikaciurad mniS
vnelovani formebi” [Delabastita. 1996:28].
71
devisi miiCnevs, rom sityvaTa TamaSi
pirdapir kavSirSia enis sistemasTan,
sadac mWidrodaa dakavSirebuli erT
maneTTan: fonetika, sintaqsi, semantika,
pragmatika [Davis. 1997:25].rogorc vxedavT, sityvaTa TamaSi
TiTqmis yvela enobriv doneze vlinde
ba, romelic Tavis mxriv garkveuli er
Teulebis mixedviT klasificirdeba. maT
Soris erTerTia fonetikurmorfolo
giuri done. am doneze ganvixilavT Sem
deg enobriv erTeulebs: mondegrins,
spunerizmsa da onomatopeas.
mondegrini
mondegrini ganimarteba, rogorc aras
worad gagebuli sityva an fraza, rom
lis araswori aRqma sityvis, frazis an
winadadebis omofonias efuZneba [Ledrer. 2000:78].
terminis SemoReba amerikel mweral
silvia raiTs ekuTvnis, romelmac ze
moaRniSnuli neologizmi 1954 wels
daamkvidra. is Sotlandiuri baladis
pirveli strofis bolo xazs “And they laid him on the green” Semdegnairad aRiqvamda “And lady Mondegreen”.
mondegrini umetes SemTxvevaSi msmene
lis mier iqmneba, usmens ra simReras/te
qsts, ar esmis naTlad sityvebi da anacv
lebs msgavsi bgerebiT, romelTa saSu
alebiTac viRebT sxva mniSvnelobis te
qsts, Tumca xSirad vxvdebiT gamiznul
mondegrinsac, rodesac msmenels Rrmad
aqvs CabeWdili garkveuli simReris mon
degrinuli varianti, magaliTad jimi
hendriqsis simReridan “Purple Haze” frazas “Scuse me while I kiss this guy”, msmene
li imdenad mkafiod aRiqvamda rogorc
“Scuse me while I kiss the sky“, rom hendriqsma koncertze sityvebi Caanacvla ise, ro
gorc isini msmenels esmoda.
mondegrins komerciuli mizniTac iye
neben. 2012 wels, firma folksvagen pasa
tis mwarmoebelma, manqanis audio siste
mis reklamireba swored mondegrinis
saSualebiT moaxdina, aCvena ramdenime
adamiani Eelton jonis simReris monde
grinuli variantiT, araswori sityvebis
gamoyenebiT, Semdeg ki qali, romelic
am simReris teqsts manqanaSi mosmenisas
aanalizebs, amiT xazi gausva manqanis
audio sistemis xarisxs.
qarTul enaSi uxvad SegviZlia movi
ZioT msgavsi magaliTebi, radgan momRe
rali simReris specifikidan gamomdin
are xSirad ise warmoTqvams frazas, rom
azris gamotana rTuldeba. yvelasaTvis
cnobili simRera BbaTumze:
baTums qaTqaTas, baTums Tvalwarmtacs,
zurmuxtmSvenebas, sicocxlis edems”.
aRmoCnda rom, 10 gamokiTxuli adami
anidan 8 bolo frazas aRiqvams rogorc
“sicocxlis erTs”, msmenelis mier moce
muli fraza arasworad aRiqmeba.
spunerizmi
spunerizmisTvis damaxasiaTebelia
xmovnebis, Tanxmovnebisa da morfemebis
transpozicia, ZiriTadad winadadebis
dasawyisSi, rasac Tan axlavs komikuri
efeqti.
spunerizmi SeiZleba iyos uneblie da
aseve intenciis matarebeli garkveuli
fonis Sesaqmnelad. spunerizmis etimo
logia dakavSirebulia uiliam spuneris
saxelTan, romelic cnobili iyo msgav
si sityvebis gamiznulad gamoyenebiT.
“You have hissed all my mistery lectures” (Missed all my history lectures).
Miss - gacdena, gamotoveba. Hiss - sisini“Sen gaaqilike Cemi saocari leqcie
bi” (gaacdine istoriis leqciebi.)
intenciur spunerizmebs xSirad
vawydebiT inglisur enaSi, magaliTad
cnobili eleqtronuli musikis mim
72
devris kom truzis saxeli, aseve cno
bili msaxiobis tom kruzis spunerizmia,
iseve rogorc musikos viu stuanderis
saxeli dakavSirebulia cnobil momRe
ral stiv uanderTan.
