Lie tuvos T SR mokslų akademija Lietuvių ka l bos ir I i teratūros

institutas

Simas Karaliūnas

BALTU KALBU STRUKTURU . BENDRYBES IRJU KILMĖ

t.. ) • • • '' . "­.. . .

® VILNIUS .,MOKSLAS" 1987

Atsakomasis redaktorius filol. m. dr. V. Ambrazas

Recenzavo filol. m. dr. A. Girdenis ir filol. m. kand. B. Stundžia

K 4602020105--0SS M 854 (08)--87 88--86 @Leidykla "Mokslas", 1987

Turinys

Pratarmė .......... . 4

Įvadas. . . . . . . . . . . . . 1 1š bendrosios ir lingvistinės semantikos 7 rs fonetinių-fonologinių pakitimų teorijos 13

Pirmoji dalis . . . . . • . . . . . . 19 BaltŲ kalbų veiksmažodžių leksinė semantika ir morfologija (jo kamienas) 19 /o-kamienių veiksmažodžių raiškos varijavimas dėl fonetinių pakitimų . . . 21 Keletas semantinių Jaukų ir jų reiškimas io-kamieniais veiksmažodžiais . . . . 26 Saknies vokalizmo el, eu jo-kamieniai veiksmažodžiai ir jų kitų ide. kalbų eti-mologinių atitikmenų problema . . . . . . . . . o o . o o . . o o o o o o 50 Saknies vokalizmo ei, eu veiksmažodžių kamienas jo ir jo santykis su tematine bei atematioe fleksija o o o o o . o o o o . o o o . . o . o o o . . o o o 62 Saknics vokalizmo ai ir au jo-.kamieniai veiksmažodžiai ir jų atitikmenys baltų bei kitose ideo kalbose o o o . o o o o o o o o o o o o o o • o o o o o o o 79 Šaknies vokalizmo oi, ou respo el, eu jo-kamienių veiksmažodžių istorinė raida o ... o o o o o o .... o o o . o o o o o •• o .. o o o o o • 96 io-kamieniai veiksmažodžiai ir šaknies galo priebalsių turėjimo/neturėjimo opo-zicija o o o o . o . o .. o . o o o o . o o o o o o o o o 115

Antroji dalis o o o o o o • o o o .. o . o . o o . o o 149 Tdco diftongo *ei bei ilgojo balsio *tJ likimas ir apofonijos ie : ei bel 110 : au susiformavimllS rytinių baltų kalbose •. o ...•...• o o o 149 Jdeo •el moooftongizacijos hipotezės ir jų verifikavimo bandymas o . o o . o 152 Apofonijos ie : ei susidarymas veiksmažodžių jo kamieno sistemoje o o o o o o 169 LiC'luvių ir latvių kalbų dvibalsio uo kilmės ir apofonijos 110 : au susidarymo . problema o o o o o o o o o o o . o o . o o o • o o o o . . o • o . o o o 174 Lietuvių ir latvių kalbų dvibalsio 110 kilmė ir apofonijos uo: au susiformavimas 179

Bvados .. o •. o .. o .. Sutrumpinimai o . . . o . . . . . . o o • o . o o o o o o . 06UUfC CTpyKT)'pRI>le 3neMCHTI>T 6anrnncmx ll3b1KOB R UX npOHCXO)J(AClU!e (PcllOMC). o o o o o o o . o o o o o o o o o o o o o o o o o . o o o . Common Structural Elements of the Baltic Languages and their Origin ~ummary) o o o .... o .. o . o o o o o o . o o o o • o o o •• o . OdtJų rodyklė o o o o o o o o o o o o o . o o o o o o o o o o . o . o .

215 220

222

225 228

Pratarmė

...._ Baltų kalbos iš kitų indoeuropiečių kalbų išsiskiria tam tikrais foneti­niais-fonologiniais, gramatiniais ir leksiniais-semantiniais bruožais, kurių visuma sudaro baltų kalbų specifiką. Vieni tų bruožų yra per ilgaamžę­savarankiškos baltų kalbų egzistencijos istoriją susiforma~ inovaci­jos, kiti iš žilos indoeuropiečių senovės paveldėti archaizm....!iJl K-adangi; d:rogumas-ktt~oeawpiečių k:atbų gyvŲjŲ ar netgi prie§ šimtmečius mirusiųjų --jų--nei~rchaizinai dar labli'ifiškel'ia baltų kalbų specifiką.

Šiame darbe vidinės rekonstrukcijos bei istoriniu-lyginamuoju metodai~ ir nagrinėjamos pagrindinės baltų kalbų struktūrų bendrybės, jų kilmė ir raida: specifiniai rytinių baltų kalbų dvibalsiai ie ir uo, apofonija ie :ei ir uo : au žodžių šaknyse, veiksmažodžių ir vardažodžių kaitybos paradig­mos, baltų kalbų veiksmažodžių etimologiniai atitikmenys jo kamieno siste­moje ir jų santykis su kitų indoeuropiečių kalbų istoriniais atitikmenimis, baltų kalbų sutapimai veiksmažodžių leksinės ir struktūrinės semantikos srityje, šaknies galo priebalsių tur~jimoĮneturėjimo opozicija ir kt.

Monografijoje, kaip minėta, nagrinėjami specifiniai baltų kalbų struktū­rų elementai, todėl ši studija gali labai praversti tiek sinchroniškai adekva­čiau aprašant lietuvių, latvių ir prūsų kalbas, ypač jų veiksmažodžio siste­mą, tiek ir istoriškai tiriant pačių baltų kalbų formavimąsi ir raidą. Remian­tis nauja, į istorinių-lyginamųjų tyrinėjimų apyvartą nepaJdiuvusia, lietuvių kalbos medžiaga, darbe nustatoma nemaža naujų, iki šiol dar nepastebėtų veiksmažodžio leksinių atitikmenų tarp baltų ir slavų, baltų ir germanų bei baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų, o tai yra svarbu tiriant baltų kalbų se­niausius santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, pirmiausia su arti­miausiomis jų giminaitėmis - slavų kalbomis.

Indoeuropeistinėse studijose dabar ryškėja naujo indoeuropiečių kalbų veiksmažodžio sistemos modelio kontūrai. Tas modelis iš esmės skiriasi! nuo to, kuris istorinėje-lyginamojoje indoeuropiečių gramatikoje buvo re­konstruotas XIX a. pabaigoje ir kuriuo yra paremti ligšioliniai veiksmažo-

džio tyri.n"ėjimai lyginamojoje baltistikoje. Naujajame modelyje dar daug , .kas neaišku, todėl labai pageidaujami atskirų indoeuropiečių kalbų grupių i r pavienių kalbų nuodugnūs veiksmažodžio sistemų ir jų fragmentų tyri­mai. BaJtų kalbų veiksmažodžių istorinei raidai nušviesti ir šios srities bal­tų kalbų bendrybėms išryškinti ir yra skirta pirmoji monografijos dalis .

.Klasikinėje savo studijoje "Das slavische und baltiscbe Verbum" (Os­lo, 1942) vienas žymiausių baltistų Christianas Stangas, pradėdamas nagri­nėti baltų kalbų jo kamieno veiksmažodžius, pažymėjo, kad jie yra toks gau­sus baltų veiksmažodžių tipas, jog vargu ar įmanoma juos suskaičiuoti. Ir vis dėlto pažiūrėti, kas gi sudaro šį leksiniu atžvilgiu tokį gausų veiksmažo­džių tipą, kokiomis reikšmės ir formos ypatybėmis pa~ižymijam priklausan­čios leksemos, gali būti ne tik įdomu, bet ir turėti praktinę bei teorinę reikš­mę. Kadangi baltų kalbų veiksmažodžių jo kamienas iš tikrųjų yra leksiš­kai be galo gausus, tai čia nagrinėjami t ie veiksmažodžiai, kurie šaknyje turi dvibalsius ie, ei, ai, au, uo ir tarp šaknies vokalizmo ir kamiengalio jo -tam tikrą, dažniausiai sprogstamąjį priebalsį. Tarp i eilės vokalizmo (ei, 4i, le) ir u eilės vokalizmo (eu, au, uo) leksemų esama tam tikros struktū­rinės priklausomybės, todėl šių veiksmažodžių tyrimas kartu metodoto­g iškai yra pagrįstas, netgi būtinas.

Monografijoje ne tiek stengiamasi kurti kokią nors originalią pra bal­tiškos veiksmažodžio sistemos hipotezę, kiek pajudinti lietuvių kalbos veiksmažodžių dirvonus, veiksmažodines leksemas, kur galima, įtrau.kti i baltų resp. indoeuropiečių istorinės-lyginamosioi kalbotyros apyvartą ir rekonstruoti jų buvusius paradigminius santykius. Tai ir lėmė, kad šioje studijoje, be kitų metodų, buvo pasirinkta etimologinė ir semantinė analizė.

Antrojoje darbo dalyje nagrinėjama pati ryškiausia rytinių baltų kalbų struktūrinė ypatybė ir sprendžiama viena sunkiausių baltistikos problemų, būtent - lietuvių ir latvių kalbų dvibalsių ie ir uo kilmė ir su ja glaudžiai susijusios šaknies bals ių kaitos ie : ei ir uo : au susiformavimas. Apibūdi­nant tas morfologines kategorijas, kuriose prabaltų dialektuose galėjo

funkcionuoti ilgieji balsiai ir diftongai, susiduriama su archainėmis baltų kalbtĮ vardalod.lio ir veiksmažodžio paradigmomis, jų struktūra ir funk­cijomis. Bet šiame darbe tie reiškiniai išsamiau nenagrinėjami.

Aiškinant pagrindinių baltų kalbų struktūrų bendrybių kilmę ir raidą, teko susidurti taip pat su daugeliu kitų baltų kalbų istorijos ir teorinės ling­vistikos dalykų, būtinų monografijoje keliamoms ir sprendžiamoms prob­lemoms - su istorinės akcentologijos reiškiniais, su žodžių geografija, etimologija ir i storinės leksikologijos faktais, su bendrąja ir lingvistine se­mantika (pvz .. su knibinio .lenklo turiniu ir jo struktūra, semantine deri­vacija, polisemija ir homonimija, semantinių filiacijų ir žodžių giminišku-

5

mo nustatymo principais) bei su kai kuriais dalykais iš fonetinilĮ-fonolo­ginių pakitimų teorijos (tų pakitimų tipologija, leksine difuzija, kaip fone­tinių-fonologinių pakitimų sklidimo būdu, konkuruojančių variantų

koegzistencija, kaip tlĮ pakitimų realizacija ir kt.). Darbe vartojami tie žodynų bei senųjų raštų, taip pat gy.,enamųjų vie­

tų sutrumpinimai, kurie yra priimti akademinio "Lietuvių kalbos žodyno". Latvijos gyvenamųjų vietų rašomos tos formos, kurios duotos Miūlenba­cho ir Endzelyno ,.Latvių kalbos žodyne". Iš šių žodynų imta ir visa nagrinė­jama medžiaga. Kadangi juose kiekvienas lietuvių ir latvių kalbų žodis lengvai randamas, monografijoje žodžio metrika atskirai nenurodoma (iš­skyrus tuos atvejus, kai reikalingos leksemos ar frazės, jos intonacijos ar reikšmės sub voce negalima rasti).

Monografiją skaitė ir vertingtĮ kritinių pastabų parei~kė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus moksli­nis bendradarbis Juozas Karaciejus, vyr. m. bendr. filol. m. dr. Algirdas Sabaliauskas, Žodynų skyriaus vyr. m. bendr. filol. m. kand. Vytautas Vit­kauskas, Dabartinės lietuvių Literatūrinės kalbos skyriaus vyr. m. bendra­darbiai filol. m. dr. Adelė Valeckienė ir filol. m. dr. Vytautas Ambrazas, kuris, be to, šį darbą ir redagavo, to skyriaus vedėjas fi lol. m. dr. Aleksand­ras Vanagas, Vilniaus universiteto Lietuvht kalbos katedros vedėJaS filol. m. dr., prof. Zigmas Zinkevičius ir Baltų filologijos katedros vedėjas akad .• dr., prof. Vytautas Ma1iulis. Visiems jiems jaučiu ma lonią pareigą padėko­ti. Dėkui taip pat oricialiesiem-; recenzentams Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros vyr. dėst . filo l. m. kand. Bonifacui Stund~iai ir Filolo­gijos fakulteto dekanui filol. m. dr. Aleksui Girdeniui, i kurių daugeli pa­stabų ir pasiūlymų buvo atsižvelgta. Ir pagaliau be galo esu dėkingas Lie­tuvių kalbos ir literatūros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sky­riaus vadovui filol. m. kand. Kaziui Morkūnui, visokeriopai padėjusiam ~i darbą parengti.

Įvadas

Iš bendrosios ir lingvistinės semantikos

Remiantis beveik dvicj\Į tūkstančių metų senumo inte lektualinės min-11e, tradicija (pradedant senovės graikų stoikų filosofijos mokykla), ~smi­ne apskritai ženklo ir kalbinio ženklo ypatybė yra jo dv1lypu.ma~. P1rma: lenkią sudaro pojūčiais suvokiamų (tariami ir girdimi garsat be1 matom• para~yti raidėmis) signalų virtinė, žodžiu sakant, ra i~ka1. . . . .

Antra kad galėtume ženklu naudotis rišlioje šnekoJe, re1k1a žmot1 ne tik. kurį' daik'ą - r~alų ar įsivai.tduojamą - komunikacijos procese ta.s ž.:nklas atstoja, bet turėti ir daugiau informacijos apie jį, būtent - žinoti, kuria1 kalbo'> d~liai žodis priklauso. kurios jis giminės, jeigu būtų daikta­varJ1,, ar gali jis pri ijungti kitl! lodžių, jeigu būtų veiksma.todis, ir t . t. Tod 1 antroji ženklo ypatyb.::, jo teikiama informacija, la?ai bendrai . va­din ma turiniu. Tad ženklas yra bilateralinis vienetas, kurĮ sudaro tunnys

ir ra1ška (tekstas)a. . . . Raiška- juti'llinic; elementas, o turiny!> yra suprantamas 1r 1šverč1amas

dalykas. 2odį galima išver:.ti į kitus tos pačios kalbinės _s.istemo~ ženkl~ arba i kitos kalbinės sistemos žodžiu'> su daugiau ar maztau ekvivalentiš­ku turiniu, bet sk1rtinga raiška. Pavy.tdžiui, žodį medis galime parafrazu.o­ti daugiametis miško augalas, nusakyti techniniu terminu arbor arb~ ~~­vers.i atitinkamu svct1mos kul bos l oJliu (rusu ,uepeBo, anglų tree, vok1eč1ų Baum, prancūzų arbre). . . _

Turinys yra labai plati informacijos sfera, kurios struktūrą gal1~~ ap•b.u­din\1 keletu opozicijų. Reikšmės/prasmės opozicija nusako ĮVa1nus ra1š-

, ~ia prasme tą 1erminą jau vartojo S. Šalkau~kis (Bend.roji ft los~fij~. terminija. -Logos, 1937, XVIf, p. 148, 197). Be to, 'lr. fš filosofijos termm~:- ~tmtOJI kalba, 1.9~~· Nr. s. p. 71. Kai kuriose tarybinių lingvistų kalbos koncepcųose I! lenkų mokshne)e litcra10roje mrtojamM tnip pat neblogas terminas tekstas.

• Sie terminai tokiomis rei~mėmis yra artimesni glosematikoje vartoja~iems termi· nnm~ cantt'IIU et e.vprt<sion (content and exprl'uion) "turiny~ ir rai~ka", žr. HJelmslev L. La .tratificauon du langage.- fn: Tra,·aux du ccrcle linguistiquo de Copenhague, 1959. Xff, p. 36 tt. ; To pat ies. The Basic Structure of Language. - Tn: Travaux du cercle linguistique de Copcnhngue. Copenhngue, 1973, XTV, P· 126.

7

kos santykius su jos žymimuoju objektu. Raiškos ir realiojo pasaulio daik­to, - kuris priklausomai nuo loginės ar semiotinės sistemos vadinamas čia referentu, čia denotatu, - santykis yra objektinė (referentinė, denotatinė) ženklo reikšmė, arba tiesiog reikšmė. Raiškos ir realiojo pasaulio daikto vaizdo sąmonėje santykis yra prasminė ženklo reikšmė, arba prasmė•.

Natūraliosios kalbos žodžiai turinio atžvilgiu toli gražu nėra vienodi. Daugumas jų turi ir reikšmę, ir prasmę. Kai kurie žodžiai pasižymi pras­me, bet denotato gali ir neturėti (pvz., laumė, dvasia).

Savo turiniu žodžiai, natūraliosios kalbos ženklai, gerokai vienas nuo ki­to skiriasi taip pat būdami pasakyme ir funkcionuodami komunikacijos procese. Vieni žodžiai padeda šnekos adresatuj iš savo tiesioginio ar netie­sioginio suvokimo srities išsirinkti reikiamą daiktą ir jį identifikuoti. Tai ivardžiai ir daiktavardžiai. Įvardžiai, vadinamieji deiktiniai žodžiai, yra semantiškai tušti, nes jie vartojami nurodyti bet kuriam denotatui. Bendri­niai daiktavardžiai turi pilną semantinę struktūrą, kurią sudaro denotatinė (referentinė) ir signifikatinė reikšmės. Identifi.kuojami žodžiai yra tam tikri ženldai - substitutai, kadangi komunikacijos procese jie atstoja pavienius daiktus ar jų klases, apie kuriuos ir apie kurias kas nors pranešama. Tad identifikuojami žodžiai turi ypatybę ką nors ivardinti.

Visai kitokie yra būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Eidami pasakymo pre­dikatais, jie yra svarbiausi pranešimo struktūros elementai - formuoja ir perteikia pati pranešimą. Būdinga, kad predikato funkciją atliekantys žo­džiai gali ką ~ors žymėti, bet jie negauna denotatinės reikšmės. Jie turi prasmę, bet neturi referencijos, t. y. negali būti daikto žcnkliniu pakai­talu.

Identifikuojami žodžiai klasiftkuoja ir atspindi, kas pasaulyje egzistuoja. Jie atstoja informuojamą daiktų pasaulį. Predikatiniai žodžiai žymi, ką apie pasauli manome. Pirmieji yra labiau susiję su pasauliu, antrieji - su pasau­li pažistančiu subjektu.

Iš to, kas pasakyta, matyti, jog semantines kalbos kategorijas - reikšmę ir prasmę - atitinka tikrovės kategorijos - objektų klasės ir objektų požymiai. Galima sakyti, kad reikšmė yra objektyvi, o prasmė - subjek­tyvi žodžio turinio ypatybė. Prasmė - tai reikšmės egzistavimo forma individo sąmonėje.

Be semantinės informacijos (reikšmės ir prasmės), turinį sudaro ir prag­matinė informacija -duomenys apie ženklo vartojimą priklausomai nuo

• ~· ~e. Saussure'o signalas (signi/ii ,.kurį žymi, žymimasis") yra prasm6, nes jis yra ps1chJms elementas, kaJp ir jo signatas (signl/lant .,kuris žymi, žymintysis") yra tik vienas i§ ral!fkos komponeotų, bOtent akustinis-audityvinis signalų virtin~ vaizdas są­monėje, žr. De Saussure F. Cours de linguistique g~n~rale. - Paris, 1967, p. 99.

8

komunikacinės situacijos ypatybių, adresanto ir adresato psichologinių ir socialinių charakteristikų. Cia reikia priminti, kad esama ir toki~ ~~dži~ pragmatikos komponento, kuris kartais vadinamas presupoztCtJa .. lt nurodo tas sąlygas, kurios yra būtinos, kad sakinys, pasakymas fWtkcto­nuotų kaip teigimas, įsakymas, klausimas ir pan. Antai pasakymo Prašom uJdaryti duris presupozicija yra adresanto įsitikinimas, kad šnekos adresa­tas žino: I) kurias duris turi galvoje adresantas, 2) jog durys yra atidary­tas. Veiksmažodžio vyti vartojimas turi kaip prielaidą, kad vejamasis smar­kiai bėga. Veiksmažodžio pabėgti vartojimas remiasi žinojimu, jog prieš pa­bėgdamas jo subjektas buvo kur nors prievarta laikomas. Semantinė siaurąja prasme ir pragmatinė informacija sudaro priešybę

gramatinei informacijai. Pvz., žodžių btiti ir buvimas p~asmė (signat~s~ yra ta pati, bet jų turinio skirtumą lem~a gramat.i~a, kurt ~u~odo.' kurtal kalbos daliai - veiksmažodžiui ar datktavardžmt - žodžtal pnklauso. Veiksmažodžio forma esu, be semantinės informacijos "būti, egzistuoti'', perduoda tokią gramatinę informaciją: "praesens" + ,:singularis~' + :•1 persona". Kalbos sist~mos determ~u~tas :r~ ir, ~vz., .vetk_s~~od~~~ ml~­goti, migdyti "miegott + kauzuott 1r 1mgt1 "mtegott + tntCIJUOh tun­nio skirtumas, o jų prasmė yra ta pati.

Tradicinė leksinės reikšmės koncepcija yra išvesta iš ženklo semantikos sąvokos ir remiasi tuo, kad žodžio turinys yra daugialypis: dažnas lietuvių kalbos žodis, ypač veiksmažodis, turi kelias, keliolika ar netgi keliasdešimt reikšmių. Leksinėje žodžio reikšmėje atsispindi ženklo semantika - reikš­mė ir prasmė, kaip jas suvokia eilinis kalbos vartotojas, - ta žodžio pra­gmatikos dalis, kurią sudaro presupozicija, ir žodžio turinio modifika~ijos, kurias sukelia kalbos sistema - leksinis ir semantinis kontekstas. Štame darbe kalbant apie veiksmažodžių turinį, savaime aišku, turima galvoje . . . pirmiausia leksinė reikšmė, bet dėl trumpumo paprastai sakoma tieSIOg

reikšmė.

Kaip sakyta, daugumas lietuvių kalbos žodžių, ypač veiksmažodžių, yra polisemantiniai. Polisemijos vietą kalbos sistemoje, jos prasmę padeda suvokti pastaruoju metu daugelio tyrinėtojų labai akcentuojama polise~i­jos ir žodžių darybos analogija. Ta analogija yra tokia didelė, kad pohse­mijai analizuoti taikytinos kai kurios grynai derivacinės kategorijos -re­guliarumas Į nereguliarumas, produktyvumas Į neproduktyvumas ir kt.'

Polisemijos procesas iš tikrųjų labai primena žodžių darybą, tik žodžio turinio plėtimasis nėra darybinių morfemų pridėjimas, kaip yra žodžių da­ryboje, kitaip tariant, pamatinė ir perkeltinė reikšmės nėra formaliai at·

• AopeCRU IO . .n. neJCCIC'fCCI((UI ceMaJITK1Ca. - M., 1974, c. 189 u CJtCJl,

9

:,kino~. b.!t koegzistuoja viename lodyje, plg., pvz., "rajona " - "svar­biaustas rajono mic...tas" (: Į§,·a!iavo į rajoną). Todėl metaforinis ir metoni­minis žod~io turinio plėtimasis tiksliau vadinamas semantine derivacija.

Kalba, būdama p:tgrindinc visuomenės komunikacijo priemonė ir nuo­lat regeneru.>dam.t'ii, raiškos priemonių arsenalą didina ne tik susidury­dama su Įv:tiriais afik!)ais naujus žodžiu.:;, bet ir suteikdama seniems L.o­d/ia ms nauJas reikšmes.

Zodlio leksmės scm.tntikos daugialypumas, jo daugiareikšmiškumas, be kita ko, kyla is to, kad reikšmės daugeliu atvejų yra difuzinė~, t. y. tarp vieno lodlto rctkšmtų nera ai.škitĮ, lengvui apčiuopiamtĮ ribų, ir žodzio pavartojimą kuname nor kontekste galima suprasti i r vienaip, ir kitatp, plg , pvz .. Mauki.\ {ia grdtai, kur greitai gali būti supra~tac; ir kaip •. ~mar­kiai einar.t ar bėgant", ir kaip "tučtuojau, kuo greičiau".

Visos žodiio reik!:mės jra moty,•uotos vienos - pagrindinės - reikšmės,

plg. skrynio.\ rotttll'as - garo, slėgimo I•O!IUI'OS - :Hrclies I'Oltuvas. Kiekvie­na nauja žodiio reikšmė yra motyvuota kitos, artimiausios jai reikšmė:.., plg. kairė ranAa - kairė purė - katnosios parlame11to frakcijos ("-.edinčio:. s uoluose kaircje nuo parlamento pirmininko ir politiškai radikalios") -kairio rios partijos (.,poli iškai r~dibhos "). lš pavyzd/iti matyti ,Jog polise­mljai būdingu, kad rc1kšmės yru sus1ju~ios, t. y. turi bendnĮ komponentų. .Kai jų nėra, turime homonimijo~ reiškinj. Reiksmių sąsaJa vienodai yra bū­dinga <i.!k minėtai topologtnci p01isem1jai (radialinei ir grandininei polise­mijai), tiek ir tiems polisemijos atvejams, kur reikšm~:s viena kitą motyvuo­ja metonimiškai (plg. I'Oiktls I. ,.indas matuOti biriems daiktams (sdiių gorčių talpo,)'', 2 . .,į tokĮ indą telpanti-, kieki!. (pvz., grudų)", 3. "tokiu seniau duodama duoklė grūdais") arba metaforiškai (plg. ttlkcts I. ,,:.iau­ra~ kelelis ei i": Per girią taktĮ takai eina, 2 . .,aus as ar pinta~ pmic::.atas": Grindys lakais nutiestos). Pac;taruoju atveju bendra reikšmių dali& yra ,.juos­ta".

O.tžna1 to bendrojo reihmnĮ komponento nėra tuose rcikšmit! aiškini­muo~e, kuriuos pateikia lodynai. Reikšmi1Į metaforizacija panašiais atve­jai::. paremta jvainomb konotacljomis, ~emantinl.mi., asociacijomis, plg. garsus balsas - g(trstn ra§ytojas. Jas pagauti yra sunku, kartais neįmano­ma, plg., pvF.., boba J. .. ištekėju~i moteris; sena moteris, senė", 2. "tam tikras '>tulp::ts su kuoliukais puodynėm~ pakabinti", 3. "dedama!. ant ro­gių skersinis nĮstams vežti" ir kt. (LKŽ I 958 tt.).

Ai;ldtĮ, nu~i::.tov'•jU';ių būdu atskirti poiJ.,emiją ir homonimiją vieną nuo kitos nėra. Bet s.::mantiniuose tyrimuosc polisemijos pasireiškimu laikomi tokie atv~jut, kai vieno zou1io reikšmn1 kombinaciją rakartoja kitas ar ki­ti tos pačios kalbos žod.liai, o jeigu turima reik~mių kombinaciJa unikali,

10

t. y. kitos tokios visame kalbos žodyne nerandaMe, ji laikytina homonimi­·0~ utveju6. ši principą balt\Į kalbų i'odzių reikšmitĮ ir etimologijos tyrimui ~ritaikė ir jo reikšmę iškėlė B. legeris: ..... jeigu vienoje rai~koje ~~nda~e keletą nutolusių reikšmių (A, B, C ... ), reikia tą faktą galvoJe tureti. JeJgu reikšmių grupė A, B, C ... pasirodo kur nors kitur, vargu ar begalima abe­

joti, kad reikšmės A, B ir C y:a gim!niškos, ~ors i.š pir~o ~v.ilgsnio t?. ir nematyti"'· Cia reikia pabrėžti, kad Įrodomąją gahą tun re1k1amos reikš­mių konfigūracijos kon~tatavimas ne tik toje pačioje kalboje, bet ir gimi­niškose ar netgi visai kitlĮ genealoginitĮ t1ptĮ ir struktūrų kalbo~c: tokiais atvejais yra pamato kalbėti apie tam tikras semantines universalijas.

Reikšmių giminiškumac; ir raiškos (signanto) !'.Utapimas yra pagrindinės etimologinio identifi kavimo sąlygos. Etimologiniuose tyrimuO!>C daugiau dėmesio reikia skirti žod1ių reikšmių analizei'.

Kalbant apie žodžių rcikšmitĮ analizės svarbą etimologiniuose aišktni­muose, reikia pažymėti, kad, pirma, daugumas žod/it' yra polisemanti­niai, ir, antra, žodliai k-liboje viena-; su kitu susiję, \'lenas nuo kito pri­klauso, kitaip sakant, sudaro tam tikrą, tegul ir atvirų sistemą. Iš pirmo

principo kyla tam tikras etimologinių aiškinimų reliatyvumas, kuri, be to,

lemia ne ttk 1od.lio priklausymas kuriam nors leksikos sistemos sluok•niui,

lyginamosios medZiagos turėjimas. siekiamas etimologijos gilumas ir, zi­

noma, pah tyrinėtojas, bet ir principinės bei būtino~ paties Jod1io charuk­

tcristikoss. Dėl :lodžių polisemantiškumo ne visada galima tikrai nustatyti

.lod/io pagrindinę, ic;toriškni pirminę reikšmę, nuo kunos iš c~mės priklau­

so etimologinių ieškojimų kryptis. Plačiausiai vartojama reikšmė lodynuo~e pateikiama pirmoji, bet ne visada ta reikšmė, istoriškai žiūrint, ym se­

niausia arba pirminė. 0~1 minėtų prict:asčių absoliutinė, vienintelė tei­

smga etimologija dau~eliui lietuvių kulbos žodlių vargu ar galima. Nagrinėjant lietuvių kalbos 70dztu kilmę, dam& i tenka susidurti su dvtem

iodžio etimologijomis - baltiška ir indoeuropietišb.

' K y p 1111 o ur 'I Jil. 3a"1CTK1f o 3)1(1'1Clllnr CIIOoa. - B Klt.: Kur Y low ic z J. Es.­quisses linguistiques. Wroclaw-Krak6w, 1960; Weinreich U.l::xplorntions in Scman­tic Theory. - Jn: Cur rent Trends in Lingu1\liC$. JI r. Theorelical Foundation~. l on­don-The llague-Paris, I 966.

• Jčgcrs B. Verkanntc 'Bedcutungsverwandtschaftcn ballihChcr Worter. - K z. 1966, 80, p. JO- I I.

1 Ross Aian S. C. Etymology. With Espteial Reference 10 Engli<h.- London, 1958, p. 39.

' Tono po o B. H. O l!CKOTOpbiX reopeTH'ICCKIIX ~cncKTnx mr~rononnc -\1cllleyBapOJ1llbll\ ClfMD03JI)'lll no npo6neMaM 3THM01100Jll, lfCTOplf'ICCKOA 11CKCifiC0-110nm J! neKCKJCorpa~mll: Tc1. AOI\11. M., 1984, c. 43-47.

11

Etimologinių tyrimų komplikuotumas ir reliatyvumas matyti iš liet. žtlolis "storas medis, rąstas ... " kilmės nagrinėjimo. Pirmiausia jis siejamas su arm. jo/ ,.ilga lazda, kartis; medžio kamienas; odos rėžis", s. ind. ha­lti/.1 mase. "plūgas" ir arm. jiem .,ariu, vagoju"8, paskui j is gretinamas su veiksmažodžiu Ulti (Uiia, Ulė)1o.

Minėtas leksikos sistemingumas, suponuodamas vidinę rekonstrukciją, reikalauja teikti pirmenybę etimologiniam aiškinimui, paremtam .kitais tos pačios kalbos žodžiais, kadangi istorinė-lyginamoji etimologija yra ne šiaip sau istorinės kalbotyros skyrius, fiksuojantis tam tilcrą pradinę būse­ną, bet prasmių konstruojamoji disciplina, kuri aiškina žodžio semantinės struktūros vidaus ryšius11•

Taigi, išsprendus vieną iš neaiškių klausimų, toli gražu problemos dar nesibaigia. tuolio etimologija, siejama su veiksmažodžiu Ulti, atrodo silp­nai motyvuota semantiškai: medžio sąvoka ne būtinai yra paremta augimo, žaliavimo idėja (plg. liet. medis etimologiją11}, todėl vedinio reikšmę (.,sto­ras medis, rąstas ... ") vargu ar galima paaiškinti pamatinio žodžio reikš­me ("augti (ppr. žaliuojant)").

Remiantis Iat. gulsnis "pabėgis, sija, rąstas"JS, kuris yra raštų kalbos naujadaras, bet dėl to nenustoja informacinės reikšmės, kadangi yra pasi­darytas iš veiksmažodžių gult (-stu, gulu) "gulti", gu/et (-Iu, -lju) "gulėti", ir fraze Iat. zvifs stabs, miets "įstrižas stulpas, baslys" (: zvf]š "įstrižas, pusiau gulintis"), liet. žuolis "storas medis, rąstas ; po gelelinkelio bėgiais dedamas rąstas" reikia skirti tokiai vienašaknių žodžht grupei: žulti (-sta, Iu/o) .,nuožulniam darytis", į-Iu/tis, {-žulnils "pakrypęs, nuolaidus, nesta­tus, įstri.las", pa-žulnus "nuožulnus, nuolaidus; įstrižas", į-lvi/tis "įžulnus, kreivas", į-žvilnas .,įstrižas, įžambus", pa-žvilils "įstrižas, įkypas", pa-lvii­nils "nuo.lulnus, nuolaidus, įstrižas", nuo-lvi/mis, nuo-Ive/mis "nuolaidus, nuotakus" ir kt., žvllli (Ivy/a, lvi/o) "linkti, krypti", Iat. zvilt2 (zvilstu, zvilu ) "linkti, krypti; gulinėti, tingėti", zveltz (zveĮu, zvelu) "risti, stumti Į priekį; volioti, versti; (nu)lenkti, kreipti" (raiškos santykių aiškinimą žr. p. 187). Reikšmės "storas medis, rąstas, sija" interpretaciją sulinkimo, lcu.m­pumo, kreivumo resp. (pa)svirimo reikšme remia analogijos : liet. kuki "medžio gabalas, t rinka, rąstgalys ... " : kukti (ku1ika, kt'iko) "linkti,

• Scbeftolowi tz J. Ein urindisches Liquidcngesetz- KZ, 192.5, .53, p. 268; )l.:a:ayJOIH ['. Ji. CpaaHliTem.RaJI rpaMMaT.IOCa apMRllcKoro JI3WXll. - Epeaaa, 1982 c . .56.

10 BOgo K. RR, rrr, p. 694; Fraenkel E. LEW, p. 1323. 11 Tonopoa B. H. Op. cit., p. 46. •• Pracnkol B. LEW, p. 423-42.5. " Latvidu litemras valodas vardni<:a.- RJaii, 197.5, 3. sčjums, p. 170.

J2

svirti ... ", Iat. ku kt (-stu) "riestis, kumpti ... "; liet. guoga, guiJgas "~ag~­Jys, kuoka su storu galu" : gtlgti (gunga, gugo) "linkti", Iat. gugt " IUlktt, 1 enkti ", gudzet ,.susirietus sMėti ".

Iš fonetinių-fonologinių pakitimų teorijos

Iš dialek:tologinių tyrinėjimų seniai žinoma, kad fonetiniai p~timai dažnai būna nereguliarūs: jie apima tik dalį žodžių, turinčių tas pačtas f~­netines sąlygas . Tik pastaraisiais metais buvo suvokta šio reiški~o esmė tr padarytos reikiamos teorinės išvados. Remiantis šia di~ek:tologme ~onst~­tacija, fonetinių-fonologinių pakitimų teorijoje buvo tškelta le~sm~s d~­fuzijos tezė, kad fonetiniai-fonologiniai pakitimai vyksta. laJ~sn•škat: prasideda jie viename kitame ar keliuos~ pačiuose ~aprasČ!a~st~ose. ž~­d! iuose, po to sklinda, apimdami vis daugtau relevan_t•~kų ž~~ž·ų~ ~~ pr~ret­kia gana ilgo taiko tarpo, kol fonetiniai-fonologintat pakit1ma1 1šphnta

po visą žodynąu. Leksinės difuzijos tezei paremti itikinamų duomenų duoda seną rašto

tradiciją turinčios kalbos. 1570 m. anglų kalbos žodyn~ r:a užfiksuo~i tik trys dvikirčiai žodžiai (6ut/tiw, rebe/, rec6rd), 1582 m. JŲ JaU yra penkt, 1660 m. - dvide~imt keturi, 1700 m. -trisdešimt šeši, 1800 m. - septy­niasdešimt ir 1934 m. jų turėta 15016

•

Mintį, kad fonetiniai pakitimai iš pradžių yra sporadiniai ir prasideda dažniausiai vartojamuose žodžiuose, dar 1885 m. iškėlė H. Schucbardtas18

•

Ši jo hipotezė pastaraisiais metais buvo paremta naujais duomenimi.s, ~š kurių matyti kad fonetiniai-fonologiniai pakitimai pirmiausia paheč1a dažniausiai v~rtojamus 7odžius ir tik paskui pereina i r-ečiau vartojamus

17•

Antai gerai žinoma, kad dažnai vartojamus žodžius, formas ir f~azes labi~~ trumpina, redukuoja, plg., pvz., liet. pala < palti~k:.lat. pala1es ,~dėku1 < palidz dievs "padėk, dieve", ang. good-bye .,sudte < God be w1t h You

"tebūnie dievas su tavimi".

u Wang W. S. Y. Competing Changes as a Causc or Residue.- Language, 1969, 4.5, p. 9-2.5; Chen M. The Time Dimension: Contribution Toward a Theory of Sound Change.- Foundations of Language. 1972, 8, p. 4.57-498; Chen M. and Wang w. S. Y. Sound Chanae: Actuation and Implimentation. - Language, 197.5,

SI, p. 2.5.5-281. u Chen M. and Wang W. S. Y. Loc. cit. . " Sehuchardt H. Ober die Lautgesetze. Gegen die Junggrammatiker. - Berhn,

188.5. n Hooper J. B. Word Frequency in Lexical Diffusion and the SouJ'(lO of Morpbo-

pbonological Change. - In: Current Progress in Historical LinauisLics. Amsterdam­New York-Oxford, 1976, p. 9.5-103.

13

Su leksinės difuziJOS idėja gerai derinasi kita kalbos pakitimų teorijoje seniai kelta mintis, jog fonetiniai-fonologiniai. pakitimai vyksta rungian­tis, varlantis variantams. Kalbos sinchronijoje tas rungtyniavimas rei~kia­si prie~taravi mais, kadangi sinchronija, kaip Jinome, tai ne statika, joje yra nemaža dinamikos.

Pakanka atsiversti bet kur ios kalbos tarties .lodyną, ir pamatysime, jog daugeliu atvejų duodami du ar netgi keli tarimo variantai. Šie variantai nėra kokios norl> tarmybl!s ar socialinių-profesinių dialektų formos, bet, diachroniškai liūrint,jie atstovauja skirtingoms fonetinio pa kitimo fazėms ta. ~t~i toki<> angl~ blb~s žod.lio punctuate tarimo variantai kaip [p'AI)ktju­eJt] 1r [p.~l)ktJuelt] ka1p tik ir gali būti skirtingos garsinio pa kitimo tj > tf pakopos. Vadinasi, kas kalbos istorijoje yra pakitimas, sinchronijoje yra sistemos leidžiama daugiau ar mažiau laisva variacija. Kad fonetinis pa­kitimas vyksta rungiantis variantams, akivaizd1iausiai rodo vadinamieji hipernormulirmai.

Variantų, kuriais reiškiasi fonetinis pakitimas, koegzistencija ir rungty­niavimas gana aiškiai matyti iš ilgą ra~to tradiciją turinčių kalbų i~torijos. Kai pruncŪ.t:lĮ kalboje o virto u ir dėl to atsirado du variantai (o iJ u), gra­matikai ir rn~ytojai XV[ a. suskilo i dvi partijas - u tarimo šalininkus ir jų priesininku .. (ouiste~ et non-ouistes)lu.

XVU a. anglų kalboje u virto ,t, bet lUO pačiu metu trumpėJO ir ilgasis u: (u: > u). Vadinasi, trumpasis ir ilga~i~ 11 buvo Jyeiagretus. Yra paliudy­ta, kad, pvz., J.odtio good šaknies balsh buvo · uriamas čia trumpas, čia il­gas. Vienuose zod,iuose (pvz., blood, flood) dažne~nis buvo \'ariantas 11 kituo,~_ (pvz., book, good) - variantas 11:. Pak1timas 11 A uJgriebė tik tuos :Lod.lius, kur jau buvo i~igalėjęs trumpasis 11 arba kur šis variantas buvo bent JUU datJliau tariamas (iš da blood, flood su A). Kitu o. c žodiiuu­sc trumpas is u isigalėjo po to, kai u > A jau buvo pasibaigl(s (iš čia book, good)to.

Paskutinis lotynų kalbos diftong~ts au jau Cicerono laikais kaitaliojosi :su iš jo kil usiu monoftongu o. "Kilnusis", labiau literatūrinis diftongas ir daugiau liaudinis moJ10ftongas šimtmečius gyvuvo lygiagrečiai. Ir vis dėl­to atskiruose i:Odžiuose gana anksti įsivyravo o, kurį tokį išlaikė romanų kalbos (plg. provansalų coa < lot. coda < cmula; portugahĮ orelha < lot.

II r6nagy (. Ober den Verlauf des Lautwandels. - Acta Linguistica Hungarica. Budap.:f>t, 19S6, Vr, p. 173-276.

11 Thurot Ch. De la prononciation fran~i~ depuis le commencement du XVT-e

sil!cle.- Paris, 1881-1882, l-TT.

"' BaxeK A'. Kpancoe 3aMC'IDHJte o HCKOTOpbtX lf>otreMIIbJX cy6crMT)'UIIKX 8 npo­

ųccce pa3BI'!THJI aurnKOcroro Jl3btKa. - B XB.: TeopuJI JllbiJCa, aJ:ITJTHCTilKII, KenbTOno­I'WI. M., 1976, c. 163- 167.

14

oric(u)la < auricula), bet jose ir šiandien diftongas au gražiausiai l:beg~­vuoja. Vadinasi, fonetinį-fonologini pakitimą reikia, matyt, suprasti ka1)') koegzistuojančių variantų rungtyniavimą.

Kad šalia su naujuoju garsu tariamlĮ žodžių egzistuoja ir senąjį garsą tu­rintys žodžiai, nesunku isitikinti ir iš realios tarmių medžiagos. Neret~i t~s pats .lodis to paties tarmės atstovo tariamas čia su senuoju, čia su nauJUOJU garsu. Toks tarimo svyravimas gali būti visai la isvas, atsitiktinis, priklau­somas tik nuo šnekos tempo ir stiliaus.

Fonetiniam pakitimui lemiama yra la isvoji variacija (bet ne pozicin~ •H kombinacinė), nes ji visada gali pakisti : variantai igyja tam tikrą vaidme­ni. formalus skirtumas pasidaro funkcinis. Svyruojama ir tada, k~i laisvoji variacija pala ipsniui pereina į fonologinę opoziciją.

Yra žinomas ne vienas atvej is, kad fonetinis-fonologinis pakitim:u •• apėmi(S keletą, keliolika ar pan. JcksemlĮ, nutrūksta. Tokių pakitimų, kaip, pvz., liet. s >Š p o i, u ar bretonų o > ii, kurie yra palictę t ik keletą ar kelio­lika leksemų, leksinė d ifuzija jau senia i yra sustojusi, liovusis veikti. Vadi­nasi, panašiais atvejais, atrodo, reikia tenkintis seniai pasibaigusios ir kon­vencionalizuotos difuzijos konstatavimu.

Atsi.lvelgiant į tai, ar fonetinis-fonologinis pakitimas apima visą relevan­tinę kksiką, ar tik jos kokią nors dali, kitaip tariant, atsižvelgiant i paki­timo apimti, fonetinius-fonologinius pakitimus galima taip suskirstyti ~

1. Visuotinis, išimčių neturintis fonetinis pakitimas: pvz., i de. ū virti­mas y (w) s lavų kalbose; h išmetimas vėlyvoj oje šnekamojoje lotynų kal­hoje; žod.lio galo skardžiųjų priebalsių duslinimas lietuvių kalboje ; j iš­metimas po priebalsių prieš pric~akinės eilės balsius baltų kalbose (bet plg. jis, jie).

2. Reguliarus garstĮ paki timas su palyginti nedaug išimčių, kurios galė­

jo atsirasti dėl kitų, konkuruojančių pakitimų veikimo, analoginio išlygi­nimo arba kurioms reikia labai sudėtingų sąlygų. Pavyzdys ga li būti trečio­

ji slavų palatalizacija, kur g, k, ch po tam tikrų priešakinės eilės balsių (bet ne po visų) virto (d) z, c, s. Cia trukdė skirtingos kilmės i ir galbūt kirtis21•

3. Reguliarus fonetinis pakitimas su daugiau ar mažiau išimč.ilĮ, kurių

paaiškinti neimanoma. 4. Sporadinis fonetinis pakitimas (pirmiausia asimiliacija ir disimilia­

cija), kuris dažniausiai paliečia tik atskirus žodžiu&. Jo sąlygos lengvai nu­statomos, bet pakit imo daugeliu laukiamų atvejų nebūna.

5. Garsų pakitimas, kur vienodomis sąlygomis atsiranda du skirt ingi produktai. Tai daugiausia skilimo procesai, ir nusakyti sąlygų, kuriomis

11 Aitzet mU lle r R. Altbulprische Grammatik. - Freiburg i. Br., 1978, p. 16-17

15

garsas a skyla į b irc, negalima (pvz., s ind. r virtimas vid. ind. a, i, u; lot. ę skilimas i prancūzų ai [e] arba oi (waD11•

Kad fonetiniai dėsniai turi nepaaiškinamų išimčių, kalbos tyrimuose reikia laikyti normaliu dalyku. Fonetinių kitimų procese dažnai yra žodžių, atsiliekančių nuo garsų pakitimo srovės ir atspindinčių senesnį tarimą. An­tai Filadelfijos dialekte vienskiemeniai žodžiai su šaknies galo dusliuoju frikatyviniu priebalsiu tariami šaknies balsį (re] įtempiant ligi (c : ~ ]. Taip tariami pass, bath ir laugh, bet išimtį sudaro cash. Ši "įtemptumo" taisyklė (the tensing rule) Niujorke galioja visiems žodžiams su šaknies galo skardžiaisiais sprogstamaisiais, bet Filadelfijoje vėlgi tepaliečia tris žodžius, kurie baigiasi -d. Tai bad, mad ir glad, kurių (e: ~]kontrastuoja su [re] žodžiuose pad, grab, Brad etc. Norint ~ok.ią dekompoziciją paaiš­kinti, reikėtų sakyti, kad minėtas fonetinis pakitimas paliečia tik būdvar­džius, bet tokia prielaida atmestina vien dėl to, kad būdvardis sad šiame dialekte yra tariamas su [re]u.

Kodėl fonetinis pakitimas gana dažnai nepajėgia apimti visos relevanti­nės leksikos, liaujasi veikęs, pusiaukely nutrūksta, vienus žodžius ulgrie­bia, o kitų ne, prie.lasčių gali būti daug ir įvairių2'.

11 Boretzky N. Obcrleaun&en zur Regelmllssiakeit von Lautwandel. - CF, 1973,

18, p. 2S-29. Be to, plg. Labov W. The Internal Evolution of Linguistic Rules.­In: Linguistic Chan&e and Generative Theory/Ed. b1 R . P. Stockwcll and R. K. S. Macaulay. Bloomington and London, 1972, p. JOS-I ll.

u Labov W. The Internal Evolution of Linguistic Rules, p. 107. .. 3aAJenaa H. <l>OIICTK'Iecnre IOMeneBRit R lfX oplAKJJbf.- B m.: Endze­

lln s J. Darbu izlase. Rlg4, 1974, Ir, p. 74-83; CTen o a a BJJ'Itoc A. JbbiJCOB&Ie JJJMe­

uerurR u opo6neMJoJ W!axpoHwlecKoft cj>oaonorHJI. DI. <l>anopbl JB)'Kosoro p83BHTWI. -Kalbotyra, 197S, XXVI (3), p. 215-240; Oo liCe. 0cHOBbl .I{KIIXpolliJ'IecKoft cj>oao­nonm. O~epK HCTOpiiH B TKDbl 3BYJCOBbiX H3Me8etudt. - B., 1982; 08 liC c. 0coOBbl AJWCpoHH'IecKolt cj>oHononw. MeX8J:UI3M JsyxosbiX n3MeoCB:Jdl. - B., 1982; KyopR· KOD a E. C . Jf3bllC K81C BCTOpK'ICCKII p83BIJBaJOUĮeecR RBITe8lJe. - B JCIJ.: 06~oe R3bl• 1(0Jfi4HrJe. Cl>OpMI>J C)'llleCTBOBilll.Kif, ci>YHKI.UI:H, HCTOPIUI Sl3b1Ka. M., 1970. .U naujesnės nesunkiai prieinamos užsienio autorių literatDros kalbinių pakitimų klau­simais dnr galima paminėti: Antti la R. An Tntroduction to Historical and Compara­tive Linguistics.- New York-London, 1912; Briaht W. Vnriation and Change in Language.- Stanrord Unw. Press, 1976; King R. Functional Lond and Sound Change. - Language, 1967, 43, p. 831 -8S3; Ki parsky P. Linauistic Universals and Linguis­tic Change.- In: Universnls in LinguisticTheory I Ed. by E. Bacb and R. Harms. New York, 1968, p. 171-202; Labov W., Yeager M., Steiner R.A Quantitative Study of Sound Change In Progress.- Philadelphia, 1972, r-rr; Levio J. F. Dynamic Lin­guisties and Baltic Historical Phonology.- General Linguistics, 197S, JS, p. J44 - JS7; to paties. Ongoing Change in Russian Dialects in Light of Contemporary Sociolinguis­tics. - fo : American Conttibutions to the Eighth International Congress or Slavists 1 Ed. by H. Birnbaum. Columbus, 1978, p. 449-460; Malkiel Y. Weak Phonetic

16

Kiekvienas fonetinis pakitimas sklinda dvejopai. Pirma, jis sklinda kal­bos sistemos viduje, palaipsniui eidamas nuo formos prie formos, nuo žo­džio prie žodžio. Savaime suprantama, kad toks jo sklidimas trunka tam

tikrą laiką (dešimtmečius, šimtmečius, o kai kada ir tūkstantmečius). Turint tai galvoje, logiška manyti, kad per toki laiką gali pasikeisti ir pa­čios pakitimą sukėlusios sąlygos, juo labiau kad yra duomenų, rodančių, jog pakitimo sąlygos nėra statiškos, jų katalogas gali siaurėti arba plėstis,

0 tai negali neatsitiepti pakitimo apimčiai. Svarbus fonetinio-fonologinio pakitimo dinamikos aspektas yra morfo­

loginiai veiksniai. Grynai fonetiškai atsiradęs pakitimas susiduria su to­kiomis morfologinėmis kliūtimis, kad morfologinis išlyginimas iš viso ne­leidžia tam pak.itimui išplisti.

Antra, fonetinis pakitimas sklinda kalbinėje bendruomenėje iš vieno in­divido šnekos į kito šneką, iš vienos socialinės gru~s kalbos i kitos kalbą. Vadinasi, kalbinis pakitimas tuo pačiu metu yra intemus (sklinda kalbos

c() sistemoje) ir eksternus (sklinda kal~inės bend~o~enės ~iduje~. . . ~ Ar kalbos sistemos sudaryta galimybė realiZUOJama n kok1u la1psnau, <;.) tai jau priklauso nuo socialinių veiksnht. "Šalia kalbinių elementų tarpu­~ savio priklausomybės ir hierarchijos sistemos viduje ji [lingvistik~~ s.usid~­"" ria su socialinės struktūros istoriniu atsitiktinumu. Ir nors bendrOJI lingvis-

tika linkusi analizuoti tokią sistemą, bet konkrečios istorinės problemos pa-q) tenkinamai gali būti sprendžiamos tik atsižvelgiant į abu faktorius iš kar­

to", - pa.lymi J. Kurylowiczius, grisdamas kalbos analoginių pakitimų principus15•

Juk kalbą, pirma, vartoja daugybė individų, antra, individo kalbinėje kompetencijoje susikryžiuoja kelios sistemos (tarmės, dialektai, kalbos), ką H. Scbuchardtas vadino Sprachmischung, o J. Kurylowiczius - siste­mos A grindimu (fondement) sistema D20 : skirtumai, esantys tarp dviejų giminiškų s istemų, paprastai generalizuojami kalbos vartotojų; jie lemia ir kalbos sistemos sankcionuotų variantų parinkimą.

Change, Spontaneous Sound Shift, Lexical Contamination. - Lingua, 1962, XI, p . 236-27S: Martinei A. avolution des langues et reconstruction. - Paris, 1975; Postai P. Aspects of Pbonological Theory. -New York, 1968; Vacbek J. On the Interplay of External and Internal Factors in the Development of Language. - Lingua, 1962, XI, p. 434-448; Weinreich U., Labov W. and Herzog M. I. Empiricnl Fouodatlons for a Theory of Language Change.- To : Directions for Historical Linguistics I Ed. by W. P. Lehmann and Malkicl Y. Austin and London, 1968.

u Kurylowicz J. Esquisses linguistiqucs.- Wroclaw-Kralc6w, 1960, p. 86. 11 Kurylowicz J. Op. cit., p. 8S.

17

Nuo konkrečios kalbines sistemos priklauso, kurie pakitimai kalboje atsi.r~~da, ~t jų realizacija ir i~plitimas nėra prediktabilūs, kaip nepredik­tabth JT patt kalbos vartotojo elgsena. Imitacijos ir reakcijos dėsniai valdo apsk.ri~ai sociali~~ų pro~esų plitimą, taigi ir kalbinių reiškinių sklidirną, ir kalbuuų tendenCIJŲ realizavimąsi gali skatinti arba trukdyti. Matyt, dėl ~io kalbos_ va~oto~ų. verb~~ė~ elgsenos neprediktabilumo, dėl ~io socialinių strulcturų tstonruo atstttktmumo prasidėjęs fonetinis dėsnis, apėmęl> vos keletą leksemų ar i~plitęs kalbos vartojimo p loto dalyje, gali staiga liautis veikęs ir sklidęs.

• I'

PIRMOJI DALIS

Baltų kalbų veiksmažodžių leksinė semantika ir morfologija (io kamienas)

t ietuvių ir latvių kalbos (taip pat prūsų, kiek apie ją galima spręsti iš fragmentiškų tekstų) didelių struktūrinitĮ bendrumų turi veiksmalod.lių jo kamieno sistemoje. Jų jo-kamieniai veiksmažodžiai (taip pat išlikęs vie­na~ kitas prūsų kalbos veiksma/.odis) qlt ~ak.nies vokalizmu ie, ei, ai, au ir uo pasilymi tam tikromis raiškos ir turinio ypatybėmis, dėl kurių juos ga­hma traktuoti kaip atskirą leksinj-semantinį veiksmažodžių tipą. Tomis ypatvbėmis nagrinėjamoji veiksmažodžių grupė daugeliu atvejų skiriasi nuo įvairių kitų leksinių-:.emautinių veiksmažodžių tipų. Šaknies vokaliz­mo ,., ei, ai. au ir uo /o-kamieniai veiksma7.od":iai sudaro opoziciją su tran­zityvmiais nykstamojo šaknies vokalizmo o-kamieninis (riesti :risti), tranzityviniais pailginto nykstamojo šaknies vokalizmo jo-kamieninis (dll ~ti: dYf.ti). 1ntraruttyviniais infik:.iniais o (karto is sto) kamieno (stilg­ri. st •igti : stigti) ir kitų •ipų veiksma1od1iais. Kalbos s1stemoje dabar visi šie veiksma.žod/.iai :un cionuoja kuip savarankiški leksiniai-semantiniai vienc • :ti (leksemos), bet, kadangi daugeliu atvejų jie istoriškai priklauso tai pačia1 šakniai, įmanoma yra rl!ko.n~truoti seniau buvusius jų paradigminius s;uttykius ir fleksinę strukturą. -\1skinĮ prabaltiškos veiksma1odžio sistemos fragmentų atstatymas verifikuojamas kitų ide. kalbtĮ medžiaga. Tad gimi­

niHų kalbų duomenų, bittent etimologinių atitikment!, pasitelkimas meto­dologiškai yra toks pat svarbus kaip ir vidine rekonstrukcija.

