AUSROS ALEJALAIKRAŠTIS ŠIAULIŲ KRAŠTO ŽMONĖMS

|Nr. 66(85) 1993 M. LAPKRIČIO 25 D. , KETVIRTADIENIS ANTRIEJI LEIDIMO METAI KAINA 10 CENTŲ

TRYS ŠŪVIAI VALGYKLOJE TIK CHULIGANIZMAS?

Praėjusio pirmadienio pavakary, maždaug apie septynioliktą valandą, valgykloje ‘ 'Baltija" užkandžiavo keletas žmonių. Prie staliuko sėdėjo ir du vyrukai. Vienas pakilo, pasuko plovyklos link ir - driokstelėjo šūvis Po to vyras skubiai metėsi j salės vidų, prilėkė arčiau virtuvėje dirbusių žmonių ir vėl - šūviai! Viena kulka kiiudė jauną valgyklos darbininką, kita lange dvigubais stiklais padarė lemažą skylę. Tuomet vyriškis skubiai pasišalino. Viskas vyko žaibiškai, /alqykloje triušę žmonės, kurių buvo

joni, labai išsigando, Anot jų, šūviai duslūs. Matė ar ne šaudžius]

iogų? Žurnalistei pasakyti atsisakė, t praėjus beveik parai po šaudymo

kurios darbuotojos dar buvo lavotiškoje šoko būsenoje.

• Čia dirbu jau dvidešimt penkeri tetai, tačiau to nesitikėjau. Šūviai šiame miesto centre! Valgykloje! eveik vidury baltos dienos! - rinko odžius užkalbinta darbuotoja - Labai bai išsigandau. Slėpiausi, kur apuolė. Net dabar širdis pašėlusiai sužosi.

Tačiau "baimės varymas" tuo dar asibaigė. Antradienio rytą ant ialtijos" konditerijos-kulinarijos srduotuvės durų kažkas užkabino ntelę, kurioje patepliotas užrašas:

Itsargiai, galima jlūžti!” Čia jis galėjo boti gal tris valandas. Per tą laiką o duns nejžengė nė vienas pirkėjas. Ėbuotojos matė: žmonės prieidavo vėl nueidavo. Kur šuo pakastas,

I iš gaudė tik šiauliškės Valstybinės I akinimo įmonės "Baltija" direktorius,

mujienų šiupinys

išvydęs lentelę.Kaip v isu s š iuos įm onės

darbuotojams siaubo įvariusius dalykėlius jvardinti?

Šiaulių miesto policijos komisariato vyr. komisaras Algimantas Songaila apie įvykj beveik nežinojo. Išsikvietė darbuotoją, kuris žurnalistę nuvedė pas minėtojo komisariato Nusikaltimų prieš asmenis tyrimų skyriaus vyr. inspektorių Aleksandrą Šiginą.

- šiandien (tai buvo lapkričio dvidešimt trečioji, antradienis - B. K.) apie pusę dešimtos atėjo moteris ir pasakė, kad grjžo namo sūnus, ir ji pastebėjo kažką ne taip. Jaunuolis prisipažino, kad jj peršovė. Paprašė išaiškinti, kas tai galėjo padaryti. Po Šių žodžių j jvykio vietą nuskubėjo kolega, o aš likau kalbėtis su mcrterimi. Po to ir pats išvykau J "Baltiją", - pasakė A Šiginas. - Netrukus j policiją atėjo ir peršautasis jaunuolis. Blogai, kad apie nusikaltimą sužinojome labai pavėluotai,- apgailestavo policininkas.- Kodėl niekas nepaskambino? Kokiu ginklu buvo šauta? Neaišku. Kol kas. Bandysime padaryti, kas galima. Prašytum e tuom et va lgyk lo je užkandžiavusių žmonių paskambinti j policiją telefonais 02, 97416 arba 97342. Ten buvusių informacija padėtų išaiškinti nusikaltimą. Mūsų nuomone, ta i - chu ligan izm as. Ba isus chuliganizmas, - pridūrė policijos komisariato darbuotojas.

- Ar yra ryšys tarp šaudymo valgykloje ir ant parduotuvės durų užkabintos lentelės? - pasiteiravau.

- Manau, ne. Bet komentuoti negaliu. Bandysime išsiaiškinti, - pasakė, ir aš, palinkėjusi policininkams sėkmės, išėjau. Žinoma, paprašiau, jeigu nusikaltimo mazgas bus atrištas, kad paskambintų j redakciją. Tuomet informuosime ir skaitytojus.

Be to, jau kuris laikas j “ Baltijos” d irek to riau s kab inetą te lefonu skambina asmenys ir šantažuoja. Ką tai galėtų reikšti? Vėl - chuliganizmas? Ar yra ryšys tarp šaudymo, lentelės pakabinimo ir te lefono skambučių? Ar pavyks tą išaiškinti?

B iru tė KY B A R TIE N Ė

gyvenamosios vietos, jau sulaikyta.

Lapkričio 24 d. Šiauliuose įvyko ygos šventės pirm osios dienos aikystės spalvos" renginiai.

■ 15 val. mesto Kultūros centre mažieji I -iečiai matė renginį “Sveiką pasaka”, I lyvavo "Deltos" išleistos knygutės I kams "Kęstučio pabėgimas"

alvinimo konkurse, susitiko su Rakščių Kęstučiu, Birute, karžygiu-а—ул,1и r\«jaiuuu, Diruie, Karžygiu'a bei kitais šios knygos personažais,

ua tvo 20 vidurinės mokyklos vaiku 0 ‘toro kolektvvas ívad V Užienėt

Antradienį, apie pusę šešių ryto, du iš matymo pažįstami vyriškiai įsiveržė į butą priklausantį Nijolei G. Chuliganai sumušė ir keletą kartų peiliu dūrė j ga lvą R ad ionovu i Š laviku i. N u kentė jusys is su ke turiom is pjautinėmis žaizdomis galvoje buvo nuvežtas j Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, bet iš ten paslaptingai dingo.

- .« u i n ico 11 rv_ir\yr\iuo vaiKU_ «oro kolektyvas (vad. V. Užienė), ® "tosto vaikų dailės mokyklos T re s ta i, parodę spektaklį "Raganos

(rež. D. Dargienė), ь h va!' 21 vid' fTtokykloje suvaidintas

'Ф 5 "Atėję iš pasakų knygų"■ Riesto moksleivių namu muzikiniu■ atiurų teatro spektaklis "Linksmieji ■ 'ū k a i" (,ež. D. Galinienė).

rarteni savo bute buvo sužalotas ■ (cnf Jam Perdurta krūtinė. IResnitKni—VsiSA dab a r gydo s i fiu rw rJ Í!neje šiauli4 ligoninėje,

1Ш r v S , 3™skyrtuje, o jj sužalojusi ■ ne Zenoną neturinti pastovios

Spalj prasidėjo teismo procesas tarp anglų dainininko George Michaele ir vieno stambiausių plokštelių vandenyno banginių "Šony Music" koncerno. G. Michaelas nori nutraukti kontraktą, kurj 1988 m. pasirašė su "Sony", būdamas jau tarptautinio ryškumo žvaigždė. Jis kaltina "Sony" vadovybę, tyčia retai transliavusią jo albumo dainas, dainininkui atsisakius filmuotis klipuose po to, kai jam buvo rekomenduota taip gašliai nesikraipyti. Labiausiai gaila, kad tuos ilgus teismo baigties laukimo metus jstrigo talentingo dainininko plokštelės - jau antrus metus studijinėse juostose jkalintas naujas George Michaelo albumas...

uAušros alėjos” interviu su Lietuvos Respublikos Seimo Opozicijos lyderiu profesoriumi VYTAUTU LANDSBERGIU

a r‘TAS, KURIAM SUNKU, LABIAU ATJAUS IR KITĄ > >

Koresp. Gerbiam as pro fesoriau, ko Jūs norėtum ėte paprašyti "Aušros alėjos"skaitytojų?

V. Landsbergis. Aš norėčiau, kad skaitytojų ",Aušros alėja" turėtų kuo daugiau. Tai yra įdomus laikraštis. Jis yra nepanašus j valdiškus laikraščius. Jo negali atstoti, man atrodo, joks kitas Šiaulių krašto laikraštis. Ir todėl jisai vertas paramos. Jeigu žmonės, j į pasiskaitę, duoda kitiems, kaimynams - labai gerai. Bet po to dar galėtų priminti tam kaimynui, kad dar geriau - užsiprenumeruoti. Ne tik todėl, kad tu gali pasiskolinęs pasiskaityti, bet užsiprenumeruodamas tu padedi, tu prisidedi prie to, kad jis išliktų, kad jis būtų tavo draugas, tavo svečias, tavo žinių šaltinis.

Koresp. Ar Jūs ga lė tum ėte pažadėti parašyti ką nors specialiai ".Aušros alėjai"?