inglisur enaSi rogorc intenciuri,
aseve araintenciuri, uneblie spuneriz
mis saSualebiTac iqmneba axali mniS
vnelobis matarebeli sityva Tu wi
nadadeba (Tumca unda aRiniSnos, rom
uneblie spunerizmi zogjer SeiZleba
arafrismTqmeli sityva iyos da mniSvn
eloba ar hqondes), gamomdinare ingli
suri enis bunebidan. maSin, rodesac qa
rTul enaSi uneblie spunerizmi gauge
brobas da bundovanebas badebs. Tanxmov
anTa Tu xmovanTa uneblie gadarTvas ar
axlavs damatebiTi mniSvneloba da si
tyvaSi bgeraTa uneblie gadasma aRiqme
ba rogorc arasworad gamoyenebuli si
tyva. intenciur spunerizms qarTul ena
Si ver mivageniT isev da isev qarTuli
enis gansxvavebuli bunebis gamo. bgera
Ta uneblie gadasma, igive metaTezisi,
romelic inglisur enaSi araintenciur
spunerizms SeiZleba gavutoloT, qar
Tul enaSi Cveulebriv Secdomad aRiqme
ba. uneblie/araintenciuri spunerizmebia
mag: ̀ borji boTlomi~, boTli borjomis
nacvlad; “nu kapadi” “nu pagadis” (ну, по-, по-по-гади) nacvlad; `zrugi~ zurgis nacvlad;
`nevri~ nervis nacvlad da a.S. am dros
mosaubre gaucnobiereblad uSvebs Sec
domas, msgavsi tipis Secdomebs ZiriTa
dad bavSvur metyvelebaSi vawydebiT.
onomatopea
onomatopea xSirad ganimarteba, ro
gorc sametyvelo bgerebis, bunebis mov
lenaTa Tanmxlebi xmebis, cocxal ar
sebaTa xmianobis, stvenisa Tu yvirilis
da sxvaTa xmis pirobiTi reproduqcia.
amis safuZvelze Seqmnili sityvebis
ramdenime saxeoba gamoirCeva maTi
formebisa da funqciebis mixedviT:
• sakuTriv xmabaZva, anu formaucv
leli xmianobis miaxloebiTi gadmocema
(da ara aRniSvna). MqarTul enaSi: yiyli
yo, gugu, tkac.
• xmabaZvis safuZvelze ama Tu im
xmianobis aRniSvna formacvalebadi si
tyvebiT. Mmag: Sriali, tkacuni, xarxari.
• xmabaZvis safuZvelze movlenebi
sa da arsebebis (da ara maTi xmianobis)
aRniSvna formacvalebadi sityvebiT. mag:
guguli, WriWina, tkacuna.
Oonomatopeas xSirad iyeneben reklam
aSi, myidvelis mier produqtis kargad
damaxsovrebis mizniT. erTerTi samed
icino kompania gaciebis sawinaaRmdego
saSualebis Alka Seltzer reklamirebas Sem
degnairad axdens:
“Plop, plop, fizz, fizz. Oh, what a relief it is!” (gaciebis dros gamocemul xmaTa repro
duqcia).
sagzao moZraobisas usafrTxoebis
wese bis gaTvaliswinebaze xazgasma bri
taneli sareklamo jgufis mier Semde
gnairad iqna mowodebuli:
“Clunk, click, every trip”. (click the seatbelt on after clunking the car door closed.) manqanis karis daketvis xma da Semdeg Rvedis
Sekvris xmabaZva, miuTiTebs mogzau
robisas usafrTxoebis wesebis dacvis
aucileblobaze.
1922 wels jeims joisma “ulise”Si
karze kakunis xmabaZvis aRsaniSnavad
gamoiyena onomatopea tattarrattat, romelic
oqsfordis leqsikonis mier yvelaze
grZel palindromadaa miCneuli. aR
saniSnavia, rom aq gadaikveTa sityvaTa
TamaSis ori formis onomatopeasa da
palindromis buneba. (palindromi si
tyvaTa TamaSis erTerTi saxeobaa). joi
sis mier Seqmnili sityva erTdroulad
palindromicaa da onomatopeac.
