AURELIJA MINEIKYTĖ AUDÌNIŲ Mustela vison GRIAUČIŲ … · Kanadinės audinės kaukolė yra panaši į europinės audinės tik šiek tiek masyvesnė, siauresnė, su trumpesne veidine

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

AURELIJA MINEIKYTĖ

AUDÌNIŲ (Mustela vison) GRIAUČIŲ MORFOMETRIJA

SKELETAL MORPHOMETRY OF THE MINK (Mustela vison)

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: asist. I. Alionienė

Kaunas 2015

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Audìnių (Mustela vison) griaučių

morfometrija“:

1. yra atliktas mano pačios;

2. nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Aurelija Mineikytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

Aurelija Mineikytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS

KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretorės vardas, pavardė) (parašas)

3

Turinys

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 4

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6

SUMMARY ........................................................................................................................................ 7

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 9

1.1. Audinių biologija............................................................................................................... 9

1.2. Audinių osteologija ......................................................................................................... 10

1.3. Kaulinio audinio struktūra ............................................................................................... 11

1.3.1. Makroskopinė kaulinio audinio struktūra .................................................................... 12

1.3.2. Mikroskopinė kaulinio audinio struktūra .................................................................... 13

1.4. Lyties įtaka kaulų makroskopinėms ir mikroskopinėms struktūroms ............................. 16

1.5. Amžiaus įtaka kaulų makroskopinėms ir mikroskopinėms struktūroms ........................ 18

2. MEDŽIAGOS IR METODAI .................................................................................................... 19

2.1. Kaulų pjūvių gamyba ...................................................................................................... 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ........................................................................................................... 24

3.1. Audinių kraniometriniai duomenys ................................................................................. 24

3.2. Audinių petikaulių osteometriniai duomenys ................................................................. 32

3.3. Audinių šlaunikaulių osteometriniai duomenys .............................................................. 35

3.4. Audinių petikaulio mikroskopinės struktūros duomenys ................................................ 39

4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 42

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 45

PADĖKOS ......................................................................................................................................... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 47

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 50

4

SANTRUMPOS

A – P (Akrokranion – Prosthion) – kaukolės ilgis.

Ect – P (Ectorbitale – Prosthion) – veidinės dalies (snukio) ilgis iki akiduobių.

Ect – A(Ectorbitale – Akrokranion) – kaukolės smegeninės dalies ilgis.

Zl – P (Zygolacrimale – Prosthion) – veidinės dalies (snukio) ilgis iki skruostikaulių.

Zy – Zy (Zygion – Zygion) – kaukolės plotis ties skruostikauliais.

Cb – P (Condylobasal – Prosthion) – kaukolės ilgis iš ventralinės pusės (nuo viršutinio žandikaulio

priekinio taško ties kandžių vidurine linija iki pakauškaulio gumburo).

St – P (Staphylion – Prosthion) – visceralinis kaukolės pagrindo ilgis (gomurio ilgis).

GBP (Greatest breadth of the palatine) – didžiausias gomurio plotis.

BB (Bicanine Breadth) – atstumas tarp viršutinių iltinių dantų.

LPTr (Alveolar length of Premolar Toothrow) – kaplių eilės ilgis.

LMTr (Alveolar length of Molar Toothrow) – krūminių dantų eilės ilgis.

LTr (Alveolar length of Toothrow – canine not included) – bendras kaplių ir krūminių dantų eilės

ilgis (be iltinių dantų).

HP1P2 (Height of the mandible between P1 and P2) – apatinio žandikaulio aukštis tarp 1 ir 2

kaplių.

Id – Goc (Infradentale – gonion caudale) – apatinio žandikaulio ilgis.

HM1 (Height of the mandible before M1) – maksimalus apatinio žandikaulio aukštis prieš pirmąjį

krūminį dantį).

Gov – Cr (Gonion ventrale – coronion) – apatinio žandikaulio šakos aukštis.

Mol – Mol (Molare – Molare) – didžiausias apatinio žandikaulio plotis tarp pirmųjų krūminių

dantų.

BC (Bicanine Breadth) – atstumas tarp apatinių iltinių dantų.

BMTr (Greatest breadth of the Molar Toothrow) – maksimalus apatinio žandikaulio krūminio

danties alveolės plotis.

BCP (Greatest breadth of the Condyle Process) – didžiausias apatinio žandikaulio gumburinės

ataugos plotis.

GBR (Greatest breadth between vertical Ramus) – maksimalus apatinio žandikaulio plotis tarp

šakų.

ML (Maximum Lenght) – maksimalus petikaulio ilgis.

EB (Epicondylar Breadth) – petikaulio gumburų plotis.

VDH (Vertical Diameter of Head) – petikaulio galvutės skersmuo.

MaxDM (Maximum Diameter at Midshaft) – maksimalus skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu.

5

MinDM (Minimum Diameter at Midshaft) – minimalus skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu.

BL (Bicondylar Length) – šlaunikaulio ilgis.

EB (Epicondylar Breadth) – šlaunikaulio gumburų plotis.

MaxHD (Maximum Head Diameter) – maksimalus šlaunikaulio galvutės skersmuo.

A – PSD (Anterior – Posterior Subtrochanteric Diameter) – pogūbrinis (sagitalinis) šlaunikaulio

skersmuo.

M – LSD (Medial – Lateral Subtrochanteric Diameter) – pogūbrinis (transversinis) šlaunikaulio

skersmuo.

A – PMD (Anterior – Posterior Midshaft Diameter) – sagitalinis skersmuo ties šlaunikaulio diafizės

viduriu.

M – LMD (Medial – Lateral Midshaft Diameter) – transversinis skersmuo ties šlaunikaulio diafizės

viduriu.

6

SANTRAUKA

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarijos akademija

Anatomijos ir fiziologijos katedra

Audìnių (Mustela vison) griaučių morfometrija

Magistro baigiamojo darbo

Baigiamojo darbo vadovė: asistentė Ingrida Alionienė

Apimtis: 79 puslapių, 33 paveikslai, 29 priedai.

Darbo tikslas: įvertinti lyties ir amžiaus įtaką audinių kaulų makroskopinėms ir mikroskopinėms

struktūroms.

Audinių patinų ir patelių kaukolės, petikauliai ir šlaunikauliai buvo surinkti vienoje, Lietuvoje

esančioje, kailinių žvėrelių fermoje. Visos kaukolės ir kaulai buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes

(24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn.). 21 kaukolės matmuo, 5 – petikaulio ir 7 – šlaunikaulio matmuo buvo

matuojami slankmačiu 0,01 mm tikslumu. Taip pat buvo atliktas histologinis audinių (24 mėn. ir 7

mėn.) petikaulių tyrimas.

Labiausiai lytinis dimorfizmas pasireiškia tarp 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinų ir patelių.

Lyginant amžiaus grupes, nustatyta, kad 7 mėn. patinų kaukolės, petikauliai bei šlaunikauliai

didžiausi. 24 mėn. audinių patelių kaukolės buvo didesnės nei 7 mėn., o amžiaus įtaką labiausiai

išreiškia veidinės dalies ilgis iki akiduobių (Ect – P), veidinės dalies ilgis iki skruostikaulių (Zl – P),

krūminių dantų eilės ilgis (LMTr) ir atstumas tarp apatinių iltinių dantų (BC). Lyties ir amžiaus

reikšmingos įtakos mikroskopinėms petikaulio struktūroms nustatyti nepavyko, nes tam reikėtų

išsamesnių tyrimų bei didesnės individų imties.

Raktiniai žodžiai: audinė, amžius, lytis, kraniometrija, osteometrija.

7

Summary

Lithuanian University of Health Science

Veterinary Academy

Department of Anatomy and Physiology

Skeletal morphometry of the mink (Mustela vison)

Supervisor: assistent Ingrida Alionienė

Volume: 79 pages, 33 pictures, 29 affixes.

The aim of the study: to assess age and sex influence for macroscopic and microscopic structures

of mink bones.

Skulls (n = 36), humerus (n = 36) and femur (n = 36) of male and female minks (Mustela

vison) from the one mink farm in Lithuania were collected. All skulls and bones were divided into

three different age groups (24 month, 7 month and 1 month). 21 parameter of the skull, 5 of

humerus and 7 parameters of femur were measured in millimeters (0,01 mm absolute accuracy)

using calipers. Also histological analysis of minks (24 month and 7 month of age) humerus was

performed.

Most sexual dimorphism occurs between 24 months and 7 months in both minks males and

females. Comparing age groups, it was found that 7 months male skulls, humerus and femur were

largest. 24 months female skulls were larger than 7 months and facial length (Ect – P), lateral length

of visceral cranium (Zl – P), alveolar length of molar toothrow (LMTr) and distance between

sockets for mandibular canines (BC) were most expressed differences between these two age

groups. Significant affect did not succeed in estimation of sex and age for microscopic structures of

the humerus because it would recquire a more comprehensive investigation and larger amount of

individuals.

Key words: mink, age, sex, craniometry, osteometry.

8

ĮVADAS

Kaulų osteometrinė analizė suteikia morfologinės informacijos apie gyvūno ūgį, kūno svorį,

lytį, amžių ir kitus būdingus bruožus. Tokio pobūdžio informacija gali būti naudojama siekiant

apibūdinti gyvūnų rūšį ir leidžia ją palyginti su kitomis rūšimis ar populiacijomis. Osteologinė

medžiaga naudojama siekiant išsiaiškinti svarbiausius tarprūšinius skirtumus (1).

Kraniometrija ir osteometrija vis dar yra patikimi metodai siekiant nustatyti gyvūno lytį bei

įvertinti kūno sudėjimą (2). Histologinis kaulų tyrimas naudojamas siekiant atskirti žmonių kaulų

fragmentus nuo kitų žinduolių, kai negalima identifikuoti DNR. Tiek makroskopiniai, tiek

mikroskopiniai kaulų tyrimai sėkmingai naudojami teisminėje antropologijoje ir archeologijoje. Kai

negalima kaulo identifikuoti pagal makroskopinius matmenis, vienintelė alternatyva galėtų būti

histologinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą gali būti nustatoma: osteonų apvalumas, osteonų skersmuo

ar osteonų skaičius pasirinktame matymo lauke (3). Diagnostikoje dažniausiai naudojami osteonų

skersmens ir centrinių osteono kanalų matavimai (4).

Gyvūnų morfologinė raida ženkliai kinta dėl veislės, amžiaus, lyties, mytybos sąlygų ar

aplinkos faktorių įtakos. Kaulų čiulpų ertmės dydis priklauso nuo kaulinio audinio išsivystymo bei

sijų (trabekulių) struktūros. Giminingas gyvūnų veisimas gali prisidėti prie morfometrinių savybių

kitimo dėl padidėjusios tam tikrų genų išraiškos ar dėl sumažėjusios galimybės išreikšti

dominavimą (1).

Temos aktualumas: Griaučių morfologija – veterinarijos mokslo pagrindas. Moksliniuose

tyrimuose dažniausiai analizuojami skirtingų lyčių gyvūnų kraniometriniai duomenys. Tačiau

beveik nėra duomenų apie amžiaus įtaką gyvūnų kaulų (kaukolių, petikaulių, šlaunikaulių)

makroskopinėms ir mikroskopinėms struktūroms. Audinių kaulai buvo pasirinkti todėl, kad vis dar

trūksta pamatinių anatominių žinių apie kailinius žvėrelius ar mėsėdžius.

Darbo tikslas: Įvertinti lyties ir amžiaus įtaką audinių kaulų makroskopinėms ir

mikroskopinėms struktūroms.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti audinių kaukolių kraniometriją.

2. Atlikti audinių petikaulių ir šlaunikaulių osteometriją.

3. Atlikti petikaulio kaulinio audinio histologinį tyrimą.

4. Įvertinti amžiaus ir lyties įtaką kaulo makro- ir mikro- struktūroms.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Audinių biologija

Audinė (Mustela sp.) priklauso plėšriųjų (Carnivora) būriui kiauninių (Mustelidae) šeimai.

Šioje šeimoje yra išskiriamos dvi pagrindinės laukinių audinių rūšys: europinė (M. lutreola) ir

kanadinė (Mustela vison ar Neovison vison) audinės (1 pav.). Kanadinių audinių tėvynė – Šiaurės

Amerika tačiau jos yra introdukuotos ir paplitusios daugelyje kitų regionų, taip pat ir Lietuvoje. Jų

kūnas laibas, kailis juodai rudos spalvos, plaukuota, pusės kūno ilgio, uodega. Apatinė lūpa ir

smakras balti. Baltų dėmių gali būti ir krūtinės bei pilvo srityse. Kojos trumpos, pirštai sujungti

plaukiojamosiomis plėvėmis. Patinai panašūs į pateles tik truputį stambesni (5). Suaugę patinai

sveria 0,68 – 1,3 kg, o jų kūno ilgis siekia 56 cm. Tuo tarpu, suaugusios patelės sveria 0,45 – 0,7

kg, o kūno ilgis – 54 cm (6).

1 pav. Europinė audinė (Mustela lutreola) kairėje (7) Kanadinė audinė (Mustela vison)

dešinėje (8)

Mūsų šalyje kanadinės audinės negrįžtamai išstūmė europines audines. Europinė audinė yra

mažesnė, rudesnė, jos uodega trumpesnė (mažiau nei pusės kūno ilgio), balta ne tik apatinė lūpa, bet

ir viršutinė bei smakras. Be to, pastaroji yra žymiai rečiau sutinkama. Lietuvoje nebeaptinkama ir

įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5).

Domestikuotos audinės dažniausiai auginamos audinių fermose dėl lengvo, puošnaus ir

patvaraus kailiuko, bei riebalų. Pastarosios būna daug didesnės nei laukinės audinės. Vidutinis

patinų svoris siekia 2,6 – 2,7 kg, o patelių 1,4 kg (6). Audinių, veisiamų kailinių žvėrelių ūkiuose,

10

smegenys 19,6 proc., širdis 8,1 proc., o blužnis 28,2 proc. yra mažesnės nei laukinių (kanadinių)

audinių (9,10). Domestikuotų audinių kailio spalva gali būti įvairi: nuo baltos iki juodos (6).

1.2. Audinių osteologija

Audinių kaukolės išorinėje viršugalvio kaulo (os parietale)pusėje vidurinėje sagitalinėje

linijoje yra skiauterė (crista sagitalis externa), kuri būdinga visų rūšių mėsėdžių kaukolėms. Tačiau,

lyginant su kitomis rūšimis, ji išreikšta nežymiai. Taip pat ryškiai matomos smilkinkaulio (os

temporale) jungtys. Akiduobės yra nukreiptos oraliai (į priekį). Todėl šiems gyvūnams būdingas

binokulinis regėjimas. Dėl tokios akiduobių padėties yra didesnė kaukolės apimtis (11). Dėl

prijaukinimo gali kisti gyvūnų kaukolės dydis ir forma. Žinomas faktas, kad prijaukintos kanadinės

audinės (Neovison vison) gali ištrūkti iš fermų ir patekti tarp vietinio paplitimo laukinių audinių (12).

Baltarusiškųjų audinių kaukolės žymiai skiriasi nuo kanadinių ir ypač nuo tam tikrų kanadinių audinių

porūšių (pvz.: M. vison lacustris ir M. v. energumenos). Nepriklausomai nuo kūno dydžio

baltarusiškųjų audinių kaukolių veidinė dalis, įskaitant dantų eiles, yra ryškiai trumpesnė, o smegenų

ertmė neabejotinai mažesnė (13). Apatinio žandikaulio (mandibula) vainikinė atauga (processus

coronoideus) yra labai išsikišusi ir užima didžiąją žandikaulio šakos (ramus mandibulae) dalį, o

žandikaulio krumplys (condylus) yra žemas. Be to kaukolės kaulus sudaro labai tankus kaulinis

audinys (11). Kanadinės audinės kaukolė yra panaši į europinės audinės tik šiek tiek masyvesnė,

siauresnė, su trumpesne veidine kaukolės dalimi, platesniais skruostikaulių lankais bei platesne ir

trumpesne smegenine kaukolės dalimi (2 pav.) (14).

