205

Click here to load reader

atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

1

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis

medicinis fakultetis pediatriis departamenti

xelnaweris uflebiT

mgelaZe naTia farnaozis asuli

atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri

Taviseburebani da askankoliT adgilobrivi

mkurnalobis meTodi bavSvTa asakSi

14.00.09 - pediatria

d i s e r t a c i a

doqtoris akademiuri xarisxis

mosapoveblad medicinaSi

samecniero xelmZRvaneli -

profesori rusudan qarselaZe,

medicinis mecnierebaTa doqtori

Tbilisi

2008

avtoris stili daculia

Page 2: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

2

s a r C e v i

Sesavali ----------------------------------------------------------------------------------------------- 5

Tavi 1. literaturis mimoxilva -----------------------------------------------------12

1.1. atopiuri dermatitis gavrceleba da struqtura

bavSvebSi…--------------------------------------------------------------------- 12

1.2. atopiuri dermatitis formirebis riskis faqtorebi-- 25

1.3. atopiuri dermatitis etiologiisa da paTogenezis

ZiriTadi aspeqtebi ------------------------------------------------------ 40

1.4 atopiuri dermatitis klinikuri maxasiaTeblebi da

diagnostikuri kriteriumebi -------------------------------------- 54

1.5 atopiuri dermatitis garegani mkurnalobis

Taviseburebebi da askankolis roli medicinaSi-------- 56

Tavi 2. kvlevis masala, moculoba da meTodebi ----------------------- 67

2.1 kvlevis dizaini --------------------------------------------------------------------- 67

Tavi 3. atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis

Sedegebi umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa

mosaxleobaSi --------------------------------------------------------------------- 78

3.1 gamokvleul bavSvTa populaciis

zogadi daxasiaTeba -------------------------------------------------------- 78

3.2 atopiuri dermatitis gavrceleba gamokveul bavSvTa

populaciaSi ----------------------------------------------------------------------- 89

Tavi 4. specifikuri alergologiuri da instrumentul-

laboratoriuli kvlevis Sedegebis klinikuri

Sefaseba--------------------------------------------------------------------------------- 99

Tavi 5. atopiuri dermatitis riskis faqtorebis aspeqtebi

gamokvleul bavSvTa populaciaSi------------------------------ 115

5.1 samedicino-biologiuri da socialur higienuri faqtorebi

da maTi mniSvneloba atopiuri dermatitis

formirebaSi------------------------------------------------------------------------- 115

Tavi 6. atopiuri dermatitis adgilobrivi mkurnalobis

sakiTxebi----------------------------------------------------------------------------- 141

6.1 atopiuri dermatitis askankoliT adgilobrivi

mkurnalobis klinikuri Sedegebi ------------------------------------- 141

Page 3: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

3

miRebuli Sedegebis gansja da analizi -------------------------------------- 156

daskvnebi ------------------------------------------------------------------------------------------ 168

praqtikuli rekomendaciebi --------------------------------------------------------- 171

danarTi ---------------------------------------------------------------------------------------------- 172

gamoyenebuli literaturis sia ---------------------------------------------------- 181

Page 4: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

4

teqstSi gamoyenebuli Semoklebani

ad – atopiuri dermatiti

ARR - Absolute Risk Reduction

ba - bronquli asTma

EASI - Eczema Area and Severity Index (dazianebis adgilis gaTvaliswinebiT

simZimis xarisxis indeqsi)

ETAC - Early Treatment of the Atopic Child (atopiiT daavadebuli bavSvis

adreuli mkurnaloba)

GA2LEN - The Global Allergy and Asthma European Network

IFN - interferoni

Ig - imunoglobulinebi

IL - interleikinebi

ISAAC - International Study of Asthma and Allergies in Childhood

gks - glukokortikosteroidi

MHC - didi histoSeTavsebis mTavari kompleqsis

MAS - Multicenter Atopy study –(atopiis multicentruli

gamokvleva)

mvi - mwvave virusuli infeqcia

NNT - Number Needed to Treat

OR - Odds Ratio

SCORAD – Scoring of Atopic Dermatitis

SPSS - (Statistical Package for the Social Sciences) – socialuri mecnierebebis

statistikuri paketi

T h - T helperi

Ts - T supresori

VCAM-1 - (Vascular cell adhesion molecule 1 ) sisxlZarRvTa ujredis adheziis

molekula1 anu igive CD106 vns – vegetatiuri nervuli sistema

cns - centraluri nervuli sistema

RRR% - Relative Risk Reduction

Page 5: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

5

S e s a v a l i

atopiuri dermatiti Tanamedrove pediatriis erT-erT aqtualur

problemas warmoadgens. problemis simwvave bavSvTa populaciaSi ara

mxolod atopiuri dermatitis farTo gavrcelebiTaa ganpirobebuli, aramed

misi debiutiT adreul asakSi da qronizaciis tendenciiT, rasac mohyveba

socialuri adaptaciis darRveva, cxovrebis xarisxis Semcireba da bavSvTa

invalidizacia (Williams HC 2006; Akdis CA, Akdai M 2006).

bolo aTwleulis manZilze aRiniSneba atopiuri dermatitiT daavadebis

progresirebadi zrda. epidemiologiuri monacemebiT ekonomikurad

ganviTarebuli sxvadasxva qveynis bavSvTa 10-dan 28%-mde daavadebulia

atopiuri dermatitiT, rac alergiul daavadebaTa saerTo struqturaSi mis

erT-erT mniSvnelovan adgilze metyvelebs. amasTanave, daavadebulTa 60-70%-

s atopiuri dermatiti uvlindebaT sicocxlis pirvel wels. daavadebul

bavSvTa 40 - 50% -Si atopiuri dermatiti transformirdeba bronqul asTmad,

polinozad an alergiul rinitad (Hanifin J, Taieb A, 2006)

ISAAC-programis farglebSi msoflios 155 klinikur centrSi

Catarebuli kvlevebiT, atopiuri dermatitis gavrceleba 1 - 46% -mde

meryeobs. (Stewart A; Asher IN; Clayton T. et al 1997).

ukanasknel periodSi garkveuli cvlilebebi aRiniSneba atopiuri

dermatitis klinikuri daxasiaTebis struqturaSi. Tanamedrove etapze

daavadebis mniSvnelovani maxasiaTebelia mwvave formis qronikulSi

gadasvlis tendencia. paTologiur procesSi kanTan erTad organizmis

mravali organos Tu sistemis daintereseba uflebas gvaZlevs atopiuri

dermatiti ganvixiloT, rogorc sistemuri daavadeba.

erTiani terminologiis ararseboba atopiuri dermatitis gavrcelebis

sarwmuno monacemTa Sekrebis erT-erTi ZiriTadi damabrkolebeli faqtoria

rogorc saqarTveloSi, aseve mTel msoflioSi. atopiuri dermatitis

epidemiologiuri kvlevis gansxvavebuli meTodologiuri midgoma (maT

Soris risk-faqtorebis) da diagnozis dadgenis kriteriumTan dakavSirebuli

mravali SekiTxvis diskusireba ar gvaZlevs saSualebas ganvsazRvroT

bavSvTa da mozrdilTa atopiuri dermatitiT daavadebis sixSiris sarwmuno

monacemebi. (Hanifin JM, Cooper KD 2004). miuxedavad amisa, sxvadasxva qveynis

Page 6: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

6

mkvlevarTa azriT yoveldRiurad izrdeba atopiuri dermatitis axal

SemTxvevaTa ricxvi, aRiniSneba dermatozis gacilebiT mZime mimdinareoba,

gansakuTrebiT bavSvTa adreul asakSi.

alergiul daavadebaTa gavrcelebis didi diapazoni SeiZleba aixsnas

iseTi mizezebiT, rogoricaa regionis klimatur-geografiuli pirobebi,

mosaxleobis socialur-ekonomikuri da samedicino-biologiuri

Taviseburebebi da kvlevis gansxvavebuli meTodebis gamoyeneba. ukanasknel

periodSi izrdeba daavadebis socialuri komponentis mniSvneloba, rac

ganisazRvreba garemos dabinZurebiTa da adamianis urbanizaciuli

moqmedebiT, gansakuTrebiT ki did qalaqebSi.

oficialuri statistikis monacemebiT saqarTveloSi oTxmocian wlebSi

sxvadasxva alergiuli daavadebis epidemiologiuri kvlevis monacemebi

dabalia (T. garsevaniSvili 1975; i. faRava 1976; g. gurgerniZe 1977; i. gegeSiZe

1978; T. WuraZe 1983; g. xazariSvili 1989) im SedegebTan SedarebiT, romlebic

miRebul iqna bolo periodSi ISAAC-is kiTxvaris gamoyenebiT Catarebuli

gamokvlevebiT (a. gamyreliZe 1995; m. goTua 1997).

Seswavlil alergiul daavadebaTa struqturaSi kanis alergiul

daavadebaTa xvedriTi wili (atopiuri dermatiti - 7,55%) aRemateba sasunTqi

sistemis alergiul daavadebisas (bronquli asTma - 3,1%). (l. JorJoliani

1998).

atopiuri dermatitis multifaqtoruli paTogenezi, sistemuri da

poliorganuli dazianeba ganapirobebs Terapiisadmi kompleqsur midgomas.

wamyvani adgili atopiuri dermatitis kompleqsur mkurnalobaSi uWiravs

adgilobriv garegan Terapias. kanze gamonayaris regresirebas da

mkurnalobis efeqturobas mniSvnelovani xarisxiT zrdis adgilobrivi

samkurnalo saSualebaTa racionaluri gamoyeneba bavSvis asakis, daavadebis

periodisa da simZimis gaTvaliswinebiT. (Балаболкин Н., Студеникин Ю. , 2003 г.)

zemoTqmulidan gamomdinare, gansakuTrebul mniSvnelobas iZens

atopiuri dermatitis adgilobrivi (garegani) mkurnaloba. am problemisadmi

miZRvnili, mravalricxovani kvlevebis miuxedavad, samkurnalo RonisZiebebi,

romelTa efeqturoba Tanamedrove mtkicebulobebzea damyarebuli, mainc

mwiria.

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis i. quTaTelaZis saxelobis

Page 7: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

7

farmakoqimiis institutis mier miwodebuli, atopiuri dermatitis mwvave

formis dros bavSvebSi adgilobrivi mkurnalobis mizniT gamoyenebuli

preparati `askankolis~ malamo warmoadgens Tixa - askanes wyalze

damzadebul gels, romelsac axasiaTebs anTebis sawinaaRmdego da gamSrobi

Tviseba. gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia is faqti, rom Tixa askane

warmoadgens adgilobriv nedleuls, romelic araZviradRirebuli da

advilad xelmisawvdomia, maSin, rodesac vazelini, romelic gvevlineba

dermatologiuri preparatebis didi umravlesobis fuZed, 2-2,5 jer ufro

Zviria Tixa - askanes wylovan gelTan SedarebiT.

askankolis (Tixa-askanes 10%-iani suspenzia) gamoyeneba damwvrobebis,

gamoyelvebis da kanis sxva dazianebaTa da aseve, wylulovani kolitis

samkurnalod klinikurad dasabuTebulia. misi mastimulirebeli moqmedeba

Wrilobebis Sexorcebaze aixsneba bentonitebis ioncvliTi unariT, Sedian

ra eqsudatTan reaqciaSi, aCereben JangviT procesebs da aregulireben

Wrilobebis pH–s. damwvrobis eqsudatTan erTad adsorbirdeba toqsiuri

nivTierebebi da amiT minimumamde mcirdeba maTi zemoqmedeba damwvari kanis

cocxal ujredebze. SemSrali askankolis fenis qveS iqmneba fiziologiuri

garemos msgavsi pirobebi, rac ganapirobebs zedapiruli damwvrobis

Wrilobebis swraf Sexorcebas (Ходжава Х.Р. Дадешидзе И.А. Цагареишвили Г.В,

1999).

askankoli (10 nawili askanis Tixa da 90 nawili-gamoxdili wyali)

gamoicema farmakologiuri komitetis nebarTviT (МЗ СССР от 4/1У-1960 г.,

протокол №7. МР1У 42-911-63 г.) da unda akmayofilebdes Semdegs: garegnuli

saxe – monacrisfro- moyviTalo feris, koloiduri masa, mSrali

nivTierebis masuri wili – 8.8-9%, pH- 7.5 – 8.5 susti tute reaqciis,

vargisia damzadebidan 2 weli. malamos fizikuri Tviseba-

maRaldispersiuli, araganSrevebadi, gadamamuSavebadi koloiduri masaa

vazelinis konsistenciis. kanze misi Sezelvisas dazianebuli zedapiri

swrafad xorcdeba, warmoiqmneba damcveli zedapiri, romlis qveS

narCundeba epidermisis normaluri mdgomareoba, xolo zedapiris aRdgenis

procesi mimdinareobs daCirqebis gareSe gerdiTi epiTelizaciis gziT.

1968 wels preparatis preklinikuri kvlevis da misi uvneblobis

dadgenis mizniT eqsperimentuli kvleva Catarda virTagvebze, zRvis

Page 8: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

8

goWebsa da bocverebze. kanis zedapiris damwvrobisa da wylulovani

ultraiisferi dazianebis dros Seiswavles preparatis moqmedeba, ris

Sedegadac dadginda, rom 60 dRis manZilze askankolis mravaljeradi

gamoyenebisas ar aRiniSna rezorbciuli toqsiuroba preparatis 4 saaTiani

espoziciis Semdeg, ar gamoiwvia cxovelebSi saerTo mdgomareobis da

qcevis Secvla, ar hqonda hepatotoqsiuri efeqti, ar iZleva kanis

adgilobrivad gaRizianebis suraTs, ar moqmedebs cns-ze, arterialuri

wnevisa da gulis ritmze, ar iwvevs Tirkmlis funqciis cvlilebas, aseve

ar iwvevs histo-paTologiur cvlilebebs.

askankolis klinikuri kvleva damwvrobisas Catarda samedicino

universitetis qirurgiul, pediatriul da san-higienur fakultetebze

Tbilisis I klinikur saavadmyofoSi. 5 wlis manzilze mimdinareobda

dakvirveba, ris Semdegac gakeTda daskvna preparatis (16 nomeberi 1974),

xolo peterburgis mean-genekologiur ganyofilebaSi 1986 wlis ianvridan

1986 wlis oqtombris CaTvliT Catarda klinikuri kvleva axalSobilebisa

da Cvil bavSvTa gamoyelvebis dros mis efeqturobaze. Oorive SemTxvevaSi

farmakologiuri komitetis mier askankolis moqmedeba dadebiTad Sefasda

da mieca ufleba misi farTod gamoyenebisa samedicino praqtikaSi.

atopiuri dermatitis dros askankolis malamos klinikuri kvleva

daigegma mtkicebulebebze dafuZnebuli farmakoTerapiis anu GCP (Good Clinical

Practice)-s erT-erTi kriteriumis safuZvelze (sax. patenti “atopuri

dermatitis samkurnalo malamo”, #6638/01; NAP2002005007), rac saerTaSoriso

samecniero grantis - ISTC (International Scientific Technology Center, Project # 308; “New

products for topical treatment of atopic dermatitis with the purpose of preventive results against

ecopathology”, 1.07.2000 _ 01.07.2002) pirobebSi Catarebuli Sromis gagrZelebas

warmoadgens.

amrigad, atopiuri dermatitis maRali epidemiologiuri maCveneblebi,

maTi debiuti adreul asakSi, qronizaciis tendencia, formirebis mediko-

biologiuri da socialur-higienuri faqtorebis arasakmarisi kvleva dRis

wesrigSi ayenebs am daavadebis regionaluri Taviseburebebis Seswavlis

aucileblobebs da daavadebis Terapiis kompleqsur programaSi adgilobrivi

(garegani) mkurnalobis algoriTmis ararseboba ki gansazRvravs problemis

aqtualobas.

Page 9: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

9

zemoTqmulidan gamomdinare Sromis mizans Seadgenda atopiuri

dermatitis klinikur-epidemiologiuri formebis gavrcelebisa da egzo-

endogenuri risk-faqtorTa gavlenis xarisxis Seswavla umcrosi saskolo

asakis bavSvTa populaciaSi; malamo „askankolis” klinikuri efeqturobis

Sefaseba atopiuri dermatitis dros bavSvebSi.

miznis misaRwevad daisaxa Semdegi amocanebi:

1. 6-dan 10-wlamde asakis bavSvTa reprezentatuli populaciis formireba

da erTmomentiani kvlevis Catareba;

2. atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebebis

fenomenologiuri analizi asakobriv WrilSi;

3. umcrosi saskolo asakis bavSvebSi atopiuri dermatitis formirebis

risk-faqtorebis gamovlena da raodenobrivi maxasiaTeblebis gansazRvra

(SemTxveva – kontrolis kvleva);

4. askankoliT adgilobrivi mkurnalobis klinikuri efeqturobis

Seswavla atopiuri dermatitis klinikuri mimdinareobis, garTulebebisa da

gamosavalis gaTvaliswinebiT (Ria, kontrolirebadi klinikuri kvleva).

5. atopiuri dermatitis adgilobrivi mkurnalobisas askankolisa da

bazisuri Terapiis SedarebiTi analizi mxolod bazisuri TerapiasTan.

Sromis samecniero siaxle

pirvelad, farTomasStabiani kvlevis safuZvelze Seswavlil iqna

atopiuri dermatitis epidemiologiuri maCveneblebi (gavrceleba, struqtura)

q. Tbilisis umcrosi saskolo asakis bavSvTa populaciaSi.

retrospeqtuli SemTxveva _ kontrolis kvlevis safuZvelze

gamovlenil iqna atopiuri dermatitis formirebis samedicino da

biologiuri xasiaTis riskis faqtorebi.

kontrolirebadi klinikuri kvlevis Catarebis safuZvelze, Sefasebul

iqna axali preparatis ”askankolis“ mkurnalobis efeqturoba atopiuri

dermatitiT daavadebul bavSvebSi.

Page 10: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

10

Sromis praqtikuli mniSvneloba

mowodebulia bavSvTa asakSi atopiuri dermatitis mwvave formis

askankoliT adgilobrivi mkurnalobis axali, efeqturi da usafrTxo

meTodi, romelsac ar axasiaTebs toqsiuri efeqtebi da gverdiTi movlenebi;

klinikur-laboratoriuli monacemebis safuZvelze SemuSavebul iqna

askankoliT mkurnalobis optimaluri sqema, romelic dainergeba

pediatriuli alergologiis praqtikaSi;

atopiuri dermatitis askankoliT adgilobrivi mkurnaloba

sagrZnoblad Seamcirebs hormonuli samkurnalo saSualebebis gamoyenebis

aucileblobas, moxsnis qavilis simptoms da Zilis darRvevis problemas,

amasTan gaaumjobesebs daavadebulis cxovrebis xarisxs.

mowodebulia atopiuri dermatitis gavrcelebis maCvenebeli umcrosi

saskolo asakis Tbilisis bavSvTa populaciaSi da daavadebis ganviTarebis

ganmapirobebeli riskis faqtorebis raodenobrivi Sefasebis meTodi, rac

gazrdis mecnieruli kvlevis sarwmunoobas da gamoavlens atopiuri

dermatitis ZiriTadi riskis faqtorebis raodenobriv da Tvisobriv

maxasiaTeblebs, romelTa umetesi nawili marTvadia da maTi koregireba

warmoadgens avadobis Semcirebis realur perspeqtivas.

naSromis aprobacia

disertaciis ZiriTadi debulebebi moxsenebulia evropis pediatrTa

akademiis kongresze - “Europaediatrics 2006 ” (10 oqtomberi 2006, barselona,

espaneTi), samecniero-praqtikul konferenciaze - `alergologiisa da

klinikuri imunologiis aqtualuri sakiTxebi”, miZRvnili alergiasTan

brZolis msoflio dRisadmi (8 dekemberi 2007, Tbilisi, saqarTvelo), IV

saerTaSoriso kongresze Tanamederove problemebi alergologia,

imunologia da samedicino bioteqnologiaSi (28 seqtemberi 2008, Tbilisi,

saqarTvelo), da Tsu medicinis fakultetis pediatriis departamentis, i.

faRavas sax. pediatriis samecniero kvleviTi institutis pulmonologiis,

alergologiis&klinikuri imunologiis departamentebis gaerTianebul

Page 11: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

11

sxdomaze (oqmi #1 (10) 26 seqtemberi 2008).

disertaciis Temaze gamoqveynebuli publikaciebi

1. “Clinical controlled study of Askankol: effect on Atopic Dermatitis” – “Annals of Biomedical

Research and Education”. Vol 5,Issue 3, July- September 2005, p. 164-167

2. `askankolis klinikuri efeqturoba atopuri dermatitis dros“ -

saqarTvelos samedicino moambe, #1, ianvari-marti 2006, gv. 122-125

3. „The new steroid-free Ascancol ointment safe for children with Atopic Dermatitis“ – Europian

Academy of Paediatrics, Book of Abstracts, 2006, p.378

4 “Risk Factors for atopic dermatitis in children of junior school level” – Аллергология и

Иммунология, Том 9, №5, ISSN 1562-3637,с. 608 Октябрь 2008

5. „atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtorebi q. Tbilisis

umcrosi saskolo asakis bavSvTa populaciaSi“ – saqarTvelos

samedicino moambe, #4, ISSN 1512-4886, oqtomberi-dekemberi 2008, gv.12-16.

6. “Clinical-epidemiological characteristics of Atopic dermatitis and local treatment method with

Ascancol in Children's age” – Georgian Medical News,# 2 (167), ISSEN 1512-0112, 2009, 68-71.

disertaciis moculoba da struqtura

sadisertacio naSromi moicavs kompiuterze nabeWd 205 gverds, Seicavs

Sesavals, literaturis mimoxilvas, kvlevis masalebisa da meTodebis

aRweras, kvlevis Sedegebsa da maT ganxilvas, daskvnebs, praqtikul

rekomendaciebs da gamoyenebuli literaturis sias. disertacia

ilustrirebulia 19 diagramiT, 53 cxriliT da 2 sqemiT. gamoyenebuli

literaturis nusxaSi warmodgenilia 299 wyaro.

Page 12: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

12

Tavi 1. literaturis mimoxilva

1.1 atopiuri dermatitis gavrceleba da struqtura bavSvebSi

atopiuri dermatiti msoflio mniSvnelobis problemas warmoadgens,

rasac ganapirobebs am daavadebis mzardi epidemiologiuri maCveneblebi da

mZimed mimdinare formebis mateba [26, 93, 114, 292].

memkvidruli winaswarganwyoba, garemos negatiuri faqtorebis mzardi

presingi - anTropogenuli dabinZureba da urbanizacia, warmoadgenen

atopiuri dermatitis matebis mTavar faqtorebs. Tumca mosaxleobis mzard

sensibilizacias ganapirobebs mravali sxva faqtoric – adreuli

xelovnuri kveba, araracionaluri antibiotikoTerapia, yofaSi qimiis

farTo danergva, cxovrebis socialur-ekonomikuri pirobebi, samedicino

momsaxurebisa da sanitaruli kulturis done, stresuli situaciis sixSire

da a.S., romelTa urTierTmoqmedeba gansazRvravs mwvave daavadebis

qronikulSi gadasvlis tendencias – paTologiuri procesis qronizacias.

ad-s mZime formebi mkveTrad amcirebs daavadebulisa da mTeli misi ojaxis

cxovrebis xarisxs, SesaZlebels xdis fsiqosomaturi darRvevebis

formirebas. araiSviaTad aRiniSneba daavadebis Tanmimdevruli gadasvla

sxva alergiul daavadebaSi (magaliTad, atopiuri dermatitis fonze

xSirad formirdeba bronquli asTma da alergiuli riniti) [137, 141, 161, 266].

atopiuri dermatitis klasifikaciis sakiTxebi, daavadebis

Tanamedrove ganmarteba, morfologiur, funqciur da klinikur-

laboratoriul TaviseburebaTa Sefaseba, kanis paTologiuri procesebis

ganviTarebaSi imunologiuri darRvevebis rolis gansazRvra, daavadebis

paTogenezis gaTvaliswinebiT Terapiis sakiTxebisadmi axleburi midgoma,

mkurnalobis Tanamedrove meTodebis SemuSaveba warmoadgens atopiuri

dermatitis Seswavlis mniSvnelovan aspeqtebs [48, 216].

Tanamedrove ganmartebiT, atopiuri dermatiti kanis alergiuli

daavadebaa, romelic uviTardebaT atopiisadmi memkvidruli ganwyobis mqone

pirebs, iwyeba rogorc wesi, adreul asakSi, axasiaTebs qronikuli

morecidive mimdinareoba, anTebadi kerebis lokalizaciisa da klinikuri

gamovlinebaTa asakobrivi Taviseburebani, kanis qavili da

Page 13: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

13

hipermgrZnobeloba, rogorc sxvadasxva alergenebis, aseve araspecifiuri

gamRizianeblebis mimarT [26, 103].

rTulia moiZios atopiuri dermatitis msgavsi, aseTi mravali

sinonimuri saxelwodebebis mqone daavadeba. frangi dermatologi Ernest

Henry Besnier mas difuzuri prurigos egzematozur-liqenoidur formas

uwodebda (1998w.), Louis-Anne-Jean Brocq – hebras prurigos (1892 w.), Raymond

Sabouraud prurigo-asTmas (1911w.). 1902 w-s Brocq-ma Semoitana termini

“difuzuri neirodermiti”, romelic didi xnis manZilze SemorCa am

daavadebas. Coca da Sulzberger mas atopiur egzematoidurad moixseniebdnen

(1971 w.), Ferdinand-Jean Darier Cveulebriv prurigod (1971 w.), Jean Baptiste Emile Vidali

– polimorful liqenad (1886 w.), avstrieli dermatologi Ferdinand Ritter von

Hebra – liqenoidur egzemad (1876 w.), Marie-Guillaume-Alphonse Devergie –

egzematozur liqenad (1857w.), Hill Ormsby (1934w.), Montgomery (1957w.) mas

atopiur egzemas uwodebdnen. 70-ian wlebSi gamoiyeneboda daavadebis 12

sinonimze meti, 1990 w. К.Н. Суровова и соовт. Mmier literaturaSi

dafiqsirebul iqna 100 termini, romelic ixmareboda atopiuri dermatitis

aRsaniSnavad [3, 26, 62, 170].

gasuli saukunis 20-30-ian wlebSi mecnierTa yuradReba miipyro

bronquli asTmiT, polinoziT da kanis qaviliT mimdinare dermatoziT

daavadebulTa zemgrZnobelobis koncefciam (Coca, Cooke, 1923; Sulzberger, 1933).

Coca da Cook-ma (1923w.) Semoitanes atopiuri zemgrZnobelobis cneba da

ivaraudes misi memkvidreobiTi xasiTi, amasTan termini “atopia” 1931 wlidan

swored amerikeli mkvlevari Coca-s mier iqna SemoRebuli.

1933 w.-s L. Hill da Sulzberger-s mier mowodebuli iyo termini “atopiuri

dermatiti” (berZnulad atopi – “ucxo”, “ucnauri”, “arabunebrivi”). am

terminiT isini aRniSnavdnen kanis dazianebis formas, romlisTvisac

damaxasiaTebelia sxvadasxva gamRizianeblisadmi (alergenebi) kanis aweuli

mgrZnobeloba, sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis mateba, recidivebisadmi

midrekileba, sxva atopiur daavadebebTan (ufro xSirad sasunTqi gzebis)

SeWiduloba, ojaxSi analogiur daavadebaTa arseboba [185, 257].

literaturaSi gamoCnda termini “atopia”, “ atopiuri procesi”, da

sxva. saxelwodebani “bavSvTa egzema”, “difuzuri neirodermiti”,

Page 14: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

14

“konstituciuri neirodermiti”, “benies diaTezuri prurigo”, “eqsudaciuri

diaTezi”, “alergiuli diaTezi”, “endogenuri egzema”, Seicvala

terminebiT “atopiuri egzema”, “atopiuri sindromi”, “atopiuri

neirodermiti”, “atopiuri dermatiti”. amasTan oficialurad daavadebaTa

sistemis saerTaSoriso klasifikaciaSi atopiuri dermatiti Seyvanil iqna

mxolod XX saukunis 70-ian wlebSi da samedicino literaturaSi farTod

gamoiyeneba 80-iani wlebis bolodan [167, 257].

asTmisa da kanis qavilis asociacia pirvelad aRwerili iyo 1607 w. –s

atopiis aRmomCenis belgieli eqimisa da qimikosis - Jan Van. Helmont-is mier,

Tumca igi am termins ar iyenebda. sxvadasxva avtorTa monacemebiT

respiraciuli alergiis (alergiuli riniti, bronquli asTma) ganviTarebis

riski gaaCnia atopiuri dermatitiT daavadebulTa 10-60%-s [30, 190]. xSirad,

daavadeba gvxvdeba atopiis respiratorul gamovlinebasTan erTad, kerZod,

atopiur dermatits Tan axlavs bronquli asTma da alergiuli riniti.

mTeli rigi epidemiologiuri gamokvlevebiT dadgenilia, rom atopiuri

dermatitiT daavadebuli bavSvebis 10-20 %-s uviTardeba bronquli asTma

adreul bavSvobaSi, xolo daavadebulTa 80%- s SemdgomSi uviTardeba

respiraciuli alergia[14]. Aatopiis ganviTarebis es Tanmimdevroba, roca

klinikuri simptomebis nawili qreba da mis magivrad Cndeba atopiis sxva

simptomebi, anu xdeba atopiis klinikur gamovlinebaTa urTierTCanacvleba,

cnobilia “atopiuri marSis” saxelwodebiT [46, 216, 262].

termini `atopiuri dermatiti” gansazRvravs daavadebis paTogenezis

imunologiur (alergiul) koncefcias, dafuZnebuls atopiaze, rogorc

organizmis genetikurad ganpirobebul SesaZleblobaze gamoimuSaos saerTo

da specifikuri IgE antisxeulebis maRali koncentracia garemoSi arsebul

alergenebze sapasuxod [27, 28]. ad-s fenotipurad msgavsi kanis daavadebebi,

romelTac ar aqvT atopiuri paTogenezis safuZveli ar warmoadgenen ad-s.

msoflio literaturaSi aqtiurad Suqdeba atopiuri dermatitis

epidemiologiuri kvlevis Sedegebi – maTi matebis mzardi tendencia.

mkvlevarTa azriT Aalergiuli daavadebis farTo gavrceleba SeiniSneba

mTeli msoflios maStabiT. [106, 108, 143] saerTaSoriso epidemiologiuri

gamokvlevebiT, msoflios jandacvis organizaciis da amerikis

nacionaluri institutis monacemebiT dadgenilia, rom me-20 saukunis meore

Page 15: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

15

naxevridan aRiniSneba atopiuri daavadebebis, kerZod ki bronuli asTmis,

atopiuri dermatitis, alergiuli rinitis da sxva [10, 150] sixSiris mkveTri

mateba. atopiuri dermatitis Tanamedrove epidemiologia mowodebulia

praqtikuli jandacvis mTeli rigi sakiTxebis gadasawyvetad:

epidemiologiuri kvleva avlens daavadebis ganviTarebis kanonzomierebasa

da mis gavrcelebas, adgens avadobis dones, klinikur polimorfizms da

paTologiis diagnostikis xarisxs, xels uwyobs garemo pirobebTan

daavadebis kavSiris gamovlenas, marTvadi da umarTavi riskis faqtorebis

gansazRvras, agreTve, klimato-geografiuli rukis Sedgenas da maTi

evoluciis Sefasebas. amave dros epidemiologiuri kvleva warmoadgens

prevenciuli meTodebis da formebis srulyofis mecnierul safuZvels.

ukanasknel wlebSi gansakuTrebuli mniSvneloba eTmoba daavadebis

gavrcelebis Seswavlas erTmomentiani klinikuri kvleviT, romlis

ZiriTadi mizani qronikuli araspecifikuri paTologiis epidemiologiis

SeswavliT mniSvnelovani formebis Tavidan acilebis efeqturi

RonisZiebebis SemuSavebaa. atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis

Sedegebi xSirad urTierTsawinaaRmdegoa, Tumca yvela avtori erTxmad

miuTiTebs, rogorc axalSobilebSi, ise bavSvTa da mozardTa asakSi

atopiuri dermatitis farTo gavrcelebas [47]. avadobis sixSiris Seswavla

da analizi dispanserizaciis sawyisi da aucilebeli etapia, romelic

gulisxmobs, SemdgomSi avadobis mizezebis Rrma Seswavlas da misi donis

Semcirebas. [13]

epidemiologiuri gamokvlevebi adastureben atopiuri dermatitis

farTo gavrcelebas da mis mniSvnelovan rols bavSvTa alergiul

daavadebaTa struqturaSi [112, 168, 158]. daavadebis adreuli dasawyisi,

mimdinareobis damZimeba, garda amisa, ukanasknel wlebSi daavadebis mZime

mimdinareoba gansazRvravs problemis aqtualobas da mis socialur

mniSvnelobas.

atopiuri dermatiti ganekuTvneba bavSvTa asakis gavrcelebul

daavadebas da sxvadasxva avtoris monacemiT misi sixSire meryeobs 10%-dan

28%-mde bavSvTa mosaxleobaSi [62].

atopiuri dermatitis gavrcelebis sixSire, misi mZime formebis

mateba, qronizaciis tendencia, formirebis mediko-biologiuri da

Page 16: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

16

socialur-higienuri faqtorebis arasakmarisi Seswavla gansazRvravs

aRniSnuli daavadebis epidemiologiuri kvlevis aqtualobas [135].

mkvlevarTa nawilis azriT, bavSvTa asakis alergiul daavadebaTa

struqturaSi wamyvani adgili alergiul dermatozebs ganekuTvneba.

ad gavrcelebis Sesaxeb sando da Sesadarebel monacemTa miReba

sxvadasxva qveyanaSi Zalzed rTulia, radgan ar arsebobs erTiani

terminologia da gamokvlevis meTodebi. epidemiologiuri kvlevis sust

rgols warmoadgens erTiani meTodologiuri kvlevis, diagnostikur

kriteriumTa, sxvadasxva regionSi miRebuli reprezentatiuli jgufebis

Sedarebis utyuari Sedegis ararseboba [185].

evropis qveynebSi 60-70 wlebSi dabadebulTa Soris sxvadasxva

meTodiT (anketuri, eqimis gasinjviT) Catarebuli epidemiologiuri kvleviT

naCvenebia, rom ad gavrcelebis meryeobis diapazonis maCvenebeli mraval

regionSi sakmaod maRalia: 1,3% _ espaneTSi, 26%-mde norvegiaSi [157, 202].

(cxrili 2).

cxrili 1

sxvadasxva asakobriv jgufSi atopuri dermatitis

gavrceleba [European Allergy White Paper, 1997]

avtori asaki (wlebi) gavrceleba (%)

1960 wlamde dabadebulebSi

Servict, 1939 0 _ 60 2,9

Erikson-Lihr, 1955 8 _13 3,0

Eriksson-Lihr, 1955 7 _ 14 2,0

Walker, 1996 1 _ 5 3,1

Brereton, 1959 5 _ 15 1,6

Freeman, 1964 14 _ 18 1,4

Larsson, 1980 16 2,0

1960-70 wlamde dabadebulebi

Arbeiter, 1967 5 _ 15 6,4

Turner, 1974 6 _ 17 8,8

Page 17: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

17

Kjellman, 1977 7 8,3

Larsson, 1980 12 6,1

Engabaek, 1982 6 3,8

1970 wlidan dabadebulebi

Fergusson, 1981 3 20,4

Engabaek, 1982 6 9,1

Taylor, 1984 5 12,2

Shults Larsen, 1986 7 10,2

Strom, 1986 7 8,9

Shults Larsen, 1993 7 11,5

Angioni, 1989 6 _ 12 2,4

cxrili 2

evropul qveynebSi ad-s gavrceleba

[European Allergy White Paper, 1997]

qveyana wlebi avtori % gamokvlevis

obieqti

kriteriumebi da

meTodebi

dania 1969

1974

Shults

Larson et

al

3

10

592 tyupi anketa, eqimis

gasinjva

dania 1987 Shults

Larsen et

al

9,2 1428 tyupi

1965-79 wlebSi

dabadebuli

erTian

garemoSi

mcxovrebi

anketa, eqimis

gasinjva, kanis

sinjebi

dania 1990 Savel et al 7 4274 moswavle anketa

fineTi 1980 Poy sa et

al

1,7 1649 bavSvi 3-15

wlis

mSobelTa anketa,

eqimis diagnozi

fineTi 1989-

1990

Varjonen

et al

9,7 1712 15-16 wlis

studenti

anketa, ojaxuri

anamnezi

Page 18: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

18

germania 1983 Kuster et

al

3 2151 ad-iT

daavadebulTa

ojaxis

wevrebi

mSobelTa anketa,

eqimis gasinjva,

kanis sinjebi

germania 1989 Kunz et al 8,6 591 5-6 wlis

bavSvi

anketa

germania 1989-

1990

Von

Mutius et

al

20,2 8204 9-11 wlis

bavSvebi

anketa, kanis

sinjebi

germania 1989-

1990

Dold et al 19,5 5728 bavSvi 9-11

wlis

mSobelTa anketa

germania

aRm. das.

1994 Frisch et

al

13

13,9

1051 bavSvi

5030 bavSvi

anketa, eqimis

gasinjva

didi

britaneTi

1987 Taylor et

al

11 409 yvela

asakis

adamiani

eqimTan vizitis

protokoli

didi

britaneTi

1988

1989

1995

Sladden et

al

Burr et al

Neame et

al

15,9

12

14

anketa

anketa

ungreTi 1990-

1995

1994

S. Gonczi

et al

N. Bakos

6,6,1

2,53

3,181

2,53

3,18

1420 mozardi

14-18 wlis

1281 bavSvi 0-18

wlis

anketa,eqimis

gasinjva(skriningi)

eqimis gasinjva

italia 1989 De

Martino et

al

Astarita et

al

6,2

17,5

160 bavSvi

915 bavSvi

9-15 wlis

kanis sinjebi,

anamnezi

norvegia 1987

1988

Bakke et

al

25 4492 15-17 wlis

adamiani

Page 19: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

19

portugalia 1995

1991

Pinto et al

Nunes et

al

11,2

11,7

5096 6-7 wlis

bavSvi

11427 13-14

wlis bavSvi

mSobelTa anketa

anketa

espaneTi 1994 Munos-

Lopez et

al

1,3 6996 4-17 wlis

bavSvi

anketa

SvedeTi 1979

1991

Aberg et

al

7,1

18,3

7163 7-9 wlis

bavSvi

anketa, dakvirveba

Sveicaria 1981 Varonier

et al

2,8 3270 4-6 wlis

bavSvi

anketa, dakvirveba

dResdReobiT epidemiologiuri kvlevis monacemebi mowmoben, rom

atopiuri dermatitis xvedriTi wili yvela alergiul daavadebaTa Soris

70%-s aRwevs. sxvadasxva avtorTa monacemebiT msoflios mosaxleobis 15 %

daavadebulia atopiuri dermatitiT [3, 26]. igi mTeli dermatozebis 5-30 %-s

Sedgens [27, 30], xolo bavSvTa dermatozebis 20-60%-s [26]. atopiur

dermatitze modis saerTo profilis eqimTan konsultirebuli pacientebis

30% [185]. ekologiurad arasasurvel regionebSi es maCvenebeli kidev ufro

maRalia [203]. Williams – is monacemebiT amJamad ganviTarebul qveynebSi 11

wlamde asakis bavSvTa 5-dan 20%-mde daavadebulia atopiuri dermatitiT

[293, 294]. Nihan da Russel aRniSnaven, rom 8-13 wlis asakis bavSvTa Soris es

maCvenebeli Seadgens 12%-s. did britaneTSi atopiuri dermatitiT

daavadebulia 0-6, 6-18, 18-30 da 30-42 Tvemde bavSvTa 21.0%, 25.6%, 23.2% da

19.9% [279, 280]. amerikis SeerTebul StatebSi atopiuri dermatiti gvxvdeba

adreuli asakis bavSvTa araumcires 10.7dan-17,2%-Si [152, 180, 186]. frangi

mkvlevarebis mixedviT atopiuri dermatiti 5-dan 13%-mde sixSiriT gvxvdeba

bavSvebSi da 82% SemTxvevaSi iwyeba 1 wlamde asakSi [176]. asakTan erTad

atopiuri dermatitis sixSire mcirdeba da 15 wlisTvis avadmyofTa mxolod

10-12%-Si vlindeba [62]. populaciuri gamokvleviT italiaSi [233] atopiuri

dermatiti gamovlinda bavSvTa 15.4%-Si, daavadebis gavrcelebis maRali

sixSire dafiqsirda espaneTSi, skolis asakis bavSvebSi, ramac Seadgina

15.35% da umniSvnelo siWarbiT vaJebSi [205]. ruseTsa da norvegiaSi [131]

Page 20: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

20

Catarebuli saskolo asakis bavSTa erTdrouli gamokvleviT atopiuri

dermatiti gamouvlinda Sesabamisad 38.7% da 24.2%-s, iaponiaSi [140] 2001-2004

wlebSi Catarebuli kvleviT saskolo asakis bavSvebSi ad-s prevalensi 3.7-

dan 11%-s warmoadgenda, TurqeTSi [136] 7-15 wlis asakis bavSvebSi ad-s

gavrceleba aRiniSna 4.9%-Si, SvedeTSi [104] saskolo asakis bavSvTa 7-12%-

Si aRiniSneba ad-s gavrceleba, daniaSi - 21,2% Si [208], fineTSi [234] ISAACI

–is I fazis mixedviT 2,7% aRiniSna, xolo nigeriaSi [218] 10 wlamde bavSvTa

8,5%-ia gamovlenili.

ISAAC-programis farglebSi (I faza) 1995-1996 wlebSi msoflios 56

qveynis 155 klinikur centrSi kiTxvaris meSveobiT gamoikvlies 6-7 da 13-14

wlis 463801 bavSvi. Catarebuli kvlevebiT, atopiuri dermatitis gavrceleba

1 - 46% -mde meryeobs [97, 287], xolo II fazam daadgina bavSvebSi atopiasa

da asTmis simptomebs Soris kavSiri da ekonomikurad ganviTarebul

qveynebSi daavadebis matebis tendencia [283, 284].

alergiul daavadebaTa gavrcelebis Seswavla saqarTveloSi daiwyo XX

saukunis 60-ian wlebSi. Ppirveli gamokvlevebi, romlebic exeboda

alergiul daavadebaTa, kerZod ki bronquli asTmis gavrcelebisa da

mimdinareobis Taviseburebebs, saqarTveloSi, ekuTvnis e. TofaZes (1968). 1969-

1973 wlebSi, saqarTvelos janmrTelobis dacvis saministros pediatriis

samecniero-kvleviTi institutis mecnierTa mier eqspediciuri meTodiT

Seswavlil iqna infeqciur-alergiul daavadebaTa epidemiologia

saqarTvelos bavSvTa mosaxleobaSi. dermatoalergozebis gavrceleba

Tbilisis bavSvTa mosaxleobaSi 1975 wlis gamokvleviT 32.47%- iyo [12].

1940 wlidan profesori i. faRava swavlobda arainfeqciuri alergiuli

daavadebebis sixSires saqarTvelos sxvadasxva regionebSi. SemdgomSi ki

misi xelmZRvanelobiT iqna Seswavlili alergiuli daavadebis prevalensi

da insidensi sxvadasxva riskis faqtorTa moqmedebis mixedviT. misi

damsaxurebaa saqarTvelos samedicino ruqis SemuSaveba da agreTve

mosazreba, rom konstituciuri anomaliis erT-erTi saxe - eqsudaciur-

kataraluri diaTezi warmoadgens alergiuli daavadebis ganviTarebis

premorbids dResdReisobiT dadasturebulia [224]. i. faRavas (1976)

monacemebiT, bavSvebSi alergodermatozebis gavrceleba 4,34%-Si iqna

dafiqsirebuli [12].

Page 21: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

21

l. kurdRelaSvilis da TanaavtorTa mier (1977) Seswavlil iqna

alergiuli daavadebebis gavrceleba axmetis raionSi. isini Tvlidnen, rom

regionSi alergiuli daavadebebis gavrcelebis maRali maCvenebeli

dakavSirebuli iyo bioqimiuri qarxnis arsebobasTan, romelic 1973 wlidan

awarmoebda parafins.

i. gegeSiZis mier (1978) Catarebul iqna epidemiologiuri kvleva

saqarTvelos sxvadasxva regionSi alergiul daavadebaTa gamovlenisa da

mimdinareobis TaviseburebaTa Seswavlis mizniT. etiologiuri faqtori

javisa da onis raionebSi ZiriTadad warmodgenili iyo sayofacxovrebo da

baqteriuli alergenebiT, upiratesad gamwvavebebiT zamTris TveebSi.

saqarTvelos mTian raionebSi alergiuli daavadebaTa gavrcelebis

SeswavliT [12, 69] aRmoCnda, rom alergiul daavadebis momarTvianobis

maCvenebeli mestiis raionSi 10-jer ufro maRali iyo, vidre onis raionSi.

aRniSnuli Sedegebi avtorTa azriT aixsneboda wyalSi da haerSi iodis

arasakmarisi SemcvelobiT, Ciyvis endemuri kerebis arsebobiT, farisebri

jirkvlis hipofunqciiT, rac xels uwyobda organizmis sensibilizacias

sxvadasxva infeqciuri Tu arainfeqciuri alergenis mimar.

1995 wlis Teberval-aprilSi Catarda moswavleTa Soris bronquli

asTmisa da sxva alergiuli daavadebebis gavrcelebis Sewavla q. TbilisSi

(a. gamyreliZe Tanaavt. 1996). gamoyenebul iqna ISAAC-is (The International Study of

Asthma and Allergic Disease in Childhood) programis standartuli kiTxvari,

romelSic Sedis SekiTxvebi bronquli asTmis, rinitisa da atopiuri

dermatitis simptomebisa da diagnozis Sesaxeb. gamokvlevaSi monawileoba

miiRo Tbilisis aTive raionSi mcxovrebma 6199-ma bavSvma ori asakobrivi

jgufidan: 13-14 wlis (n=3200) da 6-7- wlis (n=2999). gamokvlevis Sedegad

gamovlinda, rom odesme cxovrebis ganmavlobaSi asTmis diagnozi dasmuli

aqvs bavSvTa 2.4%-s 13-14 wlianTa jgufSi da 1.7%-s 6-7 wlianTa jgufSi,

polinozi 6-4%-s, xolo atopiuri dermatitis 4.0-11.7%-s (Sesabamis asakobriv

jgufSi. diagnozirebuli asTmisa da polinozis gavrcelebaSi sqesis

mixedviT gansxvavebebi ar gamovlinda, maSin rodesac atopiuri dermatitis

diagnozi 13-14 wlianTa jgufSi sarwmunod ufro xSirad gvxvdeboda

gogonebs Soris (p<0.001; Sansebis Sefardebis maCvenebeli - 1.92; sandoobis

intervali - 1.33-2.85).

Page 22: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

22

1996 wlis martsa da aprilSi quTaisis moswavleTa Soris Catarda

ISAAC-is programis mixedviT Sesabamisi gamokvlevebi (n. xecuriani 1996).

standartuli kiTxvariT gamoikiTxa ori asakobrivi jgufi (6-8 wlianTa da

13-14 wlianTa jgufi). gamokvlevaSi monawileoba miiRo 6-8 wlis 3334-ma da

13-14 wlis 3289 bavSvma. Eeqimis mier odesme cxovrebis ganmavlobaSi asTmis

diagnozi dasmuli aqvs bavSvTa 4.7%-s 6-7- wlianTa jgufSi da 3.8 %-s 13-15

wlianTa jgufSi, polinozisa (5.7%-4.7%) da atopiuri dermatitis (4.6%-1.8%)

sixSirec, agreTve ufro maRalia umcrosi asakis bavSvebSi. umcros

asakobriv jgufSi atopiuri dermatiti ufro gavrcelebulia biWebs Soris,

maSin rodesac ufros asakobriv jgufSi alergiuli mdgomareobebi ufro

xSirad gvxvdeba gogonebs Soris, magram gansxvaveba sqesis mixedviT am

jgufSi statistikurad sarwmuno araa (p>0.05.) [2, 87, 88].

2001-2002 wlebSi Catarda ISAAC II faza, xolo 2004 wels ISAAC –is III

faza, romelic I fazis analogiurad ganxorcielda saqarTvelos or

klinikur centrSi da 6-7 wlis asakis skolis bavSvebi gamokvleul iqna

droSi mimdinareobis da geografiuli variaciebis mixedviT asTmis, rino-

koniuqtivitisa da atopiuri egzemis simptomebis gamosavlenad. orive

centrSi erTdroulad aRiniSna atopiuri dermatitis simptomTa

mniSvnelovani Semcireba [87, 88], romlis mizezi dRemde daudgenelia, Tumca

Catarebuli kvlevebis sxvadasxva dros ganxorcielebis gamo SesaZloa

momxdariyo lokalurad riskis faqtorTa cvlileba.

ukanasknel wlebSi saqarTveloSi, kerZod Tbilisis bavSvTa

populaciaSi alergiul daavadebaTa gavrcelebis maCveneblebis

mniSvnelovani zrda SeiniSneba (JorJoliani l., 1999; korsantia b. da

Tanaavt., 2000; bregvaZe l. da Tanaavt. 2002). aRsaniSnavia, rom alergiis

gamovlinebam aSkarad imata im ojaxebSic, romlebSic am daavadebaTa

mimarT memkvidreobiTi dispozicia ar aRiniSneba. bolo aTwleulis

monacemis Tanaxmad, atopiis Camoyalibeba neonatalur periodSi aRiniSneba

dedisa da nayofis urTierTmoqmedebis Sedegad (goTua m. 1996; manjaviZe n.,

1997; Blumenthal M.N., et all, 1990; 1996; Jones A., et all, 2000; Bonini S., 2001). 1998 wels

saqarTveloSi Seswavlil iqna alergiuli daavadebis klinikur-

epidemiologiuri Taviseburebani bavSvTa populaciaSi, sadac atopiuri

dermatitis xvedriTi wili 7.5 %-Si dafiqsirda (JorJoliani l. 1998). garda

Page 23: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

23

amisa imata atopiuri dermatitebis sixSirem Cvil bavSvTa asakSi (WuraZe T.,

2001; Laki e., Matias T., 2000) [6, 9]

saqarTveloSi atopiuri dermatitiT avadobis sarwmuno monacemebi ar

arsebobs, oficialurad registrirebuli monacemebi ki mniSvnelovnad

moklebulia realobas [18].

l. sayvareliZis saxelobis daavadebaTa kontrolis da

sazogadoebrivi janmrTelobis erovnuli centris informaciiT q. TbilisSi

atopiuri dermatitis stacionaruli dawesebulebebisa da ambulatoriul-

poliklinikuri dawesebulebebis statistikuri monacemi 2005-2007 wlebis

mixedviT Semdegia: ambulatoriul-poliklinikuri dawesebulebis mixedviT

cxovrebaSi pirvelad dadgenili diagnoziT registrirebulia atopiuri

dermatitiT daavadebuli 2429 avadmyofi 2005 wels; 1865 - 2006 wels da 1440

– 2007 wels, xolo q. Tbilisis stacionaruli dawesebulebis mixedviT

gaweril avadmyofTa raodenoba amave diagnoziT gaxlavT 82 pacienti – 2005

wels; 40 - 2006 da 54- 2007 wels.

TanamedroveobaSi bavSvTa invalidobis gamomwvev daavadebaTa Soris

ad-s mniSvnelovani adgili uWiravs, radgan arRvevs bavSvTa Cveuli

cxovrebis riTms, harmoniul da sulier ganviTarebas. daavadebas mohyveba

pirovnebis fsiqopaTologiuri formireba, profesiis arCevis da ojaxis

Seqmnis garTuleba. amasTanave qveiTdeba ad-iT daavadebul bavSvTa

mSoblebis Sromisunarianoba.

saqarTveloSi mozardTa asakSi janmrTelobis ZiriTadi maCveneblebis

Seswavla ganxorcielda Sveicariuli kiTxvaris adaptirebiT qarTuli

populaciaze, ris Sedegadac mniSvenlovani maCveneblebi iqna miRebuli,

rac mogvcems saSualebas daigegmos da ganxorcieldes mozardTa asakSi

janmrTelobis gaumjobeseba [226].

socialuri adaptaciis safexurebis araswori menejmenti, romelic

ganpirobebulia bavSvis zrda-ganviTarebaSi dedis naklebobiT an misi

arasrulfasovani monawileobiT xSir SemTxvevaSi iwvevs bavSvTa fizikur,

motorul Tu fsiqologiuri ganviTarebis Seferxebas [226].

ad bavSvTa fsiqosomaturi SefasebiT vlindeba agznebis, SfoTvis

maRali xarisxi da intraversiulobis gaRrmaveba. ad-s mivyavarT

Page 24: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

24

fsiqologiur konfliqtamde, rac mniSvnelovan rols TamaSobs TiToeuli

bavSvis daavadebis paTogenezSi da mkurnalobis taqtikis SerCevaSi.

ad daavadebuli bavSvebi itanjebian ara mxolod kanze arsebuli

gamonayariT, qaviliT, eqskoraciiT, aramed aseve yoveldRiuri aqtivobis

SezRudviT (socialuri, fizikuri, profesiuli). avadmyofebs aReniSnebaT

Zilis darRveva, emociuri problemebi (gangaSi, agznebadoba), rasac mohyveba

daavadebulis cxovrebis xarisxis daqveiTeba [3, 4, 45].

literaturuli mimoxilvidan gamomdinare cxadia, rom atopiuri

dermatitis problema mwvaved dgas msoflios sxvadasxva qveynis winaSe. am

qveynebSi atopiuri dermatitis gavrcelebis gansxvavebuli maCveneblebi

ganpirobebulia sakvlevi populaciebis genetikuri sxvadasxvaobis, klimato

geografiuli pirobebis, socialur-ekonomikuri situaciis, kvebis reJimis

da sxva faqtorTa sxvaobiT, amave dros standartuli epidemiologiuri

midgomis ararsebobiT. xSir SemTxvevaSi gavrcelebis maCvenebelTa sxvaobis

mizezi – diagnostikuri Secdomebis maRali sixSire, simptomebis Sefasebis

subieqtivizmi da erTiani diagnostikuri midgomis ararsebobaa.

sxvadasxva qveyanaSi atopiuri dermatitis gavrcelebis Sesaxeb

sakmaod farTo monacemebis miuxedavad, Tanamedrove epidemiologiis

wvlili atopiuri dermatitis ganviTarebis tendenciis, etiopaTogenezis da

daavadebis riskis-faqtorebis SeswavlaSi kidev ufro mniSvnelovania.

swored amitom 21-e saukunis dasawyisSi kvlav aqtualuri gaxda

Segveswavla atopiuri dermatitis epidemiologia, riskis faqtorebi da

adgilobrivi mkurnalobis axali meTodebi.

