Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų …

Aukštųjų mokyklų studentų

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

paplitimas ir prevencija

2020 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamento vykdyto tyrimo rezultatų analizė

1

Turinys

1. Įžanga ................................................................................................................................................................................ 2

2. Tyrimo dalyviai ............................................................................................................................................................... 5

3. Studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kitas rizikingas elgesys ............................................. 9

3.1. Rūkymas, nikotino turinčių gaminių vartojimas ........................................................................................ 9

3.2. Alkoholio vartojimas .......................................................................................................................................... 18

3.3. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir inhaliantų vartojimas ............................................. 24

3.4. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dėl su studijomis susijusių motyvų ................................... 33

3.5. Lošimas iš pinigų ................................................................................................................................................. 41

3. Tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kitas rizikingas elgesys .................................................... 42

4. Studentų psichikos sveikata ir gerovė ................................................................................................................ 46

5. Požiūris į studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio prevenciją ....... 62

6. Studentų požiūris į valstybės narkotikų politiką ............................................................................................. 66

7. Departamento administruojamų interneto svetainių žinomumas ........................................................... 69

9. Išvados ............................................................................................................................................................................ 71

10. Rekomendacijos ........................................................................................................................................................ 77

2

1. Įžanga

Studijos aukštojoje mokykloje yra naujas laikotarpis jauno žmogaus gyvenime, kuris neretai

kupinas asmeninių, akademinių ir socialinių iššūkių1, kai susiformuoja subjektyvus tapatybės

jausmas, padidėja laisvė ir sumažėja tėvų įtaka, priimami tolimesnį asmeninį gyvenimą

apsprendžiantys ilgalaikiai sprendimai ir susiformuoja nauji elgesio įpročiai. Vis dėlto, šie

pokyčiai gali ir neigiamai paveikti jaunuolių psichinę, fizinę ir socialinę gerovę, paskatinti

rizikingą elgesį2. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančio jaunimo savijauta ir gerovė išties

kelia nerimą ir susirūpinimą. 2018 m. Lietuvos studentų sąjungos vykdyto psichologinės

studentų būklės ir pagalbos tyrimo duomenimis, dauguma studentų teigė, kad per paskutinius

metus patyrė didelį nerimą (82 proc.), stiprų stresą (76 proc.), ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką

(66 proc.)3. O 2016 m. Mykolo Romerio universiteto mokslininkų vykdytas tyrimas atskleidė, kad

tik mažiau nei pusė studentų dažniausiai jaučiasi laimingi (45,6 proc.) ir yra geros nuomonės apie

save (30,8 proc.)4.

Studijuojantis jaunimas yra laikomas viena iš didžiausią riziką patiriančių grupių sparčiai

besikeičiančiame psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontekste1. Nors Lietuvoje alkoholio

vartojimo ir rūkymo pradžios amžius yra ankstyvas ir į aukštąsias mokyklas studijuoti paprastai

ateina jau turintys žalingų įpročių jaunuoliai4, bet narkotikai neretai išbandomi jau pradėjus

studijuoti. 2016 m. atlikto Bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, 15–34 m. asmenų

vidutinis amžius, kai pradėjo rūkyti arba vartoti alkoholį buvo 17 m., o pirmą kartą narkotikų

pabandoma vidutiniškai 20–23 metų. 2016 m. Lietuvoje rūkė 32 proc., alkoholį bent kartą per

paskutinį mėnesį vartojo 70 proc., o kanapes bent kartą gyvenime vartojo 18 proc. 15-34 m.

amžiaus gyventojų5.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, daugumos bendrosios prevencijos veiklų įgyvendinimas

yra sukoncentruotas mokykloje, kur galima nesunkiai pasiekti daugumą mokinių6. Studijų metais

pasireiškiantis gausesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir jo keliamos problemos

1 Indrašienė V. ir kt. (2017). Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų paplitimas tarp Lietuvos

aukštųjų mokyklų studentų. Socialinis darbas. 2017, 15(2): 86–100. 2 Bankauskienė I., Baltrušaitytė R. (2011). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimo

„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių poreikio ir taikymo galimybių jaunimo

tikslinėse grupėse“ ataskaita. 3 Psichologinės studentų būklės ir pagalbos tyrimas 2018. Lietuvos studentų sąjunga, 2018. Prieiga per

internetą: http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2013/01/PSB.pdf 4 Indrašienė V. ir kt. Studentų alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo aukštosiose

mokyklose situacijos tyrimas. Mykolo Romerio universitetas, 2016. Prieiga per internetą:

https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15106/4694-10434-2-PB.pdf?sequence=1&isAllowed=y 5 Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2016 metais. Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas, 2016. 6 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento metinis pranešimas 2020.

http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2013/01/PSB.pdf

https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15106/4694-10434-2-PB.pdf?sequence=1&isAllowed=y

3

atskleidžia efektyvių intervencijų šiai amžiaus grupei poreikį ir svarbą7. Deja, nepaisant to, kad

studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra laikoma palankiu laikotarpiu ugdyti sveikos gyvensenos

įpročius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo sistema juo beveik nesinaudoja8 ir jaunimui užbaigus

mokyklą prevencinės priemonės dažnu atveju jų nebepasiekia arba jiems nėra prieinamos. Be to,

pačių studentų nuomone, moksleiviams ir studentams taikomos psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo priemonės, darbo metodai ir būdai turėtų skirtis2. Valstybinėje narkotikų, tabako ir

alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programoje, kurioje numatomi

ilgalaikiai valstybės siekiai bei prioritetai, pažymima, kad aukštųjų mokyklų studentai yra svarbi

tikslinė grupė, kuriai nėra taikomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės,

bei iškeltas uždavinys „sukurti ir įdiegti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines

priemones aukštųjų mokyklų studentams“9.

Planuojant prevencines veiklas, svarbu įvertinti jau sukauptą gerąją patirtį, mokslo įrodymus,

kontekstą bei tikslinės grupės poreikius. Nors Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp studentų, bet trūksta duomenų apie naujai

rinkoje atsirandančių produktų vartojimą, pavyzdžiui, naujų psichoaktyviųjų medžiagų,

kaitinamųjų tabako gaminių ar elektroninių cigarečių su skysčiais, turinčiais

tetrahidrokanabinolio, vartojimo paplitimą. Taip pat Lietuvoje pasigendama tyrimų,

analizuojančių sąsajas tarp studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir jų gerovės; požiūrį į

studentams skirtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių poreikį bei

įgyvendinimo galimybes; nuomonę dėl valstybės vykdomos narkotikų politikos. Aktualu įvertinti

ir studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichologinės savijautos pokyčius 2020 m.

pavasarį Lietuvoje įvesto karantino dėl COVID-19 metu.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

(toliau – Departamentas), siekdamas įvertinti psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo paplitimą tarp studijuojančio jaunimo,

jiems skirtų prevencijos priemonių poreikį bei požiūrį į šiai

tikslinei grupei skirtų prevencijos priemonių taikymo

galimybes aukštosiose mokyklose, 2020 m. rugsėjo – spalio

mėn. vykdė anoniminę elektroninę aukštųjų mokyklų

studentų apklausą (toliau – Studentų tyrimas).

7 Baltrušaitytė R., Bulotaitė L. (2011) Studentų alkoholio vartojimo lūkesčių, saviveiksmingumo, motyvų ir

alkoholio vartojimo sąsajos. Psichologija, 44, 88-103. Prieiga per internetą:

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-

0001:J.04~2011~1367178767574/J.04~2011~1367178767574.pdf 8 Norkus, A. (2012). Sveika gyvensena Lietuvos studentų populiacijoje: edukacinis diagnostinis aspektas :

daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas. cit. pg. Indrašienė V. ir kt. (2017). Alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medžiagų paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Socialinis darbas. 2017,

15(2): 86–100. 9 Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa.

Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e94596f0035b11e9a5eaf2cd290f1944

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367178767574/J.04~2011~1367178767574.pdf

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367178767574/J.04~2011~1367178767574.pdf

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e94596f0035b11e9a5eaf2cd290f1944

4

Iš viso Studentų tyrimo anketą užpildė 2458 respondentai, bet 46 anketų rezultatai nebuvo

įtraukti į duomenų analizę, kadangi anketos buvo užpildytos netinkamai, tad iš viso buvo

analizuoti 2412 respondentų atsakymai.

Tyrimo ataskaitoje vartojami šie tarptautiniai sutrumpinimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimu skirtingais laiko periodais:

LTP (angl. lifetime prevalence) – bent kartą gyvenime,

LYP (angl. last year prevalence) – bent kartą per paskutinius metus (12 mėn.),

LMP (angl. last month prevalence – bent kartą per paskutinį mėnesį (30 d.).

Studentų tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą. Ataskaitoje

pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (absoliutieji skaičiai ir / ar procentai) ir

pasiskirstymai (absoliutieji skaičiai ir / ar procentai) pagal socialines-demografines ar kitas

aktualias charakteristikas. Statistiškai reikšmingiems skirtumams skirtingose socialinėse

demografinėse grupėse nustatyti buvo taikytas Pearsono χ2 kriterijus. Dalyje klausimų vertinant

skirtumus (pvz., psichikos sveikatos ir gerovės rodiklius pagal psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimą) buvo analizuoti ir pateikti tik į atitinkamą klausimą atsakiusių respondentų atsakymai.

Departamentas dėkoja aukštosioms mokykloms bei studentų nevyriausybinėms organizacijoms,

kurios dalinosi informacija apie organizuojamą tyrimą ir vykdė tyrimo anketos sklaidą.

5

2. Tyrimo dalyviai

Studentų tyrime dalyvavo 2412 respondentų. Didesnė jų dalis buvo moterys (65,1 proc.), o vyrų

buvo tik 30,3 proc. 4,6 proc. dalyvių nenorėjo nurodyti savo lyties arba į klausimą neatsakė (žr. 1

pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (2020 m., N=2412, abs. sk., proc.)

Studentų tyrime dalyvavo asmenys nuo 17 m. iki 59 m. Dauguma (80 proc.) respondentų buvo

iki 24 m. amžiaus (imtinai). Mediana – 21 metai. 2 tyrimo dalyviai buvo nepilnamečiai (17 m.).

Dalyvių pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 2 pav.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (2020 m., N=2412, proc.)

Moterys;

1571;

65,1%

Vyrai; 731;

30,3%

Nenurodė;

110; 4,6%

<20 m.

20%

20-24 m.

60%

25-29 m.

9%

30-34 m.

3%

>34 m.

5%

Nenurodė

3%

6

Didžioji dauguma (90,6 proc.) tyrimo dalyvių studijuoja bakalauro studijų pakopoje. Tik 6,2 proc.

nurodė studijuojantys magistrantūroje, o 3,2 proc. neatsakė arba pasirinko atsakymo variantą

„kita“ (žr. 3 pav.).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kursą, kuriame studijuoja (2020 m., N=2412, abs. sk.,

proc.)

38,2 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų paskutinio semestro pažymių vidurkis buvo 9-10, o 30,1

proc. – 7-8. Prastesnius mokymosi pasiekimus nurodė tik 1,1 proc. tyrimo dalyvių. 26,3 proc.

studentų teigė dar nebaigę pirmojo semestro, o 4,3 proc. nenurodė paskutinio semestro

pažymių vidurkio (žr. 4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal paskutinio semestro pažymių vidurkį (2020 m.,

N=2412, abs. sk., proc.)

42,2 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad nedirba. 35,1 proc. turi nuolatinį darbą, dar 21,4 proc.

studentų dirba, bet ne nuolatos (žr. 5 pav.). Dauguma (69,6 proc.) jaunesnių nei 20 m. amžiaus

studentų nurodė nedirbantys. 20-24 m. amžiaus grupėje 33,1 proc. studentų turi nuolatinį darbą,

I

27%

II

29%

III

25%

IV

10%

Magistrantūroje

6%

Kita, neatsakė

3%

5-6

1%

7-8

30%

9-10

38%

Dar nebaigė

pirmojo semestro

27%

Nenurodė

4%

7

o 42,6 proc. nurodė nedirbantys. Dauguma 25 m. ir vyresnių studentų turi nuolatinį darbą (žr. 1

lentelę).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą (2020 m., N=2412, abs. sk., proc.)

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą skirtingose amžiaus grupėse (2020 m.,

N=2322, proc.)

<20 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. >34 m.

Turi nuolatinį darbą 10,1 33,1 69,8 73,5 83,2

Dirba, bet ne nuolatos 20,3 24,3 16,5 8,4 10,6

Nedirba 69,6 42,6 13,7 18,1 6,2

28,6 proc. apklaustų studentų nurodė studijų metu gyvenantys pas tėvus ar globėjus, 31,4 proc. –

nuomojamame būste, 21,1 proc. – studentų bendrabutyje, o 14,4 proc. – nuosavame būste (žr. 6

pav.). 17-19 m. amžiaus studentai dažniausiai nurodė gyvenantys pas tėvus (globėjus ) (36,4 proc.)

arba studentų bendrabutyje (33,3 proc.), 20-24 m. amžiaus studentai – nuomojamame būste (34,1

proc.) arba pas tėvus (globėjus ) (32,1 proc.), 25-29 m. amžiaus studentai – nuomojamame būste

(42,9 proc.) arba nuosavame būste (31,6 proc.), o 30 m. ir vyresni studentai – nuosavame būste.

Turi nuolatinį darbą

35%

Dirba, bet ne

nuolatos

22%

Nedirba

42%

Neatsakė

1%

8

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą studijų metu (2020 m., N=2412, abs.

sk., proc.)

Pas tėvus

(globėjus)

29%

Nuomojamame

būste

31%

Studentų

bendrabutyje

21%

Nuosavame būste

14%

Kita

4%

Nenurodė

1%

9

3. Studentų psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimas ir kitas rizikingas elgesys

3.1. Rūkymas, nikotino turinčių gaminių vartojimas

Uždavus bendrą klausimą dėl nikotino turinčių gaminių vartojimo, 80,1 proc. studentų nurodė,

kad yra vartoję nikotino turinčių gaminių (cigaretes, elektronines cigaretes, kaitinamuosius

tabako gaminius ir pan.). 16,8 proc. studentų tokių gaminių nėra vartoję, o 3,2 proc. studentų į

klausimą neatsakė. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų (83,6 proc.) nei moterų (78,1 proc.)

nurodė, kad yra vartoję nikotino turinčių gaminių.

Vis dėlto, klausiant apie konkrečius nikotino turinčius gaminius, labai nežymiai mažesnė dalis –

79,9 proc. nurodė juos (neįtraukiant elektroninių cigarečių be nikotino) vartoję bent kartą

gyvenime. Bent kartą per paskutinius metus rūkė ar vartojo kitus gaminius su nikotinu 63,7 proc.

studentų, bent kartą per paskutinį mėnesį – 52,4 proc., o kasdien – 37,2 proc. 17,3 proc. studentų

nurodė, kad nėra vartoję nei vieno iš šių gaminių (žr. 2 lentelę).

Dauguma studentų bent kartą gyvenime yra rūkę (75 proc.), vartoję elektronines cigaretes su

nikotino turinčiu skysčiu (60,3 proc.), o pusė – vartoję kaitinamuosius tabako gaminius (50,9

proc.). 42,4 proc. studentų yra vartoję elektronines cigaretes be nikotino (bet kokias elektronines

cigaretes bent kartą gyvenime vartojo 63,1 proc.) ir tik nedidelė dalis studentų nurodė bent kartą

gyvenime vartoję uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam vartojimui skirtą tabaką („snusą“,

„snufą“ ir pan.) (18,1 proc.) ar kitus nikotino turinčius gaminius (nepriskiriamus tabako

gaminiams) (14,2 proc.) (žr. 2 lentelę ir 7 pav.).

Kasdien rūko 15 proc. studentų. Panaši dalis studentų kasdien vartoja kaitinamuosius tabako

gaminius (15,9 proc.). 12 proc. studentų nurodė kasdien vartojantys elektronines cigaretes su

nikotino turinčiu skysčiu. Elektronines cigaretes be nikotino kasdien vartoja tik 1,5 proc., o kitus

tabako gaminius ar nikotino turinčius gaminius kasdien vartoja mažiau nei 1 proc. studentų (žr. 2

lentelę ir 7 pav.).

10

7 pav. Nikotino turinčių gaminių vartojimo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Kas penktas (20,7 proc.) studentas nėra nei karto gyvenime bandęs rūkyti, trečdalis (33 proc.)

niekada nevartojo elektroninių cigarečių su nikotino turinčiu skysčiu (elektroninių cigarečių be

nikotino – 48,8 proc.), o 42,1 proc. nėra vartoję kaitinamųjų tabako gaminių. Kitų tabako gaminių

ar nikotino turinčių gaminių nėra vartoję dauguma studentų (žr. 2 lentelę).

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų rūkė cigaretes, vartojo uostomąjį,

kramtomąjį ar kitą, oraliniam vartojimui skirtą tabaką bent kartą gyvenime, bent kartą per

paskutinius metus ir bent kartą per paskutinį mėnesį, o šių gaminių vartojimas / rūkymas kasdien

reikšmingai nesiskyrė. Taip pat statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų vartojo

elektronines cigaretes (tiek su nikotino turinčiu skysčiu, tiek ir be jo) visais vertintais laiko

periodais. Kita vertus, statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų nei vyrų nurodė vartojusios

kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą gyvenime, bent kartą per paskutinį mėnesį ir kasdien.

Bet kokius nikotino turinčius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes be nikotino) vartojo

statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors kasdien

rūko tik 13,8 proc. moterų ir 16,8 proc. vyrų, tačiau bet kuriuos nikotino turinčius gaminius

75

60,3

42,4

50,9

18,1

14,2

79,9

52,2

37,7

16

37,5

4

5,4

63,7

33

24,9

5,9

26,9

1,2

2,4

52,4

15

12

1,5

15,9

0,5

0,8

37,2

Cigaretės

Elektroninės cigaretės su nikotino turinčiu skysčiu

Elektroninės cigaretės be nikotino

Kaitinamieji tabako gaminiai

Uostomasis, kramtomasis ar kitas, oraliniam

vartojimui skirtas tabakas („snusas“, „snufas“ ir pan.)

Kiti nikotino turintys gaminiai

Bet kurie nikotino turintys gaminiai

LTP LYP LMP Kasdien

11

kasdien vartoja ženkliai didesnė studentų dalis – 34,2 proc. moterų ir 42,3 proc. vyrų (žr. 2

lentelė).

2 lentelė. Nikotino turinčių gaminių vartojimo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

LTP* LYP** LMP*** Kasdien Niekada Neatsakė

Cigaretes Visi 75,0 52,2 33,0 15,0 20,7 4,3

Vyrai 78,4 56,2 37,3 16,8 17,0 4,7

Moterys 73,1 49,5 30,2 13,8 22,7 4,2

Elektronines

cigaretes su

nikotino turinčiu

skysčiu

Visi 60,3 37,7 24,9 12,0 33,0 6,7

Vyrai 68,8 46,9 34,5 20,9 24,1 7,1

Moterys 55,6 32,1 19,1 7,1 37,7 6,7

Elektronines

cigaretes be

nikotino

Visi 42,4 16,0 5,9 1,5 48,8 8,8

Vyrai 50,9 18,1 7,7 2,5 38,6 10,5

Moterys 37,6 14,4 5,0 0,9 54,3 8,1

Kaitinamuosius

tabako gaminius

Visi 50,9 37,5 26,9 15,9 42,1 7,0

Vyrai 54,2 35,3 22,6 11,6 37,2 8,6

Moterys 49,0 38,1 28,3 17,8 44,6 6,4

Uostomąjį,

kramtomąjį ar

kitą, oraliniam

vartojimui skirtą

tabaką („snusą“,

„snufą“ ir pan.)

Visi 18,1 4,0 1,2 0,5 72,7 9,2

Vyrai 30,1 7,3 2,6 1,4 59,2 10,7

Moterys 12,1 2,2 0,6 0,1 79,3 8,6

Kitus nikotino

turinčius

gaminius

(nepriskiriamus

tabako gaminiams)

Visi 14,2 5,4 2,4 0,8 76,5 9,3

Vyrai 17,9 6,2 2,3 1,1 70,7 11,4

Moterys 12,2 5,0 2,4 0,6 79,2 8,5

Bet kuriuos

nikotino turinčius

gaminius

(neįtrauktos el.

cigaretės be

nikotino)

Visi 79,9 63,7 52,4 37,2 17,3 2,8-6,5

Vyrai 83,4 68,3 56,6 42,3 13,5 3,0-6,3

Moterys 78,1 61,0 49,6 34,2 19,1 2,8-6,8

* LTP – bent kartą gyvenime, ** LYP – bent kartą per paskutinius metus, *** LMP – bent kartą per paskutinį mėnesį.