73
daskvnarogorc sityvaTa TamaSis fonetikur
morfologiur doneze kvlevam gviCvena,
TiToeuli enobrivi erTeulisTvis dam
axasiaTebelia rogorc intenciuri, aseve
araintenciuri gamoyeneba. mondegrins
axasiaTebs fonologiuri faqtorebis
urTierTqmedeba da swored aseTi urT
ierTqmedeba iwvevs bundovanebas. spuner
izmis kvlevam ki cxadyo, rom misi gamoy
eneba inglisur enaSi rogorc gaazrebu
lad, aseve gauazrebladac xdeba, xolo
qarTul EenaSi mxolod araintenciuri
spunerizmis magaliTebi gvaqvs. Oonoma
topea is xerxia, romliTac avtori sx
vadasxva tipis pirobiTi reproduqciis
saSualebiT teqsts gansakuTrebul JRe
radobas matebs. umeteswilad, sityvaTa
TamaSi intenciurad, gamiznulad iqmneba
da recipientze zegavlenis moxdenas gu
lisxmobs.
literatura
1. Арутюнова И. Д. (1987): Аномалии и язык (к проблеме языковой «картины мира»)/ Вопр. языкознания. № 3
2. Davis K. (1997): «Signature in Translation». In Delabastita (ed.)
3. Delabastita D. (1996): Traductio. Wordplay and Translation. Manchester: St. Jerome Publishing
4. Leppihalme R. (1997): Culture Bumps. An Empirical Approach to the translation of Allusions. Clevedon, multilingual matters
5. Leigh J. H. (1994): The use of Figures of speech in print Ad Headlines. The journal of adver-tising (online). 23(2)
6. Ledrer R. (2000): “A Primer of Pun”. In Eng-lish Journal. vol.70, no.6
7. Wittgenstein L. (2009): Philosophical investi-gations. 4th edition. Blackwell publishing ltd.
The Analysis of Word Play at Phonological and Morphological
Levels
Teona TsintsadzeShota Rustaveli State UniversityEuropeistics Department35 Ninoshvili str., 6010, Batumi, Georgia.Tel: 593 112 051E-mail: [email protected]
AbstractWord play is a model that defines the style of the
speech act, when the realization of creative potential of a lingual identity takes place. There are number of ways to form the Word play that can be used at al-most all linguistic levels - not only lexical elements, but also grammar and phonetics.
The article analyzes the phonological and mor-phological levels of word play based on materials in English and Georgian languages , considers how the sounds, letters and morphemes transposition, shift or repetition cause a special effect.
Keywords: Mondegreen, spoonerism, onomatopeia, inten-
tion, creativity.
Анализ игры слов на фонетическом и
морфологическом уровнях
Цинцадзе Теона МерабовнаБатумский государственный университетим. Шота РуставелиДепартамент европеистикиул. Ниношвили №35, 6010, Батуми, ГрузияТел.: 593 112 051E-mail: [email protected]
74
РезюмеИгра слов представляет собой модель, которая
определяет стиль речевого акта, когда происхо-дит реализация творческого потенциала язычной идентичности. Есть ряд способов формирования игры слов, которые могут использоваться почти на всех языковых уровнях - не только в лексиче-ских элементах, но и в грамматике и фонетике.
В статье анализируются фонетические и мор-фологические уровни игры слов на основе мате-риалов английского и грузинского языков, рас-сматриваются, как звуки, буквы и транспозиция морфемы, сдвиг или повторение вызывают осо-бый эффект.
Ключевые слова: мондегрин, спунеризм, ономатопеа , намере-
ние, творчество
76
Inter-Ethnic Balance Problems in Mass Media and Socio-Economic Levels of the Welfare in Society
Faya ShulenbayevaKazakh University of EconomicsFinance and International TradeAstana, KazakhstanE-mail: [email protected]
Kamila AkimL.N. Gumilyov Eurasian National UniversityAstana, KazakhstanE-mail: [email protected]
Elmira JoldybayevaKazakh University of EconomicsFinance and International TradeAstana, KazakhstanE-mail: [email protected]
AbstractEthno-cultural policy’s optimization requires the
unification and the integration of the peoples. In this scientific article were studied the problems of cor-porate ethics formation in mass media. There were defined the theoretical concepts of lingvo- cultural situations in human life. Interrelations of linguistic and cultural directions are considered. Influence processes on creative consciousness of the person in lingvo-cultural situations are revealed during inter-action of ethnic groups.
Keywords: human in the civil society, phraseological struc-
ture of the language, linguistic personality, social image of the individual, linguo-cultural situation, personal culture, Eurasian space, personal creative consciousness, bilingual mechanism of the speech activity, passionarity.
IntroductionThe topicality of the paper is caused by the active
propaganda processes of inter-ethnic balance stabili-zation in mass media during interaction of linguistic
and cultural directions in human life, which is the object of the investigation. The subject of the inves-tigation is the evaluation of ethnocultural society sphere formation and the analysis of linguocultural situation influence on the level of personal creative consciousness.
