ISSN 1648-620X

LSMU MEDICINOS AKADEMIJOS IR LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS, 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36 (1856)

Rėmėjas:

Pagrindinis rėmėjas

Spalio 29 d. (penktadienį) LSMU Se-nato posėdis vyko LSMU Veterinarijos akademijos posėdžių salėje. LSMU Se-nato pirmininkas prof. Vilius Grabaus-kas informavo apie kai kuriuos posėdžio dienotvarkės eiliškumo pakitimus.

Naujai išrinktos LSMU Tarybos sekretorė prof. Rūta Nadišauskienė informavo apie LSMU Tarybos darbo pradžią. Tarybos nariai Universiteto bendruomenės akivaizdoje pasirašė pasižadėjimą nuoširdžiai dirbti Uni-versiteto labui, pirmininku išsirinko dr. Joną Milių (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių), sekre-tore – prof. Rūtą Jolantą Nadišauskienę (Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovę). Taryba aptarė Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Tarybos darbo reglamentą bei LSMU rektoriaus rinki-

LSMU Senato posėdis. 2010 spalio 29 d.

Istorinis žingsnis į ateitį ir padėka darbuotojamsmų viešojo konkurso būdu organizavimo 2010 m. tvarkos aprašą ir jiems pritarė. Abu dokumentai paskelbti LSMU in-terneto svetainėje ir savaitraščio „Ave vita“ Nr. 35.

Atsižvelgdama į LR Seimo nustatytus Universiteto valdymo struktūros forma-vimo terminus į pirmąjį posėdį susirin-kusi Taryba nusprendė skubiai paskelbti viešąjį konkursą LSMU rektoriaus par-eigas eiti. Dokumentai konkursui rekto-riaus pareigas eiti priimami iki lapkričio 18 d., o rinkimai preliminariai numatomi organizuoti lapkričio 26 d. Skelbimai apie Universiteto rektoriaus rinkimus patalpinti „Lietuvos ryto“ dienraštyje, Universiteto, Lietuvos mokslo tarybos bei Europos universitetų asociacijos internetiniuose tinklalapiuose.

Nukelta į 2 p.

LSMU Šeimos medicinos ir Endokrinologijos klinikos orga-nizavo konferenciją „Medžia-gų apykaitos sutrikimai šeimos gydytojo darbe“, skirtą šeimos, vidaus ligų ir vaikų gydytojams bei internistams.

„Ši konferencija yra labiau endo-krinologinio pobūdžio nei kurio kito. Turbūt nėra nė vienos medi-cinos srities, kur nebūtų endokri-nologijos. Manau, endokrinolo-gijos žinių niekuomet nebus per daug, – sakė konferenciją vedęs Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas Kazanavičius. – Endokrininės ligos užgulė šeimos gydytojų pečius: cukrinis diabetas, kiti sutrikimai, kuriuos bandysime panagrinėti ir aptarti.“

Insulino terapijos pradžiaApie gydymo insulinu pradžią,

kaip pradėti gydyti insulinu sergan-čius 2 tipo cukriniu diabetu pacien-tus kalbėjo dr. Kristina Aglinskienė.

Dr. K. Aglinskienė aptarė geria-mųjų vaistų nuo cukrinio diabeto

Medžiagų apykaitos sutrikimai

Prof. Gintautas Kazanavičius.

dozavimą, insulino terapijos indi-kacijas, hiperglikemijos diagnos-tiką, nurodė insulino švirkštimo vietas, tablečių skyrimo kartu su insulinu rekomendacijas.

Dr. K. Aglinskienė rekomendavo naudotis formule „maistas – insu-linas“:

„Yra maistas, yra ir insulinas. Kartu, bet ne atskirai.“

„Svarbiausia – ne per vėlai pra-

dėti gydyti“, – sakė dr. K. Aglins-kienė ir apibendrino:

„Hiperglikemija – komplikacijų (mirtingumo, neįgalumo) priežas-tis. Esant hiperglikemijai būtina koreguoti gydymą. Svarbu laiku pradėti insuliną – niekad nebus per anksti.“

Apie antrojo tipo cukrinio dia-be to gydymą insulinu kalbėjo ir Re gina Marcinkevičienė.

Vitaminas DNaują požiūrį į vitamino D

reikšmę tam tikrų ligų profilakti-kai, jo stoką pasaulyje ir Lietuvoje nagrinėjo LSMU Endokrinologijos klinikos doktorantė Ieva Gailytė.

Per mažas vitamino D kiekis nustatytas 1 milijardui pasaulio gyventojų, 30 proc. Europos šalių gyventojų. Ypač žemi lygiai Vi-durio Europos šalyse: Turkijoje, Libane, Irane. 2001–2006 m. Vokietijoje ištirti 1763 vyrai ir 2267 moterys 18–79 m. Vitamino D stoka nustatyta 57 proc. vyrų ir 58 proc. moterų. Nukelta į 5 p.

Spalio16 d. įvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto (FF) Alumni klubo susitikimas.

FF Alumni klubas universitete buvo įkurtas 2009 m. gegužės 23 d. Šiai draugijai iškeltas bei sėkmingai vykdomas kilnus tiks-

Farmacijos fakulteto Alumni klubas: kaip tapti sėkmingu farmacininku

las – palaikyti tvirtus Farmacijos fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei jų ryšius su Alma Mater.

Šįkart susitikime dalyvavo far-macijos pramonės ir verslo at-stovai, su kuriais vyko diskusija apie tai, kokių kvalifikacijų reikia jaunajam farmacininkui šiandien,

norint sėkmingai integruotis į šią veiklos sferą.

Renginio sumanymas ir tikslas buvo sužinoti farmacijos pramonės atstovų nuomonę apie farmacijos magistrų galimybes dirbti ir siekti karjeros farmacijos pramonėje.

Nukelta į 2 p.

Kiekvienais metais spalio pa-baigoje yra minima Pasaulinė žvynelinės diena, kuri šiemet skirta vaikų žvynelinės proble-mai. Šia proga spalio 29 d. vyko konferencija „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“. Ją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos dermato-venerologų draugija bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija. Konferencijoje dalyvavo ne tik daugybė gydytojų specialistų, bet ir garbūs Lietuvos Respublikos Seimo, Sveikatos apsaugos minis-terijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai bei kviestiniai užsienio lektoriai.

Prieš prasidedant konferencijai vyko apskritojo stalo diskusija „Sunkios žvynelinės kontrolė“, ku-rią vedė LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė. Šioje diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. V. M. Čigrie-jienė, SAM ASD vyr. specialistė G. Paulauskienė, Valstybinės li-gonių kasos prie SAM skyriaus vedėjas E. Stropus, Lietuvos der-matovenerologų draugijos prezi-dentė, VU Dermatovenerologijos

Dermatologijos ir venerologijos aktualijos

centro direktorė doc. M. Bylaitė, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentas S. Stašaitis bei valdybos narės dr. R. Asana-vičiūtė, V. Pečkienė, SAM vyr. specialistė dermatovenerologijai doc. I. Marčiukaitienė ir pagrindi-nių Lietuvos odos ir venerinių ligų centrų atstovai.

Apskritojo stalo diskusijos metu

buvo aptariami aktualūs klausimai, susiję su pacientų, sergančių sunkia žvyneline, gydymu ir jo kaštais, naujais ir veiksmingesniais gydymo metodais. Anot prof. S. Valiukevi-čienės, žvynelinė (psoriazė) yra lė-tinė nepagydoma uždegiminė liga, kuri pažeidžia odą, nagus ir daliai pacientų sukelia luošinantį artritą.

Nukelta į 5 p.

Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentas S. Stašaitis ir prof. S. Valiukevičienė. Asmeninė nuotr.

Lapkričio 3 d. Kauno vai-ko raidos klinikoje „Lopšelis“ vyko visuotinis Kauno medicinos universiteto klinikų dalininkų susirinkimas dėl „Lopšelio“ re-organizacijos sąlygų patvirtinimo ir Kauno medicinos universiteto klinikų vardo bei struktūros pakeitimo.

Susirinkime dalyvavo sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šu-kio įgaliotas sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, l. e. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus pareigas prof. Remigijus Žaliū-nas, LSMU kancleris ir Senato pirmininkas prof. Vilius Jonas Gra-bauskas, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Kauno klinikų administracijos na-riai, „Lopšelio“ direktorė Audronė Prasauskienė.

Visuotinis universiteto ligoninės dalininkų susirinkimas

Dalininkų pritarimu buvo pa-tvirtintos Kauno vaiko raidos kli-nikos „Lopšelis“ reorganizacijos sąlygos ir prijungimas prie Kauno medicinos universiteto klinikų fi-lialo teisėmis. Dalininkų pritarimu

taip pat buvo patvirtintas naujas Kauno medicinos universiteto klinikų pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligo-ninė viešoji įstaiga Kauno klinikos.

Eglė Žemaitienė

Prelatui Vytautui Vaičiūnui padėkojo prof. Vilius Grabauskas, prof. Remigijus Žaliūnas,dr. Jonas Milius ir prof. Henrikas Žilinskas.

2 AVE VITA / 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36Aktualijos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9,

LT-44307 Kaunas„Ave vita“ red. tel. 407433,327217, viet. tel. 1527, 1417 326202 (filialas LSMU LKK)

Vietinis tel. 6202, Faksas 407433,el. paštas: avevita@kmu.lt Išeina kiekvieną penktadienįhttp://www.kmu.lt/avevita/

Vyriausioji redaktorė Valdonė VALIENĖmobil. (8 699) 59399

Redakcinės kolegijospirmininkas:

Renaldas JURKEVIČIUSStudijų reikalų prorektorius

Redakcinė kolegija:Daiva ZAGURSKIENĖKMUK direktorė slaugaiKęstutis LEVIŠAUSKAS

KMUK direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai

Algimantas TAMELISMedicinos fakulteto dekanas

Ingrida ULOZIENĖMokslo centro vadovėAgnė RAMONAITĖ

Studentų atstovybės prezidentė

KorektorėAida JAKIMAVIČIENĖ

OperatorėNijolė DRAGŪNIENĖ

MaketuotojaJelena BABACHINA

Leidinys skirtas dėstytojams, visuomenės sveikatos specialis-tams, studentams, rezidentams, gydytojams ir slaugos specia-listams.Spausdino UAB „Arx Baltica“

Veiverių g. 142B, KaunasEl. paštas: kaunas@arxbaltica.lt

Tiražas – 800 egz.

Atkelta iš 1 p.

***Vadovaudamasis Lietuvos svei-

katos mokslų universiteto Statutu (Žin., 2010, Nr. 81-4231), Senatas nutarė:

1. Patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų reglamentą.

2. Nustatyti, kad Lietuvos svei-katos mokslų universiteto pirmo-sios ir antrosios pakopų bei vienti-sųjų studijų reglamentas įsigalioja nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

3. Nustatyti, kad Lietuvos svei-katos mokslų universiteto pirmo-sios ir antrosios pakopų bei vienti-sųjų studijų reglamento 37, 47, 56, 57, 97, 100, 101, 102 straipsniai ir 82 straipsnio 1 punktas įsigalioja nuo patvirtinimo Senate dienos.

4. Pratęsti Kauno medicinos universiteto pirmosios ir antro-sios pakopų bei vientisųjų studijų reglamento ir Lietuvos veterina-rijos akademijos studijų tvarkos galiojimą iki Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų reglamento įsigaliojimo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaudamasis Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Senato darbo reglamento 39 punktu ir atsižvelgdamas į Senato sekretorės Jūratės Macijauskienės teikimą, Senatas nutarė patvirtinti tokios sudėties balsų skaičiavimo komisi-ją 6 mėnesiams: dr. Antanas Banys, doc. Asta Baranauskaitė, prof. Al-gidas Basevičius, prof. Vidmantas Bižokas, Vilius Dovydauskas.