Page 25: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

25

1.2 atopiuri dermatitis formirebis riskis faqtorebi

bavSvis janmrTeloba gamoxatavs materialuri da sulieri

urTierTqmedebis erTian sistemas da umetesad damokidebulia garemo

pirobebis xarisxTan, aRzrdis pirobebTan, materialur uzrunvelyofasTan,

sayofacxovrebo, jandacvisa da sxva faqtorebTan. socialur–ekonomikuri

mdgomareobis arastabilurobam, rac bolo wlebSi mkveTrad gamoixateba

Cvens qveyanaSi, mniSvnelovnad gaauaresa bavSvebis mdgomareoba, ojaxebisa

da saxelmwifos mier cxovrebis uzrunvelyofis, ganviTarebisa da

socializaciis SesaZlebloba.

msoflios statistikis monacemebiT ukanasknel aTwleulebSi

mniSvnelovnad gaizarda atopiuri dermatitis sixSire bavSvTa

mosaxleobaSi. aRniSnuli faqtis Sedegad, socialuri zarali Rrmavdeba

bavSvobis an mozardobis periodidanve am daavadebis qronizaciis

tendenciis gamo. swored amitom, bolo periodSi, farTo gavrceleba hpova

am daavadebis epidemiologiurma Seswavlam, romelic mowodebulia

praqtikuli jandacvis rigi sakiTxebis gadasawyvetad: paTologiis

gavrcelebisa da struqturis Seswavla populaciaSi da mis calkeul

jgufebSi, avadobis donis dadgena, invalidizaciis gamovlena da a.S.

epidemiologiuri kvlevis erT-erT mniSvnelovan aspeqts warmoadgens

riskis faqtorebis Seswavla.

riskis faqtorebis koncefcia medicinis, rogorc mecnierebis,

ganviTarebis SedarebiT axali safexuria. Tumca riskis faqtoris

gamoyenebis pirvelwyaro Cans avicenas “medicinis kanonSi” (1020 w.), xolo

termini “riskis faqtori” ekuTvnis eqim Thomas R. Dawber-s, romelic

swavlobda gulis daavadebebis gamomwvev specifikur mdgomareobebs da

termini 1961 wels gamoiyena samecniero statiaSi. riskis faqtorebis

Seswavlis ZiriTadi mizani individualuri prognozisa da profilaqtikuri

RonisZiebebis ganxorcielebis realuri bazis Seqmnaa.

nebismieri movlenis (sagnis) Seswavlis dros aucilebelia

meTodologiuri aspeqtSi misi zusti gansazRvra. riskis faqtorebis gagebam

literaturaSi garkveuli evolucia ganicada. erTni maT miakuTvneben im

pirobebis kompleqss, romelnic arsebiTad gansazRvraven daavadebis

Page 26: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

26

formirebas, recidivirebasa da progresirebas. meoreni ki Tvlian, rom es

aris mocemuli daavadebis dros etiologiuri xasiaTis, konkretuli,

faqtorebi anu mizezebi da pirobebi. Aarsebobs agreTve mosazreba, rom

riskis faqtorebad CaiTvalos faqtorebi, romlebic ganisazRvrebian

garemoSi an gamomdinareoben Sida populaciuri maxasiaTeblebidan da

maRali sixSiriT asocirdebian daavadebis gavrcelebasTan an axali

SemTxvevis ganviTarebasTan, xolo maTTan brZoliT ki SeiZleba miviRoT

pirveladi avadobis Semcireba [12] ase rom, riskis faqtori aris korelacia

da ara aucileblad mizezi, radgan korelacia ar gulisxmobs mizezobriv

kavSirs.

samedicino terminebis enciklopediur leqsikonSi riskis faqtorebis

definica aseTia: faqtorebis saerTo dasaxeleba, romlebic ar

warmoadgenen garkveuli daavadebis uSualo mizezs, magram zrdian

daavadebis formirebis albaTobas. М. Бржезовский (1995) arasworad Tvlis

ganmartebaSi daavadebis uSualo mizezobrivi faqtorebis gamoricxvas.

А.Адо-s (1990) azriT mizezobrivi faqtoria is, romlis gareSec mocemuli

daavadebis ganviTareba SeuZlebelia. amis safuZvelze es alergeni unda

CaiTvalos paTologiis formirebis mizezad. magram ismis kiTxva, swored

igi ar warmoadgens konkretuli avadmyofisaTvis daavadebis ganviTarebis

riskis wamyvan faqtors, am alergenisadmi aweuli mgrZnobelobis

individSi? da e.w. riskis jgufis bavSvebSi prevenciuli RonisZiebebis

Catarebisas SeiZleba uyuradRebod davtovoT swored es ZiriTadi riskis

faqtori, romelic imavdroulad gvevlineba daavadebis gamovlinebis

uSualo mizezad? amave dros, xSirad alergenisadmi organizmis aweuli

mgrZnobeloba genetikuradaa ganpirobebuli. ra ganekuTvneba am dros

daavadebis uSualo mizezs: alergeni, sensibilizacia Tu paTologiuri

reaqciisadmi memkvidruli ganwyoba? yoveli am komponentTagani

aucilebelia daavadebis ganviTarebisaTvis.

amrigad, mizez-Sedegobriobis rTul jaWvSi, romelic safuZvlad

udevs nebismier daavadebas, faqtiurad yoveli rgoli warmoadgens an

mizezs, an procesis ganviTarebis pirobas. aqedan gamomdinare, sadReisod,

CvenTvis cnobili mravali niSani unda ganvixiloT rogorc riskis

faqtori. riskis faqtorebis jgufidan daavadebis mizezis gamoricxva ara

Page 27: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

27

marto arTulebs SedarebiT mniSvnelovani riskis faqtorebis SerCevis

amocanas, aramed ganaiaraRebs eqims da jandacvis organizators riskis

faqtorebis Tavidan acilebis RonisZiebaTa gatarebis dros. amave dros

“riskis faqtorebis” Teoria ar uaryofs etiologiuri faqtorebis

dadgenis aucileblobas. rameTu `daavadebis WeSmariti mizezis codna

ganapirobebs Terapiuli RonisZiebebis uefeqtobas” [12] medicinaSi riskis

faqtorebis koncefcia epidemiologebma wamoayenes da pirvel rigSi

emsaxureba epidemiologiur amocanebs, kerZod, daavadebis ganviTarebis

Teoria aqtiurad gamoiyeneba klinicistebis mier, romelnic Seiswavlian

ara mxolod daavadebis gamovlenis ganmapirobebel faqtorebs, aramed maTi

recidivebis, mZime mimdinareobis, garTulebebisa da qronizaciis

xelSemwyob faqtorebs. aseTi midgomis dros pirvel adgilze gamodis ara

TviT daavadebis mizezebis, aramed misi gamovlinebis ama Tu im

Taviseburebis Zieba. aqedan gamomdinare, nebismieri daavadebis riskis

faqtorebis Seswavlisas eqimTa amocanaa – daavadebis dawyebasa da mis

ganviTarebasTan asocirebuli ara nebismieri niSnis, faqtori an movlenis

konstatireba da eliminacia, aramed paTologiuri procesis gamSvebi da

misi gamaZlierebeli faqtorebis dadgena. winaaRmdeg SemTxvevaSi riskis

faqtorebis kompleqsSi Seva aramxolod mizezebi da pirobebi, aramed

daavadebis niSnebi (markerebi), romelnic TavisTavad xels ar uwyoben

paTologiuri procesis ganviTarebas.

М. Бржезовский (1995) yvelaze srul ganmartebas iZleva da Tvlis, rom

riskis faqtorebi es aris mizezebi da pirobebi (Sinagani an garegani),

romelnic zrdian daavadebis ganviTarebis, misi arakeTilsasurveli

mimdinareobisa an gamosavlis albaTobas. riskis faqtorebis aseTi

universaluri Sefaseba afarToebs maTi saSualebiT ara marto pirveladi,

aramed meoradi profilaqtikisa da agreTve sxvadasxva etapze Terapiis

arsebiTi amocanebis gadaWris SesaZleblobebs. riskis faqtorebis

Sefasebis albaTobiTi xasiaTi Sesaswavli movlenebis sirTulis da yvela

parametris zusti gansazRvris SeuZleblobis Sedegia. miuxedavad amisa

riskis faqtorebis raodenobrivi Sefaseba, Tundac albaTobiTi, daavadebis

ganviTarebis maRali riskis jgufis SerCevis maTematikurad dasabuTebuli

kriteriumebis Seqmnis saSualebas iZleva. garda amisa, prognozirebis

Page 28: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

28

sakiTxebis, efeqturi individualuri profilaqtikuri da samkurnalo

programebis SemuSavebas uwyobs xels.

bavSvis janmrTeloba formirdeba Casaxvis momentidan da ganicdis

mravali sxvadasxva faqtoris gavlenas, romelTac ganekuTvneba mSoblebis

janmrTeloba, maTi cxovrebis wesi da sxva mravali socialur-biologiuri

da mediko-organizaciuli faqtorebi. faqtorTa mTeli es kompleqsi

moqmedebs bavSvis organizmze sxvadasxva intensivobiT – bavSvis asakis, misi

janmrTelobis, adaptaciuri SesaZleblobebisa da bavSvisadmi mSoblebisa

da misi axloblebis damokidebulebis mixedviT [189, 190].

dadgenilia, rom bavSvis organizmis ganviTarebaze zemoqmedebs

urTierTmoqmedi biologiuri da socialuri faqtorebi, amave dros,

biologiuri da socialuri faqtorebis gavlenis Tanafardoba

araerTgvarovania sxvadasxva etapze. Aadgili aqvs uwyvet

urTierTmoqmedebas, romlis drosac erT SemTxvevaSi prevalirebs

memkvidruli safuZveli, meoreSi ki – garemos zemoqmedeba. sicocxlis

pirvel wlebSi calkeuli faqtoris roli icvleba. bavSvis sicocxlis

pirvel TveebSi mniSvnelovani roli biologiur faqtorebs ganekuTvneba,

xolo SemdegSi – socialur-higienur da mediko-organizaciul faqtorebs.

socialur-higienuri faqtorebis kompleqsuri gavlena bavSvis

janmrTelobaze SeiZleba sxvadasxvagvarad gamovlindes (pirdapir,

erTmaneTisagan damoukideblad an arapirdapir) faqtorTa niSnis mixedviT.

ase magaliTad, ori urTierTsawinaaRmdego niSnis faqtorma SeiZleba

gaaneitralos erTmaneTi da piriqiT, Tu faqtorebs gaaCnia msgavsi niSani,

maSin bavSvis organizmze maTi erToblivi zemoqmedeba ufro Zlieria, vidre

TiToeuli socialur-higienuri faqtorebisa cal-calke.

Lliteraturuli monacemebis mixedviT pirobiTad SeiZleba gamoiyos

daavadebis ganviTarebis endogenuri, specifikuri da araspecifikuri,

marTvadi da umarTavi riskis faqtorebi. endogenur riskis faqtorebs

ekuTvnis memkvidruli ganwyoba atopiisadmi, deda-nayofis urTierToba,

bavSvis calkeuli organosa da sistemis anatomo-fiziologiuri

Taviseburebani, cvlilebebi imunur homeostazSi, organizmis reaqtiulobis

individualuri da asakobrivi Taviseburebani.

Page 29: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

29

egzogenuri faqtorebi iyofian uSualod mizezobriv faqtorebad –

trigerebad (faqtori, romelsac aqvs upiratesad maprovicirebeli

moqmedeba alergiis meqanizmis calkeul rgolze) da trigerebis moqmedebis

gamaZlierebel faqtorebad. trigeri, Tavis mxriv, SeiZleba iyos

alergenuli (kvebiTi, sayofacxovrebo, epidermaluri, mtvris, baqteriuli,

sokovani, virusuli, vaqcinuri) da araalergenuli (stresi, Tambaqos boli,

polutantebi, kvebiTi danamatebi, meteorologiuri da klimato-

geografiuli cvlilebebi, agreTve kvebis reJimis darRveva, sayofacxovrebo

pirobebi Zilisa da dasvenebis reJimis xasiaTi da sxva) [26, 183, 295].

(cxrili 3)

endogenur faqtorebze egzogenur faqtorTa TandarTvas bavSvebSi

atopiuri dermatitis klinikur manifestaciamde mivyavarT.

bavSvis organizmis formireba da ganviTareba, ZiriTadad,

mimdinareobs genetikuri da garemo faqtorTa erToblivi zemoqmedebiT.

aRniSnulis analogiuria bavSvis janmrTelobis mdgomareobis Sefasebac,

romelic warmoadgens faqtorTa mTeli kompleqsis zemoqmedebis Sedegs.

ukanasknel aTwleulSi Catarebuli kvlevebi adastureben atopiuri

dermatitis formirebaSi genetikuri faqtorebis arsebiT mniSvnelobas.

memkvidruli ganwyoba atopiuri dermatitiT daavadebul 80% bavSvs

uvlindeba [79, 149]. zogierTi avtori memkvidreobiTobis ufro maRal

koeficientebsac iZleva [206]. atopiuri daavadebis gamovlena

dakavSirebulia umetesad dedis xazTan (60-70%), iSviaTadaa mamis xaziT (18-

22%). orive mSobelSi atopiuri daavadebis arsebobisas bavSvebSi ad-s

ganviTarebis riski Seadgens 60-80%, erTi mSoblisas – 45-50%, janmrTeli

mSoblebis SvilebSi ki 10-20% [26, 194].

Page 30: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

30

cxrili 3

ad-s ganviTarebis riskis faqtorebi

endogenuri

faqtori

egzogenuri faqtori

mizezobrivi faqtori (trigeri) trigerTa moqmede-bis

gamaRrmavebeli

faqtori

• memkvidreoba

• atopia

• kanis

hiperreaqtiuloba

alergeni

• kvebismieri

• sayofacxovrebo

• mtvrismieri

• epidermaluri

• sokosmieri

• baqterialuri

• medikamentozuri

• vaqcinaluri

araalergenebi

• fsiqoemociuri

datvirTva

• meteosituacia

• Tambaqos boli

• sakvebi

danamatebi

• polutantebi

• qsenobiotikebi

• klimato-

geografia

• kvebis xasiaTis

darRveva

• kanis movlis,

swori reJimis

darRveva

• sayofacxovrebo

piroba

• vaqcinacia

• fsiqologiuri

stresi

• mvi

tyupebis gamokvlevam gviCvena, rom monozigoturi tyupebi ufro

konkordantulebi arian ad-s (0,75%) mimarT, vidre dizigoturni (0,25%),

xolo ad-s ganviTarebis riski dizigoturi tyupidan erTerTSi

eqvivalenturia im riskis, romelic aratyups anu sibss aqvs [103].

amJamad arsebobs mosazreba, rom ad-s ganviTarebis safuZvelia

genetikurad determinirebuli (memkvidreobis multifaqtoruli,

poligenuri tipi) organizmis gansakuTrebuli imunuri pasuxi alergenebis

moqmedebaze. aseTi genotipisaTvis damaxasiaTebelia imunuri pasuxis

polarizacia Th2 upiratesi aqtivaciiT da siWarbiT, rasac Tan sdevs

saerTo IgE-s da specifikuri IgE-antisxeulTa hiperproduqcia [105].

amasTan, atopiuri genotipi xSirad araimunur genetikur determinants

CarTavs kanis poxieri ujredebis proanTebiTi qimazebis Warbi sinTeziT,

Page 31: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

31

rac hiperreaqtiulobas iwvevs. swored kanis hiperreaqtiuloba warmoadgens

faqtors, romelic gansazRvravs atopiuri daavadebis realizacias ad-s

saxiT.

sabolood, ar SeiZleba gamoiricxos, rom imunuri pasuxis (atopiuri

genotipis msgavsi) SeZenili darRveva an spontanuri mutaciebi sxvadasxva

stresul situaciaSi (daavadeba, qimiuri, fizikuri, fsiqo-emocionaluri an

sxva moqmedeba) mzardi da formirebadi bavSvis organizmze araadeqvaturi

moqmedebis Sedegia.

Tanamedrove warmodgenebiT atopiuri daavadebebisadmi ganwyobas

ganapirobebs da aregulirebs, rogorc minimum, 20 geni [219, 3], romelTagan

TiToeuli atopiis garkveuli niSnis kodis matarebelia. es genebi

lokalizebulni arian me-4,5,6,7,11 da me-14 qromosomebze. (Cookson W., 1996;

Daniels S. Et.al., 1996)

W. Cookson-ma (1996) es genebi pirobiTad dahyo Semdeg jgufebad:

I jgufi – genebi, romlebic gansazRvraven atopiisadmi saerTo ganwyobas

(IgE- ganpirobebuli anTebiTi procesebis CaTvliT) da ganapirobeben saerTo

IgE-s donis zrdas.

II jgufi – genebi, romlebic moqmedeben specifiur IgE-pasuxze.

III jgufi - genebi, romlebic moqmedeben bronqul hiperreaqciaze

atopiisagan damoukideblad.

IV jgufi – genebi, romlebic gansazRvraven ara IgE- ganpirobebul anTebiT

process.

xSirad adgili aqvs epidermaluri barieris cilebis filigrinis

makodirebeli genis mutacias – ormagi deleciiT, Tumca atopiuri

dermatitiT daavadebulTa 50 %-Si aucileblad fiqsirdeba genis erTi

delecia mainc. mniSvnelovania is faqti, rom ZiriTadad axasiaTebs

kavkasiuri rasis warmomadgenlebs, romelTa 7-10%-s aReniSneba am mutaciis

erTi SemTxveva mainc [200, 210, 227, 220, 243, 252, 253, 258, 282].

amgvarad, atopiis ganviTarebis safuZvels warmoadgens memkvidreobiT

miRebul genTa nakrebi. atopia aramarto IgE ganpirobebuli fenomenia, mis

ganviTarebaSi monawileobs araspecifiuri meqanizmebi.

miuxedavad imisa, rom memkvidruli ganwyoba atopiisa da atopiuri

dermatitis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols asrulebs, klinikur

Page 32: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

32

simptomebad am ganwyobis realizeba xdeba mxolod Sesabamisi

individualuri Sinagani faqtorebis Tanaarsebobisas [90]

atopiuri dermatitis ganviTarebaSi gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs

genetikur markerebs, rogoricaa bavSvis sqesi, sisxlis jgufi,

metabolizmis maCveneblebi [16, 172, 296]. genetikuri winaswarganwyobis

realizaciaSi da avadmyofi bavSvis fenotipis formirebaSi gansakuTrebuli

mniSvneloba eniWeba gare samyaros mravalferovan faqtorebs. SeiZleba

gamoiyos rigi aqtiurad moqmedi kompleqsi–biogeometeorologiuri,

socialuri, biologiuri, ekologiuri [49, 94]

muclad yofnis periodSi placentaruli barieri icavs nayofis

Camoyalibebad imunur sistemas ucxo antigenebisgan, garemos alergenebis

CaTvliT, maSin rodesac yalibdeba tolerantoba sakuTari antigenebis

mimarT [119, 143, 204] T. Foucard (1985) Tvlis, rom orsulobis paTologiuri

mdgomareoba xels uwyobs placentis aweul gamavlobas, rogorc

antigenebisaTvis, ise antisxeulebisaTvis, Tumca reaginebi TiTqmis ar

aRweven placentarul bariers. garda amisa, orsulobisa da mSobiarobis

paTologia xels uwyobs nayofisa da axalSobilis hipoqsias, iZleva Zvrebs

cvliT procesebSi, rac zrdis alergiuli reaqtiulobis formirebis risks

[264]

atopiuri dermatitis kavSiri IgE-s maRal donesTan saSualebas

iZleva gamoiyos axalSobilobis periodSi riskis jgufebi, Wiplaris

sisxlSi am imunoglobulinis donis gansazRvris safuZvelze [35, 36].

SedarebiT xelmisawvdomia atopiuri dermatitis konstatireba anamnezuri

kriteriumebiT.

kvlevebi gviCvenebs, rom atopiis, rogorc atopiuri dermatitis, aseve

sasunTqi gzebis obstruqciis dros adgili aqvs bavSvis organizmis

imunuri statusis cvlilebebs, imunodeficituri mdgomareobis

ganviTarebas, rac ZiriTadad ujreduli imunitetis depresiiT da IgE-s

hiperproduqciiT gamoixateba. aRniSnuli imunodeficitis ganviTarebaSi

garkveul rols damZimebuli premorbiduli foni TamaSobs, kerZod, dedis

orsulobis preeklamfsia alergiisadmi memkvidreobiTi dispozicia

gaxlavT, aseve Wiplaris sisxlis imunologiuri cvlilebebi, axalSobilis

SedarebiT didi Tavis garSemoweriloba, disembriogenuli stigmis–goTuri

Page 33: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

33

sasis arseboba kidev ufro aRrmavebs imunologiur darRvevebs da

organizmis alergizacias iwvevs. [19, 37, 56]

atopiuri reaqtiulobis ganviTarebisTvis mniSvnelovania bavSvis

kvebis tipi adreul asakSi. mkvlevarTa umravlesoba iziarebs im azrs, rom

adreuli xelovnuri da Sereuli kveba (araadaptirebul rZis narevze

bavSvis adreuli gadayvana da sakvebis adreuli Semateba, cilisa da

naxSirwylis siWarbe sakveb racionSi) warmoadgns atopiuri dermatitis

ganviTarebis mniSvnelovan riskis faqtors [57, 99]. gamovlenili iqna

kavSiri atopiuri dermatitis sixSiresa da bunebrivi kvebis xangrZlivobas

Soris. atopiuri dermatiti ufro xSirad aReniSnebaT im bavSvebs,

romlebic dabadebidan imyofebian xelovnur an Sereul kvebaze an mxolod

3 Tvemde Rebulobdnen dedis rZes [177, 241]. SesaZlebelia bunebriv kvebaze

myof bavSvTa alergizacia kvebiTi alergenebis dedis rZeSi moxvedris

Sedegad, rac dadasturda qalis rZeSi, imunoeleqtroforezis safuZvelze,

Zroxis rZisa da kvercxis antigenebis gamovleniT [281, 146, 198], bavSvebSi

atopiuri dermatitis ganviTarebisaTvis mniSvnelovania orsulis an

meZuZuri dedis dieturi reJimis darRveva, araracionaluri da/an

arabalansirebuli kveba, didi raodenobiT trofalergenebis da maRali

sensibilizaciuri potencialis mqone cilis Semcveli produqtebis, xilisa

da bostneulis arasakmarisi gamoyeneba [42, 268].

garkveuli mniSvneloba aqvs ojaxSi kvebis xasiaTis darRvevas, e.w.

dietis ojaxuri tradiciebi. es gulisxmobs glutenis SemcvelTa (makaroni

da purfunTuSeuli, marcvleuli burRuleulis kerZi) konservirebul da

cilian produqtTa Warb gamoyenebas, aseve maRali sensibilizaciuri

potencialis mqone produqtTa mudmiv gamoyenebas da dietaSi bostneulis

da xilis arasakmaris moxmarebas. bavSvebis racionSi xilisa da

bostneulis SezRuduli miReba amcirebs organizmSi bunebriv

enterosorbentTa da balastur nivTierebaTa miRebas, rac aqveiTebs

nawlavSi sakvebis pasaJs da ayalibebs toqsiur indol-skatolis SenaerTs,

iwvevs nawlavis sanaTurSi SesaZlo sakveb alergenTa SeCerebas da maT

Semdgom Sewovas [150, 169, 207]. zogadad, bavSvTa 4-6 %- s uviTardeba

kvebiTi alergia [145].

Page 34: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

34

swori reJimis da kanis movlis darRveva bavSvebSi iseTi saSualebaTa

gamoyenebiT, romelic ar aris maTTvis gankuTvnili (gansakuTrebiT

axalSobilobis da adreuli bavSvobis periodSi) SeiZleba gamoiwvios ad

ganviTareba da gamwvaveba. saponi, Sampuni, kremi da losioni maRal pH-iT

iwvevs kanis Zlier simSrales, cximovani jirkvlis sadinrebis dacobas da

alergiuli reaqciebis ganviTarebas [138].

wamlismieri sensibilizaciis da alergiis ganviTarebas iwvevs

medikamentTa xSiri gamoyeneba, umetesad antibiotikebisa orsul qalebsa da

adreuli asakis bavSvebSi [26, 57].

atopiuri dermatitis formirebis sixSire damokidebulia bavSvis

asakze [231, 244]. am daavadebis gavrcelebis maRal sixSires, Cvil,

skolamdel da umcrosi saskolo asakis bavSvebSi, mkvlevarTa umetesoba

ukavSirebs iseT riskis faqtorebs, rogoricaa kvebis xasiaTi, samkurnalo

saSualebebis Warbi gamoyeneba, profilaqtikuri acrebi [299].

atopiuri dermatitis sixSireze metnaklebad zemoqmedebs mocemuli

geografiuli regionis klimaturi da meteopirobebi, temperaturis

sezonuri meryeoba, mzis insolaciis maRali xarisxi, atmosferuli wnevis

da tenianobis done. gasaTvaliswinebelia, rom klimato-geografiuli

faqtori moqmedebs ara ZirZvel mosaxleobaze, aramed axladCasulebze [12,

112].

yovel klimato-geografiul zonas gaaCnia mcenareTa Tavisi saxeoba,

romelTa mtveri warmoadgens mniSvnelovan polinur taqsons [13, 179, 270,

285]. meteopirobebi mniSvnelovania daavadebis formirebisaTvis -

momatebuli tenianoba iwvevs sacxovrebel binaSi sokosa da tkipebis

momatebul dagrovebas [297]. q. TbilisSi alergosaSiS raionebSi

(mTawminda, vake, saburTalo) SedarebiT maRalia atopiuri dermatitis

(14.6,%, 12.6%, 11.6% Sesabamisad) gavrceleba (l.JorJoliani 1998). haerSi

mtvris marcvlebis saxeobrivi Semadgenlobis da alergiis gamomwvev

mcenareTa arealebis Seswavlis Sedegad, aRmoCnda, rom alergosaSiS

raionebSi gacilebiT didi raodenobiTaa alergiis gamomwvevi qariT

damtveravi xemcenareebi, romlebic iZlevian mtvris maRal produqcias,

haerSic didxans rCebian (rac iwvevs mtvris marcvlis gajirjvebas mZime

Page 35: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

35

metalebiT) da gavrcelebis maRali diapazoni gaaCniaT (g. gurgenize, r.

labaZe, l. gogiCaiSvili 1995-96)

atopiuri dermatitis formirebaSi mravali mkvlevari did

mniSvnelobas aniWebs pasiur wevas [26]. К. Хакбердиев –ma (1991) daadgina

Tambaqos cilovani komponentebis alergenuli Tvisebebi, dauyovnebeli

tipis alergiuli reaqciebis modelze, radgan sigaretis kvamli

polutantTa jgufs miekuTvneba, romlebsac SeuZliaT IgE sinTezis

momateba. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba wlamde asakis bavSvTa

pasiur wevas, romlis drosac ad realizacia 1,5-jer izrdeba [12, 83].

adamianis janmrTelobaze socialuri faqtorebis zemoqmedeba

warmoebs socialurisa da biologiuris zemoqmedebis gziT [41].

sadiskusioa avadmyofi bavSvis mSoblebis ganaTlebis donis da socialuri

mdgomareobis mniSvneloba atopiuri dermatitis ganviTarebaSi. arsebobs

mosazreba, rom SedarebiT maRali ganaTlebis mqone pirebSi atopiuri

dermatitis gavrceleba ufro maRalia, vidre dawyebiTi da saSualo

ganaTlebis mqone pirebSi [93, 154].

atopiuri eqspoziciis TvalsazrisiT mniSvnelovania mSoblebis,

gansakuTrebiT dedebis profesiuli mavneobis faqtori. araiSviaTad bavSvis

organizmis sensibilizacia iwyeba antenatalur periodSi. zogierTi

mkvlevari miuTiTebs, rom bavSvebSi atopiuri dermatitis ganviTarebis

sixSire damokidebulia maTi dedebis profesiuli staJis xangrZlivobaze [1,

15, 18, 21, 39, 40, 73]

araiSviaTad bavSvebSi atopiuri dermatitis ganviTareba mimdinareobs

mwvave da qronikuli anTebiTi daavadebis fonze. qronikuli infeqciis mqone

avadmyofTa ojaxSi myof riskis jgufis bavSvebSi ad-s SesaZlo formireba

1,5-2,4-jer izrdeba. qronikuli infeqciis keris mqone naTesavebTan

yoveldRiuri kontaqtisas, limfocitis Th2 subpopulaciis seleqciuri

eqspansia xdeba, am gziT iwvevs alergenze sapasuxod limfocitebis

gaZlierebul reaqcias [52].

virusuli da baqteriuli bunebis daavadebaTa sixSire, gansakuTrebiT

adreul asakSi xels uwyobs sxva alergenebisadmi aweuli mgrZnobelobis

formirebas [103]. bavSvis dasnebovnebam adreul asakSi SeiZleba gamoiwvios

T-limfocitebis funqciis darRveva, romelnic pasuxs ageben organizmidan

Page 36: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

36

virusis eliminaciaze, aqedan gamomdinare ki iqmneba pirobebi virusis

xangrZlivi arsebobisa da procesis qronizaciisaTvis. rigi virusi

Trgunavs leikopoezs, iZleva IgE da IgG donis matebas da limfocitebis T

supresoruli funqciis daTrgunvas. T limfocituri imunoregulaciis

darRveva xels uwyobs alergiuli procesebis intensifikacias [240].

atopiuri dermatitis ganviTareba SesaZloa gamoiwvios garemos

dambinZurebelTa (pesticidebi, formaldehidi, mZime metalTa marilebi,

organuli nivTierebani) arsebobam [155, 179, 245]. mavne samrewvelo narCenebi

(gamonabolqvi) qsenobiotikebTan erTad bavSvis imunur sistemas mZime

tvirTad awvebian.

msoflios garemoSi mcenareuli mtvrismieri nawilakebis ufro

maRali Semcvelobis miuxedavad, swored qalaqSi aRiniSneba alergiul

daavadebaTa gavrcelebis maRali procenti. iTvleba, rom qalaqis haeris

damabinZurebel faqtorebs SeuZliaT mtvrismieri nawilakebis imunogenobis

mateba [107, 165, 166]. germanelebis mier Catarebuli atopiis masStaburi

multicentruli gamokvleviT( MAS) dadginda, rom bavSvTa 69%-Si atopia

gamowveul iqna swored aeroalergenebiT [170].

atopiis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs rogorc

kargareTa (xeebi, yvavilovani da sarevela mcinareebis mtveri, cxovelebis,

frinvelebis, mwerebis, sokoebis da sxva.), aseve karSida (oTaxis mtvris,

samrewvelo mtvris, Sinauri cxovelebis, tkipebis, sokoebis da sxva)

alergenebi. qalaqisa da soflis pirobebSi Sinauri cxovelebidan yvelaze

xSirad kontaqti aqvT katasa da ZaRlTan, romelTa epidermuli alergenebi

(Fel d I da Can f I) cnobilia maRali alergenuli TvisebiT (Gamkrelidze A., 1996;

Gauldie J., 1993) [24].

msoflios sxvadasxva qveyanaSi Catarebuli kvlevebis Sedegebidan

gamomdinare karSida alergenebiT ganpirobebuli sensibilizacia da

SemdgomSi daavadebis ganviTareba dakavSirebulia aramxolod miTiTebuli

alergenebis koncentraciasa da eqspoziciis xangrZlivobaze, aramed imazec,

Tu ganviTarebis romel etapze zemoqmedeben isini. Aarsebobs monacemebi

imis Sesaxeb, rom bavSvebs romelTac mucladyofnis periodSi dedis

saSualebiT uwyveti kontaqti hqondaT katisa da ZaRlis alergenebTan,

Page 37: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

37

CamouyalibdaT tolerantoba mocemuli alergenebis mimarT (Sporik R., 1992)

[166].

binis pirobebSi karSida alergenebidan katis da ZaRlis arseboba

iwvevs oTaxis mtvris sinjebSi katis (Fel d I ) da ZaRlis (Can f I) epidermuli

alergenebis saeqspozicio donis momatebas da zrdis atopiuri daavadebis

ganviTarebis an damZimebis SesaZleblobas (Wood R., 1989) [10, 26].

kvlevam daadgina, atopiur daavadebaTa formirebaSi mniSvnelovani

roli eniWeba kanSida epidermuli alergenebis : Fel d I – isa da Can f I-is

xangrZliv (2 da meti weli) da permanentul zemoqmedebas, rac vlindeba

kanis hipermgrZnobelobiT alergozebiT genetikurad datvirTul bavSvTa

da mozardTa 25%-Si da asocirebulia atopiuri dermatitis formirebis

fardobiT riskTan (RR=2,45) [10].

Tanamedrove qalaqebSi Semofarglul teritoriaze didi raodenobiT

teqnikis, transportis, Senobebis da adamianTa Tavmoyra ganapirobebs axali

xelovnuri garemos Seqmnas. qalaqis dasaxlebis naklovani mxarea maRali

simWidrove da maRalsarTulian SenobaTa arseboba, rac auaresebs

insolacias, amcirebs mwvane nargavTa farTobs. am deformaciis Sedegebs

adamini SeigrZnobs sakuTar Tavze. Tanamedrove pirobebSi adaptaciis

procesebs xels uwyobs sxvadasxva socialuri da teqnikuri saSualebebis

gamoyeneba, magram igi moiTxovs individualuri biologiuri meqanizmebis

daZabvasac, maT Soris genetikuris [62, 189].

mecnierebi samarTlianad ukavSireben atopiuri dermatitis

gavrcelebis matebas garemos mzard dabinZurebas. sacxovrebeli garemos

haeris dabinZurebis xarisxi mniSvnelovnad aRemateba atmosferos

dabinZurebis dones. sacxovrebeli garemos dabinZurebis xarisxi

ganisazRvreba saxlis (binis) komfortuli uzrunvelyofis doniT.

sacxovrebeli garemos dabinZureba damokidebulia mraval faqtorze:

atmosferuli haeris dabinZurebis done, sacxovrebeli farTobis xvedriTi

wili, polimeruli masalebiT gajereba, haercvlisa da temperaturis done.

higienistTa gamokvlevebiT optimaluri sacxovrebeli farTobi meryeobs

15.0-19.0 m2 farglebSi erT adamianze. Catarebuli Sromebis SedegebiT

alergiuli xasiaTis Civilebis maqsimumi aRniSnul iqna im SemTxvevaSi,

rodesac sacxovrebeli farTi erT adamianze iyo araumetes 7m2-sa, minimumi

Page 38: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

38

ki- 14m2 an meti erT adamianze [12, 43]. riskis sayofacxovrebo faqtors

miekuTvneba sacxovrebel saxlSi haeris maRali (230C) temperatura, dabali

tenianoba (60% dabali), sinTeturi sarecxis saSualebaTa araracionaluri

gamoyeneba, araregularulad, mSrali wesiT dalageba, rac tkipisa da

oTaxis mtveris koleqtorTa moWarbebul ganviTarebas iwvevs. bolo

periodSi dadasturebul iqna oTaxis mtvris roli atopiuri dermatitis

formirebaSi. oTaxis mtvris Semadgenloba rTulia. masSi Sedian

cxoveluri da mcenareuli warmoSobis organuli nivTierebebis, sinTezuri

qsovilebis, plastmasis narCenebi da sxva komponentebi. arsebobs monacemebi

oTaxis mtvris mier toqsiuri qimiuri naerTebis adsorbciis Sesaxeb,

zogierT maTgans gaaCnia alergenuli Tvisebebi. binis gajereba mtvris

koleqtorebiT (noxebi, rbili avejis siuxve da saTamaSoebi, wignebi Ria

Taroebze) atopiisadmi genetikuri winaswarganwyobis dros xels uwyobs

atopiuri dermatitis ganviTarebas bavSvebSi [223, 242].

aRiarebulia, rom oTaxis mtvris mniSvnelovan da aqtiur moqmed

sawyiss warmoadgens mikroskopuli Dermatophagoides-is rigis tkipa.

dadgenilia oTaxis mtvris alergenebsa da tkipas Soris gamoxatuli

korelaciis arseboba. gamovlenilia agreTve binaSi tkipebis raodenobasa

da maTdami da oTaxis mtvris alergenebisadmi sensibilizaciasSorisi

urTierTkavSiri. bavSvTa asakSi oTaxis tkipas alergenebis mniSvneloba

maRalia atopiuri dermatitis dros. alergiuli eqspoziciis mniSvnelovan

faqtorad miiCneva rigi qimiuri agentebis (nitratebis, nitritebis,

pesticidebis, hormonaluri preparatebis, antibiotikebis) intensiuri

gamoyeneba kvebis produqtebis warmoebaSi [11, 26].

Tanamedrove sacxovreblis gaformebaSi polimeruli masalebis,

sayofacxovrebo qimiis, kosmetikuri da parfiumeruli preparatebisa da

sayofacxovrebo gazis gamoyeneba xels uwyobs binebis qimiuri dabinZurebis

zrdas. dadgenilia, rom polimerulma masalebma SeiZleba gamoyon 40-ze

meti qimiuri naerTi, maTgan 60% avlens gamoxatul masensibilizebel

moqmedebas. polimerebi xSirad gvevlinebian kanis alergiuli dazianebis

mizezad [11].

Page 39: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

39

alergiuli daavadebis ganviTarebis riskis faqtorad xSirad

ganixileba fizikuri datvirTva [9], Tumca atopiuri dermatitis dros

masTan pirdapir kavSirs ar aRweren.

ad gamomwvev araalergiul faqtorad SeiZleba miviCnioT mSoblebis

asaki [109], arasasurveli fsiqologiuri klimati (mSoblebis gayra,

fsiqotravmirebeli da konfliqturi situacia) ojaxSi, bavSvTa skolamdel

saswavlebelSi da skolaSi moraluri da/an fizikuri dasja. msgavs

fsiqologiur da stresul moqmedebas mivyavarT asTenonevrozuli reaqciis,

vegeto-sisxlZarRvovani distoniis, hiperreaqtiulobis sindromis

ganviTarebamde [118, 298].

metabolur darRvevebs da centraluri da vegetaturi nervuli

sistemis disfunqcias SeuZliaT ad mimdinareobis gaRrmaveba. metaboluri

darRvevebi mWidro kavSirSia Sinagan organoTa sistemis Tanmxleb

paTologiasTan, nivTierebaTa cvlis darRvevasTan. maT Soris genetikurad

determinirebulTan, sxvadasxva genezis homeostazis darRvevasTan,

infeqciuris CaTvliT [43, 156].

metaboluri darRvevebi imunuri sistemis mediatoruli rgolis

funqcionirebaze gavleniT, receptorTa eqspresiaze da imunuri pasuxis

sxva rigze sapasuxod cvlian mis xasiaTs. msgavs cvlilebebs iwvevs

antenataluri da perinataluri faqtori. nawilobriv, orsulobis da

mSobiarobis paTologia apirobebs nayofis imunuri sistemis adreul

stimulacias, neonataluri adaptaciis darRvevas da daavadebis

ganviTarebas [119, 143, 183].

Aatopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtorad SeiZleba

CaiTvalos kuW-nawlavis traqtis (ad daavadebaTa 80-97%) organoTa

paTologia, infeqciis qronikuli kerebi (50-60%), sasunTqi sistemis

alergiuli daavadebebi (30-40%), dismetaboluri nefropaTia (20-30%) [23, 27,

34, 70].

mniSvnelovani roli fsiqosomatur darRvevebs ekuTvnis, romelic

nervuli sistemis Tandayolili an SeZenili darRveviTY aixsneba. ad

daavadebul bavSvTa 80%-s nevrologiuri darRveva aReniSneba. nevrologiur

darRvevaTa struqturaSi pirvel adgilzea xerxemlis, kisris da kiser-

gulmkerdis nawilTa arastabiluroba (76,7%), SemdgomSi vertebro-

Page 40: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

40

bazilaruli ukmarisobis sindromi (15,0%), saymawvilo osteoqondrozi

(10%), asTenonevrozuli sindromi (8,0%), nevrozi (6,0%), diencefaluri

sindromi (3,0%) [26, 190, 196, 257].

amrigad, xelmisawvdomi literaturis analiziT gamovlinda, rom

alergiul daavadebaTa gavrceleba damokidebulia mravali faqtoris

moqmedebaze, romlis mizez-Sedegobrivi urTierTqmedebis rTul jaWvSi

yoveli rgoli an mizezia an procesis ganviTarebis piroba, Sesabamisad

gaTvaliswinebul unda iqnas mediko-biologiuri da socialuri faqtorebi,

klimato-geografiuli pirobebi da regionis ekologiuri situacia. swored

epidemiologiuri gamokvleva am faqtorTa mravalsaxeobis integraluri

Seswavlis, prevenciisa da daavadebis mkurnalobis prioritetuli

mimarTulebis arCevis saSualebas iZleva.

1.3 atopiuri dermatitis etio-paTogenezuri aspeqtebi

atopiuri dermatiti - qronikuli alergiuli daavadebaa,

ganviTarebuli genetikuri winaswarganwyobis mqone pirebSi da gamoixateba

recidiuli mimdinareobiT, klinikur gamovlinebaTa asakobrivi

Taviseburebis da eqsudaciur an/da liqenifikaciuri gamonayariT, Sratis

IgE donis gazrdiT da specifiur (alergeni) da araspecifiur

gamRizianebelze hipermgrZnobelobiT [26, 68].

cnobilia, rom alergiuli paTologiis ganviTarebaSi wamyvani

mniSvneloba aqvs egzogenuri alergenebisadmi hipermgrZnobelobis

formirebas. Aatopiuri dermatitis ganviTareba ganpirobebulia, upiratesad

kvebiTi da sokovani alergenebisadmi sensibilizaciis formirebiT, rac

vlindeba kanis alergiuli reaqciebiT 71.8 da 65% SemTxvevaSi (Sesabamisad.).

daavadebis ganviTarebaSi infeqciuri alergiis monawileoba aRiniSneba

atopiuri dermatitiT daavadebulTa 14.6%-Si, Mmedikamentozuri alergia da

epidermaluri alergenebisadmi hipermgrZnobeloba gvevlineba, rogorc

daavadebis dawyebis mizezi 4.6 da 1.3%-Si (Sesabamisad). garkveul

SemTxvevaSi dgindeba sayofacxovrebo sensibilizaciis roli atopiuri

dermatitebis ganviTarebaSi [251].

Page 41: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

41

sensibilizaciis calkeuli saxeobis roli araerTgvarovania. kvebiTi

alergenebisadmi sensibilizacia, rogorc mizezobrivi faqtori

prevalirebs atopiuri dermatitis dros. bavSvTa umravlesobas dabadebis

pirvel wels uviTardebaT atopiuri dermatiti, rogorc kvebiTi alergiis

Sedegi. am SemTxvevaSi etiologiuri speqtri sakmaod farToa. praqtikulad

nebismieri sakvebi produqti SeiZleba alergiuli reaqciis mizezi gaxdes.

zogierTi produqtebi warmoadgenen yvelaze ufro Zlier kvebiT

histaminoliberatorebs anu nivTierebebs, romlebic axdenen araspecifiuri

histaminisa da sxva biologiurad aqtiuri nivTierebebis gamoTavisuflebis

procesis stimulirebas poxieri ujredebis granulebidan, histaminis

masiurma gamoTavisuflebam SeiZleba gamoiwvios WinWris cieba,

bronqospazmi da a.S. [171, 256].

kvebiTi sensibilizaciis xasiaTi arsebiTad damokidebulia bavSvis

asakze. bavSvebSi ad-s ganviTarebis mizezs dabadebis pirvel wels umetesad

warmoadgens alergia Zroxis rZis cilaze, marcvleulze, kvercxze, Tevzze

da zRvisproduqtebze, aseve soioze [145, 250, 263]. (cxrili 4).

gamoyofen produqtebis did jgufs, romelTac axasiaTebs maRali,

saSualo da dabali sensibilizaciuri aqtivoba da regularuli an Warbi

moxmarebisas iwveven kvebiT alergias (cxrili 5)

cxrili 4

atopiuri dermatitiT daavadebul wlamde bavSvTa

etiologiurad mniSvnelovani sakvebi produqtebi

sakvebi produqtebi alergeni (antigeni) gamovlen.sixSire %

Zroxis rZe kazeini kameCis Sratis albumini

β _ laqtoglobulini

α _ laqtalbumini

79 _ 89

kvercxi ovalbumini ovomukoidi

65 _ 70

marcvleuli gluteni gordeini

30 _ 40

soio S _ cila 20 _ 25

Tevzi M _ paralbumini 90 _100

wiTeli an narinjisferi Seferilobis xili an bostneuli

hapteni 40 _ 45

Page 42: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

42

cxrili 5

sakvebi produqtebi _ kvebiTi alergiis etiologiuri

faqtori (alergiuli aqtivobis xarisxi)

maRali saSualo dabali

Zroxis rZe, Tevzi, kvercxi,

qaTmis xorci, xendro, Jolo,

marwyvi, Savi mocxari,

yurZeni, ananasi, nesvi, xurma,

broweuli, citrusi,

Sokoladi, yava, kakao,

Txili, Tafli, soko, mdogvi,

tomati, stafilo, Warxali,

niaxuri, xorbali, Wvavi,

Roris da

indauris xorci,

kartofili, atami,

gargari, wiTeli

mocxari, banani,

mwvane wiwaka,

simindi, barda,

brinji, wiwibura

cxvris xorci, yabayi,

patisoni, Talgami,

gogra (Ria feris)

mwvane da yviTeli

vaSli, TeTri bali,

TeTri mocxari,

xurtkmeli, qliavi,

sazamTro, nuSi, mwvane

kitri

wlamde asakis bavSvebSi Tu ad-s ganviTarebis uxSires mizezs kvebiTi

alergia warmoadgens, asakis matebasTan erTad es mizezi kargavs Tavis

madominirebel rols. 3-dan 7-wlamde asakis bavSvebSi kvebiTi alergiis

etiologiuri mniSvneloba SenarCunebulia, Tumca sensibilizacia

garkveuli alergenis (Zroxis rZis cila, qaTmis kvercxi da sxva) mimarT

mcirdeba. am periodSi izrdeba sayofacxovrebo, tkipismieri, mtvrismieri

alergenebis etiologiuri Rirebuleba. damaxasiaTebelia, rogorc

monovalenturi alergia, aseve Tanamedrove etapze atopiuri dermatitis

struqturaSi prevalirebs polivalenturi sensibilizaca [96]. 1-3 wlis

bavSvebSi sayofacxovrebo alergia aRiniSneba biblioTekis mtverze (29,4%)

da oTaxis mtvris tkipaze D. Farinae (11,8%), 3-7 wlisTvis _ biblioTekis

mtverze (30,8%), tkipaze D. Farinae (38,5%) da d. Pteronissimus (30,2%).

damtkicebulia, rom oTaxis mtvris eliminacias mivyavarT atopiuri

dermatitis xangrZliv remisiamde [50].

mtvrismieri alergia upiratesad marcvleuli balaxis mtverzea

warmodgenili (82,4%), Svria _ 13,1%, timoTela _ 12,4%, reigrasu _ 10,7%.

Page 43: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

43

alergenTa speqtrSi aseve Sedis xis mtveri (arya _ 35,2%, nekerCxali _ 1,4%,

muxa _1,4%, Txmela _ 5,2%) da sarevela balaxi [257].

5-dan 7 wlisTvis aRiniSneba sensibilizacia etiologiurad

mniSvnelovan epidermalur alergenebze. bavSvTa 24%-Si formirdeba ZaRlis

bewvze sensibilizacia, 16%-Si katis bewvze, 19,2%-Si kurdRlis bewvze,

15,4%-Si cxvris bewvze [26, 166]. inhalaciur alergenTa (sayofacxovrebo,

epidermaluri, mtvrismieri, sokosmieri) moqmedeba dazianebuli kanis gziT

SesaZloa sakmaod intensiuri aRmoCndes [61, 181].

ad-s etiologiur faqtorTa gansakuTrebul jgufs warmoadgens

baqterialuri, sokosmieri, parazituli da protozouli [139] da sxva

agentebi, romlebic SeiZleba moxvdes organizmSi parenteralurad,

inhalaciuri da kontaqturi (kanidan) gziT [52]. pirvel rigSi isini,

rogorc ad-s gamomwvevi etiologuri alergenebi damoukideblad iSviaTad

gvxvdeba, meoremxriv ki xSirad asocirebulad moqmedeben zemoT CamoTvlil

alergenebTan polivalenturi alergiis CamoyalibebiT an trigeris rolSi.

dadgenilia, rom mikroorganizmebi iwveven atopiuri dermatitis gamwvavebas

da xels uwyoben kanis anTebadi procesis gaxangrZlevebas [93, 170].

atopiuri dermatitis ganviTarebasa da mimdinareobaSi ZiriTadi

mniSvneloba Staphylococcus aureus-is cilas aqvs, upiratesad ki mis

enterotoqsiur superantigens. Aad-iT daavadebulTa 90%-Si aRiniSneba kanis

safaris kolonizacia Staph. aureus-iT, romelic amwvavebs an inarCunebs kanis

anTebas rigi toqsin-superagentis sekreciiT, romlebic astimulireben T-

ujredebs da makrofagebs. Aad-iT daavadebulTa TiTqmis naxevari

stafilokokuri toqsinebis mimarT IgE-antisxeuls aproducireben.

damtkicebulia, rom kanis zedapirze stafilokokuri enterotoqsinis

lokalurma produqciam SeiZleba gamoiwvios mastocitebisgan IgE-

ganpirobebuli histaminis gamoTavisufleba, rac trigeria ciklisa qavili -

fxana, rasac ad-s klinikis garTuleba mohyveba [51, 115, 116]. arsebobs

hipoTeza, romlis Tanaxmad atopiuri dematitiT daavadebulebs aqvT

nakleboba epiTeliarul sistemaSi arsebuli antimikrobuli peptidi-

dermcidinis, romelic oflis gamoyofisas uzrunvelyofs kanis mTlianobis

SenarCunebas [145].

Page 44: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

44

bavSvTa 28-35%-Si ad-is garTulebas iwvevs obis da safuara sokoTi

sensibilizacia (Alternaria, Aspergillius, Mucor, Candida, Penicillium, Cladosporium).

bavSvebSi daavadebis gamwvaveba aReniSnebaT nestian sacxovrebelSi, cudad

ganiavebul SenobebSi, sokoTi damzadebuli sakvebi produqtebis

gamoyenebisas. arsebobs mosazreba, rom ad-iT daavadebul bavSvebs xSirad

uviTardeba zedapiruli sokosmieri infeqcia Trichophyton rubrum da Malassezia

furfur-iT gamowveuli (Pityrosporum ovale an Pityrosporum orbiculare). fiqroben, rom

swored Malassezia furfur-iT gamowveuli anTebisas sokos komponentebze

dauyoneblivi an dayovnebuli tipis alergiuli reaqcia mimdinareobs [38,

63].

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi SedarebiT xSir virusul

infeqcias warmoadgens Herpes simplex. am virusiT gamowveuli kanis dazianeba

mZimed mimdinareobs, gansakuTrebiT ki adreul bavSvTa asakSi [102, 198].

bavSvTa garkveul nawilSi daavadebis garTulebas medikamenturi

saSualebebi iwvevs. mniSvnelovania antibiotikebis - penicilinis jgufis,

makrolidebis, sulfanilamidebis, vitaminebis da sxvaTa roli [50, 58, 64].

bavSvebSi Catarebulma vaqcinaciam klinikur-imunologiuri statusis

da Sesabamisi profilaqtikis gauTvaliswineblobiT SeiZleba ad-is

manifestaciis gamSvebi meqanizmi CarTos [89, 197].

atopiuri dermatitis paTogenezi mravalkomponenturi da rTuli

meqanizmia [65]. daavadebis safuZvels qronikuli alergiuli anTeba

warmoadgens, romlis paTogenezi polifaqtorulia da ZiriTadi roli

imunur darRvevebze modis. ad-s ganviTarebis wamyvan imunopaTologiur

meqanizms warmoadgens Th1/Th2 _ limfocitTa Tanafardobis darRveva Th2-is

matebiT, rasac citokinuri profilis Secvla da specifikuri IgE

antisxeulTa momatebuli produqcia mosdevs. imunuri rgolis meqanizmi

irTveba, rodesac poxieri ujredebis zedapirze moxdeba specifikur

antisxeulTa (reaginebi) da alergenebis urTierTqmedeba. arimunuri

trigeruli faqtorebi aZliereben alergiul anTebas araspecifikuri

inicirebis gziT - anTebisawinaaRmdego efeqtis mqone alergiuli anTebis

mediatorTa (histamini, neiropeptidi, citokini) gamonTavisuflebiT [68].

atopiuri dermatiti atopiis yvelaze adreuli klinikuri

gamovlinebaa da wlamde bavSvTa atopiuri daavadeba swored masze modis

Page 45: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

45

[191]. adreuli asakis bavSvTa kanis safari SemTxveviT ar warmoadgens

alergiul reaqciaTa `samizne-organos~. es dakavSirebulia, rogorc

anatomiur-fiziologiur TaviseburebasTan, aseve axalSobilis an Cvilis

kanis antigenTa moqmedebaze imunuri pasuxis unarze [110, 125]. wlamde asakis

bavSvTa kani (derma) da kanqveSa-cximovani ujredisi warmoadgens ujredebs,

romlebic monawileoben amocnobaSi, antigenTa wardgenaSi da maTze

efeqtoruli pasuxis ganxorcielebaSi. wlamde asakis bavSvTa kanqveSa-

cximovani qsovili iTvleba retikulur histocitur organod, romelic

histogeneziTa da funqciiT mogvagonebs Zvlis tvins [47]. derma

warmodgenilia, mravali fibrocitiT, histocitiT, limfocitiT, plazmuri

da endoepiTeluri ujredebiT. mniSvnelovani yuradReba eqceva poxier

ujredTa simravles kansa da kanqveSa qsovilSi [144].

mozrdili asakis bavSvebisagan gansxvavebiT adreuli asakis

bavSvis kanis zedapiris farTobisa da sxeulis masis urTierTqmedebis

koeficienti mniSvnelovnad maRalia, amitom maT sxva organoebisa da

qsovilebisagan gansxvavebiT kanSi didi raodenobiT limfoiduri da

poxieri ujredebi aReniSnaT [48, 54, 55], swored amitom, adreuli asakSive

bavSvis kanis safari monawileobs antigenis zemoqmedebaze atopiuri tipis

pasuxis formirebaSi da alergiuli reaqciis ZiriTadi `samizne-organo~

xdeba [66, 133].

memkvidreobiTi winaswarganwyobis roli atopiuri daavadebis

formirebaSi udaoa. erTiani azri atopiis memkvidrul xasiaTze ar

arsebobs. ZiriTadad miCneulia poligenuri memkvidreobiToba [16, 184], Tumca

aRwerilia sxvadasxva variantebi: autosomur-dominanturi [191], autosomur-

recesiuli [100, 160]. atopiuri daavadebis memkvidreobis dadgena ZiriTadad

bronquli asTmiT (ba) daavadebebSi xdeba. am gamokvlevaTa Sedegebi

eqstrapolirebs yvela atopiur daavadebaze, radgan gamokvleuli iqna IgE-s

hiperproduqciaze pasuxismgebeli lokusebi. atopiis genetikuri safuZveli

dadasturda daavadebulTa 11q13, 5q31-33, 13q12-14 qromosomaze

winaswarganwyobis genis identifikaciiT [5, 187].

miuxedavad amisa, ad-s genetikuri safuZveli klinikuri gamokvleviT

mtkicdeba.

Page 46: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

46

sqema 1.

atopiuri dermatitis paTogenezis sqema

atopiuri dermatitis ganviTarebis ZiriTadi meqanizmi-imunologiuria.

(suraTi 1)Aarsebobs mosazreba ad-s ganviTarebaSi araimunuri meqanizmis

SesaZlo monawileobis. es mecnieruli diskusiis sagans warmoadgens.

damtkicebulia, rom T-ujredovani subpopulacia, romelic Seicavs

mexsierebis T-ujredis Sesabamis samizneebs, ganapirobebs atopiuri da

araatopiuri tipis sxvadasxvagvar imunur pasuxs [65, 102]. garemos antigenTa

mudmivi stimulaciisas mexsierebis ujredTa populacia organizmis СD4+ T-

ujredul pasuxs mimarTavs Th1 _ an Th2 _ mimarTulebiT. imunuri pasuxis

pirveli tipis siWarbe aRniSnulia araatopikebSi, xolo meorisa _ atopiis

mqoneebSi [91, 134].

adreul asakSive Cndeba alergenebis mimarT mexsierebis T-ujredebi.

ukve 3 Tvis asakisTvis aRiniSneba IgG antisxeulTa sinTezi, rogorc

aeroalergenis (IgG1 subklasi), aseve kvebiTi alergenis mimarT (IgG1

subklasi da IgG4 subklasi) [71, 158]. kvebiT alergiaze IgG1 subklasis

imunoglobulinis gamomuSaveba iwyeba neonatalur periodSi, rogorc

atopikebSi, aseve normaluri tipis imunuri pasuxis mqone bavSvebSi. 1 wlis

alergia

qavili

atopiuri dermatiti

vegetatiuri regulaciis darRveva

antigenis Secnobis darRveva

kanis simSrale

infeqcia

Page 47: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

47

asakisTvis maTi raodenoba TandaTan mcirdeba da icvleba IgE–antisxeulTa

produqciis gazrdiT. gansxvaveba imaSia, rom atopiuri imunuri pasuxis

mqone bavSvebSi IgE–antisxeulTa done ramdenjerme maRalia [100, 120].

kanis safaris dazianeba SeiZleba ganuviTardes 1 wlamde asakis bavSvs

atopiis niSnebis ganviTarebis gareSec. am dros maT aReniSnebaT IgE donis

droebiTi momatebiT ganpirobebuli tranzitoruli kvebiTi alergia. Tu

bavSvebs antigenis moqmedebaze ganuviTardeba Th2-tipis imunuri pasuxi, maT

yvela SesaZlo alergenze mudmivad eqnebaT atopiuri pasuxis niSnebi,

daavadebulni iqnebian sxvadasxva atopiuri daavadebiT, pirvel rigSi ad-iT

[162, 232, 235, 259].

ad-iT daavadebulebSi Th2-limfocitTa aqtivobis siWarbisas vlindeba

IL-4, IL5, saerTo IgE-s maRali done. amasTan, qveiTdeba γ–interferonis

produqcia [163].

IL-4 Trgunavs γ–interferonis produqciasa da Th2-tipis imunur pasuxs,

xels uwyobs IgE momatebul sinTezs. garda amisa, anTebiT keraSi

eozinofilebis da monocitebis migraciis ganmsazRvreli, sisxlZarRvTa

adheziis-1 molekulebis eqspresias astimulirebs, iwvevs ujredul

infiltracias, rac atopiuri reaqciis mogvianebiT fazis ganviTarebas

axasiaTebs [212, 260].