Tam tlkros raiškos ir turinio ypatybės apibūdina visus nagrinėjamo ti­po veiksmažod/ius, ir ši aplinkybė motyvuoja jt! nagrinėjimą leksinės se­mantikos ir morfologijos požiūriu. Pirmiausia daugelio nagrinėjamų veiks­

mazodžių turinys dėl mmėtos semantinės derivacijos yra gana išsišakojęs, bet viena kuri nors reikšmė jo kamieno sistemoje vis dėlto kartais reiškiama keletu veiksmažodžių. Todėl nagrinėjamų veiksmažodžių turini įmanoma adckvačiau aprašyti ,.semantinių laukt!" metodu, kas be galo svarbu no­rint nustatyti žodlio vietą leksinėje-semantinėje sistemoje, jį etimologiškai identifikuoti ir konqatuoti giminiškų kalbų atitikmenis. Kita vertus, pa-

19

vyksta, nors ir sunkiai, išskirti tam tikras viso morfologinio tipo, struktūri­nes, reik.~mes.

Šiame darbe istoriniu-lyginamuoju metodu nagrinėjami tie šaknies vo­kalizmo ie, ei, ai, au ir uo veiksmažodžiai, kurie tarp tų vokalizmų ir kamien­galio -jo- turi priebalsį, dažniausiai sprogstamąjį. Šiuo atžvilgiu jie sudaro priešybę vienašakniams veiksmažodžiams, kurių kamiengalis -jo- eina tie­sia' • šaknies balsio ar dvibalsio. Ši priešybė taip pat yra didelė baltų is­torinės veiksmažodžio morfologijos problema.

Struktūrinių rai~os ir turinio skirtumų esama ir pačiame nagrinėjama­jame leksiniame-semantiniame tipe tarp leksemų su skirtingais šaknies vo­kalizmais. Nuo tų šaknies vokalizmų skirtumų gali priklausyti ir tam tik­ras šaknies pradžios priebalsių varijavimas, pvz., veliarinių ir palatalinių priebalsių opozicijos prieš au susiformavimas.

Nagrinėjamo tipo jo-kamienių veiksmažodžių istoriją atskleisti daug padeda ir tai, kad daugeliu atvejų vienose lietuvių kalbos tarmėse ar baltų kalbose ta pati leksema turi vieną šaknies diftongą (pvz., baigti, Iat. /aist), o kitose tarmėse ar kalbose - kitą diftongą su tuo pačiu skiemens sudaro­muoju elementu (beTgti, lėisti). Tad tokiais ir panašiais atvejais veiksma­žodžių šaknyje priešybę sudaro užpakalinės ir priešakinės eilės dvibalsiai. Būtą užpakalinės ir priešakinės eilės diftongų skirtumą nesunku įžiūrėti ir tose leksemose, kurių šakninio skiemens sudaromasis elementas yra u, tik čia tas skirtumas gerokai aptemdytas ide. eu fonetinio virtimo au su prieš einančiu mink~tuoju priebalsiu rytinių baltų kalbose1• Dabartinė ve­liarizuoto ir palatalizuoto priebalsių opozicija lietuvių kalboje (pvz., raūk­ti : ridilkti) ir iš dalies latvių kalboje, o leksemose su šaknies pradžios den­taliniais priebalsiai~ fonemų t, d: č', d1' opozicija lietuvių kalboje (pvz., tdupti : čidupti) prieš šaknies diftongą au tokiu būdu gali atspindėti se­nųjų šakninių diftongų ou ir eu opoziciją (*rouk- : •reuk-, •toup- : •teup-). Toks vienareikšmių, artimos reikšmės ar istoriškai giminiškų leksemų šaknies balsių kaitaliojimasis, vadinamas šaknies balsių kaita (apophonie, Ablaut), yra fonologijos ir morfologijos paribio reiškinys: šaknies balsinių fonemų opozicija yra lydima nors iš karto ir sunkiai suvokiamų struktūri­nių reikšmių opozicijos. Bet ne kiekvieną atvejį, kur toks kaitaliojimasis matyti, galima laikyti balsių kaita: mat šaknies balsių bei diftongų alterna­cija gali būti atsiradusi ir dėl gretimų priebalsių įtakos, taigi ji gali būti fo­netinės kilmės.

1 Liter. žr. LKK, 1968, X, p. 69-76.

20

jo-kamienių veiksmažodžių raiškos varijavimas dėl fonetinių pakitimų

Lietuvių kalboje veliarinio priebalsių tarimo tendencija ryški kai kuriose pietų aukštaičių tarmėse•, ypač intensyvios jos ~ūta Pr~sų li~tuvi~ tar~~ sea. Kaip reakciją ji sukelia priešingą tendenctją - pnebalstų mmkštt~­

rną. Tokio dažnai spontaninio :o~ct~io v.arijavimo ypač ~ėgsta~as .Prt~­balsis r: " ... tarmėse minkštasts tr ktetas1s ' . perdė.m sum1~ę. ~a:mat ~Oje pačioje šnektoje galima išgirsti atskirus žodž1us tanant dveJ~pal: su. ki~~ · su minkštu r"4. Veliarizuotą r gali turėti, pvz.: braigzti (-zg1a) ,.neaJškiat, tr L Lš k 1: t' ( 'a) nesuprantamai garsus tariant, kalbėti" Rdm, p, . , ap- ra g' . -z .. ~iaip taip aprengti, apdengti" Lkm, kraikti (~ia) "kloh ~~arte gyvuLiams. po kojų, kad nebūtų šlapia" Pt, raigzti (-zg1a) "šnekėh Brb, bra~k!tl ( -škia) ,.skusti" J, įsi-gra uzti ( -zdlia) "jsidegti •t Skr, kraDk!ll (-~čia) ::~nauš­kinti ėdant ar valgant" Krok, Lp, Mrs, skraf1sti (-dlia) "sknaustt Lkv, Pvn, Pgg, Kr~, šv, Užv, Grd, straDbti (-ia) "su garsu gerti ar sr~bti" Š, NdŽ, trm7k!tl (-!kia) ,.garsiai ėsti ar valgyti ... " Brt, Up, traOkti (-1a) ,.~e~­ti" Lkm ir traušti (-ia) ,.lūžti, trupėti" J. Veliarizuotą r, matyt, tun tr sraubti (-ia) "sriaubti, srėbti", nors jis ir paliudytas senuosiuose raštuose bei l odynuose (Ch, DP, SE, SD. C, Krz, N), plg. aukštaičių tarmėse pla-čiai vartojamą sriaiihti (-ia) . . .

Minėtose leksemose dėl veliarizuoto r tarimo dvibalsis ei yra pastkettęs

i ai ir senasis eu čia yra virtęs au. . Fonetiškai suminkštintą r tikriausiai turi: driafisti (-dlia) "baustt; ne­

leisti ko daryti" Jnš, Pkl, Trk, gridusti (-dlia) "griausmui būti, trenkti. .. " Grž SrJ· švnč Kp Lš Lb, Sml, Trgn, Grk, priaūstis (-slasi) "praustis"

' I ' ' 1

·u Vvr riat7sti (-sia) "rausti" Plv, Grai, Gž ir spridusti (-d1ia) "spraush K , LC, TP, B>P. Cia, matyt, esama šaknies vokalizmo au, prieš kurį dėl spontaninės palatalizacijos tariamas suminkštintas r.

Veliarizuotai arba suminkštintai tariami ir kiti priebalsiai. Veliarizuotą n turi, pvz.: prisi-knaibti (-ia) ,.arti prisilenkti, prisikišti" Ktk, Ut, knaip­tis (-Iasi) ,.lenktis, kniaubtis" Vj, prisi-knaiptl (-ia) ,.arti prisilenkti, prisikiš­ti" Vj, švnč, Ml. Šiaip jau aukštaičių tarmėse plačiau vartojami tomis pat reikšmėmis kneibti (-ia) ir knelpti (-ia), kartais pramaišiui toje pačioje

1 Buch T. Mundartliche Entpalatalisierungscrscbeinungen im Litauischen. -Acta Baltico-Siavica. 1966, ur, p. 33-36; UrbanavičiOtė Ž. Kietųjų ir minldtųjų prieballių opozicija ir jos raida lietuvių kalbos auk§taičių tar.mse: Kand. dis. - V., 1970, p. l9S. VVU rankra!tynas. . .

I UrbnoavičiDtė ž. Priebalsių kietinimas PrOsų Lietuvos tar.mse. - Balttshca. 1970, VI, p. 159-162.

• Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. - V., 1966, p. JSS.

21

šnektoje (pvz., knaipti ir kneipti Vj, Ml). Tokį pat n turi ir gnaustis (-siasi) "gailėtis, grawtis" BsP (plg. gniai'isyti (-ija) "menką darbą dirbti, krapšty­tis" Dglš).

Minėta Prūsų lietuvių tarmėms būdinga priebabitt veliarizacija atsispin­d i P. Ruigio, F. Nesselmanno, F. Kuršaičio ir kt. todynuose: kraikti (-ia) .,dengti stogo kraigą" N, straFptis (-iasi) "trepsėtt šokant" K.Ž, krai'ikri (-ia) "krankti (kaip varna)" N, gnausti (-dtia) .. ~>niau.lti" N, knaukti (-ia) .,miaukti" R, K, šnaūkšti (-šta, -ščia) "ūfti" , K, saūbti (-ia) "siausti" K, smipti (-ia) "dengti, gaubti, siausti" J, NdŽ, Kcl ir sausti (-čia) .. ~iaus­t i" K. Fonetiškai suminkštintą š turi šiaukti (-ia) .,šaukti'' J. Bretkūno Giesmės duehaunos, Der Psalter Dovidas, RD, LC. Tad tikrųjtĮ šaknies vokalizmų čia esama ei ir eu, o veiksmnzod.lio Jiaukti atveju - au.

Rytinėje lietuvių kalbos ploto da lyje, kur tarianas ''eliariruotas /.varto­jamas veiksma1odis ltiisti (-diia) . Patekęs Į kai kurias gramatika~ ir 7ody­nus5, jis leido atsirasti nuomonei, kad jo šaknies ai yra toks pat kaip ir lat­vių kalbos atitikmens /aist (-žu)6 •

Kad ai čia yra atsiradęs iš ei dėl veliariruoto I Įtako!>, rodo pačit' aukštai­čių tarmių duomenys. Antai rytinėse tarmėse (Aps, Smal, Dkšt, Rš, Kzt ir kt.) vyrauja turinčios šaknyje ei (ei po veliarizuoto /)formos : Uis't', bet šalia pasitaiko ir ltiis't' (kaip Uk'a ~alia lltk'a). K. Sirvydo raštuose taip pat dominuoja variantai su ei: leyst PS7, leydiiu SD, bet ir laydii~. Tiesa, dau­gelyje rotini.o.kų šnektų Vl!iksmalod.lio leisti dvibahis ai traktuojamus kaip ir senal>is ai ( < ide. oi), taigi čia tariama /Jis't', 16is't' ar huJis't' kaip k6i· /is, k61/is. Betgi čia taip elgiamasi ir su po veliarinio I iš c: kilusiu a (16.k'a, 16.das, 1/Jk'a, /6dar)0• Taigi ir čia veik:.malodžio /eisti ai fonetinė kilmė neabe­jotina.

[š liaudies dainos žinomas pusdalyvis (Ia/ią ;•eją) klaisdama "šluodama" Alv, kurio pamatu buvo atstatyta visa paradigma fklaisti (-diia) .,šluota mojuojant, valyti, kla~tyti" LKŽ V 950), greičiau~iai turi ai, po kietojo I

' Pvz., Universitas lingvarum Litvaniae. - V., 1981, p. 95-96; Jlmooc1011l lfOBllPb A.lOWICCBR'I.ll.- neTpOrpam.. 1897, J, p. 589, 629, 717.

• 3ar.tel'l(n rro .I(Mancxro..1onlH mtTOocKoro .IObi..Ka B. K. ITopliCe3HHC~toro. -Quumrerep6ypn., J896, p. 9; Kn :KCTOpHlt <jlopr.o. CllplOI(CRrU! Bt. 6arrrnACKHX Sl'lblkaxt..

H3CJTeJIOOOIIHe 8. K. noplltC3HBCKOro.- M., 1901, p. 121; Endzeltns J. DT, Tf, p . 118, To paties. Latvi~u valodas gramatika.- Riga, 1951, p. 784.

' BOaa K. RR, T, p. 286, IT, p. 126; Zinkevičius Z. Dėl K. Sirvydo "Punktų sakymų" genezės ir kalbos.- Baltistica, 1971, VII, p. 162.

• Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. - V., 1979, p. 757. • Lietuvių kalbos atlasas, U. Fonetika/ Ats. red. K. MorkOnns.- V., 1982, žml.

Nr. 15.

22

kilu,j iš ei. Tad reikšmė .,šluota mojuojant, valyti, klastyti", iš t ikrųjų, ma­tyt. priklauso veiksma.lodiiui klt!isti (-dlia) "be reikalo leisti, eikvoti, pra­rasti, netekti ; skleisti". Kad tokios reikšmės gali koegzistuoti vieno žodžio tunnyje, rodo jo iteratyvus klaistj•ti (k/aisto) "klastyti, klėsti ; (refl.) driek­tis, ,klaidytis" (dar plg. Su šluota klalsto tik sausus griidus J, o dėl "šluoti" ir .. skleisti" ryšio plg. klasti (klisčia, kli!čia) .,šluoti, šlavinėti, k lastyti ; ~kle1'ti. pl.:sti ... "] .

Cm uminėtos leksemos yra lietuvių kalbos tarmėse ir neretai bendrinėje kalboje vanojamų veiksmažodžilĮ brefgztl, kreigti, krėikti, streiptis (-iasi) ,,kr .tptis, darytis kreivam", kneibti, kneipti, brimikšli, griaū:ti, kriaukti, kriaūk.fti, skria.ilsti, sriaubti, stria•ibti, triaukšt i, triaiikti, rriaūšti, kniarikti, siaūhti, siai'ipti, siaū.~ti, .fniauk§ti, lėisti, klėisli bei atitinkamai drausti, grau •i, pratisti, rausti. sprausti ir šaūkti fonetiniai variantai (išskyrus ra~f(:.ti, gnausti (-d!ia) ir gnaustis, kurie at itinkamų variantų neturi).

Dtl dažno šaknies prad1ios a- ir e- fonetinio kaitaliojimosi sunku nuspręs­ti,~ r. pvz., 1111-aigli (-ia) "supra,ti, ismanyti'' Vdšk tikrasis šaknie:. difton­ga~ yra ai ar ei.

Fonetinio pobūdžio reiškinių, SWlkinančių šaknies vokalizmų atpažini­mą. tJūta ir kitose balttĮ kalbo~c - prūsų JT ypač latvių. Antai ku1p liet. drwu.1ti (-d~ia), taip, atrodo, ir pr. driiiudai "atkalbėjo, sulaikė, uldraudė, fuhr.:n an" (3 p. pract.) turi suminkštintą r. Senąjį kietą r gali turėt i išlai­kiu' 'onna draudieiti .,ginkitl', drauskite" (2 p. plur. imper.), ~u kuria šaknies vokalizmu sutampa liet. draūsti (-diia).

L1tvių kalbos veiksmazod.l.ių kraukt (-c:u) (: vcima:. krauc ,.varnos kran­kia" Bčrzgale) bei raukt 2 Dundanga, raukt. aukšeni, Sunta..:1 (-cu) "raukti'' priebalsio r kokybė neaiški (EH r 643, ME HI 587), tad čia veikiausiai yra f, plg. kitur vartojamus Iat. kraukr (-cu) (liet. kriai1kti -ia) bei Jlllik t (-m).

Latvių kalbos tarm~se randama io-kamienių veiksmažodžių, turinčių keist.ls šaknies priebah111 grupes šm- ir Im- : šmaūgt~ ( -tlzu) "smaugti; gręzti, gręžiant (iš)spausti; duoti, kirsti (per veidą); sprukti, greitai bėgti. mau11", šmaligt . .nulenkti (medį)'·, šmaūkt, šmaūkt1 (-cu) .. plėšti, smaukti, Jirti ; trenktJ, duoti; sprukti, mauti; npgaudinėti'·, !matigt, Imaiigt 2 (-d.=u) "smarkiai spausti, smaugti; baigti, įveikti (išvalgyti, pada­ryti)", !maugt (-dzu) ,.(slapta) greitai bėgli, sprukti''. Paai~kinti šių grupių atsirad1mą padėtų tas, kad leksemos, į kuritĮ šaknies pradžios priebalsitĮ grupes Įeina 11 ir /, šaknies prad.lioje rodo veliarizuotų ir palataliruotų

sonuntų kaitą, plg. šntlt1kt! (-cu) ir š~u1iikt3 ( -cu) .. ~nypšti (no į)"; tnaiigt2

(-d::u) ir !(tatigt (-d::u) .,. mau~ii; veriti, spausti, g.niauhi" ; .\:/auf.. t .. sly:.­ti" ir fĮatikt 2 ( -cu) .,du ryti, kad ~lysti!, sprūsttĮ; vilkti koja~ ciJtant; L.e­myn sly~ti, čiuo.lti". Ko \~.rtos šaknies pradlios priebabtų grupl!) ~u pa-

23

latalizuotais sonantais, matyti iš latvių kalbos leksemų atitikmenų lietuvių kalboje: šnldilkti (-ia) .,uostyti (tabaką); miegoti, knarkti ; bambėti''. lnidQgti (-ia) "veržti su žniaugu, spausti, smaugti, čiaupti. .. ", sliaūkti (-ia) .,pamažu tekėti; šliaužti; versti žemyn šliaužiant; be perstojo eiti; mušti, pliekti; sliuogti, lipti. .. " Tiek vienų, tiek antrų žodžių šaknies pra­džios priebalsių grupės čia yra reguliarūs senojo diftongo eu kitėjimo ref­leksai: blt. *sneuk-, *ineug- ( < ide. *k'neuk-, *j( lt) neug(h) -), *s/euk- > *snjauk-, *injaug-, *sljauk- > liet. šniauk-, lniaug-, sliauk- resp. Iat. *snjauk-, *znjaug-, *sljauk- > *sr,wuk-, *z!faug-, *sĮauk- > Iat. ŠIJOuk-, l!faug-, §Įauk-. Vienur kitur latvių kalbos tarmėse minkštasis sonantas spo­radiškai galėjo depalatalizuotis. Čia įtakos turėjo latvių kalbai būdingas priebalsių tarimas kietai netgi prieš priešakinės eilės balsius. Atrodytų kad panašių fonetinių pakitimų būdu i latvių kalbą atėjo ir minėtos lekse­mos su nereguliariomis šaknies pradžios priebalsių grupėmis šm- ir lm-: §maug-, §mauk-, lmaug- < *š1haug-, *š1hauk-, *l!haug- < *smjaug-, *smjauk-, *zmjaug- < bit. *smeug-, *smeuk-, *imeug-10• Toki aiškinimą remtų ir tai, kad šie veiksmažodžiai daugiausia ir užfiksuoti iš tų vietų, kuriose konstatuotas palatalizuotų lūpinių priebalsių sukietėjimas11•

Sunku ką tikra pasakyti apie vienoje vietoje (Nicoje) užfiksuotą Iat . šnaust (-lu, -du) .,snausti" šaUa jprastinio snailst (·lu, -du). Jo kildinimą iš *šl)aud- < •sneud- remtų liet. sniaudelė "snaudulys" ( < *sneud-), bet šis lietuvių kalbos žodis gali būti raštų (Jzm) prasimanytas.

Nagrinėtų šaknies pradžios priebalsių grupių su veliarizuotais sonantais vietoj laukiamų palatalizuotų aiškinimą spontaninės depalatalizacijos prie­laida remtų analogiškų priebalsių grupių raida tose leksemose, kurių šak­nies diftongas yra ie. Čia taip pat, matyt, būta šaknies pradžios sonantų

nedėsningo sukietėjimo pavienėse leksemose, kaip antai: šmiegt (-d:zu) "mušti, duoti; subėgti, sueiti; šnypšti'', lmiegt, tmiegt2 (-dzu) ,.smarkiai spausti, smaugti; mušti, duoti ; bėgti", šniebt' (seju) "raukti (veidą)",

lniebt "vogti, džiauti" (su neaiškia" kokybe), kas matyti iš gretiminių tar­mėse labiau paplitusių variantų su šaknies pradžios palatalizuotu n: Šl)iebt (-bju, -bu) "raukti, viebti; raukšlėti; (vieną nosies pusę spaudžiant) šnypš­ti" ir l Qiebt "smarkiai spausti, veržti; mušti, duoti ; bėgti, mauti ". Tad ne

tik šn-, !n-, bet, matyt, ir šm-, Im- greičiausiai yra depalatalizuoti iš ŠfJ·,

l~1- ir *šm- , *Im-.

• 10 Plg. Endzeltns 1. Latvi~u valodas gramatika, p. 194, 780 (im. 4Sl); To pa­tie s. Dl, U, p. 119.

11 End ze ltns J. Latvie!u valodas aramatika, p. 176-177; Rudzlt e M. La­tvie!u dialektologija. - Rl&4, 1964, p. 94-95, 309.

24

Tokių ir panašių nedėsningų šaknies pradžios priebalsių grupių su ve­liarizuotais sonantais atsiradimą galima daugiau ar mažiau patenkinamai suvokti, bet daug sunkiau paaiškinti, kaip prieš šaknies ie atsirado prie­balsių grupės su palatalizuotais elementais. Kad čia esama vėlyvo nedės­ningo reiškinio, matyti iš to, jog šalia jų egzistuoja reguliarios prieš ie prie­balsių grupės, plg. lmiegt (-dzu) < *lrfliegt ir zmiegt (-dzu) "smarkiai spausti, smaugti ; vogti, džiauti; bėgti "; lt;tlebt ir zniebt1 (-bju, -bu) "smar­kiai spausti, smaugti; vogti, džiauti; žudyti, galabyti; slapta bėgti, spruk­ti ... "; k!liebt ,.gnybt i, žnybt i" ir kfllebt (-bju, -bu) "t. p.; (pa)pjauti, (pa)­skersti''; k{llepties• (3 p. praes. -k!ziep)as) .,rauktis, vieptis" (n kokybė nė­ra visai aiški) ir kniepties (-p)u6s, -pu6s) "{su)glausti ausis (apie arklius)", le-kniept "suspausti, sugnybti"; l)iebt "veržti; raukti ; greitai bėgti" ir nuoniebt ,.įveikti, nugalėti, nužudyti"; gĮiebt (3 p. praes. gjieb) "(pri)· spausti, (pri)glausti" ir gliebt ( -bju, -bu) "saugoti, sergėti, globoti; (refl.) kibtis, kabintis į ką, glaustis ... "

Šį keistą reiškinį galėjo sukelti struktūrinė analogija iš vokalizmo au veiks­mažodžių pusės (Imaagt < *imeug- : zmaag(, *šjdukt = liet. šliaOkti: slaukt). Antra vertus, dėl gana ryškaus šių leksemų ekspresyvinio pobūdžio galėjo čia vienur kitur pasireikšti spontaninis priebalsių minkštinimas, ku­rį sudarė glaido J įsispraudimas tarp priebalsio ir balsio11: gliebt > *gljiebt > gĮiebt. Veiksmažodžių č/lpt (-pju, -pu) ,.(nu)kniaukti, (nu)džiauti, (pa)­vogti", čiebt1 (-bju, -bu) "čiupti, griebti, vogti" atsiradimą šalia reguliarų c- ( < *k-, plg. liet. kilpti (-ia) .,braukti, brėžti (liniją)") turinčio nuo-clept .,pavogti", kaip matyti iš jų geografijos (MEI 417, EH [ 293), taip pat gal­būt reikėtų aiškinti spontanine ekspresyvine priebalsių palatalizacija (ciep-, *cieb- > *cjiep-, *cjieb- > čiep-, čieb-), nors rytinėse latvių kalbos tar­mėse jų č- galėtų būti ir tiesiai atsiradęs iš */)-.

Lat. dltlubt2 (2 p. praes. dlaub) "rūpintis, būti susirūpinusiam; (refl.) džiaugtis, linksmintis ... ", gtltibt2 (-bju, -bu) .,džiaugtis, linksmintis, džiū­gauti; saugoti, prižiūrėti, rūpintis ... ", gaūbt "skųstis, dejuoti" etimolo­gizacija sudaro nemaža sunkumų dėl to, kad neaiški šaknies pradžios dl- ir g- kilmė: jeigu jie būtų lietuvių kalbos ar kitų baltų dialektų skoli­niai, kur Iat. g gali reflektuoti *d' ( < dj)13, galėtume galvoti apie jų ryšį su liet. dliaiibti (-ia) "eiti nosi nuleidus"u . Be to, reikia turėti galvoje ir tą galimybę, kad dlaubt 2 ir dlaabt (-bju, -bu) "smaugti " randami maždaug tose vietose (Pildoje, Zasoje, Berzgal~je, Vestienoje), kur vietoj latvių

1), t tariama č, dl (Baltinavoje, Kiirsavoje, Pildoje, Rezeknėje, ViJa-

11 Endzellns J. DI, Ir, p. 85-86. u Endzellns J. Latvidu valodas gramatika, p. 164. 1• Plnčiau LKK, 1972, XJT(, p. 14- 17.

25

niuose ir kitur)1 6• Netoli šio fonetinio reiškinio arealo užfiksuotas (Naut­

renuose) ir veiksma7odis čaustiesm (-§uos, -sueis) .. ketinti , .žad~tl, baustis, ry.ltis ką daryti, r uoštis, rengtis"18• Todėl galima manyti, kad dfaubt bei čauslies seniau atrodė gaubi bei *k.ausll€s, kurie per *gjaub- bei *kiaus- galėjo išriedėt i tš balt. •geub- bei *keus-. Spcjamoji dfaubr forma gaubt latvių kalbos tarmėse iš tikrųjų yra paliudyta: gaubt2 (-bju, -bu) .,dziaugtis, I inksmintis, rūpinti ... ", gaubt .,)kcrsti , smaugti".

Iš pastarųjų pavyzdlių jau matyti. kad lebemų etimologinių šaknie pradtio~ priebalsių (ir jų grupių) bei šaknie~ vokalizmo konstatavimas glaudžiai susijęs su vienašalmių lod.:t ių , su leksemo~ vietos kalbos leksinėje­semantinėje sistemoje n ustatym u, kas savo ruožtu, be raiškos tapatumo, daugeliu atvejų reikalauja d elalios istorines-lygu· 'llOstos žod.lių turinio analizės.

Keletas semantinių laukų ir jų reiškimas io-kamieniais veiksmažodžiais

1. Reikl:mitĮ .,nie kinti , peiktt, smerkt i .. .'', "drausti, g in ti , ne I eist i ... " I auka~. JO kamieno veiksmažodliai liet. nfek li (-ia), nėikti (-ia), nlegti (-ia), nėlgti (-ia), peikti {-ia), dra1i.sri (-d!ia) ir lat.liegt ( -dzu) turi tam tikrą bendrą semantinę konfigūractją.

VeiksmaiodLiŲ niekli (-ia) .,nieku laikyti, niek inti, peikti ; spausti, engti, vergti; užmušti; laikyti .netinkamu. atmesti", m!ikli (- ia) "niekinti, žeminti, peikti; vargtnt i, spausti. kam uoti, naikinti", nu-nėikti "u/mušti, nugala­byti", kllrių iteraty\'ai-kauza.tyvai yra naikinti {-ina), miikyti (-o, -ia), mtikyti (naiko) "daryti, kad lūtų, išnyktų; ~iau bti. n iokoti ... ", Iat. nici­ntit .,niekinti'·, vienašaknės leksemos yra ne ttk vciksmaiodfiai nėikti {-ia, -sta) "alpti, leipti ; šalti, stipti; merdėti", nykti (-sta) .. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti; silpti, menkėti ... ",bet ir daugelis vardažod1ių, kaip antai: niekas ,,prastas. netikęs ", "(nom.) prastas, menkos vertės daiktas; prastas, niekingas 7mogus ... ", Iat. nilks "menkniekis, ma.lmo.lis", naiks "smar­kus, pikta~. blogas; greitas, vikrus, mitrus", liet. I/etika (al), naika, naikitis

16 Ro~c V. Latgales izlokšQu grupčjums.- FBR, 1939, XIX, p. 152-153; End zc• llns J. Lntviešu valodns aramntikn, p. 187; T o pa t ies. Df, f p. 304; Spelt­.na K A. S . - Bnltistica. TI priedas, 1977, p. 32.

11 A. Breidakas nurodo (1973. TX. 15 d. laiškas): ,. . .. B Hayrpcuax .neACTBit· ren&uo ynorpc()nJJeTcll rnaron č.lus1i!s1 (o tlloRer ll'lecKolt rpaucKpmnnm čAu§ti§), XOTJI H O'ICJil, J'CI:{KO. 3Ha'ICIIIIC II ITpUMCĮ)hl 8 CJTOBape MIOJICH63X3-3U,Il'JCJIJIR3 TO'UIO

npuoe.neubl. 06bi'IHO o Ho)'Tpeunx (KoJe 11 no ~tuorux npyrux rooopnx nnrramm) 0 lT0\1 3H3'1CIII'II ynorpe6.uerc11 rnaro;r paustiils1 , COOT8CTCTDYIOU{I{A Cpe,!lRCJI3TblUJC•

xoMy puosties. <l>op'm čaustit:s• IIJO!lllpooaua".

26

nykimas,liga ",nai kanas "nepatenkintas, rūstus", naikus "lėtas, nuobodus; ;espnrtus, varginantis", n'yk1is "tuščias, sk urdus; liūdnas, nuobodus;

01enkas, niekingas ; lėtus, nesmarkus, nerangus", Iat. nlka "sugedimas, pra­žūtis", nik11s "piktas, blogas, smarkus (apie žmones ir daiktus)". Pasirodlius reikšmei .,smarkus, greitas, vikrus, mitrus", tinka paminėti ir Iat. nikties ( 11iku6s) virsū ,.ljsti su prašymais, pulti ant ko, apnikti", liet. nlkti {11ifika), nykti (-sta) "smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti; neduoti ramybės, pulti", ap-nikti .,api-, užpulti: smarkiai apstoti, prispausti (apie ligas, bė­das ir pan.) ... "

Panašiu būdu tiek neigti (-ia) "atmesti, nepripažinti", uf-nelgti "už­ginčyti ", 11eigti -(ia) "niekinti, žeminti ", t iek nfegti (-ia) "nieku laikyti, niekinti; slapta zudyti, u/mušti" taip p.tt reikėtų sieti su Iat. nafgs "grei­tas, smarkus, vikrus, mitrus; lieknas, ilgas; gražus; tvinas", naigls (be k.) ..~varus ; lieknas; greitas, pasiruošęs, gatavas" , nfgrs~, nigrs "niūrus, paniu­ręs, piktas, baisus, priešiškas; godus, geidulingas". Pasirodant i čia reikš­mė .,greitas, smarkus, vikrus, mitrus" (plg. naiks. nik11s, nafgs) pasidaro )uprantamp, turint prieš akis semantinius santykiult tarp smarktis "gyvas, vikrus, energingas; staigus, ūmus, greit supykstantis. griežtas, rūstus; tia urus, nuožmus; sunkus, varginantis, baisus; aštrus. piktas, griežtas (apie todlius); sparčiai einant is ar bėgantis, greitas .. . " ir smerkti (-ia) " laikyti netinkamu, netikusiu, neigiamai vertinti, peikti ... ", nu-smdkti ., ... nužu-dyti"l7.

Veiksmažodlių niegti (-ia), neigti (-ia) iteratyvus galėtų būti naigyti (naTgo) "rankioti, nagrinėti (maistą) " . Jų reikšmių tarpusavio priklauso­mybė paaiškėja iš naigaroti "rankioti, ieškinėti (,žolės): menkai, lėtai, ne­noromis vaiĮ>yti, ėsti", naigurJis .,gaišlys, delsuonis, vilkintojas; nevalgus Lmogus, nudvėsėlis". Šis kontekstas asocijuojasi su prastumo, menkumo, netikimo ir paliegimo reikšmėmis ir kartu rodo, kaip reikšmė "menkai, ne­noromis valgyti" pereina i reikšmę "rankioti , nagrinėti."

Šios šaknies žodlių būriui galėtų priklausyti ir Iat. natdzit (praes. -dzu) .,daigstyti, siūti , giją verti", - dėl reikšmių ryšio galima palygin ti Iat. daidzit (-u, -iju) .,daigstyti, siūti, verti siūlą ... ", liet. cloigstyt1 (-o) "retais dygsniais siūti, siūlėti ... ": dtfigoti (-oja) " mušti, žudyti. naikinti; nukamuo­ti; (ref1.) rietis, bartis". Pastaroji reikšmė nagrinėjamajam semantiniam laukui jau yra būdinga ir glaudžiai siejasi su "peikti, neigiamai vertinti,

laikyti netinkamu, netikusiu, menku, prastu ir pan." Prie jų ga l~tų šlietis

ir Iat. naig/lt "geisti, trokšti ko" (semasiologiškai plg. vok. schmachten .. vargti, kankintis" : sclmwchten nach elwas ,,trokšti ko").

u Fraenkel E. LEW, p. 840, 844.

21

Tokią prielaidą patvirtina tai, kad liet. peikti (-ia), paikinti latvių kal­boje atitinka pafkat2 "bet kaip s iūti, daigstyti".

Šaknies peik- I pik- žodžių šeimoje taip pat turime, pirma, Liet. pelkti (-ia) ,,nepalankiai vertinti, kelti neigiamas savybes; niekinti, nevertinti; (refl.) skųstis, būti nepatenkintam savo būkle", peikėti (-ėja, -i; be k.) "laikyti nevertu, niekinti", peikus "vertas papeikimo, peiktinas" ir, antra, paikas, paikus "menko proto, kvailas, kvaišas; prastas, netikęs; užsispy­ręs, kaprizingas, neklusnus ... ", pa ikti (-sra) "darytis paikam, kvaišti; paikai elgtis, kvailioti, šėlti; lepti; darytis užsispyrusiam",lat.pafkt2 "išle­pusiam, išpaikusiam darytis", liet. piktas "kuris greit supyksta, apimtas pykčio, supykęs; didelis, smarkus; prastas, niekam tikęs; sunkus, vargin­gas .. . ", Iat. pikts "piktas, įniršęs; aštrus, aitrus, deginantis; status (apie krantą)", pikns "riebus, didelis, tvirtas", liet. pykti (-sta) "jausti pyktį; būti su kuo piktuoju, rūstauti; (refl.) bartis", Iat. pikt (-stu), pikt (plku, piku) "t . p.".

Liet. peTkti (-ia) ir peikėti etimologinį tapatinimą su ką tik minėtomis leksemomis patvirtina paiklnti "lepinti; daryti užsispyrusį, atkaklų; peikti, niekinti; vadinti paiku, kvailu (barant)", kurio turinys turi abi reikiamų reikšmių grupes.

Nustačius, kad jų turimų reikšmių santykiai yra reguliarūs, paaiškėja taip pat tas, kad prie pelkti, peikėti arčiausiai reikšmėmis ir šalcnies voka­lizmu šliejasi liet. peiktas "nesubrendėlis, vaikas" (: Iat. pikts bemių§ "kelių dienų ar savaičių kūdikis"), peik§tus "jautrus, opus", Iat. pefksts "drėg­nos, smilkstančios malkos; vėjavaikis, nepatikimas žmogus; neužaugos, nuvargėliai, prasti linai, rugiai", pefk.rtet (-u, -eju) "menkti, nykti, silpti, amžių baigti ; prastai degti, rusenti", liet. pėikštis (-čiasi) "bartis, vaidytis, pyktis". Reikšmių "peikti, barti, smerkti, niekinti" ir "prastas, netikęs, menkas,

silpnas ir pan." ryšį patvirtina ir kitų kalbų duomenys, plg. lenk. po-tę­piac "smerkti, peikti'', po-tępiė ,.pasmerkti, išpeikti", ček. po-tupiti "pa­niekint i; (seniau) išpeikti, pasmerkti", lenk. tępiė "bukinti, šipinti ; naikin­ti, žudyti": tępy "bukas, atšipęs, nesmailas; silpnas, blogas"; rus. xynan. "peikti, niekinti" : Xlinbtii , Xlm6ii " liguistas, silpnas, su.uykęs; geibus; trapus, gležnas; nuskurdęs"; vok. schmiilen "barti, peikti" : schmal "siau­ras, ankštas", s. isi. smalr "mažas, menkas, silpnas"; vok. schmiihen "peikti, barti, darkyti, šmeižti", s. vok. aukšt. smiihen "mažinti" : s. vok. aukšt. smahi "mažas, smulkus; menkas, skurdus", s. isi. smar "mažas, smulkus".

Netikimo, prastumo, menkumo, smulkumo, mažumo idėja (plg. dar Iat. pika "gumulas, gniužulas, grumstas", pikas "grūsti žirniai su mėsa",

28

i gabalėlis gumuliukas", picir;~as "grūstos kanapės", pilwzis "labai Pie (U1 " , • • š " . awak roažaS gabalėlis, trupinėlis", pikusitis "mažas1s r~kos ~~r ~as , v1en :~ -

. peiktas pikts etc.) šaknies peik- I pik- žodž1ų tunnyJe, atrodo, plė-JUUS SU ' · · • 'ks ž dž' . lkt' · · · · · kita kryptimi būtent le1do ats1rastJ ve1 ma o IUJ pe ' tOJ OSI IT VISai • • . . " . J' (-ia) "kapoti, kirsti (peikena)", t. y. "mažinti, sm~~~ , 1Š ~. vė 1au atėjo atsirasti petkė, peikena, paikerul "baslys su sma1liu geležull·u · ga1u

gi dui kietai sušalus iai žemei kirsti ... ". Tad peikti (-ia) ,,nepalankia I ver­e • ' k · k:i f ( 'kena)" galų tinti; niekinti, nevertinti ... " ir pelkti {-ia).". ~potl, .rs 1 pe1 . . gale, matyt, yra vienašakniai veiksmažodž1a1, ~uo l~b~au kad . ~alog1šk~

'kšmes rodo taip pat Iat. rat (raju) "barti, peJktJ, (žodžiaiS) bausti, re1 ( š kn' · ) k' · š · (refl.) bartis, rietis, keiktis" ir rat (raju) "rauti su a 1m1s , 1rst1, vann-

ti'~int prieš akis tokį platų semantini kontekstą, ~r. yra i~sik:rist~liza.: vusios ir reikšmės "menkėti, nykti, silpti, amžių ~a1gt1 (nyk:i~as, bga) (Iat. pefkstet, liet. ndikd, naikius), ne~e .s~~ .pa.s1daro l~t.' h~gt. (-dzu?_ "drausti, ginti, neleisti; neigti ; (refl.) gmt1S, IŠSJg~~t J , ~tkakha1 ne1gt1.' nepn sipažinti" ir faigu6t , -8t ,.gintis, neigti, meluot1' re1kšmes. suv~kt1 esant "peik:ti, neigiamai vertinti, atmesti, laikyt~' neti~amu, .netJkus~u, menku, mažu, prastu, blogu, piktu, baisiu ir pan. To.kiu atve~u la~ . ".egt_ (-~zu) yra imanoma tiesiogiai sieti ne tik su liet. lf~gtt (~sta, .~'a) "J.lgaJ b~tJ ll~o­tam, silpnėti, nykti nuo ilgo sirgimo, lėtos, 1lgos hgos , bet ,1,r s~ het: ltgd: tat. liga "liga; nelaimė", alb. /ige "blogumas, negerumas , ltg "p1.ktas, prastas; liesas", gr. bhtyot; "mažas, menkas", AOLy&; mase: ... sug~d1m~, nelaimė, bėda, žlugimas, mirtis", liet. lygti (-sto) "mažėti, haut~s (ap1e šaltį)", Iat. at-ligas "atodrėkis" (semasiologi!:kai plg. Iat. at-kusms "ato-

drėkis" : kusr "tirpti ; vargti, silpti"). . . . . Liet. drausti {-dfia} .,bausti; sakyti, kad ko nedarytų, nele1St1, Įspėti,

ginti; kalbinti, kad liktų, sulaikyti ; (refl.) drovėtis" LKŽ Il 662,. 694, LK;. 441, pr. driaudai "atkalbėjo, sulaikė, uždraudė, fuhren an, ObJurgaban~ (3 plur. praet.), draudieit i "ginkite, drauskite" (2 p. plur. imper.), kun~ šaknies nykstamojo vokalizmo laipsni liudija liet. dr.udin~i (::na~ ,~dr~u.st.l , sulaikyti" bei ap-drusti (-dru11da) "apsidrausti, apSITamtntJ , gJmmalčJaJs laikytini liet. draudeti (-eja} ,,žiauriam darytis" ir Iat. draiidet (-u, -lju) "grasinti, grūmoti" bei drudet "drebėti , virpėti". Ši siejimą .pa~virtin~ tas, kad analogiškas reikšmes turi taip pat kraūpti (-ia} "g~sd~nt~, b.art1; su: rikti ant ko" ir pa-krdpti (-sta) "imti baimintis, sunenmt1; 1mh drebėh nuo šalčio, pašiurpti", kriipti (kruri1pa) " ... k:rūpauti, drebėti". .

Vadinasi giminiškomis yra pamato laikyti tokias reikšmes: "drausti, ginti, nelei;ti", "(refl.) gintis, išsiginti, neigti", "meluoti, apgau(dinė)ti", "laikyti netinkamu, atmesti, nepripažinti", "nepalankiai vertinti, peikti,

29

smerkti, žeminti, nieku laikyti, niekinti (prastas, netikęs, menkas niekin­gas, mažas)", .. natkinti, niokoti, siaubti", "užmušti, galabyti, 'žudyti", "pykti, niršti, rūstauti (piktas, smarkus blogas ru-stus ru·u·ru b · . . , , , s, a tsus, pne~~škas,_ n.ep.alankus)':, "bartis, ginčytis (u1sispyręs, kaprizingas, neklus-nus) , "bu~• h~o~am~ stlpnėti , nykti, menkėti, si lpti, gaišti, baigti egzis­tavus ; alptt, letptlk~sdpnas, paliegęs, menkas, nesubrendęs, mažas)", " li­ga, negerumas, ny 1mas, pražūtis, mirtis, nelaimė. bėda" kvailėti kva·š­ti, paikti (kvailas, kvaišas, paikas)", "tuščias, skurdus Ji~d~as nuo,bodus

1 •

ku . " . ' , , s~ ~: vargmĮ?as • ·:he~as, . ilgas; liesas", "greitas, smarkus, vikrus, m1trus , .• smarkus, d1dehs, tv1rtas, riebus" ir kt.

~· R.eikš.r::ių "praš~ti, vadinti, kviesti", ,,įsakyti (negrie.l­tat), lteptt laukas. Ltet. kvii!sti (-čin) "pra~yti, vadinti" bendrašaknt!s le~e~os, ~1.1tyt, .Y"a kvaitytis (kvaitosi) "dairytis, ivalgylis, kraipytis; bat~~ts (a~te ark~l.m) ... elgtis kaip pakvaitusiam; nesiorientuoti, nesusigau­~yti .' kva~lėt~ (-<:!~) kvaišti, kvailėti, alpti", haita/iori (-ioja) "svaigu­l~~ott, ~va.ttuhuotl , k~aitelioti (-ioja) "elgtis kaip pakvaitusiam, kvailio­ti.' kvaiSf~ (-r~a) '.'sv~1gti, .;~ktis galvai; kvailėti, kvaišti", hytM (kvyti, -čra) .,tyltat tunoti. hndėt1 , kvftoti (-o'}·a -o) kvit6tt' t p " k .,.., t' (

• • ) • • • t ' " • ., VI uU I -au1~ _ .. ~trgui.JU~tl, pamažu nykti". Prūc;ų kalboje jiems gali atliept i

ą_uolt.a, quo1tc (3 p. Praes.) .,non. trokšta" (1 p. plur. praes. quoi­tamal, 2 p. rlur. quoiti:ti).

_ Yi.sų ~i~ ;~n~i'lėtų ]~džhJ r~ik.~mių (išskrrus reikšmę "kvaisti, svaigti, suktiS ~a~\iaJ • apte. kun.ą atskirat kalbama) giminiškumas matyti iš tokių sem~nt~~IŲ purulchų: ilet. skat;~tis (.1klirosi) ,..lvalg1ntis ieškot1'·. Iat. skatll(r~s~ [-u(6~J.! "žiūrėti, lvelgti", liet. skastj•tis {skilstosi) "dairytis, nera~1a1 ~v~l~)'tl:o , sk'IMntis, skat(tOti "labai norėti, geisti ", ska ti! ti (skc1-ta, ·tr). ·:rupctt, norėt1", skasti ( ska1itn) .. karštai ko imtis, sukrusti sujusti · pradėti J~dėti, krutėti"; liet. regeti {ri!gi, -ia), Iat. red::et (praes. '-u -i!ju' prae.t. ~e.Ju) "J~atyti", red:inat .,(eur.) matyti: (barant prie darbo) r~ginti• skatm~~; vers~1 .~algy~~· kvtesti prie stalo", redzinat ,.neraminti, jaudinti": r~gu?.ttes, rlgat1es {·aJuor) " ... baidytis (apie gyvulius); kvailioti, išdykau­

tl .. : • ~egt (-d~u~ "rū?.!nti~ k~?· prižiūrėti"; Iat. afcindt (praes .• 11, -ilju) "kvtestt, pra~yt1. su~kt1 , a1katres (-ajuos) ,,spardytis, trypti, trepsėti (apie

k~rp~mas ~~IS; r.ečtaU api~ :vai. kus) ... ", liet. aikštytiS (·ijasi) "OŽiUOtis, p}ktt s~ UZ~1~py~~:nu:. ka~nL1n;1s: dūkti, siausti. išdykauti", tiikstyti (-o) "~rok~tt •. ~a~ulgt1 , tll;!trs ·:.uzg.aJda, užsispyrimas, įnoris; noras, geidu­ly.:.,. a.tstra • ~~~ 1s, pa~ .. hmas , tukst is ,.koks nors priepuolis; pasiilgimas", orkštus .,batkstus, grettas, smagus (apie arklį)"· liet. gltJdoti (-o •0 ·a) k'-. t . C . f' . , ' 'J .. IU ~t1 , U~Otl, ty I ~ I ~ur prisiglaudus būti, tykot i; nemiegant gulėti patale

budraut1; sargahott, gulinėti"; liet. kvemėti {-ėja) "s irginėti", Iat. kvefne;

30

(-u. -eju) "kiurksoti, styroti, be darbo būti , tuščiai ko laukti; vargti, kan­

kinu:.". Reikšmė "kviesti, vadinti, prašyti", matyt, iš tikrųjl! yra "skatinti, ra-

ginti, kurstyti'', .o pastar~ji gen~tiniai.s ryšia i~ g~li būti.su~i.jus~.~u sem:ma .,deginti, kaitinti , kurstyti, kurt1 (ugnĮ) Į degt1, hepsnotr, šv1est1 . 'Be mmė­tų semasiologinitĮ pavyzd.lių, dar plg. raginti "žodžiais ar veiksmais skatin­ti; kviesti ... "; gnizdinri "pamažu deginti, kaitinti ; skatinti, raginti ... "~ kurstyti (-o) "prižiūrėti, kad degtų, dėti į ugnį kuro; raginti, skatinti ką nor:. daryti, veikti; žadinti, kelti kokį jausmą ... ", krirti (-ia, kdrė) .,da­ryd, kad kūrentųsi, degti, šildyti ... "; rusinti "kurstyti, deginti; judinti, krutinti; (refl.) judėti, kraipytis, kasytis"; lot. cieo, ciere ,,(iš)judinti, supti (apie vėją); pritraukti, pašaukti, kviesti; sukelti ... ", ex-cieo, -ere ,.iššaukti pašaukti; sukelti, būti priežastimi; paskatinti, pa kurstyti veikti; sukelti nrrimq, išgąsdinti"; lot. eito, -iire ,.(iš)judinti; šaukti, kviesti", ex-cito, -iire "priversti pakilti, priver~ti išeiti; paskatinti, pa kurstyti; įpūsti, ulkur­

ti ugnį". Taigi kvilsti (-čia) "prašyti, vadinti", kvaitj•tis (haitosi) "dai­rytis, žvalgyt is, kraipytis ... " ir kt. giminaičiais semantiniai santykiai ne­trukdo laikyti Iat. kvietin/it "kaitinti, kurstyti, uždegti; sukelti skausmą", kviltet "blukti, balti ; baf inti" ir kvit et (-u, -eju) "spindėti, iibėti , žvi lgėti,

mirgėti", kvitin/it "(eaus.) spindėti, žibėt i , žvilgėti, mirgėti" (dėl pastarųjų reikšmių ryšio p lg. liet. degti (dega) .,liepsnoti; kurti ugnį, žie bti ; šviesti, /i bėti; švytėti , žėrėti, blizgėti, pindėti ... ", nu-dėgti ... "nublukinti; nubluk­ti. .. "). Su reikšmėmis .,degti ; spind~ti, švytėti, blizgėti, mirgėti" glaudžiai siejasi reikšmė "žydėti"18. Tad kad šia m žodžių būriui priskirtinos ir lek­semos Iat. kvietet "Qavus) daiginti", kv/etintlt "daiginti" (t. y. "daryti, kad žydėtų"), yra gana suprantama. Taip pat suprantama, kad šios baltų šak­nies atstovai slavų kalbose gali būti s. si. pro-cl•btą, -c1•isti "pražysti", rus. usel1, usecTii ".lydėti" (bet l(BM iš *kvbtl'b), lenk. kwitnę, kwisc, s. ček. ktvu < *kvbtą, histi, ček. kloetu, kv/sti "žydėti , blizgėti, žibėti,

spindėti, žaižaruoti {apie Zvaigždėtą dangų)" ir kt., rus. bažn. UBbTeTB

"lydėti " ( = Iat. kvitet). Dėl kvietintlt "kaitint i, kurstyti, uldegti ... " ir kvytlti {kvjili, -čia) "tyliai tūnoti, lindėti" reikšmių ryšio plg. liet. rusoti (rtisa), rdsoti ( -o) ,.pamažu degti, rusėti ; būti kur n ors, kiūtoti, tūnoti ".

K itas lietuvių kalbos veiksmažodis jo kamieno sistemoje, turiniu ar­

timas leksemai kviesti (-čia), yra lii!pti (-ia) "įsakyti (negriežtai), raginti",

jau seniai siejamas su pr. laipinna "liepiau, įsakiau" ( I p. sing. praet.),

pa-li ai ps .,įsakymas" ( < • pa I a i psas), pa-li a ips it wei "geisti, norė­

ti, trokšti; reikalauti", s lovk. /ipiet', lipnut' "geisti, trokšti, labai norėti"

II LKK, 1975, XVI. p. 139.

31

(semasiologi~kai plg. s. sl. vel'ą, vellti "liepti" : s. liet. velmi ,,noriu''; Iat. pa-vile "įsakymas"' pa-ve/et (-eju) "{Dsakyti, liepti .. : vel et "linkėti gera"). Svarbu nurodyti galimus pačios lietuvių kalbos giminaičius, būtent: lelptl (-sta) ,,netekti sąmonės, a lpti; darytis netvirtam, netekti jėgų, glebti, silp. ti; labai ko norėti", lėlpėti (-ėja}, lelpoti (-oja) "būti silpnam, alpuliuoti", leipuoti (-uoja, -avo) "sirgti, negaluot i, alpuoti, leipėti", juo labiau kad etimologinėje literatūroje šios žodžių grupės atsiradimas visai nepatenki­namai aiškinamas. Būdinga, kad reikšmes "alpti, silpti; kvaisti, svaigti, suktis galvai", "kvai~ti, kvailėti" randame ir šaknies /iep- lleip-, ir šak­nies kviet- I kva it- žodžiuose. Reikšmes "geisti, norėti" ir "svaigti; pa ikti, kvailėti" randame koegzistuojant taip pat žodžiuose pasi-kviešti (-ia) "bū­ti pasirengus, pakilus; užsigeisti ", kvaili i (-!ta) "darytis kvaišam, kvailti, paikti; svaigti", kwii!a, kvėiša "puskvailis, apykvailis", kviešas "apykvai­lis, kvaišas". Pana~aus rei~kinio esama ir kitų žodžių turiniuose, būtent : se/peti (-ėja) "truputį skaudėti, mausti; labai norėti, trok~ti ", selpti (-ia) "mausti, s~embti ; trokšti, geisti. .. " : selpėti (-ėja) "silpti, silpnėti", selpti (-sta) "t. p. ", silpti ( -sta), salpti (-sta) "alpti; silpti. .. ", sdlpėti (-ėja) "alpėti"; alpti ( -sta) ,.netekti sąmonės, leipti ; labai norėti, trok~ti", al­pinti (-a) "(caus.) alpti; al kinti, marinti; rūpintis, prižiūrėti", ėlpėti (-ėja) "labai norėti, geisti" ; ulsi-paftinti "užsinorėti, užsigeisti ",pa ita "užgaida, noras",pditvėti (-ėja) "kamuotis sergant, galuotis", pai tėti (-ėja) "pai kti", paituroti "žioplinti, kėblinti "; serb.-chorv. ginu ti "žūti, silpti, nykti, geib­ti; liūdėti, ilgėtis, geisti", slovn. glnitl (gtnem) "silpti, nykti, geibti, baigtis, kamuotis, kankintis; liūdėti, ilgėtis".

Taip prieiname i~vadą, kad reikšmės "si lpti, silpnėti, eiti silpnyn, netekti jėgų, glebti", "pamažu nykti, sirguliuoti, negaluoti, leipuoti, kamuotis ser­gant", "labai norėt i , geisti, trokšti", "netekti sąmonės, alpti, leipti ", "svaig­ti, kvaisti, suktis galvai", "kvami, kvailėti" greičiausiai yra giminiškos.