Public institutions of the state – enlightenment and education, artistic creativity, social and humani-tarian sciences actively propagandize and consoli-date spiritual and moral values and nationwide ide-als in human consciousness. In the space extension of civil society formation, mass media plays a prom-inent role. Those are state and private organisations of tele-radio broadcasting, modern informational means of communications and connections. In the corporate culture of Kazakhstani journalists is very high the culture of informing of inter-ethnic rela-tions that excludes the provocation of contradictions and violent conflict on national and cultural basis by means of the mass media. In the mass media, there are special requirements placed to the transmission of ethno-cultural situations in society through the prism of phraseological picture of the world, which is directly relevant to the study of specifics in seman-tic space of the language. Phraseological structure of a language in the mass media is a “mirror”, in which a lingvo-cultural community identifies their national self-consciousness. Namely, phraseologisms as pe-culiar “microcosms” provide to native-speakers a specific notion of a situation, social activity and their own macrocosm. Recognition of the fact that, not only the text, but also separate lexical-semantic units can represent a language function and determine its functional trend, allows to talk about such interpreta-tion of lexical units, which depends on conceptual-ization peculiarities of the world.
Mains BodyUnderstanding of theoretical foundations of the
semantic space structure requires the formation of
77
corporate ethics in the mass media. The structure of semantic space can be presented by the different conceptual fields, and the phraseology covers the fields connected with human being. Strongly marked anthropocentric character of phraseological seman-tics allows us to describe the semantic structure of a phraseological word, the level of phraseological saturation and the character of representation of the external world. The coding process of specific no-tional field is connected, primarily with the seman-tic structure of a phraseological word, also with that pragmatic sense which is denoted in the situation of use. The dynamics of lexical universals in the mass media is connected with the admission of that fact, where human language is open and conversional system for each person. The whole phraseological space of informational communications of the soci-ety is created on the ground of the experience and critical perception, when person lives through and accepts new realms and enriches the living language with them. A person lives in the given culture con-sciously, on the critical level. Therefore, cultural identity of a person is an essential attribute of in-formational communicative means in the process of interpretation not only notional structure of phraseo-logical unit, but also its wide cultural context.
Linguistic transformations appear immediately when social image of a person and a society chang-es. The language of mass media is also responsive to historical processes, which take place in the soci-ety. Our reality is characterised by different epochal events, which effectively raise interest of people to political, economic, martial, ecological and cultural problems. A personal need for various kind of infor-mation is also activated. In this connection, there are changes in human lifestyle, in the way of thinking, also takes place re-thinking of stereotypes, which are put in human conscience and language. The analy-sis of author’s (original) texts in modern scientific works of linguistics identified a number of basic trends of realities in the language: cultural linguistics of separate social groups, ethnos, sub-ethnos during the short and culturally dramatic period of time (lin-
guocultural situation); historical cultural linguistics; historical-typological cultural linguistics; compara-tive cultural linguistics, which pursues pragmatic aims.[1, 1997]
The processes of correlation and interdepen-dence of linguistic and cultural trends that reflects linguo-cultural situation constitute the object of lin-guo-cultural investigation [1, 2001]. In this regard, extra linguistic field of language is considered “ev-erything that contacts with ethnology in linguistics, all relations, which can exist between the history of language and the history of race and civilization. Both these histories are intricately bound and inter-dependent. Customs of the nation are reflected in its language, and the language itself considerably forms the nation” [3, 1984]. Properly, the presence or ab-sence of old written traditions, the existence of dia-lects, their pattern, the change of dialectal base, the presence of belles-letters and publicistic literature and the writing systems are accepted to refer to the linguistic style (intralingual) [4, 1968].
In an extended social sense a human culture can be considered as “the aggregate of specific personal work methods and its results” [5, 1973], which di-rectly depends on the language and has an influence on it, composing cohesive linguo-cultural systems, that are implemented in linguo-cultural situations. Linguo-cultural situation is a dynamic and indulat-ing process of interaction of languages and cultures in historically developed cultural regions and social spheres [1, 1997]. The notion of linguo-cultural sit-uation practically includes almost the whole life of any given society. In this sense we can emphasize the most significant factors, which influence on it. Disclaiming the spacious outlook on a linguo-cultur-al situation, we will explicitly give consideration to one of them – ethnolinguistics.
In Kazakhstan live representatives of 131 nation-alities: those are ethnoses - who have their own cul-tures and languages. The largest national community among them is the Kazakh people (53%). The Rus-sians equal to about one third of the population. Be-sides, there are large communities of Ukranians, Ko-
78
reans, Germans, Tatars, Kirghizs, Uzbeks, Azerbai-janians, Armenians, Chechens, Ingushes, Georgians and others [6, 2006]. The results of interaction for ethnoses, who take part in linguo-cultural situation, mostly would be diverse. There are four variants of relationship (addition, complexity, decrease, deple-tion (erosion) of the culture), which can be limited by one simple quantitative change in the culture of ethnos, but which can lead to deep structural shear in it. The higher the level of culture of the ethnic group, the more favorable effects bring her familiarity with another culture [7, 2000].
