Automatizuotų technologijų įtaka darbo paklausos pokyčiams

Violeta PUKELIENĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė, Eko-nomikos katedros vedėja. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel.: 00 370 37 327857; el. paštas: [email protected]ė KARALIŪTĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto ekonomi-kos specialybės magistrė. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel.: 00 370 37 327855; el. paštas: [email protected]

ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE)TAIKOMOJI EKONOMIKA:SISTEMINIAI TYRIMAI: 2016.10 / 2http://dx.doi.org/10.7220/AESR.2335.8742.2016.10.2.6

Violeta PUKELIENĖ Akvilė KARALIŪTĖ

Automatizuotų technologijų įtaka darbo paklausos pokyčiams Lietuvoje

Straipsnyje pateikiama automatizavimo samprata: istoriniai reiškinio plėtros etapai, sąvokos reikšmė, auto-matizuojamos sritys, pagrindiniai automatizavimo privalumai, trūkumai ir priežastys, skatinančios įmones automatizuoti veiklą. Publikacijos tikslas – įvertinti automatizavimo daromą įtaką darbo jėgos paklausos po-kyčiams Lietuvoje. Tikslui pasiekti atlikta apklausa (trumpojo laikotarpio retrospektyva) atskleidė, kad žmo-nės darbe retai susiduria su automatizacijos daromu neigiamu poveikiu, dėl kurio naikinamos darbo vietos, tačiau pažymėtina, kad tyrimas turi esminių trūkumų, kurie aprašyti straipsnyje.Raktažodžiai: automatizavimas, pramoninė revoliucija, darbo paklausa.

The concept of automation is presented in the article: historical stages of the development of automation, the meaning of the word “automation”, the spheres which are being automated. Both advantages and disadvan-tages of the automation as well as reasons for automation are distinguished in this article. The purpose of the article is to evaluate the impact of the automation on the changes of the demand for the labor force in Lithu-ania. The main purpose was implemented over the questionnaire (the retrospective of a short period). The survey showed that people do not contend with the negative impact of automation that is associated with the decrease of job in their workplaces very often. However, it should be noted that the survey has essential limita-tions which are described further in the article.Keywords: automation, industrial revolution, labor demand.

JEL Classifications: E24/L60/J23.

Įvadas

Pasaulio ekonomika dėl technologijų spar-čiai juda į priekį daugiau nei 250 metų. Per šį laikotarpį įvykusios trys pramoninės re-voliucijos – apie XVIII a. pab., XIX a. vid. ir XX a. 9 deš. (pažymėtina, kad skirtin-guose žemynuose ir net šalyse pramoninės

revoliucijos datos skyrėsi) – smarkiai pakeitė visas gyvenimo sritis: padidėjo emigracija, gyventojų skaičius miestuose, keitėsi moterų vaidmuo visuomenėje, ran-kinį darbą pakeitė mašininis ir t. t. Pasta-raisiais metais vis dažniau užsimenama

Violeta PUKELIENĖ, Akvilė KARALIŪTĖ104

apie ketvirtąją pramoninę revoliuciją, kuri siejasi su sparčia naujų aukšto lygio technologijų plėtra. Automatizacija kaip reiškinys dabar vystosi gerokai sparčiau, robotų sistemos keičia darbuotojus, judėji-mas įgauna pagreitį dėl darbo globalizaci-jos, ypatingo informacijos ir programinės įrangos vystymosi. Mokslininkų nuomone, tai taps dar svarbiau ateityje. Kaip teigia D. Helbing (2015), per ateinančius du tris dešimtmečius technologijos smarkiai pa-veiks žmonių gyvenimą, ekonomiką ir vi-suomenę. Dauguma gamybos ir paslaugų taps automatizuotos ir tai iš esmės pakeis asmenų darbo pobūdį. Per artimiausius du dešimtmečius mažiau nei 50 proc. žmonių turės darbą, atitinkantį įgytą išsilavinimą, ar tokį, kurio jie buvo išmokyti. Nors diegti automatizuotas technologijas verslo subjektams kainuoja dideles pradines in-vesticijas, ilguoju laikotarpiu tai atperka darbo jėgos išlaidas.

Mokslininkai aktyviai diskutuoja apie automatizavimo įtaką nedarbui. Kai kurie jų (Lüthje, 2015; Jensen, Koch, 2015; Gupta, Arora, 2009) mano, kad automati-zavimas sukuria daugiau darbo vietų, nei jų sunaikina. Kiti (Brynjolfsson, McAfee, 2012; Lanier, 2014; Helbing, 2015; Cowen, 2011; Posner, 2013; Frey, Osborne, 2013) įsitikinę, kad automatizavimas naikina darbo vietas. Terminas „technologinis ne-darbas“ vartojamas šiam reiškiniui apibū-dinti. Standartiniai neoklasikiniai darbo jėgos paklausos modeliai numato, kad au-tomatizavimas nekuria ilgojo laikotarpio nedarbo augimo.

Šio straipsnio mokslinė problema grindžiama teorinėmis mokslininkų išva-domis apie neigiamą automatizuotų tech-nologijų daromą įtaką nedarbui trumpuoju laikotarpiu ir tai, kad iki šiol Lietuvoje nėra atlikto tyrimo šia tematika (ekonominiu požiūriu), todėl aktualu išsiaiškinti padėtį

šalyje. Paminėtina, kad automatizavimas kaip reiškinys apima tik automatizuotas technologijas – ne visos technologijos yra ir gali būti automatizuotos.

Atsižvelgiant į suformuluotą pro-blemą, keliamas tyrimo tikslas – išsiaiš-kinti, ar automatizavimas lėmė darbo pa-klausos pokyčius Lietuvoje per trumpąjį laikotarpį.

Tyrimo objektas – automatizavimo poveikis darbo paklausai.

Straipsnyje keliami tokie uždaviniai:1. Atskleisti pagrindinius automatiza-

vimo koncepcijos istorinės raidos as-pektus.

2. Pateikti automatizavimo kaip reiškinio socioekonominę reikšmę darbo jėgos paklausos pokyčių kontekste.

3. Atskleisti pagrindinius automatizuotų technologijų privalumus ir trūkumus verslo subjektų praktikoje.

4. Išsiaiškinti automatizavimo sampratą, jo įtaką darbo jėgos paklausai Lietuvoje ir asmenų nuomonę apie šio reiškinio (ne)kuriamą gerovę visuomenei.

5. Pateikti pagrindinius atlikto tyrimo re-zultatus ir trūkumus bei numatyti atei-ties tyrimų gaires.Straipsnyje naudojami metodai: lygi-

namoji mokslinės literatūros analizė, de-dukcija ir anketa.

Darbe remtasi automatizavimo te-matika rašiusių mokslininkų (Nof, 2009; Mohapatra, 2009; Gupta, Arora, 2009; Brynjolfsson, McAfee, 2014; Venn, 2008; Gorle, Clive, 2011; Appleby, 2003; Yadav, 2006; Miller, Atkinson, 2013; McAfee, 2013; Hüttermann, 2012) knygomis ir straipsniais, informacinėje SSRN (angl. Social Science Research Network) duo-menų bazėje ir McKinsey & Company pu-blikuojamais straipsniais, atlikta lygina-moji šių informacinių šaltinių literatūros analizė.

