KLAIPĖDOS UNIVERSITETOSVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO

REKREACIJOS IR TURIZMO SPECIALYBĖS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

NEORGANIZUOTOS SPORTINĖS MOKSLEIVIŲ PRAMOGOS ATVIROSE KLAIPĖDOS MIESTO ERDVĖSE

Darbo autorius: Ingrida Nemčauskytė

______________________________

Darbo vadovas: Lekt. Jūratė Barauskaitė

______________________________

KLAIPĖDA 2008

TURINYS

TURINYS........................................................................................................................................2

ĮVADAS..........................................................................................................................................3

1. MOKSLEIVIŲ REKREACINĖ SPORTINĖ VEIKLA..............................................................7

1.1 Sporto (fizinio aktyvumo) reikšmė asmenybės ugdymui ir sveikatai...................................7

1.2 Veiksniai, skatinantys moksleivių fizinį aktyvumą...............................................................9

1.3 Rekreacinės sportinės veiklos formos miesto erdvėse.........................................................11

2. KLAIPĖDOS MIESTO MOKSLEIVIŲ NEORGANIZUOTOS SPORTINĖS VEIKLOS

TYRIMAS.....................................................................................................................................20

2.1 Klaipėdos miesto moksleivių mėgstamos neorganizuotos sportinės veiklos šakos............21

2.2 Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotos sportinės veiklos erdvės..............................22

2.3 Klaipėdos miesto moksleivių pageidavimai neorganizuotai sportinei veiklai gerinti.........23

2.4 Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris bei veiksmai sprendžiant moksleivių

neorganizuotų sportinių pramogų klausimus.................................................................................25

3. REKOMENDACIJOS KLAIPĖDOS MIESTO MOKSLEIVIŲ NEORGANIZUOTAI

SPORTINEI VEIKLAI..................................................................................................................27

3.1 Jaunimo aikštelės įrengimas pietineje Klaipėdos miesto dalyje................. ........................28

3.2 Ekstremalių neorganizuotų sporto pramogų renginiai.........................................................28

IŠVADOS......................................................................................................................................31

LITERATŪRA..............................................................................................................................33

LENTELIŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................35

PRIEDAI.......................................................................................................................................36

2

ĮVADAS

Temos aktualumas. Sporto vaidmuo mūsų kasdieniniame gyvenime nuolat didėja.

Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, per septynerius metus

sportuojančiųjų skaičius padvigubėjo ir 2006 metais siekė 92 tūkst. Iki dabar šie duomenys

pasipildė net 40 procentų. Pasibaigus darbo dienai prisipildo įvairūs sporto klubai,vieši stadionai,

mokyklų sporto salės ir aikštynai geresniu oru taip pat dažniausiai būna užimti – ten kamuolį

spardo ar krepšinį žaidžia įvairiausio amžiaus draugų kompanijos, dviračių takais vis dažniau

rieda dvirčiai. Šiltas oras į miesto aikštes, skverus ir kitas plotmes pritraukia ir ekstremaliosios

sporto šakos megėjus. Šio sporto atstovai pasižymi pomėgiu rizikai ir siekia atrasti naujas

saviraiškos formas bei atsiriboti nuo pripažintų rungytiavimo modelių, savo trukams ir

pasivažinėjimams, susibūrimams naudojantys miesto viešajį turtą ( aikščių pakopas, laiptelius,

siuoliukus, kitas konstrukcijas). Nors natūralus judesio grožis ir artistiškumas, traukia praeivių

žvilgsnius ir susidomėjimą, tačiau kitų nuomone jie lieka viešosios tvarkos pažeidėjai.

Darbo problema. Ekstremaliosios sporto šakos, tokios kaip važinėjimasis

ratukinėmis pačiūžomis, riedlente ar BMX dviračiais miesto gatvėmis, atliekant įvairiausius

triukus, kelia prieštaringas nuomones tarp šio sporto entuziastų ir miesto gyventojų. Vietos

nebūvimas ekstremalių pramogų megėjus verčia rinktis jų sportinei veiklai labiausiai

atitinkančias vietas mieste, tokias kaip aikštės, skverai, erdvės prie prekybos centrų ar degalinių.

O iš jų juos veja įstaigų darbuotojai, apsauga ar net policija. Ši padėtis nėra maloni nei

ekstremalams nei miesto valdžios atstovams, tačiau miesto savivaldybė ir laisvalaikį

koordinuojančios institucijos sprendimo būdų negali atrasti jau gera dešimtmetį. Klaipėdos

miestas ne vienintelis mietas sprendžiantis susidariusę problemą, aktualu tai visoje Lietuvoje.

Darbo tikslas. Išanalizavus esamą Klaipėdos neorganizuotų sportinių pramogų

atvirose erdvėse situaciją, teikti pasiūlymus.

Darbo objektas. Moksleivių neorganizuotos sportinės pramogos miesto erdvėse.

Darbo uždaviniai.

Nusakyti fizinio aktyvumo reikšmę asmenybės ugdymui ir sveikatai.

Išnagrinėti vaikų fizinį aktyvumą skatinančius veiksnius.

Atskleisti neorganizuotų sportinių pramogų įvairovę.

Išsiaiškinti kaip ekstremalai vertina dabartinę aikštelių padėtį

Nustatyti reikiamą inventorių ir bei galimas vietas neorganizuotoms

sportinėms pramogoms Klaipėdos mieste.

Palyginti kaip Klaipėdos ir kitų miestų savivaldybės sprendžia

neorganizuoto ekstremalaus sporto erdvių problemas.

3

Išsiaiškinti kaip neorganizuotų sportinių pramogų problemas sprendžia

Klaipėdos miesto savivaldybė.

Išssiaiškinus situaciją, teikti išvadas bei pasiūlymus.

Darbo Hipotezė. Miesto savivaldybei išskyrus vietą ekstremalų sportą

propoguojančiam jaunimui sumažėtų šiuos sportu užsiimančio jaunimo miesto aikštėse, praeiviai

ir sportuojantis jaunimas tampu saugesni, keistųsi požiūris į ekstremaliomis pramogomis

užsiimančius moksleivius.

Darbo metodai:

Literatūros šaltinių analizė

Interviu

Anketavimas

Fotofiksacija

Tyrimo analizė Microsoft office excel programa.

Terminų žodynėlis:

Rekreacija savo pirmine reikšme išvertus iš lotynų kalbos (recreatio) reiškia

pasveikimą, jėgų atgavimą. Dabartiniame kontekste be pagrindinių savokų, rekreacija apima be

galo daug dalykų: gydymąsi, profilaktiką nuo ligų, reabilitaciją, aktyvų ar pasyvų poilsį, gamtos

ir žmogaus sąjungą, visa tai kas suteikia žmogui atsipalaidavimą nuo kasdienybės, teikia

komfortą ir vidini pasitenkinimą. Pagal Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymo

pakeitimo įstatymą rekreacija - žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus

laisvalaikio veikla, kurios tikslas - poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose.

Neorganizuota veikla- rekreacinė veikla , kai žmonės užsiima savo iniciatyva,

nesinaudodami specialistų paslaugomis ir jų sukurtu produktu, t.y. rekreacinėmis programomis

ar renginių projektais. (www.lijot.lt/getfile.php?id=2304)

Organizuota rekreacinė veikla- vykdoma pagal iš anksto sudarytas programas,

suformuojama laisvalaikio praleidimo idėja, palengvinanti laisvalaikio procesą.

(www.lijot.lt/getfile.php?id=2304)

Laisvalaikis – laikas, kuris neskiriamas privalomai veiklai, tokiai kaip darbas,

verslas, namų ruoša, mokymasis, valgymas, miegojimas. (Blaževičius P. (2006) Laisvalaikio

organizavimas)

Sportas – visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai

siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti

rezultatų įvairaus lygio varžybose.(Baltoji knyga.(2007) Briuselis)

4

Pramogos - tai tokia rekreacinė veikla, kuri teikia malonumą, nereikalauja

susikaupimo, žinių, fizinių sugebėjimų ir neteikia jokios materialios naudos. Pramogaudami

rekreantai siekia:malonumo,atitrūkimo nuo kasdienybės,neįpareigojančio bendravimo.

(Blaževičius P. (2006) Laisvalaikio organizavimas)

Hobis - gilus, intensyvus domėjimasis daiktais, reiškiniais, veikla ir jų tyrimas ar

kolekcionavimas. Hobio tikslai: savęs ir aplinkinio pasaulio pažinimas; relaksacija; nuoseklus

vienos krypties žinių gilinimas. Blaževičius P.(2006). Laisvalaikio organizavimas. Rokiškis.

Hipodinamija- raumenų susitraukimo jėgos ir jų tonuso sumažėjimas.

(Tamošauskas ir kt., 2003).

Hipokinetinė liga - tai fiziologinė, klinikinė samprata, apibūdinanti pakitimus

organizme, atspindinčius konfliktą tarp biologinės žmogaus prigimties ir jo paties sukurtų darbo

bei buities sąlygų . (Tamošauskas ir kt., 2003).

Motyvacija (lot.„morere“ - judinti, skatinti). Tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir

skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Motyvai - tai veiksmų skatuliai, lemiantys jų pobūdį

ir kryptį. Jie visada yra susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu.( Butkienė, 1996).

Dviratis – dviratė bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė, naudojama

pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms.

(http://dviratis.org)

Važinėjimo stilius – važinėjimo dviračiu būdas. Kiekvienas stilius turi būtent jam

pritaikytą dviračio tipą ir vietas (trasas), kur juo važinėjama.

(www.extreme-sports.lt/pages/riedlentes/riedlentes/stiliai.php)

Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Miestas paprastai

susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios

gali būti platesnės nei payies miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai,

keliai ir gatvės.(http://lt.wikipedia.org/wiki/Miestas)

LITERATŪROS APŽVALGA

Darbe remtasi „Sporto žinynas“ knyga, kurioje plačiai aprašoma kiekvienos sporto

šakos charakteristika, inventorius, sportininko savybės, turnyrai bei rungtynės. Plačiau nagrinėti

ekstremalaus sporto rūšių aprašymai. Taip pat S.Šukio„Sportinė veikla tarp paauglių kaip

vertybinių orientacijų, asmenybės savybių ir socialinio elgesio formavimosi veiksnys“

disertacija, kurioje autorius nagrinėja kaip sportas įtakoja paauglių tikslų formavimąsi, elgesį bei

5

asmenybės raidą. Nagrinėjant autoriaus darbą atidžiau atsižvelgta į sporto lemiamą įtaką

paauglių tikslų formavimuisi bei asmenybės raidą. „Lietuvos studentų fizinio pajėgumos

rezulatai“(2003) knygoje aprašoma porto kaip atotrūkio nuo kasdienybės forma, kuri plačiau

nagrinėjama rašant darbą, taip pat nagrinėta A.Pawluckio nuomonė dėl individualiaus

meistriškumo rodymo racionalumos(ekstremalaus sporto konteksete). I.Tilindienės„ Sportinė

veikla kaip paauglystės santykio su savimi formavimosi sąlyga“ didertacija, kurioje autorė teigia

jog paauglių santykis su savimi priklauso nuo daugelio asmenį veikiančių socialinių bei vidinių

veiksnių.Plačiau nagrinėta darbui reikalinga sportininkų motyvacija, saviugda, santykis su

savimi. E.Grinienės,D.Lindišienės, E.Maračinskienė J.Vaitkevičiaus „ Mokymosi įtaka Vaiko ir

paauglio organizmui“ knygoje autoriai pateikia mokslo, intencyvaus mokymosi, per didelio

užimtumo neigiamus padarinius vaiko ir paauglio asmenybei bei sveikatai. Knygoje pateikiamas

fizinis aktyvumas kaip būtinybė vaiko organizmui mokymosi procesu, į ką ir buvo atsižvelgta

rašant darbą.

6

1. MOKSLEIVIŲ REKREACINĖ SPORTINĖ VEIKLA

Sportinė veikla turi platų aktyvių užsiėmimų spektrą. Šie užsiėmimai reikalauja

įgūdžių, strateginio mąstymo, ištvermės ir kantrybės. Kiekvienas žmogus sportuoja pagal savo

galimybes dėl malonumo, tobulėjimo, geros sveikatos,kūno formų palaikymo, poreikio azartui

patenkinti, naujų pažinčių ir potyrių, agresijai išreikšti ar siekdamas iškilti tiek, kad visuomenė jį

pastebėtų ir vertintų. Seniai žinomas posakis „sveikame kūne-sveika siela“ yra daugelio sportu ar

sportinėmis pramogomis, kaip rekreacijos dalimi, užsiiminėjančių žmonių kertinis akmuo. Tai

aktualu kiekvienam, o ypač jaunimui, kuomet dar mokyklinio amžiaus jaunuoliai patiria daug

streso, nuovargio priepolių, patyčių, tuomet sportas daugumiu atveju tampa vidinės darnos,

sveikatos atstatymo ir saviraiškos forma.

1.1 Sporto (fizinio aktyvumo) reikšmė asmenybės ugdymui ir sveikatai

Įžymus Lietuvos pedagogas Stasys Šalkauskis (1992) teigė, kad fizinė ga1ybė yra

bendriausia pedagoginė gėrybė fizinio mankštymo srityje, kūno nusiteikimas aukštesniems

gyvenimo tikslams yra bendriausia ugdomoji vertybė. Gerai suprasta fizinė galybė iš tikrųjų yra

tikslingai panaudojama fizinė energija. Fizinė energija pasireiškia kaip žmogaus kūno sveikata,

stiprumas bei miklumas. Tuo tarpu šitos kūno ypatybės nėra sau tikslas fiziniame mankštyme,

kadangi tikra jų reikšmė išeina aikštėn ryšium su sveiko, stipraus ir miklaus kūno nusiteikimu

tamauti aukštesniems gyvenimo tikslams.Teorinėje srityje fizinis lavinimas turi uždavinį pasiekti

auklėtinio prigimtyje tikslingą išorinių ir vidinių jutimų veiklumą, kuris tarnautų materialine

atrama protiniam pažinimui, tamaujančiam savo ruožtu tiesos pažinimo reikalui. Praktinėje

srityje pagrindiniu fiziniu auklėjimo uždaviniu yra pasiekti fizinėje auklėtinio prigimtyje to tikro

fizinio galingumo, kuris glūdi kūno nusiteikime palenkti visą savo energiją valios

reikalavimams. Estetinėje srityje pagrindinis uždavinys yra išvystyti kūne kūrybinį nusiteikimą“

(Šalkauskis, 1992).