Kaip šaknies kviet- I kvit- atveju, taip ir čia šalia liepti (-ia}, lefpti (-sta) etc. turime Iat. lipt (-u) "uždegti", lipft ( -!ju) "(pa-, už)degti, (i)žiebti", lipet (-u, -eju) "blykčioti, lybčioti, mirgėti" ir kt. Sie fak'tai vėl patvirtina anksčiau keltą mintį, kad reikšmė "skatinti, raginti", taigi ir reikšmės "įsa­kyti, liepti", "kviesti, vadinti" yra genetiškai susijusios su reikšmėmis "de­ginti, kaitinti, kurstyti Į degti, liepsnoti, šviesti" ir, be to, leidžia įtarti esant kilmės ryšį tarp reikšmių "netekti sąmonės, alpti, leipti," "svaigti, kvaisti, suktis galvai" etc. (žr. anksčiau) ir reikšmių "degti, žibėti, spindėti, mirgė­ti",- semasiologiškai dar plg. Iat. rėibt (-stu) "svaigt i, suktis", liet. relb­ti (-sta) "tavaruoti, mirgėti (akyse)", raibti (-sta) " margti, tavaruoti, mir­gėti (akyse); svaigti, suktis", raibUoti (-uoja) "marguoti, raibti; ribuliuoti, mirgėti, lvilgėti", ribeti ( riba) "mirgėti, mirguliuoti; mirgant žibėti, tvis-

32

' . "Kadangi be to, reikšmės "kaisti, degti, šilti; smarki.ai d~gti,.liep~­

kėtt .... d . t. sp·t'g.tnti" šviesti, .libėti, spindėti, žvilgėti, rrurgėtl, tvJskėtJ, not1; cglll 1• ' " ... · · · (žr li ) . . . · an "ir smarkiai mesti, sviesti, blokštl yra gmun1škos . to au , nbet1

11r.pko.nėr;·nepaprasta kad šalia svfegtl (-ia) "sviesti; kirsti, drožti, todė rue ' ( ) d · ·rt · ykti mušti; žudyti" turime sveigtl ( -sta}, svaTgtl . -st~ " a~1s ~ .;:m• ,n ..

... svaigineti "vaikščioti lyg apsva1gus1am, klatdžiotl , stmgus sąmonei • · · · · ·" t 1 ti ( čia) · inantis" Į-svlgti (-svlllga) "užsimestJ, ĮSJge1stt , o gre a sv es -.,svalg ' k · · · · kt" " d"tėti (i

t . tėkšti" turime sval.rti (-sta) " va1st1, sva1gt1, su IS , sv t -, "mes I, . . . Jpė . •gt•" vai

-ė ·a; . kliedėti, ldejoti; niekus kalbėti, pa1styt1; a t1, sva1 1 , s z--:.· . ti(· ,;a') nesąmones niekus kalbėti; kliedėti", Iat. svaist' (-!u, -tu) (;1011 -IOJ " , . . • I

· · verkti raudoti aimanuoti; dūsauti, liūdėti" (semas10Iogtška1 P g. "garsiai , , . . . d- . - f"· at ti liet. pdlčloti (-ioja) ,.niekus šnekėtl, pa1stytt; .usa~tl, put~o 1. '. .~ (-sta) "alpti, leipti, keipti": dipioti (-ioj~) :,deJUOti,. skųstJS, ~JČJOtJ ). Kalbamąją semantinę filiaciją randame JT ŠIUO atveJU: tvaiksti (-ski~)

"trakti, kvaišti", tveTksti (-skia} "rausti, r.a~donuot~ (i~ g~dos);. d.egtt", tvilksti (-skia) "labai šviesti, plieksti; srrla~a• suduo~•· ~rst1; .~eJtat. bė~~ ti", tvisklti (tl'lska} "ryškiai blizgėti, žibėti, tvaskėtJ, .spiJ\dėtJ '. tv~tskyll (tvalsko) "blaškyti; mušti per žandą". Analogiškas reJkšmes.tun. ta1~ pa.t Iat. sl«listies (praes. -!u~s. -stu6s, praet. -tu6s) .,pykti, karščmotJS, ~ršt.J, bartis; barti, peikti", liet. skafsti (-sta, -to) ,.blizgėti, spind~ti, ~v_1es~:.; rausti (iš gėdos, pykčio, susijaudinimo)" bei skeisti (-čia} "pulh.' ~aJkintJ .' kurio reikšmę .,pulti, naikinti" galima suvokti esant arba "smagtat sudu~tJ, kirsti", arba .,kenkti, žaloti, žeisti" (žr. toliau). Be "judriojo~' s- ~~ he~. kaisti (-sta} .. ~ilt i, karštam darytis; degti iš pykčio ar šiaip kok10 SUSIJaUdi­nimo" Iat. kaist (-stu) "šilti; degti".

Kit;ip sakant, kalbamąsias reikšmes turinčius žodžius reiketų laikyti atitinkamai bcndrašakniais. Konstatuotas semantinis kontekstas, be to, įgalina etimologinį, pavyzdžiui, liet. sviesti (-čia) ir s. isi. svf{}a (prae~. svei{}) "degti, kepti (tr.)", s. šved. swf{}a "t. p." ( < germ. •sweij>a-) lygi-

nimą. . . Reikia pabrėžti, kad scmantini santyki, kurį turi liet. filpti (-ia) "Įsakyti

(negriežtai), raginti", pr. laipinna .,liepiau, įsakiau", liet. ~1-li~pti (-i~) "atsakyti šaukiant, vadinant, atsi šaukti; dviem grupėm damuoJant, gie­dant, meldžiantis ir kt., atsakinėti i pirmosios grupės žodžius ... " (šalia lipti (liiilpa): Kur graiiai tie balsai limpa, tai man patinka Brž (Ll<Ž VII 573D, pirma, ir liet. /ii!pti ( -ia) "dėti linų ar kanapių pluoštelį prie šakos (vijos, vielos) ... ", lipti (liinpa) "kibti, klijuotis prie ko", Iat. lipt _(lipu, Jipslll) "t. p.'', s. ind. rip- "tepti, lipinti", gr. AtniX('>~«> "tepu, darau nebų" ir kt., llJltra, pakartoja toki\Į leksemų turiniai: liet. deiiti (-ia) "pns•spy­rus prašyti", Iat. diezet "šaukiant siūlyti (prek~)" :Iat. dvlezt ( -Iu, -zu)

2. Simu KaraJiilnas 33

"(ap)tepti". Nors reik~mių "kviesti, vadinti, prašyti", "įsak)'1i (negriežtai). liepti, siūlyti" ir "tepti, glieti" istorini ryši galima suvokti keleriopait• (semasiologiškai dar plg. gr. /..(aaoJ.tcu "prašau, meldžiu" < *I..LT­-iO-J.t«t šalia senos prezenso -11- formos &!..fvc.> "tepu"), bet jų pasikarto­jimas skirtingų šaknų leksemose yra pakankamas įrodymas. kad kalbamo­sios reikšmės, taigi ir pačios leksemos yra genetiškai susijusios. Lat. dvlezt reikšm~s .,tepti" senumą patvirtina kitų ide. kalbų atitikmenys: s. ind. dehmi "tepu", tocb. A tsek-, B tsaik- "formuoti, kurti''. Kadangi reikšmės "tepti." i~ .,mušti, kirsti, smogti" taip pat yra giminiškos•o, prie deTlli (-ia), Jat . dtezet, dvlezt {-lu, -zu) etimologiškai šliejasi liet. dfelli (-ia) .• mušti, perti", df!lti (-ia) "dirti, lupt i; plėšti, dėvėti, nešioti; mušti, pe.ti, plakti ... ".

3. Semantinė filiacija "tepti , g li eti, lipinti", .. jungti, š l iet i, dėti kartu", "(pa)liesti, kliudyti", "daryti bloga , kenkti", " brauk(y)ti, g lo5tyt i , trinti", "mesti, sv iesti", "degti, lieps­noti // šviest i, tibėti, spindėti, švytėti". Reikšmės "mušti,perti, kir­sti, smogti, suduoti'' ir "tepti, glieti" yra ne tik tarpusavy istoriškai susiju"' sios, bet ir giminiškos reikšmėms "dėti kartu, jungti, šlieti (skaidula , pluoš­telius)", "dengti, traukti, kloti plonu sluoksniu, tepti", "skleisti, plėsti, ties­ti, kloti", taip pat, atrodo, reikšmėms "smarkiai degti, liepsnoti; smarkiai šviesti,spigint i ;libėti, spindėti, mirgėti" ir kitoms iš jų išriedėjusioms reikš­mėms. Be liepti ( -ia) "dėti Linų ar kanapių pluošteli prie šakos (vijos, vie­los) (virvę vejant, siūlą verpiant, pynę pinant); (refl.) plėstis", liepi!ti (-ejo) "raudonuoti (aplink nagą)", liepsna, Lat. lipt ( -u) .,(už)degti", lipft ( -fju) "(pa-, už)degti, (i)žiebti", lipet (-u, -tju) "blykčioti, žybčioti, mirgėti", s. isi. leiptr .,žaibas", nurodytas reikšmes randame baltų kalbų jo-kamienių veiks­mažodžių sistemoje dar šiais atvejais: Veiksmažodžiai plii!kti (-ia) "smar­kiai mušti, plakti (ppr. su botagu, rykšte); daužyti; smarkiai, sunkiai daug dirbti", "jungti, šlieti (skaidulas, pluoštelius); velti, tar~yti (linų pluoštą); (refl.) plaktis, šlietis, linkti (prie ko)'', api-plilkti (-ia) "apdengti, aptraukti; plonai apvynioti", i.f-plilkti (-ia) .,išskleisti, išplėsti", plefkti ( -ia) "tiesti, skleisti, plėst i , platinti; dengti, kloti plonu sluoksniu; skrosti (žuvj); (refl.} gerintis, meilintis", pri-pie Ikti (-ia) "pridurti, p riš'lieti ... " šalia savęs turr pliikli (-ia) "smarkiai degti , liepsnoti; smarkiai šviesti, spiginti" ir Iat. pliekns "baltasis molis", liet. pleiki ,.plotelis, lopinys (ppr. neapaugccs, pl i­kas, tuščias) ; išplikusi vieta galvoje; nušienauta pieva; dėmė, žymė", Iat. plaikums "dėmė", liet. plikas, Iat. pliks, pleiks .,nuogas, plikas''.

u D~llat. diezėt plg.: " ... die urspr. Bedeutung wurde etwa im ,.Verschllnen Aus­schmiicken" der angebotenen Sache zu suchen ~ein"- Zubaty J. Slavische Et;molo­gien.- ZfsiPh, 1894, 16, p. 389.

•• Praenkel E. LEW, p. 98.

34

l·:rJcstt' ( skia) tepti dengti kloti plonu sluoksniu" (plg. Pyragus Liet. p le - " • ' . • • • . . ki kad būtrĮ geltoni J (LKž X 216)), i!-plii!kstt (-skta) " tštlestl,

anip/ils a, . . La . . I' t'" .r

1 . 11· parodyti" bei ple1ksti (-skia) "tiesti, skle1st1, p tmti, p es 1

tšsk ets • · I kt' · t'" . kalboie atitinka p/lek§t2 {-.fu) "daryti plokščią, plott, pa 1; mm 1 • latvtų J • • • • • /f"k ti ( sk 'a) šalia tokj\Į veiksmažodžių toktomts re1kšmėnl1S r:a. tr f! e .. s - ' ..

ki · degt'1 r1epsnoti · daryti kad degtų, degtntt, žtebtt; smarkiat smar at • • •

" . t' spiginti · smarkiai apšviesti ; eiti ryškiai apsirengus", Iat. plaiksnt­švtes t, ' . . .. 1· /'k 1• r f 'k ta) t'mti .• ( ,. __ -·"-) žybčioti švysčioti blykčtott , tet. p 1 s 1 tP Y s " tteS -11.) • l}u~ " ' ' . . · · · · · ž'bė ·"

· ėt' ž'bėti" plisketi (pliska) .,smarktat degtt, hepsnotJ ; švtestt, 1 tt , blizg I, I ' · · uk' · d .-vti

/ikseti (pl/ksi) "bliksėti, tibsėti ", Iat. pliskat "nukirstt, n !r~h, pa. a. J~ pl'k " l'tet pleiskė plotelis Lopinys (ppr. neapaugęs, tusčtas, pLikas), ptą. . .. • . . ... ·tuk

1 l'kė" Iat. plafskums .,dcmė, žyme; tuščta vieta, phkė, a ymė, ga va, p 1 , • • li ·" ž'

a " plieksis išbalęs" ( < •p/iesk-). Retkšmė "teptt, g ett , · mo-progum , " . . . . ·. k' · d ·

b -dama ir toliau susijusi su "smarkiat degtt, hepsnott, smar tat egh, ma. u ikš · ,. r

· · t'. 1ibėti spindėti, mirgėti", atrodo, taip pat yra re m1ų "tes 1, sptgtn 1, • . . • · 1 1 t kl. dyti imti'' brauk(y)ti, glostyti, trinti" ir pan. gtmtnatte, P g. a ·

IU ' ' " ' ) J' '" 1 t /'' O zlest (-!u, -tfu) "tepti (moliu, riebalais); (brauktant testt ; o . J mg "darau ką iš minkštos medžiagos, lipdau; glo.stydamas, br.aukydama.s liečiu", gr. ~hyy&.vc.>" "(ranka) liečiu:" vo~. st~etchet~ .. ~rauktt, braukytt~ glostyti; tepti", be-streichen "aptepti, ULteptt; pahesh .<k~, perbraukt1 (per ką)", ang. strike "smogti, kirsti, suduoti"; lot. str:n~o, -ere "(nu~­braukti; pjauti, kirsti; u1kliudyti, paliesti; lengvai sužetstt" ;. v~k. stret­fen "paliesti, u1gauti; (nu)braukti"; gt. X,p(c.> (aor. X,p~a<ltL~ .,IJ~Stl,. br~uk­ti; (ap)tepti, (j)trinti, glieti", liet. griiti (greja, grJjo) "tmtt, gnebtt, čtup­ti pJgti; sukti, skricti, supti .. . ".

' Dėl minėtos priežasties liet. Iii! sti {-čia) "lytėti, prisitikti .. · ", lie­Ietis {lil!lisi) .,t. p.", /yteti {lyti, -a, -ėja) "(pa)licsti" g~minai~~ais .• !niky­tini: /altinti (-ina), /aittioti {-tioja} .,glaistyti moliu, la ttu; kliJUOti , Iat.

lditfl (-u, -iju) "braukyti, masaluoti; kirsti, mušt~", liet.. lais!!'l~ (lai~~~~· lriistyti "tcpti, lipinti minkštu moliu, tešla ar kuo kt tu, glat~tytl, tm~ott . · Laukiamą reikšmcc, susijusią su spindėjimu, mirgėjimu 1r pan., bet- ~!lt­šaknie:. .loMiuose turi liet. ltiistyti {lttlsto}, atitinkantis Iat. lafsttt, latstCt (-u, -iju) .,glostyti, braukyti; mušti, daužyti; (refl.) mjrguliuoti, raj bu­

Ii uoti, tviskėti, mainytis (apie spalvas)". Be "lytėti, prisitikti", liesti (-čia} dar reiškia "imti, kliudyti, k.ibinti;

erzinti; daryti kam bloga, kenkti, ištikti", pri-/ii!sti (-čia) "užgauti, blo­

ga padaryti; prispausti, varginti, apsunkinti". Būdinga, kad panašių reikšmių kaip /ilsti (-čia) bei jo giminaičių virtinę randame ir šiuo atve-

•• naers B. - KZ, 1966, 80, p. 88 t. t.

35

ju: Iat. riebt (-bju, -bu) "būti bjauriam, šlykščiam, kelti pasibjaurėjimą, pasišlykštėjimą; trukdyti, kliudyti; dat)1i bloga, pykinti, erzinti; keršyti; įskaudinti ; nekęsti"11, rlebt (-bju, -bu) ,.užkalbėti, ulvardyti ; užkalbėji­mu gydyti, skausmą atimti; braukant ar užkalbant gydyti", ap-rlebt "glostant, braukant ir užkalbant skausmą mažinti, gydyti, tepti" (: rdt­btt, rafbtt (-u, -iju) .,spaudant, užvardijant, buriant (ligą, ypač dantų

skausmą) užkalbėti, skaudamą vietą su ranka trinti, pirštais apibraukti. apsk:rieti; gydyti votį, išaugą ant kaulo apvedant tris kartus su kultuve"), liet. riebUs (fe) " ... be smėlio priemaišų, grynas, lipus (apie molį)".

Reikšmes "liesti; braukti, braukyti, glostyti" specializavimą, jos pritai­kymą tam tikram kontekstui patvirtina, pavyzdžiui, tas, kad lietuvių

kalbos tarmėse šiam reikalui vartojamas skrieti (-ja) "sukti, judėti ra­tu; daryti apskritimą, apvaliai brėžti ... ": Jis mokėjo skrieti rolę (gydy­ti burtais (braukiant pirštu apie skaudamą vietą)] Kp. Žibėjimą, tviskėjimą, rnirgėjimą ir pan. čia reiškia tokios leksemos:

liet. ribi/i (riba) .,mirgėti, mirguliuoti; judėti smulkiomis bangelėmis,

raibuliuoti, virpėti; mirgant žibėti, tvisketi (apie žvaigždes); raibti (apie akis) ... ", ribuoti (-uoja) "riedėti, rituoti ; mirguliuoti, raibuliuoti; ban­guoti", at-rlbtiofi .,atristi, atritinti ; atriedėti, greitai atbėgti", raibytis (ralbosi) "raitytis šaipantis", rlbti (rimba) .,raibti", liet. ralbUoti (-uoja) " marguoti, raibti; ribuliuoti; mirgėti, žvilgėti", raibfi (-sta) "margti, tavaruoti, mirgėti (akyse); svaigti, suktis", refbti ( -sta) .,tavaruoti, mirgė­ti (akyse)", Iat. reibt ( -stu) .,svaigti, suktis", rus. pli6an. "mirksėti". Savotiška pastarųjų baltų veiksmažodžių reikšmė neleidžia jų laikyti raibas, Iat. rdibs, reTbas, reibs vediniais.

Nuo reikšmių "užgauti, daryti bloga, kenkti", kurias turi liet. /ilsti (-čia) ir Iat. riebi (·bju, -bu), į reikšmę ,,žaloti, žeisti" tėra nedidelis žings­nis, plg. mdiloti (-oja) "varginti, kamuoti, kankinti; gadinti; niekinti, bjauroti ... ", maitinti (-a) "vargi nti, kam uoti", ui-maitinti "pakenkti" WP :pa-maitinti "įleisti, užgauti" WP, ap-maitinti "sužeisti" WP. Todėl pasidaro visai suprantama, kad šalia liet. lelsti (-diia) "liesti, užgauti žaizdą; daryti žaizdą" turime liet. Ili!sti (-d!.ia) "dailiai, gražiai ką daryti ; sukti, daryti iš molio", Iat. ziest (-Iu, -du) "tepti (moliu, riebalais); (braukant) liesti", zvlesl (zviesl, zviest) (-iu, -du) "tepti, glieti (moliu pečių)", zatdft, zaidet, zaistet "tepti" ir, antra vertus, liet. ltifsti (-d!ia) "atlikti kokius veiksmus pasismaginimo, pramogos tikslais ; groti; kai­tinti, rozpalaė" (dėl pastarosios reišmės plg. Zaizdre ugnis 1aidiia gelli J).

Kad reikšmė "kaitinti, rozpalaė" gali būti senesnių laikų padaras, matyti

11 Liet. ritbti (-ia) "kelti šleildtuli, pykinti" M yra letoni:unas.

36

'š !aidas, l aidis, lidinjis "vieta, kur žarijos žeriamos; pelenas, ugniaku­~as". taizdras, !iezdras "kalvės židinys" ir ypač liet. lydeti (Iydi, lydi) ,,žibėti, blizgėti; degti, žio.ruot~" ~: ~jidi .lar?os - .tai ~~~i~ys. Km): Iat. ·Met (pra es. -du, -lu) "m1rgėt1, ž1bėt1 , šv1est1; aušt1, švJStl , het. iydras

;!I 'šk . . Į' šviesiai mėlynas". Pastarosioms leksemoms semant1 aJ art1mos 1et. ;ysti (-sta) "1mti lydėti", !ydeti (!j•tli, lydi) "būti su žiedais", Iat. z i€­det (-Iu, -du) "lydėti , senti, pelėti" , liet. tlldėti {žli!di, -ėja), iiedeti

.. kietėti, senti, pelėti"23• teisti {-d!ia) "liesti, ulgauti žaizdą ; daryti žaizdą" ir pra-Uis ti (-dlia)

,.pamesti, nudėti, prarasti", pra-Iaidyti (-o) ,,nudėti, pamesti", pra­-!tiidoti (-o, -oja) "t. p. ", laidyti ( -o): Kam tu iaidCii pinigus = meti nuo savęs J reikšmių ryši paaiškina, pvz., liet. maitinti {-InC/) "varginti, kamuoti", ap-maitinti "sužeisti" WP, pa-maitinti "ižeisti, užgauti" WP, ui-maitinti "pakenkti" WP :pr. is -maitint "pamesti, verloren", taip pat 1š dalies lot. perdo, -ere "žudyti, naikinti; ardyti, griauti; pamesti"; gr. !ll.>..uĮJ.~tt "žudyti, gadinti, griauti; pamesti "24

, o žeisti (-diia) (dėl reikšmių plg. dar pa-Ia ida, pO-!.eidd " ... žala") semantini ryši su Uis ti (-d5a) " ... kaitinti, rozpalaė" iliustruoja, pvz., Iat. kaitet (-eju) "bū­ti .talingam, kenkti", liet. kditėti {-ėja, -i, -a) . ,rūpėti; stigti, stokoti, trūk­ti: kllūt i , kliudyti, kenkti", esantys vienašakniai su Iat. kditet {-eju) ,.deg­ti, wilti; kaitinti, šildyti", liet. kaitėti (-ėja) .,kentėti karšti, kaisti", Iat. kdist (-stu) "šilti", liet. karsti (-sta); taip pat s. ind. tapati .,šyla, kaista, šviečia; kaitina, šildo; žeidžia, kenkia, gadina". Zaisti (-diia) .,atlikti kokius veiksmus pasismaginimo, pramogos tikslais; groti; kaitinti, roz­palaė", !.ilsti (-d!ia) "sukti, daryti iš molio ... " ir žydeti (lydi) "ži­btti. blizgėti; degti, žioruoti" ir kt. reikšmių ryšį iliustruoja, pvz., grieJ­I i {-ia) " ... sukti, gręžti; groti, žaisti (apie muziką)"; lat. kditet (-i!ju) ,,žaisti, juokauti; groti ; (refl.) žaisti, juokauti, kibintis, erzintis" : kdi­let (-~iu) "degti, svilti; kaitinti, šildyti", kaist (-stu) "šilti", liet. karsti {·vta); s. ang. /dcan "greitai judėti, suktis; žaisti, groti", s. isi. leika "judė­ti, -.uktis; žaisti; liepsnoti; raitytis, vingiuoti (apie liepsną)"; s. ind. df· vyati "meta (žaidžiamąji kaulelį), žaidžia kauleliais; žaidžia, juokauja" : dfdeti .,spind\lliuoja, šviečia, žėri".

Taip išanalizuota medžiaga leidžia, atrodo, konstatuoti tokią semanti­nę filiaciją: pirma, ,.tepti, gi ieti; lipdyti, žiesti, formuoti", "liesti, prisi­tikti, kliudyti; imti, čiupti", "(už) kliudyti, (pa)liesti, užgauli, bloga pada­Tyti, kenkti, žeisti, žaloti, gadinti ir pan.", .,kliudyti vienas kitą, kibintis,

ta Plačiau LKK, 1975, XVf, p. 133- 143. •• Endzellns J. Of, UI 2, p. S4.

37

erzintis, juokauti, pokštauti, žaisti", ,.brauk (y)ti, glostyti, trinti" ir, ant­ra, "kaisti, degti, šilti; smarkiai degti, liepsnoti; deginti, spiginti", "švies­ti, žibėti, spindėti, žvilgėti, mirgėti, tviskėti, ribėti, mainytis (apie spalvas)" "aušti, švisti", "žydėti". Be to, šią semantinę filiaciją, atrodo, galima pra~ tęsti įskiriant reik~mes "mesti, sviesti, blokšti" ir su jomis susijusias greito judėjimo ar ko darymo reikšmes.

.~iet. svflstf .• (-d!i~: -dė, -do) "smarkiai mesti; tepti (pvz., ratus)" at1ttnka Iat. svtest ( sv1e!u, 3 p. praes. pa-svied, praet. sviedu) "mesti, svies­ti; (refl.) mėtytis, svaidytis (su kuo); vykti, sektis; vilktis (drabulius) · staiga (į kitą pusę) imti bėgti ar greitai eiti". Reikšmė "tepti" latvių kalbo~ je yra paliudyta vedinio svaidit, svafdit (praes. -11, -iju, praet. -iju) "tept i" šali~ !t~ratyvų Iat. Sl•al~!'• SI'Oidft (:u, -iju). "mėtyti", liet. SI'(Jil/yti (-o), sva1dyt1 (svaTdo) "t. p. NykstamOJO šakmes balsių laipsnio žodžiai yra liet. iš-svysti (-sta) "išsisviesti, iššokti , išlįsti", svisti (svilida) "žibti, švis­ti", Iat. svr.rt (-stu, svfdu) "švisti, aušti", liet. svideti (svida) "žvi lgėti blizgėti", svydeti (svjdi) "švytėti ". Liet. smeisti ( -džia) "greitai du mti' lėkti, palic (o szybkim ebodzie) Gmt siejasi su germanų •smeita- "svies~ ti ... mesti ;. tepti": got. ga-smeitan "te~ti", s. ang. smftan (praet. smat) "l.

p. , s. fnzų smua, s. vok. aukšt. smm:an (praet. smeiz) ,.sviesti, mesti", danų smide "mesti, sviesti; tepti, glieti".

Etimologinį liet. bliežti (-ia; be k.) .,smarkiai mesti" ir lat. bliezt ( -žu, -zu) "plickti, mušti; vilkti, tempti; greitai, smarkiai dirbti; sunkiai eiti greitai bėgti; sviesti, tėkšti (žodD; plepėti, taukšti" identifikavimąt; patvirtina jlĮ iteratyvų liet. bltii!yti (-o) " braukyti, skusti", Iat. blrtfzft, blaizft (praes. -u) "(su)spausti, (su)gniaulti; drėbti, tėkšti, trenkti, mušti; braukyti, glostyti, trinti; (refl.) dirbant nuolat lenktis ir tiestis" raiškos ir turinio tapatybė. Kad bit. blie!ti (-ia), bliezt (-Iu, -zu) germanų kalbo­se atliepia s. isi. bllkja "spindėti. žėrėti, tviskėti, žibėti ", s. ang. blfcan (praet. blac) "šviesti, švitėti, žibėti , mirgėti", s. frizų blika .,matytis, rody­tis", s. saksų blikan "spindėti, žibėti ", s. vok. aukšt. blichan "blykšti, balti" ( < germ. •bteika- < i de. •bhleig-), matyti iš Iat. blizel (praes. bliz) "blizgėti, žibėti, mirgėti", blizinfit "mirkčioti ", blizinat "kreipti (iš pyk­čio) akis, šnairuoti", liet. blyžinti (-ina) "eiti".

4. Semantinė fi liacija "tiesti (ranką), siekt i ; (iš)tiesti, (pa)duoti; liesti", "tepti, glieti", "lašėti, varvėti, tekėti" etc. Kadangi, kaip ką tik minėta, reikšmės ,.tepti, glieti; lipdyti. žie~ti", "liesti, prisitikti, kliudyti" ir "imti, čiupti, griebti" yra semantinės filiaci­jos vienos iš daugelio grandlių, tai aiške ni pasidaro ir tokių jau seniai

u Fraeukel E. LEW, p. 46.

38

ie amų2' žodžių reikšmių ryšiai : Iat. trlept, triept (-pju, -pu) "tepti, teplio-s J š . d . " - ( . ) . št'" 11 • varvinti, lašinti; mu t1, uot1 , trept -pJu, -pu "tepti; mu 1 ( ; traipft ( -u, -iju) "Lašinti, šlakst~i, tašk~i; .sute~ti, ~~da:yti dėmę; te~ti, lieti") ir s. isl. prija (praet. jJreif) "č1Upt1, gnebtt , v1d. švedų tlmva

~(nu)tverti ··, norv. tri va "či~~ti, griebti" ( < germ. • pre ifa-< !de .. •tr~ip-~, .s. isi. priva (-afJa) "sugautt , s. dantĮ treve, švedų treva ,.hestl; gnebt1, čiupti" ( < •1rip-). Nors latvių kalbos lodžių turinyje pasirodo netikėtos

re1lclmės "lašinti, varvinti (lašėti, varvėti)", šių baltų ir germanų kalbų žod.tių etimologinį tapatinimą patvirtina Iat. triept 2 ,.smaguriauti, vaginė­ti" ( < "čiuptt, griebti''), turėjęs tok1ą pat reikšmę kaip ir germanų kalbų leksemos.

Semantinio sąlyčio taškų turi, pirma, liet. tii!pti {-ia) "tęsti (dainą);

plakti (rykštėmis); tepti" bei Lat. tlept (-pju, -pu) ,.tiesti, tempti; ką tvirtai 1e1gu, gint1; neteisingai kaltinti" ir, antra, rus. dial. T.Hn a1 b "nesmarkiai suduoti; čiupti, vogti; kirsti (snapu), gnybtelėti", bulg. munaM "spar­dytiS (apie galvijus); minti, trypti ; duoti, mušti", serb.-cborv. tipali "siek­ti, hesll", slovn. lfpati (ttpljem) "čiupinėti, lytėti", tfpati piskre "žies­ti puodus"27• Pasirodanti su pylimu, liejimu susijusi reikšmė (plg. Iat. Jpimit "pilti, berti, lieti; lipimi, klijuoti") leidžia šiam balnĮ ir slavų

.kalbų .tod.lių būriui priskirti ir s. ind. tepate "laša, teka, varva". Dėl tos pačios priežasties su s. ind. stėpllle .,t. p." galima, rodos, etimologiš­ka• tapatinti liet. stii!pti (-ia) "(rcri.) aukštyn augti; tisti, augti (apie vai­kus); kelti stačiai į viršų; (refl.) stotis ant pirštų galų; sukti, kreipti" bei lat. stiept (-pju, -pu) "tQSti, tempti; tiesti; SWlkiai nešti, 'tempti; smarkiai begt1; gerti; ištverti, isturėti ·• (semasiologiškai dar plg. liet. riete ti (rii!­ta) .,judėti sukantis, ristis; lašais kristi, byrėti; greitai sruventi, tekėti; augant driektis ... "; Iat. rli!sl (praes. -šu, -stu) "kristi, riedėti (apie a§a­ras); lieti (ašaras); skleisti, pli:!>ti; augt1, keroti, .Gelti, dygti, sprogti, skleis­ti pumpurus ... ·'). Analogiškus semantinius santykius, be to, turi Iat. smegt, sniegt ( -dzu) "(pa)duoti, (iš)tiesti; siekti; (refl.) vienas kitam duot1 ; siekti ko, stiebtis į ką·•, snafdzities "nuolat siekti", snafgstit, snai­

gstft (-i1, -iju) "galvą sūpuoti, mosikuoti (apie arklius kaitroje); sieki­nėtl, nuolat tiesti; (ref!.) stengtis pasiekti (pvz., obuolį ant šakos)" ir s. a1r. snigid "laša, teka, lyja", Av. snae!ana- "seilėjantysis (apie vaiką, šunĮ, vilką)'', s. ind. snihyati .,drėgsta, limpa, kimba, prisikabina; jaučia

paiJnkimą, nori". Etimologiškai šiuos lodžius identifikuoti galima ypač todel. kad šio veiksmažodžio formos s. indų kalboje rodo reikšmę "bū-

" J6banneSSOD A. JEW, p. 457. _., Apie sia~ kalbų žodžius žr. 3TKMonontll 1974.- M., 1976, p. 32 tt.

39

ti išsitiesusiam, gulėti, tįsoti": aoristas asnihat "išsitiesė, liko parblokJ. tas gulėti", kauzatyvas snelulyat "paliko gulintį", snėhiti- "parbloški­mas".

Taigi pasirodo, kad Iat. sniegt, snii!gr (-dzu) ir liet. snigti (snit1ga, snii!g­ti) galų gale, matyt, priklauso tai pačiai šakniai.

.Šalia iš seno siejamų liet. siekti ( -ia, praet. -ė, -o) " ... eiti, vylcti; tiesti (ranką)'' ir gr. txw "ateinu, atvykstu, pasiekiu"1B (semasiologiškai plg. kokti (kat1ka) "eiti, vylcti, keĮjauti", at-kokti "ateiti, atvykti, atkeliau­ti", iš-kdkti "siekti, pasiekti") turime ne tik toch. B sikna1!l "dėti, statytj koją" (col\i. saikam)u, bet ir s. ind. silicdti "Ueja, pila" (vėliau sėcate), Av. hinčaiti "(iš)lieja", serb. bažn. SbČQ, sbcati "mįžti, šlapintis" ( < •sbkati; rus. Cl.\Y, Cl.\aTb, lenk. szczę, szczdc ir kt.), s. ang. sėon (praet. sah) "košti", s. frizų sia "košti. lašėti, varvėti", s. vok. aukšt. sihan (praet. seh) "košti" ( < germ. •seihwa- "kristi, lašėti, varvėti, sunktis; košti; sijoti" < ide•sei/01-SO). Reikia pažymėti, kad, be dabar plačiai vartojamo pri-siekti (-ia), senieji žodynai duoda ir siegti (-ia) "(pri)­siekti" (<.,tiesti ranką"), - tokio šaknies galo priebalsio leksemų (gerrn. -g- < ide. •-gh-) turi ir germanų kalbos: s. isi. slga (praet. sė) "kristi, smulcti, slinkti, leistis", s. ang. slgan (praet. sdg) .,kristi, leistis, slinlcti, judėti", s. vok. aukšt. sigan (praet. seig) "kristi, smulcti, leistis, slinkt i; svyruoti; lašėti, varvėti ". ·

Tad yra galima laikyti giminiškomis tokias reikšmes, kaip antai: "tepti, glieti; žiesti", "lipinti, klijuoti; lipti, kibti, kabintis, drėgti", "tiesti, tempti; būti ištiestam, išsitiesusiam, tĮsoti, gulėti ", "tęsti, tempti; tęsti (dainą)", "sunkiai nešti, tempti; sunkiai, daug dirbti", "(pa)siekti, ateiti; eiti, vykti", .,tiesti (ranką), siekti; (iš)tiesti, (pa)duoti; liesti", "siekti ko, stiebtis", "tįsti, augti; auk§tyn augti", "lašėti, varvėti, tekėti ", "pilti, lieti", "pilti, berti", "ko~ti" ir "kristi, smukti, slinlcti, leistis ; svyruoti; mosikuoti, ju­dėti".

5. Semantinė filiacija .,klausti","(norėti, stengtis) s uvokti, suprasti, patirti, (su)žinoti; jausti, justi, būti jautriam", "klausyti, girdėti" etc. Šaknies klaus- nykstamojo vokalizmo laips­nio žodžių, bendrų lietuvių ir latvių kalboms, yra tokių: liet. kliisti (klds­ta, klfisa) "klausyti, darytis klusniam; (at-) vėl pradėti girdėti, (su-) imti klausytis" ir Iat. klust (-stu, -su) .,nutilti, nurimti ; tylėti" ; liet. pa­·kluseti (-klusi) "išklausyti, išgirsti" ir Iat. kluset (praes. -u, -lju, praet. -tju) "tylėti"; liet. k/U$inti "klausinėti" ir lat. k luslnOt "daryti tylesnj,

11 Fraenkel E. LEW, p. 781 (ir litcr.). •• Schmid W. P. - IF, 1956, 62, p. 229. 10 Seebold B. Vgl. u. etym. Wb., p. 389-390.

40

· raminti"· liet klusas ,apykurtis, kurčias", klusus "kuris gerai gir-tildytt, ' . ' k " . las. kuris vis mėgsta paklausti" ir Iat. kluss "tylus, ty us, ramus ~~~~:~dit;at ,,nutildyti, nuraminti" rodo buvus ir Iat. •klušs < •klusjas

arba •klttsus). . . . . Š. retu vių kalbos žodžių reikšmės, apskntat paėmus, yra. "klausyt_t, tŲ ' . " kl . ė . " ku č' .. kuns darytis klusniam", "girdėti, klausytts , ,, aus.'~ tt , ". r tas , " . · · d. ausylas" kuris vis mėgsta paklaustt , o latvtų kalbos žodžtų

gerat gtr t, • " . . . . . )" _ "(nu)tilti, (nu)rimti (caus. ttldytt, ramtntJ); tylėtJ (tylus, t~kus, ramus . Minėtų lietuvių ir latvių kalbų šaknies ~Ius- _Ie~semų rat~kos tapatybė ·tų suponuoti ir jų turinio, bent jau kat kurtų JO segmentų, tapatyt>_ę.

ture girdėti klausytis" = "tylėti" resp. ,.(nu)tilti, (nu)rimti" ; "kuns, pvz. , " ' ški · č' gerai girdi, ausylas" = "tylus, tykus.' ramu~"· _Kas yr~ gana r~ at .'a išsiskiria.nti reikšmė "kurčias", matytt, pvz., tš ltet. kurtus "k~rč~as, negJr­d' tis· duslus, neskambus, neskardus", kurčias "kuris negtrdt; duslus, n:Ska:nbus". Vadinasi, reikšmė "kurčias" ir bus reikšmė .,t~lus, tykus

(neskambus, neskardus)", tad jos, matyt, būta ir lietuvi_ų ka~boJe: Prieš pradėdami aiškintis kalbamųjų baltų kalbų žodžtų retkšmtų santy­

kius istoriniu požiūriu ir irodinėti iškeltą semantinės tapatybės prielaidą, pa­žvelkime dar i germanų kalbų gana panašius faktus: s. isl..hler neutr. "klau­symasis" ( < germ. •Jrluza < •k!us6m) (plg. liet. klusas, klliSus, Iat. kluss),

s. ang. 11/ysnan, hlosnian "klausytis, isiklausyti" (dėl formantų p lg. liet. kltisnas, klusnus "kuris gerai girdi, klusus, ausylas"). Liet. pa-klu­

seti (-klusi) "išklausyti, išgirsti", Iat. klliSet (praes. -u, -lju, p~aet. -lju) "tylėti", s. vok. aukšt. h/osi!n "klausytis, isi klausyti" (vok. dtal. losen) galima etimologiškai identifikuoti ir laikyti baltų-germanų leksine paralele . Svarbu ir tai kad šios šaknies germanų kalbų žodliai, tik turintys žodžio galo+, pasdymi ir reikšmėmis "tylus, tykus, ramus" : s. isi. lrlj6fJr "(adj.) tylus, tykus, ramus", hlj6{} neutr .. ,klausymasis; tyluma" (<i de. •kleut·). Ši aplinkybė dar labiau paryškina nagrinėjamų baltų ir germanų kalbų

žodžių paralelizmą.

Vadinasi, reikšmes "klausytis, girdėti (klausyma~is; kuris gerai girdi, ausylas)" ir "tylėti (tyluma; tylus, tykus, ramus)" koegzistuojant nagrinė­jamos šaknies žodžiuose randame baltų tr germanų kalbose. Kad abi reikš­mių grupės, istoriškai žiūrint, yra giminiškos, matyti iš tokių pavyzdžių: liet. glusniis "kas geras ausis turi, klusnus; paklusnus" : ap-gldsti (-sta) "aprimti, aptilti", nu-gldsti .. nurimti"; ku;sti (-ta) ,.darytis kurčiam, negirdinčiam", ap-kursti "nutilti ... ", at-ku;sti .,vėl pmdėti girdėti, atgauti girdėjimą .. ... ; s. ind. ni-samyate "išgirsta, sužino, girdi": sdmyati "rimsta,

41

tyla, liaujasi, ilsta"31; air.con-tuasi, in-tuasi (3 p. sing. praes.) "klauso"

:to .,tylus"; valų gwrando, vid. valų an-daw "klausytis" : taw " tyluma "a2. Nagrinėjamųjų baltų kalbtĮ žodžių gana dažna reikšmė yra susij usi su

paklusnumo, klausymo idėja: kit/sti (kH'Ista, kll1sa) " ... darytis klusniam", kluszls " ... kuris klauso, klusnus", kltisnas, klusmis " ... kuris greitai pak-lūsta ", pr. po-klūsmai (adj., nom sing. fem.), po-klusman (nom. s ing. neutr.) "(pa)klusnus, kieno valdomas, gehorsam, untertan", liet. klmisas "klusnumas, pakJausymas ", klausa "klusnumas, paklausymas; kas klusnus", klaustis .,kuris (pa)klauso, klusnus" (šalia klausus ,.geros klnusos"). Paklusllumo, klausymo reikšmės leksemos latvių kalboje yra specializavusios ir virtusios socialiniais terminais: klausa (klaūsa2) "tar­navimas", klausi

2 "paklusnumas, baudžiava", kiaušas (kiaušas, klaūši)

,.t. p. ". Reikšmės "klausyti, darytis, būti klusniam ((pa)klusnus; klausy­mas, paklusnumas)" ir "klausyti, girdėti, išgirsti (kuris k lauso, girdi)" yra giminiškos, - semasiologiš'kai plg. rus. cJrywarb ,.klausyti(s)" : rro-CJryWJ:fbti-i "(pa)klusnus"; vok. ltiiren "girdėti, išgirsti", horchen "klau­sy,is, įsiklausyti" : ge-lwrchen "klausyti, būti paklusniam", ge-horsam "(pa)klusnus, n uožemus", - ir pirmoji yra atsiradusi iš pastarosios. Semantinė fi liacija ,.tylėti (tyluma; tylus, tykus, ramus)", "klausytis,

girdėti (klausymasis; kuris gerai girdi , ausylas)'', "klausyti, darytis, būti klusniam ((pa)klusnus; klausymas, paklusnumas)" apima taip pat reikš­mes "suvokti, suprasti, patirti, (su)žinoti,jausti,justi, būti jautria m", "tei­rautis, klaus(inė)ti, rinkti žinias, norėti patirti, sužinoti" ir kt., kas aiškiai matyti iš tokių pavyzd.žhĮ: liet. gedauti (-auja) "klausti, ieškoti, teirautis pasigedus kokio daikto; ilgėtis; norėti, geidauti", gėsti (gel1da) " ... nu­vokti, nutuokti, suprasti, nujausti, sužinot i"; teirautis, terautis, tyrtiuti (-auja(si)) "klausinėti domintis, tyrinėti ", tlrti ( -ia, tyrė) "stengtis su­prasti, suvokti, sulinoti", Iat. tirt "klausti, patirti, sužinoti"; lat .. jauttit r-aju) "klausti", liet.jautotis (-ojctsi) "klausinėti, r inkti žinias, teirautis",

jausti (-čia) .,just i išvidinius ir išorinius dalykus; numanyti, žinoti (iš an ks­to) ; nemiegoti, budėti. .. ", Iat. jaūst (-su, -tu) "(nu)jausti, (nu)man:r1i, (pa)justi, suvokti", liet. jautnls " ... nekicta i miegantis, budrus"; l iet. batistis (batidiiasi) "ket inti, žadėti, rengtis, ryžtis", bzlsti (buiida) "iš­eiti iš miego būklės; budėti ", gr. Truv.&&vof.!.oct "klausinėju, teiraujuosi, tiriu; girdliu, isgirstu, pastebiu, juntu; esu išgirstas", 7te:u.&of.1.oc' "girdžiu, matau, j tult u", Av. bao~aiti "mato, girdi, jaučia", s. ind. b6dhati "jis yra pabudęs, budi, mato, pastebi, supranta .. ; serb.-chorv. culjeti ( Clltfm)

31 Mayrhofer M. EWAitind., ([f, p. 325-326.

•• Buck C. D. A Dictionary of Selcctcd Synonyms in the Principai Indo-European Languages.- Cllicago, 1949, p. 1258.

42

.. t lėt." slovn čutili t. p. ",ček. citili, slovk. cftit', lenk. cuciė "ža-. ustt Y 1 • • " ... 1 -,.Ja . k' lt." s sl o"'toutiti manyti, tikėtis"; s. sl. pytati "klaush , ot.puto, dintl e 1 ' . • ~ · " -_ ' 1 f svarstyti apmąstyti; la ikyti, vertinti"; lot. quaero, -e~e are "ga vo

1• ' · • · yt. f (pa)siek:tl" •. šk f. karštai ko nors trokšti, ilgėtis; stengtts ĮSlg I, gau ~ .. . .'

"te ~ 1' už·uoti klausti klausinėti"; lot. sciscitor, -iiri "stengtiS sužmot1,

stengtiS S 1

' ' · · ". t." ·- "re . t. " scr·sco· -ere teirautis, klausinėti; pat1rt1, suz1no 1 , scw, · I te1rau 1s , • " • • • • • • · • . · kėti suprasti"· vok. er-fahren "g1rde11, IŠg1rstJ, patirti, pergy-

ž.Jnotl, mo • ' . · · · t dyt." · vok wahr " ti" . vok. ver-nelzmen "išgirsti ; ap-, tšklausmeh, ar . 1 : . .; . . ,; ven ' tyti. pastebėti girdėti justi"; vok. hOren "gtrdeh, Isgtrsh ' nehmen "ana , • ' ver-horen "klausinėti, kvosti ". . . . .

d ~· matyti kad semema klausti" yra "teJrauhs, rmktl Iš pavyz ZlŲ ' . " . .kš kf . . ( ·t·) pat1·rti sužinoti" ir pagaliau remdamast ret me "suvo t, žtntas nore t ' ' . šk . . .

'ti patirti žinoti jausti, justi, būti jautriam", yra genetJ at SUSIJU· s~pras .'Iešme k, lausyti girdėti". Taip lingvistiškai yra pagrindžiamas in-st su ret " • · kl t

·t ·ai jau seniai suvokiamas klausyti (k/aūso) "naudotts ausa, s eng-

tt~t !švt·rstl. .. Iat klaūsft (-u -iju) "klausytis; paklusti, klausyti (ko)", IS I gt · • · ' . ' - · 1 kl -r. klausiton "išklausyti, erhOren" ( < *kl~use-, .P'!· ~ p. p ur. . a.u ~ema i), liet. klausnus "jautrus (nekietai. mJ~gant.Is) . 1r. ~l~ust~. (·siO} kr · 1· · ką su klausimu· teirautis ieškoti ; tetrauhs p1rkt1, ĮStgytt, (refl.)

etp IS Į ' ' · kl . . . t . " ,. · 1 'di 0 sutikimo" lat. k/aust (-§u, -su) "klaustl, ausmeh, eJ-prasyh et m , , )" . J .. rautis; klausinėti pamokų, leisti atsakinėti (kas užduota ettmo ogtrus

tapatumas. . . . . . . Semantiniai giminiškumo santykiai leidžia identt.fJkuOtJ. 1r. daugtau eti­

mologinių atitikmenų eilitĮ, taip pat ir iki šiol buvustus nea1šk ms baltl! kal-

btĮ duomenis. ~

Pirmiausia analogiškus reikšmių santykius turi Iat. .muost, m~~st (prae~. -stu, -žu, praet. -du) " busti; pastebėti, gir.dėti, kl.ausyus, suvokti , .~~ vad1~ namu "judriuoju" s- smu6sties2 "atsikelti anksč1au negu p~~r.as~t , n~uo d·r ( d ) "ad;"t·1 budinti kelti" muostlties "(iš lėto) bush 1r liet. muos-1-u"z , .. , • • .. · ·k tis (-diiasi) "(daugiausia su atsi-) atsipeikėti, atsigautt, susJp~astl,.susJvo -ti, susigriebti" LKž VIIi 359, 410 (Prk, Dov, ~in, Kip; č1a k~t _ku: u~ reflektuojamas o), atsi-nu/odyti (praes. -do; LKZ V111 40.8 ~uoda džws~)

ts. ·k· · ·vokt1 ... Mit n 129 (Klp). Jų vienašaknem1s leksemomiS "a .I PCI etJ, SUSI . • • . • • . .. semantiniai santykia i netrukdo laikyti het. t·mudotl (-6J~). "Įmanyu • mud!'toti (-uoja, -ilvo) "mėginti , bandyti", į-mudtloti . "sugebėti": lat. ~~~~­duoties "ko nors geisti, siekti", nnldinti (-ina) ,.darytt mudrų, .m•.k lų, ~~~­!inti", tat. mudft (praes. -u, -iju, praet. -iju), mudiniir "s~al~lll\ r.ag1~ll, skubinti; daryti žvalų, mudrų", taip pat got. ma~djan "pmm~tt . JT Itc~: mailsti ( -džia) "nesmarkiai, bet i~tisai oenustojan~ skaud~t.l, svern?t!.' ilgėtis, liūdėti, geisti ko nors; ilgai prašyti ... ; ncrimtt, neturett ramybes ·

43

Antra, prie etimologinhĮ korespondencijtĮ eilės got. hausjan, s. isi. heyra, ~· ang. hleran, s. vok. aukšt. Mrren .,girdėti", gr. «-xtuEL .,stebi, girdi JUnta'', <i-xouc.> ngirdliu; klausau, esu paklusnus· esu žinomas" ru ' , . . , , s. 'I~XaTb .. JllUStl, SU-, užuosti", 'IYXATbCK C JCet.!-Jll>f60 ,.pasižinti, būti pa-~Į'itamam su kuo nors", lenk. czuchaė ,.uosti", ček. čichati, slovn. čuhati ( čtlham) .. s.u-,. užuost~, sekti"33 iš b:~.ltų kalbų šliejasi Iat. čdusties2 (-šu6s, -.w6s) .,ketrnt1, žadėt1, baustis, ry1tis ką daryd, ruo~tis, rengtis". ~reči~, .e!}mologinių atitikmenų eilę taip pat sudarytų s. sl. u-p&1,ati "ti­

kėtiS, viltiS , S. TUS. OY-"'hBaTJJ .,t. p. ", TUS. y-nooaTb , SU viltimi laukti dėti vilt i5, tvirtai tikėtis, pasikliauti", s. lenk. pwaė ,.vil~is, tikėtis" lenk: u~{aė "tikėt i , pasitikėti; tikėtis, viltis, pasikliauti" ir kt., su ~aknies g'alo -1-

!>. si. pytati "klausti", lot. plll6, -iire "galvoti, svarstyti apm<>styti · laiky1i • . "34 '!t kn' , "t • '

venu~t1 . , su sa 1es g~lo -d- .Iat: paust, paflst (-iu, -du), paudet ( -u, -eju) .. ~kle1~t•. (kal~l~), skcl.b~1, garsmt1", paQst! "(niekus) kalbėti, t aukšti", pudit " kub1&1 lad1nt 1, kelt• 1š miego", pudities (-iju6s) "skubėt i (ką dary1i)", sa-pudit "sukurstyti, supjudyti", sa-pudities .,pasirengti kelionei". Mat kalbamoji semantinė filiacija, be "tikėtis, viltis" (plg. jau minėtą s. si. oštou~iti . .,ma.ny. i: tikėtis") bei "ketinti, žadėti, baustis", apima ir reikšmę "gars.mtl, . skelbt1'', - . se~~siologiškai dar plg. gr. m:o&c.> "garsinu, s.kel~~· .te~sm~ skundli.UO.SI šalia jau minėttĮ ntu&o!J.<Xt ir TCUv&civo!J.aL; liet. -adl~tl (-ma) ·:bu.drntJ, kelti ... ", žatleti (žiida) .,pranešti apie būsimą avo ve1ksmą, ketmtt , rengtis ... ", tadas "galėj imas ko lbėti, ka lba· bal-

sas ... "; girsti ( -sta) "imti girdėti ; gauti žinią, patirti", Iat. dzlrst' r-stu -d~1) .. ~.~rdė.t i, su~okti ", liet. gi~deti (girdi, -dlia), Iat. dzlrdet (dzlrduj "g1r~ėt1 , g~rtlentl (-i na) "daryt•, kad girdėtų; eiti girdui, girdėti ... ", ger­del/II (-ena) "skelbti, garsinti, sk leisti ži nią", girda, girdas "žinia, gandas, p1sk~la •. kalb~s": g:~~as .... garsas, gandas, 1inia ... "; liet. kersti (-džia) "~arsmtJ •. pl~tm~1 (žrn1ą) , kardintis ( -Jnasi), kardėntis (-enasi) "duoti kt,tam paJUSti ap1e savo buvimą, skardentis", kardas "garsas, aidas", kar­dus "sk~mbus, skardus", klrdintl (-ina), klrdyti (-o) "budint i, žadinti", pa-klrst1 (-kirdo) "pabusti", pr. kirdit "girdėti, horen"; liet. skardas "garsiai sk~"_~b..,~ntis, skambus ; aidingas, aidus; gerai girdintis, jautrus gar­sam ; plačJa t .tmomas, garsus ... ".

6. Pa.s tabos d ėl semantinių laukų .,gerbti ; girti, garbinti" "prast1, gusti, junkti" ir "galėti, pajėgti".Šaliareikšmės budėti' matyti, jausti, justi ; budinti, žadinti, kelti ... " pasirodo, pirma ·;eikšm~ "gerbti; girti. garbinti", kur i savo ruožtu yta glaudžiai susijusi, ~irma, su

.• s <l>a cMep M . JTHM. cnos., CV, p. 389; J6 hannesson A. fEW, p. 200-201; Frt~k H. GEW, r, p. ~7- SB; Pokorny J. l EW, p. S87-S88.

u Dory~ W. - Rocznik Slawistyczny. 1983, XLTH, p . 7- 11.