AutomAtizuotų technologijų įtAkA dArbo pAklAusos pokyčiAms lietuvoje 105

Ekonominiai automatizavimo aspektai

Automatizavimo koncepcijos istorinė raida. Automatizavimo kaip reiškinio išta-kos siejamos su pirmąja pramonine revo-liucija, per kurią buvo sukurtas patobulin-tas garo variklis – 1769 m. Jameso Watto išradimas (McNulty, Grace, 2009). Ši re-voliucija pakeitė žmonių gyvenimą: naujai sukurtos mašinos suteikė galimybę masi-nei gamybai gamyklose, prekės, kurios iki tol buvo gaminamos rankomis, pradėtos gaminti gamyklose – gamyba vyko vis sparčiau ir sparčiau.

Automatizavimo sąvoka kilo iš graikų kalbos žodžio automatos, reiškiančio „sa- vaiminį veikimą“. Dabar šią sąvoką moksli-ninkai (Parasuraman, Riley, 1997; Appleby, 2003; Rao, Su, 2004; Vamos, 2009; Wil-liams, 2009; Gupta, Arora, 2009) apibrėžia įvairiai, tačiau visų jų esmė ta pati – auto-matizavimas susijęs su veiksmų, procesų, funkcijų atlikimu pasitelkiant mašinas ar kitą įrangą, mažesnę žmogaus įtaką arba iš viso be jos.

Iš pradžių automatizavimas buvo nau-dojamas tik kai kurioms operacijoms au-tomatizuoti, tačiau, išradus kompiuterius, mašinas imta valdyti kompiuterių impul-sais. Kadangi vienoje vietoje buvo galima atlikti tik tam tikrą darbo dalį, kitas žings-nis buvo perkelti jį prie kitos mašinos pasi-telkus mechanizmą (Appleby, 2003).

Pasak S. Y. Nof (2009), automatizavimo terminas pirmą kartą pavartotas taip, kaip mes jį suprantame šiomis dienomis, 1946 m. „Ford Motor Company VP“ vice-prezidento. Šiuo žodžiu jis apibūdino di-delę sistemų, kuriose buvo svarbu pakeisti fizinį žmogaus darbą ir intelektą mechani-niais, elektros ir / ar kompiuteriniais veiks-mais, įvairovę.

Modernųjį automatizavimą galima api-būdinti kaip susidedantį iš 4 reiškinių:• mechanizacijos(prašymo/pareiškimo

mechanizmams atlikti darbą);• procesųtęstinumo(tuosiekiamapadi-

dinti produktyvumą);• automatinės kontrolės (pagrindinis

mechanizmas – grįžtamasis ryšys);• ekonominės, socialinės ir technologi-

nės racionalizacijos (tai reiškia logišką ir sisteminę automatizavimo spren-dimų tikslų, apribojimų analizę, supra-timą ir įvertinimą) (Nof, 2009).Automatizavimo sąvoka painiojama su

panašiais terminais:• Mechanizacija. Ji suteikiamechaninės

jėgos, greičio, pasikartojimo, saugumo, daugiau nuoseklumo ir kokybės kont- rolės galimybių. Automatizacija apima visus šiuos komponentus, bet kur kas lanksčiau ir automatizuodama kai ku-rias užduotis (Gupta, Arora, 2009). Be to, kaip teigia S. Y. Nof (2009), mecha-nizacija yra tik vienas iš keturių mo-dernųjį automatizavimą apimančių reiškinių.

• Kibernetika. Pasak S. Y. Nof (2009),kibernetika – mokslas apie kontrolę ir organizmų, organinių procesų, mecha-ninių ir elektroninių sistemų ryšius.

• Dirbtinis intelektas. Tai mašinų sis-temų galimybė suprasti tikėtas ar neti-kėtas naujas aplinkybes, suvokti, kokių veiksmų imtis, esant šioms aplinky-bėms, ir pagal tai atitinkamai planuoti veiksmus (Nof, 2009).

• Robotika. Tai mokslas apie robotus,mašinas ir kitą išmaniąją techniką, ga-linčią naršyti po fizinį pasaulį įvairiose darbo aplinkose (pvz., gamykloje, san-dėlyje ir pan.) (Brynjolfsson, McAfee, 2014). S. Y. Nof (2009) aprašė auto-matizavimo ir robotikos ryšį, kuriame atsispindi automatizavimo veiklos


sritys: 1) automatizavimas tik kompiu-teriais arba įvairiomis automatizavimo platformomis, bet nenaudojant robotų (pvz., planavimas, vandens ir elektros tiekimas); 2) automatizavimas įtrau-kiant keletą robotų (pvz., roboto valdo-mas erdvėlaivis); 3) automatizavimas su robotika (pvz., gamykliniai robotai, medicininiai nanorobotai). Taigi robo-tika yra tik automatizavimo poaibis.Mokslinėje literatūroje (Yadav, 2006)

išskiriamos šios automatizavimo formos:• fiksuotoji (šiuo atveju konfigūracija

negali būti lengvai ir greitai pakeista iš vieno produkto tipo į kitą);

• silpnoji, ji skirstoma į 2 tipus: pro-gramuojamąjį (šiuo atveju gamybos sistema yra pajėgi gaminti įvairius produktų tipus pasitelkus skaitmeninį programavimą) ir lankstųjį (šiuo atveju įrangos pakeitimas, norint gaminti skirtingus komponentus, yra labai greitas). Programuojamas automati-zavimas yra svarbiausias ir fiksuotojo, ir silpnojo automatizavimo pagrindas ir atlieka pagrindinį vaidmenį beveik visuose automatizuotuose mechaniz-muose.Apibendrinant nuo XVIII a. iki XXI a.

automatizavimo kaip reiškinio svarba išaugo ypač smarkiai. Šiandien automa-tizuojama beveik viskas: planavimas, ga-myba, dokumentų ir atsargų valdymas, apskaita ir kt. Prieš keletą metų dauguma mokslininkų manė, kad automatiza-cija daro įtaką tik „mėlynųjų apykaklių“ (darbo klasės) darbui, tačiau dabar suta-riama, kad šis procesas veikia ir „baltąsias apykakles“ (profesionalius darbuotojus). Bijoma didžiulio masinio nedarbo. Tai, kas vyksta šiomis dienomis, galima pavadinti antruoju mašinų amžiumi. Kompiuteriai ir kitos skaitmeninės priemonės gaminami pasitelkiant proto galią (Brynjolfsson,

McAfee, 2014). Automatizavimo plėtra vyksta sparčiai ir drauge didėja visos ci-vilizacijos priklausymas nuo šio reiškinio procesų.