Nors nėra žinoma kaip liga ar užsikrėtimas parazitais paveikia kaukolės formą ir dydį, tačiau

audinių užsikrėtimas nematodo Skjabingylus nasicola lervomis pasireiškia kaukolės deformacija

(15). Suaugę Skrjabingylus nasicola parazitai yra randami kiauninių šeimos žvėrelių nosiniuose

sinusuose ir sukelia žymią kaktikaulio deformaciją (16).

Audinė viršutiniame žandikaulyje turi 16, o apatiniame 18 dantų. Dantų formulė yra tokia: I

3/3, C 1/1, P 3/3, M 1/2 (17). Labiausiai yra išreikšti iltiniai dantys (dentes canini). Viršutinio

žandikaulio trečiasis kaplys (dens premolare) bei apatinio žandikaulio pirmasis krūminis (dens

molare) dantys yra morfologiškai komplementarūs ir yra antrieji pagal dydį po iltinių dantų (18).

Kanadinių audinių viršutinis krūminis dantis yra didesnis ir masyvesnis nei europinių audinių (14).

11

2 pav. Europinės audinės (Mustela lutreola) kaukolė (kairėje) (19) ir kanadinės audinės

(Mustela vison) kaukolė (dešinėje) (20)

Audinės stuburą sudaro 49 slanksteliai: 7 kaklo (vertebrae cervicales), 15 krūtinės (verebrae

thoracales), 5 juosmens (vertebrae lumbales), 3 kryžiaus (vertebrae sacrales) ir 19 uodegos

(vertebrae caudales). Palyginti ilgą krūtinkaulį sudaro rankena (manubrium sterni), 8 kauliniai

segmentai (sternebrae) ir kardinė atauga (proc. xiphoideus).

Priekinės kojos kaulai: petikaulis (humerus), stipinkaulis (radius) bei alkūnkaulis (ulna) yra

pakankamai stambūs kaulai ir turi gerai išreikštas raumenų prisitvirtinimo vietas (šiurkštumas).

Užpakalinės kojos kaulai: šlaunikaulis (os femoris), blauzdikaulis (tibia) bei šeivikaulis (fibula)

labai panašūs į priekinės kojos tiek dydžiu tiek ir tvirtumu.

Audinių dubuo, kaip ir kitos skeleto dalys yra tvirtas, kompaktiškas ir pakankamai trumpas,

lyginant su visu kūno ilgiu (18).

1.3. Kaulinio audinio struktūra

Kaulas yra sudarytas iš įvairiai išsidėsčiusių struktūrų, kurios veikdamos kartu atlieka

skirtingas mechanines, biologines ir chemines funkcijas: palaikomąją, ląstelių apsaugos ir

sandėliavimo, mineralų jonų homeostazės. Žinduolių kaulo struktūriniai lygmenys yra:

makrostruktūra – tankioji ir akytoji kaulinė medžiaga; mikrostruktūra (10 – 500 µm) – centriniai

(Haverso) kanalai, osteonai, sijos (trabekulės); sub-mikrostruktūra (1 – 10 µm) – kaulinės

plokštelės; nanostruktūra (nuo kelių šimtų nanometrų iki 1µm) – kolageninės skaidulos ir mineralai;

sub-nanostruktūra (< nei keli šimtai nanometrų) – sudėtinių elementų molekulinė struktūra (3 pav.)

(21).

12

3 pav. Vamzdinio kaulo struktūra (21)

1.3.1. Makroskopinė kaulinio audinio struktūra

Makroskopiškai kaulas susideda iš vidurinės dalies, diafizės (diaphysis) ir dviejų praplatėjusių

galų, epifizių (epiphysis). Epifizes dengia sąnarinės kremzlės, neturinčios antkremzlio, o kitą kaulo

paviršių – antkaulis. Vaisių ir augančių gyvulių diafizę nuo epifizių skiria tikroji kremzlė (cartilago

physialis), kuri užtikrina ilgųjų kaulų augimą. Pasibaigus šių kaulų augimui, tikrosios kremzlės

sukaulėja ir suformuoja pokremzlines kaulines plokšteles – metafizę (metaphysis) (22).

Makroskopiškai kaulas yra sudarytas iš tankiosios ir akytosios kaulo medžiagos. Skersiniame

ilgojo kaulo pvz.: šlaunikaulio pjūvyje ties diafize matoma kompaktiška tankioji kaulo medžiaga, o

ties epifizėmis porėta akytoji medžiaga. Plokščiojo kaulo pvz.: viršugalvio sandara panaši į

„sumuštinio“: tankioji kaulo medžiaga sudaro išorinį kaulo paviršių, o vidinis sudarytas iš plonos

sutvirtinančios akytosios kaulo medžiagos (21). Visų žinduolių gyvenimo eigoje kaulinis audinys

nuolat persitvarko. Šis procesas yra susijęs su mechaninių jėgų veikimo krypties kitimu, kintant

gyvulio masei ir eisenai (22). Tankioji kaulo medžiaga yra metaboliškai aktyvesnė, dažniau

persitvarkanti ir „jaunesnė“ nei akytoji kaulo medžiaga (21).

Tankiosios ir akytosios medžiagos kiekybinis santykis įvairiuose kaulų formos tipuose yra

nevienodas. Ilgųjų kaulų diafizėse vyrauja tankioji medžiaga, o epifizėse – akytoji medžiaga (22).

Akytojoje medžiagoje yra daug mažų ertmių, o ilgųjų kaulų diafizėje yra didesnė čiulpų ertmė

(cavum medullare). Kaulinių sijų ertmes, o prieš atvedimą ir ilgųjų kaulų diafizės čiulpų ertmę

užpildo raudonieji kaulų čiulpai. Juose formuojasi kraujo ląstelės. Po atvedimo ilgųjų kaulų čiulpų

13

ertmėje raudonieji kaulų čiulpai pakeičiami geltonaisiais kaulų čiulpais. Juose fiziologinėmis

sąlygomis homeostazė nevyksta (4 pav.) (22).

4 pav. Makroskopinė kaulo struktūra (23)

1.3.2. Mikroskopinė kaulinio audinio struktūra

Mikroskopiškai žinduolių kaulinį audinį sudaro mineralizuotos kolageninės skaidulos, kurios

formuoja 3 – 7 µm pločio plokšteles (21). Ilgojo kaulo tankiosios medžiagos skerspjūvyje nuo

paviršiaus vidaus link skiriamos 4 rūšių kaulinės plokštelės (22). Dauguma plokštelių išsidėsto

radialiai sluoksniais aplink kraujagyslę, suformuodamos osteoną ir centre esantį centrinį (Haverso)

kanalą. Šios plokštelės (3 – 8 vnt.) vadinamos osteono plokštelėmis. Kitos plokštelės su mažesniu

mineralizuotų kolageno skaidulų kiekiu randamos tarp osteonų. Jos susidaro iš persitvarkančių

osteonų ir vadinamos intersticinėmis plokštelėmis. Dar kitos plokštelės formuoja išorinį kaulinio

audinio sluoksnį (be osteonų), kuris sudarytas iš platesnių plokštelių (150 – 300 µm) ir vadinamos

išorinėmis žiedinėmis plokštelėmis (21). Po vidiniu antkauliu, kur tankioji kaulinė medžiaga supa

kaulų čiulpų ertmę yra ryškios vidinės žiedinės plokštelės (22).

Akytoji kaulinė medžiaga yra sudarytas iš susisiejančių sijų (trabekulių) tinklo. Trabekulės

yra apie 50 - 300µm skersmens (21).

14

1.3.2.1. Kaulinio audinio ląstelės

Kauliniame audinyje skiriami pagrindiniai trys ląstelių tipai: osteoblastocitai, osteocitai bei

osteoklastocitai. Osteoblastocitai yra atsakingi už kaulo organinių komponentų (osteoido) aktyvią

sintezę. Osteoidą sudaro kolagenas, proteoglikanai ir glikoproteinai. Osteoblastocitai susidaro iš

osteogeninių ląstelių ir yra išsidėstę vienu sluoksniu kaulinio audinio išoriniame ir vidiniame

paviršiuose. Kai šios kaulinio audinio ląstelės yra aktyvios, jos yra kubo formos ir dažosi

bazofiliškai. Sumažėjus aktyvumui jos tampa plokščios ir mažiau bazofiliškos (24).

Osteoblastocituose susidaro įvairūs augimo faktoriai (fibroblastocitų augimo faktorius, insulininis

augimo faktorius ir kt.) (25).

Osteoblastocitai, kurie „pereina“ į kaulinio audinio tarpląstelinę medžiagą, vadinami

osteocitais. Šios ląstelės – tai subrendę osteoblastocitai, kurie mineralizuotoje tarpląstelinėje

medžiagoje netenka kapsulės. Jos tūno ovalo formos ertmėse – lakūnose ir turi nuo ląstelės kūno

spinduliškai einančias plonas ląstelines ataugas, kuriomis per kanalėlius jungiasi su gretimomis

ląstelėmis. Šios ataugos – tai „gyvybę palaikančios linijos“, kuriomis iš vienos ląstelės į kitą

patenka maisto medžiagos ar šalinami metabolitai. Osteocitai sutvirtina mineralizuotą tarpląstelinę

medžiagą bei stimuliuojami paratiroidinio hormono (PTH) išlaisvina kalcį sintetindami hidrolazes

(osteocitinė osteolizė) (24).

Osteoklastocitai yra daugiabranduolės gigantinės ląstelės, kurios dalyvauja kaulinio audinio

rezorbcijoje ar persitvarkyme (24). Šios ląstelės yra 40 – 100 µm skersmens ir lokalizuojasi kaulo

paviršiuje (25). Osteoklastocitai yra kilę iš susiliejusių monocitų. Osteoklazija vyksta

osteoklastocitams sintetinant rūgštis (pieno ir citrinos), kurios mažina pH ir palengvina mineralų

tirpumą, bei stiprius hidrolizinius fermentus, kurie ardo tarpląstelinę medžiagą (24).

1.3.2.2. Kaulinio audinio tarpląstelinė medžiaga

Didžiąją kaulinio audinio dalį sudaro tarpląstelinė medžiaga, kurios apytikriai 2/3 yra

neorganinės kilmės. Likusią dalį sudaro kolageninės (daugiausia I tipo) skaidulos ir santykinai

mažas kiekis amorfinės pagrindinės medžiagos. Neorganinę kaulinio audinio medžiagą sudaro

gausus kiekis kalcio ir fosforo, kurie pagrinde formuoja hidroksiapatito kristalus. Pastarieji

aptinkami šalia kolageno. Taip pat randama nedidelis kiekis kalcio fosfato, magnio, natrio, kalio ir

nedidelis kiekis kitų elementų (vario, mangano, cinko ir kt.). Kol kaulas pilnai mineralizuojasi (tai

trunka apie 1 metus nuo mineralizacijos pradžios), chondroitino sulfato proteoglikano kiekis būna

gana žemas ir užima laisvą hidroksiapatito kristalų vietą. Proteoglikanai inicijuoja ir sukelia

15

kaulinio audinio mineralizaciją. Mineralizacijai tęsiantis proteoglikanų kiekis mažėja. Todėl yra

abipusis ryšys tarp proteoglikanų kiekio ir mineralizacijos laipsnio besivystančiame kaule (24).

Pagrindinę medžiagą sudaro glikozaminoglikanai, proteoglikanai ir glikoproteinai (22).

1.3.2.3. Osteono sandara

Osteonas – plokštelinio kaulinio audinio tankiosios medžiagos struktūrinis vienetas. Gyvūnų

tankiojoje medžiagoje apie kiekvieną 20 – 100 µm skersmens centrinį kanalą koncentriškai

išsidėsto 5 – 15 osteono plokštelių. Pavienės kaulinės plokštelės yra 5 – 10 µm storio. Jos sudarytos

iš vingiuotų 2 – 3 µm kolageninių skaidulų pluoštelių, kuriuos supa mineralizuota pagrindinė

medžiaga. Osteonų skersmuo esti iki 0,5 mm, o ilgis – keleto milimetrų (22). Osteonas yra panašus

į cilindrą apie 200 – 250 µm skersmens (žinduolių) ir einantis beveik lygiagrečiai pagal ilgąją kaulo

ašį (21). Retkarčiais osteonas gali būti ir šakotos sandaros (24).

Kiekvieną osteoną gaubia cementinė linija (linea cementalis) (22). Visi osteonų kanalai vieni

su kitais jungiasi trumpais Volkmano kanalais, kurie išsidėstę stačiu kampu išilginei osteono ašiai

(5 pav.) (24).

5 pav. Mikroskopinė kaulo struktūra (26)

16

1.4. Lyties įtaka kaulų makroskopinėms ir mikroskopinėms struktūroms

Europinių audinių kaukolės pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu. Kaip ir visų mėsėdžių,

audinių skirtums tarp lyčių išreiškiamas bendru dydžio koeficientu (patinai didesni nei patelės). Yra

kelios hipotezės paaiškinančios kiauninių šeimos gyvūnų lytinį dimorfizmą. Pirmoji hipotezė –

„išteklių pasidalijimas“. Tai priklauso nuo gyvūno dydžio, kuo didesnis gyvūnas, tuo daugiau jam

reikia pašaro. Dėl šios priežasties sumažėja tarplytinė konkurencija. Tiek patinams, tiek ir patelėms

pasiekus optimalų, bet skirtingą kūno dydį, reikia skirtingo suėdamo pašaro kiekio. Europinių

audinių patinų kaukolės plotis ties skruostikauliais yra didesnis, dėl to, kad jų žandų ir kaklo

raumenys yra daug stipriau išreikšti. Palyginti platus patinų snukis yra kaip atrama didesniems

iltiniams dantims ir yra geras mitybinės atrankos indikatorius (27). Kita hipotezė paaiškinanti lytinį

dimorfizmą – tai poligaminė kiauninių šeimos gyvūnų poravimosi sistema. Didesni patinai

veisimosi metu konkuruoja dėl galimybės susiporuoti su kuo daugiau patelių. Pagal De Marinis

(1995) pakankamai platus patinų snukis, didesni iltiniai dantys ir palyginti platūs skruostikaulių

lankai išsivystė dėl kovos su kitais individais ir dėl savęs demonstravimo (28). Šeškų kovų

stebėjimai jų poravimosi metu parodė, kad tik didesni patinai turi galimybę sėkmingai susikergti

(27).

Kadangi patinai yra didesni už pateles todėl ir patinų neurokraniumo matmenys buvo nustatyti

didesni. Taip pat ženkliai didesni buvo ir patinų kaukolių aukščio vidurkis bei didžiosios

pakauškaulio angos plotis. Įvairūs autoriai nustatė, kad netaisyklinga didžiosios pakauškaulio angos

forma yra rimta problema veterinarinėje medicinoje galinti sukelti įvairius klinikinius simptomus:

konvulsijas, ataksiją, galvos smegenų prolapsą į nugaros smegenų kanalą bei atlanto – pakaušio

sąnario displaziją (29).

Kitais tyrimais taip pat įrodyta, kad dauguma patinų kaukolių matmenų yra didesni nei

patelių. Mustela lutreola patinų kaukolės pasižymi santykinai aukštu neurokraniumu, plačiomis

skruostikaulių arkomis, plačiu snukiu, platesne (didesne) klausos piramide bei aukštesėmis apatinio

žandikaulio atšakomis. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad maksimalus apatinio žandikaulio kūno

aukštis demonstruoja teigiamą alometriją lyginant jį su bendru kaukolės ilgiu (30).

Afrikos laukinių bei naminių šunų visceralinį kaukolės pamato (gomurio) ilgį lyginant su

maksimaliu kaukolės ilgiu nustatytas izometrinis augimas. Taip pat izometrinis augimas nustatytas

lyginant apatinio žandikaulio ilgį su kaukolės ilgiu (31).

Tyrimai atskleidė, kad kai kurios patelių dantų ir gomurikaulio matmenų vertės gautos

didesnės nei patinų (30). Panašius tyrimus atliko ir Kieser bei Groeneveld (1992). Jie nagrinėjo

Afrikos laukinių šunų apatinio žandikaulio ir dantų alometriją. Tačiau jų tyrimai nepilnai paaiškina

pastarąjį fenomeną, kadangi tokie skirtumai nepastebimi naminių šunų tarpe (31). Todėl šį

17

fenomeną būtų galima paaiškinti tuo, kad patelės gausiau mitinasi vaikingumo periodu. Santykinai

didesni patelių dantys taip pat yra evoliucijos padarinys, nes jos priverstos daugiau maitintis

(kramtyti) vaikingumo ir laktacijos laikotarpiu (30).