44

. garsinti skelbti skleisti žinią", antra, su įvairius (žmogaus ir retkšme " • ' b ( k"' - b ) 'šd ot'

) arsus žyminčiomis reikšm!mis, p lg. skam ~ti s um a ", u 1, gamtos 8 b- · ..,. garsėti "· . · d rnų garsą· gausti, aidėti nuo garsų ; ut1 LUlomam, · · · • skle•st• a • , · 1 · ( 1 · • ·; Iat • skardas aidas; žinia, gandas; garbė'; het. g r/1 g na, gyre , · ga~~tas(dziru dz;ru) girti garsinti, garbinti; ketinti, manyti, baustis, ža­dztr ' " ' · · ') · · b. t' loben" s dė ... pr. g irtwei (1 p. plur. praes. g trnmat "g1rtJ, gar m 1, : · . dtl ' dtt' grnite (pa)šaulda, giria", gib (gir-) ,,žodis, šauksmas; gynus, 11\ . g(~l • . " - . . ,, . . d

bė" 1·"-rate traška (apie degančias malkas), ūž1a; (pa)šauk1a , s. m ·

gar , u " " -~. te rėkia šaukia (iš džiaugsmo); skamba; giria, garbina ; gr. a't'tu-taL

nu~a •• ' · · · b' "· s nd ·~kilmingai skelbia, garsina", s. ind. sttfut1 "g1na, gar m~ , · 1 · ;~yali "supranta, suvokia; bijo, gerbia", ciketi "mato, pasteb1; supranta,

suvokia", cft "dvasia, protas", citlb "supratim~~"·. . . . Reikšmė "gerbti; girti, garbinti", be to, asoCIJUOJasi su re1kš~e "(p~•)­

·- ~.1 · saugot'1 rūpintis slaugyti ; vilkti, taisyti" bei reikšme "valyti, švann-IIUTc; I, • • ' . • . • · • · ošti tvarkyti ir pan.", plg. liet. gerbti (-ia) "garbmtl, šlovmt1, g1rt~,

ti, ru ' . . >tt ' tv kyt rt

. 1· br<>nainti· vilkti puošti, taisyti ; valyti, švanntt, ruo:; 1, ar 1, ve Ill 1, ~'C>~ ' • • • •

I gyt·1 prižiūrėti ... " garbstjti (garbsto) "girti, garbinti, raudoti m1ru. 10, sau , • · T k ... žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes, laba1 ga1 1~t :er .lt . , ga1bav6ti ( -oja) "dažnai geruoju minėti, ga:bėj laik~i, ~_arb~~tJ , g1rt~ : garbstyli (mirusius), apraudoti"; lot. observo, -are ~·s~e~tl , ž1urėt~~ saugot~ : gerbti, rodyti pagarbą"; lot. eolo, -ere "kuo rupmhs, globoti, puo~tJ,

laikyti pagarboje, gerbti". . . . . . . . . . . .. šalia reikšmės "budėti, matyti, JaUSti, JUSti; bu~m:1, ža~tn~l , keltt. ·.:,

pasirodo, antra, reikšmės "prasti, gusti, junlcti; pratmtJ, gudtntl, ~okyt1 .' "saugoti, sergėti, slaugyti, (pri)liūrėti", "užjausti, gailėti, vad~ot~'. ~O~tl, raminti" ir kitos su šiomis giminiškos reikšmės : btlsti (bu fida) "1Še1t1 IŠ mie­go būklės; budėti'', "prasti, gusti", s. air. ad-bond "~a)sak~t.i , p.r_a~a~aut~": liet. budeti ( bUdi) "būti negulus, nemiegoti; saugot1, sergett, ž1ure~• ; ~u~1 prie numirėlio , melstis ar giedoti giesmes", s. ind. bMhyati "b~d1, g1rd1, junta" (- liet. btldi) ; prasti (pranta) "nujausti, numanyti, suvokti, su?r~s­ti; mokėti, gebėti, išmanyti ... ", at-prasti "atgusti, atjunkti; (ref.l.). atsm~m-ti, atsigodoti ... ", su-pnlsti "suvokti, pa jausti kieno būseną, mmt1~, v.ei~S-mus, atjausti ... ",protas "gebėjimas mąsty1i , suprasti, išmanymas, 1š~mt1~, sąmonė .. . "; jaūsti (-čia) "justi, numanyti, žinoti (iš anksto)~ n~m1e~ot1: budėti; aprūpinti maistu, maitinti, puoselėti", .at-jaūsti..,.'.pa~a1 lėu, re1k·š•~1 užuojautą, užjausti, padėti (darbe)", pa-jausli " ... UZJaustt, paguosh • pri-jaūsti "t. p.", su-jaflsti " ... (refl.) pasiguosti, viens kitą užjausti", ul-jafis­

ti " ... jausti uluojautą, pagailėti". . Turint prieš akis tokią semantinę konfigūraciją, nebe sunku. suvokti,

kad liet. gt1oda "garbė, pagarba; užjauta", guodas "garbė, vertybe; protas,

45

išmanymas, atagoda " , guodonė (be k.) "pagarba", pa-guodiJnė "pagarba garbė" atitinkami vienašakniai veiksma7odžia i yra ne tik guodoti (-ojaj .,gerbti, branginti, taupyti", ap-guodoti (-oja) .,apgailėti, užjausti", išsi­guodoti (-oja) "išsipasakoti, išsiguosti", bet ir, matyt, guodytis (-ijasi) "skųs.tis, guo~tis, ~eju?ti", gtlodlio_li (-loja) " raminti, maldyti; (refl.) skųst1s, guostts, deJUOti, paguodos teškoti", gtiosčiotis (-iojasi) "skųstis, guostis" bei gtiosti (-dlia) "raminti, maldyti, u/jausti, gailėti, vaduoti. skųstis, saugoti, kad neulgautų". Iš A. Jwkos sakinio Yaikis guodlia mer~ gq, t. y.jos darbus padirba LK.Ž III 740 galima spręsti, kad guodimas, mal­dymas, raminimas iš tikrųjų, matyt, yra vadavimas (darbe), uljautimas, gai­lėjimas. Ta gtiostireikšmė, kurią randame vėlgi to paties A. Juškos sakinyjo Aš gtiodliuos, t. y. savo bėdas, vargus pasakoju LKŽ III 740, kalbamąji ve~ksm~žodi tiesiogiai susieja su liet. gaūsti (-dlia) "bimbti (apie varpus), zv~mb:1, ska~bėti ; ūžti, ošti; siausti (siaudžia); staugt i, kauk ti; vaitoti, deJUOtt, verktt, apraudoti (mirusiu )", Iat. gaūst (-Iu, -du) "skųstis, aima­nu~ti, deju_oti" bei liet. gudė/i (·i) "budėti prie mirusio", Iat. gudlit (-iiju) "atma.nuott, skųst is; dainuoti ". Jų vienašakniai vardažodžiai yra: liet. gaudt'ts {ttti) "skardus, skambus, garsus, melodingas; liūdnas, skurdus, graudus", Iat. gauds2 "liūdnas, graudus, kanus (apie ašaras); gailus, grau­dus, verksmingas, liūdnas, skausmingas", galidas "skausmas, širdgėla; rauda, dejavimas, verksmas, vaitojimas", gimds2 "vilkų staugimas (rujos

m:tu~_", g~~df~s .,ai manu?~antis, graudus, verksm ingas", gtidas "rauda, vattOJJmas , ltet . gadas .,ltudnas, graudus", gddus, gtidtis "liūdnas, skurdus, graudus, gailus; baugus, baisus, klaikus" ir guda "baidyklė paukščiams iš javų baidyti, vaikams gąsdinti " (dėl pastarųjų .lOdžių reikšmių ryšio su reikšmėmis "gerbti (pagarba, garbė)" plg. got. aistan "baid:r1is bijoti drovėtis, gerbti"; gr. rxtSofL«t "baidytis, bijoti, drovėt is; gerbti, ga;binti"; s. ind. cdyati ,,supranta, suvokia; bijo, gerbia··; ang. awe "magytas p·agar­bos, baimės ir nuostabos jausmas; pagarba, gerbimas (baimės nuspalvin­tas); (pasenę, nebe1·artojama) baimė, siaubas", kuris yra skolinys išs. isi. agi "neramumas, nesantaika; baimė, išgąstis"); - semasiologiškai, be to, p lg. sk1isti (sktindf.ia) " ... guodžiantis išskaičiuot i, bėdoti, dejuoti; turėt i m~to~ą skaudamą vietą, sopulį; šykštėti, gailėti, taupiai vartoti; užjausti, ga~lėt t ~ guosti; saugoti, tausoti", Iat. skwidet (-u f · eju) "bambėti, urzgėti, ~e~uott, -~~ų~tis, guost.is, būti_ ne?~tenkintat_n; peikti; taupyti, tausoti; gai­hat cyph , ltct. skundus "kurt reikia taupytt, tausoti; menkas, šyk~tus, ne­gausus; graudus, liūdnas"; skurdtis ., ... graudus, liūdnas, gailus; nykus, gūdus", apsi-skurdJ.ioti (-i6ja) "pasiskųsti, pasiguosti".

Iš kalbamos semantinės filiacijos taip pat matyti, kad liet. guiJdas "gar­

bė, vertybė; protas, išmanymas, atagoda" neabejotinas atitikmuo latvių

46

. e ra gūods "garbė, garsas; padorumas, šaunumas, geras ~arda~; ga~­k~lbO; : rba, svarba, laipsnis; šventė, iškilmė, pokylis, ~uota : ~uno_ att: bė, p ~ ' k mažodžiai yra ne tik gtlodat (-iiju) "gerbtt, garbtntt, latkytJ . karot vet s . b' · 1 · ltn b . " bet ir g1iodft (praes. -rju, -u, praet. -fju) "gerbtt , gar tn1t, ~·-

pag_ar OJe boie . rūpintis prižiūrėti, puoselėti; pu ošti" su jo labai išsišakoJU· kytt pa gar J ' ' b · 'ž' · ·t· ūp'ntis . 'k" ·ų priešdėlėtomis formomis: ap-guodft "ger tt, pn ture t, r l stŲ ret ~>ffi1 • • 'šk ... 1 g odit

kyti valyti kuopti šluoti" iz-guodft "1švalytt, t uoptt , e- u kuotvar , • • ' ... I' · laukus doroti vežti derlių", sa-guodft(ies) "tinkamat, gerai pn-

va yti ' ' · ( ')kiš · " 'š' t'. padėti (ką l. šali) sudėti, nuvalyti, tvarką padaryti, su st lt sau, vat tn ' · ' . f 'l' .. 'š

( ') 1 mžti · daug girti". Turint prieš akis minėtą semanttnę t 1aCtją, at • sust ge • · t' d"'u , · asi daro ir t oks kontekstas, kaip tuo pĮaviųu ... es v1ena pa ' guo IJ kesnts P · 'šdž' · " EH J 423 tą pievelę ... a~ viena pati nu pjoviau JT 1 · iOVtna~ . . : . " Todėl yra galima, be guiJdas, Iat. guods, etimologtškaJ tapattntt dar he:.

d,~.1 · ( ,~.'.J.a) gerbti· brangint i taupyti" ir Iat. gtiodat (-aju) "gerbtt, guo v t -v " ' . ' . .. . . . . d . •

b, tt' laikyti pagarboje" ltet. guodyttS (· IJaSt) .,skųsttS, gUOStiS, eJUO gar tn , • • •. . · · 1 ikyt' a-ti" ir Iat. gz'lodit (praes. -iju, -u, praet. ·IJU) "gerbtt, garbmt1, a 1 ~ garboje · rūpintis, priliūrėti , puoselėti; puošti". Jų turimas reik~mcs ~ttn·

k a· 'gerai privaišinti" (sa-guodft), "vaišės" (liet. guiJdas ) s. v. goda), aro 1

• • ) 'k · k · gerbti "šventė, iškilmė, pokyl is, puota" (Iat. gtiods ret ėtų _supr_a~~~ ~·P _" . . . (gerbimas)"; - semasiologi~kai plg. Iat. ~lenft .,ger~t t ; prižtU_rėtt: _ru~mt:~ ~ vaišinti" ; lenk. uc;:cic ,.pagerbti; paminėtt , pažymėtl; surengtt pnemtmą . uczta "puota, pokylis" ; lenk. czejc "garbė, šlovė, geras varda~; gar~, ~~­ma>; pagarba, gerbimas, vertinimas", senovės lenkų kalboJe :urėJ~SĮ tr reikšmę "puota, banketas, vaišės" ; taip pat plg. iš senovės baltarustų pastsko· lintą ir kiek darybiškai pakeistą liet. česnls, člsnis .,garbė, gar as; puota,

b nk t S"36 banketas" , čestnls "puota, a e a · Iš minėtos semantinės fil iacijos taip pat matyti, kad gtioda, guiJdas, l~t.

guods toliau gali būti giminiški su liet. gtidas .. ipratimas, įgudimas", .,(a~J-) pr it yręs, jgudęs; paprastas, jprastinis, tikras", glidnas, gfldnas ,.gryna_s, t~k­ras",glidras, gudrus "išmintingas, apsukrus, s~anus.' · .".l~t. gu~rs .. ~~~un­tingas, sumanus", liet. gusti (guMa) _"pr~st.•, J~' ; pas_t~ar>:"t ~u~nam: išgudrėti", pra-gudeti (pra-gudi) "prastlavtntt, prastmokytt , gudmtt .,pra . tinti, jaukinti; mokyti, lavint i, gudrinti", kurie su gud~ti _(gu~i) ,_.budėti prie miru~io" (t. y. "nemiegoti"], gaūsti (-džia) " ... vatto~t, de!u,?tt, verk­ti, apraudoti (mirusius)" susisieja per gudriis "budrus, ne mtegalts ( = gud-nis .,išmintingas, apsukrus, sumanus") turimas reikšmes. . . . .

Turint tai galvoje, imanoma pasidaro taip pat etimologtškaJ tdentlf~­kuoti liet. su-juiJgti (-ia) "susiorientuoti, suvokti", Iat. juodziniit .,keltt,

u Skardžius P. Die slavischen Lehnworter im Alllitauischen.- Kaunas, 1931,

p. 55-56.

41

žadinti", juodzinat augšii "garsinti, skelbti'', liet. juokti (-ia) ,,numanyti, jausti"31, alsi-juokdti ( -eja) "atsipeikėti, atsigauti, atsigodyti"87 ir Iat. jukt (jūku,juku) "prasti, junkti", liet. apsi-jaukti (-ia) "apsiprasti", nu-jailkti (-sta) "nuprasti, nugusti", Iat. jaukt (be k.) jaOcet (-eju) "pratinti, vilio­ti", liet. jaukinti (-ina) "pratinti, kad nebijotų, nesišalintų; daryti jaukų, ramų, malonų", pr. iaukint "pratinti, mokyti, uben", liet. jaukus {au) , jdukus "pripratęs, nebaikštus; malonus, meilus", lat.jatlks "jaukus, ramus, prijaukintas; linksmas ; malonus, meilus". Minėtoj i semantinė filiacija, atrodo, leidžia taip pa t laikyti vienašaknėmis

leksemomis Iat. juodinfit, juOdintlt "skatinti, raginti, .ladinti, ką nors pri­minti", liet. jaudinti {-ina) "žadinti pojūčius, jausmus, aistras; kelti norus, neraminti; graudinti, gailinti ; judinti, purenti (žemę)", jaudyti (-o) .,kurs­tyti, žadint i, graudi nti", ul-jaudyti .,(refl.) uisigeisti, užsi manyti, užsispir­ti ", Iat. jdilst (-Iu, -du) "jausti, justi, numanyti, suprasti ; matyti, stebėti; prižiūrėti". Be to, prie š ių leksemų galima skirti, viena, liet. jdustis {-diia­si) "bartis; užsispirti, ulsigeisti", jaudylis (-osi) .,grumtis, kultis, siausti, išdykaut i; pykti, banis, draskytis", Iat. jOdft "kiršinti, pjudyti, daryti, kad vaidytųsi", antra, Iat. jaildal (-aju) .,galėti, pajėgti; suprasti, mokėti , li­noti",jaust (3 p. praet.jaūda) "galėti, pajėgti",jaūda "galėjimas,pajėgumns, dvasinė galia; galėjimas galvoti, mintis, sumanymas". Šalia duokti (-ia) "suprasti, nutuokti, permanyti", dukščia "nuomonė, nuožiūra" taip pat yra dflkti (-sia) "labai pykti, n iršti; šėlti, smarkauti, siausti, išdykauti; ūžti , lakstytis ... ", o duogas "protas, nuovoka", iS-dugtis "gudrus, apsukrus, sąmojingas" koegzistuoja pirmiausia su Iat. pa-diigt "turėti laiko, galėti,

pajėgti ", paskui su liet. duksas "kūningas", dt'tksnas, duksn!Js "storas, apy­stori , aptukęs", Iat. duksns "kūningas". liet. dukslas "erdvus, palaida<;, platus (apie drabu1į, apavą)", duksltis, dtiksvas "erdvuc;, palaidas, platus (apie drabulį, apavą); storas, apystoris, aptukęs", Iat. dukatfgs "storas, dik­tas, tvirtai sudėtas", liet. dugsus, daugsus .,daugus, gausus, apstus", daūg, Int. daudz, dudz "daug".

Šalia tuokt i (-ia) "išmanyti, suvokti, suprasti" (dar plg. lltto-tuokus "supratingas", nuo-tuoka ,,nuvokimas, supratimas, nusimanymas; sąmo­nė", nuo-tuokis "įspūdis") randame railkt1 (-ia) "tarpti, vcšėti, eiti į gera, sektis; tu kinti; gautis, taisytis", laukus "tarpus, vešlus", Iat. taucet {-lju} .,tręšti , daryti riebų, tukinti", liet. tukti ( tunka) "rieb!ti, storėti; kaisti, šusti, plėkti ... ", Iat. tukt (praes. tuku, tūkstu) "riebėti, tu kti, pusti" (be to, p lg. raukas, Iat. tauks "riebus, nutukęs", pr. taukis "taukai, Schmalz"). Kad šių žodiių turimos reikšmės nėra atsitiktinės, bet, atrodo, tarpusavyj

" BOgo K . RR, f, p. 444. 17 Nepagristai LKK, 1973, XTV, p. 19.

48

t Žodžiai vienašakniai matyti iš semantinių paralelių: liet. ·miniškos, o pa ys . • . . . . .

g• . ( · ) bandyti teisingai pasakyti nežmant; mmt1 (mĮslę) ; manyti, gal-:pčtr -Ja " . · · }ct" č" · s . rti (esant); būti neužimtam, latsvam, turėti la1ko ; se IS, s~ar ~a1 :o~ i~.", Iat. sp~t ( speju) "galėti, pajėgti ", s. ~d. s~!1dy~te .:·t~ka, nebėJa,

y ... r et tin6ti ( ilno)' Iat. zintlt ( zinu) ' s. Uld. Jandtl "JIS ZtnO, supran­auga • 1 · · · k · "ė · l"f" s ta" s. vok. aukšt. kunnan "žinoti, suprasti, dvas1š a1 paJ gt1; g.a e 1 , . · isi. 'kunna, got. kunnan "~alėt~".; !~ct: mi~t~ (mena,. mina? "turėt~ .galvoJe:

"rštJ .. minėti· stengtiS pns1mtnt1; spct1; galvott, tart1, manyti, supras nepam• • • .. . .. ( . . "šmanyti. .. ", s. ind. mdnyate "JIS galvoJa, mano , gr. fLOt VOfL«L "SIRU-

t•, • · ... , .~ ot· gam čiu, dūkstu, šėlstu"; lat.jegt _(-dz_ll) ~~~~tuo~•· s~p~a:t• .'- 1es "pr ID.

būti; stengtis, vargintis; vaJdytJs, .. kiv•r.čylls: n~tls., Jeg~~ ,,nesanta1ka, kivirčas, ginčas", jagaleti€s, jaglftws "s1aUSt1,. ~ukt1.' šėlll : _ . .

}(aip minėti šaknies juod- Į jaud- I jūd- žodž1a1 tohau ~h b~t1 savo .kl~­me susiję ir sujud~ti (juda) "krutėti (vietoje); eiti, žengt1; bar~•· graudmtl,

"kaišioti" lat.judet "judėti; skubiai eiti, bėgti",jQdft (-u, -Tju) "pamatu pn ' · d" ... I" ·• · r.· -da) •yt1· varyti · skini; nera minti, jaudinti", jaudft "JU mh , 1et. JUSli JU II " • ' · " · r t "pradėti judėti , krutėti" ir su s. ind. ytl~hyate, ~~~ ::kov~Ja , t~1p •e.:

1111.argti (-ia) "suprasti, išmanyti" ,jilgti {-ta) "tureti Jegų, Įste~gtt, gal~_t• ,

rag.nti, va ryti; trenkti, mušti" gali būti giminiški ne ti.k su ai~yt1 (-o~ ·t!~! " . .. raginti, kurstyti; (refl.) krutėti, nerarniam bilt1, kasyt~s, ~zgmt•.s .' bet, matyt, ir su "· ind. ėjati "juda". Prielaidą, kad ta~ ~1kra1s ~tv.eJalS reikšmės "galėti, pnjėgti, įstcngti (galia, jėga)", "suprasti,. Jšman~h, J~us_­ti (protas, nuovoka)", "daryti, kad suprastlĮ, išmanytų •. Jaustų, J~ud1~t1, •.kalinti raginti" galėjo išricdėti iš judėjimo, judinimo 1T pan. re1kšm1Ų, galima ~a remti tokiais faktais: liet.jlgti (-ia) "t~rėti jėgų~.~steng~i, g.alėt.i ", at-jegti "atgauti jėgas, atgauti sąmonę; nuvoktl, suprasti , nii·Jlgtt "š1ek tiek mokėti. i~manyti, suprasti, nuvokti, nujausti", Iat. jlgt (-dzu) "nu­tuokti, suprasti", -ties "protingam būti; stengtis, vargintis; vaidytis, ki­VIrčytis, rietis", jlgat (-liju) ,,suprasti", jlguot "paisyti, ~iflrėti", at-je­d:inat ,,daryti, kad atsigautų, atsipeikėtų" : Iat. )aga Ieties, jog lilies "siaus­ti. dūkti, šėlti", s. vok. aukšt.jagon "varyti, vytis, ga inioti; vaikyti; medžio­ti; skubėti" (ide. *iegh- f *iilgh-)19 ; liet. į-mud6ti (-6ja) "įmanyti", i-mu­duoti .,sugebėti", tat. mudfl (praes. -u, -iju, praet. -fju), mudin{lt "skatinti, ragmti , skubinti ; daryti žvahĮ, mudrų" : Iat. mudet (-u, -lju) "knibždėti, judėti", liet. mudunloti ( -uoja) "roosuoti, judinti .. (:lr. anksčiau); liet. knitinti "judinti; raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti ;jaudinti, paveik­ti. .. "; vok. ruhren "judinti; jaudinti"; vok. si ch bewegen "judėti, krutėti, pa~IJUdinti", bewegen "sujaudinti"; Av. za1•ah- neutr. "jėga, tvirt umas",

"' LKK, 1973, xrv, p. 18.

49

zavar- neutr. "(fizinė) jėga, stip rumas (ypač kojų, arklių)", n. persų zor .,jėga" : s. ind. java- "greitumas", javab "skubantis, greitas", javate "skuba, lekia", jundti "veja, gena, varo, kursto".

Šaknies vokalizmo ei, eu Jo-kamieniai veiksmažodžiai ir jų kitų ide. kalbų etimologinių atitikmenų problema

Semantinių filiacijų konstatavimas, reikš'mill giminiškumo nustatymas su tinkamai su įvade iškeltais principais yra atitinkamų, t. y. tą pačią raiš­ką turinčių, leksemų etimologinio tapatumo įrodymas. Tas teiginys vieno­dai tinka tiek vienos k."1Jrios ka lbos (pvz., lietuvių), vienos genetinės grupės (pvz., baltų), tiek įvairių gė.netinių grupių (pvz., baltų, slavų, germanų, indoiranėnų ir kt.) kalbų skir ting11 reikšmių leksemoms. Nagrinėjant semantinius laukus, buvo jau nurodyta baltų kalbų veiks­

mažodžių paralelių kitose i de. kalbose, būtent: liet. svlesti (-čia) mesti tėkšti." ir s. isl.. svifJa "degti, kepti (tr.)"; liet. tiffpti (-ia) "tęst i (dainą); plaktl (rykštėmis); tepti", Iat. tlept (-pju, -pu) "tiesti, tempti ... " ir slovn. tipljem, I/pati ,liupioėti, lytėti ", s. ind. tepa lt> "laša, teka, varva"; liet. stiepti (-ia) "(refl.) aukštyn augti; tjsti, augti; (refl.) stotis ant pirštų ga­lų ... ", Iat. stlept ( -pju, -pu) ,.tęsti , tempti, tiesti ... " ir s. ind. stepate "laša, teka, varva": Iat. sniegt, sniegt (-dzu) ,.(pa)duoti, (i~tiesti; siekti; siekti ko, stiebtis į ką .. . " ir s. air . migid "laša, teka, lyja", s. ind. snihyati ,.drėgs­ta, limpa, kimba, prisikabina ... "; liet. siekti (- ia) " ... eiti, vykti; tiesti (ranką)" ir s. ang. seon ,.košti", gr. txw "ateinu, atvykstu , pasiekiu"; liet. siegti (-ia) "prisiekti" ir s. isi. siga "kristi, smukti, slinkti, leistis"; Iat. trlept, triept (-pju, -pu) "tepti, teplioti; varvinti, lašinti ... " ir s. isi.

]Jrlfa "čiupti, griebti''; liet. bliežti (-ia) "smarkiai mesti", Iat. bliezt (-žu, -zu) .,pliekti, trenkti, mušti ... " ir s. isi. blikja .,spindėti, tviskėti, žibėti"; liet. smeisti (-džia) "greitai dumti, lėkti" ir got. ga-smeitan "tepti", s. vok. aukšt. smizzan "sviesti, mesti": liet. jiegti (-ia) "turėti jėgų, Įstengti, ga­lėt i ; raginti, varyti ... " (< *iegti < *aig-) ir s. ind. ėjati "juda".

Lat. čiiusties2 ·(-šu(}s, -su6s) "ketinti, žadėti, baustis, ryžtis ką daryti, ruoštis, rengtis" morfologiškai ypač artimas būtų gr. &-xe:oe:~ .,stebi, gir­d i, junta", jeigu jis būtų kilęs iš *(!X)Ke:uae: f0. s9.

Iš' pavyzdlių matyti, kad baltų kalbt! veiksmažodžiai yra jo kamieno, o daugumas kittĮ i de. kalbų atitikmenų priklauso e Į o kamienui, nors pasi-

.. Bezzenberger A.- BB, 1902, XXVII, p. 145. Kitus aiškinimus žr. Frisk H. GEW, l , p. 51-58.

50

'ko formų ypač slavų kalbose ir su jo kamienu. Kitų ide. kaJbų leksemos tai ižymi normaliuoju , viena kita nykstamuoju šaknies balsių kaitos laips­~ Ir daugiau baltų kalbų veiksmažodžių jo kamieno sistemoje turi kitose mu. č. x k · k I' · b t k' · 'de. kalbose giminaičių, sutampan tŲ :.a mes vo a tzmu ez, eu, e s man-~iųsi tematiniu balsiu. Pirma apžvelgiamo~ šios ~rities leksinės i~oglosės, ·w1giančios kelias ide. kalbų grupes, paskm - dvt, pvz., baltų-gra1kų, bal­~-germanų ir kt., žinoma, nemanant, kad daugiau kalbų apimančios izo-

glosės visais atvejais yra. senesn~s.. . . . . . _ . . · . Liet. steigti (-ia) "kurti, rengti; ĮStgytt; duott, ttekt1; ruptnt1s, stengtiS;

norėti, geisti ; versti, reikalauti; skubėti" kartu su stii!gti (-ia) "(intr.) pratinti, junkyti; (refl.) stengtis" turi atitikmenį latvių kalboje: steigt (-dzu) "skubėti, skubintis; (tr.) skubinti". Šiems baltų kalbų veiksmažo­džiams atliepia būrys giminaičių kitose ide. kalbose: pirmiausia tai sl. •stižjq, inf. •stigti (serb.-chorv. stiči "(pa)vyti, atvykti, (su)spėti ", s. rus. cTK'IH, rus. .l(O·CT.H% "pasiekti, pri tekti, sulaukti; pa(si)vyti ", no­CTll'ih "suvokti, suprasti; užklupti (apie audrą)" ir kt.), paskui got. stei­gan (praet. staig) "eiti, žengti", s. isi. stiga (praet. sti) "t. p." ( < germ. •steiga-), gr. a"t"dx.w "tvarkingai einu, žengiu , žygiuoju", s. air. tiagu "einu" ( < ide. •steigh6)40. Analogišku kamiengalilĮ santykiu pasižymi ir lfežti (-ia) kitų i de. kalbų atitikmenys, būtent: s. si. !ižą (inf. Iiza ti), gr. /,dx.w bei arm. lizem (su i iš ide ei) ir kt.0

Ltet. ritiugtis (-iasi) "trauktis debesimis, niauktis" šaknies vokalizmu ( < •reugiasi) harmonizuoja su germ. *reuka- < i de. *reug- : s. isi. rjuka (praet. rauk) "rūkyti; rūkti, garuoti", s. ang. reocan "rūkti, garuoti; skleis­ti kvapą, kvepėti", s. vok. aukšt. riohlutn "rūkti " (vok. riechen "užu osti ; kvep~ti, dvokti"). Ši siejimą patvirtina tas, kad germanų kalbų veiksmalo­d/iams blldirtgą reikšmę ,.rūkyti; rūkti" turi ir balttĮ kalbų šios šaknies žo­džiai; be to, tam tikrame kontekste pasirodo ir su kvepėjimu, kvapu susi­jusi reikšmė: pri-raugi i "prirūkyti; (refl.) prisi traukti (skysčio, kvapo) ... ", už-rciugti "dūmais užsmilkyti ... ", pa-rdgti "pašvinkti, sudvokti ... ", lat. rl1gt (-stu) "kilti (apie dūmus), rūkyti ... ", rudzimit ,.leisti dūmus, rūky­

ti ... ", riwgu6t2 tabaku "rllkyti taboką". Be riaugtis (-iasi), vokalizmą eu baltų kalbose randame dar paliudytą

veiksmažodžio riaūgti (-ia) ,,godžiai valgyti, srėbti " ir, atrodo, riaugėli (-iu, -i, -ėja) "nuolat ats irūgti ",jeigu jis, žinoma, neturi suminkštinto r-. Jiems atliepia gr. ~pe:oyoĮLou ,.atsirūgstu, atsiraugiu; žiaukčioju, vemiu" ir

40 Fraenke l E. LEW, p. 899, '904 (su liter.). Plg. E ndzelins J. ME, UI, p. 1059 (su liter.) .

•1 Mci It et A. Deux notes sur les formes verbalcs indo-europčennes. I. Sur le

prėsent gr. 1.dzc.>. - MSL, 1910, 16, p. 239-241.

51

lot. erūgo, -ere "atsiraugti, išvemti" < •e-reugo. Su šiais ide. žodžiais ir siejami germanų kaJbų rūkymo resp. rūkimo veiksmažodžiai•'.

Į v~są id~. ~uom~~ų komple~ą pagrįstai įterptas liet. biesti (-džio) "durt1, sme1gh, best1 kartu su JO latvių kalbos atstovais bidft .,stumti. ba.kštant varyti (ark_JD", bidinfit "varyti, raginti": got. beilan (praet. bair): s. 1sl. bEta (praet. be1t), s. ang. bftan (praet. bet), s. vok. aukšt. bizan (praet. beiz ) "kąsti" ( < germ. *beita- < ide. •blzeid-), s. ind. bhėdati "skelia daužia, smeigia", kuris yra konjunktyvo forma, ir kt.•a •

Liet. sliesti (-džia) "slystamai leisti žemyn" identifikuotinas su s. ind. sredhati "jis klysta" bei germanų kalbų stipriuoju veiksmažodžiu •steida­.,slysti" : s. ang. slfdan (praet. s/Qd) "(iš)slysti ; (pa)kJysti", vid. vok. aukšt. sliten "slysti" (dėl reikšmių "slysti '' ir "klysti" sąsajos plg. liet. sklyti, sk!Jtl (skljja, skleja) "sklisti, tekėti , bėgti (ppr. per viršų); klysti, krikti sklaidytis; slysti", kuris tačiau yra visai kitos ~aknies). '

Kadangi reikšmės " tepti, glieti" ir "dėti kartu, jungti, ši ieti (skaidulas ir pan.)" yra giminiškos (žr. anksčiau), tai bendrašakniais su liet. Mpti (-ia} "dėti linų ar kanapių pluoštelį prie šakos (vijos, vielos)" ga lima lai­kyti tiek gr. «Ądq1w .,(i)tepu" (-<p- < •-ph-), tiek s. ang. bi-1/fllll (praet. -~a/!.: s. ~rizų b~-1iva (pr~et. -lef), s. vok. aukšt. bi-liban (praet. -leib) "(pa)­liktl . C1a pas1rodo re1kšmė "(pa)likti", kurią turi ir toch. B /ip-, lyip­:•at-, palikti", todėl, kalbant apie liepti (-ia) "įsakyti (negriežtai), raginti" JT liepti ( -ia) "dėti linų ar kanapių pluo~telį ... " ryšį, pravartu prisiminti liet. (pa-)1/kti (lieka), Iat. likt (lieku) "dėti, statyti'', " liepti" reikšmių santykį. Yra galimas lat. rlest1 ( -žu-, -du) "riesli (audeklą), vynioti ant ve­leno (metmenis)", riest (praes. -Iu) "kristi, riedėti (apie ašaras); liet i (aša­ras)", riesties (3 p. praes. rie1as) "rinktis, kauptis, pildytis, tvenktis; kris­ti, riedėti (apie ašaras)" (ME Ill 546 s. v. riest II, Itr) etimologinis ryšys u s. a ir. redid "joja, valiuoja" bei s. isi. rff)a (praet. retO) "jot i; suktis", s. ang. ridan (praet. rad) "joti, valiuoti", s. vok. auk!;t. ritan (praet. reit) "joti, važiuoti, judėti" ( < germ. *reida- < ide. •reidh-): mat judėjimo va­žiavimo reikšmę turi tos pačios šaknies liet. riedėti (riMa) .. važi~oti'' (dar plg. Iat. riedlt, rildft (-u, -iju) "varyti, vyti, ginti").

Lai. vlebt (-bju, -bu) "vaipyti, (per)kreipti veidą; (refl.) vaipytis, raukytis, persilcreipti (apie veidą); persirengli" etimologiškai sutampa su got. weipan "dėti vainiką, vainikuoti" ( < germ. *ll'eipa- "sukti, vyti, vynioti"), s. ang. wfpian "šluostyti" (ang. wipe) ( < •weip-6-)u . Lot. vibro, -iire "ju-

u J6hannesso n A. IEW, p. 713. Plg. Seebold E. Vgl. u. etym. Wb .. p. 380 (tą siejimą lailco netikru) .

.. Urbutis V. - Baltlstica, 196S, T, p. 78-79. u J 6hannesso n A.lEW, p. 119; Seebo ld E. Vgl. u. etym. Wb., p. 547.

52

. . ·rpinti ·linguoti, mosuoti, mojuoti; sviesti, mėtyti; virpėti, dreb~ti ... :· d1nt1, VI ' · ' ' ' ( d gą)· JUdėti •~'~burti vj1buriuoti "judinti, maskatuot1, VIZgmtl uo e , , 11 het. lJ' • · 'kš ė d d vok .... turi bendrą formantą -r-. Jų tunmos re1 m s pa e a su -J.;.rutetl . . ..,. dž' . . . r t tinius santykius tarp paralelinės šakn1es zo JŲ, p1rmtaus1a 1e . 11 seman . .. 1 • 1 • 1 ( · )

. 1. ( ia) žioti verti lūpas, burną, snukĮ , at. v1ept, 1• ep -p;u, -pu l'llfl I • ., , . ku (

. t's vyniotis gaubtis· raukti, kreipti (veidą); persirengt1, mas o IS; .,slaus I , ' , . . . " k . . d -' I . da

gt. ta·1sytis gobtis· raukyt1s, va1pylls , pas ut, s. Ul • vėpa e "JU . , ren IS, , , . . , . . . " bei iteratyvų got. bi-waibjan "apvyn1ot1 ", s. ang. ll'rzfan "ta1syt1,

v1rpa · · · · · t' · vyn· o rengti, siausti, gobti", s. isi. veifa ,.mosuot1, mOJUOIJ ; sv1estt, mes 1, 1 -• ;r_ • )U t'" (germ. wa1;-eJa- . 1

Liet. griebti (-ia) "čiupt i, stverti, gauti; pavirši11 i~ti, ~ieti; k~rtam~s vus nuo pradalgio rinkti, grėbti ... ", grefbli (-ia) "čmptt , stvert1, gau~1;

~a ukti iš vandens, skysčio, semti ; paviršių imti, griebti (apie pieną); klš­t~~anką, liesti ... " ir got. greipan (praet. graip) "(nu)tverti, (pa)griebti, (pa)­čiupti", s. isi. grfpa (praet. greip), s. ang. grfpan ( grap) ,.t. p. " •. s. vok .. auk~t. p,rifan (greif) .,tverti, tri:bti, čiu~ti; .(pa)l.ies.ti" (gcrm. *gre1pa-) :e1kš~1ų

anašumas yra toks didelis, kad štų hetuv1ų IT germanų kalbų ve1ksmažo­~žių istorinė tapatybė buvo seniai pripažinta46

• Atrodo,. kad ši tapat~bė apima ir atitinkamus latvių bei slavų kalbų žodžius: Yra Įman~ma su".~~: griebti (-ia) susieti Iat. griebt1 (-bju, -bu) "skobt1, skaptuot1, gremlll · tam tikrame kontekste panašią reikšmę gauna liet. greibti, plg. Begraba­liodamas man į akį Įgreibė (ikabino, įdr~skė) Vrd (LK.Ž liJ 557). Latvių kalbos veiksmažodžiui artimi semantiškai s lavų kalbų žodžiai : serb.-cborv. gribatl "kasti, žerti; grcmlti, grand yti", maked. rp.H6a .,kapstyti, kasinė­ti", bulg. dial. rp!t6aM .,kasinėti, kaupti", ros. dial. rpu6aTbCSI. "rauky­tis, vaipytis" (si. iteratyvas •gribali)41 (semasiologiniu atžvilgiu plg. kopt~, klJpti (-ia, kdpia) " imti, grobti, griebti; kasti į krūvą, daryti kaupą, kaupti, žerti; apkasioti, kaupuoti (bulves, daržoves ... ) ... "; ruobti (-ia) "skaptu~­ti, gremžti; kasti; neišrovus kero, rausti (bulves)"; ruopti (-ia) "kast1; skaptuoti, grernžti ... "; Iat. grebl ( -bju) "skobti, skaptuoti; čiupti, griebti ", si. grebą "kasu, rausiu").

Liet. sriegti (-ia) "sraigą sukti; sriegius daryti, pjauti", sreigli (-ia} "smeigti, kišti, besti, durti", kurių šaknies pradžios sr- tikriausiai yra su­paprastėjęs iš str-, strllgti ( -ia) "smeigti, mauti ; stogą dengti", streigti ( -ia) "smeigti, mauti ; stogą dengti; mesti, sviesti, palikti" latvių kalboje atitinka slriegt2 (-dzu) "jauką ant meškerės mauti" ir slavlĮ kalbose atlie-

•• Liler. žr. Endzellns J . ME, IV, p. 669; Fraenkel E. LEW, p. 1243 . .. Trnu1mann R. BSIW, p. 96 (suank.slesnelilcr.); E ndzellns J . M E, J,p.

646-647; Fraenkel E. LEW. p. 168. ., Dtl ~lavų kalbų žodžiŲ žr. 3TH'M. C110B., 7, C. 128.

53

pia •strigą, •strici "kirpti": s. si. strigą, strišti, slovn . strlfem, strlči, s. rus. ~p11ry, ~H'Di, ru~. CTJ>HrY, CTpli'Lb, ukr. CTp.lftj ir CTpJutcy, CTJ>Hrnr 1r kt. Be ŠI~ baltų ~r slavų ~albų leksemų, šakniai ide. •streig- priklauso s~ tuo. pač~u šaknte~ vo~ahzmu visas būrys 7odlių germanų kalbose: Stlp~~sts vetks~až?~ts s. tsl. strjkva, strykja "braukti, braukyti, glostyti; tept~ , efo~ katruentat s. ang. strican "braukti, braukyti; slankioti, bastytis .. s: frt~ s~rtka "b~aukti, braukyti", vid. vok. žem. striken "(už-, nu-) brauk: tt, lygmtt, galąstt ; tepti, glieti; skubėti", s. vok. aillt. strichan .,braukti braukyti, glostyti; tepti'' ( < germ. •streiko-). '

Su germanų kalbų silpnuoju veiksmažodžiu (šaknis *sklip-") s. isi. sklįa (-afJa) "skelti, skaldyti", s. frizų skivia ,.dalyti", vid. vok. žem. schi­ven ~,risti, ri~enti'> :id. vok. aukšt. schiben "risti, stumti, ridenti" (vok. schetben) g~hma stett liet. skiepti {-ia) "ardyti, skėsti , daryti spragą, sky­lę; (re~J.) skir tis, skleistis (apie drabuli)". Slavtz kal btĮ atitikmenys yra rus. u:vmmo, uurcrb.& "gnybti, skobti, skabyti, pešti", bulg. uumK "t. p. ", serb. _ chorv. štiptim, štfpati, lenk. szczypac "t. p." ir kt.•o

Li.et. svlegti (-ia) ._.mesti, sviesti; kirsti, drožti, mušti; žudyti" lyginamas su ktek n utolusiOs redcšmės rus. caaraTb "vaikštinėti slankioti šlaistytis . skubėti , bė~ti"60• B~t ~irmiausi~ji reikia sieti sus. isi.' svfkva, sJkva, svfkj~ (praet. sve~k) "a~letstt, pamestt ; išduoti, apgauti", s. ang. siVfcan (praet. SIVa~), .s. fnzų s~~ka, s. saksų SIVikan (praet. SIVek) "atstoti, atgal trauktis, apletst t.',~amestt , !· vo~. aukšt: swichan (praet. sweich) "prii lsinti, apleisti, p~mesh ( <germ. swe1ka-), tatp pat su čia skiriamais s. ang. swlcan, SIVi­CtOII ( <germ. •siVikjan) .,keliauti", s. vok. aukšt. swichOn bastytis kelt'au-·ccat s· o " t

t~ ·. tŲ baltų •r g~rm~nų k~lbų žodžių siej imą patvirtina tos pačios kaip hetuvtų kalbos žodts reikšmes, bet turintis šaknies išplėtimą -b- s. isi. svei­pa (praet. sveip) "mesti, sviesti; siausti, kloti" ( < germ. •swaipa-).

Li~t. ~rlesr~ {-d!ia) "cacare; karščiuotis, labai norėti; bėgti (S. Dauk)" pagrĮstat lygtnamas sus. isl. drfta (praet. dreit), s. ang. drltan, vid. vok. že~. dri~en_ "~a~r~" ( < germ. *dreita- <i de. •dhreid-) a2. lš liet. dlrsyti ( -IJa), dtrstott (-lOJa) (be k.) "cacare", !at. dirst (praes. -su, -šu, praet.

-su) "t. p." ( < *dhrs-), kurių šakniai neabejotinai priklauso trllsti {-d!ia) ir germ. *dreita-, matyti, kad šaknies *dhr-ei- sveiką pradžios

priebalsĮ turi išlaikiusios slavų (plg. lenk. drystaė, serb.-chorv. drlskati

" J6hannesson A. IEW, p. 814. " BOga K. RR, If, p. 623-4; Fraenkel E. LEW p 805 ao ' · · BOga K. RR, II, p. 314, 614; Fraenkel E. LEW p. 953 u A. ' •

PIC germanų k. žod:Ous žr.: J 6hannesson A. IEW, p. 796; Seebold E. Val. u. etym. Wb., p. 486.

11 Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 164.

54

testi" ir kt.) ir germanų kalbos, o lietuvių kalba senąjĮ •dr- ( < *dh~-) ..tr pakeitusi j tr-. Tai galėjo atsit ikti greičiausiai dėl gana dažnos šakntes bu~džjos skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių kaitos arba pagaliau ir dėl p: ceninio šio veiksmažodžio pobūdžio, kurio vengimas (derinant, pvz., ; r;e ne tokių obscc~~nių tręšti < •trenJ-, teršti) neretai sukelia nedės-ningus raiškos paktttmus. .

Ltet. kriatikti (-ia) "kurkulus lei ti, kur kti (apie varles); krenkštt; )O"ankti (kaip varna)" ir Iat. kraukt (-cu) "kosėt i , kranksėti" kam ien-a liu ir šaknies vokalizmu sutinka su Av. xraosyeiti "jis šaukia, rėkia"

~.vaosya-)f•s. Šalia jų yra ir tematinė~ formos s. _ind. ~r6šati "~ėkia, šau-. kia''. Av. xraosaiti "t. p." {dėl šakntes galo pnebalstų plg. het. pekus. Av.pasu-, s. ind. pa.MĮ1 "galvijai"; liet. smakras: s. ind. šmašru "barzda"; liet. akmuo : s. ind. tišnui "akmuo, uola, dangus'').

Liet. riekti {-ia) "pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago riekę; plėšt i

dirvoną, pirmą kartą ar ti; ryk~Le užkirst i, suduoti", Iat. rlekt 2 (-cu) .,dir­voną pirmą kartą arti, plėšt i : (riekę) riekti", liet. švilsti (-čia), niaūsti

(-sia) ,,nuleisti, palenkti (galvą), nusi minti" atitinkamai atliepia gr. ~pdxc.> "lauliu, daužiu, trupinu, kuliu, plėšiu, draskau"6f, s. ind. šve­tate ,.yra šviesus, skaistus, šviečia " 65, gr. vtuc.> "(galva) linkteriu, pa moju ; linkstu" ( < •neus6) 50• Savo reikšmėmis vienas su antru suartėja liet. ritiuJtis (-iasi) "ginčytis, pyktis, rietis" bei s. ind. rosati ,.nepatinka, įky­ri, pykina; užsigat'lna, įs ižeidžia".

Liet. ~ie!ti {-ia, -ta) ,.ė ti, graužti, kutenti (gerklėje); gaižuliui būti; bani: niršti, pykti, keršyti", gei!ti (-ia) ,.pykti, širsti. keršyti" atitikme­nys gali būt i oset. qyzy11, gizun .,grasinti, būti pr iešiškam, linkėti blo­ga, kenkti (magiškai); prasidėti darganai, speigui", !Zn-qizyn, O'n-gezun

,.trintis, nesutarti, nesutikti; rūgti " (ide. •geig-) 67• Reikšmė .,rūgti"

būdinga ir lietuvių kalbai, p lg. i!-gfeiėti (-ėja) "iš-, nurūgti ", į-, nu-gei­

iėti {-ėja) .. į-. su-, nu-rūgti ", gižti (gYžta, giliia) .,imti rūgti (apie pieną)". Su arm. ergicanem ,.(su)plčšau" (oor. ergici) siejamas liet. grleiti {-fa)

,.pjauti, rėži rėlti, brėžti; lupti, gTamdyti, gremžti: pjauti pievą, kirsti, kapoti; rėkti d/eržgiančiu balsu, džergžti ... " ir Iat. griezt, grii!zt (-iu,

aa Schmid W. P. Studien zum baltischen und indogermaniscbcn Verbum. -Wiec;baden, 1963, p. 79-80.

•• Fraenkel B. LEW, p. 714; Endzellns J. ME, II(, p. 524 (su liter.}. " Mayrhofer M. EWAitind., ITr, p. 404. · • Fraenkc:l E. LEW, p. 500. " (§ pastar~jų siejimų: A6aeo B. 11. JiiCTopBXO-JTHMonorH'ICCKHI\ CJJooapb

ocentHcKoro lllbrKa.- M.-JI., 1958, I, p. 165, 1973, 11, p. 336.

55

-zu) "pjauti, rėžti, griežti; galąsti (dalgĮ); griežti, kelti garsą, .... ,u•urn•• griežti; mušti, duoti"68.

_l<elet~s p~starųjų l~ks!nių izoglosių io-kamienių veiksmažodžių tyje, tunma1s duomenmus, baltų kalbas sieja su kuria nors viena kalbų šei~os ~~ka - baltų-indoiranėnų, baltų-graikų, baltų Nemaža šaos snhes ekskJiuzyvinių atitikmenų turi taip pat baltų ir m~nų kalb~~- . G_erm~ntĮ _kal~ose tie atitikmenys daugiausia esti stiprieji ve~smaž~d~aa1~ tsto_nškaa pnklausantys i de. e jo prezentiniam kamienui. I~ ht_erat.uroJ~ J~U žtnomų_ ši_os srities baltų-germanų leksinių bendrybių p1rm•~~aa rc~kia nurodyta liet. skrilstl (-čia) "brėžti apskritimą, ratą; apval~a! ~rėžta.' br~ukti ; mesti, sviesti" ir s. isl. skri{}a (praet. skreii}) "ii lėto e~h, _Judė~a; šiJa~,ti (apie kirmėles)", s. ang. scrfj;an (praet. scrdp) ·~~ysh, čauožta, žen~a , s: vok. aukšt. skritan (vok. schreiten) "eiti, ženg­ti ( ~ germ. *skr~rpa- < 1de. *skreit-) 69 ; Iat. gliebt (-bju, -bu) "saugoti. ~ergėt! ; (refl.) _kab mti~ i ką, kibti, glaustis; (refl.) gintis, kratytis, gelbėtis; 1šk~stJ, ~ake~ta,; ~enėtt.s, tukti, vykti" ( : liet. glaibytis (gfaibosi) "slaps­tytis, šla•st~•tJs ) tr s. Jsl. kllfa (praet. k/eif) ,.lipti, kopti", s. ang. un/Ja­

-c~IJ_an :,prikibti: ?~:s~kabinti ", s. vok. aukšt. kliban (praet. kleib) "būti pnhpustam, turetas tr kt. ( < germ. *kleiba-< i de. *gleibh-)OO. Jau seniai išk~lt~ I_iet. skli!sti (-dlia) "daryti skystą, skystesnĮ; skaidyti atribojant; šalmt1 v1eną nuo kito, skirti ... " bei lat. š~iest (-žu, -du) "taškyti; eik­voti, leisti, švaistyti; (nu)pjauti, (nu)traukti; greitai eiti, važiuoti" ryšį su germanų kalbtĮ stipriuoju veiksmažodžiu *skeita ,,triesti" (s. isl. skita (pra~t. _skeit), s: an~. scftan, vid. vok. žem. schiten, s. vok. aukšt. scizan)"

patv~rtma ne tik het. skfi!sti turima reikšmė "daryti skystą, skystesnĮ". bet IT "daryti palaidus (apie vidurius)".

. Liet. verkti (-ia) "užsiimti kuo, dirbti, daryti; įstengti, valioti; vargin-ta," Iat. vėikt (-cu) "padaryti, atlikti, įvykdyti, nuveikti; įveikti, nugalėti, paimti viršų; (refl.) sektis, kJotis, vykti" turi etimologinį ryšį su to paties vokalizmo o-kamieniu got. weihan (praet. wdih), s. vok. aukšt. wihan "kovoti" ir kt.oa.

: Liter. žr. E ndzeiTns J. ME, I, p. 662 ir FraenkeJ E. LEW, p. 169. Fraenkel E. LEW, p. 14; Kluge F., Mitzka W. Etymologischcs Worterbuch

der ~eutscheo Sprnche, p. 680; Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 422 (lygina su skrlestl (-dfta}).

10

EndzeiTns J. ME, 1, p. 628; Pokorny J. IEW, p. 363; Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 297.

01 Liter. žr. EndzeiTns J. ME, N, p. 53 ir F raenkel E. LEW, p. 806. Pastaruoju

melu Seebold E. Vgl. u. elym. Wb., p. 410-41!. 11

Liter. žr. FraenkeJ E. LEW, p. 1214 k EodzeiTns J. ME, N, p. 525.

56

. t užsi-kni~bti (-ia) "užsikvempti, užsigulti" bei knetbti ( -ia) "lenk-Lie · knab:nti. (refl.) kniaubtis gilintis, įnikti" lyginami su s. isi. t" žemyn, .... • • . . 1 galvą nuleisti, nusimlnti" ( <germ. *hneipo-), kuras atstovauJa

hnfpa " . . k I" b . k . . · veiksmažodžių klasei, nea1škaus šaknaes vo a 1zmo et am.Jen-stlpnŲJŲ . . . 1.- . 1 1 · 1·" ( < g rm alio s. ang. hnipian "t. p. '' 1r s. tsl. l~llpna ." •ush,_ ga ~ą n~ ets 1 . . e . 81 . J<)&s ir liet kniai1sti (-čia) "1eškott, versta, gnort1, naršytt, (refJ.}

• Jfllpnv , · . . . žt. kt" . · ubtis ... " etimologiška• tapatmamas su s. asi. lmj6{}a "dau 1, tren 1,

knla o d o o o ""64 Jcniedyti ", s. vok. aukšt. hniotan "~rue yt~, tvtrtmt1 . . _

Liet. siaūsti (-~ia) "dengti, gaubti, supt1 kuo; val~t1 ~udus n~o ~el~, šiukšlių, krat3.Jlt, sukant rėtyje ar beriant _prieš V~Ją;_ tš~yk~utJ, dukta. kultis; triukšmauti, linksmintis, ūžti; smogt1, trenkti,_kJTSh:·· , l~t: šau.~~ (-šu, -tu) "pliekti, čaižyti, mušti", aiz-§aiJsties "užstdengta, ~p~as!aUStl.

( < •sjaut- < *seut-) lyginami su s. isi. sj61}a (praet. sau{}) "v1rh, lydytt; k x • d . t"" ( * e ·l.n )U kalti", s. ang. seopan, s. vok. au ::.t. szo an "v1r • ge~m. s ui""_- .,:

Semantiniu atžvilgiu toks lyginimas yra visai galimas, nes reik~me "VIrti paliudyta ir pačiose bal~tl _kalbo~e : sia~ti~ti _(-~na! "~iri~ti''·. . .

Su liet. tii!kti (-icl) "te1kta, du oh; gammh, rupmt1; ta1sy!J, VJrh, (refl.) pirktis, taisytis, įsigyti; (refJ.) rengtis", telkti (_-ia) "duoti, ski~~ ; palai­kyti gerus santykius; (lem.) kalbėti, pasakott; (refl.) maloneta; (refl.) stengtis įtikti" ir Iat. t1lkt (-cu) "atvykti, patekti, pasiekti; pralenkti, pranokti; parūpinti, padaryti, kad tiktų, pritaikyti; stebėti, tyko ti; vogti; bandyti; (refl.) siekti, stiebtis, veržtis, trokšti; slapčiomis prieiti (kad ką sučiupus)", teikt ( -eu) "sakyti, pasakoti; k_albėtis; girti, liaupsinti, šlovin­ti; dėkoti" (plg. pr. 3 p. sing. praet. teickū, inf. teickut "veikti, daryti. schaffen" < *teikd-, morfologiškai sutampanti su Iat. teik1it, -flju "pasako­ti, kalbėti; girti''), pradedant A. Ficku88, siejami got. jJeihan (praet. pdih), s. vok. aukšt. (gi)dilzan (vok. ge-deilzen) "klestėti, tarpti, vykti" (germ. * peilza- <i de. •teik-)&1, dar plg. s. vok. aukšt. gi-digan, vok. aukšt. ge-diegen "tikras, grynas; geras, vyk<cs". Prielaidą, kad germ. *jJeiha- yra ne dėl balsių kaitos nukrypimo iš *tenk- atsiradusi, bet sa­varankiška šaknis, dabar, atrodo, galima paremti pačių germanų kalbų

faktais, būtent: kad "klestėti, tarpti, vykti" reiškiančių veiksmažodžių šakniai gali priklausyti ir silpnasis veiksmažodis s. isl. j;f{}a "tirpti ; tirp-

u Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 267. " Liter. žr. Fraenkel E. LEW, p. 278. II J6 haonesson A. mw, p. 776; Seebold E. Vgl. u. etym. Wb. p. 40J. 11 Fick A. Vergleicbendes Worterbuch der indogennanischen Spracbeo. 3. Aufl•

Gottingen, 1874, III, p. 184. " Jegers B.- KZ, 1966, 80, p. 92 (su Jlter.). Cia randame ir baltų kalbų žod~ų

gausių ir jvairių reikJmių tarpusavio ryšių analizę.

57

dyti", norv. dial. tida, šved. dial. tia "t. p.", matyti, pvz., iš vienaša liet. ta;pti (-~ta) ,.tarpiai, vešliai augti" ir ti;pti (-sta) " lydytis, le apmirti, su tingti" ir, be to, iš jau minėtų liet. stii!pli (-ia) "(refL) "'• 1•~'•·­

augti; tįsti, augti (apie vaikus) ... " : s. ind. .vtepate ,.laša, teka, va (žr. p. 39). S. isi. pf{jr "neu.Halęs" ( < *ti-16-s rcsp. *tei-16-s) iš kilmės dalyvine forma, su priesaga -to- pasidaryta iš šaknies *tf­leistis (tekėti)"68• Greta *t-eu- (plg. s. isi. jJeyja ,.tirpdyti") kaip parale­linė galėjo egzistuoti ir šaknis •t-ei-.