Kaip matyti iš 8 pav. tarp vyrų populiariausia kasdien vartoti elektronines cigaretes su nikotino

turinčiu skysčiu – jas kasdien vartoja 20,9 proc. vyrų. O tarp moterų populiariausia kasdien vartoti

kaitinamuosius tabako gaminius, kuriuos kasdien vartoja 17,8 proc. moterų. Įprastinės tabako

cigaretės pagal populiarumą buvo išstumtos į antrąją vietą (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų).

12

8 pav. Nikotino turinčių gaminių vartojimo kasdien pasiskirstymas pagal lytį (2020 m.,

apskaičiuota nuo visų respondentų, proc.)

Papildomai įvertintas ir kelių skirtingų nikotino turinčių gaminių kasdienis vartojimas. Tyrimo

rezultatai rodo, kad dalis studentų neapsistoja ties vienos rūšies nikotino gaminiu ir reguliariai

(kasdien) vartoja skirtingus gaminius. 20,7 proc. kasdien rūkančių studentų kasdien vartoja ir

kaitinamuosius tabako gaminius, 11,3 proc. – elektronines cigaretes su nikotinu, dar 4,7 proc. –

elektronines cigaretes be nikotino (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Nikotino turinčių gaminių vartojimo kasdien paplitimas tarp atitinkamus gaminius

kasdien vartojančių / rūkančių studentų (2020 m., proc.)

Vartojo:

Kasdien

rūkantys

studentai

Kasdien

vartojantys el.

cigaretes su

nikotinu

studentai

Kasdien

vartojantys

kaitinamuosius

tabako gaminius

studentai

Cigaretes (kasdien) - 14,2 19,6

Elektronines cigaretes su nikotino

turinčiu skysčiu (kasdien)

11,3 - 12,3

Elektronines cigaretes be nikotino

(kasdien)

4,7 9,7 4,2

Kaitinamuosius tabako gaminius

(kasdien)

20,7 16,3 -

Uostomąjį, kramtomąjį ar kitą,

oraliniam vartojimui skirtą tabaką

(„snusą“, „snufą“ ir pan.) (kasdien)

1,9 2,8 2,1

Kitus nikotino turinčius gaminius

(nepriskiriamus tabako gaminiams)

(kasdien)

4,1 3,8 3,1

13,8

7,1

17,8 16,8

20,9

11,6

Cigaretės Elektroninės cigaretės su nikotinu Kaitinamieji tabako gaminiai

Moterys Vyrai

13

Nors kaitinamieji tabako gaminiai ar elektroninės cigaretės neretai siūlomos kaip alternatyvos

rūkymui, bet dalis šiuos gaminius vartojančių studentų vis tiek toliau rūko cigaretes. 19,6 proc.

kaitinamuosius tabako gaminius kasdien vartojančių studentų kasdien rūko ir paprastas

tabako cigaretes, o 12,3 proc. kasdienių kaitinamųjų tabako gaminių vartotojų kasdien vartoja ir

elektronines cigaretes su nikotinu (žr. 3 lentelę).

14,2 proc. elektronines cigaretes su nikotinu kasdien vartojančių studentų taip pat nėra

metę rūkyti (t. y. kasdien rūko įprastas tabako cigaretes), 9,7 proc. kasdien vartoja dar ir

elektronines cigaretes be nikotino, o 16,3 proc. – kaitinamuosius tabako gaminius (žr. 3 lentelę).

Kasdienio nikotino turinčių gaminių vartojimo pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 4 lentelėje.

Cigaretes kasdien rūkyti populiariausia tarp vyresnių (30-34 m. amžiaus) studentų, kaitinamuosius

tabako gaminius – tarp 20-29 m. amžiaus studentų, o elektronines cigaretes – tarp jauniausių (17-

19 m. amžiaus) studentų. Uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam vartojimui skirtą tabaką bei

kitus gaminius kasdien vartojo labai maža studentų dalis, tad jų vartojimo pasiskirstymą pagal

amžių reikėtų vertinti labiau kaip prielaidą.

4 lentelė. Nikotino turinčių gaminių vartojimo kasdien pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

(2020 m., proc.)

Vartojo: <20 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. >34 m.

Cigaretes (kasdien) 10,9 16,1 16,5 28,4 16,5

Elektronines cigaretes su nikotino turinčiu

skysčiu (kasdien)

19,9 13,0 4,1 4,3 1,1

Elektronines cigaretes be nikotino (kasdien) 2,3 1,5 1,0 1,4 0,0

Kaitinamuosius tabako gaminius (kasdien) 11,7 18,9 22,9 9,9 6,3

Uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam

vartojimui skirtą tabaką („snusą“, „snufą“ ir

pan.) (kasdien)

0,2 0,6 1,6 1,4 0,0

Kitus nikotino turinčius gaminius

(nepriskiriamus tabako gaminiams) (kasdien)

0,9 0,7 1,1 3,0 1,1

Nors daugiau nei pusė (63,6 proc.) studentų pirmą kartą rūkė būdami nepilnamečiai (13 m. ir

jaunesni – 19,1 proc., 14-15 m. – 23,1 proc., 16-17 m. – 21,4 proc.), bet reguliariai rūkyti

dažniausiai pradedama jau sulaukus pilnametystės (27,2 proc.). Elektroninės cigaretės bei

uostomasis, kramtomasis ar kitas, oraliniam vartojimui skirtas tabakas („snusas“, „snufas“ ir pan.)

dažniausiai išbandomi dar nesulaukus pilnametystės, o kaitinamieji tabako gaminiai bei kiti

nikotino turintys gaminiai dažniau išbandomi jau sulaukus pilnametystės (žr. 5 lentelę, 9 pav.).

14

9 pav. Nikotino turinčių gaminių vartojimo pradžios amžius (2020 m., N=2412, proc.)

5 lentelė. Nikotino turinčių gaminių vartojimo pradžios amžius (2020 m., N=2412, proc.)

<14

m.

14-15

m.

16-17

m.

>17 m. Nėra to

darę

Neatsakė

Surūkė pirmąją cigaretę 19,1 23,1 21,4 13,6 20,1 2,8

Pradėjo rūkyti reguliariai 1,4 4,0 13,5 27,2 47,1 6,8

Vartojo elektronines

cigaretes su nikotinu

1,2 8,2 22,3 30,0 32,7 5,7

Vartojo elektronines

cigaretes be nikotino

1,4 6,4 17,2 19,2 48,8 7,0

Vartojo kaitinamuosius

tabako gaminius

0,9 1,9 7,6 38,5 44,6 6,6

Vartojo uostomąjį,

kramtomąjį ar kitą,

oraliniam vartojimui skirtą

tabaką

1,2 2,4 6,8 7,8 74,2 7,7

Vartojo kitus nikotino

turinčius gaminius

1,0 1,0 3,9 7,2 78,6 8,3

19,1

1,4

1,2

1,4

0,9

1,2

23,1

4

8,2

6,4

1,9

2,4

21,4

13,5

22,3

17,2

7,6

6,8

13,6

27,2

30

19,2

38,5

7,8

Surūkė pirmąją cigaretę

Pradėjo rūkyti reguliariai

Vartojo elektronines cigaretes su nikotinu

Vartojo elektronines cigaretes be nikotino

Vartojo kaitinamuosius tabako gaminius

Vartojo uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam

vartojimui skirtą tabaką

<14 m. 14-15 m. 16-17 m. >17 m.

15

18,7 proc. studentų nurodė, kad sėkmingai metė rūkyti, dar 23,5 proc. studentų yra mėginę

mesti, bet vėl pradėjo rūkyti. 7,5 proc. studentų nėra mėginę mesti rūkyti, bet norėtų, o 10,6 proc.

nesiruošia mesti rūkyti (žr. 10 pav.). Tarp studentų, kurie rūko kasdien, 57,7 proc. yra

nesėkmingai bandę mesti rūkyti, o 14,9 proc. nemėgino, bet norėtų.

10 pav. Bandymai mesti rūkyti (2020 m., N=2412, proc.)

Apskaičiuota, kad tarp studentų, nurodžiusių, kad sėkmingai metė rūkyti, 13,6 proc. kasdien

vartoja gaminius su nikotinu:

6 proc. rūko;

5,3 proc. vartoja elektronines cigaretes su nikotinu;

3,1 proc. vartoja kaitinamuosius tabako gaminius;

0,9 proc. vartoja uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam vartojimui skirtą tabaką;

0,4 proc. vartoja kitus gaminius su nikotinu.

Vertinant pagal kasdien vartojamus kitus gaminius su nikotinu, 8,3 proc. studentų, kasdien

vartojančių elektronines cigaretes su nikotinu, ir 3,7 proc. studentų, kasdien vartojančių

kaitinamuosius tabako gaminius, pasak jų, sėkmingai metė rūkyti (žr. 6 lentelę). Kita vertus, yra

tikimybė, kad dalis studentų galėjo ne taip suprasti klausimą ir „metimą rūkyti“ interpretuoti kaip

bet kokių gaminių su nikotinu vartojimo atsisakymą.

Metė visiškai

19%

Mėgino mesti, bet

vėl pradėjo rūkyti

23%

Nemėgino mesti,

bet norėtų

7%

Nemėgino mesti ir

nesiruošia to daryti

11%

Niekada nerūkė /

neatsakė

40%

16

6 lentelė. Bandymų mesti rūkyti pasiskirstymas tarp kasdien kitus gaminius su nikotinu

vartojančių studentų (2020 m., proc.)

Kasdien

vartoja

elektronines

cigaretes su

nikotinu

(N=289)

Kasdien vartoja

kaitinamuosius

tabako

gaminius

(N=383)

Metė visiškai 8,3 3,7

Mėgino mesti, bet vėl pradėjo rūkyti 45,0 51,2

Nemėgino mesti, bet norėtų 17,6 18,5

Nemėgino mesti ir nesiruošia to daryti 25,6 26,4

Niekada nerūkė / neatsakė 3,5 0,3

Studentų taip pat klausta, ar 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu pasikeitė jų

rūkymo / nikotino turinčių gaminių vartojimo įpročiai. 26,7 proc. studentų nurodė, kad jų įpročiai

pasikeitė: 12,4 proc. rūkė / vartojo daugiau ar dažniau, 11,5 proc. rūkė / vartojo mažiau, rečiau, o

2,9 proc. metė rūkyti. Tad 14,4 proc. studentų vartojimo įpročiai pagerėjo arba jie nustojo vartoti,

o 12,4 proc. – pablogėjo (žr. 11 pav.).

11 pav. Studentų rūkymo / nikotino turinčių gaminių vartojimo įpročių pokyčiai karantino dėl

COVID-19 metu (2020 m., N=2412, proc.)

Atskirai įvertinus tų studentų, kurie nurodė, kad kasdien rūko arba vartoja kokį nors kitą gaminį

su nikotinu, 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu pasikeitusius jų rūkymo /

Nepasikeitė

45%

Rūkė / vartojo

dažniau, daugiau

12%

Rūkė / vartojo

rečiau, mažiau

12%

Metė rūkyti /

vartoti

3%

Kita

10%

Nerūko / nevartoja

/ neatsakė

18%

17

nikotino turinčių gaminių vartojimo įpročius, paaiškėjo, kad 26,4 proc. šių studentų (kurie atsakė

į atitinkamus klausimus) rūkė / vartojo daugiau ar dažniau, o 22,1 proc. – mažiau, rečiau. Beveik

pusės (48,5 proc.) kasdien rūkančių / nikotino gaminius vartojančių studentų įpročiai karantino

metu nepakito (žr. 12 pav.).

12 pav. Kasdien rūkančių arba vartojančių kokį nors kitą gaminį su nikotinu studentų rūkymo /

nikotino turinčių gaminių vartojimo įpročių pokyčiai karantino dėl COVID-19 metu (2020 m.,

N=897, proc.)

Nepasikeitė

49%

Rūkė / vartojo

dažniau, daugiau

26%

Rūkė / vartojo

rečiau, mažiau

22%

Metė rūkyti /

vartoti

1%

Kita

2%

18

3.2. Alkoholio vartojimas

93,3 proc. studentų nurodė kada nors vartoję alkoholį, o 2,8 proc. teigė, kad nėra vartoję

alkoholio. 3,9 proc. studentų į klausimą neatsakė. Įvertinus tam tikrų (7 lentelėje išvardintų)

alkoholinių gėrimų vartojimą, paaiškėjo, kad:

94,2 proc. studentų vartojo kuriuos nors alkoholinius gėrimus bent kartą gyvenime (nėra

vartoję – 2,8 proc.);

bent kartą per paskutinius metus kuriuos nors alkoholinius gėrimus vartojo 88,1 proc.

studentų;

bent kartą per paskutinį mėnesį – 71,4 proc.;

kasdien – 2,6 proc.

Tad reguliariai alkoholį vartoja tik labai maža studentų dalis.

Visais vertintais laiko periodais tarp studentų populiariausia buvo vartoti alų ar sidrą. Juos bent

kartą per paskutinį mėnesį vartojo daugiau nei pusė studentų (58,8 proc.). Beveik pusė (44,9

proc.) studentų bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo vyną, o likerį ar alkoholinius kokteilius

bei stipriuosius alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo kas trečias

studentas. Kasdien alkoholinius gėrimus vartojo tik nedidelė dalis studentų (alų – 2,1 proc., kitus

gėrimus – mažiau nei 1 proc.) (žr. 7 lentelę, 13 pav.).

13 pav. Alkoholio vartojimo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis į atitinkamus klausimus atsakiusių vyrų nei moterų vartojo

stipriuosius alkoholinius gėrimus bent kartą gyvenime, bent kartą per paskutinius metus ir bent

kartą per paskutinį mėnesį. Taip pat statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų vartojo

91,2

89,6

85

86,3

94,2

80,5

77,2

69,4

68,9

88,1

58,8

44,9

34,3

35

71,4

2,1

0,8

0,3

0,6

2,6

Alus, sidras

Vynas

Likeris, įvairūs alkoholiniai kokteiliai

Stiprieji alkoholiniai gėrimai

Bet kurie alkoholiniai gėrimai

LTP LYP LMP Kasdien

19

alų bent kartą per paskutinį mėnesį. Vertinant vartojimą bent kartą per paskutinį mėnesį, tiek

tarp vyrų, tiek tarp moterų populiariausi alkoholiniai gėrimai buvo alus ar sidras. Įvertinus

bendrai bet kurių alkoholinių gėrimų vartojimą visais laiko periodais, nebuvo rasta reikšmingų

skirtumų tarp vyrų ir moterų alkoholio vartojimo.

7 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)


Alų, sidrą Visi 91,2 80,5 58,8 2,1 4,7 4,1

Vyrai 92,3 81,1 62,2 2,7 3,4 4,2

Moterys 90,6 79,7 56,8 1,7 5,2 4,2

Vyną Visi 89,6 77,2 44,9 0,8 5,6 4,8

Vyrai 85,8 69,9 33,9 1,0 7,4 6,8

Moterys 91,3 80,6 49,6 0,7 4,8 3,9

Likerį, įvairius

alkoholinius

kokteilius

Visi 85,0 69,4 34,3 0,3 9,3 5,8

Vyrai 81,4 66,6 32,6 0,5 10,8 7,8

Moterys 86,2 70,1 34,4 0,1 8,7 5,1

Stipriuosius

alkoholinius

gėrimus (degtinę,

konjaką, viskį ir pan.)

Visi 86,3 68,9 35,0 0,6 9,1 4,6

Vyrai 88,4 75,4 43,9 0,7 6,6 5,1

Moterys 85,1 65,6 30,0 0,3 10,4 4,5

Bet kuriuos

alkoholinius

gėrimus

Visi 94,2 88,1 71,4 2,6 2,8 2,9-6,8

Vyrai 93,6 86,5 70,5 3,1 2,7 3,7-8,3

Moterys 94,5 88,6 71,4 2,2 2,8 2,7-6,4


Įvertinus asmenų, jaunesnių nei 20 m. (17 – 19 m.), alkoholio vartojimo įpročius, paaiškėjo, kad 89

proc. šių jaunuolių yra vartoję alkoholinius gėrimus. Bent kartą gyvenime alų ar sidrą vartojo 87

proc., vyną – 83,5 proc., likerį ar alkoholinius kokteilius – 78,7 proc., o stipriuosius alkoholinius

gėrimus – 80,4 proc. Dauguma šių studentų (65,1 – 74,4 proc.) alkoholinius gėrimus,

nepriklausomai nuo jų rūšies, vartojo bent kartą per paskutinius metus. Šiek tiek daugiau nei pusė

(53,7 proc.) jaunesnių nei 20 m. studentų bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alų ar sidrą, o

kitus alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo apie trečdalis jauniausių

studentų (32,9 – 37,6 proc.) (žr. 8 lentelę).

20

8 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp jaunesnių nei 20 m. studentų (2020 m., N=484,

proc.)

Vartojo: LTP LYP LMP Kasdien Niekada Neatsakė

Alų, sidrą 87,0 74,4 53,7 1,0 7,6 5,4

Vyną 83,5 67,1 36,2 0,6 10,5 6,0

Likerį, įvairius alkoholinius

kokteilius

78,7 65,1 32,9 - 15,3 6,0

Stipriuosius alkoholinius

gėrimus (degtinę, konjaką,

viskį ir pan.)

80,4 68,4 37,6 - 14,0 5,6

Dauguma (67,3 proc.) studentų yra bent kartą gyvenime vienu metu (pvz., per vieną vakarą) išgėrę

6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (bent kartą per paskutinius metus – 41 proc., bent

kartą per paskutinį mėnesį – 14,8 proc.). 12,4 proc. studentų yra vairavę, būdami apsvaigę nuo

alkoholio, 11,1 proc. yra dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo alkoholio, o 23,6 proc. yra praleidę

paskaitas dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių (žr. 9 lentelę, 14 pav.). Tad alkoholio

vartojimas galėjo neigiamai atsiliepti ne tik jų sveikatai, bet ir studijų rezultatams.

14 pav. Su alkoholio vartojimu susijusio elgesio paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis į atitinkamus klausimus atsakiusių vyrų nei moterų yra vienu

metu (pvz., per vieną vakarą) išgėrę 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus visais vertintais

laiko periodais. Taip pat statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų yra vairavę, būdami

apsvaigę nuo alkoholio, ir dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo alkoholio (žr. 9 lentelę).

12,4

11,1

23,6

67,3

3,2

2,6

6,3

41

1,4

0,8

1,6

14,8

Vairavo apsvaigę nuo alkoholio

Dalyvavo paskaitose apsvaigę nuo alkoholio

Praleido paskaitas dėl alkoholio vartojimo, jo sukeltų

pagirių

Vienu metu išgėrė 6 ir daugiau standartinius

alkoholio vienetus*

LTP LYP LMP

21

9 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio elgesio paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

LTP* LYP* LMP* Niekada Neatsakė

Vairavo apsvaigę nuo

alkoholio

Visi 12,4 3,2 1,4 84,5 3,1

Vyrai 20,2 4,4 1,9 75,9 3,8

Moterys 8,8 2,5 1,1 88,3 2,9

Dalyvavo paskaitose

apsvaigę nuo alkoholio

Visi 11,1 2,6 0,8 85,7 3,2

Vyrai 14,8 2,9 1,2 81,0 4,2

Moterys 9,4 2,4 0,4 87,7 2,9

Praleido paskaitas dėl

alkoholio vartojimo, jo

sukeltų pagirių

Visi 23,6 6,3 1,6 73,1 3,3

Vyrai 26,1 7,4 2,3 69,4 4,5

Moterys 22,8 5,9 1,1 74,3 2,9

Vienu metu (pvz., per vieną

vakarą) išgėrė 6 ir daugiau

standartinius alkoholio

vienetus****

Visi 67,3 41,0 14,8 29,4 3,3

Vyrai 76,5 53,8 21,9 19,2 4,4

Moterys 62,8 35,4 11,5 34,3 2,9


**** 6 standartiniai alkoholio vienetai = 60 g gryno alkoholio, pvz.: alaus, sidro (5%) – 1,5 l (3 buteliai), vyno

(11%) – 0,7 l (4 didelės taurės arba 6 mažos taurės), stiprių alkoholinių gėrimų (40%) – 190 ml (5 stikliukai).