V. Landsbergis. Yra labai daug visokių žadančių veikėjų. Aš nenorėčiau būti vienas iš jų. O jeigu jūs mane kur nors pagausite, tai aš tikrai neatsisakysiu jums pakalbėti kokia nors tema. Taip pat aš prašau visada, kai mano kokie nors

pareiškimai yra padaromi, kad jums jie būtų siunčiami. Ir jū s ju o s ka i kada išspausdinate pirmieji, nes ELTA taip greitai neplatina.

Koresp. Kai tik gauname faksu prieš la ikraščio leidimą visuomet įdedame.

V. Landsbergis. Taip. Tai čia ir yra toks bendradarbiavimas. Jis re ika lingas. O rašyti specialiai nepažadu, nes man nepakanka laiko.

Koresp. Suprantame Jus, Profesoriau. Dėkui ir už tokį bendradarbiavimą. Šian­dien mes, žurnalistai) išvar­ginome Jus savo klau­simais, tačiau visgi norėčiau paklausti, ką norėtumėte palinkėti šiuo metu sunkiai gyvenančiam žm ogui, tačiau turinčiam vilties

pakilti, gyventi geriau?V. Landsbergis. Tam

žmčgui, kuris šiandien sunkiai gyvena, paskendęs rūpesčiuose, aš ne tiktai noriu palinkėti neprarasti vilties, bet kad jis nebūtų vien laukiantis geresnės ateities, kad jis dalyvautų, kartu su bendraminčiais jungtųsi j kokias nors akc ijas , kurios yra vienkartinės, laikinos, kad ateitų į susirinkimus, kur gali išgirsti minčių apie Lietuvos reikalus, kad jis sektų nepriklausomą spaudą, tą tik ra i nepriklausom ą, neapsim etančią , kuri pasako dalykų, nesančių valdiškoje spaudoje, kad jis dalintųsi mintimis su savo artim ais, kaim ynais ir jungtųsi j organizacijas. Reikia dalyvauti ir akcijose, i r o rgan izacijose, kur žmonės tiesiog padeda vieni kitiems, nes tas, kuriam sunku, labiau atjaus ir k itą kuriam nelengva.

Koresp. Neseniai Jūs gavote labai daug gėlių. Mūsų laikraščio skaitytojai rašo, skambina, linki Jums gems sveikatos ir visi norėtų Jums įteikti gražiausių gėlių. Ačiū Jums už interviu.

Kalbėjosi Birutė KYBARTIENĖ

INVALIDAI REIKALAUJASveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui

Seimo rūm ai, Gedimino pr. 53, Vilnius Laikraščio “Aušros alėja” redakcijai

Seimo narys Ignas Uždavinys buvo labai įžvalgus, pastebėdamas, kad naivu tikėti sumanymu kurti socialinės rūpybos ir globos komisijas prie Vyriausybės, o rajonuose ir miestuose sudaryti tokias pat komisijas iš vietinės valdžios. Teisus jis buvo sakydamas, kad dabar labdarą ir šelpimą ‘sutvarkys’’ buvusieji - tie patys. Šiandien tai akivaizdu. Socialinės rūpybos skyriaus vedėja pati

renkasi į komisiją ja i patogius žmones ? Todėl parama dažjtai plaukia ne tais adresais? Vargšai žmonės skriaudžiami. Invalidų draugijos pirmininkei komisijoje vietos neatsirado, nes j i rūpinasi invalidais ir nepataikauja valdžiai. Nesuprantama, kaip gali komisijoje nebūti invalidų draugijos atstovo, kai invalidai yra labiausiai remtina žmonių grupė. O kas, je i ne draugijos pirmininkė, geriau žino invalidų bėdas? Reikalaujame, kad Invalidų draugijos pirmininkė atstovautų invalidų reikalus socialinės rūpybos ir globos komisijoje.

46 Šiaulių miesto invalidų įskaitomi ir neįskaitomi parašai

Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lyderioV. LANDSBERGIO

P A R E I Š K I M A Sdėl Lietuvos parlzanų-savanorių statuso

Lietuvos kariuomenės 75-mečio proga būtina pateikti vieną Lietuvos visuomenėje platinamą ydą - nepagarbą ir nevertinimą to vaidmens, kurį nuo 1918 m. iki dabar atliko ir atlieka Lietuvos kariuomenė kaip Šalies nepriklausomybės gynėja, saugotoja ir stiprintoja. Tarp įvairių nepagarbos tendencijų, deja, reikia pastebėti ir nepriklausomos Lietuvos įstaigų biurokratinį arba politin į vengimą įregistruoti atkurtą visuomeninę Lietuvos savanorių sąjungą.

Ypatingai sukrečiantis Šio laikotarpio bruožas yra tas, kad vėl niekinami Lietuvos laisvės karių- partizanų kapai, jų bendros kovos ir aukos atminimui pastatyti paminklai ir koplyčios. Tokie darbai turi būti moraliai smerkiami ir teisiškai persekiojami visu griežtumu, nes tai kur kas daugiau negu chuliganizmas.

Partizanų kova turi tinkamai atsispindėti mokyklų programose. Būtina ir įstatymiškai apibrėžti ginkluotos antisovietinės rezistencijos dalyvių visuotinį statusą. Jie prilygintini Lietuvos kariams-savanoriams, Nepriklausomybės kovų veteranams; atitinkamas įstatymo papildymas Lietuvos Seimui yra įteiktas.

Vilnius, 1993 m. lapkričio 22 d. Vytautas LANDSBERGIS

Valdžios vyrai šypsosi - šypsokimės ir mesGRAŽIAI PASIKALBĖJOM

SU SIBIRINIU A. A. KREIVĖNUBuvau pradėjusi mokytis tarybinę

lietuvių ka lbą bet nieko iš to nebus. Gavau iš Lietuvėlės la išką Jaunystės draugė Magdelė rašo: "...Nepyk, širdele, bet laikraščių nebesiuntinėsiu. Deputatų ir komisarų valdžia užkrovė tokius mokesčius, kad nebeišgaliu” .

Na, sakau, pasikarkit su savo ■'imidžais'’ , “ d igestais” ir “ servisais". Čia dar turiu lietuviškų laikraščių, ku r iu o s ga liu p a s k a ity ti ir nemokėdama tarybinės kalbos. Dar daugiau supykau, kai kažkas atnešė “ G imtajj kraštą". 0 tas kad giria dypukus, kad giria. Nuo kada mes tokie geri? Tik prieš kelis metus dar buvom buržuaziniai nacionalistai, žm ogžudžiai, išgamos. Redakcijos pavardės bemaž visos tos pačios. Kai dar tebebuvom išgamos, tai veltui buvom apversti tuo laikraščiu. Pincis, dar jaunas katinas tada. pauostydavo “ ę irm ą jį kraštą" Jr sudraskydavo j skutelius. Dabar anie giria, tai mokėk baisiausius pinigus. O ar aisiprašėt?

Plaukai pasišiaušė, kai paskaičiau am erikonišką laikraštj: Amerikos respublikonai kviečia G orbačiovą jiem s kalbą pasakyti ir moka kalnus dolerių! Sako, kad G orbačiovas su Reaganu - geriausi draugai. Dar, rupūžės, prisiuntė laišką prašo pinigų jų darbam s paremti. Gausit gum bą į kaktą!

Toks sunkumas užėjo ant širdies, toks noras su kuom pasikalbėti, bet su kuom? Mano draugelių dauguma gaudo praėjusią jaunystę ir skaičiuoja, kiek didelių ponų buvo j jas įsimylėję ir tai ne tokie vėp los kaip jų vyrai. A, sakau, važiuosiu pas a. a. sibirinj Joną Kreivėną. Buvę Sibire visai kitokie žmonės. Išdėstysiu viską jam.

Per dvi valandas nukliurkėjau autobusu j Šv. Kazim iero Pasaulio Lietuvių Centrą. Rudenėlis. Tykiai tykiai krenta lapai, nė vėjelio, tik saulutė šildo. Taip čia gera. Nužėriau lazda lapus nuo akmenėlio, kur užrašyta: A. A JONAS KREIVĖNAS, SIBIRO KANKINYS.

- Sveiks Jonai, - sakau, - gudriai padarei, kad numirei. Nebesulaukei nepriklausomos Lietuvos, bet vis tiek dabar būtum toks pat niekas kaip ir pirma. Ir aš esu niekas. Nebežinau nė kaip tau viską pasakyti Antai mudu dažnai kalbėdavom apie demokratiją. Sakėm, kad je i Lietuvoje būtų demokratija, tai būtų laimė.* Ar tu turi televiziją ten, kur dabar-esi? Jei turi, ta i m ilijo n ą ka rtų g ird i žo d j “ demakra^y". Aš galvojau, kad tai reiškia demokratiją, bet pradėjau suprasti, kad tai yra kitos prasmės žodis. Čia yra "demakrasy", tai tu nežinai niekad, kur tave nušaus: einant j bažnyčią, trobelėje ar darže. J kitus kraštus "dem akrasy” yra vežama

su tankais. Ant tanko pakabina ryžių maišelį ir nori pastatyti savo valdžią, daugiausia marksistus ar komunistus. Jei žmonės nenori valdžios, pradeda šaud y ti. L ie tu vo je dab a r yra "d em akrasy", - ten nė vienas komunistas dar nebuvo nubaustas už žmonių žudymą. Aš tau sakau: anie ant Rusijos uždės Gorbačiovą. Am erikonams jis yra didžiausias d e m o k ra ta s ka ip dypu kam s Brazauskas.