Socioekonominė automatizavimo reikšmė. Kaip XIX a. vid. rašė K. Marksas, „kapitalistų sistema nežino ribų kapitalui kaupti“. Autorius tik nuspėjamai užsiminė, kad automatizacijos procesas galėtų įgyti tokį tempą, kad per ateinančius dešimtme-čius gamyboje daugiausia dirbtų robotai. Tačiau taip ir įvyko. Istoriškai galima taip aprašyti automatizavimo raidos seką: I) automatizavimas sumažino darbo

vietų žemės ūkio sektoriuje – žmonės perėjo dirbti į gamybos sektorių (pvz., 1910 m. apie 1/3 amerikiečių dirbo žemės ūkyje, 1960 m. – tik 1/10);

II) automatizavus gamybos sektorių, žmonės perėjo į paslaugų ir informa-cija grįstą sektorių (pvz., nuo 1960 iki 2014 m. amerikiečių, dirbančių gamy-bos sektoriuje, sumažėjo 2/3);

III) automatizavus paslaugų ir informacija grįstą sektorių, žmonėms nėra kur per-eiti, nes stinga naujų sektorių (Miller, Atkinson, 2013; Upadhyay, 2015; Ar-thur, 2011; Sherk, Burke, 2015). Galima išskirti šias mokslininkų min-

tis apie automatizaciją (neigiamas po- žiūris):• „Galbūt atrodys paradoksalu, kad

spartesnė pažanga gali pakenkti at-lyginimams ir milijonų asmenų dar-bui, tačiau taip nutiko“ (Brynjolfsson, McAfee, 2012).

• „Laikuibėgantdarbovietųpramonėjemažės ir kas kartą turėsime save atrasti iš naujo, ieškodami naujų profesijų dėl automatizacijos“ (Pistono, 2012).

• „Kuriamesituaciją,kurgeresnės tech-nologijos ilguoju laikotarpiu reiškia tik


didesnį nedarbą arba galiausiai – so- cialinę tuštumą“ (Lanier, 2014).A. McAfee – Masačusetso technologi-

jos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) vyriausiasis moks-lininkas, tyrinėjantis, kaip skaitmeninės technologijos veikia verslą, visuomenę ir ekonomiką, pateikė 40 metų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apdirbamosios pramonės darbo vietų skaičiaus ir gamy-bos apimčių duomenis (1 pav.). Paveiksle viršutinė linija – gamybos apimčių poky-čiai, apatinė linija – darbo vietų skaičiaus kaita; 1972 m. – pradinis laikotarpis, kurio indeksas prilyginamas 100.

Pasak A. McAfee (2013), 1 pav. pateikta informacija – technologinio nedarbo kaip reiškinio egzistavimo įrodymas. Be to, kaip teigia autorius, užimtumas apdirbamojoje pramonėje mažėja visame pasaulyje, va-dinasi, „užimtumas kinta ne dėl to, kad ieškoma pigesnės darbo jėgos, o todėl, kad mašinų atliekamas darbas tampa ne ma-žiau veiksnus ir pigesnis nei žmonių atlie-kamas“.

Istorinių įvykių seka – tai įrodymas mokslininkams ir visuomenei, kad au-tomatizavimą galima vertinti kaip darbo pakaitalą. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais tvyro didelė įtampa visame pasau-lyje, nes sparti automatizuotų technologijų (ir bendrai – visų naujųjų technologijų) plėtra leidžia manyti apie prasidedančią (ar prasidėsiančią) ketvirtąją pramoninę revo-liuciją. V. Upadhyay (2015) pabrėžia, kad didėjantis visų ekonominių veiklų sferų automatizavimas veda prie technologinio nedarbo. Apie tai kalba ir D. H. Autor, D. Dorn (2013), jie mini, kad darbo jėgos „poliarizacijos“ procesas (kai vidurinės klasės darbai, palyginti su prastais dar-bais, reikalaujančiais mažai įgūdžių, ir gerai atlyginamais darbais, reikalaujan-čiais daugiau įgūdžių, nyksta) pastaraisiais dešimtmečiais įsivyrauja daugumoje pra-moninių šalių. Šis procesas veda prie to, kad vidutinės kvalifikacijos reikalaujantys darbai nyksta. Darbams, reikalaujantiems sudėtingesnių žinių, nėra jokios grėsmės. Kaip teigia J. E. Bessen (2016), naujosios

1 pav. Apdirbamosios pramonės gamybos apimčių (viršutinė linija) ir darbo vietų skaičiaus (apatinė linija) kaita JAV 1972–2013 m.

Šaltinis: A. McAfee (2013)

• „Laikui bėgant darbo vietų pramonėje mažės ir kas kartą turėsime save atrasti iš naujo, ieškodami naujų profesijų dėl automatizacijos“ (Pistono, 2012).

• „Kuriame situaciją, kur geresnės technologijos ilguoju laikotarpiu reiškia tik didesnį nedarbą arba galiausiai – socialinę tuštumą“ (Lanier, 2014).

A. McAfee – Masačusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) vyriausiasis mokslininkas, tyrinėjantis, kaip skaitmeninės technologijos veikia verslą, visuomenę ir ekonomiką, pateikė 40 metų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apdirbamosios pramonės darbo vietų skaičiaus ir gamybos apimčių duomenis (1 pav.). Paveiksle viršutinė linija –gamybos apimčių pokyčiai, apatinė linija – darbo vietų skaičiaus kaita; 1972 m. – pagrindinis laikotarpis, kurio indeksas prilyginamas 100.

1 pav. Apdirbamosios pramonės gamybos apimtys ir darbo vietų skaičiusŠaltinis: A. McAfee (2013)

Pasak A. McAfee (2013), 1 pav. pateikta informacija – technologinio nedarbo kaip reiškinio egzistavimo įrodymas. Be to, kaip teigia autorius, užimtumas apdirbamojoje pramonėje mažėja visame pasaulyje, vadinasi, „užimtumas kinta ne dėl to, kad ieškoma pigesnės darbo jėgos, o todėl, kad mašinų atliekamas darbas tampa ne mažiau veiksnus ir pigesnis nei žmonių atliekamas“.

Istorinių įvykių seka – tai įrodymas mokslininkams ir visuomenei, kad automatizavimą galima vertinti kaip darbo pakaitalą. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais tvyro didelė įtampa visame pasaulyje, nes sparti automatizuotų technologijų (ir bendrai – visų naujųjų technologijų) plėtra leidžia manyti apie prasidedančią (ar prasidėsiančią) ketvirtąją pramoninę revoliuciją. V. Upadhyay (2015) pabrėžia, kad didėjantis visų ekonominių veiklų sferų automatizavimas veda prie technologinio nedarbo. Apie tai kalba ir D. H. Autor, D. Dorn (2013), jie mini, kad darbo jėgos „poliarizacijos“ procesas (kai vidurinės klasės darbai, palyginti su prastais darbais, reikalaujančiais mažai įgūdžių, ir gerai atlyginamais darbais, reikalaujančiais daugiau įgūdžių, nyksta) pastaraisiais dešimtmečiais įsivyrauja daugumoje pramoninių šalių. Šis procesas veda prie to, kad vidutinės kvalifikacijos reikalaujantys darbai nyksta. Darbams, reikalaujantiems sudėtingesnių žinių, nėra jokios grėsmės. Kaip teigia J. E. Bessen (2016), naujosios technologijos automatizuoja konkrečių specialybių darbus, tačiau sunku įvertinti bendrą jų įtaką, nes technologijos gali veikti profesijas skirtingais būdais: technologijos gali sumažinti ar padidinti konkrečios profesijos paklausą arba pakeisti praktinius reikalingus įgūdžius.