„Dvasia, kaip laisva, turi galimybės atsilaikyti prieš kūno įtaką, bet užtat sielos

galių reiškimasis yra priežastingai surištas su kūno pareigomis ir todėl atitinkamai silpnėja sulig

kūno menkėjimu. Tik sielos galių reiškimosi atžvilgiu galima pasakyti, kad sielos sveikata

pareina nuo kūno sveikatos, interpretuojant posakį mens sana in corpore sano (sveikas protas

sveikame kūne). Užtat būtų padaryta klaida pasakius, kad pats dvasinis sielos vertingumas

pareina nuo kūno ypatybių ir, be kita ko, nuo jo sveikatos bei stiprumo“ (Šalkauskis, 1992).

Visos atliekančios kurią nors funkciją kūno dalys gerai išlavėja, išlieka sveikos ir

lėčiau sensta, jei jos naudojamos saikingai ir atlieka užduotis, prie kurių yra įpratusios. Tačiau jei

kūno dalys nieko neveikia ir paliekamos be darbo, jos neišlavėja, yra linkusios į ligas ir greitai

7

pasensta“ (Research Digest, series 2. No. 6, 1996).

Šiandien kineziterapeautai, kinezioogai, fizinio lavinimo specialistai, medikai

vieningai teigia, kad laiku skirtas ir tinkamas fizinis aktyvumas visada padeda. Pirma, jis

sumažina galimybę susirgti tam tikra liga, ir, antra, padeda įveikti ligą susirgus arba bent

sumažinti jos progresavimą. Tinkamas fizinis aktyvumas mažina širdies ligų pavojų, mažina

arterinį kraujospūdį reguliuoja svorį didina organizmo atsparumą stresams ir mažina nuovargį.

Būtent daugeliu šiandienos „civilizacijos“ ligų susergama dėl nepakankamo fizinio aktyvumo.

Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visais amžiaus tarpsniais,

tačiau bene aktualiausia ji kai kalbama apie moksleivių sveikatą. Nors vaikai ir judresni už

suaugusiuosius, dėl paplitusių pasyvaus laisvalaikio formų jiems gresia hipokinezės

pasekmės. Todėl fizinio aktyvumo tikslas - didinti kasdienio gyvenimo išteklius bei mažinti

sveikatos rizikos veiksnius. Neatsitiktinai daugelis autorių nurodo, kad moksleivių nuovargis

padidėjęs, ypač pavasarį, darbingumas yra nepakankamas fizinės veiklos rezultatas. Jie teigia,

kad tai, kas praleista vaikystėje, yra negrįžtamai prarasta tolesniam gyvenimui.

Įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Pirminis fizinės

kompetencijos suvokimo lygis (pagal amžiaus tarpsnius) yra toks, jog vaikų (nuo 10 m.) fizinį

aktyvumą lemia konkurencija. Jie stengiasi užduotis atlikti geriau nei jų bendraamžiai. Tai, kad

jie prilygsta klasės draugų sugebėjimams, leidžia jiems suvokti savo fizinių sugebėjimų vertę.

Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimo, gerą

psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius,

ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį. O 12 - 15 metų amžiaus tarpsnyje būtina

laiduoti organizmo augimą ir brandą, mokyti sveikos gyvensenos, sureguliuoti pagrindinius

širdies ir kraujagyslių sistemų ligų rizikos faktorius: antsvorį kraujospūdį fizinį aktyvumą,

tobulinti motorinius įgūdžius, fizines ypatybes (greitumą, lankstumą, jėgą, aerobinę

ištvermę).Vėlesniu laikotarpiu, paaugliams virš 15 metų, būtina laiduoti organizmo brandą,

tobulinti motorinius gebėjimus, judėjimo įgūdžius, fizines ypatybes (jėgą, lankstumą, ištvermę),

mokyti sveikos gyvensenos. Daug mokslininkų tyrinėja fizinio aktyvumo lygį mokykliniame

amžiuje lr pripažįsta, kad fizinis aktyvumas mažėja, todėl verta susimastyti, ką daryti, kaip

įtakoti šį neigiamą procesą“ (Research Digest, series 3. No. 11,2000). Vėlyvoje paauglystėje

anksčiau buvęs svarbus socialinis palyginimas ir įvertinimas lieka nuošaly. Jau 16-18 metų

jaunuoliai turi susidarę sau tikslus, kad pasiektų norimo rezultato“ (Physical Activity And

Fitness Research Digest, series 1. No. 2, 2002).

Įvairūs mokslininkai pabrėžė svarbią fizinio aktyvumo naudą žmogaus

organizmui visuose amžiaus tarpsniuose. Kuo jaunesniame amžiuje prasideda fizinis

aktyvumas,tai sumažina riziką susirgti chroniškomis ligomis. Mažai abejonių, kad vaikai,

8

jaunimas gali išmokti ir išsiugdyti palankų gyvenimo būdo elgesį. Įrodymai teigia, kad

laikas praleistas sportuojant nesumažina kitų dalykų mokymosi. Jaunuoliai, kurie

praleidžia mažiau laiko mokydamiesi kitų dalykų ir skirdami tą laiką reguliariam

sportavimui, parodė tokius pat gerus rezultatus ar dar geresnius akademinėse pamokose, 0

sportuodami jie dar teikia naudos savo fiziniam vystymuisi ir saviraiškai.

1.2. Veiksniai skatinantys moksleivių fizinį aktyvumą

Norint nukreipti vaiko veiklą link tikslo būtina susipažinti su motyvacijos

teorijomis, žadinimo būdais.

Motyvas - tai, kas atspindi žmogaus psichikoje vaizdo ar minties pavidalu ir

nukreipia jo elgesį taip, kad būtų patenkintas tam tikras poreikis. Motyvacija apima žmogaus

poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus, interesus ir polinkius, vertybes, pažiūras lr

įsitikinimus“ (Butkienė, 1996). Anot G. Butkienės (1996) motyvacija perkelia mokinį iš

nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda nukreipti viena linkme. Motyvacija

padeda vaikui „ ... orientuotis į tikslą, suvokti kiek laiko reikės tikslui pasiekti, pažadina jo

jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos ugdymo si kokybei ir jos pasekmėms“ (Butkienė, 1996).

O tik suformulavęs ir įsisąmoninęs tikslą moksleivis nukreipia savo valią, protą, jausmus

konkretiems veiksmams atlikti. Moksleivio sąmoningi tikslai iškeliami sau tik savarankiškai ir

valingai apsisprendžiant, laisvai pasirenkant kyprį.

Sėkmingam ir sparčiam ugdymuisi, saviraiškai, fiziniam aktyvumui būtinas

emocinis komfortas ir tam tikra emocijų sankaupa. Tai mažas jaudinimasis, susijęs su konkrečiu

noru pasiekti tikslą ir atsakingumo jausmu, pasitikėjimas savo jėgomis, tikėjimas savo sėkme ir

abejojimas, žadinantis mąstymo bei veiksmų savikontrolę, ir vidinis atlikimo bei išmokimo

džiaugsmas. Butkienė, 1996, išskiria kelias priežastis kuomet bręsta moskleivio motyvacija bei

noras save tobulinti. (žr.3 priedą) Moksleivio vidinę motyvaciją nulemia smalsumas, augimo

poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savipilda, savigarba, laimėjimai ir lūkesčiai, kompetencija,

konfliktuojantys motyvai. Vaikams vidinė smalsumo motyvacija labai ryški ankstyvosiais jų

gyvenimo metais. Vaikai ieško naujų patyrimų, mėgsta tai, kas skiriasi nuo to, ką jis daro.

Mokymosi motyvai, nors ir kokie jie būtų, visada yra susiję su svarbiausių fiziologinių ir

aukštesniųjų, dvasinio augimo, poreikių patenkinimu. Taippogi svarbus motyvas vaikui yra ir

savigarba. Šis motyvas stiprina pasitikėjimą savimi, pajėgumą, įsitikinimą, kad esi reikalingas ir

naudingas. Tam vaikas ieško kontaktų su kitais žmonėmis; nori užsitikrinti vienmečių

pasitikėjimą. Ir suaugęs, ir vaikas nori, kad kiti jį priimtų ir pripažintų tokį, koks jis yra, nori

turėti gerą vardą. Kai šie siekimai ribojami, išgyvenamas silpnumas, bejėgiškumas,

menkavertiškumas. Šis motyvas ypač paveikus paauglystėje ir jaunystėje. Motyvaciją skatina

9

sėkmė. Vis labiau domimės tuo, kas sekasi. Nuolatinė sėkmė ypač sustiprina motyvaciją- o tai

savrbu jaunystės periodu.

Eksperimentai ir gyvenimo patirtis rodo, kad mes maloniai įsitraukiame į

veiklą, kurią patys laisvai pasirenkame. Mes nemėgstame, kad kas nors mus kontroliuotų,

mums patinka patiems save kontroliuoti. Vaikams ir paaugliams tai dar svarbiau.

Draugų įtaka fiziniam aktyvumui

Džiaugsmas, pasitenkinimas savimi fizinėje veikloje, sportuojant yra vienas iš

svarbesnių motyvų lemiančių atsidavimą sportui. Scanlan ir Simons (1992)net sudarė modelį

kuriame pavaizduoti motyvai lemiantys atsidavimą sportui“ (Physical Activity And Fitness

Research Digest, series 1. No. 2, 2002). Džiaugsmas fizine veikla ir artimi draugai ( klasės,

komandos, kaimynai,šeimos) turi didele įtaką pasirenkant sportines pramogas, o vėliau, ir

pačioje fizinėje veikloje. „Vienodas vertinimas, požiūris ir uždara draugystė - pagrindiniai

savarankiškumo požymiai.Moksleivių vienodas požiūris į tam tikros grupės narius turi didelę

įtaką populiarumui ir statusui toje grupėje“ (Physical Activity And Fitness Research Digest,

series 1. No. 2, 2002).

Kai kurie mokslininkai teigia, kad egzistuoja tamprus ryšys tarp fizinės

kompetencijos ir vienodo vertinimo požiūrio. Vaikai ir paaugliai kurie yra labiau „pasikaustę“ ir

iš kurių daug tikimasi, tos pačios amžiaus grupės vaikų yra labiausiai populiarūs. Ir atvirkščiai,

ne tokie fiziškai kompetentingi , ar gabūs vaikai gali tapti pajuokos objektu, atsiskyrėliais, kuries

galimybių suteikiama žymiai mažiau. Populiarieji vaikai įgyja dar daugiau motyvų, kad išlaikytų

savo įtaką tarp bendraamžių, suteikti sau dar daugiau malonumo jaustis viršesniais, stengiasi dar

labiau būti fiziškai aktyvūs. Taip jie pasiekia dar aukštesnių motyvacijos lygių.

Įvairių mokslininkų vykdytos studijos teigia, kad savigarbos ir partnerystės įtaka

svarbi emociniam ir motyvaciniam rezultatui pasiekti. Mokslininkai nustatė, kad mergaitės ir

berniukai gerai sutariantys su kartu sportuojančiais savo bendraamžiais patiria žymiai didesnį

džiaugsmą sportuodami bei dažniau renkasi sportinę veiklą už mokyklos ribų. Taip pat jie ištyrė,

kad mergaičių ir berniukų artimos draugystės suvokimas ir jos išgyvenimas yra labai susijęs su

fiziniu savęs vertinimu, teigimu poveikiu ir vidine motyvacija sportui bei fiziniams rezultatams.

Kai mes džiaugiamės fizine veikla, norime ir toliau sportuoti. Tai būdinga ne tik vaikams ar

paaugliams, bet ir suaugusiems taip pat.

Remiantis įvairiais autoriais galime nusakyti moksleivių psichologinius-socialinius

faktorius lemiančius jų fizinį aktyvumą(žr.4 priedą).

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, „sportas padeda vaikams ir paaugliams

išreikšti save, didina pasitikėjimą savimi, mažina nervinę įtampą, ugdo solidarumo ir kilnumo

10

jausmus. Aktyvi fizinė veikla mažina rizikingos elgsenos poreikį, daro nemažą įtaką pasirenkant

sveikas elgsenas: atsisakymą vartoti tabaką, alkoholį narkotikus, smurtauti“ (Tamošauskas,

2003). O pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus,

fizinis aktyvumas vienas reikšmingiausių harmoningo moksleivių vystymosi ir sveikatos

stiprinimo veiksnių. Pakankamas judėjimas stiprina kaulus ir raumenis, didina atsparumą stresui,

padeda išvengti judamojo aparato, regos, kalbos sutrikimų, stabdo lėtinių ligų vystymąsi.

Svarbiausi mokinių fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai yra noras būti

gražesniam, sveikesniam, tobulinti kūno formas, turėti daug draugų, įgyti išskirtinumą,

pripažinimą bei populiarumą.Noras atitrūkti nuo protinės veiklos, pasimiršti taip pat

skatina moksleivius būti fiziškai aktyviais.