Palauk, kaip čia yra? Tu, rodos, nebuvai Amerikoje, kai Amerika šventė 200-ųjų metų gimtadienį? Visa Amerika rengė įvairias iškilmes, tai ir lietuviai, rodos, 28 organizacijos, surengė iškilm ingas pamaldas ir didžiausią koncertą m iesto centre, kur amerikonų orkestras gro jo VI. Ja ku b ė n o m uziką . Tai to s organizacijos nusiuntė skelbim ą j "Draugą", bet anie paprašė didžiausių pinigų. Atsirado toks doras daktaras ir pasiuntė 700 dol. čekį. “ Draugas” vis tiek to skelbimo nedėjo ir po dviejų savaičių atsiuntė čekį atgal. Ar spėji, kodėl? O dėl to, kad tos organizacijos nebendravo su čekistais. O būtum pamatęs, kokią Brazausko reklamą įsidėjo prieš prezidento rinkimus! Anie teisinasi, kad reklamą reikia jdėti, Amerikos įstatymai taip liepia. Kaip čia yra, kaip nėra, bet aš negalvojau, kad Amerika verstu dėti kitu kraštu

Romus STASIUL1S

iš Lietuvos kaim o šunkeliu istorijos

APIE “GERUS VYRUS”Žm ones j kapines palydėjo pirmąjį

savo kolektyvinio darbo vadovą. J jo v ie tą vėl sugrjžo buvęs pirmasis pirm ininkas, kantriai nešęs sunkią pavaduoto jo naštą, ir patyrimo jis turėjo sukaupęs, ir ištvermės daugiau, kad lengvai nenukristų prie vaišių stalo. "K o lchozo " ūkinė veikla buvo žemiau visokios kritikos. Iš bado klykė paršai, krito karvės, viduriavo veršeliai, o už darbą praktiškai žmonės nieko nebegaudavo. Čia joks pirm ininkas n ieko negalėjo pakeisti, o tik vykdyti partijos ir vyriausybės nurodym us: tada ir tada dirbti tokius ir tokius darbus, laikyti tok j ir tokį gyvulių skaičių, tą atiduoti, tą valstybei parduoti. Buvo geležinė tvarka. Ir prieštaraujančių nebuvo todėl, kad ir negalėjo būti. Atsinaujinęs pirmininkas jo k ių naujovių ir neieškojo, išskyrus tai, kad vėl legalizavo atvirą draugystę s u a n a * m ergele" Net josios tėvukas apsidžiaugė, girdi, je i "m erg ica i" draugaut, tai draugauti su rimtais va ldž ios vyrais. "U o šv io " pastogėje

vėl atgimė linksmi pobūviai su nakvynėmis šiltame patale. Kaimo moterėlės nebežinojo, ar čia verkti, ar čia juoktis. Kaip šj pavyzdį paaiškinti savo vaikams? Po kurio laiko iš ryškė jo , kad beve ik pus iau pirmininkienė jau ir šeimynos laukiasi. Netrukus ji visai dingo iš mūsų akiračio,

Kiek a p rim u s ka lbom s ir apkalboms, tarsiyla iš m aišo išlindo, jog mūsų pirm ininkas jau spėjęs kitą susirasti. Net dar jaunesnę ir gražesnę, tinkančią j dukras, o ne "drauge" būti. Pirmininkas šj kartą buvo operatyvus. Išsiskyrė su žmona, o naująją santuoką įregistravo pagal tų dienų reikalavimus. Nuo tada kaimo žmonės pradėjo atprasti stebėtis "naujovėm is", sovietinio gyvenimo pavyzdžiais.

1954 m etų pabaigoje, atšventus pergalingą plėšinių žemės jsisavinimą Kazachstane, Nikita Chruščiovas ėmėsi ryžtingų žygių, kad atstatytų pragertus ir sužlugdytus sovietijos "ko lchozus", jų ekonomiką. Jis

pakvietė partijai ištikimus vyrus "eiti j liaudį” ir vadovauti jai. Ir ėjo. Labiausiai miestų vyrai, baigę aukštąsias panines mokyklas. Šių pavyzdžių Lietuvoje netrūko, - jie pasiekė ir mūsų kaimą. Toks atvykėlis iš kito rajono krašto, - buvęs MTS veikėjas, o dar prieš tai, vokiečių okupacijos laikotarpiu, ta lk in in ka vę s ra u d o n ie s ie m s partizanams, stribavęs - pakeitė v is ie m s p a b o d u s į m e rg in in ką pirmininką. Atsikraustė jis su žmona ir sūnumi, iš kolchozo sąskaitos surentė gyvenamąjį namuką, ūkinius pastatus, kurie ir buvo kolchozo gyve n v ie tė s užuom azga .Nepasižymėjo jis nei raštingumu, nei išmintimi, o išgėręs nesivoliodavo taip, kaip kad darė kiti. Turėjo labai va ld in g ą žm oną, kuri pa ti to nenorėdama, nuolat kaišiojo pagalius j jo, vadovo, ratus. Palaipsniui vadovavim o vadeles j savo rankas perėmė ji. Nuo tada asmeninius klausimus žmonės spręsdavo ne kontoroje su pirmininku, bet su jo

faksu iš VilniausKą rezga Valstybės vadai?

S e im o O p o z ic i jo s ly d e r is V . L a n d sb e rg is su te lk č d ė m e s į į R u s ijo s - L ic tu v o s s a n ty k iu s . P r o f e s o r ia u s n u o m o n e , su s irū p in im ą tu rė tų kelti pon o Č ernom yrd ino “džiaugsm ai”. G ali b ū ti, k ad p asirašy ti ir labai geri susitarim ai. T ač iau R u sijo s vyriausybės galva d žiau g iasi d ė l to , k as su s ita r ta žo d ž iu . O a p ie ta i n e ž in o n ei S eim as, nei j o u ž sien io re ik a lų k o m ite ta s , nei v isu o m e n ė . P o litik a d a ro m a u ž S e im o n u g aro s . T ik ria u s ia i y ra k o p o n u i Č e rn o m y rd in u i d ž ia u g tis . G re ič iau sia i b u v o ta r ia m a s i d ė l k a r in io tra n z ito p e r Lietuva į K araliaučiaus sritį. T a i Lietuvą su R u s ija su riš tų k a r in iu su s ita r im u .

T u o p ač iu n u s lo p in tų m ū s ų vilti ta m tik rų s a u g u m o g a ra n ti jų iš \ E u ro p o s s tru k tū rų . T a d ap ie kai * su s ita rim u s v isu o m e n ė sužinos, t p a s ira š iu s a r b a d a r v ė liau .

P a a iš k ė jo , k a d b u v o p, o p o zic ijo s b ū g š ta v im a i d ė l Mc įm o n ė s p a rd a v im o ir R u s ijo s kor k e t in im ų g a u t i s a v o n u o s a L ie tu v o s n a f to s ir d u jų vam zdyn n e t ir Jo n av o s “A z o to ” kom binat, k lausim u iš dab a rtin ių V alstybės v g ird ė jo m e d au g y b ę neig im ų . D a t a tv i r a i d ž i a u g ia m a s i d ė l i p a rd a v im o R u sija i.

Rasa RASTAUSKl

komunistų skelbimus. Jei kišenė išneš, dėl juoko pasiųsiu Castro reklamą j "Draugą” prieš Kubos rinkimus.

Kai čia pirmą kartą Brazauskas atvažiavo, tai mūsieji vos ant kelių nepuolė, tai ką jau bekalbėti dabar, kai jau jis pats Prezidentas ir gali portfelį duoti. Dypukų vyskupėlis jj tuojau pas amerikoną kardinolą nutempė, o dabar tik nuotraukas dedą tik rašo, kad kažkokioj bažnyčioj Brazauskas žvakelę uždegęs. Mano draugė Barbora, kuri nuo amžių yra šv. Pranciškaus tretininkė, girdėjusi, kad Brazauskas taipgi buvęs slaptas tre tin inkas . S e ka n č ią vasarą a tvaž iu os iąs j K e nnbunkp o rtą atostogų ir būsiąs apvilktas ruda jupa,

sujuosta pančiu. Gal tie komunistai tikrai atsivertė? Ką tu, Jonai, sakai?

Taip m ums bekalbant, tik spakt spakt - lietaus lašai ant nosies. Suūžė vėjas, net išsigandau. Kaip čia nejutau, kad užėjo toks tamsus debesis? Padėkojau Jonui už pokalbj ir, sakau, jau eisiu. Debesis kaip greit užėjo, taip greit ir praėjo, saulutė vėl pasirodė. Atsisukusi dar šūktelėjau:

- Jonai! Kai pamatysi Viešpatį Dievą, pulk ant kelių ir prašyk, kad gelbėtų Lietuvą nuo komunistų ir "dem akrasy"!

Laimingai parvažiavusi radau Pincj bemiegantį ant radi atoriaus. Asloje gu lė jo j sku te lius sudraskytas "G imtasis kraštas". Je, gyvulėliai kartais daugiau turi savigarbos kaip žmonės.

S e n e lė s u la z d e le(perspausdinta iš Amerikos lietuvių

laikraščio "Lietuvių balsas”)

naujienų siupinP askutin iu la iku in fliac ija Liet

vėl pakilo 4 ,2 proc. 9 ,5 proc. pab drabužiai ir avalynė, brangesni ir r produkta i.

1994 rn numatytas ą 8 bin Itų biuc 5 8 proc. d id esn ie ne i pernai. T planuojamas net 134,6 mln. litų dėt

Šiais m etais Lietuvoje užregis 45271 nu s ika ltim as . Išaiškinta proc. Latv ijo je p e rtą patį laiką pa< 4 0 2 8 2 nusika ltim ai. Isaišk int ketvirtadalis. Estijoje įvykdyta nusik, mažiau Ir jų išaiškinimo procentas did

P en kio se R u sijo s sritysepris iekusių jų te is m a i, kurie bolši panaik in ti daid ar p rieš 76 -e riu s met

Tarptautinis Valiutos Fondas pas Lietuvos ekonominės politikos me m durną. Ūkio pertvarkym u i Lieti su te ik iam a 1 0 0 m lr. do lerių pas (domu, a r p ro tin g a i ji bus panaud

JA V p re z id e n to B. C lin to ro žrJ kritikavo JA V a p d rau d o s bendr nusistatym ą p ries jos siūlomą visi sveiktos draudimą. Ponia Clinton tu m in ėtas ben d ro ves gobšum u ir p siekimu. Tai drąsus Ir pirmas toks iši galingom s a p d ra u d o s bendrovėn

L ietuvo je yra a p ie 1 0 0 0 0 0 ūkin ink ru d en j jų p a d id ės d a r 15000.

P a lan g o s g in ta ro m uziejus yra viedidžiausių pasaulyje, (kurtas 1963-ei

" T l i k c *g ra fų T iškev ič ių rūm uose. Grafa Tiškev ič iu s lab a i dom ėjosi gintai tu rė jo d id ž iu lę archeologin io gir, ko lekclją .D abar m uziejuje yra 5000 Įvairių giri dirbinių. J ie la ikom i penkiolikoje s<d irb in ių ..S a u g y k lo s e s a u g o m a dar 2Sl papuošalų. Per 30 metų gintaro muz ap lan kė 7,5 m ilijono žm onių.

S au s iu m ė n e s j audros sunaiki Palangos tiltą numatoma atstatyti Nauji tiltas bus 25 metrais Hgesnis už sugriau Tilto a tram om s bus naudojami i.pva g e lžb e to n io ir m eta lo poliai. Is pi pusės bus jrengta prieplauka mažie la ivam s.

Tilto statyba Palangos miestui kairu 7 mln.litų. Dalis lėšų bus gama, partia “ V ilijo s ” po ils io nam us. Pastatyii i n u m a ty ta 1 9 9 5 m elais.

žmona, jo užtarėja. Brigadininkai ir kitokia vadovaujanti šutvė, neišskiriant nė paties pirm ininko, buvo atskirti nuo jie m s p a va ld ž ių žm on ių . P irm in in k ie n ė sa va rank iška i spręsdavo, kam ką duoti, kokius arklius skirti darbui pasodybiniam e sklype ir t.t. Šitokia dvivaldystė netrukus pasidarė pajuokos objektu, nes pirm ininkas liko tarsi užsienio reikalų m in istras pasisėdėjim ui rajkómé, kitose įstaigose, atvykus garbiems svečiams. Prieš tokius reiškinius pradėjo šiauštis vietos paninės organizacijos vyrai, nes jie nenorėjo "pon ia i rankų bučiuoti". Girdi, kaip čia dabar išeina: valdžia paninė, o nepartinė kaimo moteris jiems nurodinėja? To jau buvo per daug. Net keletą metų virė aistros, plaukė skundai viršininkams j rajoną, Vilnių, tačiau “ pon ia" valdžios gijų niekaip nenorėjo paleisti iš savo rankų. Tik po ilgų veltynių rajono valdžios kantrybė trūko. Savo tiesioginiu nurodymu pirmininką iš einamų pareigų pašalino. Partinukai net žviegė ir rankas trynė iš džiaugsmo. "Represuotieji", nenorėdami likti pajuokos objektu Ir knisti žemės, įsikūrė gyventi rajono centre, o kad nesušaltų, buvusj pirmininką jtaisė dirbti kažkurioje katilinėje kūriku. Buvęs

ūkio vado vas tok j darbą a

pažeminimu ir reikalavo, kad jam bJ patikėtos kur kas ateakingesr pare igos. Prasidėjo nuoiatin k e lio n ė s pas p irm ą jį ra jk o r

sekretorių. Nepadėjo nuskriausta^ nei pažym os, nei apdovanojirr

kaišiojami po pirmojo nosimi Pritrflo kantrybės, sekretorius išvijo te syt>

ieškotoją, o šis, dar kartą apsilank ■ Ir jsitikinęs savo beviltiška padėtir

metė pirmajam ant stalo partinį biiiij ir užtrenkė duris iš antrosios puse Nuskriaustasis iš nevilties keletą dėr gėrė, o dar po kurio laiko iškeliav aną pasaulj. Dar niūresnis likirr ištiko buvusio ūkio vadovo sūr Pripratintas prie lengvo darbo nekainuojančių išgėrinėjimų niekaip negalėjo susitaikyti su

mintim i, kad privalo gyventi ir dij ta ip kaip vis i mirtingieji. P a b o d o j< miesto valkatėlės vardas, o gyven užbaigė vonio je su kilpa ant k c Neilgas tebuvo ir pirmojo pirmini gyvenimo kelias, o antrasis jj bž*a gana keistomis aplinkybėmis. T tiek to. Tebūnie jiems amžina ramy nes nežinomi kiekvieno žmog® keliai ir likimai. Tai - tos prekei s istem os aukos.

Tęsinys. Pradžia Nr. 65

A U 5 R O S ALĖJA

Labas, mano mama,noriu Tau parašyti ką nors laba i gero.

nes f mus. savo vaikus, Tu sudėja i viso gyvenimo darbus i r \iliis kaip nevystančius žiedus, lie t užauga vaikai i r išeina ieškoti G yvenimo Tiesos. Ne, ne los Tiesos, kurios ju os mokė Molinos, ne los Tiesos, ku ris u legendomis i r m ila is ateina pas mus iš prosenelių i r bočių. Ne padorumo ir žmogiško tobulėjimo ėmė ieškoti \nikai, tie išpaikinti, ištižę sm aliž iai tie nekantrūs melagiai i r tinginiai Jiems norisi smaluotu) žadinančios, negirdėlos-neregėtos. bet būtina i k iton iškos “ tiesos ” . Tą darėme i r mes, Tavo vaikai. Iš než ino jim o mes maištavome, neriinas'ome ir nekantravome kuo gre ičiau p až in ti i r sužinoti viską.

Kasdien matydam i Tave ka ip voverę, bėgančią gyvenimo rate, mes. vaikai, nesupratome i r neįvertirtome Tavo, Mam a didelio pasiaukojimo. Mes manėme: taip i r tu r i būti.

Nors karta is i r laba i re ika linga tvirta tėvo ranka i r b la ivus protas, bet Tu, Mama, b uva i m um s už abu viena. Tėvą nubloškė k a ro vėtros. Nebuvo Tau kada

šypsotis, - kad t ik mes būtume sotūs ir aprengti lie t ju k dažniau mes būdavome nusipelnę rykščių košės, o ne skanėstų. Nemokėjome i r nenorėjome Tavęs nei gerbti, nei mylėti. O a r daug šiandien rasime mieste moterų, kurios sienas sugebėtų nam ą pasistatyti?

Ueja, gyvenimo ratas apsisuko, ir dabar ja u mes patys - tėvai.

M es augome ir ieškojome naujos gyvenimo tiesos, bet a r radome? I r dabar: k a i mes tapomą tėvais, ga liu pasakyti, kad, ačiū D ievui, radome. T ik nebuvo ū'nėni ta tiesa rvntja. Dorinusi/ proseneliai karto jo: "Ką darai, daryk gerai. Nedaryk kiram to, ko nedarytum sau. Būk bnogus, nes aukščiausias g e n im o tikslas - augti i r tobu lė ti". Tu. Mama. tik ra i tobu la i mus mylėjai T a ib tnn \iso T in o gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas i r žygdarbis.

Kiehienasžmogus turigatbnybę tobulėti savo darbe a r mene, je igu tik j is nėra debila s...

Mainyte, kai anąkart buvau nnažias'ęs. Tave aplankė ĮMitrvnažinė sesuo. Tuomet

/Hiriuinuiu. ka d ne be re ika lo jas. savo totadu gerumu i r atidumu atiduodančias skolas m amoms už mus. neturinčius jo m s la iko i r p ritrūkusius a tla idum o vaikus, žmonės jxnnd ino gailestingosiomis seselėmis. Mamyte, taigi, ka i \ė l Tave aplankys patronuojanti seselė, perduoki ja i nuoširdžius m ano linkėjimus. Kuo nuoširdžiausiai dėkoju i r Tavo Daktarei už priežiūrą.

Ta ig i š iuokart i r baigsiu laiškuti, o k a i susiruošiu, vėl atvažiuosiu la v e paslaugyti.

Pasilik. Mamyte, geros nuotaikos, m ano aplankyta. I k i pasimatymo. Tavo

E D V A R D A S

iš teismo salėsApie bites, paršelius

ir vagisS o v ie tm e č iu re ta s ž u rn a lis ta s

vartojo žodžius: "vagis” , "pavogė". R ašydavo: pa rs in e šė , s la p ta išsinešė, pa s iė m ė . T ik d rą se sn is žode lį " p a g ro b ė " te kš te lė d a vo .Vagi pagadinti vagim i? Netgi dabar, neduok Dieve, je igu iš tavo burnos išsp rūs š is ž o d is ! P ris iv irs i košės, nes ž m o n ė s la b a i ja u trūs , y p a č tie, ku rie tu r i la b a i d a u g p in ig ų !0 vagių m ū sų Lietuvėlėje n iekada netrūko ir yp a č dabar, ta ip gražia i valdžios vy ram s besišypsant. .Yra

P. S m a ilys , J. S m a ilys , L. Aitvidienė kiek vėliau, kovo mėnesj vė l tu o p a č iu la iku, a p ie d vy lik tą valandą nakties, įsibrovė j to paties Beinoravos valstybin io ūkio kiaulių fermą, iš kurios pavogė net dvylika p arše lių . N u tve rti u ž rankos, parše lius grąžino, žalą atlyginim o. Žodžiu , k iau lienos vag im s ragauti n e teko . O koks lik im as m e d a u s 9 G rąžintas? Gal sergančius vaikus ju o g yd ė ? Ne. P a s irodo , išsu nkę ko rius ,, vy ra i jr . in o te ry s a lų v irė .

va g iš ių ir R adv ilišky je . Išd rjs jų A išku , pas j<ų i,jj gė rė . O va škąjva rd in ti b é r it se p tyn is . Š ta i jie : išmetė, | šiukšlyną Ar gerai padarė?trisd e š im tm e tis V. E m e ljanovas, ke tu r ia sd e š im tm e tis P. S m a ilys , d v id e š im t d ve jų K. Č e pauskas , tr isd e š im t s e p ty n e r ių J. S m a ilys, dvidešim t aš tuone rių V. A itvidas, 'is d e š im t ke tve rių A. A itv idas ...

Jau visi? N e ... Ir ką išva rd in tie ji, o ir ne, išk rė tė ? A n ks tė lia u te is t i V. E m e ljanovas, B. Č e p ausk ienė , A, B žeskis, P. S m a ily s su s ita rė ir dar p ra ė ju s ių m e tų sa u s io 23 d. beveik d v y lik tą v a la n d ą n a k tie s iš B e in o ra vo s v a ls ty b in io ū k io M un d e ik ių ka im o b ity n o p a vo g ė m edaus ir vaško. G rob io p in ig inė vertė - 2 1 8 2 8 tu o m e t d a r rub lia i. Tą p a č ią n a k tj V. E m e lja n o va s šplėšė d e š im t to pa tie s b ity n o avilių. Tyčia suna ik ino dešim t bičių šeimų. Ž a la - 8 4 4 6 ru b lia i a rb a dabar - 84 litai.

Už tokius dalykus niekas neglosto. Ž u rn a lis ta i pa rašo , o te isė ja i n u b a u d ž ia . Ž inom a, ge ria u , ka i p irm ia u s ia te isė ja i n u b a u d ž ia , o t ik p a s k u i žu rn a lis ta i pa rašo !

Š ių m e tų p a b a ig o je jv y k o R a d v iliš k io ra jo n o a p y lin k ė s teismas. Teisėjas Vytautas Butvilas n u s p re n d ė p r ip a ž in ti ka lta is B. Č e p a u sk ie n ę , V. Em eljanovą, P. S m ailj, K, Č e pauską , J. Sm ailį, V. ir A. A itv idus , L. A itv id ie nę . To d ė l d rąs ia i š iu os žm o n e s ga lim a p a va d in ti vag im is a rb a vag iš ia is . N u te is ti jie ir la isvės a tėm im u. S ėdo j kalėjimą? Ką jūs! Pasipainiojo panelė am nestija Ir beveik visiems iš š io s "š u tv ė s " pa vyko išs isukti. T oks ja u gyven im as!

J o n a s D AG YS

EKONOMIKA ISLANDIJOJE

Islandijos finansų m inistras Fridrikas Sophusonas (Nepriklausomybės Partija) pa te ikė A ltin g u i b iudže to įs ta tym o projektą, kuris rodo 10 nilijardų Is land ijos k ronų b iudže to defic itą . J is prilygsta 2,5 proc. v iso landljos n ac iona lin io p rodukto .Island ijos E konom ikos in s titu ta s ir ateinančia is metais prognozuo ja

konom lkos nuosm ukj ir re ko rd iška i d lde lj nedarbą (5,5 proc.)Finansų m in is tras Sophusonas m ano, jo g yra keli būdai sušve ln in ti

konomlkos krizę: darbdaviai turės mokėti 0.5 proc. ankstesnių draudimo lūkesčių, d a rb in inka i ir ta rn au to ja i 0,5 proc. savo atlyg in im o m okės |

B e d a rb ių draud im o fondą . Tai pap ild ys va lstybės biudžetą 1,5 m ilija rdo B la n d ijo s kronų. Kad būtų sum ažin tos valstybės išla idos, ateityje p ro je k te siūlom a mažinti sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidas, uždaryti B i kurias am basadas užsienyje , a tidė ti naujų kelių tiesim o pro jektus. ■ Is landijos b iudže to d e fic ita s yra nuo 1985 metų. Per prabėgusi B š im tm etĮ Islandija sunaudojo 80 m ilijardų kronų daugiau negu uždirbo. B l i s artėja p rie p avo jin gos r ib o s ta rp tau tinė je kreditų rinkoje.

N T B -E LT A

KAS MUS VALDO?

naujienų šiupinysPagrindinis “Sepultura ’ vokalistas

Maksas Cavalera 15 valandų praleido policijos nuovadoje. Sprunkarit jaunimo gaujai, kuri po koncerto užpuolė šią grupę, Maksas, “atsisveikinimui" sviedęs akmenį, pataikė ne j užpuolikų automobil

Nors irtebegastroliuodamas, Paulas Makaitnis susisiekė su Maiklu Džeksonu, siūlydamas savo paramą, ginantis nuo neteisingų kaltinimų. Paulas jsitikinęs, kad tai - šantažas. ‘‘Eksbitlas" su M. Džeksonu draugauja jau keliolika metų.

Lapkričio 8 d. išleistas Paulo Makartnio koncertinis albumas “ Paul is live". Plokštelės pavadinimas paneigia iki šiol sklandantį gandą, kad Paulas miręs ir nuo 1969 m jo vardu prisidengęs gyvena ir kuria apsišaukėlis.

G ruodžio 6-7 ir 9-10 d. Eltonas Džonas dainuos prieš 15 tūkst. žiūrovų "Under African Skies" festivalyje, kuris vyks Pietų Afrikos Respublikos Sun City. Taip bus nutrauktas kultūros boikotas prieš Šioje respublikoje buvusią rasinę diskriminaciją.

Eltonas Džonas priimtas j “Rokenrolo šlovės aaleriją" Ohajo valstijos Klivlendo mieste. Kiti pagerbtieji - Rodąs Stevvartas, "Grateful daed", Džonas Lenonas. j šią galeriją gali tikėtis patekti tik tie rokeriai, kurie plokšteles pradėjo jrašinėti ne vėliau kaip prieš 25 metus.

Škotijos Prestwick aerouoste atidengta atminimo lenta, skiria vieninteliam kartui, kai rokenrolo karaliaus koja palietė Didžiosios Britanijos žemę: 1960 m. кою 2 d. EMs Preslis, grįždamas po tarnybos JAV armijos daliniuose Vakarų Vokietijoje į tėvynę, kol lėktuvo bakus* pripildė degalų, aerouoste kalbėjosi su savo gerbėjais. Koncertuoti j Angliją jis niekada nebuvo atvykęs.