IL-5 astimulirebs diferencirebis da eozinofilebis endoTelialur

adhezias. kanis anTebis xasiaTs gansazRvravs am citokinebis

urTierTqmedeba. kanis dazianebis adgilebSi mwvave anTebiTi cvlilebebisas

aRiniSneba IL-4 produqciis mateba, xolo ad-s qronikuli mimdinareobisas

ki IL-5-sa da eozinofiluri infiltraciis siWarbe [151, 217, 222].

ad-iTY daavadebulebs kanis anTebisas aReniSnebaT IgE _ ganpirobebuli

reaqciis ori urTierTmoqmedi komponenti _ alergiuli pasuxis

dauyoneblivi da dayovnebuli faza. atopiuri reaqciis mogvianebiTi faza

gansxvavdeba hipermgrZnobelobis tipiuri reaqciebisagan, romelic Th1–

limfocitebiTaa ganpirobebuli. dauyoneblivi reaqcia, ad-iT

daavadebulebSi vlindeba intensiuri qaviliTa da hiperemiiT, rac

ganpirobebulia poxieri ujredebis zedapirze fiqsirebuli molekulebis -

alergen-specifikuri IgE-s alergenTan dakavSirebisas anTebis mediatorTa

Page 48: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

48

gamoTavisuflebiT. Semdeg mosdevs IgE damokidebuli reaqciis gviani faza,

romelsac axasiaTebs infiltracia T limfocitebiT, romlebic asinTezeben

IL-3, IL-4, IL-5 da ara γ–interferons. es ujredebi, romlebic ad-s dros kanis

dazianebis adgilas arian Th2-limfocitebia [123, 124].

SemdgomSi anTebiTi procesi mimdinareobs mocemuli meqanizmebiT: ad-T

daavadebulebSi IgE eqspresirebulia kanis langerhansis ujredTa

zedapirze, sadac advilad ukavSirdeba alergens, gadaamuSavebs

(procesingi) da warudgens (prezentacia) Th2-limfocitebs. es ki T-ujredTa

adgilobriv aqtivacias ganapirobebs [113]. avadmyofebi umetesad ganicdian

alergenis ganmeorebiT an mudmiv moqmedebas, romelic iwvevs rogorc

dauyonebliv, aseve dayovnebuli fazis reaqcias da Th2-tipiTY ujredul

proliferacias, Th2–ujredebi ki Tavismxriv im citokinebis producirebas,

romlebic IFγ -s ainhibireben, rac TavisTavad apirobebs IgE donis mudmiv

matebas da eozinofilebis proliferacias. amasTan, paTologiuri procesi

myardeba _ eozinofilebis mier maRaltoqsiuri mTavari cilebis _ mTavari

da eozinofiluri kaTionuri cilis gamoTavisuflebiT [67, 73, 182, 265].

mniSvnelovania sxva mediatorebis - eozinofiluri neirotoqsini, lipiduri

mediatori, citokinebi, fermentebi (fosfolipaza D, arilsulfataza,

katalaza, mJave fosfataza) roli. ZiriTadi mniSvneloba eozonofilebis

`sicocxlis xangrZlivobas~ aqvs, radgan ad-sas, sxva daavadebisagan

gansxvavebiT, dadgenilia maTi daSlis xangrZlivi periodi, apoptozisadmi

midrekileba (programirebuli sikvdili) [164, 246].

ad-s qronikul mimdinareobas aRrmavebs qavilis-fxanis (rogorc

daavadebis mudmivi simptomis) cikli. fxanis dros dazianebuli

keratinocitebi gamoaTavisufleben citokinebs da mediatorebs, romlebic

kanis anTebis adgilze moizidaven ujredebs [75, 76, 215].

T-helperis subklass Soris arsebuli disbalansisa da kanis dazianebis

atopiur genezSi maTi rolis dadgenam Secvala warmodgena T-helperTa

momatebuli ricxvis da imunoregulaciuri indeqsis (T-helperi/T-supresori)

diagnostikur mniSvnelobaze. ad imunopaTogenezi xasiaTdeba, T-helperis da

T-supresoris ara raodenobiT, aramed T-limfocitebis diferencirebis

darRveviT (Th0) citokinebis sekreciis profiliT [212, 213].

Page 49: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

49

dResdReobiT, didi yuradReba daeTmo axlad gamovlenili qavilis

specifikur nevrologiur mimarTilebas spinoTalamur traqtSi, romelic

agreTve tkvilis gamtar gzas warmoadgens da aseve, cns-is im regions,

romelic pasuxismgebelia pruritogenul stimulze [230].

atopiuri dermatitisas alergiuli anTebis formirebis reaqciis

Tanmimdevroba SeiZleba warmovidginoT Semdegnairad: biologiuri membranis

mTlianobis darRvevis gamo organizmis Sinagan garemoSi SeiWreba antigeni.

mimdinareobs makrofagebis mier antigenTa prezentacia histoSeTavsebis

mTavari kompleqsis meore klasis molekulebze (МНС II) da xorcieldeba

antigenTa eqspresia langerhansis, keratinocitis, endoTelisa da

leikocitebis ujredebis mier. amasTan iwyeba T limfocitebis aqtivacia

Th0-dan Th2 diferencirebis procesis gaZlierebiT; Th2-is pasuxis

qsovilovani specifiuroba dakavSirebulia mexsierebis T-ujredTa

SesaZleblobaze migracia awarmoos kanSi da aseve, keratinocitebze,

langerhansis ujredebze da endoTeliocitebze maTi eqspresiis unarze [271,

272, 276]. Sesabamisad iwyeba proanTebiTi citokinebis-interleikini (IL-4, IL-5,

IL-13) sinTezis da sekreciis aqtivacia, saerTo da specifikuri IgE

antisxeulTa produqciis mateba da bazofilebisa da poxieri ujredebis

membranebze arsebul specifikur receptorebze warmoqmnili IgE-s Fc-

fragmentis fiqsacia.

alergenis meoradi SemoWrisas mimdinareobs maTi amocnoba poxier

ujredebze fiqsirebuli antisxeuliT, rasac mohyveba poxier ujredTa

aqtivacia da gamoTavisufleba alergiis mediatoris histaminis,

serotoninis, kininis, romlebic alergiuli pasuxis adreul fazas

ganapirobeben. agreTve, mniSvnelovania biologiurad aqtiuri axali

naerTebis sinTezi araqidinis ciklisa - prostanoidi, Tromboqsani,

leikotrienebi, Trombocitebis aqtivaciis faqtori, romlebic

monawileoben alergiuli pasuxis mogvianebiT fazaSi [237]. alergiuli

procesis qronizacias gansazRvravs ujreduli adheziis molekulaTa

(VCAM-1, seleqtini, integrini) eqspresiis gazrda leikocitebisa da

endoTeliaruli ujredebis zedapirze, romelic apirobebs leikocitebisa

da eozinofilebis migracias. Yyovelive amas emateba kanisa da bazaluri

membranis infiltracia limfocitebiT, eozinofilebiT, poxieri ujredebiT

Page 50: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

50

da aseve, anTebis keraSi neitrofilebis, makrofagebis da T-limfocitebis

gaZlierebuli dagroveba [278] Dda sabolood xdeba alergiuli anTebis

metwilad kanze lokalizacia.

ad-s multifaqtoruli paTogenezi dasturdeba faqtorTa jgufis

arsebobiT, romlebic ganapirobeben ara mxolod daavadebis SedarebiT

adreul gamovlenas, aramed mZime mimdinareobas da daavadebis sirTules,

maSinac ki, rodesac relevanturi (damnaSave) antigenebisadmi

sensibilizacia aramkveTria da maTi moqmedeba mkurnalobis procesSi

TiTqmis aRmofxvradia [281].

cnobilia, rom alergiisas imunokompetentur ujredTa aqtivacia

da paTofiziologiuri procesis mogvianebiTi faza kontoldeba

neirovegetatiuri regulaciiT. termini `neirovegetatiuri~ gulisxmobs,

rom alergiuli daavadebisas vegetatiuri regulaciis sferoSi arsebuli

cvlileba mimdinareobs segmentzeda doneze. a.m. veinis mier SemoTavazebuli

vegetatiur darRvevaTa klasifikaciaSi, bavSvebSi atopiuri daavadebisas

arsebuli vegetatiuri cvlileba miekuTvneba segmentzeda, meorad, somaturs

[113].

aRiarebulia, rom bavSvebs ad-sas aReniSnaT vegetatiuri

regulaciis parasimpaTikuri (qolinerguli) rgolis upiratesoba. arsebuli

vagotonia, ad-s aRiarebul markers warmoadgens. umetesad aRweren

asTenovegetatiur sindroms, umetesad mozardebSi, romelic sxvadasxva

fsiqovegetatiur darRvevebs erTvis Tan [221].

difuzuri ad mqone bavSvebs sxvadasxva stresul moqmedebaze

mgrZnobelobis zRvari umcirdebaT. daavadebis gamwvavebis damatebiT

trigerul faqtorebs warmoadgens SiSi, gadaZabva, gadatvirTva, rac xSiria

bavSvebSi, romelTac aReniSnebaT liqenifikaciiTa da qaviliT mimdinare

kanis safaris gavrcelebuli dazianebis xangrZlivi mimdinareoba [201].

ad-s paTogenezSi fsiqoneiroimunuri zemoqmedebis mniSvneloba ganixileba

axali poziciidan am zemoqmedebis uzrunvelmyofeli materialuri

substratis safuZvelze. cnobilia, rom neiroimunuri moqmedebis mTavar

bioqimiur substrats neiropeptidi warmoadgens, romelic

neirotransmiteris da humoruli faqtoris rols asrulebs, warmoiqmneba

organizmSi Sesabamisi winamorbedebisagan an producirdeba nervuli boWkos

Page 51: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

51

daboloebisagan [113], aRiniSneba rogorc C-boWko da aris e.w.

`araqolinergul-araadrenerguli~ inervaciis vegetatiuri nervuli boWko.

alergiis `samizne-organos~ (ad-sas kanis safari) struqturaSi Semavali

mgrZnobiare C-boWkos periferiul daboloebas, SeuZlia miiRos sxvadasxva

stimuli: Termuli moqmedeba, wneva, sxvadasxva nivTierebaTagan gamowveuli

gaRizianeba da gadasces cns. gaRizianebaze sapasuxod C-boWkos

daboloebaSi gamoiyofa neiropeptidi: P-substancia, kalcitonin –

genismsgavsi peptidi, A da B neirotenzini. sabolood, e.w. `aqson-refleqsis~

rezultats eriTemiT gamovlenili vazodilatacia warmoadgens [142, 261].

ad-s manifestaciaSi peptinerguli nervuli sistemis monawileoba

ganpirobebulia langerhansis ujredebis, sisxlZarRvTa da nervuli

sistemis C-daboloebis anatomiuri kavSiriT. neiropeptidi monawileobs

alergiuli anTebis imunologiur da paTologiur fazaSi, aseve apirobeben

mastocitebidan histaminis gamoTavisuflebas. peptidebis degranulaciuri

moqmedeba aRiniSneba im SemTxvevaSic, roca Sesabamisi antigeni, anti IgE –

antisxeuliT, komplementis C5a – fraqciiT xdeba poxier ujredTa

sensibilizacia [275, 277].

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi Catarebul iqna

ciklazuri sistemis kompleqsuri gamokvleva (c.amf, c.gmf, fermentebis-

adenilciklazasa da fosfodiesTerazas aqtivobis Seswavla). gamovlenil

iqna rogorc qolinerguli sistemis ujredSida mediatoris – c.gmf-is

donis da c.amf damokidebuli fosfodiesTerazas aqtivobis mateba da

c.amf/c.gmf Sefardebis daqveiTeba, aseve adenilciklazas aqtivobisa da

c.amf-is raodenobis momateba atopiuri dermatitis dros. aRniSnuli

cvlilebebi c.amf-is sistemaSi adasturebs B β adrenerguli da albaT rigi

sxva ujreduli receptorebis funqciis gaZlierebas, romlebic

dakavSirebuli arian adenilciklazas stimulaciasTan. ciklazuri sistemis

cvlilebebi mimdinareobis fazis mixedviT nanaxi ar iqna. avtorebi c.amf-is

matebis tendencias an zomier matebasac ki xsnian c.amf damokidebuli

proteinkinazebis SesaZlo aqtivaciiT, maTTan kavSiri xels uSlis am

ciklonukleotidis gamoxatul hidrolizur daSlas. Aam avadmyofebSi c.

amf-is maRali done xels uwyobs Sesabamisi ujreduli receptorebis da

pirvel rigSi β adrenerguli receptorebis adeqvatur funqcionirebas,

Page 52: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

52

romlebic dakavSirebuli arian adenilciklazas stimulaciasTan, xolo

misi aqtivoba amaTu im xarisxiT momatebulia. amave dros, qolinerguli

sistemis funqciis gamoxatuli mateba da misi ujredSida mediatoris c.gmf-

is maRali done ganapirobebs aseT avadmyofebSi c.amf/c.gmf Sefardebis

koeficientis daqveiTebas, janmrTel bavSvebTan SedarebiT [12].

atopiuri dermatitis sakvanZo mniSvnelobis ZiriTadi mediatorebi

pirobiTad SeiZleba davyoT ujredul da neiromediatorad. ujreduli, ki

TavisTavad iyofa alergiis damatebiT da aradamatebiT mediatorad.

mediatorTa ZiriTad warmomadgenelia histamini. efeqtorul organoebze

histaminis moqmedebis meqanizmi kargadaa Seswavlili _ mis Sedegad izrdeba

sisxlZarRvTa ganvladoba da gluvi muskulaturis SekumSva [39].

mediatorTa Soris mniSvnelovania leikotrienebi C4, D4, E4, B4. pirvel sams

axasiaTebs gluvi muskulauaris SekumSva, sisxlZarRvTa spazmi. maTgan

gansxvavebiT, leikotrieni B4 warmoadgens neitrofilis, eozinofilis,

monocitis, fibroblastis Zlier qemotaqsiur faqtors, romlebic anTebaSi

monawile ujredebs aaqtiurebs [82, 83, 211, 225].

kanSi anTebis mediatorTa ZiriTad jgufs warmoadgens aminebi

(histamini, serotonini) plazmuri sistema (kininis sistema, hemostazis da

fibrinolizis sistema, komplementis fragmenti) araqidinis mJavis

warmoebulebi (prostaglandini, Tromboqsani, leikotrieni, hemotaqsiuri

lipidebi) Jangbadis radikalebi, lipidis hidrozeJangi da sxva. mediatorTa

jgufis miTiTebuli Tanmimdevroba migvaniSnebs maT adgilze kanis

alergiuli dazianebis dros [70, 168].

dazianebisas qsovilis erT-erT pirvel reaqcias warmoadgens

neiropeptidis gamoTavisufleba histaminis gamoyofiT. misi efeqti

damazianebeli agentis moqmedebidan ramdenime wamSi SeimCneva _

vazodilataciisa da sisxlZarRvTa ganvladobis matebis saxiT. histaminis

swrafi darRvevisas misi moqmedeba swrafad wydeba, mikrocirkulaciis

cvlilebas ukve gansazRvravs sxva mediatorebi. kininebis CarTva

(bradikinini da kalidini) gamoxatavs meoradi kaskadis mediatorTa

funqcionirebis dawyebas da dakavSirebulia upiratesad plazmuri da

ujreduli proteolizuri fermentebis aqtivaciasTan. amasTan, kininebi

Page 53: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

53

zrdian mikrosisxlZarRvTa gamavlobas da aZliereben eqsudacias, iwveven

gluvi kunTebis SekumSvas da tkivilis SegrZnebas.

neiropeptidebs Soris sekreciis, SeSupebis, sisxlZarRvTa spazmis

gamaZlierebel ZiriTad faqtorad P-substanciaa miCneuli, romelic aseve

kanis poxieri ujredebidan histaminis gamoTavisuflebaSi monawileobs. P-

substanciis zegavleniT poxier ujredTa degranulacia sakmaod

specifikuria, rac dasturdeba maTi unariT poxieri ujredebidan

gamoaTavisuflon histamini da awarmoon leikotrienebis (B4 da C4)

generacia. amasTanave, P-substancia pirdapir moqmedebs sisxlZarRvze, zrdis

ganvladobas, rac veRar inhibirdeba antihistaminuri preparatebiT [222].

bolo faqtiT aixsneba antihistaminur preparatTa araefeqturoba an mcire

efeqti im pacientebSi, romelTac ad ganuviTarda P-substanciis Warbi

ganviTarebis meqanizmiT. ad-daavadebulis sisxlZarRvTa irgvliv mdebare

kanis bioptatis morfologiuri analiziT vlindeba P-substanciis

gamomyofi nervuli boWkoebis Warbi raodenoba. `samizne-organos~ nervuli

boWkos C daboloebaSi aqson-refleqsis Sedegad mimdinareobs ramdenime

mediatoris erTdrouli gamoTavisufleba, rasac gansazRvruli

fiziologiuri mizani aqvs da gulisxmobs ujredul mediatorTa da

neiromediatorTa sinergizms [221].

ad-s formirebis da ganviTarebis mravalkomponenturi Tvisebis

gamo klinicistebi iTvaliswineben misi paTogenezis yvela mxares, ris

gareSec Terapia uefeqtoa [191].

amrigad, am TavSi warmodgenili literaturuli masalis

gaanalizebiT SeiZleba gakeTdes ori ZiriTadi daskvna: atopiis ganviTareba

xasiaTdeba vegetatiuri regulaciis disfunqciiT da Sesabamisi

qsovilovani metabolizmis TaviseburebebiT; atopiis ganviTarebisaTvis

damaxasiTebel zogad TaviseburebebTan erTad, daavadeba xasiaTdeba

adgilobrivi homeostazis darRveviT, rac ganapirobebs sensibilizaciisa

da paTologiuri procesis ganviTarebas upiratesad gansazRvrul organosa

an qsovilSi. reaginuli antisxeulebis bunebisa da sinTezis

TaviseburebaTa Seswavla, erTis mxriv da neirohumoraluli da

qsovilovani regulaciis Taviseburebebisa – meores mxriv - TiTqos

Page 54: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

54

Tanamedrove alergologiis ori paraleluri mimdinareoba, magram cxadia,

rom es ori procesi erTi da igive movlenis ori sxvadasxva mxarea.

1.4 atopiuri dermatitis klinikuri maxasiaTeblebi da diagnostikuri

kriteriumebi

1980 w. Hanifin–is da Rajkas-s mier mowodebul iqna [152, 153, 154]

atopiuri dermatitis diagnostikuri kriteriumebi, romelic atopiuri

dermatitis diagnozis dasasmelad iTvaliswinebs 3 an meti aucilebeli da

3 an meti damatebiTi simptomebis arsebobas.

absoluturi anu ZiriTadi kriteriumebi: kanis qavili,

gamonayaris tipiuri morfologia da lokalizacia, qronikuli morecidive

mimdinareoba da atopiuri daavadebis ojaxuri anamnezi.

damatebiTi kriteriumebi: qserozi, xelis gulebis iqTiozi, kanis

testebis Catarebisas dauyoneblivi tipis alergiuli reaqcia, terfsa da

xelis mtevnebze procesis lokalizacia, heiliti, dvrilebis egzema, wina

subkafsularuli kataraqta, daavadebis dawyeba adreul asakSi,

folikuluri keratozi, saxis sifermkrTale da zeda quTuTos

hiperpigmentacia, denie-morganis niSani (qveda quTuTos damatebiTi nakeci),

keratokonusi (rqovanas konusisebri wamozneqa), morecidive koniuqtiviti,

kanis xSiri infeqciebi, yuris ukana napralis naxeTqebi, sisxlis SratSi

saerTo da specifiuri IgE-s donis aweva.

1994 wels J.M. Hanifini da G.Rajka-s gamokvlevebis safuZvelze

SemuSavebul iqna saxelmZRvanelo atopiuri dermatitis

diagnostirebisaTvis, romlis saSualebiTac SesaZlebeli gaxda atopiuri

dermatitis diagnozis dasma “85% mgrZnobelobisa da 96% specifiurobis”

gaTvaliswinebiT. (Williams H.C. Burney P.G. Hay R.J. et.al, 1994; Williams H.C. Burney

P.G. Pemborke A.C. et .al 1994)

dResdReobiT, atopiuri dermatitis diagnozis dasasmelad sul ufro

da ufro aqtiurad gamoiyeneba didi britaneTis samuSao jgufis mier

Page 55: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

55

SemuSavebuli atopiuri dermatitis kriteriumebi [116, 201, 236, 288, 289, 290],

romelTa nakrebis mgrZnobeloba Seadgens 85%-s, specifiuroba-96%-s (1994):

aucilebeli niSani:

- qavili

sami an meti Semdegi damatebiTi niSani:

- dermatitis arseboba (an anamnezSi) kidurebis momxrel zedapirze

- alergiuli datvirTva –asTma an WinWris cieba

- kanis difuzuri simSrale

- kanis nakecebis daintereseba

- debiuti or wlamde asakSi

meeqvse cxrilSi mocemulia sxvadasxva avtorTa mier SemuSavebuli

atopiuri dermatitis kriteriumebi: ( ISAAC, International Study of Asthma and

Allergies in Childhood) [111].

cxrili 6

atopiuri dermatitis diagnostikuri kriteriumebi

Criteria list Requirements (number of criteria)

Hanifin and Rajka diagnostic criteria, 1980 3 ZiriTadi + 3 damatebiTi (27)

Kang & Tian diagnostic criteria, 1989 1 ZiriTadi + 3 damatebiTi (5)

Schultz-Larsen criteria, 1992 ≥ 50 niSani (6)

Lillehammer criteria, 1994 gamoxatuli egzema + 4 damatebiTi (12)

U.K. diagnostic criteria, 1994 qavali + 3 damatebiTi (6)

ISAAC questionnaire, 1995 Sefaseba ≥ 3 (7)

Japanese Dermatology Association criteria, 1995

sul 3 maxasiaTebeli (3)

Criteria of Diepgen, 1996 ≥ 10 niSani (8)

Millennium diagnostic criteria, 1998 alergen specifikuri IgE + 2

ZiriTadi(4)

Danish Allergy Research Centre (DARC), 2005 3 niSani (3)

diagnozis dasasmelad da daavadebis daxasiaTebisTvis garda

sadiagnostiko kriteriumebisa, gamoyofen atopiuri dermatitis asakobriv

Page 56: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

56

fazebs anu periodebs, miuTiTeben daavadebis stadias, kanis dazianebis

simZimes da gavrcelebas [63, 134, 235].

asakobrivi periodebi:

axalSobilTa (2 wlamde); bavSvTa (2 wlidan 13 wlamde); mozardTa da

mozrdilTa (13 wlidan zemoT)

daavadebis stadiebi:

gamwvavebis stadia (Zlier gamoxatuli, saSualo da msubuqi klinikuri

gamovlinebis fazebi); remisiis stadia (arasruli an sruli remisia);

klinikuri gamojanmrTelebis stadia

daavadebis gavrceleba:

Semofargluli anu lokaluri; gavrcelebuli; difuzuri

daavdebis simZime:

msubuqi mimdinareobis; saSualo mimdinareobis; mZime mimdinareobis.

1.5 atopiuri dermatitis adgilobrivi mkurnalobis Taviseburebebi da

askankolis roli medicinaSi

pediatriis erT-erT aqtualur problemas warmoadgens atopiuri

dermatitiT daavadebul bavSvTa mkurnaloba. igi qronikuli daavadebaa,

romelic moiTxovs daavadebis mimdinareobis xangrZliv kontrols.

atopiuri dermatitis multifaqtoruli paTogenezi, sistemuroba da

poliorganuli dazianeba ganapirobebs mkurnalobisadmi kompleqsur

midgomas, swored daavadebis adreuli gamovlinebis Tanamedrove da

adeqvaturi Terapia agvacilebs mZime da/an uwyvetad recidiuli formebis

ganviTarebas, [7, 159].

atopiuri dermatitis mkurnaloba iTvaliswinebs gamaRizianebeli

alergenis eliminacias, dietoTerapias, zogad da garegan Terapias

kortikosteroiduli, antihistaminuri, antibaqteriuli, antimikozuri,

sedatiuri, fsiqotropuli, imunotropuli, membranostabilizatorebiT,

saWmlis momnelebeli organoebis funqciis aRmdgeni da gamaumjobesebeli

preparatebiT, vitaminebiT da sxva preparatebiT. Terapiuli kursis mizania:

Page 57: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

57

klinikuri remisiis miRweva, kanis anTebiTi procesebisa da qavilis

Semcireba an gaqroba, meoradi inficirebisagan dacva, barieruli funqciis

aRsadgenad kanis darbileba-datenianeba, mZime formebis ganviTarebis

prevencia, dakarguli Sromisunarianobis aRdgena, cxovrebis xarisxis

gaumjobeseba [7, 130, 269]. swored kvleva ETAC (Early treatment of the Atopic Child)

iZleva saSualebas zustad iqnas SerCeuli samkurnalwamlo forma

daavadebis yvela aspeqtis gaTvaliswinebiT [154, 267].

atopiuri dermatitis kompleqsuri mkurnalobis mniSvnelovan

nawils garegani Terapia warmoadgens, romelsac wamyvani adgili uWiravs.

garegani samkurnalo saSualebebiT racionaluri mkurnaloba bavSvis

asakis, daavadebis periodis da simZimis gaTvaliswinebiTY zrdis

mkurnalobis efeqturobas da xels uwyobs kanze gamonayaris regresirebas.

am dros gamoyenebuli preparatebi ara mxolod adgilobrivad moqmedeben,

aramed kanSi Sewovis Sedegad nervulreceptoruli aparatis meSveobiT

mTel organizmze kanis gamonayaris da iseTi subieqturi SegrZnebis,

rogoricaa qavili, wva, tkivili, Semcirebas an gaqrobas iwveven, rac

bavSvis saerTo da fsiqoemociur mdgomareobas aumjobesebs [54, 56]. garda

amisa, garegani Terapiis mizania kanis simSralis alagmva, dazianebuli

kanis adgilebSi meoradi inficirebis acileba, dazianebuli epiTeliumis

aRdgena da kanis barieruli funqciis gaumjobeseba.

bavSvTa kanis gansakuTrebuli anatomiur-morfologiuri da

funqcionaluri mdgomareoba, aseve sxeulis wonisa da kanis zedapiris

maRali urTierTdamokidebuleba (gansakuTrebiT adreuli asakis bavSvebSi)

moiTxovs saguldagulod SeirCes samkurnalwamlo forma [195, 249]. wamlis

arCevisas iTvaliswineben moqmedebis meqanizms, daavadebuli bavSvis asaks,

daavadebis periods, fazas, stadias da simZimes. garegani TerapiisaTvis

iyeneben anTebis sawinaaRmdego, keratolitiur, keratoplastikur,

antibaqterialur saSualebebs da rac mTavaria, kanis movlis saSualebebs

[76, 77, 255].

atopiuri dermatitis erT-erT yvelaze xSir simptoms kanis

simSrale warmoadgens, mis asalagmavad aucilebelia martivi wesebis dacva,

bavSvis sacxovrebel binaSi sakmarisi tenianobis SenarCuneba da

banaobasTan dakavSirebuli higienuri RonisZiebebis ganxorcieleba da ara

Page 58: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

58

banaobis akrZalva, swored am mizniT aucilebelia atopiuri dermatitis

saswavlo da samkurnalo programebis aqtiuri gacnoba pacientebisa da

maTi mSoblebisTvis [92, 121, 128, 166, 291]. yoveldRiuri banaoba asufTavebs

da ahidrirebs kans, aZlierebs samkurnalo preparatTa SeRwevadobas,

bavSvebi komfortulad grZnoben Tavs. wyali unda iyos grili da

deqlorirebuli, amasTan sasurvelia neitraluri pH-is mqone

maRalxarisxiani Sampunis gamoyeneba, xolo Semdeg aucileblad pirsaxociT

SemSraleba da kanis mSral adgilebze damatenianebeli da mkvebavi

saSualebebis gamoyeneba [98, 101, 147].

atopiuri dermatitis mwvave anTebis stadiaSi gamoxatul klinikur

efeqts iZleva glukokortikosteroidis (gks) Semcveli saSualebebi. am

saSualebaTa gamoyenebis dadebiTi da uaryofiTi Sedegebis dagrovebam

mecnierebsa da eqimebs ubiZga gks-preparatebis gonivruli da zomieri

gamoyenebisken [66].

steroiduli Terapiis dadebiTi efeqti pirvelad 1952 wels Sulzberger

da V. Wither mier hidrokortizon acetatis, rogorc susti anTebis

sawinaaRmdego efeqtis malamos gamoyenebisas miiRes.

garegani gks efeqturia rogorc ad mwvave, aseve qronikuli mimdinareobisas.

topikuri gks gamoyeneba Trgunavs alergiuli anTebis sam ZiriTad

komponents: mediatorTa gamoTavisufleba, dazianebis keraSi ujredTa

migracia da maTi proliferacia [69, 148].

pediatriul praqtikaSi garegani gks preparatebidan iyeneben

minimaluri gverdiTi efeqtebis mqone maRali xarisxis anTebis

sawinaaRmdego moqmedebis preparatebs. gks medikamenturi formis arCeva

damokidebulia bavSvis asakze, daavadebis stadia, periodze da fazaze,

kanis procesis lokalizaciasa da gavrcelebaze. dResdReobiT upiratesoba

eniWeba bolo Taobis gks [178, 214].

garegani gks gamoyenebisas adgilobrivi gverdiTi efeqtis

ganviTareba, ZiriTadad dakavSirebulia fibroblastebis proliferaciis

damuxruWebasTan, kolagenis da mukopolisaqaridis sinTezis

daqveiTebasTan, dermis da epidermisis ujredTa mitozis SekavebasTan [64].

garegani gks gamoyenebisas ganviTarebuli adgilobrivi gverdiTi

efeqtebidan, SeiZleba gamovlindes: perioraluri dermatiti; preparatis

Page 59: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

59

romelime komponentze ganviTarebuli alergiuli reaqciiT; folikuliti;

hipertriqozi; eriTema [58, 180].

cxrili 7

adgilobrivi gks potenciuri aqtivoba evropuli

klasifikaciiT (Miller & Munro)

susti (1 klasi)

Fluocinolone acetonide 0,0025%

Hvdrocortisone, 0,1-1,0%

hidrokortizoni

saSualo (me-2 klasi)

Alclometasone dipropicnate 0.05%

Betamethasone valerate 0,025%

Predmcarbate

Clobetasone butirate 0,05%

Desoxymethasone 0,05%

Fluocinolone acetonide 0.00625%

Fluocortolone(hexanoate.0,1-0,25%+pivalate0.1-

0.25%)

Flurandrenolone 0.0125%

Triameinolone acetonide 0.02%, 0,05%

betnoveiti

dermatoli

Zlieri (me-3 klasi)

Betamethasone aiprooionate 0,025%, 0,05%

Eeiamethasone valerate 0.1%

Budesomae 0,025%

Desoxymethasone 0,25%

Difiucortolone valerate 0.1%

Fluclorolone acetonide 0,025%

Flucinomde 0,05%

Hydrocortisone butirate. 0.1%

Methylpredmsoione aceponate 0,1% (AflBaHTan)

Mometasone furoate 0 1%

Tnamcinolone acetonide 0 1%

belodermi

celestodermi

apuleini

trafokorti

sinaflari, flucinari

lokoidi

advantani

elokomi

ftorokorti, triakorti

Zalian Zlieri (me-4 klasi)

Clobetasoi propionate 0,05%

Difiucortolone valerate 0,3%

Halcinonide 0,1%

dermoveiti

Page 60: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

60

ftorirebuli gks-preparatebis gamoyenebisas gverdiTi efeqtebidan

damatebiT vlindeba: aknesmagvari gamonayari striebiT; dermis da

epidermisis atrofia (upiratesad mgrZnobiarea bunebrivi nakecebis da saxis

midamo); Wrilobis Sexorcebis Seneleba; teleangieqtazia; hipopigmentacia;

dermatofituri infeqciis gaZliereba; meoradi infeqciis TandarTva (an

ukve arsebulis gaZliereba). sistemuri gverdiTi efeqtebi vlindeba Zalian

maRali aqtivobis (ftorirebuli steroidebi) preparatTa xangrZlivi

miRebisas, kanis farTo zedapirze [266].

dResdReobiT didi mniSvneloba eniWeba topikuri

imunomodulatorebis, rogoricaa takrolimusi da pimekrolimusi,

gamoyenebas. maTi meqanizmi - kalcinevrinis inhibirebis gziT antigen

specifikuri-T ujredebis aqtivaciis supresiaa da citokinebis

gamoTavisuflebis inhibireba [238, 274]. Aaseve, maRalaqtiuri supresantia

ciklosporini A, romlis topikuri gamoyeneba uefeqtoa molekulaTa didi

zomis gamo, rac arTulebs kanSi mis SeRwevadobas, Tumca peroralurad

misi miReba [7, 8, 59] dadebiTad moqmedebs atopiuri dermatitis

mimdinareobaze.

atopiuri dermatitis samkurnalod anTebis sawinaaRmdego

sxvadasxva saSualebebTan erTad xSirad gamoiyeneba kupri, naftalani,

TuTiis Jangi. isini ad-s msubuqi da naklebmZime mimdinareobisas 1 Tvis

bavSvebSic ki iniSneba. ad minimaluri klinikuri gamovlinebisas gamoiyeneba

adgilobrivi antihistaminuri saSualebebi (fenistilis geli 0,1 %) [114, 267,

269].

ad-iT daavadebulTaTvis did problemas warmoadgens mudmivi

qavilis Sedegad ganviTarebuli kanis meoradi inficireba. umetesad

inficireba xdeba stafilo- da/an streptokokiT, rac garegani

antibaqteriuli preparatebiT mkurnalobas moiTxovs, aseve karg Sedegs

iZleva kanis winaswari damuSaveba antiseptikuri nivTierebebiT. Garsebobs

garegani antibiotikis mza formebi, romelTa gamoyenebis sixSire

damokidebulia inficirebis farTobze [26, 170, 191].

sokoTi inficirebisas gamoiyeneba garegani sokos sawinaaRmdego

preparati. baqterialuri da sokoTi inficirebis Tanxvedrisas umjobesia

kombinirebuli - kortikosteroidisa da antimikozuri komponentis Semcveli

Page 61: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

61

preparatebis daniSvna, Tumca saWiroa sifrTxile alergiuli reaqciebis

Tavidan acilebis mizniT [266].

bavSvebis kanis regeneraciis kargi unaris gamo umetesad ar aris

saWiro Sexorcebisa da epiTelizaciis damaCqarebeli saSualebebis

gamoyeneba. zog SemTxvevaSi ki - Rrma naxeTqebis da kanis wylulovani

dazianebisas gamoiyeneba dazianebuli epiTelis aRmdgeni da kanis

regeneraciis gasaumjobesebeli saSualebebi [200], bolo wlebSi xSirad

mimarTaven ultraiisferi fotoTerapiiT an fotoqimioTerapiiT atopiuri

dermatitis mkurnalobas [86, 129, 188, 239, 247].

atopiuri dermatitis dros dazianebis keraSi xSirad gamoiyeneba

mikrocirkulaciis da metabolizmis gasaumjobesebeli preparatebi,

romelTagan bolo wlebis manZilze mniSvnelovania Tixis aplikaciebi

[26, 181].

cnobilia, rom saukuneebis manZilze sasargeblo wiaRiseuls

privilegirebuli adgili ekava kacobriobis ganviTarebaSi. magram gasul

saukuneSi mas aRmouCnda metad swrafi konkurenti aramadneuli sasargeblo

wiaRiseulTagan - bentonituri Tixa. mravalmxrivi saeqsploatacio

TvisebiT bentonitma daimsaxura mTeli msoflios mkvlevarTa didi

yuradReba. miuxedavad imisa, rom bentonituri Tixa miekuTvneba Tanamedrove

sasargeblo wiaRiseuls, adamianma didi xnis winaT Seicno da gamoiyena

misi zogierTi Tviseba [20, 78, 199, 248, 277, 286].

rogorc xandaxan xdeba, gamocdilebam aqac daaswro zust Secnobas.

Tu galenis antikur samkurnalo Tixas (bolus) davupirispirebT Tanamedrove

codnas, cxadi gaxdeba, rom antikur droSi saxelwodeba bolus gamoxatavda

bentonituri Tixis misias TerapiaSi.

Tixovan warmonaqmnTa Soris gansakuTrebuli adgili uWiravs

bentonitur Tixebs, romlebsac xSirad “saswaulmoqmed Tixas” uwodeben.

Tixis praqtikulad gamoyenebam gacilebiT gauswro misi bunebis

mecniereul gamokvlevas. saZerwi Tixa advili xelmisawvdomi iyo

pirvelyofili adamianisaTvis. Tixa pirveli masalaa, romelic adaminma

Tavis samsaxurSi Caayena. Tixaze wylis damatebiT adamiani amzadebda coms,

romlisganac Zerwavda sasargeblo sagnebs: agurs, qandakebas, WurWels,

doqebs, qvevrebs da sxva. teqnikis xarisxobrivi progresis gamoxatva iyo

Page 62: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

62

“saZerwi wris” damzadeba Cvens welTaRricxvamde 3400-3100 wlebSi

babilonSi. evropaSi es moxda daaxloebiT 500 wels Cv. welTaRricxvamde. v.

zamarskis Sroma “jer iyo Sumeri”, gvamcnobs, rom “saZerwi wre”

SumerebisTvis cnobili iyo ukve meoTxe saukunis bolos Cv.

welTaRricxvamde [20].

ufro konkretuli obieqturi monacemebi am nedleulze miekuTvneba me-

19 saukunis miwuruls. amerikis SeerTebul StatebSi iuliam teilorma am

nedleulis mopoveba daiwyo 1888 wels Tavis sakuTar ranCoSi qalaq rok-

riveris maxloblad (Stati vaiomingi). mas daarqves teiloriti. terminma –

bentonitma- aRiareba moipova mxolod me-20 saukuneSi. saxelwodeba

bentoniti literaturaSi Semoitana v. haitma 1898 wels. momwvano- yviTeli

feris Tixas, romlis mopovebac xdeboda vaiomingis StatSi fort

bentonTan, man daarqva “bentoniti”. es saxelwodeba TandaTanobiT Sevida

literaturul da praqtikul xmarebaSi TiTqmis yvela qveyanaSi. danarCeni

bentonitebis saxelwodeba warmodgeba im sabados saxelwodebisgan, sadac

iqna igi aRmoCenili. mag: `gumbrini~ (saqarTvelo, wyaltubos r-ni sof.

`gumbrini~); `askangeli~ (ozurgeTis r-ni sof. `askana~); `oglangeli~

(TurqmeneT; sof. `oglanli~); `giliabi~ (azerbaijani; punqti `giliabi").

bentonitebis malamoebSi gamoyenebis SesaZleblobaTa SedarebiT

detaluri gamokvlevebi daiwyo Cveni saukunis ormociani wlebidan,

rodesac fantusma da dineviCma 1938 wels montorillonti gamoiyenes saxis

kosmetikuri pastis dasamzadeblad, xolo grifinma – gamoiyena malamoTa

fuZed.

saqarTveloSi mecnieruli farmaciis fuZemdeblis, saqarTvelos

mecnierebaTa akademiis namdvili wevris, profesor iovel grigolis Ze

quTaTelaZis damsaxurebaa samecniero praqtikaSi “Tixa-askanes” da

“askankolis” preparatebis gamoyeneba [20, 53].

cnobili qarTveli mecnieri, prof. m. merabiSvili aRniSnavs, rom

bentonituri Tixis istoriis dasawyisad CvenSi SeiZleba CaiTvalos 1914-1915

wlebi. pirveli imperialisturi omis dros Sewyvetila ruseTSi

sazRvargareTuli Tixebis Semotana da amitom igi iZulebuli gaxda

Caetarebina saZiebo samuSaoebi Tavis qveyanaSi. gamoCenili mecnieris a.

Page 63: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

63

fermanisa da p. zemiatCenkis xelmZRvanelobiT umokles droSi

gamovlinebul iqna ramdenime sabado [20].

1916 wels prof. a. TvalWreliZis xelmZRvanelobiT saqarTveloSi

aRmoCenil iqna bentonituri Tixis sabadoebi, romelTa Soris

gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs askanis (q. ozurgeTis raioni)

bentonituri Tixa.

qimiur-mineraluri da fizikur-qimiuri Tvisebebis SeswavliT

dadgenilia, rom Tixa rTuli da cvalebadi Sedgenilobis bunebrivi

qanebia, romlebic Sedgebian sxvadasxva Tixovani mineralebisgan.

arsebuli literatura uflebas gvaZlevs vTqvaT, rom bentonituri

Tixisadmi didi interesi farmaciisa da praqtikuli medicinis muSakebis

`saerTaSoriso epidemiaa”. bentonituri Tixis gamoyenebis axal-axal gzebs

eZeben msoflios TiTqmis yvela qveynis mecnierebi [20, 32, 72].

farmakoqimiis institutSi damuSavebuli bentonituri preparati Tixa-

askane (f.s. 02_20_92) ruxi feris, usuno, odnav mSuSxavi gemos fxvnilia,

romelic warmoqmnis hidrofilur gels, xasiaTdeba drekad-plastiuri

TvisebebiT [25, 228, 229], ar iwvevs kanisa da lorwovanis gaRizianebas da

alergiul reaqciebs [25, 29]. Tixa-askanes koloidi (askankoli) dazianebul

kanze wasmisas qmnis mkurnalobisTvis sasurvel fiziologiur garemos.

swored am koloidur masas daarqva Semoklebuli saxeli “askankoli”

(askanis koloidi) profesorma c. filatovma [20].

askankoli samedicino praqtikaSi rekomendirebulia kanis dazianebis,

damwvrobis, daodvilobis, nawolebis samkurnalod axalSobilobis

asakidan [29, 84, 85]. rbil wamlis formebSi Tixa-askanes gelebis

gamoyenebisas mosalodnelia fuZisa da aqtiuri ingredientebis

biologiuri moqmedebis kombinireba da gansazRvruli Terapiuli efeqtis

miRweva [273].

askanes warmoSobis bentonituri Tixa Seicavs siliciumis da

aluminis ionebs. samamulo da sazRvargareTis literaturaSi farTod

ganixileba malamoebis fuZeebad bentonituri Tixebis gamoyenebis SesaZle-

blobebi. bentonitebis gajirjvebis maRali xarisxi, maTi maemulgirebeli

da mastabilizirebeli moqmedeba gansazRvravs am naerTebis farTod

gamoyenebas farmaciaSi.

Page 64: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

64

bentonitebi warmoadgens Tixa-mineralebs, romelTac axasiaTebT

mkveTrad gamoxatuli qimiur-koloiduri Tvisebebi (peptizacia, koagulacia,

ionTa cvla da a.S.) [81, 122, 132]. Tixa-mineralebi warmoadgens wylian

aluminohidrosilikatebs. zogierT maTganSi alumini mTlianad an

nawilobriv Canacvlebulia rkiniT an magniumiT. garda amisa, zogierT Tixa-

mineralebSi sagrZnob nawils Seadgenen tute da tute-miwaTa metalebi.

bentonitebis mTavari, sabados warmomqmneli montmorilonitebis

jgufis mineralebi anu smeqtinebi ZiriTadad warmodgenilia uSualod

montmorilonitebiT anda misi aluminis (beideliti), magniumis (saponiti,

armagoriti), liTium-magniumis (heqtoriti) saxesxvaobebiT. mecnieruli

kvlevebis Sedegad dadginda sxvadasxva Tixa-mineralebis kristaluri

struqtura. Tixa-mineralebis atomuri mesrebis safuZvels warmoadgens ori

struqturuli erTeuli: pirveli-es aris Tixamiwa, meore-siliciumis hidrat

oqsidi [126, 127]. Tixamiwis struqtura Sedgeba Jangbadis an hidroqsilis

ori fenisagan, romelTa Soris oqtaedrul koordinaciaSi moqceulia

aluminis atomebi, romlebic Tanabari manZiliTaa daSorebuli Jangbadis

atomebisa da hidroqsilis jgufidan. dadgenilia, rom Jangbadis atomebsa

da mezobel struqturul elementebs Soris arsebobs susti kavSiri. fenaTa

Soris SedarebiT susti kavSirebis gamo maTSi advilad aRwevs wyali da

zogierTi ionebi. swored amiT aixsneba bentonituri Tixebis erT-erTi

ZiriTadi Tviseba: wyalSi Zlieri gajirjveba da mimocvliTi reaqciebis

didi unari.

bentonitebis erT-erT umniSvnelovanes koloidur-qimiur

maxasiaTebels, romelic uSualod ganapirobebs maT mier warmoqmnili

gelebisa da malamoebis koloidur stabilurobas, warmoadgens adsorbciis

unari. bentonitebis mier siTxeebis adsorbciis (gajirjveba) procesi

damokidebulia maT minerologiur da qimiur Sedgenilobaze, struqturaze,

ionmimocvlis unarze da mimocvliTi kaTionis bunebaze [174, 192].

bentonitebis adsorbciis unari gansazRvravs gelis warmoqmnis

procesebs dispersul sistemebSi, ris Sedegadac miiReba koagulaciuri

struqturebi, romlebic xasiaTdebian neli dinebiT sivrciTi struqturis

daSlis gareSe [174, 175, 192, 193]. rbili wamlis formebis

bioeqvivalenturobis misaRwevad mniSvnelovani faqtoria dispersuli

Page 65: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

65

sistemebis struqturuli, anu koloiduri stabiluroba, maTi optimaluri

struqturul-meqanikuri Tvisebebi [22, 44].

bolo wlebSi kvlevis Tanamedrove meTodebis: eleqtronuli,

mikroskopuli da eleqtronografiis, birTvuli, rentgenografiis,

magnituri, kvantur-optikuri da sxvaTa gamoyenebiT SesaZlebeli gaxda

amomwuravi Seswavla mineraluri Tixebis struqturebisa.

qimiur-mineralogiuri da fiziko-qimiuri Tvisebebis Seswavlis

Sedegad dadgenil iqna, rom Tixebi warmoadgenen araorganuli, rTuli

nivTierebebis erTobliobas, sxvadasxva mineralebis rTuli da aramdgradi

SemadgenlobiT, romlebic Tavis mxriv ganekuTvnebian bunebriv

aluminosilikatebs, sadac molekuluri Tanafardoba Al2O3-sa da SiO2-s

Soris meryeobs 1:2 _ 1:5 SualedebSi. bunebrivi saxiT bentonituri Tixebi

warmoadgenen polimineralur sistemebs, sadac Tixis tipi ganisazRvreba ama

Tu im wamyvani mineraliT. mag: kaolinitebi, montmorilonitebi,

galoizitebi, smeqtinebi, ilitebi, imogolitebi da sxva.

bentonitebi iyofa or ZiriTad jgufad: bentonitebi, sadac

zedapirulad aqtiur kaTionebad aris pirveli jgufis kaTionebi, kerZod

natriumis bentonitebi, romelTac SeswevT wylis didi raodenobis

absorbciis unari da bentonitebi, sadac zedapirulad aqtiur kaTionebad

aris meore jgufis kaTionebi anu kalciumis bentonitebi, romlebic

STanTqaven SedarebiT mcire raodenobiT wyals.

saqarTveloSi askanis sabados bentonituri Tixa ganekuTvneba

montmorilonitebs – Si8Al4O20(OH)4 * H2O. kristaluri agebulebiT igi

Sedgeba sami fenisagan [33]. fenebs Soris Tavsdeba mimocvliTi kaTionebi

(kaliumis, natriumis, magniumis, iSviaTad kalciumi) da wylis molekulebi.

fenebs Soris manZili icvleba hidrataciis xarisxiT anu gajirjvebiT.

askanis sabados bentonituri Tixa gansakuTrebiT mdidaria natriumis

bentonitebiT. am saxis bentonitebs aqvT didi raodenobiT wylis

absorbciis unari, ris Sedegadac qmnian mdgrad koloidur sistemebs.

aRniSnuli koloiduri masidan miRebuli iqna mSrali preparati Tixa-askane,

romelic wyalSi mosresiT advilad ierTebs am ukanasknels, warmoqmnis

tiqsotropul-koagulaciur struqturebs [29, 229, 273]. Tixa-askane farTod

gamoiyeneba farmaciaSi wyliani gelebis, kombinirebuli emulsiebis,

Page 66: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

66

malamoebis absorbciuli fuZeebis, mSrali malamoebis mosamzadeblad da

kosmetikuri saSualebebis warmoebisas [25, 33]. bentonituri Tixebis

gamoyeneba axali samkurnalo saSualebebis misaRebad, aris erT-erTi

ZiriTadi mimarTuleba, romelic dRemde muSavdeba i. quTaTelaZis sax.

farmakoqimiis institutSi [229].

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis i. quTaTelaZis saxelobis

farmakoqimiis institutis mier miwodebulia preparatebi askankoli _ Tixa-

askanes 10%-iani suspenzia damwvrobebis, gamoyelvebis da kanis sxva

dazianebaTa samkurnalod. misi mastimulirebeli moqmedeba Wrilobebis

Sexorcebaze aixsneba bentonitebis ioncvliTi unariT, Sedian ra

eqsudatTan reaqciaSi, aCereben JangviT procesebs da aregulireben

Wrilobebis pH–s. damwvrobis eqsudatTan erTad adsorbirdeba toqsiuri

nivTierebebi da amiT minimumamde mcirdeba maTi zemoqmedeba damwvari kanis

cocxal ujredebze. SemSrali askankolis fenis qveS iqmneba fiziologiuri

garemos msgavsi pirobebi, rac ganapirobebs zedapiruli damwvrobis

Wrilobebis swraf Sexorcebas [33, 228, 229].

Zvirfasi Tvisebebi- adsorbciuli didi unari, askankolis mkafiod

gamoxatuli Terapiuli efeqti, mravali biologiurad aqtiuri

nivTierebebis mimarT indiferentuloba, xelmisawvdomoba, ganapirobebs

atopiuri dermatitis mwvave fazis dros sisveliT mimdinare daavadebisas

mis efeqturobas. marTalia, askankoli ver iZleva atopiuri dermatitis

yvela formis gankurnebis saSualebas, magram misi gamoyenebiT

SesaZlebelia kanis mdgomareobis gaumjobeseba, cxovrebis xarisxis gazrda,

yovelive amis gamo, ujreduli da imunuri humoruli maCveneblis

gaTvaliswinebiT, igi SesaZlebelia gamoyenebul iqnas rogorc saukeTeso

alternatiuli saSualeba atopiuri dermatitis mkurnalobaSi.

Page 67: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

67

Tavi 2. kvlevis masala, moculoba da meTodebi

2.1 kvlevis dizaini

Sroma Sesrulda iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo

universitetSi, s.s. i. faRavas sax. pediatriis samecniero-kvleviT

institutsa da i. quTaTelaZis sax. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis

farmakoqimiis institutSi.

kvlevis sawyis etapze, atopiuri dermatitis gavrcelebis Seswavlis

mizniT drois fiqsirebul monakveTSi Catarda erTmomentiani klinikuri

kvleva. skolebis SerCeva ganxorcielda klasteruli randomizaciis

meTodiT (martivi SemTxveviTi SerCeva _ urna burTebiT). SerCeul iqna q.

Tbilisis 5 raionSi ganTavsebuli 5 skola: vake-saburTalos raionSi _ 55-

e sajaro skola; mTawminda-krwanisis raionSi _ 21-e sajaro skola;

didube - CuRureTis raionSi _ 166-e sajaro skola; isani-samgoris raionSi

_ 76-e sajaro skola, xolo gldani-naZaladevis raionSi _ 155-e sajaro

skola. reprezentatuli populaciis aucilebeli minimaluri moculoba

ganisazRvra q. TbilisSi (2006 w.) mcxovrebi 6-dan 10 wlamde umcrosi

saskolo asakis bavSvTa saerTo raodenobis mixedviT. am mizniT

gamoyenebul iqna mtkicebiTi medicinis specialistTa saerTaSoriso

sazogadoebis kalkulatori. formula iTvaliswinebs mTliani populaciis

raodenobas (49653), atopiuri dermatitis mosalodnel gavrcelebas (2%),

dasaSveb zRvrul Secdomas (+0.5%), dizainis efeqts (2.0) da 95%-ian

sandoobis intervals.

SerCeul skolebSi arsebuli siebis gamoyenebiT Seiqmna 6-dan 10

wlamde asakis bavSvTa erTiani reestri (2543 bavSvi), saidanac

randomizaciis meTodiT (SemTxveviTi cifrebis cxrili) formirebul iqna

fokus populacia (2454 bavSvi).

gamokvlevis amocanebis Sesabamisad SemuSavebul iqna atopiuri

dermatitis epidemiologiuri Seswavlis kompleqsuri meTodika (sqema 2).

kvlevis procesSi gamoyenebul iqna pirveladi skrinirebisaTvis

epidemiologiuri kvlevisa da satelefono kvlevis anketa-kiTxvari.

Page 68: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

68

skrining-kiTxvaris ZiriTadi monacemebi orientirebuli iyo atopiuri

dermatitis pirvelad diagnozirebaze. amave dros, skrining-anketa (danarTi

1 da 2) gulismobda kvlevis pirvelive (populaciur) etapze potenciuri

riskis faqtorebis gamovlenis SesaZleblobas (kiTxvari moicavda

informacias sameano anamnezis, monacemebs wlamde da wlis Semdeg bavSvis

ganviTarebis Sesaxeb da sxva), romelTa ganmeorebiTi dazusteba warmoebda

atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis gafarToebuli ruqis

saSualebiT (danarTi 3)

gamokvlevis meore etapze viyenebdiT atopiuri dermatitis

epidemiologiuri kvlevis specializirebul gafarToebul kiTxvars

(danarTi 3), romelSic Sedioda demografiuli sakiTxebi, monacemebi dedis

orsulobisa da mSobiarobis mimdinareobis da memkvidruli

winaswarganwyobis Sesaxeb, axalSobilisa da sicocxlis Semdgom periodSi

bavSvis janmrTelobis mdgomareobis monacemebi, atopiuri dermatitis

pirvelad gamovlinebis asaki da mizezi, maTi kavSiri daavadebis

xelSemwyob, Tu mizezobrivi mniSvnelobis SesaZlo faqtorTa farTo

speqtrTan, daavadebis klinikuri gamovlineba da a.S. baraTi moicavda

informacias ara mxolod daavadebis debiutis, aramed recidivis

mizezebisa da riskis faqtorebis, Tanmxlebi alergiuli Tu qronikuli

araalergiuli daavadebebisa da sxva organoebisa Tu sistemebis mxriv

funqciuri cvlilebebis Sesaxeb, obieqturi gamokvlevis Sedegebs.

Rrma gamokvlevis ruqa kiTxvari ivseboda uSualod mSobelTan

saubris dros. orive kiTxvari iTvaliswinebda daavadebis formirebis

socialur-higienuri da mediko-biologiuri riskis-faqtorebis farTo

speqtris Seswavlis SesaZleblobas. amrigad, atopiuri dermatitis riskis

faqtorebi iswavleboda intervius CamorTmevis meTodiT, riskis Sefasebis

oretapiani (pirveladi da meoradi anketireba) modelis gamoyenebiT.

populaciis Sida struqturas daavadebisadmi winaswarganwyobis niSnis

mixedviT gansazRvravs Semdegi faqtorebi: genotipuri (individis

memkvidruli Tvisebis uzrunvelmyofi), fenotipuri (ontogenezisa da

cxovelmyofelobis procesSi am TvisebaTa modulaciasTan dakavSirebuli).

mosaxleobis avadobis ganmsazRvrel mesame faqtors warmoadgens garemo.

epidemiologiuri kvlevis procesSi yvela es sami faqtori ganixileba

Page 69: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

69

dinamiur erTobliobaSi. disregulacia warmoiSveba, rogorc maTi

negatiuri urTierTmoqmedebis Sedegi da realizdeba ama Tu im genotipur

fonze. amave dros, garemos zemoqmedebis faqtori amorCeviTad moqmedebs

sxvadasxva geno- da fenotipebze. epidemiologiur kvlevaSi miRebuli

terminis `riskis faqtoris” Seswavla Cvens mier, warmoebda zemoT motanil

faqtorebTan mimarTebaSi.