Įvertinus studentų, jaunesnių nei 20 m. (17 – 19 m.), su alkoholio vartojimu susijusį elgesį,

paaiškėjo, kad dauguma (61 proc.) šių jaunuolių yra bent kartą gyvenime vienu metu (pvz., per

vieną vakarą) išgėrę 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (bent kartą per paskutinius

metus – 39,5 proc., bent kartą per paskutinį mėnesį – 14,5 proc.). Tad dalis studentų iki 20 m.

gausiai išgėrinėja. 6,4 proc. šių jauniausių studentų yra vairavę, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 5

proc. – dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo alkoholio, o 8,9 proc. – praleidę paskaitas dėl alkoholio

vartojimo, jo sukeltų pagirių (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio elgesio paplitimas tarp jaunesnių nei 20 m. studentų

(2020 m., N=484, proc.)

LTP LYP LMP Niekada Neatsakė

Vairavo apsvaigę nuo alkoholio 6,4 2,7 0,8 88,0 5,6

Dalyvavo paskaitose apsvaigę nuo alkoholio 5,0 1,4 0,6 89,7 5,4

Praleido paskaitas dėl alkoholio vartojimo, jo

sukeltų pagirių

8,9 2,3 0,6 85,3 5,8

Vienu metu (pvz., per vieną vakarą) išgėrė 6 ir

daugiau standartinius alkoholio vienetus*

61,0 39,5 14,5 33,7 5,4

Nors dauguma (84,2 proc.) studentų pirmą kartą alkoholio paragavo būdami nepilnamečiai (13

m. ir jaunesni – 26,9 proc., 14-15 m. – 29,4 proc., 16-17 m. – 28 proc.), bet vienoda dalis studentų

22

pirmą kartą gausiai alkoholį pavartojo tiek būdami nepilnamečiai, tiek ir sulaukę pilnametystės

(nepilnamečių – 34,9 proc., pilnamečių – 35 proc.). Vis dėlto, susirūpinimą kelia tai, kad net 26,9

proc. studentų pirmą kartą alkoholio paragavo būdami 13 m. ar jaunesni, o 1,8 proc. būdami

tokio jauno amžiaus yra išgėrinėję gausiai (per vieną kartą suvartoję 6 ir daugiau standartinius

alkoholio vienetus) (žr. 11 lentelę, 15 pav.).

11 lentelė. Alkoholio vartojimo pradžios amžius (2020 m., N=2412, proc.)

<14

m.

14-15

m.

16-17

m.

>17 m. Nėra to

darę

Neatsakė

Paragavo alkoholinių

gėrimų

26,9 29,4 28,0 9,6 2,9 3,3

Vienu metu išgėrė 6 ir

daugiau standartinius

alkoholio vienetus

1,8 7,5 25,6 35,0 26,0 4,2

15 pav. Alkoholio vartojimo pradžios amžius (2020 m., N=2412, proc.)


alkoholio vartojimo įpročiai. Daugiau nei pusė (55,6 proc.) studentų nurodė, kad jų įpročiai

nepasikeitė, o 34 proc. – kad pasikeitė: 11,6 proc. vartojo daugiau ar dažniau, 19,9 proc. vartojo

mažiau, rečiau, o 2,4 proc. išvis atsisakė alkoholio. Tad 22,3 proc. studentų alkoholio vartojimo

įpročiai karantino dėl COVID-19 metu pagerėjo arba jie nustojo vartoti, o 11,6 proc. – pablogėjo

(žr. 16 pav.).

26,9

1,8

29,4

7,5

28

25,6

9,6

35

Paragavo alkoholinių gėrimų

Vienu metu išgėrė 6 ir daugiau standartinius

alkoholio vienetus

<14 m. 14-15 m. 16-17 m. >17 m.

23

16 pav. Alkoholio vartojimo įpročių pokyčiai karantino dėl COVID-19 metu (2020 m., N=2412,

proc.)

Atskirai įvertinus alkoholio vartojimo pokyčius karantino metu tarp tų studentų, kurie nurodė,

vartojo alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutinius metus, 13,2 proc. jų karantino metu

vartojo dažniau, daugiau, o 22,6 proc. – rečiau, mažiau. Tarp vartojusiųjų alkoholį bent kartą per

paskutinį mėnesį 15,8 proc. karantino metu vartojo dažniau, daugiau, o 25,4 proc. – rečiau,

mažiau. Tad šios tendencijos panašios kaip visų studentų. Vis dėlto, tarp tų studentų, kurie

vartojo alkoholį kasdien, 41,3 proc. jų karantino metu alkoholį vartojo dažniau ar didesniais

kiekiais, o 20,6 proc. – rečiau ar mažesniais kiekiais. Tad dvigubai didesnės dalies kasdien

alkoholį vartojančių studentų alkoholio vartojimo įpročiai karantino metu pablogėjo nei

pagerėjo. Vis dėlto, šiuos rezultatus reikėtų vertinti labiau kaip prielaidą, nes kasdien alkoholį

vartojančių studentų imtis buvo labai maža.

Nepasikeitė

55%

Vartojo dažniau,

daugiau

12%

Vartojo rečiau,

mažiau

20%

Metė vartoti

2%

Kita

5%

Neatsakė /

nevartoja

6%

24

3.3. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir

inhaliantų vartojimas

41,3 proc. studentų nurodė kada nors vartoję narkotikus (kanapes, amfetaminą, metamfetaminą,

ecstasy, LSD, haliucinogeninius grybus, heroiną, kokainą ar kt.), naujas psichoaktyviąsias

medžiagas („spice“, „chymkę“, „vonios druskas“, GBL / GHB ir kt.) arba inhaliantus („buzus“,

„propsus“, „linksmutes“ arba „juoko dujas“, klijus, skiediklius ir kt.), o šiek tiek daugiau nei pusė

(53,4 proc.) teigė, kad nėra vartoję šių medžiagų. 5,3 proc. studentų į klausimą neatsakė.

Vis dėlto, kitame klausime paklausus apie konkrečių narkotikų vartojimą, paaiškėjo, kad šiek tiek

daugiau – 43,3 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję kuriuos nors narkotikus, naujas

psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus (narkotikus – 43,2 proc.). Bent kartą per paskutinius

metus šias medžiagas yra vartoję 24,4 proc. studentų (narkotikus – 24,2 proc.), bent kartą per

paskutinį mėnesį – 11,9 proc. studentų (narkotikus – 11,8 proc.), o kasdien – 2,2 proc. (narkotikus

– 2,2 proc.), niekada – 53,8 proc. (narkotikus – 54 proc.) (žr. 12 lentelę, 17 pav.).

17 pav. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir inhaliantų vartojimo paplitimas (2020 m.,

N=2412, proc.)

42,6

10,6

11,1

6,6

8,3

8

5,9

3,7

3,5

23,4

3,9

6,5

3,2

3,7

4,4

3,1

1

1,1

10,8

1

2

1,1

1,3

1,2

1

0,3

0,4

Kanapės

Elektroninės cigaretės su THC

Ekstazis / MDMA

Amfetaminas ar metamfetaminas

Kokainas ar krekas

LSD

Haliucinogeniniai grybai

Naujos psichoaktyviosios medžiagos

Inhaliantai

LTP LYP LMP

25

Visais vertintais laiko periodais tarp studentų populiariausia buvo vartoti kanapes. Jas bent kartą

gyvenime vartojo 42,6 proc. studentų, bent kartą per paskutinius metus – 23,4 proc., bent kartą

per paskutinį mėnesį – 10,8 proc., kasdien – 2 proc. O 10,6 proc. studentų nurodė bent kartą

gyvenime vartoję elektronines cigaretes su skysčiais, turinčiais tetrahidrokanabinolio (THC). 11,1

proc. studentų bent kartą gyvenime vartojo ekstazį. Kitus narkotikus yra bandę vartoti mažiau

nei 10 proc. studentų: kokainą ar kreką – 8,3 proc., LSD – 8 proc., amfetaminą ar metamfetaminą

– 6,6 proc., haliucinogeninius grybus – 5,9 proc. Tik 0,7 proc. studentų teigė bent kartą gyvenime

vartoję heroiną. Kitus, prieš tai neįvardintus, narkotikus yra vartoję 4,8 proc. studentų, o jiems

nežinomus narkotikus – 2,9 proc. (žr. 12 lentelę, 17 pav.).

3,7 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję naujas psichoaktyviąsias medžiagas („spice“,

„chymkę“, „vonios druskas“, GBL / GHB ir kt.), o 3,5 proc. – inhaliantus („buzus“, „propsus“,

„linksmutes“ arba „juoko dujas“, klijus, skiediklius ir kt.) (žr. 12 lentelę, 17 pav.).

12 lentelė. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir inhaliantų vartojimo paplitimas (2020

m., N=2412, proc.)


Kanapes („žolę“,

marihuaną, hašišą)

Visi 42,6 23,4 10,8 2,0 54,5 2,9

Vyrai 50,1 30,6 14,8 3,8 46,2 3,7

Moterys 39,0 19,9 8,8 1,2 58,4 2,7

Elektronines

cigaretes su

skysčiais, turinčiais

THC

Visi 10,6 3,9 1,0 Nėra

duomenų

86,3 3,1

Vyrai 16,1 5,5 1,9 Nėra

duomenų

79,6 4,2

Moterys 7,6 3,1 0,5 Nėra

duomenų

89,6 2,7

Ekstazį / MDMA Visi 11,1 6,5 2,0 0,2 85,0 3,9

Vyrai 14,9 9,2 2,7 0,4 80,2 4,9

Moterys 9,2 5,1 1,6 - 87,3 3,5

Amfetaminą ar

metamfetaminą

Visi 6,6 3,2 1,1 0,2 89,2 4,1

Vyrai 8,9 4,4 1,6 0,4 86,0 5,1

Moterys 5,7 2,5 0,8 0,1 90,6 3,7

Kokainą ar kreką Visi 8,3 3,7 1,3 0,2 87,7 4,0

Vyrai 10,8 4,7 1,6 0,4 84,4 4,8

Moterys 7,3 3,3 1,2 0,1 89,0 3,7

LSD Visi 8,0 4,4 1,2 0,2 87,9 4,1

Vyrai 12,4 8,1 2,2 0,4 82,5 5,1

Moterys 5,7 2,8 0,6 0,1 90,6 3,6

Haliucinogeninius

grybus

Visi 5,9 3,1 1,0 0,2 90,1 4,0

Vyrai 8,9 5,2 1,5 0,4 86,0 5,1

26

Moterys 4,6 2,1 0,7 0,1 91,9 3,5

Heroiną Visi 0,7 0,4 0,3 0,2 95,1 4,3

Vyrai 1,4 0,7 0,5 0,5 93,6 5,1

Moterys 0,3 0,1 0,1 - 95,9 3,9

Kitus narkotikus Visi 4,8 1,9 0,8 0,2 90,8 4,4

Vyrai 7,3 2,9 1,6 0,5 87,4 5,3

Moterys 3,4 1,4 0,3 - 92,7 3,9

Narkotikus, bet

nežino kokius

Visi 2,9 0,8 0,3 0,2 92,7 4,4

Vyrai 4,0 1,6 0,5 0,4 90,7 5,3

Moterys 2,3 0,3 0,1 - 93,7 4,0

Bet kuriuos

narkotikus

Visi 43,2 24,2 11,8 2,2 54,0 2,9-4,9

Vyrai 50,6 31,3 15,5 3,8 45,7 3,7-5,5

Moterys 39,4 20,6 10,0 1,3 58,0 2,6-4,5

Naujas

psichoaktyviąsias

medžiagas („spice“,

„chymkę“, vonios

druskos, GBL / GHB

ir kt.)

Visi 3,7 1,0 0,3 0,2 91,9 4,4

Vyrai 4,9 1,2 0,5 0,4 89,5 5,6

Moterys 3,0 0,7 0,1 - 93,1 3,9

Inhaliantus

(„buzus“, „propsus“,

„linksmutes“ arba

„juoko dujas“, klijus,

skiediklius ir kt.)

Visi 3,5 1,1 0,4 0,2 92,0 4,5

Vyrai 4,2 1,9 0,8 0,4 90,2 5,6

Moterys 3,0 0,7 0,2 - 93,1 3,9

Bet kuriuos

narkotikus, NPS

arba inhaliantus

Visi 43,3 24,4 11,9 2,2 53,8 2,9-5,2

Vyrai 50,8 31,6 15,6 3,8 45,6 3,7-5,9

Moterys 39,5 20,8 10,1 1,3 57,8 2,7-4,8


Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų yra vartoję kuriuos nors narkotikus, naujas

psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus visais vertintais laiko periodais (žr. 12 lentelę). Taip

pat statistiškai reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų kanapių vartojimas – visais vertintais laiko

periodais kanapes vartojo didesnė dalis vyrų nei moterų. Daugumą kitų narkotikų taip pat

vartojo statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų, o LSD ir haliucinogeninius grybus

yra vartoję net dvigubai daugiau vyrų nei moterų. Nebuvo tokių narkotikų, kuriuos būtų vartojusi

didesnė dalis moterų nei vyrų.

Įvertinus narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir inhaliantų vartojimo pasiskirstymą pagal

amžių, paaiškėjo, kad daugiausia bent kartą gyvenime vartojusių kokius nors narkotikus ar

naujas psichoaktyviąsias medžiagas buvo 25-29 m. amžiaus grupėje. Bent kartą per paskutinius

metus ar mėnesį vartojusių kanapes ar narkotikus bendrai daugiausia buvo 20-29 m. amžiaus

27

grupėse. Bent kartą gyvenime bandžiusių vartoti inhaliantus daugiausia buvo tarp vyresnių – 30-

34 m. amžiaus studentų, o elektronines cigaretes su skysčiu, turinčiu tetrahidrokanabinolio (THC),

priešingai, tarp jauniausių studentų (17-24 m.) (žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir inhaliantų vartojimo pasiskirstymas

pagal amžių (2020 m., proc.)

Vartojo: <20 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. >34 m.

Kanapes (N=2270) LTP 35,8 46,1 55,6 49,4 24,1

LYP 21,7 26,9 22,4 13,6 6,3

LMP 8,9 12,5 13,2 4,9 1,8

Elektronines cigaretes su THC

(N=2265)

LTP 11,3 12,6 7,8 6,2 ,0

Ekstazį / MDMA (N=2247) LTP 7,7 12,6 12,9 13,6 9,1

Amfetaminą ar metamfetaminą

(N=2243)

LTP 3,5 6,7 11,4 12,3 9,1

Kokainą ar kreką (N=2245) LTP 4,6 8,6 16,3 16,0 6,3

LSD (N=2244) LTP 5,5 8,8 12,4 9,9 3,7

Haliucinogeninius grybus

(N=2247)

LTP 2,6 6,5 12,4 8,6 4,5

Heroiną (N=2240) LTP 0 ,4 1,5 2,5 3,6

Kitus narkotikus (N=2238) LTP 2,6 5,2 7,0 8,6 4,5

Narkotikus, bet nežino kokius

(N=2236)

LTP 1,8 2,9 4,5 5,0 3,6

Naujas psichoaktyviąsias

medžiagas (N=2238)

LTP 2,2 4,6 5,0 3,7 ,0

Inhaliantus (N=2236) LTP 3,1 3,2 6,0 12,3 1,8

Bet kuriuos narkotikus LTP

(N=227

1)

36,4 46,7 55,6 50,6 25,0

LYP

(N=224

6)

22,8 27,9 24,3 13,8 6,5

LMP

(N=224

0)

9,8 14,1 13,9 6,3 1,9

Bet kuriuos narkotikus, NPS arba

inhaliantus (N=2271)

LTP 36,7 46,8 55,6 50,6 25,0

28

Taip pat buvo vertintas narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas (vartojimas vienu

metu, pvz., vieno vakarėlio metu). 9,1 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję skirtingus

narkotikus vienu metu (pvz., kanapes ir metamfetaminą) (bent kartą per paskutinius metus – 4,9

proc.), 30 proc. yra vartoję narkotikus kartu su alkoholiu (bent kartą per paskutinius metus – 10,6

proc.), o 11,5 proc. yra vartoję narkotikus kartu su energiniais gėrimais (bent kartą per paskutinius

metus – 4,4 proc.) (žr. 14 lentelę, 18 pav.).

18 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų maišymo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Palyginus moterų ir vyrų narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymą, paaiškėjo, kad

statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų yra vienu metu vartoję kelis narkotikus,

narkotikus kartu su alkoholiu bei narkotikus su energiniais gėrimais visais vertintais laiko periodais.

Net dvigubai didesnė dalis vyrų nei moterų yra vartoję narkotikus kartu su energiniais gėrimais ar

kitais narkotikais (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų maišymo paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

LTP* LYP** LMP*** Niekada Neatsakė

Vartojo skirtingus

narkotikus vienu metu (pvz.,

kanapes ir metamfetaminą)

Visi 9,1 4,9 1,7 87,8 3,1

Vyrai 13,8 7,3 2,3 82,4 3,8

Moterys 6,8 3,8 1,2 90,4 2,8

Vartojo narkotikus kartu su

alkoholiu

Visi 30,0 10,6 4,2 67,0 3,0

Vyrai 37,2 13,3 5,3 59,0 3,8

Moterys 26,6 9,4 3,5 70,7 2,7

Vartojo narkotikus kartu su

energiniais gėrimais

Visi 11,5 4,4 1,5 85,3 3,2

Vyrai 16,6 6,7 2,6 79,5 4,0

Moterys 8,8 3,0 1,0 88,4 2,9


9,1

30

11,5

4,9

10,6

4,4

1,7

4,2

1,5

Vartojo skirtingus narkotikus vienu metu

Vartojo narkotikus kartu su alkoholiu

Vartojo narkotikus kartu su energiniais gėrimais

LTP LYP LMP

29

Nors narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus savigydos tikslais yra

vartoję 5,3 proc. studentų, bet bent kartą per paskutinį mėnesį šias medžiagas savigydos tikslais

vartojo tik 0,9 proc. studentų, tad šios psichoaktyviosios medžiagos paprastai vartojamos kitais

tikslais, o vartojimas savigydos tikslais dažniau yra pavienis, nei nuolatinis (žr. 15 lentelę, 19 pav.).

Įvertinus su narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimu susijusį elgesį bei

galimas problemas, paaiškėjo, kad 5 proc. studentų yra vairavę būdami apsvaigę nuo šių

medžiagų. 4,1 proc. studentų yra dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo minėtų medžiagų, o 2,8 proc.

yra praleidę paskaitas dėl jų vartojimo (žr. 15 lentelę, 19 pav.).

19 Pav. Su narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimu susijusio elgesio

paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

* NPS – naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Palyginus moterų ir vyrų su narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimu

susijusį elgesį, paaiškėjo, kad kelis kartus didesnė dalis vyrų nei moterų yra vairavę, būdami

apsvaigę nuo šių medžiagų, dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo jų ir praleidę paskaitas dėl šių

medžiagų vartojimo (žr. 15 lentelę). Skirtumai buvo statistiškai reikšmingi. Taip pat kelis kartus

didesnė dalis vyrų nei moterų yra vartoję narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas ar

inhaliantus savigydos tikslais.