1.3. Sportinės rekreacinės veiklos šakos miesto erdėse

Sveikata ir judėjimas- tai du vienas kitą įtakojantys ir neatskiriami dalykai žmogaus

gyvenime, nepriklausomai nuo jo statuso. Laisvalaikį žmonės praleidžia labai įvairiai: vieni

renkasi pasyvų poilsį arba aktyvią veiklą. Kad žmogus galėtų efektyviai dirbti, mokintis,

studijuoti ar kt., jis savo nuožiūra bent dalį laisvo laiko turi skirti poilsiui, tiek fiziniam tiek

dvasiniam. Kokį laisvalaikio būdą renkasi žmogus, priklauso tik nuo jo norų ir poreikio.

Laisvalaikio veiklų pakopos skirstomos į pasyvųjų poilsį ar kontempliaciją, kurio

metu reikia sudaryti galimybę atstatyti fizines bei dvasines žmogaus jėgas; savišvietą – galimybę

įgyti, gilinti ar tobulinti žinias; saviraišką ir organizuojant pramogas ir šventes padėti atsiskleisti

individo kūrybiniams gebėjimams. Adomaitienė (2000) nurodo, kad reakreacijos formas būtina

keisti: nuo pasyvaus poilsio pereinant prie aktyvaus, nuo psichofiziologinių reikmių – prie

didesnių socialinių ir kultūrinių siekimų, nuo fizinių rekreacijos formų – prie dvasinio

pasitenkinimo, nuo žavėjimosi kultūros vertybėmis – prie kūrybos. O laisvalaikio formos yra

šios:

Aktyvus laisvalaikis. Kai norima kur nors realizuoti savo energiją. Tai aktyvi rekreacija, hobis,

atostogos, sportas savo malonumui, pavyzdžiui, alpinizmas, uolų laipiojimas, kalnų turizmas,

slidinėjimas, tenisas, snieglentės, ratukinės pačiūžos, riedlentės, sportinė žūklė, kanojos,

dviračiai it kt.

Pasyvus laisvalaikis. Kai norima susilaikyti nuo energijos eikvojimo-tai šachmatai, šaškės,

kortos, bridžas, pokeris. Tai tiesiog dykinėjimas, „nieko nedarymas“, laisvalaikio leidimo

būdas, kai neužsiimama jokia didele veikla. Taip tenka kurį laiką ilsėtis, jei darbo diena buvo

itin sunki ir aktyvi.

Dažniausiai sportas (aktyvi fizinė veikla, pramogos) yra specifinė fizinių ar

intelektualinių užsiėmimų rūšis, kuria užsiimama, turint tikslą varžytis, pagerinti sveikatą, gauti

11

moralinį ir materialinį pasitenkinimą, išreikšti save; tai – tobulybės ir šlovės siekimas, įgūdžių

bei sugebėjimų gerinimas.

Ne visomis sporto rūšimis, kaip pramoga, galima užsiimti mieste, kai kurioms

miestas netinkamas, nes nėra tam reikiamų sąlygų. Galima išskirti begale sporto rūšių tiek

uždarose tiek atvirose erdėse, aktyvių bei pasyvių, skirstyti į kategorijas ar sezoniškumą

(vasaros, žiemos), tačiau šiandieną aktualios yra ekstremalios sporto pramogos (šakos)

(tam tikra laisvalaikio praleidimo forma, hobis), kurios moksleivių taikomos miesto

atvirose erdvėse (išnaudojant miesto erdves, architektūros elementus) t.y. riedlentės,

riedučiai, bmx dviračiai ir kt. (žr.5 priedą)

Ekstremalusis riedlenčių sportas

Pirmos riedlentės atsirado XX a. pradžioje, jos priminė paspirtukus, su senovinių

riedučių ratukais. Riedlentės buvo išrastos tada, kai pakvaišę banglenčių mėgėjai norėjo

realizuoti bangų pojūčius gatvėse. Būtent ryšys tarp riedlenčių ir banglenčių padėjo sukurti

riedlenčių stilius, mada ir žinoma kultūra. Tačiau išpopuliarėjo tik 6-7 deš. JAV.

Ankstyvaisiais 1960 metais tokios kompanijos kaip Larry Stevenson's Makaha ir

Hobie Alter's Hobie pradėjo gaminti pirmąsias riedlentes, kurios priminė mažas banglentes su

ratukais. Riedlentės tapo labai populiarios, tad kompanijos pradėjo peštis dėl rinkos. Daugiau

negu 50 milijonų riedlenčių buvo parduota per mažiau negu puse metų. Pirmosios riedlenčių

varžybos įvyko Hermosa paplūdimyje, Kalifornijoje (Amerika), 1963 metais. Tačiau 1965

metais saugumo ekspertai paskelbė riedlentes nesaugiomis. Riedlentės mirė taip greit kaip ir

atsirado. Po taip vadinamojo „ dešimties metų periodo“ (ten-year cycle), septintajame

dešimtmetyje, buvo pradėta statyti riedlenčių parkus, atsirado pirmosios riedlenčių žvaigždės-

profesionalai, riedlenčių filmai ir žurnalai. Šituo laikotarpiu susikūrė tokie važinėjimo stiliai kaip

slalomas (slalom), leidimasis nuo kalnų (downhill), laisvas stilius (freestyle), šuoliai į toli

(longjump). Kiti triukai, padarę įtaką riedlenčių evoliucijai buvo aerial, invert ir olie. Riedlenčių

sportas tuo metu turėjo tokias žvaigždes, kaip Tony Alva, Jay Adams ir Stacy Peralta. Tai pat

pasikeitė ir riedlenčių forma. Iš 6 colių pločio riedlenčių jos tapo 7 colių pločio ir daugiau negu 9

colių ilgio, tai suteikė didesni stabilumą ant riedlentės. Praėjus vėl beveik dešimtmečiui

riedlentės patyrė antrą nuosmūkį nuo nuolat didėjančių draudimų riedlentėms ir palaipsniui

mažėjančios riedlentininkų auditorijos. Atsiradusios medinės rampos ir pakitęs freestyle stilius

aštuoniasdešimtaisiais atgaivino riedlenčių sportą. Šiuo laikotarpiu išgarsėjo tokie riedlentinikai

kaip Tony Hawk ir Stevie Caballero. Nors riedlentininkai patys gaminosi rampas, susidomėjimas

jomis palaipsniui mažėjo. Riedlentininkai pradėjo daugiau važinėti gatvėse. Pirmosios gatvių

važinėjimo žvaigždės buvo Mark Gonzales, Natas Kaupas ir Mike Vallely.

12

ESPN organizuojamos ekstremalaus sporto žaidynės pradėtos rengti

devyniasdešimtaisiais. 1997 į jas buvo įtrauktas riedlenčių sportas. Riedlenčių kultūra pasitraukė

iš pogrindžio ir tapo industrija. Pasikeitė ir riedlenčių forma. Iš mažų lentučių jos tapo didelėmis

lenktais galais, suklijuotomis iš septynių, kartais ir daugiau sluoksnių, su tvirtomis ašimis ir gerai

riedančiais ratais. Išpopuliarėjęs gatvės stilius pradėjo nepatikti kitiems žmonėms. Buvo

pastatyta daug riedlenčių parkų, tačiau iš žurnalų vis dar nedingdavo nuotraukos iš gatvių.

Riedlenčių kultūra tapo miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Per visą riedlenčių gyvavimo

laikotarpį buvo labai daug organizacijų. Dvi pagrindinės, egzistuojančios ir dabar yra IASC

(tarptautinė riedlenčių kompanijų asociacija) ir World Cup Skateboarding  (pasaulinės riedlenčių

varžybos – WCS ). Pastaroji yra lyderis organizuojant riedlenčių varžybas. WCS turi NSA

( nacionalinė riedlenčių asociacija) statusą. WCS prezidentas yra Don Bostick.

(http://www.kf.vu.lt/~biib1/vaida_b/sportoSH.htm)

1987 metais riedlenčių sportas kaip kultūra įgavo stilių. Didelę įtaka tam padarė

punk kultūrą. Daugelis riedlentininkų pradėjo rengtis tamsių tonų drabužiais ir retro stiliaus

teniso bateliais. Kaip ir hip-hop'o bei techno muzikos subkultūrose riedlentininkų drabužiai

dažniausiai yra laisvi. Tai būtina, norint neriboti judesių, atliekant sudėtingus važiavimo

elementus. Dažnai riedlentininkai perima apsirengimo stilių iš abiejų minėtų subkultūrų. Tai

plačios kelnės, ant kurių dažnai užmaunami šortai, sportiniai marškinėliai ir batai, beisbolo

kepuraitės. Taip pat ir pačios riedlentės skiriasi nuo pačių pirmųjų, šiuo metu riedlentės (lentos)

gaminamos iš kanadietiško klevo, atsirado ir inventoriaus bei pačių riedlentininkų

charakteristikos. (žr.6 priedą)

Riedlenčių sportas vienu ar kitu metu būdavo susijęs su kai kuriomis subkultūromis

ir perimdavo idėjas iš jų. 8 ir 9 deš. sandūroje riedlentės buvo susijusios su pankų judėjimu. Tai

galima paaiškinti tuo, jog riedlentininkai buvo išguiti iš daugelio viešų vietų ir važinėdavo

daugiausiai nelegaliai kiemuose įrengtose aikštelėse. Tuo pačiu buvo perimtos anarchistinės

opozicijos oficialiai valdžiai idėjos, kurios liko populiarios tarp riedlentininkų iki šiol.

(http://www.extreme-sports.lt/pages/riedlentes/riedlentes/istorija.php)

Šiuo metu populiariausias riedlentininkų taip vadinamas „laisvasis stilius“, tai yra

važinėjimas gatvėmis, išnaudojant miesto architektūros detales. Daug kur JAV ir Didžiojoje

Britanijoje važinėjimas viešose vietose yra uždraustas arba riedlentininkai turi išsipirkti leidimus.

Tai paaiškinama tuo, jog streetstyle`as kelia fizinį pavojų aplinkiniams. Kai kur uždrausta

važinėti tik naktį, nes manoma, jog toks paauglių važinėjimasis tamsiu paros metu sukels

chuliganizmo ir vandalizmo bangą. Be to, riedlentininkai piešia grafitti.

Vienas iš riedlentininkų tyrinėtojų Iain Bordenas (pats buvęs riedlentininkas, dabar

Londono Bartlett koledžo architektūros dėstytojas) draudimo priežastis aiškina kitaip. Pasak jo,

13

politikai dažniau bijo ne realios fizinės grėsmės. Į riedlentininkus žiūrima kaip į benamius, nes

jie išnaudoja viešąją miesto erdvę ne pagal paskirtį ir nesiekdami jokio ekonominio intereso.

Tokiu būdu malonumas priešpastatomas darbui, o laisvas elgesys tvarkai. Riedlentininkai

prilyginami valkatoms. Pasak I. Bordeno, dėl draudimų tarp riedlentininkų dar labiau plinta

anarchistinės pažiūros. Riedlentininkai kitaip suvokia miesto erdvę, kuri jiems yra tik būdas

praleisti laiką (I. Borden, An affirmation of urban life//www.skatepark.org).Be gatvėmis

važinėjančių riedlentininkų yra ir žmonės, kurie tuo užsiima kaip profesionalūs sportininkai.

Egzistuoja nacionalinės ir tarptautinės riedlenčių sporto federacijos.

Važinėjimas riedlentėmis Lietuvoje iki šiol nėra toks paplitęs kaip Vakarų

šalyse, tačiau kasmet šio sporto mėgėjų atsiranda vis daugiau.Tai tarsi saviraiškos forma,

kuri pamažu pritraukia vis daugiau jaunimo. Tai vienas galimų bendraminčių draugų

susiradimo būdas, puiki aktyvi lauko pramoga, ir neabejotinai gera saviraiškos forma.

Riedučių sportas

Pirmuosius riedučius prieš du šimtus metų sugalvojo nežinomas olandas, kuris

svajojo, kad jo tautiečiai, nuo amžių lėkdavę užšalusiais kanalais, galėtų tai daryti ir vasarą.

Pirmieji skeelers ir vėliau Londone užpatentuoti rolitos buvo gremėzdiški, nepatogūs ir

ekstravagantiški. Pirmas juos aukštuomenei pristatęs ekscentrikas Josephas Merlinas savo

pasirodymą šventėje, Londone, 1760 metais baigė nelaimingai. Važiuodamas riedučiais (ir tuo

pat metu grodamas smuiku), jis pasibaisėjusios publikos akyse neišlaikė pusiausvyros ir įsirėžė į

didžiulį karnavalo salės veidrodį, beveik mirtinai susižeisdamas. Butent tada riedučiai pirmą

kartą pasirodė istorijoje, ir šis šėlsmas nesustojo iki šiol.

Tais laikais technika nebuvo tobula, ratukai - nepaslankūs ir ilgus dešimtmečius

prie batų buvo pritvirtinti dviem eilėm. Nepaisant to, ratukinės pačiūžos veržėsi į meno sceną

(ypač baleto sales) ir ne tik. 1840 metais didžiulio Berlyno baro “Corse Halle” savininkai

teisingai numatė, kad ratuoti padavėjai klientus aptarnautų greičiau. Prieš šimtą metų daugelis

Vakarų sostinių pritaikė didžiąsias sales “vasariniams” čiuožikams, pavyzdžiui garsioji Niujorko

“Madison Square Garden” kadaise irgi buvo didelė “čiuožykla”. Vėliau prasidėjo madingi

pasivažinėjimai lauke, šokiai ant ratukų ir lenktynės. Tačiau tikrasis ratukų bumas atėjo 60-

aisiais, kartu su plastmasinių dirbinių ir disco muzikos era. Jaunojo Johno Travoltos laikais

Amerikoje veikė apie keturis tūkstančius salių. 1979 metais broliai Scott‘as ir Brennan‘as

Olson‘ai, ledo ritulininkai iš Mineapolio, surado senovines griozdiškas pačiūžas sporto prekių

sandėlyje, kur riedučiuose vietoj dviejų eilių riedučių ratukai buvo išrikiuoti tiesia linija.