Vadovaudamasis Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 str. 14 p. ir atsižvelgdamas į Sena-to narių pageidavimus, Senatas nutarė patvirtinti tokios sudėties nuolatinių komisijų sąrašus:

Finansų ir socialinių reikalų komisija: dr. Antanas Banys; stu-dentai Vilius Dovydauskas ir Lina Gedmintaitė; doc. dr. Skaidrius Miliauskas; prof. habil. dr. Juozas Pundzius; dr. Džilda Veličkienė.

Mokslininkų ir dėstytojų ates-tacijos komisija: prof. dr. Albina Aniulienė; prof. habil dr. Romas Gružauskas; doc. dr. Arturas Inčiū-ra; prof. habil. dr. Vaiva Lesauskai-tė; dr. Rytas Ostrauskas; studentė Agnė Ramonaitė; prof. dr. Rytis Rimdeika; prof. dr. Vita Riškevi-čienė; rezidentė Rūta Žiužnytė.

Mokslo ir studijų komisija: doc. dr. Asta Baranauskaitė; prof. dr. Algidas Basevičius; prof. dr. Vi-talis Briedis; prof. dr. Vida Juozai-tienė; rezidentas Rokas Jur ko nis; prof. habil. dr. Ričardas Kubilius; doktorantas Linas Leonas; prof. dr. Antanas Sederevičius; doc. dr. Gytis Svirskis; prof. dr. Algi man-tas Tamelis; studentas Žil vi nas Vaškas.

Universiteto plėtros ir integ ra-cijos komisija: prof. dr. Rimantas Benetis; prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas; habil. dr. Robertas Bu-nevičius; studentė Rita Gudaitytė; prof. habil. dr. Renaldas Jurkevi-čius; dr. Violeta Juškienė; prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė; doc. dr. Algimantas Kriščiukaitis; studentas Kęstutis Mažeika; dr. Raimundas Mockeliūnas; prof. habil. dr. Saulius Petkevičius; prof. dr. Raimundas Sakalauskas; prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas.

Teisės ir etikos komisija: stu-dentas Tadas Juknius; doc. dr. Min daugas Kliučinskas; doc. dr. Pau lius Matusevičius; dr. Nar-seta Mickuvienė; doc. dr. Pajau ta Pai palienė; doc. dr. Gintaras Za-mo kas.

Vadovaudamasis Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Senato darbo reglamento 16 p. ir atsi-žvelgdamas į Senato pirmininko prof. V. Grabausko teikimą, Sena-tas nutarė patvirtinti nuolatinių komisijų pirmininkus:• Finansų ir socialinių reikalų

LSMU Senato posėdis. 2010 spalio 29 d.

Istorinis žingsnis į ateitį ir padėka darbuotojams

komisijos – prof. Juozas Pundzius;• Mokslininkų ir dėstytojų ates-tacijos komisijos – prof. Vaiva Lesauskaitė;• Mokslo ir studijų komisijos – prof. Antanas Sederevičius;• Teisės ir etikos komisijos – doc. Gintaras Zamokas;• Universiteto plėtros ir integra-cijos komisijos – prof. Renaldas Jurkevičius.

Vadovaudamasis Lietuvos Res-publikos Mokslo ir studijų įsta-tymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 60 straipsniu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto 37, 68, 76, 81, 85 straipsniais (Žin., 2010, Nr. 81-4231), Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Senatas nutarė:

1. Patvirtinti Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto mokslo instituto direktoriaus rinkimų reg la men tą;

2. Patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto fakulteto de-kano rinkimų reglamentą;

3. Patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto katedros ve-dėjo, instituto, profilinės klinikos vadovo rinkimų reglamentą.

Vadovaudamasis Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Statutu (Žin., 2010, Nr. 81-4231), Senatas nutarė:

a. Patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų reglamentą.

b. Nustatyti, kad Lietuvos svei-katos mokslų universiteto pirmo-sios ir antrosios pakopų bei vienti-sųjų studijų reglamentas įsigalioja nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

c. Nustatyti, kad Lietuvos svei-katos mokslų universiteto pirmo-sios ir antrosios pakopų bei vienti-sųjų studijų reglamento 37, 47, 56, 57, 97, 100, 101, 102 straipsniai ir 82 straipsnio 1 punktas įsigalioja nuo patvirtinimo Senate dienos.

d. Pratęsti Kauno medicinos universiteto pirmosios ir antro-sios pakopų bei vientisųjų studijų reglamento ir Lietuvos veterina-rijos akademijos studijų tvarkos galiojimą iki Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų reglamento įsigaliojimo 2011m. rugsėjo 1 d.

Atsižvelgdamas į Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713), ir į LSMU ligoninės – Kauno klinikų bei Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ prašymą (2010-09-14 raštas Nr. S-(120)-302/17715 „Dėl sprendimo priėmimo“), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Se-natas nutarė pritarti Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ pri-jungimui prie LSMU ligoninės – Kauno klinikų filialo teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo

pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ 3 punktu, Senatas nutarė:

1. Vienam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojo etatiniam darbo krūviui taikyti 30 valandų darbo savaitę.

2. Darbo dienų skaičių savaitėje bei darbo valandų trukmę atski-romis savaitės dienomis, jeigu darbo krūviai skirtingi, nustatyti pagal studijų planus ir akademi-nius tvarkaraščius. Planuojamą konkretiems mokslo metams darbo krūvį dėstytojas vykdo pagal šio nutarimo pirmajame punkte numa-tytą darbo valandų savaitės normą.

Vadovaudamasis Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Statutu (Žin., 2010, Nr. 81-4231), Senatas nutarė:

1. Patvirtinti „Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų skatinamųjų sti-pendijų skyrimo nuostatus“.

2. Nustatyti, kad „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų skatina-mųjų stipendijų skyrimo nuostatai“ įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

3. Nustatyti, kad nuostatų IV dalies 19–22 punktai įsigalioja nuo patvirtinimo Senate.

Iki „Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų stu den-tų skatinamųjų stipendijų sky ri mo nuostatų“ įsigaliojimo 2011 m. va-sario 1 d. pratęsti Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinari-jos akademijos pirmosios, antro-sios pakopų ir vientisųjų studijų studentų skatinamųjų stipendijų skyrimo nuostatų galiojimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Res-publikos Mokslo ir studijų įsta-tymo (Žin., 2009, Nr. 4-2140) 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973 (Žin., 2010, Nr. 81-4231) bei LSMU dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti konkursų organizavimo ir ates-tavimo laikina tvarka, patvirtinta 2010-09-21 rektoriaus įsakymu Nr. V-62, LSMU Senatas nutarė:

1. Patvirtinti tokios sudėties LSMU Profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų priėmimo ir atestacijos komisiją:

Pirmininkas – prof. Remigijus Žaliūnas; pavaduotojas – prof. Renaldas Jurkevičius; sekretorė – prof. Rūta Babarskienė.

Nariai: prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Juozas Pundzius, prof. An-tanas Sederevičius, prof. Adolfas Toleikis, studentas Rokas Jurko nis, prof. Feliksas Bukauskas, A. Ein š-teino medicinos koledžas (Niujor-kas), prof. Rymantas Kažys (KTU), prof.Vida Mildažienė (VDU), prof. Sigitas Stanys (KTU).

2. Patvirtinti tokios sudėties LSMU Veterinarijos akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų

priėmimo ir atestacijos komisiją: Pirmininkas – prof. Antanas

Sederevičius; pavaduotojas – doc. Rasa Želvytė; sekretorė – doc. Gražina Januškevičienė.

Nariai: vyriausiasis mokslo dar-buo tojas Jonas Jatkauskas, prof. Vida Juozaitienė, prof. Renaldas Jurkevičius, studentas Tadas Juk-nius, dr. Raimundas Mockeliūnas, prof. Juozas Augutis (VDU), vy riau sia sis mokslo darbuotojas Čes lo vas Bobinas (AMMC SDI), dr. Robertas Petkevičius (PSO atsto vas Lietuvoje), doc. Antanas Šar kinas (KTU MI).

3. Patvirtinti tokios sudėties LSMU Medicinos fakulteto dėsty-tojų ir mokslo darbuotojų priėmi-mo ir atestacijos komisiją:

Pirmininkas – prof. Alvydas Pavilonis; pavaduotojas – prof. Romualdas Gailys; sekretorius – doc. Inga Arūnė Bumblytė.

Nariai: prof. Žilvinas Endzinas, doc. Dalia Marčiulionytė, studentė Agnė Ramonaitė, prof. Arūnas Lukoševičius (KTU), prof. Gin-tautas Saulis (VDU), doc. Ingrida Žindžiuvienė (VDU).

4. Patvirtinti tokios sudėties LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojų ir mokslo dar-buotojų priėmimo ir atestacijos komisiją:

Pirmininkė – prof. Irayda Ja-kušovaitė; pavaduotoja – prof. Ramunė Kalėdienė; sekretorė – dr. Aušra Petrauskienė.

Nariai: dr. Raimundas Mocke-liūnas, prof. Leonas Valius, stu-dentas Rytis Bartusevičius, prof. Kęstutis Kardelis (LKKA), prof. Jonas Poderis (LKKA), doc. Ar-noldas Jurgutis (Klaipėdos u-tas).

5. Patvirtinti tokios sudėties LSMU Endokrinologijos instituto mokslo darbuotojų priėmimo ir atestacijos komisiją:

Pirmininkas – prof. Liudvikas Lašas; pavaduotojas – dr. Rytas Ostrauskas; sekretorė – Dalia Dauk šienė (doktorantė).

Nariai: prof. Antanas Norkus, prof. Vaidotas Urbanavičius (VU), prof. Jurgis Algirdas Juozulynas (VU), doc. Edita Kaubrinė (On-kologijos institutas).

Nutarimus pasirašė Senato pir-mininkas prof. Vilius Grabauskas ir Senato sekretorė prof. Jūratė Macijauskienė.

***Senato pirmininkas prof. Vilius

Grabauskas nuoširdžiai padėkojo pasibaigusios kadencijos KMU ir LVA Tarybų bei Senatų nariams už sąžiningą ir nuoširdų darbą Kauno medicinos universiteto Senate bei Lietuvos veterinarijos akademijos Taryboje, už skirtą laiką ir pastangas šių Alma mater bendruomenių labui.

„Jūs tiesiogiai prisidėjote, kur-dami universiteto bei akademijos gerovę ir sėkmę, vykdėte veiklą, paklojusią pamatus organizacijų tobulėjimui ir plėtrai. Jūsų inte-lektinis ir kūrybinis indėlis padėjo pasiekti tai, kuo didžiuojamės šian-dien“, – sakoma padėkos tekste.

Pasibaigusios kadencijos KMU ir LVA Tarybų bei Senatų nariams padėkos žodį tarė ir iškilmingai padėkas bei atminimo dovanėles įteikė laikinai einantis pareigas LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, buvęs Lietuvos veteri-narijos akademijos rektorius prof. Henrikas Žilinskas, naujai išrink-tos Tarybos pirmininkas dr. Jonas Milius ir Senato pirmininkas prof. Vilius Grabauskas.

„Padėkoti visada yra labai svar-bu atlikus bet kokį darbą. Šiandien mes tariame ačiū asmenybėms, ku-rios prisidėjo žengiant labai svarbų istorinį žingsnį – kuriant Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuris atveria neribotus horizontus tolesnei pažangai ir perspekty-voms, – sakė prof. V. Grabauskas,

J. Jonikienės nuotr.

linkėdamas visiems sėkmės ir sveikatos. – Sunkmečių buvo ir bus, bet jie yra įveikiami, kai esa-me vieningi. Nuoširdžiai tikiu, kad tai, kas buvo daroma ir toliau bus daroma, tradiciškai puoselėjant akademines tradicijas, akademinių vertybių sistemą, pagarbą vienas kitam ir institucijai, kur dirbame, sujungiant jaunatvišką veržlumą su patirtimi.“

Džiuljeta Kulvietienė

Farmacijos fakulteto Alumni klubas: kaip tapti sėkmingu farmacininku

Atkelta iš 1 p.Atvykę dalyviai išklausė LSMU

FF Alumni klubo pirmininko dr. Tauro Meko įžanginį žodį bei LSMU FF Alumni klubo tarybos nario vaistininko Mariaus Lasins-ko pasisakymą, po kurių sekė vers-lo organizacijų atstovų pranešimai.