M. Chui ir kt. (2015) savo tyrime (jis vyksta iki šiol) JAV išskyrė apie 2 000 darbinių veiklų, kurioms reikia žmogaus darbo, ir įvertino kiekvienos iš jų galimybes būti automatizuotoms pagal 18 skirtingų gabumų. Mokslininkai nustatė, kad 45 proc. darbo veiklų šiuo metu galėtų būti automatizuotos taikant jų technologiją. Daugumai šių veiklų būdinga rutina. Tačiau didelė tikimybė, kad automatizuotos technologijos gali pasiekti ar net viršyti vidutinių gabumų reikalaujančių asmenų lygį.

B. Jensen ir M. Koch (2015) atliko tyrimą, kuriuo apžvelgė 1990–2013 m. situaciją Šveicarijoje. Autoriai nustatė, kad kuo mažesnė automatizavimo tikimybė, tuo didesnis užimtumas. Darbo vietų ypač daugėjo ten, kur automatizavimo grėsmė santykinai nedidelė – tai valdymo ir


technologijos automatizuoja konkrečių specialybių darbus, tačiau sunku įvertinti bendrą jų įtaką, nes technologijos gali veikti profesijas skirtingais būdais: tech-nologijos gali sumažinti ar padidinti kon-krečios profesijos paklausą arba pakeisti praktinius reikalingus įgūdžius.

M. Chui ir kt. (2015) savo tyrime (jis vyksta iki šiol) JAV išskyrė apie 2 000 darbinių veiklų, kurioms reikia žmogaus darbo, ir įvertino kiekvienos iš jų galimy-bes būti automatizuotoms pagal 18 skir-tingų gabumų. Mokslininkai nustatė, kad 45 proc. darbo veiklų šiuo metu galėtų būti automatizuotos taikant jų technolo-giją. Daugumai šių veiklų būdinga rutina. Tačiau didelė tikimybė, kad automatizuo-tos technologijos gali pasiekti ar net viršyti vidutinių gabumų reikalaujančių asmenų lygį.

B. Jensen ir M. Koch (2015) atliko ty-rimą, kuriuo apžvelgė 1990–2013 m. si-tuaciją Šveicarijoje. Autoriai nustatė, kad kuo mažesnė automatizavimo tikimybė, tuo didesnis užimtumas. Darbo vietų ypač daugėjo ten, kur automatizavimo grėsmė santykinai nedidelė – tai valdymo ir aka-deminės srities darbai. Žemos kvalifikaci-jos biuro ar nekvalifikuoti darbai turi di-džiausią tikimybę būti automatizuoti. Taip pat nustatyta, kad kuo aukštesnio išsila-vinimo reikia darbui atlikti, tuo to darbo automatizavimo tikimybė yra mažesnė. Didžiausia darbo vietų paklausa analizuo-jamu laikotarpiu buvo valdymo, akademi-nės ir techninės sričių darbuose – ten, kur automatizavimo tikimybė yra maža.

Vyrauja nuomonė, kad automati-zavimas kuria darbo vietas. Kaip teigia T. Lüthje (2015), trumpuoju laikotarpiu automatizavimas sumažina užimtumą dėl didesnio produktyvumo, nes reikia ma-žiau nekvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau il-guoju laikotarpiu užimtumas gali augti dėl

padidėjusios konkurencijos – didėja kvali-fikuotų darbuotojų ir inžinierių paklausa. Pasak A. K. Gupta ir S. K. Arora (2009), automatizavimas didina produktyvumą, suteikia konkurencinį pranašumą ir iš-saugo darbo vietas, tačiau drauge autoriai sutinka, kad kai kurių darbų atsisakoma – vidutinės kvalifikacijos darbuotojai labiau-siai nukenčia nuo automatizacijos ir nau-jųjų technologijų plėtros.

B. Miller ir R. D. Atkinson (2013) ana-lizavo 1977–2011 m. situaciją (sukurtas ir panaikintas darbo vietas) JAV. Autoriai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse kasmet sukuriama apie 15 proc. naujų darbo vietų (grynasis skirtumas tarp sukurtų ir panai-kintų darbo vietų). Vadinasi, automatiza-vimas neveikia užimtumo mažėjimo.

W. Leontief ir kt. (1984) tyrimu JAV siekė įvertinti automatizavimo įtaką užim-tumui 1963–2000 m. Taikydami dinaminį pajamų ir išlaidų metodą, autoriai nu-statė, kad iki 2000 m. (tyrimas publikuotas 1984 m.) dėl intensyvaus automatizavimo bus galima išsaugoti 10 proc. darbo vietų, kurių būtų reikėję tam pačiam prekių kie-kiui pagaminti, jei nebūtų išplitęs automa-tizavimas. Taip pat autoriai atskleidžia, kad didėjanti aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa labiausiai veiks kompiuterių spe-cialistų ir inžinierių poreikį.

Pasak L. Kromann ir kt. (2011), teoriš-kai nėra aišku, ar automatizavimas veda prie didesnio, ar mažesnio užimtumo. Viena vertus, automatizavimas veikia darbo sąnaudų produkcijos vienetui ma-žėjimą, t. y. darbo produktyvumo augimą, o tai reiškia mažesnį užimtumo lygį. Kita vertus, automatizavimas gali mažinti ri-bines gamybos sąnaudas (dėl to – ir vi-dutines), o tai padidina produkcijos lygį, vadinasi, ir užimtumą. 2011 m. autoriai at-liko tyrimą, norėdami nustatyti darbo pro-duktyvumo, užimtumo ir automatizavimo


pramonėje ryšį. Įrodyta, kad automati-zavimas didina darbo produktyvumą ir ilguoju, ir trumpuoju laikotarpiu; taip pat automatizavimas mažina užimtumą trumpuoju laikotarpiu ir didina užimtumą ilguoju laikotarpiu. Be to, tyrimo autorių nuomone, intensyvesnis automatizavimas galėtų veikti didesnį produktyvumą ir kuo šalis naudoja mažiau robotų, tuo jos pro-duktyvumas gali didėti.

Pažymėtina, kad mokslininkai per-vertina darbo jėgos pakeitimo automati-zuotais procesais mastą ir ignoruoja au-tomatizavimo bei darbo kaip viena kitą papildančių dalių ryšį, o tas didina darbo produktyvumą, pelną ir darbo jėgos pa-klausą.

Mokslininkai (Venn, 2008; Gorle, Clive, 2011; Appleby, 2003) išskiria šiuos automatizacijos trūkumus (vertinant ūkio subjekto žvilgsniu): • mažesnįprocesųeigoslankstumą;• būtinąpersonaloapmokymąpriešpra-

dedant naudoti (-s) automatizuotas (-omis) technologijas (-omis);

• daugiau laisvo laiko darbuotojams(kyla sunkumų, kaip jį panaudoti);

• didesnęklaidųtikimybę(klaidakarto-sis tol, kol žmogus ją ištaisys);

• neprognozuojamas plėtros sąnaudas(mokslo tyrimų ir plėtros išlaidos auto-matizuojant procesą gali pranokti auto-matizavimo išlaidas);

• didelespradinesinvesticijas.Su vienu iš minėtų trūkumų – didesne

klaidų tikimybe – siejasi mokslininkų iš-skiriamas automatizavimo paradoksas: kuo efektyvesnė automatizuota sistema, tuo svarbesnis žmogaus kaip operatoriaus indėlis – žmonės mažiau įtraukti į darbą, tačiau jų dalyvavimas svarbesnis. Jei auto-matizuota sistema padaro klaidą, ji karto-sis tol, kol žmogus sistemos neišjungs ar / ir nesutvarkys (Hüttermann, 2012).