15 lentelė. Su narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimu susijusio

elgesio paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)


Vartojo narkotikus, NPS****

arba inhaliantus savigydos

tikslais

Visi 5,3 2,6 0,9 91,5 3,2

Vyrai 8,9 4,4 1,5 86,6 4,5

Moterys 3,8 1,7 0,6 93,4 2,8

Vairavo apsvaigę nuo

narkotikų, NPS ar inhaliantų

Visi 5,0 1,9 0,7 91,8 3,2

Vyrai 10,0 3,3 1,2 85,6 4,4

Moterys 2,6 1,1 0,3 94,6 2,8

5,3

5

4,1

2,8

2,6

1,9

1,7

1

0,9

0,7

0,6

0,5

Vartojo narkotikus, NPS* arba inhaliantus

savigydos tikslais

Vairavo apsvaigę nuo narkotikų, NPS ar inhaliantų

Dalyvavo paskaitose apsvaigę nuo narkotikų, NPS

ar inhaliantų

Praleido paskaitas dėl narkotikų, NPS ar inhaliantų

vartojimo

LTP LYP LMP

30

Dalyvavo paskaitose

apsvaigę nuo narkotikų, NPS

ar inhaliantų

Visi 4,1 1,7 0,6 92,7 3,2

Vyrai 7,1 2,7 0,7 88,4 4,5

Moterys 2,6 1,1 0,5 94,7 2,7

Praleido paskaitas dėl

narkotikų, NPS ar inhaliantų

vartojimo

Visi 2,8 1,0 0,5 93,9 3,3

Vyrai 4,4 1,4 0,8 91,0 4,7

Moterys 2,1 0,8 0,3 95,1 2,8


**** NPS – naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tiek narkotikai, tiek naujos psichoaktyviosios medžiagos, tiek ir

inhaliantai paprastai išmėginami ar pradedami vartoti jau sulaukus pilnametystės (žr. 16 lentelę ir

20 pav.). Tik 3,7 proc. studentų pabandė narkotikų būdami jaunesni nei 16 m., 12,9 proc. – 16-17

m. amžiaus, o 25 proc. – sulaukę pilnametystės. Naujas psichoaktyviąsias medžiagas būdami

jaunesni nei 16 m. išbandė tik 0,5 proc. studentų, 16-17 m. amžiaus – 1,3 proc., o 18 m. ar

vyresni – 4,4 proc. Tik 1 proc. studentų pirmą kartą pavartojo inhaliantų dar nesulaukę

pilnametystės, o 1,9 proc. – jau būdami pilnamečiai. Pastebėta, kad didesnė dalis studentų

atsakė į šį klausimą ir nurodė vartoję naujas psichoaktyviąsias medžiagas ar inhaliantus, nei

ankstesniame klausime apie šių medžiagų vartojimą bent kartą gyvenime.

20 pav. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimo pradžios amžius

(2020 m., N=2412, proc.)

0,5

0,3

0,4

3,2

0,2

0,2

12,9

1,3

0,5

25

4,4

1,9

Vartojo narkotikus

Vartojo naujas psichoaktyviąsias medžiagas

Vartojo inhaliantus

<14 m. 14-15 m. 16-17 m. >17 m.

31

16 lentelė. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų vartojimo pradžios amžius

(2020 m., N=2412, proc.)

<14

m.

14-15

m.

16-17

m.

>17 m. Nėra to

darę

Neatsakė

Vartojo narkotikus 0,5 3,2 12,9 25,0 55,3 3,1

Vartojo naujas

psichoaktyviąsias

medžiagas

0,3 0,2 1,3 4,4 90,2 3,7

Vartojo inhaliantus 0,4 0,2 0,5 1,9 93,3 3,8


narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročiai. 9,7 proc. studentų,

nurodė, kad jų narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročiai

karantino metu pasikeitė: 3,4 proc. metė vartoti, 3,2 proc. – vartojo mažiau, rečiau, o 3,2 proc. –

dažniau daugiau. Tad karantino metu dvigubai didesnės dalies (6,6 proc.) studentų narkotikų,

naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročiai pagerėjo arba jie nustojo

vartoti, nei pablogėjo (3,2 proc.). Beveik trečdalis (30,1 proc.) studentų nurodė, kad jų įpročiai

nepasikeitė. Kiek daugiau nei pusė (53 proc.) studentų nurodė nevartojantys šių medžiagų arba

neatsakė į klausimą (žr. 21 pav.).

21 pav. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročių pokyčiai

karantino dėl COVID-19 metu (2020 m., N=2412, proc.)

Nepasikeitė

30%

Vartojo dažniau,

daugiau

3%

Vartojo rečiau,

mažiau

3% Metė vartoti

4% Kita

7%

Neatsakė /

nevartoja

53%

32

Atskirai įvertinus narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo pokyčius

karantino metu tarp tų studentų, kurie nurodė, kad kurias nors iš šių medžiagų vartojo bent

kartą per paskutinius metus, 12,6 proc. jų karantino metu vartojo dažniau, daugiau, o beveik

tokia pati dalis – 12,8 proc. – vartojo rečiau, mažiau. Tad šios tendencijos panašios kaip visų

studentų.

Vis dėlto, tarp vartojusiųjų narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus bent

kartą per paskutinį mėnesį, didesnė dalis studentų šias medžiagas vartojo dažniau ar didesniais

kiekiais (žr. 17 lentelę):

21,7 proc. karantino metu vartojo dažniau ar didesniais kiekiais,

15,7 proc. – rečiau ar mažesniais kiekiais.

O tarp tų studentų, kurie kurias nors iš šių medžiagų vartojo kasdien:

40,4 proc. karantino metu vartojo dažniau, daugiau,

19,2 proc. – rečiau, mažiau.

Tad dvigubai didesnės dalies kasdien narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba

inhaliantus vartojančių studentų šių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiai karantino metu

pablogėjo nei pagerėjo. Vis dėlto, šiuos rezultatus reikėtų vertinti labiau kaip prielaidą, nes

kasdien šias psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių studentų imtis buvo labai maža.

17 lentelė. Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročių pokyčių

karantino dėl COVID-19 metu pasiskirstymas pagal narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų

arba inhaliantų vartojimą (2020 m., proc.)

LTP* LYP** LMP*** Kasdien

Nepasikeitė 64,3 57,2 52,4 36,5

Vartojo dažniau, daugiau 7,4 12,6 21,7 40,4

Vartojo rečiau, mažiau 7,5 12,8 15,7 19,2

Metė vartoti 7,6 9,2 4,9 0,0

Kita 13,2 8,2 5,2 3,8

* LTP – vartojo bent kartą gyvenime, ** LYP – bent kartą per paskutinius metus, *** LMP – bent kartą per paskutinį

mėnesį.

33

3.4. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dėl su studijomis

susijusių motyvų

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti

produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis

Tyrime dalyvavusių studentų klausta ar jie yra vartoję kokias nors psichoaktyviąsias medžiagas

siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti

užduotis. Rezultatai rodo, kad visos pagrindinės psichoaktyviosios medžiagos, apie kurias buvo

klausta, buvo vartojamos siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą,

darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis (žr. 18 lentelę, 22 pav.):

daugiau nei pusė studentų šiuo tikslu yra vartoję energinius gėrimus (57 proc.) ir kitus

kofeino turinčius produktus (59,7 proc.);

beveik trečdalis studentų šiuo tikslu yra vartoję nikotino turinčius gaminius (29,1 proc.) ;

beveik penktadalis – alkoholį (19,1 proc.);

13 proc. studentų – receptinius vaistus,

7,4 proc. – narkotikus;

naujas psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu yra vartoję 1,4 proc., o inhaliantus – 0,8

proc.

22 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti

produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

19,1

29,1

7,4

1,4

0,8

13

57

59,7

11,3

23,1

4,2

0,7

0,3

7,8

42,9

49,8

5,1

16

1,9

0,4

0,2

3,3

22,7

32,9

Alkoholis

Nikotino turintys produktai

Narkotikai


Inhaliantai

Receptiniai vaistai

Energiniai gėrimai

Kiti kofeino turintys produktai

LTP LYP LMP

34

Siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti

užduotis, statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų vartojo narkotikus, naujas

psichoaktyviąsias medžiagas. Kita vertus, statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų nei vyrų

šiuo tikslu vartojo receptinius vaistus ir kitus nei energiniai gėrimai kofeino turinčius produktus.

Nebuvo rasta reikšmingų skirtumų lyginant moterų ir vyrų alkoholio, nikotino turinčių produktų ir

energinių gėrimų vartojimą siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą,

darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis (žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti

produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Vartojo siekiant pagerinti

studijų rezultatus, padidinti

produktyvumą, darbingumą,

motyvaciją atlikti užduotis


Alkoholį Visi 19,1 11,3 5,1 74,6 6,3

Vyrai 17,4 10,4 5,5 73,5 9,2

Moterys 19,5 11,4 4,7 75,2 5,2

Nikotino turinčius

produktus

Visi 29,1 23,1 16,0 64,5 6,4

Vyrai 29,8 23,4 15,9 61,4 8,8

Moterys 28,3 22,5 16 66,2 5,5

Narkotikus Visi 7,4 4,2 1,9 85,7 6,9

Vyrai 10,4 6,6 2,5 79,5 10,1

Moterys 5,8 2,9 1,4 88,5 5,7


medžiagas

Visi 1,4 0,7 0,4 91,5 7,1

Vyrai 2,2 1,0 0,7 87,6 10,3

Moterys 0,8 0,4 0,2 93,4 5,9

Inhaliantus Visi 0,8 0,3 0,2 91,9 7,3

Vyrai 1,5 1,0 0,7 88,5 10,0

Moterys 0,4 0 0 93,3 6,4

Receptinius vaistus Visi 13,0 7,8 3,3 79,4 7,6

Vyrai 7,9 4,4 2,2 81,9 10,1

Moterys 14,6 9,0 3,8 78,7 6,7

Energinius gėrimus Visi 57,0 42,9 22,7 37,0 6,0

Vyrai 52,9 40,2 20,5 38,7 8,3

Moterys 58,1 43,3 22,7 36,7 5,2

Kitus kofeino turinčius

produktus

Visi 59,7 49,8 32,9 34,3 6,0

Vyrai 51,8 41,3 26,1 39,5 8,6

Moterys 62,6 53,2 35,1 32,3 5,0


35

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti

Visos psichoaktyviosios medžiagos, apie kurias buvo klausta, buvo vartojamos ir siekiant

sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti. Pusė studentų (50 proc.)

šiuo tikslu yra vartoję alkoholį, o kiek mažesnė dalis (42,5 proc.) – nikotino turinčius gaminius.

Net 19,4 proc. studentų vartojo receptinius vaistus, o 12,6 proc. – narkotikus. Naujas

psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu yra vartoję 1,6 proc. studentų, o inhaliantus – 1 proc. (žr.

19 lentelę, 23 pav.).

23 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, statistiškai

reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų vartojo narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias

medžiagas. Kita vertus, statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų nei vyrų šiuo tikslu vartojo

receptinius vaistus. Nebuvo rasta reikšmingų skirtumų lyginant moterų ir vyrų alkoholio, nikotino

turinčių produktų ir inhaliantų vartojimą siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti (žr. 19 lentelę).

50

42,5

12,6

1,6

1

19,4

34,5

34,6

8,4

0,8

0,5

12,9

15

23,5

3,7

0,5

0,3

5,5

Alkoholis

Nikotino turintys produktai

Narkotikai


Inhaliantai

Receptiniai vaistai

LTP LYP LMP

36

19 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)

Vartojo siekiant sumažinti

dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau

užmigti


Alkoholį Visi 50,0 34,5 15,0 44,9 5,1

Vyrai 47,2 31,2 14,2 45,3 7,5

Moterys 50,9 36,0 15,1 44,9 4,3

Nikotino turinčius produktus Visi 42,5 34,6 23,5 51,9 5,6

Vyrai 41,9 32,3 22,3 50,2 7,9

Moterys 41,9 34,6 23,2 53,3 4,8

Narkotikus Visi 12,6 8,4 3,7 81,0 6,5

Vyrai 17,1 11,4 4,9 74,3 8,6

Moterys 10,2 6,7 3,0 84,2 5,7


medžiagas

Visi 1,6 0,8 0,5 91,7 6,8

Vyrai 2,5 1,1 0,8 88,1 9,4

Moterys 0,9 0,5 0,3 93,4 5,7

Inhaliantus Visi 1,0 0,5 0,3 92,3 6,7

Vyrai 1,4 0,7 0,5 89,6 9,0

Moterys 0,7 0,3 0,1 93,4 5,9

Receptinius vaistus Visi 19,4 12,9 5,5 74,6 6,0

Vyrai 12,2 7,3 3,3 79,5 8,3

Moterys 22,4 15,3 6,6 72,5 5,1


Atkreiptinas dėmesys, kad anketoje nebuvo bendrų klausimų apie receptinių vaistų vartojimą ir

kofeino vartojimą, šios medžiagos buvo išskirtos tik šiuose 2 klausimuose apie psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimą dėl su studijomis susijusių motyvų.

Papildomai buvo įvertinta, kokia dalis studentų, bent kartą gyvenime vartojusių atitinkamas

psichoaktyviąsias medžiagas, yra jas vartoję (bent kartą gyvenime) su studijomis (ar mokslu,

darbu) susijusiais motyvais.

Paaiškėjo, kad tarp studentų, kurie yra bent kartą gyvenime vartoję nikotino turinčius gaminius,

kiek daugiau nei pusė (53 proc.) yra vartoję šiuos gaminius siekiant sumažinti dėl studijų

patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, ir daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) yra juos

vartoję siekiant pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją

atlikti užduotis (žr. 20 lentelę).

37

Šiek tiek daugiau nei pusė (52,9 proc.) studentų, kurie yra bent kartą gyvenime vartoję alkoholį,

yra vartoję alkoholį siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau

užmigti, ir kas penktas (20,3 proc.) yra vartojęs alkoholį siekiant pagerinti studijų rezultatus,

padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis (žr. 20 lentelę).

28,6 proc. studentų, kurie yra bent kartą gyvenime vartoję kuriuos nors narkotikus, yra vartoję

narkotikus siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, o 16,9

proc. yra vartoję narkotikus su tikslu pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą,

darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis (žr. 20 lentelę).

Nors naujas psichoaktyviąsias medžiagas ar inhaliantus vartojusių studentų dalis nebuvo didelė,

bet rezultatai rodo, kad 13,1-21,3 proc. jų yra vartoję šias medžiagas dėl su studijomis susijusių

motyvų (žr. 20 lentelę).

Pastebimos tendencijos, kad studentai dažniau renkasi vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl

raminančio, o ne stimuliuojančio jų poveikio.

20 lentelė. Bent kartą gyvenime (LTP) atitinkamą psichoaktyviąją medžiagą vartojusių studentų

dalis, kuri bent kartą gyvenime (LTP) vartojo šias medžiagas dėl su studijomis susijusių motyvų

(2020 m., proc.)

Vartojo siekiant pagerinti

studijų rezultatus,

padidinti produktyvumą,

darbingumą, motyvaciją

atlikti užduotis (LTP)

Vartojo siekiant sumažinti

dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau

užmigti (LTP)

Alkoholį (N=2273) 20,3 52,9

Nikotino turinčius produktus

(N=1928)

36,4 53,0

Narkotikus (N=1041) 16,9 28,6

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas

(N=89)

15,7 21,3

Inhaliantus (N=84) 13,1 15,5

Nors karantinas galėjo sąlygoti mažesnį psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą bei mažesnį

vartojimą socialiniais ir pasilinksminimo tikslais, bet kai kuriose tikslinėse grupėse pastebimas

padidėjęs vartojimas mokslininkų dažnai siejamas su fizine priklausomybe / reguliariu

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu bei karantino metu padidėjusiu stresu, t. y. psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimu kaip streso įveikos būdu10. Todėl buvo palygintas alkoholio, nikotino turinčių

gaminių bei narkotikų vartojimas, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

10

Silvestre V. V. et al. COVID-19 confinement impact on cannabis consumption. 11th

EUSPR Conference,

2020.

38

lengviau užmigti, bent kartą per paskutinius metus, pagal šių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

pokyčius 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu.

Didžiausia dalis bent kartą per paskutinius metus vartojusių alkoholį, siekiant sumažinti dėl

studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, buvo tarp tų studentų, kurie nurodė,

kad 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu alkoholio vartojo daugiau ar dažniau.

Net 67,5 proc. studentų, nurodžiusių, kad jų alkoholio vartojimas padažnėjo / pagausėjo, bent

kartą per paskutinius metus vartojo alkoholį šiuo tikslu. O tarp alkoholį karantino metu

vartojusių rečiau, mažiau, tik 49,5 proc. nurodė, kad bent kartą per paskutinius metus vartojo

alkoholį siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (žr. 24

pav.).

24 pav. Alkoholio vartojimo, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

lengviau užmigti, bent kartą per paskutinius metus (LYP) pasiskirstymas pagal alkoholio

vartojimo įpročių pokyčius 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu (2020 m.,

N=2111, proc.)

Daugiausia bent kartą per paskutinius metus vartojusių nikotino turinčius gaminius tikintis

sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, buvo tarp tų studentų,

kurie nurodė, kad 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu daugiau ar dažniau rūkė

arba vartojo kitus gaminius su nikotinu. Net 79,7 proc. studentų, nurodžiusių, kad karantino

metu jų rūkymo arba kitų nikotino turinčių gaminių vartojimo žalingi įpročiai sustiprėjo, bent

kartą per paskutinius metus vartojo nikotino turinčius gaminius šiuo tikslu. O tarp karantino

metu rūkiusių / vartojusių gaminius su nikotinu rečiau ar mažesniais kiekiais, mažesnė dalis –

66,7 proc. nurodė, kad bent kartą per paskutinius metus vartojo nikotino turinčius gaminius

siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (žr. 25 pav.).

29,5

67,5

49,5

22,8

70,5

32,5

50,5

77,2

Nepasikeitė Vartojo dažniau, daugiau Vartojo rečiau, mažiau Metė vartoti

Ar karantino dėl COVID-19 metu pasikeitė Jūsų alkoholio vartojimo įpročiai?

Vartojo alkoholį siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau

užmigti (LYP)

Nevartojo alkoholio šiuo tikslu (LYP)

39

25 pav. Nikotino turinčių gaminių vartojimo, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti, bent kartą per paskutinius metus (LYP) pasiskirstymas pagal

rūkymo / nikotino turinčių gaminių vartojimo įpročių pokyčius 2020 m. pavasarį įvesto karantino

dėl COVID-19 metu (2020 m., N=1680, proc.)

Didžiausia dalis bent kartą per paskutinius metus vartojusių narkotikus, siekiant sumažinti dėl

studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, buvo tarp tų studentų, kurie nurodė,

kad 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu vartojo daugiau (ar dažniau)

narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų. Net 68,4 proc. studentų, nurodžiusių,

kad jų narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimas padažnėjo ar

pagausėjo, bent kartą per paskutinius metus vartojo narkotikus šiuo tikslu. O tarp šias medžiagas

karantino metu vartojusių rečiau, mažiau, tik 38,2 proc. nurodė, kad bent kartą per paskutinius

metus vartojo narkotikus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau

užmigti (žr. 26 pav.).

34

79,7

66,7

46,3

66

20,3

33,3

53,7

Nepasikeitė Rūkė, vartojo dažniau,

daugiau

Rūkė, vartojo rečiau,

mažiau

Metė rūkyti, vartoti

Ar karantino dėl COVID-19 metu pasikeitė Jūsų rūkymo / nikotino turinčių gaminių

vartojimo įpročiai?

Vartojo nikotino turinčius gaminiu siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti (LYP)

Nevartojo nikotino turinčių gaminių šiuo tikslu (LYP)

40

26 pav. Narkotikų vartojimo, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

lengviau užmigti, bent kartą per paskutinius metus (LYP) pasiskirstymas pagal narkotikų, naujų

psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročių pokyčius 2020 m. pavasarį įvesto

karantino dėl COVID-19 metu (2020 m., N=946, proc.)

13,3

68,4

38,2

16,3

86,7

31,6

61,8

83,8

Nepasikeitė Vartojo dažniau, daugiau Vartojo rečiau, mažiau Metė vartoti

Ar karantino dėl COVID-19 metu pasikeitė Jūsų narkotikų, naujų psichoaktyviųjų

medžiagų arba inhaliantų vartojimo įpročiai?

Vartojo narkotikus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

lengviau užmigti (LYP)

Nevartojo narkotikų šiuo tikslu (LYP)

41

3.5. Lošimas iš pinigų

Trečdalis (34 proc.) studentų nurodė bent kartą gyvenime lošę iš pinigų, bent kartą per

paskutinius metus – 13 proc., o bent kartą per paskutinį mėnesį – 4 proc. Nei karto gyvenime

nėra lošę 65,7 proc. studentų (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. Lošimo iš pinigų paplitimas (2020 m., N=2412, proc.)