Susitikime farmacijos verslui atstovavo UAB „Valentis“, UAB „Aconitum“ bei UAB „Acorus Calamus“ dirbantys vadovai.

Nuomonių būta įvairių. Savo abejones aktyviai reiškė ir klau-simus formulavo ir susirinkę farmacijos studentai. Pagrindinis klausimas, kylantis būsimiesiems jauniesiems farmacijos techno-logams ir mokslininkams: į ką dėmesį kreipia potencialūs darb-daviai – farmacijos kompanijų vadovai, kokios savybės gali pa-dėti sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros, baigus studijas, kaip jie

patys pateko į šį verslą ir pasiekė karjeros.

Farmacijos verslo atstovai dis-kutuodami pabrėžė, jog jaunie-siems LSMU MA FF absolven-tams žinių pakanka, jų pa rengimas abejonių nekelia ir yra pakankamai kokybiškas. Trūkumas, ieškant farmacijos srities darbuotojų yra tas, jog jauniesiems specialistams dažnai stinga kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo gebėjimų. Naujo produkto gamyba – tai jo kūrimas, problemos sprendimas, inovacijų taikymas ir išradingas požiūris į užduotis ir veiklą. Naujų idėjų paieškos – būtina šių specialistų darbo dalis. Technologijos sparčiai plėtojamos, jų įvaldymo galima nesunkiai išmokti, tačiau darbda-viai pageidauja daugiau kūrybingu požiūriu pasižyminčių specialistų. Be to, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiose vaistų pramonės kom-

panijose kol kas nekyla didelio specialistų poreikio.

Išeitis galėtų būti nedidelių, tačiau inovatyvias koncepcijas, keletą unikalių produktų plėtojan-čių įmonių kūrimas, kuriose dirbtų iniciatyvūs specialistai.

Verslo atstovai, anot prof. Vita-lio Briedžio, taip pat liko paten-kinti susitikimu, išreiškė pagei-davimą bendradarbiauti ir toliau, kartu gerinti galimybes įdarbinti farmacijos absolventų, plėtoti ki-tas su studijomis susijusias sritis. Taigi tokio dialogo tarp farmacijos studentų bei jau šiame versle sėk-mingai įsitvirtinusiųjų teigiamus rezultatus turėtų pajusti abi pusės.

Susitikime mielai dalyvavo ir žemesniųjų, ir penktojo kurso studentai bei doktorantai, todėl galima pagrįstai tikėtis šių susiti-kimų ateityje.

Laima Zakaraitė

NutarimasLietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoratas, išklausęs prof. Ričardo Kubiliaus informaciją, nutaria:Pritarti „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų

skatinamųjų stipendijų skyrimo nuostatų“ projektui su pataisomis ir teikti jį tvirtinti Senate.Siūlyti Senatui iki „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų stu-

dijų studentų skatinamųjų stipendijų nuostatų“ įsigaliojimo 2011 m. vasario 1 d. pratęsti Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų skatinamųjų stipendijų skyrimo nuostatų galiojimą.

Siūlyti Senatui, kad nuostatų IV dalies 19-22 punktai įsigaliotų nuo patvirtinimo Senate. Prof. Remigijus Žaliūnas, l. e. rektoriaus pareigas

Prof. Raimonda Brunevičiūtė, Rektorato sekretorė

Rektorato posėdis. 2010 m. spalio 25 d.

3AVE VITA / 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36 MeS

Nr. 7Anno 1997 m.AURA ACADEMICA

MeS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija,

A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas, el. p. info@kmusa.lt Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

„MeS“ redaktorė Eglė Svitojūtė

el. paštas priedas.MES@gmail.com

„MeS“ korespondentaiAgnė Slapšinskaitė, Gintarė Rakauskaitė,

Augusta Petrušaitė, Lina Bajarūnaitė,Vytis Čižinauskas

Gerbiamasis dekane, koks Jūs buvote studijų metais?

Klausimas yra tiesiog suktas. Pirmiausia sunku būtų pasakyti, koks tu buvai, kai mokeisi tokia-me labai įdomiame kurse. Juk ten buvo tiek daug šaunių žmonių ir išsiskirti būtų labai sudėtinga. O studentas buvau neblogas ir studentišką laisvalaikį leisdavau žaisdamas krepšinį universiteto komandoje, o likusį laiką – vaistų technologijos būrelyje.

Kokius matote skirtumus tarp dabartinio ir Jūsų laikų farmaci-jos studento?

Dabartiniams studentams yra kur kas daugiau galimybių, kurių galima pavydėti. Atviros sienos suteikia daugiau galimybių vykti mokytis į užsienį, atlikti ten prak-tiką, studijuoti kitose institucijose. Visuomeninė veikla yra intensy-vesnė, nors ir mūsų kurse buvo žmonių, kurie buvo fantastiški studentiškų renginių organizavimo entuziastai. Bet tikriausiai tai yra baltas pavydas, kai pradedi pavy-dėti. Vienas iš variantų yra mano įsivaizdavimas, kad studentai turi labai daug galimybių, tik ne visada jas išnaudoja, aš jiems, aišku, ir pavydžiu.

Ar gaunamos informacijos kie-kiai būdavo panašūs Jūsų studijų laikais ir dabar?

Galbūt informacijos prieina-mumas buvo mažesnis, bet kiekio pakako, kad sėkmingai išlaikytų egzaminus, gautų įskaitas. Tačiau dabar yra daugiau galimybių tiems, kurie nori gauti papildomų žinių ir žino, ko jie nori. Dabar jie gali rasti daug tokios informacijos, kuri anksčiau nebuvo prieinama.

Ar palaikote ryšius su studijų draugais?

Be abejonės! Yra grupės drau-gai, kurie dirba net tame pačiame universitete. Su jais palaikome

Pažintis su dekanais

glaudžius ryšius, net leidžiame kartu laisvalaikį. Kiti kolegos irgi netoli, nes tokių, kurie būtų išvykę į užsienį, yra vienetai… O su kolegomis sieja bendra veikla, laisvalaikis…

Kokie jūsų pomėgiai ir lais-valaikis? Vis dėlto esate labai užimtas žmogus…

Šiuo metu iš tiesų yra gana su-dėtingas laikotarpis, nes fakultete vyksta daug permainų ir artėja užsienio ekspertų vizitas. Jo metu bus įvertinta Farmacijos studijų programa. Šiam vizitui reikia stip-riai ruoštis, tačiau niekas negalėtų pasiteisinti, kad jis neturi pakanka-mai laiko poilsiui ar laisvalaikiui. Tai tikriausiai rodytų, kad nemoka organizuoti savo veiklų. Taigi norėčiau pasigirti, kad turiu šiek tiek laisvalaikio, jį sau pasilieku ir išnaudoju. Pirma, susitikimams su kolegomis ir bičiuliais, o antra, nepraleidžiu progos dar šiek tiek pajudėti ir pasistumdyti krepšinio aikštelėje su savo amžiaus kole-gomis ir dar pažaidžiame tenisą su vienu grupės draugu.

Ar visada norėjote būti dėsty-toju? Kas paskatino stoti į dokto-rantūros studijas?

Tokios akivaizdžios siekiamy-bės tapti dėstytoju nebuvo, tačiau labiau domino mokslo tiriamoji veikla ir turėjau planų eiti dirbti į vienos iš farmacijos įmonių moks-linių tyrimų laboratoriją. Po to atsirado galimybė likti katedroje ir mokslas tapo neatsiejama būtinybe. Teko išvykti ir apginti disertaciją. Buvo gana įdomus doktorantūros, tuo metu vadinamos aspirantūros, laikotarpis Maskvos centriniame farmacijos mokslo tyrimų institute. Mane supo labai įdomūs žmonės, todėl džiaugiuosi kad buvo tokia galimybė, nors dabar Maskva atrodo gana toli… Ir arčiau atrodo kai kurie Vakarų miestai.

Kaip manote, kaip pasikeis fakulteto gyvenimas naujuosiuose rūmuose?

Kai mes į juos įsikelsime, tada ir pamatysime. Tikiuosi, kad mes nesiblaškysime, neužsiskleisime, išliks darnus Farmacijos fakulteto kolektyvas. Taip pat tikiuosi, kad studentai neprapuls ir bus matomi.

Manau, kad tai yra didelis iššū-kis, nes labai smagu matyti, kaip fakultetas greitai auga, bet kai pra-dedi įsivaizduoti, kokios veiklos numatytos įgyvendinti, pamatai, kad reikės didžiulių pastangų. Norint įgyvendinti tam tikrus projektus, reikės jungtinių, bendrų pastangų su verslo partneriais, galbūt fundamentaliųjų tyrimų… Tai – didelės galimybės, bet dar tikrai nesuvoktas iššūkio dydis, kuris ateina su nauju fakultetu.

Kokiais trimis žodžiais galėtu-mėte apibūdinti savo fakulteto stu dentus?

Sunku parinkti tris žodžius, kurie tiktų visiems, bet norėčiau, kad jie būtų jaunatviški – ne tik išoriškai, bet smalsūs ir kūrybingi.

Kokia jūsų ateities farmacijos vizija?

Bijau būti subjektyvus šiuo atve-ju. Juk vaistų chemikai tikriausiai kalbėtų apie vaistų chemijos gali-mus laimėjimus, farmakognostai – apie fitopreparatų plėtrą, analitikai kalbėtų apie farmacinių analitinių metodų kūrimą ir plėtrą. Aš, kaip technologas, galėčiau sakyti, kad visos viltys siejamos su naujomis vaistų tiekimo sistemomis, kurios gali sumažinti nepageidautiną poveikį iki minimumo, padidinti esamą vaistinių medžiagų veiks-mingumą iki maksimumo. To ir užtektų, kad būtų suteiktos gali-mybės išgydyti visas esamas ligas.

Ko palinkėtumėte AVE VITA skai tytojams?

Palinkėčiau kūrybingų žurna-listų, kurie kurtų intriguojančius siužetus ir visi lauktų kiekvieno penktadienio bei nekantriai ieškotų naujo numerio. Norėčiau, kad laik-raštis būtų įdomus ir dėstytojams, ir studentams. Man atrodo, toks jis po truputį ir tampa.

Vytis Čižinauskas

LSMU MA Farmacijos fakultetas – vieta, kur susipina tradicijos ir modernus požiūris į mokslą. Farmacijos fakultetas yra unikali ir vienintelė institucija Lietuvoje, vykdanti universitetines farmacijos studijas, integruotas su kitomis biomedicinos krypties studijų progra-momis ir moksliniais tyrimais. Jame aktyviai puoselėjamos europietiš-kos vaistininkystės vertybės ir tradicijos. Tuo pačiu metu šis fakultetas tampa vis modernesnis, o statomi naujieji fakulteto rūmai žada iki šiol neregėtas galimybes. Pasitelkiant naujas technologijas ir veiksmingus mokymo metodus, čia rengiami naujos kartos farmacijos specialistai, garsėjantys atidumu pacientams, kompetencija ir geranoriškumu kas-dieniniame darbe. Taip jie garantuoja saugų ir veiksmingą gydymą, įtvirtina aukštą humaniškos vaistininko profesijos prestižą. „MeS“ kolektyvas tęsia savo pažintį su dekanais ir kalbina niekada nesu-stojantį ir aktyvia veikla universitete garsėjantį Farmacijos fakulteto dekaną prof. Vitalį Briedį.

LSMU MA Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis.