Mmecnierebis ganviTarebis yovel etapze terminebis gagebisa da

kriteriumebis erTianoba gacilebiT mniSvnelovani iyo, vidre maTi

damokidebuleba saboloo samecniero WeSmaritebasTan. sadReisod,

medicinaSi rigi farTod gamoyenebuli gagebis Sesaxeb erTiani azri ar

arsebobs. gansaxvavebulad iyeneben, magaliTad, termins, “sadiagnostiko

kriteriumebi”. xSirad simptomTa ubralo CamonaTvals uwodeben

kriteriumebs, Tumca gansazRvrebis Tanaxmad, `kritetion” – aris gansxvavebuli

niSani, raimes Sefasebis sazomad e.i. gageba (cneba) unda asaxavdes movlenis

raodenobriv mxares. epidemiologiuri kvlevis monacemTa

sarwmunoebisaTvis ki gadamwyveti mniSvneloba aqvs daavadebis diagnozis,

gansazRvrebisa da terminologiis mimarT erTian midgomas, gaazrebas.

atopiuri dermatitis diagnostika warmoebda britaneTis atopiuri

dermatitis samuSao jgufis mier SemuSavebuli diagnostikuri

kriteriumebis mixedviT: aucilebeli niSani _ qavili, sami an meti Semdegi

niSnebidan: dermatitis arseboba (an anamnezSi) kidurebis momxrel

zedapirze; alergiuli datvirTva (asTma an WinWris cieba), kanis nakecebis

daintereseba, kanis difuzuri simSrale, debiuti or wlamde asakSi.

nakrebis mgrZnobeloba Seadgens 85%-s, xolo specifikuroba - 96%-s.

aRricxvaze ayvanil iqna 278 pacienti (11,3%), romelTac

daudasturdaT atopiuri dermatitis diagnozi.

atopiuri dermatitis riskis faqtorebis gamovlenis mizniT Catarda

observaciuli, analizuri retrospeqtuli kvleva SemTxveva – kontroli. am

mizniT Seswavlili populaciidan gamoyofili iqna ori jgufi: ZiriTad

anu SemTxvevaTa jgufSi gaerTianda atopiuri dermatitiT daavadebuli 278

pacienti, xolo sakontrolo jgufSi _ 300 pirobiTad janmrTeli bavSvi,

Page 70: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

70

sqema 2

atopiuri dermatitis gavrcelebisa da riskis faqtorebis Sewavlis

kompleqsuri meTodika, etapobrivi da struqturuli organizacia

diagnostikisa da kvlevis meTodebis unificireba

atopiuri dermatitis erTiani gansazRvrebisa da samuSao klasifikaciis gamoyeneba

gamokvleul bavSvTa nawilis klinikur-

laboratoriuli kvleva

masobrivi kvlevisaTvis samedicino dokumentaciis

standartizacia

pirvel etapze SerCeul pirTa gamokvleva

gafarToebuli kiTxvariT

bavSvTa populaciis skrinireba ad-T

daavadebuli an saeWvo piris gamosavlenad

bavSvTa mosaxeobis gamokvleva erTiani etapuri epidemiologiuri sqemiT

`SerCevis reprezentatulobisa da SemTxvevis uzrunvelyofa

erTiani diagnostikuri kriteriumebiT sargebloba

monacemTa samanqano damuSaveba

samedicino monacemTa didi masivebis maTematikuri

damuSavebis uzrunvelyofa

gamokvelvisaTvis standartuli ruqebis

gamoyeneba

bavSvTa mosaxleobis gamokvlevis dros

monacemTa fiqsirebis moxerxebuloba

kompiuterSi monacemTa Seyvanis SesaZlebloba

atopiuri dermatitis formirebis riskis

faqtorTa gamovlena da riskis jgufebis formireba

Sromis ekonomiuroba da didi moculobis masalis

Senaxvis gaadvileba

Page 71: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

71

sakontrolo jgufis sakvlev subieqtebad SeirCa bavSvebi, romelTac

bolo Tveebis ganmavlobaSi ar aReniSnebodaT mwvave an qronikuli

infeqciuri daavadeba, sxvadasxva saxis alergiuli gamovlineba da ar

CatarebiaT medikamenturi mkurnaloba. ZiriTadi da sakontrolo jgufebis

formirebis dros gaTvaliswinebuli iyo homogenurobis principi.

SemTxveva – kontrolis kvlevis Catarebis safuZvelze, gansazRvrul

iqna atopiuri dermatitis formirebis socialuri, biologiuri da

samedicino risk-faqtorebis raodenobrivi maCveneblebi: Sansebis

Sefardeba(OR), absoluturi riski eqsponirebulTaTvis (Re), absoluturi

riski araeqsponirebulTaTvis (Rne) da atributuli riski (AR) cxrilis 2

x 2 (cxrili 8) gamoyenebiT.

cxrili 8

riskis faqtori (eqspozicia)

SemTxvevaTa

jgufi

sakontrolo

jgufi

sul

zemoqmedeba + a

b

a + b

zemoqmedeba _ c d c + d

sul a + c b + d a + b + c+ d

Sansebis Tanafardoba (OR) ganisazRvra formuliT - ad/bc; absoluturi

riski eqsponirebulTa Soris (Re) _ a / (a + b), absoluturi riski

araeqsponirebulTa Soris (Rne) - c / (c + d), xolo atributuli riski (AR) _

a / (a + b) - c / (c + d). riskis faqtorebis raodenobrivi maCveneblebis

gansazRvrisas gaTvaliswinebuli iqneba 95%-iani sandoobis intervali (CI).

(Флетчер Р., Флетчер С., Вагнер Э. 2000).

kvlevis Semdgom etapze, atopiuri dermatitis askankoliT

adgilobrivi mkurnalobis Terapiuli efeqturobis Sesafaseblad Catarda

prospeqtuli, Ria kontrolirebadi kvleva, paraleluri kontroliT

winaswar SemuSavebuli protokolis mixedviT.

formirebul iqna atopiuri dermatitis mqone pacientTa

ambulatoriuli populacia (127 bavSvi), romelTac kvlevis meore etapze

CautardaT klinikur-alergologiuri kvleva.

Page 72: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

72

klinikur kvlevaSi CarTvis kriteriumebi iyo:

1. asaki 6-dan 10 wlamde;

2. atopiuri dermatitis verificirebuli diagnozi;

3. sxva alergiuli paTologiis ararseboba;

4. mSoblebis informirebuli Tanxmoba pacientis kvlevaSi CarTvaze.

klinikuri kvlevidan gamoTiSvis kriteriumebi iyo:

1. daavadebis atipiuri mimdinareoba;

2. daavadebis gavrcelebis difuzuri forma,

3. daavadebis mimdinareobis mZime forma,

4. daavadebis remisiis stadia,

5. qronikuli infeqciis dekompensirebuli kerebis arseboba;

6. axlo anamnezSi kortikosteroidebis da imunosupresantebis regularuli

miReba.

7. askankoliT mkurnalobis gverdiTi efeqtebi da garTulebebi;

8. askankolis individualuri autanloba;

mkurnalobis dawyebamde pacientebs CautardaT saTanado klinikuri da

laboratoriuli gamokvlevebi. atopiuri dermatitis simZimis xarisxis

Sefaseba xdeboda SCORAD-is (Scoring of Atopic Dermatitis) skaliT, romelic

iTvaliswinebs kanis procesis gavrcelebas, klinikuri gamovlinebis

obieqtur da subieqtur simptomebs.

paralelur jgufebSi Catarebuli klinikuri kvlevis modeli

warmodgenil iqna Semdegi saxiT: diagnostika _ kvlevaSi CarTva _

mosamzadebeli periodi _ sawyisi mdgomareoba _ mkurnaloba; Sesaswavli

mkurnaloba _ gamosavali; tradiciuli mkurnaloba _ gamosavali.

ZiriTad jgufSi gaerTianda 65 pacienti, romelTac CautardaT

bazisuri mkurnaloba da adgilobrivi mkurnaloba askankoliT Cvens mier

SemuSavebuli sqemiT (mkurnaloba A + B): mkurnaloba - askankoli 3-jer

dReSi Svidi dRe, amasTanave I Taobis antihistaminuri saS. (fenistili-

dimeTindenis maleati)- 20 wveTi per os 3-jer 5 dRe; latikortis kremi -

Hydrocortisone17 butyrate 0.1% 1-jer dReSi.

sakontrolo jgufSi gaerTianda 62 pacienti, romelTac CautardaT

bazisuri mkurnaloba (mkurnaloba B): I Taobis antihistaminuri saSualebiT

Page 73: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

73

(fenistili- dimeTindenis maleati) - 20 wveTi 3-jer 5 dRe; latikortis

kremi - Hydrocortisone17 butyrate 0.1% 1-jer dReSi.

bazisur mkurnalobaSi ar iqna gamoyenebuli Sesaswavli mkurnalobis

msgavsi farmakologiuri Tvisebebis mqone medikamentebi. orive jgufi

Seswavlili iqna analogiur pirobebSi, erTiani meTodikis mixediT.

pacientebze dakvirveba warmoebda kvlevisaTvis saintereso

gamosavalis dadgomamde, ganmeorebiTi gamokvlevebis jeradobiT _ 1-2 wlis

ganmavlobaSi. saboloo analizisaTvis gamoiyo daavadebis 5 klinikuri

gamosavali: sruli gamojanmrTeleba, remisia, recidiuli mimdinareoba,

ucvleli mdgomareoba, gauareseba. mkurnalobis Semdeg pacientebze

dakvirvebis xangrZlivoba Seadgenda 1 wels. unda aRiniSnos, rom yvela

pacientma mkurnaloba Caitara bolomde, kvlevidan ar gamoTiSula arc

erTi pacienti.

askankolis amtanobis Sefaseba xdeboda subieqturi simptomebisa da

SegrZnebebis safuZvelze. yovel konkretul SemTxvevaSi fiqsirdeboda

monacemebi medikamentis efeqturobis, individualuri amtanobis, nebismieri

gverdiTi efeqtis an garTulebis Sesaxeb.

Catarebuli mkurnalobis klinikuri efeqturobis Sefasebis mizniT

gamoyenebul iqna: pirdapiri klinikuri efeqtebi (daavadebis simptomebisa

da laboratoriuli cvlilebebis Semcireba) da gaSualedebuli klinikuri

efeqtebi (garTulebebis, recidivebisa da ganmeorebiTi hospitalizaciis

sixSiris Semcireba). mkurnalobis procesSi mxedvelobaSi iqna miRebuli

obieqturi monacemebi da gamovlenili gverdiTi efeqti.

askankoliT mkurnalobis efeqturobis Sesafaseblad daavadebis

nebismieri arasasurveli gamosavalis, mkurnalobis garTulebis da

gverdiTi efeqtebis mimarT gansazRvrul iqna diskretuli maCveneblebi

cxrili 2 X 2 (cxrili 9) gamoyenebiT:

Page 74: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

74

cxrili 9

daavadebis arakeTilsaimedo gamosavali

+ _

sul

ZiriTadi jgufi a b

Y = a/(a + b)

sakontrolo jgufi c d X = c/( c + d)

sul a + c b + d a + b + c+ d

1. arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski (Relative Risk)

ganisazRvra, rogorc gamosavalis riski ZiriTad jgufSi gayofili

gamosavalis riskze sakontrolo jgufSi RR = Y / X

2. arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba (Absolute

Risk Reduction) _ arakeTilsaimedo gamosavalis risks sakontrolo jgufSi

minus arakeTilsaimedo gamosavalis riski ZiriTad jgufSi AAR = X - Y;

3. arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba (Relative Risk

Reduction ) RRR = { X - Y / X} x 100%.

4. maCvenebeli NNT (Number Needed to Treat) _ pacientTa raodenoba, romlebic

saWiroeben mkurnalobas, rom Tavidan aviciloT erTi arakeTilsaimedo

gamosavali = erTi gayofili absoluturi riskis Semcirebis maCvenebelze

1/ X – Y. ( Гринхальх Т. 2004)

mkurnalobis orive kursis dawyebamde da CamTavrebis Semdeg

pacientebs CautardaT Semdegi klinikuri da paraklinikuri kvlevis

monacemebis monitoringi:

1. klinikuri kvleva

• kanis mdgomareobis Sefaseba – kanis dazianebis gavrceleba atopuri

dermatitis mqone bavSvebSi fasdeboda Semdegnairad: lokaluri dermatiti

– gamonayaris arseboba kanis or simptomur ubanSi; gavrcelebuli forma -

gamonayaris arseboba kanis or ubanze met adgilze, magaliTad, kidurebze

da saxeze da difuzuri forma – rodesac kanis cvlilebebi gamoxatuli

iyo kidurebze, tanze da saxeze.

Page 75: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

75

• atopuri dermatitis simZimis xarisxis Sefaseba SCORAD-is skaliT,

romelic iTvaliswinebs kanis procesis gavrcelebas anu dazianebis

farTobs, klinikuri gamovlinebis obieqtur eqvs simptoms (eriTema,

SeSupeba/papula, qerqebi/sisvele, eqskoriaciebi, liqenifikacia, simSrale)

da subieqtur simptomebs (qavili, insomnia).

dazianebuli kanis farTobi (A) Sefasda `cxrianis~ meTodiT;

obieqturi (B) niSnis Sefaseba xdeboda 0-dan 3 qulamde: 0 qula –

simptomebis ararseboba; 1 qula – cvlilebebis msubuqi gamoxatva; 2 qula –

cvlilebebis saSualo xarisxiT gamoxatva; 3 qula _ simptomebis mkveTri

gamoxatva. simptomebis Sefaseba warmoebda kanis im monakveTze, sadac isini

maqsimalurad iyo gamoxatuli. subieqturi (C) simptomebidan TiToeuli

fasdeboda 10 qulian skalaze, amasTan gamoiyeneba bolo 3 dReRamis

maCveneblidan saSualo.

SCORAD-is indeqsi ganisazRvreboda formuliT: SCORAD =A/5+ 7B(2 +

C), sadac A kanis dazianebis area %-Si, B – obieqturi niSnebis qulaTa jami,

xolo C – subieqturi simptomebis qulaTa saerTo jami [74, 254].

2. alergologiuri kvlevebi:

• saerTo IgE - antisxeulebis gansazRvra warmoebda sisxlis SratSi

imunofermentuli `ELIZA~ meTodiT.

• atopiuri dermatitiT daavadebulebs specifikuri diagnostikis

mizniT Cautarda mizezobrivi mniSvnelobis alergenebis identifikacia

prik-testebiT; gamoyenebul iqna kanis prik-testireba germanuli kompania

alergofarmas test-nakrebi K-s gamoyenebiT. alergenTa standartuli

nakrebi Sedgeboda 20 alergenisgan, romelic Seicavda kvebiT, mcenareul,

epidermuli da sayofacxovrebo alergenebs. reaqcia kanis sinjze

fasdeboda 5 xarisxiT: _ uaryofiTi; + sustad dadebiTi, ++ zomierad

dadebiTi, +++ mkveTrad dadebiTi; ++++ Zlier dadebiTi.

miRebuli monacemebis statistikuri damuSaveba ganxorcielda

programuli paketis SPSS/v. 13.0.0 (Statistical Package for Social Sciencis) gamoyenebiT.

SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) socialuri mecnierebebis

statistikuri paketi 1968 wels iqna SemuSvebuli Norman Nie da C. Hadlai Hull-s

mier. dResdReobiT arsebobs SPSS-is 17.0.0. versia, romelic 2008 wlis

Page 76: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

76

agvistoSi iqna SemuSavebuli, Cvens mier ki gamoyenebul iqna SPSS/v.13.0

paketis Semdegi programuli uzrunvelyofa - diskretuli statistika:

jvaredini tabulacia da sixSire da bivariaciuli statistika: saSualo, t-

testi, korelacia [17, 31, 60, 61, 95].

1. X2 _ pirsonis

∑−

=e

e

f

ff 202 )(

χ

f0 dakvirveba

fe molodini

2. saSualo ariTmetikuli

n

x

x

n

ii∑

== 1

3. saSualos standartuli gadaxra

∑=

−−

=n

ii xx

NS

1

2)(1

1

4. saSualos standartuli Secdoma 5.

n

SSE x

x =

6. dispersia = standartuli gadaxris kvadrats

2S=σ

7. t _ stiudentis kriteriumi

Page 77: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

77

n

yxt

yx22

||

σσ +

−=

zemoTmocemuli formulebiT parametruli monacemebisaTvis

daTvlili iyo saSualo ariTmetikuli, standartuli gadaxra saSualodan

da saSualos standartuli Secdoma; or saSualo ariTmetikul maCvenebels

Soris gansxvavebis damajerebloba ganisazRvra stiudentis t kriteriumiT,

romlisTvisac gamoTvlili iyo statistikuri sarwmunoebis sidide p.

or maCvenebelze met saSualo ariTmetikulebs Soris gansxvavebis

damajerebloba ganisazRvra dispersiuli analiziT (t-testis saSualebiT)

gamoTvlili iyo dispersiuli analizis F koeficienti da misi

statistikuri sarwmunoebis sidide p, maCveneblebs Soris kavSiris

dasadgenad ganisazRvra C koeficienti, romlis sandooba gamoTvili iyo X2

–is formuliT.

Page 78: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

78

Tavi 3. atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis

Sedegebi umcrosi saskolo asakis

Tbilisis bavSvTa mosaxleobaSi

3.1 gamokvleul bavSvTa populaciis zogadi daxasiaTeba

atopiuri dermatitis gavrcelebis Seswavla ganxorcielda 2006 wels

Catarebuli erTmomentiani klinikuri kvlevis safuZvelze, klasteruli

randomizaciis meTodiT (martivi SemTxveviTi SerCeva _ urna burTebiT)

SerCeul q. Tbilisis 5 raionSi ganTavsebul 5 skolaSi (vake-saburTalos

raionSi _ 55-e sajaro skola; mTawminda-krwanisis raionSi _ 21-e sajaro

skola; didube - CuRureTis raionSi _ 166-e sajaro skola; isani-samgoris

raionSi _ 76-e sajaro skola, xolo gldani-naZaladevis raionSi _ 155-e

sajaro skola) 6-dan 10 wlamde umcrosi saskolo asakis bavSvTa (2454

bavSvi) gamokvevis safuZvelze. kompleqsuri meTodikiT Seswavlil iqna

atopiuri dermatitis epidemiologia.

nebismieri paTologiis gavrcelebis Seswavlis kidev erT gzas

ambulatoriuli da stacionaruli momsaxurebis monacemTa registraciis

analizi warmoadgens, Tumca momarTvianobis mixedviT atopiuri dermatitis

sixSire bavSvebSi dabalia da ar asaxavs am daavadebis gavrcelebis

realur suraTs, rac mkafiod Cans qvemoT moyvanil momarTvianobis

retrospeqtul analizSi: l. sayvareliZis saxelobis daavadebaTa

kontrolis da sazogadoebrivi janmrTelobis erovnuli centris

informaciiT q. TbilisSi atopiuri dermatitis stacionaluri

dawesebulebebisa da ambulatoriul-poliklinikuri dawesebulebebis

statistikuri monacemi 2005-2007 wlebis mixedviT Semdegia: ambulatoriul-

poliklinikuri dawesebulebis mixedviT cxovrebaSi pirvelad dadgenili

diagnoziT registrirebulia atopiuri dermatitiT daavadebuli 2429 (vaJi -

1262; gogona - 1167) avadmyofi 2005 wels; 1865 (vaJi - 970; gogona - 895) -

2006 wels da 1440 (vaJi - 732; gogona - 708) – 2007 wels, xolo q. Tbilisis

stacionaluri dawesebulebis mixedviT gaweril avadmyofTa raodenoba

amave diagnoziT gaxlavT 82 pacienti (vaJi - 43; gogona - 39) – 2005 wels; 40

Page 79: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

79

(vaJi - 18; gogona - 22) - 2006 wels da 54 (vaJi - 28; gogona - 26) - 2007

wels.

qalaq Tbilisis bavSvTa mocemuli populaciis reprezentatul

kontingentSi pirveladi anketa-kiTxvariT gamokvlevis umTavresi mizani

atopiuri dermatitis gavrcelebis realuri suraTis dadgena iyo. amave

dros kiTxvari gulisxmobda respodentisagan am etapze SesaZlo kliniko-

anamnezuri informaciis miRebas. miRebuli monacemebi zustdeboda da

Rrmavdeboda meore, Rrma specializebuli anketa-kiTxvariT gamokvlevis

safuZvelze.

winamdebare TavSi warmovadgenT skrinirebis Sedegad bavSvTa

populaciis Sesaxeb miRebuli monacemebis analizs. pirvelad kiTxvarSi

(danarTi 1 da 2) Semavali ZiriTadi blokebi iyo – sapasporto da

socialuri monacemebi; sameano anamnezi; bavSvis mdgomareobis monacemebi

wlamde; gadatanili daavadebebi da gadaxrebi wlis Semdeg da bolos,

monacemebi memkvidruli datvirTvis Sesaxeb.

Tbilisis bavSvTa populaciaSi alergiuli daavadebis gavrcelebis

prospeqtuli Seswavlis pirvel etapze skrinirebam moicva 6-10 wlamde

asakis 2454 bavSvi.

gamokvleul bavSvTagan 1303 (53.1%) vaJi da 1151 (46.9%) gogona iyo.

gamokvleuli kontingentis ganawileba sqesisa da asakis mixedviT

mocemulia cxrilSi (10) da diagramaSi (1).

cxrili 10

pirveladi skriningiT gamokvleuli kontingentis

ganawileba sqesisa da asakis mixedviT

vaJebi gogonebi sul

asaki abs. raod % % abs. raod % % abs. raod %

6-7 323 24.8 54.5 270 23.5 45.5 593 24.2

7-8 282 21.6 47.7 309 26.8 52.3 591 24.1

8-9 354 27.2 55.9 279 24.3 44.1 633 25.8

9-10 344 26.4 53.1 293 25.4 46.9 637 25.9

sul 1303 100 53.1 1151 100 46.903 2454 100

Page 80: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

80

diagrama 1

gamokveuli populaciis daxasiaTeba

asakisa da sqesis mixedviT

vaJi

54.5

47.755.9

53.1

6-7 wlis

7-8 wlis

8-9 wlis

9-10 wlis

gogona

45.5

52.344.1

46.9

6-7 wlis

7-8 wlis

8-9 wlis

9-10 wlis

Page 81: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

81

warmodgenili cxrilidan Cans, rom gamokveul bavSvTa Soris TiTqmis

yvela asakobriv jgufSi QWarboben vaJebi, gansakuTrebiT 6-7 da 8-9 wlamde

asakis farglebSi. diagramaze motanili monacemebiT warmomadgenlobiTi

iyo 6-7 wlis asakis bavSvTa raodenoba.

nacionalobis mixedviT gamokvleul bavSvTa kontigentis 85.8% (2105)

qarTveli, xolo 14,2% (349) araqarTveli iyo.

atopiuri dermatitis sadiagnostiko kriteriumebisa da

demografiuli maCveneblis garda pirveladi anketa gulisxmobda bavSvTa

did kontingentSi ZiriTadi mediko-biologiuri faqtorebis TaviseburebaTa

gamovlenas. monacemTa meore bloki moicavda informacias nayofis

intranataluri periodis mimdinareobis Sesaxeb. anketa-kiTxvaris

monacemebiT orsuloba da mSobiaroba upiratesad fiziologiuri iyo 1993

SemTxvevaSi (81.2%). SemTxvevaTa nawilSi gamovlenil iqna gadaxrebi

orsulobisa da mSobiarobis mimdinareobaSi, ZiriTadad orsulobis

pirveli da meore naxevris toqsikozis, swrafi mSobiarobis da

stimulaciiT mSobiarobis saxiT. gamovlinda orsulobis dros kvebiTi da

medikametozuri alergiiT xSiri avadoba. orsulobisa da mSobiarobis

anamnezuri monacemebi warmodgenilia me-11 cxrilSi.

gamokvleuli kontigentis sameano da samSobiaro anamnezSi

paTologiuri gadaxrebi gamovlinda 128 mSobiareSi (5.2%) SemTxvevaSi.

cvlilebebi Tanabari sixSiriT ganawilda gogonaTa da vaJTa dedebs Soris

(gamoTvla Catarda pirsonis X2-is mixedviT).

anamnezis mixedviT, gamokvleul bavSvTa ZiriTadi nawili daibada

drouli, normaluri anTropometriuli monacemebiT, upiratesad pirveli

(41.2%) da meore (46.0%) orsulobidan, mesame da Semdgomi orsulobidan ki

mxolod 12.8 %. SemTxvevaTa 4.8 %-Si aRiniSna dRenakluloba, xolo

hipoqsiiTa da samSobaro travmiT daibada Sesabamisad 9.2% da 2.1%. 1.6%-Si

aRiniSna Warbi wonis axalSobilis dabadeba, xolo 5.5 %-Si ki

naklebwonianis.

bavSvTa adreuli kvebis xasiaTis mixedviT, gamokveul kontigentSi

minimum sam Tvemde bunebriv kvebaze imyofeboda 32.1 %. gamokveulTa nawili

imyofeboda xelovnur (23.4%) kvebaze. maRali xvedriTi wiliT iyo

Page 82: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

82

warmodgenili Sereuli (44.5%) kveba. Seswavlil iqna Sereul da xelovnur

kvebasTan dakavSirebuli alergiuli gamovlinebis xasiaTi da sixSire.

cxrili 11

orsulobisa da mSobiarobis mimdinareobaSi

gamovlenili gadaxrebis sixSire

orsulobisa da mSobiarobis

Taviseburebani

abs

raod. %

I naxevris toqsikozi 560 22.8

II naxevris toqsikozi 93 3.8

mwvave respiraciebi 287 11.7

septiuri daavadebebi 12 0.5

qr. infeqciuri kerebi 64 2.6

kvebiTi alergia 191 7.8

medikamentozuri alergia 79 3.2

respiraciuli alergia 106 4.3

stresi 633 25.8

Tambaqos weva 653 26.6

antibaqteriuli Terapia 366 14.9

orsulobis SemanarCunebeli Terapia 157 6.4

virusuli daavadeba 98 4

gulsisxlZarRvTa sistemis paTologia 7 0.3

swrafi mSobiaroba 128 5.2

stimulaciiT mSobiaroba 39 1.6

aRniSnuli gamoTvlil iqna pirsonis X2-is mixeviT 95%- iani

sandoobiT koeficientiT da monacemebi statistikurad sarwmunoa (p<0.05).

Page 83: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

83

pirveladi kiTxvariT gamovlinda, rom wlamde asakis bavSvebSi

kvebiTi alergiis siWarbe aRiniSneboda 405 (16.5 %) bavSvSi. Seswavlil iqna

kvebiTi alergiis sixSire asakTan da sqesTan mimarTebaSi (cxrili 12).

cxrili 12

wlamde kvebiTi alergiis avadobis

sixSire asakobrivi gradaciis mixedviT

vaJebi gogonebi sul

asaki abs.

raod % %

abs.

raod % %

abs.

raod %

6-7 67 28.3 58.3 48 28.6 41.7 115 28.4

7-8 53 22.4 57.6 39 23.2 42.4 92 22.7

8-9 61 25.7 57.5 45 26.7 42.5 106 26.2

9-10 56 23.6 60.8 36 21.5 39.2 92 22.7

sul 237 100 58.5 168 100 41.5 405 100

cxrilidan Cans, rom wlamde kvebiTi alergia prevalirdeba vaJebSi

(monacemebi statistikurad sandoa). gamokvleuli kontigentis 6-7 wlianTa

28.4%-s kvebiTi alergia pirvelad aReniSnaT wlamde asakSi. GkvebiTi

alergiasTan erTad wlamde asakis bavSvebSi ganviTarebuli daavadebebi

sxvadasxva procentulobiT gamoixata: gamokveulTa 19.4 % avadobda

sasunTqi sistemis mxriv, 18.5 % disbiozis sindromiT, 27.5 % atopiuri

dermatitiT, 9.3 % medikametozuri alergiiT, 2.4 % cns-is mxriv gadaxrebi

da 0.7 % gul-sisxlZarRvTa sistemis paTologiebi. am daavadebaTa

gadanawileba sqesis mixedviT mocemulia me-13 cxrilSi. gamoTvla

mimdinareobda pirsonis koeficientiT da monacemebi statistikurad sandoa

(p< 0.05).

Page 84: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

84

cxrili 13

gamokvleul poplulaciaSi wlamde asakSi ganviTarebuli

daavadebebis ganawileba sqesis mixedviT

sxvadasxva saxis kvebis produqtze reaqcia aReniSna gamokvleuli

populaciis 18.5 %-s, xolo sxvadasxva medikamentze alergiuli gamovlineba

konstatirebul iqna 4.6 % SemTxvevaSi. meore diagramaSi warmodgenilia

yvelaze xSirad alergiuli reaqciis gamomwvevi sakvebi Tu

medikamentozuri saSualeba.

anketa-kiTxvari gulisxmobda informaciis miRebas bavSvTa

mosaxleobaSi Catarebuli imunizaciis Sesaxeb. gamovlenil iqna, rom 2238

bavSvs (91.2 %) profilaqtikuri acrebi CautardaT droulad da srulad, 164

(6.7 %) SemTxvevaSi acrebi Catarda arasrulad da dagvianebiT, xolo 52

(2.1%) bavSvs acrebi ar Catarebia. imunizaciis warmoebis saerTo suraTi

wamodgenilia cxrilSi (14)

vaJi (1303) gogona (1151) sul (2454)

wlamde avadoba abs. raod % %

abs.

raod % %

abs.

raod %

sasunTqi sistemis

mxriv 232 17.8 9.4 245 21.3 9.9 477 19.4

disbiozis sindromi 261 20.0 10.6 192 16.7 7.8 453 18.5

atopiuri dematiti 314 24.1 12.8 371 32.2 15.1 685 27.7

kvebiTi alergia 293 22.5 11.9 361 31.4 14.7 655 26.5

medikamentozuri

alergia 126 9.7 5.2 102 8.9 4.2 229 9.3

cns mxriv gadaxrebi 36 2.8 1.5 22 1.9 0.9 58 2.4

gul-sisixlZarRvTa

sist. 8 0.6 0.3 9 0.8 0.4 17 0.7

Page 85: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

85

diagrama 2

obligatur alergenebsa da medikamentebze atopiuri dermatitis

sixSiris ganawileba bavSvTa gamokvleul populaciaSi

raodenobrivi maCveneblebi

76

108

66

4498

42

27

76

52 8

rZe

kvercxi

nigozi

Tafli

forToxali,limoni

pomidori

sxvadasxva produqti

antibiotiki

vitaminebi

anTebis sawinaaRmdego

arasteroidebi

procentuli maCvenmeblebi

3.1

4.4

2.7

1 .84

1.7

1.1

3.1

2.1 0.3

Page 86: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

86

cxrili 14

imunoprofilaqtikis maCveneblebi gamokvleul bavSvTa populaciaSi

Cautarda

abs. raod. % profilaqtikuri

acrebi 2402 97.9

tuberkulozi BCG 2402 97.9

poliomieliti (OPV) 2350 95.8

wiTela 2000 81.5

difteria, yivanaxvela,

tetanusi (DPT) 2149 87.6

difteria, tetanusi 429 7.5

ybayura 1575 64.2

virusuli hepatiti B-HB 2402 97.2

vaqcinaciis Semdgomi adgilobrivi reaqcia fiqsirebul iqna 137 (5.7 %)

SemTxvevaSi. vaqcinaciis garTuleba Tanabari sixSiriT gamovlinda vaJebSi

da gogonebSi (cxrili 15)

cxrili 15

garTulebuli vaqcinaciis sixSire sqesTan mimarTebaSi

mamrobiTi mdedrobiTi sul reaqcia vaqcinaciaze abs. raod. % % abs. raod. % % abs. raod. %

adgilobrivi 65 4.7 47.5 72 6.5 52.5 137 5.7

zogadi 44 3.4 60.2 29 2.6 39.8 73 3.1

sul 1303 100 54.2 1099 100 45.8 2402 100

gamoTvla Catarebulia pirsonis X2-is mixedviT (p<0.05).

Page 87: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

87

pirveladi kiTxvariT gamovlinda, rom bavSvTa gadatanili

infeqciebidan prevalirdeba wiTurasa da Cutyvavilas infeqciebi

(diagrama 3).

diagrama 3

bavSvTa infeqciuri daavadebis raodenobrivi da

procentuli maCveneblebi gamokvleul populaciaSi

raodenobrivi maCvenebeli

1804

96

1029

256105

yivanaxvela

wiTela

wiTura

ybayura

Cutyvavila

procentuli maCvenebeli (%)

78.9 45

11.2

4.2

4.6

yivanaxvela

wiTela

wiTura

ybayura

Cutyvavila

Page 88: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

88

Cvens gamokvlevebSi alergiuli anamneziT datvirTuli

memkvidreobiToba gamouvlinda populaciis 19.6 %-s. am bavSvebis mSoblebs,

da-Zmas an axlo naTesavebs aReniSnebodaT atopiuri dermatiti, bronquli

asTma, alergiuli riniti, alergiuli koniuqtiviti, medikamentozuri da

kvebiTi alergia (cxrili 16).

memkvidruli daTvirTva uxSiresad aReniSneboda bavSvis dedas ( 481 -

19.6 %) da mamas (348 - 14.2 %), Semdeg da-Zmebs ( 64 - 2.6 %), sisxliT

naTesavebs dedis mxridan ( 88 - 3.6 %) da sisxliT naTesavebs mamis mxridan

( 127 - 5.2 %)

cxrili 16

memkvidruli alergiuli datvirTvis sixSire

(nozologiebis miTiTebiT) gamokveul bavSvTa populaciaSi

dedis mxriv memkv. datvirTva

alerg.daavad.

mamis mxriv memkv. datvirTva

alerg.daavad. daavadeba

abs. raod % abs. raod %

bronquli asTma 123 5.0 103 4.2

atopiuri dermatiti 155 6.3 95 3.8

alergiuli riniti 62 2.5 56 2.3 alergiuli koniuqtiviti 43 1.7 29 1.2 medikamentozuri alergia 39 1.6 38 1.5

kvebiTi alergia 59 2.4 27 1.1

amrigad, pirveladi anketireba iTvaliswinebda ara mxolod atopiuri

dermatitis gamovlenas bavSvTa populaciaSi, aramed samedicino,

socialuri da biologiuri faqtorebis Sesaxeb informaciis miRebas,

populaciis samedicino maxasiaTeblebis gacnobas.

Page 89: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

89

3.2 atopiuri dermatitis gavrceleba gamokvleul bavSvTa

populaciaSi

erTmomentiani klinikuri kvlevis safuZvelze Cvens mier

gaanalizebul iqna atopiuri dermatitis epidemiologiuri maCveneblebi

umcrosi saskolo asakis bavSvTa populaciaSi. Ppopulaciurma kvlevam

mogvca atopiuri dermatitis gavrcelebis WeSmariti suraTi da daavadebis

formirebis riskis faqtorebis dadgenis saSualeba.

TbilisSi mcxovrebi 6-10 wlamde asakis 2454 bavSvis pirveladi

skrinirebiT, gamokvleulTagan 278 (11.3%) bavSvs gamouvlinda atopiuri

dermatiti. Aamave dros sagulisxmoa, rom sadiagnostiko kriteriumis

gamoyenebiT am etapze gamovlenil avadmyofTa ricxvi ar Semcirebula.

Aatopiuri dermatitis SedarebiTi sixSire gamokvleuli ubnebis

mixedviT warmodgenilia cxriliSi 17

cxrili 17

Tbilisis raionuli ubnebis mixedviT janmrTelTa

da daavadebulTa ganawileba

janmrTeli daavadebuli sul Tbilisi raionebi abs.raod % % abs.raod % % abs.raod %

vake-saburTalo 551 25.3 87.5 79 28.4 12.5 630 25.7

didube-CuRureTi 417 19.2 81.3 96 34.5 18.7 513 20.9

mTawminda-krwanisi 475 21.8 92.2 40 14.4 7.8 515 21

isani-samgori 269 12.3 94.7 15 5.4 5.3 284 11.6

gldani-naZaladevi 464 21.4 90.6 48 17.3 9.4 512 20.9

sul 2176 100 88.7 278 100 11.3 2454 100

gamoTvla Catarebulia pirsonis X2-is mixedviT. miRebuli monacemebi

statistikurad sarwmunoa (p<0.05)

atopiuri dermatitiT daavadebulTa Soris sqesisa da Tbilisis

raionuli ubnebis mixedviT ganawileba mocemulia me-18 cxrilSi.

Page 90: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

90

cxrili 18

atopiuri dermatitis gavrcelebis monacemebi

gamokvleuli ubnebis mixedviT

vaJi

gogona sul Tbilisi ubnebi

abs.raod % %

abs.raod % %

abs.raod %

vake-saburTalo 40 27.4 50.6 39 29.5 49.4 79 28.4

didube-CuRureTi 50 34.2 52.1 46 34.8 47.9 96 34.5

mTawminda-krwanisi 22 15.1 55 18 13.6 45 40 14.4

isani-samgori 8 5.5 53.3 7 5.3 46.7 15 5.4

gldani-naZaladevi 26 17.8 54.2 22 16.7 45.8 48 17.3

sul 146 100 52.5 132 100 47.5 278 100

atopiuri dermatiti erTnairi sixSiriT gamovlinda vaJebsa (146 vaJi -

52.5%) da gogonebSi (132 gogona – 47.5 %).

atopiuri dermatitis gavrcelebis maCvenebeli SedarebiT maRali iyo

6-7 da 8-9 wlis asakSi (cxrili 19).

cxrili 19

atopiuri dermatitis gavrcelebis monacemebi

sqesisa da asakobrivi jgufis mixedviT

vaJebi gogonebi sul asaki abs. raod % % abs. raod % % abs. raod %

6-7 wlamde 56 38.4 50.9 54 40.9 49.1 110 39.6

7-8 wlamde 24 16.4 52.2 22 16.7 47.8 46 16.5

8-9 wlamde 35 24 50.7 34 25.8 49.3 69 24.8

9-10 wlamde 31 21.2 58.5 22 16.7 41.5 53 19.1

sul 146 100 52.5 132 100 47.5 278 100

Page 91: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

91

gamoTvla Catarebulia pirsonis X2-is mixedviT. miRebuli monacemebi

statistikurad sarwmunoa (p>0.05).

Tanmxlebi alergiuli daavadebebi alergiuli riniti (5.4% anu 15

avadmyofi), bronquli asTma (2.5% anu 7 avadmyofi), WinWris cieba ( 1.1 % an 3

avadmyofi), medikamenturi alergia (6.1% anu 17 avadmyofi) da kvebiTi

alergia (8.6 % anu 24 avadmyofi) sxvadasxva sixSiriT gamovlinda atopiuri

dermatitiT daavadebulebSi.

atopiuri dermatitiT daavadebulebSi wlamde kvebiTi alergia,

medikamentozuri alergia da TviT atopiuri dermatitis pirveladi

gamovlineba xSir SemTxvevaSi ukavSirdeboda alimentur faqtors. adreuli

xelovnuri (37.8 %) da Sereuli kveba (31.7 %) ganapirobebda SemdgomSi am

daavadebis ganviTarebas. me-20 cxrilSi mocemulia atopiuri dermatitiT

daavadebuli bavSvebis ganawileba sqesis, asakis, wlamde kvebis xasiaTisa

da wlamde gamovlenili daavadebis mixedviT.

daavadebulTa Soris atopiuri dermatitis debiutis gamomwvevi

mizezebi asakisa da sqesis mixedviT gansxvavebuli aRmoCnda. Mdebiutis

mizezi Cvens SemTxvevaSi iyo: kvebiTi alergia, mcenareebi, cxovelebTan

kontaqti, vaqcinacia, stresi, sokos infeqcia, mzeze alergia, siciveze

alergia, qimuri nivTierebebi, xelovnuri qsovili, klimato-geografia,

virusuli infeqcia, respiraciuli infeqciebi da fizikuri datvirTva.

garkveul SemTxvevebSi mizezi daudgenelia. (cxrili 21).

Page 92: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

92

cxrili 20

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi wlamde asakSi ganviTarebuli

daavadebebis ganawileba sqesis mixedviT

vaJi (n=146) gogona (n=132) sul (n=278)

abs.

raod. % abs.

raod. % abs.

raod. %

bunebrivi 3 Tvemde 3 2.1 1 0.8 4 1.4

bunebrivi 6 Tvemde 1 0.7 2 1.5 3 1.1

Sereuli 0 0.0 1 0.8 1 0.4 atopiuri

dematiti

xelovnuri 18 12.3 20 15.2 38 13.7

bunebrivi 3 Tvemde 3 2.1 1 0.8 4 1.4

bunebrivi 6 Tvemde 1 0.7 1 0.8 2 0.7

Sereuli 5 3.4 8 6.1 13 4.7

kveb

iTi

aler

gia

xelovnuri 42 28.8 53 40.2 95 34.2

bunebrivi 3 Tvemde 0 0.0 1 0.8 1 0.4

medikament.

aler

gia

xelovnuri 12 8.2 11 8.3 23 8.3

Page 93: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

93

cxrili 21

daavadebulTa Soris atopiuri dermatitis debiutis

gamomwvevi mizezebi asakisa da sqesis mixedviT

daavadebuli (n=278)

Aasaki (weli) sqesi

6_7mde 7_8mde 8_9mde 9_10mde mamrobiTi mdedrobiTi debiutis mizezi raod % raod % raod % raod % raod % raod %

kvebiTi alergia

28 10.1 28 10 27 9.7 29 10 54 19 58 21

mzeze alergia

11 4 - - 1 0.4 - - 7 2.5 5 1.8

sicive 12 4.3 5 1.8 2 0.7 1 0.4 12 4.3 8 2.9

qimuri nivTiereba

7 2.5 3 1.1 - - - - 5 1.8 5 1.8

xerlovnuri qsovili 2 0.7 2 0.7 - - 1 0.4 5 1.8 - -

virusuli infeqcia 6 2.2 1 0.4 1 0.4 5 1.8 9 3.2 4 1.4

mcenareebi 4 1.4 2 0.7 2 0.7 3 1.1 6 2.2 5 1.8

sokos infeqcia

- - 1 0.4 5 1.8 3 1.1 4 1.4 5 1.8

fizikuri datvirTva

2 0.7 3 1.1 - - - - 3 1.1 2 0.7

klimato-geografia 12 4.3 16 5.8 1 0.4 7 2.5 17 6.1 19 6.8

vaqcinacia 2 0.7 - - 1 0.4 - - 1 0.4 2 0.7

medikamentebi 4 1.4 3 1.1 19 6.8 5 1.8 15 5.4 16 5.8

stresi 9 3.2 11 4 16 5.8 10 3.6 20 7.2 26 9.4

respiraciuli infeqciebi 1 0.4 - - - - - - 1 0.4 - -

cxovelebTan kontaqti 13 4.7 6 2.2 16 5.8 8 2.9 25 9 18 6.5

daudgeneli mizezi 28 10.1 - - 1 0.4 5 1.8 19 6.8 15 5.4

daavadebulTa Soris atopiuri dermatitis gamwvaveba sezonis

mixedviT yvelaze maRali iyo gazafxulze (39.9 %), zafxulSi (38.4 %), xolo

Page 94: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

94

Semodgomasa (23.4 %), da zamTarSi (8.9 %) SedarebiT naklebad gamovlinda.

(monacemis statistikurad sarwmunoa (p < 0.001).

278 atopiuri dermatitiT daavadebuli bavSvis socialuri

mdgomareobis mixedviT TiTqmis 48.2 %-Si sacxovrebeli binis

keTilmowyobilobas, Tumca amasTan mis sinotives (57.6 %). xSir SemTxvevaSi

bavSvebis saZinebel oTaxSi iyo noxebi (61.2 %) da rbili saTamaSoebi (47.5

%). bavSvebis logini umetesad bumbuliT (66.9 %) da matyliTa (53.2 %) iyo

warmodgenili, romelTac weliwadis drois mixedviT cvlidnen, 25.9 %

iyenebda bambis logins. Tambaqos mweveli iyo daavadebulTa dedebis 41.0 %

da mamebis 78.1 %. bavSvebis 32.0 % aRniSnavda xSir komfliqtur situacias

ojaxSi, xolo daavadebulTa 51.8 %-Si dafiqsirda arasruli ojaxi.

atopiuri dermatitiTGdaavadebulTa ojaxebSi 41.7 %-Si aRiniSna

katis, 13.3 %-Si ZaRlis da agreTve, 9.0 %-Si frinvelebis arseboba.

atopiuri dermatitiT daavadebul 278 bavSvTa umravlesoba iyo meore

orsulobidan (54.7%). pirveli da mesame orsuloba RiniSna Sesabamisad 39.9

% da 5.4 %-Si. sameano anamnezis mxriv paTologiur cvlilebebs adgili

hqonda 16.2 % SemTxvevaSi. orsulobaTa Taviseburebani mocemulia me-4

diagramaSi.

populaciaSi gamovlenili daavadebis mqone bavSvebis dedebi

mSobiarobis periodSi 20 wlamde asakis iyo 17.3 %; 20-dan 35 wlamde 51.8%

deda, xolo 35 wlis zemoT ki 30.9 % deda, xolo mamis asaki ase

gadanawilda: 20 wlamde – 12.6% , 20-35 wlamde – 38.5 % da 35 welze metis -

48.9 %. atopiuri dermatitiT daavadebulTa mSoblebis ganaTleba

Semdegnairad ganawilda: umaRlesi ganaTlebis mqone dedebi 73.7 %,

studenti 23.0 %, saSualo ganaTlebis 2.2 % da arasruli saSualo

ganaTlebis 1.1 %, xolo umaRlesi ganaTlebis mqone mamebi 90.6 %, saSualo

ganaTlebiT – 5.0 %, studenti – 3.2 % da arasruli saSualo ganaTlebis 1.2

%.

Page 95: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

95

diagrama 4

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvTa

dedebSi orsulobis Taviseburebani

25.5

5

31.7

0.4

3.6

14

5.4 5

29.9

33.5

14.7

6.15.4

0

5

10

15

20

25

30

35

1

I naxevris toqsikozi

II naxevris toqsikozi

mwvave respiraciebi

septiuri daavadebebi

qr. i nfeqciuri kerebi

kvebiTi alergia

medikamentozuri alergia

respiraciuli alergia

stresi

Tambaqos weva

antibaqteriuli Terapia

orsulobis SemanarCunebeli

Terapiavirusuli daavadeba

atopiuri dermatitiT daavadebuli 278 bavSvidan droulad dabadeba

aRiniSna 94.2 %-Si, normaluri sxeulis wona 92.8 % da sigrZe 92.8 %-Si.

daavadebulTagan 9.0 %-Si aRiniSna hipoqsia, xolo 1.1 % daibada samSobiaro

travmiT.

Page 96: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

96

gadatanili infeqciuri daavadebebis procentuli mniSvenloba ase

gamovlinda: yivanaxvela 4.3 %-Si, wiTela 10.4 %-Si, wiTura 45.3 %-Si, ybayura

3.6 %-Si da Cutyvavila 78.4 %-Si.

memkvidruli datvirTvis maRali sixSire gamovlinda daavadebulTa

mSoblebSi, kerZod dedebSi (36.3 %) da mamebSi (24.8), SedarebiT naklebad

gamoixata sibsebisa da dedisa da mamis mxridan sisxliT naTesavebis

SemTxvevaSi, Sesabamisad 3.9 %, 6.1% da 8.6 %. Adedisa da mamis alergiuli

daavadebebis gadanawileba retrospeqtiuli analizis mixedviT mocemulia

mexuTe diagramaSi.

diagrama 5

atopiuri dermatitis mqone bavSvTa mSoblebSi alergiuli

daavadebebis gamovlena

7.2

14.4

4.3

1.1

4.35.4

2.2

11.2

6.8

0.71.1

3.2

0

5

10

15

deda mama

bronquli asTma

atopiuri

dermatiti

alergiuli

rinitialergiuli

koniuqtiviti

medikamentozuri

alergia

kvebiTi alergia

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi dafiqsirda Tanmxlebi

araalergiuli daavadebebisa da sindromebis – disbiozis sindromi,

kariesi, qolediskinezia, helminTozi, gastriti, koliti, respiraciuli

daavadebis arseboba (diagrama 6).

Page 97: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

97

diagrama 6

Tanmxlebi araalergiuli gamovlinebebis procentuli

maCveneblebi atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi

atopiuri dermatitiT avadobas bavSvebSi yvelaze xSirad Tan axlda

cvlilebebi saWmlis momnelebeli sistemis mxriv. Ygastrointestinaluri

sistemis TiTqmis yvela daavadebis dros sxvadasxva sixSiriT gamovlinda

dispefsiuri movlenebi – gulisreva, Rebineba, gulZmarva, nawlavTa

aramyari moqmedeba, madis momateba da madis daqveiTeba. gamovlinda

tkivilis SegrZneba muclis sxvadasxva areSi: epigastriumi, marjvena

ferdqveSa, Wipis garSemo, Wamis Semdeg, kvebasTan kavSiris gareSe

(cxrili 22).

42.4

23.0

21.2

25.9

11.2

6.8

4.0

0.0 20.0 40.0 60.0

1

respiraciuli daavadeba

koliti

gastriti

helminTozi

qilediskinezia

kariesi

disbiozis sindromi

Page 98: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

98

cxrili 22

asakTan mimarTebaSi dispepsiuri movlenebisa da muclis tkivilis

gamovlinebebi atopiuri dermatitiT daavadebulebSi

asaki 6_7 7_8 8_9 9_10 sul

raodenoba 110 46 69 53 278

raod. % raod. % raod. % raod. % raod. %

gulisreva 15 13.6 5 10.9 6 8.7 6 11.3 32 11.5

Rebineba 12 10.9 17 37.0 11 15.9 8 15.1 48 17.3

gulZmarva 14 12.7 19 41.3 16 23.2 15 28.3 64 23.0

nawlavTa aramyari

moqmedeba 20 18.2 18 39.1 12 17.4 13 24.5 63 22.7

madis momateba 5 4.5 2 4.3 3 5.7 10 3.6

madis daqveiTeba 7 6.4 12 26.1 15 21.7 13 24.5 47 16.9

dispeps

iuri mo

vlenebi

meteorizmi 22 20.0 13 28.3 3 4.3 7 13.2 45 16.2

epigastriumi 15 13.6 20 43.5 9 13.0 15 28.3 59 21.2

marjvena

ferdqveSa 17 15.5 11 23.9 21 30.4 12 22.6 61 21.9

Wipis garSemo 8 7.3 2 4.3 8 11.6 5 9.4 23 8.3

Wamis Semdeg 1 0.9 3 6.5 1 1.4 4 7.5 9 3.2

tkivili mu

clis a

reS

i

kvebasTan kavS.

gareSe 8 7.3 17 37.0 1 1.4 26 9.4

amrigad, epidemiologiuri kvleviT gamovlinda atopiuri dermatitis

maRali sixSire (11.3%) Tbilisis bavSvTa mosaxleobaSi. gamovlinda

atopiuri dermatitis gavrcelebis maCvenebelTa meryeoba gamokvleuli

raionebis mixedviT. amave dros epidemiologiurma Seswavlam cxadyo, rom

atopiuri dermatitis formireba Tbilisis bavSvTa populaciaSi umcrosi

saskolo asakis 6-7 wlamde bavSvebSi aRiniSneba da TiTqmis erTnairi

sixSiriT vlindeba orive sqesis warmomadgenelTa Soris.

Page 99: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

99

Tavi 4. specifikuri alergologiuri da instrumentul-

laboratoriuli kvlevis Sedegebis klinikuri Sefaseba

epidemiologiuri kvlevis meore etapze Catarda atopiuri dermatitiT

daavadebuli 278 avadmyofis ambulatoriul-stacionaruli kvleva. kliniko-

alergologiuri maxasiaTeblebis Seswavla warmoebda gafarToebuli

epidemiologiuri kvlevis rukiT atopiuri dermatitiT daavadebul

umcrosi saskolo asakis bavSvebSi. am kiTxvariT dazustda alergologiuri

anamnezi, atopiuri dermatitis klinikuri mimdinareobis Taviseburebani,

debiutisa da recidivis mizezebi. gaTvaliswinebuli iyo premorbiduli

foni, Tanmxlebi daavadebis arseboba da am niSanTa erToblioba da

gansxvaveba daavadebis sxvadasxva formis dros. kvleva gulisxmobda

agreTve atopiuri dermatitis formirebis etiologiuri struqturis

Seswavlas asakobriv da individualur TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT,

daavadebis gavrcelebis xarisxis Seswavlas SCORAD-is saSualebiT,

sisxlSi saerTo IgE donis dadgenas.

kliniko-alergologiuri kvleva Cautarda atopiuri dermatitiT

daavadebul 127 bavSvs. bavSvTa asaki meryeobda 6-10 wlamde. maT Soris 61

(48%) vaJi da 66 (52%) gogona (diagrama 7).

anamnezuri monacemebiT bavSvTa garkveuli nawili (77.1%) imyofeboda

ubnis pediatris, alergologis an dermatologis dakvirvebis qveS.

Ddaavadebis xandazmuloba sakvlev jgufSi gansxvavebuli iyo (cxrili 23).

cxrili 23

atopiuri dermatitiT daavadebis xandazmuloba

avadmyofTa Soris

ad-s xandazmuloba abs. raod %

1 weli 72 56.7

1_3 weli 53 41.7

3_4 weli 2 1.6

5 w. meti 0 0

sul 127 100

Page 100: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

100

diagrama 7

atopiuri dermatitiT avadmyof bavSvTa ganawileba

asakisa da sqesis mixedviT (n = 127)

saerTo raodenoba

26.0%

26.8%

24.4%

22.8%6_7 wlamde

7_8 wlamde

8_9 wlamde

9_10 wlamde

vaJebi

26.2%

24.6%

21.3%

27.9%6_7 wlamde

7_8 wlamde

8_9 wlamde

9_10 wlamde

gogonebi

25.7%

28.8%

27.3%

18.2%6_7 wlamde

7_8 wlamde

8_9 wlamde

9_10 wlamde

Page 101: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

101

cxrilSi motanili monacemebi cxadyofen, rom prevalirdeba

SeTxvevebi (56.7 %) daavadebis 1 wlamde xangrZlivobiT. kvlevis monacemTa

analiziT gamovlinda, rom atopiuri dermatitis klinikuri mimdinareoba

bavradaa damokidebuli bavSvis asakze. procesi manifestirdeba uxSiresad

kvebiTi alergiis fonze, egzogenuri gamRizianeblis zemoqmedebiT. am

asakobriv jgufSi kanze cvlilebebi ZiriTadad vlindeba sveli egzemis

saxiT tipiuri morfologiuri elementebiT kanze. daavadebis asakobrivi

debiutis analiziT kanze alergiuli procesis pirveli gamovlineba 120

(94.5 %) SemTxvevaSi aRiniSneba wlamde asakSi, 5–Si (4.2 %) 3 wlamde asakSi,

xolo 2 (1.3 %) 3 wlis zemoT.

paTologiuri procesis gavrceleba fasdeboda kanze dazianebuli

kerebis gavrcelebis mixedviT. gamoyofil iqna atopiuri dermatitis

lokaluri da gavrcelebuli formebi. Llokalurad iTvleboda procesi

Tu gamonayari aRiniSnebioda mxolod saxeze an mxolod msxvili da

saSualo saxsrebis momxrel zedapirze (54.3 %), gavrcelebuli formisas

ramdenime zemoTCamoTvili adgilas erTdroulad (45.7 %), xolo difuzuris

SemTxvevaSi Sefasebas vaZlevdiT process, Tu gamonayari aRiniSneboda

saxeze, sxeulze, kidurebze, mtevnebze da terfebze erTdroulad.

difuzuri formebi 278 avadmyofidan 13.3%-s aReniSna, Tumca kvlevis am

etapze gamoiTiSa kvlevis protokolis gamorTvis kriteriumebis

Sesabamisad.

atopiuri dermatitis simZimis Sefasebis dros gaTvaliswinebuli iyo

kanze anTebiTi movlenebis gamoxatuleba, qavilis intensivoba, kanis

procesis gamwvavebis sixSire weliwadSi. Mmsubuq mimdinareobas axasiaTebs:

msubuqi eriTema, umniSvnelo eqsudacia, aqercvla, erTeuli vezikulur-

papulozuri elementebi, kanis safaris susti qavili, procesis gamwvaveba

weliwadSi 1-3-jer, 2-3 - kviris xangrZlivobiT Dda 5-6 - Tviani remisiiT.

kanis dazianebis aRniSnuli mimdinareoba konstantirebul iqna 40.2 %

SemTxvevaSi.

daavadebis saSualo simZimiT mimdinareoba xasiaTdeboda dazianebis

kerebis simravliT, sakmaod gamoxatuli eqsudaciiT an infiltraciiTa da

liqenifikaciiT, eqskoriaciebiT, naxeTqebiTa da qerqebiT. Qqavili zomieri

Page 102: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

102

an Zlieri. davadebis recidivebi weliwadSi 4-5 –jer, 2-3 - Tviani remisiis

periodiT. aRwerili klinikuri suraTi gamouvlinda avadmyofTa 59.8 %-s.

atopiuri dermatitis mZime mimdinareoba xasiaTdeboda dazianebis

mravlobiTi da farTo kerebiT, myari eqsudaciiT, infiltraciiT, Rrma

xazovani naxeTqebiT. Qqavili Zlieri, “ biopulsirebiT”, an mudmivi. kanis

procesis gamwvaveba weliwadSi 5-6- jer, araxangrZlivi remisiebiT.

atopiuri dermatitis mZime mimdinareoba aRiniSneba 278 bavSvidan 24.1 %-Si,

Tumca kvlevis am etapze gamoiTiSnen kvlevis protokolis Sesabamisad.