Lošė iš pinigų Visi 34,0 13,0 4,0 65,7 0,4

Vyrai 62,2 27,4 9,4 37,2 0,5

Moterys 20,9 6,0 1,3 78,8 0,3


Pastebėti labai dideli lošimo paplitimo skirtumai tarp vyrų ir moterų: bent kartą gyvenime lošė 3

kartus daugiau vyrų nei moterų, bent kartą per paskutinius metus – 4,5 karto daugiau vyrų nei

moterų, o bent kartą per paskutinį mėnesį – 7 kartus daugiau vyrų nei moterų. Kas dešimtas

vyras bent kartą per paskutinį mėnesį lošė iš pinigų (žr. 21 lentelę).

Studentai nurodė, kad pirmą kartą lošė iš pinigų būdami nuo 6 m. iki 40 m. amžiaus. Dažniausiai

pirmą kartą buvo lošiama sulaukus pilnametystės (vidurkis – 18,1, mediana – 18 m.). Siekiant

rezultatų palyginimo su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžios amžiumi, lošimo iš pinigų

pradžios amžius papildomai suskirstytas pagal amžiaus grupes (žr. 22 lentelę).

22 lentelė. Lošimo iš pinigų pradžios amžius (2020 m., N=2412, proc.)

<14 m. 14-15

m.

16-17

m.

>17 m. Nėra to

darę

Neatsakė

Pirmą kartą lošė iš pinigų 2,3 3,4 7,0 20,7 65,3 1,2

42

3. Tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir

kitas rizikingas elgesys

Studentų klausta ir apie jų tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei lošimo patirtis. 62,6 proc.

studentų nurodė, kad bent vienas iš tėvų rūko arba rūkė jų vaikystėje (abu tėvai – 20,5 proc.,

vienas iš tėvų – 42,2 proc.). 36,1 proc. studentų atsakė, kad bent vienas iš jų tėvų turėjo

problemų dėl alkoholio vartojimo (abu tėvai – 3,3 proc., vienas iš tėvų – 32,8 proc.), 2,9 proc. –

dėl piktnaudžiavimo receptiniais vaistais, 0,9 proc. – dėl narkotikų vartojimo, o 2,2 proc. – dėl

lošimų (žr. 23 lentelę).

23 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal jų tėvų probleminį rizikingą elgesį (2020 m., N=2412,

proc.)

Tėvų rizikingas elgesys: Abu tėvai Vienas iš tėvų Nei vienas Nežino Neatsakė

Rūko arba rūkė jų

vaikystėje

20,5 42,2 35,8 Nėra

duomenų

1,6

Turėjo problemų dėl

alkoholio vartojimo

3,3 32,8 56,8 6,0 1,1


piktnaudžiavimo

receptiniais vaistais

0,3 2,6 84,4 9,7 3,0


narkotikų vartojimo

0,2 0,7 88,8 7,1 3,2


azartinių lošimų

0,2 2,1 87,4 7,3 3,2

Pastebėtos tendencijos, kad studentai, kurių tėvai rūko (ar rūkė jų vaikystėje), dažniau patys

nusprendžia rūkyti ar vartoti kitus nikotino turinčius gaminius, ypač, jei rūko(-ė) abu tėvai.

Receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau

užmigti, vartojo didesnė dalis tų studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo

vaistais. Narkotikus vartoti dažniau rinkosi tie studentai, kurių tėvai turėjo problemų dėl

narkotikų vartojimo. Taip pat ir lošė didesnė dalis studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl

lošimų (žr. 24 lentelę). Todėl, vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, tikslinga

akcentuoti tėvų vaidmens ir rodomo pavyzdžio svarbą. Aktyvus tėvų vaidmuo ir atsakomybė

vaiko raidoje yra vienas svarbiausių veiksnių formuojant vaiko pažintinius ir socialinius gebėjimus.

43

Teigiamas tėvų pavyzdys padeda vaikams įveikti įvairius socialinius sunkumus, žalingą aplinkos

poveikį, neįsitraukti į tokias rizikingas veiklas, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas11.

24 lentelė. Studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio pasiskirstymas

pagal jų tėvams būdingą atitinkamą probleminį rizikingą elgesį (pvz., dalis rūkančių studentų,

kurių tėvai rūko (rūkė vaikystėje) arba nerūkė; dalis alkoholį vartojančių studentų, kurių tėvai

turėjo problemų dėl alkoholio arba neturėjo; dalis iš pinigų lošusių studentų, kurių tėvai yra

turėję problemų dėl lošimų arba neturėjo) (2020 m., proc., N=2191-2334, apskaičiuota nuo į

klausimus atsakiusių respondentų)

Studentų rizikingo elgesio įpročiai Studentai pagal jų tėvams būdingą atitinkamą probleminį

rizikingą elgesį

Abu tėvai Vienas iš tėvų Nei vienas Nežino

Rūko LTP 83,3 81,6 71,7 Nėra

duomenų

LYP 62,1 54,5 49,8 Nėra

duomenų

LMP 41,6 34,6 29,9 Nėra

duomenų

Kasdien 23,6 15,3 11,4 Nėra

duomenų

Rūko arba vartoja

kitus gaminius su

nikotinu

LTP 87,0 85,4 75,8 Nėra

duomenų

LYP 74,2 68,3 60,4 Nėra

duomenų

LMP 65,0 56,7 48,2 Nėra

duomenų

Kasdien 54,8 40,2 30,4 Nėra

duomenų

Vartoja alkoholį LTP 98,7 97,7 96,8 98,6

LYP 85,1 92,1 91,3 89,5

LMP 64,9 78,2 73,7 72,9

Kasdien 5,5 * 3,1 2,4 3,6 *

Vartojo vaistus MS** LTP 57,1 * 25,4 13,4 16,1

LYP 57,1 * 8,5 * 8,3 9,2

LMP 57,1 * 3,4 * 3,5 3,2 *

Vartojo vaistus

MR***

LTP 62,5 * 39,3 19,8 22,5

LYP 50,0 * 26,2 12,8 17,1

LMP 37,5 * 9,8 * 5,4 7,2

Vartojo kokius nors LTP 75,0 * 66,7 44,4 51,2

11

Tėvystės gebėjimų ugdymo veiksmingumo didinimo perspektyvos. Švietimo problemos analizė, 2016,

6(149). Prieiga per internetą: https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/09/Tevystes-ugdymas.pdf

44

narkotikus LYP 75,0 * 41,2 24,6 35,5

LMP 75,0 * 11,8 * 12,0 17,6

Kasdien 50,0 * 0,0 * 2,2 2,5 *

Lošė iš pinigų LTP 75,0 * 46,0 34,3 33,1

LYP 50,0 * 18,0 13,0 13,7

LMP 50,0 * 10,0 * 3,8 3,4 *

* Labai maža imtis.

** MS – vartojo siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis.

*** MR – vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti.

Kadangi nebuvo aišku ar šie skirtumai statistiškai reikšmingi, buvo apjungtos dvi kategorijos

studentų: tie, kurie nurodė, kad vienas ar abu jų tėvai turėjo atitinkamų problemų, bei tie,

studentai, kurie nurodė, kad jų tėvai neturėjo tokių problemų arba apie jas nežinojo.

Rezultatai parodė, kad visais vertintais laiko periodais rūkė arba vartojo kitus gaminius su

nikotinu statistiškai reikšmingai didesnė dalis studentų, kurių bent vienas iš tėvų rūko arba rūkė

jų vaikystėje. Kasdien rūko arba vartoja kitus gaminius su nikotinu net 45 proc. studentų, kurių

tėvai rūko(-ė), ir tik 30,4 proc. studentų, kurių tėvai nerūko(-ė) (žr. 25 lentelę).

Bent kartą gyvenime receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti

produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis vartojo 28,8 proc. studentų, kurių tėvai

piktnaudžiavo vaistais, ir tik 13,7 proc. studentų, kurių tėvai nepiktnaudžiavo vaistais (arba jie

nežinojo apie tokią tėvų problemą). Taip pat statistiškai reikšmingai didesnė dalis studentų, kurių

tėvai piktnaudžiavo vaistais, nei nepiktnaudžiavusių tėvų vaikai nurodė, kad bent kartą gyvenime

arba bent kartą per paskutinius metus vartojo receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų

patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (bent kartą gyvenime: 42 proc. studentų, kurių

tėvai piktnaudžiavo vaistais, ir 20,1 proc. studentų, kurių tėvai nepiktnaudžiavo vaistais; bent

kartą per paskutinius metus: atitinkamai 29 proc. ir 13,2 proc.) (žr. 25 lentelę).

Narkotikus taip pat bent kartą gyvenime ir bent kartą per paskutinius metus vartojo statistiškai

reikšmingai didesnė dalis studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo (bent

kartą gyvenime narkotikus vartojo: 68,2 proc. studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl narkotikų,

ir 44,9 proc. studentų, kurių tėvai neturėjo tokių problemų; bent kartą per paskutinius metus:

atitinkamai 47,6 proc. ir 25,4 proc.) (žr. 25 lentelę).

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl lošimo, ir patys

yra lošę iš pinigų bent kartą gyvenime (48,1 proc. studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl

lošimų, ir 34,3 proc. studentų, kurių tėvai neturėjo šios problemos) (žr. 25 lentelę).

Kita vertus, nebuvo rasta reikšmingų alkoholio vartojimo skirtumų tarp studentų, kurių tėvai

turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ir tų studentų, kurių tėvai neturėjo jų arba apie tokias

tėvų problemas studentai nežinojo (žr. 25 lentelę).

45

25 lentelė. Studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio pasiskirstymas

pagal jų tėvams būdingą atitinkamą probleminį rizikingą elgesį (pvz., dalis rūkančių studentų,

kurių tėvai rūko (rūkė vaikystėje) arba nerūkė; dalis alkoholį vartojančių studentų, kurių tėvai

turėjo problemų dėl alkoholio arba neturėjo; dalis iš pinigų lošusių studentų, kurių tėvai yra

turėję problemų dėl lošimų arba neturėjo) (2020 m., N=2191-2334, proc., apskaičiuota nuo į

klausimus atsakiusių respondentų)

Studentų rizikingo elgesio įpročiai Studentai pagal jų tėvams būdingą atitinkamą

probleminį rizikingą elgesį

Bent vienas iš

tėvų

Nei vienas iš tėvų

/ Nežino

p

Rūko LTP 82,2 71,7 0,000

LYP 57,0 49,8 0,001

LMP 36,9 29,9 0,001

Kasdien 18,1 11,4 0,000

Rūko arba vartoja kitus

gaminius su nikotinu

LTP 85,9 75,8 0,000

LYP 70,2 60,4 0,000

LMP 59,5 48,2 0,000

Kasdien 45,0 30,4 0,000

Vartoja alkoholį LTP 97,8 97,0 0,353

LYP 91,5 91,1 0,819

LMP 77,0 73,6 0,072

Kasdien 3,3 2,5 0,287

Vartojo vaistus MS** LTP 28,8 13,7 0,002

LYP 13,6 8,4 0,173

LMP 9,1 * 3,4 -

Vartojo vaistus MR*** LTP 42,0 20,1 0,000

LYP 29,0 13,2 0,001

LMP 13,0 * 5,6 -

Vartojo kokius nors

narkotikus

LTP 68,2 44,9 0,032

LYP 47,6 25,4 0,040

LMP 23,8 * 12,4 -

Kasdien 9,5 * 2,3 -

Lošė iš pinigų LTP 48,1 34,3 0,042

LYP 20,4 13,1 0,150

LMP 13,0 * 3,7 -

* Labai maža imtis.

** MS – vartojo siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis.

*** MR – vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti.

46

4. Studentų psichikos sveikata ir gerovė

Studentų prašyta nurodyti, kiek jie sutinka su teiginiais apie jų savijautą (žr. 26 lentelę, 27 pav.).

Savo nuomonės nepateikė (nenurodė ar sutinka su teiginiais) tik labai nedidelė dalis studentų –

0,9-1,4 proc. Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė studentų:

propaguoja sveiką gyvenseną (visiškai ar labiau sutiko 57,4 proc., visiškai ar labiau

nesutiko – 10,1 proc.),

yra patenkinti gyvenimu (visiškai ar labiau sutiko 63,2 proc., visiškai ar labiau nesutiko –

15,3 proc.),

mano, kad juos supranta ir palaiko jų šeima (visiškai ar labiau sutiko 73,8 proc., visiškai ar

labiau nesutiko – 9,4 proc.) ir draugai (visiškai ar labiau sutiko 78 proc., visiškai ar labiau

nesutiko – 6 proc.).

Vis dėlto, tik kiek mažiau nei pusė (47,6 proc.) studentų yra patenkinti savo fizine sveikata, o

daugiau nei ketvirtadalis (27,2 proc.) studentų nėra patenkinti savo sveikata.

Be to, nemažai daliai studentų buvo sunku apsispręsti (nei sutiko, nei nesutiko) dėl šių svarbių

dalykų: 1 iš 5 studentų nebuvo tikri ar yra patenkinti savo gyvenimu, 1 iš 4 – ar yra patenkinti

savo fizine sveikata, o beveik trečdalis – ar patys propaguoja sveiką gyvenseną. 28,1 proc.

studentų sutiko, kad yra aštrių pojūčių mėgėjai.

Sunerimti verčia tai, kad:

daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą (visiškai ar

labiau sutiko 42,5 proc., visiškai ar labiau nesutiko – 36,5 proc.), jiems dažnai būna sunku

susikaupti (visiškai ar labiau sutiko 34,4 proc., visiškai ar labiau nesutiko – 37,4 proc.);

30,6 proc. studentų dažnai sunku užmigti ar prastai miega (visiškai ar labiau sutiko 30,6

proc., visiškai ar labiau nesutiko – 48,8 proc.);

32 proc. studentų dažnai nenori nieko veikti, jaučia apatiją;

27,6 proc. – dažnai jaučiasi liūdni, prislėgti;

26,2 proc. – dažnai jaučiasi vieniši;

22,4 proc. – dažnai būna irzlūs, blogos nuotaikos;

13 proc. studentų dažnai patiria panikos atakas;

net 28,1 proc. studentų yra galvoję apie savižudybę;

23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo.

Optimistiškiau nuteikia tai, kad dauguma (70,4 proc.) studentų teigė žinantys, kur reikėtų kreiptis

pagalbos iškilus sunkumams (nežino – 10,9 proc.). Kita vertus, tik kiek mažiau nei pusė (43,3

proc.) studentų žino, kaip reikėtų elgtis, jei draugas perdozuotų psichoaktyviųjų medžiagų, o

trečdalis (34,1 proc.) studentų nesutiko, kad žino kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje (žr. 26

lentelę, 27 pav.). Tad, atsižvelgiant į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mastą, nemažai daliai

studentų trūksta žinių, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalos mažinimu, kas rodo

tokių priemonių taikymo poreikį.

47

27 pav. Studentų, kurie sutiko (visiškai sutiko ar labiau sutiko) su teiginiais apie jų sveikatą,

savijautą ir gerovę, dalis (2020 m., N=2412, proc.)

57,4%

47,6%

63,2%

73,8%

78,0%

28,1%

30,6%

34,4%

32,0%

27,6%

22,4%

42,5%

13,0%

26,2%

28,1%

23,3%

70,4%

43,3%

Propaguoju sveiką gyvenseną

Esu patenkintas (-a) savo fizine sveikata

Esu patenkintas (-a) gyvenimu

Mano šeima mane supranta, palaiko

Draugai mane supranta, palaiko

Esu aštrių pojūčių mėgėjas (-a)

Man dažnai sunku užmigti arba prastai miegu

Man dažnai sunku susikaupti

Dažnai nenoriu nieko veikti, jaučiu apatiją

Dažnai jaučiuosi liūnas (-a), prislėgtas (-a)

Dažnai būnu irzlus (-i), blogos nuotaikos

Dažnai jaučiu nervinę įtampą, susirūpinimą

Dažnai patiriu panikos atakas

Dažnai jaučiuosi vienišas (-a)

Esu galvojęs (-usi) apie savižudybę

Karantino dėl COVID-19 metu mano savijauta

suprastėjo

Žinau, kur kreiptis pagalbos iškilus sunkumams

Žinau, kaip reikėtų elgtis, jei draugas perdozuotų

psichoaktyviųjų medžiagų

48

26 lentelė. Studentų dalies pasiskirstymas pagal pritarimą teiginiams apie jų sveikatą, savijautą

ir gerovę (2020 m., N=2412, proc.)

Visiškai

NE-

SUTINKA

Labiau

ne-

sutinka

Nei

sutinka,

nei

nesutinka

Labiau

sutinka

Visiškai

SUTINKA

Ne-

atsakė

Propaguoju sveiką

gyvenseną

2,7 7,4 31,5 39,4 18,0 1,0

Esu patenkintas (-a)

savo fizine sveikata

5,1 22,1 24,3 35,3 12,2 1,0

Esu patenkintas (-a)

gyvenimu

5,3 10,1 20,6 39,8 23,5 0,9

Mano šeima mane

supranta, palaiko

2,9 6,5 15,9 33,9 39,9 0,9

Draugai mane

supranta, palaiko

1,8 4,2 15,1 40,8 37,2 0,9

Esu aštrių pojūčių

mėgėjas (-a)

14,5 21,8 34,2 19,0 9,1 1,4

Man dažnai sunku

užmigti arba prastai

miegu

21,0 27,8 19,6 19,1 11,5 1,0

Man dažnai sunku

susikaupti

11,7 25,7 27,0 24,3 10,1 1,2

Dažnai nenoriu nieko

veikti, jaučiu apatiją

17,9 25,9 23,2 20,7 11,2 1,0

Dažnai jaučiuosi

liūdnas (-a), prislėgtas

(-a)

21,0 27,8 22,6 18,9 8,7 1,0

Dažnai būnu irzlus (-i),

blogos nuotaikos

19,8 32,8 24,0 16,3 6,1 1,0

Dažnai jaučiu nervinę

įtampą, susirūpinimą

13,9 22,6 19,9 28,6 13,8 1,1

Dažnai patiriu panikos

atakas

51,7 20,3 14,0 9,3 3,6 1,0

Dažnai jaučiuosi

vienišas (-a)

27,8 24,5 20,3 16,5 9,6 1,2

Esu galvojęs (-usi) apie

savižudybę

46,5 12,9 11,4 16,4 11,7 1,2

Karantino dėl COVID-

19 metu mano

savijauta suprastėjo

38,0 18,4 18,9 14,2 9,1 1,3

Žinau, kur kreiptis

pagalbos iškilus

sunkumams

4,6 6,3 17,3 32,3 38,1 1,4

49

Žinau, kaip reikėtų

elgtis, jei draugas

perdozuotų

psichoaktyviųjų

medžiagų

15,5 18,6 21,6 24,0 19,2 1,1

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų sutiko (visiškai ar labiau), kad yra patenkinti

savo fizine sveikata, arba yra aštrių pojūčių mėgėjai. Ir, priešingai, statistiškai reikšmingai didesnė

dalis moterų nei vyrų sutiko, kad dažnai būna irzlios, blogos nuotaikos, dažnai jaučia nervinę

įtampą, susirūpinimą, dažnai patiria panikos atakas bei karantino dėl COVID-19 metu jų savijauta

suprastėjo. Taip pat statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų nei vyrų sutiko, kad žino, kur

kreiptis pagalbos iškilus sunkumams (žr. 27 lentelę). Vertinant kitus teiginius, reikšmingų skirtumų

tarp lyčių nerasta.

27 lentelė. Studentų, kurie sutiko (visiškai sutiko ar labiau sutiko) su teiginiais apie jų sveikatą,

savijautą ir gerovę, dalies pasiskirstymas pagal lytį (2020 m., N=2412, proc.)

Visi Vyrai Moterys

Propaguoju sveiką gyvenseną 57,4 59,9 57,1

Esu patenkintas (-a) savo fizine sveikata 47,6 55,1 45,1

Esu patenkintas (-a) gyvenimu 63,2 62,9 64,5

Mano šeima mane supranta, palaiko 73,8 74,0 74,0

Draugai mane supranta, palaiko 78,0 76,7 79,4

Esu aštrių pojūčių mėgėjas (-a) 28,1 35,3 24,8

Man dažnai sunku užmigti arba prastai miegu 30,6 28,9 30,7

Man dažnai sunku susikaupti 34,4 31,6 35,1

Dažnai nenoriu nieko veikti, jaučiu apatiją 32,0 29,7 32,3

Dažnai jaučiuosi liūnas (-a), prislėgtas (-a) 27,6 26,1 27,6

Dažnai būnu irzlus (-i), blogos nuotaikos 22,4 18,7 23,7

Dažnai jaučiu nervinę įtampą, susirūpinimą 42,5 34,6 45,8

Dažnai patiriu panikos atakas 13,0 6,3 15,8

Dažnai jaučiuosi vienišas (-a) 26,2 27,9 25,0

Esu galvojęs (-usi) apie savižudybę 28,1 28,3 27,6

Karantino dėl COVID-19 metu mano savijauta suprastėjo 23,3 17,8 25,1

Žinau, kur kreiptis pagalbos iškilus sunkumams 70,4 66,2 72,7



43,3 44,5 42,8

50

Papildomai buvo analizuoti ir lyginti skirtingas psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių ir jų

nevartojusių studentų savo fizinės ir psichinės sveikatos vertinimai.