Prieš stodami į universitetą jie žinojo, koks ilgas ir sunkus kelias laukia iki išsvajoto diplomo ir pro-fesijos. Dabar, pamatę kareivių ir SA narių parengtą krikštynų trasą, pagalvojo, kiek purvo ir vandens reikės perbristi, kiek kalnų ir galvų perlipti, kiek kiaulių išbučiuoti, kol grįš į šiltą bendrabučio kambarį…

Taigi fuksai savo dienos kelionę pradėjo, žaisdami šprotų žaidimą troleibuse – sausakimšos trans-porto priemonės nuo bendrabučių pajudėjo VI forto link dar vidur-

Fuksų išbandymasŠlovės trasoje arba

„Įstojai? Gydyk (is)!“Vėsų ir lietingą spalio 28-osios rytą, minia baltais chalatais, kos-

monautų kostiumais ir geltonais lietpalčiais pasipuošusių jaunuolių būriavosi prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrabučių ir Sporto katedros. Išgąstis akyse ir nerimas balse juos išdavė: tai naujai susikūrusio universiteto pirmojo kurso studentai – nekrikštai, laukiantys, kada gi pagaliau bus pakrikštyti ir taps tikrais LSMU studentais.

dieny. Jau čia jie galėjo mėgautis įvairiais aromatais, kuriuos skleidė krikštatėvių rankose laikomi fla-konėliai (ei, prozektoriume dar ne taip „kvepia“!), atsakinėti į ana-tomijos klausimus (nesijaudinkit, širdį nuo inkstų tikrai atskirsit po praktikos darbų pas geriausius Anatomijos instituto docentus) ir nuolankiai atlikinėti kitus savo vadovų įgeidžius. Forto teritorijoje užduotys kai kam priminė baisų ir purviną sapną.

Nukelta į 4 p.

„Dirbk stilingai“ – amerikiečių firmos „Cherokee“ atstovai Balti-jos šalyse. „Cherokee“ yra prekinis ženklas, kuris kaip medicininiai drabužiai įeina į pasaulio stipriau-sių prekinių ženklų dešimtuką. Jau nuo 1972 m. šis vardas buvo gerai žinomas dėl savo dizaino ir praktiškumo. Šiuo metu veikia 44 firmos „Cherokee“ atstovybės dau-gelyje pasaulio šalių, pvz., Aus-tralijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kt. Šiais metais „Charokee“ atstovybės jau veikia ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

„Dirbk stilingai“ yra tiesioginiai atstovai ir užsiima medicininių

Jums atsibodo kiekvieną dieną dėvima ta pati darbinė pižama ar cha-latas kaip du vandens lašai panašus į jūsų kolegos? Norite atsinaujinti ar pagyvinti savo darbo rūbus įvairesnėmis spalvomis ar modeliais? Tuomet „Dirbk stilingai“ yra kaip tik tai, ko ieškote!

rūbų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvoje. Įmonė gali pasiūlyti platų prekių asortimen-tą. „Dirbk stilingai“ galite įsigyti medicininių pižamų vyrams ir mo-terims, palaidinių, kelnių, chalatų ir kitos reikiamos medicininės ap-rangos. Galima rasti visų reikiamų dydžių aprangos, rūbai pasižymi kokybe ir spalvų įvairove.

Jei susidomėjote ir norite apžiū-rėti „Dirbk stilingai“ asortimentą, tai galite padaryti socialiniame tinkle „Facebook“, paieškos lau-kelyje įrašę žodžius „dirbk stilin-gai“, jei neužsiregistravę „veidų knygoje“, su firmos atstovais galite susisiekti elektroniniu paštu dirbkstilingai@gmail.com.

Spalio mėnesį Studentų moks-linės draugijos (SMD) valdyba visai universiteto bendruomenei pateikė veiklos metinę ataskaitą. SMD – visiems gerai žinoma draugija, veikianti mūsų universi-tete, vienijanti daugiau kaip 1000 studentų ir skaičiuojanti septintąjį dešimtmetį.

Ši rudenį, kaip ir kasmet, buvo pristatyta organizacijos metinė ataskaita. Nariai buvo supažin-dinti su veikla, pateikta finansinė ataskaita, pristatyti nauji valdybos nariai. Metinę ataskaitą pradėjo draugijos pirmininkas Karolis Bumblauskas, pristatęs šių metų išrinktą valdybą, kurią sudaro: Karolis Bumblauskas, Gediminas Šemeklis, Sandra Motiejūnaitė, Mantas Butkus, Dovilė Mitkutė, Dainora Butkutė, Edgaras Diržius, Eugenijus Žvykas, Eglė Tamulevi-čiūtė, Jonas Bernotas, Žygimantas Misevičius, Vytautas Augustina-

SMD visuotinis susirinkimas

vičius, Marius Vaičiulis, Akvilina Krasauskaitė, Gabrielė Mačionytė, Giedrius Juodelis, Laura Navasai-tytė, Mantas Žibas.

Trumpai apžvelgtas svarbiausias praėjusių metų renginys – galutinė

SMD konferencija, kur dalyvavo net 450 dalyvių. Jie pristatė 268 mokslinius darbus, kurie suskirstyti į 18 sekcijų. Iš visų darbų išrinkta 30 geriausių darbų autorių, kurie dalyvavo finaliniame posėdyje.

Šiame posėdyje komisija, kurios pirmininkas prof. A. Basevičius, iš-rinko geriausius iš geriausių – Eglę Žilienę, Eglę ir Astą Svitojūtes, Luką Kazakevičių, Eveliną Palio-kaitę, Mariją Butkevičiūtę, Vytautą Ragaišį ir Augustą Petrušaitę.

Taip pat pristatyti organizuoti renginiai ir seminarai. Didžiau-sio dėmesio susilaukė seminaras „SPSS mokymo kursai ir statisti-kos pagrindai“, kuris bus organi-zuojamas ir šiemet, todėl kviečia-me atidžiai sekti skelbimus. Praėję metai pirmą kartą buvo tokie gau-sūs vientemėmis daugiadalykėmis konferencijomis. Jos buvo skirtos krūties vėžio, miokardo infarkto, plaučių vėžio aktualijoms. Vienas didžiausių atradimų – atgaivinta stovyklos tradicija, kuri pavadinta „Medicinos mokslų mokykla“, vykusi rudenį ir džiugiai sutikta SMD bendruomenės.

Nukelta į 4 p.

4 AVE VITA / 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36MeS

Fuksų išbandymas Šlovės trasoje arba „Įstojai? Gydyk (-is)!“

Atkelta iš 3 p.Už vieno kalno sekė kitas, už kito – griovys, už

griovio – upė, už upės – siena, už sienos – tunelis, bet pirmakursių veiduose net ir per paskutinę užduotį nedingo šypsena ir ryžtas kalnus nuversti.

Tikiuosi, studente, po tos dienos tavęs neužpuolė gripas, neprasidėjo pūlingas tonzilitas, o naują paltą buvai palikęs namuose. Didžiuojamės visais jumis ir kiekvienu atskirai, nes tokį Šlovės taką pereitų ne kie-kvienas, ir tikimės, kad šias krikštynas prisiminsite il-gai, papasakosite draugams, o kitais metais prisidėsite prie mūsų komandos, šventinančios ateinančią kartą!

P. S. Sprendžiant iš to, kokie gražūs, švytintys ir kupini jėgų linksmintis iki ryto susirinkote „Sienoje“, diena nebuvo tokia ir baisi. Išvada: turime puikius naujai iškeptus studentus!

Aurelija Krasauskaitė, LSMU SA

Atkelta iš 3 p.Pristatytas ir šių metų vienas

svarbiausių renginių – pavasarį planuojama tarptautinė konferen-cija „International Health Science Conference“.

Studentų mokslinė draugija ne tik organizuoja įvairius renginius, bet ir aktyviai skatina tiesioginę studentų mokslinę veiklą. Šiais metais veikia 41 mokslinis būrelis, įsikūrė penki nauji būreliai. Tikrai gausi pasiūla, todėl kviečiame visus studentus prisijungti prie šių būrelių veiklos! Laukiami visų kursų studentai, norintys dalyvauti ir pasyviai, ir aktyviai, veiklos atras kiekvienas.

Vienas svarbiausių praėjusių metų renginys, skirtas SMD isto-rijai – įkurtas Alumni klubas, kurio tikslas – vienyti buvusius SMD

SMD visuotinis susirinkimasnarius, kurie vykdė ar šiuo metu vykdo mokslinę veiklą LSMU ar LSMUL KK. Prezidentu išrinktas prof. Romas Kalesinskas, prie kolektyvo prisijungia vis nauji nariai. Prisijungti prie šios veiklos kviečiami visi mūsų universiteto mokslininkai! Reikiama informa-cija pateikiama SMD internetinia-me puslapyje (www.smd.lt).

SMD valdybos narys Marius Vaičiulis pateikė finansinę atas-kaitą, kurią patvirtino revizijos komisijos pirmininkas Kirilas Zimarinas. Po veiklos ataskaitos visi susirinkę SMD nariai buvo pakviesti balsuoti už siūlymą keisti pavadinimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinę draugiją. Siūlymui vien-balsiai pritarta. Metinę ataskaitą šventiškai baigė naujo garbės

nario paskelbimas – juo šiais metais išrinkta ilgametė valdybos narė, daug nuoširdaus darbo įdė-jusi Lina Šiaudvytytė. Nuoširdžiai sveikiname ir tikimės, kad ir toliau bendrausime.

Ir toliau mus kuruos, padės visais klausimais prof. Algidas Basevičius, kuris baigė metinės ataskaitos renginį, džiaugdamasis valdybos veikla, visais aktyviais nariais ir linkėdamas tolesnio sėkmingo kelio.

Kviečiami ir jus prisijungti prie mūsų veiklos! Jei esate studen-tas – prie būrelių veiklos, jei esate universiteto ar klinikų darbuotojas ir nenorite nutolti nuo savo Alma mater ir pasidalyti sukaupta patir-timi – prie Alumni klubo, veiklos draugijoje atras visi!

SMD Valdyba

Jau antrą rudenį LiMSA prade-da savo darbymetį projektu „Pūsk burbulus, o ne dūmus!“, kurį vykdo kartu su Europos Komisijos inicijuota kampanija „Help! – už gyvenimą be tabako“.

Projekto metu lankėmės dar-želiuose, mokyklose ir univer-sitetuose, kur pasakojome apie rūkymo žalą, matavome CO kiekį iškvepiamajame ore, kuris parodo karboksihemoglobino kiekį krau-jyje, taigi, ir audinių aprūpinimą deguonimi. Daugelis susirūpino savo sveikata, todėl konsultavo-me, kaip mesti rūkyti. Rūkaliams siūlėme cigaretes keisti į muilo burbulus – juk taip smagiau ir daug sveikiau!

Darželiuose vaikai dar nesu-vokia rūkymo žalos, jie mato rūkančius suaugusiuosius ir mano, kad tai subrendimo ženklas. Be-žaisdami su žaisliukais, pūsdami muilo burbulus, žaisdami su ka-muoliais aiškinome jiems, kad rūkymas – blogas įprotis, nereikia sekti rūkalių pėdomis, o būtina rūpintis savo sveikata ir sveika gyvensena – juk visi norime gy-venti ilgai ir laimingai, o lankytis pas gydytoją nėra pats geriausias laiko praleidimo būdas.

Tuo tarpu mokiniai, jau suvok-dami savo elgesio pasekmes, rūko, nes trūksta dėmesio, nori pasirody-ti prieš draugus. Juos ypač gąsdino gresiančių ligų tikimybė ir aukštas karboksihemoglobino kiekis. Jau atsisakę šio žalingo įpročio dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, kaip jiems pavyko atsikratyti rūkymo.

Studentai dažniausiai rūko,

Pūsk burbulus, o ne dūmus !

norėdami atsikratyti įtampos. Jie jauni, nori gauti iš gyvenimo kuo daugiau, juos priversti susirūpinti savo sveikata dar sunkiau. Yra ir tokių, kurie nepasidavė draugų įkalbinėjimams ir nepradėjo rū-kyti. Jie pasakojo, kaip atsispirti rūkymui. Studentai ypač domėjosi, kiek dervų prisikaupia jų plaučiuo-se, kokios ligos gresia, tačiau dėl ilgesnio rūkymo stažo atsisakyti

šio žalingo įpročio jiems jau daug sunkiau.

Tikimės, kad šio projekto metu bent dalį žmonių privertėme susi-rūpinti savo sveikata ir pasistengti atsisakyti rūkymo. Kitą rudenį ir vėl pasiūlysime prisiminti vaikys-tę, pūsti muilo burbulus ir saugoti savo sveikatą.

Dovilė KaroblytėLiMSA Generalinė sekretorė

Kiekvienais metais spalio antrą-jį šeštadienį yra minima Pasaulinė organų donorystės ir transplan-tacijos diena. Jau antrus metus iš eilės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų farmaci-ninkų draugija, bendradarbiau-dama su asociacija „Donorystė“, surengė šios datos minėjimą bei kvietė universiteto akademinės bendruomenės narius pasirašyti organų donorystės korteles.

Ši graži akcija kaip ir pernai vyko LSMU Mokomojo laborato-rinio korpuso pirmajame aukšte, kur dienos metu yra didžiausias studentų srautas. Čia studentus pasitiko SFD aktyvistai, gydytojas rezidentas ir asociacijos „Dono-rystė“ atstovai, kurie kvietė visus norinčiuosius užpildyti organų donoro korteles. Taip pat buvo dalijami lankstinukai, atsakoma į pačius įvairiausius ir netikėčiau-sius klausimus.

Akcijos metu paaiškėjo, jog daugeliui studentų trūksta žinių apie organų donorystę, jie neturi organų donoro kortelės. Turbūt kas antras užkalbintas studentas purtė galvą ir teigė, jog bijo pasirašyti donoro kortelę, siedamas savo nuomonę su kažkur nugirstais neigiamais gandais, jog nelaimės atveju jie nebus gydomi arba „bus

Pasaulinė organų donorystės diena

pagauti skersgatvyje“ vien dėl to, jog turi organų donoro kortelę. Akcijos organizatoriai stengėsi pa-neigti klaidingą žmonių nuomonę apie organų donorystę ir apie ją sukurtus mitus.

Organų donoro kortelės pasira-šymo procedūra buvo labai papras-ta. Visi norintieji, turintys asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildė sutikimo formą, kurią tikrino ir antspaudavo gydytojas rezidentas. Donoro kortelė kiek-vienam asmeniškai registruotu laišku bus atsiųsta iš Nacionalinio transplantacijos biuro per mėnesį.

Akcijos metu organų donoro korteles pasirašė net 68 LSMU akademinės bendruomenės na-riai! Tai yra tik dviem kortelėmis mažiau negu pernai. Pasirašytų kortelių skaičius per ganėtinai trumpą laiką iš tiesų džiugina, nes šios akcijos partnerių teigi-mu, pastaraisiais metais vyrauja tendencija, jog mažėja korteles pasirašančių žmonių, todėl jie buvo labai patenkinti tokiu stu-dentų aktyvumu. Svarbiausias uždavinys buvo atkreipti aka-deminės bendruomenės dėmesį į organų donorystės problemas Lietuvoje ir suteikti kuo daugiau informacijos akcijos dalyviams. Net ir skeptiškai nusiteikusieji buvo priversti susimąstyti, ir jei nors kiek pasikeitė jų požiūris, tai jau yra didžiulis laimėjimas.

Studentų farmacininkų draugija nuoširdžiai dėkoja asociacijai „Donorystė“ už glaudų bendra-darbiavimą ir tikisi, jog jau antrus metus vykusi akcija taps gražia draugijos tradicija. Taip pat labai dėkojame gydytojui rezidentui Rokui Jurkoniui už visokeriopą pagalbą akcijos metu!

Eglė Svitojūtė„MeS“ redaktorė

Spalio 15–17 dienomis LSMU SA dalyvavo mokymuose, kurie buvo surengti Raudonėje, vie-name gražiausių Panemunės miestelių. Mokymai buvo skirti naujų narių supažindinimui su SA veikla ir vyresniųjų kompe-tencijai kelti. Tris dienas trukę užsiėmimai iš tiesų buvo reikalin-gi ir naudingi visai SA komandai.

Mokymuose dalyvavo LSS vi-ceprezidentė, VUSA eksprezidentė Monika Saičiūnaitė ir VUSA vi-ceprezidentė, žmogiškųjų išteklių koordinatorė Vaida Petrauskaitė. Paskaitų metu buvo pristatomas veiklos plano kūrimas, iškelti ir aptarti Studentų atstovybės tikslas, pareigos, uždaviniai. Nutarta pa-rengti visų komitetų metų veiklos planus, kurti SA strategiją, viziją ir misiją. Abi lektorės pateikė originalias užduotis, kurių metu buvo išsiaiškintas komandos darbo efektyvumas, problemų sprendimo būdai. Kiekvienas SA narys turėjo puikią galimybę atrasti savo veiki-mo kryptį, prisitaikyti konkrečius pavyzdžius.

Mokymų metu buvo aptartos didžiausios studentų akademinės problemos, viena jų – nusirašinė-jimas. Daugelis studentų smerkia kolegų veiksmus per egzaminą, tačiau niekas nedrįsta viešai pa-reikšti savo nuomonės. Tai dar vienas SA tikslų – mažinti nusira-

LSMU SA komandos mokymai

šinėjimą, vienyti studentus, viešin-ti akademinius reikalus. Nepaisant studentų skeptiško požiūrio į stu-dijas Lietuvoje, SA taip pat ketina atlikti naujus tyrimus: klausti apie studijų kokybę, renginių svarbą, netgi paliesti aktualias temas, pvz., saugumą kelyje į paskaitas, auto-mobilių aikštelių trūkumą.

Be minėtų problemų buvo svars-tyta, koks gi turi būti geras studen-tų atstovas. Daugelis pritarė, jog jis turi pasižymėti atsakingumu, komunikabilumu, sąžiningumu ir kompetentingumu. Tačiau šį sąrašą galima papildyti drąsumu, ryžtin-gumu, nuoširdumu. Vieningai su-tarta, jog tokie mokymai neforma-lioje aplinkoje būtini organizuotai

SA veiklai, nes padeda efektyvinti darbo pasidalijimą, motyvuoti nau-jus narius. Nuspręsta, jog ateityje bus reguliariai rengiami semina-rai – dukart per metus.

Saulėtas savaitgalis neprailgo bendraujant su lektorėmis, kitais nariais, mokantis darbo ypatybių iš vyresniųjų. Socialinio vakaro metu atpalaiduojanti pirtis, šokiai ir žaidimai tik dar labiau sustipri-no ryšius tarp komandos narių. Tikimės, jog trys mokymų dienos neprailgo ir kiekvienas, pasisėmęs žinių ir patirties, toliau sėkmingai dirbs ir tobulins darbo įgūdžius SA veikloje.

Akvilina Krasauskaitė LSMU SA narė

„Sud

oku“

– g

alvo

sūki

s, k

uria

me

reik

ia s

uras

ti ir

įr

ašyt

i ska

itmen

is n

uo 1

iki 9

taip

, kad

ska

itmen

ys

nesi

kart

otų

eilu

tėse

, stu

lpel

iuos

e ir

par

yški

ntuo

se

9 la

ngel

ių (

3×3)

kva

drat

uose

. Siūl

ome

visi

ems

LSM

U a

kade

minės

ben

druo

menės

nar

iam

s pa

si-

telk

ti lo

ginį

mas

tymą

bei p

asta

bumą,

spr

endž

iant

šį

gal

vosū

kį.

SU

DO

KU

5AVE VITA / 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36 Aktualijos

Atkelta iš 1 p.Sunkios žvynelinės vertinimo

kriterijus ir sisteminio gydymo indikacijas apibrėžia Lietuvos der-matovenerologų draugijos metodi-nės rekomendacijos, pristatytos per konferenciją „Žvynelinės sisteminio gydymo ir fototerapijos metodika“. Į šiuos pacientus reikia kreipti labai didelį dėmesį, norint veiksmingai gydyti ligą ir ją kontroliuoti. Sunki žvynelinė pažeidžia daugiau nei 10–15 proc. kūno paviršiaus ploto, todėl labai stipriai pablogėja pacien-tų gyvenimo kokybė. Tokiu atveju ligos nebegalima gydyti vietinio poveikio vaistais, lieka tik siste-minis gydymas imunosupresantais ir fototerapija. Dalis pacientų šio gydymo netoleruoja ir tenka ieškoti kitų alternatyvų.

Profesorė pasidžiaugė, jog atsi-rado veiksmingi biologiniai vais tai (TNF alfa inhibitoriai, in ter leukinų inhibitoriai), galintys greitai ir veiks-mingai gydyti sunkią žvynelinę, tačiau šie vaistai yra gana brangūs ir turi būti skiriami ilgą laiką. Bio-loginiai vaistai yra centralizuotai perkami iš PSDF lėšų ir skirti ser-gan tiems opiniu kolitu, Krono liga, reumatoidiniu, juveniliniu ir psoriaziniu artritu žmonėms, tačiau jie neprieinami sergantiems sunkia psoriaze pacientams.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM skyriaus vedėjas E. Stropus pažadėjo pasirūpinti ciklosporino kompensavimo ir centralizuotai įgyjamų biologinių vaistų prieina-mumo sergantiems sunkia žvyneline pacientams sprendimu.

Prof. V. M. Čigriejienė puikiai suprato problemos aktualumą ir pri-žadėjo tarpininkauti bendraujant su Lietuvos Respublikos Seimo Svei-

katos reikalų komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija dėl centralizuo-tai iš PSDF perkamų biologinių vais-tų finansavimo padidinimo sunkios žvynelinės gydymui. Juolab, kad pacientų, kuriems reikia gydymo šiais vaistais, Lietuvoje yra nedaug (apie 30 pacientų). Į šią diskusiją aktyviai įsitraukė visi jos dalyviai, kurie teikė siūlymus kaip dar būtų galima pagerinti žvyneline sergančių pacientų gydymo veiksmingumą ir gyvenimo kokybę.

Po diskusijos prasidėjo pirmasis konferencijos plenarinis posėdis. Jam pirmininkavo prof. S. Va-liukevičienė bei doc. M. Bylaitė. Sveikinimo žodžiu konferenciją pradėjo LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė. Ji pasidžiaugė konferencijos dalyvių gausa (daly-vavo 170 dermatovenerologų ir kitų specialybių atstovų), naujai išleista žvynelinės gydymo metodika ir produktyviu darbu apskritojo stalo diskusijos metu.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. V. M. Čigriejienė, kuri pažymėjo, jog šiemet Pasaulinė žvynelinės diena yra skirta mūsų visų ateičiai – vaikams, linkėjo konferencijos metu priimti ryžtin-gus sprendimus ir taip pat ryžtingai juos įgyvendinti. Sveikatos apsau-gos ministerijos vadovybės vardu renginio dalyvius sveikino SAM Asmens sveikatos departamento vyr. specialistė G. Paulauskienė. Ji dėkojo renginio organizatoriams už glaudų bendradarbiavimą ku-riant teisės aktus bei sprendžiant su dermatovenerologija susijusius klausimus. Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentas S. Stašaitis.

Jis dėkojo gydytojams už nuolatinį rūpestį ir dėmesį savo pacientams ne tik gydant ligą, bet ir padedant jiems psichologiškai.

Prof. S. Valiukevičienė taip pat perdavė LSMU laikinai einančio rektoriaus pareigas sveikinimus konferencijos dalyviams ir pakvietė pirmąjį lektorių, Kylio universiteto (Vokietija) prof. habil. dr. E. Chris-tophers. Jis skaitė pranešimą „Bio-loginiai vaistai žvynelinės gydyme“. Profesorius trumpai aptarė ligos etiopatogenezę, eigą ir tradicinius gydymo metodus. Prof. habil. dr. E. Christophers išsamiai pristatė plačiai Europoje taikomų biologinių vaistų veikimo mechanizmus, šių preparatų skyrimo bei vartojimo principus, pateikė įdomių klinikinių pavyzdžių.

Konferenciją tęsė prof. S. Valiu-kevičienė. Jos pranešimas buvo skir-tas šių metų Pasaulinės žvynelinės dienos tematikai – vaikų žvynelinei aptarti. Anot profesorės, vaikai daž-niausiai serga lengva ligos forma. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl reikia ligą greičiau ir veiksmingiau gydyti, yra psichologinis aspektas, vaikui ir jo tėvams sužinojus apie neišgydomą ligą. Vaikui susirgus psoriaze, yra labai svarbu kreiptis į patyrusį specialistą. Profesorė aptarė pagrindinius skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų žvynelinės gydymo.

LSMU Odos ir venerinių ligų kli-nikos (OVLK) docentė D. Jasaitienė aptarė nagų žvynelinės klinikos, eigos ir gydymo ypatumus. Anot docentės, esant nagų žvynelinei galimas sunkesnis odos pažeidimas bei dažniau prasideda psoriazinis artritas. Docentė trumpai aptarė ir psichologinius žvynelinės aspektus, kurie lemia prastesnę gyvenimo

Dermatologijos ir venerologijos aktualijos

Konferencijos svečiai, lektoriai ir dalyviai (iš kairės pirmoje eilėje): SAM Asmens sveikatos departamento vyr. specialistė G. Paulauskienė, VLK prie SAM skyriaus vedėjas E. Stropus, LR Seimo narė prof. V. M. Čig-riejienė, LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. D. Jasaitienė, Kylio universiteto dermatovenerologijos prof. E. Christophers, doktorantė E. Buinauskaitė, Latvijos dermatovenerologijos instituto dr. S. Rubins.

Autorės nuotr.

kokybę, ypač kai yra matomi nagų pažeidimai. Konferenciją tęsė dr. V. Kučinskienė, kuri nagrinėjo žvy-nelinės gydymą vietiniais kortikos-teroidais, kada turėtų būti skiriami šie vaistiniai preparatai ir galimus nepageidaujamus kortikosteroidų poveikius pacientui.

Antrąją konferencijos dalį, kuriai pirmininkavo doc. D. Jasaitienė ir dr. R. Jancevičienė (VUL Dermato-venerologijos centras), vėl pradėjo prof. habil. dr. E. Christophers. Jis skaitė pranešimą „Žvynelinės feno-tipinių požymių dilemos“.

Po išsamaus Kylio universiteto profesoriaus pranešimo sekė VUL Dermatovenerologijos centro gy-dytojos rezidentės I. Šutaitės pra-nešimas. Jo tematiką bent iš dalies palietė visi pranešėjai – pacientų sergančių žvyneline gyvenimo ko-kybė. I. Šutaitė pabrėžė, jog pagrin-diniai veiksniai, lemiantys pacientų psichologines problemas, yra ribotas gydymo veikmingumas, aplinkinių diskriminacija ir informacijos apie ligą stoka. Dėl šių veiksnių kenčia

pacientų darbingumas, socialiniai santykiai. Gydytoja rezidentė ska-tino gydytojus suteikti pacientams kuo daugiau informacijos apie žvynelinę, laiku atkreipti dėmesį į jų psichologines problemas.

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojas A. Petkevičius išsamiai aptarė galvos plaukuo-tosios dalies žvynelinės gydymo permainas ir pristatė gydymo nauju preparatu Xamiol (kalcipotriolis su betametazonu) patirtį. Antrojoje konferencijos dalyje nebuvo pa-miršta ir kita dažna dermatologinė liga aknė, kurios klinikos ypatumus ir gydymo gaires išsamiai aptarė OVLK doktorantė gydytoja J. Kar-čiauskienė dviejų pranešimų metu. VUL Dermatovenerologijos centro gydytoja I. Kisielienė konferencijos dalyviams pristatė pagrindinę aps-kritojo stalo diskusijos temą – sun-kias žvynelinės formas ir jų gydymo metodikas.

Trečiajai konferencijos daliai pirmininkavo doc. I. Marčiukaitienė bei dr. V. Kučinskienė. Ši konferen-

cijos dalis buvo skirta venerologijos aktualijoms Lietuvoje. Latvijos der-matologijos instituto dr. S. Rubins skaitė įdomų pranešimą „Sifilis – kitų ligų pamėgdžiotojas“, doc. A. Vitkauskienė aptarė laboratorinę sifilio diagnostiką. Konferencijos metu buvo pristatyta sifilio laborato-rinės diagnostikos mokomoji knyga (sudarytoja doc. A. Vitkauskienė). Konferenciją pranešimu „Lytiškai plintančių infekcijų kontrolė Lie-tuvoje“ baigė OVLK lektorė dr. V. Kučinskienė. Po visų pranešimų vyko Lietuvos dermatovenerologų draugijos susirinkimas, kurį vedė draugijos prezidentė doc. M. Bylai-tė. Susirinkimo metu pristatyta metų veiklos ataskaita, aptarti tolesni draugijos planai.

Konferencijos organizatoriai džiaugėsi produktyviu darbu visos konferencijos metu ir dėkojo rengi-nio dalyviams už aktyvų dalyvavimą diskusijose, specialistų nuomonę, dalijantis klinikinio darbo patirtimi.

Eglė SvitojūtėAVE VITA korespondentė

Medžiagų apykaitos sutrikimaiAtkelta iš 1 p. Gydytoja I. Gailytė vardijo

veiks nius, susijusius su vitamino D stoka: sezonas, platuma (tik vietovėse 30° geografinės platumos ir arčiau pusiaujo ultravioletinė spinduliuotė intensyvi visus metus), saulės ekspozicija (290–320 nm ultravioletinė spinduliuotė 10–15 val. vasarą, gavus 1 minimalią eriteminę UVB dozę, pasigamina vitamino D kiekis, ekvivalentiškas 10 tūkst. TV), apsaugos nuo sau-lės priemonės (kremai, patalpos, drabužiai, religinės, medicininės, socialinės, kultūrinės priežastys), odos pigmentacija (tamsiaodžiams dėl specifinės melanino sudėties reikia 5 kartus ilgiau būti saulėje), amžius (nejudra, odos plonėjimas, cholesterolio kiekio mažėjimas, laktozės nepasisavinimas), nepa-kanka maiste (vegetarai, nevarto-jantys pieno produktų), nutukimas (negrįžtamas vitamino D skilimas riebaluose), vaistai, nėštumas, maitinimas krūtimi, ligos (inkstų, kepenų, Krono, Vilplio, skrandžio ir plonosios žarnos operacijos, cistinė fibrozė, celiakija, kasos fermentų stoka).

Gydytoja I. Gailytė vietoj saulės siūlo vitaminą D3 ir vardijo reko-menduojamas vitamino D dozes:

„Kanados vėžio draugija reko-menduoja didžiausią 1 tūkst. IU/d vitamino D dozę, bet daug tyrimų parodė, kad 1 tūkst. IU/d nepakanka vėžio profilaktikai, daug ekspertų siūlo saugią 2 tūkst. IU/d vitamino D dozę. Vyresniems, nutukusiems, tamsios odos, mažai saulės gau-nantiems 2 tūkst. IU/d gali būti tinkama dozė. JAV Medicinos maisto ir mitybos instituto taryba siūlo 2 tūkst. IU/d maksimalią ribą. JAV vitamino D tarybos atstovas dr. Cannellis rekomenduoja 5 tūkst. IU/d rudenį–žiemą, 2 tūkst. IU/d vasarą–pavasarį, atlikti kontrolinį serumo testą ir siekti 50–80 ng/ml lygio – optimalaus kiekio vėžinių ligų profilaktikai.“

Vitamino D įprastas poveikis: reguliuoja Ca ir P absorbciją žarny-ne, Ca ekskreciją inkstuose, skatina kaulo mineralizaciją, reguliuoja kaulinio audinio metabolizmą. Neklasikinis poveikis: slopina ląs-telių proliferaciją, skatina ląstelių diferenciaciją, apoptozę, saugo branduolio DNR nuo pažeidimo, mutacijos, turi imunomoduliacinį, uždegimą slopinantį poveikį.

„Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė. Kito šaltinio, kurį galėtu-

me gauti su maistu – kol kas neturi-me“, – sakė prof. G. Kazanavičius.

Galvos traumų neuroendokrininiai aspektaiGalvos smegenų traumų neu-

roendokrininius aspektus aptarė LSMU Endokrinologijos klinikos doktorantė Giedrė Vosylienė.

„Kalbėsiu ne tokia malonia tema kaip vitaminai. Greičiau nepopulia-ria – galvos traumos endokrinologo akimis. Galvos smegenų traumos yra viena pagrindinių jaunų žmonių mirties bei negalios priežasčių – sutrinka ne tik fizinė sveikata, bet atsiranda ir ilgai trunkantys pažintiniai, regėjimo, elgesio, sek-sualiniai, socialiniai, psichologiniai, koordinacijos defektai ir tai tampa visuomenės sveikatos problema“, – sakė G. Vosylienė.Į galvos smegenų traumų rizikos

grupes patenka vaikai iki 5 m., 15–24 m. jaunimas ir vyresni nei 75 m. žmonės. Vyrai – dažniau nei moterys.

Galvos smegenų traumų simp-tomų yra labai daug. Pavieniai atvejai buvo aprašyti jau 1918 m. JAV mūsų dienomis galvos traumas patiria apie 1,5 milijardo žmonių per metus, iš jų 90 tūkst. lieka neįgalūs visą gyvenimą. Visuose Lietuvos neurochirurgijos skyriuose gydoma apie 4 tūkst. pacientų, turinčių gal-vos smegenų traumą. LSMU Neu-rochirurgijos klinikoje per metus būna daugiau nei 1 tūkst. pacientų, turinčių galvos smegenų traumą. Šie skaičiai turėtų būti didesni, nes dalis žmonių, patyrusių tokias traumas, miršta nepasiekę ligoninių, turin-tys lengvas traumas – nesikreipia į medikus.

Pagrindinės galvos smegenų trau mų priežastys yra eismo įvy-kiai, dalis – griuvimai, sportas. Lietuvoje – 30 proc. tokių traumų yra smurtinės.

„Kodėl reikia kalbėti apie sme-genų traumas? – klausė G. Vosylie-nė. – Galvos smegenyse yra maža smulkutė liaukutė hipofizė, arba posmegeninė liauka – maždaug žirnio dydžio endokrininė liauka, esanti smegenų pamate, turkiško balno duobėje, bet ji yra „generolas“ visoms periferinėms endokrini-nėms liaukoms. Jei pažeidžiamas generolas – dažniausiai sutrinka ir visa armija.“

Pažeidimai gali būti vietiniai ir difuziniai. Didžią dalį komplikacijų sudaro neurologinės, bet gana daug ir endokrinologinių, galimos ir gas-troenterologinės bei kt.

Nuo 2000 m. pradėjo daugėti studijų, atliekamų tyrimų šia tema. Pavyzdžiui, ištirta 611 pacientų, 40 proc. iš jų nustatytas vienoks ar kitoks hormonų sutrikimas, iš kurių didžiąją dalį sudaro augimo hormonų sutrikimas.Antrojo tipo cukrinis diabetas

Antrojo tipo cukrinio diabeto medikamentinio gydymo naujoves aptarė dr. Eglė Sakalauskienė.

Statistikos departamento duome-nimis, praėjusiais metais nustatyta 80 tūkst. cukrinio diabeto atvejų.

Dr. E. Sakalauskienė kalbėjo apie gerą cukrinio diabeto kontrolę ir ko-dėl apskritai reikia daug kalbėti apie cukrinį diabetą? Paprastai mąstant, būtų galima pasakyti: svarbu gerai kontroliuoti glikemijos kiekį, bet ši nuostata jau seniai pasikeitusi. Pacientams, sergantiems ir kitomis ligomis (dažniausia visi diabetikai jų turi), kelių patologinių būklių sudėtis dar labiau padidina riziką.

„Kraujospūdis, glikemija, lipi-dai – 3 taikiniai, į kuriuos gydytojas turi nusitaikyti, stengdamasis garan-tuoti komplikacijų išvengimą“, – sakė dr. E. Sakalauskienė.

„Remiantis statistika, per 5 m. ketvirtadalis pacientų patiria vie-nokį ar kitokį širdies kraujagyslių įvykį. Tikslas – gydyti, kad tų įvykių būtų kuo mažiau ar visai jų nebūtų – gydyti intensyviai“, – sakė dr. E. Sakalauskienė ir kalbėjo apie gydymo naujoves.

Apie antrojo tipo cukrinio diabeto gydymą insulinu kalbėjo Regina Marcinkevičienė.

Osteoporozė ir jos gydymas„Osteoporozė yra viena daž-

niausių kaulų metabolinių ligų ir skirstoma į juvenilinę, idiopatinę, involiucinę ir antrinę. Pagal api-brėžimą osteoporozė yra sisteminė griaučių liga, – doktorantė Irina Purtokaitė Labutinienė aptarė os-teoporozės gydymo ypatumus. – Osteoporozės nulemiami lūžiai yra didelė sveikatos problema. Apskaičiuota, kad dėl osteoporozės pasaulyje kasmet įvyksta apie 2,5 milijonų kaulų lūžių. ES šalyse kasmet dėl osteoporozės 400 tūkst. moterų patiria šlaunikaulio lūžį. 50 m. moters likusio gyvenimo lūžio rizika yra didesnė už bendrą krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžio riziką. 50 m. vyro likusio gyvenimo lūžio rizika yra didesnė už priešinės liaukos vėžio riziką.“

Po šlaunikaulio lūžio mirštamu-mas per metus sudaro net 20 proc.

Apribojimas kasdienės veiklos savarankiškumo išlieka net 80 proc. patyrusių šlaunikaulio lūžį pacientų.

Patyrus stuburo ir šlaunikaulio lūžį atsiranda ūminis ir lėtinis nugaros skausmas, reikia stiprių analgetikų, mažėja judumas (mo-bilumas), atsiranda laikysenos pokyčiai (atsikiša pilvas ir pan.), pablogėja kvėpavimas ir gyvenimo kokybė.Įvykus vienam lūžiui yra didelė

pakartotinio lūžio tikimybė, mirš-tamumo rizika siekia 10–25 proc.

„Kaulų stiprumas – nėra vien mineralinis kaulų tankis. Stiprumą lemia kaulų geometrija (dydis, for-ma, mikroarchitektūra) ir kaulinės matricos struktūra (mineralizacija ir kt.). Kalcis ir vitaminas D yra tai, ką mes galime pasiimti iš aplinkos savo kaulams“, – pasakojo doktorantė.

Viduriavimas ir probiotikaiLSMU Vaikų ligų klinikos doc.

Giedra Levinienė kalbėjo bei sulau-kė gana daug iš auditorijos klausimų apie viduriavimą ir probiotikus.

Kaip pediatrė, doc. G. Levinienė išsamiau nagrinėjo problemą pedi-atro požiūriu.

Viduriavimas (diarėja) – pa-sikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos būna nenormaliai skystos ar gausios, dažniausiai didėja ir tuštinimosi dažnis. Jį sukelia mikro-organizmai, apsinuodijimas maistu ir pan. Viduriavimo priežastis gali būti ir nerviniai sutrikimai, pvz., išsigandus. Viduriavimą gali sukelti ir kt. ligos.

Pagrindiniai gydymo principai: dehidracija, dieta, vaistai.

„2 m. vaiko mikroflora jau tampa panaši į vaiko, – pasakojo docen-tė. – Bananai, ryžiai, obuolių tyrė – visiems žinoma dieta.“

Probiotikai – organizmui nau-dingos bakterijos, „gerosios“, gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą. Vartojamuose probiotikų produktuose daugiausia yra 2 grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų. Jų natūraliai yra paprastuose rauginto pieno produktuose: jogurte, kefyre. Kaip probiotikai į maisto produktų sudėtį gali įeiti ir mieliagrybiai. Jie atsparesni skrandžio rūgštims nei bakterijos.

Probiotikams pasiekti žarnyną nėra paprasta: skrandžio rūgštys, kitos virškinimo sultys įprastomis sąlygomis naikina su maistu paten-kančius svetimus mikroorganizmus. Specialiai vartojami probiotikai žarnyno florai yra kaip „naujokai“, negali ilgam čia įsitvirtinti, todėl prireikus juos reikia vartoti regu-liariai.

Nors ir neilgam laikui naudingos bakterijos apsigyvena žarnyne, buvimo metu jos daro teigiamą poveikį: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamy-bą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų, kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Todėl pagal sveikos mitybos prin-cipus kasdien rekomenduojama išgerti kefyro, jogurto.

Žmonės, kurie dėl laktozės neto-leravimo vengia pieno, geriau tole-ruoja probiotinius pieno produktus. Pieno rūgšties bakterijos padeda virškinti pieno cukrų – laktozę.

Tyrimais įrodyta, kad probiotikai daro teigiamą poveikį viduriuojant, kai viduriavimą sukelia virusai. Jie turi profilaktinį poveikį: reguliariai vartojant probiotikus, mažėja arba visai neatsiranda viduriavimas, kylantis po gydymo antibiotikais.

Jei trūksta probiotikų, sutrinka virškinimas, gali sumažėti reika-lingų medžiagų pasisavinimas, o stingant maisto medžiagų silpnėja organizmo atsparumas.

Probiotikai gali mažinti žarnyne kenksmingų ir vėžį sukeliančių medžiagų koncentraciją.

Izoliuota T3 toksikozėIzoliuotos FT3 toksikozės sin-

dromą aptarė gydytoja Aleksandra Gražienė.

„Firminė tirotoksikozė yra hi-permetabolinė būklė, kurios metu serume padidėja laisvojo tiroksino, trijodtironino arba abiejų hormonų koncentracija. Serumo tireotropinio hormono koncentracija sumažė-ja“, – pasakojo A. Gražienė.

T3 toksikozė nustatoma 5–10 proc. pacientų. Vyrauja kardiologinė simptomatika – širdies ritmo sutri-kimai, dažnesnis širdies plakimas, skausmas širdies plote, psichikos sutrikimai: padidėjęs jautrumas, nerimas, įtampa, baimė be priežas-ties, nemiga.

„Įtariant tirotoksikozę, įprasta tir-ti TSH, FT4. Jei jų dydis nepakitęs, FT3, T3 netiriama, todėl susidaro sąlygos nediagnozuoti izoliuotos T3 toksikozės. Manau, būtina tirti FT3 esant širdies ritmo sutrikimams, pa-nikos, nerimo priepuoliams“, – sakė A. Gražienė.

Ambulatoriškai apklausti 3026 pacientai, pirmą kartą kreipęsi dėl skydliaukės patologijos. Įvertinta anamnezė, tiriama TSH, FT3, FT4, atliktas skydliaukės UG tyrimas. Iš pacientų, turėjusių skydliaukės patologiją, nustatyti 37, sergantys izoliuota T3 toksikoze.

„Atlikus tyrimą dėl izoliuotos

T3 toksikozės – širdies ligomis sergančių pacientų skaičius suma-žės“, – sakė prof. G. Kazanavičius.

Mazginė skydliaukėMazginės skydliaukės diagnosti-

kos ir gydymo galimybes nagrinėjo LSMU Endokrinologijos klinikos gydytoja Laura Daugintytė-Petru-šienė.

Skydliaukės mazgai – dažnai klinikinėje praktikoje nustatomi skydliaukės pokyčiai. Tai dažna patologija, stebima iki 30 proc. suaugusių populiacijos. Didelę skydliaukės mazgų dalį sudaro maži, nečiuopiami mazgai, nusta-tomi ultragarsu. Dauguma skydliau-kės mazgų yra besimptomiai, bet simptomų nebuvimas nepaneigia piktybiškumo.

Skydliaukės mazgų tyrimo tiks-las – atmesti skydliaukės karcino-mą, įvertinti skydliaukės funkciją, mechaninę obstrukciją. Skydliaukės scintigrama padeda diferencijuoti nefunkcionuojantį („šaltą“) mazgą nuo funkcionuojančio („karšto“). „Karšti“ mazgai beveik visada yra gerybiniai.

Ultragarsinė elastografija gali padėti nuspėti skydliaukės mazgų piktybiškumą. Ateityje ultragarsinė elastografija gali būti naujas skyd-liaukės vėžio diagnostikos įrankis, ypač vertinant mazgus, turinčius nediferencijuotų ląstelių.

Gydytoja L. Daugintytė-Petru-šienė vardijo skydliaukės gydymo metodus: „karštas“ mazgas – radio-jodo terapija, operacija; solidinio „šalto“ mazgo citologinė grupė „benigna“ – stebėjimas, supre-sinė terapija; ; solidinio „šalto“ mazgo citologinė grupė „suspi-cio“, „maligna“ – lobektomija, tireoidektomija; mažiau nei 1 cm nečiuopiamas mazgas – stebėji-mas, supresinė terapija, jei nėra klinikinių, ultragarso piktybiškumo požymių; cista – stebėjimas, turinio aspiracija.

Gydytoja L. Daugintytė-Petrušie-nė perspėjo apie problemas, gydant gerybinius skydliaukės mazgus: nedidelė supiktybėjimo rizika, dy-džio pokyčiai, pacientų stebėjimo efektyvumas.Į auditorijos klausimus: tai vis

dėlto reikia gydyti mazgus ar ne, prof. G. Kazanavičius atsakė:

„Mazgus gydyti reikia“, – ir apibendrino produktyvų konferen-cijos darbą.

Apie aerobinio krūvio dozavimą antsvorio turintiems asmenims pasakojo Sveikatingumo centro „Linija“ dr. Aurimas Mačiukas.

Džiuljeta KulvietienėŽurnalistė

6 AVE VITA / 2010 m. lapkričio 5 d., Nr. 36Informacija

Pamaryje vyko paukščių stebė-tojų ralis „Kuršių marios 2010“, kuriame dalyvavo bei kartu su savo komandos draugais vieną iš prizinių vietų užėmė LSMU MA rezidentas Povilas Ignatavičius.

Nusileido suomiamsNuo paauglystės paukščiais

besidomintis P. Ignatavičius su savo komandos draugais pamatė, išgirdo bei užregistravo 108 paukš-čių rūšis. Tarptautiniame renginyje dalyvavo daugiau nei 20 komandų, kurios suvienijo daugiau kaip šim-tą paukščių mylėtojų, ornitologų ir ornitologų mėgėjų.

Kaip pagauti sėkmę?Paukščių stebėtojų ralis – nuo

2000 m. vykstančios tarptautinės varžybos. Jų metu dalyvių ko-mandos draugiškai varžosi, kuri per nustatytą laiką iš anksto nuro-dytose vietovėse pastebės ar išgirs daugiau paukščių rūšių.

Ralis „Kuršių marios“ vyksta ru-deninės paukščių migracijos metu, dažniausiai – spalio mėn. Ralio maršrutas apima Nemuno deltos regioninį parką, Kuršių marias, Baltijos jūros pakrantes, kur rudenį suskrenda gausūs migruojančių paukščių būriai.

Sėkmės paukštę pavyksta su-gauti žmonėms, turintiems orni-tologinių žinių, klausą, atmintį, paukščių stebėjimo, gal ir vaira-vimo, strategijos bei planavimo įgūdžių, techniškai geresnes ste-bėjimo priemones.

Varžybas laimi komanda, per nustatytą laiką užfiksavusi dau-giausiai paukščių rūšių.

Laisvalaikis

Pagavo sėkmės paukštę

Ventė, Kuršių nerija, KintaiPaukščių stebėtojų ralio „Kuršių

marios 2010“ dalyviai šiais metais rinkosi ir registravosi bei viena jų dalis apsigyveno Kintuose, viešbu-tyje „Žvejų užeiga“. Kita dalis – ap-linkinėse kaimo turizmo sodybose.

Startas – ankstyvą rudens rytą iš aikštelės prie apžvalgos bokš-

LSMU MA rezidentas Povilas Ignatavičius (dešinėje).

Tarp nugalėtojų – Povilas Ignatavičius (antras iš dešinės).

telio Ventėje. Finišas ir rezultatų susumavimas bei aptarimas ir nugalėtojų paskelbimas – Kintų „Žvejų užeigoje“. Beje, nemažai migruojančių paukščių taip pat apsistoja Kintuose – čia jie ilsisi ir prieš kelionę pasistiprina Kintų žuvininkystės tvenkiniuose.