Aanamnezuri monacemebiT daavadebis debiutis mizezobrivi faqtori

ucnobi rCeboda SemTxvevaTa 0.8 %-Si. 88.2 % SemTxvevaSi daavadebis pirvel

epizods dedebi ukavSireben kvebiT faqtorebs, agreTve asaxeleben

vaqcinacias, medikamentebs, cxovelebTan kontaqts, stress, mzeze alergias,

siciveze alergias, qimur nivTierebebs, xelovnur qsovils, virusul

infeqcias, mcenareebs, sokosmier infeqcias, fizikur datvirTvas, klimato-

geografias, respiraciul infeqciebs, qronikuli kerebis gamwvavebas.

atopiuri dermatitis recidivis mizezobriv faqtorad sxvadasxva sixSiriT

gvevlineboda trofoalergenebi (60.3 %), medikamentebi (10.7 %), qimiuri

nivTierebebi (9.9 %), cxovelebTan kontaqti (8.6 %), stresuli situaciebi

(3.0 %), klimato-geografia (2.7 %), vaqcinacia (3.1 %) da sxva.

gamokvleul avadmyofTa umravlesobaSi gamovlinda momatebuli

mgrZnobeloba 3-4 produqtisadmi erTdroulad. mSoblebi yvelaze xSirad

aRniSnavdnen reaqcias citrusebze (67.7 %), kvercxze (60.3 %), rZeze (44.1 %),

nigozze (20.5 %), Taflze (18.1 %), pomidorsa (11.8 %) da Sokoladze (16.7%).

Mmedikamentebidan kanis alergiuli anTebis gamwvaveba aRiniSneboda,

umTavresad, antibiotikebis (12.6 %), vitaminebis (5.6 %), anTebis

sawinaaRmdego arasteroiduli preparatebis (1.8 %) miRebis Semdeg.

atopiuri dermatitis gamwvaveba sezonis mixedviT yvelaze maRali iyo

gazafxulze (78.0 %), zafxulSi (30.7 %), xolo Semodgomasa (11.8 %), da

zamTarSi (3.1 %) SedarebiT naklebad gamovlinda. (monacemis

statistikurad sarwmunoa (p < 0.05).

gamosakvlev bavSvTa socialuri mdgomareobis mixedviT TiTqmis 95.3 %

aRniSnavda sacxovrebeli binis keTilmowyobilobas, Tumca amasTan mis

sinotives (92.9 %). xSir SemTxvevaSi bavSvebis saZinebel oTaxSi iyo noxebi

Page 103: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

103

(96.9 %) da rbili saTamaSoebi (96.9 %). bavSvebis logini umetesad matyliTa

(98.4 %) da bumbuliT (97.6 %) iyo warmodgenili, romelTac weliwadis

drois mixedviT cvlidnen, mxolod 3.9 %-i iyenebda bambis logins. Tambaqos

mweveli iyo daavadebulTa dedebis 89.9 % da mamebis TiTqmis umravlesoba.

bavSvebis 70.1 % aRniSnavda xSir komfliqtur situacias ojaxSi.

am etapzeGgamokvleuli kontingentis 60 % aRniSnavda katis, 17.8 %-Si

katisa da ZaRlis erTdroul, xolo 11.3 %-Si mxolod ZaRlis da agreTve,

19.7 %-Si frinvelebis arsebobas ojaxSi.

atopiuri dermatitiT daavadebul 127 bavSvTa umravlesoba iyo

pirveli (29 %) an meore orsulobidan (96.9 %) da mxolod 1.1 %- mesame

orsulobidan. sameano anamnezis mxriv paTologiur cvlilebebs adgili

hqonda 6.4 % SemTxvevaSi. orsulobaTa Taviseburebani mocemulia 24-e

cxrilSi.

cxrili 24

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvTa

dedebSi orsulobis Taviseburebani

orsulobis Taviseburebani abs. raod %

I naxevris toqsikozi 71 55.9%

II naxevris toqsikozi 14 11.0%

mwvave respiraciebi 43 33.9%

septiuri daavadebebi 1 0.8%

qronikuli infeqciuri kerebi 10 7.9%

kvebiTi alergia 39 30.7%

medikamenturi alergia 15 11.8%

respiraciuli alergia 14 11.0%

stresi 83 65.4%

Tambaqos weva 80 63.0%

antibaqteriuli Terapia 41 32.3%

orsulobis SemanarCunebeli Terapia 17 13.4%

virusuli daavadeba 15 11.8%

mSobiarobis periodSi 20 wlamde asakis iyo 20.4 %; 20-dan 35 wlamde

32.7% deda, xolo 35 wlis zemoT ki 46.9 % deda. bavSvis dabadebisas mamis

Page 104: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

104

asaki ase gadanawilda: 20 wlamde – 2.4% ,20-35 wlamde - 4.7 % da 35 welze

metis - 92.9 %. profesiis mixedviT atopiuri dermatitis SemTxvevaSi

Warbobda umaRlesi ganaTlebis mqone dedebis (95.3 %) raodenoba. studenti

(3.8 %) da dabali xvedriTi wiliT iyo warmodgenili saSualo (0.9 %),

xolo 127 bavSvis dedebSi arasruli saSualo ganaTlbis mqoneni ar

gamovlindnen. atopiuri dermatitiT daavadebulTa mamebis profesiuli

mdgomareoba ase gadanawilda: saSualo ganaTlebiT - 3.1 %, studenti – 0.8

%, xolo umaRlesi ganaTlebis – 96.1 %. arasruli saSualo ganaTlebis

mqone mamebi ar gamovlindnen.

atopiuri dermatitiT daavadebuli bavSvebi daibadnen droulad (99.2

%), normaluri sxeulis wonis (97.6 %) da sigrZis (97.6 %), maTgan 19.7 %-Si

aRiniSneboda hipoqsia, xolo 2.4 % daibada samSobiaro travmiT.

sagulisxmoa, rom aseve maRali iyo xelovnur (81.9 %) da Sereul

kvebaze myof (10.2 %) bavSvTa raodenoba da is faqti, rom TiTqmis 90.6 %-s

aReniSna reaqcia Sematebul sakvebze.

atopiuri dermatitiT daavadebulTa TiTqmis yvela bavSvis vaqciancia

Catarda srulad da droulad. Aadgilobrivi reaqcia gamouvlinda - 47.2 %-

s, xolo 4.7 %-s zogadi reaqcia aReniSna.

gadatanili infeqciuri daavadebebidan maRali sixSiriT gamovlinda

Cutyvavilasa (98.4 %) da wiTuras (96.6 %) SemTxvevebi.

atopiuri dermatitiT daavadebul 127 bavSvSi wlamde avadobis

procentuli maCvenebeli Semdegnairad gadanawilda: kvebiTi alergia (91.3

%), medikamenturi alergia (19.7 %), atopiuri dematiti (94.5 %), disbiozis

sindromi (10.2 %), sasunTqi sistemis (19.4 %), da cns mxriv gadaxrebi (3.9

%).

TandarTuli alergiuli daavadebis mqone bavSvebi kvlevis am etapze

ar monawileobda kvlevis protokolis mixedviT.

memkvidruli datvirTvis maRali sixSire gamovlinda daavadebulTa

dedebSi (79.5 %) da mamebSi (32.3), SedarebiT naklebad gamoixata sibsebisa

da dedisa da mamis mxridan sisxliT naTesavebis SemTxvevaSi, Sesabamisad

7.1 %, 8.7% da 3.9 %. Adedisa da mamis alergiuli daavadebebis gadanawileba

retrospeqtiuli analizis mixedviT mocemulia me-8 diagramaSi.

Page 105: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

105

diagrama 8

daavadebulTa mSoblebis alergiuli daavadebebis

retrospeqtiuli analizi

15.7

31.5

9.4

2.4

9.411.8

4.7

7.9

15

1.62.40.80

5

10

15

20

25

30

35

deda mama

bronquli asTma

atopiuri dermatiti

alergiuli riniti

alergiulikoniuqtiviti

medikamentozuri

alergia

kvebiTi alergia

atopiuri dermatitiT daavadebul gamosakvlev 127 kontingentSi

dafiqsirda Tanmxlebi araalergiuli daavadebebi, Tanmxlebi movlenebis

arseboba (cxrili 25).

Page 106: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

106

cxrili 25

gamosakvlevi kontingentis bavSvebSi

Tanmxlebi araalergiuli gamovlinebebi

Tanmxlebi daavadeba abs. raod. %

disbiozis sindromi 87 68.5

kariesi 31 24.4

qolediskinezia 37 29.1

helminTozi 47 37.0

gastriti 21 16.5

koliti 12 9.4

respiraciuli daavadeba 8 6.3

atopiuri dermatitiT avadobas bavSvebSi yvelaze xSirad Tan axlda

cvlilebebi saWmlis momnelebeli sistemis mxriv. sanaRvle gzebis

paTologia konstatirebul iqna 29.1 %-Si. mniSvnelovani iyo helminTebiT

dasnebovnebis sixSirec (37.0 %). Catarebuli gamokvlevebiT 47 helminToziT

daavadebuli bavSvidan 19.7 %-Si gamovlinda lambliozi, 57.8 % -

enterobiozi da 22.4 %-Si ki asakridozi. avadmyofTa umetesobaSi saWmlis

momnelebeli sistemis dazianeba iyo polisindromuli. magaliTad, 13.5 %

SemTxvevaSi sanaRvle gzebis diskineziisa da kolitis Serwyma, 9.1 %-Si

helminTozisa da sanaRvle gzebis diskineziis Serwyma da a.S. kuW-nawlavis

traqtis cvlilebaTa fonze aRiniSnebeboda atopiuri dermatitis saSualo

simZimis mimdinareoba. gastrointestinaluri funqciuri cvlilebebis

xasiaTis mixedviT ufro metad vlindeboda iseTi simptomebi, rogoricaa

Rebineba (37.8% gansakuTrebiT kvebiTi alergenebis miRebis Semdeg), madis

daqveiTeba an momateba (37.0 % da 7.9 %), meteorizmi (29.1 %), gulisreva (25.2

%), gulZmarva (50.4 %) da nawlavTa aramyari moqmedeba (49.6 %). tkivili

muclis sxvadasxva areSi dafiqsirda: epigastriumis (46.5 %), marjvena

ferdqveSa (48.0 %), Wipis garSemo (8.7 %), Wamis Semdeg (7.1 %), kvebasTan

kavSiris gareSe (20.5 %).

Page 107: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

107

amrigad, atopiuri dermatitiT daavadebul 127 bavSvis Rrma

gamokvelvebma TiTqmis yvela SemTxvevaSi gamoavlina Tanmxlebi sxvadasxva

daavadebisa da sindromis arseboba.

atopiuri dermatitis formirebaze erT-erT mniSvnelovan faqtors

warmoadgens nawlavTa mikrofloris mdgomareoba. nawlavTa

mikrobiocenozis gamokvlevis aqtualoba kanis alergiis gamovlinebis

dros ganpirobebulia gamoxatuli urTierTkavSiriT nawlavTa disbiozur

da atopiuri dermatitis mimdinareobas Soris. disbiozis sindromsa da

atopiuri dermatitis mimdinareobis urTierTkavSiris obieqturi Sefasebis

mizniT gamokvleul iqna atopiuri dermatitiT daavadebuli 48 bavSvi 6-10

wlamde.

nawlavTa mikroekologiis cvlilebebi, ZiriTadad, vlindeboda

arasasurveli premorbiduli fonisa da dispepsiuri movlenebis mqone

(meteorizmi, nawlavTa aramyari moqmedeba, Rebinebis spontanuri epizodebi)

bavSvebSi. yvela SemTxvevaSi konstatirebul iqna aweuli mgrZnobeloba

trofoalergenebisadmi. ganavlis baqteriologiuri gamokvlevis Sedegebma

gviCvena, rom nawlavTa biocenozis darRveva atopiuri dermatitiT

daavadebul bavSvebSi xasiaTdeboda nawlavTa mikrofloris raodenobrivi

da xarisxobrivi Semadgenlobis cvlilebebiT (cxrili 26)

disbiozis sindromi ufro xSirad kostantirdeboda nawlavTa

disfunqciis fonze, vidre klinikuri simptomebis armqone jgufebSi (77.5%

da 12.4% p<0.001). umravles SemTxvevaSi (56.5 %) aRiniSneboda bifidofloris

deficiti an daqveiTeba (norma: 1g. fekaliaSi bifidobaqteria- 109 – 1011 ,

laqtobaqteria - 107 – 108, nawlavis Cxiri – 300-400 milioni) da amave dros

nawlavis Cxiri aRmoCnda ramdenjerme momatebuli.

pirobiT paTogenuri baqteriebidan Candida-s rigi gamovlinda 48.4 %

SemTxvevaSi, Klebsiella-s – 11,1 %-Si, xolo Proteus ki 19.6 % SemTxvevaSi.

atopiuri dermatitis mZime mimdinareobis dros ufro xSirad fiqsirdeboda

pirobiTpaTogenuri mikroorganizmebis raodenobis mateba, vidre msubuqi

mimdinareobis fonze (p<0.05). kanze procesis mimdinareobis damZimebasTan

erTad izrdeboda agreTve stafilokokebis streptokokebTan asociaciaSi

gamovlenis sixSire.

Page 108: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

108

cxrili 26

nawlavTa mikrobiocenozis cvlilebaTa xasiaTi,

disbiozis dros, atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvebSi

cvlilebaTa xasiaTi da sixSire

nawlavTa disfunqciiT

klinikuri simptomatikis

gareSe

31 17 cvlilebaTa xasiaTi

da maCveneblebi abs. raod %

abs. raod %

bifidofloris arseboba 4 11.7 2 9.1

bifidofloris donis daqveiTeba 14 44.7 4 22.7

saerTo raodenobis 7 21 3 18.2

fermentuli Tvisebebis darRveviT 2 7.9 1 4.5

nawlavis Cxiris

raodenobis momateba

hemolizuri nawlavis Cxiri 4 13.2 2 9.1

Klebsiella 2 6.6 1 4.5

Protei 3 10.5 2 9.1 baqteriebis arseboba Candida 9 30.2 3 18.2

hemoliz. stafilo- da streptokoki 3 9.2 1 4.5

Catarebulma gamokvelvebma cxadyo mniSvnelovani kavSiris arseboba

atopiuri dermatitis simZimesa da nawlavTa mikrofloris darRvevas Soris,

romelic Txoulobs saTanado koreqcias dietologiuri da Terapiuli

midgomis saxiT.

gamovlenil iqna disbiozuri sindromis gaRrmavebis xelSemwyobi

faqtorebi: 1. Catarebuli mkurnalobis xasiaTi, gansakuTrebiT, ukontrolo

antibiotikoTerapia. 2. mZime socialuri pirobebi, 3. kvebis reJimis darRveva

4. genetikuri ganwyoba am daavadebis mimarT.

amrigad, atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvTa 37.8 %-Si

laboratoriulad iqna konstatirebuli mikrobiocenozis sxvadasxva

xarisxis gamoxatuli darRvevebi.

Page 109: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

109

etiologiuri mniSvnelobis mizezobrivi faqtorebis dadgena

warmoebda diagnostikuri meTodebis kompleqsiT: alergologiuri anamnezi,

kanis sinjebi [96, 201] da saerTo IgE-s gansazRvra sisxlis SratSi.

etiologiuri faqtoris dasadgenad gamoyenebuli iyo alergenebis Semdegi

speqtri: kvebiTi, sayofacxovrebo, mcenaris mtvrismieri, baqteriuli,

Dermatophagoides pteronyssinus da Farinee-s alergenebi.

atopiuri dermatitiT daavadebulebs alergologiuri diagnostika in

vivo CautardaT prik-testebiT (mikro-Cxvleta epidermisis sazRvris

siRrmemde) mizezobrivi mniSvnelobis alergenebis identifikaciisTvis;

gamoyenebul iqna kanis prik-testireba germanuli kompania alergofarmas

test-krebul K-s gamoyenebiT. Kkanis prik-testirebis Catarebis xarisxis

kontrolisaTvis gamoyenebuli iyo histaminis 0.1 %-iani (dadebiTi

kontroli) da natriumis qloridis 0.9%-iani xsnari (uaryofiTi

kontroli).alergenTa standartuli nakrebi Sedgeboda 20 alergenisgan,

romelic Seicavda kvebiT, mcenareul, epidermalur da sayofacxovrebo

alergenebs. reaqcia kanis sinjze fasdeboda 5 xarisxiT: _ uaryofiTi; +

sustad dadebiTi, ++ zomierad dadebiTi, +++ mkveTrad dadebiTi; ++++

Zlier dadebiTi. Prik-testebi Sefasebuli iyo dadebiTad, roca alergenis

sapasuxo reaqciis minimaluri da maqsimaluri diametri >/= 3X3 mm. swrafi

tipis reaqciebi ikiTxeboda 15-20 wT-is Semdeg, Tumca mogvianebiTi

reaqciebis gasaTvaliswineblad prik-testebis Sedegebi fasdeboda 24-48 sT-

is ganmavlobaSic.

atopiuri dermatitiT daavadebuli 127 avadmyofis kompleqsuri

kvleviT gamovlinda etiologiur faqtorTa farTo speqtris arseboba,

romelTa Sorisa prevalirdeboda kvebiTi sensibilizacia. ( cxrili 27 da

diagrama 9)

kanis sinjebis xasiaTi da sixSire atopiuri dermatitiT daavadebul

bavSvebSi (n=127) sxvadasxva gvarad gadanawilda. 27-e cxrilSi

warmogidgenT kanis sinjze dadebiTi reaqciis procentul maCvenebels.

Page 110: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

110

cxrili 27

kanis sinjebis xasiaTi da sixSire atopiuri dermatitiT

daavadebul bavSvebSi (n=127)

kanis sinjebi abs. raod %

mtvrismieri tkipa 36 28.3%

sarevela balaxis nakrebi 12 9.4%

marcvleulis nakrebi 12 9.4%

adre moyvavile xeebi 15 11.8%

gvian moyvavile xeebi 14 11.0%

ambrozia 33 26.0%

Zroxis xorci 35 27.6%

Roris xorci 40 31.5%

qaTmis xorci 36 28.3%

kvercxi 64 50.4%

limoni 54 42.5%

forToxali 52 40.9%

simindis fqvili 22 17.3%

pomidori 20 15.7%

nigozi 22 17.3%

kartofili 20 15.7%

banani 16 12.6%

sokovani 9 7.1%

katis bewvi 21 16.5%

ZaRlis bewvi 2 1.6%

Page 111: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

111

diagrama 9

sensibilizaciis struqtura atopiuri dermatitiT

daavadebul bavSvebSi

0.0%

20.0%

40.0%

60.0%mtvrismieri tkipa

ambrozia

Zroxis xorci

Roris xorci

qaTmis xorci

kvercxilimoni

forToxali

simindis fqvili

nigozi

katis bewvi

Page 112: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

112

kompleqsuri gamokvlevis SedegebiT, mizezobrivi mniSvnelobis,

alergenebis struqtura araerTgvarovania. bavSvebSi kanis sinjebis

reaqciis xarisxis mixedviT prevalirebda mkveTrad dadebiTi reaqcia

kvebiTi alergenebze (50.4 %), zomierad dadebiTi reaqcia aRiniSna

sayofacxovrebo (28.3 %), mcenareul mtverze (26.0 %) da epidermalur

alergenebze (16.5 %) (diagrama 10)

diagrama 10

mizezobrivi mniSvnelobis alergenebis struqtura

kanis sinjebis dros

50.4

28.3

26

16.5

0 20 40 60

1

epidermaluri

mcenarismtvrismieri

sayofacxovrebo

kvebiTi

asakobriv aspeqtSi sensibilizaciis stuqturis anamnezur-obieqturi

monacemebis analizi mowmobs, rom aweuli mgrZnobeloba kvebiTi

alergenebisadmi praqtikulad yvela asakis bavSvs aReniSneboda. monacemebi

Page 113: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

113

cxadyofs, kvebiTi alergenebisadmi sensibilizaciis arsebiT mniSvnelobas

atopiuri dermatitis ganviTrebaze.

Kanis-prik testebis mixeviT kvebiTi alergenebis speqtrSi

dominirebda: kvercxi (50.4 %), citrusi (42.5%), Roris xorci (31.5 %), qaTmis

xorci (28.3 %), nigozi (17.3 %) da a.S. amave dros, dakvirvebiT gamovlinda,

rom kvebiTi alergia, asakis mixedviT, garkveuli kanonzomierebiT

xasiaTdeba: aweuli mgrZnobeloba nigozis, Sokoladis, pomidvris da

nawilobriv Taflis mimarT Uumetesad rCeba ucvleli mTeli cxovrebis

manZilze, xolo iseTi produqtisadmi, rogoricaa kvercxi aweuli

mgrZnobelobis intensivoba mcirdeba.

gamokvleul kontingentSi etiologiur faqtorTa kombinacia

konstatirebul iqna TiTqmis yvela SemTxvevaSi. ZiriTadad gvxvdeboda

kvebiTi da sayofacxovrebo alergenebisadmi sensibilizaciis Serwyma (49.7

%), kvebiTi da epidermaluri alergenebis kombinacia (21.7 %), aseve

epidermaluri da mcenareuli mtvrismieri alergenebisadmi erToblivi

sensibilizaciis arseboba (7.9 %).

atopiuri dermatitian avadmyofebSi mcenaris mtvrismieri

alergenebisadmi aweuli mzrZnobeloba gamovlinda, ZiriTadad ambroziisa

da adre moyvavile xis (26.0 % da 11.8 %) mimarT. Kepidermaluri

alergenebidan ki Qarsebobda katis bewvisadmi ganviTarebuli alergiuli

reaqcia (16.5 %).

sisxlis SratSi imunofermentuli “ELIZA”-s meTodiT saerTo IgE-s

antisxeulebis gansazRvris mizniT pirvel etapze ganxorcielda sisxlis

Sratis inkubacia monoklonuri SratiT damuSaveba `mikrosinjarebSi”,

Semdeg etapze xdeboda mikrosinjarebis garecxva da inkubacia koniugatTan,

inkubaciis procesis damTavrebamde 15-20 wuTiT adre xdeboda substratis

momzadeba, risTvisac substratis gamxsnels emateboda Sesabamisi

raodenobis substratis abebi, Semdeg etapad xdeboda `mikrosinjarebis“

voS buferiT xuTjeradi garecxva, mikrosinjarebze substratis damatebiT

xdeboda ganmeorebiTi inkubacia da sabolood reaqciis gaCereba. reaqciis

Sefaseba mimdinareobda “ELIZA” rideris saSualebiT 405-450 mn talRis

sigrZeze.

Page 114: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

114

reaqciis Sesafaseblad gamoiyeneboda standartuli xsnarebis

koncentraciis Sesabamisi optikuri simkvrivis mixedviT agebuli

koncentraciis damokidebulebis amsaxveli mrudebi. IgE-s gansazRvris

xarisxis Sesamowmeblad gamoyenebuli iyo “Randox”-is firmis sakontrolo

Sratebi.

saerTo IgE-s momatebuli titri (> 100kerT/l) aReniSneboda 127 bavSvs.

amrigad, atopiuri dermatitis kliniko-alergologiuri maxasiaTeblis

SeswavliT gamovlinda, rom atopiuri dermatitis dros sqesis mixedviT

sxvaoba ar dafiqsirda. daavdebis suraTi gacilebioT mkveTrad iyo

gamoxatuli pirveli da mesame klasis bavSvebSi. premorbiduli foni

umetesad warmodgenili iyo kvebiTi alergiiT da medikametozuri alergiiT

da epidermaluri alergenebiT. daavdebis debiutisa da gamwvavebis uxSires

mizezad kveba, medikamentebi sa stresis faqtorebi gvevlineboda. Tanmxlebi

daavadebebis saxiT atopiuri dermatitis dros prevalirebda cvlilebebi

kuW-nawlavis traqtis mxriv. Ddaavadeba umetesad xasiaTdeboda

polivalenturi sensibilizaciiT.

Page 115: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

115

Tavi 5. atopiuri dermatitis riskis faqtorebis

aspeqtebi gamokvleul bavSvTa populaciaSi

5.1 mediko-biologiuri da socialur-higienuri faqtorebi da maTi

mniSvneloba atopiuri dermatitis formirebaSi

risk-faqtorebis Seswavla atopiuri dermatitis epidemiologiuri

kvlevis mniSvnelovan aspeqts warmoadgens, romlis ZiriTadi mizani –

individualuri prognozisa da atopiuri dermatitis prevenciuli Tu

samkurnalo RonisZiebebis ganxorcielebis realuri bazis Seqmnaa.

Cven SevecadeT gangvesazRvra risk-faqtorebis mniSvneloba atopiuri

dermatitis SemTxvevaSi. biologiuri faqtorebis saxiT ganxilul iqna:

memkvidruli datvirTva, dedis mdgomareoba orsulobis da mSobiarobis

periodSi, axalSobilis periodis kvebis Taviseburebani da paTologiuri

cvlilebani, gadatanili daavadebani, alergiul daavadebaTa mizezebi da

xasiaTi. socialur faqtorebs Soris Seswavlil iqna: mSobelTa ganaTlebis

done, asaki, sayofacxovrebo pirobebi, mSobelTa mavne Cvevebi, konfliqturi

situacia ojaxSi.

risk-faqtorTa dadgena warmoebda pirveladi anketirebis (umcrosi

saskolo asakis bavSvTa skrinirebis) dros, romelTa dazusteba da Sevseba

xdeboda gamovlenil avadmyofTa ganmeorebiTi anketirebis procesSi-

atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis gafarToebuli ruka-

kiTxvaris safuZvelze. amrigad gamoyenebul iqna gamokiTxvis oretapovani

modeli.

rogorc ukve aRvniSneT, atopiuri dermatitis riskis faqtorebis

gamovlenis mizniT Catarda observaciuli, analizuri retrospeqtuli

kvleva SemTxveva – kontroli. am mizniT Seswavlili populaciidan

gamoyofili iqna ori jgufi (cxrili 28): ZiriTad anu SemTxvevaTa jgufSi

gaerTianda atopiuri dermatitiT daavadebuli 278 pacienti (saSualo 2.23;

standarTuli gadaxra saSualodan 1.165 da standartuli saSualo Secdoma

0.07), xolo sakontrolo jgufSi _ 300 (saSualo - 2.55; standarTuli

gadaxra saSualodan - 1.170 da standartuli saSualo Secdoma - 0.065)

pirobiTad janmrTeli bavSvi, maTgan 320 vaJi (saSualo - 2.35; standartuli

Page 116: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

116

gadaxra saSualodan - 1.170 da standartuli saSualo Secdoma - 0.065) da

258 gogona (saSualo - 2.346; standartuli gadaxra saSualodan - 1.157 da

standartuli saSualo Secdoma - 0.072), sakontrolo jgufis sakvlev

subieqtebad SeirCa bavSvebi, romelTac bolo Tveebis ganmavlobaSi ar

aReniSnebodaT mwvave an qronikuli infeqciuri daavadeba, sxvadasxva saxis

alergiuli gamovlineba da ar CatarebiaT medikamenturi mkurnaloba.

ZiriTadi da sakontrolo jgufebis formirebis dros gaTvaliswinebul iyo

homogenurobis principi.

cxrili 28

daavadebulTa da janmrTelTa ganawileba sqesis mixedviT

daavadebuli janmrTeli sul

sqesi abs.

raod. % %

abs.

raod. % %

abs.

raod. %

vaJi 146 52.5 45.6 174 58 54.4 320 54.7

gogona 132 47.5 51.2 126 42 48.8 258 45.3

sul 278 100 48.1 300 100 51.9 578 100

SemTxveva – kontrolis kvlevis Catarebis safuZvelze, gansazaRvruli

iqna atopiuri dermatitis formirebis socialuri, biologiuri da

samedicino risk-faqtorebis raodenobrivi maCveneblebi: Sansebis Sefardeba

(OR), absoluturi riski eqsponirebulTaTvis (Re), absoluturi riski

araeqsponirebulTaTvis (Rne) da atributuli riski (AR) cxrilis 2 x 2

gamoyenebiT (cxrili 8).

Sansebis Tanafardoba (OR) ganisazRvra formuliT - ad/bc; absoluturi

riski eqsponirebulTa Soris (Re) _ a / (a + b), absoluturi riski

araeqsponirebulTa Soris (Rne) - c / (c + d), xolo atributuli riski (AR) _

a / (a + b) - c / (c + d). riskis faqtorebis raodenobrivi maCveneblebis

gansazRvrisas gaTvaliswinebuli iqneba 95%-iani sandoobis intervali (CI).

(Флетчер Р., Флетчер С., Вагнер Э. 2000).

gaanalizda atopiuri dermatitis formirebis etapebi, gamovlenil

iqna daavadebis ganviTarebisa da recidivebis ganmapirobebeli Tu

Page 117: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

117

xelSemwyobi ZiriTadi faqtorebi. am procesSi gamoikveTa naklebad

marTvadi (memkvidruli da biologiuri) da marTvadi faqtorebi, romlebic

emorCilebian koreqcias. gamovlenili riskis faqtorebis xarisxobrivi

ganawleba mocemulia 29-e cxrilSi.

calkeuli riskis faqtoris sixSires atopiuri dermatitiT

daavadebul bavSvebSi ganapirobebda alergiis klinikuri gamovlinebis

xasiaTi.

arsebiTi mniSvneloba atopiuri dermatitis formirebaSi memkvidrul

datvirTvas ganekuTvneba. bavSvTa gamokvleuli kontigentis, alergiiT

daavadebul nawilSi datvirTuli genialogiuri anamnezi dedis mxris

konstantirebul iqna 36.3 % SemTxvevaSi, xolo janmrTel kontigentSi

igi Seadgenda 4 %, Sesabamisad alergiiT datvirTva mamis mxriv

gamovlinda 20.2 da 4.3 %-Si, sibsebis mxriv (9.7% da 5.3%), xolo avadmyofi

bavSvis sisxliT naTesavebis alergiulma daavadebam dedisa da mamis

mxridan Seadgina 6.5 da 8.6% da janmrTelebSi ki 5.3 da 2 %. memkvidrul

datvirTvisas (diagrama 11 da cxrili 30) sarwmunod maRali riskis

faqtoriT gamovlinda: alergiuli daavadebis anamneziT deda (OR- 13.69; 95%

CI - 7.08-27.04), mama (OR- 5.56; 95% CI -2.87-10.99), da-Zma (OR- 1.90; 95% CI -0.96-3.80),

dedis mxriv sisxliT naTesavebi (OR- 5.12; 95% CI -1.60-18.13), mamis mxriv

sisxliT naTesavebi (OR- 4.63; 95% CI -1.76-12.84).

diagrama 11

atopiuriatopiuri dermatitis dermatitis riskisriskis faqtorebifaqtorebi

alergiulialergiuli daavadebisdaavadebis genealogiurigenealogiuri anamnezianamnezi

OR

13.69

5.561.9

5.12

4.63

deda mama da-Zma sndm* snmm*

sndm*- sisxlit naTesavebi dedis mxridan

snmm* - sisxlit naTesavebi mamis mxridan

Page 118: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

118

cxrili 29

riskis faqtorebis xarisxobrivi ganawileba

riskis faqtorebi (R)

memkvidruli

alergiuli daavadeba dedebSi

alergiuli daavadeba mamebSi

alergiuli daavadeba da-ZmebSi

alergiuli daavadeba sisxliT naTesavebSi (dedis mx.)

alergiuli daavadeba sisxliT naTesavebSi (mamis mxriv)

alergiul daavadebaTa nozologiuri maCveneblebi

dat

virTuli

sameano

anamnez

i

orsulobis pirveli naxevris toqsikozi

orsulobis meore naxevris toqsikozi

orsulobis Sewyvetis saSiSroeba

gadatanili virusuli infeqcia orsulobis dros

medikametozuri alergia orsulobis dros

kvebiTi alergia orsulobis dros

stresi orsulobis dros

Tambaqos weva orsulobisas

mediko

-biologiuri

faqtoreb

i

bavSvi

adreuli gadayvana xelovnur an Sereul kvebaze

dagvianebuli vaqcinacia an misi ar Catareba

obligaturi kvebiTi alergenebis gavlena

medikamentozuri sensibilizacia

socialur-

higienuri

faqtorebi

konfliqturi situaciebi ojaxSi

mSoblebis profesia

katis arseboba ojaxSi

Page 119: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

119

cxrili 30

memkvidruli alergiuli datvirTvis raodenobrivi maCveneblebi

memkvidruli alergiuli datvirTva gamovlinda dedisa da mamis brunquli

asTmis, atopiuri dermatitis, alergiuli rinitis, alergiuli

koniuqtivitis, medikametozuri alergiisa da kvebiTi alergiis anamnezuri

monacemebis arsebobis SemTxvevaSi. sarwmunod maRali riskis faqtoriT

gamovlinda dedis mxriv memkvidruli datvirTva - bronquli asTmiT (OR-

24.43; 95% CI -3.46-496.75), atopiuri dermatitiT (OR- 23.59; 95% CI -5.49-142.98),

alergiuli rinitiT (OR- 3.33; 95% CI -0.98-12.49), alergiuli koniuqtivitiT

(OR - 3.26; 95% CI - 0.30-80.41), medikamentozuri alergiiT (OR- 6.13; 95% CI -1.27-

40.51), kvebiTi alergiiT (OR- 9.09; 95% CI -1.98-57.94), xolo mamis mxriv

memkvidruli datvirTva - bronquli asTmiT (OR- 2.18; 95% CI -0.48-11.11);

atopiuri dermatitiT (OR- 7.90; 95% CI -1.69-50.69); alergiuli rinitiT (OR-

7.26; 95% CI -2.0-31.21), medikamenturi alergiiT (OR- 2.72; 95% CI -0.46-20.46) da

aseve, memkvidruli datvirTva kvebiTi alergiiT (OR- 3.64; 95% CI -0.92-17.08).

atopiuri dermatitis formirebis sixSire damokidebulia bavSvis

asakze (cxrili 31). daavadebis sarwmuno riskis faqtorad warmogvidga

umcrosi saskolo asakis bavSvebi: 6-7 wlamde (OR- 1.93; 7.26; 95% CI -2.0-31.21),

8-9 wlamde (OR- 1.085; 95% CI -0.72-1.26); sqesi, rogorc atopiuri dermatitis

riskis faqtori TiTqmis erTnairi sixSiriT gamovlinda mamrobiTsa Tu

mdedrobiTSi ( cxrili 32).

OR CI AR ARe ARne

deda 13.69 7.08-27.04 0.51 0.89 0.38

mama 5.56 2.87-10.99 0.37 0.81 0.44

da-Zma 1.90 0.96-3.80 0.15 0.62 0.47 sisixliT naTesavi dedis mxridan 5.12 1.60-18.13 0.35 0.81 0.46 sisxliT naTesavi mamis mxridan 4.63 1.76-12.84 0.33 0.80 0.47

Page 120: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

120

cxrili 31

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtori - asaki

asaki OR CI AR ARe ARne

6_7 wlamde 1.93 1.33-2.80 0.16 0.59 0.43

7_8 wlamde 0.65 0.42-1.00 -0.05 0.39 0.44

8_9 wlamde 1.085 0.72-1.26

0.02 0.49 0.47

9_10 wlamde 0.60 0.40-09.91

-0.12 0.33 0.45

atopiuri dermatitis ganviTarebis mniSvnelovani riskis faqtori

gaxldaT q. Tbilisis ori raioni, kerZod vake-saburTalo (OR- 1.28; 95% CI -

0.86-1.90) da didube–CuRureTi (OR- 2.16; 95% CI -1.46-3.20) (cxrili 33 da 34).

mocemul raionebSi daavadebis momatebuli riski SesaZloa aixsnas garemos

dambinZurebelTa siWarbiT, mavne samrewvelo narCenebis matebiT, q.

Tbilisis TiTeul raionSi maTTvis damaxasaTebeli mcenareTa saxeobebiT,

romelTa mtveri warmoadgens mniSvnelovan polinur taqsons da

sacxovrebeli garemos haeris dabinZurebis xarisxis zrdis, amasTan

Tanamedrove sacxovreblis gaformebaSi polimeruli masalebis,

sayofacxovrebo qimiis, kosmetikuri da parfiumeruli preparatebisa da

sayofacxovrebo airis gamoyeneba xels uwyobs binebis qimiuri dabinZurebis

zrdas.

atopiuri dermatitis genezSi mniSvnelovania alimenturi faqtoris

roli, gansakuTrebiT ki sicocxlis pirvel wels. anamnezuri monacemebis

safuZvelze gaanalizebul iqna kvebis xasiaTi da dadginda, rom adreul

(sam Tvemde) xelovnur an Sereul kvebze gadayvanil iqna daavadebul

bavSvTa 68.7% da janmrTelTa 22.9%. sarwmunod maRali riskis faqtorebi

iyo: bavSvis Sereuli kveba (3 Tvemde) (OR- 2.71; 95% CI -1.46-5.04) da xelovnuri

kveba (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51). amrigad, wlamde asakis kvebis xasiaTis

cvlilebebi maRali sixSiriT iyo warmodgenili atopiuri dermatitis

dros.

Page 121: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

121

cxrili 32

riskis faqtorebis raodenobnrivi maCvenebeli

atopuri dermatitis mimarT

OR CI AR ARe ARne

bunebrivi 3 Tvemde

2.71 1.46-5.04

0.23 0.69 0.46

bunebrivi 6 Tvemde

0.74 0.47-1.17

-0.07 0.42 0.49

bunebrivi wlamde

0.12 0.03-0.44

-0.38 0.11 0.49

Sereuli 2.71 0.56-1.16

-0.05 0.44 0.49

wlamd

e kveba

xelovnuri 5.29 3.30-8.51

0.38 0.77 0.39

yivanaxvela

0.87 0.38-1.95

-0.03 0.44 0.47

wiTela 0.88 0.50-1.53

-0.03 0.45 0.48

wiTura 1.01 0.71-1.42

0.002

0.48 0.48

ybayura 0.80 0.30-2.08

-0.05 0.42 0.47

gadat

anili

bavS

vTa

in

feqciuri

daavadeb

ebi

Cutyvavila 0.92 0.60-1.41

-0.01 0.47 0.48

sasunTqi sistemis mxriv

0.82 0.53-1.27

-0.04 0.44 0.48

disbiozis sindromi

1.23 0.79-1.91

0.05 0.51 0.46

kvebiTi alergia 10.27 6.17-17.24

0.49 0.84 0.35

mdikament. alergia

3.03 1.54-6.06

0.26 0.72 0.46

erT wlamd

e avadoba

cns mxriv gadaxrebi

0.34 0.12-0.94

-0.2 0.25 0.45

kalendriT 0.55 0.29-1.05

-0.14 0.46 0.60

dagvianebiT 1.36 0.67-2.76

0.07 0.55 0.48

vaqc

inac

ia

ar Catarebia 4.98 0.99-33.65

0.34 0.81 0.47

Page 122: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

122

cxrili 33

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtori –

Tbilisi raionuli ubnebi

Tbilisis raionuli ubnebi OR CI AR ARe ARne

vake-saburTalo 1.28 0.86-1.90 0.06 0.52 0.46

didube-CuRureTi 2.16 1.46-3.20 0.19 0.61 0.42

mTawminda-krwanisi

0.63 0.40-1.01 -0.11 0.39 0.5

isani-samgori 0.31 0.16-0.59 -0.26 0.24 0.50

gldani-naZaladevi

0.78 0.50-1.21 -0.06 0.43 0.49

cxrili 34

janmrTeli da daavadebuli kontingentis ganawileba

Tbilisi ubnebis mixedviT

janmrTeli daavadebuli sul Tbilisi

ubnebis mixedviT abs.raod % % abs.raod % % abs.raod %

vake-saburTalo 67 22.3 45.9 79 28.4 54.1 146 25.3

didube-CuRureTi 64 21.3 40.0 96 34.5 60.0 160 27.7

mTawminda-krwanisi 61 20.3 60.4 40 14.4 39.6 101 17.5

isani-samgori 46 15.3 75.4 15 5.4 24.6 61 10.6

gldani-naZaladevi 62 20.7 56.4 48 17.3 43.6 110 19

sul 300 100 51.9 278 100 48.1 578 100

datvirTuli perinataluri anamnezi erTnairi sixSiriT

konstantirdeboda vaJebsa da gogonebSi. riskis faqtorad warmogvidga

axalSobilis masa normaze meti (OR- 1.08; 95% CI -0.30-3.82) da axalSobilis

Page 123: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

123

sigrZe normaze meti (OR- 1.08; 95% CI -0.30-3.82), aseve dRenakluli axalSobili

(OR- 1.46; 95% CI -0.64-3.36).

gaanalizebul iqna agreTve axalSobilobis periodis sindromTa da

daavadebaTa (disbiozis sindromi, kvebiTi alergia da medikamentozuri

alergia, ganviTarebuli antibaqteriuli preparatebis xSiri gamoyenebiT)

gavlena atopiuri dermatitis formirebaze. es faqtorebi gacilebiT

xSirad gvxvdeba avadmyofi bavSvis anamnezSi, janmrTel kontigentTan

SedarebiT. sadReisod cnobilia, rom alergiuli eqspoziciis xelSemwyob

faqtors gaRizianebuli nawlavis sindromiT xSiri avadoba warmoadgens.

Cvens masalaze am daavadebis xvedriTi wili mniSvnelovnad maRali iyo

daavadebulTa Soris, janmrTeli bavSvebis monacemebTan SedarebiT (20.3%

da 2.6% Sesabamisad). disbiozis sindromiT wlamde avadobis sarwmunod

maRali riski dafiqsirda 1.23 (95% CI - 0.79-1.91). mniSvnelovani maCvenebeli

mogvca wlamde avadobam kvebiTi alergiiTa (OR- 10.27; 95% CI -6.17-17.24) da

medikamenturi alergiiT (OR- 3.03; 95% CI -1.54-6.06). kvebiTi alergia sqesis

mixedviT gadanawilda Semdegnairad: vaJebi – 16.3% da gogonebi - 24.4%

(p<0.01), xolo medikameturi alergiisas Sesabamisad, 4.1 da 4.7% (diagrama 12).

kvebiTi alergenebisadmi aweuli mgrZnobeloba gamouvlinda 46.1%

daavadebul da 7.6% janmrTel bavSvs (diagrama 13). ar SeiZleba

gansakuTrebuli yuradReba ar daeTmos gadatanil bavSvTa infeqciur

daavadeba - wiTuras rols atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis

faqtoris kuTxiT. aRsaniSnavia, rom Sansebis Sefardeba wiTuras

SemTxvevaSia 1.01 (95% CI -0.71-1.42), xolo procentulad sqesis mixedviT

Semdegnairad ganawilda vaJebi 43.1 % da gognebi 47.3 %.

pirveli skriningis stadiaSive mravali kuTxiT Sefasebul da

gaanalizebuli iqna bavSvTa imunizaciis sakiTxebi: preveniuli acrebi

gadavadeba an maTze uaris Tqmis SemTxvevebi, acrebis Catarebis periodSi

reaqciis arseboba da maTi Sefaseba. profilaqtikuri acrebi alergiul

gamovlinebaTa mizeziT, arasrulad CautardaT, gadaevadaT an acrebze

sxvadasxva saxiT gamoxatuli alerguli reaqcia aReniSna 134 bavSvs

(gamokvleuli populaciis 23.2 %), romelTagan 10.38% Seadgina ad, xolo

12.8% ki janmrTeli kontigentiT iqna warmodgenili. gamokvleuli 320

vaJidan adgilobrivi reaqcia aReniSva 18.4%, xolo 258 gogonaTa 25.2%-s,

Page 124: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

124

ramac saerTo raodenobis 10.2 % da 11.2 % Seadgina (p<0.05), xolo zogadi

reaqcia vaqcinaciaze aReniSna vaJebis 3.4% da gogonaTa 2.7%-s (p> 0.05).

atopiuri dermatitis ganviTarebis mniSvnelovani riskis faqtori

gaxldaT bavSvis dagvianebuli vaqcinacia (OR - 1.36; 95% CI -0.67-2.76) da aseve,

vaqcinaciis ar Catareba (OR- 4.98; 95% CI -0.99-33.65) .

organizmis alergiuli eqspoziciis mniSvnelovani faqtorebia,

agreTve, bavSvis sicocxlis sxvadasxva periodSi gamovlenili alergiuli

reaqcia kvebiT produqtebze, medikamentebze da sxva. aRniSnuli

premorbiduli foni Seswavlil da gaanalizebul iqna gamokvlevis pirvel

etapzeve. kvebiTi alergenebisadmi aweuli mgrZnobeloba gamouvlinda 40.3 %

daavadebul da 10.3 % janmrTel bavSvs. trofoalergenebze reaqcia TiTqmis

erTnairi sixSiriT gvxvdeboda vaJebsa da gogonebs Soris (18.7% da 20.1%

Sesabamisad). kvebiTi alergenebis Sansebis Sefardeba anamnezis mixedviT

Semdegnairad ganawilda: rZe (OR- 4.04; 95% CI -2.24-7.39), kvercxi (OR- 7.41; 95%

CI -4.01-13.55), nigozi (OR- 10.64; 95% CI -3.03-44.53), Tafli (OR- 6.04; 95% CI -1.93-

21.08), forToxali, limoni (OR- 14.97; 95% CI - 7.09-32.66) (diagrama 14, cxrili 35

da36).

cxrili 35

anamnezis mixedviT kvebiTi da medikamentozuri

alergenebis raodenobrivi ganawileba

OR CI AR ARe ARne

rZe 4.04 2.24-7.39 0.32 0.76 0.44

kvercxi 7.41 4.01-13.55 0.42 0.83 0.41

nigozi 10.64 3.03-44.53 0.44 0.9 0.46

Tafli 6.04 1.93-21.08 0.37 0.84 0.47

forToxali,limoni 14.97 7.09-32.66 0.51 0.90 0.39

antibiotiki 5.82 3.00-11.46 0.38 0.81 0.43

vitaminebi 4.42 1.67-12.31 0.32 0.79 0.47

Page 125: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

125

diagrama 12

wlamde asakSi kvebiTi da medikamentozuri

alargiiT avadobis ganawileba sqesis mixedviT

16.3%

4.1%

24.4%

4.7%

9.0%

2.2%

10.9%

2.1%

0.0%

5.0%

10.0%

15.0%

20.0%

25.0%

vaJi gogona vaJi gogona

% sqesis mixedviT % saerTo

kvebiTi alergia

medikamentozuri

alergia

Page 126: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

126

cxrili 36

kvebiTi da medikamentozuri alergenebi

Ddaavadebulebi

(n=278)

janmrTelebi

(n=300) raod. % raoden. %

rZe 56 20.1 18 48.6

kvercxi 77 27.7 15 40.5

nigozi 26 9.4 3 8.1

Tafli 23 8.3 4 10.8

forToxali,limoni 86 30.9 9 24.3

pomidori 15 5.4 - -

sxvadasxva produqti 17 6.1 - -

antibiotiki 58 20.9 13 35.1

vitaminebi 23 8.3 7 18.9

anTebis sawinaaRmdego

arasteroidi 7 2.5 -- -

diagrama 13

atopiuriatopiuri dermatitis dermatitis riskisriskis faqtorebifaqtorebi

kvebiTikvebiTi alergiisalergiis xasiaTixasiaTi

0

2

4

6

8

10

12

14

16

rZe nigozi citrusi vitaminebi

OR

AR

ARe

ARne

kvercxi Tafli antibiotiki

Page 127: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

127

medikamenturi sensibilizacia konstatirebul iqna bavSvTa

populaciis 11.2 % (31 bavSvi) SemTxvevaSi, romlis udidesi nawili

daavadebulma bavSvebma Seadgina. medikameturi sensibilizacia Warbobda 7-8

wlamde daavadebul bavSvebSi (65.2%) sxva asakobriv jgufTan SedarebiT da

sqesis mixedviT ki…mdedrobiTSi (12.1%). medikamenturi alergenebi anamnezis

mixedviT: antibiotikebi (OR- 5.82; 95% CI -3.0-11.46), vitaminebi (OR- 4.42; 95% CI –

1.67-12.31),

diagrama 14

wlamde avadoba kvebiTi da medikamenturi alergiiT da procentuli

ganawileba daavadebul da janmrTel kontingents Soris

40.0%

65.2%

42.0%

50.9%

10.5%

0.0%0.0%

17.9%

5.5%

19.6%24.6%

15.1%9.2%10.1%

0.0%0.0%0.0%

10.0%

20.0%

30.0%

40.0%

50.0%

60.0%

70.0%

kvebiTi alergia medikamentozuri

alergia

daavadebuli 6_7 wlamde

daavadebuli 7_8 wlamde

daavadebuli 8_9 wlamde

daavadebuli 9_10 wlamde

janmrTeli 6_7 wlamde

janmrTeli 7_8 wlamde

janmrTeli 8_9 wlamde

janmrTeli 9_10 wlamde

pirveladi da meoradi anketirebiT miRebul iqna informacia dedisa

da mamis profesiis Sesaxeb. atopiuri dermatitiT daavadebulTa mSoblebis

SemTxvevaSi Warbobda studenti (23.0 %) da umaRlesi ganaTlebis mqone

dedebis ( 73.7 %) raodenoba. dabali xvedriTi wiliT iyo warmodgenili

Page 128: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

128

saSualo (2.2 %) da arasruli saSualo (1.1 %) ganaTlebis mqone dedebi.

janmrTelTa kontigentSi studenti da umaRlesi ganaTlebis mqone dedebi

iyo Sesabamisad 14.7% da 82.3% xolo saSualo da arasruli saSualo

ganaTlebis ki 2.7 da 0.3%. atopiuri dermatitiT daavadebulTa mamebis

profesiuli mdgomareoba ase gadanawilda: arasruli saSualo ganaTlebis

mqone- 1.1 %, saSualo ganaTlebiT- 5.0%, studenti – 3.2%, xolo umaRlesi

ganaTlebis – 90.6%. janmrTel kontigentSi ki mamebis ganaTleba

Semdegnairad gamovlinda: arasruli saSualo – 4.0 %, saSualo ganaTleba-

6.7%, studenti – 2.3%, xolo umaRlesi ganaTleba – 87.0%. Sesabamisad

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtoris maxasiaTebeli

aRmoCnda deda arasruli saSualo ganaTlebiT (OR- 3.26; 95% CI -0.30-80.41);

studenti deda (OR- 1.34; 95% CI -0.84-2.14), studenti mama (OR- 1.4; 95% CI -0.47-

4.23) da mama umaRlesi ganaTlebiT (OR- 1.58; 95% CI -0.89-2.80) (cxrili 37).

cxrili 37

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtori –

mSoblebis asaki da ganaTleba

OR CI AR ARe ARne

20 wlamde 0.82 0.54-1.25 -0.04 0.44 0.48 20-35 wlade 0.79 0.56-1.12 -0.05 0.45 0.50

dedis asaki bavSvis

dabadebisas 35 wlis zeviT 1.59 1.07-2.35 0.11 0.56 0.45

20 wlamde 0.82 0.47-1.42 -0.04 0.43 0.47 20-35 wlade 0.61 0.43-0.86 -0.12 0.41 0.53

mamis asaki bavSvis

dabadebisas 35 wlis zeviT 1.77 1.25-2.51 0.14 0.56 0.42 arasruli saSualo 3.26 0.30-80.41 0.27 0.75 0.48

saSualo 0.66 0.18-2.28 -0.09 0.38 0.47

studenti 1.34 0.84-2.14 0.07 0.54 0.47

dedis ganaTleba

umaRlesi 0.77 0.50-1.20 -0.06 0.46 0.52 arasruli saSualo 0.32 0.08-1.07 -0.25 0.23 0.48

saSualo 0.60 0.26-1.37 -0.12 0.55 0.67

studenti 1.4 0.47-4.23 0.08 0.56 0.48

mamis ganaTleba

umaRlesi 1.58 0.89-2.80 0.11 0.49 0.38

Page 129: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

129

amave dros, sagulisxmoa, rom mwevel mSobelTa ricxvi gacilebiT

maRali iyo swored “umaRlesi ganaTlebis mqone” dedaTa Soris (94.7 % p<

0.01). Tambaqos roli, rogorc daavadebis riskis faqtoris Semdegia: mweveli

deda (OR- 1.31; 95% CI -092-1.86), Tambaqos mweveli mama (OR- 1.59; 95% CI -1.08-2.36),

Tambaqos mweveli orive mSobeli (OR- 1.30; 95% CI -0.91-1.86).

mSobelTa umravlesobis asaki bavSvis dabadebisas meryeobda 20-35

wlamde (dedis 53.6% da mamebis 45.5%), xolo 35 welze zemoT dedis (OR-

1.59; 95% CI -1.07-2.35) da mamis asaki (OR- 1.77; 95% CI -1.25-2.51) mniSvnelovan

riskis faqtorad warmogvidga.

daavadebul bavSvTa umetesi nawili cxovrobda notio, magram

keTilmowyobil binaSi (48.2%). Sansebis Sefardeba notio binis pirobebSi

iyo - 1.44 (95% CI -1.03-2.04). aRiniSneboda katis, ZaRlisa da frinvelTa

arseboba binaSi, amasTan atopiuri dermatitis riskis faqtori aRmoCnda

kata (OR- 3.95; 95% CI -2.61-5.98) da frinveli binaSi (OR- 1.83; 95% CI -092-3.66).

bavSvTa 65.9% mniSvnelovan riskis faqtorad gamovlinda bumbulis logini

(OR- 1.07; 95% CI -0.74-1.54) (cxrili 38 da diagrama 15).

anketirebiT gamovlinda, agreTve atopiuri dermatitisa da ojaxebSi

samze meti bavSvTa raodenobas Soris kavSiri (OR- 1.22; 95% CI -0.80-1.86),

xSiri konfliqturi situaciebi ojaxSi (32.0%) da arasruli ojaxis

arseboba 51.8 %. Sansebis Sefardeba xSiri konfliqtebisas ojaxSi iyo 1.81

(95% CI -1.22-2.69), xolo arasruli ojaxis dros ki 1.54 (95% CI -1.08-2.20)

diagrama 15

atopiuri dermatitis mniSvnelovan riskis faqtorTa

raodenobrivi maCveneblebi

00.5

11.5

22.5

33.5

44.5

kata binaSi konfliqtebi arasruli

ojaxi

Tambaqos

mweveli

mSoblebi

OR AR ARe ARne

Page 130: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

130

cxrili 38

atopiuri dermatitis mniSvnelovan riskis faqtorTa

raodenobrivi maCveneblebi

OR CI AR ARe ARne

naTeli,mziani 0.88 0.58-1.36 -0.02 0.45 0.47

notio 1.44 1.03-2.04 0.09 0.52 0.43

bina

keTilmowyobili 0.46 0.32-0.65 -0.18 0.39 0.57

noxebi 0.96 0.68-1.35 -0.008 0.47 0.48

rbili aveji 0.35 0.25-0.52 -0.24 0.38 0.62

mtvr

is

kol

eqtorebi

binaS

i

mcenareebi 0.54 0.38-0.77 -0.15 0.39 0.54

kata 3.95 2.61-5.98 0.32 0.71 0.39 ZaRli 0.38 0.24-0.60 -0.22 0.30 0.52

cxove

lebi

binaS

i

frinveli 1.83 0.92-3.66 0.14 0.61 0.47

matyli 0.43 0.30-0.61 -0.20 0.40 0.60

bumbuli 1.07 0.74-1.54 0.01 0.48 0.47

bavSvis

logini

bamba 0.45 0.31-0.64 -0.19 0.37 0.56

iSviaTad 0.66 0.41-1.05 -0.10 0.39 0.49

xSirad 1.81 1.22-2.69 0.14 0.59 0.45

ara 0.37 0.23-0.58 -0.23 0.29 0.52

konf

liqtebi

ojax

Si

arasruli ojaxi 1.54 1.08-2.20 0.10 0.54 0.44

deda 1.31 0.92-1.86 0.06 0.52 0.46

mama 1.59 1,08-2.36 0.11 0.51 0.40

Tambaqos w

eva

orive 1.30 0.91-1.86 0.06 0.52 0.46

ukanaskvel wlebSi aqtiurad Suqdeba orsulobisa da mSobiarobis

paTologiuri mimdinareobis gavlena alergiul daavadebaTa formirebaze

bavSvebSi. aRniSnuli faqtori xels uwyobs nayofisa da axalSobilis

hipoqsiis ganviTarebas, romelic iwvevs ra Zvrebs cvliT procesebSi,

warmoadgens alergiuli reaqtiulobis formirebis safuZvels. damZimebuli

antenataluri periodiT (orsulTa pirveli da meore naxevris toqsikozi,

Page 131: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

131

mosalodneli aborti, dedis avadoba, profesiuli mavneoba, antigenuri

datvirTva da amasTan mSobiarobis paTologia) dabadebul bavSvTa ricxvi

gacilebiT maRali iyo daavadebaTa Soris, vidre janmrTelebSi.

pirveladi orsuloba gamovlinda gamokvleulTa 41.2 %-Si, meore

orsuloba - 46.0 %, xolo mesame da Semdgomi orsuloba ki 12.8 %-Si. riskis

mniSvnelovani faqtori aRmoCnda mesame da Semdgomi orsuloba Sansebis

SefardebiT - 1.22 (95% CI -0.80-1.86).

damZimebuli antenataluri periodi sxvadasxva paTologiebis mxriv

Semdegnairad gadanawilda: pirveli naxevris toqsikozi - 22.8 % (OR- 1.22;

95% CI -0.80-1.83), meore naxevris toqsikozi – 3.8 % (OR- 1.93; 95% CI -0.74-5.12),

mwvave infeqciuri kerebis arseboba orsulobisas – 21.3 % (OR- 1.63; 95% CI -

0.52-5.25), orsuli dedis kvebiTi alergia -7.6 % (OR- 7.99; 95% CI -3.17-21.38),

xolo medikamenturi alergia - 2.9 % (OR- 9.09; 95% CI -1.98-57.94),

respiraciuli alergia - 3.6 % (OR- 2.89; 95% CI -1.21-7.77), orsulobisas stresi

- 26.0 % (OR- 1.45; 95% CI -0.98-2.15), orsulobisas Tambaqos weva – 26.8 % (OR-

1.89; 95% CI -1.28-2.81), orsulobis SemanarCunebeli Terapia – 6.2 % (OR- 1.02;

95% CI -0.50-2.09), virusuli daavadeba orsulobisas – 4.0 % (OR- 2.08; 95% CI -0.81-

5.45). zemoT CamoTvlilTagan ki gansakuTrebiT yuradsaRebia kvebiTi da

medikametozuri alergiis, stresis, Tambaqosa roli atopiuri dermatitis

ganviTarebaSi. pirsonis X2 gamoTvlilia sandoobis koeficienti da

mxolod kvebiTi alergiis da stresis SemTxvevaSi dafiqsirda maqsimaluri

sandooba (p < 0.001) (cxrili 39 da 40, diagrama 16).

diagrama 16

orsulobis Taviseburebis, rogorc atopiuri dermatitis riskis

faqtoris raodenobrivi maCveneblbi

kvebiTi alergia

medikamet. alergia

stresi

Tambaqo

virusuli infeqcia

0

1

23

4

5

6

7

8

9

10OR

AR

ARe

ARne

Page 132: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

132

cxrili 39

orsulobis TaviseburebaTa Sefaseba sqesTan mimarTebaSi

vaJi (n=320) gogona (n=258) sul (n=578)

orsulobis Taviseburebani

(n=578) abs.

raod. % sqesis mixedviT

% mTeli SerCevidan

abs. raodenoba

% sqesis mixedviT

% mTeli SerCevidan raodenoba

I naxevris toqsikozi 68 21.3 11.8 64 24.8 11.1 II naxevris toqsikozi 12 3.8 2.1 10 96.3 53.3 mwvave respiraciebi 68 21.3 11.8 55 21.3 9.5 septiuri daavadebebi 1 0.3 0.2 3 1.2 1.5 qr. infeqciuri kerebi 11 3.4 1.9 4 1.6 1.7 kvebiTi alergia 14 4.4 2.4 30 11.6 5.2

medikamentozuri alergia 7 2.2 1.2 10 3.9 1.7 respiraciuli alergia 9 2.8 1.6 12 4.7 2.1 stresi 73 22.8 12.6 77 29.8 13.3 Tambaqos weva 84 26.3 14.5 71 27.5 12.3

antibaqteriuli Terapia 45 14.1 7.8 42 16.3 7.3 orsulobis SemanarCunebeli Terapia 18 5.6 3.1 18 7 3.1

cxrili 40

Page 133: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

133

orsulobis Taviseburebis, rogorc atopiuri dermatitis riskis

faqtoris raodenobrivi maCveneblbi

sarwmunod maRali riskis faqtori atopiuri dermatitis dros

gamovlinda: 1 - memkvidruli datvirTva alergiuli daavadebiT dedis mxriv;

OR CI AR ARe

ARne

I naxevris toqsikozi 1.21 0.80-1.83 0.04 0.51 0.47

II naxevris toqsikozi 1.93 0.74-5.12 0.16 0.63

0.47

mwvave respiraciebi 0.95 0.55-1.63 -0.01 0.47

0.48

qr. infeqciuri kerebi 1.63 0.52-5.25 0.12 0.56 0.44

kvebiTi alergia 7.99 3.17-21.38 0.41 0.86 0.45

medikamentozuri

alergia 9.09 1.98-57.94 0.42 0.88 0.46

respiraciuli alergia 2.89 1.21-7.77 0.24 0.72 0.48

stresi 1.45 0.98-2.15 0.09 0.55 0.46

Tambaqos weva 1.89 1.28-2.81 0.15 0.59

0.44

antibaqteriuli

Terapia 0.98 0.60-1.58 -0.004 0.47 0.48

orsulobis

SemanarCunebeli

Terapia

1.024 0.50-2.09 0.005 0.48 0.48

orsulobis T

aviseburebebi

virusuli daavadeba 2.08 0.81-5.45 0.17 0.65

0.48

Page 134: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

134

2- wlamde kvebiTi alergia; 3 - datvirTuli perinataluri anamnezi

medikamenturi alergiiT; 4 – datvirTuli perinataluri anamnezi kvebiTi

alergiiT; 5 – adreuli xelovnuri kveba; 6 - imunoprofilaqtikis ar

Catareba; 7 - katis arseboba ojaxSi; 8 - xSiri konfliqtebi ojaxSi

(diagrama 17 da 18).