Jaunuoliai pritvirtino lengvus poliuretano ratukus prie ledo ritulininko batų, guminį stabdį- taip

tėvų rūsyje įkūrė jų kompanija „Rollerblade“- prasidėjo naujo greičio ir naujų viražų era. Tiesa,

14

savotiškas naujausių modelių prototipas buvo pagamintas ir Sovietų Sąjungoje, imperijos

slidininkų komandos vasaros treniruotėmis, tačiau jis taip ir liko elitinio sporto sandėliuose.

Rollerblade Inc. greitai perėmė nauji, pinigingesni savininkai, kurie sukūrė tvirtesnius ir lengviau

užsidedamus riedučius. Riedučiai išplito kitose Amerikos ir pasaulio kampeliuose. Išpopuliarėjus

modeliui „Lightning TRS“, firmos pavadinimas - tapo visos riedučių kultūros sinonimu. Naujus

modelius tobulino ir kūrė tūkstančiai dizainerių, tačiau svarbiausi išradimai buvo tų pačių

„Rollerblade“ specialistų - nuo 1990-ųjų įdiegus, kitokią plastmasę, riedučiai palengvėjo beveik

du kartus, o 1994-aisias išpopuliarinus ABT (arba “aktyvaus stabdymo technologiją”), pasikeitė

stabdymo ir manevravimo principai.

Riedučiai, panašiai kaip snieglentės, (gal dar greičiau) išsikovojo vietą Amerikos ir

pasaulio miesto kultūroje. Iš pradžių, aišku, tai buvo beatodairiškų nutrūktgalvių jaunuolių

“išsidirbinėjimas”. Tačiau dabar aerobikos treneriai vieningai teigia, kad tai yra nuostabiausia

fitneso forma. Miesto gatvėse ir parkuose riedučiai tapo nepakeičiama, transporto forma. Iš

pradžių buvo studentai ir moksleiviai su riedučiais, paskui - kurjeriai su riedučiais, po to -

verslininkės ir roko žvaigždės su riedučiais. 2000-aisiais turime gydytojus su riedučiais, kunigus

ir vienuoles su riedučiais, seneles.

Stiprėjant riedučių pramonei, atsirado ir naujos jų panaudojimo kryptys. Pastaruoju

metu pasaulyje labai išpopuliarėjo riedučiais žaidžiamas ritulys (Hockey), primenantis tradicinį

ledo ritulį. Mėgstantys greitį, sportuojantys žmonės gali rinktis greitajį, lenktyninį važiavimą

(Race), o triukų megėjai – agresyvujį (Aggressive) stilių.Toks riedučių įsiveržimas į normalų

gyvenimą paskatino žmones jungtis į įvairius klubus, smagiai kartu leisti laiką. Naktinio

važiavimo (Night Skating) klubų įdėja veikiai tapo pačia populiariausia pasaulyje, kur įvairaus

amžiaus, profesijų ir socialinių sluoksnių žmonės renkasi į didelį būrį, ir visi kartu važiuoja savo

miesto gatvėmis. Didesniųjų pasaulio miestų klubai savo narius skaičiuoja tukstančiais ar net

dešimtimis tūkstančių. Dėl tokių naktinių žygių dažnai net uždaromas automobilių eismas

pagrindinėmis miestų gatvėmis, skiriama policijos apsauga, sudaromos visos salygos žmonėms

mėgautis riedučiais. Šios kultūros pasaulyje, be pačiūžų, yra dar daug svarbių dalykų - nuo

apsaugos iki šalmo, nuo važiavimo technikos iki ratukų skaičiaus ir pasaulio čempionatų

(norima, kad šis ekstremalus sportas pateks į 2008-ųjų metų vasaros olimpines žaidynes), nuo

"ratukinio” ritulio iki akrobatikos šedevrų - šuoliai, “praslydimas” laiptais ir turėklais, keletas

šuolių apsisukant.

Lietuvoje riedučių bumas prasidėjo 1994 metais. Naujos kokybės, naujos

technologijos riedučiai. Jau 80-aisiais, stadionuose ar ramesnėse gatvelėse buvo galima išvysti

nevikrius jaunuolius, kurių pėdos buvo suvaržytos gremėzdiškais dviejų eilių keturių

plastmasinių ratukų apavu. 1996-1998 metai buvo Lietuvos riedutininkų aukso amžius. Neaišku,

15

ar riedučiai būtų Lietuvoje, o ypač Vilniuje, o vasarą pajūryje, taip išpopuliarėję, jei ne du

dalykai - dabar jau neegzistuojanti diskoteka “Eldorado” bei ekstremalaus sporto klubas “X”.

“X” klubo lyderis ir vienas didžiausių ekstremalaus sporto entuziastų,riedlentininkas, 24 metų

vilnietis Mantas Paulauskas. Jis, ir kitas riedlentininkas Lukas Kirkilionis, greitai susižavėjo

riedučiais. Netrukus tame pačiame “Eldorado” riedučiams, riedlentėms bei Lietuvoje dar tik

užgimstančiam snieglenčių bumui neabejingi jaunuoliai šventė klubo “X” įkurtuves. M.

Paulauskas padedamas tėvo ir kelių draugų, surentė rampą ir netrukus pradėjo rengti varžybas.

Trejus metus iš eilės sostinės Kalnų parke pavasarį vykdavo įspūdingi riedutininkų ir riedlenčių

sezonų atidarymai.Šiose šventėse apsilankė bičiuliai bendraminčiai iš Maskvos, Lenkijos,

Latvijos, Estijos.

Šiam sportui nepritaikytomis gatvėmis, takeliais ir aikštėmis lekiantys jaunuoliai

neretai gąsdindavo praeivius, sukeldavo pasipiktinimų audras. Tačiau daugumai riedučiai - ne

pomėgis, o gyvenimo būdas, todėl neigiama aplinkinių reakcija nė kiek nesumažino entuziazmo

šiam sportui.

2002 metais Vilniuje įvyko pirmasis masinis riedutininkų žygis Vilniaus

gatvėmis. Jį surengė 2001 m. rudenį įkurtas riedučių klubas - “Ketvirtadienio Nakties Karštis”.

Metais vėliau klubas "Trečiadienio Nakties Riedutininkai", jungiantis riedučių

entuziastus, buvo įkurtas ir Kaune. 2006-aisiais Vilniaus ir Kauno riedutininkai bendrąjame

susirinkime nutarė savąsias pajėgas sujungti draugėn. 2007 metais klubas reorganizuotas ir

pervadintas į "Riedėk.lt". Šiuo metu yra 2 padaliniai: Vilniuje ir Kaune. Klubas siekia

populiarinti riedučius visoje Lietuvoje.

Galima išskirti aštuonis riedėjimo stilius, tai ir poilsinis, gatvės, lenktyninis ir kt.

Kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam patinkantį riedėjimo stilių pagal savo patirtį ir norą, tam

taip pat reikia pritaikyti ir riedučius. (žr.7 priedą)

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, riedutininkai yra pasiskirstę į dvi

didžiausias ideologines stovyklas, - fitnio ir agresyviojo riedėjimo.  Prie fitnio yra

priskiriama visa masė poilsinių riedučių savininkų, bei tie keli “penkiaratukininkai” –

greito riedėjimo mėgėjai. Važinėjimasis keliukais, parkais, gatvėmis ir būvimas mobiliu-

tai fitnio stilius, o būvimas vienoje vietoje, šokinėjimas nuo suoliukų, slysdimas vamzdžiais

ir atlikinėjimas kitų triukų– tai agresyviojo riedėjimo stilius. Dabar jaunoji Klaipėdos

riedutininkų karta glaudžiasi Lietuvininkų aikštėje, bet ir ten jie Savivaldybės atstovų yra

nepageidaujami. Metų metus Savivaldybė riedutininkų aikštelių ir takų įrengimui lėšų

nebuvo nenumačiusi. Jei šios veiklos nesiims jokia privati firma ar organizacija, pavieniai

entuziastai - tai Klaipėda ir liks tas miestas, kuriame po truputį "numirs" riedučių kultūra.

Minske, Taline jau yra įkurti “skeitparkai”, tiek uždari ir atviri. Ten jaunuoliai ateina ir

16

ištisas dienas, nebijodami vėjo ar liūties, treniruojasi.

(www.extreme-sports.lt/pages/riedlentes/riedlentes/riedlentininkai.php)

BMX dviračių sportas

Dviračio išradimas truko ilgai, ir daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė

išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems –

realizavimas. Neseniai Leonardo da Vinčio užrašuose rastas gana tobulo dviračio eskizas.

Maždaug prieš 500 metų jis nupiešė įtaisą, labai panašų į šių laikų dviratį, su vienodo dydžio

ratais, grandinine pavara ir pedalais, patogia sėdyne. Pirmą karą apie dviratį pradėta kalbėti 1790

metais, kai prancūzų grafas fon Sivrakas išrado vadinamąjį “ratinį arkliuką” – paprastą medinį

pagalį su gerai pritvirtintais ratais. Dviratis užaptentuotas tik 1819 m. birželio 26 d.. o jau 1853

m. išrastas dviratis su pedalais. Apie 1867 m. dviračius jau pradėjo gaminti masiškai Pjeras

Mišo, Prancūzijoje, o 1885 m. serijinę dviračių gamybą 5 savo rankas perėmė anglų firma

“Rover”. Tada ir atsirado įvairių modifikacijų dviračių. Pačių dviračių įvairovė labai didelė, jie

būna skirti įvairiom trasom, skirtingiems važinėjimo stiliams, pomėgiams ir poreikiams. Vienaip

dviračiais važiuojama miesto gatvėmis, kitaip leidžiantis nuo uolinių kalnų, dar kitaip –

lenktyniaujant, ar atlikinėjant triukus. Niekas nežino tikslių ribų tarp stilių, kiekvienas gali turėti

savo nukrypimų. Universalaus dviračio, tinkamo viskam, nėra, tad kiekvienas atsirenka, kam

teikia pirmenybę.

BMX ekstremalaus sporto rušis atsirado Kalifornijoje aštuntojo dešimtmečio

pradžioje. Jo pradininkai - vaikai, bandę pamegdžioti motokroso dalyvius savo 20 colių

dviračiais. Vaikai patys statėsi trasas, trekus bei parkus ir savo malonumui rengė varžybas. Šią

naują sporto rūšį ypač pamėgo jaunimas, pavadinęs ją dviračių motokrosu arba trumpiau – BMX

(Modified Bike Xtreme). Ilgainiui BMX sportas išpopuliarėjo ir kitose šalyse, o greit ir visame

paslaulyje kur tik imanoma važineti dviračiais.

Nuo 1979 m. Amerikoje šio sporto varžybų organizavimu rūpinasi trys federacijos

(NBA, NBL - Nacionalinė Dviračių Sporto Lyga (National Bicycle League), įsikūrusi 1974 m.),

kurios vienija profesionalius dviratininkus.Ši sporto šaka plinta ir Europoje: Prancūzijoje,

Belgijoje, Nyderlanduose. Tarptautinė BMX federacija (IBMXF) susikūrė 1981 m. ir surengė

pirmajį pasaulio kroso čempionatą Pontieke, (JAV). O jau 1993 m. BMX kaip sporto šaką

pripažino Taptautinė dviratininkų sąjunga ir, Europos čempionate 1983 m., pirmą kartą

debiutavo dviračių akrobatikos rungtis. Nuo 1995 m. pastebimas didėjantis šio sporto

populiarumas, daugėja žiūrovų. Rengiama daug parodamųjų rugtynių, tokių kaip X-games

Jungtinese Valstijose.

17

BMX sportu-akrobatika užsiima miesto paaugliai. Šis jų laiko praleidimas

pritraukia didelį žiūrovų skaičių. Masiškai gaminami BMX dviračiai visiškai supaprastinti,

paprasčiausi modeliai yra pigūs. Vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai jais bando atlikti ir atlieka

stulbinančius triukus. Yra ir elitiniai BMX – brangūs, skirti profesionalams ir rimtai

užsiimantiems šia sporto šaka. Išskiriami ir keli BMX dviračių važinėjimo stiliai tokie kaip-

MTB, trial – trail (dviračių trialas),street/dirt. (lt.wikipedia.org/wiki/BMX) (žr.8 priedą)

BMX – vieni iš Lietuvoje šiuo metu populiariausių dviračių. Būna įvairios

konstrukcijos, dizaino ir kainų. Jie skirti tiek jauniems, tiek seniems. Labai įvairių kainų,

todėl vieni iš labiausiai įperkamų dviračių.

Lietuvoje BMX race (race – angl. lenktynės) sportas atsirado gana neseniai.

Vystomas tik trijuose šalies miestuose. Prieš dešimtmetį pirmas BMX race klubas įsikūrė

Šiauliuose, vėliau – Pakruojyje ir Panevėžyje. Respublikinėse varžybose šiuo metu dalyvauja

trys klubai: Šiaulių miesto BMX sporto klubas; Panevėžio Mažųjų Dviračių sporto klubas

„Ekstrimas“; Pakruojo BMX sporto klubas. Yra rengiamos 4 etapų Lietuvos BMX race

pirmenybės. Jas organizuoja Lietuvos dviračių sporto federacija ir miestas – konkretaus etapo

rengėjas. Taip pat yra rengiamos sezono atidarymo (pavasarį) ir uždarymo (rudenį) varžybos.