Paaiškėjo, kad kasdien rūkantys ar kitus gaminius su nikotinu vartojantys studentai savo fizinę ir

psichinę sveikatą dažniausiai vertino prasčiau. Šie studentai rečiau nurodė, kad propaguoja sveiką

gyvenseną, yra patenkinti savo fizine sveikata, savo gyvenimu, jaučia šeimos paramą, ir dažniau

atsakė, kad jiems būna sunku užmigti arba prastai miega, sunku susikaupti, nenori nieko veikti,

jaučia apatiją, jaučiasi liūdni, prislėgti, būna irzlūs, blogos nuotaikos, dažnai patiria panikos atakas

ir yra galvoję apie savižudybę (žr. 28 lentelę).

28 lentelė. Studentų, kurie sutiko (visiškai sutiko ar labiau sutiko) su teiginiais, dalies

pasiskirstymas pagal nikotino vartojimo įpročius (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių

respondentų, N=2228-2240, proc.)

Teiginiai

Kasdien rūko

/ vartoja

gaminius su

nikotinu

Nerūko /

nevartoja gaminių

su nikotinu

kasdien

p










Dažnai jaučiuosi liūdnas (-a), prislėgtas (-a) 31,5 26,7 0,015







suprastėjo

25,0 23,2 0,336




50,8 39,4 0,000

Dar prasčiau savo fizinę ir psichinę sveikatą vertino studentai, kurie bent kartą per paskutinį

mėnesį rūkė ar vartojo kitus gaminius su nikotinu, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti. Šie studentai visus rodiklius, išskyrus draugų palaikymą, įvertino

51

ženkliai prasčiau. Tik 35,7 proc. jų buvo patenkinti savo fizine sveikata (tarp per paskutinį mėnesį

nevartojusių nikotino turinčių produktų šiuo tikslu – 51,3 proc.) ir tik pusė jų (51,4 proc.) buvo

patenkinti gyvenimu (nevartojusių – 67,8 proc.). Beveik pusei jų dažnai būna sunku užmigti ar

susikaupti, nenori nieko veikti ar jaučia apatiją (nevartojusių – 25,6-30,7 proc.). Beveik dvigubai

daugiau jų yra galvoję apie savižudybę ir 2,5 karto didesnė jų dalis dažnai patiria panikos atakas

(žr. 29 lentelę).


pasiskirstymas pagal nikotino turinčių produktų vartojimą siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą

stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių

respondentų, N=2255-2268, proc.)

Teiginiai

Vartojo

nikotino

turinčius

produktus

(LMP) MR*

Nevartojo

nikotino

turinčių

produktų LMP

MR*

p

















suprastėjo

33,3 20,9 0,000




52,0 41,3 0,000

*MR- siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti.

52

Bent kartą per paskutinį mėnesį alkoholį vartoję studentai savo fizinę sveikatą ir dalį psichinės

sveikatos rodiklių vertino prasčiau, bet skirtumų nebuvo tiek daug kaip nikotino ar narkotikų

vartojimo atveju (žr. 30 lentelę).


pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo įpročius (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus

atsakiusių respondentų, N=2281-2293, proc.)

Teiginiai

Vartojo

alkoholį bent

kartą per

paskutinį

mėnesį (LMP)

Nevartojo

alkoholio LMP

p

















suprastėjo

24,7 21,2 0,101




46,5 36,6 0,000

53

Kita vertus, studentai, kurie bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alkoholį, siekiant sumažinti dėl

studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, daug prasčiau vertino savo fizinę sveikatą

ir visus psichinės sveikatos rodiklius. Tik 37,8 proc. jų buvo patenkinti savo fizine sveikata (tarp per

paskutinį mėnesį nevartojusių alkoholio šiuo tikslu – 49 proc.) ir tik pusė jų (50,4 proc.) buvo

patenkinti gyvenimu (nevartojusių – 66,1 proc.). Beveik pusei jų dažnai būna sunku užmigti ar

susikaupti, dažnai nenori nieko veikti ar jaučia apatiją (nevartojusių – 28,1-31,9 proc.). Beveik

dvigubai daugiau jų yra galvoję apie savižudybę ir 2,5 karto didesnė jų dalis dažnai patiria panikos

atakas (žr. 31 lentelę). Šie rezultatai yra labai panašūs į studentų, kurie tuo pačiu tikslu vartojo

gaminius su nikotinu.


pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimą siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,

atsipalaiduoti, lengviau užmigti (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių respondentų,

N=2268-2279, proc.)

Teiginiai

Vartojo

alkoholį bent

kartą per

paskutinį

mėnesį (LMP)

MR*

Nevartojo

alkoholio LMP

MR*

p

















suprastėjo

36,0 21,7 0,000




51,7 42,5 0,001


54

Studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo narkotikus,

prasčiau vertino dalį savo psichinės sveikatos rodiklių, o fizinės sveikatos vertinimas nesiskyrė nuo

likusių studentų. Šie studentai rečiau nurodė, kad propaguoja sveiką gyvenseną, jaučia šeimos

paramą, ir dažniau atsakė, kad yra galvoję apie savižudybę, jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą,

jiems sunku susikaupti, o karantino metu jų savijauta suprastėjo (žr. 32 ir 33 lenteles).


pasiskirstymas pagal narkotikų vartojimo įpročius (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus


Teiginiai

Vartojo narkotikus

bent kartą per

paskutinius metus

(LYP)

Nevartojo

narkotikų

LYP

p

















suprastėjo

28,2 22,5 0,006

Žinau, kur kreiptis pagalbos iškilus

sunkumams

67,6 72,5 0,030

Žinau, kaip reikėtų elgtis, jei draugas

perdozuotų psichoaktyviųjų medžiagų

54,5 40,5 0,000

55


pasiskirstymas pagal narkotikų vartojimo įpročius (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus


Teiginiai

Vartojo

narkotikus bent

kartą per

paskutinį

mėnesį (LMP)

Nevartojo

narkotikų

LMP

p

















suprastėjo

29,6 23,1 0,021




57,7 42,0 0,000

56

Vėlgi, studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus vartojo narkotikus, siekiant sumažinti dėl

studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, daug prasčiau vertino beveik visus

psichinės sveikatos rodiklius (fizinės sveikatos vertinimas nesiskyrė). Tik pusė jų (50,7 proc.) buvo

patenkinti gyvenimu (tarp nevartojusių narkotikų šiuo tikslu per atitinkamą laikotarpį – 65,1 proc.).

42-44 proc. šių studentų dažnai būna sunku užmigti ar susikaupti, jie dažnai nenori nieko veikti ar

jaučia apatiją (nevartojusių – 29,7-34,4 proc.). Beveik pusė jų yra galvoję apie savižudybę, daugiau

nei trečdalis jaučiasi vieniši, o kas penktas dažnai patiria panikos atakas (žr. 34 lentelę).


pasiskirstymas pagal narkotikų vartojimą siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,


N=2236-2247, proc.)

Teiginiai

Vartojo

narkotikus bent

kartą per

paskutinius

metus (LYP)

MR*

Nevartojo

narkotikų LYP

MR*

p

















suprastėjo

34,3 22,7 0,000




58,7 42,5 0,000


57

Taip pat buvo palygintas studentų, kurie yra savigydos tikslais vartoję narkotikus, naujas

psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus, ir likusių studentų savo fizinės ir psichinės sveikatos

vertinimas. Kaip ir bendro narkotikų vartojimo atveju, šių studentų fizinės sveikatos vertinimas

reikšmingai nesiskyrė nuo likusių studentų (nors jie ir yra bandę save gydyti pasitelkdami į

pagalbą šias medžiagas). Be to, priešingai nei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar bendro

narkotikų vartojimo atveju, panaši dalis šių studentų nurodė, kad propaguoja sveiką gyvenseną.

Vis dėlto, mažesnė dalis šių studentų jaučia šeimos paramą, ir didesnė dalis nei likusių studentų

atsakė, kad yra galvoję apie savižudybę, dažnai patiria panikos atakas, jaučia nervinę įtampą,

susirūpinimą, jiems sunku susikaupti, užmigti, o karantino metu jų savijauta suprastėjo (žr. 35

lentelę).


pasiskirstymas pagal narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPS) arba inhaliantų vartojimą

savigydos tikslais (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių respondentų, N=2309-2322,

proc.)

Teiginiai

Vartojo narkotikus,

NPS arba inhaliantus

savigydos tikslais

bent kartą gyvenime

Nevartojo

narkotikų, NPS

arba inhaliantų

savigydos tikslais

p







Man dažnai sunku užmigti arba prastai

miegu

41,6 30,6 0,013









Karantino dėl COVID-19 metu mano

savijauta suprastėjo

37,0 23,1 0,001


sunkumams

69,8 71,3 0,761



66,1 42,7 0,000

58

Studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius

vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai

vertino savo fizinę sveikatą ir visus psichinės sveikatos rodiklius, ypač vartojusieji bent kartą per

paskutinį mėnesį (žr. 36 ir 37 lenteles). Tik 27,3 proc. jų buvo patenkinti savo fizine sveikata (tarp

per paskutinį mėnesį nevartojusių receptinių vaistų šiuo tikslu – 48,6 proc.) ir tik trečdalis jų (35,4

proc.) buvo patenkinti gyvenimu (nevartojusių – 65,6 proc.). Mažesnė dalis šių studentų jaučia

šeimos ir draugų paramą, palaikymą (žr. 37 lentelę).

Daugiau nei pusė studentų, kurie bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus,

siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti:

yra galvoję apie savižudybę (66,2 proc.),

dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą (83,1 proc.),

būna sunku užmigti ar prastai miega (68,7 proc.),

būna sunku susikaupti (69 proc.),

jaučiasi liūdni ir prislėgti (63,8 proc.),

nenori nieko veikti ar jaučia apatiją (61,5 proc.),

būna irzlūs, blogos nuotaikos (56,6 proc.).

Beveik pusė šių studentų dažnai patiria panikos atakas (46,2 proc.). Pusė jaučiasi vieniši, o

karantino dėl COVID-19 metu jų savijauta buvo dar labiau suprastėjusi (žr. 37 lentelę).

Lieka neaišku, ar studentų vartoti receptiniai vaistai buvo paskirti gydytojo. Jei vaistai buvo

paskirti gydytojo, tai vis tiek neaišku, ar jie buvo paskirti šioms psichikos sveikatos problemoms

spręsti ir ar jie buvo vartojami laikantis gydytojų nurodymų (t. y. ar nebuvo piktnaudžiaujama

receptiniais vaistais).

59


pasiskirstymas pagal receptinių vaistų vartojimą, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,


N=2247-2259, proc.)

Teiginiai

Vartojo receptinius

vaistus MR* bent

kartą per paskutinius

metus (LYP)

Nevartojo

receptinių

vaistų MR*

(LYP)

p








miegu

60,5 26,6 0,000










suprastėjo

40,1 21,2 0,000


sunkumams

66,6 72,5 0,035



47,4 43,5 0,217


60


pasiskirstymas pagal receptinių vaistų vartojimą, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą,


N=2247-2259, proc.)

Teiginiai

Vartojo receptinius

vaistus MR* bent

kartą per paskutinį

mėnesį (LMP)

Nevartojo

receptinių

vaistų MR

(LMP)

p








miegu

68,7 29,0 0,000










suprastėjo

50,8 22,1 0,000


sunkumams

67,7 71,9 0,316



46,2 43,9 0,649

*MR- siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti

61

Papildomai buvo analizuoti ir lyginti studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo,

ir studentų, kurių tėvai tokios problemos neturėjo, savo fizinės ir psichinės sveikatos vertinimai.

Rezultatai atskleidė, kad studentai, kurių tėvai turėjo problemų dėl alkoholio, kai kuriuos psichinės

sveikatos aspektus vertino prasčiau. Šie studentai rečiau nurodė, kad yra patenkinti gyvenimu,

jaučia šeimos ir draugų paramą, ir dažniau atsakė, kad jiems būna sunku užmigti arba prastai

miega, sunku susikaupti, dažnai nenori nieko veikti, jaučia apatiją, nervinę įtampą ir susirūpinimą,

jaučiasi liūdni, prislėgti, vieniši, dažnai būna irzlūs, blogos nuotaikos bei yra galvoję apie

savižudybę (žr. 38 lentelę).


pasiskirstymas pagal jų tėvų alkoholio vartojimo patirtis (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus


Teiginiai

Bent vienas iš tėvų

turėjo problemų dėl

alkoholio vartojimo

Tėvai neturėjo

problemų dėl

alkoholio

vartojimo

p






Esu aštrių pojūčių mėgėjas (-a) 27,9 29,1 0, 571


miegu

33,5 29,5 0,048










suprastėjo

24,5 23,0 0,393


sunkumams

69,9 72,0 0,278



45,3 42,9 0,283

62

5. Požiūris į studentų psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo ir kito rizikingo elgesio prevenciją

Tyrime dalyvavusių studentų buvo klausiama, į kokio elgesio prevenciją, jų nuomone, būtų

tikslinga nukreipti studentams skirtas prevencines veiklas, rezultatai pateikti 39 lentelėje.

Daugiausia buvo pritarusių, kad tikslinga vykdyti studentų tikslinei grupei skirtą:

vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (76,4 proc.),

vairavimo apsvaigus nuo narkotikų (75,7 proc.),

skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymo (72,1 proc.),

narkotikų vartojimo (71,4 proc.),

naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (69,4 proc.),

vaistų vartojimo ne gydymo tikslais (67,7 proc.) prevenciją.

Daugiau nei pusė studentų manė, kad tikslinga vykdyti studentų tikslinei grupei skirtą:

inhaliantų vartojimo (65,3 proc.),

kanapių vartojimo (55,8 proc.),

didelio alkoholio kiekio vartojimo vienu metu (nesaikingo vartojimo) (60,7 proc.),

visų psichoaktyviųjų medžiagų, neišskiriant konkrečių medžiagų, vartojimo (61,5 proc.)

prevenciją.

Taip pat daugiau nei pusė studentų pritarė kito priklausomybes keliančio elgesio prevencijos

tikslingumui:

azartinių lošimų – 63,8 proc.,

priklausomybės nuo interneto, socialinių tinklų, išmaniųjų technologijų – 55,2 proc.

studentų.

Nors mažiau nei pusė studentų (42,5 – 49,2 proc.) pritarė, kad jiems skirtas prevencines veiklas

tikslinga nukreipti į rūkymo ar kitų nikotino turinčių produktų vartojimo prevenciją, bet

nepritarusių tam buvo dar mažiau – 32,3 – 35,9 proc. (neatsakė ar nurodė, kad atsakyti sunku,

17,6 – 23,3 proc. studentų).

Taip pat mažiau nei pusė (42 proc.) studentų nurodė, kad jiems skirtas prevencines veiklas

tikslinga nukreipti į alkoholio vartojimo prevenciją, bet tam nepritarusių buvo šiek tiek mažiau –

38,4 proc., o nuomonės neišsakė – 19,6 proc. studentų.

Mažiausiai buvo pritarusių į studentų kofeino vartojimą nukreiptos prevencijos tikslingumui (29,7

proc.). Šiek tiek daugiau nei pusė studentų (52,3 proc.) nemanė, kad studentams skirtas

prevencines veiklas būtų tikslinga nukreipti į kofeino vartojimą.

63

39 lentelė. Požiūris į studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio

prevencijos tikslingumą (2020 m., N=2412, proc.)

Tikslinga Netikslinga Sunku atsakyti /

neatsakė

Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio 76,4 10,7 12,9

Vairavimo apsvaigus nuo narkotikų 75,7 10,7 13,6

Skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymo (pvz.,

alkoholio ir narkotikų) 72,1 11,2 16,7

Narkotikų vartojimo 71,4 12,6 16,0

Naujų psichoaktyviųjų medžiagų („spice“, „chymkės“,

vonios druskų, GBL / GHB ir kt.) vartojimo 69,4 12,5 18,1

Vaistų vartojimo ne gydymo tikslais 67,7 14,5 17,8

Inhaliantų („buzų“, „propsų“, „linksmučių“ arba „juoko

dujų“, klijų, skiediklių ir kt.) vartojimo 65,3 14,7 20,0

Azartinių lošimų 63,8 17,6 18,7

Visų psichoaktyviųjų medžiagų, neišskiriant

konkrečių medžiagų, vartojimo 61,5 18,6 19,9

Didelio alkoholio kiekio vartojimo vienu metu (pvz.,

per vieną vakarėlį) 60,7 22,8 16,5

Kanapių („žolės“, marihuanos, hašišo) vartojimo 55,8 25,6 18,6

Priklausomybės nuo interneto, socialinių tinklų,

išmaniųjų technologijų 55,2 26,7 18,0

Rūkymo 49,2 33,3 17,6

Elektroninių cigarečių vartojimo 46,6 34,9 18,5

Uostomojo, kramtomojo ar kito, oraliniam vartojimui

skirto tabako („snuso“, „snufo“ ir pan.) vartojimo 44,4 32,3 23,3

Kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo 42,5 35,9 21,6

Alkoholio vartojimo 42,0 38,4 19,6

Kofeino vartojimo (kavos, energinių gėrimų ir kt.) 29,7 52,3 18,0

Visų aukščiau išvardintų 27,0 26,2 46,8

Nors didesnė dalis moterų pritarė nei nepritarė, kad tikslinga vykdyti elektroninių cigarečių

kaitinamųjų tabako gaminių ir uostomojo, kramtomojo ar kito, oraliniam vartojimui skirto tabako

(„snuso“, „snufo“ ir pan.) vartojimo prevenciją, bet tarp vyrų buvo daugiau tam nepritariančių nei

pritariančių (žr. 40 lentelę). Požiūrio į kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar kito rizikingo

elgesio tendencijos tarp lyčių nesiskyrė, joms pritarė arba nepritarė atitinkamai didesnė arba

mažesnė tiek vyrų, tiek moterų dalis.

64

40 lentelė. Požiūrio į studentų elektroninių cigarečių, kaitinamųjų tabako gaminių, uostomojo,

kramtomojo ar kito, oraliniam vartojimui skirto tabako vartojimo prevencijos tikslingumą

pasiskirstymas pagal lytį (2020 m., apskaičiuota nuo visų respondentų, proc.)