Ddiagrama 17

Sansebis Sefardebis mixedviT atopiuri dermatitis

gamomwvevi riskis faqtorebi

13.69

10.27

9.09

7.99

5.29 4.98

3.95

1.81

0

2

4

6

8

10

12

14

1 2 3 4 5 6 7 8

OR

amrigad, Cvens mier miRebuli monacemiT mravali sxvadasxva socialur

-higienuri Tu samedicino-biologiuri faqtori warmoadgens atopiuri

dermatitis ganviTarebis riskis faqtors, aseve, mniSvnelovania Cveni

qveynis bavSvTa populaciisTvis damaxasiaTebeli riskis fatorebis kidev

ufro detaluri analizi, raTa Tavidan iqnas acilebuli am

progresirebadi daavadebis prevalensi.

1- memkvidruli daTvirTva

alergiuli daavadebiT dedis

4- datvirTuli perinataluri anamnezi kvebiTi alergiiT

6 - imunoprofilaqtikis arCatareba

bavSvebSi atopiuri dermatitis formirebis riskis Ddiagrama 18 faqtorTa raodenobrivi maCvenebeli

Page 135: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

135

ORAR

AReARne

1

2

3

4

5

6

78

0

2

4

6

8

10

12

14

1

2

3

4

5

6

7

8

kvlevis procesSi atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis

faqtorebi Sefasda da dajgufda ara mxolod xarisxobrivad da

2- wlamde kvebiTi alergia

3- datvirTuli perinataluri anamnezi medikamentozuri alergiiT

5 – adreuli xelovnuri kveba 7katis arseboba ojaxSi

8- xSiri konfliqtebi ojaxSi

Page 136: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

136

raodenobrivad, aramed gaanalizebul iqna ramodenime riskis faqtoris

erTdrouli zemoqmedebis sixSirec gamokvleul populaciaSi. atopiuri

dermatitis formirebaSi riskis faqtoris erTdrouli zemoqmedebis

sixSire Sefasda SPSS programuli uzrunvelyofis saSualebiT. es meTodi

gvaZlevs faqtorebs Soris interkorelaciuri damokidebulebis

gansazRvris saSualebas. Sefasebul iqna riskis faqtorebis

urTierTdamokidebuleba gamokvleuli populaciis janmrTel da (300

bavSvi) da daavadebul (278 bavSvi) kontigentSi.

atopiuri dermatitiT Sepyrobil bavSvebis anamnezSi mxolod

erTaderTi riskis faqtori gamovlinda SemTxvevaTa 2.2 procentSi.

prevalirdeba riskis ramdenime faqtoris erTdrouli arseboba. jamuri

riskis sixSire daavadebul kontigentSi motanilia cxrilSi 41 da meSvide

diagramaSi. cxrilis monacemebiT cxadia, rom gamokvleul bavSvTa

daavadebul nawilSi maRali sixSiriT aris warmodgenili riskis

faqtorebis kombinacia – 3, 4 da 5 da 6 faqtoris erToblivi arseboba.

cxrili 41

jamuri riskis sixSire daavadebul da janmrTel kontigentSi

daavadebuli kontingenti

jamuri riski Ddaavadebulebi % janmrTelebi %

1 2.2 33.3

2 3.6 12.7

3 12.2 0.7

4 6.8 0

5 16.9 0

6 10.4 0

7 2.2 0

sul 54.3 46.7

dadgenl iqna riskis TiTeuli faqtorisa da maTi kombinaciebis

sixSire daavadebul kontingentSi (cxrili 42)

Page 137: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

137

cxrilSi riskis faqtorebi warmodgenilia daavadebul populaciaSi

maTi klebadobis donis mixedviT. R1- wlamde kvebiTi alergia; R2 - katis

arseboba ojaxSi; R3 – adreuli xelovnuri kveba; R4- memkvidruli

daTvirTva alergiuli daavadebiT dedis mxriv; R5 - xSiri konfliqtebi

ojaxSi; R6– datvirTuli perinataluri anamnezi kvebiTi alergiiT; R7-

datvirTuli perinataluri anamnezi medikamenturi alergiiT; R8 -

imunoprofilaqtikis ar Catareba (diagrama 19).

jamuri riskis stuqturaSi maRali xvedriTi wiliT iyo warmodgenili

R1-R6-mde risk-faqtorebi.

cxrili 42

riskis faqtorebis kombinaciebis ganawileba

atopiuri dermatitiT Sepyrobil bavSvTa kontingentSi

jamuri

riski R1 R2 R3 R4 R5 R6 R7 R8 sul

1 22 1 1 1 9 34

2 5 6 1 12

3 7 9 7 3 3 1 30

4 18 18 18 18 4 76

5 43 47 46 45 47 4 3 235

6 29 29 27 26 29 28 6 174

7 6 6 6 6 6 6 6 42

sul 130 116 105 100 89 39 15 9

Page 138: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

138

diagrama 19

jamuri riskis sixSire daavadebul da janmrTel kontingentSi

2.2%3.6%

12.2%

6.8%

16.9%

10.4%

2.2%

33.3%

12.7%

0.7%0.0%

5.0%

10.0%

15.0%

20.0%

25.0%

30.0%

35.0%

daavadebuli janmrTeli

1

2

3

4

5

6

7

Page 139: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

139

janmrTel populaciaSi (300 bavSvs gamouvlinda sxvadasxva riskis

faqtori) jamuri riskis SeswavliT - 33.3%- SemTxvevaSi konstatirebul

iqna riskis erTi faqtoris arseboba, 12.7%-Si ori faqtoris kombinacia da

mxolod 0.7%-Si gamovlinda sami faqtoris erTdrouli arseboba.

riskis erTi faqtori anamnezuri monacemebiT janmrTel populaciaSi,

ZiriTadad warmodgenili iyo adreuli xelovnuri kvebiT an katis

arsebobiT ojaxSi.

cnobilia, rom sicocxlis pirvel wels bavSvis janmrTelobaze

socialur-biologiuri faqtorebis arsebiTi gavlena 7 wlisTvis TiTqmis 2-

jer mcirdeba, xolo sami wlisTvis TiTqmis xuTjer [13, 31]. aRniSnulma

ganapiroba xelovnuri kvebis, rogorc prediqtoris rolis Sefaseba

asakobrivi gradaciis gaTvaliswinebiT. xelovnur kvebas risk-faqtoris

mniSvneloba SeiZleba mieces 4 wlamde asakSi. orfaqtoriani kombinaciebis

dros – yvelaze xSiri iyo memkvidruli datvisrTvisa da xelovnuri kvebis

arseboba. sami faqtoris kombinaciis dros prevalirdeba kvebiTi alergiis,

memkvidruli datvisrTvisa da ojaxSi katis arsebobis kombinacia.

amrigad, cxrilis monacemTa analiziT gamokvleuli periodis

ganmavlobaSi, atributuli riskis (atributuli anu damatebiTi riski

ganisazRvreba, rogorc avadoba risk faqtors daqvemdebarebuli pirisa,

minus avadoba im pirebisa, romlebic ar eqvemdebarebian am moqmedebas.

damatebiTi riski damatebiTi SemTxvevaa daavadebis ganviTarebisa,

gamowveuli risk faqtoris moqmedebiT. Tu gaviTvaliswinebT damatebiTi

riskis gamoricxvis xerxs, mas sxvaobis risksac uwodeben (risk difference)

maCvenebliT, daavadebulTa raodenoba asocirdeba kvebiTi alergenebisa da

memkvidruli datvirTvisa arsebobis sixSiresTan, maRalia agreTve binaSi

katis arsebobisa da Tambaqos mwevalTa ojaxis wevrebis roli. mTlianad

populaciisTvis riskis faqtorebis paTogenuri mniSvnelobis Sefasebisas

naTeli xdeba (monacemebi cxrilSi) populaciaSi wlamde asakSi kvebiTi

alergiis faqtoris mniSvneloba. garkveuli sxvaobiT meore adgilezea

katis arseboba ojaxSi, SedarebiT mcire gansxvavebiT maT mohyveba

xelovnuri kvebis faqtori da alergiiT datvirTuli memkvidreoba dedis

mxiriv. populaciaSi SedarebiT umniSvnmeloa datvirTuli perinataluri

anamnezi medikamentozuri alergiiT da imunoprofilaqtikis arCatareba.

Page 140: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

140

Seswavlili samedicino-biologiuri risk-faqtorTagan atopiuri

dermatits SeiZleba mivakuTvnoT memkvidruli datvirTva alergiuli

daavadebebiTa da reaqciebiT, masiuri eqspozicia kvebiTi antigenebisa da

medikamentozuri preparatebisadmi da dagvianebul vaqcianciaze. atopiuri

dermatitis formirebis riskis araspecifikur faqtorebs SeiZleba

mivakuTvnoT sameano paTologia, sicocxlis pirvel wels kvebis defeqtebi,

kata ojaxSi.

amgvarad, sxvadasxva maTematikuri meTodebiT damuSavda da

gaanalizda atopiuri dermatitis formirebis mniSvnelovani samedicino-

biologiuri faqtorebi. amave dros, am daavadebis ganviTarebasa da

mimdinareobaze zemoqmedeben socialur-higienuri faqtorebi.

faqtiurad mizez-Sedegobrivi rTuli jaWvis yoveli rgoli, SeiZleba

warmaodgendes, atopiuri dermatitis ganviTarebis mizezs an xelSemwyob

pirobas. swored amitom atopiuri dermatitis prevenciis ZiriTadi

mimarTuleba ganisazRvreba riskis faqtorebis gamovleniT da maTi

realizaciis Tavidan acilebiT. risk-faqtorTa mravalricxovani

raodenobidan warmoebs faqtorTa optimaluri erTobliobis amorCeva.

individTa kontigenti, romelTac SeiZleba gamouvlindeT SedarebiTi

mniSvnelovani riskis faqtorebis gansazRvruli Serwyma (erToblioba)

warmoadgendnen riskis jgufs. Cveni masalidan gamomdinare SeiZleba

davaskvnaT, rom maRali riskis jgufs ayalibeben bavSvebi, romelnic

xasiaTdebian 2,3, an meti risk-faqtoris kombinaciiT. mniSvnelovan

faqtorTa ricxvs ki miRebuli monacemebis mixedviT ganekuTvneba kvebiTi

alergenebi, katis arseboba ojaxSi, memkvidruli datvirTva, datvirTuli

perinataluri anamnezi, imunizaciis Cautarebloba da maTi sxvadasxva saxis

kombinaciebi.

Page 141: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

141

Tavi 6. atopiuri dermatitis adgilobrivi

mkurnalobis sakiTxebi

6.1 atopiuri dermatitis askankoliT adgilobrivi

mkurnalobis klinikuri Sedegebi

atopiuri dermatitiT, ZiriTadad avaddebian bavSvTa asakSi da Tavisi

paroqsizmul-recidiuli mimdinareobis gamo xSirad socialuri

invalidizaciis mizezi xdeba. amasTan gaxSirda daavadebis mZimed mimdinare

SemTxvevebi da mkurnalobisadmi rezistentuli formebi, aRniSnuli ki,

ganapirobebs polifarmakoTerapiis da medikamentebis xangrZlivad

gamoyenebis tendencias, rasac Tanamedrove pirobebSi, emateba wamlismieri

polialergiisa da medikamentebis gverdiTi efeqtebis gamovlenis sixSire.

aRniSnuli gansazRvravs atopiuri dermatitis mkurnalobis aratradiciuli,

efeqturi meTodebis aqtiur Ziebas. amasTan, gansakuTrebul mniSvnelobas

iZens atopiuri dermatitis adgilobrivi (garegani) mkurnaloba. am

problemisadmi miZRvnili, mravalricxovani kvlevebis miuxedavad, axali

samkurnalo RonisZiebebi, romelTa efeqturoba Tanamedrove

mtkicebulobebzea damyarebuli mainc mwiria.

atopiuri dermatitis mkurnalobis mizniT Cvens mier gamoyenebul

iqna garegani samkurnalo saSualeba – askankolis malamo, romelic

warmoadgens Tixa - askanes wyalze damzadebul gels, romelsac axasiaTebs

anTebis sawinaaRmdego da gamSrobi Tviseba

atopiuri dermatitis dros askankolis malamos klinikuri kvleva

daigegma faqtebze damyarebuli farmakoTerapiis anu GCP-s safuZvelze (sax.

patenti “atopuri dermatitis samkurnalo malamo”, #6638/01; NAP2002005007),

rac saerTaSoriso samecniero grantis - ISTC (International Scientific Technology

Center, Project # 308; “New products for topical treatment of atopic dermatitis with the purpose of

preventive results against ecopathology”, 1.07.2000 _ 01.07.2002) pirobebSi Catarebuli

Sromis gagrZelebas warmoadgens.

askankoliT mkurnaloba Cautarda atopiuri dermatitiT daavadebul

65 avadmyofs, sakontrolo jgufi warmodgenili iyo atopiuri dermatitiT

daavadebuli 62 bavSviT, romlebic itarebdnen bazisur, anTebis

Page 142: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

142

sawinaaRmdego mkurnalobas. paralelur jgufebSi Catarebuli klinikuri

kvlevis modeli warmodgenili iqna Semdegi saxiT: diagnostika _ kvlevaSi

CarTva _ mosamzadebeli periodi _ sawyisi mdgomareoba _ mkurnaloba;

sakvlevi preparatiT mkurnaloba _ gamosavali; tradiciuli mkurnaloba _

gamosavali.

ZiriTadi Tu sakontrolo jgufis bavSvebis klinikur kvlevaSi

CarTvis kriteriumebi iyo: asaki 6-dan 10 wlamde, atopuri dermatitis

verificirebuli diagnozi, sxva alergiuli paTologiis ararseboba da

mSoblebis informirebuli Tanxmoba pacientis kvlevaSi CarTvaze.

klinikuri kvlevidan gamoTiSvis kriteriumebi ki iyo: daavadebis

atipiuri mimdinareoba, daavadebis gavrcelebis difuzuri forma,

daavadebis mimdinareobis mZime forma, daavadebis remisiis stadia,

qronikuli infeqciis dekompensirebuli kerebis arseboba, axlo anamnezSi

kortikosteroidebis da imunosupresantebis regularuli miReba,

askankoliT mkurnalobis gverdiTi efeqtebi da garTulebebi da

askankolis individualuri autanloba

dakvirvebis qveS myof bavSvTa ganawileba sqesisa da asakis mixedviT

warmodgenilia cxrilSi 43

cxrilidan Cans, rom TiTqmis yvela asakobriv jgufSi sqesis mixedviT

sxvaoba ar aRiniSneba. gaanalizebul iqna anamnezuri monacemebi orive

gamokvleul jgufSi maTi Sedarebis meTodiT. datvirTuli sameano anamnezi

aRiniSna sakontrolo jgufis dedebSi, ZiriTadad pirveli naxevris

toqsikozi (70 %), stresi (72.6 %) da Tambaqos gamoyeneba (71.0 %) orsulobis

periodSi, ZiriTad jgufSi ki igive movlenebi fiqsirebuliqna Sesabamisad

61,5 %-Si, 58.5 %-Si da 55.4%. orive jgufis SemTxvevaSi fiziologiur

mSobiarobas asaxelebda ZiriTadi jgufis 90.8 % da sakontrolos - 96.8 %.

sakvlev jgufSi wlamde kvebiTi alergia konstantirebul iqna

TiTqmis Tanabari sixSiriT.Mmonacemebi wlamde kvebis xasiaTis,

profilaqtikuri acrebis Catarebisa da mimdinareobis, arsebuli

alergiuli reaqciebis da memkvidruli winaswarganwyobis Sesaxeb

warmodgenilia cxrilSi 44.

alergiuli daavadebiT datvirTuli memkvidreoba, orive jgufSi,

upiratesad vlindeboda dedis mxridan (73.8 % da 85.5%).

Page 143: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

143

cxrili 43

atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvTa ganawileba

sqesisa da asakis mixedviT

vaJebi gogonebi gamokvleuli jgufebi

asakobrivi jgufebi

abs. ricxvi %

abs. ricxvi %

6-7 wlamde 10 15.4 9 13.8

7-8 wlamade 8 12.3 8 12.3

8-9 wlamde 7 10.8 8 12.3 askankolis jgufi

n=65 9-10 wlamde 8 12.3 7 10.8

6-7 wlamde 6 9.7 8 12.9

7-8 wlamade 7 11.3 11 17.7

8-9 wlamde 6 9.7 10 16.1 sakontrolo jgufi

n=62 9-10 wlamde 9 14.5 5 8.1

gamokvleul bavSvTa Soris prevalirebda wlamde kvebiTi alergiiT

daavadebis sixSire (ZiriTadi jgufi - 86.2 % da sakontrolo jgufi – 96.8

%). Tanmxlebi daavadebebi erTnairi sixSiriT iyo warmodgenili orive

jgufis bavSvebSi gaRizianebuli nawlavis sindromisa da helminTozis

saxiT.

cxrili 44

anamnezuri monacemebis daxasiaTeba gamosakvlev jgufebSi

ZiriTadi

jgufi (n=65)

sakontrolo

jgufi (n=62) anamnezuri monacemebi raod. % raod. %

Sereuli kveba 9 13.8 4 6.5

xelovnuri kveba 49 75.4 55 88.7

kvebiTi alergia wlamde 56 86.2 60 96.8

medikamentozuri alergia wlamde 18 27.7 7 11.3

deda alergiuli ganwyobiT 48 73.8 53 85.5

mama alergiuli ganwyobiT 29 44.6 12 19.4

Page 144: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

144

amrigad, sakvlevi da sakontrolo jgufebi ZiriTadi anamnezuri da

klinikuri monacemebiT TiTqmis identuri iyo.

mkurnalobis orive kursis dawyebamde da CamTavrebis Semdeg

pacientebs CautardaT klinikuri da paraklinikuri kvlevis monacemebis

monitoringi. atopiuri dermatitiT daavadebulTa klinikuri monacemebi

sakvlevi Tu sakontrolo jgufis avadmyofebSi Semdegnairad warmogvidga:

127 pacients aReniSna daavadebis gamoxatuli cvlilebebis stadia da mwvave

faza misTvis damaxasiaTebeli mikrovezikulizaciiT, kanze siwiTlis, 0,5 sm

diametriis mkvrivi, kanidan amoweuli elementis - papulisa da vezikulis _

gamWvirvale siTxis Semcveli elementis, epidermisis defeqtis - eroziis da

serozuli eqsedatis gamomyofi, uwvrilesi eroziis mqone buStukebis

grovebiT. atopiuri dermatitis (cxrili 45) msubuqi mimdinareoba

gamoexata 30 avadmyofs sakvlev da 24 avadmyofs sakontrolo jgufSi.

daavadebas, am SemTxvevaSi, axasiaTebs msubuqi eriTema, eqsudacia, aqercvla,

erTeuli vezikulur-papulozuri elementebi, kanis safaris susti qavili.

kanis dazianebis aRniSnuli mimdinareoba konstantirebul iqna 42.5 %

SemTxvevaSi. saSualo simZimiT mimdinareoba aRiniSneboda 35 avadmyofs

sakvlev da 38 avadmyofs sakontrolo jgufSi. Aatopiuri dermatitis

saSualo simZimisas avadmyofebs aReniSnebodaT dazianebis kerebis

simravle, sakmaod gamoxatuli eqsudaciiT, infiltraciiT zog SemTxvevaSi,

liqenifikaciiT, da eqskoriaciebiT. Qqavili umetes SemTxvevaSi iyo

Zlieri. aRwerili klinikuri suraTi gamouvlinda avadmyofTa 57.5 %-s.

daavadebis mZime mimdinareobis mqone pacientebi Cvens mier SemuSavebuli

protokolis gaTvaliswinebiT kvlevaSi ar monawileobda. daavadebis

gavrcelebis mixedviT SemosazRvruli anu lokaluri forma aReniSneboda

30 avadmyofs sakvlev da 35 avadmyofs sakontrolo jgufSi (51.2 %),

ZiriTadad gamonayari fiqsirdeboda kanis or simptomur ubanSi – saxeze,

msxvili da saSualo saxsrebis momxrel zedapirze (idayvis an muxlqveSa

momxrelebi, sxiv-majis saxsari), xelis mtevnis zurgze an kisris wina

zedapirze. dazianebuli keris gareT kani vizualurad Seucvleli iyo.

gavrcelebuli forma aRmoaCnda 38 avadmyofs sakvlev da 24 avadmyofs

sakontrolo jgufSi (48.8 %). Aam SemTxvevaSi kanis procesi

Page 145: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

145

lokalizdeboda upiratesad kisris nawilze, winamxareze gadasvliT, sxiv-

majis saxsarze da mtevanze. procesi ar Semoifargleboda idayvisa da

muxlqveSa momxrelebiT, aramed vrceldeba kidura mosazRvre nawilebze,

mkerdze da zurgze. dazianebuli kanis garSemo aRiniSneboda miwisfer-

nacrisferi elferi, zogjer aqercvla. daavadebis gavrcelebis difuzuri

variantis mqone pacientebi kvlevis obieqts ar warmoadgenda.

cxrili 45

atopiuri dermatitis klinikuri formebis ganawileba

asakisa da sqesis mixedviT

mkurnaloba A+B B

asaki 6_7 7_8 8_9 9_10 6_7 7_8 8_9 9_10 sul

msubuqi

vaJi 5 4 3 3 3 4 3 3 28

gogona 4 3 3 5 2 3 4 2 26

saSualo

vaJi 5 5 4 5 3 3 3 6 34

gogona 5 4 5 2 6 8 6 3 39

mwvave

vaJi 10 9 7 8 6 7 6 9 62

gogona 9 7 8 7 8 11 10 5 65

daavadebilebSi gamonayari yvelaze xSirad lokalizdeba idayvis

momxrel zedapirze 121 (95.3 %) da muxlis fosoSi 117 (92.1 %). TiTqmis

naxevarze meti pacientis SemTxvevaSi (64) adgili hqonda dazianebas

gulmkerdze (50.4 %). majis saxsris dazianeba gvxvdeboda 68 (53.5%)

SemTxvevaSi.

daavadebulebSi ganisazRvra atopiuri dermatitis damaxasiaTebebli

damatebiTi simptomebi, rogoricaa atopiuri saxe (48 %), fermkrTali saxe

(55 %), daRlili mzera da muqi feris Crdilebi Tvalis irgvliv (67 %).

simZimis xarisxis mixedviT dakvirvebis qveS myofi 127 pacientidan 65

SemTxvevaSi adgili hqonda daavadebis lokalur formas, msubuqi 30 (23.6 %)

da saSualo mimdinareobiT 35 (27.6 %). 62 pacientis SemTxvevaSi adgili

Page 146: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

146

hqonda gavrcelebul formas msubuqi 24 ( 18.9 %) da saSualo mimdinareobiT

38 ( 29.9 %) ( cxrili 46).

cxrili 46

atopiuri dermatitis gavrceleba da procesis

simZimis ganawileba pacientebSi

daavadebis mimdinareobis

simZime

daavadebis

gavrcelebis

formebi msubuqi saSualo

lokaluri 30 35

gavrcelebuli 24 38

sacdeli jgufis mxolod or avadmyofs aReniSneboda daavadebis

mimdinareoba sam welze meti xangrZlivobiT, yvela danarCen SemTxvevaSi ki,

daavadebis xandazmuloba 1-3 wlis farglebSi meryeobda. bavSvTa udidesi

nawili imyofeboda eqimis meTvalyureobis qveS da xangrZlivi periodis

ganmavlobaSi orive jgufis pacientebis mkurnaloba tardeboda, ZiriTadad

daavadebis gamwvavebis periodSi. atopiuri dermatitis kupireba warmoebda

sxvadasxva simptomuri saSualebebiT.

sacdel jgufSi gamoyenebuli malamo askankoli avadmyofebs eZleoda

tradiciul TerapiasTan kompleqsSi. bazisur mkurnalobaSi ar iqna

gamoyenebuli Sesaswavli mkurnalobis msgavsi farmakologiuri Tvisebebis

mqone medikamentebi. orive jgufi Seswavlili iqna analogiur pirobebSi,

erTiani meTodikis mixedviT. mkurnaloba grZeldeboda 14 dRe da

dinamikuri dakvirvebis safuZvelze warmoebda Terapiis koregireba

askankoliT. pacientTa mkurnaloba mimdinareobda gazafxulze, rac

Seesabameboda daavadebisa da Sesabamisad kanis procesebis gamwvavebas.

askankolis malamos naklebad icnobs farTo samedicino wreebi.

swored amitom, Cven mizanSewonilad miviCnieT gamoyenebuli preparatis

ZiriTadi Tvisebebis lakonuri argumentacia warmodgenil SromaSi.

Page 147: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

147

askankolis (Tixa-askanes 10%-iani suspenzia) malamos

mastimulirebeli moqmedeba dazianebul kanze aixsneba bentonitebis

ioncvliTi unariT, Sedian ra eqsudatTan reaqciaSi, aCereben JangviT

procesebs da aregulireben dazianebuli kanis hidrolizuri apkisa da

rqovana safaris pH–s. qsovilebis eqsudatTan erTad adsorbirdeba

toqsiuri nivTierebebi da amiT minimumamde mcirdeba maTi zemoqmedeba

dazianebuli kanis cocxal ujredebze. SemSrali askankolis fenis qveS

iqmneba fiziologiuri garemos msgavsi pirobebi, rac ganapirobebs

zedapiruli dazianebis swraf Sexorcebas. Mmisi gamoyeneba SeiZleba

sxeulis zedapiris rogorc dabali (fexis guli, xelis guli, wvivi), aseve

maRali Sewovis (saxe, gulkerdi, zurgi, iRlia, Sorisa) adgilebSi.

kvlevis mocemul etapze, ZiriTad jgufSi gaerTianebul 65 pacients

Cautarda bazisuri mkurnaloba (preparatebi iniSneboda standartuli

wesiT da xangrZlivobiT) da adgilobrivi mkurnaloba askankoliT Cvens

mier SemuSavebuli sqemiT (mkurnaloba A + B): mkurnaloba askankoli 3-

jer dReSi Svidi dRe, amasTanave I Taobis antihistaminuri saSualeba

(fenistili - demeTindenis maleati) - 20 wveTi 3-jer 5 dRe; latikortis

kremi - Hydrocortisone17 butyrate 0.1% (araftorirebuli anTebis sawinaaRmdego,

antialergiuli) 1-jer dReSi. mkurnalobidan 7 dRis Semdeg simptomTa

gaqrobis SemTxvevaSi malamos gamoyeneba wydeboda.

sakontrolo jgufSi gaerTianebul 62 pacients Cautarda bazisuri

mkurnaloba (mkurnaloba B): I Taobis antihistaminuri saS. (fenistili-

demeTindenis maleati) - 20 wveTi 3-jer 5 dRe; latikortis kremi-

Hydrocortisone17 butyrate. 0.1% 1-jer dReSi. Terapiis kursis xangrlivoba iyo

individualuri, magram ar aWarbebda 2 kviras, Tumca dakvirveba 21 dRis

manZilze mimdinareobda.

askankoliT namkurnalebi pacientebi (65 bavSvi) gaiyo or jgufad,

mkurnalobis Sedegebis mixedviT: pirveli jgufi – gamoxatuli adreuli

efeqtiT (38 avadmyofi), meore jgufi – mogvianebiTi efeqtiT (27 avadmyofi).

askankolis gamoyeneba tradiciul mkurnalobasTan kompleqsSi moqmedebda

saboloo Sedegze.

pirveli jgufis avadmyofebze askankolis uSualo efeqti iyo

mkafiod gamoxatuli, mdgradi da swrafi – ramdenime dReSi (5-7 dReSi),

Page 148: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

148

qavilis simptomi wydeboda an aRiniSneboda iSviaTad da msubuqad, Zilis

darRvevis gareSe, kanis dazianebis ubnebi mTlianad gafermkrTalda,

Semcirda gamonayari da absoluturad alagda eqsudacia. Terapiuli

efeqtis miRebis Semdeg askankolis malamos gamoyeneba wydeboda.

meore jgufis avadmyofebSi askankolis uSualo efeqti vlindeboda

mogvianebiT (10-14 dRe). am jgufis bavSvebs periodulad uviTardeboda kanis

qavili da daavadebis gaxangrZliveba Zilis darRveviT.

sakontrolo jgufSi (62 avadmyofi) bazisuri, antianTebiTi Terapia

efeqts iZleoda mogvianebiT, kanis qavilis fonze viTardeboda damatebiTi

gamonayari.

atopiuri dermatitis mkurnalobis efeqturobis Sefaseba

SesaZlebelia qvemoT CamoTvlili sxvadasxva meTodiT [26, 181]:

• EASI (Eczema Area Severity Index) - kargad danergili saSualebaa

individualuri simptomebisa da daavadebis simZimis Sesafaseblad

sxeulis mTel zedapirze;

• IGA (Investigator’s Global Assessment) - eqimis mier Sesafasebeli skalaa,

dafuZnebuli egzemis niSnebis interpretaciaze;

• PGE (Physician’s Global Evaluation) - mkurnalobis warmatebulobis

Semafasebelia, romelic gansazRvravs mgdomareobis gaumjobesebis

procentul maCvenebels pacientis wina vizitidan saboloo

gasinjvamde;

• BSA (Body Surface Area) eqimis mier kanze arseuli dazianebis

Semafasebeli saSualebaa;

• SCORAD (Scoring of Atopic Dermatitis)- atopiuri dermatitis simZimis

xarisxis Semafasebeli indeqsi.

mkurnalobis dawyebamde da Semdgom Terapiis efeqturobis Sefasebis

mizniT Cvens mier gamoyenebul iqna atopiuri dermatitis simZimis xarisxis

Semafasebeli indeqsi SCORAD, romelic iTvaliswinebs kanis procesis

gavrcelebas anu dazianebis farTobs, klinikuri gamovlinebis obieqtur

eqvs simptoms: eriTema, SeSupeba/papula, qerqebi/sisvele, eqskoriaciebi,

liqenifikacia, simSrale da subieqtur simptomebs: qavili da insomnia.

Page 149: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

149

dazianebuli kanis farTobi (A) Sefasda `cxianis~ meTodiT;

obieqturi (B) niSnis Sefaseba xdeboda 0-dan 3 qulamde: 0 qula –

simptomebis ararseboba; 1 qula – cvlilebebis msubuqi gamoxatva; 2 qula –

cvlilebebis saSualo xarisxiT gamoxatva; 3 qula _ simptomebis mkveTri

gamoxatva. simptomebis Sefaseba warmoebda kanis im monakveTze, sadac isini

maqsimalurad iyo gamoxatuli. subieqturi (C) simptomebidan TiTeuli

fasdeboda 10 qulian skalaze, amasTan gamoiyeneba bolo 3 dRe-Ramis

maCveneblidan saSualo.

SCORAD-is indeqsi ganisazRvreboda formuliT: SCORAD =A/5+ 7B(2 + C),

sadac A kanis dazianebis area %-Si, B – obieqturi niSnebis qulaTa jami,

xolo C – subieqturi simptomebis qulaTa saerTo jami.

pirveladi momarTvisas SCORAD indeqsi naklebi iyo 20 qulaze

avadmyofTa 36.2 %-Si (46 avadmyofi), 20-40 qula 45.6 %-Si (58 avadmyofi), 40

qulaze maRali – 18.2 %-Si (23 avadmyofi).

Cvens mier dadgenili iqna Sesabamisoba atopiuri dermatitis simZimis

xarisxsa da SCORAD-is indeqss Soris. msubuqi lokaluri formis dros is

18 –is tolia (msubuqi xarisxi 0-20), msubuqi gavrcelebulisas ki 36,1-is

tolia (saSualo xarisxis). saSualo lokaluri formis dros SCORAD-i

35.8-is tolia, saSualo gavrcelebulisas ki 41.8 (mZime xarisxis - 40 da

meti) cxrili 47

cxrili 47

SCORAD indeqsis maCveneblebi atopiuri dermatitis

sxvadasxva formis dros mkurnalobamde

daavadebis mimdinareobis

simZime SCORAD-is skalis mixedviT

daavadebis gavrcelebis formebi

msubuqi saSualo

lokaluri 18 35.8

gavrcelebuli 36.1 41.8

Page 150: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

150

Cvens mier gansazRvrul iqna subieqturi da obieqturi maCveneblebis

dinamika atopiuri dermatitiT daavadebul sakvlev da sakontrolo jgufis

bavSvebSi mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg sadac P <0,05 (cxrili 48

da 49).

cxrili 48

subieqturi maCveneblebis dinamika

ZiriTadi da sakontrolo jgufis kvlevisas

mkurnaloba qavili uZiloba

mkurnalobamde mkur.Semdeg P mkurn.mde mkurn. Semdeg P

A+ B 6.34±0,05 4,48± 0,03 <0,05 7,14±0,06 5,25±0,03 <0,05

B 6,47±0,06 5,15±0,03 <0,05 7,18±0,05 5,05±0,04 <0,05

cxrili 49

obieqturi maCveneblebis dinamika

ZiriTadi da sakontrolo jgufis kvlevisas

yvela pacientma mkurnaloba Caitara bolomde, kvlevidan ar

gamoTiSula arc erTi pacienti.

askankolis amtanobis Sefaseba xdeboda subieqturi simptomebisa da

SegrZnebebis safuZvelze. yovel konkretul SemTxvevaSi fiqsirdeboda

monacemebi medikamentis efeqturobis, individualuri amtanobis, nebismieri

gverdiTi efeqtis an garTulebis Sesaxeb.

eriTema SeSupeba eqsudacia eqskori acia

liqenifikacia simSrale

mkurna- loba

mkur. mde

mk- Semd.

mkur. mde

mk- Semd.

mkur. mde

mk- Semd.

mkur. mde

mk- Semd.

mkur. mde

mk- Semd.

mkur. mde

mk- Semd.

A+ B 2,46 1,36 2,46 2,12 2,78 1,19 2,46 2,39 2,54 2,47 2,58 2,34

B 2,47 1,98 2,48 2,04 2,67 2,24 2,45 1,94 2,54 1,94 2,59 1,74

Page 151: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

151

Catarebuli mkurnalobis klinikuri efeqturobis Sefasebis mizniT

garda pirdapiri klinikuri efeqtebisa (daavadebis simptomebisa da SCORAD

indeqsis Semcireba) gamoyenebul iqna gaSualedebuli klinikuri efeqtebis

(garTulebebis, recidivebisa da ganmeorebiTi hospitalizaciis sixSiris

Semcireba) Seswavla. mkurnalobis procesSi mxedvelobaSi iqna miRebuli

obieqturi monacemebi da gamovlenili gverdiTi reaqciebi.

pacientebze dakvirveba warmoebda kvlevisaTvis saintereso

gamosavalis dadgomamde, ganmeorebiTi gamokvlevebis jeradobiT _ 1-2 wlis

ganmavlobaSi. saboloo analizisaTvis gamoiyo daavadebis 5 klinikuri

gamosavali: sruli gamojanmrTeleba, remisia, recidiuli mimdinareoba,

ucvleli mdgomareoba, gauareseba (cxrili 50). mkurnalobis Semdeg

pacientebze dakvirvebis xangrZlivobam Seadgina 1 weli.

cxrili 50

atopiuri dermatitis mkurnalobis efeqturobis Sefaseba

msubuqi saSualo simZimis

A+B jgufi B jgufi A+B jgufi B jgufi gamosavali abs.ra

od. % abs.raod. %

abs.raod. %

abs.raod. %

sruli gamojanmrTeleba 19 29.2 10 16.1 18 27.7 8 12.9

remisia 8 12.3 3 4.8 11 16.9 7 11.3 recidiuli mimdinareoba 2 3.1 5 8.1 3 4.6 15 24.2 ucvleli mdgomareoba 1 1.5 5 8.1 2 3.1 6 9.7

gauareseba 0 0.0 1 1.6 1 1.5 2 3.2

Terapiis dasrulebisas sakvlev jgufSi, msubuqi formis atopiuri

dermatitis dros Cvens mier dafiqsirebuli iyo sruli gamojanmrTeleba

29.2 %-Si, remisia – 12.3 %-Si, reacidiuli midinareoba - 3.1 %-Si, ucvleli

mdgomareoba – 1.5 %-Si, xolo gauareseba ar gamovlenila. daavadebis

saSualo formis dros ZiriTad jgufSi aRiniSna sruli gamojanmrTeleba

27.7 %-Si, remisia – 16.9 %-Si, recidiuli midinareoba - 4.6 %-Si, ucvleli

Page 152: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

152

mdgomareoba – 3.1 %-Si, xolo gauareseba 1.5 %-Si. Ggauaresebis mizezi kanis

gamoxatuli simSrale iyo, romelic gamoixata malamos SezelviT

liqenoidur ubnebze da gamomSral kanze.

sakontrolo jgufSi, msubuqi formis atopiuri dermatitis dros

sruli gamojanmrTeleba dafiqsirda 16.1 %-Si, remisia – 4.8 %-Si,

recidiuli midinareoba - 8.1 %-Si, ucvleli mdgomareoba – 8.1 %-Si, xolo

gauareseba 1.6 %-Si. daavadebis saSualo formis dros sakontrolo jgufSi

aRiniSna sruli gamojanmrTeleba 12.9 %-Si, remisia – 11.3 %-Si, reacidiuli

midinareoba - 24.2 %-Si, ucvleli mdgomareoba – 9.7 %-Si, xolo gauareseba

3.2 %-Si.

miRebuli monacemebis analiziT askankoliT mkurnalobis fonze

adgili hqonda atopiuri dermatitis simptomebis adreul daTrgunvas da

agreTve bavSvebis fizikuri mdgomareobis gaumjobesebis dinamikas,

gansxvavebiT sakontrolo jgufisagan.

Aatopiuri dermatitis swored SerCeulma mkurnalobam mogvca

subieqturi Civilebis (qavili, Zili) ufro adreuli kupireba, vidre

tradiciuli Terapiam. Eefeqtis ararseboba miviReT sakvlevi jgufis xuT

bavSvSi da sakontrolo jgufis 20 bavSvSi. Cvens SemTxvevaSi gverdiTi

efeqtebi dafiqsirebuli iyo ZiriTadi jgufis 3 bavSvSi da sakontrolo

jgufis – 11 bavSvSi.

kvlevam gviCvena, rom atopiuri dermatitiT daavadebulebSi askankoli

efeqturi iyo 86.1 %-Si (sruli gamojanmrTeleba – 56.9 %, remisia – 29.2 %),

recidiuli mimdinareoba miviReT 7.7 %-Si, ucvleli mdgomareoba - 4.7 %-Si

da gauareseba ki 1.5%-Si.

praqtikisTvis mniSvnelovania, rom recidivebis ricxvi weliwadSi,

Catarebuli mkurnalobis Semdge TiTqmis 2-jer Semcirda, remisia

grZeldeboda daaxloebiT 2 wlis ganmavlobaSi.

askankoliT mkurnalobis efeqturobis Sesafaseblad daavadebis

nebismieri arasasurveli gamosavalis, mkurnalobis garTulebis da

gverdiTi efeqtebis mimarT gansazRvruli iqna diskretuli maCveneblebi

cxrili 2 X 2 (cxrili 51) gamoyenebiT:

Page 153: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

153

cxrili 51

daavadebis arakeTilsaimedo gamosavali

+ _

sul

ZiriTadi jgufi a b

Y = a/(a + b)

sakontrolo jgufi c d X = c/( c + d)

sul a + c b + d a + b + c+ d

4. arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski (Relativ Risk)

ganisazRvra, rogorc gamosavalis riski ZiriTadi jgufSi gayofili

gamosavalis riskze sakontrolo jgufSi RR = Y / X

5. arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba (Absolute

Risk Reduction) _ arakeTilsaimedo gamosavalis risks sakontrolo jgufSi

minus arakeTilsaimedo gamosavalis riski ZiriTad jgufSi AAR = X - Y;

6. arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba (Relativ Risk

Reduction ) RRR = { X - Y / X} x 100%.

7. maCvenebeli NNT (Number Needed to Treat) _ pacientTa raodenoba, romelTac

unda vumkurnaloT, rom Tavidan aviciloT erTi arakeTilsaimedo

gamosavali = erTi gayofili absoluturi riskis Semcirebis

maCvenebelze 1/ X – Y.

atopiuri dermatitis mwvave, msubuqi mimdinareobisas

arakeTilsaimedo gamosavlis raodenodenobrivi maCveneblebi, rogoricaa

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski recidiuli

mimdinareobisas iyo 0.25, Tumca pacientTa raodenoba, romelTac unda

vumkurnaloT, rom Tavidan aviciloT erTi arakeTilsaimedo gamosavali am

SemTxvevaSi 7-is tolia. atopiuri dermatitis recidiuli mimdinareobisas

arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba iyo 0.14, xolo

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba 70 %-Si

gamoixata. msubuqi mimdinareobis pirobebSi ucvleli mdgomareobisas,

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski iyo 0.19,

Page 154: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

154

arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba 0.04 da

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba gamovlinda 80

%-Si. am SemTxvevaSi maCvenebeli NNT iyo 25. mwvave msubuqi mimdinareobisas

gauareseba ar aRiniSna ( cxrili 52).

cxrili 52

mwvave, msubuqi mimdinareobis atopuri dermatitis arakeTilsaimedo

gamosavalis raodenobrivi maCveneblebi

msubuqi mimdinareobis atopuri dermatiti daavadebis

gamosavali

A+B

(30)

B

(24)

ARR CI RRR CI OR CI NNT CI

recidiuli

mimdinareoba

2(6,66%) 5(20.83%) 0.14 -0.03

0.31

70% -71%

95%

0.25 0.03

1.71

7 3

inf

ucvleli

mdgomareoba

1(3,33%) 5(20.83%) 0.04 -0.04

0.12

80% -133%

100%

0.19 0.002

0.14

25 8

inf gauareseba 0 1(4.16%) - - - - - - - -

atopiuri dermatitis mwvave, saSualo mimdinareobisas

arakeTilsaimedo gamosavlis raodenodenobrivi maCveneblebi-

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski recidiuli

mimdinareobisas iyo 0.49, amasTan NNT-s maCvenebeli gaxldaT 14,

arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba dafiqsirda

0.06, xolo arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba

47%-Si. saSualo mimdinareobis pirobebSi ucvleli mdgomareobisas

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riski iyo 0.31,

arakeTilsaimedo gamosavalis absoluturi riskis Semcireba 0.03 da

arakeTilsaimedo gamosavalis SefardebiTi riskis Semcireba gamovlinda 67

%-Si. am SemTxvevaSi maCvenebeli NNT iyo 25.

Page 155: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

155

mwvave saSualo mimdinareobisas daavadebis gauareseba aRiniSna erT

SemTxvevaSi, SefardebiTi riskiT 0.49, arakeTilsaimedo gamosavalis

absoluturi riskis Semcireba iyo 0.01 da arakeTilsaimedo gamosavalis

SefardebiTi riskis Semcireba gamovlinda 50 %-Si, NNT-s maCvenebeli ki

gaxldaT 100. ( cxrili 53).

cxrili 53

mwvave, saSualo simZimis atopuri dermatitis arakeTilsaimedo

gamosavalis raodenobrivi maCveneblebi

saSualo simZimis atopuri dermatiti daavadebis

gamosavali

A+B

(35)

B

(38)

ARR CI RRR CI OR CI NNT CI

recidiuli

mimdinareoba

3(8.58%) 15(39.47%) 0.06 -0.07

0.21

47% -103%

86%

0.49 0.11

2.19

14 5

inf

ucvleli

mdgomareoba

2(5.71%) 6(15.8%) 0.03 -0.05

0.13

67% -341%

97%

0.31 0.02

4.59

25 8

inf gauareseba 1(2.85%) 2(5.26%) 0.01 -0.04

0.06

50% -242%

99%

0.49 0.009

26.39

100 15

inf

amrigad, gamokvlevis Sedegebma cxadyo askankolis dadebiTi moqmedeba

iseT subieqtur Civilebze, rogoricaa qavili da gamoavlina mkurnalobis

efeqturoba (86.1 %) sisveliT, mimdinare mwvave formis atopiuri dermatitis

dros. daavadebis swored SerCeulma mkurnalobam mogvca subieqturi

Civilebis ufro adreuli kupireba, vidre tradiciulma Terapiam.

mniSvnelovania is faqtic, rom Catarebuli mkurnalobis Semdeg recidivebis

ricxvi weliwadSi TiTqmis 2-jer Semcirda da askankolis Terapiuli

efeqti gagrZelda daaxloebiT 2 wlis ganmavlobaSi.

Page 156: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

156

miRebuli Sedegebis Sejameba da daskvnebi

21-e saukunis dasawyisSi sxvadasxva qveyanaSi, sxvadasxva intensivobiT,

atopiuri demratitis gavrcelebis ganuxreli mateba aRiniSneba, rac

mraval mediko-socialur da ekonomikur problemas uqmnis civilizirebul

kacobriobas.

samedicino momsaxurebis racionaluri organizaciisa da

regionaluri riskis faqtorebze dafuZnebuli mkurnalobisa Tu

profilaqtikis koncefciis realizaciis mniSvnelovani piroba

epidemiologiis udidesi potencialis gamoyenebaa [12].

Tanamedrove epidemiologia, rogorc mecniereba daavadebis

gavrcelebisa da misi ganmsazRvreli faqtorebis Sesaxeb, efuZneba

koncefcias, romlis Tanaxmad avadmyofoba dinamikur kavSirSi myof

faqtorTa kompleqsis urTierTmoqmedebis Sedegia. am kompleqsis ZiriTadi

komponentebia: 1. adamiani, misi individualuri maxasiaTeblebiT (asakobrivi,

sqesobrivi, nacionaluri, genetikuri da sxva), romliTac limitirdeba

uSualod daavadebis gamomwvev, mis maprovocirebel an mxolod

daavadebisadmi ganwyobis faqtorTa mimRebloba; 2. daavadebis gamomwvevi

faqtorebi – biologiuri, qimiuri, fizikuri, socialuri da 3. garemo

faqtorebi. CamoTvlil faqtorTa wonasworobis darRvevis ganmsazRvreli

pirobebis Sewavla xels uwyobs mosaxleobis avadobis problemis swor

gadawyvetas.

epidemiologiis sagani swavlobs daavadebasa da mis kavSirs

sxvadasxva faqtorebTan ara calkeul SemTxvevaSi, aramed, rogorc

masobriv movlenas. Tavisebureba, romelic principulad ganasxvavebs

arainfeqciur daavadebaTa epidemiologias klinikuri disciplinebidan,

mdgomareobs imaSi, rom kvlevis obieqts warmoadgens, ara individumis,

aramed populaciis janmrTelobis mdgomareoba. epidemiologiuri gagebiT

`populacia” gulisxmobs – mosaxleobis bunebrivad Camoyalibebul nawils,

romelic gansxvavdeba garkveuli maxasiaTeblebiT an igi garkveuli

regionis mTeli mosaxleobaa.

individumis gamokvleva klinikuri miznebisaTvis SeiZleba iyos

nebismierad detalizebuli, kvlevis damatebiTi saSualebebis gamoyenebiT,

Page 157: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

157

romelic aucilebelia saeqimo gadawyvetilebis dasabuTebisTvis. klinikuri

praqtika saWiroebs daavadebis yvela variantisa da gadaxris yovelmxriv da

fundamentur aRweras. Aamave dros, individumis gamokvlevis taqtika

gulisxmobs informaciis maqsimalurad swraf analizs, daskvnis gamotaniT,

gamokvlevis programis srulad gamoyenebis sakiTxi ki - meore adgilze

inacvlebs. individumis gamokvleva epidemiologiuri mizniT ki unda iyos

mkacrad standartizebuli da warmoebdes ubralo saSualebebiT masobriv

masStabebSi gamosaqveyeblad. epidemiologiuri praqtika saWiroebs

daavadebis simptomebisan organizmis mdgomareobis erTmniSvnelovan,

samuSao, Sefasebas. epidemiologiuri kvlevis mizani gamokvlevis programis

maqsimalurad sruli realizaciaa, maSin rodesac informaciis analizi da

daskvnis gamotana Sromis SedegebisaTvis zianis motanis gareSe SeiZleba

gadavadebul iqnas reprezentatuli da sarwmuno monacemebis dagrovebamde.

zogadi saxiT arainfeqciur daavadebaTa epidemiologiuri kvlevis

mizani SeiZleba ganisazRvros, rogorc mosaxleobis qronikuli

paTologiiT avadobis formirebis raodenobrivi kanonzomierebis dadgena

da maTi kontolis gzebis SemuSaveba.

epidemiologiis ZiriTadi miznis realizaciisTvis aucilebelia

kvlevis Semdegi konkretuli amocanebis gadaWra: populaciaSi daavadebisa

da predaavadebis gavrcelebis raodenobrivi Sefaseba (prevalence) da

daavadebis axali SemTxvevebis aRricxva (incidence); mocemul populaciaSi

janmrTeli pirebis maxasiaTeblebis aRwera; daavadebis etiologiisa da

paTogenezis hipoTezaTa formulireba da Semowmeba, romelnic vlindebian

populaciuri fenomenologiis saxiT; populaciuri eqsperimentuli

kvlevebis Catareba; avadobis Semcirebisaken mimarTuli profilaqtikuri

RonisZiebebis programis SemuSaveba da maTi efeqturobis Sefaseba [12, 80].

CamoTvlili amocanebi ar aris avtonomiuri da Tavisi arsebiT

epidemiologiuri kvlevis Tanamimdevrul etapebs warmoadgenen. amave dros,

meTodologiuri TvalsazrisiT yoveli amocanisaTvis damaxasiaTebelia

garkveuli gancalkevebuloba (gankerZoebuloba).

amrigad, atopiuri dermatitis, rogorc samkurnalo ise

profilaqtikuri RonisZiebebis SemuSavebis aucilebeli pirobaa

populaciaSi da calkeul raionebSi paTologiis gavrcelebis Sesaxeb

Page 158: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

158

sarwmuno informaciis floba. aranakleb aqtualuria am procesSi,

individualuri samedicino prognozis ganxorcielebisa da maRali riskis

jgufebis formirebis mizniT daavadebis riskis faqtorebis Seswavla [31,

60, 209].

zemoT motanili analizis gaTvaliswinebiT cxadi xdeba, bavSvebSi

atopiuri dermatitis gavrcelebis, formirebis mravalprofiliani riskis

faqtorebis, klinikuri mimdinareobis, sensibilizaciis saxeobis Seswavla

da axali samkurnalo preparatis gamoyenebis mniSvneloba, rac

warmoadgenda Cveni Sromis mizans. mxolod populaciuri kvleva iZleva

realur monacems bavSvTa mosaxleobaSi daavadebis gavrcelebis Sesaxeb da

aramc Tu aramc ar SeiZleba visaubroT momarTvianobis mixedviT, radgan

igi ar asaxavs daavadebis WeSmarit suraTs da damokidebulia sxvadasvxa

faqtorze: specializebuli daxmarebis xelmisawvdomoba bavSvTa

mosaxleobisaTvis, samkurnalo-prevenciuli qselis saqmianobis-xarisxi,

mosaxleobis kulturis done, mozrdili mosaxleobis damokidebuleba

sakuTari da Svilebis janmrTelobis mimarT. aRniSnuli mosazreba

SesabamisobaSia literaturul monacemebTan.

SromaSi dasaxuli miznis gansaxorcieleblad Catarda atopiuri

dermatitis kompleqsuri, etapuri, epidemiologiuri kvleva

umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa populaciaSi atopiuri

dermatitis aqtiuri gamovlenis safuZvelze.

Catarebuli Sromis pirvel etapze atopiuri dermatitis gavrcelebis

Seswavla eyrdnoboda, umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa

mosaxleobis, SemTxveviTi da reprezentatuli kontingentis, skrinirebas,

ankta-kiTxvaris gamoyenebiT. gamosakvlevma kontigentma Seadgina 2454

bavSvi. britaneTis atopiuri dermatitis samuSao jgufis mier

SemuSavebuli diagnostikuri kriteriumebis gamoyenebiT gamovlenil iqna

daavadebis gavrceleba 11.3%-Si, 6-7 wlamde da 8-9- wlamde asakis bavSvTa

siWarbiT. sqesis mixedviT ki sxvaoba TiTqmis ar dafiqsirda. pirveladi

anketis safuZvelze warmoebda rogorc atopiuri dermatitis diagnozireba,

ise ZiriTadi riskis faqtorebis gamovlena populaciaSi. skrinirebiT

miRebul iqna gamokvleuli populaciis zogadi maxasiaTeblebi. yvela

asakobriv jgufSi Warbobdnen vaJebi, gansakuTrebiT 8-9 wlis asakSi.

Page 159: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

159

am etapze Sesrulebuli samuSaos SedegebiT gamovlinda, rom

Tbilisis bavSvTa mosaxleobaSi atopiuri dermatitis gavrceleba

Seadgenda 11.3%-s. Aalergiul daavadebaTa gavrcelebis ganuxreli matebis

tendencias mravali ucxoeli da qarTveli avtorebi erTxmad aRiarebs [26,

190], Tumca bolo 10 wlis manZilze atopiuri dermatitis gavrcelebis

mkveTri mateba ar dafiqsirebula. 1998 wels Catarebuli kvleviT atopiuri

dermatitis sixSre Seadgenda 7.55 %-s (l. JorJoliani, 1998).

amrigad, kvlevis moyvanili Sedegebi cxadyofs, sazogadoebis farTo

fenebis samedicino ganaTlebis donis da atopiuri dermatitis raobis

Sesaxeb informirebulobis amaRlebis aucileblobas, agreTve, samedicino

personalis informirebis amaRlebis sasurvelobas, atopiuri dermatitis

diagnostikis, mkurnalobisa da prevenciis sferoSi uaxlesi miRwevebis

gamoyenebis mizniT.

epidemiologiuri kvlevis Sedegebis samedicino da socialuri

mniSvnelobis maxasiaTebelTa Soris wamyvania biologiuri faqtorebiT

(sqesi, asaki, individualuri ganwyoba) ganpirobebulobis xarisxis Sefaseba.

gamokvleul populaciaSi atopiuri demratiti Tanabari sixSiriT

nawildeboda orive sqesSi. amave dros gamokvleul populaciis vaJTa

saerTo raodenoba 53.1 % da gogonaTa saerTo raodenopba 46.9 %. (p < 0.05)

atopiuri dermatitis asakobrivi ganpirobebulobis Taviseburebani

Sedarebul iqna 1995 wels TbiliSi ISSAC-is programiT Catarebul

gamokvelvebTan. Seswavlil iqna atopiuri dermatitis gavrcelebis sixSire

or asakobriv jgufSi 13-14 wlianTa jgufSo da 6-7 wlianTa jgufSi. I

jgufSi ad-s gavrceleba 2.8 jer naklebi iyo Cvens mier miRebul

monacemebTan (4 da 11.3% Sesabamisad), xolo 6-7 wlianTa monacemebiT ki 0.9

jer meti (11.7 da 11.3 Sesabamisad). Cvens masalaze atopiuri dermatitis

gavrcelebis SedarebiT maRali maCvenebeli konstatirebul iqna 6-7

wlamde (39.1 %) da 8-9 wlamde (24.8 %) asakobriv jgufebSi.

atopiuri dermatitis gavrcelebis maCveneblebs Soris

statistikurad sarwmuno (p<0.05) gansxvaveba iqna miRebuli sacxovrebeli

raionebis mixedviT 5.3 %-dan 18.7 %-mde. miRebuli maCveneblebis aseTma

meryeobam ganapiroba am sxvaobis argumentirebuli mizezebis Ziebis

interesi.

Page 160: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

160

ukanasknel periodSi sul ufro mzardi yuradReba eqceva atopiuri

dermatitis socialur komponents, ganpirobebuls garemos dabinZurebiTa

da adaminis urbanizaciuli moqmedebiT, gansakuTrebiT didi qalaqebis

pirobebSi. Tbilisis ekonomikur-geografiuli mdebareoba da qalaqis

ganaSenianebis gafarToeba ganapirobebs gare- da Sidasaqalaqo

komunikaciebis intensiurobas, amcirebs gamtarunarianobas.

avtosatransporto gadatvirTva da dabali gamtarunarianoba zrdis

gamonabolqvi airebis raodenobas da uaryofiTad moqmedebs qalaqis

ekologiur situaciaze.

Sromis meore etapze gagrZelda Sewavla pirvel etapzeve dawyebuli

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtorTa, romelTa dazusteba

da Sevseba xdeboda gamovlenil avadmyofTa ganmeorebiTi anketirebis

procesSi- atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis gafarToebuli

ruka-kiTxvaris safuZvelze. amrigad, gamoyenebul iqna gamokiTxvis

oretapovani modeli.

Sromis mesame etapze Sefasda daavadebis klinikuri Taviseburebani

278 avadmyofze. klinikuri analizi warmoebda `specifikuri

alergologiuri ruqis” mixedviT – dazustda alergologiuri anamnezi,

gaanalizda alergologiur daavadebaTa mimdinareobis klinikuri

Taviseburebani avadmyofTa sqesis da asaki mixedviT, gaTvaliswinebul iqna

premorbiduli foni, Tanmxlebi daavadebaTa xasiaTi da sixSire. am niSanTa

erToblioba da gansxvavebis Sefasebam gamoavlina bavSvTa populaciaSi

atopiuri dermatitis kliniko-laboratoriuli maxasiaTeblebi.

am jgufSi atopiuri dermatitis manifestacia ZiriTadad aRiniSna 6-7-

wlamde asakSi. amave dros atopiuri dermatitis klinikuri xasiaTi

arsebiTad ganisazRvra bavSvTa asakiT. mniSvnelovani trigeruli faqtori

trofoalergenebi (40.3 %), medikamentebi (11.1 %), cxovelebTan kontaqti (15.5

%). stresuli situaciebi (16.5 %) da sxva. am faqtorTa, rogorc `gamSvebi“

meqanizmis amoqmedeba, ZiriTadad, xdeboda ukve fomirebuli `mTvlemare

mzaobis” fonze. aseT fons warmoadgenda orsulobis Taviseburebani,

kerZod, orsulobisas medikamentozuri alergia (33.5 %), memkvidruli

datvirTva ZiriTadad dedis mxriv (36.3 %) da adreuli xelovnuri kvebis

maRali sixSire (37.8 %).

Page 161: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

161

atopiuri dermatitiT avadobas umetesad (42.4 %) Tan axlda

sxvadasxva xasiaTis cvlilebebi saWmlis momnelebeli sistemis mxriv.

ukanaskneli literaturuli monacemebi mowmobs, bavSvebSi, atopiuri

dermatitis da saWmlis monelebeli organoebis paTologiis xSir Serwymas

[62]. ZiriTadad kuW-nawlavis traqti paTologiur procesSi erTveba

kvebiTi alergiis dros. amasTanave, kuWisa da nawlavTa lorwovani garsis

anTebiTi cvlilebebi xels uwyobs nawlavuri barieris ganvladobas

kvebiTi alergenebiosaTvis, aZlierebs sensibilizacias da ganapirobebs

daavadebis qronizacias, rig SemTxvevaSi ki mkurnalobisadmi rezistentobas

[103].

gamokvleul bavSvTa did nawilSi saWmlis momnelebeli sistemis

dazianeba iyo polisindromuli. dadgenil iqna korelaciuri

damokidebuleba atopiuri dermatitis mimdinareobis simZimesa da saWmlis

momnelebel organoebSi paTologiur cvlilebes Soris. kuW-nawlavis

traqtis cvlilebaTa fonze aRiniSna atopiuri dermatitis rTuli

mimdinareoba, xSiri recidivebiT. avadmyofTa umravlesobas (65.4 %)

gamouvlinda nawlavTa biocenozis darRveva. disbioturi gadaxrebi

atarebdnen gamoxatul xasiaTs. nawlavTa biofloris Semadgenlobis

cvlilebaTa simZlavre korelirebs atopiuri dermatitis gavrcelebasa da

simZimesTan, agreTve kvebiT sensibilizaciasTan. atopiuri dermatitis dros

kuW-nawlavis traqtis gamoxatuli cvlilebebi da kvebiTi sensibilizaciis

maRali xvedriTi wili gvafiqrebinebs, rom es cvlilebebi, erTis mxriv,

gamoxatavs saWmlis momnelebeli organoebis alergiul reaqcias

peroralurad miRebul alergenebze, xolo meores mxriv saWmlis monelebis

procesebis darRveva iZleva bavSvis organizmis Semdgom kvebiT

sensibilizacias. aRniSnul cvlilebebs Soris arsebuli mWidro kavSiris

miuxedavad, Znelia ganisazRvros mizez-Sedegobriobis rTuli mimdinareoba.

amave dros, miRebuli Sedegebi mowmoben, rom nawlavuri mikrofloris

SemadgenlobaSi disbiozuri cvlilebebis arseboba xel uwyobs atopiuri

dermatitis gaxangrZlivebas.

epidemiologiuri kvlevis amave etapze Seswavlil iqna atopiuri

dermatitis etiologiuri struqtura, anamnezuri, klinikuri da

specifikuri diagnostikis meTodTa kompleqsuri gamoyenebis safuZvelze.

Page 162: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

162

etiologiuri struqturis Sewavlam gamoavlina polivalenturi, farTo

speqtris sensibilizaciis arseboba atopiuri dermatitis dros.

daavadebulTa Soris sensibilizaciis farTo speqtri aReniSna 72.6 %-s.

amave dros damaxasiaTbeli iyo – kvebiTi, sayofacxovrebo da

medikamentozuri alergenebisadmi Serwymuli sensibilizacia. miRebuli

Sedegebi saSualebas iZleva ganvixiloT genetikuri faqtori

sensibilizaciis farTo speqtris ganviTarebis erT-erT mTavar, magram ara

erTaderT pirobad. aRniSnulis garda didi mniSvneloba aqvs: sameano

paTologias da ZuZuTi kvebis adreul Sewyvetas.

mizezobrivi mniSvnelobis alergenTa speqtri, mniSvnelovnad iyo

damokidebuli daavadebuli bavSvis asaksa da alergiis klinikuri

gamovlinebis xasiaTze. maRali xvedriTi wiliT iyo warmodgenili (4.3 %)

kvebiTi alergia.

cnobilia, rom alergiuli paTologia multifaqtoruli xasiaTisaa,

misi formireba-ganviTareba mTeli rigi faqtorebis e.w. riskis faqtorebis

arasasurvel zemoqmedebasTanaa SeWiduli. Aaqedan gamomdinare praqtikuli

mniSvneloba aqvs riskis faqtorebis Tvisobriv da raodenobriv Sefasebas

masobrivi kvlevis dros. riskis raodenobrivi Sefasebis meTodi emyareba

mniSvnelovan informacias – anamnezur, genetikur, socialur-higienur da

obieqtur monacmenTa analizs. riskis gansazRvra SeiZleba CaiTvlos

janmrTelobos mdgomareobis saorientacio prognozis SemuSavbis, Semdgomi

gamokvlevis xasiaTis, misi sirTulis, rigiTobisa da jeradobis

gansazRvrisa da zogad higienuri Tu samkurnalo-prevenciuli

RonisZiebebis individualuri SerCevis safuZvlad [31, 61].

cnobilia, rom dedis janmrTeloba warmoadgens mniSvnelovan

socialur-biologiur faqtors, romlis zemoqmedebiT formirdeba nayofisa

da Semdgom bavSvis janmrTeloba. Cvens masalaze orsulobis paTologiuri

mimdinareoba, orsulobis periodSi alergiuli datvirTvis maRali done,

dedis mier orsulobis dros gadatanili virusuli da baqteriuli

infeqciebi, nayofis ante- da intranataluri hipoqsia, umTavresad

farmakologiuri saSualebebisa da maRali sensibilizaciuri aqtivobis

produqtebis miRebis xarjze da sxva cvlilebebis sixSire maRali iyo

Page 163: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

163

daavadebul kontingentSi (48.5 %) janmrTelebTan (9.6 %) SedarebiT

(p<0.01).

anamnezSi kvebiTi alergiis arseboba adreuli atopiuri dermatitis

eqspoziciis aRiarebul prediqtorTa ricxvs ganekuTvneba. Cvens masalaze

anamnezuri monacemebiT kvebiTi alergiis sixSire mniSvnelovnad maRali

iyo daavadebulTa Soris, janmrTelebTan SedarebiT (p>0.001)

memkvidreobiTi koeficienti sakmaod farTo farglebSi meryeobs 6.12%-

dan 36.3%-mde SemTxvevaSi. Cveni gamokvleviT, atopiuri dermatitiT

SeSepyrobil bavSvTa 37.7%-Si konstatirebul iqna datvirTuli

genialogiuri anamnezi. datvirTuli alergiuli memkvidreoba upiratesad

vlindeboda dedis xazidan.

atopiuri dermatitis ganviTarebis maRali riskis faqtors bavSvTa

adreuli xelovnur (23.4%) da Sereuli kveba (44.5%) warmoadgens, romelic

Cvens masalaze maRali sixSiriT iyo warmodgenili.

ZuZuTi kveba uzrunvelyofs pasiur dacvas infeqciebis mimarT da

ganapirobebs ZuZuze myofi bavSvebis ukeTes reaqcias mwvave infeqciebze

didi xnis ganmavlobaSi ZuZuTi kvebis Sewyvetidan, xelovnur kvebaze myof

bavSvebTan SedarebiT [99].

Catarebuli kvlevebis monacemebiT profilaqtikuri acrebi Cautarda

92.2%. amasTan, postvaqcinaluri alergiuli reaqcia 5.7 % -iT gamovlinda.

alergiuli eqspoziciis specifikur faqtors ganekuTvneba bavSvis

cxovrebis sxvadasxva periodSi gamovlenili alergiuli reaqcia kvebiT

produqtebze da medikamentebze. kvebiTi produqtebis maRali sixSire iqna

dadgenili atopiuri dermatitiT daavadebul bavSvTa 40.3 %-Si.

medikamenturi sensibilizacia bavSvTa gamokvleuli populaciis 11.2 %-s

gamouvlinda. igi ufro xSirad konstatirebul iqna daavadebulebSi, vidre

janmrTelebSi.

amrigad, dadgenil iqna riskis faqtorebis sixSireTa SedarebiTi

ganawileba populaciis janmrTel da daavadebul kontingentSi, maT Soris

sarwmuno gansaxvavebis arsebobis safuZvelze.

cnobilia, rom daavadebis formirebis riskis faqtorebsa da

mizezebs Soris bevri saerToa, magram arsebobs arsebiTi gansxvavebac, rac

imaSi mdgomareobs, rom mizezebi atareben absolutur xasiaTs da rogorc

Page 164: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

164

wesi mivyavarT daavadebis ganviTarebamde. riskis faqtorebi ki atareben

albaTobis xasiaTs da SeiZleba gamoiwvion an ar gamoiwvion daavadebis

formireba. daavadebis formirebaze sxvadasxva faqtoris gavlenis

obieqturi Sefasebis mizniT Cvens mier gamoyenebul iqna risk-faqtorebis

raodenobrivi maCveneblebi: Sansebis Sefardeba (OR), absoluturi riski

eqsponirebulTaTvis (Re), absoluturi riski araeqsponirebulTaTvis (Rne)

da atributuli riski (AR) cxrilis 2 x 2 gamoyenebiT. riskis faqtorebi

rangis mixedviT ase ganawilda:

memkvidruli datvirTva alergiuli daavadebiT dedis mxriv (OR- 13.69; 95% CI

- 7.08-27.04); wlamde kvebiTi alergia (OR- 10.27; 95% CI -6.17-17.24); datvirTuli

perinataluri anamnezi medikamentozuri alergiiT (OR- 9.09; 95% CI -1.98-57.94);

datvirTuli perinataluri anamnezi kvebiTi alergiiT (OR- 7.99; 95% CI -3.17-

21.38); adreuli xelovnuri kveba (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51);

imunoprofilaqtikis arCatareba (OR- 4.98; 95% CI -0.99-33.65); katis arseboba

ojaxSi (OR- 3.95; 95% CI -2.61-5.98); xSiri konfliqtebi ojaxSi (OR-1.81; 95% CI

-1.22-2.69).

SefardebiTi da atributuli riski saSualebas gvaZlevs SevadaroT

daavadebis ganviTarebis albaToba riskis faqtoris mqone an armqone

bavSvTa mosaxleobis jgufebs Soris. amave dros, isini ar iZlevian

warmodgenas faqtoris paTogenuri mniSvnelobis Sesaxeb mTlianad

populaciaSi, ar iZlevian, agreTve riskis faqtorTan dakavSirebuli

avadobis wilis Sefasebis saSualebas populaciaSi.

amrigad, gaanalizda TiTeuli faqtoris zemoqmedebis mniSvneloba da

avadobis kavSiri populaciaSi.

riskis faqtorebis Seswavlis dros garkveuli interesi eniWeba

niSanTa urTierTkavSiris statistikur Sefasebas, rac warmoadgens bavSvis

janmrTelobisaTvis potenciurad saxifaTo niSanTa erTobliobis

gansazRvris mcdelobas. am aspeqtSi Cvens mier Seswavlil iqna, riskis

faqtorebis kombinaciaTa xasiaTi, sixSire da faqtorebis

interkorelaciuri kavSirebi (faqtoruli analizis safuZvelze).

kvlevis procesSi atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis

faqtorebi Sefasda da dajgufda ara mxolod xarisxobrivad da

Page 165: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

165

raodenobrivad, aramed gaanalizebul iqna ramodenime riskis faqtoris

erTdrouli zemoqmedebis sixSirec gamokvleul populaciaSi. atopiuri

dermatitis formirebaSi riskis faqtoris erTdrouli zemoqmedebis

sixSire Sefasda SPSS programuli uzrunvelyofis saSualebiT. es meTodi

gvaZlevs faqtorebs Soris interkorelaciuri damokidebulebis

gansazRvris saSualebas. Sefasebul iqna riskis faqtorebis

urTierTdamokidebuleba gamokveuli populaciis janmrTel da daavadebul

kontigentSi.

atopiuri dermatitiT Sepyrobil bavSvebis anamnezSi mxolod

erTaderTi riskis faqtori gamouvlinda SemTxvevaTa 2.2%-s.

prevalirdeboda riskis ramdenime faqtoris erTdrouli arseboba.

gamokvleul bavSvTa daavadebul nawilSi maRali sixSiriT iyo

warmodgenili riskis faqtorebis kombinacia – 3, 4 da 5 da 6 faqtoris

erToblivi arseboba.

atopiuri dermatitis epidemiologiuri kvlevis gafarToebuli rukis

mixedviT miRebuli monacemebi mowmoben socialuri kategoriis

faqtorebidan konfliqturi ojaxebis maRal sixSires (26 %). E

meoradi anketirebiT gamokvleuli bavSvTa dedebis 78.2 % umaRlesi

ganaTlebiT iyo. atopiuri dermatitis ganviTarebaSi, avadmyofi bavSvis,

mSoblebis ganaTlebis donisa da socialuri mdgomareobis mniSvnelobis

Sesaxeb monacemebi urTierTsawinaaRmdegoa. arsebobs mosazreba, rom

ganaTlebis SedarebiT dabali done ganapirobebs sanitarul-higienuri

ganaTlebis dabal donesac, Tumca higienuri hipoTezis Tanaxmad swored

aseT ojaxebSi mcxovreb bavSvebs uvlindeba atopiuri dermatiti ufro

iSviaTad, vidre maRalganviTarebuli ojaxis Svilebs [203].

Cveni monacemebiT student dedaTa raodenoba Warbobda diasaxlisebs

(18.7% da 2.4%)

amrigad, miRebuli monacemebi mowmoben, rom avadmyofi bavSvis ojaxis

socialuri mdgomareoba garkveulwilad zemoqmedebs atopiuri dermatitis

formirebaze. Yyoveli socialuri jgufi araerTgvarovania da gaaCnia

sxvadasxva faqtoris zemoqmedebis farTo diapazoni. Aatopiuri dermatitis

ganviTarebis Sefasebam mxolod ojaxis socialur mdgomareobasTan

kavSirSi SeiZleba ganapirobos calkeuli parametris gavlenis nivelireba.

Page 166: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

166

aRniSnuli mowmobs, rom socialuri faqtorebis analizi aucilebelia

rogorc endogenuri, ise garemo faqtorebis kompleqsSi warmoebdes.

gamokvlevebma cxadyo, rom mosamsaxure dedebis umetesoba (26.6%)

mweveli iyo cnobilia, rom Tambaqos boli mavnea ara mxolod aqtiuri

mwevelis organizmisTvis, aramed pasiurisTvisac, romelic CaisunTqavs

bolis yvela komponentis 80 %-s [231].

amrigad, gamovlenil iqna yofiTi mikrosamyaros arakeTilsasurveli

faqtorebis gavlena atopiuri dermatitis formirebaze, rac xels uwyobs

specifikuri Tu araspecifikuri gamRizianeblebis intensiur zemoqmedebas

bavSvis organizmze.

kvlevis meore etapze atopiuri dermatitis garegani samkurnalo

saSualeba – askankoliT adgilobrivi mkurnalobis Terapiuli

efeqturobis Sesafaseblad Catarebuli prospeqtuli, Ria kontrolirebadi

kvlevis dros askankoliT mkurnaloba Cautarda atopiuri dermatitiT

daavadebul 65 avadmyofs, sakontrolo jgufi warmodgenili iyo atopiuri

dermatitiT daavadebuli 62 bavSviT, romlebsac Cautarda bazisuri,

antianTebiTi mkurnaloba.

mkurnalobis dawyebamde pacientebs CautardaT saTanado klinikuri da

laboratoriuli gamokvlevebi. atopuri dermatitis simZimis xarisxi

Sefasda mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg SCORAD-is (Scoring of Atopic

Dermatitis) skaliT, romelic iTvaliswinebs kanis procesis gavrcelebas,

klinikuri gamovlinebis obieqtur da subieqtur simptomebs.

kvlevis Sedegad daavadebul bavSvebSi askankoliT murnalobis

keTilsaimedo gamosavali dafiqsirda 86.1 %-Si (sruli gamojanmrTeleba –

56.9 %, remisia – 29.2 %), rac mniSvnelovnad gansxvavdeboda sakontrolo

jgufis mkurnalobis kaTilsaimedo gamosavlisgan (sruli

gamojanmrTeleba – 29 %, remisia – 16.2 %).

askankoliT mkurnalobis arakeTilsaimedo gamosavalis raodenobrivi

maCveneblebi mwvave, msubuqi simZimis atopuri dermatitis recidiuli

mimdinareobisas iyo OR- 0.25; AAR- 0.14; RRR- 70 %; NNT- 7, daavadebis

ucvleli mdgomareobisas ki OR- 0.19; AAR- 0.04; RRR- 80 %; NNT- 25. mwvave,

saSualo simZimis mimdinareobis atopuri dermatitis arakeTilsaimedo

gamosavalis raodenobrivi maCveneblebi recidiuli mimdinareobisas

Page 167: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

167

dafiqsirda OR- 0.49; AAR- 0.06; RRR- 47%; NNT- 14 da daavadebis ucvleli

mdgomareobisas ki OR- 0.31; AAR- 0.03; RRR- 67 %; NNT- 25. mwvave saSualo

mimdinareobisas daavadebis gauareseba aRiniSna erT SemTxvevaSi (OR- 0.49;

AAR- 0.01; RRR- 50 %; NNT- 100).

amrigad, gamokvlevis Sedegebma cxadyo askankolis dadebiTi moqmedeba

iseT subieqtur maCvenebelze, rogoricaa qavili, da gamoavlina

mkurnalobis efeqturoba (86.1 %) sisveliT mimdinare mwvave formis

atopiuri dermatitis dros. Ddaavadebis sworad SerCeulma mkurnalobam

mogvca subieqturi Civilebis ufro adreuli kupireba, vidre tradiciulma

Terapiam. mniSvnelovania is faqtic, rom Catarebuli mkurnalobis Semdeg

recidivebis ricxvi weliwadSi TiTqmis 2-jer Semcirda da askankolis

Terapiuli efeqti gagrZelda daaxloebiT 2 wlis ganmavlobaSi.

amrigad, atopiuri dermatitis formirebaSi mediko-biologiuri da

socialur-higienuri faqtorebis mniSvnelobis dadgena ganapirobebs riskis

jgufebis gamoyofis aucileblobas da warmoadgens saTanado samkurnalo

Tu prevenciuri RonisZiebebis SemuSavebis safuZvels. riskis-faqtorTa

zemoqmedeba iwyeba bavSvis Casaxvidan da asakTan erTad intensiuri xdeba.

bavSvTa sxvadasxva asakobriv periodSi icvleba faqtorebis ranguli

ganawileba. adreuli asakis bavSvebis janmrTelobaze zemoqmedebis

mixedviT pirvel adgils ikavebs biologiuri genezis faqtorebi.

mogvianebiT ki vlindeba socialuri genezisa da garemo faqtorebis

prevalireba. amitom aucilebelia riskis faqtorebis asakobrivi evoliciis

gaTvaliswineba da etapurad maTi kontrolireba.

Cveni gamokvlevis Sedegebze orientirebuli RonisZiebebis SesaZlo

speqtri eyrdnoba Semdeg ZiriTad principebs: dedebis orsulobis swori

alergologiuri marTva; neonatalur periodSi atopiis riskis mqone an

simptom dadebiTi bavSvebis saTanado alergologiuri dakvirveba; atopiuri

dermatitis formirebis riskis jgufebis gamoyofa da maTze mudmivi

kontrolis uzrunvelyofa; mosaxleobis samedicino ganaTlebis amaRleba;

atopiuri dermatitis askankoliT adgilobrivi mkurnalobis

individualuri SerCeva.

Page 168: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

168

daskvnebi

1. atopiuri dermatitis farTomasStabiani epidemiologiuri kvlevis

Sedegad dadginda, rom umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa

mosaxleobaSi daavadebis gavrcelebis maCvenebeli 11.3 %-ia, rac

britaneTis atopiuri dermatitis samuSao jgufis mier

SemuSavebuli diagnostikuri kriteriumebis da anketa-kiTxvarebis

gamoyenebiT dadginda.

2. atopiuri dermatitis gavrcelebis maCvenebelTa mniSvneloba

meryeobs (5.4-28.3%) qalaqis administraciuli raionebis mixedviT,

rac ganpirobebulia sxvadasxva mediko-biologiuri Tu socialuri

faqtorebis integraluri moqmedebiT.

3. atopiuri dermatiti umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa

populaciaSi manifestirdeba uxSiresad (39.6 %) 6-7 wlamde asakis

bavSvebSi da erTnairi sixSiriT vlindeba orive sqesis

warmomadgenlebs Soris.

4. riskis faqtorebis raodenobrivi da Tvisobrivi maxasiaTeblebis

SewavliT gamovlinda atopiuri dermatitis ganviTarebis

mniSvnelovani risk-faqtorebi: memkvidruli datvirTva alergiuli

daavadebiT dedis mxriv (OR- 13.69; 95% CI - 7.08-27.04); wlamde kvebiTi

alergia (OR- 10.27; 95% CI -6.17-17.24); datvirTuli perinataluri

anamnezi medikamentozuri alergiiT (OR- 9.09; 95% CI -1.98-57.94);

datvirTuli perinataluri anamnezi kvebiTi alergiiT (OR- 7.99; 95%

CI -3.17-21.38); adreuli xelovnuri kveba (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51);

imunoprofilaqtikis arCatareba (OR- 4.98; 95% CI -0.99-33.65); katis

arseboba ojaxSi (OR- 3.95; 95% CI -2.61-5.98); xSiri konfliqtebi

ojaxSi (OR-1.81; 95% CI -1.22-2.69). riskis faqtorebis umetesi nawili

marTvadia da maTi koregireba warmoadgens avadobis Semcirebis

realur perspeqtivas.

Page 169: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

169

5. atopiuri dermatitis msubuqi da saSualo simZimis, mwvave fazis

askankoliT mkurnaloba misi anTebis sawinaaRmdego, antialergiuli,

qavilissawinaaRmdego da gamSrobi efeqtis gamo iZleva karg Sedegs

(86.1 %).

6. atopiuri dermatitis mkurnalobis SemoTavazebuli axali sqemis

(tradiciuli Terapia + askankoli) mixedviT Catarebuli

mkurnaloba maRal efeqturia, tradiciuli mkurnalobis kursTan

SedarebiT, rac gamoixateba keTilsaimedo gamosavalis miRebiT da

recidivebis ricxvis SemcirebiT (askankoliT murnalobis

keTilsaimedo gamosavali - 86.1 %: sruli gamojanmrTeleba – 56.9 %,

remisia – 29.2 %). arakeTilsaimedo gamosavalis (13.9 %)

raodenobrivi maCveneblebi mwvave, msubuqi simZimis atopuri

dermatitis recidiuli mimdinareobisas iyo OR- 0.25; AAR- 0.14; RRR-

70 %; NNT- 7, daavadebis ucvleli mdgomareobisas ki OR- 0.19; AAR-

0.04; RRR- 80 %; NNT- 25. mwvave, saSualo simZimis mimdinareobis

atopuri dermatitis arakeTilsaimedo gamosavalis raodenobrivi

maCveneblebi recidiuli mimdinareobisas dafiqsirda OR- 0.49; AAR-

0.06; RRR- 47%; NNT- 14 da daavadebis ucvleli mdgomareobisas ki OR-

0.31; AAR- 0.03; RRR- 67 %; NNT- 25. mwvave saSualo mimdinareobisas

daavadebis gauareseba aRiniSna erT SemTxvevaSi (OR- 0.49; AAR- 0.01;

RRR- 50 %; NNT- 100).

7. askankolis malamos daniSvnis rekomendirebuli sqemaa: dReSi 2-jer

Sesazelad, sxeulis dazianebul nebismier adgilas, amasTan saxis,

kisrisa da momxrel zedapirze atopiuri dermatitis mwvave

fazisaTvis damaxasiaTebeli eqsudaciisa da qavilis simptomebis

alagebamde. preparatis upiratesoba mdgomareobs imaSi, rom igi

Page 170: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

170

waroadgens adgilobrivi nedleulisgan damzadebul malamos,

romelic usafrTxo, araZviradRirebuli da advilad

xelmisawvdomia.

Page 171: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

171

praqtikuli rekomendaciebi

1. avadobis Semcirebis realuri perspeqtivis mizniT rekomendirebulia

umcrosi saskolo asakis Tbilisis bavSvTa populaciaSi atopiuri

dermatitis gavrcelebis da daavadebis ganviTarebis ganmapirobebeli

riskis faqtorebis raodenobrivi da Tvisobrivi maxasiaTeblebis

gacnoba, riskis faqtorebis nawilis marTva da koregireba.

2. atopiuri dermatitis marTvaSi rekomendirebulia saganmanaTleblo

saqmianobis ganviTareba, rac xels uwyobs hipodiagnostikis

Semcirebas, samedicino daxmarebisaTvis adreuli momarTvianobis

matebas, mkurnalobis efeqturobis gazrdas, pacientis cxovrebis

xarisxis gaumjobesebasa da normaluri cxovrebis wesis SenarCunebas

ojaxSi.

3. rekomendirebulia atopiuri dermatitis mwvave fazis dros

mkurnalobis mizniT meore rigis preparatad askankolis

gamoyeneba,Mmisi anTebis sawinaaRmdego, antialergiuli, qavilis

sawinaaRmdego da gamSrobi efeqtis gaTvaliswinebiT.

4. rekomendirebulia askankolis, rogorc meore rigis preparatis

daniSna, mxolod, eqimis mier atopiuri dermatitis fazisa da

daavadebis gamomwvevi potenciuri riskis gaTvaliswinebiT.

Page 172: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

172

danarTi

danarTi 1EP

epidemiologiuri kvlevis anketa #

(pirveladi skrinirebisTvis)

skola#---------------- raioni-----------------------------------------

gvari, saxeli -----------------------------------------------------------

dabadebis TariRi, asaki-------------------------------------------

tel: --------------------------------------------------------------------------

gamokvlevis TariRi--------------------------------------------------

(dadebiT pasuxs gausviT xazi)

alergiuli memkvidreoba mSoblebSi: bronquli asTma, atopuri dermatiti,

alergiuli riniti, alergiuli koniuqtiviti, medikamentozuri alergia,

kvebiTi alergia.

orsulobis periodis Taviseburebi: I naxevris toqsikozi, II naxevris

toqsikozi, mwvave respireciebi, septiuri daavadebebi, qr. infeqciuri

kerebi, kvebiTi alergia, medikamentozuri alergia, respiraciuli alergia,

stresi, tambaqos weva, antibaqteriuli Terapia, orsulobis SemanarCunebeli

Terapia, virusuli daavadeba, gulsisxlZarRvTa sistemis paTologia.

dedis maRalalergiuli produqtebiT kveba orsulobis

dros an laqtaciisas-ki, ara

wlamde kveba- bunebrivi 3 Tvemde, bunebrivi 6 Tvemde, xelovnuri, Sereuli.

reaqcia Sematebul sakvebze- ki, ara

wlamde avadoba- sasunTqi sistemis mxriv, disbiozis sindromi, atopiuri

dermatiti, kvebiTi alergia, medikamentozuri alergia, cns mxriv gadaxrebi,

gul-sisixlZarRvTa sistemis mxriv.

gadatanili bavSvTa infeqciuri daavadebebi: yivanaxvela, wiTela,

wiTura, ybayura, Cutyvavila.

kvebiTi da medikamentozuri alergenebi anamnezis mixedviT: rZe,

kvercxi, nigozi, Tafli, forToxali, limoni, pomidori, sxvadasxva

produqti, antibiotiki, vitaminebi, anTebis sawinaaRmdego arasteroidi

vaqcinacia: kalendriT, dagvianebiT, ar Catarebis.

reaqcia vaqcinaciaze: adgilobrivi reaqcia, zogadi reaqcia.

Page 173: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

173

bavSvs aReniSneba- qavili; dermatiti kidurebis momxrel zedapirze;

mekvidruli alergiuli datvirTva –asTma an WinWris cieba; kanis nakecebis

daintereseba; kanis difuzuri simSrale; debiuti or wlamde kanis

sawiTle, gamonayari, nakawri, uZiloba.

kanze cvlilebis gamomwvevi mizezia- kvebiTi alergia, mzeze alergia,

qimiuri nivTierebebi, xelovnuri qsovili, Sali, virusuli infeqciis foni,

mcenareebi, fizikuri daZabuloba, emociuri gadaZabva, sezoni, sicive,

klimato-geografiuli faqtori, cxovelTan kontaqti, daudgeneli mizezi,

mweris nakbeni.

weliwadis romel dros aReniSneba atopuri dermatitis gamwvaveba:

gazafxuli, zafxuli, Semodgoma,zamTari.

bavSvs daesva atopiuri dermatitis diagnozi-ki, ara.

rodis daesva atopiuri dermatitis diagnozi?------------

Page 174: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

174

danarTi 2P

anketa-kiTxvari satelefono kvlevisTvis #

(pirveladi skrinirebisTvis)

skola#---------------- raioni-----------------------------------------

gvari, saxeli -----------------------------------------------------------

dabadebis TariRi, asaki-------------------------------------------

tel: --------------------------------------------------------------------------

gamokvlevis TariRi--------------------------------------------------

(dadebiT pasuxs gausviT xazi)

alergiuli memkvidreoba mSoblebSi: bronquli asTma, atopuri dermatiti,

alergiuli riniti, alergiuli koniuqtiviti, medikamentozuri alergia,

kvebiTi alergia.

orsulobis periodis Taviseburebi: I naxevris toqsikozi, II naxevris

toqsikozi, mwvave respireciebi, septiuri daavadebebi, qr. infeqciuri

kerebi, kvebiTi alergia, medikamentozuri alergia, respiraciuli alergia,

stresi, tambaqos weva, antibaqteriuli Terapia, orsulobis SemanarCunebeli

Terapia, virusuli daavadeba, gulsisxlZarRvTa sistemis paTologia.

dedis maRalalergiuli produqtebiT kveba orsulobis

dros an laqtaciisas-ki, ara

wlamde kveba- bunebrivi 3 Tvemde, bunebrivi 6 Tvemde, xelovnuri, Sereuli.

reaqcia Sematebul sakvebze- ki, ara

wlamde avadoba- sasunTqi sasunTqi sistemis mxriv, disbiozis sindromi,

atopiuri dematiti, kvebiTi alergia, medikamentozuri alergia, cns mxriv

gadaxrebi, gul-sisixlZarRvTa sistemis mxriv.

gadatanili bavSvTa infeqciuri daavadebebi: yivanaxvela, wiTela,

wiTura, ybayura, Cutyvavila.

kvebiTi da medikamentozuri alergenebi anamnezis mixedviT: rZe,

kvercxi, nigozi, Tafli, forToxali, limoni, pomidori, sxvadasxva

produqti, antibiotiki, vitaminebi, anTebis sawinaaRmdego arasteroidi

vaqcinacia: kalendriT, dagvianebiT, ar Catarebis.

reaqcia vaqcinaciaze: adgilobrivi reaqcia, zogadi reaqcia.

Page 175: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

175

bavSvs aReniSneba- qavili; dermatiti kidurebis momxrel zedapirze;

mekvidruli alergiuli datvirTva –asTma an WinWris cieba; kanis nakecebis

daintereseba; kanis difuzuri simSrale; debiuti or wlamde kanis

sawiTle, gamonayari, nakawri, uZiloba.

kanze cvlilebis gamomwvevi mizezia- kvebiTi alergia, mzeze alergia,

qimiuri nivTierebebi, xelovnuri qsovili, Sali, virusuli infeqciis foni,

mcenareebi, fizikuri daZabuloba, emociuri gadaZabva, sezoni, sicive,

klimato-geografiuli faqtori, cxovelTan kontaqti, daudgeneli mizezi,

mweris nakbeni.

weliwadis romel dros aReniSneba atopuri dermatitis gamwvaveba:

gazafxuli, zafxuli, Semodgoma,zamTari.

bavSvs daesva atopiuri dermatitis diagnozi-ki, ara.

rodis daesva atopiuri dermatitis diagnozi?------------

Page 176: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

176

danarTi 3

epidemiologiuri kvlevis gafarToebuli ruqa-anketa #

atopiuri dermatitiT daavadebul umcrosi saskolo asakis bavSvebSi

sapasporto monacemebi:

gvari, saxeli;

misamarTi, telefoni

gamokvlevis TariRi

skola, klasi

1. asaki: 6-7 wlamde, 7-8 wlamde, 8-9 wlamde, 9-10 wlamde;

2. sqesi: mamrobiTi, mdedrobiTi;

3. raioni : vake-saburTalo, didube-CuRureTi, mTawminda-krwanisi, isani-

samgori, gldani-naZaladevi;

4. daavadebis sezoni: gazafxuli, zafxuli, Semodgoma, zamTari;

5. erovneba: qarTveli, araqarTveli;

socialur- higienuri faqtorebi

6. dedis asaki bavSvis dabadebisas: 20 wlamde, 20-35 wlade, 35 wlis

zeviT;

7. mamis asaki bavSvis dabadebisas: 20 wlamde, 20-35 wlade, 35 wlis zeviT;

8. dedis ganaTleba: arasruli saSualo, saSualo, studenti, umaRlesi,

9. mamis ganaTleba: arasruli saSualo, saSualo, studenti, umaRlesi;

10. bina: naTeli/ mziani, notio, keTilmowyobili;

11. mtvris koleqtorebi binaSi: noxebi, rbili aveji, mcenareebi

12. cxovelebi: kata, ZaRli, frinveli ;

13. bavSvis logini: matyli, bumbuli, bamba;

14. ojaxSi bavSvis raodenoba: erTi, ori, sami da meti;

15. skolis gacdena: iSviaTad, xSirad, ara;

16. komfliqtebi ojaxSi: iSviaTad, xSirad, ara;

17. Tambaqos weva: pacienti, deda, mama, orive;

Page 177: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

177

mediko-biologiuri faqtorebi: 18. orsuloba sakvlevi bavSvis dabadebisas: pirveladi, meore, mesame da

Semdegi;

19. orsulobis periodis Taviseburebi: I naxevris toqsikozi, II naxevris

toqsikozi, mwvave respireciebi, septiuri daavadebebi, qr. infeqciuri

kerebi, kvebiTi alergia, medikamentozuri alergia, respiraciuli

alergia, stresi, tambaqos weva, antibaqteriuli Terapia, orsulobis

SemanarCunebeli Terapia, virusuli daavadeba, gulsisxlZarRvTa

sistemis paTologia;

20. mSobiarobis periodis Taviseburebani: fiziologiuri, swrafi,

stimulacia, sakeisro, vakuum-eqstraqcia, maSebi.

21. axalSobilis dabadeba: drouli, dRenakluli;

22. axalSobilis mdgomareoba: hipoqsia, samSobiaro travma;

23. axalSobilis masa: norma, normaze meti, normaze naklebi;

24. axalSobilis sigrZe: norma, normaze meti, normaze naklebi;

25. wlamde kveba: bunebrivi 3 Tvemde, bunebrivi 6 Tvemde, bunebrivi

wlamde, Sereuli, xelovnuri;

26. reaqcia Sematebul sakvebze: aRiniSna, ar aRiniSneba;

27. gadatanili bavSvTa infeqciuri daavadebebi: yivanaxvela, wiTela,

wiTura, ybayura, Cutyvavila;

28. erT wlamde avadoba: sasunTqi sistemis daavadebebi, disbiozis

sindromi, atopuri dermatiti, kvebiTi alergia medikamentozuri

alergia, cns-s mxriv gadaxrebi, gul-sisxlZarRvTa sistemis

daavadebebi;

29. vaqcinacia: kalendriT, dagvianebiT, ar Catarebis;

30. reaqcia vaqcinaciaze: adgilobrivi reaqcia, zogadi reaqcia;

31. ad-s asakobrivi debiuti: 1 wlamde, 1_3 wlamde, 3-6 wlamde, 6-10

wlamde;

32. ad-s debiutis mizezi: kvebiTi alergia, mzeze alergia, sicive, qimuri

nivTierebebi, xerlovnuri qsovili, virusuli infeqcia, mcenareebi,

sokosmieri infeqcia, fizikuri datvirTva, klimato-geografia,

vaqcinacia, medikamentebi, stresi, respiraciuli infeqciebi,

cxovelebtan kontaqti, qr.kerebis gamwvaveba, daudgeneli mizezi;

Page 178: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

178

33. ad-s recidivis mizezi: kvebiTi alergia, mzeze alergia, sicive, qimuri

nivTierebebi, xerlovnuri qsovili, virusuli infeqcia, mcenareebi,

sokosmieri infeqcia, fizikuri datvirTva, klimato-geografia,

vaqcinacia, medikamentebi, stresi, respiraciuli infeqciebi,

cxovelebtan kontaqti, qr.kerebis gamwvaveba, daudgeneli mizezi;

34. kvebiTi da medikamentozuri alergenebi anamnezis mixedviT: rZe,

kvercxi, nigozi, Tafli, forToxali, limoni, pomidori, Sokoladi,

sxvadasxva produqti, antibiotiki, vitaminebi, anTebis sawinaaRmdego

arasteroidi;

35. Tanaarsebuli alergiuli daavadebebi: bronquli asTma, al. Riniti,

urtikaria, kvinkes SeSupeba, medikametozuri alergia, kvebiTi

alergia;

36. Tanaarsebuli araalergiuli sindromebi da daavadebebi: disbiozis

sindromi, qr. tonziliti, kariesi, qolecistiti, qilediskinezia,

helminTozi, gastriti, koliti, respiraciuli daavadeba, gul-

sisxlZarRvTa paTologia, cns-is paTologia;

37. alergiuli daavadebis genialogiuri anamnezi: deda, mama, da-Zma,

sisixliT naTesavi dedis mxridan, sisxliT naTesavi mamis mxridan;

38. memkvidruli datvirTva alergiuli daavadebiT dedis mxriv:

bronquli asTma, atopiuri dermatiti, alergiuli riniti, alergiuli

koniuqtiviti, medikamentozuri alergia, kvebiTi alergia;

39. memkvidruli datvirTva alergiuli daavadebiT mamis mxriv: bronquli

asTma, atopiuri dermatiti, alergiuli riniti, alergiuli

koniuqtiviti, medikamentozuri alergia, kvebiTi alergia;

daavadebis klinikuri Taviseburebebi

40. ad-s xandazmuloba: 1 weli, 1_3 weli, 3_4 weli, 5 welze meti;

41. kanze damaxasiaTebeli elementebi: eriTema/hiperermia, SeSupeba/papula,

eqsudacia/qerqi, eqskoriacia, liqenifikacia, kanis simSrale;

42. subieqturi simptomebi: qavili, Zilis darRveva;

43. kanis dazianebis lokalizacia: saxe, Tavis Tmiani nawili, gulmkerdi,

xelis wina zedapiri, xelis ukana zedapiri, Sorisi, mtevnis wina

Page 179: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

179

zedapiri, mtevnis ukana zedapiri, fexebis wina zedapiri, fexebis ukana

zedapiri, zurgi;

44. daavadebis stadia: gamoxatuli cvlilebebis, remisiis, klinikuri

gamojanmrTelobis;

45. gavrceleba: SemosazRvruli, gavrcelebuli, difuzuri;

46. daavadebis simZimis xarisxi: msubuqi saSualo simZimis mZime

47. dispepsiuri movlenebi: gulisreva, Rebineba, amoqafeba, gulZmarva,

nawlavTa aramyari moqmedeba, madis momateba, madis daqveiTeba,

meteorizmi;

48. tkivili muclis areSi: epigastriumi, marjvena ferdqveSa, Wipis

garSemo, Wamis Semdeg, kvebasTan kavSiris gareSe:

49. kanis sinjebi: mtvrismieri tkipa, sarevela balaxis nakrebi,

marcvleulis nakrebi, adre moyvavile xeebi, gvian moyvavile xeebi,

ambrozia, Zroxis xorci, Roris xorci, qaTmis xorci, kvercxi,

limoni, forToxali, simindis fqvili, pomidori, nigozi,

kartofilili, banana, soko, katis bewvi, ZaRlis bewvi;

50. saerTo IgE: norma, normaze maRali, normaze dabali;

51. Catarebuli adgilobrivi mkurnaloba: askankoli,

anTebissawinaaRmdego garegani gks, kalcinevrinis inhibitori,

mikrocirkulaciis da metabolizmis gaumjobeseba, kanis simSralis

sawinaaRmdego saSualebebi;

52. Catarebuli sistemuri mkurnaloba: antihistaminuri,

membranostabilizatorebi, saWmlis momnelebeli sistemis funqciis

aRmdgeni, vitaminoTerapia, imunomodulatorebi, nervuli sistemis

funqciis maregulirebebli preparatebi, antibiotiki, sistemuri

kortikosteroidebi, dietoTerapia;

53. mkurnalobis efeqturobis Sefaseba: sruli gamojanmrTeleba, remisia,

reciduli midinareoba, ucvleli mdgomareoba, gauareseba;

54. skoradiT Sefaseba mkurnalobamde: 0_47, 47_94, 94_112;

55. skoradiT Sefaseba mkurnalobis Semdeg: 0_47, 47_94, 94_112;

56. meTvalyureoba: alergologis, dermatologis, TviTmkurnaloba;

57. pacienti/mSoblis ganaTleba "asTmaskola": ki, ara

Page 180: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

180

danarTi 4P

b a v S v i s d R i u r i

dRiuri #

saxeli gvari

asaki skola, klasi

mkurnaloba

kanis mdgomareoba 0-3

TariRi kanis dazianebis jami

siwiTle

SeS

upeba

sisvele

eqskoriac

ia

liqenifik

acia

simS

rale

qavi li 0-10

uZilo ba 0-10

Scorad Sefas.

SeniSvna:

eqimis xelmowera:

Page 181: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

181

literatura

1. baraTaSvili r. kanis profesiuli daavadebebis gavrceleba da

etiologiuri Taviseburebani saqarTveloSi//avtoreferati

disertaciisa med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 1999,

15 gv.

2. bronquli asTma bavSvTa Soris – gamokvleva programa ISAAC-is

mixedviT, Tbilisi, 1995. saqarTvelos jandacvis saministro,

epidemiologiuri biuleteni, 1996, 5, 113-117 (a. gamyreliZe, n.

xecuriani, m. goTua, Nn. gunia)

3. buCukuri i. atopiuri dermatitis gavlena avadmyofi bavSvisa da

misi ojaxis cxovrebis xarisxze//avtoreferati disertaciisa

med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 2006, 16 gv.

4. buCukuri i. qituaSvili T. atopiuri dermatitiT daavadebuli

bavSvebisa da maTi ojaxis wevrebis cxovrebis xarisxi,

“eqsperimentuli da klinikuri medicina.”, #5 (30), 2006, 81-86 gv.

5. goTua m. saqarTveloSi bronquli asTmis ganviTarebis

imunogenetikuri prognozireba da prevenciuli mkurnalobis

organizacia. // avtoreferati disertaciisa med. Mmecn. Ddoqt.

xarisxis mosapoveblad. Tbilisi, 1997, 46 gv.

6. dvali i. bavSvTa dermatozebiT avadoba aRmosavleT saqarTvelos

zogierT regionSi // avtoreferati disertaciisa med.mecn.kand.

samecniero xarisxis mosapoveblad. 1998, 19 gv.

7. ebanoiZe T. atopiuri dermatitis klinikur-imunologiuri

Taviseburebebi ciklosporiniT imunomakoregirebeli Terapiis

fonze// avtoreferati disertaciisa med.mecn.kand. samecniero

xarisxis mosapoveblad. 2005,…6-20 gv.

8. ebanoiZe T., azalaZe T., korsantia n. sayofacxovrebo alergenebis

roli atopiuri dermatitis paTogenezSi// Tssu samecniero SromaTa

krebuli, tomi XL, Tbilsi, 2004, 177-178 gv.

9. Telia a. fizikuri datvirTviT ganpirobebuli bronqoobstruqcia

da bronquli asTma bavSvTa asakSi (gavrceleba, paTogenezi,

diagnostika, mkurnaloba-profilaqtika) // avtoreferati

Page 182: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

182

disertaciisa med. mecn. Ddoqt. xarisxis mosapoveblad. Tbilisi,

1993, 41 gv.

10. kaWarava m. katisa da ZaRlis karSida epidermuli alergenebis

roli atopiur daavadebaTa formirebaSi// avtoreferati

disertaciisa med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 2003,

27 gv.

11. maWavariani q. organul mtverTan kontaqtiT inducirebuli sasunTqi

sistemis alergiuli daavadebebi// avtoreferati disertaciisa

med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 2001, 17 gv.

12. JorJoliani Ll. alergiuli daavadebebis klinikur-

epidemiologiuri Taviseburebani bavSvTa asakSi// disertacia

med.mecn.doqtoris samecniero xarisxis mosapoveblad. 1998, 20-23 gv

13. ruxaZe l. fsoriazis morfogenezisa da klinikuri mimdinareobis

Taviseburebani nunisis mineraluri wylebis gamoyenebis pirobebSi

avadmyofobis kompleqsuri mkurnalobis dros // avtoreferati

disertaciisa med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 2006,

14. ruxaZe m. - bronquli asTmis socialur-ekonomikuri Taviseburebani

saqarTveloSi med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad

avtoreferati 2004

15. saakaZe v. Pprofesiuli daavadebebi. Tb.: “zekari” 2000, 80 gv.

16. qarselaZe r. mravalganzomilebiani fenotipireba bronquli asTmiT

daavadebul qarTvel bavSvTa populaciaSi // avtoreferati

disertaciisa med.mecn.doqtoris samecniero xarisxis mosapoveblad.

1999, gv 56-59

17. yvavilaSvili j. statistikuri meTodebis gamoyeneba fsiqologiaSi.

// Tbilisi, 1974, 248 gv.

18. Sewiruli l., dvali i. bavSvTa dermatozebi saqarTvelos zogierT

regionSi // Georgian Medical News – 1997. #7-8. p. 24-25.

19. Carkviani z. atopiis adreuli prognozireba axalSobilebSi

fizikuri da imunuri maCveneblebis mixedviT// avtoreferati

disertaciisa med.mecn.kand. samecniero xarisxis mosapoveblad. 2004,

19 gv.

Page 183: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

183

20. cagareiSvili g. bentonituri Tixa medicinis samsaxurSi.

“mecniereba”1979, 4-8 gv.

21. cimakuriZe m., saakaZe v. profesiuli bronquli asTmis paTogenezuri

prevencia. Tb.: “zekari” 2005, 123 gv.

22. xojava x. qloramfenikolis da nistatinis Semcveli rbili wamlis

formebis Seqmna Tixa-askanes gamoyenebiT da maTi teqnologiis

damuSaveba // avtoreferati disertaciisa med.mecn.kand. samecniero

xarisxis mosapoveblad. 2001, 35 gv.

23. Авдошина С.П., Казнагеева Л.Ф., Пименова Н.В., Казначеев К.С./Синтропия

гастроэнтерологических, заболеваний у детей с аллергодерматозам-

иУ/Атопический дерматит у детей. Тезисы международной конференции,

Екатеринбург, Россия 1994.-стр. 26.

24. Адо А.Д. Экология и аллергия // Клин. Медицина. 1990.3б 25-27.

25. Аладашвили В. А., Мерабишвили М .С., Акопова М. Я., Вашакидзе К. Г., Мачабели

И. Ф. ″O механизме действия асканского бентонита на систему пищеварения

человека″, резюме представленное на объеденнённом научной сесии. Тбилиси.

1969. стр. 17-18.

26. Атопический дерматит рекомендации для практических врачей. М. 2002.

Российский национальный согласительный документ по атопическому дерматиту

под общей редакцией акад. РАМН Р.М. Хайтова и члена корреспондента РАМН

проф. А.А. Кумановой, стр.49-52.

27. Балаболкин И.И., Студеникин Ю. М./ Аллергические болезни у детей.//М.;

Медицина, 2003. стр.68-74.

28. Балаболкин И.И., Гребенюк В.Н. Атопический дерматит у детей. М.: Медицина;

1999. стр13-55.

29. Безуглая Е, П, Биофармацевтические и технологические аспекты разработки мази

для лечения ран в фазе регенерации. Фармаком, 1996, №4/5, стр.46-49.

30. Гомберг М.А., Соловьев А.М., Аковбян В.А. Атопический дерматит // Русский

медицинский журнал. –1998.– Т.6.– №20. стр.1326-1335.

31. Гринхальх Т. Основы доказательной медицины. Москва, 2004. стр. 67-68.

32. Грецкий В.М., Цагареишвили Г.В. Носители лекарственных веществ в мазях. –

Тбилиси. мецниереба, 1979. стр. 203.

Page 184: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

184

33. Гулиев М.Л. – Перспективы применения асканкола в промышлености. Труды Груз.

гос. геол. упр. 1941. выш. III стр. 27-28.

34. Жадамбаа С.. Раднааханд.Н. «Влияние дисбактериоза на течение атопического

дерматита» Материалы Научной конференции Университета Науки и Здоровья

Монголии, “Наука и здоровья-48”. Улан-Батор.2006. стр.8-10.

35. Жадамбаа С. Раднааханд.Н. «Факторы риска развития атопического дерматита у

детей» Тез.докл. Научной конференции -“Наука и здоровья-48”. Улан-Батор. 2006.

стр.63-66.

36. Жадамбаа С., Горшкова Г.В. Михайленко А.А. «Сравнительная характеристика

факторов риска развития атопического дерматита у детей европеоидной и

монголоидной популяций».Ж. “Иммунопатология, аллергология и

инфектология”.Москва, -2007. -№1. стр.. 56- 61.

37. Зайцева С.В. Атопический дерматит у детей .изд. Открытые системы печати

www.osp.ru 28.02.2003.