Džiuljeta Kulvietienė

Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pirmųjų metų gydyto-jai rezidentai, gavę krikštatėvių palaiminimą, jau gali vadintis visaverčiais kolektyvo nariais.

Spalio 21 dieną didelis ir drau-giškas akušerių ir ginekologų kolektyvas susirinko restorane „Sandija“ pasidalyti savo rožinė-mis svajonėmis. Čia buvo orga-nizuotas pirmųjų metų rezidentų krikštynų vakaras.

Vakaro svečiai, mirgėdami visa rožinių atspalvių gama, laukė pir-mųjų metų rezidentų pasirodymo. Jaunieji gydytojai, atvertę nespal-votų vaikystės nuotraukų albumą, linksmai dainuodami svečius pa-kvietė žydruoju traukiniu keliauti į Rožinių svajonių šalį, pakeliui aplankant seną gerą animaciją. Palikę svajones toli, pirmųjų metų rezidentai vis dar pro rožinius akinius bandė žvelgti į išradingus krikšto išbandymus, kurių, nesto-kodami humoro jausmo, jiems pateikė vyresnieji kolegos (antrųjų metų rezidentais), bandę atskleisti

Krikštynos Akušerijos ir ginekologijos klinikoje

tikrąją akušerio ginekologo specia-lybės pusę. Nors ir sunkiai sekėsi asistuoti makšties histerektomijos metu, laparoskopinė operacija už-sitęsė dėl įgūdžių stokos, o vaisiaus vandenų nuleisti nepavyko, visus išbandymus „jaunieji“ išlaikė. Vieniems padėjo rimti ir atsakingi kolegos, kiti dirbo savarankiškai.

Pirmųjų metų rezidentai su krikštatėviais prof. Rūta Jolanta Nadišaus-kiene ir doc. Mindaugu Kliučinsku.

Tad krikštatėviams (prof. Rūtai Jolantai Nadišauskienei ir doc. Mindaugui Kliučinskui) nieko kito neliko, kaip tik prisaikdintus „pir-mokus“ palaiminti ir pasveikinti juos, teisėtai įsiliejusius į akušerių ginekologų kolektyvą.

A. Patribavičiūtė, L. Obolevičiūtė

Vakaro svečiai ir kaltininkai.

Kauno medicinos universiteto klinikos skelbia konkursą eiti šias pareigas:Virtuvės vedėjos (1,0 et.) KMUK filialo Romainių tuberkuliozės ligoninėje.Prašymą, gyvenimo aprašymą, turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas,

rekomendacijas pateikti KMUK Personalo skyriui per 10 dienų nuo paskelbimo datos. Telefonas pasitei-rauti 326330.

Prof. Juozas Pundzius, Generalinis direktorius

Tarptautinių profesinių ir mokslinių mainų programa

Mainų programa yra puiki galimybė vyresnių ir pirmųjų kursų medicinos

studentams įgyti ne tik profesinių, tačiau ir mokslinių įgūdžių atliekant 4 savaičių trukmės praktiką užsienio ligoninių skyriuose, laboratorijose ar mokslo institutuose.

Šiais metais LiMSA siūlo 35 profesinių ir mokslinių mainų kontraktus 26 skirtingose šalyse Pietų Amerikoje, Azijoje ir Europoje. Konkursas keliauti į vieną iš siūlomų šalių jau paskelbtas, o anketas galima atnešti iki lapkričio 10 dienos.

Platesnė informacija apie konkursą, mainų programą ir tikslus šalių sąrašas skelbiamas LiMSA inter-netiniame puslapyje www.limsa.lt, į visus klausimus taip pat atsakoma kiekvieną pirmadienį 17.00 val. LiMSA susirinkimuose.

Primename, kad mainų programos konkurse kviečiami dalyvauti ne tik limsiečiai! Tai galimybė kiek-vienam universiteto studentui ☺

LiMSA inf.

Lapkričio 11 d. 12 val.LSMU Vaikų ligų klinikos auditorijoje

(Eivenių g. 2, Kaunas) dr. Birutė Pundzienė skaitys viešąją paskaitą „Naujas požiūris į vaikų šlapimo organų infekciją“.

Lapkričio 8 d. 14 val.Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje (Eivenių g. 2,

Kaunas) Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros dr. Romaldas Mačiulaitis skaityti viešąją paskaitą „Racionalus vaistų vartojimas: mokslinės ir praktinės aktualijos“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Mokslo fondo valdyba, vadovaudamasi LSMU MA laikinaisiais Mokslo fondo nuostatais, skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos produktyviausio brandaus metų mokslininko (turinčio mokslo laipsnį ir vyresnio nei 40 m. amžiaus), produktyviausio jaunojo metų mokslininko (turinčio mokslo laipsnį ir jaunesnio nei 40 m. amžiaus) ir produktyviausio metų doktoranto konkursus Mokslo fondo premi-joms gauti.

Premijavimo kriterijai:• mokslinės veiklos produktyvumas. Prioritetas

teikiamas mokslininkams ir doktorantams, paskelbusiems publikacijų leidiniuose, įtrauk-tuose į Mokslinės informacijos instituto pa-grindinių leidinių sąrašą ir/ar paskelbusiems monografijas, vykdžiusiems tarptautinius mokslo projektus;

• atliktų mokslinių tyrimų reikšmingumas. Mokslo publikacijų reikšmingumas nustatomas pagal žurnalų, įtrauktų į Mokslinės informaci-jos instituto pagrindinių leidinių sąrašą, svorio koeficientus;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Mokslo fondo valdyba, vadovaudamasi LSMU MA laikinaisiais Mokslo fondo nuostatais, skelbia konkursą doktorantų Univer-siteto prioritetinių mokslo krypčių ir šakų atliekamiems moksliniams tyrimams remti (planuojama suma 2011 m. apie 10 tūkst. Lt/projektui).

Konkursui pateikiami šie dokumentai:• doktoranto paraiška (paraiškos formą rasite Mokslo fondo tinklalapyje http://naujas.kmu.lt/index.

php?cid=1933 ) ir paraiškoje nurodyti priedai.Svarstomos atitinkančios nustatytus reikalavimus ir iki nurodyto termino pateiktos paraiškos.Pasirašyti dokumentai (susegti į segtuvus 2 egzemplioriai: vienas originalas ir viena kopija) ir šių do-

kumentų skaitmeninė versija el. paštu rima.naginiene@med.kmu.lt iki 2010 m. gruodžio 3 d. pateikiami Mokslo fondo sekretorei dr. Rimai Naginienei (Eivenių g. 4, Biomedicininių tyrimų institutas, 6 aukštas, 541 kab.). Telefonas pasiteirauti 302953, vietinis tel.: 1305, 1313.

Daugiau informacijos rasite Mokslo fondo svetainėje http://naujas.kmu.lt/index.php?cid=1933 LSMU MA Mokslo fondo valdyba

Konkursai

Konkursas LSMU MA doktorantų atliekamiems moksliniams tyrimams remti

Konkursas „Brandus mokslininkas 2010“Konkursas „Jaunasis mokslininkas 2010“

Konkursas „Doktorantas 2010“• mokslo darbų aktualumas, perspektyvumas ir

praktinio taikymo galimybės.Konkursui pateikiami šie dokumentai:• prašymas;• mokslinės veiklos aprašymas, pildomas laisva

forma;• paskutinių 2 metų (doktorantų – doktorantūros

studijų laikotarpio) mokslo publikacijų sąrašas, patvirtintas LSMU bibliografijos skyriaus atsa-kingojo darbuotojo, bei straipsnių kopijos;

• padalinio vadovo rekomendacija.Svarstomos atitinkančios nustatytus reikalavi-

mus ir iki nurodyto termino pateiktos paraiškos. Mokslininkas ar doktorantas premiją toje pačioje kategorijoje gali gauti 1 kartą per 2 metus.

Pasirašyti dokumentai (susegti į segtuvus 3 eg-zemplioriai, vienas originalas ir dvi kopijos) ir šių dokumentų, išskyrus straipsnių kopijas, skaitmeninė versija el. paštu rima.naginiene@med.kmu.lt iki 2010 m. gruodžio 3 d. pateikiami Mokslo fondo sekretorei dr. Rimai Naginienei (Eivenių g. 4, Biomedicininių tyrimų institutas, 6 aukštas, 541 kab.) Telefonas pa-siteirauti 302953, vietinis tel.: 1305, 1313.

LSMU MA Mokslo fondo valdyba

Lapkričio 12 d. 10 val.Kviečiame dalyvauti respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje

„Kritinės organizmo būklės ir jų gydymas“, kuri vyks MLK Didžiojoje posėdžių salėje (Kaunas, Eivenių g. 4).

Konferencija skirta anesteziologams-reanimatologams, gyd. neurologams, gyd. psichiatrams, šeimos gyd., vidaus ligų gyd., gydytojams toksikologams.

Renginio trukmė – 6 val. Bus išduodami sertifikatai, parengti leidinėliai. Registracija – 9.00 val.PROGRAMA

Koma: priežastys, diagnostika, gydymas. Doc. D. Adukauskienė, LSMU Intensyviosios terapijos klinikaDelyras intensyviosios terapijos skyriuje. Prof. habil. dr. D. Reingardienė, LSMU Intensyviosios terapijos klinikaEpilepsiniai priepuoliai, ištinkantys kritinių būklių ligonius. Doc. V. Pilvinis (rengė V. Stasiukynienė), LSMU Intensy-viosios terapijos klinikaSkausmo vertinimas ir gydymas kritinių būklių ligonių intensyviosios terapijos skyriuje. Doc. I. Marchertienė, LSMU Anesteziologijos klinikaKritinės būklės, sergant difteritu, stablige, botulizmu ir jų gydymas. Prof. habil. dr. A. Laiškonis, prof. habil. dr A. Ambro-zaitis, VU Mikrobiologijos, infekcinių ligų ir tuberkuliozės klinikaSmegenų edema ir jos gydymas. Doc. D. Adukauskienė, LSMU Intensyviosios terapijos klinikaŪminių apsinuodijimų sukeltos kritinės būklės. Gyd. J. Vilčinskaitė, Kauno klinikų Centrinis reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyriusAnestezija kritinių būklių metu. Dr. A. Macas, LSMU Anesteziologijos klinika Raumenų sutraiškymas ir raumenų sutraiškymo sindromai. Prof. habil. dr. D. Reingardienė, LSMU Intensyviosios terapijos klinikaElektrokardiografiniai pokyčiai hipotermijos metu. Prof. habil. dr. D. Reingardienė, LSMU Intensyviosios terapijos klinikaApsinuodijimas žalsvąja musmire. Grybų sukeltas ciklopeptidinis sindromas. R. Lekšienė, LSMU Nefrologijos klinikaSmegenų mirties nustatymas ir potencialaus donoro pagrindiniai gydymo principai. G. Vaitiekaitienė, LSMU Intensy-viosios terapijos klinika

Lietuvos intensyviosios terapijos draugija, LSMU Intensyviosios terapijos klinika

Nuoširdžiai dėkoju LSMU Psichiatrijos klinikos vadovei doc. V. Adomaitienei, doc. B. Burbai, gydytojams psi-chiatrams V. Vilkui, A. Jarui, V. Tarandai, H. Stankevi-

čiū tei, rezidentei I. Kėraitei, nuoširdžiam ir profesionaliam slaugytojų kolektyvui, slaugytojų padėjėjui A. Chabarinui, slau-gėms Dalytei, Linutei, Romualdai, Zinutei, taip maisto išdavėjai Staselei Stundienei.

Tik jūsų dėka iš naujo supratau, ką reiškia gyvenimas, ko verta kiekvieno iš mūsų egzistencija šioje ŽEMĖJE.

Profesinės sėkmės jums, neišsenkančios energijos, sveikatos ir telaimina jus Dievas!

Su pagarba, pacientė Birutė Erika Petrovienė

Padėka