Prieš keletą savaičių Rostovo Katedros sobore moteris kirviu sukapojo

Gėda buvo klausytis žemės ūkio ministro p. Karazijos interviu televizijai. Paklaustas, ar teisingi žemdirbių reikalavim ai, m inistras pradėjo postringauti, kad buvo sugriautas socialistinis žemės ūkio gamybos būdas: nardyti kolūkiai, tarybiniai ūkiai. Žemės ūkio gam ybos produkcija sumažėjo 50 proc. Ir čia pat kalba, kad šiais metais gautas labai geras derlius, kurj Valstybė nebesugebėjo supirkti. Taip ir norėtųsi paklausti p. ministro, kas vis tik išaugino tą didžiulį derlių? Sugriauti kolūkiai ar savoje žemėje pradėję dirbti ūkininkai? J užsienį išvežta 70000 galvijų. Ir vėl - tarsi ne Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės prerogatyva tvarkyti šiuos klausimus. Nejaugi valdžioje sėdintys vyrai nebesupranta, kad Valstybė pati būtų galėjusi supirkti šiuos gyvulius, perdirbti j jvairią gatavą produkciją ir tik tada ją realizuoti? Jų odos taip pat būtų čia panaudotos. Štai ir' naujos darbo vietos, pigi produkcija ir panaudota žaliava!

Anot pono ministro, su žemės ūkiu respublikoje viskas tvarkoje. Kad ir jų kainos už parduodamus grūdus, pieną, mėsą, cukrinius runkelius ir panašiai... Atseit žemdirbiai su perdirbimo įmonėmis parduodamai produkcijai gali sudaryti sutartis ir

numatyti kainas. Ir problemų nebus. Argi?! Perdirbimo pramonė nenori mokėti žemdirbiui nors tiek, kad jam apsimokėtų auginti žemės ūkio produktus ir pats galėtų pragyventi iš savo darbo. Kito pirkėjo nėra. Kol kas. Ką tuomet daryti! Kas kaltas, kad perd irb im o pram onė laiku neatsiskaito su paruošėju? Ministras taip laukto atsakymo nedavė! Ar pirkėjai parduotuvėse gauna nors bandelę išsimokėtinai? Prekybininkai iš pirkėjų pinigus surenka. Tai kur jie dingsta? Rugsėjo mėn. išplėstiniame Vyriausybės posėdyje Prezidentas A. Brazauskas pasakė, kad jis irgi nesupranta, kodėl ta ip blogai cirkuliuoja apyvartoje esantys pinigai, ir pasakė, kad turi būti įkurta komisija, kuri ištirtų šj reikalą. Tačiau eina trečias mėnuo, o komisijos darbo nematyti. Skola žemdirbiams didėja. Mano nuom one, pag rind in ė pinigų neišmokėjimo priežastis yra aiški. N e grą ž in tus (ben t 3 mėn.) priklausančius žemdirbiams pinigus padeda j banką. Gauna už juos 30- 40 proc. palūkanų. Pinigus paskui grąžins žemdirbiui, o palūkanas - j savo kišenę. Štai kodėl šiandieną, kai vieni nebeturi už ką nusipirkti duonos kąsnelio, kiti statosi pilis.

K a z im ie ra s V A IŠ V ILA S

ikonas. Tik milicija sulaikė vandalę, ko nepasisekė padaryti sargams. Nuostolis - keletas milijonų rublių. Ši moteris - buvusi žurnalistė, viena iš sektos, pranašavusios šiomis dienomis pasaulio pabaigą, lyderių.

Po laidotuvių ceremonijos Federikas Falinis palaidotas šeimos rūsyje Riminio mieste. Pagrindinė miesto aikštė, žinoma iš filmo "Amarkord", nuo šiol pavadinta š io žymaus režisieriaus vardu.

39 metų Diteriui Bolenui likimas nebe pirmą kartą iškrečia piktą išdaigą. Tris kartus jj apvogė, dvi mašinos buvo sugadintos, vieną - pavogė. Prieš tris savaites nežinomi vagys bandė pavogti Diedo naująjį "Mersedesą 500 SEC", o tokių mašinų Vokietijoje- tik trys. Pavogti ir jo auksiniai diskai. Kvaili vagys nežinojo, kad plokštelės- iš paprasto metalo.

Vyriausybė mus pradžiugino eilinį kartą pažadėdama kompensuoti įsigytų dujų skaitik lių . kainą. Keletą dienų gyvenome iliuzijomis, kad bus kompensuotas ir likęs 20-30 proc. kainos skirtumas tiems, kurie dujų skaitiklius pasistatė iki 1993 m. lapkričio 10 d. Tačiau Vyriausybė išleido nutarimą Nr. 826. Juo panaikinta 10 proc. tarifinių kainų nuolaida, įsirengus skaitikius. Nustatyta ir maksimali dujiniu skaitiklių kaina: G-1,6 ir G-2,5 - 200 LT, G-4 ir G-6 - 220 Lt. Už šią kainą įsigijusiems skaitiklius bus kompensuojama 100 proc.!

Prisipažinkite, ar nors vienas esate įsigijęs skaitiklį tik už 200 Lt?

margoji skiltis RAIŠAS

AVINASDevidas (toks va rgšo gyvu lė lio

vardas) (s trigo spyg liuo tos vielos aptvare Ir smarkiai susižalojo koją. Paprastai tok ia is atveja is gyvulia i papjaunami. Tačiau jo šeim ininkė T re is l F lek nutarė išsa ugo ti vertingos veislės patiną. Mat visoje A n g lijo je po lvo rtų veis lės avių - vos 500. Trelei pati nupiešė keletą protezo eskizų, kuriuos patelkė o r to p e d in ė s a va lyn ė s f irm a i "Taunsed” . Raišasis avinas dabar va ikštinė ja lyg niekur nieko, o Jo še im in inkė įs itik inus i, kad jis dar pasitarnaus bandos pagausinimui.

LEDAI, TAČIAU NE DESERTUI

Naują patiekalą pasiūlė Siuzen ir P ite ris Redstonai iš Pietų D evonširo (D idžio ji B ritanija). Šie p ieno ferm os savin inka i ėmė tiek ti ledus, k u rių sko n is prim ena tra d ic in į ang liškų pusryčių meniu: kiaušinius, dešreles, rūkytą kumpį, pakepintą duoną ir a rbatą su medumi. Paruoštas ir vegetariškas “ nedesertin lų ” ledų variantas.

p a re n g ė D a lia R A JE C K IE N Ė

R im an to P E T R IK O n u o tr .

a u š r o s a l ė j a

KNYGOSŠVENTĖ

ŠIAULIUOSELa p k rič io 25 d.

KNYGA - IR MAŽAM, IR D IDELIAM

15.30 val.miesto vaikų bibliotekoje - linksm oji popietė "EI, VAIKAI. VISI PRIE KNYGŲ!". 4 vidurinės mokyklos dram os būrelio spektaklis (rež. P. Giliuvienė).

18.00 val. m okytojų namuose - vakaras "KNYGA PO 40 METŲ” . V. R imkaus tremties eilėraščių rinkinio "Jaunystės meilė ir kova” - "De ltos” 25-osios knygos - / pristatymas skaitytojams.

L a p k rič io 26 d.

VER Č IA M E DIDŽIĄJĄ G YVEN IM O KNYGĄ

12 val. P. V išinskio viešojoje b iblio lekoje - krašto kultūros žmonių sueiga ''RES NON VERBA” ("Darbais, o ne žodžiais” ). Šiaurės Lietuvos regiono leidybos ir švietėjiškos veiklos retrospektyva. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto le idybos “ Delta" pristatymas visuomenei,

13.30 va l. m iesto Kultūros centre • knygų autorių, leidėjų ir mecenatų susitikimas.

15.00 val. rrfiesto vaikų bibliotekoje - pop ie lė "PRIE MYLINČIOS VAIKO ŠIRDIES". Vaidinimas, improvizacijos (rež. D. Galinienė).

16 val. P. Višinskio viešojoje bibliotekoje -Lietuvos kultūros ateities jaunųjų lietratų, dailininkų, muzikantų kū ryb o s vakaras. T ra d ic in io lite ratūrin io konkurso “ Rudens god os" rezultatų paskelbimas ir ska itym a i; da ilė s paroda ir improvizacijos; pokalbis apie jaunųjų autorių kūrybos leidybos problemas.

Renginiai skirti Šiaulių miesto savivaldos 75-mečiul, "Titnago" spaustuvės 70-mečiui, "Kultūros" žurnalo 70-mečiui, "Deltos" leidyklos 25-osios knygos pasirodymui.

M ALO NIAI KVIEČIAM EDALYVAUTI!

Šiaulių miesto ValdybosK u ltū ro s s k y r iu s i r L ie tu v o s

k u l tū r o s fo n d o Š ia u lių k ra š to

ta ry b a

Transporto paslaugų ir turizm o kom ercinė

firma

TARPANASO R G A N IZU O JA v ie nad ienes

k e lio n e s j L e n k ijo s R e sp u b liką :- p irm a d ie n ia is j V a ršuvą ,- ke tv irta d ien ia is j B ia lystoką. G ru o d ž io p r a d ž io je

o rgan izuo jam a ke lio n ė j Švediją. In fo rm a c ija te ik ia m a

Š ia u liu o s e : te l. 3 9 4 7 4 n u o 1 0 ik i 17 va l. te l. 3 9 1 8 3 , 9 9 1 5 8

n u o 1 8 v a l.