Minėtų baltų ir germanų kalbų veiksma/odžių siejimą patvirtina ir tai, jog peihan ,.klestėti, tarpti, vykti" ir tikti ( tif1ka) "būti geram, nau. dingam ; būti gražu, derėti ... " turimos reikšmės pasikartoja viename žodyje - dereti (dera) "augti , ve~ėti, duoti derli lt: tikti, pritikt i, būti tinkamam ; tikti, būti gražu, derintis . .. "

Be šių, mokslinėje literatūroje žinomų, galima pateikti ir daugiau ekskliuzyvinių šios srities baltų ir germanų veiksmažodžių bendrybių.

Liet. uf-glils li (-čia) " užtepti •· ir s. ang. (]!t-el/pan "prikibti, prilipti" istorini ryši daro neabejotiną jų reikšmių artimumas.

Su kniaOstis (-siasi) "kastis, lįsti gilyn, raustis; kniaubtis", atrodo, s ietinas s. isi. lmjosa "kniubti, klupti, kristi" ( < *kneus-), kuriam reiU­mėmis ypač artimi nykstamojo vokalizmo veiksmažodžiai kniusti (knilJ.s­ta, knillsa) "kniubti, klupti ", knusti (kni1sta) ,. kniubti , kristi". Su s. isi. drjtipa "lašėti, tekėti", s. ang. drėopan, s. vok. aukšt. triofan "lašėti, varvėti" ( < germ. *dreupa- < i de. *dhreub-) galima lyginti liet. driaiibri ( -ia) "tęsiantis tekėti seilėms arba kitam skysčiui, driektis; storai verp­ti" ( : drhipti ( drituttpa) "darytis sudribusiam, dribti").

Liet. I/iaūbti ( -ia) "balsu verkti, fliumbti ; godžiai ėsti, ryti" ir norv. ghipa (praet. glaup) .,liotis, su burna imti, ryti", ~ved. dial. ghipa, g/lopa .,ryti" (<ide. *gltleub-) , kurių iteratyvas su vokalizmu au<ide. ou yra s. isi. g/eypa "ryti", etimologinę tapatybę daro galimą jų reikšmių arti mu­mas.

Tarp vokalizmo ei ir eu veiksmažodžių baltų ir germanų kalbų atitik­menų galima dar nurodyti liet. bliai'Jkti ( -ia) ,.be perstojimo ar tįstant

teketi, bėgti, lliaukti, srūti ; smarkiai degti, plieksti, tvieksti ; verkti, žlium· bti ; blevyzgoti, bliaugzti" ir vid. vok. aukšt. bliehen "degant šviesti, tvieks­ti" ( < *bh/euk-} 81• LietuvitĮ kalbos veiksmažodžio reikšmę "smarkiai degti, plieksti, tvieksti (Ds)" transformavęs, matyt, turi blukti (bluiika)

u Apie šiq šaleni, ypač jos germanų knlbų atstovus, žr.: Pokorny J. lEW, p. 1052-3; De Vrie s J. Altnordisches etymologiscbes Worterbuch. - Leidcn, 1962, p. 610; J 6 hannesson A. 1EW, p. 423.

u Kitaip Fraenkel E. LEW, p. 51.

58

. . kt'" ('r iš J. o pasidacytas blukiis "nu-( . palvą)· ttrptt, ny t 1 lė' ·r

šertis, šusti apte ~ , :~kus") kurio opozjcinė reikšmė ga. ~o pt -... 1 Įcęs nušutęs, ptlkas, .nerys , ·vatyvinės reikšmės priešdėhats nu-, b u .' t ·rasti junginiuose su pn

iausta a st . ~-(blukti) . - alvoti ir apie liet. s fiepti (-ia) "plonai ~erpti, ?lo~~~

Galima butų pag dž' . algyti" ( < * fiauž-, plg. /iuožti (-ra)) bet attlln ti"' {ia ii~ ti (-ia) "~~! ~~~;lė" (pract.), vid. ang. sllfan .,skelti" <.< ger~. Įcarnai s. ang . . ~~-s .. daryti ploną"), s. vok. aukšt. /iohan "~eštt, !lėštt, • /eifa· ,,skeltt • t. y. " . I " ( < germ. •teuka· < tde. /euk·)

d~ėtcsti", vi~. v?k·1 au~~;~ ~~~~;;;' (~ifa} " ... (šnek.) valgyti") istorinį

( masiologt~kal P g. · ~ . . ryšį. . aukšti lepėti" galima etimologtškal

Lat. g/ėist' (-šu, -su) "~tekus t 'šk'a' 'k~lbėti . klijuoti". Lat. šmaagt' . . v dial. kletsa "neat l I ' . . . (p ·-

tapatllltl su nor. . . t (iš)spausti, (iš)gręžti; suduoti, ktrstl er vet . (-tlzu) "sm~ugtt; s~~us~;.~ šmai2gt "(nu)lenkti (medi)", kurie gaH tęstt dą) . spruktt, mautt Į § l • . I . , a (pra et sm6 smaug) "brau-

• V 24) sutiktų sus. ts . smjug . ' kt' bit. •smeug- tzr . p. ' . kšta" s švedų smiuglta .,prasmu t.

· ro ką s taura an • · · tis, lįsti, sp~austiS: ukšt smie~en (vok. scltmiegen) "glausti, spraustl, pra lįsti" • vtd. vo . a . lenkti". . . č'a vis dėlto turi atrodo, šaknį idc. • sme-

Kad germanų kalbų žodžiai ~ 70) ;odytų Iat. šmaaga "siau-r • smeuk- katp manoma '

uglz- (~t vargu ~. ( < • m ·dugii < •smčugii) ir s. isi. smjtigr "landa,. sprag~, ruma, tlga spraga s IJ 'kš . . formos išskyrus kamiengaho balsĮ, skylė" ( < ide. •smeuglros) ret mtų tr • '

sutapimas. . . istemo'e tarp šaknies vokalizmo ei Baltų kalbtĮ prezenso ĮO k.amten~.ts ·r b~ltų bei slavų kalbų bendry­

tipo veiksma/odlių esam~ v.lenos . tos t. burną, vieptis", Iat. at-slepi' b6s. Liet. šiepti (-ia) "žtoll, vertt s~~kĮ, cirfaTH pešti pešioti, trau-

. d t'" atliepia ukr CtuJJ10, " ' "šieptis, dantts ro y t ". I k ·epac traukyti, plėšyti; kra·

. " us clftlaTb t P en . st " k kyti, tampyti , r · " · · b 'Jskv !'kyti" ( < *briskją, *bris a-tyti, purtyti"71

• Su kašubų bN!~Q. l';, bac_k··~1 .1 ( "kr'a) skinti, raškyti, . . .. tel ret s 1 ... "· • •

ti)n etimolog1škat, matyt, ~u~tJC(S . · " S 1 kli~Q kliknQti, rus. xmiqy, draskyti vaisius SU šakomtS tr lapatSk/.'k :)S . vauk;i rėkti klykti" gali

b h k/fCi (inf < • I II "s ' ' lUlilKaTb, ser .-c orv. · . 1 kliekt (-cu) "garc;iai šaukti, sietis tiek su liet. klykti (-ia)?a, ltek su at.

rėkti"". . b Wortcrbuch, p. 520; Stana Chr. S.

,. De Vries J. Altnordisches etymologJSC es. l' ~kt/ ia) Lexikaliscbe SonderUbereinstimmungen, p . 51 (sieJB su •et. smar ' - .

n Endzeltns J. ME, 1, P· 191. " 3TKM. cnoa., 3, p. 31. " Pr o.enkel E. LEW, P· 271. " Bndzeltns J. ME, II, P· 232.

59

Baigiant baltų kalbų vokalizmo ei ir eu jo k . . . ir jų kitų ide. kalb kores .. - am•emų ve'""'"uul:oa~; .. keleto suponuoiamųų paraleplioųndlruren~JJŲ ~plvalgą, reikia dar stabtelėti

J , 1ų ellmolog· · 'd if'k · ria su vienokiais ar kitokiais sunku . An .~'s J ent J avimas sus Mr' 1 k' . ma•s. ta1 het. felsti (-diia) ir

.,.at "py tna, erz1na" siejimas'G nėra tikr . . . . . s. hinasti, 1t17!t.$Ofi ,,leidžia kenk'a" ( h. as, n~s IŠ mfJkSJJ\IŲ forrnų indų kalbos lodli ų šaknles esa~a • ~ ':na-s-, lu-?z-s:J. matyti, kad s.

Lat. rlest ( -fu, -tu) "piltis, pildyt! le:~k~~ .-~~ Jš~let•mu (*jhelsd-), ant veleno (metmenis) ... " liet rii!.Sfl' r' XJ ) • Į ' JeStJ (audeklą), vynioti ( ' · -c.·,a 1r at riest2 ( f d ) · audeklą), vynioti ant veleno (metme . ) " . . . - u, - u "nesti

toks didelis, kad vi~ iškai nepateis;"an•s ... 'dsemantmJs panašumas Yra . . ...... mas pasJ aro J·ų etimolo . . k . mas - pJrmoJO (su -/-) · .. . g1n1s s YTI•

. . . SleJ•mas su s. Jsf. rl6a (praet. rei{}) . . . . nert1, nšt1; suktis vyniotJ's" . "vy tJ, Pmh, ' ' s. ang wr/Įxm vvt1 • · • • etc ,. (šaknis • . ) I' . ., J , P•nli, SJetJ, pančioti ..

. !Įrett- ' o •et. riedeli (rieda) kurio šakn ·a. . rJes11 (-fu, -du) (su -ti-) tapat. . . ' J J pnklauso Iat, . .. ' 1n1mas su s. JSI. ri{}a (praet 'O) . . .

tJs 's. a.ng. rfdan "joti, važiuoti" etc 77 (šakn· • . . ~el "JOti , suJc. da), Iat. riest• (-4u -d ) . . . . · . IS retdlt-). L1et. riedėti (rl~ . • ' u ' ta1g1 lr het. n e1eti (rieta), riesti (-č: ) b ·

nest (-šu, -tu) priklauso šakn·· . k . . . ta eJ Iat. 1.u, una1 atstovau1a s 1 e·

ind. rfyali ir kt. (žr. p. 1 32) 0

. 1

/{} · s · r :Jq, rėjati, s. visai kitokia;s. ' s. IS . r a, s. ang. wrfpall etc. šaknis yra

Tam tikruose kontekstuose (žr . p. 36) Iat rrb . mes "trinti", "apibraukti, apskrieti" ir pan. k e ~ (-~J'~: -bu! ga~na reikš· kių germanų kalbų lodž' . k ~· unomJs JIS pnartėJa prie to­

JŲ· 5 · vo · aukšt nban tr 'nr'" t .. · Teikš'mę "Sukti, skrieti"78 .. . . " I I ' UTCJUSJO taip pat

. . 'olandų wrųwen, fnzų wrluven trinti"BO ( < •wretba-) Bet ger k lb ž " germ. 1 . · manų a ų odžiai vėlai paliudyti&J todėl čia a . t' Oglnę bendrybę vargu ar galima kalbėti. Vėlai pa,liud ti t . pJe e m~o-

vok. aulclt. rihen, vid. vok. žem. ri(.g)en v'd 1 d . Y aJp pat Vid. f . . • I · o an nen oland .. nzų rtuwe sustatyt' · .1 • • • • • rygen,

" . . I ! et ę, suverti, suvarstyti" (germ. *relha-)a•, todėl " K '

P. 136. utper F. B. J. Die indogcrmanischeo N

asalpr.lsentia. - Amsterdam, 1937,

,. Endzelrns J. MB III P 532· F r k etym. Wb., p. 567-56S. ' . ' aen e l E. LEW, p. 730; Secbold E. Vgl. u.

" F r aenkel E. LEW p. 688 " Pl ' . g. Stana Chr S Lexikali be s •• Paul H De .b . sc onderUbereinstimmungeo p. 45

. utsc es W<Srterbuch Acbte Aufl I Bear . , . Halle (Saate), 1961, p. 473• · · beJtet von A. Schlrmer. -

10 Endzelrns J ME rrr so

kalbų žodžia' · ·. '· ' p. 5' 543' Fracnkel E. LEW p. 686 (čia oermanų 11

I SUSICIJ SU het. riMti), 1 •

u Seeb~ld E. Vgl. u. ctym, Wb., p. 565. Op. Cli., p, 369.

60

. torinis jų ryšys su. liet. rilkti (-ia) .,krauti, dėti (i riekles)" nėra tikras, d . ž nors semantinis panašumas 1r nema as.

Abejotinas ir veiksmažodžių liet. knrebti ( -ia) .,gnybti, knaibyti; valgyti, kab inti ... ", knėibti {-ia) "gnybti, ka bin ti; gremžti ; smeigti kabinant .. . ", Iat. kniebt (-bju, -bu) "žnybt i, gnybt i ; nušauti, nudėti" ir] vid. olandų nipen "gnybti"85, taip pat liet. gnjbti (-a, -ia) (dar plg. nu-gneibti (-ia)

nuskinti, nurėkšti ") ir yjd. vok. žem. knipen, n. vok. kneifen "gnybti, fuybti"a. istorinis ryšys, nes tiek vienų, tiek ldtų kalbų veiksmažodžiai yra onomatopėjiniai85, germanų kalbų žodžiai, be to, vėlai paliudyti. Ono­matopėjiniai taip pat yra Iat. kllegt ( -dzu) "klykti" (plg. liet. kliegti (-ia) "rėkti, klykti"), kuri J. Endzelynas88 lygina su s. ang. hlfgan "(pa)šaukti". Be to, lieka visai neaiškus germanų k. žodžių (dar plg. s. frizų It/ia, vid . vok. žem. /ien "pripažinti, išsakyti") šaknies vokalizmo ir šaknies galo priebalsio pobūdis87.

Pripalindamas reikšmės paldtimą "išsilenkti, išsisukti, išvengti"> "drausti, ginti, neleisti", Iat. liegt ( -dzu) "drausti, ginti, neleisti ; neigti" B. Jegeris tapatina su vid. vok. aukšt. fele/zen "šok(inė)ti ; lenkti", vok. dial. /della "t. p. "88 Bet latvių kalbos veiksmažodžio ldlmę galima, rodos, ir paprasčiau paaiškinti, susiejant ji tiesiai su pačių baltų kalbų faktais (žr. p. 29).

Nei semantiškai, nei fonetiškai neatrodo pagrįstas liet. skriaūsli (-diia), skriauda siej imas80 su tokiais germanų kalbų žodžia is ka ip s. ang. scrė­adian "pjauti", s. vok. aukšt. scrotan, vid. vok. žem. schrode11 "ldrsti, pjauti; rupiai malti" (germ. •skrauda-) dėl to, kad germanų kalbų žodžių šaknies galo priebalsis yra -t-110 ir lietuvių kalbos žodžių reikšmės asoci­juojasi su reikšmėmis, kurias turi skriuti (skruffda), skri'Jsti ( -ta, skrfJdo), skriideti (skrlldi) "liūsti, graudintis", skrif1dis "baimė, šiurpas", skrili­diis, skriudus "liūdnas, graudus, nykus" ir toliau su sknisli (skrunda, skrlls1a), skrudetl (skrilda) "degti be liepsnos, gruzdėti ", skrudinli, skriaūdinti "gruzdinti ".

ų Endzcllns J. ME, Ir, p. 248. .. Trautmaon R. BSIW, p. 93. 11 Plg. Fraenkel E. LEW, p. 159. " ME, Ir, p. 232. 17 E. Fraenkelis (LEW, p. 271} juos lygina su klyki/ (-la). ų J6aer s B. Baltiscbe Etymologieo.- Commeotatioocs Ballicac. 1958, fV/V, p.

20-24. 10

Baga K. RR, If, p. 32. Pakartota: Endzel Ins J . ME, lff, p. 889; Fraenkel E. LEW, p, 816.

"Klugc F., M itzka W. Etymologischcs WOrterbuch der dcutschen Sprache, p. 681.

61

Nustačius baltų kalbų vokalizmo ei ir eu jo-kamienių galimus kitų ide. kalbų etimologinius atitikmenis su tuo pačiu vokalizmu, matyti, kad a) daugumas jų yra tematiniai, taigi turi ide kamieną, ir b) kai kurie jų, pirmiausia iš slavų kalbų atitikmenų, kaip .baltų kalbų veiksmažodžiai priklauso jo kamienui.

Šaknies vokalizrno ei, eu veiksmažodžitĮ kamienas jo ir jo santykis su tematine

bei atematine fleksjja

Tad nemažas būrys baltų kalbų vokalizmo ei ir eu jo-kamienių veiksma­žodžių kitose ide. kalbose turi etimologinių to paties vok alizmo a titik­menų, tačiau jie priklauso ejo kamienui. Kuri kalbų grupė - baltų ar ki­tos ide. kalbos - išlaikė archaiškesnę būseną, ne taip jau lengva iš karto pasakyti. Manyti, kad visais tais atvejais, kur kitos ide. kalbos turi ejo kamieną, jį butinai turėjo ir vėliau pakeitė jo-kamienu ir baltų kalbos, būtų istorinės perspektyvos iškraipymas, nes, viena, jo kamienas, kaip minėta, vienu kitu atveju paliudytas ir giminiškose kalbose, antra, temati­nio asmenavimo ekspansija matyti ir kitose ide. kalbose, pvz., germanų, kur reikia skaitytis su kitų kamicmĮ, tarp jl! ir jefo, pakeitimu produkty. vesniu e /o kamienu (plg.. pvz., lot. t•enio, gr. ~<X(vcu < *~<Xv-Įcu su jo kamienu ir got. qiman .,ateiti " su efo kamienu)91•

Todėl pasakyti ką nors tikriau dėl kamienų iejo ir efo diachroninių santykių galima tik turint prieš akis vistz pirma pačią baltų kalbų veiksma­

žodžio s istemą, kurioje voka lizrno ei ir eu jo-kamieniai veiksmažodžiai

sudaro opoziciją su infiksiniais nykstamojo šaknies vokaJizmo o-kamie­niais, tranzityviniais nykstamojo šaknies vokalizmo o-kamieniais, pail­

ginto nykstamojo šaknies vokalizmo .io-kamieniais ir kitų tipų veiksmažo­džiais.

• Vokalizmo ei ir eu jo-kamienių leksemų ir o kamieno infiksinių leksemų su nykstamuoju šaknies vokalizmu buvimas viena šalia kitos yra lietuvių kalboje labai išplitęs reiškinys. R.ibotesnis jis latvių kalboje. Beveik kiek­

viena leksema su jo kamienu ir vokalizmu ei, eu lietuvių kalboje p raktiš­

kai tur i tos pačios šaknies infiksinį veiksmažodį su būdingu nykstamuo­

ju šaknies vokalizmu, ir atvirkščiai, p lg. (ribojantis leksemomis, turinčio­mis šaknies galo -k- ir -g-):

II Hirt H. Handbuch des Urgermaoischen. - Hcidelberg, 1932, rr, p , 167-168; Krii mer P. Die Prllsensklassen des germanischen schwachen Verbums. - Innsbruclc, 1911, p. 12.

k . (d ·-ka) driektis draiky-. i : ie fei leksemos : drl lt rtn ·: .' . šaknies voka.hz.mo . . " . drii!kti (-ia) "tęsti, trauktt, temp~t (ką ~~gą~

tis, taršytis; s~llst t , knk~t .. ~kl~isti ... "; kllgti (klifiga) "klyktt" : ~llegtt Ų beformĮ); taršytt, .. ėk:t' klykti"· krlkti (kri fika, kryksta) tąs , ( dzu) garstat r 1, ' • d · kt ' "

(-ia) , Iat. klleg~ :. . . " " . krii!kli ( -ia) "plonai kratytt, ne- t ' kl'sti skirstytts Į Į va mas puses . . kojų ". su-kv/kti (-kvinka)

.,s • , . ) kloti tvarte gyvuhams po . . . • . . " . ll gt/ krt!ikti (-ta ". k . (- ·a; Iat. kviek t (-cu); su-ligti(-) "sust~gh .. ~ ·cc

.užvigti" : kvti! lt . r . ' 'I 't' "· mlgti (mitiga) "dmgti, žuh ,.. .1 · būtt ltgotam, st pne 1 •• • • t · . ( Sta -ia) ,.t gat k . k ' t '" Iat miegt (-dzu) "spaus I , - , . ) ~mogti tren · tt, trs 1 , · .•

: mfi!gti (-ta. " .... ·. ( ·-/c ) smarkiai skubiai imtis, kibti ką daryti: smogti, kirstt"; mk tr .~m ~ k;~ (ia) ,nieku laikyti, n iekinti ; spaush. neduoti ramybės, pu ltt . : nt(e k - 'k ;" pykti piktam darytis" : liet.

· "· Iat ptkt p i u, P1 1~ " ' · · f" engti vergtt ... , . . . . . kint' ". rikli (rinka) .,klyslt, tr t ' ' l k' at vertmt1 Jlle 1 • • • ' • •

peikti (-ia) "nepa an ~ . 'kt':' . rilkti (-ia) lat. rlekt2 (-cu); srmgu Iat. ap-rikties "suklysti, a?sm ~l .d iktą). stalga leistis" : smeigti (-ia);

I. · ' lyn (apte smat ų a • 1 1

(smiliga) " ĮStt gt . . . . balsu" : s:pilgti (-ia), Iat. sp eg ( ·~ ) sunkt1 sptegtamu . t'

su-splgti -spmga ". . . . ti klykti"; srlgli ( srifiga) ,.smtg t, (-dzu) "cypt i, plon~t r.ėkt~ , sp.teg a' ie vandenį)" : sriegti (-ia) "sraigą lJ'sti· (refl.) semti, stektt, smrbttsl( ~( t 'figa) SJnigti IĮ'sti'', Iat. strigt

' . · · t'" · str gu sn " ' . . sukti; srieg1us darytt, PJaU ~ • .

1. . ukti" . striegti (-ia) "smetgtt,

•• 2 trigu) khmptt, ĮStt , sm · . ( ·- ) (praes. strregu ' s " . k t eškerės mauti. i-st/gtr -stmga mauli .. .'', Iat. slriegl 2 (-dzu) "J~U. ą an s~a·t tvirtinti. į~ižiūrėti" : steigti

. · · · t'. (refl ) uzstspyru I • · .,užsispirtt, ĮS tgels t, . . . - ) -kt' stokoti" : stiegi i (-ia) .,dengtt (-ia), stilgti ( -ia); s~i~tt (stmg~ "tr~ ~ žemyn). prastai pjauti, vir­stogą '(paprastai ilginmts š~audat~ ~ ku)r gal ~ . pano~i , įsigeisti" : st•iegti - . "· !·-svlgtt (-svmga "a a t . . f'k

šunes kapott ... , . ·~k) t'kšt'· prapulti· 1rtt", Iat. s t t (-ia) "sviesti, mesti"; ši/kti {š!t.n .~ ;'

11.,.

11•1 'r t'a) gaiąsti ", Iat. sllekt

. · k · ' t ' knSII : ~ etl\ - " • . (slikstu, sltku) ,.ltn lt , svtr

1'. . ,. . ". tikti ( 1i1ika) "butt ge-

. t' (pa)t1estt ant .remes. . . , (-cu) "(pa)remtt; ~e~s ' • . " a-tikti (-tilika) .,būti pagal sko-ram, naudingam ; butt gražu, derė~t .: ;, : P'ekt' (-ia) teikti (-ia), Iat. tlekt

. " l' t l'kl ( tlku tiku) "patikti . lt ' ' . 'k . " · nĮ ... , a . 1 , • • _ • t i padaryti, prttat ytt .... (-cu) "atvykti, patekti, pastektt, p~ru~tn .' · · x · t'" · ž vtlgtt ( -ia) .

su-l vlgti (-žvi1iga) .,tmtt 7.Vleg 1

m.os· blitlkli (bliuiika) " lysti, plonėti". Šaknies vokalizmo u : eu lekse. ·b. . " bhlkli (bltoika) "šertis,

pa-b/it/kti "kiek sulysti ; pašla?tt, bp~ ~ukr~l( .. ··a;'. d'"t'u'gti (džiuiiga) " im-. · kt " · !tau tt - 1 , "'

šusti (apie spalvą); ttr~tJ, ny ! ·. . 1

. k t (jūku) ,.(Dprasti" : nu-ti džiaugtis" : džiatigtt(s) (-ta(st))' at. 111 t'"· 'u'kti (J'urika) mišti,

. t'" iat jau kt "pr as 1 , J " }ailkti (-sta) "nuprastt, nugus

1 .' . · 'k. mi~ti sklisti į ša lis; painiotis,..

krikti", Iat. ju kt (juku, }uku) "~rtt,. k)n 1 tt, .... k/ (-cu). su-klitlgti ( -k!itui-

. 'š . kr'kt ' 'kt' " ·J'tifiktt (-ta , at. JuU ' SUStrnaJ ytt, 1 t, rt • · . 'k . (kf' ·ka) su garsu bėgti, te-ga) .,imti kliegti" :kliaugi i (-ia); kiru 11 llm · "

63-

kėti ... " : kliai1kti (-ia); su-krilikti ( -kriuflka) "sušukti, surilcti", su-krulct (-kruiika) ,.t. p ." : kriai1kti ( -la); llukti ( lluflka) "žemyn linkti, lat.}ukt (praes. Įuku, Įukstu) "t. p." : liaOkti ( -ia); niukti (nluflka) " tis debesimis ar migla, niauktis; niurti, blaustis" : nitii1kti (-ia) "debest. mis supti, dengti, temdyti; lyti ... ", Iat. 1)aukt (-ku, -cu) "debesimis traut .. tis''; niukt i (niunka) "silpti, geibti; krikti, mišti ; neri mti, judėti, bruzdėti '" • nitiūkti (-ia) "jaulcti, versti, velti, taršyti"; Iat. JU kt ( 11iku, JU ku) "ma.Uti • raukšlėtis, trauktis", rukt (niku, ruku) ,.t. p. ", liet. rukti (runka) : riaak. Ii (-ia) "godžiai gerti, maulcti ", Iat. 1ai1kt ( -cu) "raukti, mažinti"; s/iUJc. ti (sliut1ka) "silpti, baigtis", shikti (slufika) "bliūkšti", lat. S:Įukt (§/uku, !Į uku) "slysti, slinlcti, čiuožti; lėtai kristi" : sliaiikti (-ia) "pama­žu tekėti; šliaužti ... ", Iat. !Įtlflkt (-cu) "daryti, kad slystų, sprūstų; vi Lieti koja.s e~ant; slyst~ , čiuožti; (reD.) slysti, kristi"; shigti (siu figa) "mažėti, selctt (apte vandenį) ; trauktis, bliūkšti (apie sutinimą); žemyn slinkt i, kris­ti ... " : sliat1gti ( -ia) "į medį lipti, sliuogti; šliaužt i ; nuolat eiti, vaikščioti"; jJiukti (šliufika) ,.smukti, tižti, pliūkšti ", šhikti {iluiika) "leistis, smukt i" : ši ia tikti ( -ia) "paviršium šluoti, braukti ... "; Iliiikti {IIiuiika) "gesti, pliukšti, kristi", Iat. le-IĮukt "ikristi, įsmukti, imukti ", sa-žĮukt "sukri sti (apie uogas)" : žliaūkti (-ia) "be perstojo lyti, pilti; smarkiai tekėti, bliaukti ... ", Iat. ap-!.Įaukt1 "apgriūti, apirti"; ! lirlgti ( Iliuiiga) "vandeniu paeiti, šlapti, mirkti", Iat. ž/ugt (3 p. praes. IĮūg) "tirpti; skysti, težti" : Iliaūgti ( -ia) "be perstojo lyti, pilti; smarkiai tekėti, bliaukti ... "; Inilik­ti (fniUt1ka) "plaktis prie žemės, virsti; dribti, kristi ; supulti, kietėti (apie duoną)" : žniaiikti (-ia) "godliai, daug, su garsu valgyti"; Inirigti {fniwi­ga) "lū.lti, kri~>ti" : fniatigti (-ia) "veržti su l.niaugu, čiaupti" .

Raiškos plotmės kamieno -jo- I kamieno -o-, infikso nebuvimo 1 bu­vimo ir normaliojo I nykstamojo šaknies vokalizmo opozicijai turinio plot­me atliepia tranzityvumo I intranzityvumo opozicija, kurios antrasis na­rys dar konk:retizuojamas inchoatyvumo, ingresyvumo ir kt. požymiais. Daugumas vokalizmo ei ir eu leksemų yra tranzityvinės, o infiksinės nyks­tamojo vokalizmo leksemos - intranzityvinės.

Turint galvoje -jo- formanto asociaciją su tranzityvine-kauzatyvine reikšme, j o ekspansiją ir globalinĮ, visą baltų kalbų veiksmalodžio siste­mą apimanti, tranzityvumo Į intranzityvumo opozicijos pobūdį, galima manyti, kad daugeliu atvejų arcbaiškesnis, matyt, yra kitų ide. kalbų efo kamienas, o ne baltų kalbų jo kamienas. Priklausiusiomis tematiniam tipui galime laikyti visų pirma tas baltų kalbų leksemas, kurios etimologinių atitikmenų turi bent jau dviejose giminiškose kalbose, kaip antai: liet. steFgia, sti~gia, Iat. steidzu ir got. steigan, s. air. tiagu < •steigho, gr. cnlxc..>; liet. riaugiasi, riaugia ir s. isi. r}tika, lot. erūgo, gr. &pa:uyofl-0'~;

64

. · gr "·lx'"' arm /izem · Iat. rieiu < •reidjo ir s. isi. rfba, s. a ir. 1/lftd tr . "~ ""'• . ' .

'd· I' et. filpia ir s. ang. bi-llfan, gr. ~/.&l<pc..>; bildi ia tr got. beilan, s. ~Įdt bh~dati· sflkia ir s. vok. aukšt. sihan, s. ind. secate; slildiia ir s. ang. tJ\d; ind srtdhati· s(t) rli1gia, s(t)reigia, lat. striedzu' ir s. sl. sfrigQ, slfuan, s. · ' · k · o for

strfcan. Vietoj dabartinio io kamieno formų sen1au o am1en -s ang. d •t · •t 'da •seika ~as •steiga (3 p. sing.), ~reuga{~i~, •teiia, •rei a, etpa, et , , •sleida ir •s(t) reiga galėJO turėh 1r baltų kalbos. . . .

K · ·au minėta didelė jo-kamienių veiksmažodžtų su normahuOJU

k ~·P vJokaliLmu el eu ir infiksinitĮ o kamieno veiksmažodžių su nyksta-

ša mes ' . . ui' · šak:nt'es vokalizmu ekspansija, jų tarpusavto santykių reg tarumas,

muOJU . . . . 1 · · vartojimo automatizmas leidžia, rod~s, ~t~rt1 dauge~Į .JŲ . esant ?a ~~n!~

I re.tškinĮ. Kitaip tariant tranzttyvtmų, neretai tr mtraJlZltyvuuų vė yvą · · • . . . . . . ·-

k · nių veiksmažodžių su normahuoJU šakmes vokahzmu tr tntranzt jo- amte · š kn'

· ·ų 0 kamieno infiksinių veiksmažodžių su nykstamuoJu a tes vo-tyvtnt . . h 'šk . kalizmu opozicija gali būti išriedėjusi iš kažkokiOS kttos, arc at esnes,

opozicijos. , . . . .. Rekonstruojant jo kamieno veiksma.wdž1ų. t1p~ lS~OnJą, y~ač svarbu

turėti prieš akis, kad normaliojo ir n~kstam .. OJO .. ~a~psn~ų vokah~o ~oeg­zistencija pasižymi ir o-kamieniai vetks~azodz~a'•. b~t~nt - treko · liko, dlla : dllo, velka : vilko tipas. Šiam archa1škam ttpu• bud.nga, kad prezen­so formos turi normalųjį šaknies vokalizmą, o preterito f~rmos ~ nyksta­mąji. Jo archaiškumą ir sudaro normalioj o. ir. nyksta.mOJ.O. ša~t~s vok~­lizmo formų sujungimas vienoje paradigmoje 1r tranzttyvmtų bet tn~raJlZI­tyvinių reikšmių.neskyrimas: šio tipo veik~>maJodiiai daug~liu a~ve~ų kar­tu yra tranzityviniai ir intranzityviniai. Formaliai - kam1engal~u •r šak: nies vokalizmo kokybe - tranzityviniai-kauzatyviniai jo kamteno . (kat kurie seniau o kamieno) veiksmažodžiai su normaliuoju šaknies vo~a~~~~~ atitinka o kamieno prezentines formas (lilka, velka), o intranutyvm.t~1

infiksiniai veiksmažodžiai su nyk'>tamuoju šaknies vokalizmu - pretenh­nes formas (/Iko, vilko). Vadinasi, galima manyti, kad nagrin.ėjam.ųjų .bend­rašaknių veiksmažodžių (!vietia, šveitia : §virita) šaknis su tsto~tškat nor­maliuoju vokalizmu (!viet-) turėjo prezenso arba a.kt>":'aus :etksmo, pe­reinančio į objektą ar tame objekte veiksmą kauzuoJančto, retkšmę, o šak­nis su istoriškai nykstamuoju vokalizmu (.f1•it-) - preterito arba pasyvaus subjekte pasiliekančio veiksmo reikšmęn. Taip priei~am_e prie i~vados, k~d tran7ityvinių io-kamienių veiksmažodžių su normaltUOJU šakntes vokaiJz-

•t Jakulien6 A. Lietuvių kalbos veiksmažodžių semantin~s gru~s.- Kn.: Leksi­kos ir sintaksės klausimai. Šiauliai, 1974, p. I S.

n Crenauoa 10. C. MeTOAbl o npoli.I.Ųfiihl cospeMeoBoll. mnrrnKC'TIIlCll.- M., 197S, c. J 82.

3. Simu Karnliiinu 65

mu ir intranzityvinių Wiksinių veiksmažodžių su nykstamuoju ~aknie~ kalizmu opozicija, galimas daiktas, yra išriedėjusi iš aktyvų veiksmą kiančių prezentinių formų ir pasyvų veiksmą žyminčių preteritinių opozicijos.

Vadinasi, dalis bendrašaknių tranzityvinių io-kamienių ir i vinių infiksinių veiksmažodžių prabaltiškuoju raidos etapu galėjo tokią tematinę paradigmą:

{ */eipa

praes. linpa < *liiipa : praet. *lipii.

Jos egzistavimą patvirtina tas, kad tokiai baltų kalbų kamiengalių ir šak· nies vokalizmo distribucijai stebinamą paralelę sudaro stiprieji germanų kalbų veiksmažodžiai, kur pre1.enso formos pr iklauso e;o kamienui ir turi normalųjį šaknies vokalizmą, o preterito daugiskaitos formos pasižymi nykstamuoju šaknies vokalizmua•, kas ypatingą reikšmę jgyja dėl materia· Iaus formų sutapimo, p lg.: */eipa "deda pluoštą ... " : lipo, plg. s. vok. aukšt. -liban .,(pa)likti": 3 p. plur. praet. -libun ,.jie (pa)liko"; *sleida: liet, sl1do "slydo, šliaulė", Iat. slidu "(iš)slydau", plg. s. ang. s/fdan "(iš)slysti": 3 p. p lur. praet. slidon; *skeida : skido, plg. s. isi. skita ,.triesti" : 3 p. plur. p raet. skito "jie triedė"; *greiba : su-gribo "sučiupo, sugavo", plg. got. greipan .,(nu)tverti, (pa)griebti" : 3 p. plur. praet. gripun; *teika : tik o, plg. got. peihan, s. vok. aukšt. dilwn "klestėti, tarpti, vykti" : 3 p. plur. praet. got. paihun, s. vok. aukšt. digun; *seuta :siuto < •suta, plg. s. isi. sj&Oa ,.virti ... " : 3 p. plur. praet. suf}o "jie virė ... "

Šiai sistemai yrant, preterito formos (*lipii) dėl intranzityvinės-duraty­vinės reikšmės lengvai buvo asocijuotos su infiksinėmis prezenso formomis (liinpa : 11po), o ~a lia normal iojo laipsnio prezcnso formų, dėl tranzity­vinės reikšmės perėjusių i io kamieną, buvo prikurtos naujos preterito for­mos (liepia : liepė)or..

Kaip jau buvo minėta, daugumas kitų ide. kalbų etimologinių at itikme­nų su tuo pačiu šaknies vokalizmu yra tematiniai, taigi e/o-kamieniai, bet kai kurie jų pirmiausia slaVll kalbose taip pat p riklauso io kamienui : breiškia : kašubų b;r§tQ < *briskią, lfllia : s. si. lifQ, skiepia : rus. ll.UiDn tO, stiegia, steigia, Iat. stėidzu :si. *stifjQ, s{t)riegia, striMzu2 : slovn. stri· Iem, ukr. CTPH)I(Y (šalia CTpnry), !ii'pia : ukr. clnmo, liepia, Iat. tiepju : slovn. tipljem , trfldlia : baltar. ;whlozy, bulg . .npuma, Iat. kliecu arba liet.

" Schmid W. P. Baltische Beitrllge fV. Zur Bildung des litauischen Praeteri· twns.- JF, 1966,71, p. 295-296; T o paties. Baltische Beitr!lgc V. Zur Practerital­bildung im Lettisehen.- IF, 1967, 72, p. 122.

" Kurylowicz J. Les prčsents lituanicns en -sta-. - BPTJ, 1965, xxm, p. 176.

66

·r Nors , kia Iat. kraucu : Av. xraosyet ' ·

l'llkiO : s. si. klitQ, ru~. KnMlf.Y,.~rkiaūenų' su kamiengalio balsiais -e Į o-, ne-

/o k rtats yra alllt m .. ·a ·ų taip pat a . . . . as a vėlyva inovaCIJa. .

šah dJo kad visais atveJats ĮO katruen. yr . akcentinėmis-intonacinėmts atro ' a-;ižymi tam ttkromts • . a i-

. kamienės formos P . . . . . ali.ma spręsti , kad daugelis n gr . JD-radigroinėmis ypatybemts, tš kur~ų g • ·o- J·au turėjo baltų ir slavų kal-tf pa ž dž' prezenso kamtcną l . ė'a""'Ų veiksma o tŲ . ku . galbūt ir anksčtau.

n J '" h ·c o k:u ne - . 'šl . b' ·ų kontaktų epoc OJ ' . k ' t . turi tendenciją būll 1 ygtn-~~riešdėlinių formų. ~irčiavlll~asir a~;n~~i~~jc kalboje priešdėlėto.s jo-~~-

. daugelyje aukštatčtų tarmtŲ š kn' 'lga'tsiais balsiais ir dvtgarstats tas. . . f 05 su a tes 1 . • mienės esamOJO latk~ orm - . alii'čia pagerbia), su šaknies trumpat·

l._.,sta kirčiuoti šaknĮ (pabmgra, P. k' . nių formų kirčiavimo (pra-UIJ' . derinant pne o- a mie ž.e . ~iais bal!>iais, matyt, pn . šd'l' (pradreskia, /šlekia, pavagia). ma~-ne!a, Išveda, pameta)' - pne eėĮ . kam'teno veiksmnlodliams yra apt-

. kšt 'č'ų tarm se 10 · Č·,ų ir kai kunose au at ' ( "'b ·a palietia pagerbia). Tat, ma-

. . k' č' v·mas pu engr ' ' b bendrintas priešdeho '~ . ta J • k . o pervedimui a kamieną (pa en· tyt, naujas reiškinys, sustjęs su ĮO amtcn .

"a kaip parenka)". . I 'k f rmos kirčiuojamos šaknyje " . . ž dž'ų esamOJO al o o . . . fo-kamientŲ vetksma o I O kš PostUėje ir anontmtmame

taip pat senuosiuose raštuose (~. .au os ·.t ·a apžiebia, užžiebia~'. I .' x·a prrsfekla atallt:SI ' •.t

1605 m. katekizme) :ne re._, '. . . ' . laiko dalyviai :liepiąs, žre-ncliepia~s. Šaknyje čia kirčiuoJamt IT esamOjO

biąs&D siikiqsloo. . . u kad veiksmažodžių ' s 'o iškeltu pnnctp • V •

Todėl, r..:mianti F. de aussure . . ,,: č'o nušokimas į priesdėlt . . d' nws polymtat yra JUr 1 • •

ktlnojamojo ktrčto para tg . formų galūnės kirt iS . d I . noro !>tng. mase.

(plg. suserga, pdne.fa) tr ~ yvtų . . k d daugumas io-kamienių pre-ii. )101 retkėtų manytt, a . · 1o2

(~ergqs, nešiĮ~. aug s ' š kn:nio kirčio paradtgmat . . 'klausė pastovaus a '" zenso formų sentau pn .

k'rč' ·mo ka• kuriose . 'k ridd~lioių formų t taVI " Grinaveckis V. D~l esamOJO Iat.~ p 1976 Xfi p. 42. . . . . kalbo tarm~se - Balusttca, ' • 94 199 ryttnese hetuVIŲ s · .. Kaunas 1935, p. I • · ., Ska rdž ius P. Oauk!os akcentol?S'Ja.- I .. ' -V., 1975, p. 69. .. Zinkevičius Z. Iš lietuvių istormės akcento ogi,JOS.

" Skardž ius P. Op. cit., P· 213- 214 · too BO&a K. RR, CTf, p. 50. II - B ~~:o.: <DepAiilllaBJJ. ne Coc· "' AeCocc;tOp <D.JlsTOBCJCaJl3KU.CHTY3WI . 624

M 1977 c. 623- · . . · V 1961 CIOp. Tpyp.bt no 113b1JC031lBBJIIO· ·• ' K BO a Rinktintat ra!tat. ·• '

"' BOga K. Kirčio ir priegaidės mokslas.-.. . ~ .1935 p. 67-68, 194,213-IU, p. 50 tt.; Skardžius P. Dauk!os akcentolog~:~ ~itaclsehen' Verbalsubstnntiva n~f 214; Endzellns J.Miszcllen. I . Zur Dc~~u-~29; To paties. zur Betonung der h· ·imas. - Kn.: Endzellns J. Dl, Tl, p. . Dl nr 1 p. 360-377. tauiscben Prllsensstlimme.- Kn. : To pattes. ' '

67

Su tuo, kad prabaltiškaisiais laikais daugumas jo-kamienių žodžių, kurių šaknis baigiasi sprogstamuoju priebalsiu, prezenso

šakni:_matyt,.~rč_iavo p~s~oviai , s~:~a ir ki~ų ~altų kalbų duomenys ~r. 8~1d.~: gJel~l "lauk1~ , pr: k~•.e•pe "sem1a" 1r pr. per-reist "suril­tl, SUSI~ll (plg. ll~t.. getdl1~, kmep1a 1r Iat. rle!u1 (praet. rJesu') "prisiuvu") rodo Clrkumfleksmes šakn1es formų baritonezę. Latvių kalbos formų fu. "mušu, ~uo_du" (p~e-gnielu "primetu, pridedu ; kenu, suduodu")., skltelu .,skleidžiU, plečm; sldaidau (lapus)", raūcu ,.raukiu, ma.lmu" jaū~t "raukti (veidą)", !kĮaūbt .,pastatyti (ausis)", nuo-skĮ01ib1 "ižambial nupJauti", ap-laiJgries "augant apipinti (kitą medi) ; kabintis (kam ant kaklo)" ( < •-djaug-) (plg. liet. gnielia, sklildlia, riaukia ,,god7iai geria" s~/iaiJbia, dliaiJgiasi) tęstinė intonacija at spindi akūtinčs šaknies lyčių ba: ntonezę.

.. An~logiškai prezentiniai ią/o kamienai kirčiuojam i slavų kalbose, kur Jie pnklauso koloninio šaknies ir kolon inio galūnės kirčio paradigmoms. (bet ~e mobiliojo kirčio paradig_mai kaip efo kamieno prezensai), pvz .• 1 p. smg. praes. •stilją, 3 p. sing. •stfljelb (plg. Iat. steldzu) ir *pisjq, *p~ }etb (plg. liet. p iešia). Šių dviejų paradigmų distribucija aiški: pirminiai (baltoslaviški) akūtiniai kamienai gauna koloninę baritonezę, pirminiai cirku mfleksiniai ir trumpos šaknies kamienai - koloninę oksitonezę. Tai reiškia, kad cirkumfleksinio arba trumpojo skiemens kirtis fonetiškai sla­vų kalbose yra nušokęs į po jo einanti skiemenpos.

~adinasi, baltų kalbų jo-kamienių prezentinių formų lielia, pilšia. sk1lpia, lrfldlia ( < •driedlia}, lildlia, Iat. zlelu slaviški atitikmenys *lizjtJ., *lizjėtb, •pisjq, *pisjėtb, *ščipjQ, •štipjėlb, *dristjq, •dristjėtb •zid­jq, *zidjėtb, turintys kolonini žodžio galo kirti, senovėje taip pat ki;čiav<> šaknĮ *lizją, *pisją etc.

Taig~ tvirčiau .galima teigti, kad prabaltiškuose dialektuose prezentiltis jo kam1enas turėJO ir akūtinės šaknies pastovaus šakninio kirčio formų t iek. su normaliuoju šaknies vokalizmu (Iat. steidzu, si. •sti!ją, 3 p. sing. •stif ­jetb, inf. •stigti}, tiek su pai lgintu nykstamuoju šaknies vokalizmu c•spf­tj~ •. p lg: l~t. spf!u "spiečiuosi"), .ir cirkumfleksinės šaknies pastovaus šak­nmto k1TČ10 formų su normaliuoju šaknies vokalizmu (pr. g eide, g i e idi

< •geidja, liet. geidiia, Iat. ji€1u~s1), ir trumpos šaknies pastovaus šakni­

n io kirčio formų (pr. g ir r i mai "mes giriame" < *girjo-, liet. giria, Iat. dziru~s. inf. dzmies).

Išimti iš tokių jo kamieno formų kirčiavimo dėsningumų, be kitų vėles­nių tipų, sudaro tie baltų kalbų jo-kamieniai veiksmažodžiai, kurie prie~

101 ALI6o B. A. CnawmcKIUI anĮelfTononur.- M., 1981, c. 209, 2SI.

68

·· ~ dl'o galo priebalsi lietuvių kalboje turi akūtinę intonaciją rog,tamąJĮ .c.O t . . .. o

s p š kn'es kirtĮ. latvių kalboje - laužtinę šakn1es •ntonaCIJą, r -· pa,tOVl) a I ' · r k' tf · d · kai kurios šių veiksmažodžių parad1gmos .ormos •r-4311č1a ka semau , "' "t

•.• ,. 'us skiemenis104: diegia Iat. diedzu, eilia, iefll, grte.~.IO, gne II, ~javo ga m• ' 'dy· kl 'd "

. 1,~,. be reikalo leidžia, eiJ...-voja", klie!u "skle1 z1u, s a1 au , kti" "'

10(/' .. asta) /ied~u ĮĮ;dtia (plg. Iat. /a itu), miegia, miedzu, reilia,

j{ej!IO le,., ' ' • · ·•Jt " 'a ' Jf audzu .• kfed"ia š~ii!!u, sviedlia, svieiu, !fed!1a, zwe.~.u, ~m ug1a, ... ~1 ,

,,~:.u. s 1 t;.ų,kalbos formos be atitikmenų lietuvių kalboje gliebju, Jiebju, taiO pat a

1 • ·d Į "bt

.• b· 1·c1s,;11 5•11iebi11 vii!biu zmiedzu, d!atibju, šĮaucu, ! mau zu, gau · lie JU. r 1(1 • • J ' J , • • • k' . · · kalbos formos kaip matyt• dabar run pastovų šakn1es 1rtĮ . LietuVIŲ • ' . . . . . . .

Analoginis kirčio išlyginimas paradigmOJe, oks1tonm•ų f~rn~ų k•rčtav•m.o d r'nimas prie buritoninių formų kirčiavimo yra palyg•nh paprastas IT

pn ~ 1. uprantamas dalykas. Todėl reikėtų manyti, kad lietuvių kalbos

lellS' :II s . . . . . . R 'k' f os ank~čiau taip pat priklausė kilnoJamOJO k1rčto parad1gmat. e1 1a orbm' žt' kad tokiomis akcentinėm is ir intonacinėmis ypatybėmis balt\Į

pa rc 1, . . š k · fton kulbo~e pasilymi o-kamie~iai veiksma/odžiai su IlguoJU a mes. mono • -gu kartais diftongu: liet. bdga, eda, si!da, šoka, auga, kanda lT Iat. begu

(pl• s 6ery') ėdu sėdu saku, aagu, ku6žu. Šios tematinės formos (3 p. g. ru . ' , ' tu T dėl

prae' -e /o) ga li būti ne kuo vėlesnės kaip jų atematinės form?s . . o o oal'mas daiktas kad minėtOS jo-kamienės formos ankSČiaU ta1p pat VJ!t,l;:. I • .. J d'

buvo kaitomos pagal tematinę (3 p. ~ra:s· -e~o) fle~IJ~· _osvpa~a .~gm~ tiek baltų, tiek slavų kalbosetoa kaip t1k 1r pasi1yroėJO ktrČJO _so~•.nėJ•m~ · oksnoninėset formose, jau latvių kalbos dirvoje atitraukus kirtĮ l .žo~10 prad11ų. atsirado laultinė intonacija, o baritoninėse formose reguhan ·~­tonac•ja buvo tęstinėto7. Taip aiškinti reikėtų, mat>:, tą. faktą, -~ad la_t.vJŲ kalboje šalia laul.t inės kartais iš tikrųjų yra ir tęstmė mto~aCIJ~: gn.elu, kliiliu, mii!d::u, snii!dzu, lriepju, viepju, zvietu, jaiišu, šĮaup;u šaha gnllu, klle~u. meidzu, sniMru, triepju, viepju, zvillu, jaūšu, šĮaupju. . .

Netei~inga būtų manyti, kad jo-kamicniai tranzityviniai vei~smažodž1~1~ kurie sudaro opoziciją su intranzityviniais infiksiniais ve•_ksmažo~žlat tunnčiais n ykstamojo laipsnio šaknies vokalizmą, seniau p~1klausė t tk o kamienui . Prabal tiškuose dialektuose ir tikr iausiai dar anksč1au, baltų-s la­vų kontaktų epochoje, neretai, matyt, t ie patys veiksmaž~d~i~i galėj~ b~t~ ir 1o-kamieniai ir turėti tokią pat fleks iją kaip jau nagrmet1 o-kam•en•a• veiksmažodžiai'. Jų prezentinė forma, be jo kamieno, pasižymėjo normaliuo-

, .. Stang Chr. S. Vgl. Or., p. 475-476. " • }1{811110 8 Bll'l. Be. Clla&liRcrrnlt, 6anTRilCKHI\ H paHile6aJrKilRCKHit rnaron. -

).1 . 198t, c. 73 - 133. ll;b160 B. A. YKn:J. CO'I., c. 208-209.

"' Pla. Endzellns J. OI, rrr I, p. 473-474.

69

ju šaknies vokalizmu, o preteritinė forma apėmė ir ii kamieną, ir šaknies vokalizmą:

{ *leipja . • . _

praes. *lilipa > lhnpa . praet. ltpa.

Tokios paradigmos egzistavimo galimybę patvirtina slaV1! kalbų duome. nys.

Prabaltiškąją epochą siekia liet. geisti (-džia) "labai norėti, trokšti ... ". pr. geide, gieidi (3 p. praes.) "laukia" ( < *geidja), kuriems latvių kaJ. boje atliepia giesties2 (1 p. praes. giefu6s2) "atrodyti, manyti" (šaknis *guied-, plg. liet. žiesti, -džia: Iat. zviest, -žu, -du; liet. diežti, -ia :Iat. dviezt. -žu, -du; dėl reikšmių ryšio plg. liet. dial. geidytis (geidosi) "nutuokti, mo­kėti" šalia geisti, -dfia). Jų slaviškojo atitikmens s. si. židą, inf. Žbdati "lauk­ti" prezentinė forma turi o kamieną ir normalųji šaknies vokalizmą (ei} (praes. fbdą yra vėlesnis ir šaknies vokalizmu priderintas prie infinityvo formos), o bendraties kamienas, sutampantis su preterito forma, pasižymi formantu -ii- ir nykstamuoju šaknies vokalizmu. Matyt, tokią fleksiją tu­rėjo seniau ir baltiškieji atitikmenys. Beje, svyravimas tarp je fo ir e /o ka­mienų galimas ir pačiose slavų kalbose (plg., pvz., ukr. CTPli)I(Y ir CTpBry).

Liet. žiesti (-džia), Iat. zlest ( -!u, -du) , zvlest, zviest (-!u, •du) "tepti, žiesti" senojoje slavų kalboje atitinka praes. ziždą ( < *zidją), inf. Zbdati

"kurti, statyti, daryti". Liet. piešti (-ia) slaviško giminaičio senąją fleksiją turi išlaikiusios s. slavų (pišą. pbsati) ir ček-ų (pfši, psdti) kalbos. Liet. I/ei­ti (-ia) senojoje slavų kalboje atliepia jo-kamienis praes. /ižą ir inf. lizmi.

Senąją nykstamojo šaknies vokaHzmo infinityvo formą randame čekų kal­boje -: lzati ( < *lbzati, plg. dar scrb.-chorv. fliznem " ly.ltcriu" < *lbz­

ną). Būdinga, kad senojoje slavų kalboje paliudyta ir aoristo forma po-lb­za-108.

[š pastarojo pavyzdžio jau matyti, kad n01·malusis šaknies vokalizrnas paradigmos normalizacijos sumetimais slavų kalbose iš esamojo laiko yra

apibendrintas infinityvo formai. Daugelis slavų kalbtĮ dabar, pvz., turi rus. tmruy, rurcaTb, serb.-chorv. pflem, pisati ir kt. Toks vokalizmų sulygini­mo procesas yra~ vykęs ir daugeliu kitl! atvejų, ir tik iš vieno kito pėdsako, pirmiausia jo kamieno, galima spręsti apie kurio nors veiksmažodžio pri­klausymą kalbamajai fleksijai.

Bet minėta paradigma, matyt, nėra pati archaiškiausia baltų (ir slavų) kalbtĮ nagrinėjamų veiksmažod7ių sistemoje.

101

Yaillant A. Grammaire compar~e des langues slaves.- Paris, 1966, rrr, p. 313.

70

. k I' mo ei ir eu jo-kamienitĮ veiksmažodžitĮ istoriją, negalima T nant vo a IZ · .. t t šak .1

. 'š k' to kad atskirais atvejais jie sudaro opoziCIJą su os pa .~ Hle•s~• I a IŲk , 'cno veiksmažodžiais, bet turinčiais pailgintą nykstamąJA

• l f to pat ami . - . . I' . nles . ku ·s daugeliu atvejų koreliuoJa su akutJnJu norma lUOJu vo-vok.ahzm(ąl: t ~~. J'' Lat. ef fei: f {t; Liet. eu : a, Iat. eOfeii: t'1{f1), plg. dlež-.k hzmu te · " · ' · · I kt' "· a . št' perti" : dy'žti ( -ia} "dirti, lupti ; mušt1, pertt, Pa 1 ... , . ( w) mu 1, • ... ·:r:t • 11

- . ". ) lėšti" : drj1tti (-ia} "sunkiai nešti; plėšt1, drengt1 ; I""''' .Jfe~ll (-1a "p . ... . . (.) ~'. ~ e'Zti (-ia} "aiZyti" :#ti (-ia} "dildyti, plėšt1, drengt1 ; nuegt1 -w. (-lfl),

1. k d;..ti diegti· smogti trenkti, kirsti", Iat. miegi (-dzu) "spaust1; truputĮS au " , • • . . . ...