Didžiausias skiriamasis bruožas tarp domestikuotų ir laukinių audinių buvo kaukolės dydis.

Nenuostabu tai, jog domestikuotų audinių (ypač patinų) kaukolės buvo stambesnės, nes nuo audinės

dydžio priklauso kailiuko išeiga, o tai turi didesnę komercinę reikšmę. Priešingai nei ankstesniuose

tyrimuose, nebuvo nustatyta, kad domestikacija būtų turėjusi įtakos kaukolės smegeninės dalies

dydžiui ar kaukolės veidinės dalies ilgiui. Dviejų grupių patinų (domestikuotų ir laukinių) kaukolių

ilgiai nesutapo ir varijavo nuo 59.4 mm iki 69.6 mm laukinių bei nuo 67.0 mm iki 78.4 mm

domestikuotų audinių. Šis dydžių skirtumas labiau pastebimas tarp patinų nei tarp patelių (12).

Skirtingose fermose auginamų audinių kaukolių dydis taip pat skiriasi. To priežastis yra

skirtinga žvėrelių šėrimo praktika. Tos pačios fermos gyvūnų kaukolių formų skirtumai dažniausiai

yra nulemti tam tikrų genų. Sumažėjęs lytinis dimorfizmas tarp fermose auginamų audinių yra

lemiamas trijų faktorių: sumažėjusi konkurencija tarp patinų (sumažėjęs dydžių skirtumas);

sumažėjusi konkurencija tarp skirtingų lyčių individų dėl pašaro (mažėja skirtumai tarp kaukolių

formos ir dydžio); selektyvus veisimas dėl didesnio abiejų lyčių individų kūno (tame tarpe ir

kaukolės). Kaukolių formos skirtumai tarp skirtingų ličių fermose auginamų audinių yra mažesni,

nei tarp laukinių skirtingos lyties individų (15).

Tyrimais nustatyta, kad nuo 1864 – 2002 metų šermuonėlių patinų kaukolių dydis sumažėjo.

Manoma, kad tam įtakos turėjo aplinkos veiksniai, kurie labiau paveikė patinus nei pateles.

Atsižvelgiant į geografinę sritį neaptikta kaukolės formos ir dydžio skirtumų bei sąveikos „regionas

– lytis” skirtumų. Tačiau visi išmatavimai susiję su kaukolės dydžiu ir kaukolės formos matmenys

AL (apatinio žandikaulio ilgis nuo priekinių dandų iki apatinio žandikaulio kampo) ir CL (kaukolės

ilgis) parodo žymų lytinį dimorfizmą (32). Nelaisvėje veisiamų juodakojų šeškų (Mustela nigripes)

patinų apatinio žandikaulio matmenys buvo vidutiniškai 5 proc., o patelių 6 proc. mažesni nei

laisvėje gyvenusių jų protėvių. Nelaisvėje auginamų juodakojų šeškų patinų apatinio žandikaulio

matmenys buvo 3 proc., o patelių 10 proc. mažesni nei Viomingo regiono (JAV) laukinių šeškų. Be

to, buvo stebima ir pakitusi juodakojų šeškų kaukolių forma (33).

Auksinių šakalų biometriniai duomenys parodė, kad beveik visi kaukolės matmenys ženkliai

skyrėsi tarp lyčių (p ≤ 0,001). Naudojant t test statistinę programą buvo lyginamos vyresnių (> 1

metų) ir suaugusių auksinių šakalų kaukolės. Atlikus vyresnių (> 1 metų) ir suaugusių nežinomos

lyties individų diskriminantinę analizę, tarp lyčių buvo nustatyti ryškūs skirtumai. Analizės

tikslumas siekė beveik 100 proc. Tik 2,7 proc. patinų buvo priskirti patelėms. Tuo tarpu patelių

identifikacija siekė 100 proc. (34).

18

Tyrimais įrodyta, kad marmurinių šeškų patinų kaukolės didesnės ir tvirtesnės su žymiu

postorbitaliniu susiaurėjimu, didesne klausos piramide bei tvirtesniais dantimis. Patelių kaukolės

buvo mažesnės ir santykinai siauresnės ties skruostikauliais ir smilkinkaulio ataugomis bei

pasižymėjo trumpesniu gomurikauliu. Taip pat nustatyta santykinai trumpa patelių kaukolės snukio

dalis bei silpnesni dantys (35).

Atlikus histologinį tyrimą, nustatyta, kad patinų ir patelių osteonų forma (apvalumas)

nesiskiria (3). Tačiau yra žinoma, kad histologinės kaulo struktūros skiriasi tarp ličių. Nustatyta,

kad bengališkųjų makakų patinų osteonai didesni nei patelių (4).

1.5. Amžiaus įtaka kaulų makroskopinėms ir mikroskopinėms struktūroms

Audinių kaukolės auga labai greitai ir suaugusios audinės kaukolės dydį pasiekia iki pirmųjų

gimimo metų pabaigos (15).

Dauguma tirtų bruožų pasireiškia neigiama alometrija, kuri gali būti susijusi su staigiu

kaukolės ilgio ir ypač smegeninės kaukolės dalies didėjimu. Tai atspindi faktą, kad prieš gimimą ir

ankstyvuoju periodu po gimimo nervų sistema ir aplinkinės jos struktūros auga daug greičiau nei

veidinė kaukolės dalis (30).

Tikėtina, kad labiau paveldima kaukolės forma nei dydis (12). Morfologiniai kaukolės formos

ypatumai yra stabilesni už kaukolės dydžio ypatumus ir stipriai priklauso nuo vystymosi (32).

Daugelis šakalų (C. aureus) jauniklių (7 – 10 mėn.) kaukolių matmenų skyrėsi nuo vyresnių

(> 1 metų). Auksiniai šakalai lytinę brandą pasiekia sulaukę 10 – 11 mėn. amžiaus, bet jie retai

veisiasi tokio amžiaus. Todėl jų kaukolės pasiekia būdingą dydį tik tada, kada jie yra pajėgūs

daugintis (prasidėjus reprodukciniam amžiui). Kai kurie 7 – 10 mėn. šakalų kraniometriniai

matmenys skyrėsi nuo vienerių metų šakalų. Pavyzdžiui: kaukolės plotis ties skruostikauliais ir

plotis ties speninėmis ataugomis. Tačiau žymių skirtumų nebuvo aptikta lyginant vyresnių ir pilnai

suaugusių šakalų kaukoles. Suaugusių auksinių šakalų patinų kaukolės buvo tik šiek tiek didesnės

nei suaugusių patelių kaukolės. Suaugusių šakalų kaukolių matmenys skyrėsi dėl lytinio

dimorfizmo nepriklausomai nuo vietovės ar amžiaus (34).

Nustatyta, kad šunų kaulų tankioji medžiaga pasiekia didžiausią išsivystimo lygį jiems

lytiškai subrendus. Ją sudaro pakankamai vienodo dydžio osteonai ir palyginus siauri centriniai

kanalai, kurios supa 3 – 5 osteono plokštelės (3). Jaunesnių gyvūnų osteonai yra mažesni, bet

matymo lauke jų yra daugiau, o centriniai osteonų kanalai yra platesni (4).

19

2. MEDŽIAGOS IR METODAI

Prijaukintų kailiams auginamų audinių galvos, priekinės bei užpakalinės kojos su raumenimis

buvo surinktos ir suskirstytos į tris amžiaus grupes (24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn.) AB „Kretingos

žvėrininkystės ūkis“ po to, kai joms buvo nudirti kailiai. Iš viso surinkta 48 galvos (24 mėn.: patinai

– 7, patelės – 9; 7 mėn.: patinai – 6, patelės – 8; 1 mėn.: patinai – 9; patelės – 9) 96 priekinės kojos

bei 96 užpakalinės kojos. Raumenys, fascijos bei sausgyslės buvo pašalinti pavirinus minėtas

audinių kūno dalis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos ir Fiziologijos katedroje

Osteologijos laboratorijoje. Atrinkus, nepažeistas ir tyrimui tinkamas, kaukoles (iš viso 36 t.y. po

12 kiekvienos amžiaus grupės, kuriose buvo po 6 patinų ir 6 patelių kaukoles), petikaulius (iš viso

36 t.y. po 12 kiekvienos amžiaus grupės, kuriose buvo po 6 patinų ir 6 patelių petikaulius) bei

šlaunikaulius (iš viso 36 t.y. po 12 kiekvienos amžiaus grupės, kuriose buvo po 6 patinų ir 6 patelių

šlaunikaulius) jie savaitę buvo džiovinami kambario temperatūroje.

Matavimai buvo atliekami slankmačiu 0,01 mm tikslumu. Kraniometrijai buvo pasirinkta

Jacubowski H., Komosa M. ir Frackowiak H. (2008) technika (30). Pagal ją kaukolių matavimui

buvo pasirinktas 21 matmuo: 1 – kaukolės ilgis; 2 – veidinės dalies (snukio) ilgis iki akiduobių; 3

– kaukolės smegeninės dalies ilgis; 4 – veidinės dalies (snukio) ilgis iki skruostikaulių; 5 – kaukolės

plotis ties skruostikauliais (6 pav.); 6 – kaukolės ilgis iš ventralinės pusės (nuo viršutinio

žandikaulio priekinio taško ties kandžių dantų vidurine linija iki pakauškaulio gumburo); 7 –

visceralinis kaukolės pagrindo ilgis (gomurio ilgis); 8 – didžiausias gomurio plotis; 9 – atstumas

tarp viršutinių iltinių dantų; 10 – kaplių dantų eilės ilgis; 11 – krūminių dantų eilės ilgis; 12 –

bendras kaplių ir krūminių dantų eilės ilgis (be iltinių dantų) (7 pav.); 13 – apatinio žandikaulio

aukštis tarp 1 ir 2 kaplių; 14 – apatinio žandikaulio ilgis; 15 – maksimalus apatinio žandikaulio

aukštis prieš pirmąjį krūminį; 16 – apatinio žandikaulio šakos aukštis (8 pav.); 17 – didžiausias

apatinio žandikaulio plotis tarp pirmųjų krūminių; 18 – atstumas tarp apatinių iltinių dantų; 19 –

maksimalus apatinio žandikaulio krūminio danties alveolės plotis; 20 – didžiausias apatinio

žandikaulio gumburinės ataugos plotis; 21 – maksimalus apatinio žandikaulio plotis tarp šakų (9

pav.).

20

6 pav. Kaukolės matmenys (dorsalinė padėtis). A. Mineikytės nuotrauka.

7 pav. Kaukolės matmenys (ventralinė padėtis). A. Mineikytės nuotrauka.

21

8 pav. Apatinio žandikaulio matmenys (lateralinė padėtis). A. Mineikytės nuotrauka.

9 pav. Apatinio žandikaulio matmenys (dorsalinė padėtis). A. Mineikytės nuotrauka.

Petikaulių ir šlaunikaulių osteometrija buvo atliekama pagal Buikstra J. A. ir Ubelaker D. H.

(1994) techniką (36). Petikaulių osteometrijai buvo pasirinkti 5 matmenys: 1 – maksimalus

ilgis; 2 –gumburų plotis; 3 – galvutės skersmuo; 4 – maksimalus skersmuo ties kaulo diafizės

viduriu; 5 – minimalus skersmuo ties kaulo diafizės viduriu (10 pav.).

22

10 pav. Petikaulio matmenys. A. Mineikytės nuotrauka.

Šlaunikaulių osteometrijai buvo pasirinkti 7 matmenys: 1 – maksimalus ilgis; 2 –

gumburų plotis; 3 – maksimalus galvutės skersmuo; 4 – pogūbrinis (sagitalinis) skersmuo; 5 –

pogūbrinis (transversinis) skersmuo; 6 - sagitalinis skersmuo ties kaulo diafizės viduriu; 7 -

transversinis skersmuo ties kaulo diafizės viduriu (11 pav.).

11 pav. Šlaunikaulio matmenys. A. Mineikytės nuotrauka.

Gauti duomenys buvo apdoroti Microsoft Office Excel 2007 skaičiuokle. Buvo

apskaičiuojami aritmetiniai vidurkiai (x), standartiniai nuokrypiai (sd), t testu nustatytas gautų

duomenų patikimumas (patikima, kai p ≤ 0,05).

23

2.1. Kaulų pjūvių gamyba

Osteonų įvertinimui buvo ruošiami 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinų ir patelių petikaulių

histologiniai preparatai (kiekvienos amžiaus grupės po 3). Metalui pjauti skirtu pjūkleliu, buvo

išpjaunami 3 – 5 mm ilgio kairiosios pusės petikaulių ir šlaunikaulių gabalėliai ties diafizių viduriu.

Kaulų gabalėliai buvo veriami ant medvilninio siūlo, kurio gale buvo pritvirtinama etiketė su

nurodyta gyvūno lytimi bei amžiumi. Tada jie trims dienoms buvo merkiami į dekalcinuojantį

Shandon TBD - 1 tirpalą.

Vėliau kaulų gabalėliai buvo dedami į biopsines kasetes, plauti tekančiu vandeniu ir sudėti į

audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, JAV“, kuriame atlikta kaulinio audinio

dehidratacija, skaidrinimas ir impregnavimas parafinu.

Kitame etape tiriamieji kaulų gabalėliai, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, įlieti į

parafininius blokus. Vėliau, naudojant rotacinį mikrotomą „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija”,

iš parafininių blokų atpjauti 4 μm storio audinių pjūviai, kurie 37ºC temperatūros vandens vonelėje

ištiesinti ir perkelti ant objektinių stiklelių. Juos išdžiovinus, audinių pjūviai nudažyti hematoksilinu

ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™,

Japonija“.

Nudažyti audinių pjūviai uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon

Consul-Mount histology formulatio “ ir analizuoti bei vertinti „Olympus BX43“ mikroskopu.

Mikroskopinės nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus

DP72 BX43“ bei apdorotos vaizdų analizės programa Olympus Stream Essentials 1.9.1 versija.

Petikaulių centriniai osteonų kanalai ir osteonai buvo matuojami remiantis Hillier M. L. ir

Bell L. S. (2007) (4).