38. Иванова Л.А., Измерова Н.И., Ткач А.В., Стаценко Ю.В., Рубцова Н.Б., Плюхин

А.Е. Новые клеточные технологии в клинике основных форм профессиональных

заболеваний (патогенез, диагностика, лечение, профилактика). //Актуальные

проблемы медицины труда. Сборник трудов института. Под редакцией академика

РАМН Н.Ф. Измерова. М., 2006. стр.479.

39. Иванова Л. В. Клинико-иммунологические особенности течения атопического

дерматита и бронхиальной астмы, ассоциированных с цитомегаловирусной

инфекцией. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата

медицинских наук Екатеринбург – 2007, стр.38-39.

40. Измерова Н.И., Иванова Л.А., Чикин В.В., Поповкина С.В., Богачева Н.А., Ткач

А.В., Стаценко Ю.В. Современные особенности развития и проявлений

профессиональных аллергодерматозов. //Актуальные проблемы медицины труда.

Сборник трудов института. Под редакцией академика РАМН Н.Ф. Измерова. М.,

2006. – С. 377-390.

41. Калюжная Л.Д. Актуальная проблема дерматовенерологии – Атопический

дерматит Киевская медицинская академия последипломного образования №2 (34)

март-апрель 2003 г. стр. 59-60.

42. Караулов А.В. Сидоренко И.В., Захаржевская Т.В. и др. Пищевая аллергия и ее

влияние на развитие и течение атопического дерматита у детей. Успехи клин

иммунол, Т.2, М. 2001:97-108.

Page 185: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

185

43. Карпова Е. Б. Особенности течения атопического дерматита у детей с дисплазией

соединительной ткани и его прогнозирование. Автореферат диссертации на

соискание ученой степени кандидата медицинских наук. Иваново. 2008. стр. 78-79

44. Карселадзе P., Дадешидзе И., Жоржолиани Л. и др. Новый препарат для лечения

атопических дерматитов. International Journal on Immunorehabilitation. 2002, V.4,

№1, P.61.

45. Китуашвили Т.А., Твалиашвили Г.М., Бучукури И.В.б Иноземцева М. К.,

Гурчумалидзе Х.Т., - Влияние тяжести атопического дерматита на качество жизни

больнова ребёнка – «Аллергология и Иммунология» Тт. 7, 2006, №5. стр. 638-639

46. Кондюрина Е. Г. и соавт. Динамика атопического марша у школьников города

Новосибирска//Аллергология. 2002. № 4. стр.36-39.

47. Короткий Н. Г., Тихомиров А. А., Таганов А. В., Моисеенко А. В. Атопический

дерматит у детей: Рук-во для врачей / Под общ. ред. Н. Г. Короткого. Тверь:

Триада, 2003. стр.238.

48. Короткий Н.Г., Тихомиров А.А., Таганов А.В., Каражас М.В. Современные аспекты

этиологии, патогенеза, клиники и фармакотерапии атопического дерматита.

Кафедра кожных и венерических болезней педиатрического факультета РГМУ,

Москва Document Last Modified: Sun Jun 01 17:11:56 2008.

49. Корюкина И.П., Бурдина Л.В., Семухина М.С. Анализ факторов риска в развитии

аллергопатологии у детей Пермского региона //Здоровье и образование: Материалы

II Всеросс. науч.-практ. конф. - Пермь, 2004. стр.121-124.

50. Кострыкина Л.Н. Клинико-анамнестические и лабораторные особенности

атопического дерматита у детей с рецидивирующими инфекциями кожи и

подлежащих тканей /Кострыкина Л.Н., Иванова Н.А., Шабалов Н.П.// Вестник

Российской Военно- медицинской академии.- 2007.- №1(17). стр.309- 310.

51. Кострыкина Л.Н. Носительство вирулентных штаммов золотистого стафилококка у

детей с атопическим дерматитом /Кострыкина Л.Н., Волков И.И., Иванова Н.А.// В

сб.: Материалы научно-практической конференции молодых ученых и

специалистов ВМедА.- СПб., 2003. стр.56.

52. Кострыкина Л. Н. Роль инфекционного фактора при атопическом дерматите у

детей Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата

медицинских наук Санкт-Петербург 2007. стр. 31-32.

53. Кутателадзе И.Г. Тиха-Аскане для медицинских целей.1995 стр. 15-18.

Page 186: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

186

54. Мачарадзе Д.Ш., Костинов М.П. Атопический дерматит - новый подход в терапии,

топический иммуномодулятор. Лечащий врач. изд. печати www.osp.ru Открытиые

системы.

55. Мачарадзе Д.Ш. Вспомогательная базисная терапия атопического дерматита у

детей. Лечащий врач. изд. Открытиые системы печати www.osp.ru.

56. Метревели М.В., Телия А.З., Саакадзе В.П., Факторы риска развития аллергических

заболеваний у детей на рубеже XX-XXI вв. Georgian Medical News, # 2 (131) 2006,

стр.76-80.

57. Намазова Л.С., Левина Ю.Г., Сурков А.Г. Эфендиева К.Е., Балаболкин И.И. и

соавт. «Атопический дерматит» //в кн. «Клинические рекомендации. Педиатрия»

под ред. А.А.Баранова. – М.: Гэотар-Медиа, 2005. стр. 70-71.

58. Пампура А.М., Чебуркин А.А., Смолкин Ю.С. Актуальные вопросы диагностики и

лечения атопического дерматита у детей. Вестн. дерматол. венерол. 2000; стр.32.

59. Петров В.И., Смоленов И.В., Серебрянская А.А. Клиническая эффективность

циклоспорина у детей с тяжелым течением атопического дерматита: резултаты

открытого сравнительного исследования , Аллергология, 3, 2002. стр. 45.

60. Реброва О.Ю. статистический анализ медицинских данных. Применение пакета

прикладных программ STATISTICA М., МедиаСфера, 2003, стр.312.

61. Реброва О.Ю. Рекомендации по описанию процедуры и результатов

статистического анализа медицинских данных в научных статьях и диссертацияхю.

// Российский Аллергологический журнал, 2004, №3б, стр.52-57.

62. Ревякина В.А., Огородова Л.М., Деев И.А., Деева Е.В., Петровский Ф.И.,.

Бычковская С.В, Голосова Т.Г., Казакевич Н.В., Коростовцев Д.С., Липина В.Р.,

Сидоренко И.В., Смирнов Н.А., Черняк Б.А. Результаты национального

многоцентрового клинико-эпидемиологического исследования атопического

дерматита у детей, , Аллергология, 1, 2006. стр. 102-104.

63. Ревякина В.А. Атопический дерматит у детей: проблемы диагностики,

классификации и клиники. Materia Medica. 2000; 1 (25), стр.41-9.

64. Ревякин В.А. - Атопический дерматит у детей осложненные формы. Лечащий врач.

03.2003 изд. Открытиые системы печати www.osp.ru.

65. Свечникова Н.Н., Флек Е.В., Прокофьев В.Ф., Гельфгат Е.Л., Коненков В.И.

Иммунологическая предрасположенность к нарушениям функций иммунной

системы различного характера при атопическом дерматите // Иммунная система:

функционирование в норме, при экстремальных экологических воздействиях, при

Page 187: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

187

иммунопатологии. Материалы 5-й отчетной сессии ИКИ СО РАМН. –

Новосибирск. – 2000. стр.114 – 116.

66. Сергеев Ю.В. Атопический дерматит современные подходы к диагностике,

терапии и профилактике Медицина для всех № 2, 2001. стр. 84-85.

67. Сергеев Ю.В., Новиков А.В. Караулов А. В., Сергеев А.Ю. Атопический

дерматит: гетерогенность клинических форм и разнообразие механизмов

патогенеза Иммунопатология, аллергология, инфектология №3-2001, стр.61-73

68. Смолкин Ю.С., Чебуркин А.А., Ревякина В.А. Механизмы развития атопического

дерматита у детей (обзор литературы) Московский НИИ педиатрии и детской

хирургии Минздрава РФ, Научный центр здоровья детей РАМН, Москва .2004. стр.

47-48

69. Суворова К.Н., Варданян К.Л. Трудности и ошибки в диагностике и лечении

атопического дерматита у детей 28.09.2005 РМАПО, Москва, стр. 26.

70. Суворов А.П., Киричук В.Ф., Тарасова О.В. Система гемостаза, иммунного статуса

и ферментов протеолиза у больных атопическим дерматитом в процессе КВЧ-

терапии Кафедра дерматовенерологии, кафедра нормальной физиологии

Саратовского государственного медицинского университета. 2005. стр. 29.

71. Сурков А.Г., Сенцова Т.Б., Ревякина В.А., Бакович Е.А. Взаимосвязь между

продукцией антимитохондриальных антител AMA - M 2 класса IgG и

специфических IgE антител к пищевым аллергенам у детей с атопическим

дерматитом. Вопросы современной педиатрии 2006, 1 (5) стр.556-7.

72. Тенцова А. И., Грецкий В. М. “Cовременные аспекты исследования и производства

мазей “ - М. Медицина, 1980. стр.190.

73. Ткач А.В. Изучение апоптоза лимфоцитов крови при профаллергодерматозах.

//Материалы Всероссийской научно-практической конференции молодых ученых

и специалистов «Окружающая среда и здоровье». – Суздаль, 2005 . стр. 41

74. Торопова Н.П., Синявская О.А. Градинаров A.M7SCORAD-индекс//Русский

мед.журнал. 1997.N 1, стр.56-64.

75. Торопова Н.П., Синявская О.А., Градинаров А.М. Тяжелые (инвалидизирующие)

формы атопического дерматита у детей / Методы медико-социальной

реабилитации // Российский медицинский журнал. – 1998. – Т. 5. – № 11. стр.119-

131.

76. Феденко Е. С. Принципы патогенетической терапии атопического дерматита

Доктор медицинских наук Раздел: Аллергология | Опубликовано 18-03-2007

Page 188: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

188

77. Федеренко Е.С. - Системный подход в лечении атопического дерматита. . Лечащий

врач. изд. Открытиые системы печати www.osp.ru 2005

78. Филатов С.С. – Определение и классификация бентонитовых глин. Труды Груз.

гос. геол. упр. 1941. выш. III стр.17-19

79. Флек Е.В., Свечникова Н.Н., Коненков В.И., Прокофьев В.Ф. Иммуногенетические

синдромы у больных с разными вариантами течения атопического дерматита //

Клиническая иммунология в практическом здравоохранении. – Барнаул. – 2002. -

стр.136-137.

80. Флетчер Р., Флетчер С., Вагнер Э. Издательство Медиа Сфера. 2000. стр.121- 140;

260-78

81. Фомина Е.В., Чибиляев Т.Х., Вайнштеин В.А. и др Коллоидная устойчивость и

структурно-механические свойства эмульсионных мазей. Фармация, 1998, №2,

стр.22-25.

82. Фурман Е.Г., Львова И.И., Корюкина И.П. Применение современной лабораторной

диагностики у детей с аллергическими заболеваниями //Здоровье и образование:

Материалы II Всеросс. науч.-практ.конф. - Пермь, 2004. стр. 292-294.

83. Хаитов Р.М., Лусс Л.В. Арипова и. др. Распространность симптомов бронхиальной

астмы, аллергического ринита и аллергодерматозов у детей по критериям ISAAC -

Аллергия, астма и клиническая иммунология 1998. №9. стр.58-59

84. Ходжава Х.Р. Дадешидзе И.А. Цагареишвили Г.В. Микробиологическое и

реологическое исследование мазей хлорамфеникола на основе Тиха-аскане,

Georgian Medical News, № 2 (47),1999, стр. 19-21.

85. Цагареишвили Г. В. «Некоторые итоги исследования и применения бентонитов

Грузии в фармации и медицине»-Тбилиси. Мецниереба, 1974. стр.25.-27.

86. Abeck D, Schmidt T, Fesq H et al. Long term efficacy of medium –dose UVA1

phototherapy in atopic dermatitis J Am Acad Dermatol 2000;42:254-7

87. Abramidze T, Gotua M, Rukhadze M, Gamkrelidze A. ISAAC I and III in Georgia: time

trends in prevalence of asthma and allergies. Georgian Medical News, 2006 Aug;(137):80-

2

88. Abramidze T, Gotua M, Rukhadze M, Gamkrelidze A. Prevalence of asthma and allergies

among adolescent in Georgia: comparison between two surveys. Georgian Medical

News, 2007 Mar;(144):38-41

Page 189: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

189

89. Adler UC. The influence of childhood infections and vaccination on the development of

atopy: A systematic review of direct epidemiological evidence. Homeopathy 2005.P.94:,

182-195,

90. Ahmad-Nejad P, Mrabet-Dahbi S, Breuer K, et al. The toll-like receptor 2 R753Q

polymorphism defines a subgroup of patients with atopic dermatitis having severe

phenotype. J Allergy Clin Immunol 2004;113:565-567

91. Aichberger KJ, Mittermann I, Reininger R, et al. Hom s 4, an IgE-reactive autoantigen

belonging to a new subfamily of calcium-binding proteins, can induce Th cell type 1-

mediated autoreactivity. J Immunol 2005;175:1286-1294.

92. Ainley-Walker PF , Patel L, David TJ. Side to side comparison of topical emollients in

atopic dermatitis . Arch Dis Child 1998;79(2):149-152.

93. Akdis CA, Akdai M, Bieber T et. al. for the European Academy of Allergology and

Clinical Immunology/American Academy of Allergy, Asthma and

Immunology/PRACTALL Consensus Group. Diagnosis and treatment of atopic

dermatitis in children and adults: European Academy of Allergology and Clinical

Immunology /American Academy of Allergy, Asthma and Immunology/Practical

Consensus Report. J Allergy Clin Immunol, 2006, 118(1), P 152-189.

94. Allen B.R. Review of atopic dermatitis literature // Atopy Reports: Atopic Dermatitis and

Related Disorders. – 2001. – Vol. 1. – № 1. – P. 7-9.

95. Altman D.G. Practical Statistics for Medical Research. London, Chapman&Hall.1997

96. American College of Allergy, Asthma, & Immunology. Food allergy: a practice

parameter. Ann Allergy Asthma Immunol 2006 Mar;96(3 Suppl 2):S1-68.

97. Asher MI, Montefort S, Bjorkstein B et al. Worlwide time trends in the prevalence of

symptoms of asthma, allergic rhinoconjunctivitis, and eczema in childhood: ISAAC

Phase One and Three repeat multicountry cross-sectional surveys. 2006. Lancet

368(9537): 733-743.

98. BeattiePM, Lewis-Jones MS. A pilot study on the use of wet wraps in infants with

moderate atopic eczema. Clin Exp Dermatol, 2004. 29: 348-353.

99. Bergmann RL, Diepgen TL, Kuss O, et al. Breastfeeding duration is a risk factor for

atopic eczema. Clin Exp Allergy. 2002;32 :205 –209.

100. Bieber T. The pro- and anti-inflammatory properties of human antigen-presenting cells

expressing the high affinity receptor for IgE (Fc epsilon RI). Immunobiology

2007;212:499-503.

Page 190: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

190

101. Berth-Jones J, Damstra RJ, Golsch S, et al. Twice weekly fluticasone propionate added to

emollient maintenance treatment to reduce risk of relapse in atopic dermatitis:

randomised, double blind, parallel group study. BMJ 2003;326:1367-1367

102. Bjerke J.R. The skin as an immunological organ. TidsskrNorLaegeforen. 2002.; Mar. 20;

122(8): 793-6.

103. Boguniewicz M, Leung DYM . Atopic dermatitis. In N Franklin Addison Jr et al., eds.,

Middleton's Allergy Principles and Practice, 2003, vol. 2, pp. 1559–1580.

104. Bohme M, Svensson A, Kull I, Nordvall SL, Wahlgren CF. Clinical features of atopic

dermatitis at two years of age: a prospective, population-based case-control study. Acta

Dermato-Venereologica. 2001 Jun-Jul;81(3):193-7

105. Bowcock AM, Cookson WO. The genetics of psoriasis, psoriatic arthritis and atopic

dermatitis. Hum Mol Genet 2004;13:R43-R55.

106. Bos J. D., Sillevis Smitt J. H. Atopic dermatitis in childhood // JEADV. 2004; 18; 1: 9–

18.

107. Boussault P., Léauté-Labrèze C.,. Saubusse E., Oat sensitization in children with atopic

dermatitis: prevalence, risks and associated factors Allergy. November 2007. Volume 62

Issue 11 P. 1251-1256.

108. Bousquet J., Bieber T., Fokkens W., Humbert M., Consensus statements, evidence-based

medicine and guidelines in allergic diseases Allergy, Volume 63, Issue 1, Page 1-4, Jan

2008, P.1398.

109. Braae Olesen A, Thestrup-Petersen K. The ‘old mother’ hypothesis. In Atopic dermatitis.

The epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge

University Press, 2000.148-154.

110. Braff MH, Gallo RL. Antimicrobial peptides: an essential component of the skin

defensive barrier. Curr Top Microbiol Immunol 2006;306:91-110.

111. Brenninkmeijer, EE, Schram, ME, Leeflang, MM, et al. Diagnostic criteria for atopic

dermatitis: a systematic review. Br J Dermatol 2008; 158:754.

112. Burrell-Morris C, Williams HC. Atopic dermatitis in migrant population. In Atopic

dermatitis. The epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams.

Cambridge University Press, 2000.169-182.

113. Cao W, Liu YJ. Innate immune functions of plasmacytoid dendritic cells. Curr Opin

Immunol 2007;19:24-30.

114. Cardona ID, Cho SH, Leung DY. Role of bacterial superantigens in atopic dermatitis:

implications for future therapeutic strategies. Am J Clin Dermatol 2006;7:273-279.

Page 191: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

191

115. Cardona ID, Goleva E, Ou LS, Leung DY. Staphylococcal enterotoxin B inhibits

regulatory T cells by inducing glucocorticoid-induced TNF receptor-related protein

ligand on monocytes. J Allergy Clin Immunol 2006;117:688-695.

116. Chalmers DA, Todd G, Saxe N et al. Validation of the U.K. Working Party criteria for

atopic eczema in a Xhosa-speaking African population. Br J Dermatol, 2007.156: 111-

116.

117. Chan, LS. Atopic dermatitis in 2008. Curr Dir Autoimmun 2008; p.10:76.

118. Chida Y., Hamer M., and Steptoe A. A Bidirectional Relationship Between Psychosocial

Factors and Atopic Disorders: A Systematic Review and Meta-Analysis

Psychosom Med, January 1, 2008; 70(1): 102 - 116.

119. Chung E K1 Miller R L Wilson, M T McGeady, S J, Culhane J F Antenatal risk factors,

cytokines and the development of atopic disease in early childhood 2007 BMJ

Publishing Group Ltd & Royal College of Paediatrics and Child Health.

120. Clark RA, Chong B, Mirchandani N, et al. The vast majority of CLA+ T cells are resident

in normal skin. J Immunol 2006;176:4431-4439.

121. Coenraads PJ, Sapn I, Jaspers JP Fidler V. Intensive patient education and treatment

program for young adults with atopic eczema. Hautarzt 2001. 52: 428-433.

122. Conago F., Stivic J. “Drug release and rheologycal characteristics of oleaginous

ointments” Acta Pharm. Technol. 1992-vol. 52. –H28. -P.61-65.

123. Contreras JP, Ly NP, Gold DR, et al. Allergen-induced cytokine production, atopic

disease, IgE, and wheeze in children. J Allergy Clin Immunol 2003;112:1072–7.

124. Cookson W. The immunogenetics of asthma and eczema: a new focus on the epithelium.

Nat Rev Immunol 2004;4:978-988.

125. Cork MJ, Robinson DA, Vasilopoulos Y et al. New perspectives on epidermal barrier

dysfunction in atopic dermatitis: Gene-environment interactions. J Allergy Clin Immunol,

2006.118: 3-21.

126. Dadeshidze I., Gurielidze K., Khojava K. et al. In Vitro Release and Antiinflammatory

Activity of Topical Formulations with Protodioscin-Furostanol Glycoside from Cell

Suspension of Dioscorea Caucasica. AAPS National Biotechnology Conference, San

Diego, USA, 2002, # 302.

127. Dadeshidze I., Gurielidze K., Khojava K. et al. In vitro/in vivo evaluation of topical

formulations with with furostanol glycosides from cell suspension of Allium erubescens.

International Symposium on Scientific and Regulatory Aspects of Dissolution and

Bioequivalence, Athens, Greece, 2002, #308.

Page 192: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

192

128. DeVilliers ACA and Oranje AP. Efficacy and safety of ‘wet-wrap’ dressings as an

intervention treatment in children with severe and/or refractory atopic dermatitis: a

critical review of the literature. Br J Dermatol 2006.154: 579-585.

129. Dawe RS . Ultraviolet A1 phototherapy Br J Dermatol 2003;148:262-637.

130. Diepgen TL. Long-term treatment with cetirizine of infants with atopic dermatitis: a

multi-country, double-blind, randomized, placebo-controlled trial (the ETAC trial) over

18 months. Pediatr Allergy Immunol 2002;13:278-286.

131. Dotterud LK, Odland JØ, Falk ES. Atopic dermatitis and respiratory symptoms in

Russian and northern Norwegian school children: a comparison study in two arctic areas

and the impact of environmental factors. Journal of the European Academy of

Dermatology and Venereology. 2004 . 18(2):131-6.

132. Drug Evaluations Annual. Chicago: American Medical Association, 1992: 1207

133. Elias, PM, Steinhoff, M. "Outside-to-inside" (and now back to "outside") pathogenic

mechanisms in atopic dermatitis. J Invest Dermatol 2008; 128:1067.

134. Ellis C , Luger T, Abeck D et al. International consensus conference on atopic

dermatitis. Br J Dermatol 2003;148:suppl 63:3-10

135. Emerson RM, Williams HC, Allen BR. Severity distribution of atopic dermatitis in the

community and its relationship to secondary referral. Br J Dermatol 1998.139: 73-76.

136. Ergin S, Ozşahin A, Erdoğan BS, Aktan S, Zencir M. Epidemiology of atopic dermatitis

in primary schoolchildren in Turkey. Pediatric Dermatology. 2008 May-June; 25 (3):

399-401.

137. Flohr C, Johansson SG, Wahlgren CF, Williams H. How atopic is atopic dermatitis? J

Allergy Clin Immunol 2004;114:150-158.

138. Flohr C, Pascoe D and Williams HC. Atopic dermatitis and the ‘hygiene hypothesis’: too

clean to be true? Br J Dermatol 2005.152: 202-216.

139. Flohr C, Tuyen LN, Lewis S et.al. Poor sanitation and helminth infection protect against

skin sensitisation in Vietnamese children: A cross-sectional study. J Allergy Clin

Immunol in press.

140. Fukiwake N, Furusyo N, Kubo N, Takeoka H, Toyoda K, Morita K, Shibata S, Nakahara

T, Kido M, Hayashida S, Moroi Y, Urabe K, Hayashi J, Furue M. Incidence of Atopic

dermatitis in nursery school children – a follow-up study from 2001 to 2004, Kyushu

University Ishigaki Atopic dermatitis study (KIDS). European Journal of dermatololgy.

2006.16(4):416-9.

Page 193: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

193

141. Gamkrelidze Amiran G., Review article. Asthma and Allergy as a Public Health Problem

Worldwide (Lessons for Georgia), Georgian Medical News, 2004, #9(114), Tbilisi, 40-

47.

142. Gilliet M, Soumelis V, Watanabe N, et al. Human dendritic cells activated by TSLP and

CD40L induce proallergic cytotoxic T cells. J Exp Med 2003;197:1059-1063.

143. Godfrey K. Fetal and perinatal origins of atopic dermatitis. In Atopic dermatitis. The

epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge

University Press. 2000.125-138.

144. Goldstein AM , Abramovitz W , Ceramides and the stratum corneum : structure,

function, and new methods to promote repair. Int J Dermatol 2003;42:256-9.

145. Gombert M, Dieu-Nosjean MC, Winterberg F, et al. CCL1-CCR8 interactions: an axis

mediating therecruitment of T cells and Langerhans-type dendritic cells to sites of atopic

skin inflammation. J Immunol 2005;174:5082-5091.

146. Gotua M, Lomidze N, Dolidze N, Gotua T. IgE-mediated food hypersensitivity disorders.

Georgian Medical News. 2008 Apr;(157):39-44.

147. Goujon-Henry C., Hennino A., Nicolas J.-F. Do we have to recommend not using oat-

containing emollients in children with atopic dermatitis? Allergy, 2008. Vol. 63 Issue 6.p.

57-59.

148. Grimalt, R, Mengeaud, V, Cambazard, F. The steroid-sparing effect of an emollient

therapy in infants with atopic dermatitis: a randomized controlled study. Dermatology

2007; 214:61.

149. Haagerup A, Bjerke T, Schiøtz PO, et al. Atopic dermatitis -- a total genome-scan for

susceptibility genes. Acta Derm Venereol 2004;84:346-352.

150. Halkjaer LB Loland l, Buchvald FF, et al Development of atopic dermatitis during the

first 3 years of life. The Copenhagen prospective study on asthma in childhood cohort

study in high risk children. Arch Dermatol 2006, 142: 561-566.

151. Hallstrand TS, Sprenger JD, Agosti JM, Longton GM, Witherspoon RP, Henderson WR

Jr. Long-term acquisition of allergen-specific IgE and asthma following allogeneic bone

marrow transplantation from allergic donors. Blood 2004;104:3086-3090.

152. Hanifin JM, Reed ML; Eczema Prevalence and Impact Working Group. A population-

based survey of eczema prevalence in the United States. Journal Dermatitis, 2007 Jun; 18

(2): 82-91.

153. Hanifin JM, Rajka G. Diagnostic features of atopic dermatitis. Acta Derm Venereol Suppl

(Stockh). 1980;92(suppl):44-47.

Page 194: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

194

154. Hanifin JM, Cooper KD, Ho VC, Kang S, Krafchik BR, Margolis DJ, Schachner LA,

Sidbury R, Whitmore SE, Sieck CK, Van Voorhees AS. Guidelines of care for atopic

dermatitis. J Am Acad Dermatol 2004 Mar;50(3):391-404.

155. Harris J.M. et al. Environmental associations with eczema in early life // Br J Dermatol.

– 2001. – № 144. – P. 795-802.

156. Heine RG, Hosking CS, Hill DJ. Risk factors for atopic dermatitis in infancy: are we

closer to effective primary atopy prevention? Clin Exp Allergy. 2003;33 :1327 –1329

157. Herd RM, Tidman MJ, Prescott RJ, Hunter JAA. Prevalence of atopic eczema in the

community: the Lothian atopic dermatitis study. Br J Dermatol,1996.135: 18-19.

158. Herz U., Bunikowski R., Renz H. Role of T cells in atopic dermatitis. Int Arch Allergy

Immunol 1998; Vol.115:179-90.

159. Hoare C, Li Wan Po A and Williams H. Systematic review of treatments for atopic

eczema. Health Technology Assessment 2000, 4(37): 1-191.

160. Hoffjan S, Epplen JT. The genetics of atopic dermatitis: recent findings and future

options. J Mol Med 2005;83:682-692.

161. Holgate S. T., Arshad S. H. The year in allergy 2003//Oxford. 2003; 320.

162. Homey B, Alenius H, Muller A, et al. CCL27-CCR10 interactions regulate T cell-

mediated skin inflammation. Nat Med 2002;8:157-165.

163. Howell MD, Kim BE, Gao P, et al. Cytokine modulation of atopic dermatitis filaggrin

skin expression. J Allergy Clin Immunol 2007;120:150-155.

164. Hudson TJ. Skin barrier function and allergic risk. Nat Genet 2006;38:399-400.

165. Illi S, von Mutius E, Lau S, et al. The natural course of atopic dermatitis from birth to age

7 years and the association with asthma. J Allergy Clin Immunol 2004;113:925-931.

166. Jaspers JPC, Span I, Molier I Coenraads PJ. A multimodal education and treatment

program for young adults with atopic dermatitis: A randomised controlled trial. Dermatol

Psychosomatics 2000, 1: 148-153.

167. Johansson SG, Bieber T, Dahl R, et al. Revised nomenclature for allergy for global use:

report of the Nomenclature Review Committee of the World Allergy Organization,

October 2003. J Allergy Clin Immunol 2004;113:832-836.

168. Jones SM, et al. Atopic dermatitis. In P Lieberman, JA Anderson, eds., Allergic Diseases

Diagnosis and Treatment, 3rd ed., 2007, pp. 217–247.

169. Kalliomäki M, et al. Probiotics and prevention of atopic disease: 4-year follow-up of a

randomised placebo-controlled trial. Lancet, 2003 361(9372): 1869–1870.

Page 195: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

195

170. Kang, K, Polster, AM, Nedorost, ST, et al. Atopic dermatitis. In: Dermatology, Bolognia,

JL, Jorizzo, JL, Rapini, RP, et al (Eds), Mosby, New York 2003. p.199.

171. Karmaus W, Davis S, Chen Q, Kuehr J, Kruse H. Atopic manifestations, breast-feeding

protection and the adverse effect of DDE. Paediatr Perinat Epidemiol. 2003;17 :212 –

220.

172. Karselaze. R., Jorjoliani L., Churadze T. Immunogenetic markers of atopic dermatitis in

Georgian population if children. Abstract book, Abstracts presented at the XXII

International congress of Pediatrics, Amsterdam, 1998, p. 673.

173. Kerschenlohr K, Darsow U, Burgdorf WH et al. Lessons from atopy patch testing in

atopic dermatitis. Current Allergy and Asthma Reports 2004; 4: 285-9.

174. Khodjava H., Dadeshidze I., Tsagareishvili G.- Investigation of Chloramphenicol and

Nistatin release from Ticha-askane gel. Georgian Medical News.2000. №6. p.35-38.

175. Khodjava H., Dadeshidze I., Tsagareishvili G.- Microbiological and Rheological

investigation of Chloramphenicol prepared on the base if Ticha-Askane. Georgian

Medical News.1999. №2, p. 203.

176. Kharfi M, Masmoudi A, Bodemer C, Turki H, Ben Hmida A, Zahaf A, Kamoun MR, De

Prost Y, Lorette G. Atopic dermatitis: comparison of prevalence in France and Tunisia.

Annales de Dermatologie et de Venereologie. 2005 May;132(5):478-9.

177. Kilchevsky E., James E., Fong J. and Murphy P. Atopic Dermatitis and Breastfeeding

Pediatrics, October 1, 2004; 114(4): 1129 - 1129.

178. Kituashvili T., Buchukuri I., Inozemceva M., Galdava G., - Hydrocortizone 17-butirate

(Latikort)- Essential drag to treatment of Atopic Dermatitis in Children, J. South

Caucasian Dermatology and Venereology, Issue # 1(2), 2006. p.75-77.

179. Kolmer H, Platts-Mills TAE. The role of inhalant allergens in atopic dermatitis. In Atopic

dermatitis. The epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams.

Cambridge University Press, 2000, 1183-1201.

180. Kristal L, Klein P. Atopic dermatitis in infants and children. Pediatric Clinics of North

America, 2000, 47(4): 877–895.

181. Kull I, Wickman M, Lilja G, Nordvall SL, Pershagen G. Breast feeding and allergic

diseases in infants—a prospective birth cohort study. Arch Dis Child. 2002;87 :478 –481

182. Kupper TS, Fuhlbrigge RC. Immune surveillance in the skin: mechanisms and clinical

consequences. Nat Rev Immunol 2004;4:211-222.

Page 196: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

196

183. Kurzius-Spencer M, Halonen M, Carla Lohman I, Martinez FD, Wright AL. Prenatal

factors associated with the development of eczema in the first year of life. Pediatr

Allergy Immunol. 2005;16 :19 –26

184. Lange J, Heinzmann A, Zehle C, Kopp M. CT genotype of promotor polymorphism

C159T in the CD14 gene is associated with lower prevalence of atopic dermatitis and

lower IL-13 production. Pediatr Allergy Immunol 2005;16:456-457

185. Larsen FS, Hanifin JM. Epidemiology of Atopic Dermatitis; J. Immunol. And Allergy

clinics of North America 2002; 22; 1;P. 112-119

186. Laughter, D, Istvan, JA, Tofte, SJ, Hanifin, JM. The prevalence of atopic dermatitis in

Oregon schoolchildren. J Am Acad Dermatol 2000; 43:649.

187. Lee YA, Wahn U, Kehrt R, et al. A major susceptibility locus for atopic dermatitis maps

to chromosome 3q21. Nat Genet 2000;26:470-473.

188. Legat FJ, Hofer A, Brabek E et al. Narrowband UVB vs medium dose UVA1

phototherapy in chronic atopic dermatitis. Arch Dermatol 2003;139:223-4

189. Leung D Y M , Bieber T ., Atopic dermatitis. Lancet 2003;361:151-160

190. Leung DYM, et al. Atopic dermatitis (atopic eczema). In IM Freedberg et al., eds.,

Fitzpatrick's Dermatology in General Medicine, 7th ed., 2008, vol. 1, pp. 146-158.

191. Leung D. Atopic dermatitis.An update for the next Millenium. Journal of Allergy and

Clinical Immunology, 2000, 104 , P. 132.

192. License #004357 A61 K31/00, 08.11.99.-New ointment for treatment of burns and

wounds – Levaskan. Kh. Khodjava, I. Dadeshidze, G.Tsagareishvili, G. Abuladze, J.

Novikova..

193. License №004358 A61 K31/00,08.11.99.- New anti-infective and anti-inflamatory

ointment-Bentastatine. Kh. Khodjava, I. Dadeshidze, G.Tsagareishvili, G. Abuladze, K.

Mukidjanian

194. Liu CA, Wang CL, Chuang H, Ou CY, Hsu TY, Yang KD. Prenatal prediction of infant

atopy by maternal but not paternal total IgE levels. J Allergy Clin Immunol. 2003;112

:899 –904

195. Lodin M. The clinical bebefits of moisturizers. J Eur Acad Dermatol Venereol, 2005, 19:

672-688,

196. Manjavidze N., Ghonghadze T., Ubiria I., Zhorzholiani T., Matiashvili K. Assessment

of early age healthy georgian children's physical, motor and psychosocial development

by bins (bayley infant neurodevelopmental screener),Georgian Med News. 2006 Jun ;

(135):78-81.

Page 197: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

197

197. Marks GB, Ng K, Zhou J, et al. The effect of neonatal BCG vaccination on atopy and

asthma at age 7 to 14 years: an historical cohort study in a community with a very low

prevalence of tuberculosis infection and a high prevalence of atopic disease. J Allergy

Clin Immunol 2003.

198. Matthew W. Gillman, Megan M. Moore, Sheryl L. Rifas-Shiman, Janet W. Rich-

Edwards, and Diane R. Gold Atopic Dermatitis and Breastfeeding: In Reply Pediatrics

2004 114: 1129-1130.

199. McGinity JW, Lach JL. In vitro adsorption of various pharmaceutical to montmorillonite.

J Pharm Sci 1976 Jun;65(6):896-902.

200. McGrath, JA, Uitto, J. The filaggrin story: Novel insights into skin-barrier function and

disease. Trends Mol Med 2008; 14:20.

201. McHenry PM, Williams HC, Bingham EA . Management of atopic eczema: Joint

workshop of the British Association of Dermatologists and the Research unit of the Royal

College of Physicians of London . Br Med J 1995;310:843-7.

202. McNally N, Phillips D. Geographical studies of atopic dermatitis. In Atopic dermatitis.

The epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge

University Press, 2000,71-84.

203. McNally N, Phillips D. Social factors and atopic dermatitis. In Atopic dermatitis. The

epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge

University Press, 2000,139-154.

204. Megan M. Moore, MD*, Sheryl L. Rifas-Shiman, MPH*, Janet W. Rich-Edwards, ScD*,

Ken P. Kleinman, ScD*, Carlos A. Camargo, Jr, MD, DrPH , , Diane R. Gold, MD,

MPH ,||, Scott T. Weiss, MD, MS and Matthew W. Gillman, MD, SM*,¶ Perinatal

Predictors of Atopic Dermatitis Occurring in the First Six Months of Life, PEDIATRICS

Vol. 113 No. 3 March 2004, pp. 468-474.

205. Morales Suárez-Varela MM, García-Marcos Alvarez L, González Díaz C, Arnedo Pena

A, Domínguez Aurrecoechea B, Busquets Monge RM, Blanco Quiros A, Batlles Garrido

J, Miner Canflanca I, López-Silvarrey Varela A, Martínez Gimeno A, Aguinagua Ontoso

I, Llopis González A, Jiménez López MC. Prevalence of atopic eczema and nutritionl

factors in 6-7- years old children. Atencion Primaria. 2007 Jul;39 (7):355-60.

206. Morar N, Willis-Owen SAG, Moffatt MF and Cookson WOCM. Tha genetics of atopic

dermatitis. J Allergy Clin Immunol , 2006,118: 24-34.

Page 198: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

198

207. Moro G, Arslanoglu S, Stahl B, Jelinek J, Wahn U. and Boehm G. A mixture of prebiotic

oligosaccharides reduces the incidence of atopic dermatitis during the first six months of

age Arch. Dis. Child., October 1, 2006; 91(10): 814 - 819.

208. Mortz C.G. et al. Prevalence of atopic dermatitis, asthma, allergic rhinitis and hand and

contact dermatitis in adolescents. 4. The Odense Adolescent Cohort Study on Atopic

Diseases and dermatitis // Br J Dermatol. – 2001. – № 144. – P. 523-532.

209. Motulsky H. Intuitive Biostatistics. NY, Oxford: Oxford University Press, 1995.

210. Marenholz I, Nickel R, Rüschendorf F, et al. Filaggrin loss-of-function mutations

predispose to phenotypes involved in the atopic march. J Allergy Clin Immunol

2006;118:866-871.

211. McGirt LY, Beck LA. Innate immune defects in atopic dermatitis. J Allergy Clin

Immunol 2006;118:202-208.

212. Mittermann I, Aichberger KJ, Bünder R, Mothes N, Renz H, Valenta R. Autoimmunity

and atopic dermatitis. Curr Opin Allergy Clin Immunol 2004;4:367-371.

213. Mothes N, Niggemann B, Jenneck C, et al. The cradle of IgE autoreactivity in atopic

eczema lies in early infancy. J Allergy Clin Immunol 2005;116:706-709.

214. National Institute for Clinical Excellence (NICE). Frequency of application of topical

corticosteroids for atopic eczema. London (UK): National Institute for Clinical

Excellence (NICE); 2004 Aug. 34 p.

215. Neaville WA, Tisler C, Bhattacharya A, et al. Developmental cytokine response profiles

and the clinical and immunologic expression of atopy during the first year of life. J

Allergy Clin Immunol 2003

216. Negele K, Heinrich J, Borte M, et al. Mode of delivery and development of atopic

disease during the first 2 years of life. Pediatr Allergy Immunol 2004;15:48–54

217. Neis MM, Peters B, Dreuw A, et al. Enhanced expression levels of IL-31 correlate with

IL-4 and IL-13 in atopic and allergic contact dermatitis. J Allergy Clin Immunol

2006;118:930-937.

218. Nnoruka E. N. Current epidemiology of atopic dermatitis in south-eastern Nigeria// Int. J.

Dermatol. 2004; 43: 73-744.

219. Nomura I, Gao B, Boguniewicz M, Darst MA, Travers JB, Leung DY. Distinct patterns

of gene expression in the skin lesions of atopic dermatitis and psoriasis: a gene

microarray analysis. J Allergy Clin Immunol 2003;112:1195-1202.

Page 199: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

199

220. Nomura T, Sandilands A, Akiyama M, et al. Unique mutations in the filaggrin gene in

Japanese patients with ichthyosis vulgaris and atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol

2007;119:434-440.

221. Novak N, Bieber T. The role of dendritic cell subtypes in the pathophysiology of atopic

dermatitis. J Am Acad Dermatol 2005;53:Suppl 2:S171-S176.

222. Novak N, Kruse S, Kraft S, et al. Dichotomic nature of atopic dermatitis reflected by

combined analysis of monocyte immunophenotyping and single nucleotide

polymorphisms of the interleukin-4/interleukin-13 receptor gene: the dichotomy of

extrinsic and intrinsic atopic dermatitis. J Invest Dermatol 2002;119:870-875.

223. Ohshima Y. et al. Early sensitization to house dust mite is a major risk factor for

subsequent development of bronchial asthma in Japanese infants with atopic dermatitis:

results of a 4-year followup study //Ann. Allergy Asthma Immunol. 2002; 89: 265-270.

224. Oniani T., Manjavidze N., Pagava k., Remmembering professor Irakli Pagava (1918-

1988). Georgian Meical News, #3 (156), 2008, p-7-8.

225. Ou LS, Goleva E, Hall C, Leung DY. T regulatory cells in atopic dermatitis and

subversion of their activity by superantigens. J Allergy Clin Immunol 2004;113:756-763.

226. Pagava K., Michaud P-A., Phagava H., Jeannin A., Abashidze G. Adolescents health in

georgia: a national portrait. Georgian Meical News (130), 2006 Jan, p-71-75

227. Palmer CN, Irvine AD, Terron-Kwiatkowski A, et al. Common loss-of-function variants

of the epidermal barrier protein filaggrin are a major predisposing factor for atopic

dermatitis. Nat Genet 2006;38:441-446

228. Patent # 004357 A61 K31/00, 08.11.99 – New ointment for treatment of burns and

wounds- Levascan. Kh. Khodjava, I. Dadeshidze, G. Tsagareishvili, G. Abuladze, J.

Novikova.

229. Patent # 004358 A61 K31/00, 08.11.99 – New anti-infective ointment – Bentastatin. Kh.

Khodjava, I. Dadeshidze, G. Tsagareishvili, G. Abuladze, K. Mulkidjanian.

230. Paus R, Schmelz M, Bíró T, Steinhoff M. Frontiers in pruritus research: scratching the

brain for more effective itch therapy. J Clin Invest 2006;116:1174-1186.

231. Peng WM, Jenneck C, Bussmann C, et al. Risk factors of atopic dermatitis patients for

eczema herpeticum. J Invest Dermatol 2007;127:1261-1263.

232. Proksch E, Fölster-Holst R, Jensen JM. Skin barrier function, epidermal proliferation and

differentiation in eczema. J Dermatol Sci 2006;43:159-169.

Page 200: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

200

233. Peroni DG, Piacentini GL, Bodini A, RigottiE,Pigozzi R, Boner AL. Prevalence and risk factors

for atopic dermatitis in preschool children.British Journal of Dermatology, 2008

Mar;158(3):539-43.

234. Poysa L, Korppi M, Pietikainen M, et al. Asthma, allergic rhinitis, and atopic eczema in

Finnish children and adolescents. Allergy. 1991;46:161-165.

235. Rajka G. The clinical aspects of atopic dermatitis. In: Atopic Dermatitis. London,

England: WB Saunders Co; 1975:4.

236. Rieg S, Steffen H, Seeber S, et al. Deficiency of dermcidin-derived antimicrobial

peptides in sweat of patients with atopic dermatitis correlates with an impaired innate

defense of human skin in vivo. J Immunol 2005;174:8003-8010.

237. Reich K, Heine A, Hugo S, et al. Engagement of the Fc epsilon RI stimulates the

production of IL-16 in Langerhans cell-like dendritic cells. J Immunol 2001;167:6321-

6329.

238. Reitamo S, et al. Efficacy and safety of tacrolimus ointment compared with that of

hydrocortisone acetate ointment in children with atopic dermatitis. Journal of Allergy and

Clinical Immunology, 2002.109(3): 539–546.

239. Reynolds NJ, Franklin V ,Gray JC et al. Narrow band ultraviolet B and broad-band

ultraviolet A phototherapy in adult atopic eczema: a randomized controlled trial. Lancet

2001;357:2012-6.

240. Rhodes H. L., Thomas P., Sporik R. A birth cohort study of subjects at risk of atopy:

twenty-two-year tollow-up of wheeze and atopic status // Am. J. Respir. Crit. Cere. Med.

2002; 165: 176-180.

241. Rowlands D, Tofte SJ, Hanifin JM. Does food allergy cause atopic dermatitis? Food

challenge testing to dissociate eczematous from immediate reactions. Dermatologic

Therapy 2006;19:97-103..

242. Rudikoff D, Bos JD Atopic dermatitis. In MG Lebwohl et al., eds., Treatment of Skin

Disease, 2006. pp. 62–68.

243. Sandilands, A, O'Regan, GM, Liao, H, et al. Prevalent and rare mutations in the gene

encoding filaggrin cause ichthyosis vulgaris and predispose individuals to atopic

dermatitis. J Invest Dermatol 2006; 126:1770.

244. Sandstrom Falk MH, Faergemann J. Atopic dermatitis in adults: Does it disappear with

age?. Acta Derm Venereol, 2006.86: 135-139.

Page 201: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

201

245. Schafer T, Ring J. The possible role of environmental pollution in the development of

atopic dermatitis. In Atopic dermatitis. The epidemiology, causes and prevention of

atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge University Press, 2000.155-1168.

246. Schmid-Grendelmeier P, Flückiger S, Disch R, et al. IgE-mediated and T cell-mediated

autoimmunity against manganese superoxide dismutase in atopic dermatitis. J Allergy

Clin Immunol 2005;115:1068-1075.

247. Scheinfeld NS, Tutrone WD ,Weinberg JM ,DeLeo VA . Phototherapy of atopic

dermatitis. Clin Dermatol 2003;21:241-8.

248. Schiffenbauer M, Stotzky G. Adsorption of coliphages T1 and T7 to clay minerals. Appl

Environ Microbiol. 1982 Mar;43(3):590-6.

249. Schmid-Wendtner MH, Korting HC. The pH of the skin surface and its impact on the

barrier function. Skin Pharmacol Physiol 2006;19:296-302.

250. Schoetzau A, Filipak-Pittroff B, Franke K, et al. Effect of exclusive breast-feeding and

early solid food avoidance on the incidence of atopic dermatitis in high-risk infants at 1

year of age. Pediatr Allergy Immunol. 2002;13 :234 –242

251. Schultz Larsen F. Genetic epidemiology of atopic dermatitis. In Atopic dermatitis. The

epidemiology, causes and prevention of atopic eczema. Ed HC Williams. Cambridge

University Press, 2000.113-124.

252. Scott IR, Harding CR. Filaggrin breakdown to water binding compounds during

development of the rat stratum corneum is controlled by the water activity of the

environment. Dev Biol 1986;115:84-92.

253. Seguchi T, Cui CY, Kusuda S, Takahashi M, Aisu K, Tezuka T. Decreased expression of

filaggrin in atopic skin. Arch Dermatol Res 1996;288:442-446.

254. Severity scoring of Atopic Dermatitis: the SCORAD index. Consensus report of the

European Task Force on Atopic Dermatitis // J. Dermatologyu. 1993; p.186.

255. Shapiro SD. Efficacy of a next generation , lipid balanced skin repair cream for dry skin

and inflammatory dermatosis. Paper presented at the 62nd annual meeting of the

American academy of Dermatology Washington DC , Feb 6-11, 2004 Washington, DC (

abstract P 166 )

256. Shreffler WG, Castro RR, Kucuk ZY, et al. The major glycoprotein allergen from

Arachis hypogaea, Ara h 1, is a ligand of dendritic cell-specific ICAM-grabbing

nonintegrin and acts as a Th2 adjuvant in vitro. J Immunol 2006;177:3677-3685.

257. Smethurst D, Macfarlane S. Atopic eczema. Clinical Evidence 2003. (9): 1785–1801.

Page 202: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

202

258. Smith FJ, Irvine AD, Terron-Kwiatkowski A, et al. Loss-of-function mutations in the

gene encoding filaggrin cause ichthyosis vulgaris. Nat Genet 2006;38:337-342.

259. Söderhäll C, Marenholz I, Kerscher T, et al. Variants in a novel epidermal collagen gene

(COL29A1) are associated with atopic dermatitis. PLoS Biol 2007;5:e242-e242.

260. Sonkoly E, Muller A, Lauerma AI, et al. IL-31: a new link between T cells and pruritus

in atopic skin inflammation. J Allergy Clin Immunol 2006;117:411-417.

261. Soumelis V, Reche PA, Kanzler H, et al. Human epithelial cells trigger dendritic cell

mediated allergic inflammation by producing TSLP. Nat Immunol 2002;3:673-680.

262. Spergel, JM, Paller, AS. Atopic dermatitis and the atopic march. J Allergy Clin Immunol

2003; 112:S118.

263. Staden U., Brewe F., Wahn U., Specific oral tolerance induction in food allergy in

children: efficacy and clinical patterns of reaction Allergy, Volume 62, Issue 11, Page

1261-1269, Nov 2007, doi: 10.1111/j.1398-9995.2007.01501.

264. Sugiyama M., Arakawa H., Ozawa K., Mizuno T., Mochizuki H., Tokuyama K., and

Morikawa A. Early-Life Risk Factors for Occurrence of Atopic Dermatitis During the

First Year Pediatrics, March 1, 2007; 119(3): 716 - 723.

265. Taha RA, Leung DY, Ghaffar O, Boguniewicz M, Hamid Q. In vivo expression of

cytokine receptor mRNA in atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol 1998;102:245-

250.

266. Taieb A, Hanifin J, Cooper K et al. Proceedings of the 4th Georg Rajka International

Symposium on atopic dermatitis, Aacachon, France, September 15-17,2005. J Allergy

Clin Immunol 2006.117: 378-390.

267. Thestrup-Pedersen K. Treatment principles of atopic dermatitis // JEADV. 2002; 16; 1:1–

9.

268. Thompson MM, Hanifin JM. Effective therapy of childhood atopic dermatitis allays food

allergy concerns. Journal of the American Academy of Dermatology 2005; 53: S214-9.

269. Tofte SJ, Hanifin JM. Current management and therapy of atopic dermatitis. Journal of

the American Academy of Dermatology 2001; 44: S13-6.

270. Traidl-Hoffmann C, Mariani V, Hochrein H, et al. Pollen-associated phytoprostanes

inhibit dendritic cell interleukin-12 production and augment T helper type 2 cell

polarization. J Exp Med 2005;201:627-636.

271. Trautmann A., Akdis M., Kleemann D., et al. T cell-mediated Fas-induced keratinocyte

apoptosis plays a key pathogenetic role in eczematous dermatitis. Clin. Invest 2000;

Vol.106; N1:25-35.

Page 203: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

203

272. Trinchieri G, Sher A. Cooperation of Toll-like receptor signals in innate immune defence.

Nat Rev Immunol 2007;7:179-190.

273. Tsiklauri L., Dadeshidze I., Tsagareishvili G.-Investigation of Specific Activity and

Stability of Suspension Contained Oleum Hippophea. Rhamnoides and Tikha-Askana.

Report of Academiy of Sciences, Tbilisi, Georgia, 1998.

274. U.S. Food and Drug Administration (2006). FDA approves updated labeling with boxed

warning and medication guide for two eczema drugs, Elidel and Protopic. FDA News.

Available online: http://www.fda.gov/bbs/topics/news/2006/NEW01299.html.

275. Vasilopoulos Y, Cork MJ, Murphy R, et al. Genetic association between an AACC

insertion in the 3'UTR of the stratum corneum chymotryptic enzyme gene and atopic

dermatitis. J Invest Dermatol 2004;123:62-66.

276. Verhagen J, Akdis M, Traidl-Hoffmann C, et al. Absence of T-regulatory cell expression

and function in atopic dermatitis skin. J Allergy Clin Immunol 2006;117:176-183.

277. Vettori C, Stotzky G, Yoder M, Gallori E. Interaction between bacteriophage PBS1 and

clay minerals and transduction of Bacillus subtilis by clay-phage complexes. Environ

Microbiol 1999; Aug;1(4):347-55.

278. Von Bubnoff D, Scheler M, Hinz T, Matz H, Koch S, Bieber T. Comparative

immunophenotyping of monocytes from symptomatic and asymptomatic atopic

individuals. Allergy 2004;59:933-939.

279. Wadonda N, Golding J, Kenedy C et al - Prevalence of atopic eczema in children betwen

and 30 monthis on district //Br. J. Dermatol 143 - 33 - 2000.

280. Wadonda-Kabondo N, Sterne JA, Golding J, Kennedy CT, Archer CB, Dunnill MG;

ALSPAC Study Team. A prospective study of the prevalence and incidence of Atopic

Dermatitis in children aged 0-42 months. British Journal of Dermatology. 2003 Nov; 149

(5): 1023-8.

281. Wang B, Rieger A, Kilgus O, et al. Epidermal Langerhans cells from normal human skin

bind monomeric IgE via Fc epsilon RI. J Exp Med 1992;175:1353-1365.

282. Weidinger S, Illig T, Baurecht H, et al. Loss-of-function variations within the filaggrin

gene predispose for atopic dermatitis with allergic sensitizations. J Allergy Clin Immunol

2006;118:214-219. [Erratum, J Allergy Clin Immunol 2006;118:724, 922.

283. Weinmayr G, Forastiere F, Weiland SK, Rzehak P, Abramidze T, Annesi-Maesano I,

Björkstén B, Brunekreef B, Büchele G, Cookson WO, von Mutius E, Pistelli R, Strachan

DP; ISAAC Phase Two Study Group. International variation in prevalence of rhinitis and

Page 204: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

204

its relation with sensitization to perennial nad seasonal allergens. The European

respiratory journal, 2008;32(5):1250-61.

284. Weinmayr G, Weiland SK, Björkstén B, Brunekreef B, Büchele G, Cookson WO,

Garcia-Marcos L, Gotua M, Gratziou C, van Hage M, von Mutius E, Riikjärv MA,

Rzehak P, Stein RT, Strachan DP, Tsanakas J, Wickens K, Wong GW; ISAAC Phase

Two Study Group. Atopic sensitization and the international variation of asthma

symptom prevalence in children. American Journal of respiratory and critical care

medicine, 2007.176(6):565-74.

285. Werfel T., Kapp A. What do we know about the ethiopathology of the intrinsic type of

atopic dermatitis? In: Wuthrich B (ed.). The atopy syndrome in the third millennium.

Curr Prob Dermatol- Basel: Karger 1999:29-36.

286. WHO Model Prescribing Information: Drugs used in skin diseases. Geneva: World

Health Organization, Feb. 1993: 64.

287. Williams H. C. et al. Worldwide variations in the prevalence of symptoms of atopic

eczema in the International Study of Asthma and Allergies in Childhood//J. Allergy. Clin.

Immunol. 1999; 103: 125-138.

288. Williams HC, Burney PGJ, Hay RJ, et al. The U.K. Working Party's diagnostic criteria

for atopic dermatitis, I: derivation of a minimum set of discriminators for atopic

dermatitis. Br J Dermatol. 1994;131:383-396.

289. Williams HC, Burney PGJ, Strachan D, Hay RJ. The U.K. Working Party's diagnostic

criteria for atopic dermatitis, II: observer variation of clinical diagnosis and signs of

atopic dermatitis. Br J Dermatol. 1994;131:397-405.

290. Williams HC, Burney PGJ, Pembroke AC, Hay RJ. The U.K. Working Party's diagnostic

criteria for atopic dermatitis, III: independent hospital validation. Br J Dermatol.

1994;131:406-416.

291. Williams HC. Educational programmes for young people with eczema. Br Med J

2006.332: 923-924.

292. Williams HC. Atopic dermatitis. NEJM, 2005. 352(22) 2314-2324.

293. Williams H, Flohr C. How epidemiology has challenged 3 prevailing concepts about

atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol, 2006.118: 209-213.

294. Williams H, Thomas K, Smethurst D et al. Atopic eczema. In Evidenced-based

dermatology. Editor Williams H. BMJ 2003. Chapter 17: 144-218.

295. Wright AL. The epidemiology of the atopic child: who is at risk for what? J Allergy Clin

Immunol. 2004;113(suppl) :2-7.

Page 205: atopiuri dermatitis klinikur-epidemiologiuri Taviseburebani da

205

296. Yamashiro M., Okudo Y., Kato Y., Koga M. The study of immunological markers in

patients with «intrinsic» type atopic dermatitis. Arerugi. 2002; Jul. 51(7): 552-8.

297. Yemaneberhan H, Flohr C, Bekele Z et al. Prevalence and associated risk factors of

atopic dermatitis symptoms in rural and urban Ethiopia. Clin Exp Allergy, 2004.34: 779-

785.

298. Yoichi Chida, MD, PhD, Mark Hamer, PhD and Andrew Steptoe, DPhil A Bidirectional

Relationship Between Psychosocial Factors and Atopic Disorders: A Systematic Review

and Meta-Analysis Psychosomatic Medicine 70:102-116 (2008)

299. Zutavern A, Hirsch T, Leupold W, Weiland S, Keil U, von Mutius E. Atopic dermatitis,

extrinsic atopic dermatitis and the hygiene hypothesis: results from a cross-sectional

study. Clin Exp Allergy 2005;35:1301-1308.