Šalies ir tarptautinėse BMX race trasose ženklių laimėjimų yra pasiekę pavieniai

Lietuvos mažųjų dviračių meistrai. Pažymėtina – šio sporto pradininkė Lietuvoje, pasaulio BMX

race čempionė šiaulietė Vilma Rimšaitė. Tarp Baltijos šalių BMX race sportas labiau pažengęs

Latvijoje. Šios šalies BMX race komanda yra tapusi Europos čempione.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/BMX)

Ekstremalaus sporto principinės nuostatos

Vienas ryškiausių ekstremalaus sporto esminių bendrumų, jog šis sportas

propoguojamas atvirose miesto erdvėse išnaudojant labiausiai šiam sporto trukams atlikti

būtinas, miesto erdvės detales, tokias kaip: turėklai, laiptai, aikščių tvorelės pakopos, suoliukai,

borteliai ir kt. Galbūt dėl to, kaip aiškina vienas iš ridlentininkų tyrinėtojų Iain Bordenas, kad jie

išnaudoja viešąją miesto erdvę ne pagal paskirtį ir nesiekdami jokio ekonominio intereso,

susiformavo neigiamas požiūris į ekstremalaus sporto mėgėjus. Klaipėdos riedlentininkų

riedutininkų ir BMX dviratininkų galima sutikti vos ne visose atvirose miesto erdvėse t.y.

aikštėse, skveruose, erdvėse prie didesnių prekybos centrų ar degalinių. Nors prieš 3 metus buvo

atidarytas „skateparkas“ Jaunimo centro kiemelyje, atėjus sezonui, jaunimas vis dar grūpuojasi

„Lietuvininkų“, „Atgimimo“ aikštėje, Vasaros estradoje ir dar begalėje kitų miesto vietose. Nors

ir buvo atidarytas „skateparkas“ jame, palyginus su entuziastų skaičiumi, ankštoka, ir tuo labiau

18

nėra tokios įrangos, kokios reikėtų norint atlikti bent jau elemantariausius triukus. (žr.9 priedą)

Pavyzdžiui rampa, tiek riedlentininkams, tiek riedutininkams ir BMX

dviratininkams yra medinė, pusvamzdžio konstrukcija, įvairių auksčių ir pločių.Dažnausiai

rekomenduojama 3,04 m auksčio.Viršuje, prie pakylos,kurios plotas ne mažesnis kaip 1,50kv.m

tūrėtų būti pritvirtinti turėktai ne žemesni kaip 1.50m, būtinas ir stogelis, o rekomenduojamas

visos rampos ilgis 11,50m.

Riedlentininkai ir riedutininkai taip pat atlikinėja triukus, kuriems taip pat

vienodai reikalingi metaliniai skersiniai (miesto erdvese atlikinėjama tokius triukus ant metaliniu

laiptų ar kitų tūrėklų).BMX dviratininkų triukai taip pat turi panašumų su riedutininkų triukais,

tam reikalinga piramidė (nupjautas viršus, nuožulnūs šiek tiek išlenkti šonai), rriedutininkai

atlikinėja visų rūšių figūras, dviratininkai dažniausiai-persivertinimą atgal.

Ekstremalai atlikinėdami triukus, važinėdamiesi ar treniruodamiesi naudoja

apsaugas, iš esmės, jos taip pat yra vienodos (antkeliai, alkūnių, blauzdų apsaugos, šalmai), tik

skiriasi neesminės smulkmenos, tokios kaip, kad dviratininkų salmas su antsmakriu, taip pat jie

visi dėvi ir riešo apsaugas(pirštinės tipo), nes akrobatinių triukų atlikimas reikalauja didelės

smūginės jėgos, pusiausvyros pajautimo, raumenų auginimo ir tempimo pratimais išlavintų

stiprių ir lanksčių raumenų.

Geriausiai triukus kontroliuoti gali vidutinio kūno svorio ir ne aukštesnis kaip

1,83m ūgio ekstremalas. Smulkesnio kūno sudėjimo sportininkui (o dviratininkas turi daug

dėmesio skirti bendrai raumenų jėgai, neprarandant lankstumo) reikia mažiau pastangų atlikti

triukus rampoje. Tačiau šios fizinės savybės yra mažiau svarbios už puikią greičio ir atlikimo

tempo suderinamumą,gerą koordinaciją, pusiausvyros išlaikymą bei puikius refleksus.

(žr.10,11,12 priedą)

2. KLAIPĖDOS MIESTO MOKSLEIVIŲ NEORGANIZUOTOS SPORTINĖS VEIKLOS TYRIMAS

19

Tyrimo tikslas:

Ištirti neorganizuotų sportinių pramogų situaciją Klaipėdos miesto atvėse.

Tyrimo uždaviniai:

Nustatyti Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotas sportinės pramogas.

Išsiaiškinti Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotos sportinių pramogų erdvės.

Nustatyti Klaipėdos miesto moksleivių pageidavimai neorganizuotai sportinei veiklai

gerinti.

Išssiaiškinti, kaip moksleivių neorganizuotų sportinių pramogų problemas sprendžia

Klaipėdos miesto savivaldybė.

Tyrimo metodai :

Anketinė apklausa.

Intervu

Tyrimo analizė Microsoft office excel programa.

2008 Kovo 1 ir 18 dienomis vyko intervių su Klaipėdos savivaldybės Jaunimo

reikalų koordinatoriumi p. Modestu Vitkumi nortint išsiaiškinti savivaldybės paziciją ir veiksmus

dėl „skateparkų“ Klaipėdos mieste. Iš viso buvo užduota 11 klausimų. . M. Vitkus noriai

bendradarbiavo ir atsakinėjo į klausimus. Iškiriama jo nuomonė ir bendroji padėtis Klaipėdos

mieste. Gauti atsakymai vėliau buvo analizuojami bei interpretuojami, pridėti prie vykdytos

moksleivių neorganizuoto ekstremalaus sporto mėgėjų apklausos.

2008 Kovo 19 dieną, dėl išsamėsnės informacijos apie pramogų centro parojekto

Klaipėdos miesto parke kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos projektų

planavimo ir renngimo poskirį.

Klausimai šiam tyrimui buvo sudarinėjami atsižvelgiant į uždavinius. Žmones

nesuinteresuoti šiuo sportu ir tuom nesidomintys negalėtų pasakyti ar Klaipėdos mieste yra

„skateparkų“ poreikis, kokios jos turėtų būti, todėl šis klausimas buvo užduodamas šio sporto

mėgėjams. Klausimų visuma atskleidžia net mažiausius niuansus bei sąsajas. 2008 Kovo 10, 15

bei 20 dienomis Klaipėdos mieste, Jaunimo centro kiemelyje bei Lietuvininkų aikštėje buvo

vykdomas moksleivių anketavimas. Jo metu buvo apklausta 40 moksleivių siekiant išsiaiškinti jų

noumonę apie Klaipėdos miesto „skateparkus“ bei jų poreikį mieste. Taip pat išssiaiškinti esamo

aikštelių inventoriaus būklę bei naujovių įdiegimą jose. Pradžioje daugelis kalbintų nenoriai

bendravo ir atsakinėjo į klausimus, tačiau eigoje susibūres būrelis pritraukdavo vis daugiau

jaunimo susidomėjimo. Anketavimo metu vyko tarsi neformali diskusija, tarp respondentų ir

20

apklausą padėjusių vykdyti asmenų. Moksleiviai buvo nustebinti jog kažkas vis dar domisi jų

problemomis ir nori padėti, todėl jau noriai padėjo ir atsakinejo į klausimus, patys teikė

pasiulymus, ir nuogastavimus.

Klausimų analizei naudota Microsoft exel ir word programa. Klausimų analizė

vyko sklandžiai.

2.1. Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotos sportinės pramogos.

Sportinės veiklos rūšių galima išskirti labai daug, tačiau neoganizuotos sportinės

veiklos yra daug mažiau. Apklausos vykdytos klaipėdos mieste duomenimis, jaunimas renkasi

riedlentes – 17 iš 40 apklaustųjų, BMX dviračius- 15 iš 40, o riedučius 8 iš 40 (žr.2.1.1 pav.).

Apklausus respondentus Klaipėdos mieste paaiškėjo jog ekstremaliu sportu užsiminėja labiau

vaikinai nei merginos. Pastarųjų net 31, o merginų tik 9 iš 40. Jos pačios paklaustos labiau

linkusios stebėti atlikinėjamus įmantrius triukus, nei pačios juos išbandyti. Tačiau be

ekstremalaus sporto pogrūpių, tokių kaip riedlentės, riedučiai, BMX dviračiai yra ir kitų- Grafitti

mėgėjai, breikas (gatvės), kuomet jaunuoliai treniruojasi tiesiog gatvėje, išnaudodami miesto

atvirasias erdves (suoliukus, pakopas), tačiau Šiauliuose, „Euro-Gym“ sporto salėje, tris kartus

per savaitę vyksta breiko treniruotės, kur jaunimas gali šaltuoju metų laiku, ir ne tik, leisti

laisvalaikį bei ugdyti savo ištvermę bei fizinę jegą. Kadangi šie užsiėmimai vyksta „Euro-Gym“

salėje, jie yra mokami. (http://www.gym.lt/pradinis/paslaugos/breikas) Visai neseniai atsiradusi

nauja sporto šaka, šokliukai, parkūras (disciplina, sudaranti greitą kliūčių įveikimą), kuomet

jaunuoliai, tik savo fizinės jėgos, vikrumo bei pastangų dėka, šokinėja laipioja ir begioja

sienomis,stogais, įvairiais kitais paviršiais. Dauguma ekstremalaus sporto megėjai, tai 16-20

metų jaunimas, tokių net 20 iš 40, tačiau sportuoja ir jaunesnio amžiaus pvz: 13-15 metų 13, 8-

12 metų- 4 iš 40, o 5-7 metų ir 20 ir daugiau procentaliai yra žymiai mažiau, 1 ir 2 iš 40. Galima

teigti, jog labai jauno amžiaus sportininkų yra labai mažai, gali būti dėl to jog tai visgi

ekstremalus sportas reikalaujantis kantrybes lauko ir ne vienos traumos, norint tinkamai įvaldyti

ir atlikti triukus. Vyresnio amžiaus jaunuoliai savo pomėgius atideda, nes atsiranda kitų rūpesčių,

tokių kaip mokyklos baigimas, studiavimas. O vidutiniškai 13-17 metų moksleiviai, turintys

kupiną kūna bei sielą, energinos, norintys išreikšti save, esant tinkamam orui realizuoja save

užsiiminėdami ekstremaliu sportu. Savo saugumu rūpinasi net 26 apklaustųjų sportininkų, 10 iš

40 teigė jog „ne“, tai praktikos neišvengiama dalis. O 4 nurodė jog kartais pasirūpina

apsaugomis prieš atlikdami kokį sudėtingesnį triuką.

Respondentų taip pat paklausta kas paskatino juos pasirinkti tokio pobūdžio sportą,

daugiausia vienareikšmiškai atsakė jog tai draugų įtaka – 23 iš 40 . Matydami kaip draugai

21

atlikinėja triukus, bendrauja, plečiasi pažįstamų ratas, tai puiki laisvalaikio forma ir sportas,

padedami draugų „stoja ant lentos“ ar aunasi riedučius, čiumpa bmx dviratį, pamažu pramoksta

ir įsitraukia į šį sportą. Kiti besižavėdami tokio pobūdžio laisvalaikiu, pačia kultūra tampa jos

dalimi, tai 12 visų paklaustųjų, o 5 iš 40 įtraukia vyresni broliai, giminaičiai.

2.2. Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotų sportinių pramogų erdvės.

Klaipėdos mieste neorganizuoto ekstremalaus sporto megėjai turi tik vieną tam

pritaikytą eikštelę Jaunimo centro kiemlyje. Tačiau šių jaunuolių atšilus orams vis daugiau

grūpuojasi „Lietuvininkų“, „Atgimimo“ aikštėse, taip pat prie didesnių prekybos centrų ar

degalinių. Visi apklausti respondentai, kurioje miesto dalyje gyvena, pasiskirstė daugmaž po

lygiai, daugiausia jų gyvena pietinėje miesto dalyje – 15 iš 40, šiek tiek mažiau buvo iš šiaurinės

miesto dalies – 13, dar mažiau-12 iš 40,centro (žr.2.2.1 pav.). Nors skirtumas nedidelis, visgi

moksleivių susirenkančių pasivažinėti riedučiais ar riedlentėmis daugiausia iš tankiausiai

apgyvendintos miesto dalies-pietinės. Kad jaunimas suplūsta į centrą dėl jau minėto, prieš kelis

metus įrengto „skateparko“- 17 repondentų iš 40, Jaunimo centro kiemelyje, tačiau 23

moksleiviai iš 40, vis dar neapleidžia miesto aikčių, kadangi „skateparko“teritorija yra ganėtinai

nedidėlė, o aistruolių žymiai daugiau. Kiemuose ar savo įrengtose aikštelėse pramogauja 13 ir 6

iš 40, kur išnaudoja savo sportui tinkamas miesto detales. (žr.2.2.2 pav.).

Kadangi moksleiviai važinėjasi ne tik Jaunimo centro kiemelyje, o ir savo

pramogai išnaudoja miesto akštes ir kitas erdves, kyla nepasitenkinimas tuom. Paklausti ar

dažniai sulaukia neigiamos nuomonės ar kritikos, priekaištų iš aplinkinių, 18 iš 40 respondentų

teigė, jog dbr tai išgirsta tik kartais , nors patys pripažįsta jog prieš keleą metų išgirsdavo daug

daugiau, susmažėjusį pasipiktinimą jie grindė tuo, jog gal būt miesto gyventojai asiprato jog jie

būna aikštėse, o ir kai kurie iš jų pasitraukė kuomet atsidarė aikštelė Jaunimo centro kiemelyje.

Tačiau vis dar 14 iš 40, teigia jog dažnai išgirsta kandžių replikų iš aplinkinių, tai būna senyvo

amžiaus žmonės, anot jų moksleiviai okupavo jų pasisedėjimų vietas, o mieste tokių vietų

trūksta. 7 iš 40 jaunimo pažymėjo jog neigiamos nuomonės jie nesulaukia, matyt dėl to jog

važinėja tam pritaikytoje aikštėje (žr.2.2.3 pav.). Kadangi, kai kurie moksleiviai iš miesto aikščių

pasitraukė į jų pramogoms pritaikytą aikštelę, klausta,apklausos metu,ar ji atitinka jų poreikius ir

pageidavimus.Daugelis atsakė jog „nevisai“ – 27 iš 40, aikštelė galėtinai nedidelė, joje netelpa

visi norintieji prasidėjus šiltajam sezonui, o ir inventorius nėra toks didelis. (žr.2.2.4 pav.).

Labiausiai moksleiviai norėtų, kad aikštelėse būtų med. punktas -29, kadangi traumų ne visada

pavyksta išvengti, kartais prireikia ir profesionalios pagalbos. Kad būtų jose rampos ir trasos

pageidautų vidutiniškai 26 apklaustųjų,riedlentininkams ir riedutininkams jos yra daugmaž

vienodos.Laiptelių – 17, pakopas įmantriems triukams atlikti – 22, suoliukus, skirtus poilsiui ir

22

triukams 21, apsaugą – 19, apsauginį inventorių – 7 iš 40. Bendrai moksleiviai norėtų aikštelės

su inventoriumi, kurio nėra Jaunimo centro kiemelyje, o jei yra, tai susidevėjęs ar nevisiškai

atitinkantis galimybes pramogausi su lenta, riedučiais tuo labiau BMX dviračiais. Kad pramogų

vieta išliktų nepakitus ir nenuniokota, tam reikalinga apsauga, bent jau kameros galinčios

užfiksuoti vandalizmą. (žr.2.2.5 pav.). Šiuo metu 10 moksleivių pažymėjo jog neatitinka

„skateparkas“ būtino inventoriaus visai, o 3 iš 40, jog „taip“, tai jaunieji šio sporto megėjai

kuomet jie dar neatlikinėja įmantrių triukų, o tik praktikiuojasi elementariems.

Riedlentėms, riedučiams, bmx dviračiams ir kitoms lauko pramogoms reikia gero

oro, o šaltuoju metų sezonu vieni moksleiviai teigia jog išvis nepramogauja, tokių net 13 iš 40 .

Vienodai, po 8 pasiskirstė snieglentės ir važinėjimasis dviračiu, jei tam yra pakankamai šalta

žiema, čiužti snieglente, kai kurie važiuoja ir į kitas šalis. O jei žiema nėra šalta ir įmanoma

važinėjimui dviračiais tuomet jais pramogaujama. Pačiūžomis čiuožia 7 iš 40 apklaustųjų,

dažniausiai prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ ledo arenoje. Kiti pažymėjo, kad žaidžia

boulinga ar leidia laiką prekybos ir pramogų centruose (žr.2.2.7 pav.).

Prasidėjus šiltajam sezonui atsiranda daugiau pramogų moskleiviams, kuriems taip

pat atsiranda daugiau laisvo laiko. Nuo krepšinio, lauko teniso, futbolo, pasivažinėjimo

dviračiais, tinklinio iki riedlenčių, riedučių, BMX dviračių. Apstu veiklos pagal kiekvieno

moksleivio indivisualius norus bei poreikius.

2.3. Klaipėdos miesto moksleivių pageidavimai neorganizuotų sportių pramogų veiklai

gerinti

Lietuvoje šiltasis sezonas trunka palyginus labai trumpai, todėl ekstremalams sunku

treniruotis, susitikti vieniems su kitais, sportuoti, rungtyniauti. Paklausti, ar reikia Klaipėdoje

uždaros pramogų erdės, kurioje jie galėtų treniruotis ir važinėtis, vienbalsiai teigė jog „taip“- 38

iš 40. Tai būtų didelis žingsnis į priekį, kuomet tokios vienotos dar nėra Lietuvoje. Atsižvelgiant

į kitų šalių patirtį įsteigus tokią vietą sumažėtų ir nesusipratimų, konfliktų su jaunimu. Jaunimas

gali treniruotis išisus metus, o atėjus sezonui būtį pasiruošusiems ir rengti turnyrus, pasirodymus.

Tik 2 pasikirstė jog perpus ties pasakymais „nežinau“ ir „nereikia“. Nes šiuo metu Klaipėdoje

nėra uždaros ervės, kurioje moksleiviai galėtų užsiimti ekstremaliomis pramogomis(žr.2.3.1

pav.) Yra tik vadinamasis „skateparkas“ ir tas pilnai neatitinkantis nei sportuojančiųjų poreikių,

nei yra geros kokybės. Atsiradus uždaram pramogų parkui beabejonės tektų mokėtį bent jau

simbolinį mokestį už naudojimąsi vieta ir inventoriumi. Norėta išsiaiškinti kokia moksleivių

nuomonė apie galima mokestį, ar jie su tuo sutiktų. Net 30 iš 40 pažymėjo, kad atsiradus tokiai

vietai, jie sutiktų mokėti mokestį. Jei rinkliava neviršytų jų galimybių, jie noriai mokėtų ir

23

naudotųsi proga jog gali mėgautis savo sportu, bet kuriuo metų laiku ar oru. 13 teigė galbūt

sutiktų jei žinotų jog tai nebus didelė suma, tačiau griežtai jog nemokėtų pabrėžė tik vienas.

(žr.2.3.2 pav.)

Išsiaiškinta, kad daugiausia ekstremaliu sportu užsiimančių moksleivių yra iš

pietinės miesto dalies, todėl manančių jog pietinėje miesto dalyje taip pat reikia „skateparko“

buvo 31, o 8 iš 40- nežinantys-tie, kurie patys gyvena centre ir Jaunimo centro kiemelis jiems yra

tinkamas sportuoti. Tik vienas nurodė jog nereikia. (žr.2.3.3 pav.) Tačiau visi sutiko jog

Klaipėdos miestui neužtenka vienos tokio pobūdžio aikštelės, nes su metais daugeja ir norinčiųjų

užsiimti šiuo sportu. Šiuo klausimu ne vienoje interneto pokalbių svetainėje galima paskaityti

įvairių diskusijų apie aikštelių nepakankamumą ir apie savadarbias aikšteles.Jaunimas jei ir

pasidaro inventorių savo jėgomis, jis turi būti toks, kad prireikus būtų galiam lengvai jį

išsigabenti, nes po kurio laiko kuomet jaunimas iš atvirų miesto erdvių, o tuo labiau kažkam

priklausančių valdų, yra išvejami.19 apklaustųjų sutiktų ir patys padėtų savo jėgomis statyti ir

rengti aikštelę, ieškotų remėjų įrangai, jei tik atsirastų tokia galimybė, kad savivaldybė išskirtų

jiems plotą, iš kurių jie nebūtų vejami. Jaunesnieji teigė jog ne – 13, tačiau taip pat prisidėtų savo

darbo jėga jei tik reikėtų. 8 iš 40 pažymėjo jog nežinotų nuo ko pradėti, kad rastų remėjų.

(žr.2.3.4 pav.)

Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos (Statistikos departamentas) duomenimis

Klaipėdos mieste 2007 metais gyvena 276055 žmonių. O Jurbarkas beveik 20 kartų maženis

miestas, kuriame yra 13364 gyventojų. Tačiau Jurbarko mieste, Paimsryje, jau burzgia technika,

asfaltuojama aikštelė, tai ne sporto komplekso dalis ir toli gražu ne stovyklautojų kembingas, ši

aikštelė bus skirta riedlentininkams ir riedutininkams, kurie neturėdami tinkamos vietos

važinėjimui, būriuodavosi aikštėje prie savivaldybės. Prieš pora metų Jurbarko jaunimo atstovai

pateikė prašymą įrengti važinėjimui skirtą aikštelę.Šiemet Jurbarko savivaldybės Taryba

projektui įgyvendinti buvo numačiusi skirti 140 tūkst. Lt,pakoregavus ir sumažinus biudžetą

skirta 100 tūkst. Lt. Įrengiant aikštelę savivaldybės projektu suinteresuosti asmenys dau

konsultavosi su riedutininkų lyderiu, moksleiviu Mantu, nes panašių projektų dar nėra daug. Jau

nupirktos 7 rampos, kurios Jurbarko savivaldybei kainavo 60 tūkst. Lt. Akštelę numatoma įrengti

per gegužės mėnesį(2008), o birželio 1-ąją, per Vaikų gynimo dieną, suorganizuoti objekto

atidarymą su jaunųjų sportininkų programa. Jurbarko savivaldybė ir policija bendromis jėgomis

užtikrins aikštelės saugumą-įrengs stebėjimo kamerą, iškabins saugumo ženklus bei taisykles.

Tačiau Klaipėdos miestas, sprendžiantis tą patį klausimą, kol kas sprendimo būdų dar nerado, ir

turi tik aikštelę su par rampų.

Dar vienas geras pavyzdys Klaipėdai, tai Panevėžio „skateparkas“ atidarytas

praėjusių metų spalio mėnesį. Paskaičius komentarus internete, galima drąsiai teigti, jog tai bene

24

geriausias parkas Lietuvoje. Niekas turbūt net negalėjo prieš metus numanyti, kad toks parkas

planuojas, ir dar ne bet kur, o Panevėžyje. Daug įrenginių, apskaičiuoti greičiai, rampos po

rampų, vamzdžiai vamzdeliai. (žr. 2.4.1, 2.4.2, 2.4.3, 2.4.4 pav.) Nors statant tokius įrenginius

reikia kuo didžiausio tikslumo ir kokybės, nes nuo to kartu priklauso ir besivažinėjančiųjų

saugumas, tačiau netikslumų ir klaidų visur pasitaiko, Panevėžio ekstremalai jau prisitaikė prie

naujos aikštelės su visais jos trūkūmais ir privalumais. Aikštelėje saugos įrengtos kameros.

(www.extreme-sports.lt)

Nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus ar miesto biudžeto dydžio, savivaldybės,

kurios skiria dėmesio jaunimo pageidavimams, randa lėšų ir pagalbos įrengti jaunimo aikšteles..

2.4. Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris bei veiksmai sprendžiant moksleivių

neorganizuotų sportinių pramogų klausimus.

Prieš kelerius metus, Jaunimo reikalų koordinatorius Gintautas Minelga teigė jog savivaldybė

rado vietą dar vienam „skateparkui“, ir tuo metu buvo ieškoma remėjų. Šiandien šias pareigas

eina Modestas Vitkus, kurio teigimu, savivaldybė šiais metais nėra numačiusi lėšų aikštelei, kaip

ir visus tuos metus, remėjų taip pat neatsirado, bet gimė naujas pramogų parko projektas

Šianrtinėje misto dalyje,miesto parko teritorijoje, ties kuriuo dabar ir koncentruojasi visas

valdžios dėmesys. M. Vitkus sutinka su nuomone, jog Klaipėdos mieste neužtenka vienos

aikštelės pritaikytos ekstremaliosioms pramogoms, beabejo reikėtų bent kelių atvirų aikštelių ir

uždaros universalios erdvės. Palyginus su kitais Lietuvos miestais, jo manymu situacija gan

panaši. Tačiau, reiktų paminėti jog Panevėžio savivaldybė šį visiems miestams aktualų klausimą

isšprendė beveik geriausiai, jie 2007 spalio mėnesį atidarė „skateparką“, kuriuo džiaugiasi visi

ekstremalai, prisipažįstantys net nenumanę jog kada galėtų atsirasti toks parkas.Jaunuoliai teigia

jog geresnės vietos Lietuvoje dar nėra matę. Aikštelėje gausu rampų, vamzdžių, pakopų ir kitų

įrenginių. Joje sutelpa visi norintieji, ir riedlentininkai, ir riedutininkai, ir BMX dviarčių sporto

kultyvuotojai. Šis parkas nei iš tolo neprilygsta Klaipėdos Jaunimo centro kiemelyje esančiam

„skateparkui“. Elementarus pavyzdys- Ukmergė. 2006 metais jaunimas surinko 350 parašų ir

seniūnijai pateikė kartu su prašymu, ilgai netrukus nuspręsta aikštelę rengti prie sporto

mokyklos. Praėjus metams Ukmergės ektremalaus sporto megėjai jau turi akštelę su

inventoriumis (žr. 2.4.1, 2.4.2, 2.4.3, 2.4.4 pav).

Kad Lietuvoje prastesnė situacija nei ekonomiškai sipresnėse šalyse, tokiose kaip

Austrija ar Vokietija, pripažįsta ir M.Vitkus, kur daugiau dėmesio ir lėšų skiriama jaunimo

laisvalaikio pramogoms ir užimtumui. Ištikrųjų aikštelės lankomumas priklauso ir nuo to, kurioje

vietoje jis yra, visiems yra žinoma jog ekstremalai mėgsta dėmesį, tai vienas iš šio sporto

25

akcentų. Jei aikštelė bus atviroje erdėje, kur galėtų visi norintieji, ir praeiviai, stebėti

atlikinėjamus triukus, tuomet beabejonės „skateparke“ beabejonės susirinktų daug jaunimo.

Klaipėdos miesto pietinėje dalyje yra gausu apleistų krepšinio aikšelių, kuriose šiuo metu yra

statomi gyventojų automobiliai, būtų galima nors vieną aikstelę paversti „skateparku“, tačiau M.

Vitkaus teigimu, po apklausos paaiškėjo jog bendrai Klaipėdos jaunimui trūksta krepšinio

aikštelių (22,3 proc), visgi tai antroji, o gal net pirmoji, lietuvių religija. Nors jog rampų ir

„skateparkų“ trūksta nurodęs jaunimas (15 proc) nebuvo išgirstas, ir situacija liko tokia pati, jog

nei krepsinio aikštelių nei „skateparkų“ pietinėje misto dalyje nėra, o vien tik didelės mašinų

stovėjimo aikštelės.

Vykusioje apklausoje Klaipėdos jaunimas vienareikšmiškai pažymėjo jog trūksta

ekstremalaus sporto renginių. Tarptautinės varžybos, pasirodymai paskatintų jaunimo

bendradarbiavimą, naujus bendrus projektus-su šia nuomone taip pat sutiko M.Vitkus. Tačiau

dabar Klaipėdoje jau daug metų nebuvo ekstremaliaus atvirose erdvėse sportuojančio jaunimo

pasirodymų, tik gatvės krepšinio turnyrai, kuriems, atsiranda ir vietos ir remėjų. M. Vitkui taip

pat žinoma jog nedidelis „skateparko“ mokestis būtų priimtinas ektremalams, kaip ir parodė

vykdoma apklausa. Tačiau iškiltų problema, dėl asmens, kuris rinktų pinigus, taip pat jog tai gali

užkirsti kelią lankytis mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Tačiau tokios problemos tik

teorinės, kol jos nebus bandomos įgyvendinti, tol nebus ir konkrečių atsakymų bei rezultatų.

 

3. REKOMENDACIJOS KLAIPĖDOS MIESTO MOKSLEIVIŲ NEORGANIZUOTAI

SPORTINEI VEIKLAI

Vienas iš rekreacinės veiklos rūšių yra hobis - gilus, intensyvus domėjimasis

daiktais, reiškiniais, veikla ir jų tyrimas. Šiuo metu vis populiarėjantis hobis, tai neorganizuotas

ekstremalus sportas. Šis sportas reikalauja strateginio mąstymo, kantrybės, ištvermės.

Ekstremalai mėgsta aplinkinių dėmesį, taip pat varžytis tarpusavyje. Šios rekreacinės sportinės

26

veiklos padedami jie gilina savo žinias, tobulina kūno linijas bei ištvermę, kryptingai formuoja

užsibrėžtus tikslus, moko nepasiduoti nugalėti save ir kitus. Visos įmanomos pastangos turi duoti

vaisių, juk turtinamas jaunimo laisvalaikis, stiprinama sveikata, taip pat tūrėtų sumažėti jaunimo

chuliganizmas.

3.1 Jaunimo aikštelės įrengimas pietineje Klaipėdos miesto dalyje

Nors ekstremalus sportas Lietuvoje nėra toks populiarus lyginant su antrąja religija-

krepšiniu, tačiau šio neorganizuoto sporto propoguotojų vis daugėja, ir ne kur kitur, o miesto

aikštėse, skveruose ir kitose atvirose erdvėse. Jaunimas lokalizuojasi ir išnaudoja miesto erdves

ir inventorių ne vien dėl idiologijos, bet ir dėl to, kad kol kas Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje,

nėra šiam sportui sudarytų pakankamai gerų salygų. Klaipėdos mieste ekstremalaus sporto

megėjai, ir profesionalai, dažniausiai pastebimi „Lietuvininkų“ ir „Atgimimo“ aikštėse, taip pat

prie degalinių, prekybos centrų, pralekiančių miesto gatvėmis, nors miestas turi įrengęs

„skateparką“ , tačiau atliktos apklausos duomenimis, jis nevisiškai tenkina ekstremalaus sporto

aktyvistus, nes nėra tinkavo inventoriaus,maža nepatogi erdvė, kadangi norinčiųjų su kiekvienu

šiltuoju sezonu vis daugėja. Klaipėdos miestą galima suskirstytis į tris dalis-šiaurinė pietinė ir

centrinė dalys. Dabartinis, ir vienintelis „skateparkas“ yra centrinėje miesto dalyje, o kitos dalys

nieko panašaus neturi. Miesto savivaldybe prieš keletą metų buvo numačiusi vietą aikštelę

pietinėje miesto dalyje, tačiau kol kas jos nėra, nes nerasta remėjų, o pati savivaldybė lėšų

tokiems projektams neskiria, tad šis mažas projektas buvo užmirštas. Nors šiuo metu apžvelgus

pietinės miesto dalies vidinių kiemų padėti, galima teigti jog kažkada buvusios krepšinio, vaikų

žaidimų aikštelės yra tankiai užstatytos gyventojų automobiliais. Pietinė miesto dalis bene

tankiausiai apgyvendinta miesto dalis, būtų galima nuo automobilių atlaisvisnti bent vieną

aikštelę ir ją paversti seniai planuotu reikalingu „skateparku“. Ypatingai tam tinkanti laisva vieta

yra prie Prano Mašioto vidurinės mokyklos esančios Varpų gatvėje (žr. 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4,

3.1.5 pav.).Už P.Mašioto mokyklos šiuo metu yra tiesiami nauji takeliai, tvarkoma aplinka, daug

laisvos rekreacinės zonos. Yra įrengti lauko teniso kortai, krepšinio aikštelė bei futbolo aikštė.

Jose be draudimo gali lankytis visi norintieji. Šioje vietoje, greta, tinkama vieta ir naujam,

pietinės miesto dalies, „skateparkui“, kuris yra būtinas, apklausos duomenimis, didžioji dalis

ekremaliu sportu užsiimančio jaunimo yra iš šios miesto dalies. Ekstremalaus sporto aikstelė

galėtų būti panašaus dydžio ir tipo, kokią įrengė Panevėžio savivaldybė-ervi, gausi inventoriaus.

(žr.3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.9 pav)

Dar viena potenciali vieta „skateparkui“ yra Statybininkų prospekte, priešais

E.Balsio menų gimnaziją. Čia driekiasi dviračių takas, nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos

prospekto, tai rekreacinė zona, gausu tvenkinių,medžių, stūkso Simonaitytės kalnas,šalia-

27

Aukuro mokykla. Greta Statybininkų prospekto yra sena maža, nežinomos paskirties, asfaltuota

eikštelė. Joje dažnai pastebimi BMX dviračių sporto jaunieji entuziastai. Tiesa joje nėra jokio

inventoriaus, tiesiog lygus asfaltas, bet kaip žinia, BMX dviračiais galima atlikti triukus net be

rampų, pakopų. Praplėtus šią asfaltuotą teritoriją bent truputi, ši vieta tampa potencialu

ektremaliam sportui. Vieta atvira, puikiai pastebima praeivių, pravažiuojančių dviračiais, juk

ekstremalai mėgsta aplinkinių dėmesį-vienas pagrindinių veiklos aspektų.

Vykdytos apklausos duomenimis, jei miesto savivaldybė išskirtų ektremaliam

sportui akštelę, abejingi neliktų ir šio sporto entuziastai. Jai ne tiek , kiek ieškant remėjų, tai savo

darbo jėga. Tuo labiau jei butų numatyta vieta, galima kalbinti dėl paramos ir p. Cibauską,

nuolatinį krepšinio aikštelių renovatorių, remėją. Taip pat galima teikti pasiūlymus bei

užklausimus Klaipėdos miesto sporto inventoriumi prekiaujančioms įmonėms, jaunimo

užimtumu besirupinančioms institucijoms ir įstaigoms. Tačiau pradžia priklauso nuo miesto

savivaldybės veiksmų, nes jaunimo aikštelei išskirti ir patvirtinti vietą turi teisę tik ji. Teigiamo

rezultato galima pasiekti, jis potencialus ir realus.

3.2 Ekstremalių neorganizuotų sporto pramogų renginiai.

Įrengus tvirtą gausią įrenginių ekstremalaus sporto jaunimo aikštekę, galima

organizuoti ir renginius.

Atsigęžiant į prabėgusio dešimtmečio eigą, galime pamatyti jog su ekstremaliu

sportu susijusių renginių Klaipėdos mieste nebuvo. Prieš keletą metų, Jūros šventės metu buvo

galima išvysti ekstremalaus sporto entuziastų pasirodymus, kuomet tada vietos valdžia davė

leidimus pasirodymams bei vietai. Tačiau ši pradžia tapo ir pabaiga.kuomet ties Jūros švente

baigėsi ir ekstremalaus sporto mėgėjų pasirodymai. Taip pat, daugiau nei prieš dešimtmetį,

Sendvario vidurinėje mokykloje vyko nežymios riedutininkų varžybos, kurios metu susirinko šio

sporto megėjai ir begalė smalsuolių žiūrovų, jos tuo metu buvo vienos pirmųjų, tačiau tokia pat

situacija, sulyg tuo vieninteliu pasirodymu viskas baigėsi. Jau ilgą laiką Klaipėdos mieste nieko

panašaus nevyko. Tačiau kasmet vyksta gatvės krepšinio turnyrai, kuriems miesto savivaldybė

net užtveria važiuojamąja gatvės dalį prie Atgimimo aikštės, šalia eismą kontroliuoja policija bei

stovi apsaugos ekipažai. Vyksta įvairūs minėjimai, Sveikatingumo dienos, tačiau ektremalusis

sportas, ne tik riedlentininkai, riedutininkai, BMX dviračių sporto megėjai, bet ir kiti- breikeriai,

alpinistai, „šokliukai“ pamiršami. Jaunimas užsiimantis šiais ir kitais ektremaliais sportais, neturi

jokios progos parodyti savo sugebėjimus, pasivaržyti, jie neturi savo šventės. Galbūt pradžioje

neformaliai, o vėliau įteisinant ir įtraukiant į metų renginių sąrašą, galima išskirti dieną būtent

šiam sportui.Tai būtų tarpusavio supratimo ir gero pavyzdžio kitiems miestams, pradžia. Šios

28

šventės metu galima apjungti daugelį jaunimo veiklos sričių: jungtinės, hiphopo šokėjų,

breikerių, taip pat graffiti mėgėjų, riedutininkų, riedlentininkų, BMX dviračių sporto, Repo,

Hiphopo muzikos kultyvuotojų, išdainuojamosios muzikos megėjai, kurie patys kartas nuo karto

organizuojasi mini renginukus ar turnyrus, ir kitų sričių tokių kaip, rytų kovos menų ir pan.,

koletyviai sudarytų puikią dienos poros dienų pramoginės veiklos programą. Panašus, tačiau

paprastesnio bobūdžio renginys vyko Ukmergėje praėjusiais metais, kuomet pasirodė skelbimas-

kvietimas į varžybas „Summer‘07 Blash in Ukmergė“ (žr. 2.4.4 pav).Tai vienos dienos varžybų

renginys, gailybė parodyti save, laimėti prizus ir puikiai praleisti laiką.Po varžybų buvo

planuojamas vadinamasis „afterparty“. Po skelbimo pasirodymo internete, pokalbių svetainėse

buvo gausiai diskutuojama apie vyksiantį renginį, norinčiųjų skaičius nuolai didėjo, ne problema

tapo ir atstumas.

Dar vienas pavyzdys kaip neorganizuotos sportinės rūsies- gatvių lenktynininkai,

vadinamieji „dragistai“ sugeba prisidėti prie renginių gausos ir visuomeninio gyvenimo

gerinimo, kai kuriais aspektais. „Drag Wars“ kaip ir daugelis lenktynininkų klubų, daug metų

siekė legalizuotis, ir panaikinti per ilgą laikotarpį susiformavusi neigiamą požiūrį į šią taip pat

ektremalią sporto šaką. Prieš daugiau nei metus klubas įregistruotas, nors iki tol neoficialus

klubas vykdė įvairias akcijas, pavyzdžiui „Kalėdų gerumo akcija“, kuomet „DragWars“ ir „RS“

klubai susijungė gerumo išraiškai, ir apsilankė vaikų namuose, dalijo dovanėles, vaikai

„drageriams“ sustatė spektaklį, buvo rengiami konkursai ir vėžinami vaikai dragistų rankomis

tobulintomis mašinomis. Šiemet gegužės 31dieną, eskadrilėje vyks jau antras „DragWars“ „II

Lasf Drag 2008 etapas“, kurio metu bus ne tik rungtyniaujančios mašinos, muzika, bet ir

tobulintų mašinų paroda, kitos pramogos. Tokie ir dar daugelis kitų indelių visuomenei skiria

ekstremalių gatvės lenktynių megėjai. Tai pavyzdys kaip tinkamai sprendžiami jaunimo

užimtumo klausimai.

Oficialūs klubai ar net neorganizuotas jaunimas atsižvelgtų ir imtųsi iniciatyvos

organizuojant panašaus pobūdžio renginius, nes ne viena gyventojų apklausa parodė jog

Klaipėdos miestui trūksta renginių, tuo labiau trūksta ir jaunimui. Tačiau vėlgi, pradžią turi duoti

Savivaldybė, nes be jos pritarimo ir pagalbos, nebus galima pradėti jaunimui ir jų klubams

pradėti organizuoti renginių. Tokie renginiai nelieka nepastebeti, jie atkreipia ir potencialių

remėjų, žiniasklaidos dėmesį, palaipsniui keičia visuomenės poziūrį į ekstremaliu sportu

užsiimantį jaunimą, atsiranda galimybė jaunimui parodyti savo sugebėjimus, išbandyti save,

realizuotis,kovoti ir laimėti,plėstis, kviečiant dalyvius iš kitų miestų bei šalių, skatinti tarptautinį

bendradarbiavimą bei bendrus projektus. Jei atsirastų galimybė jaunimui organizuoti savo

renginius, dėl paramos jie galėtų kreiptis į daugelį įmonių, kurios užsiima sportinių prekių

inventoriaus prekyba, taip pat į sporto komitetus bei kitus klubus, juk yra sakoma „belskis ir tau

29

bus atidaryta“. Jaunimas energingas ir veržlus, jam tereikia duoti pradžią. Savo laisvalaikio

organizavimas juk taip pat teikia patirties ir žinių.

IŠVADOS

Fizinio aktyvumo ugdymo skatinimas užima svarbią vietą įvairių šalių ugdymo sistemoje.