" · k'rst'•" · my'gti (-a -ict) "svoriu, jėga arba apemus kuo spausti ... , roogll, • . ' . ) . k' . V •

· · ) · k'nt i · spausti engti, vergti", mfikti (-ia "n1e lllll, Lemm-nfekll (- la "nle I , • . . ·- . . k~ . . ,, • ,1y~kti (-itt} ,niekinti"; tt!i!fi (-ia) "plorunt1 (swlą) ; mmt1, trė :.t1,

lt . ' • ) ki . . kš . " . "· • " • • ~1 • (-ia} mušti pert i"; gnefbti ( -ia "s nt1, re t1 . S"1U>~ l... • tyz I " ,' . . . . y b . ". 'b · :;bti (-a -ia) dviem p1ršta1s, snapu ar kuo k1tu spausti, zny tt ,

gili' II. ~11.r ' " · · 'Į' · ' 'kt' " • · -b .'( 'a) lenkt1' lemyn knabinti · (refl.) kn1aubl!s, gJ. mt1s, Įru 1... . kne1 11 -1 ., ' '. • . . · kn' · · k b ·(-'a) dėmes1· 1·tempus ką dirbti"; knerpt1 ( -w) .,lenktis, 1aubt1s,

Ill' II I " ' ' ' . k b' ė . ' ·k · ž knab1'n ti (galv"'" · knii'Pti ( -ia) "ką Įnlkus d1rbtJ, ne •n ll , Jen ·t1 emy.n, •u · "· . b-1· neramu rūpėti " · kniffpti (-ia} "kabinti, sieti; (su-) suspaust1 , suka-u I • ' . . ) ·- · ( · ) . tfr b. ,. sučiaupti": knypti (-ta) "gnybti" ; stelgt1 (-1a , sllegt1 -w . s .rg-tn I , . k . y • t' " )

1; (-ia) "gaminti"; šiepti (-ia} : ~jiptis (-ittsi) "JUO hs.' sa~py IS .•

Veiksmažodžiai ryiti (praes. -ta, -a, pracl. -o) "duot1 pnkl~usa~č1ą da­lj (tekant, einant u.lkuriomis), ruošti, rengt!"• rYf~is (pr~es. -tas1, -a:~~ prae~. -osi, -ėsi) "tvirtai nuspręsti ką daryti, nus•st~tyh;.~I~IS .savo. nuoz1~r~, ~~­not1~: tvarkytis" gali būti vienos šaknies su ltet. re1it1 (-w) ... Įte~ptl .llesl~­

rno~. kteipiamos kūno dalies raumenis", įsi-~eižfi "įsitem~h.' at~:lošh, atsi­spirti", Iat. riezt (-žu, -zu) "riesti (nosi), ręž~1 (nugarą,. krutJ~ę) :,;~ sema~ s10!ogiškai plg. apsi-spręsti ( -džia} ,.nutartJ, nuspręsti.' pas1ryžtJ . spr~slt (sprendžia) "tempti, veržti (pvz., avikaili) ... ", Iat. sp~1est (-ž~, -du! '.'tJ~s­ti. tempti (pvz., audeklą) ... "; uzsi-splrti "atkakliai ,nesul l ~ll,, pnešmt~s; atkakliai pasiry.lti, įsigeisti" , spirtis (spiriasi, spyrėsi) "grustJs, stumt1s; priešintis, nesutikti . .. ".

Liet. keikti (-ia) ir leisti (-džia} nykstamojo vokalizmo laipsnio atitik­menys yra latvių kalboje :}cikt (-cu) "čypsėti , giedoti", list t(-i u, -du!

,.kirsti, rauti su šaknimis" (plg. nu-leisti reikšmę "nukirsti, nupjauti (medĮ, šiaip augalą)" LKŽ VJJ 270).

Šalia spiert~ (spie!u, spietu) "spiesti ", kniebt (-bju, -bu) "žnybti, gnybti" ir ž~;~aū~t ( -dzu) .. ~maugti: ver.lti, spausti, g.niau2ti" ,latv ių kalboje randame .spisr (-fu, -ILl} .. ~piestis", knibt ".7nybti " ir i~1ugt (-dzu) .. spausti, gręžti" (su !~1 - vietoj laukiamojo "'=n- iš i~wilgr < *ineug-) .

71

Tos pačios ~aknies kaip austi (-dfia), Iat. aust (-Iu, -du) "austi; daryti" ( < •aeud-) lietuvių kalboje yra dsti (-da) "austi" J.

Greta jo-kamienio veiksmažodžio geide, gieidi (3 p. praes.) "laukia < *geidjĮJ prūsų kalba turi taip pat, atrodo, jo-kamienP09 sen-gijd (3 p. praes.) "įgyja, pasiekia, erlangen" (< •-gidja). Kadangi digrafu ij žymimas ilgasis balsis 1110, tai būtent jį ir reikėtų laikyti šio ve1Ksmazo4J2i4~ vokalizmu. Tad nagrinėjamasis tipas paliudytas visose baltų kalbose, ir matyt, yra palyginti senas.

Šiuo atveju iš tikrųjų turime alternuojančius veiksmažodžio kamie­nus: dfe!.ia : d.#ia, dr/elio : drY!.ia, li!Iia, ėiiia : jfia, getd!ia, pr. geidc: *gidja ir kt. Kadangi, kaip atrodo, šaknies vokalizmo altemacija jo kamie­nui ide. prokalbėje nebuvo būdinga, reikėtų manyti, kad tokie alternuo. jantys jo kamienai išriedėjo iš kažkokios kitos veiksmažodiio kategorijos. Šiuo atžvilgiu svarbu ir tai, kad vokalizmo ei, eu jo-kamieniai veiksma­žodžiai taip pat sudaro opoziciją su tos pačios šaknies nykstamojo šak­nies vokalizmo o-karnieniais veiksmažodžiais, kurie taip pat yra tranzity­viniai. Trumpasis šaknies vokalizmas čia daugeliu atvejų koreliuoja s11

cirkumfleksiniu normaliuoju šaknies vokalizmu, t. y. čia turime apofo­niją i :eT, u : eti. Antai riesti (-čia}, Iat. rli!st (-šu, -tu) .• skleisti, plčsti; riesti (audeklą) ... ", Iat. rlest' (-Iu, -su) "(pri)siūti", pr. per- ri:ist "suri~ ti, susieti, verbinden", liet. skleisti (-čia} ,.tiesti, kloti: skėsti, plėsti",

skrii!sti (-čia) ,.brėžti apskritimą, ratą ... ", kriaūšli ( -ia) .,badyti; (refl.) grūstis, kimštis ... ", siaflpti (-ia) ,.siausti, supti, go bti". skia flsti (-čia)

"glausti vieną su kitu šonais; nuožulniai nuleisti" ir skiausti (-čia) .,skel­ti" susipriešpriešina atitinkamai su liet. risti (rita, -o, -ė), Iat. rist (ritu) "risti, sukt i", liet. rištd -a, -o, -ė), Iat. ris t (risu) "rišti, sieti; at-, išard)rti", liet. skllsti (skllta, -o, -ė) "skleisti, skisti į šalis; stumti, žerti", skristi (skrlta, -o, -ė) "skrieti, brėžti apskritimą, ratą", knlšti ( -a, -ia) "grūsti piestoje grūdus ... ", siipti (-a) "vynioti; stoti iš visų pusių, spisti. .. " ir skusti (sktlta, -o, -ė).

Šalia sriaQbti (-ia) "su garsu šlerpiant srėbti; siurbiant geni: (rcfl. siurbtis ... " turime sri1bti (praes. -ia, snlbia, praet. srflhė) " t. p. ". Bendrašaknė liepti (-ia) "dėti linų ar kanapilĮ pluošteli prie šakosf(vi­

jos, vielos); (refl.) plčstis {apie piršto nago uždegimą)" leksema yra ne tik lat. lipt (-u) "uždegti" (dėl reikšmių ryšio h. p. 34), bet ir liet. lipti (-a), Iat. lipt (lipu) "kopti, lipti": mat reikšmė "kopti, lipti" yra išriedėjusi iš "lipti, kibti prie ko, kabintis" (semasiologiškai plg. kabi nti " ... lipti, kopti ;

10' Endzeltns J. ScnprD!u valoda, p. 108. 110 Endzeltns 1. PrOšu tekstu grafika.- Kn.: Endzellns J. Dl, rrr 2, p. 220-

221.

72

. . . . . i segtis, stvertis"; Iat. fsept "lip-(refl.) kartis, lip~i; ~~r~.)e~r\~~·~i:~: ~nt kito, grūstis", kepti (k~pa) ti Įcopti", liet .. epett "- Iat ·~ t (-u) lipti, klijuotis ... "). Šie o ka~len~

;ipti, kibli pne ko .. ·. ' . I. lls _P kalbos"e yra palyginti plačiai vartojami. " dž" . l"etUVIŲ IT a VIŲ ž" . UŽ "l<smažo · 1a1 • . . .. iit" (a? -ė) suma· mtt -~:o tarpu švlptis (šv/pasi, ~ėsi) "~uokt~)s , t~~·s' ~ary,tis" ~a užfiksuoti J... k "" "r griftiS (·OSI, ·OSI " I I ' . {: mokestį, nusu . ti . I . . iai a nykstantys. Atitinkamos jų io kamten _s A Juškos, vad•nas•, tlknaus_ ~ . kt"s" ir grfefti (-ia) "pjauti, rėžtt; ~· § ·e 1 · (-ia) šteptiS, jUO 1 . . formos yra_ vt"'P(~ ·t "kš~ės tiktis darytis" ry~io su pastarojO ve•ks~a-. sukti, gręžtl... . e re• " t. (~sta) pasidaryti, atsitikti "lll : šlyptr žodžio reikšmėmiS plg. nu·.~Y~.' s ( . 6 ;" atsitikti nutikti" : liet. kleip-

) krypti šlyti"; Iat. kl1ep11es ·PJ11 s " ' (-sta ·• ' · · dė ėt"") . · š 1 versti, kre1va1 v 1 • . . ti (-ra) "Į OJ ą . la· snio Leksemų jo-kam•enes for-Tarmėse pasitaikančios _nykst~m)Oj~uo~f sprigtą" (: spriegi i (-ia) "duoti.

•x · ( ia) snrlgt1 (-a, -ra " k t " mos kru~tl -a,- • 'r • . ") I t uo-skribt (praes. -bju) "nus us I, sprigtą_; spirti atg~l.: s~~~;;;b;i {.;:;" .. ~ .. pjauti, rėžti, skusti"), be ab~jo, nulupll, nugra_ndytt . (. . d d ·t enųj"ų jo-kamienių tipo piilia formų Į ta­yra velyvi naujadar(ll, ats•ra ę e s

kos. . . k . no atitikmenį seniau yra turėjęs ir šii!p-Nyk::.tamoJO vokahzmo o am•e

. · . "'I N at-!lpė Dv112 • • . •

ti (-ta) . ~,pa ' . . . "škai kartais ~lia tranzltyv.n•o o Kai .lodis pavartojamas lntranz,~~yvt ?ksmažodžio pasirodo to paties

. k · la"psnio voka 11.mo ve• . . . " kam•eno ny stamojO I . ( kl" -ta -o) sklei!ttis sklistt Į šahs '

. . r·k . ė forma . skllstr s Ill ' " ' . . . " vokahzmo m 1 sm . · f t , praet. risu) ,.irti, atMnšh .

. (""- ) Iat rrst (praes. -stu, r s u ' . . d" šlptr .• rmpa, -o • ' ·. . . . . ir intranzityvinių retkšm•ų •· Dėl pana~i•Į atv~jų dtdes~t~ trnn~~~s~:~s plg. liet. lipti (lililpa) .,kibli, ferenciavimo ats•randa sk•rt.ngos ' "·r II ti ( -a), Iat. lipt (lipu) klijuotis prie ko", Iat. lipt (lipu, /lpstu) "t. p. 1 p

"lipti, kopti". ·l( • "d kalbų reiškinius, A. Meillet nustatė, Tirdamas analog1skus kitŲ 1 e. . ... · a koegzisten-

kad "viena aiškiausių senojo atematinio tip~ bk~':•mo Z)š'ma~ųni~ vokalizmu e .. . . k . reikšmė nes•s ma, su . ,

e1ja tematm•ų prezensų, unų . . k d tok·1us poL.ymius kaip · k I" un3 Pažymctuta. a

ir su nuliniu šakmes vo a •zmu ·. . b 1 . kn"tos laipsnių io resp. . . . k tamOjO šaknieS a SllĮ nl

tik ir turi normaltojO IT ny s . "k . ·05

aten~atinės pre-.1 b- . l" ma jac; la• yu senos•

o kamienų formos. Tode utų ga 1 . ...~ •. 4 • 1 1 p plur *tlii-me . t · . 1 p s.ng uer~·ml · ·

zen~o paradigmos kontmuan UIS • • . • . Iat riešu rita Iat. ritu}. ( d( "" d'""a) *reit-mi { *rit-me (- rri!ČIO, . ' ' -+ e~w, Y~' ,

. "nk š kt žodynas.- V., 1976, p. 375. m Vitkauskas V. Šiaurė~ rytų dOmm ~ ~e ų ė LKK 1967 IX p. 208.

. . · · A Dieveniškių tarm · - • ' ' •u Lipskienė J . ar Vadugtns . i ues - BSL, 1916, 20, p. 23. m Mei liet A. De quelquc:s verbes forts german q .

73

Senąją atematinę paradigmą suponuoti galėtume ir tada, kai baltų kal. blĮ jo-kamienių veiksmažodZių atitikmenys kitose ide. ka lbose taip pat yra nykstamojo šaknies vokalizmo. Antai liet. blielti (-ia) ,,smarkiai mesti "

' Iat. blie::t (-!u, -zu) "pliekti, trenkt i, mušti; vi lkti, tempti; sviesti (7odi) ... ", liet. diegti (-ia) "sod inti ; daiginti; durti, gilti ... ",Iat. dlegt (-dzu) .,durti· mušti ; dygsniuoti, daigstyti, siūlet i ... ", liet. siekti (pra es. -ia, pra et. -1: -o) " ... eiti, vykti; tiesti (ranką)" atitinkamai atliepia lot. fligo "sud uodu, sudaužiu ; parbloškiu", gr. cp)"(~w "spaudžiu, treškiu" ( <*bh/ig(!!}fi)U•, lot. fig6 .,ka lu, mušu, smeigiu, duriu, veriu, bedu" ( < *dhigh6) bei gr. i:xw .,ateinu, ut vykstu, pnc;ickiu '' ( < • sfkū šalin trumpos ~aknies mediali­n io a Jr isto txta&x~)m. Liet. skriebti ( -ia} "brėžti, braukti (ratą, ratu) ; pjauti, rė.lt i, skusti" (šalia Iat. skribft "grnndyti, lupti ; rašyti, keverzoti") atitiqka lot. scribfi "rai.lau, graviruoju, brai.lau; rašau". )o ilgąji šaknies vokalizmą patvirtina graikų kalbos iteratyvas-intenc;yvas <J.<cxprcp«o!L«~

"kūno paviršių d reskiu, brė.liu, grend.liu; linijas brė/iu, braukiu", kurit~

tačiau dėl savo liaudinio pobūdžio yra kiek iškreiptas. Lat. ie-triebt .. (i-, pa)tepti; irašyti, nubrėžti , pažymėti" (šalia sa-treibet .,šiaip taip padaryti") galima dar susieti su gr. -rp(~w "c;u-, pratrinu , suvartoju, nualinu" su il­guoju šaknies balsiu (šalia pasyvinio aoristo -rp~f3'1j-vcx~ su trumpuoju šak­nies balsiu). Baltų kalbų vokalizmo ei jo-kamieniams veiksmažodžiams atliepia gi­

miniškos kitų i de. kalbų formos su e {o kam ienu ir nykstamuoju šaknies vokalizmu :liet. kviUia "prašo, vadina" < *"kaitina, kursto, uždega", riekia, milšia "daro mišini ... ", meišia "painiojasi, maišosi" ir s. si. pro­cvbtQ .,praL:ystu" (inf. -n•isti), s. ind. rikluiti .. brė.lia, rėžia", su prczenso formantu -s- s. ir\d. mi-mik$ati .,maišo" (su-k$- < • -ks-), su prezenso for­mantu -sk- lot. mi5ceii "(su)maišalJ" ( < *mik-sk-o), s. air. mesc(a) id ,,(įsi)maišo".

Etimologiškai atitinkančios liet. /ill/a, rėižia "įtcmpia (raumenis)", Iat. rietu .,riečiu (.nosi), rę.l1u (nugarą, krūtinę)" bei Iat. snietlzu, snii!dzu "(pa)duodu, (iš)tie,;iu; s iekiu ... " s. airi ų kalbos formos Ii gim "liežiu", ri­g im .,tiesiu, plečiu, siekiu" (žinoma, jeigu jis kilęs iš *riJ-, bet ne iš •reg-) bei snif{id ,.laša, teka, lyja" gali turėti kamiengalį tiek -e {o-, tiek -je [o-. Pastaruoju atveju s. ind. snihyati "drėgsta, limpa, kimba, prisi kabina ... " turi -je {o- kamieną.

Baltų kalbų jo-kamienius veiksma.lodžius su vokalizmu ei, eu kitose ide. kalbose atitinka to paties kamieno, bet nykstamojo šaknies vokalil-

'" Endzclrns J. Ml:., I, p. 308; Fracnket E. LEW, p. 93; P o korny J. JEW. p. 46.

111 Fraenkel [. LEW, p. 93, 781 (su li1er.).

. . lg liet skli!dlia Iat. š/sielu ir gr. axtCw .,skeliu. mo veiksmažodŽIU~: ~ ,,· ( <·*-dj6) b~eton\Į skeja .,pjauna" < •skidj6;

(per)pjaunu, (at)s I nu . . ·u" ir gr a'lttl:w čypsiu , čiulbu" ( < •-gjo); l ledzu cypiU, spiegi . " d' I 'k'a

spilgia, at. sp " . . . . atgal sviedžia" ir norv. 13 . ~P" '1 ' · duoda spngtą, sptna ' · ... f · den-

spriegia " . t' tiesti žergti nesuverti, Vleptl ; st egw ., d. 1 s:pnka temp 1• ' ' Y d · badau" §,·ed. Ja. ". . š- s kapoJ'a" ir gr. a-rl-.w " unu,

blogai pJauna, VJr une . t " gla stogą; . . smeigti durti"· liet. apsi-jaukia "apsJpran a

'o) s ang st1c,an " • • . . T t'") < ( <. •-gl ·a'·;ks. ta .nupranta, nugunda"' Iat. jau kt "pratinti, VI JO I ( 1 nu-J •• ·• " p g. . . . d tie •ati "yra pripratęs, mėgsta . . •-etlkla IT s. Ill • >_ . V .. a kuo dirba daro", Iat. ve/Ctl ,,(pa)da­

. pvz liet veik la "u.Gsllm , , . . š " ·r s Taip,. ., . v . kdau (nu)veikiu; įveikiu , nugaliu, paimu VIr ų ' ...

rau atlieku, (l) y , 'k' ) tu rekonstruojamos atematmcs ' . I . kovoju" (<*JĮ' ĮO- pama lb

a•r. f~c um :· • leik-mi/*wik-me(s) galimybę paremtll germanų ka ų paradigmos Jde. } ·ntJS gramatine priebals ių kaita h fgm, plg. got. atitikmenys, p.lsll_Ym• kšl -, an (germ. *weiha- < i de. *yėiko-)

. ( et wtilh) s. vok. au . 1111 ' • • ) welilall pra . , - kovoti" (genn. •weiga- < *ue,ko-. wi~an, s. vok. :mkšt. Wlgan " " k tr s. ang. . . "" kovoti" s. ang. ge-wegan "t. p. , s. vo . b . 'si vega (-1-) (praet. vu, " ,

e• s. ' . . . . nu aleti" (germ. *wiga- < *uik6-). Mat germanų auk~t. 14bOr-wehan "ĮVeikti , g. . }' 'šk'nti atcmatinė!> pa-kalbŲ gramatinę priebalsių kaJlą gerai ~a ~~a paa• I

. ~ oms blldingu kirčio šokinėJJmu. radlgmos orm . . amatin riebalsių kaitą f fb turinčių got. Pana~iai samprotaujant, IŠ grb' Ii ę bp. s vok aukšt bi-/iban (praet.

l'kt'" ang ,_ r_jan e1 . · · af-lifnan "at-, pa I • , s. . *I 'b . <'de *leip6-) galima biJtŲ taip

' )J'kf'' (-leiba-<germ. el a- I . - fefb) n\.pa I I . t' . paradigmoS *fėip-miJ*fip-me (s) , pat spręsti apie buvnną atema mes . . luoš­iš kur galėjo išriedėti jo-kamienė forma liepia ,.deda Imų ar kanapiŲ p

telj ... " · · · 'k · dfai Prielaidą kad kai kurie vokalizmo ei ir eu įo-kaJmemaJ ~e• ~maz~ I i

' k . n·au galėjo būt1 kaitOmi paga ypač turintys alternuojančius amtenus, se I b . r. ktas

. t atcmatinių formų uvtmO ,a atematinio asmcnavimo lipą, parcm ų . . 1 t snied·u snii!-pačiose baltų ir kitose giminingose kalbose. Anta• ~a~Ja a : k~ '

1 , ..

. . . k' " ·r s air smgld ,.Iasa, a. a, YJU dzu ,(pa)duodu, (iš)tJesJu; ste JU··· I · · . .

' . . . " V'same hetuv1ų kalbo:. plote lietUViŲ kalboje turime smegti .,snmga . I . . ) b t

. k ·enes (svled"'uJ, trledfut . e svfesti ir trlesti prerenc;o formos yra 10- am1 • - . •. . . . r t v'ų tarmcse :.JŲ pasižyminčiose archaiškomis ypatybėmts rytlnese 1e u .' . _ .

. f , 1 mių kune gah bull atc-veik ma.lod.lių asmenavimas tun orma JŲ pOLY • . _ . .

• G L t ·e na Lz gah but • "uc;,darę matinės fleksijos reliktai : .mema rv, z, " 1

. . •

atem,ltinių 1 p. sing. praes. formų *.n•ie(d)mi ir *tnC'(d}llll pamatu.

tu Meillet A. Op. cit. p. 24.

75

Daugiau atematinių formų paliudyta senuosiuose lietuvių rašt ·"od 111 8 · . k . uose z. ynuose . et JŲ pns ynmą paradigmai apsunkina tas, kad <:u c::matti. nes formos daugeliu atvejų asocijuojamos su bendraties ir būto· 1 · ; č' - k · · us ~o atko e, re 1au a amtenats . Todėl ir kliemi "kliedžiu" (3 p. kliesti) . mi 'k' " b . . . . . " , petk.

"pet JU et JUOsrm "JUOSIU veikiau priklauso veiksmažodž'a kl' '/et" (kl' d. ) 'k· . .. l ms te-c. ' 1e '• -a , pet ett (-eJa, peiki) "laikyti nevertu niekinti" b · · et. (.. . . . • . ) . . , eJ )UO.

S I JUOSI, )UOSIO "apSIJUOSUS nešioti". Analogiškai ir a tematinės ~ ·a . S . b . . - Kž ormoa gn ž~~~~. rJ et .~tau~t(i, k~rias L. autoriai skiria jo-kamieniams veiks-ma o ztams gnuusl/ -dŽI a) "gnausmui būti" bei siausti (-čia) v ·k· Pr"kl · " - k . . , et tau

1 auso ,,antrOJO e atnteno vetksmažodžiams griaudėti (-ėia) · f" ( I . 3 ... . " "gn aus. t P g. JO p. gnuustt Smn, A l, Dkš) bei si6utėti (-ėja, -i -a) tuo lab·

kad for · · (3 ) ' ' tau ma s1aust1 p. praes. paliudyta senuosiuose raštuosellD. Tad jo-kamieniai veiksmažodžiai kliesti (-džia) peikti ( -ia) g ·.~: 1

(-d" · ) b · . - . ( . . . • , rtuust -~a . et s1austt -čta) atemattntų formų veikiausiai neturėjo.

Eltmmavus atematincs formas, asocijuotas su antraisiais" - č' - k · · " . e, re tau a amtenats, atematinėmis galima laikyti šias formas : feidmi le 'd"' " r . kt .. k. " (3 " I 7 JU '

P ~-ste "~n.s•~. ~a p .. pra~s.), nu-~iekmi "spėju, turiu laiko", ul-smeig-mz "~s~~tgt~ 1f ap-sp1egm1 "apslOJU, apspiečiu". Pastaroji forma se­manhškat 170ltuota, bet galima manyti, kad ji prikla·uso tai pačiai šakn· · ka· ·~ . ( . ) k tat

. ~~ sf!u'gtt. -ta _"r~ ti ~ypiamu, plonu balsu ... ". Dėl reikšmių ryšio plg. sta.~tl (:dž~a). "u.žtt le~tant.' ~ūgzti, zvimbti; čiu lbėti, giedoti ... ; supti (~.:.kauk·'' f·t~} .,.rėkti klatkt.u balsu, staugti ... ; (rcfl.) rinktis, sp ics­t.• s '. ap-staubtt (-1a) " ... ape1ti iš visų pusių, apsupti, apsto ti . . . ", sia Oh­lt (-t~) "mal~ni~i. skambėti, siaus ti, gausti". Taigi atematinę fleksiją anksč1au tul'ėJUSlals galima laikyti jo-kamienius veiksmažodžius teisti

(-džia) , sfe~ti (-ia), smeigti (-ia) ir galbūt spilgti (-ia). Liet. austi ( -dlia) , Iat. at1sr (-.u, -du) seniau, matyt, taip pat yra turėj~ šaknies vokalizmą eu, kuris p3sikeitė i au tikriausiai dėl šaknies pradžios lar ingalo poveikio

(~aseu.- "aU:.ti "~ au ( ~)-). Pa~~udyt~ atematinė forma audmi rodytų, kad ŠIS. vetksmazod ts sen1au galeJO pnklausyti atematiniam asmenavimo ti­put.

K~~ kai kurie jo-kamieniai veiksmažodžiai seniau turėjo atematinę f!ekstJą, patvirtina kitų ide. kalbų atitikmenų atematinės formos. Antai

"' ~pech1 F. Zur Geschichte der VerbaiJdasse auf -ii-.- K Z 1934 62 . 83-87· Sa.bah auskas A. Atematioiai lietuvių kalbos veiksmažodžiai.~ Kn.; K~t kurie Ji~ tuv1ų k~lbos. ~ramatiko.s klausimai. V., 1957, p. 102-1 12; Kazlauskas J. Lietuvių kalbos 1stonne gramauka, p. 304-308.

111 Sta ng Chr. S. Die athematischen Verba im Ballischen. - Scandoslavica 1962

vrrr, p. 161-170. · ' u• LK2. xrr, p. 484.

76

. · dų kalboje atliepia rėh-mi "liežiu" (3 p. sing. rerĮhi < *reh-ti, /ll! ta si. tn ,,.11•111

ah) ir archaiška ide. prokalbės forma rekonstruojama 1 p p ur. . • ,. ( ) "

.' ,1

·uo Vietoi liet. dfe!ia "muša, peria" ir lat. dvle;~;u " ap tepu •Jbg HIH . J • f dJ .

•d )et·z1·a s. indl! kalba turi deh-mi "tepu " (3 p. smg. pra es. G eg u

< (!Į 'š . . . .. J . · dėsningojo *de(lhi). Liet. jaugia (inf. }augti "n tt pne JUngo , ~~t~ galima tapatint i su Avestos atematin~ 3 p . sing: forma yaog-~t

ki k " ·r graikų kalbos taip pat atemattne vu-kamtene forma ~tu­. jis n o I ' . . . . d' I kt t t ' · · kinkau". Tad ŠIO veiksmažodŽIO tde. ta e uose, maY , yvuų.t "Jungtu,

t ·p pat būta atematinio: *jeug-mi/*jug-me(s}.

(ll 'k' r k am" Liet. dveisti (-sia) "darytis apsiblaususiam, nev~ nam, ~e tn ~m . (šalia dvlsti (dvinsa, dvysta) "švinkti, .pradėti dv~kt1 ; rusent1, gestt, bles-... dviseti (dvisi) "atsiduoti, dvoktt") prabalttšką senovę rodyt\Į pr.

tI , " . d - d · · )121 na-dwisin(acc.sing.)"dūsavi mas,Seufzen (paltu yt~s na- .e~1 s~~ : Dėl to pasidaro galima dveisia, kurio -s- po i liko sve1kas greiČJ~Ustat ~~I 'kšmės ir formos artimumo su dvėsti (dvęsta, dveso) "blėst t , gest1 ,

~~Isti (-ta) "švinkti, gesti, dvisti " , lyginti su s. ind. dvŲĮi ·:n~kenčia,. yr~ · š'škas persekioJ·a" Av. dt•aeš- "būti priešiškam, persektoh; kanktntt,

pne 1 , • . 1 · · I' skriausti" (dėl visų minėtų ~_?džių rei~šmių r~~io galin~~. pa ygtnt~. ~~~· rlistus "piktas, žiaurus; murus, sumuręs; h udnas.:. ' .. Iat . . s~ats~tes (-šu6s, -ru6s) "pykti, niršti, karščiuotis; peikti, barti, ~lvtrč!t l~ " : het . skeisti (-čia) "pulti, naikinti (priešą)"; Iat. dusmas "pykt1s, rust1~ , dus­mu6t (i es) "pykti, širsti, tūžti" : duser (-u, -eju) "sun~ iai kv.ė~uot.l , dus.~; Jį turėti; pelėti , musoti", liet. dūseti ( di1si, -a) "dūsaut1, sunkiat kvepuott , dusli ( dwisa) "sti gt i oro, trokšti ; ilsti ; dvisti, švinkti, gesti").. .. ..

Liet. kviesti (-čia) etimologiškai glaudžiai susijęs su pr. quo1 "(JtS, Jte)

nori", kurį kaip ir su juo gretinamą lot. vois "tu nori" linkstama laikyti atematine forma. Remtis minėta Duenos įraš\Į forma rizikinga, nes, pir­

ma, kad ide. *kw- refleksas lotynų kalboje būtų v-, toli gražu neįrodyta, ir, antra, lot. vois (klasikinėje kalboje vis "tu nori") kilmė per daug neaiš­

ki (šios formos gali būti fonetiškai išriedėjusios g •uells122), kad apie ją

ką nors tikra būtų galima pasakyti. Tad senosios fleksijos atžvilgiu lot.

vois yra irelcvantinis tiek veiksmažodžiui kviečia, tiek quo i, kurį nie­

kas netrukdo laikyti tematine forma *kL~aja (3 p. sing.) < ide. *ktwi-e fo. Vadinasi, aiškesnių atematinio asmenavimo žymių pačiose baltų arba

kartu su savo atitikmenimis kitose ide. kalbose turi išlaikę tokie io-kamie­niai veiksmažodžiai: /ėidžia, sflkia, sme1gia, audlia, Iat. aOfu, svfedžia,

110 Meillet A. - MSL, 1910, 16, p. 240; Specht F.- KZ, 1934,62, P· 114. •n Endze l lns J. SenprDllu valoda, p. 213 (su liter.). 11• Cowgill W. - Die Sprache. 1978, 24, p. 25 t. t.

77

Iat. svie!u, trled!ia, Iat. sniedzu, snii!dzu, lii!l.ia, dlel.ia, Iat. dvle!.u, jaugia ir, atrodo, spi~gia. Todėl šias formas drąsiau galima laikyti turcjusiomh atematinę fleksiją. Jeigu prielaida, kad buvimas šalia viena kitos tos pačios ar artimos reikšmės jo-kamienių ir tematinių leksem'l su normaliuoju resp. J\ykstamuoju šaknies vokalizmu atspindi buvus~ atematinę paradigmą, yra teisinga (o tai toli gražu nėra tikra, žr. toliau). seniau kaitytomis pagal atematinę fleksiją galėtume laikyti dar tokias jo-kamienes formas: veikia, tat. velcu, lil!pia "deda ... "' dr/elio, ilžia. ell.ia, tat. iel.u, gneibia, kneibia, Iat. kniebju, knelpia " lenkiasi ... ", kner­pia "kabina, sieja", pr. kničipe, mlegia, Iat. miedzu, meldzu, niekia, nei­kia, tei!ia, reitia, lat. rie!u, spiečia, Iat. spiešu, t~zaCidzu, geidl.ia, pr. geide, gieidi, rii!čia, Iat. rilšu, rie§u2 "(pri)siuvu", pr. per-re ist. skleTčia, skriičia, kriailšia, siaūpia, skiaiičla, sriaūbia, šviepia, grfežia, lat. griel.u, spriegia, skril!bia, šiepia, kvilčia, riekia, miešia, mema, skfl· d!ia, Iat. š}ciel.u. Senosios atematinės fleksijos vietą baltų kalbose yra už. ėmęs jo kamienas, nes šalia atematinių formų kitose ide. kalbose dažnai yra jefo kamieno formos, ir formantų nulis:-jefo- kaita yra būdinga ar­chainėms ide. veiksmažodžio kategorijomsm, plg. het. lemi, tebbi (šaknis *dhe-) : I p. plur. tijaweni, 3 p. plur. tijanzi; palių werli ,.šaukia" : het. werija-. Tai ir galėjo būti viena iš priežasčių, kad jo kamienas baltų kal­bose palaipsniui išstūmė atematines formas. Svarbų vaidmenĮ jo ka­mieno ekspansijai galėjo suvaidinti globalinės balt\Į kalbų veiksmažo­dlio opozicija:. .,tranzityviniai jo-kamieniai veiksmažod.liai /intranzity­viniai infiksiniai ir sto-kamieniai veiksmažodžiai" susidarymas. Įgijęs

tranzityvinę reikšmę, -jo-formantas, kuris buvo struktūri~kai glaudliai susijęs su atematine fleksija, gerai tiko reikšti atematinių veiksmažodžių aktyviniam, į objektą nukreiptam veiksmui.

Kad nykstamojo šaknies vokalizmo veiksmažodžiai gali būti atemati­nio tipo daugiskaitos formų kontinuantai (I p. plur. *dii-me, *rit-me-+ dYf.ia, rita, Iat. ritu), nėra vienintelė jų kilmės paaiškinimo gal imybė. Stebina tai, kad jų nedaug (gril.asi, lipa, riša, rJta, sklila, skr/ta, spr/ga, ši pa, .ft•/ pasi, kri'tša, sktita, szipa, dyl.ia, drjtia, jlia, gnfba /gnybia, mj•ga ,' mjgia, tjl.a, ryžasi, tat. spišu, l!ll1dzu, pr. *gidja), ir jie atrodo esantys re­

liktinio pobūdžio. Patikimiau galvoti, kad daugelio atematinio asmenavi­mo veiksmalodžių vienaskaitos ir daugiskaitos formų šaknies vokaliL­mas buvo gana anksti suvienodintas, apibendrinus stipriųjų, t. y. vienas­kaitos, formų vokalizmą, ir ši prielaida neblogai paaiškintų, kodėl jo-

IU Watkins c. Tndogermanische GrammntiJc. Bd. rrr. Erster Teil. Ocschichte der indogcrmanischen Vcrbalrlexion. - Heidelberg, 1969, p. 31.

78

. . · eu yra dabar baltų . až džių su šaknies vokahzmu el IT

)(arnienių velksm o . kalbo~e tiek daug. . . minėti kitų ide. kalbų nykstamojo šakmes v~-

Tiek baltų kalbų, tiek ~~ . . 'k -"odžiai gali būti pačios archalš-·0 karn1emat ve1 sm= .. 1

k,alizmo o- resp. ~ - turėjusios ir išlaikiusios 3 p. sing. flekstją -e o }dausios prezenso or~~· erotų tai ir jų archaiškai atrodant~s nykstama­(! P· siJ\g. -o< ·-~-ao. ~r buvusi paradigmos formų oksltonezė (plg. . š Ju\ies vokahzmas, JT )

s1s a . . . riešdėlį: pa-rita, sii-kruJa . . . . . kirčio atitraukimą 1 p . fl ks" a'škinamas kai kunų JŲ raJš-JŲ Veiksmažod1ių ka.ityba a:emat·l~e šae~!: g:lo priebalsio -d-, b) šaknies kOS ypatybių atsiradimas, but~ntk .. )kurių formų kirčio šokinėjimo paradig-

l · ·r c) seniau buvusto at · rc'kia jlgojo ba sto ' . k' k toks aiškinimas yra pagrĮstas, I

Jnoje. Prieš. ba~d~nt n~ta~ytJ~ei:smažodžių su šaknies vokalizmu ei ir dar panagnnėtl Įo-kalllle~JŲ " dl' su šaknies vokalizmu ai ir au opo-

. to paties kamieno velksmazo IŲ 1!11 tr ziciją.

š kni okalizmo ai ir au jo-kamieniai v~ks~~ž~džiai ir ~ų atitikmenys baltų

bei kitose 1de. kalbose . . . . ·a· veiksmažodžiai daugellu atve-

Šaknies vokalizmo er tr eu l.o-kakmte~~ t to) kamieno veiksm:tžodžiais, .. · to pat1es ( arta1s s .

jų sudaro opOZICIJą su . . . Keletas tokių opozicijų tškelta . . . š kn . vokahzmą artr au. .

tačiau tunnč1a1s a YJe _ "kt' ( ·a; nepalankiai verun-. · 1 kus butent: per ' •1 · "

nagrinėjant semanttmus au ' -k ( t ) leptl. tvirkti" ir liet. paik-. · '' la t per t -s u " •

ti ... ; niekinti, nevert~ntJ . . . ' .... le ti. darytis užsispyrusiam .. . "' Iat. ti (-sta) "darytis paikam, k:'atš~l, .P : •. liet kvilsti (-čia) ,,prašyti, pafkl2 .,darytis išlepusiam, tš~at~usJakt~ ' Iva.·,. kvailti kvaišti"; pasi-

- · ( 1 ) sva1gt1 su ts ga • ' vadinti" ir kvatstr -sa .. •.1

:o~:. • t'" ·,r kvaršti (-šiO) "dary-- . · pakl US' ULStgCIS I

-kviešri (-ia} ,.buu pawengus, . 't . ( x·a) mest'1 tėkšti" ir svais-. . 'kt'. 'gtt" · sv estr -"' " • . tis kvaišam, kvatltJ, pat 1 • svaJ. •

1 , . t 2 ( Ju tu) garsiai verktt,

. . · · ktis" at. sva1s - , - " ti (-sia) "kvatsll,. sv~tgtt , .su._ d ti". tvilksti (-skia) ,.labai šviesti, plieks-raudoti, aimanuoti; du ault, ~~u ė d' . " ·r tvaiksti (-skia) "trakti,

k . ( ki ) raush rau on uoti . . . ' . ti ... ", tvei su -s a. " ~ , 'k' t'" ·r skaisti (-sia) "blizgėti, spm-kvaišti"; skeisri (-čta) "pulti, naJ

1n

1 1

1

0) pykti karščiuotis, niršti,

d . . ~ . . " Iat skaisties (-!uos, -s u s " ' . .. d eli, svteslt ... , · . "'k Jb 't' užvardyti. užkalbeJtmu gy Y·

bartis ... "; Iat. riebi (-b;u, -bu! "u__zk ~be ~·gydyti" r~ibt (-stu) "svaigti, ti, skausmą atimti; braukant tr uz. a :u' ėt' (akys~)" ir liet. raibli (-sra) suktis", liet. reibli (-sta) "tavaruott, mJr.g .' ukt's"· liet Iiesri (-d!.ia),

. · ėt' (aky c) · sva1gt1, s I • ·

"margti, tavaruodll), mtrgt .• ~ liet !e;sti (-diia) ir ždisti (-džio). Iat. =lesi (-!11, - u "tep 1 • •

79

Iš pavyzdžių matyti, kad antrasis opozicijos narys yra šaknies mo ai ir kartais sto kamieno. Apskritai šaknies vokalizmo ai veiksmažo. d1iai, būdami daugiausia intranzityviniai, labiau linkę turėti sto kaip Jo kamieną, ir ši aplinkybė paaiškina, kad jo-kamienių veiksmažodžių su ~aknies vokalizmu ai yra daug mažiau negu veiksmažodžhl su šaknies vokalizmu au. Šiame darbe, savaime aišku, pirmiausia domimasi tomis nagrinėjamo tipo opozicijomis, kurių abiejų narių prczenso formų kamien. galis yra -jo.

Panašių opozicinių porų konstatavimą apsWlkina pirmiausia kai ku­rių nagrinėjamtl leksemų onomatopėjinis pobūdis. Štai, sakysim, kiaOk­ti {-ia) "plonai Joti ; kiauksėti (apie kovus)", čiaukšt i (·škia) "čepsint ėsti ar valgyti; ėdant ar valgant čcpsėti, čiaukšnoti; čiauškėti, tau Uti ; čiulbėti, čirkšti" ir katikti (-ia), taiikšti ( -škia) "niekus kalbėti, plepėti" raiškos skirtumas veikiau priklauso ne nuo morfonologinių faktoritĮ, bet nuo garsažod inės jtĮ kilmės, plg. interjekcijas kitiii "šuns lojimui, skalinimui nusakyti; kuosos balsui nusakyti", čidukš(t) ,.čiaukšnojimui nusakyti". Ga l daugiau pamato esama kal bėti apie veiksmažodžių keikti (-ia) "mi­nėti ką piktais negražiais lodžiais ... " < • "rėkti, kaukti" bei kai/ct i (-ia) "cypti iš skausmo, kaukti (apie šunį)" (šalia kauzatyvo kdikinti (-ina) "erzinti, pykdyti, tyčiotis; varginti, kankinti ")124 šaknies dvibalsių ei ir ai apofoniją. Apofonini au (plg. liet. gniauz6ti {-oja) "verkšlenti, aima­nuoti", gniauza "kas nuolat nepatenkintas, verkšlena" < *gneuz-), ga­limas daiktas, turi Iat. gnalizt ( ·žu, -zu) "plepėti, niekus tau.kšti; peikti, blogai atsiliepti", sa-gnauzt "SktĮstis, dejuoti".

Antra, ne viena l i etuvių kalbos leksema su šaknies vokalizmu ai randa­ma senuosiuose raštuose bei žodynuose, ir dabar jau nebegalima jų visų verifikuoti gyvosios kalbos medžiaga. Jeigu švaisti (-čia) "gražinti, dabin­ti, puošti" C (šalia nusi-švaisti (-sta) "šviesėti, giedrytis" B, N), smaigti {-ia) "smeigti" N, Kž ir šlaikli (-ia) "galąsti, aštrinti" N būttĮ senosios kalbos faktai, turėtume tokias opozicines poras kaip švaisti (·čia) : šveis· ti (-čia), švilsti (·čia), smaigti (-ia) : smeigti (-ia) ir šlaikti ( -ia) : šfel­kti (-ia) . Kiti senųjų ir senesniųjų žodynų vokalizmo ai jo-kamieniai

veiksmažod/.iai daro tikrumo jspūdj. F. NesseJmanno žodyno klaipti (-ia) "kleipti" ir svaigti {·ia, -ė) "svyruoti, svirduliuoti, svaigti" tikrumą pat­virtina iš-klaTpti (pjūklą) "padaryti pjūklui taką" Mit I 17 (Ragainė) ir

svaikti (-ia, -ė) "svaigti" C, kuris betgi turi -k-, matyt, klaidingai parašytą vietoj -g-. Neabejotini veiksmažodžiai, turintys šaknies vokalizmą ai,

yra pa-raižti (-ia) "užkasti" DP, kaipti {-ia) "klaidinti, apga1.1ti ( ?)''

'" Baltistica. 1978, XIV, p. 106- 109.

80

~·~ .... ,.--=:o- .-

• . . · · ranašauti" Q, . . . !aidinti" Vrd), satstt (·čia) "speh, P . . P (ptg. katpmtt "k . . x t'" H R MŽ N Kž, kunų, tšsky-B . ·; kubėt1 · pnestarau 1 , , .... , • ("

C ir stafgtis (-utsl . "s . ;titikmenys randami giminiškose kEI)bose zr. laigtis, vokahzmo et rus s

toliau). . . • . ) ( lg. dabartinės kalbos svalgti (-sta) "~arytis gir:am, Su svatgll r.:.a ~ai ti (-ia) bei staigtis (-iasi) šakmes . vokali~~

nykti sąm~nel _) •. ka :ai svefgti ( sta) "darytis girtam, nykti. są~o~e! .' kontrastuoja ah.tm. " (p 33) kleirpti (-ia) "i šoną versti, kreiVai devett,

. ( ·a) sVlestt. · · · • 1

,. r ( dzu) (p 5 ,.;egtt _, " ,, b . 1 "gt; (-ia) stiegli (-ia), at. stetg - · . kad išklyptlĮ et s et • • darytt,

51). . opozicinilĮ porų, priešingų nagrinėjamo tipo šaknies vo-~aug d~ug~:~e dabartinėje lietuvių kalboje, jos ta~mėse. . .

kaltzmu, ran . I r tų priebalsitĮ opozicija pneš šakntes au ga~t Veliarizuotų IT pa a~ tzuo . d'fton ou ir eu opoziciją, kurią, vadt­

ntspindėti seniau bu:uslą ša_k~~es J ti ~veiksmažodžiai: pirma, blai1gz­nasi, gali turėti tokt~ na~medJambož')p raukšlėtis glamžytis", nu-klaiJkti

. ·; trauktiS (apie ra u Į , ' . bt' tis (-zgJaSI " . . . " . r. ~k"ti {-škia) "lengvai go ts, .,. t' vlaptu kehu aps~-;,mau .. . (-ia) ,.nuva.ttuo ' s . ' . ) 't . lėkti nerti. dėvint plėšytl; . b ,. ... f aūkš!t (-čta "gret at , , .

užsimestt dra uzĮ ~ m_ . . . d.liai valgyti" bei llaūgti (-lfl) "skal-pavirsium nerūpestmgat šluostylt '.go . ( ·a; tašyti. (refl.) trauktis · ·" · tra bliallgzl1 -zg1 "· · · · •

binius virint!: šutmtt. l.r. a~at~l tis" ( < *bleuzg-), kliaūkti {-ia!_ "s~a~: (apie drabtuĮ), r:u~šlett~ •. g ~ arkiai lieti, pilti: vykti, vaz1uotJ .. · kiai lyti; smarktat teket i, bė_gtt, sm 'li . t šytt'" šmitiukštis {-ščiasi)

• .1. k •t · ( škta) smat ntt, a • ( < *kleuk-). šm1uu s ' . - .'.', * . ) b . lliafi~ti (-ia) "be pers-" lengvai gobtis, ~sim~s:• dra~~ŽĮ .r \t~me:: ( <e!ileug~). tojo lyti, pilti; smarkia~ ~-ekett , bltau. ' .. ~t ka Lipti (-ia) "kasti i krūvą,

Kalbamojo tipo opoztCtją sudaro tatpbt~ . btt' sau " ( : ktirpti (-sĮa, . . Ik · · k · ą · gro t, gne · · ·

daryti kaupą; nnktl , te h ~ ru~ ; . f 'š dirvos") ir prisi-kiaupti (-ia) -a) . kilti rūeti; gerai augti, vešetJ, vtrs ' 1

· '. ' ·.~ • ūsris keltis")lU . .,pmtvalgytt ( < ,.p · • . . . . b

1 . . buvusią šaknies voka-

Kai šaknies pradžioje yra den_tal~nlal.•t P n~ aksalalb'·o.ie gali atstoti fonemų · .. d bartmėJe te uvtu • J

lizmo ou ir eu opoztCiją a ~ . ( . ·) taupyti tausoti· čiaupti · .. lg raupt1 -ta " • ' 1· : Č· ir d- : di· OpOZICIJa, p . , ) · •"f čiaupti"

. •. ~ . . ) t. daryti (lūpas, burną ; gmauz 1• (lūpas)" šalta ctauptt ( -w "ver 1• . ... • (G v) . ko bti. dobtJ rouštt tarmese r ( < *teup-). daūbti (-ia) "duobtt, s , , . . . l 'd s"

, . 'd " D •l reikšmių ("ettl nosĮ nu et u šalta dliaūbti (-ia) "eiti nosĮ nulet us · • _ •. ( "' . t'a) rilpti (-sta) . • . "' yšio plg rupet1 rr1p1, • ' == ,, ... nu~iminus, sustrupmus r ·

b · k tuo ti "116 ,.rūpėti" : raiipti (-ia) "duo tt, 5 ap ·

'"' Baltistica. 1969, V, P· 189- 195, ' ' . LKK 1973 xrv, p. 75-77. 111 Plg. LKK, 1972, XTU, p. I4-!G.

81

Iš nagrinėjamo tipo opozici'ų latv' . . (-dzu) "smarkiai spausti sma~ ... IŲ kalboJe galima nurodyti "smarkiai spausti smau~·. b ~: . ~ < blt. •tmoug-) šalia žmaugr greitai bėgti, sp~kti. kir:;. a1~ I._,,Įv~i~ti (išvalgyti, padaryti); *zmiaua- < blt •t ' (žr I smugĮ ' .fCigu pastarasis, žinoma k 'I

• o • meug- . p. 2J _ 24) • 1 ęs Lat. dfaubt 2 (2 p. praes. dfaub) - : . _ . .

džiaugtis, linksmintis. (rcfl) ::_rupJ~tJs, buti SUSJrūpinusiam : gaubt2 (-b · -b ) '. . · _PaslzadėtJ ką tpa)daryti" ( <

'JU, u "d.žlaugtJs, lmksm'ot' dž·- . rūpintis; (refl.) tikėtis, laukti. (rcfl) tž ~: t' ~ug~U~J ; saugoti, priži skųst is deiuoti" "a "bt k' . . a e J, etmtl; (refl.) girt is.

• ~ • tS u "s ųst 1s dejuot'" ( • ' leksemos gali būti Iat. sa-g b,.: . I . . < geub-) bendrašaknės

. au .Tes sus1gnebt1 a ·"·- · · nuo-gūbties "susirūpinti 1'- . " - - . ' PSIZiuretJ, pasigesti"

v. • • , ' nu IUStJ (nuorupet1es)" b h • "zul!; stlptt, nykti <>eibtl'. l'u·d '!' ' I . . scr .-c orv. ginutt . . • .. , 1 e 1, 1 gėtts ge'sf" 1 •.• "sdptl, nykti geibti · ba,·gr· k . ' I I , s ovn. gmtlt (gfnem) ' ' ts, amuohs kank· f . , .. d .. gybnQtl, gynQti žu"tt' " S . . ' m ts, Ill ėtl, Ilgėtis" s si

" · cmantm1s kont k t 1 · · ' · • prildauso ir Iat džaubt ( b. b ) e s as ne eJdžJa abejoti, kad čia

. - 'JU,- u smaugtis' < ,.. ,. b . s.ma~gti" < *geuh-. Kaip šalia slav" kal sau t beJ gnubt "skersti. tt, nesti", taip šalia Iat. sa-gaubties~uri:; ~eksem~ ~ra ~·si. gMqti " lenk­kloti, gobti; lenkti, riesti". et. gaubtt (-Ta) "supti, dengti.

Tokiu atveju tarp diaubt2 džaubt < •g b kurių antoniminė reikšmė dž' • • • au 1

• gat1bta, gaūbt < bit. *geub-". " laUgtts hnksmint's d"''" ... ' ~to su ,.rllpintis, būti sus irllpinusiam :, I I ' ZIUgau.tt (~ėl jos ry-s. rus. PO.lnlmu rūpm· tJ's lab . .P g. s. si. radb "kuns d.žtaugiasi":

" , a1 stengtts") ,. · k ' l · . . at-, aiz- ir kt. ir Iat sa gaztbt·A I' ga eJO I ti tš pnešdėlinių lyčių

' ' · - · 1es tet gaubti ( · ) greičiausiai turime ša ... -ies k' l. . -ta < bit. *goub- taip pat • 1\Jt vo a 1zmo apofoni·ą

PastarosiOs šaknies abu op · .. . . J · b

. OZICIJOS nana1 yra · · k . et vtcnas tų narhĮ turi atitikmen· I' t . v~enoJe albOJe - latvių,

. .. l 1e uv1ų kalbo•e Est' · · opo~CIJOS narius turi lietuvių kalb b . J .' I tr tatp, kad abu latvtų kalboje. Saknies vokai· . a: . et VIenas JŲ, be to, turi atliepinj

. 1zmo e1 at1t1kmenis Į t · k lb · k10ms leksemoms : Veiksmaž d'"" . b . . a VIŲ a OJe randame to-

" . o z1a1 eiglt (-ta) var t' · gos tr veisti (-sia) daryt1· k d . . " Y J pne galo, pabai-

. " , a VIStų augmt." I. . dvtbalsiais susiprie~prie'~1·na "t't' k : 1 letuvnz kalboje šaknies

• • o:~ " I Ill arna1 su ba· , . ( · ) · .,va1smtis" (dar plg. senųJ·ų • d .1g ~ -ta Jr varstis (-siasi)

· zo ynų fto-kam1en1 a· 1 · ( ) vestis (apie gyvulius)" iš- a· I' . . . . . v ts z -sta .. gimdyti ; šaknų žodžint' latv· k, lb ~ ts' (-sta) " lšstvetsti, išsigimt i" MŽ N) Šių

ILĮ a OJe yra bėi t (-d ) . . · · galo; nutraukti, nustoti liaufs" .g ( zu "(už)bat~tl, padaryti ką lki skleisti, dauginti". ' 1

' vtest -šu, ·su) ,.augmti, veil>ti; sukelti,

Veiksmažodžiai kaipti (-ia· b k) . . . tinilĮ kdipinti (-ina) kla'd' :., eb . "~l.al~lntl, apgauti ( ?)"(šalia išves-. . . . " I lntt et ktiTplott (-io ·a) k' . . tmtnetl; užkabinėti, prikaišiot'") . k. . . '1 "ran JOtJ po truputĮ,

1 IT ti!ptt {-ta) "braukti, brėžt i (liniją)". 82

.. ".- .. ,.,.''

rnatyt, priklauso tai pačiai šakniai ( : liet. kip ti (kimpa) " ... kibti, imtis Jeo'', pri-klpti "prikibti", lat. cipt "(už)kliūti, (užsi)kabinti, užsinerti")127

•

LatvitĮ kalbos atitikmenys pasižymi šaknies vokalizmu ei ir ie : ~eipt (-pju, -pu) "grobti, vogti; apgauti", clept ( -pju, -pu) "išturėti, pakelti " (semasiologiškai plg. tverti ( tvi!ria) "imti, gricbti; būti patvariam, laiky­tis; Jcęsti, r imti'', iš-tverti "išbūti patvariam, išsilaikyti; išlaikyti, iškęsti"),

11110-clept "pavogti", člept ( -pju, -pu) "(nu)kniaukti, (nu)džiauti, (pa)­vogti" ( < *cifep-) ·

J(ad riaukti (-ia) "godžiai gerti, maukti" gali būti vienos šaknies su raūkti (-ia) "daryti raukšlėtą (veidą); daryti, kad susitrauktų, užsivertų; siūti su klostėmis, raukšlėmis; smarkiai ką daryti (rūkyti, gerti) ... ", matyti ir iš pastarojo priešdėlinių formų reikšmių: iš-raukti "(šnek.) išgerti, išmaukti", su-raukti "godžiai išgerti". Latvių kalba čia turi raukt 2,

ratikt (-cu) "raukti, mažinti" < •reuk-. Abu opo7jcijos narius, priešingus nagrinėjamo tipo šaknies vokalizmu,

pavyksta konstatuoti lietuvilĮ kalboje, šaknies vokalizmo au po kietojo šaknies pradžios priebalsio narys, be to, turi atitikmeni latvių, kartais prūsų kalboje. Antai lietuvių kalboje atitinkamą priešpriešą sudaro ltiuž­ti (-ia), btaristis (-siasi) "niauktis, Liktis, blęstis; darytis mieguistam" {šalia blaus61i (blatiso) "mirkčioti, markstyli akis", bldusėtis (-ėjasi, -isi) "būti apsi blaususiam, mieguistam, blausiam'', bftiusytis (-ijasi) .,niauktis; apsnūdusiam, apsiblaususiam būti", blusenti "degti su mala liepsnele, rusent i") ir liaūšti (-ia) "godžiai valgyti" < •teui- (žr. p. 59), apsi-bliai1sti (-sia) "apsiniaukti; pasidaryti ncsmagiam, suniurti" < *bleus-. Šaknies vokalizmo au leksemoms latvių kalboje atitinkamai at­liepia /auzt (-žu, -zu) "laužti: kamuoti, varginti c;unkiu darbu, vijimu ir pan.", aiz-blauzties frazėje staigii aizblauzies "vaikščioja užmerktomis, užtinusiomis akimis". Pastarojo veiksmažodžio prasmė, be to, paaiškėja iš vienašakniq blauzintlt "akis merkt i, snausti", bluzinlit .,mirkčioti "

bei blusinttt "greitai mirkčiot i , markstyti", iš kurių taip pat matyti, kad pirminis žodžio galo -s- latvių kalboje bus pasikeitęs -z- dėl gana dažnos žodžio galo dllsliųjų ir skardžiųjų priebalsių kaitos.