In the linguo-cultural situation of the Kazakh-stani society in the 1960s has been revived move-ment for enhanced studying of the language, nation-al archetypes of consciousness and behaviour. The progressive youth was worried about the forgotten and seemingly unnecessary, historical past of the Kazakh ethnos. The language was preserved, but there was no study on national culture and history of the nation. During those hard times of demon-strating nationalism, the most stirring part of youth was seeking for “their origins, their essence and its philosophic base... we peered into our Kazakh in-sides, genes, and archetypes of behaviour. We did not consider ourselves as nationalists. We were Eur-asianists; our fervor was directed to the connection of our subsistence with the whole world. We were not looking for friends among those, who support-ed aul (village) homegrown attitude to the world in themselves” [8, 2000].
Eventually an idea came about the importance of this tendency to self-dependence of Kazakh-Turkic element to the culture, determining the character of the region but being not secluded in the same time, clamly aligned with other cultures. In the Soviet Union, it was forgotten and left, so it seemed irrel-evant and antagonistical, although it included new impulses for the development of cultural eurasian-ism. It is necessary to accept a lot from the west – the culture of life, business; but we should not be limited by this, as well as by the “aul (village) nationalism” [8, 2000]. The society understood, that in the history
of the Kazakh ethnos, in the soviet times, existed something foggy and well concealed that was re-ally important and indispensable for self-awareness in this world and for the choice of prospects for the development.
The poetry of Olzhas Suleimenov is a spectacu-lar example of the influence of linguocultural situa-tion’s factors on the personal creative consciousness. The poet composes in Russian, but he clearly senses the breath of native Turkic words in the language. Admirably mastering the language, he became a minstrel of Eurasian sense, a spokesman of Eurasian spirit, emerging through Russian language as a base of unity of Turkic and Slavic nations. In his work “АЗиЯ” (“Az i Ia”) he showed, how the Russian lan-АЗиЯ” (“Az i Ia”) he showed, how the Russian lan-” (“Az i Ia”) he showed, how the Russian lan-guage was enriched by communication with neigh-bouring nomads, and how significant this meaning is for the comprehention of people’s temper in the Eurasian space. His book “Язык письма” (“Yazik pisma” / “The language of writing”) explaines the reasons of underlying words consistency in devel-oped languages and continues the thought basing on the material of languages of the whole Europe, comparing vocabularies of North American Indians, Chinese vocabulary and the vocabulary of African nations. Neither language, nor culture can exist in narrow limits of state or national borders, and this is an important breakthrough of Olzhas Suleimenov as a sophist in the most global social spheres [8, 2000].
Investigating the processes of interaction of two linguistic cultures in one personality, U.M. Bakhtikireeva formulated the notion of personal creative consciousness “from the point of view of bilingual mechanism, transferring the primary lin-guo-cultural experience to the language of acquired culture. However, we face a special kind of speech activity, the result of which is literary text” [9, 2009]. Russian-speaking writer spoke about his nation, and this gave him an opportunity to live consciously and properly in those historical facilities. Cultural epoch of the XX century was complicated and ambigu-ous, people lacked for the power, which belonged to a totalitarian state, to forcedly subdue the special
79
moral of intellectual production, primarily art and poetry. Artistic forces become responsible in front of the state and obedient to the state. An artist and a writer should adapt for ethic principles, which are formed by the state, which claim to be the spokes-man and defender of people’s interests. Russian-speaking writers, who are the authors of best literary works, were not taught by the state. They had tasks and objectives, which were different from the tasks and objectives of their colleagues. They were super activists of their ethnos, intercessors for their nation, primarily for the Russian nation [9, 2009].
Literary-historical works of L.N. Gumilyov are the significant facts of last century’s cultural life. These magnificent works describe the attitude of personal creative consciousness with a word “pas-sionarity”. They were called “people of the long will”, who dreamed of and realized projects, which excelled ethnos’s energies. “Ethnic processes are discrete (intermittent)... The basic thesis of ethnol-ogy is dialectical: new ethnos, young and creative, arises suddenly, breaking dilapidated culture and dead-hearted, i.e. without the possibility to cre-ate, life of old ethnoses. This is called renaissance, though it would be more correct to say “degenera-tion”. And if the new impact doesn’t shake the de-crepit ethnoses, they will be turned to relicts. But the shakes reoccur, though disorderly, and the humanity exists in its multiplicity...” [10, 2002].