Pagrindiniai mokslinėje literatūroje (Gupta, Arora, 2009; Mohapatra, 2009; Nof, 2009; Yadav, 2006; Venn, 2008; Juo-zapavičius ir kt., 2009) išskiriami automa-tizavimo privalumai (vertinant ūkio su-bjekto žvilgsniu): • greitesnirezultatai;• mažesnėsgamybossąnaudos;• didesnisproduktyvumas;• mažesnėincidentųtikimybė;• didesniskonkurencingumas;• didesnėpersonalomotyvacija;• didesnisprocesųnuoseklumas;• didesniskokybėsnuspėjamumas;• optimizuojamas komandos efektyvu-

mas; • mažesnėstiesioginėsdarboištekliųsą-

naudos;• didesnis duomenųpasidalijimas, ben-

dradarbiavimas ir verslo grupių siner-gija.Nors automatizavimas kaip reiškinys

ir turi trūkumų, ekonomikos literatūroje (Gupta, Arora, 2009) išskiriamos šios pa-grindinės priežastys, skatinančios ūkio subjektus automatizuoti savo veiklos pro-cesus: • darbojėgostrūkumas;• didelėsdarbojėgossąnaudos;• įmanomos didesnės gamybos apimtys

per valandą nei darbą atliekant žmogui; • konkurencija–automatizavimaslemia

mažesnes kainas, geresnius produktus ir darbo santykius bei geresnį įvaizdį;

• saugumas–automatizacijaleidžiadar-buotojams prisiimti prižiūrėtojo vai-dmenį užuot jiems tiesiogiai įsitraukus į gamybą;

• trumpesnis vadovavimo gamybai lai-kas – pirmiausia automatizavimas lei- džia gamintojui greitai patenkinti var-totojų poreikius; antra, lankstus auto-matizavimas padeda įmonėms atlikti dažnas produkto tipo modifikacijas;


• mažesnėssąnaudos–automatizavimasgali sumažinti atliekų kiekį ir žaliavų kainas – įmanoma pagerinti produkto kokybę mažesnėmis sąnaudomis.Pagrindinė priežastis, kodėl ūkio sub-

jektai nesiryžta veiklos automatizuoti, yra didelės pradinės investicijos. Sprendimas investuoti į automatizuotas technologijas priimamas labai atsakingai ir dažnu atveju retai, net jeigu atsipirkimas yra didelis. Ta-čiau, kaip teigia S. Mohapatra (2009), vei-kiančios verslo įmonės privalo atsižvelgti į globalią konkurenciją, sumažinti verslo vystymo sąnaudas ir greitai plėtoti naujas paslaugas ir / ar produktus, nes tik taip gali pasiekti nuolatinį augimą ir gyvuoti ilgą laiką.

Taigi automatizavimas kaip reiškinys turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl tai apsunkina ūkio subjektų apsisprendimą investuoti į veiklos procesų tobulinimą. Tačiau vis tiek mokslininkai daug dėmesio skiria tam, kaip automatizuotos technolo-gijos daro įtaką nedarbui. Kai kurie teigia, kad šis procesas mažina užimtumą (labiau-siai veikiami menkų įgūdžių reikalaujantys ir vidutinės klasės darbai), kiti mano, kad toks procesas jį tik didina. Kadangi iki šiol Lietuvoje nėra atlikto šios srities tyrimo ekonominiu aspektu, šiuo straipsniu sie-kiama išsiaiškinti, ar mūsų šalyje darbuo-tojai susiduria su automatizavimo daroma neigiama įtaka darbo jėgos paklausai.

Tyrimo metodika

Straipsnyje aprašomas tyrimas – kokybinis, jo tikslas – išsiaiškinti, ar asmenys susidūrė su automatizavimo daroma įtaka darbo paklausos mažėjimui Lietuvoje. Vertinama trumpojo laikotarpio retrospektyva (pra-eito laikotarpio analizė). Trumpasis laiko-tarpis čia suprantamas kaip ne ilgiau nei

vieni metai. Retrospektyvinė analizė su-teikia galimybę vertinti praeities situaciją, numatyti bendras tiriamo reiškinio ten-dencijas ir, remiantis jomis, pateikti pers-pektyvines įžvalgas (pagal poreikį). Tačiau ši analizė yra tikslesnė nei perspektyvinė, nes analizuojami faktiniai duomenys.

Tyrimo duomenų rinkimo metodas – struktūruotas klausimynas (apklausa in-ternetu). Toks duomenų rinkimo būdas pasirinktas dėl to, kad jis yra gana greitas, patogus ir pigesnis nei, pavyzdžiui, apklausa paštu, telefoninė apklausa ar giluminis in-terviu. Apklausa atliekama specializuo-tame interneto puslapyje www.apklausa.lt. Joje galintys dalyvauti asmenys:• pastaruosius vienus metus (vertinant

metus atgal nuo respondento atsakymų pateikimo datos) be pertraukų dirbę asmenys;

• per pastaruosius vienus metus (verti-nant metus atgal nuo respondento at-sakymų pateikimo datos) netekę darbo asmenys (galintys ir norintys dirbti).Kadangi darbe analizuojamas tik vienų

metų laikotarpis ir svarbu išsiaiškinti, ar per jį darbo jėga Lietuvoje susidūrė su paklausos pokyčiais, apklausoje negali dalyvauti pastaruosius vienus metus ne-dirbę asmenys bei asmenys, kurie iš darbo buvo atleisti ar išėjo, nes nenori ir / ar ne-gali dirbti. Šių respondentų atsakymai iš-kreiptų apklausos rezultatus.

Tyrime iškeliamos / tikrinamos hipote-zės sietinos su pirmojoje straipsnio dalyje aprašytais mokslininkų nuomonių prieš-taravimais apie automatizavimo daromą įtaką nedarbui:

H0: automatizuotų technologijų diegi-mas Lietuvoje neturėjo įtakos darbo pa-klausos mažėjimui trumpojo laikotarpio retrospektyvoje;

H1: automatizuotos technologijos Lie-tuvoje veikė darbo paklausos mažėjimą trumpojo laikotarpio retrospektyvoje.


Šių hipotezių (ne)tikrumas pateikia-mas atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, kurie aptariami kitoje straipsnio dalyje.