Mieli šiauliečiai,š. m. lapkričio 26 d., penktadienį, Šiauliuose lankysis Tėvynės Sąjungos

(Lietuvos konservatorių) Valdybos pirmininkas Seimo narys Gediminas Vagnorius.

14 val. įvyks radijo forumas: ",Lietuvos ekonomika: dabartis Ir perspektyvos”.

16 val. Kuršėnuose, kino teatro “Venta" salėje, susukimas su visuomene.18 val. KTU (Vilniaus 141) amfiteatrinėje auditorijoje įvyks susitikimas

su visuomene.Diskusijoje kviečiame dalyvauti Centro Sąjungos ir LDDP atstovus.Laukiame jūsų.

Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Šiaulių skyrius

"Aušros alėjos” laikraščio prenum erata puiki dovana artėjančių

šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Šiaulių, Akm enės, Kelm ės, R advilišk io , P akruo jo paštuose p renum erata p irm ajam ke tv irč iu i - t ik 4, pusm ečiu i - 8 Lt.

N u dž iug ink ite kaim yną, g im ina iti, b ič iu li.

DĖMESIO!Šių metų rugsė jo -sp a lio m ėnesj Š iau liuose , V iln iaus gatvės

Nr. 215 kieme, jaun i va ik ina i ap ip lėšė m oterj.Iš jo s a tim ta rankinė su p in iga is , k it i da ikta i.

Jau m inėtu metu prie "B itu tė s ” parduo tuvės iš vyro a tim ti p in iga i, žm ogus sum uštas. N usika ltė lia i p o lic ija i - ž inom i!

P o lic ija prašo a ts iliep ti nukentė jusius.S ka m b in ti te le fona is 02, 97416 arba 973.42,

W

Mes esam e JūsųMieli skaitytojai, “Lietuvos a idas” ir kitais metais -

pigiausias šalies dienraštis Mūsų indeksas - 67245

La ikrašč io kaina Pašto paslaugos

1 mėn.3 mėn 6 mėn. metams

3,90 Lt 11,70 Lt 23,40 Lt 46,80 Lt

2,37 Lt 7,11 Lt 15,00 Lt 32,72 Lt

Pirmos grupės invalidams - 50 procentų nuolaida.

P a te ikus pašte La ik ra šč io ka ina Pašto paslaugos

inva lido pažym ėjim ą 1 mėn. 1,95 Lt 2,37 Ltir užrašius indeksą 3 mėn. 5,85 Lt 7,11 Lt674 02 , Ju m s 6 mėn. 11,70 Lt 15,30 Ltla ik raš tis kainuos; metams 23,40 Lt 32,72 Lt

D a u g ia v a ik ė m s š e im o m s (5 Ir d a u g ia u v a ik ų )

“ L ie tu v o s a id a s ” - nem okam ai.P a ra š y k ite , p r id ė k ite p a žym ą a p ie v a lk ų s k a ič ių • ir m e s J u m s Iš s ių s im e p re n u m e ra to s kv itą .

DĖMESiOl V ilniuje, Kaune, Panevėžyje, Š iauliuose ir K la ipėdoje ve ik la “ L ietuvos a ido ” p la tin im o agentūra. Prenum eruojantiem s per mūsų agentūrą "L ie tu vos a id a s" bus pris ta tom as Iki 8 val. ryto, be to, ka inuos geroka i pigiau. Kaina su pristatym u:

1 mėn. - 6 Lt, 3 mėn. -1 8 Lt 6 mėn. - 35 Lt, metams - 68 Lt.Prenumeratą priima:

ŠIAULIUOSE - v is i T a u p o m o jo b a n k o s k y r ia i, ta ip pa t įm o n ė “ T v a rk a ” te l. 5 6 7 8 4 .

TELEVIZIJOS PROGRAMA

Užsisakykite - nesigailėsite. Be gausios, objektyvios informacijos,

be rimtos politinių įvykių analizės, taip pat be įdomių skaitymų - neišsiversite.

K etv irtad ienis, lapkričio 25 d. LIETUVO S TELEVIZIJA8.00 Panorama. 8.30; 8.55 Žinios. 9.20

"Rojaus paplūdim ys". 21 ser. 9.45-10.00 Viso geriausio. 18.00 Žinios. 18.10 Programa vaikams. 18.30 TV karuselė.18.50 Žinios. 1 9 .0 0 8 Í Bi Si žinios. 19.30 "Vėl tu?" 19.55 Katalikų TV studija. 20.25 "22". 21.00 Panorama. 21.30 Tiltai. Kiek gaminsime ir gersime? 22 .10 "Pašėlęs biznis Rytuose". 2 ser. 23.00 Bliuzo klubas,23.15 Vakaro žinios. 23.30-0.10 Bliuzo klubo tęsinys.

TELE-37.00 C N N žinios. 7 .30 Anglų k.

pamokėlė. 7 .33 Spaudos apžvalga. 7.40 Muzika. 8.00 Animac. filmai. 9.30 Aerobika10.00 Pasaulio ralio čempionatas. 10.30 Muzika. 10.55 Filmas "Santa Barbara".11.45; 14.57 Anglų k. pamokėlės. 15.00 Animac. filmai 16.00 Muzika 16.30 Baltijos jū ra 18.00 Didžioji Šeima. 18.30 Panevėžio TV programa. 19.00 Naujausios žinios. 19.20; 21.30; 23 .30 Anglų k. pamokėlės.19.25 Filmas "Santa Barbara” . 20.15 Tenisininkų šou. 20 .55 TELE-3 žinios.21.00 CNN naujienos. 21.33 911 (T). 22.00 Filmas "Kol tavęs nebuvo". 23.35 Muzika.

O S T A N K IN O TV8.35 Men. filmas ‘Tiesiog Marija". 9.25

Gyvūnijos pasaulyje". 10.05 “...Iki 16-os ir vyresniems". 11.20 Men. filmas “Sugrjžimas j Edeną". 7 ser. 14.00 Naujienos. 14.25 TV jvairenybės. 15.10 Anim ac.film as. 15.35 Muzografas. 15.55 Tai jus galite. 16.35 “...Iki 16-os ir vyresniems". 17.40 Apie orus. 17.45 Dokumentai ir likimai. 17.55 M en. filmas "Tiesiog Marija". 18.45 Rinkėjo valanda. 19.45 Labanakt vaikučiai. 19.55 Reklama.20.00 Naujienos. 20 .40 Programa. 20.45 Loto "Milijonas". 21.15 TV men. filmas ‘Tvin Pyksas”. 7 ser. 22.10 Eteryje muzika.24 .00 Spaudos ekspresas.

P enktad ien is , lapkrič io 26 d. LIETU VO S TE LEVIZIJA8.00 Panorama. 8.30; 8.55 Žinios. 9.20-

9.40 Mokomoji anglu k. programa vaikams.18.00 Žinios. 18.10 Programa vaikams.18.50 Žinios. 19 00 Bi Bi Si žinios. 19.30 M adų videožurnalas "Niujorko metro".20.00 Šeimos albumas. 20.30 Juokingiausi Amerikos žmonės. 21.00 Panorama. 21.30 TV žaidimas "Taip. Ne.” 22.20 Septintasis kontinentas. 22 .30 Laisvės alėja. 22.45 Dviračio šou. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Videokaukas.

TE LE -37.00 C N N naujienos. 7 .30 Anglų k.

pamokėlė. 7 .33 Spaudos apžvalga. 7.40 Muzika. 8.00 Animac. filmai. 9.30 Aerobika10.00 Pasaulio ralio čempionatas. 10.30 Muzika. 10.50 Filmas "Santa Barbara". 11.40; 14.57 Anglų k. pamokėlės. 15.00 Animac. filmai. 16.00 Muzika. 16.10 Baltijos regiono tautos I. 16.55 Filmas "Juodoji strėlė". 1 s. 17.45 Baltijos regiono tautos II. 18.30 Šiaulių TV programa. 19.00 Naujausios žinios. 19.20; 21.30; 23.41 Anglų k. pamokėlės. 19.25 Filmas "O Dieve!" 20.55 TELE-3 žinios. 21 .00 CNN naujienos. 21 .33 Akordeonistų duetas.22 .00 Filmas "Mirties garantija". 23.45 Muzika. 24.00 Filmas "Vaikiškas žaidimas 3 ”.

O S T A N K IN O TV10.00 Keliautojų klubas. 11.20 Amerika

su M. Taratuta. 14.00 Naujienos. 14.25 Bridžas. 14.50 Biznis. 15.05 Bloknotas.15.10 Olesia ir kompanija. 15.40 50X50.16 .5 0 Privatin inko abėcėlė . 17.00 Naujienos. 1 720 Rusijos pasirinkimo aidai.17.40 Žm ogus ir įstatymas. 18.10 Apie orus. 18.15 Am erikasu M.Taratuta. 18.45 Rinkėjo valanda 19.45 Labanakt vaikučiai.19.55 Reklama. 20 .00 Naujienos. 20.45 Stebuklų laukas. 21.45 TV men. filmas “Tvin Pyksas". 8 ser. 22.40 Savaitės žmogus. 23.00 Naujienos. 23.25 Koncertas. 0.10 Politbiuras. 0 .50 Autošou. 1.20 Aš beveik jžymybė. 2.25 Spaudos ekspresas.