ConclusionWide propaganda of Kazakhstani inter-ethnic re-
lations abroad and inside the country carries the idea of unity on the Eurasian space, the foundations of creation of supernational order structure promote the development of integration processes. This socially significant role must be played by Mass media with the responsibility, corresponding to time requests. Point of contact and interaction of two language cul-tures is the personal creative consciousness, which provides the unity of world and interethnic balance.
Litrature
1. Shaklein V. M. (1997): Linguo-cultural sit- V. M. (1997): Linguo-cultural sit-V. M. (1997): Linguo-cultural sit-. M. (1997): Linguo-cultural sit-M. (1997): Linguo-cultural sit-. (1997): Linguo-cultural sit-Linguo-cultural sit--cultural sit-cultural sit- sit-sit-uation and the investigation of the text. (Шаклеин В.М. Лингвокультурная ситуация и исследование текста. Москва: Общество любителей российской словесности, 184 c.)
2. Maslova V. A. (2001): Cultural linguis- V. A. (2001): Cultural linguis-V. A. (2001): Cultural linguis-. A. (2001): Cultural linguis-A. (2001): Cultural linguis-. (2001): Cultural linguis-Cultural linguis- linguis-linguis-tics. (Маслова В.А. Лингвокультурология. – М.: Издательский центр «Академия». 208 c.)
3. Vygodskiy L. S. (1984): Collected edi-tion. (Выгодский Л.С. Собрание сочинений. Т.6. Москва, 243 с.);
4. Tumanyan E. T. (1968): Structural-style autonomous variants in the process of modern Armenian language formation. (Туманян Э.Т. Структурно-стилевые автономные варианты в процессе становления современного армянского языка. Ашхабад, 102 с.)
5. Bromley Y. (1973): Ethnos and Ethnogra-phy. (Бромлей Ю.В. Этнос и этнография. М. 126 с.)
6. Vartanova E. L., Gutova M. I., Ivanits-kiy V. I. (2006): Encyclopedia of the World Mass Media Industry: textbook for tertiary students. (Энциклопедия мировой индустрии СМИ: Учебное пособие для студентов вузов /Е.Л. Вартанова, М.И.Гутова, В.Л.Иваницкий. – М.: Аспект ПРЕСС. 376 c.)
7. Sadokhin A. P. (2000): Ethnology. (Садо-хин А.П. Этнология. – М.: Гардарики, 420 с.)
8. Gadilbek Shalakhmetov (2000): Mir prinos-it schastye / The world brings happiness (Гадильбек Шалахметов. Мир приносит счастье. – М.: ТРК «МИР», 353 c.)
9. Bakhtikireeva U. M. (2009): Creative bi-lingual individual (peculiarities of Russian text by the author of Turkic origin). (У.М. Бахтикиреева. Творческая билингвальная личность (особенно-сти русского текста автора тюркского происхож-дения): Научное издание. Монография. Изд. вто-рое доп. – Астана: Издательство «ЦБО и МИ», 259 c.)
80
10. Gumilyov L. (2002): Ancient Rus and the Great Steppe. (Лев Гумилёв. Древняя Русь и Великая степь. Москва, 839 c.)
Проблемы межэтнического баланса в СМИ и социально-
экономический уровень благосостояния общества
Камила Сайановна АкимЕвразийский национальный университет имени Л.Н. ГумилёваКазахстан, АстанаE-mail: [email protected]
Ф.А. ШуленбаеваКазахский университет экономики, финансови международной торговлиКазахстан, АстанаE-mail: [email protected]
Эльмира Есенгелдиевна ..............Казахский университет экономики, финансови международной торговлиКазахстан, АстанаE-mail: [email protected]
РезюмеОптимизация этно-культурной политики тре-
бует унификации и интеграцию людей. В этой научной стате были изучены проблемы общей этической формации в масс медии. Были опре-делкны теоретические концепты лингво-куль-турны ситуаций в жизни человека. Так же об-суждались взаимоотношения лингвистических и культурных направлений. Показано влияние процессов на творческое сознание человека в лингвокультурных ситуациях во время взаимо-действия этнических групп.
Ключевые слова:
человек в гражданском обществе, фразеоло-гический состав языка, языковая личность, со-циальный облик человека, лингвокультурная ситуация, культура человека, евразийское про-странство, творческое сознание человека, би-лингвальный механизм речевой деятельности, пассионарность.