Tyrimo rezultatai

Apklausa atlikta 2016 m. liepos 2–31 d. Bendras atsakiusių respondentų skai-čius – 125, iš jo 62,4 proc. – moterys, 35,2 proc. – vyrai, 2,4 proc. – responden-tai, neatsakę į klausimą. Anketoje dalyva-vusių asmenų pasiskirstymas pagal am-žiaus grupes: • 44,8 proc.–19–25 m.,• 27,2 proc.–26–35 m.,• 16 proc.–36–50 m.,• 8 proc.–50–65 m.,• 2,4 proc.–14–18 m.,• 1,6 proc.respondentųneatsakėįklau-

simą. Anketa siekta išsiaiškinti, kaip asmenys

supranta automatizavimo sąvoką. Rezulta-tai pateikti 2 pav. Matyti, kad daugiausia respondentų (57,6 proc.) pasirinko pirmąjį atsakymo variantą – „Veiksmai atliekami nedalyvaujant žmogui arba su nedidele jo

pagalba“. Mokslinėje literatūroje automa-tizavimas apibrėžiamas įvairiai, t. y. visi šiame anketos klausime išvardyti atsakymo variantai (patikslinant – pirmieji penki iš 2 pav.) yra teisingi / galimi. Tačiau, kaip teigė S. Y. Nof (2009), bet kuris automati-zavimo specialistas, atsižvelgdamas į geo- grafinę padėtį ir savo patirtį, skirtingai api-brėžia automatizavimo sąvoką. Pažymė-tina, kad tik 3 iš 21 pasirinkusių atsakymą „Visi išvardyti variantai“ buvo vyrai.

Šio klausimo respondentų atsaky-mus galima palyginti su S. Y. Nof (2009) 2007–2008 m. atliktos apklausos rezulta-tais. Autorius siekė išsiaiškinti, kaip žmo-nės tam tikruose pasaulio regionuose su-pranta automatizavimo sąvoką. Į klausimą atsakė 318 respondentų (trijų asmenų atsakymai anuliuoti). Tyrėjas nepateikė atsakymo variantų respondentams. Ty-rimo rezultatai: Europoje (įtraukiant ir Izraelį) didžioji dalis asmenų automatiza-vimo reiškinį apibūdino kaip tokį, kuris „Visiškai pakeičia žmogaus darbą“, Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse (angl. Asia- Pacific) bei Pietų Amerikoje – kaip „Veiksmų atlikimą nedalyvaujant žmogui

2 pav. Automatizavimo sąvokos samprata (respondentų nuomonė)

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis atliktos apklausos duomenimis


arba su nedidele jo pagalba“, Šiaurės Ame-rikoje – kaip „mašinų / kompiuterių / ro-botų naudojimą, siekiant atlikti ar padėti atlikti fizines užduotis, operacijas“. Ty-rimo autorius nustatė, kad daugiausia as-menų pasauliniu mastu automatizavimą supranta kaip visišką ar dalinį žmogaus darbo pakeitimą. Tačiau S. Y. Nof (2009) pabrėžia, kad šis atsakymo variantas yra klaidingas.

Pagrindiniam tyrimo tikslui pasiekti respondentų buvo prašyta atsakyti į klau-simą „Ar savo darbe per paskutinius vie-nus metus esate susidūręs (-usi) su tuo, kad jūs ir / ar kolega (-os) neteko darbo dėl to, kad buvo įdiegtos automatizuo-tos technologijos jūsų ir / ar kolegos (-ų) darbe?“ 91,2 proc. respondentų atsakė „Ne“, 5,6 proc. – „Taip“, 3,2 proc. asmenų neatsakė į klausimą. Pažymėtina, kad 4 iš 7 teigiamai atsakiusių buvo vyrai. Be to, didžioji dalis atsakiusių „Taip“ (4 iš 7) buvo 26–35 m. respondentai. Paminėtina, kad B. Jensen ir M. Koch (2015) taip pat nustatė neigiamą automatizavimo įtaką užimtumui. Straipsnio autorių žiniomis, nėra tyrimo apie automatizavimo procesų įtaką tam tikrų amžiaus grupių asmenų užimtumui.

Į klausimą „Remiantis jūsų praktika, ar mažinant darbo vietą (-as) iš darbo at-leista daugiau vyrų ar moterų?“ 87,2 proc. respondentų atsakė, kad nėra su tuo susi-dūrę praktikoje, 8 proc. – kad tai susiję su moterų atleidimu iš darbo, 3,2 proc. neat-sakė į klausimą, 1,6 proc. – kad tai susiję su vyrų atleidimu iš darbo. Paminėtina, kad šio klausimo atsakymai nėra visiškai tei-singi, nes, remiantis ankstesnio atsakymo rezultatais, 91,2 proc. respondentų teigė nesusidūrę su automatizavimo daroma neigiama įtaka darbo vietoms, vadinasi, atsakydami į šį anketos klausimą ne ma-žiau kaip 91,2 proc. respondentų turėjo

rinktis atsakymo variantą – „Nesu su tuo susidūręs (-usi) praktikoje“. Taip pat pa-minėtina, kad 10 asmenų teigė, jog darbo jėgos mažinimas buvo susijęs su moterų atleidimu iš darbo, ir 2 – su vyrų atleidimu. Vertinant bendrą vyrų procentą tarp visų respondentų, ankstesnio ir šio klausimo rezultatus, galima teigti, kad vyrai savo darbe dažniau susiduria su neigiamais au-tomatizavimo padariniais, tačiau netiesio-giai – atleidžiamos moterys. Mokslininkai (Gupta, Arora, 2009) pripažįsta, kad vyrai dažniau nei moterys tiesiogiai susiduria su atleidimu iš darbo automatizavus ūkio subjekto veiklą. Atlikto tyrimo rezultatai skirtingi, tačiau reikia paminėti, kad šis tyrimas turi esminių trūkumų, kurie apta-riami toliau.

Paskutiniu anketos klausimu siekta išsiaiškinti respondentų nuomonę apie automatizuotų technologijų įtaką vi-suomenės gerovei. Atsakymo vidurkis 100 balų skalėje yra 67 – labiau kuria ge-rovę visuomenėje (vertinant tik gautus atsakymus į šį klausimą, visų jų vidurkis – 69,59). Paminėtina, kad netgi 13,6 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą. Be to, vyrų atsakymų į tą klausimą vidurkis yra didesnis nei moterų – atitinkamai 74,95 ir 64,22. Vadinasi, vyrai pozityviau vertina automatizavimą kaip reiškinį ir jo kuriamą gerovę visuomenei.

Pažymėtina keletas esminių tyrimo trūkumų: 1. Mažai respondentų; vadinasi, tyrimas

nėra statistiškai reikšmingas. Tiksliai apskaičiuoti, kiek respondentų rei-kėtų, kad rezultatai būtų statistiškai reikšmingi analizuojamu atveju, ne- įmanoma, nes: a) nėra galimybės gauti informacijos apie per praėjusius metus atleistus / išėjusius iš darbo asme-nis, kurie nenori ir / ar negali dirbti, b) prieinamuose / publikuojamuose


informacijos šaltiniuose pateikiama kalendorinių metų statistika, o atlik-tame tyrime analizuojami praėję nuo respondentų atsakymo datos metai.

Mažam respondentų skaičiui įtakos tu-rėjo / galėjo turėti tai, kad:• apklausa atlikta liepą, kai, tikėtina,

daug žmonių atostogauja;• ne visi žmonės nori dalyvauti ap-

klausose net tada, jeigu turi tam laiko ir galimybių.