Liet. riauglis (-iasi} "trauktis debesimis, niauktis", raugti (-ia) "užduo­ti, su taisyti rūgti: merkti i raugus (kail iuo;); (refl.) niauktis ... " ir ritiuge­

ti (-ėja, -i, -ia, -a), rdugėti (-ėja. -a, -i) "nuolat atsirūgti" (p. 51) istoriš­kai yra tos pačios šaknies žod1iai128, nes pirmieji turi reikšmę .,raugėti , atsirūgti", plg. rtiugti (-ia) "raugėti" , su-rtiugti (-ia) "(refl.) atsiraugėti"

:: Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija. 1976, 4 (57), p. 124- 125. Plg, F raen kel E. LEW, p. 705-706.

83

{dar plg. atsi-rdgti "atsiraugėti"), ir "rūgti" reiškia ir raugėti (LJ<ž 283). Minimos reikšmės latvių kalboje taip pat eina kartu, plg. (-dzu) "raugti " ir ra0gties1 (-gu6s, -dzu6s) "raugėti" .

Veiksmažodis traukti (-ia) " imti įkištą, Įkaitą ar šiaip tvirtai besi tį daiktą ; vilkti, tempti, vežti; pūsti skersvėjui, būti trauksmui ; gerti; vilioti, mas inti; vilkti, dengti; raukti, siaurinti. .. " turi atitik abiejose baltų kalbose : Iat. trdi1kt (-cu) "numušinėt i , dat1žyti, (vaisius nuo medžių); plėšti, daužyti lapus (apie vėją); mušti, duoti ; daužyti, plaišinti ; jaudinti, gąsdinti; lėkti, dumti, kurti; gert i, ti. .. ", pr. per-traūki (3p. praet.) "uždarė, užrakino,t.y. užtrau kė", Vokalizmą eu, atrodo, turi rytlĮ aukštaičių tarmėse plačiai vartojamų triaiJkti (-ia) "godžiai gerti, maukti": mat tokią pat reikšmę turi taip pat rrdukti bei Iat. trclukt.

Visai galimas daiktas, kad veiksmažodžiams grdulti (-ia), Iat. graūzt (-lu, -zu) "graužti, krimsti; (prasi)trinti« šaknies vokalizmą iu liudija plačiai lietuvių kalbos tarmėse vartojamas griaulti (-ia) . Cia esant šak­nies variantą *greut- patvirtinttt pr. greuf ings "kandus, beissig", jei­gu, žinoma, taip skaitytinas Enchiridiono grenf ings129•

Pastaruoju atveju abu lietuvių kalbos opozicijos nariai turėtų atitikmenis. kitose baltų kalbose.

Dabartinėse baltų kalbose daugeliu atvejt! paliudyta viena leksema su kuriuo nors šaknies vokalizmu. Tada nagrinėjamo tipo šaknies vokaliz­mo kontrastą pavyksta konstatuoti kartu paėmus atskirų baltų kalbų etimologiškai bendrašaknes leksemas. Pirmiausia leksemos su šaknies vokalizmu ai ir au paliudytos lietuvių kalboje, su vokalizmu ei ir eu -latvių kalboje. Liet. pa-raižti (-ia) "užkasti " (§alia iteratyvo raifyti ( -o), railjti (railoj "dtriu įnagiu negiliai pjaustyti; draskyti, braižyti ; pjaus­tyti, karpyti į dalis .. . ") latvių kalboje atitinka rlezt ( -fu, -zu) .,pjauti, r iekti"

180, ir liet. glat7bti (-ia) "glausti prie krūtinės, malonėti, globoti"

yra vienos kilmės su Iat. gĮaubt "spaudžiant daryti apvalų", ple-gĮaub­ties "prisišlieti, prisiglausti" ( < *gljaub- < bit. *gleub). Liet. kraupti

(-ia) "gąsdinti , barti; surikti ant ko", su-kraūpti .,su barti ; susi traukti (nuo šalčio); suimti ligai" ( < *kroup-) ir Iat. kralipt "sutrūkinėti, nurup· ti (apie rankų odą)'( ( < *krjaup- < bit. *kreup-) semantinė, taigi ir kil­

minė vienovė matyti iš reikšmių, kurias turi vediniai Iat. krai'ipet "sutrū­kinėti, nurupti (apie rankų odą)", kraūpeties "(norint susibarti, susigin·

11

' Endzellns J. SenprDšuvaloda,p.l8l; Mažiulis V. Prnsųkalbospaminklai. ­V., 1981, ll, p. 174, i§n. 4JJ.

110 Baltistica. 1982, XVIJ1, p. 61-62.

84

. ... . kstamojo šaknies vokalizmo leksemos l!et. kr.u~.~i tyti) u1stpultt ti ~~i~~ rupti, pleišėti", "stingti, grubti ; krūpau~~ •. dre~ctt. ~ (krlllipa) "šaš ' • ' ) šašti rupti. trauktis. rembėh, shngtJ' k upt (-upu, -upu " ' ' . . . f Jnt. krrpt~ 'Ik .-' 1· (-•ta) baimintis krūpauti ... ", pa-krap" " ... tm 1 . .,, liet. nlp t ·• " ' sJorstl.' š lč. pašiurpti ". . , ~ • drebėti, nuo ~ JO kad tokios latvitt kalbos leksemos katp šnwu~t Galima~ ~al ~:~·kti,' dirti; trenkt i, duoli; sprukti, ma~~i; ap~audinėt~:

(-cu~ :,plešt~ , .. s~ šmdu t2 {-dzu) "smaugti, gręžti ; gręzlant (lš)spaustJ: godžlat gerti IT .d) g. ruktJ. greitai bėgti mauti "' šmatigt "nulenkti

· k. sti (per ve1 ą • sp • ' (p 24) To duoti.'" IT kilusios iš battiškųjų prolyčių •smeuk- ir *smeu~- : . -(med~) yra . kal. o atžvilgiu J·os sudaro priešybę lietuviŲ kalbos . · šakmes vo tzm . . . kt" kiU atveJU ~· mat1kti (-ia) "braukiant (ppr. visa sauJa) SklntJ, tra\~ ~· velksmažodJ.tams s ž . k uzvmautą. braukiant stumti; JandJDtl, . kt" aukštyn ar emyn ą • . . . · rinktt; trau t. . . d . t• varžyti kvėpavimą; spaustis, Slaunntts . .. · smaugt1 (-1a) usm t , "' . . kišti ... tr. . . . .,bl kšt·· tvoti duoti" (iš čia kilęs smllgls "Stlp-1. n 1• mesti svtestt, o 1 ' ' • k ,. per leme ,, . ' . . . " J) turintiems šaknies vo a IZmą . . .. šaha smi1g1s smaug1mas , . rus ktrtiS . . .k' atyt bllta ir latvių kalboje - tai senŲJŲ 011. Tokio vokalJzmo at lt~" mens, m k; pasmaugt i" kurie, atrodo, k iai-žodynų smauki "smaugti , nuo-smau " '

dingai parašyti vietoj (nuo)~;Jkau~t•3l.okal; .,.,...u ai ir au randame latvių leksemas su sa ntes v ...._..,

Antra vertus, . . . l ·etuvių kalboie. Žinomiausias pavyzdys k lb . su vokahzmu el lr eu - I J • • ••

. a OJe, . . ž dž. , .. ti {-džia) ir lafst (-lu, -du) " leisti; mestt, svtest! ' Člayravetks~a . o. tŲ eis . f kra·oti· (refl.) leistis" šaknies balsrų greitai varytt, gmtl; (refl.) skraldy )1, s J t .' trėkštt .. lankstyti glamžyti,

. 1... • 12 ( -žu -"'u spaus 1, , • sktrtumas•. at. gnauz ' - " . . . ·~ . . . . ... re-ž . . št." ir sklat1st2 (-žu, -du) "ižambiat, Įstnz<ll pJauti, kiTStl ~ . grę tt, mu 1 . . ) · · d 1 u spausti 1

tuvit kalboje atitinkamai atliepia gniaužtl (-la "tmtl e n ' . . . sauj~ čiupt i. globoti" ir skliausti (-džia) "daryti skliautą, s~hautuotl' (refl.} suptis.' juostis, gaubtis; statyti, glaustyti .(ausis)" ... Lat. :~i:~t/-~~ "melžti'( ir Liet. šliaūkti {-ia) "paviršium šluott, braukti, s.~a . :vai .

t" f ušti lyti)" semantinius ryšius padeda suprasti JŲ tteracy . rly t (g,.~: tf,/ m( k , cr,·u) šluostyti. šluoti" = liet. šlauk)'•ti (šia ūko) "brau-at. S ultC • U, - " " ' •. b k t los-

kyti, paviršium šlav inėti'', iat. šĮaūcft, šfaucft (-ku, ·ClJU) " rau an 'g

955 - Ar latvių kalboje bOta ir liet. smank-ur Endzellns J. ME, II, P· 845, liJ, p. . · · kt." Svitene nz'to-fik t (n )maunant padarytt, pas1e 1 •

Ii atitikmens, netikra, nes Iat. sma 1 1 " u

1 'kt ·es išsprnsti pasprukti" Du-

' . (ž. d )" Bauska Nrgraoda, z-smau ' " , Slllafikt " numautr IC ą ' . .

1 r · kalbos ( < SfiiOiiktf).

nika, Vandzene galima itarti esant skohn~us ~ k~~~u:~dame leisties (praet. -das) ,.leis-• Iš Ludzos apylinkių užrašyto~ pasa os ~ š sakas un teikas. - Rtgll. 1929, p.

tis, pradėti" su voknlizmu ei (Šmtts.P. La~~te u ~ad . l Est(ies) šaknies vokalizmą 102). Galimas daiktas, tai dialektinė rnovaeJJa, atsrra USI 0 .

1 .J

· lefda leido plg. lret. eiua. priderinant prie rylinėse tarmėse vartojamų • ·

85

tant lyginti, gludint i; braukyti, glostyti, trinti ; rankomis skalauti, (skalbinius); tąsyti, tampyti; suduoti, trenkti" == liet. šliaukyti ( " braukyti, paviršium šlavinėti". Tad semema "melžti" yra niekas kaip "brauk(y)ti ".

Baltų kalbose yra ir daugiau vokalizmo ai ir au veiksmažodžitĮ, čių šalia bendrašaknes vokalizmo ei ir eu leksemas pačiose baltų kalbose .. bet ta i konstatuoti reikalinga detali semantinė ir etimologinė analizė. To. kio likimo yra, pvz., veiksmažodžiai praūsti (-sia) ir safsti (-čia).

Liet. prausti (-sia) "vandeniu valyti, mazgot i, plauti (veidą); mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti ; p lauti, skalbti (skalbinius, in­dus); (šnek.) godžiai valgyti" etimologinis atitikmuo, matyt, yra lat.praūs-­ties (-šuos, -suos) "storėti, didėti, tvirtėti (apie gyvulius); augti, stiebtis. (apie rugius); mazgot i galvą". Viena, tokią reikšmę lietuvių kalboje turi pratisti (-sia) giminiška nykstamojo šaknies vokalizmo laipsnio leksema prtlsti (prulisa, pritsta) "gerai augti, tarpti; gautis, taisytis, stiprėti ... ". Antra, panašias reikšmes tam tikruose kontekstuose jgyja ir liet. praūsti: Buvo visai apšepęs, o, lilirėk. ir išs/prausė (atkuto, nusišėrė) Kb; Aš jos ••i­sus vaikus užprausiau (užauginau) Skr (LKž X 585- 586).

Bet, turimais duomenimis, šis latvitĮ kalbos žodis vartojamas neplačiai (Aizpute, Nigranda), vietomis glaudžiasi prie Lietuvos sienos. Todėl, jei ne visas, tai atskiromis savo reikšmėmis (pvz., .,mazgot i ga lvą'' Nlgrandoje ir Janševskio raštuose kartu su praiisfgs "kuris mėgsta būti švarus, gražus") j is gali būti atėjęs iš lietuvilĮ tarmių. Kalbamąjį latvitĮ veiksmažodį drąsia laikyti skoliniu neleidžia plačiai tarmėse va rtojamos leksemos praflslfit ,.tylomis, slapčiomis juoktis", pra0sluot2 ,.čiaudėti, prunkšti", sprafls/Qt (-iJju), sprausluot, spraus!CI, spraušĮat, spraušĮuot .,pmnkšti (apie arklj); purkšti, taškyti", prū§Įuot, pni!:/{it "prunkšti (apie arklius)", su kuriomis yra giminiškas praūslies (dėl reikšmių ryšio plg. tai pačiai šaknia i pri­klausančius rus. UphrCXaTb ,.purkšti, šlėkti; trūkti juokais": npblCK ,.au­gimo ir žydėjimo metas"). Minėtų latvių šaknies (s)prausl- veiksmažo­džių, kurių vyraujanti reikšmė yra .,prunkšti, purkšti, taškyti" ir pasitai­kanti intonacija - krintančioji, derivacinis pamatas yra atitinkamai varda­žodžiai (plg., pvz., sprt1!is/as "skrepl iai, purslai; snukis, nasrai, prusnos; purškimas, prunkš'timas"), kurie, būdami deverbatyviniai vediniai, su prie­saga - (s)l- tegali būti pasidaryti iš p irminio veiksmažodiiopraūsties, turė­jusio, vadinasi, pradžioje reikšm~ "prunkšti, purkšti, taškyti" ir krintan­čiąją intonaciją (plg. liet. praustis).

Senesnę reikšmę bus išlaikęs lietuvių kalbos veiksma~odis. Tai aiškiai matyti iš kitų kalbų atitikmenų: s. ind. prU$1J6ti "šlaksto, pudkia, lašina. drėkina'', s. isi. frrlsa, frysa .,prunkšti, purkšti", šved. frusa "trykšti",

86

• t p" s rus. nphlCR}'TH "banguoti (apie jūrą)", rus. dial frusa " · · • · ~ t ·es ir liet norv. · kš · šlėkti" etc. (šaknies galo -sk-). Lal. praus 1 .'

JJP~c~aT~ ·:~~~ust~tsiradę transformacijos "lieti, šl ė.kti, .p~r~šti ~t. ~·.~I aut~, prustt tunru t' tarpti. gautis taisytis, storėt l , dideli, tvJrtetl, šertl, rnazgoti)" ·~ "aug ' • , ,

ė ... keliu. . .. . · · pen

11 • 1· t' šlėkti purkšti (t. y. plauti, mazgotl) artJma• yra s~~~-su re1kšme " Je

1• ' . · · 1 "·s/at (-aųu) . ~· dėti" kurią kaip tJk IT tun at. sprc~u

. · prunkšti, cJau · . · r. • kšti JU~I " . · kl ') · purkšti taškyti" ir s. 1Sl. frusa, ; rysa ,,prun ' kštl (ap1e ar • , • · 1

·~ .,prun ... šalia šved. frusa "trykšti", nprv. dial. frusa ,.l. ~·" (s~mas•~ og,•,t~-pu~kšu lg Iat. brūzg{U "daug vandens lieti; prunkšti (api~ ~rkl.IUS~. ). kal dar p :-· . vaknies supraūsti praūsties yra liet . priausetl (-1, -eja) Tokiu atv~JU v1eaos s • .

č' . č'audėti" su šakniniu dvibalsiU eu. "~preng JOLI, ~. gret•'namas su šalti" reiškiančiais germanų kalbų p -sti kartaiS yra "

rel/I V dž' . kaip antai: s. isi. frj6sa (praet. fraus), s. ang. freosan, s. veik~mazo JaiS, · d 't · ~laksto

y r..· (praet rros)l32. Kaip šalia s. Ill . pTU$~10 I .,s • k auk!.t. ;liOSO/I • J' Š J' " vo Šk· lašina drėkina" yra pru$vd "šarma, šerk~na~; rasos la e IS, rasa ' p~r •:·iai šali~ s. isi. frusa, frjrsa "prunkšti, purkšt•, ~ved. frusa "tr.ykš­talp ly_, . . "o l"o būti vardažodis got. friusa (dat. smg.) ti" norv dtal. Jrusa "t. p. .,a ej V ". r·. b -r š~ltis" (gal būt iš "purslai, laš'eliai, rasa"). lš ši~ ~ardazod.ziO ~a .eJO ~ •

" . . . ·t· 1:alti" reikšmės veiksmažodžiai. Tad tstonms ry ys pa 1daryt1 mme I ". J' 'si rr'}·osa etc. ir praūstis, Iat. praūsties vargu ar ga •mas.

tarp s. 1 • ;• . ·..: • • ( · ė ·a; T .. x·os šaknies žodžių bllryje konstatuojame : IJet. prtuusetl -t,- Y

Ulgl :~ t' č'audėti" ( < *pr~us-) ir praūsti (-sia) "mazgoti, plauti, sprengciO 1, I · · · J' t praiirti

;·kalbti ... " (< •prous-) yra susij(( šaknies bals.ll! k.a•ta. e~: ou,. le . . , . (-sia) ir Iat. pratisties (-šuos, -suos) "storėti, did~tJ,.tv Jr~e~• (ap•e gy;.:::;;: "ugt•' stiebtis (apie rugius) .. . " senoji reikšmė llknaus1al buv~ .. ,p d 1,

.. • · n k · · · t ae a ran ama purkšti, taškyti"; liet. pratisti būdinga Clrkum e sme •n on IJ ir latvi11 kalboje, ptg. spraustas, spriJus/at. . ... . _

SenųjtĮ žodynų leksemų safsti (-čia) "spėti , pranašauti, bu:t• . IT saitas "būrimas, pranašavimas iš ženklų" vietą lietuv~lĮ .kalbos r.eksu~ėJe-se~a~­tinėje sistemoje padeda nustatyti tas, kad vielOJ k1tų tarm1ų se~tas ... ra•št!s kam pr'1- su- u1rišti · talismanas, amuletas" Lazūnuose yra settonus ,.~-

' • · ' . . ) d · ct b ".no mas JT kalbėtojas" o žmonėse (apie Gervečms, Punską ar IT a ar Zl •

' . užr'št' .. vadinamas burtas, ka1 ant žodžiu saitas "raištis kam su-, pn-, 1 •· · · . . . . . išnirusios kojos rišamas sumazgytas siūlas . ar r~ište!Js, tanamaJ, Ją ~šgy­

dantis (LKŽ Xll 16). Šie duomenys leistų manyt1 , ka~ tarp pr~na~avu~o, būrimo žodžių saisti (-čia), saitas. seitas, seiforius IT tar? st~st~ (-čta) "ri,,i , tvirtinti, kabinti", feisti (-Na) "sieti, rišti", sietas, seifas, saaas "ry-

'~· Seebold E. Vgl. u. elym. Wb. , p. 211.

81

šys, raištis kam p ri-, su-, užrišti ... " esama kilmės ryšio. Gydymo ~~skritai būrimo ~itua~ijos esminis komponentas yra taip pat u l kal J 1 mas (plg. seltonus reilcšmę; be to, žr. p. 36), o iš čia visai netoli i mą, pranašavimą.

. Be g~lo įdomu tai, kad saisti (-~ia) "spėti, pranašauti, burti" turi ukmenĮ germanų kalbose, būtent, stiprųjį veiksmažodį s. isi. sf()a

se~{}) "bu~ti·"· <. •seit.a:1Sll0alia silpnojo veiksmažodžio sei{}a (-a{}a) "t. EttmologtnĮ JŲ tdentiftkavtmą patvirtina visiškas raiškos ir turinio mas vardažodžių liet. saitas ,.būrimas, pranašavimas iš ženkl"" ·

'{} '« IT S. se1 r mase. " burtai (kam pakenkti)", norv. seid " t. p." < i de. •soitos Baltų ir germanų kalbų veiksmažodžių liet. prazisti (-sia) ir s. isi. .

.,šalti". i~ ~t. !storinis ryšys nėra tikras, nes atskirose kalbose Jie gali paralehat tr Vtenas nuo antro nepriklausomai atsiradę, bet veiks ...... LUCJIZID

liet. salsti (-~ia} ir s. isi. sf~a diachroninė tapatybė neabeiotina nors .. k. · · x kn' . J • JIC

s tTJas1 o:;a tes vokaltzmu (bit. oi : germ. ei} ir kamiengalio balsiais -jo : germ. -efo).

Ka~. baltų k.a lb~ jo~kamieniai vciksmatodžiai pasižymi šaknies vokaJiz. mu. az tr a~~~ o JŲ. kt tų tde. kalbų etimologiniai atitikmenys turi šaknyje vo­kahzmą et tr eu tr dažnai efo kamieną, nėra atsitiktinis dalykas mat r ·r d Į' k' . 'k ' y II au~e 10 ttų attt~ menų. Nurodyti jų formos santykiai yra reguliarOs. to~el vargu ~r galtma galvoti, kaip kartais esti, apie kai kurių baltiškųjq vctksmažodžtų (pvz., bai1dlia) šaknies vokalizmo au fonetinę kilmę.

Ka.ip ta~p. šaknies .vokalizmo ei ir eu veiksmažodl'ių, taip ir čia esama ek~khu~yvtntų ba.ltų tr germanų kalbų atitikmemĮ. Be liet. saisti (-čia) ir s. tsl. sd)a, baltų 1r germanų bendrybę sudaro s. isi. fljuga, s. ang. flėogan. s: vok .. aukšt. flio~an "lėkti, skristi" (germ. •jleu?,a- < ide. •pteuk-), ku· ~te .tun g < h ( < tde. k), apibendrintą iš oksitoninių paradigmos formų. ~r het. plailkti _{-1~) "judėti vandeniu ... ; judėti, slinkt i oru ... " (plg. Iat. ~~~~au~t ... sus~trstt .. nuo vandens'')184

• Liet. ratipti (-ia) .,duobti, skaptuou; stutt, smvmėtt (J) (dėl reikšmių dar plg. 1111-rail'Pti nukasti suvokti (d " " , ar.loves, šakniavaisius)") ir s. isi. rjzifa " latwi, daužti", norv. dial. rju· va, s .. ang .. r~ofan "t. p." (germ. •reufa- < idc. •reupo-) istorinį ryšį111 dar? t1~rą JŲ tteratyvų-intensyvt! sutapimas: liet. raupyti (railpo) "duobti, kasmėtt; laupyti, gnaibyti; gaudyti", Iat. rafipft (-u, -iju) "(šakniavaisius)

111 Mikkol n J. Etymologische Beitriige.-BB, 1895,21, p. 224; Ost h off H.

Allerhand Zauber etymologisch belcucbtet.- BB, 1898, 24, p. 158 11. (minimi baltų ar germanų kalbų žodžiai čia kildinami iš ide. hlnies • sei- dainuoti'')

lN F " . ra en kel E. LEW, p. 608 (su ankstesne liter.); Seebold E. Vgl. u. etym. Wb .•

p. 200; St11og Chr. S. Lexikaliscbe Sonderubereinstimmuogen, p. 42. 111 Endzcl Ins J. ME, TIT, p. 488.

88

,8

liu kapoti, smulkinti", got. bi-raubjan "apiplėšti", s. ang. ~e-rle­su k p .. s isi. reyfa ,.p lėšti, t raukti, drėkst i " ( < germ. •raufeJa-). Jan .. ~. ?~i;i~i taip pat sprausti (-dl ia) ,.kišti, brukti, spausti į tarpą,

Sentat ~ · · b · d ... - geond snreo-• ., 1 t smraOst (-!u -du) "smetgtt, estt, urtt , s. ang. a-, - 'r vtdŲ , a · 'r ' • · d gt'"

'd vok aukšt. spriuzen, dab. vok. aukšt. spneften "sprogtt, Y t ran vt . . - - . d gt'" '.d •spremf-)lst šalia s. frizų sprūta, s. saksų ut-sprutan ,.sprogti, Y t

~: ;d:: •sprūd-). Pana~i~ reikš~~ turi ir baltų kalbų žodžiai - Iat. sprO.St

-stu, -du) " ... išaugti, tšstyptt . . . . . ... . • ( Su vid. vok. aukšt. ver-, durch-gnezen .,tnntt: ~mul~t.' ~ •.de: ghre~d-(dar plg. dalyvi s. vok. aukšt. jer-grozze11).131~ J~tgu tat vtd~uuo~Jos vokte~ . kštaičill kalbos faktas, galima lygtntt ltet. graust1 (-dlta} .,turėtJ

ČIŲ aU • k . - (' alinlcimą, traukimą, a istrą; gabenti, griozdint i, neštt, raustyt1, grus 1;

~ šk t versti· griebti, vogti", Iat. sa-graust' (3 p. praet. sa-graude) "(su)­te ia~": sem~ntinis ryšys matyti iš pastarųjų giminaičių liet. grdsti ( g~d­~. -dtia) "krušt i, trinti, smulkinti, malti . .. ", Iat. grast (-Iu, -du) ., ... grus­ti trinti tpvz., pipirus, druską)".

'Įmanomas yra i\' etimologinis Iat. graubt "daug, god~iai ėst i , ryt i" ~~i švedų dial. griopa "pjauti, duobti" ( < ide. •ghreub-), s. tsl. gre~pa "ręs~t .' norv. dial. groyptt .,kasti, duobti, pjauti" ( < germ. •graupeJa-) gretm~­mas, juoba kad jtĮ reiksmių giminiškumas matyti iš Iat. grubinlit "graužh, krimsti, kramtyti, ilgai valgyti; duo bti, skaptuoti ... ".

Viena kita nagrinėjamo tipo leksinė izoglosė juosia kelias kalbines gru­pes. Liet. pldusti (-dlia) "šalinti nešvarumus vandeniu, šarmu ir pan., mazgot i, skalbti, pra us ti ; leist i per vandenį. pilti vandeniu, skalauti ... ", Iat. plaOst ( -!u, -du) "(už-, iš-) lieti, šia pinti (skalbiant) ... " turi atitikmenų ne tik germanų, bet ir keltų kalbose : s. isi. Į/jota, s. ang. fleotan, s. vok. auk~t. fliozzan .,tekėti, plūsti", s. air. luaidid "juda" ( < •pteude-)118

•

Liet. /ūkoti ( -oja, /ūko) .,laukti, Irtkuriuoti" latvių kalboje atliepia lū­kat (-ciju) ,,žiūrėt i , žvalgytis; mėginti, bandyti" (šalia tos pačios reikšmės luku8t, luku8t). Pr. kii ima- luke "aplanko, heim sucht" (3 p. sing. pracs.) perteikia vok. heimsuc!ten ir iš tikrųjų, matyt, reiškia ,.namus apfiūri" (plg. sorbų aukšt. domapytaė "aplankyti")130• Vadinasi, senesnė litukti

lu Litcr. 'Ir. F rnen kel E. LEW, p. 879; Endzel Ins J. ME, III, p. 1013. U pasla· rųjų darbų: Scebotd E. Vgt. u. etym. Wb., p. 459; Stang Chr. S. Lexikalische Son­dcrUbereinstimmungen, p. 53.

11' ~I šio germanų knibų veiksmažodžio žr. Pok o rny J. fBW, p. 461; J6han­nesson A. fEW, p. 393. Bet plg. Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 242.

111 Liter. žr. Praenkel E. LEW, p. 609 ir Endzelins J. ME, l V, p. 327. ll pastarųjų siejimų: Secbo l d E. Vgl. u. etym. Wb., p. 203.

Ut ~I pr. ldl i ma- žr. End:~eltns J. DI, m 2, p. 136- 7.

89

(-ia) .,warten" reikšmė bus buvusi "žiūrcti", tuo labiau kad rei .,laukti'' ir "žiūrct i " yra labai giminiškos. Šiuo at/vi lgiu plg. liet. (Iiflri) "sehen; paisyti, stebėti: laukti, tikėtis"; rus. dial.1 cėpTaTb " t i", maked. cpTaM "Įs ižiūrėti, laukti", bulg. dial. cpbmaM .. isižiūrėti, stebėt i"140 ; vok. walrren "saugoti, žiūrėti", 1rllrten ,.laukti"; vid. ang. ten, ll'ayten ,.stebėt i , žiūrėt i ", dab. ang. wait ,.laukti"; ang. look ,.žiūrėti look for .,laukti, tikėt is (ko nors malon aus)". Prūsų kalboje randame paliudylą laukit "ieškoti, suchen" (su i<e),

kuris, kaip ir lietuvitĮ aukštaičių tarmių Jaukrti (-eja) .,laukti" , yra dever­batyvas (dėl reik~mitĮ " laukti" Į ,.žiūrėt i " ir ,.ieškoti" ryšio plg. liet. veiz­deti (vėizdi) "žiL1rėti; ieškoti"141 ; dairytis (dairosi) .,žiūrėti; L:valgytis; žvalgantis ieškoti ... "; Iat. glendet ,Jiūrėti, ieškoti"; liet. mdklinti .. stebė-ti, liūrėti, dėmėtis ... ", Iat. meklei .,ieškoti"; rus. rmu(ėTb "žiūrėti'', ček.

hledati " ieško.i .. ; ang. look "žiūrėti, (pa)lvelgti ", fook about .,ieškoti", look for " ieškoti; laukti"), turintis atitikmemĮ slavų kalbose :ček. loufitl "mėtyti, svaidy i", slovn. hičati ,.t. p. ", ms. npH-ny'!aTb .,privi lioti, pri­traukti", y-ny'!arb "nutaikyti (tinkamą laiką), nutykoti, pasirinkti, ra,ti"' < *loukiJ-.

Laukti (-ia) giminaičia i kitose ide. kalbose yra : g r. )..e:uaaw "(ap)LiŪ· r iu, kuo laika u" ( < *leukjo), s. ind. lokate .,liūri , mato, suvokia".

Tolesne kilme jie yra susiję su s. ind. r6cate "šviečia, spindi, žėri", ro­cavati .,šviečia", toch. A B ~l'uke-trti ,.šviečia ", het. luk-zi ,.švinta, a ušta" (pastarojo žod.lio šaknies balsis daugiaprasmis) (dar plg. liet. laiikas .,su balta kakta ar baltu snukiu", Iat. lauks ,.su balta dėme (apie gyvulius)"',

liet. latikas, Iat. laiiks "miško aikštė, spingi~. kirtimas ... ", pr. l aucks . ,laukas, Feld", lauxnos "žvaigždės"). Reikšmių "žiūrėti" I ,.laukti ir .,šviesti, spindėti, lėrėti , blizgėti " ryšys matyti iš liet. ! 1•elgti (-ia) "J..-rcipti akis, liūrėti ", fltilg~fi (Ivilga) "blizgėti, spindėti, tviskėti"; Iat. plenlt - 11, -eju) "rusėti, smilkti; liepsnot i: nuolat kur nors žiūrėti ; (veltui) lauk· ti"; Int. rai1dzit (-gu, -dziju) .,stebėti, žiūrėt i , matyti , dėmėtis", rus. pYJ«a "pragiedrulis; lauko, šviesioj i pusė, išorė", c pylKH "iš lauko" ( < •rou· gili); Iat. glendet "liūrėti , ieškoti", s. si. ględati "žiūrėti ", vid. ang. glenten " (pa)lvelgti, liū rėti", vid. vok. aukšt. glinzen "spindėti, žibėti, žėrėti".

Veiksmažodžio baii.sti {-d!ia) "skirti a r vykdyti bausmę; bauginti,gra· sinti, barti; prisispyrus prašyti, spirti, versti; varyti , raginti" turinys susi· deda iš dviejų pagrindinių reikšmių, būtent, "bausti" ir " barti", kurhĮ buvi·

uo Bap6oT :>K. :>K.- 3T1l.MOJTOrMll 1975. - M., 1977, c. 32-4. w Dėl veizdfri rcik§mės "ieškoti" tarmėse žr. Balčikon is J . Rinktiniai ra!tai. -

V., 1978, r, p. 260; Vid ugi ris A. f§ Ocrvččių tarmės semantinių dialektizmų.- LKK. 1972, XIH, p. 22.

90

·sai reguliarus. Semasiologiškai plg. lat. riit . šalia antros yra vt ,r. b usti" . vid vok.

ma~ vtena . 'k. (žodžiais) bausti" ; vok. stra,en " a - . . . ·lct·· (riljtt) "b~ru, pet ~·i e ikti"; lot. ob-jurgo, -ore "keikti, p~u~h, pet 1:

•·št strtifen ,.ba , p b ... . gx. -ore ginčytis, bartiS . Tad ga au" · lb. ·ti. nu austi , ;ur v , " . . . b nulcreipti, ~tka m\Šmė bausti (pinigais)" (vedinyje jau ir "~12Jlle ~~s­uma manYti, kad TCI ,. " pyla ") yra išriedėjusi iš " barti, (žodŽiaiS~

. .. plg. bauda "mustmas, . ( . . . \)" 'š tikTŲJ·ų yra barti. bauginti me • d 'kš ė bausti bausme I " ė

sti" Ka rel m " .. š k. A Juškos frazių: Bausm baU · • . as)" aiškiai matyti 1 to 1ų · . . , (barimas, bauglmm . 'b ;r (bausmėj.e] u"/aiko savo vatkus, šelm)nq,

. b · 1;111as J1s ausme - T yra tat augu . . d da a/ios LKŽ I 695 s. v. bartsme.

"/ ·ko dvasiškat ne uo v ryti t . f· tt-lll ' . b inti grasinti" ir koks jos ryšys su "va •

K.a~ yra reikšmė "barti, au? . '. . . . užkertant rykšte ar bo· " . vėliau atsiraduc;IU f!ZintU ragtnlmu y. (L"~ I

raginti {tr su k ,.,,. k) trrtputi kumelę, ko liekasi .-:>In ru-b - k (pa var y UZJ\.IrS • . f"

tagu : Uf aus . , . r t btiudyti (·o) ,.raginti, kursty I , 696)), rodytų iteratyval-k~u~t::;.. les. ind. bod/rtJyati "kelia, žadina" ir

~. si. budit i (buždQ) •d·~el~t., .. z~. f š~k~elėjimu ispėti, skatinti, raginti, va­ypač Iat. budinat "bu ~~tt , ."a( t;l, b. din ti ( -ina) žadinti, kelti iš miego".

ryti ;jaudinti", liet. budtn6tl - ya , .. ub - ,,. ( -d"id)' reikšmė tikriausiai bu-.. ,. dą kad senOJI aus ..

Tad galima daryti ~~v~ , . . . daryti, kad bustų, budėtų, jaustų vo "(žodžiais, šūkčiOJimu) žadtn~l, ~~~~~· ·c o būklės · budėti ", Iat. bust ir pan." (:liet. bristi ( bLllida)n ;•'šeltl I rrug~trdžiu išgirstu, pastebiu, juo-

/) b f" gT 1t\)VųI)(VOĮ.L1Xt " •• • ' • (bUclu, butu " us.~ : . • · - . e Ius nemiegoti ; saugoti, sergėtl, tu", liet. buddti (budt,_-a, .~eJa) "?uti. n gu h ' " < •budiJ}a == liet. budeja, ·- . " bude Jie bud•, ste wac en . žlurėtt ... , pr. ., . :.r b -t'"] I aikant šią reikšmę senąJa, su· Iat. buddt "budėti: pri~ nu~IT~ 1~ d:f~a~ r.ef;eksyvinė reikšmė .,ketinti, l.a· prantamesnė pasidaro IT baust~ ~ - š' 'kšmių ryšius plačiau žr . p. dėti, rengtis, ry~tis" (apie toknĮ IT pana IŲ rel .

42-44). . . 'kšme artimiausias yra pelaz:gų Liet. baūsti (-d! ta), k\mam savo •re.• d- < ·,de *bheudll6 šalia me--

l . n\"(< p;auo . ye:u8w "baudžiu (už me avlm•u . . 'kš ...... e· (žodžiais šūkčio-

' 1 · ")1" kauzatyvme re1 '" " • dialinio ljle:u8oĮ.LIXt "me uo~u ' b d. t ·austų ir pan." ir paaiš· jimu) žad~nti , kelt~, da?tl, ka~ bus.tŲ, kir\~u:~~ :arp jo ir giminiškų kalbų kina šakmes vokahzmo IT kamiengalio s. ·Y.·- •

1 ... s ind b6dltari ,budi,

bl. d bl. ti saugoti pnzlure I , . . , atitikmenų: s. si. IJU ą, ]llS " ' · d' · č'a"

. " Av bao~aiti "mato, gtr I, JaU I yra pabudęs, mato, pastebi, su pranta ' . . . tau ·untu" got. ana-, ( < ide. *bheudhe fo-), gr. 7ttultoĮ.LIXt "~lrdžm .• _ m~ .. , J '

fi . . k · r t'" ~ isi bjof)a "StUlytl · aur-btudan .,Įl>ll ylt, 1ep t • · · .

1. dėl ·vairių fonetinių

. . . d · · 1 šakntes voka 1zmą ! Ehmolog1n1Ų korespon enctJl. . _ . . L. tišti (-ia)

'kš .,.k . alima aplbudmtt. ICt. lllt' pakitimtĮ ne vi~ada vienare• m1:. a1 g

m Hnas O. - Linauistique Balknnique, T, p. 36.

91

"būti karštam, trakti, bėgtis (apie karvę); eiti, brautis ... " ir Iat . (-šu~s, -su6~) .,r~o~.ri.s, rengtis, puoštis, dabintis" s. indų kalboje gali lJeptJ m6$att "vag1a 1r p6$ati "žydi, tarpsta, auga ... " (jų reikšmių žr. toliau) : būdami tokios pat morfologinės stn1ktūros kaip, pvz., b6dhati~ kur~t! šaknies vokalizmo kokybė žinoma iš kitų ide. kalbų menų, š1e s. mdų kalbos veiksmažodžiai taip pat t ikriausiai turi šaknies kalizmą eu.

Liet. kaz7kti (-ia), Iat. kauki ( -cu) turi at itikmenį tochanĮ kalbo'e toch. B sauk- "šaukti, vadinti" tačiau yra e jo kamieno, plg. 3 p. sing. ~ es. sausii'l'143

, ir, matyt, priešakinės ei lės šaknies vokalizmo, nes tik priešakinės eilės balsi ide. k tocharų kalboje yra virtęs s.

Prieš bandant istoriškai paaiškinti vokalizmo oi ir ou bei ei ir eu veiksmažodžių opoziciją tiek pačių baltų kalbų s istemoje, tiek ir tarp baltų kalbų leksemtĮ bei jų kitų i de. kalbų kurie daugeliu atvejų yra efo kamieno, reikia dar atkreipti dėmesj i du lykus. Pirma, kaip matyti iš pavyzdžių, nagrinėjamo tipo baltų kalbų mažodžiai šaknyje turi diftongus ai ir au (po kietojo priebalsio), o jų rašakniai atitikmenys giminiškose kalbose pasižymi šaknies vokalizmu ei eu. Tarp nagrinėjamo tipo leksemų atvi rkštinį santykį turi du veiksmažo. džiai. Liet. kriaitšti (-ia) ,.badyti ; (refl.) grūstis, kimštis; eiti, drožti, mauti• atitikmuo graikų kalboje xpoow "daužiu, trenkiu, grūdu" yra su šakniniu ou. Salia vokalizmo eu pirminių veiksmažodžių Iat. čaufu6s2 < *keusj6 ir gr. 'or.-xeoe:t, jeigu jo šaknis yra *keus-, būta ir vokalizmo ou išvestini'q (dezideratyvinių) veiksmažodžių: gr. 'or.-xouw "girdžiu; klausau, esu pa• klusnus; esu žinomas", jeigu jis kilęs iš *('rx-)xoua-, taip pat got. hausja11, s. isi. heyra "girdėt i ".

Antras dalykas yra tas, kad grupė baltų kalbų nagrinėjamų veiksmažo­džių turi giminiškų kalbų atitikmenų, kurie savo šaknies diftongais harmo­

nizuoja su baltiškų leksemų šaknies vokalizmu au. Viemt ide. kalbų ati· tikmcnų kamiengalis yra ejo, kit ų - jejo. Bet jų vokalizmo au, išskyrus vieną kitą atvejį, tiksliau negalima apibūd inti, t. y. nustatyti, ar jis yra apofoninis (eu : ou), ar ne.

Liet. ska,Įpti (-ia) "skaptuoti" (šal ia skaupttioti "t. p. "), kurio bendra· šaknis yra Iat. skubit (-iju) "prastai pjauti; (plaukus) kirpti; genėti", slavų kalbose atliepia o-kamienis bažn. skubą "pešu, plėšiu, dreskiu", rus. cxy6y (inf. cxycTh, cxyont) "pešu (už plaukų); pešu (plunksnas)",

len k. skubię (inf. skusc, skubaf) "traukiu, plėšiu, pešu" ir kt. (si. *skubq,

141 Thomas W. Tocharisches Elementarbuch. - Heidelberg, 1960, I, p. 200, 1964, II, p. 247.

92

D r ·ų ir skardžiųjų žodžio galo priebalsitt kaita galima ir vie-*sku(b)ti) .. us,IŲJ liet čiaupti: čiaiibti jaūkti :jaūgti, kniaiiptis:

. kalboJe, p g., pvz., . . ~ . . -' ·. . . - . noJe . ta-rpti . /aubti rauptt : raubtt, stauptt . staubtt. knial7btts, u · ' . . - · ( · ) yt' ta soti ·

. vokalizmu harmonizuoJa het. tauptl -ta "taup I, . u . ' ša~(el~ as)" ir s isi. paufa "spausti, veržti", isi. }Jauja "tamSOJe grabi-

čiauptt up . d . , •. r . uJc'nf" ( < . · ėt'" s vok aukšt. thaupon "tram yti, ma sm 1, Ja 1 1 nėti, ČIUP~) \i ·kaliz~as eu paliudytas lietuvių kalboje veiksmažodžio 'de •toup . o . ~ . č' ... (< •t ) 1 · . ( ·a) verti daryti (lūpas burną); gn1aUZt1, mpt1 eup- · čidfip~t -zkali~mu ;aip pat barmo~izuoja liet. gat7sti (-džia) "bimbti (apie šakllles vo . . . . kt' .. Iat

) · bti skambėti ūžti ošti · vaJtotl, deJUOti, ver 1. .. , · varpus • ZVIffi ' • ' ' . .' • .. · · 1 · t' t kš-

- ( Jt -dtl) skųstis aimanuoti deJUOti 1r s. ISI. gauta "p epe 1, au gariSt -.. u, " • ' · ··

.rt. " norv dial gauta daug kalbėti, girtis", vok. dtal. gauzen, gau-ti gi IS ' . . " . . - . . . ( )š' f a-' 1 t'· plu-sti barti" s. oland. guiten "lott; plusti, bart1, pa tep 1, P zen" o I, • , . kt' J·uokauti" ( < i de. *ghaud- ar *glroud-). j UO I, 'k ..

Slovn. smtikati "mauti, smaukti, dirti'' prezensas, be smu am, tu~1 ~r 'č. _ kaip ir bulg. cM)'ąe-144, dar plg. lenk. smukac (smukam) "peš~otl,

~;:p~;i (drabužį)", s. si. smučati sę "šliaužioti". SlavtĮ kalbų jo-~am1enė prezentinė forma sutampa su liet. smaukti (-ia) "braukant (ppr. VJsa ~au­. ) k'nt· traukli rinkti· traukti aukštyn ar žemyn ką užmautą; brauk.1ant Ja S I I , ' ' . · · k'

tumt .. l"'tldinti k išti· glostyti .. . ". Analogtškas kam tengahų santy IS yra S I , u. ' ' • d b' f ·r tarp Iat. ptlusties2 (-šu6s, -su6s) "ruoštis, rengtis, puoštiS, a m IS; ~irtis, didžiuotis" bei serb.-chorv. ptlhati (pašem) "pūsti" (d~r P!g. slovn. pzlhati ( puham) "prunkšti; pūsti", ček. pucha:i, lenk. P_uchac "pu~­ti") prezentinių formų. Pastarosios paralelės šakn1es vokahzmo galbut esama ide. ou, plg. s. ind. p6$ali tikriausiai iš ide. *peus-.

Liet. batikti (-ia) "baubti, bliauti ; rėkti (neaiškiu balsu)" slavtĮ kal ~ose. atliepia serb.-chorv. bUkati (bačem) ,.baubti, riaumoti", slovn. bukatt (bUkam, Mčem) "baubti, kriūkti", br~čati "dusliai aidėti" ir kt.

Senas io-kamienis baltų veiksmažodis yra liet. šaOiai (-ia) "rėkti, k lyk­ti ; garsi~ i kalbėti, dainuoti . .. ", Iat. sau kt (-cu) "šaukti, rėkti ; vadinti; garsiai dainuoti, kalbėti ", turintis atitikmenį indoiranėntĮ kalbose :sakų siich- "šaukti, vadinti" < *sauč-ya-146 < *k'auk-. Trūksta duomenų nustatyti liet. gau! ti (-ia) "traukti tarp pečių (galvą);

gaubti, dengti, glausti" ir Av. gaoz-, s. persų gaud- "slėpti" ka~~engalj, bet jų šaknies vokalizmas yra i de. au ar ou, nes iranėnų kalbų atitikmenų

g- išlaikytas sveikas.

••• Vaillant A. Grammaire comparėe des langues slaves. - Paris, 1966, rll , P· 316.

tu Schmitt R. - Die Sprache. 1971, XVII, p. 54.

93

Morfologiškai sunku apibūdinti liet. maūkti (-ia) "smaukti ; dirti; drėksti, plėšti ... , " Iat. milu k t (-cu) .,mauti, smaukti ;

padaryti; greitai mauti, sprukti; suduoti, trenkti ", toch. B mauk- ".1-''••.,.,UJ iš-, nuleisti", kurio preterito forma yra a kam ieno (plg. 3 p. plur. maukare), toch. A muk- "t. p." tapatybę, nes tocharų kalboje į B au (A yra sutapę ide. eu, ou, au ir au.

Lot. baubor, -ari "Joti " rodytų, kad batibti (-ia) "rėkti, mūlcti, bliautj" • lat. baubt "baubti, mauroti" (šalia baubft (-iju) "bombum facere") šaJcniea

vokalizmo būta ide. au, bet tai nėra tikra, nes šios leksemos yra onomato.. pėjinės kilmės, kitaip sakant, gali būti paraleliai atsiradusios, plg. atitin. karnas inteljekcijas liet. bafi "bū, mū (baubimui žymėti)"(:baūbti, baubt) ir gr. ~oco ~oco "intcrj. šuns lojimui nusakyti" ( : lot. baubor).

Abejonių kelia ne tik onomatopėjinės kilmės baltų ir kitų ide. kalbų veiksmažodžių istorinis ryšys. Tas ryšys kartais nėra tikras ir tokių veiks. ma.žodinių leksemų, kurios turi kokio nors aktyvinio veiksmo reikšmę' ir priklauso pagrindiniam leksinės-semantinės veiksmažodžio sistemos sluoks­niui. Antai ilgą la iką buvo m<tnoma esant istorini r yši tarp Jat. latst ( -lu, -du) "leisti ... " ir skandinavų kalbų preterito formos s. isi. !eit., s, šved. /et "leido" (tariamai iš germanų reduplikuotinės formos *lelaita)1U,

Skandinavistai mano, kad tokių preterito formų kaip /eit, heit diftongas yra grynai grafinis147•

Tiesioginio kilmės ryšio negalėtų būti ir tarp balisri (-dfia) bei s. isi.

bauta etc. "kirsti, suduoti mušti" ( < germ. *bhaur/a-)14~, nes baūsti ( -dfia)

ir bauda turimos fizinio veiksmo reikšmės "užkirsti, suduoti (mušimas, pyla)" yra a iškiai kontekstinės, taigi antrinės (žr. p. 9 1).

Taip pat nėra tikra, ar Iat. platlst (-lu, -cftt)"išplepėti, garsinti, skelbti,

skleisti" yra susijęs su got. f/autjan "girti", s. vok. aukšt. flaoaaan, fl6a­

aan .,didžiuotis, girtis"149, .nes latvių kalbos veiksmažodis atskiros lekse­

mos nesudaro: reikšmė ., išplepėti, garsinti, skelbti, skleisti", kaip ir pana­

šios lietuvių kalbos reikšmės (pa-p/6usti (-džia) " ... (refl.) pasklisti",

tll-pltiusti " ... paskleisti, u/imti dideli plotą (sėjant)"), yra scmemos"plauti

skalbti, lieti" (liet. pldusti (-džia), lat. plaiist (-žu, -du)) variantai (semasio­

logiškai plg. p/iaLipti (-ia) .,tekėti, bėgti. plūsti; pilti; plepėti, taukšti ... ").

, .. B Oga K. RR, If, p. 127; Trautmann R. BSIW, p. 154; Fracnkel E. LBW, p. 352.

,., Stang Chr. S. Opuscula linguistica.- Oslo-Bcrgen-TrolllSO, 1970, p. 184 (su liter.).

94

ua Jėgers B.- KZ, 1966, 80, p. 130-131. "' Endzellns J. Dr, III l , p. 378.

~ dY' · reiš-, . . ieko bendra neturi su germanų kalbų zo zt.ats, uo J(ad smaugtt (-ut) n " a 1 vt'd vok žem. sm6ken tr kt.) ' - · -kyti" (s ang. smeoc 1 , · • V • • kiančiais ,,ruktt ; ru asm .. Buvusią reikšmių raidą "dusinti, varzytt ~ep~-

yra i rod ęs J. End:ely.n . t' daryti siaurą" liudija n e tik su-smdugtt.ved.~­vimą" < "spausti, ~~:~~~~s: · (ežero, pievos, sklypo, miško i~.ra~·) vteta : nys s(Į-smauga "sust. 'k~š e' spaustis siaurintis per liemenĮ . Ltet. spdus

t·es smtfugtt ret m " ' ž' .. (tr) bel ir pa • , ~ kubu lekiu stengiuosi, ver tUOS I , . . ) šys su gr. 0'1tEUo<U "s ' ' .. fl ( ti (-dlta r~. . t netikras nes pastarasis veikiau SUl>IJęS su arm. _oy

u varau tatp pa ' 1 b ' · as" < *pauda = gen ' k bė" as" < *poucl- parttĮ pwt " egtm skubumas, s u Jtm . .. ' " ··· 8, k bumas skubeJtmas . gr. 0'1totU 'Yl ,.s u . .' . . uo·u nagTinėjimu konstatuojama baltų

Etim.ologini.u ir t~tor:~~~l!t~~~ka ~balt\Į ir kitų ide. kalbų veiksmažo-kalb\Į ĮO kamteno ~ ~ste k ~. , os šaknies vokalizmu tarpusavy harmo-d1ių korespondenCIJŲ, unų vten

. k'tos sudaro priešybę. žn nixuoJa, • . k I' o bendrybės yra: skaiipia : ba . . 'ančio šakmes vo a tznl -"·

HarmomzuoJ . . -dž ia Iat tHižu : s. isi. gauta; gau;t.W : si. skubą; taūpia : s. tsl. pau!a.' galu ', . ·gtocb B mauk- ; baūbia : lot.

aud . maukta at. maucu . . . . Av. gaoz-, persų g . - ,. k lb veiksmažodžių priklauso efo kamtenut. baubor. Daugumas kttų. tde .. ~ak· . gr t.eoaaw < *leukjo; šaūkia, Iat. Kamieno je Į o atstovat yra. u ta_. . . b h biičem slovn. bu-

I * č- a-. bauk1a : ser .-c orv. • saucu: sakų suc 1- < sau Y ' ·- ~r . < *puhje-:

. , š As2 < *pausĮo : serb.-chorv. pu em čem < *biikĮe-; Iat. pau uo • "kĮ'e- . daušiasi datisiasi : • Č< bulg CMy<te- < smu ' '

smaukia : slovn. smu e-, --· ·. 1 waM -ux < *mrlchje- (dėl dviejų s. si. dušQ < *duchje- ; mausto . ~u ~· MY, š;lia liet kriaušiu < *kreusj6

. ŽT t l'au) Gr xpoo<U tr oc-xou<U . ." pastarŲJų . o • . ·-· 1' b-t· t'ek iš *krous6 resp. *(a)kous6, \iek to:. ir Iat. čaušuos' < • keus1o ga 1 u 1 1

*krousj6 resp. • ( a)kousjo. _ . 1

. t' globoti" ir s. isi. Liet. glaubti (- ia) "glausti prie krutmės, mn onek.,b. f" norv. klype

v · bt '" s ang ctyppan "ap a tn 1 , klypa "spausti, verztt, ~n~ • ' " . . kamiengalio balsi u, bet skiriasi .,spausti, gnybt i" < *glubĮe Įo-1&. sutampa

šaknies vokalizmu. . . . . . 'š yzdžių yra prie-Bet daugumas šios srities bcndrybnĮ, ~aip .m.ltyktt ltb pa~ ~u) i; daugeliu

I' (bit ai au . kttų tde a ų et, • šybė šaknies voka tzmu. . · ' . .' . ide ·kalbų -efo) : salčia : s. isi. atvejtĮ kamiengalio balsta ts (bit~ -:o . kt:Ų . .' raudi ia Iat. sprm?žu : sif)a platikia : s. isi. fljuga, raupla : s. tsl. rJf.ifa, sp ' .

1 t

' , . d . vid vok. aukšt. -gnezen, a . s. ang. -spreotan, graudžiU, Iat. sa-grau e . . . I' 'ta s air luai-graubt : švedų dial. griopa, pldudlia, Iat. pJaulu : s. tsl. fr;o , . .

•u Plg. Pokorny J. IEW, p. 971. 111 Endzeiins J. Of, Iff 1, p. 490· . . 22 111 Stang Chr. S. Lcxikalische SonderUbercmsttmmungen, p. .

95

did, ldukia : s. ind. lokate, batidlia : s. si. bljudą, pelazgų ljlto8<..>, gr. O!J.«t, s. ind. bodltati, maiJJia : s. ind. mosati, Iat. pau!u6s' : s. ind. p6ftul km7kia, lat. kducu : toch. B šaušii-1p. Reikia manyti, kad baltų kalbų tik:menų šaknies dvibalsiai ai ir au (po kietojo priebah•io) su kitų ide. bų veiksmažodžilĮ šakniniais ei ir eu yra susiję apofonijos santykiais, tariant, čia esama morfonologinio reiškinio. Toki manymą patvirtina temacijų ai, au: ei, eu buvimas pačiose baltų kalbo e ir netgi vienoje rioje - lietuvių ar latvių - kalboje.