Skatinant vaikų fizinį aktyvumą, iškyla tokie pagrindiniai uždaviniai kaip, įtraukti į fizinę

veiklą mažai judančius vaikus, sukurti „teigiamą“ judėjimo patirtį, išmokyti mėgautis

fizine veikla ir tą mėgavimąsi akcentuoti kaip pagrindinį motyvacijos elementą,

30

akcentuoti fizinės veiklos ir įgūdžių tobulėjimą. Daugelis mokslininkų vienareikšmiškai

teigia jog vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui,

todėl jaunimo fizinės veiklos skatinimo svarba pabrėžiama daugelyje visuomenės

sveikatos dokumentų.

Moksleiviui judant, padidėja energijos apykaita, suaktyvėja širdies, kvėpavimo sistemų

veikla, pagerėja vaiko protinis bei fizinis darbingumas, padidėja atsparumas atsparumas

nepalankioms salygoms, pagerėja vaiko adaptacija.Menkas vaiko fizinis aktyvumas

blogima širdies-kraujagyslių sistemos adaptacijos galimybes, sukelia vegetacinės nervų

sistemos reguliacinės veiklos sutrikimus. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, savaiminis

fizinis aktyvumas keičiasi hipokeneze (sumažėjusiu fiziniu aktyvumu), todėl menkėja

vaiko adaptacinės galimybės, protinis darbingumas, sumažėja dėmesys per pamokas.

Vadinasi, labai svarbu nuo pat pirmųjų mokymosi dienų rūpintis pakankamu vaiko

fiziniu aktyvumu.

Moksleivių fizinį aktyvumą skatina daugelis vidinių bei išorinių veiksnių. Vidiniai

motyvai (veiksniai)- tai smalsumas, augimo poreikis, išmokimo džiaugsmas, savipilda,

savigarba, laimėjimai ir lūkesčiai, kompetencija, konfliktuojantys motyvai. Išoriniai- tai

santykiai su aplinka, pripažinimas, noras išsiskirti, būti geriausiu. Fizinį aktyvumą lemia

indiviualūs veiksniai kiekvienam individui.

Sporto šakų yra labai daug, jos skirstomos pagal sezoniškumą, vietą kur jos

vyksta(atvirose/uždarose erdvėse), pagal aktyvumą (pasyvus/aktyvus portas). Kiekvienas

žmogus gali išsirinkti sporto šaką, kaip pramogą, pagal individualius asmenybės bruožus

bei pomėgius, nuo šachmatų iki ekstremalaus sporto.

Klaipėdos miesto savivaldybė ne vienintelė Lietuvoje sprendžia ekstremalaus sporto,

kaip moksleivių pramogos mieste, kylančius klausimus bei problemas. Pati savivaldybė

iki šiol nebuvo numačiusi lėšų neorganizuoto ekstremalaus sporto situacijai gerinti. Ši

turėtų pasikeisti įgyvendinus pramogų parko projektą, bei įsteigus dar keletą naujų

jaunimo aikštelių mieste.

Kiekviena savivaldybė ekstremalaus sporto klausimus sprendžia savaip. Pavyzdžiui,

Panevėžio miesto savivaldybė mieste pastatė „skateparką“ jau 2007 Spalį išvengdama

miesto inventoriaus naudojimo ekstremalaus sporto megėjų. Užsienio šalyse daugiau

dėmesio ir lėšų skiriama jaunimo užimtumui bei pramogoms. Kadangi Šalys ekonomiškai

stipresnės jos gali išskirti ir daugiau lėšų ekstremalaus sporto, kaip jaunimo pramogos,

klausimams spręsti.

Ekstremalaus sporto propoguotojai atliktoje apklausoje nurodė jog Klaipėdoje Jaunimo

centro kiemelyje esantis „skateparkas“ neatitinka jų poreikių. Aikštelėje mažai vietos ir

31

reikiamo inventoriaus, taip pat ji užtverta, aplinkiniams prastai matomoje vietoje. O

sportininkai norėtų būti pamatyti ir įverinti. Išssiaiškinta jog Klaipėdoje neužtenka vienos

ekstremaliam sportui bent jau iš dalies skirtos aikštelės. Kadangi dauguma

sportuojančiųjų yra iš pietinės miesto dalies, vienbalsiai atsakyta jog pietinėje miesto

dalyje reikalinga šiam sportui pritaikyta aikštelė su rampomis, pakopomis, metalinėmis

konstrukcijomis, trasomis, suoliukais, apsauga nuo valndalų, apsauginiu inventoriumi bei

galbūt med. punktu.

Išanalizavus esamą Klaipėdos neorganizuotų sportinių pramogų atvirose erdvėse

situaciją, buvo paeikiami pasiūlymai esamoms prblemoms spręsti. Tai potencialių vietų

ektremalaus sporto akštelėms vietų nurodymas bei renginių planavimo pasiūlymas.

Lietuvos sveikatos programoje keliamas tikslas iki 2010 m. Fiziškai aktyvių moksleivių

skaičių padidinti 50 proc.Numatoma propoguoti sportą ir fiziškai aktyvią veiklą

laisvalaikiu bei formuojant teigiamą visuomenės požiūrį bei visiems gyventojų

socialiniams sluoksniams, kuriant palankią aplinką miestuose, renginiuose. Klaipėdos

miesto ekstremalaus sporto dienos renginiai būtų puiki galimybė propoguoti sportą bei

fizinį aktyvumą, akcentuonat jog sporto šakų įvairovė yra labai didelė ir nenuobodi.

LITERATŪRA

Disertacijos:

1. S.Šukys Sportinė veikla tarp paauglių kaip vertybinių orientacijų, asmenybės

savybių ir socialinio elgesio formavimosi veiksnys“ Kaunas LKKA 2001

2. Tilindienė „ Sportinė veikla kaip paauglystės santykio su savimi formavimosi

sąlyga“ Kaunas LKKA 2000

32

3. G.Mindaugas „Sportinio Renginių vadybos ypatumai: metodinė priemonė“

Kaunas LKKA,2000

4. R. Mažeikienė „ Kūno kultūra, sportas ir mokslas studentų gyvenime“ Kūno

kultūros akademija,2004

5. L. Kardilienė „Pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas po pamokų:ar

plėtojama sveikos gyvensenos kompetencija prailgintos dienos grupėje?“ Klaipėda,2008 m.

kovas 28 d.

6. E.Vitkienė „ jodinėjimas - žmogaus egzistencijos valdomas rekreacijos procesas,

Klaipėda, 2008 Mokslinės-praktinės konferencijos pranešimas

Knygos:

7. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. - Vilnius, 1996.

9. Charles C. M. Pedagoginio tyrimo įvadas. - Vilnius, 1996.

8. Benefits of Physical Activity During Childhood and Adolescencel/ Research

Digest, Series 2, No. 4, December 1995.

9. Šalkauskis S. Rinktiniai raštai, Pedagoginės studijos, I knyga. -Vilnius, 1992

10. Tamošauskas P., Rėgalienė G, Mačys A Studentų fizinio ugdymo teorijos ir

metodikos pagrindai. - Vilnius, 2003

11. E.Grinienė D. Lindišienė, E. Maračinskienė, J.Vaitkevičius „ Mokymosi įtaka

Vaiko ir paauglio organizmui“ Šviesa 1990,

12. Vida Juškelienė „visuomenės sveikatos įvadas:sveikatos saprata, sveikatos

rizikos ir palaikantys veiksniai“ Vilnius,2007

13. D.Pūras, Artūras Germanavičius, R.Povilaitis, A.Dervinytė-Bongarzoni

„Visuomenes psichikos sveikata“, Vilniaus universitetas, 2005

14. „Fizinio pajėgumo tekstai ir metodika.Lietuvos studentų fizinio pajėgumo

rezultatai“Sporto informacijos centras, 2003 109pusl

15.S.Šukys „Etniniai sporto aspektai“ 2005 140pusl,Kaunas LKKA,

Interneto informacija:

16. Ignas Malinauskas,   Lietuvos BMX‘erių asociacija- http://www.bmx.lt/index.php?

option=com_content&view=category&layout=blog&id=1&Itemid=50www.BMX.lt- įeiga

2008.04.10

33

17. Tarptautinis BMX dviratininkų puslapis - http://www.bmxonline.com/index.jsp- įeiga

2008.01.10

18. Lietuvos ekstremalaus sporto tinklalapis -

http://www.extreme-sports.lt/pages/riedlentes/riedlentes/istorija.php-įeiga 2008.01.11

19. Lietuvos riedutininkų tinklalapis - Autorius Darius_TNR-http://www.riedek.lt/index.php?

option=com_frontpage&Itemid=1- įeiga 2008. 04.30

20. Oficialus Lietuvos riedutininkų klubas- ''Vilniusrolling'' - http://www.vilniusrolling.lt- įeiga

2008.02.13

21. Laikraščio Šiaulių kraštas“ internetinis puslapis, Autorė Laima AGANAUSKIENĖ (2006-

09-07) „Riedutininkai ir riedlentininkai jau turi kur sportuoti“- http://www.skrastas.lt/?

data=2006-09-07&rub=1144745056&id=1157560191- įeiga 2008.01.06

22. Ekstremalaus sporto klubas „Iksas“, Prezidentas Mantas Paulauskas- http://www.skaters.lt/?

lt/view/67- įeiga 2008.04.23

23. Informacinis portalas info.lt, dienraščio „Vakarų Ekspresas“ straipsnis „Klaipėdos jaunimas

lenda į "pogrindį““autorė Vaida Jutkonė- http://www.info.lt/index.php?

page=naujienos&view=naujiena&id=119746 – įeiga 2008.02.16

24. Portalas „Lietuvos turizmas“, „Lietuvos žinios“ straipsnis „Vėl atgimusi riedlenčių

epocha“(2007-04-06)

25. Portalas „Hip - Hop“, autorius – Alina, staripsnis „Vilniaus Meras už gyvas ir atviras aikštes“

(2006-05-11 )

26. Vikipedija Laisvoji Enciklopedija, straipsnis „Miestas“-

http://lt.wikipedia.org/wiki/Miestas- įeiga 2008. 03.10

27. Vikipedija Laisvoji Enciklopedija, straipsnis „Laisvalaikis“ –

http://lt.wikipedia.org/wiki/Laisvalaikis 2007.12 08-įeiga 2008.03.28

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1. Klausimas „Jūsų lytis“...........................................................................................................

2. Klausimas „Jūsų amžius“.......................................................................................................

3. Klausimas „Jūs mokotės“......................................................................................................

4. Klausimas „Jūs gyvenate“.....................................................................................................

5. Klausimas „Kur atlikinėjate savo triukus?“...........................................................................

34

6. Klausimas „Kas paskatino rinktis ekstremalų sportą?“.........................................................

7. Klausimas „Neigiamos aplinkinių nuomonės sulaukiate“....................................................

8. Klausimas „Ar Jaunimo kiemelyje esantis „skateparkas“ atitinka Jūsų poreikius?“.............

9. Klausimas „Pramogų aikštelė turėtų turėt“............................................................................

10. Klausimas „Kaip pramogaujate žiemą?“...............................................................................

11. Klausimas „Ar Klaipėdos miestui reikia užrados pramogų vietos?“....................................

12. Klausimas „Ar sutiktumėte už uždarą pramogų parką mokėti simbolinį užmokestį?“.........

13. Klausimas „Pietinėje miesto dalyje trūksta tam pritaikytos aikštelės?“................................

14. Klausimas „Ar imtumetės iniciatyvos ieškant remėjų jei miesto savivaldybė išskirtų

aikštelę?“................................................................................................................................

15. Klausimas „Ar rūpinatės savo saugumu?“............................................................................

16. Klausimas „Jūsų nuomone ar Klaipėdoje trūksta šio sporto renginių?“................................

17. Klausimas „Ar lankotes tarptautiniuose ar tarpmiestiniuose renginuose?“...........................

PRIEDAI

1. Klausimynas Klaipėdos miesto Jaunimo reikalų koordinatoriui p. Modestui Vitkui –

priedas Nr.1

2. Klaipėdos miesto Jaunimo reikalų koordinatoriaus p. Modesto Vitkaus atsakymai-

priedas Nr.2

35

3. Neorganizuotos mokesleivių sportinės veiklos tyrimo anketa – priedas Nr.3

4. Moksleivio noras save tobulinti - priedas Nr.4

5. Psichologiniai-socialiniai faktoriai, susiję paauglių fiziniu aktyvumu- priedas Nr. 5

6. Sporto rūšys - priedas Nr. 6

7. Riedlenčių gamyba- priedas Nr.7

8. Riedėjimo stiliai ir jiems pritaikyti riedučiai - priedas Nr.8

9. BMX dviračių važinėjimo stiliai- priedas Nr.9

10. Klaipėdos miesto zemėlapis - priedas Nr 10

11. Ekstremalaus sporto charakteristika - priedas Nr. 11,12,13

12. Tyrimo „Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotos sportinės veiklos“ lentelės –

priedas Nr.14

13. Vieta jaunimo aikštelei už P. Mašioto mokyklos. Panevėžio jaunimo aikštelės nuotraukos

– priedas Nr. 15

14. Nebaigta įrengti Ukmergės jaunimo aikštelė – priedas Nr. 16

15. Klaipėdos miesto moksleivių neorganizuotos sportinės veiklos tyrimo anketos – priedas

Nr. 17

KLAIPĖDOS UIVERSITETOSVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO

REKREACIJOS IR TURIZMO SPECIALYBĖS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

36

NEORGANIZUOTOS SPORTINĖS MOKSLEIVIŲ PRAMOGOS ATVIROSE KLAIPĖDOS MIESTO ERDVĖSE

Darbo autorius: Ingrida Nemčauskytė

Darbo vadovas: Lekt. Jūratė Barauskaitė

Klaipėda2008

37