2. Dažniausiai automatizuojamos menkų ir / ar vidutinių įgūdžių reikalaujančios darbo vietos, o kompiuteriu naudojasi aukštesnio išsilavinimo asmenys, todėl tai taip pat turi / gali turėti įtakos ty-rimo rezultatams, nes anketa buvo skelbta internete.

3. Didžioji dalis (63,3 proc.) apklausoje da-lyvavusių asmenų – moterys, o remian-tis teoriniais mokslinės literatūros tei-giniais labiausiai nuo automatizavimo nukenčia vyrai. Tai turi / gali turėti įta-kos pagrindiniam tyrimo tikslui.Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezulta-

tus, iškelta H0 hipotezė atmetama, o H1 patvirtinama – automatizuotos technolo-gijos, vertinant trumpojo laikotarpio re-trospektyvą, labai nedaug, bet darė įtaką darbo jėgos paklausos mažėjimui Lietu-voje. 26–35 metų asmenys dažniau susi-duria su automatizavimo daroma įtaka nedarbui. Be to, nors mokslininkai pripa-žįsta, kad vyrai dažniau patiria neigiamų nedarbo padarinių dėl automatizuotų veiklos procesų, atliktame tyrime daugiau moterų patyrė tokius padarinius.

Šis tyrimas – pirmasis tokia tematika Lietuvoje (ekonominiu aspektu), tačiau nėra statistiškai reikšmingas. Ateityje būtų galima tirti subjektus, kurių darbo vietos ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu dėl au-tomatizuotų technologijų diegimo buvo naikinamos / panaikintos / planuojamos

naikinti; taip pat automatizavimo priežas-tis, jo kuriamą naudą įmonei, visuomenei ir / ar valstybei; aiškintis automatizavimo įtaką nedarbui ilguoju laikotarpiu; tirti automatizavimo plėtrą tam tikruose eko-nomikos sektoriuose; darbo dėl automa-tizacijos ūkio subjekte netekusių asmenų sprendimus persikvalifikuoti, dirbti tą darbą, kokį pavyksta rasti, ar pan. ir kt.

Išvados ir rekomendacijos

Nors automatizavimo ištakos siejamos su XVIII a. vid., mokslininkų dėmesys šiam reiškiniui XXI a. tik didėja. Jų nuomone, automatizavimo daroma įtaka ateityje taps dar reikšmingesnė: darbuotojams reikės naujų įgūdžių, ūkio subjektai turės / galės juos perkvalifikuoti, nes daug vei-klų bus automatizuota; ūkio subjektams mažės veiklos sąnaudos; vyriausybės gali susidurti su nedarbo sprendimo proble-momis.

Remiantis mokslininkų (Leontief ir kt., 1984; Gorle ir Clive, 2011; Kromann ir kt., 2011; ir kt.) automatizavimo tema-tika atliktais tyrimais, galima pabrėžti, kad nėra bendros nuomonės apie analizuo-jamo reiškinio įtaką užimtumui: vieni au-toriai mano, kad automatizavimas didina užimtumą, kiti – kad mažina. Kai kurie išskiria automatizavimo įtaką trumpuoju laikotarpiu (mažina užimtumą) ir ilguoju laikotarpiu (didina užimtumą). Lietuvoje, straipsnio autorių žiniomis, nėra atlikto tyrimo apie automatizavimą ekonominiu aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad apie au-tomatizavimą pastaruosius keletą metų plačiai diskutuojama ir šis reiškinys ti-riamas, straipsnio aktualumas yra neabe-jotinas. Ateityje galima analizuoti darbo jėgos elgseną netekus darbo dėl automati-zuotų technologijų diegimo ūkio subjekto


veikloje, įmonių gaunamą naudą ir inves-ticijų atsiperkamumą priėmus sprendimą automatizuoti veiklos procesus, Lietuvos ūkio subjektų ateities planus automati-zuoti savo veiklą ir kt.

Siekiant išsiaiškinti, ar automatizuotų technologijų diegimas Lietuvoje veikia darbo jėgos paklausos mažėjimą, atliktas tyrimas (duomenų rinkimo metodas – struktūruotas klausimynas). Tyrimo rezul-tatai atskleidė, kad trumpojo laikotarpio retrospektyvoje darbo jėga Lietuvoje retai susidūrė su paklausos mažėjimu, paveiktu

ūkio subjektų automatizuotų technologijų sprendimų praktikos. Dažniau, remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvoje darbo neteko moterys. Tačiau apskritai respondentai automatizuotų technologijų diegimą vi-suomenės gerovės kūrimo prasme vertina veikiau teigiamai nei neigiamai. Be to, re-miantis tyrimo rezultatais, Lietuvoje auto-matizavimas geriausiai suprantamas kaip „Veiksmai atliekami nedalyvaujant žmo-gui arba su nedidele jo pagalba“. Tačiau pažymėtina, kad atliktas tyrimas turi es-minių trūkumų, kurie aptarti straipsnyje.

Literatūra

1. Appleby, R. C. (2003). Šiuolaikinio verslo admin-istravimas. – Vilnius: Charibdė.

2. Arthur, W. B. (2011). The Second Economy. Prieiga per internetą: <http://www.mckinsey.com/business-functions/strategy-and-corporate-finance/our-insights/the-second-economy> [žiūrėta 2016 05 17].

3. Autor, D. H., Dorn, D. (2013). The Growth of Low-Skilled Service Jobs and Polarization of the US Labour Market // The American Economic Review. Vol. 103, No. 5, pp. 1553–1597. http://dx.doi.org/10.1257/aer.103.5.1553.

4. Bessen, J. E. (2016). How Computer Automa-tion Affects Occupations: Technology, Jobs, and Skills. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2690435> [žiūrėta 2016 06 20].

5. Brynjolfsson, E., McAfee, A. (2012). Race Against the Machine. – Digital Frontier Press.

6. Brynjolfsson, E., McAfee, A. (2014). The Second Machine Age: Work, Progress, and Prosperity in a Time of Brilliant Technologies. – New York: W. W. Norton & Company.

7. Chui, M., Manyika, J., Miremadi, M. (2015). Four Fundamentals of Workplace Automation. Prieiga per internetą: <http://www.mckinsey.com/insights/business_technology/four_fundamentals_of_workplace_automation> [žiūrėta 2016 06 12].

8. Cowen, T. (2011). The Great Stagnation. – Lon-don: Penguin.

9. Frey, C. B., Osborne, M. A. (2013). The Future of

Employment: How Susceptible are Jobs to Com-puterisation? Prieiga per internetą: <http://www.oxfordmartin.ox.ac.uk/downloads/academic/The_Future_of_Employment.pdf> [žiūrėta 2016 05 19].

10. Gorle, P., Clive, A. (2011). Positive Impact of Industrial Robots on Employment. Prieiga per internetą: <http://www.bara.org.uk/pdf/2013/IFR_Update_Study_Robot_creates_Jobs_2013.pdf> [žiūrėta 2016 04 10].

11. Gupta, A. K., Arora, S. K. (2009). Industrial Auto-mation and Robotics. – New Delhi: Laxmi Pub-lications.

12. Helbing, D. (2015). The Automation of Society Is Next. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2694312> [žiūrėta 2016 04 25].