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Audinių kraniometriniai duomenys

Pagal atliktą statistinę analizę naudojant t testą nustatyta, kad 24 mėn. ir 7 mėn. audinių

patinų visi kaukolių matmenys buvo didesni bei skyrėsi statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05), lyginant

juos su tokio paties amžiaus audinių patelių kaukolėmis (12 pav., 13 pav. ir 14 pav.). 24 mėn. patinų

kaukolės ilgis (A – P) vidutiniškai siekia 71,32±0,7 mm, 7 mėn. patinų A – P siekia 74,90±1,02

mm, 24 mėn. patelių A – P vidutiniškai siekia 64,55±0,79 mm (p ≤ 0,001), o 7 mėn. – 63,52±0,58

mm (p ≤ 0,001). 24 mėn. audinių patinų veidinės dalies (snukio) iki akiduobių vidutinis ilgis (Ect –

P) – 25,82±0,35 mm, o tuo tarpu 24 mėn. patelių šis matmuo 2,25 mm mažesnis (p ≤ 0,01). 7 mėn.

patinų Ect – P – 25,78±0,57 mm, o 7 mėn. patelių – 18,85±0,31 mm (p ≤ 0,001). Lyginant tų pačių

amžiaus grupių patinų ir patelių kaukolės smegeninės dalies ilgio (Ect – A) vidurkius, nustatyta, kad

24 mėn. audinių patinų jis 4,48 mm didesnis nei 24 mėn. patelių (44,02±0,55 mm) (p ≤ 0,001), o 7

mėn. patinų 7,45 mm didesnis nei patelių (44,67±0,59 mm) (p ≤ 0,001). Nustatytas vidutinis 24

mėn. patinų veidinės dalies (snukio) iki skruostikaulių ilgis (Zl – P) – 15,85±0,08 mm, o 24 mėn.

patelių – 14,52±0,34 mm (p ≤ 0,01). 7 mėn. patinų pastarasis rodiklis siekia 17,67±0,46 mm, o

patelių – 13,28±0,19 mm (p ≤ 0,001). 24 mėn. patinų kaukolių plotis ties skruostikauliais (Zy – Zy)

3,93 mm didesnis nei patelių (37,0±0,32 mm) (p ≤ 0,001), o 7 mėn. patinų 6,28 mm didesnis nei

patelių (37,0±0,44 mm)(p ≤ 0,001). 24 mėn. patinų kaukolės ilgis iš ventralinės pusės (Cb – P)

vidutiniškai siekia 71,87±0,72 mm, 7 mėn. patinų - 76,13±1,46 mm, 24 mėn. patelių – 66,05±0,74

mm (p ≤ 0,001), o 7 mėn. patelių – 65,37±0,73 mm (p ≤ 0,001). Lyginant tų pačių amžiaus grupių

patinų ir patelių gomurio ilgio (St – P) vidurkius, nustatyta, kad 24 mėn. patinų šis vidurkis yra 2,78

mm didesnis nei to paties amžiaus patelių (30,42±0,52 mm) (p ≤ 0,001), o 7 mėn. patelių 5,63 mm

mažesnis nei patinų (35,68±0,6 mm) (p ≤ 0,001). 24 mėn. patinų didžiausias gomurio plotis (GBP)

siekia 23,95±0,33 mm, 7 mėn. patinų – 24,67±0,22 mm, 24 mėn. patelių – 22,0±0,25 mm (p ≤

0,001), o 7 mėn. patelių 3,05 mm mažesnis nei patinų (24,67±0,22 mm) (p ≤ 0,001). Nustatytas

vidutinis atstumas tarp viršutinių iltinių dantų (BB) 24 mėn. patinų yra 2,03 mm didesnis nei patelių

(13,62±0,35 mm) (p ≤ 0,001), o 7 mėn. patinų – 2,95 mm didesnis nei 7 mėn. patelių (13,77±0,18

mm) (p ≤ 0,001). Kaplių dantų eilės vidutinis ilgis (LPTr) 24 mėn. patelių 1,33 mm mažesnis nei

patinų (15,8±0,28 mm) (p ≤ 0,01), o 7 mėn. patelių 1,75 mm mažesnis už patinų to paties matmens

vidurkį (16,12±0,2 mm) (p ≤ 0,001). 24 mėn. patinų krūminių dantų eilės ilgio (LMTr) vidurkis yra

5,5±0,1 mm, o patelių 0,42 mm mažesnis (p ≤ 0,01). LMTr 7 mėn. patinų – 5,57±0,21 mm, o tuo

tarpu patelių net 3,12 mm mažesnis (p ≤ 0,001). Nustatytas vidutinis bendras kaplių ir krūminių

dantų eilės ilgis (LTr) 24 mėn. patinų yra 1,75 mm didesnis nei patelių (16,55±0,35 mm) (p ≤

25

0,001), o 7 mėn. patinų 1,86 mm didesnis nei to paties amžiaus patelių (16,82±0,29 mm) (p ≤

0,001). Apatinio žandikaulio aukščio tarp 1 ir 2 kaplių (HP1P2) vidurkis 24 mėn. patelių yra

7,58±0,35 mm, 24 mėn. patinų 8,75±0,13 mm (p ≤ 0,01), 7 mėn. patinų 8,73±0,29 mm, o 7 mėn.

patelių 1,6 mm mažesnis nei to paties amžiaus patinų (p ≤ 0,001). Lyginant apatinio žandikaulio

ilgio (Id – Goc) vidurkius, nustatyta, kad 24 mėn. patinų šis rodiklis yra 4,85 mm didesnis nei

patelių (39,67±0,65 mm) (p ≤ 0,01), o 7 mėn. patinų – 7,52 mm didesnis (patelių 39,25±0,35 mm)

(p ≤ 0,01). Maksimalus apatinio žandikaulio aukščio prieš pirmąjį krūminį dantį (HM1) vidutinis

dydis 24 mėn. patinų yra 9,23±0,32 mm, o patelių 1,5 mm mažesnis (p ≤ 0,01). 7 mėn. patinų HM1

vidurkis 1,48 mm didesnis nei patelių (7,97±0,25 mm) (p ≤ 0,001). Vidutinis 24 mėn. patelių

apatinio žandikaulio šakos aukštis (Gov – Cr) 3,07 mm mažesnis nei patinų (21,1±0,55 mm) (p ≤

0,001), o 7 mėn. patinų 3,3 mm didesnis nei patelių (17,65±0,24 mm) (p ≤ 0,001). 24 mėn. patinų

didžiausias apatinio žandikaulio pločio tarp pirmųjų krūminių dantų (Mol - Mol) apskaičiuotas

vidurkis yra 20,22±0,2 mm, 24 mėn. patelių – 17,0±0,55 mm (p ≤ 0,001), o 7 mėn. patinų 2,38 mm

didesnis nei 7 mėn. patelių (17,12±0,39 mm) (p ≤ 0,001). Atstumo tarp apatinių iltinių dantų (BC)

24 mėn. patelių vidurkis 0,62 mm mažesnis nei patinų (9,25±0,19 mm) (p ≤ 0,01). 7 mėn. patinų

BC 1,95 mm didesnis nei patelių (7,97±0,25 mm) (p ≤ 0,001). Apskaičiuotas maksimalaus apatinio

žandikaulio krūminio danties pločio (BMTr) vidurkis 24 mėn. patinų siekia 3,97±0,05 mm, o 24

mėn. patelių jis 0,19 mm mažesnis (p ≤ 0,05). 7 mėn. patelių pastarojo dydžio vidurkis 0,5 mm

mažesnis nei patinų (4,02±0,07 mm) (p ≤ 0,01). 24 mėn. patinų didžiausias apatinio žandikaulio

gumburinės ataugos pločio (BCP) vidurkis 1,13 mm didesnis nei patelių (10,25±0,18 mm) (p ≤

0,05), o 7 mėn. patinų didesnis 2,23 mm (patelių - 10,05±0,28 mm) (p ≤ 0,001). Maksimalus

apatinio žandikaulio pločio tarp šakų (GBR) vidutinis dydis 24 mėn. patelių siekia 24,8±0,61 mm, o

patinų šis vidurkis didesnis 3,65 mm (p ≤ 0,001). Tuo tarpu 7 mėn. patelių GBR vidurkis 2,78 mm

mažesnis nei patinų (28,53±0,43 mm) (p ≤ 0,001) (1 ir 2 priedai).

26

12 pav. 24 mėn. audinių patinų ir patelių kaukolių matmenų vidurkių palyginimas


27

14 pav. 7 mėn. audinių patelės (A) ir patino (B) kaukolių palyginimas. A. Mineikytės nuotrauka

Atlikus 1 mėn. audinių patinų ir patelių kaukolių matmenų vidurkių palyginimą, nustatyta,

kad kai kurie patinų kaukolių matmenys buvo mažesni nei patelių (15 pav.). 1 mėn. patinų kaukolės

smegeninės dalies ilgio (30,02±0,67; 31,28±0,3; p > 0,05), kaukolės ilgio iš ventralinės pusės

(48,35±1,04; 48,65±0,36; p > 0,05), kaplių eilės ilgio (9,22±0,11; 9,50±0,2; p > 0,05), apatinio

žandikaulio šakos aukščio (13,68±0,51; 14,13±0,35; p > 0,05), atstumo tarp apatinių iltinių dantų

(6,77±0,12;7,12±0,19; p > 0,05), maksimalaus apatinio žandikaulio krūminio danties pločio

(2,70±0,15; 2,88±0,12; p > 0,05) ir didžiausias apatinio žandikaulio gumburinės ataugos pločio

(6,92±0,19; 6,93±0,13; p > 0,05) vidurkiai buvo mažesni nei patelių bei statistiškai nereikšmingi.

1 mėn. patinų kaukolės ilgio (50,13±0,76; 49,35±0,31; p > 0,05), gomurio ilgio (22,22±0,35;

22,10±0,46; p > 0,05), atstumo tarp viršutinių iltinių dantų (10,63±0,2; 10,30±0,22; p > 0,05),

maksimalaus apatinio žandikaulio aukščio prieš pirmąjį krūminį dantį (6,87±0,09; 6,43±0,21; p >

0,05), didžiausio apatinio žandikaulio pločio tarp pirmųjų krūminių dantų (17,78±0,35; 17,20±0,25;

p > 0,05) bei maksimalaus apatinio žandikaulio pločio tarp šakų (23,60±0,76; 21,18±0,46; p >

0,05) vidurkiai buvo didesni nei tos pačios amžiaus grupės patelių ir nebuvo statistiškai reikšmingi.

Taip pat veidinės dalies ilgio iki akiduobių (22,47±0,46; 21,15±0,41; p ≤ 0,05), veidinės dalies ilgio

iki skruostikaulių (14,60±0,25; 13,40±0,23; p ≤ 0,01), kaukolės pločio ties skruostikauliais

(30,85±0,38; 29,43±0,53; p ≤ 0,05), didžiausio gomurio pločio (19,68±0,21; 17,82±0,21; p ≤

0,001), apatinio žandikaulio aukščio tarp 1 ir 2 kaplių (8,00±0,17; 7,27±0,11; p ≤ 0,01) ir apatinio

28

žandikaulio ilgio (31,23±0,4; 29,85±0,33; p ≤ 0,05) vidurkiai buvo didesni nei patelių ir skyrėsi

statistiškai reikšmingai (3 priedas).

Diagramoje šios amžiaus grupės audinių LMTr ir LTr rodikliai yra ties abscisių ašies nuline

reikšme, nes jaunikliams viršutiniame žandikaulyje paskutinis krūminis dantis dar nebūna išdygęs.

Dėl šios priežasties pastarųjų rodiklių nebuvo galima išmatuoti.


Atlikus 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. patinų kaukolių matmenų vidurkių palyginimą, kaip ir

tikėtasi, 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinų visi kaukolių matmenys buvo didesni nei 1 mėn (16 ir 17

pav.).

Lyginant 24 mėn. ir 7 mėn. amžiaus audinių patinų kaukolių matmenų vidurkius, nustatyta,

kad dauguma rodiklių 7 mėn. gyvūnų buvo didesni, išskyrus, Ect – P, kuris 0,03mm, HP1P2 – 0,02

mm, Gov – Cr - 0,15 mm ir Mol – Mol – 0,72 mm buvo mažesni nei 24 mėn. patinų. Atitinkamai

24 mėn. patinų pastarieji matmenys siekė Ect – P – 25,82±0,35 mm, HP1P2 – 8,75±0,13 mm, Gov

– Cr – 21,10±0,55 mm, Mol – Mol – 20,22±0,2 mm. Statistiškai patikimi buvo šie matmenys: A – P

(p ≤ 0,01), Ect – A (p ≤ 0,001), Zl – P (p ≤ 0,01), Zy – Zy (p ≤ 0,01), Cb – P (p ≤ 0,05), St – P (p ≤

0,01), BC (p ≤ 0,05) (4 priedas).

29

16 pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patinų kaukolių matmenų vidurkių palyginimas

17 pav. 24 mėn. (A), 7 mėn. (B) ir 1 mėn. (C) audinių patinų kaukolių palyginimas. A.

Mineikytės nuotrauka

24 mėn. patinų A – P, Ect – A ir Cb – P matmenų vidurkiai buvo, atitinkamai, 71,32±0,7 mm,

48,50±0,39 mm ir 71,87±0,72 mm. Tuo tarpu 1 mėn. patinų šie rodikliai siekė tik 50,13±0,76 mm,

30,02±0,67 mm, 48,35±1,04 mm.

30

Lyginant 7 mėn. ir 1 mėn. patinų kaukolių matmenų vidurkius, labiausiai išsiskyrė šie

rodikliai: A – P (24,77 mm), Ect – A (22,10 mm), Zy – Zy (12,43 mm), Cb – P (27,78 mm), St – P

(13,47 mm) ir Id – Goc (15,53 mm) (5 ir 6, priedai). Dauguma šių amžiaus grupių kaukolių

matmenų buvo patikimi ir skyrėsi statistiškai reikšmingai, kai p ≤ 0,001. HP1P2 p ≤ 0,05, o Mol –

Mol p ≤ 0,01.

24 mėn. ir 7 mėn. patelių kaukolių matmenų vidurkiai išsiskyrė nežymiai (18 pav.), lyginant

su tų pačių amžiaus grupių patinų matmenų vidurkiais (7 priedas).

18 pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių kaukolių matmenų vidurkių palyginimas

31

19 pav. 24 mėn. (A), 7 mėn. (B) ir 1 mėn. (C) audinių patelių kaukolių palyginimas. A.

Mineikytės nuotrauka

24 mėn. patelių beveik visi kaukolių matmenų vidurkiai buvo didesni nei 1 mėn. patelių,

išskyrus, Mol – Mol. Matmens Mol – Mol vidurkis buvo šiek tiek (0,2 mm) didesnis 1 mėn. patelių

(19 pav.). Labiausiai išsiskyrę šių amžiaus grupių patelių kaukolių matmenų vidurkiai buvo: A – P,

Ect – A, Cb – P. 24 mėn. patelių A – P buvo 15,20 mm, Ect – A – 12,73 mm, o Cb – P – 17,40 mm

didesni nei 1 mėn (8 priedas).

Lyginant 7 mėn. ir 1 mėn. patelių kaukolių matmenų vidurkius, labiausiai išsiskyrė šie

rodikliai: A – P (14,17 mm), Ect – A (13,38 mm), Zy – Zy (7,57 mm), Cb – P (16,72 mm), St – P

(7,95 mm) ir Id – Goc (9,40 mm) ir visi šie vidurkiai buvo didesni 7 mėn. amžiaus patelių. Kai

kurie vidurkiai (Ect – P, Zl – P, HP1P2, Mol – Mol) buvo didesni 1 mėn. amžiaus patelių, tačiau

skirtumai tarp vidurkių nebuvo žymus (0,02 – 2,3 mm) (9 priedas). Tokia tendencija nenustatyta

lyginant tų pačių amžiaus grupių patinų kaukoles.

32

3.2. Audinių petikaulių osteometriniai duomenys

Atlikus 24 mėn. audinių patinų ir patelių petikaulių osteometriją nustatyta, kad patinų visi

matmenys buvo didesni nei patelių ir skyrėsi statistiškai reikšmingai. 24 mėn. patelių maksimalus

petikaulio ilgio (ML) vidurkis siekė 47,0±0,92 mm (p ≤ 0,01), gumburų plotis (EB) – 11,77±0,22

mm(p ≤ 0,001), petikaulio galvutės skersmuo (VDH) – 7,33±0,21 mm (p ≤ 0,001), maksimalus

skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu (MaxDM) – 4,72±0,19 mm (p ≤ 0,05) ir minimalus

skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu (MinDM) – 3,68±0,11 mm (p ≤ 0,01). Tuo tarpu patinų

ML - 4,52mm,EB – 2,82 mm, VDH – 1,40 mm, MaxDM – 0,67 mm, oMinDM – 0,53 mm buvo

didesni nei patelių (20 pav.).

20 pav. 24 mėn. audinių patinų ir patelių petikaulių matmenų vidurkių palyginimas

Nustatyti 7 mėn. patinų petikaulių matmenų vidurkiai, kaip ir 24 mėn. patinų,buvo didesni nei

patelių ir statistiškai patikimi ML (57,23±1,07; 46,38±0,6; p ≤ 0,001), EB (15,02±0,39; 11,70±0,25;

p ≤ 0,001), VDH (8,95±0,16; 7,03±0,13; p ≤ 0,001), MaxDM (6,13±0,3; 4,87±0,17; p ≤ 0,01),

MinDM (4,68±0,17; 3,58±0,14; p ≤ 0,001) (21 pav.).

33


Palyginus 1 mėn. audinių patinų bei patelių petikaulių matmenų vidurkius nustatyta, kad

patinų keturi iš penkių matmenų buvo didesni, bet tik trys skyrėsi statistiškai reikšmingai. ML

(29,27±0,42; 27,13±0,49; p ≤ 0,01), EB (9,80±0,12; 8,57±0,27; p ≤ 0,01), VDH (6,67±0,16;

5,92±0,1; p ≤ 0,01), MaxMD (3,63±0,15; 3,27±0,1; p > 0,05). Šios amžiaus grupės patelių MinMD

vidurkis buvo didesnis, tačiau statistiškai nepatikimas (2,58±0,09; 2,87±0,05; p > 0,05) (22 pav.).