Moterys Vyrai

Elektroninių cigarečių vartojimo

(N=2194)

Tikslinga 50,5 40,4

Netikslinga 31,8 41,7

Sunku atsakyti /

neatsakė

17,7 17,9

Kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo

(N=2182)

Tikslinga 45,4 38,2


Sunku atsakyti /

neatsakė

21,3 19,9

Uostomojo, kramtomojo ar kito, oraliniam

vartojimui skirto tabako („snuso“, „snufo“ ir pan.)

vartojimo (N=2178)

Tikslinga 48,9 36,3


Sunku atsakyti /

neatsakė

23,1 22,4

73 studentai pasirinko atsakymo variantą „kita“ ir dalis jų pateikė konkrečius siūlymus, o dalis

išsakė bendrą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, šalies politiką, tyrimo anketą,

pakartojo jau anketoje pateiktus variantus, nurodė, kad nežino, arba nenurodė nieko. 10

studentų pateikė su žalos mažinimu susijusių priemonių siūlymus: „saugaus“, „atsakingo“,

„sąmoningo“ psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mokymus, perdozavimų prevenciją,

informavimą apie skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų / narkotikų maišymą (pvz., „išdalinti

lenteles su maišytinom ir nemaišytinom medžiagom bei maišymo pasekmėmis“). 8 studentai

nurodė socialinių emocinių įgūdžių ugdymą, streso valdymą (pvz., „Tikslinga būtų psichikos

sveikatos prevencija, nes nemažai žmonių vartoja psichoaktyviąsias medžiagas tam, kad gebėtų

nusiraminti“, „Tikslinga mokyti komunikuoti, reikšti nuomonę, skatinti pasitikėjimą, padėti gyti

įgytoms traumoms ir įpročiams, kurie neleidžia augti. Tikslinga mokyti asmenybei išreikšti savo

jausmus, priimti save“, „surasti sveiką balansą tarp darbo/studijų/aktyvaus gyvenimo bei poilsio“,

„Pykčio priepuolių, sunkios emocinės būklės pagalba taip pat būtų tikslinga“, „Dauguma žalingų

dalykų pradedama vartoti kai neatlaikomas stresas, spaudimas keliamas mokslų, neskaitant tų

atvejų kai problemos kyla iš šeimos ar pačio žmogaus“), savižudybių prevenciją, patyčių

prevenciją. 4 studentai įvardijo kitas priklausomybes: priklausomybę nuo kompiuterinių

žaidimų, pornografijos, „cukraus“, „toksiškiems santykiams“. 2 studentai nurodė lytiškai

plintančių ligų prevenciją. 1 studentas nurodė alternatyvų siūlymą (pvz., „organizacijos,

kuriose jaunimas gali linksmintis ir be alkoholio, tabako bei kitų svaigiųjų medžiagų“). Dar 1

studentas nurodė pagalbą priklausomų asmenų artimiesiems (pvz., „Kaip elgtis kai šeimoje

gyvena girtaujantys asmenys“).

65

Studentų taip pat klausta, kokiomis formomis turėtų vykti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencija studentams (žr. 28 pav.):

pusė (49,9 proc.) studentų manė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija

studentams turėtų būti vykdoma kaip neformalaus ugdymo prevencinė programa,

neįtraukta į studijų dalykus;

kas ketvirto (26 proc.) studento nuomone, ji turėtų būti integruota į studijų dalykus;

tik kas dešimtas (10,6 proc.) studentas nurodė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencija studentams turėtų būti vykdoma kaip privalomas kursas;

tokia pati dalis – kad kaip pasirenkamas kursas.

28 pav. Studentų nuomonė, kokiomis formomis turėtų vykti psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo prevencija studentams (2020 m., N=2412, proc.)

60 studentų (2,5 proc.) pasirinko atsakymą „kita“ ir dalis jų pateikė savo siūlymus arba nuomonę.

Dalis jų nurodė, kad prevencija jų tikslinei grupei išvis neturėtų būti vykdoma, ar akcentavo,

kad prevencija turi būti vykdoma mokykloje, minėjo žalos mažinimą (pvz., „Neturėtų būti

prevencijos. Turėtų būti supažindinama su saugaus psichoaktyviųjų medžiagų, t. y. LSD, MDMA,

Kanapių, DMT, vartojimu“, „Įkurti centrus kur galima būtų pasitikrinti narkotines medžiagas ir ten

užklausti žmonių ar nenorėtų to mesti“), nurodė pagalbą vartojantiems, alternatyvų siūlymą.

Studentai taip pat nurodė psichologinės pagalbos studentams prieinamumo didinimą (pvz.,

„Būtų galima skirti studentams kas 3 mėnesius privalomą pokalbį su psichologu, kuris įvertintų

studento būklę, tuo pačiu metu nesmerkiant išsiaiškintų ar vartojamos psich. medžiagos ir kodėl.

Problema ne vien vartojimas, o tai kas priverčia vartoti“, „Faktas, kad turėtų būti šalia visko

papildomai rūpinamasi studentų būsena“, „Prieinama psichologinė pagalba“), sveikos

gyvensenos skatinimą (pvz., „paskaitos sveikos gyvensenos klausimais, arba prevencijos renginiai,

sveikos gyvensenos skatinimo tikslais“). 2 studentai nurodė socialinių informacinių kampanijų

priemones (pvz., „ryškūs ir įspėjantys plakatai“, „Vienas iš variantų – infografikai, talpinami

universitetų socialiniuose tinkluose“). 1 studentas siūlė buvusių priklausomų asmenų dalijimąsi

neigiama asmenine patirtimi.

Integruota į studijų

dalykus; 26,0%

Kaip pasirenkamas

kursas; 10,6%

Kaip privalomas

kursas; 10,6%

Kaip neformalaus

ugdymo

prevencinė

programa,

neįtraukta į studijų

dalykus; 49,9%

Neatsakė / kita;

3,0%

66

6. Studentų požiūris į valstybės narkotikų

politiką

Tyrimu buvo siekta įvertinti ir studentų požiūrį į narkotikų politiką: vartojimo ir turėjimo

asmeniniam vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimą ir vartojimo rekreaciniais tikslais

legalizavimą. Klausiant apie pritarimą tokiems politikos pokyčiams, papildomai buvo išskirtos

kanapės.

Narkotikų vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti

dekriminalizavimui (baudžiamosios atsakomybės netaikymui) pritartų 26,3 proc. studentų.

Tokiems pokyčiams nepritartų šiek tiek daugiau nei pusė (52,4 proc.) apklaustų studentų. Vis

dėlto, kas penktas (21,3 proc.) studentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė (žr.

41 lentelę).

Kanapių vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimui

(baudžiamosios atsakomybės netaikymui) pritartų dvigubai daugiau – 55,6 proc. studentų, o

nepritartų – 28,3 proc. Be to, mažesnė dalis studentų neturėjo nuomonės kanapių

dekriminalizavimo klausimu (16,2 proc.) nei bendrai narkotikų dekriminalizavimo klausimu (21,3

proc.) (žr. 41 lentelę).

41 lentelė. Studentų požiūris į valstybės narkotikų politiką (2020 m., N=2412, proc.)

Pritartų Nepritartų Neapsisprendė

/ neatsakė

Narkotikų vartojimo ir turėjimo asmeniniam

vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimui

(baudžiamosios atsakomybės netaikymui)

26,3 52,4 21,3

Kanapių vartojimo ir turėjimo asmeniniam

vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimui

(baudžiamosios atsakomybės netaikymui)

55,6 28,3 16,2

Narkotikų vartojimo rekreaciniais (pasilinksminimo)

tikslais legalizavimui

16,9 62,1 21,0

Kanapių vartojimo rekreaciniais (pasilinksminimo)

tikslais legalizavimui

42,4 39,0 18,6

Tik maža dalis (16,9 proc.) studentų pritartų narkotikų vartojimo rekreaciniais

(pasilinksminimo) tikslais legalizavimui, o jam nepritartų daugiau nei pusė (62,1 proc.) studentų.

Nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba neatsakė 21 proc. studentų (žr. 41 lentelę).

Kanapių vartojimo rekreaciniais (pasilinksminimo) tikslais legalizavimui vėlgi pritartų gerokai

didesnė dalis studentų nei bendrai narkotikų atveju – 42,4 proc., o nepritartų – 39 proc. (neturėjo

nuomonės arba neatsakė – 18,6 proc.) (žr. 41 lentelę).

67

Tad studentų požiūris į skirtingus galimus valstybės narkotikų politikos pokyčius labai skiriasi:

studentų, pritariančių narkotikų dekriminalizavimui ir vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui,

buvo kelis kartus mažiau nei nepritariančių, bet kanapių atveju, atvirkščiai, didesnė dalis

studentų pritartų tokiems pokyčiams nei jiems nepritartų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemaža

dalis studentų dar neturi susiformavę nuomonės šiais klausimais arba nenorėjo jos išreikšti.

Papildomai buvo įvertintas bet kokius narkotikus vartojančių studentų pritarimas galimiems

valstybės narkotikų politikos pokyčiams bei kanapes vartojančių studentų požiūris į kanapių

dekriminalizavimą ir legalizavimą.

Paaiškėjo, kad narkotikų vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti

dekriminalizavimui (baudžiamosios atsakomybės netaikymui) pritartų tik 19,1 proc. studentų,

kurie niekada nevartojo narkotikų, ir net 58,4 proc. studentų, kurie bent kartą per paskutinį

mėnesį vartojo kokius nors narkotikus. Bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį

vartojusieji narkotikus dažniau pritartų narkotikų dekriminalizavimui nei jam nepritartų.

Narkotikų vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui pritartų dar mažesnė dalis – 11,8 proc.

niekada narkotikų nevartojusių studentų. Nors ženkliai didesnė dalis – 37,6 proc. vartojusių

narkotikus bent kartą per paskutinį mėnesį studentų pritartų narkotikų legalizavimui

rekreaciniais tikslais, bet net tarp šių studentų nepritariančių tokiai valstybės politikai buvo

daugiau – 43,7 proc. (žr. 42 lentelę).

42 lentelė. Studentų, pritariančių valstybės narkotikų politikos pokyčiams, dalis pagal (bet kokių)

narkotikų vartojimą (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių respondentų, N=2230-2264,

proc.)

LTP LYP LMP Niekada

Narkotikų vartojimo ir

turėjimo asmeniniam

vartojimui be tikslo platinti

dekriminalizavimui

Pritartų 37,2 48,6 58,4 19,1

Nepritartų 47,8 37,1 30,5 59,5

Neapsisprendė 15,0 14,3 11,1 21,4

Narkotikų vartojimo

rekreaciniais tikslais

legalizavimui

Pritartų 24,5 33,1 37,6 11,8

Nepritartų 57,0 48,5 43,7 70,4

Neapsisprendė 18,5 18,4 18,6 17,7

Kanapių vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimui

(baudžiamosios atsakomybės netaikymui) pritartų dauguma kanapes vartoti bandžiusių

studentų: vartojusių bent kartą gyvenime – 77,1 proc.; vartojusių bent kartą per paskutinius

metus – 87 proc., vartojusių bent kartą per paskutinį mėnesį – 91 proc. Nors mažiau nei pusė

niekada kanapių nevartojusių studentų pritartų kanapių dekriminalizavimui, bet tam

nepritariančių buvo dar mažiau – 39,5 proc. Kanapių vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui

pritartų dauguma jas vartojusių studentų: vartojusių bent kartą gyvenime – 62,2 proc.; vartojusių

68

bent kartą per paskutinius metus – 75,6 proc., vartojusių bent kartą per paskutinį mėnesį – 78,5

proc. Kita vertus, šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) niekada kanapių nevartojusių studentų

nepritartų kanapių vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui (pritartų – 30,3 proc.). Daugiausia

neapsisprendusiųjų kanapių dekriminalizavimo ir legalizavimo klausimais buvo tarp niekada

gyvenime kanapių nevartojusių studentų, o mažiausiai – tarp vartojusių bent kartą per paskutinį

mėnesį (žr. 43 lentelę).

43 lentelė. Studentų, pritariančių kanapių dekriminalizavimui ir legalizavimui, dalis pagal

kanapių vartojimą (2020 m., apskaičiuota nuo į klausimus atsakiusių respondentų, N=2259-2261,

proc.)

LTP LYP LMP Niekada

Kanapių vartojimo ir

turėjimo asmeniniam

vartojimui be tikslo platinti

dekriminalizavimui

Pritartų 77,1 87,0 91,0 43,5

Nepritartų 15,4 8,1 5,9 39,5

Neapsisprendė 7,5 4,9 3,1 17,0

Kanapių vartojimo

rekreaciniais tikslais

legalizavimui

Pritartų 62,2 75,6 78,5 30,3

Nepritartų 25,0 14,1 11,3 52,0

Neapsisprendė 12,8 10,3 10,2 17,8

69

7. Departamento administruojamų interneto

svetainių žinomumas

6,7 proc. studentų žino apie jaunimui skirtą interneto svetainę www.askritiskas.lt: 1,1 proc. lankėsi

šioje svetainėje, o 5,5 proc. nesilankė, bet tokią žino. 92,2 proc. studentų nėra girdėję apie tokią

interneto svetainę (žr. 29 pav.). Todėl būtų tikslinga viešinti interneto svetainę studentų tikslinei

grupei, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų interneto svetainėse, ekranuose. Reikšmingų skirtumų tarp

lyčių nerasta.

29 pav. Interneto svetainės www.askritiskas.lt žinomumas (2020 m., N=2412, proc.)

33,6 proc. studentų žino apie interneto svetainę www.nerukysiu.lt: 5,8 proc. lankėsi šioje svetainėje,

o 27,3 proc. nesilankė, bet žino apie ją. 65,6 proc. studentų nėra girdėję apie tokią interneto

svetainę (žr. 30 pav.).

30 pav. Interneto svetainės www.nerukysiu.lt žinomumas (2020 m., N=2412, proc.)

Lankėsi

1% Nesilankė, bet žino

apie tokią

6%

Nesilankė ir nėra

apie tokią girdėję

92%

Neatsakė

1%

Lankėsi

6%

Nesilankė, bet žino

apie tokią

27% Nesilankė ir

nėra apie tokią

girdėję

66%

Neatsakė

1%

http://www.askritiskas.lt/


http://www.nerukysiu.lt/


70

Papildoma analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingai didesnė dalis rūkančių (tabako cigaretes

kasdien) nei nerūkančių studentų lankėsi interneto svetainėje www.nerukysiu.lt (rūkantys – 14,4

proc., nerūkantys – 4,5 proc.) arba apie ją žino, bet nesilankė (rūkantys – 43,4 proc., nerūkantys –

24,4 proc.). Kita vertus, nepaisant to, kad interneto svetainės www.nerukysiu.lt nuorodą galima

rasti ant kiekvieno cigarečių pakelio, 40,1 proc. rūkančiųjų (70,2 proc. nerūkančiųjų) teigė apie ją

nežinantys (žr. 31 pav.).

31 pav. Rūkančių ir nerūkančių studentų informuotumas apie interneto svetainę www.nerukysiu.lt

(2020 m., N=2412, proc.)

Nors interneto svetainės www.kaveikiavaikai.lt tikslinė grupė yra tėvai, bet 7,4 proc. studentų

nurodė žinantys apie šią interneto svetainę: 1,1 proc. lankėsi šioje svetainėje, o 6,2 proc. nesilankė,

bet žino apie ją. 91,5 proc. studentų nėra girdėję apie tokią interneto svetainę (žr. 32 pav.).

Reikšmingų skirtumų tarp lyčių nerasta. Apie interneto svetainę www.kaveikiavaikai.lt žino

statistiškai reikšmingai didesnė dalis studentų nuo 35 m. nei jaunesnių studentų.

32 pav. Interneto svetainės www.kaveikiavaikai.lt žinomumas (2020 m., N=2412, proc.)

14,4

43,4 40,1

2,2 4,5

24,4

70,2

0,9

Lankėsi Nesilankė, bet žino apie

tokią

Nesilankė ir nėra apie

tokią girdėję

Neatsakė

Rūko Nerūko

Lankėsi

1%

Nesilankė, bet

žino, kad tokia

yra

6%

Nesilankė ir

nėra apie tokią

nėra girdėję

92%

Neatsakė

1%




http://www.kaveikiavaikai.lt/




71

9. Išvados

Tyrime dalyvavo 2412 studentų. Didesnė jų dalis buvo moterys (65 proc.), o vyrų buvo tik 30

proc. Dauguma respondentų buvo iki 24 m. amžiaus ir dalyvavimo tyrime metu studijavo

bakalauro studijų pakopoje.

Rūkymas, kitų nikotino turinčių gaminių vartojimas

79,9 – 80,1 proc. studentų yra rūkę ar vartoję kitų nikotino turinčių gaminių. Bent kartą

per paskutinius metus rūkė ar vartojo kitus gaminius su nikotinu 63,7 proc., bent kartą per

paskutinį mėnesį – 52,4 proc., o kasdien – 37,2 proc. Kasdien rūko 15 proc. studentų,

vartoja kaitinamuosius tabako gaminius – 15,9 proc., vartoja elektronines cigaretes su

nikotino turinčiu skysčiu – 12 proc. Elektronines cigaretes be nikotino kasdien vartoja tik

1,5 proc., o kitus tabako gaminius ar nikotino turinčius gaminius kasdien vartoja mažiau nei 1

proc. studentų.

Kas penktas (20,7 proc.) studentas nėra nei karto gyvenime bandęs rūkyti, trečdalis (33 proc.)

niekada nevartojo elektroninių cigarečių su nikotino turinčiu skysčiu (elektroninių cigarečių

be nikotino – 48,8 proc.), o 42,1 proc. nėra vartoję kaitinamųjų tabako gaminių. Kitų tabako

gaminių ar nikotino turinčių gaminių nėra vartoję dauguma studentų.

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų (83,4-83,6 proc.) nei moterų (78,1 proc.) yra

rūkę ar vartoję kitus nikotino turinčius gaminius. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis

vyrų nei moterų rūkė cigaretes ir / ar vartojo uostomąjį, kramtomąjį ar kitą, oraliniam

vartojimui skirtą tabaką bent kartą gyvenime, bent kartą per paskutinius metus ir bent kartą

per paskutinį mėnesį, o šių gaminių vartojimas / rūkymas kasdien reikšmingai nesiskyrė.

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų nei moterų vartojo elektronines cigaretes visais

vertintais laiko periodais (taip pat ir kasdien). Kita vertus, statistiškai reikšmingai didesnė

dalis moterų nei vyrų nurodė vartojusios kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą

gyvenime, bent kartą per paskutinį mėnesį ir kasdien.

Tarp vyrų populiariausia kasdien vartoti elektronines cigaretes su nikotino turinčiu

skysčiu – jas kasdien vartoja 20,9 proc. vyrų, o tarp moterų – kaitinamuosius tabako

gaminius, kuriuos kasdien vartoja 17,8 proc. moterų. Įprastos tabako cigaretės pagal

populiarumą buvo išstumtos į antrąją vietą (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų).

Dalis studentų neapsistoja ties vienos rūšies nikotino gaminiu ir reguliariai (kasdien)

vartoja skirtingus gaminius. 20,7 proc. kasdien rūkančių studentų kasdien vartoja ir

kaitinamuosius tabako gaminius, 11,3 proc. – elektronines cigaretes su nikotinu, dar 4,7 proc.

– elektronines cigaretes be nikotino. 12,3 proc. kasdienių kaitinamųjų tabako gaminių

vartotojų kasdien vartoja ir elektronines cigaretes su nikotinu. 9,7 proc. elektronines cigaretes

su nikotinu kasdien vartojančių studentų kasdien vartoja dar ir elektronines cigaretes be

nikotino, o 16,3 proc. – kaitinamuosius tabako gaminius.

72

Nors kaitinamieji tabako gaminiai ar elektroninės cigaretės neretai siūlomos (be mokslo

įrodymų) kaip alternatyvos rūkymui, bet dalis šiuos gaminius vartojančių studentų vis

tiek toliau rūko, o metusiųjų rūkyti tarp jų yra gerokai mažiau nei teberūkančių. 19,6

proc. kaitinamuosius tabako gaminius kasdien vartojančių studentų kasdien rūko ir įprastines

tabako cigaretes. 14,2 proc. elektronines cigaretes su nikotinu kasdien vartojančių studentų

taip pat kasdien teberūko. Tik 8,3 proc. studentų, kasdien vartojančių elektronines cigaretes

su nikotinu, ir 3,7 proc. studentų, kasdien vartojančių kaitinamuosius tabako gaminius, pasak

jų, sėkmingai metė rūkyti.

Nors dauguma studentų pirmą kartą rūkė būdami nepilnamečiai, bet reguliariai rūkyti

dažniausiai pradedama jau sulaukus pilnametystės. Elektroninės cigaretės bei uostomasis,

kramtomasis ar kitas, oraliniam vartojimui skirtas tabakas („snusas“, „snufas“ ir pan.)

dažniausiai išbandomi dar nesulaukus pilnametystės, o kaitinamieji tabako gaminiai dažniau

išbandomi jau sulaukus pilnametystės

18,7 proc. studentų, pasak jų, sėkmingai metė rūkyti, dar 23,5 proc. studentų yra mėginę

mesti, bet vėl pradėjo rūkyti. Tarp studentų, kurie rūko kasdien, 57,7 proc. yra nesėkmingai

bandę mesti rūkyti, o 14,9 proc. nemėgino mesti, bet norėtų.