81
Scripta manent
avtorebi
manana aslaniSviliE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulteti, liberalurmecnierebaTa departamentis doqtoranti
TinaTin afxaiZe _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulte
ti, socialur mecnierebaTa departamentis asistentprofesoriciuri axvlediani _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univerivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univerTbilisis saxelmwifo universaxelmwifo univer
siteti, humanitarul mecnierebaTa fakulteti, romanuli filologia, filologiur mecnierebaTa doqtori, emeritusprofesori
qeTevan gabunia _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteTbilisis saxelmwifo universitesaxelmwifo universiteti, humanitarul mecnierebaTa fakulteti, romanuli filologiis mimarTulebis xelmZRvaneli, filologiis akademiuri doqtori, profesori
rusudan gociriZeE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulteti, liberalurmecnierebaTa departamenti, filologiis mecnierebaTa Dkandidati, profesori, oqsfordis sauniversiteto sazogadoebis asocirebuli wevri
dodo labuCiZe _ Tbilisis gr. robaqiZis saxelobis universiteti, filosofiisa da socialur mecnierebaTa kvleviTi instituti, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
TinaTin mosemRvdliSviliE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, qarTuli filologiisa da mediateqnologiebis departamentis doqtoranti
marina zoranianiE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, liberalurmecnierebaTa departamenti, biznesinJineringis fakulteti, filologiis akademiuri doqtori, asocirebuli profesori
olga padalka _ kievis saxelmwifo enaTmecnierebis universiteti, germanuli
filologiis kaTedra, aspiranti
tatiana solskaia _ kievis saxelmwifo enaTmecnierebis universiteti, germanuli
filologiis kaTedra, aspiranti
sergei prokopieviE _ ruseTis generaluri sakonsulos konsuli monrealSi (kanada),
teqnikur mecnierebaTa kandidati, ruseTis sainJinro akademiis akademikosimedea svaniE _ saqarTvelos universiteti, enebisa da komunikaciis departamentis
doqtorantimegi falavandiSviliE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis
fakulteti, liberalur mecnierebaTa departamentis doqtorantinino WrikiSviliE _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univerivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univerTbilisis saxelmwifo universaxelmwifo univer
siteti, humanitarul mecnierebaTa fakulteti, romanuli filologia, asistentprofesori
rusudan TabukaSvili _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis
fakulteti, liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis akademiuri doq
tori, profesorimaia qavTaria _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteTbilisis saxelmwifo universitesaxelmwifo universite
ti, humanitarul mecnierebaTa fakulteti, inglisuri filologiis, mimarTulebis doqtoranti
marine jaSi _ ilias saxelmwifo universiteti, mecnierebaTa da xelovnebis fakulmecnierebaTa da xelovnebis fakulteti, sruli profesori
82
Scripta manent
Jurnalis redkolegia
maia CxeiZe _ saqarTvelos universiteti, enebis departamentis xelmZRvaneli,
filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
rusudan TabukaSvili _ saqarTvelos teqnikuri universiteti. biznesinJineringis
fakulteti, liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis akademiuri doq
tori, profesori
viola furcelaZe _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite
ti, filolo giis mecnierebaTa doqtori, profesori
ia CiqviniZe _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulteti,
liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis akademiuri doqtori, asoci
rebuli profesori
hans rudiger fluki _ boxumis universitetis profesori, filolo giis mecniere
baTa doqtori
kulpaS beibitova _ gumiliovis sax. evraziis nacionaluri universitetis profe
sori, filologiis mecnierebaTa doqtori (q. astana)
tania grishameri _ filolo giis magistri (DAAD)
qeTevan gabunia _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti,
humanitarul mecnierebaTa fakulteti, filologiis akademiuri doqtori, romanu
li filologiis mimarTulebis xelmZRvaneli, profesori
ia burduli _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulteti,
liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis akademiuri doqtori, asoci
rebuli profesori
maria mixailova _ moskovis lomonosovis saxelobis saxelmwifo universitetis sru
li profesori, filologiis mecnierebaTa doqtori, ruseTis sabunebis metyvelo
akademiis akademikosisilvia boteva _ sofiis wminda klement ohridelis saxelobis universiteti, roma
nuli filologiis departamentis xelmZRvaneli, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
tatiana megreliSvili _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis
fakulteti, liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
alba graciano _ italiis q. tuscias universiteti, enebis centris direqtori, filologiis doqtori, profesori
alesandra spadafora _ italiis q. tuscias universiteti, ene bis centri, filologiis doqtori, asocirebuli profesori
giorgi yufaraZe _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, humanitarul mecnierebaTa fakulteti, filologiis akademiuri doqtori, asocirebuli profesori
rusudan gociriZeE _ saqarTvelos teqnikuri universiteti, biznesinJineringis fakulteti, liberalur mecnierebaTa departamenti, filologiis akademiuri doq
tori, profesori, oqsfordis sauniversiteto sazogadoebis asocirebuli wevri
83
Scripta manent
Редколлегия журнала
Майя Чхеидзе – Грузинский университет, руководитель департамента языков, доктор филологических наук, профессор
Русудан Табукашвили – Грузинский технический университет, факультет бизнес-инженеринга, департамент либеральных наук, академический доктор филологии, профессор
Виола Пурцеладзе – Тбилисский государственный университет им. Иванэ Джавахишвили, доктор фи-ло логических наук, профессор
Ия Чиквинидзе – Грузинский технический университет, факультет бизнес-инженеринга, департамент либеральных наук, академический доктор филологии, ассоциированный профессор.