Lyginant skirtingų amžiaus grupių (24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn.), bet tos pačios lyties audinių,

šiuo atveju patinų, petikaulių matmenis nustatyta, kad 7 mėn. amžiaus gyvūnų matmenų vidurkiai

buvo didžiausi, o 1 mėn. – mažiausi. Tarp 24 mėn. ir 7 mėn. audinių trys iš matmenų skyrėsi

34

statistiškai reikšmingai: ML (51,52±0,52; 57,23±1,07; p ≤ 0,001), MaxDM (5,38±0,16; 6,13±0,3; p

≤ 0,05) ir MinDM (4,22±0,1; 4,68±0,17; p ≤ 0,05). Palyginus 24 mėn. ir 7 mėn. su 1 mėn. amžiaus

gyvūnų petikauliais nustatyta, kad visi penki petikaulių matmenų vidurkiai buvo patikimi (p ≤

0,001) (23 pav.).

23 pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patinų petikaulių matmenų vidurkių palyginimas

Palyginus tų pačių amžiaus grupių t.y. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių petikaulių

matmenų vidurkius nustatyta, kad 24 mėn. patelių keturi iš penkių matmenų buvo didžiausi, o

maksimalaus skersmens ties petikaulio viduriu vidurkis didžiausias buvo 7 mėn. patelių (4,72±0,19;

4,87±0,17; 3,27±0,1) (24 pav.). Tarp 24 mėn. ir 7 mėn. patelių amžiaus grupių visi petikaulių

matmenų vidurkiai buvo nepatikimi (p > 0,05), tarp 24 mėn. ir 1 mėn. visi petikaulių matmenys -

patikimi (p ≤ 0,001). Tarp 7 mėn. ir 1 mėn. ML (46,38±0,6; 27,13±0,49), EB (11,70±0,25;

8,57±0,27), VDH (7,03±0,13; 5,92±0,1), MaxMD (4,87±0,17; 3,27±0,1) patikimi kai p ≤ 0,001, o

MinMD (3,58±0,14; 2,87±0,05)patikimas kai p ≤ 0,01 (16, 17 ir 18 priedai).

35

24 pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių petikaulių matmenų vidurkių palyginimas

3.3. Audinių šlaunikaulių osteometriniai duomenys

Atlikus 24 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių osteometriją nustatyta, kad patinų visi

matmenys buvo didesni nei patelių (25 pav.) ir visi, išskyrus transversinį šlaunikaulio skersmenį ties

kaulo diafizės viduriu (M – LMD) (4,80±0,11; 4,38±0,18; p > 0,05), skyrėsi statistiškai reikšmingai.

24 mėn. audinių patinų ir patelių maksimalaus šlaunikaulio ilgio (BL) vidurkiai siekė 52,92±0,65;

48,67±0,93; p ≤ 0,01, gumburų pločio (EB) vidurkiai - 11,78±0,18; 9,88±0,22; p ≤ 0,001,

maksimalaus šlaunikaulio galvutės skersmens (MaxHD) vidurkiai - 7,02±0,05; 5,78±0,15; p ≤

0,001, pogūbrinio (sagitalinio) skersmens (A – PSD) vidurkiai - 4,42±0,15; 3,88±0,18; p ≤ 0,05,

pogūbrinio (transversinio) skersmens (M – LSD) vidurkiai - 5,75±0,07; 5,22±0,15; p ≤ 0,01 ir

sagitalinio skersmens ties šlaunikaulio diafizės viduriu (A – PMD) vidurkiai siekė 4,18±0,1;

3,70±0,1; p ≤ 0,01 (19 priedas).

36

25 pav. 24 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų vidurkių palyginimas

7 mėn. audinių patinų visi šlaunikaulių matmenų vidurkiai buvo didesni nei patelių (26 pav.)

ir visi statistiškai patikimi. BL (59,43±1,29; 48,40±0,65), EB (12,58±0,18; 10,00±0,26), MaxHD

(7,55±0,23; 5,72±0,12) ir M – LSD (6,55±0,3; 4,85±0,2) patikimi, kai p ≤ 0,001, A – PSD

(4,88±0,27; 3,82±0,12) ir M – MLD (5,63±0,21; 4,58±0,17) patikimi, kai p ≤ 0,01, o A – PMD

(4,78±0,3; 3,92±0,12) patikimas, kai p ≤ 0,05 (20 priedas).


Lyginant 1 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų vidurkius nustatyta, kad tik

vienas rodiklis t.y. A – PSDiš septynių buvo statistiškai patikimas (3,60±0,14; 2,92±0,1; p ≤ 0,01).

37

Taip pat nustatyta, kad MaxHD (3,98±0,14; 4,47±0,21; p > 0,05) ir M – LSD (3,03±0,06;3,27±0,2;

p > 0,05) vidurkiai buvo didesni patelių nei patinų (27 pav.). Likusių matmenų BL (29,05±0,68;

28,03±0,52; p > 0,05), EB (8,33±0,33; 7,97±0,16; p > 0,05), A – PMD (3,15±0,13; 3,03±0,07; p >

0,05) ir M - LMD(2,98±0,04; 2,92±0,03; p > 0,05) vidurkiai buvo didesni patinų nei patelių (21

priedas).


Atlikus trijų amžiaus grupių (24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn.) patinų šlaunikaulių matmenų

vidurkių statistinę analizę nustatyta, kad 24 mėn. patinų visi matmenys didesni nei 1 mėn. (BL -

52,92±0,65; 29,05±0,68, EB – 11,78±0,18; 8,33±0,33, MaxHD - 7,02±0,05; 3,98±0,14, A – PSD -

4,42±0,15; 3,60±0,14, M – LSD – 5,75±0,07; 3,03±0,06, A – PMD - 4,18±0,1; 3,15±0,13, M –

LMD – 4,80±0,11; 2,98±0,04) ir statistiškai patikimi, kai p ≤ 0,001. Tačiau 7 mėn. patinų

šlaunikaulių matmenų vidurkiai didesni ne tik už 1 mėn., bet ir už 24 mėn. patinų vidurkius (BL -

59,43±1,29; 52,92±0,65; p ≤ 0,001, EB - 12,58±0,18; 11,78±0,18; p ≤ 0,01, MaxHD - 7,55±0,23;

7,02±0,05; p ≤ 0,05, A – PSD - 4,88±0,27; 4,42±0,15; p > 0,05, M – LSD - 6,55±0,3; 5,75±0,07; p

≤ 0,05, A – PMD - 4,78±0,3; 4,18±0,1; p > 0,05, M – LMD - 4,80±0,11; 5,63±0,21; p ≤ 0,01. 7

mėn. ir 1 mėn. patinų šlaunikaulių matmenų vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai p ≤ 0,01 (28

pav., 22, 23 ir 24 priedai).

38

28pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patinų šlaunikaulių matmenų vidurkių palyginimas

Lyginant 24 mėn. ir 7 mėn. patelių šlaunikaulių matmenų vidurkius nustatyta, kad visi

matmenys buvo nepatikimi p > 0,05. BL (48,67±0,93; 48,40±0,65), MaxHD (5,78±0,15;

5,72±0,12), A – PSD (3,88±0,18; 3,82±0,12) ir M – LSD (5,22±0,15; 4,85±0,2) buvo didesni 24

mėn. audinių, o EB (9,88±0,22; 10,00±0,26), A – PMD (3,70±0,1; 3,92±0,12) ir M – LMD

(4,38±0,18; 4,58±0,17) 7 mėn. audinių patelių.

29 pav. 24 mėn., 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių šlaunikaulių matmenų vidurkių palyginimas

39

1 mėn. patelių šlaunikaulių matmenų vidurkiai lyginant tiek su 24 mėn. (BL - 48,67±0,93;

28,03±0,52, EB - 9,88±0,22; 7,97±0,16, MaxHD - 5,78±0,15; 4,47±0,21, A – PSD - 3,88±0,18;

2,92±0,1, M – LSD - 5,22±0,15; 3,27±0,2, A – PMD - 3,70±0,1; 3,03±0,07, M - LMD- 4,38±0,18;

2,92±0,03)tiek ir su 7 mėn. (BL - 48,40±0,65; 28,03±0,52, EB - 10,00±0,26; 7,97±0,16, MaxHD -

5,72±0,12; 4,47±0,21, A – PSD - 3,82±0,12; 2,92±0,1, M – LSD - 4,85±0,2; 3,27±0,2, A – PMD -

3,92±0,12; 3,03±0,07, M – LMD - 4,58±0,17; 2,92±0,03)audinių patelių šlaunikaulių matmenų

vidurkiais skyrėsi statistiškai reikšmingai p ≤ 0,001 (29 pav., 25, 26 ir 27 priedai).

3.4. Audinių petikaulio mikroskopinės struktūros duomenys

Pagal atliktą statistinę analizę naudojant t testą nustatyta, kad 24 mėn. audinių patinų

petikaulio centrinio osteono kanalo skersmens vidurkis buvo mažesnis nei to paties amžiaus patelių

(15,87±0,57; 16,87±0,9) (30 pav.), o osteono skersmens vidurkis patinų (31 pav.) buvo didesnis

(113,06±6,44; 104,78±14,35), tačiau abiejų matmenų duomenys statistiškai nepatikimi (p > 0,05)

(28 priedas).

30 pav. 24 mėn. audinės patino (kairėje) ir patelės (dešinėje) petikaulio mikroskopinė

struktūra. Centrinių kanalų skersmuo, padidinimas x 200. A. Mineikytės nuotrauka

40


struktūra. Osteonų skersmuo, padidinimas x 200. A. Mineikytės nuotrauka

7 mėn. audinių patinų petikaulio centrinio kanalo skersmens apskaičiuotas vidurkis didesnis

nei patelių (18,32±1,76; 16,55±1,14) (32 pav.), bet osteono skersmens vidurkis didesnis patelių

(90,62±11,55; 112,0±9,88) (33 pav.), tačiau abiejų matmenų duomenys nepatikimi (p > 0,05) (29

priedas).


struktūra. Centrinių kanalų skersmuo, padidinimas x 200. A. Mineikytės nuotrauka

41


struktūra. Osteonų skersmuo, padidinimas x 200. A. Mineikytės nuotrauka

Lyginant skirtingo amžiaus (24 mėn. ir 7 mėn.) audinių patinų petikaulių centrinio osteono

kanalo skersmenis (15,87±0,57; 18,32±1,76) ir osteono skersmenis (113,06±6,44; 90,62±11,55),

nustatyti skirtumai tarp vidurkių yra nepatikimi (p > 0,05). Palyginus tų pačių amžiaus grupių

audinių patelių tuos pačius petikaulio matmenis, nustatyta, kad 24 mėn. patelių petikaulių centrinio

osteono kanalo skermens vidurkis šiek tiek didesnis nei 7 mėn. patelių (16,87±0,9; 16,55±1,14; p >

0,05), bet petikaulio osteono skersmuo 24 mėn. audinių patelių mažesnis nei 7 mėn. patelių

(104,78±14,35; 112,0±9,88; p > 0,05) (28 ir 29 priedai).

42

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Anot Jakubowski H., Komosa M. ir Frackowiak H. (2008) suaugusių laukinių kanadinių

audinių patelių kaukolės yra mažesnės nei patinų, o labiausiai lytinį dimorfizmą išreiškia 8 kaukolės

matmenys: kaukolės ilgis (A – P) (67,0; 62,9; p ≤ 0,01), kaukolės smegeninės dalies ilgis (Ect – A)

(44,7; 42,5; p ≤ 0,05), kaukolės plotis ties skruostikauliais (Zy – Zy) (38,8; 36,3; p ≤ 0,05), apatinio

žandikaulio aukštis tarp 1 ir 2 kaplių (HP1P2) (7,0; 6,2; p ≤ 0,001), apatinio žandikaulio ilgis (Id –

Goc) (41,2; 38,3; p ≤ 0,01), apatinio žandikaulio šakos aukštis (Gov – Cr) (19,3; 17,6; p ≤ 0,001),

didžiausias apatinio žandikaulio plotis tarp pirmųjų krūminių dantų (Mol – Mol) (16,8; 15,9; p ≤

0,01) ir didžiausias apatinio žandikaulio gumburinės ataugos plotis (BCP) (10,5; 9,8; p ≤ 0,01) (30).

Mūsų gauti tyrimų rezultatai parodė, kad visi 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinų kaukolių matmenys

buvo didesni nei patelių. Tai ypač akivaizdu lyginant 7 mėn. pateles ir patinus. Tačiau to negalima

pasakyti apie 1 mėn. audinių pateles ir patinus, nes dauguma kaukolių matmenų buvo statistiškai

nepatikimi. Lyginant 1 mėn. pateles ir patinus nepavyko išskirti ryškiai tarpusavyje besiskiriančių

rodiklių, nes skirtumai tarp vidurkių nėra žymūs ir svyruoja nuo 0,02 mm (BCP) iki 2,42 mm

(GBR). Labiausiai lytinį dimorfizmą 1 mėn. audinių amžiaus grupėje išreiškia veidinės dalies ilgis

iki akiduobių (Ect – P), veidinės dalies ilgis iki skruostikaulių (Zl – P), kaukolės plotis ties

skruostikauliais (Zy – Zy), didžiausias gomurio plotis (GBP), apatinio žandikaulio aukštis tarp 1 ir

2 kaplių (HP1P2), apatinio žandikaulio ilgis (Id – Goc) bei maksimalus apatinio žandikaulio plotis

tarp šakų (GBR). Labiausiai tikėtina, kad 1 mėn. audinių patinų ir patelių kaukolės ryškiai nesiskiria

todėl, kad jaunikliai gimsta pakankamai vienodo dydžio (apie 6 gr.). Tad vienas mėnuo yra per

trumpas laiko tarpas, kad pasireikštų žymūs lytinio dimorfizmo pokyčiai.

Mūsų tyrimo duomenimis tiek 24 mėn. tiek 7 mėn. audinių patinų visi kaukolės matmenys

buvo didesni nei 1 mėn. patinų. Kai kurie 24 mėn. ir 1 mėn. bei 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių

kaukolės matmenys negalėtų būti naudojami amžiaus įtakos vertinimui. Šie kaukolės matmenys 24

mėn. ir 1 mėn. bei 7 mėn. ir 1 mėn. patelių yra apatinio žandikaulio aukštis tarp 1 ir 2 kaplių

(HP1P2), didžiausias apatinio žandikaulio plotis tarp pirmųjų krūminių dantų (Mol – Mol) bei tik 7

mėn. ir 1 mėn. audinių patelių veidinės kaukolės dalies ilgis iki skruostikaulių (Zl – P). Mūsų

duomenimis 7 mėn. audinių patinų kaukolės buvo didesnės nei 24 mėn. patinų. To priežastis gali

būti veislės skirtumai, nes iš Danijos atvežtos audinės žymiai didesnės. Taip pat dėl augimo

hormono dažniausiai naudojamo patinams. Pastarosiose patinų amžiaus grupėse kaukolės ilgis (A –

P), kaukolės smegeninės dalies ilgis (Ect – A), veidinės dalies ilgis iki skruostikaulių (Zl – P),

kaukolės plotis ties skruostikauliais (Zy – Zy), kaukolės ilgis iš ventralinės pusės (Cb – P), gomurio

ilgis (St – P) ir atstumas tarp apatinių iltinių dantų (BC) labiausiai išreiškia amžiaus įtaką. 24 mėn.

audinių patelių kaukolės buvo didesnės nei 7 mėn., o amžiaus įtaką labiausiai išreiškia veidinės

43

dalies ilgis iki akiduobių (Ect – P), veidinės dalies ilgis iki skruostikaulių (Zl – P), krūminių dantų

eilės ilgis (LMTr) ir atstumas tarp apatinių iltinių dantų (BC). Vienintelis vidurkis, kuris skyrėsi

daugiau nei 4 mm buvo Ect – P (23,57±0,49; 18,85±0,31; p ≤ 0,001) t.y. 24 mėn. patelių šis

matmuo buvo didesnis nei 7 mėn. audinių.