Š eštadienis, lapkričio 27 d. LIETU VO S TELEVIZIJA9.00 Žinios. 9 .05 Programa vaikams

‘Vyturiams ir pelėdžiukams". 10.00 Šarka.10.30 Krikščionio žodis. 10.40 Santarvė.11 .3 0 Mūsų kalba. 12.15 Sveika, Prancūzija. 12.45 Pasaulio sportas. 13.45 "Burda Moden" Lietuvoje. 14.00 Jaunimo estrada-93. 14.45 Iš Vakarų pakrantės.15.15 Pasaulio koncertų salėse. 16.00 Baltarusių programa. 16.10 "Monopolija". 2 ser. 1 6 .5 5 Sveikinimai Ignalinos kraštui.18.00 Naujienos. Nuomonės. 18.30 "Nusikaltimas žmonijai". Dok. f. 19.30 Apie viešumo ribas. 20.05 Sporto programa. 20 .25 Tai bent šou. 21.00 Panorama. 21 .30 Po savo stogu. 22.15 TV serialas "Senis" - "Laidojimo firmos savininko mirtis". 23 .15 Vakaro žinios.23 .30 Nakties spalvos. 24.00 Pasaulio roko žviagždžių koncertas.

TELE-38.30 Nežinom a Visata. 9.00 Spaudos

apžvalga. 9.05 Animac. filmai. 11.00 Filmas “Kelios dienos iŠ Oblom ovo gyvenimo".

1 s. 12.10; 15.00 Anglų k. pamokėlė12.30 Tarptautiniai korespondentai. 13.( Sportas malonumui. 13.30 DSF sportą14.00 Kalnų slidinėjimas. 15.20 Muzik16.35 Futbolas be sienų. 17.30 Stilių18.00 Muzika. 18.10 Anglų k. pamokei18.30 M uzikinė laida "Viskas!". 19.( Naujausios žinios. 19.20 Filmas "Feliks Krulo išpažintis”. 1 s. 20.30 MTV geriaus Europos dainų dvidešimtukas. 22.C Filmas "Roxanne". 23.40 M uzika. 2 4 .C Suaugusiųjų klubas.

O S T A N K IN O TV8.00 Maratonas-15.8.30 Eteryje “Mir

9.55 Muzikinis kioskas. 10.25 Knygų rūnrif11.05 Skonis. 11.25 TV men. f. "Skilimas 8 ir 9 s. 14.00 Naujienos. 14,25 Men. vaikams "Pepė llgakojinė". 11 s. 14.5 Privatininko abėcėlė. 15.05 Pinigai politika. 15.35 Sporto programa. 16.1 R audonas kvadratas. 16 .55 G ro l armonika. 17.40 Šaunusis septynetą;18.35 Miniatiūra. 18.45 TV men. "Gudruolis". 2 s. 19.40 Labanakt vaikučic19.55 Reklama. 20 .00 Naujienos. 20.4 Men. f. “Prekiautojai svajone” . 1 s. 21.4 Kas? Kur? Kada? 22 .45 Rodo studij: “Rezonansas". 23 .05 Naujienos. 23.2 Apie orus. 23.30 Tarptautinis kino festivali Salonikuose. 0 .15 TV men. f. “Dekalogą: VIII".

S ekm ad ien is , lapkrič io 28 d. L IE TU V O S TE LE V IZ IJA9.00 Program a 9 .05 Liudykime Kristų

9 .35 Lietloto. 9 .4 0 Program a vaikam;.10.20 "E gatvė". 76 s. 10.45 Laisvu alėja. Sekm adienis. 11.20 Krepšinio pasaulyje. 12.00 Vienas pasaulis. 12.30 K. M ažėikos reportažai. 13.00 Gimtine Kurėno sugrjžimas. 13.40 šventoslc kuršiai. 14.20 Gestas. 14.45 M enora 15.0c Sveikinimų koncertas. 16.05 Kelias. 16.3' Laida lenkų kalba. 17.00 NBA apžvalga17.35 Šiokiadieniai ir šventės. 18.05 Žinicr18 .10 Šiokiadieniai ir šventės. 18.45 Prancūzų dok. f. 19.40 Peržengus 20C1 uosius. 20,30 Koncertas "Rudens lietu;21 .00 Panoram a. 21 .30 Tele LIFE. 22.C Mūsų miosteliai. 22 .50 "Surasti tiese

TĖ LE -39.00 Animac. filmai. 11.00 Filmas

“Kelios dienos iš Oblomovo gyvenimo'2 s. 12.10 Krepšinio pamokėlės. 12.35 Langas j gam tą. 12.50; 16.35 Anglų • pam okėlės. 13.10Showbiz. 13.30Stilius14.00 M uzika. 14.35 Geriausios NĘA varžybos. 15.35 Gyvūnijoe pasauly jo. 16.50 Stebuklingas V. Disnėjaus pasaulis. 17.40 M uzikinė la ida "Pop TV". 18.10 Muzika.1 8 .3 0 A nglų k. pam okėlė. 18.50 Horoskopas. 19.00 TELE-3 naujienos19.25 Filmas "Atiką". 21.10 Muzika. 21.30 Laida "M es nepakartojami, kol gyvi . 1 d. 22 .00 Filmas "Ledo piratai".

O S T A N K IN O TV8.30 Iš ryto, ankstėliau. 9.00 Kol visi

namuose. 9.30 Sportloto. 9.45 Gudruoliai ir gudruolės, 10.25 Poligonas, 10,55 Detoktyvlendae. 11.40 Keliautojų klubai12.30 Provincija. 13.00 Prancūziška virtuve jums. 13.10 Dok. f. 14.00 Naujienos 14 20 I Eteryje "M ir". 15.00 Animac. filmai. 15.50 Panoram a. 16.25 Ledo ritulys. 18.55 TV locija. 19.10 Apie orus, 19.15 Kino afiša.19.40 M en. f. “Atsisveikinimo gastrole;21 .00 “Sekm adienis". 21.45 Sporto savaitgalis. 22 .00 Religijos programa I23 .00 Naujienos. 23 .25 Rytinė žvaigžde naktiniame eteryje.

Š IA U LIŲ TV IR PALYDOVINĖ P R O G R A M A

K etv irtad ien is , lapkričio 25 d.18.30 MTV. 19.00 Žinios. 19.20 Pirk,

p a rd u o k , in fo rm u o k . 1 9 .3 0 -22 .0 0

"Argos" program a. Filmas "Gelbejimo m odulis". 21 .30 Animaciniai filmą'2 1 .2 0 TV žurnalas. 22 .00 Kartojamos žinios ir "Pirk, parduok, informuok 22 .30 -0 .35 Baltijos TV programa. 0,01 s e k u n d ė s k a in a . B ėg ikė Ana A m brazienė. 22 .45 Baltijos naujienos.2 3 .0 0 Rež. P. Cushing filmas "Asylum (JAV. 1972 m.)

P e n ktad ien i*, lapkričio 26 d.18.30 MTV. 19 .00 Žinios. 19.20

Studijoje svečias. 19.30 TV spektaklis "Nenusim ink, Borisai". 1 9 .4 0 Teatronas2 0 .0 0 Pirk, parduok, informuok. 20.10 N uotykių film as "Valkata". 21.45 Kartojamos žinios ir “Pirk, parduok, in fo rm u o k ” . 2 2 .1 5 P a ly d o v in e

program a.

K A B E LIN Ė S TV PROGRAMAKetvirtadienis, lapkričio 25 d.1 9 .0 0 A n im a c f. "Svajojontis

m eškiukas". 20 .10 Man. t. •Va iduoklis

operoje". 21 .40 M en. 1. "Derva."P e n k iad ien is , lepkrlčio 26 d.19.00 M en. f. "Viealoa eaugolojes

2 0 .3 5 M an. f. “A i, a i ir dar kartą2 1 .0 5 M an. f. 'V ideodromae". S * M en. f. ‘V ie n ą bep ro tiiką naktj' ■

R edaktorė Birutė Kybartienė

La ikraštis p la tinam as A km e­nė je , Jon išky je , Ke lm ėje, Pakruojyje, Radviliškyje, Š iau­lių m ie s te ir ra jone, iše in a antradieniais ir ketvirtadieniais

Reporteriai:

V irtas A k so m ą itis

A lp in in n tn s P u o d ž iū n a s

Menedžeris /.ijrmas Jasas - 24466 S ti l is tė -k o re k to rė Aristidą Kasaitė - 29813

M ūsų a d re sa s : 5400 Š iau lia i, V iln ia u s 153 , te le t 22590, fax 29813 , LS Š iau lių m. ta ry b o s s ą s k a ita N r. 700 136 Lietuv b a n ko Š ia u lių sk. S L 520. S p a u d ė “ T itn a g o " spaustuvė Šiau­liuose , V a sa rio 16-os ios g. 5 2 .1 sp . la nkas. Užs. Nr. 3453