Alkoholio vartojimas

Didžioji dauguma studentų yra vartoję alkoholį, bet reguliariai alkoholį vartoja tik labai

maža studentų dalis. 93,3 proc. – 94,2 proc. studentų vartojo alkoholį bent kartą gyvenime

(nėra vartoję – 2,8 proc.), 88,1 proc. – bent kartą per paskutinius metus, 71,4 proc. – bent

kartą per paskutinį mėnesį, o kasdien – 2,6 proc. Populiariausi gėrimai yra alus / sidras. 89

proc. studentų, jaunesnių nei 20 m., yra vartoję alkoholinius gėrimus.

Vyrų ir moterų bendras alkoholio vartojimas nesiskyrė, skyrėsi tik skirtingų alkoholinių

gėrimų populiarumas tarp vyrų ir moterų.

67,3 proc. studentų yra nesaikingai vartoję alkoholį (vienu metu (pvz., per vieną vakarą)

išgėrę 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus) (bent kartą per paskutinius metus – 41

proc., bent kartą per paskutinį mėnesį – 14,8 proc.). Nesaikingas alkoholio vartojimas labiau

paplitęs tarp vyrų. 12,4 proc. studentų yra vairavę, būdami apsvaigę nuo alkoholio (20,2

proc. vyrų ir 8,8 proc. moterų), 11,1 proc. yra dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo alkoholio,

o 23,6 proc. yra praleidę paskaitas dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių. Tad

alkoholio vartojimas galėjo neigiamai atsiliepti ne tik jų sveikatai, bet ir studijų rezultatams.

Dauguma studentų pirmą kartą alkoholio paragavo būdami nepilnamečiai (13 m. ir jaunesni

– 26,9 proc., 14-15 m. – 29,4 proc., 16-17 m. – 28 proc.).

73

Narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų, inhaliantų vartojimas

41,3 proc. – 43,3 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję kuriuos nors

narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus (narkotikus – 43,2 proc.).

Bent kartą per paskutinius metus šias medžiagas yra vartoję 24,4 proc. studentų (narkotikus –

24,2 proc.), bent kartą per paskutinį mėnesį – 11,9 proc. studentų (narkotikus – 11,8 proc.), o

kasdien – 2,2 proc. (narkotikus – 2,2 proc.). Niekada šių medžiagų nėra vartoję 53,8 proc.

studentų (narkotikų – 54 proc.).

Populiariausias narkotikas – kanapės. Jas bent kartą gyvenime vartojo 42,6 proc.

studentų, bent kartą per paskutinius metus – 23,4, bent kartą per paskutinį mėnesį – 10,8

proc., kasdien – 2 proc. O 10,6 proc. studentų bent kartą gyvenime vartojo elektronines

cigaretes su skysčiais, turinčiais tetrahidrokanabinolio (THC).

11,1 proc. studentų bent kartą gyvenime vartojo ekstazį. Kokainą ar kreką yra vartoję

8,3 proc. studentų, LSD – 8 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 6,6 proc.,

haliucinogeninius grybus – 5,9 proc., heroiną – 0,7 proc., nežinomus narkotikus – 2,9 proc.

3,7 proc. studentų yra vartoję naujas psichoaktyviąsias medžiagas, o 3,5 proc. –

inhaliantus.

Didesnė dalis vyrų nei moterų yra vartoję kuriuos nors narkotikus, naujas

psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus.

Narkotikai, naujos psichoaktyviosios medžiagos ir inhaliantai paprastai išmėginami ar

pradedami vartoti jau sulaukus pilnametystės.

9,1 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję skirtingus narkotikus vienu metu,

30 proc. yra vartoję narkotikus kartu su alkoholiu, o 11,5 proc. yra vartoję narkotikus kartu

su energiniais gėrimais. Toks elgesys labiau būdingas vyrams.

5,3 proc. studentų yra vartoję narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba

inhaliantus savigydos tikslais.

5 proc. studentų yra vairavę būdami apsvaigę nuo šių medžiagų. 4,1 proc. studentų yra

dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo jų, o 2,8 proc. yra praleidę paskaitas dėl jų vartojimo.

Toks elgesys labiau būdingas vyrams.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dėl su studijomis susijusių motyvų

Siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą,

motyvaciją atlikti užduotis, daugiau nei pusė studentų yra vartoję energinius gėrimus ir

kitus kofeino turinčius produktus. Beveik trečdalis studentų šiuo tikslu yra vartoję nikotino

turinčius gaminius ir beveik penktadalis – alkoholį. Net 13 proc. studentų šiuo tikslu yra

vartoję receptinius vaistus, o 7,4 proc. – narkotikus.

74

Siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, pusė

studentų yra vartoję alkoholį, o 42,5 proc. – nikotino turinčius gaminius, 19,4 proc. –

receptinius vaistus, o 12,6 proc. – narkotikus.

Studentai dažniau rinkosi vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl raminančio, o ne

stimuliuojančio jų poveikio.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas karantino dėl COVID-19 metu

Studentai, kurie nereguliariai vartojo atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį,

cigaretes ar kitus gaminius su nikotinu, narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba

inhaliantus), 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu buvo labiau linkę

sumažinti šių medžiagų vartojimą ar jų atsisakyti, tačiau tie, kurie vartoja reguliariai,

vartojimą karantino metu dar labiau padidino.

Didžiausia dalis bent kartą per paskutinius metus vartojusių alkoholį, nikotino turinčius

gaminius ar narkotikus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

lengviau užmigti, buvo tarp tų studentų, kurie 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-

19 metu šių psichoaktyviųjų medžiagų vartojo daugiau ar dažniau.

Lošimas iš pinigų

Trečdalis (34 proc.) studentų nurodė bent kartą gyvenime lošę iš pinigų, bent kartą per

paskutinius metus – 13 proc., o bent kartą per paskutinį mėnesį – 4 proc.

Bent kartą gyvenime lošė 3 kartus daugiau vyrų nei moterų, bent kartą per paskutinius

metus – 4,5 karto daugiau vyrų nei moterų, o bent kartą per paskutinį mėnesį – 7 kartus

daugiau vyrų nei moterų.

Dažniausiai pirmą kartą buvo lošiama sulaukus pilnametystės.

Tėvų rizikingas elgesys

62,6 proc. studentų bent vienas iš tėvų rūko arba rūkė jų vaikystėje (abu tėvai – 20,5

proc., vienas iš tėvų – 42,2 proc.). 36,1 proc. studentų bent vienas iš tėvų turėjo problemų

dėl alkoholio vartojimo (abu tėvai – 3,3 proc., vienas iš tėvų – 32,8 proc.), 2,9 proc. – dėl

piktnaudžiavimo receptiniais vaistais, 0,9 proc. – dėl narkotikų vartojimo, o 2,2 proc. – dėl

lošimų.

Studentai, kurių tėvai rūko (ar rūkė jų vaikystėje), dažniau patys nusprendžia rūkyti ar

vartoti kitus nikotino turinčius gaminius, ypač, jei rūko(-ė) abu tėvai. Receptinius

vaistus dėl su studijomis susijusių motyvų vartojo didesnė dalis tų studentų, kurių tėvai

turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo vaistais. Narkotikus vartoti dažniau rinkosi tie

studentai, kurių tėvai turėjo problemų dėl narkotikų. Taip pat ir lošė didesnė dalis

studentų, kurių tėvai turėjo problemų dėl lošimų.

75

Nebuvo rasta statistiškai reikšmingų alkoholio vartojimo skirtumų tarp studentų, kurių tėvai

turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ir likusių studentų.

Studentų psichikos sveikata ir gerovė

Daugiau nei pusė studentų propaguoja sveiką gyvenseną, yra patenkinti gyvenimu, mano,

kad juos supranta ir palaiko jų šeima ir draugai. Tik kiek mažiau nei pusė studentų yra

patenkinti savo fizine sveikata, o daugiau nei ketvirtadalis studentų nėra patenkinti savo

sveikata.

Daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna

sunku susikaupti. Beveik trečdaliui studentų dažnai sunku užmigti ar prastai miega. 32 proc.

studentų dažnai nenori nieko veikti, jaučia apatiją, 27,6 proc. – dažnai jaučiasi liūdni, prislėgti,

26,2 proc. – dažnai jaučiasi vieniši, o 22,4 proc. – dažnai būna irzlūs, blogos nuotaikos.

Sąlyginai nemaža dalis (13 proc.) studentų dažnai patiria panikos atakas. Net 28,1 proc.

studentų yra galvoję apie savižudybę. 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-

19 metu suprastėjo.

Dauguma studentų žino, kur reikėtų kreiptis pagalbos iškilus sunkumams. Tik 43,3 proc.

studentų žino, kaip reikėtų elgtis, jei draugas perdozuotų psichoaktyviųjų medžiagų.

Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų, ypač tų,

kurie psichoaktyviąsias medžiagas vartojo siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą

stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, didesnė dalis (o kai kuriais atvejais net visi)

sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau. Kita vertus, jie dažniau

žinojo kaip reikėtų elgtis, jei draugas perdozuotų psichoaktyviųjų medžiagų.

Studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo

receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti,

lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus psichinės sveikatos

rodiklius, ypač vartojusieji bent kartą per paskutinį mėnesį.

Studentai, kurių tėvai turėjo problemų dėl alkoholio, kai kuriuos savo psichinės

sveikatos aspektus vertino prasčiau.

Požiūris į studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją

Daugiausia buvo pritarusių, kad tikslinga vykdyti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (76,4

proc.), vairavimo apsvaigus nuo narkotikų (75,7 proc.), skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų

maišymo (72,1 proc.), narkotikų vartojimo (71,4 proc.), naujų psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo (69,4 proc.) bei vaistų vartojimo ne gydymo tikslais (67,7 proc.) prevenciją, skirtą

studentų tikslinei grupei.

Pusė studentų manė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija studentams turėtų

būti vykdoma kaip neformalaus ugdymo prevencinė programa, neįtraukta į studijų dalykus, o

kas ketvirto (26 proc.) studento nuomone, ji turėtų būti integruota į studijų dalykus. Tik kas

76

dešimtas (10,6 proc.) studentas nurodė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija

studentams turėtų būti vykdoma kaip privalomas kursas, ir tokia pati dalis – kad kaip

pasirenkamas kursas.

Studentų požiūris į valstybės narkotikų politiką

Narkotikų vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti dekriminalizavimui

pritartų 26,3 proc. studentų. Kanapių vartojimo ir turėjimo asmeniniam vartojimui be

tikslo platinti dekriminalizavimui pritartų dvigubai daugiau – 55,6 proc. studentų. Tik

16,9 proc. studentų pritartų narkotikų vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui. Kanapių

vartojimo rekreaciniais tikslais legalizavimui pritartų kelis kartus didesnė dalis studentų –

42,4 proc.

Departamento administruojamų interneto svetainių žinomumas

6,7 proc. studentų žino apie jaunimui skirtą interneto svetainę www.askritiskas.lt (1,1 proc.

lankėsi), 33,6 proc. žino apie interneto svetainę www.nerukysiu.lt (5,8 proc. lankėsi). Interneto

svetainėje www.nerukysiu.lt labiau lankėsi rūkantys studentai. Nepaisant to, kad interneto

svetainės www.nerukysiu.lt nuorodą galima rasti ant kiekvieno cigarečių pakelio, 40,1 proc.

rūkančiųjų teigė apie ją nežinantys. 7,4 proc. studentų žino apie interneto svetainę

www.kaveikiavaikai.lt (1,1 proc. lankėsi).






77

10. Rekomendacijos

Nors Lietuvoje alkoholio vartojimo ir rūkymo pradžios amžius yra ankstyvas ir į aukštąsias

mokyklas studijuoti paprastai ateina jau turintys žalingų įpročių jaunuoliai, bet šio ir kai kurių

kitų tyrimų duomenimis, narkotikai, naujos psichoaktyviosios medžiagos neretai išbandomi

jau pradėjus studijuoti. Taip pat ir reguliariai rūkyti bei vartoti kaitinamuosius tabako

gaminius paprastai pradedama jau sulaukus pilnametystės. Tad studentai išlieka aktuali

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tikslinė grupė. Deja, nepaisant to, kad

studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra laikoma palankiu laikotarpiu ugdyti sveikos

gyvensenos įpročius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo sistema juo beveik nesinaudoja ir

jaunimui užbaigus mokyklą prevencinės priemonės dažnu atveju jų nebepasiekia. Todėl būtų

tikslinga supažindinti aukštųjų mokyklų administracijas, studentų organizacijas su šio tyrimo

rezultatais ir skatinti į juos atsižvelgti organizuojant bei vykdant studentų tikslinei grupei

skirtas prevencijos priemones.

Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų

programoje, kurioje numatomi ilgalaikiai valstybės siekiai bei prioritetai, pažymima, kad

aukštųjų mokyklų studentai yra svarbi tikslinė grupė, kuriai nėra taikomos psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo prevencijos priemonės, bei iškeltas uždavinys „sukurti ir įdiegti

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones aukštųjų mokyklų studentams“.

Planuojant atitinkamas prevencines veiklas studentams, renkantis jų formą ir pobūdį, svarbu

įvertinti ir šio tyrimo rezultatus, atskleidžiančius studentų poreikius ir esamą situaciją, jau

sukauptą gerąją patirtį, mokslo įrodymus bei taikyti Europos psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo prevencijos kokybės standartus (EDPQS).

Visais amžiaus tarpsniais yra labai svarbu turėti artimą ir palaikančią aplinką bei žinoti, į ką

gali kreiptis pagalbos iškilus sunkumams. Vis dėlto, 6-9 proc. studentų nesutiko, kad šeima ir

draugai juos supranta ir palaiko, o 10,9 proc. studentų nežinojo, kur reikėtų kreiptis pagalbos

iškilus sunkumams. Be to, atviruose klausimuose dalis studentų papildomai išsakė

psichologinės pagalbos studentams prieinamumo didinimo poreikį. Tad reikėtų geriau

informuoti studentus apie psichologinės pagalbos galimybes, įstaigas, kurių specialistai teikia

tokią pagalbą, taip pat telefonines pagalbos linijas, kurios sudaro galimybes greitai ir

nemokamai gauti konsultacijas ir patarimus iškilus sunkumams. Be abejo, svarbu apsvarstyti,

ar tokių paslaugų Lietuvoje pakanka, ar jos lengvai pasiekiamos, prieinamos ir pakankamai

patrauklios studentams, kad jie kreiptųsi pagalbos.

Studentų savijauta ir gerovė išties kelia nerimą ir susirūpinimą. Studentams trūksta streso

įveikos, miego higienos įgūdžių. Net sulaukus studijų amžiaus svarbu ugdyti, formuoti

sveikatai palankius streso įveikos, kitus socialinius emocinius įgūdžius, tinkamus miego

higienos įpročius, siekiant išvengti ne tik tiesioginių psichikos sveikatos problemų, bet ir

rizikingų, sveikatai žalingų streso įveikos bei kitų problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui,

https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/30470-NTAKD-EDPQS-Quick-Guide-LT.pdf

https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/30470-NTAKD-EDPQS-Quick-Guide-LT.pdf

78

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo siekiant sumažinti stresą, nerimą, lengviau užmigti, ką

patvirtina šio tyrimo rezultatai. Be to, atviruose klausimuose dalis studentų papildomai išsakė

streso įveikos, kitų socialinių emocinių įgūdžių ugdymo poreikį.

Dalis tyrime dalyvavusių studentų papildomai išsakė studentų sveikos gyvensenos skatinimo

svarbą. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė nemažą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

paplitimą bei tai, kad tik kiek daugiau nei pusė studentų propaguoja sveiką gyvenseną (57,4

proc.) ir mažiau nei pusė (47,6 proc.) yra patenkinti savo fizine sveikata, tad svarbu

populiarinti sveikos gyvensenos idėjas tarp studentų.

Taip pat svarbu skatinti studentų saviraišką, siūlyti alternatyvias ir studentams patrauklias

veiklas, apsvarstant jų finansavimo galimybes, taip didinant jų prieinamumą ir populiarumą.

Dalis studentų papildomai išsakė žalos mažinimo priemonių, skirtų studentų tikslinei grupei,

poreikį. 41,3-43,3 proc. studentų jau yra vartoję narkotikus, naujas psichoaktyviąsias arba

inhaliantus ir mažiau nei pusė (43,3 proc.) studentų sutiko, kad žino, kaip reikėtų elgtis, jei

draugas perdozuotų psichoaktyviųjų medžiagų. Todėl būtų tikslinga vykdyti studentų tikslinei

grupei skirtas tiek prevencijos, tiek ir žalos mažinimo priemones, informuoti studentus apie

psichoaktyviųjų medžiagų maišymo, perdozavimo, vairavimo apsvaigus nuo psichoaktyviųjų

medžiagų keliamą pavojų, lytiškai plintančias ligas.

Didelė dalis rūkančių studentų norėjo / norėtų mesti rūkyti, bet daugumai jų nepavyko

sėkmingai atsisakyti šio žalingo įpročio. Todėl aktualu vykdyti pagalbos metantiems rūkyti

priemones studentų tikslinei grupei, populiarinti Departamento administruojamą interneto

svetainę www.nerukysiu.lt tarp studentų, informuoti studentus apie pagalbos metantiems

rūkyti galimybes Lietuvoje. Taip pat aktualu vykdyti pagalbos priemones norintiems atsisakyti

elektroninių cigarečių ar kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo, nes šių gaminių

populiarumas bei reguliarus vartojimas auga ir jau lenkia įprastų cigarečių rūkymą.

Didžiausia dalis studentų pritarė, kad tikslinga vykdyti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio bei

narkotikų, skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymo, narkotikų vartojimo, naujų

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei vaistų vartojimo ne gydymo tikslais prevenciją, skirtą

studentų tikslinei grupei. Departamentas yra parengęs informacinę medžiagą jaunimo

tikslinei grupei beveik visomis išvardintomis temomis. Tikslinga būtų papildomai parengti

trūkstamą informaciją apie vairavimo apsvaigus nuo narkotikų bei vaistų vartojimo ne

gydymo tikslais keliamus pavojus.

Kadangi Departamento administruojamos interneto svetainės www.askritiskas.lt žinomumas

buvo labai mažas, būtų naudinga labiau populiarinti šią interneto svetainę tarp studentų.

Kadangi moksleivių ir studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir jo ypatumai skiriasi,

šioms tikslinėms grupėms taikomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos

priemonės ir darbo metodai, būdai turėtų taip pat skirtis.



79

Tam, kad į aukštąsias mokyklas stotų jaunimas, kuris dar neturi žalingų įpročių, būtina

prevenciją ir sveikos gyvensenos skatinimą vykdyti šeimoje (skatinant tėvus rodyti teigiamą

pavyzdį, palaikyti artimus, pasitikėjimu ir įsiklausymu grindžiamus tarpusavio santykius) bei

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į vaikų amžiaus

ypatumus ir rekomendacijas, prioritetą teikiant ilgalaikėms socialinių emocinių įgūdžių

ugdymo programoms. Taip pat laiku vykdyti ankstyvosios intervencijos priemones.

Ateityje, organizuojant studentų tikslinės grupės tyrimus ar kitus populiacijos tyrimus,

kuriuose vertinamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas ir viena iš tikslinių

grupių yra studentai / jaunimas, rekomenduojama papildomai įtraukti klausimus, kurie leistų

įvertinti:

o dėl kokių problemų, nusiskundimų vartojami narkotikai, naujos psichoaktyviosios

medžiagos ar inhaliantai savigydos tikslais;

o probleminį kanapių vartojimą, pvz., taikant ESPAD tyrime naudotą metodiką

(Cannabis Abuse Screening Test – CAST);

o energinių gėrimų vartojimą;

o bandymus atsisakyti kitų nei rūkymas žalingų įpročių, taip pat kitų nikotino turinčių

gaminių „metimo“ vartoti patirtis;

o kokius receptinius psichotropinius vaistus studentai yra vartoję, kokiais tikslais juos

vartojo. Taip pat įvertinti šių vaistų vartojimą gydytojui paskyrus ir gydytojui

nepaskyrus, piktnaudžiavimą vaistais (vartojimą dažniau, didesniais kiekiais ar ilgiau

nei gydytojas paskyrė), ilgalaikį vartojimą ir vartojimą ne pagal paskirtį;

o ar studentai / jaunimas kreipėsi ir gavo psichologinę pagalbą (jei taip, kokią) per

atitinkamą laikotarpį;

o studentų / jaunimo požiūrį į jiems skirtų žalos mažinimo priemonių įgyvendinimo

galimybes.

Documents

Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų …