1

Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai

2017 m. lapkrièio 12–19 d.

2 3

Aušros Vartų Gailesti ngumo Moti na,Taikos Karaliene, melskis už mus!

Viena iš karūnų, kuria 1927 m. liepos 2 d. buvo vaini-kuotas Aušros Vartų Dievo Moti nos paveikslas, yra Taikos Karalienės karūna. Šiais metais švęsdami šio paveikslo ka-rūnavimo 90 metų jubiliejų, Globos atlaidų metu, Gailes-ti ngumo Moti nos užtariami, ypač melsimės už taiką visa-me pasaulyje ir apmąstysime dorybes, kurių prakti kavimas pakeičia žmonių širdis ir kuria gėrį pasaulyje.

Lygiai prieš 100 metų Dievo Moti na Fati moje apsireiš-kė trims piemenėliams – Liucijai, Jacintai ir Pranciškui, – ir vienas iš jos prašymų buvo susijęs su taika. Karo pavojų, perversmų, o šiandien dar ir terorizmo išvargintame pa-saulyje taika atrodo nepasiekiama. Fati moje Dievo Moti na nurodė aiškų kelią į taiką – tai malda ir atsiverti mas.

Karai prasideda širdyse žmonių, kurie užmiršo ar net atmetė Dievą ir ti krąsias vertybes: meilę, gailesti ngumą, teisingumą, išminti ngumą, kilnumą, pasiaukojimą ir kan-trybę. Marija mums primena, kad taika pasaulyje praside-

da kiekvieno iš mūsų širdies atsiverti mu, kuris neįmano-mas be Dievo malonės ir Jo Artumo.

Dievo Moti na, raginanti mus siekti taikos, visą savo že-miškąjį gyvenimą rodė kelią į taiką, visa ir visus apgaubda-ma meile, vadovaudamasi teisingumu, mokydama daryti gerus darbus ir pati nepaliaujamai juos darydama. Todėl Marija yra mums visų dorybių pavyzdys.

Kas yra dorybė?

Dorybė dabarti niam žmogui yra užmirštas ir, deja, daž-nai nesuprantamas žodis, todėl verta prisiminti , ką jis reiš-kia. Dorybė – tai gebėjimas visada ir visomis aplinkybėmis pasirinkti gėrį. Maža to, dorybingas žmogus pasirenka gėrį ir vykdo jį lengvai, greitai ir su malonumu. Dorybingas yra tas žmogus, kuris daro gera neverčiamas.

Dorybė ir jos siekimas yra tarsi mokymasis ir ge-bėjimas, panašiai kaip važiuoti dviračiu. Norėdami iš-mokti juo važiuoti, sėdame ant dviračio ir, nepaisydami nepavykusių bandymų, privalome vėl ant jo sėstis, kol išmokstame važiuoti be didesnių pastangų, apie tai be-veik negalvodami. Visada saugomės, kad nenugriūtume, bet važiuoti dviračiu mums lengva ir malonu. Tik ant jo užsėdę, be niekur nieko imame ir važiuojame. Tas pats taikytina ir dorybei: iš pradžių mums sunku daryti gerus darbus, nesinori nuolat jų imtis, bet vėliau jie sekasi vis lengviau, atliekame juos gana greitai ir be didesnių pa-

4 5

stangų. Kaip pavyzdį panagrinėkime kantrybės dorybę. Iš pradžių, norėdami būti kantrūs, turime labai stengtis, kad nesupyktume, maloniai bendrautume, atsakytume žmogui su meile. Taip turime elgtis nuolat, net jei tai mums labai daug kainuoja ir tai darome „sukandę dan-tis“. Tačiau daug metų taip elgiantis ir meldžiant Dievą kantrybės malonės, mums tampa vis lengviau būti kan-triems, nebereikia taip smarkiai „sukąsti dantų“, nebe-sinori bartis, būna malonu bendrauti su žmonėmis ge-ranoriškai. Vadinasi, turime kantrybės dorybę. Tačiau neužmirškime, kad dorybės nėra paprasti gebėjimai, kuriuos patys galime išsiugdyti. Visada atminkime, kad be Dievo nieko negalime nuveikti ir kad Jis pats dosniai teikia mums dovanas, malones ir dorybes. Marija buvo apdovanota Dievo malonėmis ir bendradarbiavo su jo-mis visą savo gyvenimą.

Dorybių lobynas toks pat didžiulis, kaip ir pati es Dievo ir iš Jo kylančio gėrio turtai. Šv. Pranciškus Asyžieti s yra pa-sakęs, kad Šventoji Dvasia savo malone ir apšvieti mu įlie-ja dorybes į ti kinčiųjų širdis, kad iš neti kinčių jos padarytų Dievui išti kimus žmones. Išti kimas Dievui žmogus gyvena taip, kaip Dievas nori. O tas, kuris gyvena pagal Dievo norą, taigi dorybingas žmogus, prisideda prie gėrio, taikos, ramy-bės ir džiaugsmo kūrimo pasaulyje.

Siekiant surikiuoti dorybių gausą, išskirtos keturios pa-grindinės ir trys dieviškosios dorybės. Pagrindinės dorybės

yra išminti ngumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldy-mas, o dieviškosios – ti kėjimas, vilti s ir meilė. Pagrindinės dorybės yra žmogiškosios dorybės, jos tobulina mūsų žmo-giškąsias galias, kad pažintume gėrį, jį pasirinktume ir da-rytume gera, siekdami tapti panašūs į Dievą. Pagrindinės dorybės yra pamatas, ant kurio laikosi išvesti nės dorybės ir statomi savoti ški dorinio gyvenimo rūmai. Tikėjimas, vil-ti s ir meilė yra dieviškosios dorybės, ti esiogiai susijusios su Dievu ir mums dovanotos, nes ti k pats Dievas savo malone gali mus sujungti su Savimi.

PAGRINDINĖS DORYBĖS

Išminti ngumas

Išminti ngumas yra dorybė, įgalinanti mus pažinti Die-vo valią ati ti nkantį ti kslą ir pasirinkti ti nkamas priemones jam pasiekti . Marija, Apreiškimo metu paklaususi angelą ir svarstydama: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ (Lk 1, 34), pasielgė išminti ngai. Angelas apreiškė jai ti kslą – Dievo Sūnaus pradėjimą jos įsčiose. Ir Marija klausia, kokiomis priemonėmis jo bus siekiama, kaip tai įvyks. An-gelui atsakius, kad tai bus Šventosios Dvasios veikimas, Marija tarė: „...tebūna man, kaip tu pasakei.“ Išminti ngu-mas – tai apmąstyti Dievo valią ir suvokti , ką reikia daryti , kad ji būtų įvykdyta. Išminti ngumas tobulina mūsų protą, kad jis gebėtų atpažinti ti krąjį gėrį. Išminti ngumo dorybė

6 7

padeda apsvarstyti savo gyvenimą ir nuspręsti , kaip vyk-dyti Dievo valią.

Todėl nėra gerai, jei nesusimąstoma, ko Dievas norėtų, kad žmogus darytų. Chaoti škas, netvarkingas gyvenimas, lekianti s kaip „kulkos iš šautuvo“ labai trukdo ir daro žalą mūsų gyvenimui su Dievu ir kitais žmonėmis. Elgdamasis chaoti škai žmogus kelia nerimą. Čia nekalbama apie klas-tą ar apgaulę, tačiau būti apsukriam, gudragalviui, taip pat yra yda. Yra žmonių, sugebančių greitai ir ti nkamai pasi-rinkti tai, kas visada iškeltų juos į pirmą vietą, atneštų jiems sėkmę. Tačiau jie dažnai net nepastebi, kaip nuskriaudžia kitus žmones. Lipa per galvas, siekdami savo ti kslo, kelda-mi aplinkiniams nerimą, tačiau iš ti krųjų ir patys neturi ra-mybės.

Teisingumas

Teisingumo dorybė yra gebėjimas atiduoti Dievui ir artimui tai, kas jiems priklauso pagal Dievo teisę. Tei-singumas – tai atiduoti, kas priklauso, o ne „po lygiai“. Neseniai egzistavusi komunistinė sistema, kuri skelbė siekianti dalyti „po lygiai“, sukėlė daug karų, kančių ir nusinešė daug gyvybių. Teisingumo dorybė turi atitik-ti Dievo logiką, nes Dievas geriausiai žino, kas kam pri-klauso, kas kiekvienam geriausia, juk „Kas daug surinko, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, nekentėjo neprite-kliaus“ (2 Kor 8, 15). Esame teisingi Dievo atžvilgiu, jei

teikiame Jam šlovę, nes mus sukurdamas Jis pirmas mus pašlovino. Teisingumas Dievo atžvilgiu vadinamas reli-gingumo dorybe.

Marija pasielgė teisingai, nuskubėjusi pagelbėti savo giminaitei Elzbietai. Pagal Dievo nustatytą meilės teisę mes privalome padėti kitam žmogui, nes Dievas sukūrė mus atvirus, jautrius, gyvenančius bendruomenėje, ir ti k tai daro mus laimingus bei teikia mums ramybę.

Neteisinga pasiimti daugiau, tai, kas mums nepriklau-so, ir neati duoti kitam žmogui, kas jam priklauso. Suvokti , kas kam priklauso, mums padeda ti k Dievo, o ne žmonių teisė. Taip pat ydingas ir pernelyg pažodinis bei ti kslus tei-sės laikymasis. Tikrasis Dievo teisingumas yra pilnas gailes-ti ngumo silpnesniesiems. Dabarti nės žmonių teisės dažnai yra neteisingos. Pavyzdžiui, kai ligoniai, pagyvenę žmonės ar kūdikiai moti nos įsčiose nužudomi pasigailėjimo, gailes-čio dingsti mi. Iš ti krųjų čia vaikomasi naudos, patogumo, tai nėra teisingumas.

Teisingumas sti prina mūsų valią, ugdo religingumo, gailesti ngumo, dosnumo ir kitas dorybes.

Tvirtumas

Tvirtumas yra dorybė, kuri suteikia ištvermės sunku-muose ir pastovumo siekiant gėrio, nepaisant nesėkmių. Tvirtumo dorybė duoda žmogui jėgų ištverti nepatogu-mus, kentėjimus, kylančius kovojant su blogiu. Tvirtumas

8 9

yra ir narsus, nuolati nis priešinimasis visoms kliūti ms kely-je į gyvenimą su Dievu.

Marija įrodė savo tvirtumą, kai suti ko su Dievo valia Apreiškimo metu, kai nepalūžo ir gynė, globojo Kūdikėlį Jėzų, bėgdama į Egiptą... . Ir, žinoma, tvirtumo pavyzdžiu ji tapo stovėdama po Jėzaus Kryžiumi, vilti ngai priėmusi Išganymo planą ir iki galo išlaikiusi ti kėjimą, nors kentė be-galinį skausmą.

Ydos, priešingos tvirtumui, yra baimė ir demonstraty-vus narsumas. Baimė priverčia žmogų pernelyg greitai pa-siduoti ir tapti apati šką. Taip pat nereikia tvirtumu laikyti nutrūktgalviškumo, kuris iš ti esų yra tvirtumo stoka. Per-nelyg didelį narsumą demonstruojanti s žmogus apskritai nepaiso pavojų ir tai dažnai padaro daug žalos. Todėl tvir-tumas nėra baimės neturėjimas, bet proti ngas jos suvaldy-mas didesniam gėriui pasiekti .

Tvirtumas tobulina mūsų paskatas, insti nktus, ugdo kantrumą, pastovumą, kilnumą ir pan.

Susivaldymas

Susivaldymas yra dorybė, kuri padeda saikingai naudo-ti s sukurtomis gėrybėmis. Čia turimas galvoje malonumų pomėgio sutvardymas, kad jis netaptų saviti kslis. Troški-mai turi būti proti ngi, ugdyti žmogų, kad jis būtų geras, ir vesti jį į amžinąją laimę, vesti Dievo, kuris tuomet iš ti krųjų tampa didžiausiu „gyvenimo malonumu“, link. Susivaldan-

čio žmogaus gyvenime vyrauja darna, ti nkamas eiliškumas: siela valdo žmogaus kūną, o žmogui viešpatauja Dievas.

Marija visą save, su siela ir kūnu, taip pat visą savo gy-venimą tobulai pavedė Dievui ir visą savo laimę čia, žemė-je, ati davė Dievo valiai. Jos gyvenimas nesiskyrė nuo kitų ir nebuvo „nenormalus“. Žinome ją dalyvavus vestuvėse Ka-noje, matome ją besirūpinančią kitais žmonėmis, ne vien ti k savimi. Iš nesusitvardymo, nesaikingumo kyla įvairūs ydingi įpročiai: apsirijimas, girtuoklystė, azartas, tuštybė ir panašios blogybės. Kai žmogus nebevaldo savo geismų, jie ima žmogų valdyti .