13. Hüttermann, M. (2012). DevOps for Developers. – New York: Springer Science & Business Media.

14. Yadav, S. K. (2006). Workshop Practice. – New Delhi: Discovery Publishing House.

15. Jensen, B., Koch, M. (2015). Man and Machine: Robots on the Rise? Prieiga per internetą: <https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/ch/Documents/innovation/ch-en-innovation-automation-report.pdf> [žiūrėta 2016 04 20].

16. Juozapavičius, A., Mikaliūnas, G., Urbonas, E., Mickus, K., Pelanis, M. (2009). Informacinių technologijų rinkos analizė automatizuotų or- ganizacinių procesų valdymo požiūriu // Infor-macijos mokslai. Nr. 48, p. 100–116.


17. Kromann, L., Skaksen, J. R., Sørensen, A. (2011). Automation, Labor Productivity and Employ-ment – a Cross Country Comparison. – Work-ing paper, Copenhagen Business School, Depart-ment of Economics.

18. Lanier, J. (2014). Who Owns the Future? – New York: Simon & Schuster.

19. Leontief, W., Duchin, F., Szyld, D., Alvarez, J., Howell, D., Juillard, M., McDonough, C., Lange, G. M., Turchin, D. (1984). The Impacts of Auto-mation on Employment, 1963–2000. – Working paper, New York University, Institute for Eco-nomic Analysis.

20. Lüthje, T. (2015). The Development in Global Production // Modern Economy. Vol. 6, No. 3, pp. 310–315. http://dx.doi.org/10.4236/me.2015.63029.

21. McAfee, A. (2013). The Myth of the Myth of Technological Unemployment. Prieiga per internetą: <http://andrewmcafee.org/2013/01/mcafee-technological-unemployment-us-manufacturing-econom/> [žiūrėta 2016 08 14].

22. McNulty, P., Grace, P. M. (2009). Agricultural Mechanization and Automation. – Oxford: UNESCO and EOLSS Publishers Co, Ltd.

23. Miller, B., Atkinson, R. D. (2013). Are Robots Taking Our Jobs, or Making Them? Prieiga per internetą: <http://www2.itif.org/2013-are-robots-taking-jobs.pdf> [žiūrėta 2016 06 22].

24. Mohapatra, S. (2009). Business Process Automa-tion. – New Delhi: PHI Learning Private Limited.

25. Nof, S. Y. (2009). Automation: What it Means to Us Around the World / Springer Handbook of Automation, ed. S. Y. Nof. – Berlin: Springer Science & Business Media, pp. 13–52.

26. Parasuraman, R., Riley, V. (1997). Humans and Automation: Use, Misuse, Disuse, Abuse // The Journal of the Human Factors and Ergonomics

Society. Vol. 39, No. 2, pp. 230–253. http://dx.doi.org/10.1518/001872097778543886.

27. Pistono, F. (2012). Robots Will Steal Your Job, but That’s OK. Prieiga per internetą: <http://robotswillstealyourjob.com/read> [žiūrėta 2016 03 22].

28. Posner, R. (2013). Automation and Employment. Prieiga per internetą: <http://www.becker-pos-ner-blog.com/2013/03/automation-and-employ-ment-posner.html> [žiūrėta 2016 05 03].

29. Rao, J., Su, X. (2004). A Survey of Automated Web Service Composition Methods. – Working paper, Norvegian University of Science and Tech-nology, Department of Computer and Informa-tion Science.

30. Sherk, J., Burke, L. M. (2015). Automation and Technology Increase Living Standards. Prieiga per internetą: <http://thf_media.s3.amazonaws.com/2015/pdf/BG3016.pdf> [žiūrėta 2016 08 10].

31. Upadhyay, V. (2015). Can Capitalism Survive High Degree of Automation? A Comparison with Thomas Piketty‘s Argument. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2558989&download=yes> [žiūrėta 2016 05 10].

32. Vamos, T. (2009). Social, Organizational, and Individual Impacts of Automation / In Springer Handbook of Automation, ed. S. Y. Nof. – Berlin: Springer Science & Business Media, pp. 71–92.

33. Venn, R. F. (2008). Principles and Practice of Bio-analysis. – Danvers: CRC Press.

34. Williams, T. J. (2009). Advances in Industrial Automation: Historical Perspectives / In Springer Handbook of Automation, ed. S. Y. Nof. – Berlin: Springer Science & Business Media, pp. 5–11.

Straipsnis įteiktas 2016 08 08Parengtas publikuoti 2016 12 01

Violeta PUKELIENĖ, Akvilė KARALIŪTĖ

IMPACT OF THE AUTOMATION TECHNOLOGIES ON THE LABOR DEMAND CHANGES IN LITHUANIAS u m m a r y

The term “automation” in its modern meaning was actually attributed in the early 1950s to a vice-president of the Ford Motor Company. Automa-tion, in general, implies operating or acting, or

self-regulating independently, without or with little human interaction. Automation is a way for hu-mans to extend the capability of their tools and ma-chines. Modern automation can be viewed as a set


of 4 phenomena: mechanization; process continuity; automatic control; and economic, social and techno-logical rationalization.

Nowadays, automation technologies are mak-ing progress at an extremely high-speed. Scientists disagree with each other about the impact auto-mation has on the unemployment: according to E. Brynjolfsson and A. McAfee (2012), J. Lanier (2014), D. Helbing (2015), T. Cowen (2011), R. Pos-ner (2013), C. B. Frey and M. A. Osborne (2013), au-tomation destroys workplaces; according to T. Lüthje (2015), B. Jensen and M. Koch (2015), A. K. Gupta and S. K. Arora (2009), automation creates more workplaces than it destroys.

Automation has both advantages and disad-vantages. The main advantages are quicker results, lower production costs, increased productivity, lower possibility for incidents, increased staff mo-tivation, competition, lower direct labor costs, etc. The main disadvantages are higher possibility for mistakes, large initial investments, lower flexibility of the workflow of the process and etc. One of the disadvantages is associated with the automation paradox: the more efficient the automated system is, the more crucial is the human role as the operator; humans are less involved, but their involvement is more critical.

Scientists distinguish several reasons for the au-tomation of the process: shortage of the labor force,

large labor force costs, competition, safety and etc. The main reason companies do not invest to the au-tomation technologies is a large initial investment needed, but as S. Mohapatra (2009) states, compa-nies should consider the global competition, reduce costs and develop new services/products very quick-ly because otherwise they could not exist for a long time or grow.

The main purpose of this article – to find out whether Lithuanian people face with the changes of the labor demand because of the automation tech-nologies. The survey disclosed that people did not face with the negative impact of the automation on the labor force demand very often – just 7 out of 125 respondents acknowledged that they faced with job reduction in the workplaces caused by the automa-tion process in the last year. The survey assessed a one year period – a retrospective analysis of a short period was carried out. More than 60 % of respon-dents were female, about 35 % – male, other respon-dents missed to answer this question. More than 70 % of respondents were 19–35 years old. Usually, Lithuanians describe automation as an “execution of the action without or with little human participa-tion”. In general, people assess automation more as having a positive rather than a negative significance to a welfare of the society. It should be mentioned that this one survey has few essential limitations which are described in this article.