Tiek 24 mėn., tiek 7 mėn., tiek ir 1 mėn. audinių patinų petikauliai buvo didesni nei patelių. 1

mėn. audinių lytinį dimorfizmą labiausiai išreiškia trys petikaulio matmenys iš penkių: maksimalus

petikaulio ilgis (ML), petikaulio gumburų plotis (EB) ir petikaulio galvutės skersmuo (VDH). Tuo

tarpu 24 mėn. ir 7 mėn. patinų visi penki petikaulio matmenys išreiškia lytinį dimorfizmą. Be jau

minėtų,trijų matmenų, dar būtųmaksimalus skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu (MaxDM) bei

minimalus skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu (MinDM).

Atliktais tyrimais nustatėme, kad 7 mėn. audinių patinų petikauliai didesni nei 24 mėn. patinų.

Patikimiausi matmenys, kuriais galima įvertinti audinių patinų amžiaus įtaką 24 mėn. ir 7 mėn.

amžiaus grupėse, yra maksimalus kaulo ilgis (ML), maksimalus (MaxDM) bei minimalus (MinDM)

skersmuo ties petikaulio diafizės viduriu. 1 mėn. audinių patinų petikauliai buvo žymiai mažesni nei

vyresniųjų (24 mėn. ir 7 mėn.).

24 mėn. ir 7 mėn. audinių patelių petikauliai beveik nesiskyrė dydžiu ir nėra nei vieno

matmens, pagal kurį būtų galima įvertinti amžiaus įtaką šiose patelių amžiaus grupėse. 1 mėn.

audinių patelių, kaip ir patinų, petikauliai buvo žymiai mažesni lyginant juos su vyresniųjų audinių

petikauliais.

Mūsų tyrimo duomenimis 24 mėn. patinų šlaunikauliai didesni nei to paties amžiaus patelių, o

7 mėn. patinų didesni nei 7 mėn. patelių. Tuo tarpu 1 mėn. patinų šlaunikauliai mažai skyrėsi nuo to

paties amžiaus patelių šlaunikaulių ir tik vienas matmuo – pogūbrinis (sagitalinis) skersmuo (A –

PSD) labiausiai išreiškia lytinį dimorfizmą. Lyginant 24 mėn. audinių patinus ir pateles, pagal

šlaunikaulio skersmenį (transversinį) ties kaulo diafizės viduriu (M – LMD), negalima spręsti apie

lyties įtaką makroskopinėms šlaunikaulio struktūroms. Lyginant 7 mėn. audinių patinus ir pateles

visi septyni šlaunikaulio matmenys išreiškia lytinį dimorfizmą.

Tiek petikaulio tiek šlaunikaulio duomenų negalima palyginti su kitų autorių gautais

rezultatais, nes tokių duomenų nerasta.

Atlikus histologinį tyrimą nustatėme, kad audinių patinų ir patelių petikaulių centriniai

osteonų kanalai dydžiu labai panašūs. Petikaulių osteonai 24 mėn. patinų didesni už tokio pat

amžiaus patelių osteonus, o 7 mėn. patinų mažesni už 7 mėn. patelių osteonus. Tačiau iš šių

matmenų spręsti apie lytinį dimorfizmą sudėtinga, nes gauti rezultatai statistiškai nepatikimi.

Mūsų tyrimo duomenys parodė, kad jaunesnių audinių patinų (7 mėn.) petikaulių centriniai

osteonų kanalai didesni nei vyresnių (24 mėn.) patinų. Tačiau patelių tiek jaunesnių, tiek ir vyresnių

petikaulių centriniai osteonų kanalai labai panašaus pločio. Tuo tarpu petikaulio osteonai didesni

44

vyresnių audinių patinų, o jaunesnių patelių didesni nei vyresniųjų. Dėl duomenų statistinio

nepatikimumo negalime spręsti ir apie amžiaus įtaką centrinio osteonų kanalo ir pačių osteonų

formavimuisi. Šių rezultatų taip pat negalime palyginti su kitų autorių duomenimis, nes duomenų

apie audinių kaulų histologinius pokyčius dėl lyties ar amžiaus skirtumų nėra.

45

IŠVADOS

1. Atliktus kraniometrinius matavimus, nustatyta, kad 1 mėn. audinių lytį galima nustatyti tik

pagal kelis matmenis (Ect – P, Zl – P, Zy – Zy, GBP, HP1P2, Id – Goc, GBR), o 7 mėn. ir 24

mėn. – pagal visus.

2. Norint atskirti audinių jauniklius (1 mėn.) nuo vyresnių (7 mėn. ir 24 mėn.), galima naudoti

visus kaukolės matavimus.

3. Įvertinus petikaulių osteometrinius duomenis, nustatyta, kad 1 mėn. amžiaus audinių lytį

galima nustatyti tik pagal kelis matmenis (ML, EB, VDH), o 7mėn. ir 24 mėn. – pagal visus.

4. Norint atskirti jauniklių (1 mėn.) petikaulius nuo vyresnių (7 mėn. ir 24 mėn.) audinių

petikaulių, galima naudoti visus petikaulio matavimus. 7 mėn. ir 24 mėn. audinių patinų amžių

galima identifikuoti pagal ML, MaxDM ir MinDM matmenis, tačiau patelių amžiui nustatyti

šie matavimai netinkami.

5. Įvertinus šlaunikaulių osteometrinius duomenis, nustatyta, kad 1 mėn. audinių lyčiai nustatyti

tinkamiausias yra A – PSD matmuo, o 7 mėn. ir 24 mėn. – BL, EB, MaxHD, A – PSD, M –

LSD bei A – PMD matmenys.

6. Norint atskirti jauniklių (1 mėn.) šlaunikaulius nuo vyresnių (7 mėn. ir 24 mėn.) audinių

šlaunikaulių, galima naudoti visus šlaunikaulio matmenis. 7 mėn. ir 24 mėn. audinių patinų

amžių galima nustatyti pagal BL, EB, MaxHD, M – LSD bei M – LMD matavimus, tačiau šie

matmenys negali būti naudojami patelių amžiui nustatyti.

7. Lyties ir amžiaus reikšmingos įtakos mikroskopinėms petikaulio struktūroms nustatyti

nepavyko, nes tam reikėtų išsamesnių tyrimų bei didesnės individų imties.

46

PADĖKOS

Už pagalbą statistiškai apdorojant duomenis dėkoju Socialinių mokslų ir informatikos

katedros dėstytojai dr. S. Kerzienei. Patologijos centro darbuotojams dėkoju už pagalbą ruošiant

histologinius preparatus. Taip pat norėčiau padėkoti AB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ direktoriui

bei vet. gydytojui už galimybę surinkti tiriamąją medžiagą. Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei

asistentei I. Alionienei visapusiškai prisidėjus prie šio tiriamojo darbo ruošimo.

47

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alpak H., Onar V., Mutus R. The relationship between morphometric and long bone

measurements of the Markaraman sheep. 2009. Turkish Journal of Veterinary and Animal Sciences.

Vol. 3. Issue 3. P. 199-207.

2. Iscan M. Y. Forensic anthropology of sex and body size. 2005. Forensic Science

International.Vol. 147. Issues 2-3. P. 107-112.

3. Crescimanno A. Differentiating fragmented human and nonhuman long bone using osteon

circularity. 2012. Journal of forensic sciences. Vol. 57. Issue 2. P. 287-293.

4. Hillier M. L., Bell L. S. Differentiating human bone from animal bone: a review of histological

methods. 2007. Journal of forensic sciences. Vol. 52. Issue 2. P. 249-260.

5. Navasaitis A. Miško žvėrys. Kaunas. 2008. p. 60-61.

6. Mink Biology. Fur Commission USA. http://www.furcommission.com/farming/mink-biology/.

Prieiga per internetą 2013 05 08.

7. Mustela lutreola. Nature & Wildlife Photography. www.bio-foto.com/displayimage-3624.html.

Prieiga per internetą 2014 10 20.

8. Amerikanische Nerz. de.wikipedia.org/wiki/Amerikanischer_Nerz. Prieiga per internetą 2014 10

20.

9. Kruska D. The effect of domestication on brain size and composition in the mink. 1996. Journal

of Zoology. Vol. 236. Issue 4. P. 645-661.

10. Kruska D., Schreiber A. Comparative morphometrical and biochemical – genetic investigations

in wild and ranch mink. 1999. Acta Theriologica. Vol. 44. Issue 4. P. 377-392.

11. Comparative Anatomical Analysis of Neovison vison & Chinchilla lanigera. History of German

science. 2012. http://historyofgermanscience.blogspot.com/2012/03/comparative-anatomical-

analysis-of.html. Prieiga per internetą 2013 10 18.

12. Tamlin A. L., Bowman J., Hackett D. F. Separating Wild from Domestic American

Mink Neovison vison Based on Skull Morphometries. 2009. Wildlife Biology. Vol.15. Issue 3. P.

266-277.

13. Kruska D.C.T., Sidorovich V. E. Comparative allometric skull morphometrics in mink (Mustela

vison Schreber, 1777) of Canadian and Belarus origin; taxonomic status. 2003. Journal: Mammalian

Biology - MAMM BIOL. Vol. 68. Issue 5. P. 257-276.

14. Heptner V. G., Sludskii A. A. Mammals of the Soviet Union. : Washington D. C.: Smithsonian

Institution Libraries and National Science Foundation. 2002. P. 1394-1395.

http://www.furcommission.com/farming/mink-biology/

http://www.bio-foto.com/index.php

http://historyofgermanscience.blogspot.com/2012/03/comparative-anatomical-analysis-of.html

http://historyofgermanscience.blogspot.com/2012/03/comparative-anatomical-analysis-of.html

48

15. Lynch J. M., Hayden T. J. Genetic influences on cranial form: variation among ranch and feral

American mink (Mustela vison (Mammalia: Mustelidae).1995. Biological journal of the Linnean

Society. Vol. 55. Issue 4. P. 293-307.

16. King C. M. The effects of the nematode parasite Skrjabingylus nasicola on British weasels

(Mustela nivalis). 1997. Journal of zoology. Vol. 182. Issue 2. P. 225-249.

17. Aulerich R. J., Swindler D. R. The Dentition of the Mink (Mustela vison). 1968. Journal of

Mammalogy. Vol. 49. Issue 3. P. 488-494.

18. Bels V. Feeding in domestic vertebrates: from structure to behaviour. Cambridge, USA. CABI

Publishing. 2006.

19.Mustela lutreola skull. http://commons.wikimedia.org/wiki/File:MSU_V2P1b_-

_Mustela_lutreola_skull.png. Prieiga per internetą 2014 09 23.

20. Geptner V. G., Nasimovich A. A, Bannikov A. G., Hoffmann R. S. Mammals of the Soviet

Union. 1998. P. 513.

21. Rho J. Y., Spearing L. K., Zioupos P. Mechanical properties and the hierarchial structure of

bone. 1998. Medical engineering and physics. Vol. 20. Issue 2. P. 92-102.

22. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. Kaunas. Lietuvos veterinarijos akademija. 2002. p.

134-144.

23. Skeletal System Diagrams & Links.

jb004.k12.sd.us/my%20website%20info/human%20anatomy/SKELETAL%20SYSTEM/SKELET

AL%20SYSTEM%20DIAGRAMS.htm. Prieiga per internetą 2014 08 29.

24. Samuelson D. A. Textbook of veterinary histology. USA. 2007. p. 107-126.

25. Eurell J. A., Frappier B. L. Dellman‘s textbook of veterinary histology. 6th edition. UK. Wiley-

Blackwell. 2006. p. 46-57.

26. Dense bone (40x objective lens) - osteons and interstitial lamellae.

casweb.ou.edu/pbell/histology/Captions/Bone/decal.dense.osteon.40.html. Prieiga per internetą

2014 09 15.

27. Abramov A. V., Tumanov I. L. Sexual dimorphizm in the skull of the European mink Mustela

lutreolafrom NW part of Russia. 2003. Acta Theriologica. Vol. 48. Issue 2. P. 239-246.

28. De Marinis A. M. Craniometric variability of polecat Mustela putorius L., 1958 from North-

Central Italy. 1995. Hystrix the Italian Journal of Mammology. Vol. 7. P. 57-68.

29. Olude M. A., Olopade J. O., Fatola I. O., Onwuka S. K. Some aspects of the neurocraniometry

of the African giant rat (Cricetomys gambianus Waterhouse). 2009. Via medica. Vol. 68. Issue 4. P.

224-227.

http://commons.wikimedia.org/wiki/File:MSU_V2P1b_-_Mustela_lutreola_skull.png

http://commons.wikimedia.org/wiki/File:MSU_V2P1b_-_Mustela_lutreola_skull.png

https://archive.org/search.php?query=creator%3A%22Geptner%2C+V.+G.+%28Vladimir+Georgievich%29%2C+1901-1975%22

https://archive.org/search.php?query=creator%3A%22Nasimovich%2C+A.+A%22

https://archive.org/search.php?query=creator%3A%22Bannikov%2C+Andrei+Grigorevich%22

https://archive.org/search.php?query=creator%3A%22Hoffmann%2C+Robert+S%22

49

30. Jakubowski H., Komosa M., Frąckowiak H. Allometric analysis of cranial parameters of

american mink, including bones of masticatory apparatus. 2008. Electronic journal of polish

agricultural universities. Vol. 11. Issue 3.

31. Kieser J. A., Groeneveld H. T. Comparative morphology of the mandibulodental complex in

wild and domestic canids. 1992. Journal of Anatomy. Vol. 180. Issue 3. P. 419-424.

32. Pertoldi C., Garcia-Perea R., Godoy J. A., Delibes M., Loeschcke V. Morphological

consequences of range fragmentation and population decline on the endangered Iberian lynx (Lynx

pardinus). 2006. Journal of zoology. Vol. 268. Issue 1. P. 73-86.

33. Wisely S. M., Ososky J. J., Buskirk S. W. Morphological changes to black-footed ferrets

(Mustela nigripes) resulting from captivity. 2002. Canadian Journal of Zoology. Vol. 80. Issue 9. P.

1562-1568.

34. Stoyanov S. Craniometric differentiation of golden jackals (Canis aureus L., 1758) in Bulgaria.

International symposium on hunting „Мodern aspects of sustainable management of game

population“. Zemun-Belgrade, Serbia, 22. – 24. 2012.

35. Rozhnov V. V., Abramov A. V. Sexual dimorphism of marbled polecat Vormela peregusna

(Carnivora: Mustelidae). 2006. Biology Bulletin. Vol. 33. Issue 2. P. 144-148.

36. Buikstra J. A., Ubelaker D. H. Standards for data collection from human sceletal remains:

proceedings of a seminar at the field museum of natural history. Arkansas archeological survey.

1994.