Ганс Руддигер Флук – Профессор Бохумского университета, доктор филологических наук, профессорКульпаш Бейбитова – Профессор национального университета Евразии им. Гумилева (г. Астана),
доктор филологических наукТаня Грисхаммер – Магистр филологии (DAAD)Кетеван Габуния – Тбилисский государственный университет им. Иванэ Джавахишвили, факультет
гуманитарных наук, академический доктор филологии, руководитель направления романской филологии, профессор
Ия Бурдули – Грузинский технический университет, факультет бизнес-инженеринга, департамент либеральных наук, академический доктор филологии, ассоциированный профессор
Мария Михайлова – Московский государственный университет им. М. Ломоносова, доктор филологических наук, профессор, академик Российской Академии Естественных Наук (PAEH)
Сильвия Ботева – Софийский университет им. Святого Клемента Охридского, руководитель департамента романской филологии, профессор
Татьяна Мегрелишвили – Грузинский технический университет, факультет бизнес-инженеринга, департамент либеральных наук, доктор филологических наук, профессор
Альба Грациано – Университет г. Тусция (Италия), директор центра языков, профессорАлессандра Спадафора – Университет г. Тусция (Италия), доктор филологии, ассоциированный
профессор центра языков Георгий Купарадзе – Тбилисский государственный университет им. Иванэ Джавахишвили, факультет
гуманитарных наук, академический доктор филологии, ассоциированный профессор Русудан Гоциридзе – Грузинский технический университет, факультет бизнес-инженеринга,
департамент либеральных наук, академический доктор филологии, профессор, ассо циированный член Оксфордского Университетского Общества
84
Scripta manent
Editorial board
Maia Chkheidze – Head of the Languages Department of Georgian University, Doctor of Philological Sci-ence, Professor
Rusudan Tabukashvili – Georgian Technical University, Business-Engineering Faculty, Department of Li-beral Sciences, Academic Doctor of Philology, Professor
Viola Purzeladze – Tbilisis' State University, Doctor of Philological Science, ProfessorIa Chikvinidze – Georgian Technical University, Business-Engineering Faculty, Department of Li beral Sci-
ences, Academic Doctor of Philology, Assosiated ProfessorHans Rudiger Fluck – Professor of the Bokhums` University, Doctor of Philological
ScienceKulpash Beibitova – Gumilev's National Eurasian University (Astana), Doctor of Philological Science, Pro-
fessorTanya Griskhamer – Master of Philology (DAAD)Ketevan Gabunia – Tbilisis' State University, Faculty of Humanitarian Sciences, Head of the Dirrection in
Romanian Philology, Academic Doctor of Philology, ProfessorIa Burduli – Georgian Technical University, Business-Engineering Faculty, Department of Li beral Sciences,
Doctor of Philology, Assosiated ProfessorMaria Mikhailova – Moscow's State University, doctor of Philological Science, the academician of Russian
Academy on the Nature Study (RANS) Sylvia Boteva – Sofia's Uniersity of Holy Klement Okhridsky, the leader of the romanian philology depart-
ment, professor Tatiana Megrelishvili – Georgian Technical University, Business-Engineering Faculty, Department of Li-
beral Sciences, Doctor of Philological Science, ProfessorAlba Graziano – University of Tuscia, Italy, Language Center Director, ProfessorAlessandra Spadafora – University of Tuscia, Italy, Language Center, Doctor of Philology, Assosiated Pro-
fessorGeorgi Kuparadze – Tbilisis` State University, Faculty of Humanitarian Sciences, Academic Doctor of Phi-
lology, Associated ProfessorRusudan Gotsiridze – Georgian Technical University, Business-Engineering Faculty, Department of Li beral
Sciences, Academic Doctor of Philology, Full professor, the associate member of Oxford's University So-ciety