Susivaldymas tvarko mūsų geismus ir ugdo dorybes: skaistumą, susitvardymą, drovumą ir pan.

DIEVIŠKOSIOS DORYBĖS

Tikėjimas

Tikėjimas yra Dievo mums apreikštos ti esos priėmimas. Tai yra gyvenimo sprendimas, o ne jausmas. Tai yra apsis-prendimas ti kėti Dievą ir gyventi vadovaujanti s Jo apreikšto-mis ti esomis ir nurodymais, kuriuos privalu vykdyti dėl savo pačių gerovės ir laimės. Tikėjimas yra drauge ir pasikliovi-mas, pasiti kėjimas Dievu bei atsidavimas Jam.

Marija yra tobulas pasiti kėjimo Dievu pavyzdys. Savo sprendimo atsiduoti Dievui ji laikėsi Jėzaus gimimo džiaugs-muose ir Kryžiaus kelio kančiose, nepakeitė jo jokiomis

10 11

aplinkybėmis, net ir tą akimirką, kai tam ti krų dalykų nesu-vokė. Ji ti kėjo, kad išsipildys Viešpati es jai ištartas žodis.

Vilti s

Vilti es dorybė nukreipia mūsų ateitį į amžiną buvimą su Dievu. Dėl vilti es dabarti nio gyvenimo vargus ir ti kėjimo sutemas apšviečia troškimas dangaus, kuriame nuolat yra Dievo Artumas, kur viešpatauja gėris ir meilė. Dėl vilti es krikščionys net kentėdami lieka džiaugsmo žmonėmis.

Savo gyvenimu Marija moko mus niekada nepraras-ti vilti es. Stovėdama po Kryžiumi ji neprarado vilti es, bet kantriai laukė, kol išsipildys Jėzaus žodžiai apie Prisikėlimą.

Meilė

Meilės dorybės padedami mylime Dievą ne ti k dėl to, kad būtume su Juo, nes tai yra mūsų laimė, bet dėl Jo pa-ti es, o savo arti mą – dėl Dievo meilės – kaip save pačius. Meilė neieško sau naudos. Dievą mylime, nes atsiliepiame į meilę To, kuris „mus pirmas pamilo“ (plg. 1Jn 4, 19). Be to, meilė sukilnina kiekvieną dorybę, padaro ją tobulą, nu-kreipia į Dievą ir yra tobulumo ryšys bei visų kitų dorybių forma; meilė dorybes gaivina, įkvepia ir sujungia.

Marijos gyvenime išsipildė Rašto žodžiai, kad meilė niekada nesibaigia. Valandų liturgijoje yra nuostabi malda: „Dieve, amžinosios meilės deganti šviesa, padaryk, kad vi-suomet liepsnotume Tavo meile, mylėtume Tave labiau už viską, o savo arti mą – vardan Tavęs.“ Marija, įstabiosios Meilės Moti na, tobulai įvykdžiusi šiuos žodžius, suti ko, kad joje liepsnotų ta Dievo meilės ugnis, nes Dievas jai visada buvo aukščiau visko. Ši Švenčiausiosios Trejybės atsiųsta Ugnis yra Marijos meilės ir gailesti ngumo žmonėms šalti -nis. Moti na yra gailesti nga Gailesti ngajame Dieve Tėve per mylintį Sūnų Meilės Dvasioje.

Į Mariją, Gailesti ngumo Moti ną, visada galime kreipti s ti kėdami ir pasiti kėdami, kad mūsų maldos bus išklausytos, nes ji nieko nepasilieka sau, o viską ati duoda Dievui, gailes-ti ngajai Švč. Trejybei. Gailesti ngumo Moti na nepaliaujamai mumis rūpinasi, nes žiūri į Dievo Gailesti ngumą ir per Jį ge-riausiai mato visus mūsų poreikius. Tikra meilė Dievui daro mus atvirus, jautrius kiti ems žmonėms. Kai suprasime, kad Dievas yra Meilės pilnatvė, galėsime tapti Gailesti ngumo įrankiais kiti ems žmonėms kaip Marija, Gailesti ngumo Mo-ti na.

12

Vilniaus Šv. Teresės parapija

Aušros Vartų g. 14LT-01303 Vilnius

www.ausrosvartai.ltEl. p. rasti ne@ausrosvartai.lt

Tel. (+370 5) 212 35 13