50

PRIEDAI

1 priedas. 24 mėn. audinių patinų ir patelių kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės

matmenys Matai Patinai (24 mėn.) n = 6 Patelės (24 mėn.) n = 6

x 71,32±0,7 64,55±0,79

A - P*** min 69,0 62,2

max 73,0 66,8

x 25,82±0,35 23,57±0,49

Ect-P** min 25,0 22,6

max 27,0 25,1

x 48,5±0,39 44,02±0,55

Ect-A*** min 47,0 42,8

max 49,5 45,9

x 15,85±0,08 14,52±0,34

Zl-P** min 15,5 13,2

max 16,0 15,1

x 40,93±0,6 37±0,32

Zy-Zy*** min 39,7 36,0

max 43,0 37,9

x 71,87±0,72 66,05±0,74

Cb-P*** min 70,1 63,8

max 74,0 68,0

x 33,2±0,31 30,42±0,52

St-P*** min 32,2 29,1

max 34,0 31,9

x 23,95±0,33 22±0,25

GBP*** min 22,9 21,3

max 25,1 23,0

x 15,65±0,37 13,62±0,35

BB*** min 14,8 13,0

max 17,0 15,0

x 15,8±0,28 14,47±0,24

LPTr** min 15,1 13,9

max 16,7 15,2

x 5,5±0,1 5,08±0,15

LMTr** min 5,2 4,7

max 5,8 5,7

x 18,3±0,21 16,55±0,35

LTr*** min 17,7 15,9

max 18,9 17,9

51

1 priedas tęsinys. 24 mėn. audinių patinų ir patelių kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės


HP1P2**

x 8,75±0,13 7,58±0,35

min 8,3 6,9

max 9,0 8,9

x 44,52±1,04 39,67±0,65

Id-Goc** min 41,5 37,9

max 46,8 41,9

x 9,23±0,32 7,73±0,17

HM1** min 8,3 7,2

max 10,2 8,0

x 21,1±0,55 18,03±0,42

Gov-Cr*** min 19,9 17,0

max 22,7 19,5

x 20,22±0,2 17±0,55

Mol-Mol*** min 19,9 16,0

max 21,0 19,1

x 9,25±0,19 8,63±0,19

BC** min 8,8 8,0

max 9,8 9,0

x 3,97±0,05 3,78±0,08

BMTr* min 3,8 3,5

max 4,1 4,0

x 11,38±0,36 10,25±0,18

BCP* min 10,6 9,8

max 12,8 10,8

x 28,45±0,37 24,8±0,61

GBR*** min 27,2 22,9

max 29,5 26,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

52


Kaukolės


x 74,90±1,02 63,52±0,58

A - P*** min 73,0 62,1

max 78,5 65,8

x 25,78±0,57 18,85±0,31

Ect-P*** min 24,2 18,0

max 27,5 19,6

x 52,12±0,52 44,67±0,59

Ect-A*** min 51,0 43,0

max 54,0 46,2

x 17,67±0,46 13,28±0,19

Zl-P*** min 16,5 12,9

max 19,0 14,1

x 43,28±0,40 37,00±0,44

Zy-Zy*** min 41,9 36,0

max 44,5 38,2

x 76,13±1,46 65,37±0,73

Cb-P*** min 72,0 63,0

max 80,8 67,7

x 35,68±0,60 30,05±0,49

St-P*** min 33,5 28,9

max 37,0 31,7

x 24,67±0,22 21,62±0,42

GBP*** min 23,9 20,0

max 25,1 22,8

x 16,72±0,42 13,77±0,18

BB*** min 16,0 13,4

max 18,4 14,5

x 16,12±0,20 14,37±0,20

LPTr*** min 15,8 13,9

max 17,0 15,1

x 5,57±0,21 2,45±0,22

LMTr*** min 5,0 1,8

max 6,0 2,9

x 18,68±0,31 16,82±0,29

LTr*** min 18,0 16,2

max 19,9 18,0

x 8,73±0,29 7,13±0,24

HP1P2*** min 7,9 6,5

max 9,5 7,9

53


Kaukolės


x 46,77±0,72 39,25±0,35

Id-Goc** min 45,0 38,1

max 49,3 40,2

x 9,45±0,38 7,97±0,25

HM1*** min 8,9 7,2

max 11,0 8,8

x 20,95±0,44 17,65±0,24

Gov-Cr*** min 19,5 17,0

max 22,0 18,2

x 19,50±0,40 17,12±0,39

Mol-Mol*** min 17,9 16,3

max 20,2 18,8

x 9,92±0,22 7,97±0,25

BC*** min 9,3 6,9

max 10,8 8,5

x 4,02±0,07 3,52±0,12

BMTr** min 3,9 3,2

max 4,2 3,9

x 12,28±0,37 10,05±0,28

BCP*** min 11,3 9,2

max 13,3 11,1

x 28,53±0,43 25,75±0,39

GBR*** min 27,7 24,7

max 30,0 27,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

54


Kaukolės


x 50,13±0,76 49,35±0,31

A - P min 48,0 48,6

max 52,9 50,3

x 22,47±0,46 21,15±0,41

Ect-P* min 21,1 20,0

max 24,0 22,1

x 30,02±0,67 31,28±0,3

Ect-A min 28,0 30,2

max 32,5 32,0

x 14,60±0,25 13,40±0,23

Zl-P** min 13,9 12,9

max 15,1 14,1

x 30,85±0,38 29,43±0,53

Zy-Zy* min 29,9 28,1

max 32,1 31,0

x 48,35±1,04 48,65±0,36

Cb-P min 45,1 47,9

max 52,0 49,9

x 22,22±0,35 22,10±0,46

St-P min 21,0 20,9

max 23,3 23,2

x 19,68±0,21 17,82±0,21

GBP*** min 19,0 16,9

max 20,2 18,2

x 10,63±0,2 10,30±0,22

BB min 10,0 9,9

max 11,1 11,2

x 9,22±0,11 9,50±0,2

LPTr min 8,9 9,0

max 9,5 10,1

x 0 0

LMTr min 0 0

max 0 0

x 0 0

LTr min 0 0

max 0 0

x 8,00±0,17 7,27±0,11

HP1P2** min 7,5 7,0

max 8,6 7,6

55


*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

Kaukolės


x 31,23±0,4 29,85±0,33

Id-Goc* min 30,2 29,0

max 32,9 31,0

x 6,87±0,09 6,43±0,21

HM1 min 6,5 5,9

max 7,1 6,9

x 13,68±0,51 14,13±0,35

Gov-Cr min 12,0 13,0

max 15,3 15,2

x 17,78±0,35 17,20±0,25

Mol-Mol min 16,9 16,5

max 18,9 17,9

x 6,77±0,12 7,12±0,19

BC min 6,4 6,8

max 7,0 7,9

x 2,70±0,15 2,88±0,12

BMTr min 2,1 2,5

max 3,0 3,3

x 6,92±0,19 6,93±0,13

BCP min 6,1 6,4

max 7,2 7,2

x 23,60±0,76 21,18±0,46

GBR* min 21,5 19,5

max 25,7 22,3

56

4 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn audinių patinų kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės

matmenys Matai Patinai (24 mėn.) n = 6 Patinai (7 mėn.) n = 6

x 71,32±0,7 74,90±1,02

A - P** min 69,0 73,0

max 73,0 78,5

x 25,82±0,35 25,78±0,57

Ect-P min 25,0 24,2

max 27,0 27,5

x 48,5±0,39 52,12±0,52

Ect-A*** min 47,0 51,0

max 49,5 54,0

x 15,85±0,08 17,67±0,46

Zl-P** min 15,5 16,5

max 16,0 19,0

x 40,93±0,6 43,28±0,40

Zy-Zy** min 39,7 41,9

max 43,0 44,5

x 71,87±0,72 76,13±1,46

Cb-P* min 70,1 72,0

max 74,0 80,8

x 33,2±0,31 35,68±0,60

St-P** min 32,2 33,5

max 34,0 37,0

x 23,95±0,33 24,67±0,22

GBP min 22,9 23,9

max 25,1 25,1

x 15,65±0,37 16,72±0,42

BB min 14,8 16,0

max 17,0 18,4

x 15,8±0,28 16,12±0,20

LPTr min 15,1 15,8

max 16,7 17,0

x 5,5±0,1 5,57±0,21

LMTr min 5,2 5,0

max 5,8 6,0

x 18,3±0,21 18,68±0,31

LTr min 17,7 18,0

max 18,9 19,9

x 8,75±0,13 8,73±0,29

HP1P2 min 8,3 7,9

max 9,0 9,5

57

4 priedas tęsinys. 24 mėn. ir 7 mėn audinių patinų kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės


x 44,52±1,04 46,77±0,72

Id-Goc min 41,5 45,0

max 46,8 49,3

x 21,1±0,55 20,95±0,44


max 22,7 22,0

x 20,22±0,2 19,50±0,40


max 21,0 20,2

x 9,25±0,19 9,92±0,22

BC* min 8,8 9,3

max 9,8 10,8

x 3,97±0,05 4,02±0,07

BMTr min 3,8 3,9

max 4,1 4,2

x 11,38±0,36 12,28±0,37

BCP min 10,6 11,3

max 12,8 13,3

x 28,45±0,37 28,53±0,43

GBR min 27,2 27,7

max 29,5 30,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Kaukolės


x 71,32±0,7 50,13±0,76

A - P*** min 69,0 48,0

max 73,0 52,9

x 25,82±0,35 22,47±0,46

Ect-P*** min 25,0 21,1

max 27,0 24,0

x 48,5±0,39 30,02±0,67

Ect-A*** min 47,0 28,0

max 49,5 32,5

x 15,85±0,08 14,60±0,25

Zl-P** min 15,5 13,9

max 16,0 15,1

58


Kaukolės


Cb-P***

x 71,87±0,72 48,35±1,04

min 70,1 45,1

max 74,0 52,0

x 33,2±0,31 22,22±0,35

St-P*** min 32,2 21,0

max 34,0 23,3

x 23,95±0,33 19,68±0,21

GBP*** min 22,9 19,0

max 25,1 20,2

x 15,65±0,37 10,63±0,2

BB*** min 14,8 10,0

max 17,0 11,1

x 15,8±0,28 9,22±0,11

LPTr*** min 15,1 8,9

max 16,7 9,5

x 5,5±0,1 0

LMTr*** min 5,2 0

max 5,8 0

x 18,3±0,21 0

LTr min 17,7 0

max 18,9 0

x 8,75±0,13 8,00±0,17

HP1P2** min 8,3 7,5

max 9,0 8,6

x 44,52±1,04 31,23±0,4

Id-Goc*** min 41,5 30,2

max 46,8 32,9

x 9,23±0,32 6,87±0,09

HM1*** min 8,3 6,5

max 10,2 7,1

x 21,1±0,55 13,68±0,51

Gov-Cr*** min 19,9 12,0

max 22,7 15,3

x 20,22±0,2 17,78±0,35

Mol-Mol*** min 19,9 16,9

max 21,0 18,9

x 9,25±0,19 6,77±0,12

BC*** min 8,8 6,4

max 9,8 7,0

59


*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Kaukolės


x 74,90±1,02 50,13±0,76

A - P*** min 73,0 48,0

max 78,5 52,9

x 25,78±0,57 22,47±0,46

Ect-P*** min 24,2 21,1

max 27,5 24,0

x 52,12±0,52 30,02±0,67

Ect-A*** min 51,0 28,0

max 54,0 32,5

x 17,67±0,46 14,60±0,25

Zl-P*** min 16,5 13,9

max 19,0 15,1

x 43,28±0,40 30,85±0,38

Zy-Zy*** min 41,9 29,9

max 44,5 32,1

x 76,13±1,46 48,35±1,04

Cb-P*** min 72,0 45,1

max 80,8 52,0

x 35,68±0,60 22,22±0,35

St-P*** min 33,5 21,0

max 37,0 23,3

x 24,67±0,22 19,68±0,21

GBP*** min 23,9 19,0

max 25,1 20,2

Kaukolės


x 3,97±0,05 2,70±0,15

BMTr*** min 3,8 2,1

max 4,1 3,0

x 11,38±0,36 6,92±0,19

BCP*** min 10,6 6,1

max 12,8 7,2

x 28,45±0,37 23,60±0,76

GBR*** min 27,2 21,5

max 29,5 25,7

60


Kaukolės


x 16,72±0,42 10,63±0,2

BB*** min 16,0 10,0

max 18,4 11,1

x 16,12±0,20 9,22±0,11

LPTr*** min 15,8 8,9

max 17,0 9,5

x 5,57±0,21 0

LMTr*** min 5,0 0

max 6,0 0

LTr

x 18,68±0,31 0

min 18,0 0

max 19,9 0

x 8,73±0,29 8,00±0,17

HP1P2* min 7,9 7,5

max 9,5 8,6

x 46,77±0,72 31,23±0,4

Id-Goc*** min 45,0 30,2

max 49,3 32,9

x 9,45±0,38 6,87±0,09

HM1*** min 8,9 6,5

max 11,0 7,1

x 20,95±0,44 13,68±0,51

Gov-Cr*** min 19,5 12,0

max 22,0 15,3

x 19,50±0,40 17,78±0,35

Mol-Mol** min 17,9 16,9

max 20,2 18,9

x 9,92±0,22 6,77±0,12

BC*** min 9,3 6,4

max 10,8 7,0

x 4,02±0,07 2,70±0,15

BMTr*** min 3,9 2,1

max 4,2 3,0

x 12,28±0,37 6,92±0,19

BCP*** min 11,3 6,1

max 13,3 7,2

x 28,53±0,43 23,60±0,76

GBR*** min 27,7 21,5

max 30,0 25,7

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

61

7 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn audinių patelių kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės

matmenys Matai Patelės (24 mėn.) n = 6 Patelės (7 mėn.) n = 6

x 64,55±0,79 63,52±0,58

A - P min 62,2 62,1

max 66,8 65,8

x 23,57±0,49 18,85±0,31

Ect-P*** min 22,6 18,0

max 25,1 19,6

x 44,02±0,55 44,67±0,59

Ect-A min 42,8 43,0

max 45,9 46,2

Zl-P**

x 14,52±0,34 13,28±0,19

min 13,2 12,9

max 15,1 14,1

x 37±0,32 37,00±0,44

Zy-Zy min 36,0 36,0

max 37,9 38,2

x 66,05±0,74 65,37±0,73

Cb-P min 63,8 63,0

max 68,0 67,7

x 30,42±0,52 30,05±0,49

St-P min 29,1 28,9

max 31,9 31,7

x 22±0,25 21,62±0,42

GBP min 21,3 20,0

max 23,0 22,8

x 13,62±0,35 13,77±0,18

BB min 13,0 13,4

max 15,0 14,5

x 14,47±0,24 14,37±0,20

LPTr min 13,9 13,9

max 15,2 15,1

x 5,08±0,15 2,45±0,22

LMTr*** min 4,7 1,8

max 5,7 2,9

x 16,55±0,35 16,82±0,29

LTr min 15,9 16,2

max 17,9 18,0

x 7,58±0,35 7,13±0,24

HP1P2 min 6,9 6,5

max 8,9 7,9

62

7 priedas tęsinys. 24 mėn. ir 7 mėn audinių patelių kaukolių matmenų duomenys

Kaukolės


x 39,67±0,65 39,25±0,35

Id-Goc min 37,9 38,1

max 41,9 40,2

x 7,73±0,17 7,97±0,25

HM1 min 7,2 7,2

max 8,0 8,8

x 18,03±0,42 17,65±0,24


max 19,5 18,2

x 17±0,55 17,12±0,39


max 19,1 18,8

x 8,63±0,19 7,97±0,25

BC* min 8,0 6,9

max 9,0 8,5

x 3,78±0,08 3,52±0,12

BMTr min 3,5 3,2

max 4,0 3,9

x 10,25±0,18 10,05±0,28

BCP min 9,8 9,2

max 10,8 11,1

x 24,8±0,61 25,75±0,39

GBR min 22,9 24,7

max 26,9 27,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Kaukolės


x 64,55±0,79 49,35±0,31

A - P*** min 62,2 48,6

max 66,8 50,3

x 23,57±0,49 21,15±0,41

Ect-P** min 22,6 20,0

max 25,1 22,1

x 44,02±0,55 31,28±0,3

Ect-A*** min 42,8 30,2

max 45,9 32,0

63


Kaukolės


x 14,52±0,34 13,40±0,23

Zl-P* min 13,2 12,9

max 15,1 14,1

x 37±0,32 29,43±0,53

Zy-Zy*** min 36,0 28,1

max 37,9 31,0

x 66,05±0,74 48,65±0,36

Cb-P*** min 63,8 47,9

max 68,0 49,9

x 30,42±0,52 22,10±0,46

St-P*** min 29,1 20,9

max 31,9 23,2

x 22±0,25 17,82±0,21

GBP*** min 21,3 16,9

max 23,0 18,2

x 13,62±0,35 10,30±0,22

BB*** min 13,0 9,9

max 15,0 11,2

LPTr***

x 14,47±0,24 9,50±0,2

min 13,9 9,0

max 15,2 10,1

x 5,08±0,15 0

LMTr*** min 4,7 0

max 5,7 0

x 16,55±0,35 0

LTr min 15,9 0

max 17,9 0

x 7,58±0,35 7,27±0,11

HP1P2 min 6,9 7,0

max 8,9 7,6

x 39,67±0,65 29,85±0,33

Id-Goc*** min 37,9 29,0

max 41,9 31,0

x 7,73±0,17 6,43±0,21

HM1*** min 7,2 5,9

max 8,0 6,9

x 18,03±0,42 14,13±0,35

Gov-Cr*** min 17,0 13,0

max 19,5 15,2

64


Kaukolės


x 17±0,55 17,20±0,25


max 19,1 17,9

x 8,63±0,19 7,12±0,19

BC*** min 8,0 6,8

max 9,0 7,9

x 3,78±0,08 2,88±0,12

BMTr*** min 3,5 2,5

max 4,0 3,3

x 10,25±0,18 6,93±0,13

BCP*** min 9,8 6,4

max 10,8 7,2

x 24,8±0,61 21,18±0,46

GBR*** min 22,9 19,5

max 26,9 22,3

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Kaukolės


x 63,52±0,58 49,35±0,31

A - P*** min 62,1 48,6

max 65,8 50,3

x 18,85±0,31 21,15±0,41

Ect-P*** min 18,0 20,0

max 19,6 22,1

x 44,67±0,59 31,28±0,3

Ect-A*** min 43,0 30,2

max 46,2 32,0

x 13,28±0,19 13,40±0,23

Zl-P min 12,9 12,9

max 14,1 14,1

x 37,00±0,44 29,43±0,53

Zy-Zy*** min 36,0 28,1

max 38,2 31,0

x 65,37±0,73 48,65±0,36

Cb-P*** min 63,0 47,9

max 67,7 49,9

65


Kaukolės


x 30,05±0,49 22,10±0,46

St-P*** min 28,9 20,9

max 31,7 23,2

x 21,62±0,42 17,82±0,21

GBP*** min 20,0 16,9

max 22,8 18,2

x 13,77±0,18 10,30±0,22

BB*** min 13,4 9,9

max 14,5 11,2

x 14,37±0,20 9,50±0,2

LPTr*** min 13,9 9,0

max 15,1 10,1

x 2,45±0,22 0

LMTr min 1,8 0

max 2,9 0

x 16,82±0,29 0

LTr min 16,2 0

max 18,0 0

x 7,13±0,24 7,27±0,11

HP1P2 min 6,5 7,0

max 7,9 7,6

x 39,25±0,35 29,85±0,33

Id-Goc*** min 38,1 29,0

max 40,2 31,0

x 7,97±0,25 6,43±0,21

HM1*** min 7,2 5,9

max 8,8 6,9

x 17,65±0,24 14,13±0,35

Gov-Cr*** min 17,0 13,0

max 18,2 15,2

x 17,12±0,39 17,20±0,25


max 18,8 17,9

x 7,97±0,25 7,12±0,19

BC* min 6,9 6,8

max 8,5 7,9

x 3,52±0,12 2,88±0,12

BMTr** min 3,2 2,5

max 3,9 3,3

66


Kaukolės


x 10,05±0,28 6,93±0,13

BCP*** min 9,2 6,4

max 11,1 7,2

x 25,75±0,39 21,18±0,46

GBR*** min 24,7 19,5

max 27,1 22,3

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

10 priedas. 24 mėn. audinių patinų ir patelių petikaulių matmenų duomenys

Petikaulio


x 51,52±0,52 47,00±0,92

ML** min 50,1 44,9

max 53,0 49,9

x 14,58±0,33 11,77±0,22

EB*** min 14,0 11,2

max 15,9 12,3

x 8,73±0,16 7,33±0,21

VDH*** min 8,2 6,9

max 9,1 7,9

x 5,38±0,16 4,72±0,19

MaxDM* min 5,0 4,2

max 6,0 5,4

x 4,22±0,1 3,68±0,11

MinDM** min 3,9 3,2

max 4,5 3,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

67


Petikaulio


x 57,23±1,07 46,38±0,6

ML*** min 54,9 44,9

max 61,1 48,4

x 15,02±0,39 11,70±0,25

EB*** min 14,0 11,1

max 16,1 12,5

x 8,95±0,16 7,03±0,13

VDH*** min 8,5 6,8

max 9,5 7,6

x 6,13±0,3 4,87±0,17

MaxDM** min 5,2 4,3

max 7,0 5,4

x 4,68±0,17 3,58±0,14

MinDM*** min 4,1 3,2

max 5,1 3,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Petikaulio


x 29,27±0,42 27,13±0,49

ML** min 27,9 25,1

max 30,2 28,0

x 9,80±0,12 8,57±0,27

EB** min 9,3 8,0

max 10,0 9,3

x 6,67±0,16 5,92±0,1

VDH** min 6,1 5,5

max 7,0 6,1

x 3,63±0,15 3,27±0,1

MaxDM min 3,0 3,0

max 3,9 3,6

x 2,58±0,09 2,87±0,05

MinDM min 2,5 2,7

max 3,1 3,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

68

13 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinų petikaulių matmenų duomenys

Petikaulio


x 51,52±0,52 57,23±1,07

ML*** min 50,1 54,9

max 53,0 61,1

x 14,58±0,33 15,02±0,39

EB min 14,0 14,0

max 15,9 16,1

x 8,73±0,16 8,95±0,16

VDH min 8,2 8,5

max 9,1 9,5

x 5,38±0,16 6,13±0,3

MaxDM* min 5,0 5,2

max 6,0 7,0

x 4,22±0,1 4,68±0,17

MinDM* min 3,9 4,1

max 4,5 5,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Petikaulio


x 51,52±0,52 29,27±0,42

ML*** min 50,1 27,9

max 53,0 30,2

x 14,58±0,33 9,80±0,12

EB*** min 14,0 9,3

max 15,9 10,0

x 8,73±0,16 6,67±0,16

VDH*** min 8,2 6,1

max 9,1 7,0

x 5,38±0,16 3,63±0,15

MaxDM*** min 5,0 3,0

max 6,0 3,9

x 4,22±0,1 2,58±0,09


max 4,5 3,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

69


Petikaulio


x 57,23±1,07 29,27±0,42

ML*** min 54,9 27,9

max 61,1 30,2

x 15,02±0,39 9,80±0,12

EB*** min 14,0 9,3

max 16,1 10,0

x 8,95±0,16 6,67±0,16

VDH*** min 8,5 6,1

max 9,5 7,0

x 6,13±0,3 3,63±0,15


max 7,0 3,9

x 4,68±0,17 2,58±0,09


max 5,1 3,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

16 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patelių petikaulių matmenų duomenys

Petikaulio


x 47,00±0,92 46,38±0,6

ML min 44,9 44,9

max 49,9 48,4

x 11,77±0,22 11,70±0,25

EB min 11,2 11,1

max 12,3 12,5

x 7,33±0,21 7,03±0,13

VDH min 6,9 6,8

max 7,9 7,6

x 4,72±0,19 4,87±0,17

MaxDM min 4,2 4,3

max 5,4 5,4

x 3,68±0,11 3,58±0,14

MinDM min 3,2 3,2

max 3,9 3,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

70


Petikaulio


x 47,00±0,92 27,13±0,49

ML*** min 44,9 25,1

max 49,9 28,0

x 11,77±0,22 8,57±0,27

EB*** min 11,2 8,0

max 12,3 9,3

x 7,33±0,21 5,92±0,1

VDH*** min 6,9 5,5

max 7,9 6,1

x 4,72±0,19 3,27±0,1


max 5,4 3,6

x 3,68±0,11 2,87±0,05


max 3,9 3,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001


Petikaulio


x 46,38±0,6 27,13±0,49

ML*** min 44,9 25,1

max 48,4 28,0

x 11,70±0,25 8,57±0,27

EB*** min 11,1 8,0

max 12,5 9,3

x 7,03±0,13 5,92±0,1

VDH*** min 6,8 5,5

max 7,6 6,1

x 4,87±0,17 3,27±0,1


max 5,4 3,6

x 3,58±0,14 2,87±0,05

MinDM** min 3,2 2,7

max 3,9 3,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

71

19 priedas. 24 mėn.audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 52,92±0,65 48,67±0,93

BL** min 51,1 46,2

max 54,7 51,9

x 11,78±0,18 9,88±0,22

EB*** min 11,0 9,3

max 12,2 10,7

x 7,02±0,05 5,78±0,15

MaxHD*** min 6,9 5,3

max 7,2 6,2

x 4,42±0,15 3,88±0,18

A-PSD* min 3,9 3,4

max 4,8 4,4

x 5,75±0,07 5,22±0,15

M-LSD** min 5,5 4,8

max 5,9 5,7

x 4,18±0,1 3,70±0,1

A-PMD** min 3,9 3,5

max 4,5 4,0

x 4,80±0,11 4,38±0,18

M-LMD min 4,3 3,9

max 5,0 4,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

20 priedas. 7 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 59,43±1,29 48,40±0,65

BL*** min 56,1 46,3

max 64,0 49,9

x 12,58±0,18 10,00±0,26

EB*** min 11,9 9,2

max 13,0 10,9

x 7,55±0,23 5,72±0,12


max 8,1 6,0

x 4,88±0,27 3,82±0,12

A-PSD** min 4,1 3,5

max 5,5 4,1

x 6,55±0,3 4,85±0,2

M-LSD*** min 5,8 4,5

max 7,7 5,6

72

20 priedas tęsinys. 7 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


A-PMD*

x 4,78±0,3 3,92±0,12

min 3,9 3,5

max 5,8 4,3

x 5,63±0,21 4,58±0,17

M-LMD** min 5,0 3,9

max 6,0 4,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

21 priedas. 1 mėn. audinių patinų ir patelių šlaunikaulių matmenų duomenys

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

Šlaunikaulio


x 29,05±0,68 28,03±0,52

BL min 26,2 26,0

max 30,5 29,2

x 8,33±0,33 7,97±0,16

EB min 7,3 7,5

max 9,0 8,5

x 3,98±0,14 4,47±0,21

MaxHD min 3,5 4,0

max 4,3 5,1

x 3,60±0,14 2,92±0,1

A-PSD** min 3,2 2,5

max 3,9 3,1

M-LSD

x 3,03±0,06 3,27±0,2

min 2,9 2,8

max 3,2 3,8

A-PMD

x 3,15±0,13 3,03±0,07

min 2,8 2,9

max 3,5 3,3

M-LMD

x 2,98±0,04 2,92±0,03

min 2,9 2,8

max 3,1 3,0

73

22 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn. audinių patinųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 52,92±0,65 59,43±1,29

BL*** min 51,1 56,1

max 54,7 64,0

EB**

x 11,78±0,18 12,58±0,18

min 11,0 11,9

max 12,2 13,0

x 7,02±0,05 7,55±0,23

MaxHD* min 6,9 6,9

max 7,2 8,1

x 4,42±0,15 4,88±0,27

A-PSD min 3,9 4,1

max 4,8 5,5

x 5,75±0,07 6,55±0,3

M-LSD* min 5,5 5,8

max 5,9 7,7

x 4,18±0,1 4,78±0,3

A-PMD min 3,9 3,9

max 4,5 5,8

x 4,80±0,11 5,63±0,21

M-LMD** min 4,3 5,0

max 5,0 6,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

23 priedas. 24 mėn. ir 1 mėn. audinių patinųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 52,92±0,65 29,05±0,68

BL*** min 51,1 26,2

max 54,7 30,5

x 11,78±0,18 8,33±0,33

EB*** min 11,0 7,3

max 12,2 9,0

x 7,02±0,05 3,98±0,14


max 7,2 4,3

x 4,42±0,15 3,60±0,14

A-PSD*** min 3,9 3,2

max 4,8 3,9

74

23 priedas tęsinys. 24 mėn. ir 1 mėn. audinių patinųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 5,75±0,07 3,03±0,06

M-LSD*** min 5,5 2,9

max 5,9 3,2

x 4,18±0,1 3,15±0,13

A-PMD*** min 3,9 2,8

max 4,5 3,5

M-LMD***

x 4,80±0,11 2,98±0,04

min 4,3 2,9

max 5,0 3,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

24 priedas. 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patinų šlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 59,43±1,29 29,05±0,68

BL*** min 56,1 26,2

max 64,0 30,5

x 12,58±0,18 8,33±0,33

EB*** min 11,9 7,3

max 13,0 9,0

x 7,55±0,23 3,98±0,14


max 8,1 4,3

A-PSD** x 4,88±0,27 3,60±0,14

min 4,1 3,2

max 5,5 3,9

M-LSD*** x 6,55±0,3 3,03±0,06

min 5,8 2,9

max 7,7 3,2

A-PMD*** x 4,78±0,3 3,15±0,13

min 3,9 2,8

max 5,8 3,5

M-LMD*** x 5,63±0,21 2,98±0,04

min 5,0 2,9

max 6,0 3,1

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

75

25 priedas. 24 mėn. ir 7 mėn. audinių pateliųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 48,67±0,93 48,40±0,65

BL min 46,2 46,3

max 51,9 49,9

x 9,88±0,22 10,00±0,26

EB min 9,3 9,2

max 10,7 10,9

x 5,78±0,15 5,72±0,12

MaxHD min 5,3 5,3

max 6,2 6,0

A-PSD

x 3,88±0,18 3,82±0,12

min 3,4 3,5

max 4,4 4,1

x 5,22±0,15 4,85±0,2

M-LSD min 4,8 4,5

max 5,7 5,6

x 3,70±0,1 3,92±0,12

A-PMD min 3,5 3,5

max 4,0 4,3

x 4,38±0,18 4,58±0,17

M-LMD min 3,9 3,9

max 4,9 4,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,00

26 priedas. 24 mėn. ir 1 mėn. audinių pateliųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 48,67±0,93 28,03±0,52

BL*** min 46,2 26,0

max 51,9 29,2

x 9,88±0,22 7,97±0,16

EB*** min 9,3 7,5

max 10,7 8,5

x 5,78±0,15 4,47±0,21


max 6,2 5,1

x 3,88±0,18 2,92±0,1

A-PSD*** min 3,4 2,5

max 4,4 3,1

x 5,22±0,15 3,27±0,2

M-LSD*** min 4,8 2,8

max 5,7 3,8

76

26 priedas tęsinys. 24 mėn. ir 1 mėn. audinių pateliųšlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 3,70±0,1 3,03±0,07

A-PMD*** min 3,5 2,9

max 4,0 3,3

x 4,38±0,18 2,92±0,03

M-LMD*** min 3,9 2,8

max 4,9 3,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

27 priedas. 7 mėn. ir 1 mėn. audinių patelių šlaunikaulių matmenų duomenys

Šlaunikaulio


x 48,40±0,65 28,03±0,52

BL*** min 46,3 26,0

max 49,9 29,2

x 10,00±0,26 7,97±0,16

EB*** min 9,2 7,5

max 10,9 8,5

x 5,72±0,12 4,47±0,21


max 6,0 5,1

x 3,82±0,12 2,92±0,1

A-PSD*** min 3,5 2,5

max 4,1 3,1

x 4,85±0,2 3,27±0,2

M-LSD*** min 4,5 2,8

max 5,6 3,8

A-PMD*** x 3,92±0,12 3,03±0,07

min 3,5 2,9

max 4,3 3,3

M-LMD*** x 4,58±0,17 2,92±0,03

min 3,9 2,8

max 4,9 3,0

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

77

28 priedas. 24 mėn. patinų ir patelių petikaulių centrinių kanalų ir osteonų skersmenų matavimų

duomenys

Matmenys Matai Patinai (24 mėn.) n = 3 Patelės (24 mėn.) n = 3

Centrinio kanalo

skersmuo

x 15,87±0,57 16,87±0,9

min 15,22 15,75

max 16,78 18,25

Osteono

skersmuo

x 113,06±6,44 104,78±14,35

min 107,39 85,44

max 123,56 125,9

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

29 priedas. 7 mėn. patinų ir patelių petikaulių centrinių kanalų ir osteonų skersmenų matavimų

duomenys

Matmenys Matai Patinai (7 mėn.) n = 3 Patelės (7 mėn.) n = 3

Centrinio kanalo

skersmuo

x 18,32±1,76 16,55±1,14

min 15,9 14,72

max 20,88 17,71

Osteono

skersmuo

x 90,62±11,55 112,0±9,88

min 73,71 95,93

max 106,3 121,29

*p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

Documents

AURELIJA MINEIKYTĖ AUDÌNIŲ Mustela vison GRIAUČIŲ … · Kanadinės audinės kaukolė yra panaši į europinės audinės tik šiek tiek masyvesnė, siauresnė, su trumpesne veidine