Saknies vokalizmo oi, ou resp. ei, eu jo-kamienių veiksmažodžių istorinė raida

Kad dalis baltų kalbų dabartinių jo-kamienių veiksmažodžių lll kalbų raidos etapu galėjo būti tematiniai, matyti iš: a) grupės jo-kamie­nių veiksmažodžių, kurie latvių kalboje turi laužtinę šaknies intonacijiĮ: b) etimologinių kitų ide. kalbų atitikmemĮ, kurie daugeliu atvejų yra e kamieno; c) šaknies išplėtimų + f-d(lt)-, -k-f-g(lt)-, -p- jb(h), -s-, n•r"""''·.­turinčios kitlĮ ide. kalbų formos kaitomos tematiškai (žr. t oliau). Antra vertus, yra aiškių duomenų, rodančilĮ, kad nemaža dabartiniųjo-kamieniq veiksmažodžių anksčiau priklausė atematiniam asmenavimo tipui. Taigi smidaro prieštaravimas: kai kurie baltų kalbų jo-kamieniai veiksmažo. d.liai - neretai ta pati leksema - archainiais baltlĮ kalbų raidos periodail galėjo priklausyti tiek e Į o kamienui, tiek atematiniam asmenavimo t ipui, kuri daugeliu atvejų atstoja jo kamienas. Ši išvada tinka jo-kamieniams vciksmažodžia;ns su šaknies vokalizmu ei ir eu. Šaknies vokalizmo oi ir ou veiksmažodžių situacija anaiptol nėra tokia paprasta. Viena, jų atema­tinės fleksijos žymių kaip ir nėra. Vienintelė atematinė forma pa-baigml p.tliudyta vėlai (P. Ruigio :lodyne) ir todėl, atrodo, laikytina naujadaru161•

Antra, samprotaudami apie šiuos veiksmažodlius tokiu pat būdu kaip ir

apie vokalizmo ei ir eu jo-kamiene5 formas, priklamiusiais tematiniam ti·

pui, turėtume laikyti tuos balttĮ kalbų jo-kamienius veiksmažod7ius su ~ak­

nie~ vokalizmu oi ir ou, kurill atitikmenys keliose i de. kalbose yra r fo

kamieno, būtent: baūdf.ia ir plaud!ia, Iat. plaužu < •boude Į o ir *ploude Į o.

Ar laukia taip pat seniau buvo tematilti~. spręsti iš kitų ide. kalbu etimolo­

ginių atitikmenų negalima, nes vienur jie yra tematiniai (s. ind.lokate), ki­tur -jo kamieno (gr. Ąeuaa<..>).

jo-kamienes prezenso forma._, turinčias iteratyvinę resp. kauzatyvinę reikšmę, kartais linkstama laikyti senųjų ide. iteratyvų-kauratyvų su prie-

••• Spec h t F.- KZ, 1934, 62, p. 87.

96

. rdirbiniais pvz., laukia, laužia, spaudf.ia < ide. •laukejo-, oa -eJO- pe ' . . . 'k~ ė . 11:- • • de'o_lM. Bet kauzatyvmės resp. mtensyvmės re1 sm s nlU-

•Ioujeio-, spou 1 l"' ž' a ,a· . č'os prezentinės formos, pvz., baiid!ia, /Oukia. ull 10, sp u ta an~ą ru:km.

1 s·1a·1 yra ki tokios kilmės. Taip manyti leidžia jų turin io anali-

ir kt., t1 nau .. t bei jų paradigmos r.e~onstru~Cij_a. . . . _ . . _

7. le 5 garsų mėgdlJOJamuosluS JT ka1 kunuos subjekto buseną žy.m~

Išs ~ksma7odžius daugumas šaknies vokalizmo ai ir au jo-kam1emų ČIUS VCI ' . . • 'k 'k . ž d~''ų dabar yra su objektu vartojamt aktyvaus ve1 smo ve1 s-velksma O Zl · · f'k · · ' d )' t -" dž' · 0 j·ų opozicinės poros - o karn1eno m 1 smtal - auge JU a -ffiaLO lai, . až dži . p· . b

t aktyvaus veiksmo kauzuoto proceso ve1ksm o a1. 1rrnŲjŲ su -vejŲ o . . · · · 'k 'š · ektas yra gyvas veikėjas, dažniaus1a.1 asmuo, 1t JO ~t!Jek~mas ve1 smas 1 ei-

J 'š subjekto sferos: antrųjų subjektas yra da1ktas, lT procesas vyksta nab~ kto sferoie iš j·o neišeidamas, plg. (pavyzdžiu imant tik tas leksemas, ~u Je J • • • ·- ) žs · · · kurių šaknis baigiasi prieb.alsi_a i~ -~- ·- ~g--~ : L~:,t/gt1 !-~tmg~ . ,.u tsptrt~ : · · 'sti. (refl.) užsispyrusiai tvJrtmtt; ĮS1Ž1urėt1 : stargt1s (-1as1) "skubėti , ĮS1ge1 , . . . . .. _ . ( . ) prieštarauti"; svigti (sviiiga) "domėus, laba1 noret1 .= sva1gt1 . -ta "sv:.-ruoti, svirduliuoti, svaigti"; bnikti (bru1ika) "blukt1, netekti _spalv~~. , Iat. bruki (bruku, bruku) .,grif1ti, ir ti; blukti (apie s~alvą); sm~k~:.· slyst~ =.

brailkti (-ia), Iat. brauki (-cu): (su)krikti (kunka) ,.sunkt1 :_kauki I

(-ia), kaukt ( -cu); kukti (kunka} "linkti, svini, ~lupti~ kum_Pt_,"•. ~~~· ku kt (-stu) .,riestis, kumpti, kūprintis", at-kukt .. paSITemtJ (alkunemts) : kar1kti (-ia} "gožti , stei bti; (refl.) rinktis, spiestis"; n11ikti (m111ik"} "lup­t1s, nertis, plikti, slinkti; kristi, smukti: greit bėgti, sprukti ... ", _Iat. m~kt (nuiku, muku} .. smukti, kristi, mauti ; klimpti, smegti; sprukti, nešdtn­tis" : mailkti (-ia), mtlukt (-cu); plukti (pl111ika) ,.tekėti , srovcnti, plauk­ti; aptekti vandeniu ... : blukti, šusti, plikytis", Iat. plukt ( plr'1ku, pluku) "plikyti~. šertis, blukti, šusti; dalytis, gauti spalvą" : plaiikti {-ia}, Iat. ie-plauki "nuo vandens suskirsti": rukti ( ruiika) .,darytis raukšlėta o~. trauktis, glamžytis; akli, užat1gti maurais", Iat. rukt (rr1ku2

, ruku} "mažėti, trauktis. rukšlėtis" ; raukti (-ia); smukli (!>mUnka} "mauti žemyn· .. ''' Iat. smukt .,klimpti, lįsti gilyn: sprukti, mauti" : smaūkti (- ia}; Iat. le­

sprugt ., l įsti, brautis, spaustis, užkliūti " : spraugt "kišti i tarpą, sprausti"; spnikti (sprwika) "bėgti šalin", Iat. sprukt (spruku, spruku} "atsileist i,

atkristi, išklibti, atsirišti; sprukti, mauti i šalį" : Iat. spraukt (-cu) .• volti, mauti; grūsti, spausti, stumti ; greit (iveikiant klil1tis) bėgti; (ren.) spraus­

tis, veržtis, brautis: bėgti , sprukti"; su-stugti ( stw1ga) .,imti staugti " :

staiigti (-ia}; su-šukti (-šwika) .,šuktelėti ": šaiikti {-ia}, sauki (-cu):

~tikti (tutika) "riebėti, storėti, tarpti; kaisti, šusti, drėkti; plėkti, pelėti,

1 "' Plg., pvz., Trautmann R. BSIW, p. 151- 152, 153, 273.

4. Simu Karaliiinas 97

slcresti, darytis nešvariam; gesti, pūti, dvokti", .Iat. tukt (praes. ttlku tu, ~r~et. tuk::~ ,.tukti, pampti: pusti" : taflkti (-ia, -sto); trukti ( ' "gatštt, delstr , Iat. trukt ( truku, truku) ,.iš išgąsčio pašokti i išturėti, iškęsti, pakelti; užtrukti, užsi būti" : traukti (-ia), Iat. trdiikt pr. per- tr aūki.

Tad ir čia reiškiasi tas pats semantinis dėsningumas, kuriuo tranzityvinių šaknies vokalizmo ei ir eu jo-kamienių ir intranzityv· · { 'k . . k . . . lniŲ

t SJ~~ ny sta~o!o ša~mes.vokalizmo veiksmažodžių opozicija (žr. p. . Tokros nagr~nėJ~mų!tl ~et.ksmažodžių semantinės ypatybės leistų

u, kad prabalttškats latkats JO-kamieniai tranzityviniai veiksmo džiai ir o-kamieniai intranzityviniai būsenos veiksmažodžiai su infi seniau galėjo būti skirtingos vienos paradigmos formos, būtent _ ; p~aes. *ba~dja, ~gaubja, •rausja, •smaukja : 3 p. praet. *buda, *guba, sa, •sm~ka. Tokta paradigma kaip tik ir paliudyta senojoje slaV\Į kalboje strulą (tnf. stl"bgati) "drožiu", sučą (inf. sbkati) "veju (gijas) . karnienas su nykstamuoju šaknies vokalizmu str&ga-, Sbka- sutampa vų~ k~lbo~e su -ii- s~rikso preterito forma. Tos pačios šaknies kaip rauptl ( -ta) "duobtt, skaptuoti", 1111-ratipti .,nukasti, suvokti šaknia:.~isius)" slavų kalbose yr~ *rbpati : lenk. d ial. pa-rpac .,para pakastt , ukr. rto-pnant "kapstytis, purentis; krap~tytis, čiupinėtis, n:tis.' ra~stis", ~ulg. dial. ponaM .,pjauti, kirpti prastai, nelygiai Ytsar galrmas datktas, kad baltoslaviškaisiais laikais čia taip pat būta radigmos praes. *raupja : praet. •rupii. A. Vaillant veiksmažodžiui smltiiCIJ~. ti taip pat rekonstruoja archainę fleksiją smu~e-, •smbkatitoe, su kuria to­kiu būdu sutaptų smaūkia ir stmlko (inf. smi'tkti). Cia keliamą bipoteą patvirtina etimologinis ati tikimas tarp s. si. dušą "kvėpiu, pučiu" (inf. dbcltati), kurio buvusi preterito forma dbclta- yra uz1<onservuota dever• batyvinio daiktavardžio d&chanije "dvelkimas, pūtimas"m, ir liet. praes. daū§iasi "klysta, trenkiasi, beldžiasi", daūsiasi "eina be tikslo, klysta" (inf. dail§tis, daūstis), praet. diiso (inf. dtisti), Jat. dusa "sunkia i alsavo, dūsavo" (inf. dust, žr. p. 119- 120).

Tad galima daryti prielaidą, kad archainiu baltų dialektų raidos periodu i~, matyt, anksčiau, baltų ir s lavų kalbų senųjų kontaktų epochoje. dauge­lts nagrinėjamo tipo vciksmažodžil! tu rėjo tokią temporalinę paradigmą:

pra es. { *smaūkja

smunka : pra et. • smukii.

98

m Apie juos žr. Bap6oT )!(, )!(.- 3TJtMonorllll t97t.- M., !973, p. 7. JU Yai!lan t A. Grammaire comparėe des !angues slaves JTT p. 315-316. u• Op. cit., p. 316. ' '

ntama kad daugiausia jo kamienui priklausančių atitikmenų ptl to supra ' · lb ·

)calbos turi slavų kalbose (žr. anksčiau). Vėlesniais balt~ ka ų rat-baltų . preter1·to forma dėl intranzityvinės-duratyvinės re1kšmės aso-d etapats ~s . a su infiksine (kartais taip pat sto kamiene) prezenso forma

CtjUOJatn . k . nka ; smuko), O prie tranzityvinės prezenso formOS SU JO aro1enu

(s'!'11

• mas taip pat tranzityvinis -e preteritas (smaūkia: smaūkė). pnJcuTia . . r veiksmažodžių, kurie, būdami tos pačios šakntes, kontrastuoja

1~ vokalizmu minėtoji temporalinė paradigma turėjo atrodyti taip: šalaues •

praes. •staigja : praet. •stigii. stinga I *steigja

Detali leksinės bei struktūrinės reikšmės, taip pat formos ypatybių analizė įgalina prasiskverbti i gilesnius nagrinėjamų veiksmažodžių isto-

rijos etapus. Vokalizmo ai ir au veiksmažodžiai dėl reiškiamo veiksmo pobūdžio

apskritai nėra lygiaverčiai.. Antai ~isai nesw:ucu .įs.iti~inti , k~~: pvz .•. kaūp~ 1; bei rausti ir laukti be1 snaustt nemažai skrnas1 strukt.unne re1kšme.

pirmieji žymi ritmišKai rankomis atliekamą veiksmą, antrieji gal daugiau reiškia ne veiksmą, bet tam tikrą subjekto bllseną. Tad pirmųjų struktū-. rinę reikšmę galėtume apibūdinti kaip iteratyvinę, antrųjų - kaip sta­tyvinę. Be to, esama ir tam tikro jų formos skirtumo - nevienodas into­nacijos. Todėl, remdamiesi daugiausia semantiniu pamatu, vokalizmo ai ir au jo-kamienius veiksmažodžius ga lime suskirstyti į tam tilcras gru­pes.

Į pirmąją grupę galime skirti tuos veiksmažodžius, kurie žymi karto­jamą, daugiausia rankomis ritmiškai atliekamą veiksmą. Tokie veiks­mažodžiai su apofoniniu šaknies vokalizmu ai, au (: ei, eu) yra: pa-raižti (-ia) .,užkasti", kat7pti (-ia) .,kasti į krūvą, daryti kaupą; grobti, grieb­ti sau", daūbti ( -ia) "duobti, skobti ; dobti, mušti", rai1pti (-ia) "duob­ti, skaptuoti; s i ūti, siuvinėti ", Iat. sk/aast2 ( -Iu. -du) "ižambiai , jstrižai pjauti, kirsti", k/aip fi (-ia) "kleipti", smaūkti (-ia) "braukiant (ppr. visa sauja) skinti, traukti, rinkti; traukti auk.štyn ar žemyn ką užmautą; braukiant stumti; land inti, kiš"ti; glostyti ... ", Iat. sliJukt (-cu) "melžti".

Šiai semantinei grupei priklauso ir tie veiksmažodžiai, kurių šaknies vokalizmas ai, au reliatyviai laikytinas neapofoniniu. Mat turimais duome­nimis, nerandame šalia jų paliudytų giminiškų leksemų su šaknies voka­lizmu ei, eu, ir todėl negalima žinoti, ar jų vokalizmas atspindi ide. oi, ou ar ai, au ar pan. Antra vertus, jų šaknies vokalizmas daugeliu atvejų kaitaliojasi su vienašaknitt infiksinių formų nykstamuoju vokalizmu ,

•• 99

todėl veikiau čia lauktume santykio oi : /, ou : u. Šio tipo vei ksma1odžiai yra: kaišti (-ia, -ct) .,skusti, gremžti ; drolti, skaptuoti; lupti, dirti (kailius); šluostyti, braukyti ... ", kdūfti (-ia) "kabinti , skobti, ruopti ; semti, ka­binti, glemžti, kaupti ... ", Iat. kctust2 (-!u, -su) .. kasti, varpyti, rausti; su grėbliu versti. smulkinti", laiibti (-ia) "kasti, rausti", Iat. laubt2 (3 p. praet. iz-laube) ,.kirsti, mušti. trenkti, daulti", rafibti (-ia) "kasti, rausti", rausti ( -ia) .,ardyti purų kieno nors pavir~ių (ppr. lemę); kasti i gilumą,

gilintis; ravėti, ~aupti; rauti; pilti, žerti ką purų , birų ... ", Iat. raust (-šu. -su) .,rausti, žcrti, šluoti (į krūvą); kasti", skaupti (-ia) .,skaptuoti", Iat. spraukt .,rupiai malti", ap-~praukt (_arus, galus) ,Jtuskinti, nurėkšti, mielius nugrūsti ", 111io-spraukt .,nukasti, nutrinti, nubraukti (odą, miežių galvutes)", laūpti (-ia} "su pirštais lupti, gnybti, plėšti", maiikti (-ia) "smaukti ; lupti, dirti; drėksti, plėšti ... ", Iat. miiukt ( -cu) .,mauti, smauk­ti ", braukti (-ia) .,lengvai spaud.liant traukti kuo per ką; šukuoti (kapo­ti, karšti) nurautų linų galveles ... ", !at. brailkt (-cu) .,(nu)braukti ... ''. braū!ti (-ia} "bruožti, braukti, maukti" ir Iat. IIJuprt ( -pju, -pu) ,.godžiai ėsti; išversti, išsproginti akis". Prie šios grupės veiksmažodžių istorinėje raidoje ilgainiui yra pris išlieję ėms ti (-dlia), Iat. aust ( -i u, -du) .,austi ; veikti, daryti", taip pat žymintys rankomis ritmiškai atliekamą, kartoti­nį veiksmą, bet jų šaknies vokalizmas, atrodo, anksčiau yra buvęs eu (*au-d- < ide. *112eu-).

Atskirai reikia aptarti prausimo, skalbimo, mazgojimo l ietuvių kalbos veiksmažodžius: prazisti (-sia) .. vandeniu valyti, mazgot i, plauti (veidą): mazgot i (ranka~. kojas. galvą.' visą kūną), maudyti; plauti, skalbti (skal­binius, indus)", ptausti (-dfia) "šalinti nešvarumus vandeniu, šarmu ir pan. , mazgoti, skalbti, prausti; leisti per vandeni, pilti vandeniu, ska Iau­ti .. .'', Iat. plaust {-lu, -du) ,.(už)lieti, (iš)lieti, šlapi nti (skalbiant) ... ". Būdinga, kad šių veiksmažodžių, išskyrus onomatopėjini ska/Outi ( -auja, -auna}, šaknies vokalizmas yra apofoninis, tarp jų ir veiksmažodžių skalbti (-ia) .,švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve, maz­goti .. .'' bei mazgot i (-6ja) .,vandeniu valyti, plauti", Iat. mazgot (-iiju) .,t. p.", p lg. jų giminaičius su vokalizmu e liet. skelbti (-ia) ,.t. p.", lot. mergo "nardinu, gramzdinu" < •mezgo, s. ind. majjati •. skęsta, dingsta, .lūva ". Šie veiksmažodžiai taip pat žymi ritmiškai rankomis atliekamą veiksmą, taigi taip pat aiškūs iteratyvai.

rteratyvinių veiksmažodžių pogrupi sudaro tie veiksmažodžiai, kurių bendroji reikšmė šalia iteratyvumo turi ir kauzatyvumo atspalvį. Reikia pabrėžti, kad daugeliui šių iteratyvinitĮ-kauzatyvinių vokalizmo ai, au veiksmažodžių bt'idingas reikšmės intensyvumas, ypač tiems, kurie turi akūtinę intonaciją. Pirmiausia čia suminimi tie veiksmažodžiai, kurių

100

šaknies vokalizmas yra apofoninis: smaugti (-ia) .,dusinti, var7yti kvė­pavimą; mesti, sviesti, blokšti; tvoti, duoti ... ", spausti (-dlia} "slėgti

svoriu, jėga ar mase; jėga veržti, riš'ti; šalinti skysti, sunkti ; bllti per ankš­tam. ver lt i ... ", Iat. gnai'tzt2 ( -!u, -zu) "spausti, trėkšti; lankstyti , glamžy­ti, gręžti", zmatlgt (-d;;u) ,.smarkiai spau~ti , smaugt i", liet. grausti (-d!ia} .,gabenti, grio7dinti, nešti, kraustyti, grflsti: ieškant versti ... ", Iat. sa­-grauw2 "(su)griauti", liet. sprausti ( -dlia) "kišti, brukti, spausti j tarpą, vidų", Iat. spralist ( -Iu, -du) .,kiš'ti, brukti, grūsti ", spraukt (-cu) .. vožti, mauti; grūsti, ~pausti, ~tumti", spraugt .,kišti i tarpą, sprausti". Prie šio semantinio pogrupio, atrodo, pritampa ir veiksmažodžiai liet. grdulti (-ia}, Iat. gralizt (-Iu, -zu}, graubt ,.ės ti , ryti", kurh1 turiniuose taip pat galima įžiūrėti intcn~yvumo momentą.

Minėtas kauzatyvumo atspalvis kai kuriems veiksmalodliams gali tapti pagrindinis. ir todėl juos galime laikyti kauzatyvais, kaip antai: ltlu!fi {- ia} .,caus. I ūl ti", Iat. lauzt (-tu, -zu) .,laužti; kam uoti, varg in­ti (sunkiu darbu. vijimu ir pan.)". rauĮĮti (-ia), Iat. rarigt (-dzu) "daryti, kad rūgtų", traukti (-ia) "cuus. trllkti", Iat. trazikt (-cu) .Jtumušinė­ti, daužyt i, purtyti (vaisius nuo medžių) ... ", t. y. "daryti, kad trūktų, byrėti ·•, dtiil#i (-ia} .. smogti norint suskaldyti , su tru pinti ... ", Iat. dauzt ( -!u, -zu) "skaldyti, trupinti", I. y .. ,daryti, kad dužtų", raukti (-ia} ..daryti raukšlėtą (veidą); daryti, kad susitrauktų, užsi vertų ... ", ilaiigti ( -ia} .. skalbinius virinti, šutinti" ir Iat. uz-bliwst2 (-tu, -du) .. u~pi lti , uJ­Iieti". t. y . .,daryti, kad lietųsi, tekėtų".

Minėti šaknies vokalit:mo ai, au veiksmažodžiui pasižymi tomis pačio­mis semantinėmis ir morfologinėmis ypatybėmis kaip ir Chr. Stango iš­nagrinėti o (resp. jo) kamieno veiksmažodžiai, pvz., kilia, biira, miila, kii\{1, Iat. kaĮu, baru, maĮu, kašu, blltent: j ie turi šaknies vokalizmą o, ša lia kurio kitose kalbose dažnai esti e.lymi kartotini resp. inten yvini rankomis atliekamą ritmini veiksmą. Chr. Stangas padarė išvadą, kad šie veiksma­/odžiai atstovauja archainiam iteratyviniam - arba intensyviniam -tipui su būdingu š'aknies vokalizmu o168.

Atrodo, kad taip trakt uoti istoriškai reikėtų ir čia nagrinėjamus voka­lizmo ai ir au jo-kamienius veiksmažodžius, juo labiau kad, pvz., bausti (-dfia) ir kralipti (-ia) t iek savo reikšmėmis .,bauginti, gąsdinti , grasin­ti, barti" (1r. toliau), tiek šaknies vokalizmu o suartėja su archaišku, t. y. priklausiusiu i de. -e fo (3 p. sing.) konjugacijai, veiksmažodžiu barti (biira). Iat. bart (baru)m.

, .. Stang Chr. S. Das slavischc und baltischc Verbum.-Oslo, 1942, p. 41, 101. •·• 11 aa 11 o a 811'1. Be. Cnaa~ntCKH11, 6annaAcKKI1 H paHHe6anJCaHcKI!A rnaron, c.

103- 104.

10 1

Kad kai kurie baltų kalbų vokalizmo ai, aujo-kamieniai iteratyvai-kauza­tyvai galėjo išriedėti iš ide. formų, priklausiusių 3 p. sing. -efo (1 p. sing. -o< •-oao) rieksijai, rodytų ir tas, kad kai kurie čia nagrinėjamų veiksma-1odžių reiškia rerultatinę būseną180 : gaubti {-ia) "supti, dengti, kloti~ gobti; lenkti, riesti ... ", gaUžti (-ia) "traukti tarp pečių; gaubti, dengti", g/aiibti (-ia) "glaustj prie krūtinės; malonėti ; globoti," slai1gti (-ia) "slaugyti ; s lėpti", taiJpti (-ia) "taupyti, tausoti; čiaupti (lūpas)", glaiisti (-diia) "šlieti, dėti, spa!Ssti; globotj, myluoti, glostyti; slėpti, ką slaptai daryti, taupyti ... ", Iat. glaūst (-fu, -du) "glostyti, braukyti ; glausti prie savęs, myluoti ; slepti", Iat. gaiist (-šu, -su) "gauti, pasiekti, įsigyti". Be to, ne vienas jų yra pavartojamas intranzityviškai : grtiusti (-d!ia) "tu­rėti palinkimą, traukimą", traukti ( -ia) "pūsti skersvėjui, būti trauksmui; eiti, važiuoti, skristi, s linkti", kaupti: vanduo kaupia "verda, eina per puo­do viršų" Dglš. Intranzityvinė rt-ikšmė kartais reiškiama savarankišku tos pačios šaknies, tačiau sto kamieno veiksmažodžiu, plg. skatisti ( -sta) "(tr., intr. impers.) imti skaudėti ; (intr.) kęsti skausmą ; svilli, gruzdėti" šalia kaULatyvo skai1sti {-df.ia) "pikta daryti, &kriausti; daryti, kad skau­dėtų, skaudinti". Veiksmažodis brauki (-cu) latvių kalboje reikšme "va­žiuoti, keliauti" plačiau vartojamas kaip reikšme "(nu)braukti". Kad pirmoji reikšmė ne ką vėlesnė, matyti iš to, jog liet. braukti (-ia) senuosiuo­se (pvz., K. Sirvydo) raštuose161 ir tarmėse182 taip pat reiškia ,.greitai ei­ti, važiuoti".

Kartais intranzityvinis tokių veiksmažodžių vartojimas įgyja pasyvumo­·medialumo niuansą. Antai J. Bretkūno biblijos vertime randame raugti (-ia) vartojant reikšme "būti rauginamam ·•: duonos raugusios (viršuje parašyta raugintos) LKŽ XI 286.

Tais a tvejais, kur veiksmažod.lio turinys apima ir medlalinę-intmnzi­tyvinę, ir aktyvinę-tranzityvinę ar netgi aktyvmę-kauzatyvinę reik~mes, pastaroji reikšmė reiškiasi visais subjekto - .žmogaus asmeni mis, plg. kaupiti "kasu, žeriu (1emes)", kaitiu .,statau puodą ant ugnie), bildau" su I asmeniu, o medialinė-intranzityvinė reikšmė - tik trečiuoju daugiau­sia subjekto - daikto asmeniu ir negali būti pasakyta "aš" asmeniu183,

plg. Vanduo kaupia "verda, bėga, eina per puodo viršų", Puodas kals­ta "šyla".

'" Paulauskienė A. Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. -V., 1919, p. 68.

... MorkOnas K. Konstantino Sirvydo .,Punktų salcymų" veiksmalodis. - LKK, 1980, >CK, p. 126.

, .. LKž, r. p. 1014. '" CTenauos 10. C. CnasmcKllll rnaronhHbllt BHJI H 6a.JTTRllcKIUI Jli13TC33. -

CnaBJUJCKOC Jl)biK03Uaillle. vm MeXJIYBapo.IIIibdl Cl>C3.11 CllaBIICTOB. M. , 1918, c. 344.

102

Medialine-intranzityvinė reik~mė baltų kalbose paprastai reiškiama nyks­tamojo šaknies vokalizmo infiksiniais ir sto-kamieniais veiksmažodžiais. Funkciškai tai ta pati situacija kaip ką tik aprašytoji, nes tranzityvinio veiksmo (daLilti. katipti, lduf.ti, raukti) subjektas yra asmuo, o to veiks­mo ukeltos būsenos (dtif.ti, kupti, !tUli, rukti) subjektas yra daik1as. Toks funkcinis patalelizmas leidžia manyti, kad šaknies vokalizmas oi ir 011 yra nykstamojo šaknies vokalizmo subs• itutas.

Kauzatyvinės (faktityvinės) reikšmės veiksmažod.lio formos anks­čiau neretai vra turėjusios iteratyvinę-intensyvinę reikšmę, plg. lot. fu­!!Cire .,priversti bėgti, vyti, varyti ", Q kamieno kauzatyvą, Šalia fugere .. bėgti'' (su -e- kamiengaliu). Rigvedoje tikrieji kauzatyvai egzistuoja tik šalia intranzityvinių veiksmažodžių, ir dėl opozicijos su intranzityvine reikšme kauzatyvinė reikšmė išsi plėtojo, išnykus s~najai iteratyvinei reikš­mel, kuri buvo bl'1dinga priesagai -aya-. Pvz., aktyvinė-tranzityvinė for­ma vardiJat i ,.augina" ša lia intranzityvinės wird!Jate .,auga" Rigvedoje dar turi ir kauzatyvinę reikšmę, kuri gana anksti buvo atnaujinta itera­tyvo vardhtiyati1H . š tai kodėl indoira11ėnų kalbų priesagos -4Ya- kau­ntyvus (pvz., bodlt6yati ,.kelia, budina, žadina)" reikia sieti ne su baltų kalbų io kamieno kauzatyvais (pv.l., baiidf.ia), bet su infinityvo -y-, Iat. -f- kamieno iteratyvais-kauzatyvai~ (pvz., liet. praet. bdudė < •bCJudiiii, inf. hlmt!vti ,.raginti, kurstyti'', Iat. btliidija, inf. bitūdit ,.patirti; bandyti ; val­gyli, ragauti, c;kanauti ", s. si. pr ae!>. bufdQ < •budiQ, inf. budit i "kelti, iadutti").

aujiesiems priesagos -yti iteratyvams ir kauzatyvams (pvz., dauf.y ti, rausjti, smaukyti) plintant ir perimant iteratyvumo-kauzatyvumo reiški­mo funkcijas, senieji (pvz., daūtti, rau.Hi, smatikti) gravituoja į paprastųjų tranzityvinių (kartais ir intranzityvinių) veiksmo veiksma.lod.lių katego­riją, sudarančią opoziciją su intranzityvin iais to veiksmo sukeltos būsenos veiksmažodžiais (dtif.ti, nisti. snuikti).

Jauniaus hipotezė, kad lietuvių kalbos causa/ia passh•a (pvz., ra§Ydi­nu raštą .,epistolam scribendam euro, peto, ut epistola scribatur") yra ki~

lę ne tiesiai i ~ veiksmažodinės šaknies, bet iš kamieno, turėj usio mcdia­linj-pasyvinį formantą-dh- (davusio pasyvinės reikšmės gr. -&-)18a, patvir­

tinama pastarujų metų tyrinėjimų106• Todėl, pvz., liet. pddo "daro, kad

, .. Kurytowicz J . L'apophonie en indoeuropėen. - Wroclaw, 1956, p. 89-91: To paties. The lnflcclionnl Cntegories of {odo-European. - Heidelbcrg, 1964, p . ~5-87, 89.

99.

••• .R BIIIICb K. rpn~t,'>tllTIIKa nHTOOCKOfO ll3biK3. - neTporp3Jll>, 1916, C. 201. IM (II aa II 00 811'1 . Be. CnaDAHCKHR, 6anndlCKHJl H paHHe60JtlCOHCKIIIt rnaron, Co

103

pūtų" geneti~kai galima tapatinti su gr. 7tU&oĮJ.otL ,.pūvu, gendu" (šaJia 7tU&(.t) ,.pūdau"), turinčiu formantą -dh-, plg. liet. pa-ti (pi'lva).

Kai kurių vokalizmo oi ir ou formų, turėjusių i de. 3 p. sing. -e /o flehi­ją, evoliucija į baltų kalbų iteratyvus ir kauzatyvus būtų suprantama ir semant ikos teorijos požiū• iu. Veiksmažodžių-predikatų semantikoje es­minis dalykas yra veiksmažodžių žymimo veiksmo santykis sti subjektu. kas sudaro giluminę semantinę struktūrą. Tuo tarpu veiksmo ryšys su ob­jektu yra paviršinė struktūra, taigi tarpinis predikacijos semantinės anali­zės etapas. Tokiu būdu darosi su~rantama, kad "subjektas ir jo vidinis procesas" yra elementaresnė semantinė struktūra kaip "subjektas ir jo sukeltas išorinis veiksmas". Kitaip sakant, giluminis semantinis vienetas yra ne tranzityvinis ar kauzatyvinis veiksmas, bet jo rezultatas - subjek­to būsena. Vadinasi, tranzityviniai at· kauzatyviniai veiksmažodžiai šiuo atžvilgiu semantiškai laikytini sudėtingesniais, taigi išvestiniaism. Pagal bendrąjį semiotinj dėsningumą kurio nors kalbos fragmento giluminis dabartinės struktūros tipas kartU yra ir to fragmento praeities būsena.

Ide. -o ( < •-oao) (3 p. sing. -e fo) konjugacijai priklausiusiais drąsiau galime laikyti tuos baltų kalbų vokalizmo ai ir au veiksmažodžius. ku­rie žymi tam tikrą subjekto-asmens ar subjekto-daikto būseną ir kurių

struktūrinę reikšmę galime nusakyti požymiu "statyvinis". Vieni tokie veiksmažodžiai, be to, yra tram:ityviniai (pvz., matisti (-d!ia)), kiti netgi kauzatyviniai, nes jlĮ reikšmė yra susijusi su tam tikros psichinės ar mora­l inės būsenos kauzavimu, bet. daug neiškreipiant istorinės perspektyvos, juos pravartu taip pat vad inti statyviniais, p lg., pvz. , skaiisli (-dfia) ,.pik­ta daryti, skriausti; daryti, kad skaudėtų , skaudinti" .

Statyviniai veiksmažodžiai su apofoniniu šaknies vokalizmu ai yra: bafgti (-ia) "eiti, varyti prie galo, pabaigos" ( < • .,numušti, nudaužti. nukirsti"). kaipti (-ia) "klaidinti, apgauti ( ?)", staigtis (-iasi) "skubėti; prieštarauti", svaigti (-ia, -ė) .,svyruoti. svirduliuot i, svaigti" (šalia svaig­ti (-stei) "darytis girtam; nykti sąmonei "), tvaiksti (-skia) "trakti. kvaiš­ti, irre werden", vaislis (-siasi) ,.vaisintis" (šalia vaisli (-sra) ,.gimdyti; vestis") ir fdisti (-diia) "atlikt i kokius veiksmus pramogos tikslais: gro­ti; lošti ; coire; kaitinti (J)". Tarp apofoninio šaknies vokalizmo ai lekse­mų latvių kalboje randame lafst (-iu, -du) "leisti; mesti, sviesti; greitai varyti, ginti; (refl.) skraidyti, skrajoti; (refl.) leistis" ir skaisties (praes. -~uOs, -stuOs, praet. -tuOs) "pykti, karščiuotis, niršti. bartis; barti, pcikti", kurio nemažą senumą patvirtina liet. skaisti (-sra. skaito) ,.blizgėti,

spindėti, šviesti; rausti (iš gėdos, pykčio, susijaudinimo)",

181 Crenauos 10. C. BHA, 3aJJ'or, nepeXO.IlliOCTb (BanTo-c.naslllfcKrur npooneMB n. - Hlaccnur AH CCCP. Cepall mlT. H 1!3b1Ka, 1976, 35, c. 414.

104

fš neapofoninio šaknies vokalizmo ai statyvinių veiksmažodžių minėti­

ni baistis (-siasi) " bijoti " ir kafsti (-tria) "statyti puodą ant ugnies, kad šiltų. šildyti''. Šalia šių jo-kamienių formų lietuvių kalboje plačiai varto­jamos sto-kamienės su tam tikru semantiniu skirtumu: barsti ( -srn) "pra­dėti būti , darytis baisu " ir kaisti (-sta) .,šilti, karštam darytis". Pirmajam latvių kalboje atliepia (man) bafst ,.bijausi, (man) baisu", kuris greičiau­

siai ki lęs iš *baista (bet plg. neaiškų baisti "baist" EH I 199). Antrojo ati­I ikmuo latvių kalboje yra kaisi (praes. -stu, praet. -tu, -su) "šilti ; degti " (: berns kalst "vaikas turi karščio, dega"), o jo kamienas (šalia sto) paliu­dytas sangrąžinio veiksmažodžio kil.isties (praes. -stu6s, -šuos, praet. -tuos) .,pykti, niršti".

Turintys apofon ini šaknies vokalizmą au statyviniai veiksma.lodžiai yra: balisti (-diia) "skirti ar vykdyti bausmę; bauginti , grasinti, barti ... ", kraitpti (-ia) "gąsdinti, barti, surikti ant ko", laukti (-la) . Iat. paiist , pailst (-tu, -du) .,skleisti (kalbas), skelbti, garsinti ", snausti (-diia), Iat. marist (-žu, -du). Cia, matyt, priklauso ir jaurtis (-džiasi), Iat. jaiist (-žu, -du), jeigu jtĮ šaknis yra *joudh- (p. 48, 142), taip pat Iat. pausties2

(-.fu6s, -suOs) "ruoštis, rengtis, puoštis. dabintis ... ", nes s. ind. p6$afi .,:lydi, tarpsta, auga; minta, stiprėja" gali turėti šaknies vokalizmą eu.

Iš neapofoninio vokalizmo leksemų minėtinos: drausti ( -diia) "bausti; sakyti, kad ko nedarytų , neleisti , ispėt i , ginti; kalbinti, kad liktų, ~ulaiky­

ti", pr. driaudai "atkalbėjo, sulaikė, uždraudė", graūsti (-diia) "skau­dėti iš liūdesio (apie širdi); (refl.) ga ilėt is, apgailestauti", mai'isti (-diia) .. nesmarkiai, bet ištisai, nenustojant skaudėti, svembti ; ilgėtis, liūdėt i,

gelsti ko nors ... ", maūsti {-ia) "būti karštam, trakti, bėgtis (apie karvę); eiti, brautis; suvedž ioti, atkalbinėti", paiipti (-iti) "god/iai srėbti , plempti"

( < * .. pusti, kilti, pampti"), paripti (-sta, -ia) "galą gauti, dvėsti", Iat. panpt2 (-pstu, -pu) "dvėsti. stipti, mirti ; pusti, pampti; gulėti", skafisti

(-dž ia) "pikta daryti, skriausti ; daryt i, kad skaudėtų, skaud inti", ta tišti (-ia) "ui ti , niekinti , varginti; (refl.) ramintis; (refl.) norėt i , neatstot i" ir wiisti (-čia) "ilgėt i s, l iūdėti", nu-tausti (-sta, -to; -čia, -tė l ) ,.užmirš­ti savo gim inę, namus; atprasti nuo artimo, atjunkti, atšalti, nutolti "168.

Tipiškas statyvinis veiksma.lodis yra liet. kliwsti (-ia) "kreipt is i ką su klausimu; teira utis. ieškoti; teirautis pirkti, įsigyti; (refl.) prašyti leidimo, sutikimo", Iat. kliwst ( -šu, -su) "klausti, klausinėti, teirautis; klausinė­ti pamokų, leisti atsakinėti (kas užduota)", kuris įdomus ypač tuo, kad jo

reikšmę niekas netrukdo suvokti esant "media linę", plg. sangrąžini tos pa-

m Apie ši veiksmažodi plačiau k: Ballistica, 1976, XTT, p. 88-93.

105

<!ios leksinės reikšmės lenk. pytam się "klausiu" ir turinti mediopasyvinę fleksiją gr. ttpofJ.«t ,.klausiu".

Reikia pažymėti, kad ką tik nagrinėtų statyvinių veiksmalod.lių turinio bruolas yra tas, kad jų subjektas yra gyva daiktas, daugiausia asmuo. bet nema.la statyvinių veiksmažodžių subjektu turi daiktą: bldūstis (-sia­si) .Jliauktis, ūktis, blęstis " (bet ir .,darytis mieguistam"), blmigztis (-zgia­si) .. trauktis (apie drabuži), ruk~lėtis, glam,ytis", kaūkti (-ia) "gožti, stei bti; (refl.) rinktis, spiestis", krauktis ( -iasi) .,išsi kišti, kyšoti, styroti", plalikti ( -ia, -sta) "leisti, sklei~t i iš bamblių varpas, plaukė-ti; skleisti pumpurus, sprogti'·, Iat. p/t'Jt'ikt (-siu) .,sprogti, skleistis (apie žiedus, pumpurus), pra-, su žysti; klestėti, tarpti; plaukėti ", tafikti (-ia, -sta) ,.wrpti, vešėti, eiti i gera; sektis; tukinti; gautis, taisyt is".

Statyvinių vziksmažodžių semantiniam laukui priklauso ir judėj imo

vei ksmažod7iai: bai'Uti (-ia} "eiti smagiai , dro1ti" (šalia ba,7llnti "eiti nieko nežiūrint , vėplinti, vilktis"), daiistis (-siasi} "eiti be tikslo, klyllli", dmWis (-siasi) .,klysti, trenktis, belstis", kaū§ti (-ia} ,.eiti , kaušinti" (šalia kat7finti "eiti pamažu, kūprinli"), nu-klaOktl (-ia) "nuvažiuoti šlapiu keliu", klaiipti (-ia) "keliais remtis žemės" (plg. Iat. kliJupat2 ( -ilju) ,.nuolat klupti, klupčioti "), paūzti (-ia) ,.šliaužti, rėplioti: pamažu, sunkiai eiti, vilktis" (plg. pduzioti (-ioja) "šliaužioti, rėplioti; šen ten vaikštinėti, be darbo šlaistytis, dyk.inėti", paūzoti (-oja} .. ~l iaužioti, rėp­

lioti", Iat. pau=at .. ropomis šliaužioti; ropoti", liet . pllzinti " lėtai eiti, s linkti". pftzinėti "vaikštinėti , slampinėti", p1izdenti "gabenti, v<:.lti"), plaukti (-ia) .. judėti vandeniu ... ; judėti, slinkt i oru ... ", Iat. le-plaukr .,nuo vandens sus kirsti", Iat. triJust (-Su. -su), ppr. triJusties2 ,.ropštis, sunkiai lipti, kopti, keltis; sunkia i judėti, stumtis į prieki; (tr.) krėsti, purtyti (pvz., obuolius)". Iš jų su apofonini u šaknies vokalizmu yra nu­-klaiikri ir plaūkt1.

Archaiškai iteratyvinių-intensyvinių veiksmažodlių grupei Chr. Stan­gas skyrė ir tuos vokalizmo o veiksma1odžius, kurie žymi iš jvairilĮ ritmi­nių elementtĮ susidedančius garsus119. Tarp vokalizmo ai leksemų teran­dame liet. kaikti (-ia} "cypti i ~ skausmo, kaukti (apie šuni)", kurio ai tikriausiai yra apofoninis (plg. keikti (-ia) ), ir Iat. svaist 2 (-Iu, -tu) "gar­siai verkti. raudoti, aimanuoti, dūsauli , l illdėti" {: liet. svlesti (-Cia)).

Daugiau jų yra tarp vo.kalizmo au leksemų: saukti (-ia) "tęsiamu bal­su šaukti, dainuoti" tplg. saukuoti "saukti; dejuoti"; jų -k- tikriausiai yra iš -g-. lr. toliau), saugti (-ia) .. dainuoti saugę" (plg. sraglti (svilĮĮia, -i) .,skambėti. aidėti", Iat. svadzet ,.tarškėti, barškėti"), skausti {-dfia}

.. , Stana Chr. S. Das slavische und bahische Verbom, p. 41.

106

"skambėti, siausti " (plg. skudai "skudučiai", skud1itis, skudtltė "skudu­čių vamzdeliai .. . ") ir stdfigti {-ia). Latvių kalba čia turi: du kt (3 p. praes. auc) "kaukti, staugti (apie audrą)" (plg. liet. ilkti (-ia} "gausti, a iMti; šaukti (apie pelėdą, kiški)", Iat. auka, senųjų raštų auks "audra, viesulas", pr. aukis "toks pasakų paukštis, Greif"), bauzt (-Iu, -zu) "plepėti, niekus taukšt i; lot i" (plg. buiuot (i es) "triukšmauti, šaukti", buzinet1 "pavargus silpnai Joti ar kalbėti", būzinis ,.silpnai lojantis šuo", liet. buzoti (-oja) "daug ir niekus kalbėti, plepėti, taukšti; verkti, žlium­bti"), gnai1zt (-Iu, -zu) "plepėti, niekus tauškti; pcikti, blogai atsiliepti''. sa-gnauz/ "skųstis, dejuoti" (plg. liet. gniauz6ti (-oja) "verkšlent i, aima­nuoti") bei taLizt {-žu} "daug (niekų) ar viską žinant šnekėti, plepėti"

šalia taazet, tduzet1 (-i!ju) "daug niekų šnekėti; lėtai ir nemikliai ~nekėti; daug ėsti" (plg. liet. tauzyti (-ija) "negražiai kalbėti; niekus plepėti, taukš­ti", tauza "niekų kalba; kas mėgsta tauzyti"). Tad semantinė analizė lei­džia, rodos, iškelti hipotezę, kad kai kurie iš čia .nagrinėtų baltų kalbų veiksmažodžitĮ priklausė aspektinių (,.perfekt inių ") i de. formų, pasižy­mėjusių specifine reikšme, šaknies vokalizmu o (oi, ou) ir 3 p. sing. flek­sija -e{o, kategorijai, iš kurios pietinio ide. arealo kalbose (indoiranėnų, gra ikų ir kt.} išriedėjo perfektas. Nagrinėjamo kamieno šaknies vokalizmo ai ir au leksemos, be seman­

tinių, pasižymi ir tam tikromis raiškos ypatybėmis, iš kurių galima spręsti

apie jų archainės prezen~o paradigmos pobūdį. Iš latvių kalbos tęstinės intonacijos, reflektuojančios prabaltiškąjį akū­

tą šaknį pastoviai kirčiuojančiose formose, matyti, kad dalis nagrinėja­mo tipo jo-kamienit! veiksmalodžių atstovavo baritoninio kirčio paradig­mai: Iat. grat7iu "bildu, griauju ... ", liet. graudžia .,griauja, trenkia ... ", jaūlu, jaud!iasi, snaillu, SJI(iudfia, gat7fu (praet. -su), gnmi!u (praet. -zu) ,.apkalbu, šmeižiu", praii.fuos (praet. -sutJs), :;praftdzu, jaiiht. Lat. tra1icu (šalia trducu) ir liet. traukia ~aknies intonacija ir kirčio vieta sutampa su pr. pcr-trallki 170 •

Apie buvusią liet. smaukia baritonez~ galima spręsti i1!: slavi~kojo ati­tikmens •.mwfjQ, *smuljt!tb, turinčio, matyt, iš cirkumflek~inė!. šuknics i žądžio galą fonetiškai nušokusi kirtį.

Antra vertus, nemažo būrio leksemų laužtinė intonacija (laflu, grOii­fu r.tc.) rodo, kad jo kamienas, matyt, nėra pati seniausia nagrinėjamųjų

veiksmalodžių fleksija, iinoma, jeigu prielaida, kad jo kamieno prezen­tinės formos pasižymėjo baritoniniu kirčiu, yra teisinga. Baritoninę kir­čiavimo paradigmą galėjo turėti tiek prabalti~kasis jo kamienas, tiek efo

ne Endzelrns J. SenprOšu valoda, p. 21.

107

kamienas. no rs p astaruoju atveju koloninis šaknies kirtis būtų sunkiai

s uderinamas su tematinei asmenavimo paradigmai būdingais alternuojan­čiais vienaskaitos ir daugiskaitos formų kamienais (žr. to liau). Lietu­VIŲ kalbos akūtinės šaknies formų atliepiniai latvitĮ kalboje daugeliu at­vejų turi būdingą laužtinę šaknies intonaciją: Ia t. laff11 (plg. liet. llidlia), liet. gr{w!ia, grali!u, ltiužia, laužu, Iat. paiifu (šalia paiil11), liet. plaudlia, plaii!11, raugia, raiidzu, sprtiudlia, sprati!u, Iat. tau!u, zmatidz11, liet. pMu­kia, Iat. plaiikstu (šalia p/aūkia, plaukstu), snuiugia (plg. Iat . šmaadzu < •smeug-). Laužtinės latvitĮ ka lbos intonacijos susiformavimo aplinkyhės wn.tų manyti, kad ką tilG minėtos formo buvo kaitomos pagal tematinę

paradigmą, pasižymėjusią kirčio šokinėjimu atskirose formose iš pradi­nių 1 galinius skiemenis.

Tad kai kurios archaiškas (3 p. sing.) -e {o parad igmos fo rmos bus kir­

čiavu~ios galinius skiemcnis. 'Bet pasakyti kurios, anaiptol nelengva. Ma­nyda mas, kad ne.kirčiuotas skiemuo galėjo paaukštėt i (akūtas prabal­tiškais la ikais pasižymėjęs tono aukštumu) tik turėdamas atitinkamą aukš­tą l..irčiuotą skiemeni toje pačioje gramatinėje formoje, ) . Ka:Giauska pasiūlė toki kilnojamojo kirčio paradigmos modelį, kur 3 p. praes . forma funkciškai p rilygsta vienaskaitos galininko formai , t. y. kirti turi šaknyje, o I ir 2 p. sing. formos pasilymi galo kirčiu 171 •

W. Schmalstiego rekonstruojama mo biliojo kirčio veiksmažodžių

prez.enso paradigma susideda iš I p. sing. ir p lur. formų galo kirčio (vedti, •vedame su vėle niu išlyginimu į vedame) ir 2 p. sin g. ir plur. , 3 p. sing. for­mų šaknies kirčio (vedi < *1•ėdi, vedate, vi!da). W . Schmalstiegas, be to, mano, kad I p. s ing. formos galo kirtis (redti) nė-ra de Saussure'o dėsnio rerultatas, b~t išlaikytas pirminis akcenta'i172•

Žodžio pradžios kirtį mo biliojoje akcenttnėje paradigmoje yra turė­j usi (absoliutinėje po7.icijoje) slavų kalbų I p. sing. praes. formam (plg. s. rus. >toiny, r6sop1o). Tiek atematinė, tiek pasi/ymimi archa ine st ruktū­ra perfekto paradigma s. indų ir iš da lies graikų kalbose rodo vienaskai­to' šakninio kirčio ir daugis ka itos galūninio kirčio formų opoziciją. \isa i galimas daiktas, kad analogiška akccntinė paradigma egzistavo ir baltų

prokalb~je (*rciugo. •raugei, •raugo, bet •raugame, •raugatė), tuo labiau

kad yra aiškių daugiskaitos formų galūninio kirčiavimo liekanų (pvz., M. L>aukšos renkame, imamė, imatė)114 •

"' Kazlaus ka s J. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. - V., 1968, p. 95. "' Schmalstieg W. R . rodo-European Linguistics.- University Park and Lon­

don , 1980, p. 108, 125. 171 ,L:(bl.6o B. A . Cnasl!JiCKaR aKUCHTOJIOrHK, c. 256-257. '" Skardžiu s P. Dauk!os akcentologija.- Kaunas, 1935, p. 195, 199.

108

Oksitoniškai kirčiuojamas e Į o kamieno daugiskaitos formas mobiliojo kirčio paradigmoje iš baltų prokalbės išsinešė, kaip lietuvių, supranta ma, ir latvių kalba. Kadangi nekirčiuotųjų skiemenų intonacija yra paremta kirčiuotųjų intonacija, tai jos tikriausiai ir buvo tas paka nkamas pamatac;, ant kurio, a t i traukus kirtį į pradžią, prabalti~kose akūtinėse šakn yse atsi­rado laužtinė intonacija (• raugamė, •raugatė > •raugame, •raligate), palaipsniui išpl itusi po visą paradigmą (Iat. raudzu). Pastoviai šakni kir­čiuojančių vienaskaitos formų baltiškojo akūto refleksas latvių kalboje dėsningai buvo tęstinė intonac ija. Tad vienaskaitos formų baritonezė ir

daugiskaitos formų oksitonezės opozi~ija, matyt, ir reikėtų aiškinti latvių ka lboje pasitai kantį tos pačios šaknies laužtinės ir tęstinės intonacijos sk ir­tumą: pCil1lu I pat7lu, gwi!u Į gailiu (šalia gaufu) "tauški11, plepu ... ".

Nustatyti e fo kamieno prabaltiškos prezenso paradigmos pobūdį pa­deda ir tas, kad kai kurie vokalizmo ai ir au jo-kamieniai veiksmažod.liai -tiek tranzityviniai, tiek ir intTanzityviniai - sudaro opoziciją su tos pat ša knies tranzityviniais (kortais i11tranzityvinia is) nykstamojo laipsnio vo­kalizmo o-kamieninis veiksmažodžiais, plg. brzikti (-a) ,.tcrpti , sprausti, kišti .. .'' :braukti {-ia), brilukt (-cu); lupti (-a) "sku ti, plėšt i , imti (lu­penas, luobą, žievę); kai li, odą imti, dirti ... ", Iat. lupt (praes. • tupu ...... liet. luprim arba /upju, praet. lupu) "lupti, ailyti; vogti; valgyti. ėsti" : /aūpti (-ia), Iat. laupt2 ( -pju, -pu); rubti ( -a) "kasti" l : ratibti (-ia); nisti (rzisa) .,coire": ratisti ( -sia), rausi (-šu, -su) .

Veiksma.lod.lių maiišti (-ia) "būti karštam, trakti, bėgtis (apie karvę): eiti. brautis; suved.lioti; atkalbinėti" ir mušti (-a) .,teikti skausmą smū­giais: daulyti, t vot i; grūdant spaust i (aliejų) ; veržtis, verstis, plū ti, trykš­ti; (refl.) skverbtis, brautis, l įsti; (refl.) lakstytis, vaisintis ... " bendra kil­ml"m matyti iš jų turimų tapačit! reikšmių: "būti karštam, trakti, bėgtis (apie karvę) " Į (refl.) lakstytis, vaisintis"; "eiti, brautis" Į "(re fl.) skverbtis, brautis, lįsti" ; pėr-maušti "perkalbėti, įtikinti ; pergalėti, įveikti, permušti".

Šalia datibti (-ia) .B. Vanagienė-Rokaitė iš V1. yra užfiksavusi iš-dribti (iš-duba) "išpūti ", su kuriuo sutiktų Iat. dubt (praes. dubu) ,.linkti, kristi,

dubti" . Tipo !tipli (praes. ltipa, praet. lupo, /upė) fleksiją seniau tikriausiai turėjo

taip pat ktipti (-ia, -ė) .. į krūvą dėt i ", lhigti (-ia, -~) .,žluginti", sugti (-ia, -ė) .,staugti , kaukti ; raudoti" bei grusti (-dlia šalia grulida, grudo) ., liūsti, graudintis", suda rantys opoziciją atitinkamai s u katipti ( -ia), !latigti (-ia) "skalbinius virinti, šutinti", saūgti {-ia) .,dainuoti (saugę)" bei gratisti (-tižia) "skaudėti iš liūdesio (apie širdi); ( refl.) gailėt is, appailes-

"' Endzellns J. Latviešu valodas gramatika, p. 744, išn. 383. .,. l' raenkel E. LEW, p. 420, 415.

109

tauti". kadangi jų prezenso formos su -ia, atrodo, tai kytinos naujadarajs : šalia senų jo-kamienių formų lauktume preteritų •kūpė, •Itiigė, •sūgė bei •grūdė.

Šaknies vokalizmu, kartais ir kamiengalio balsiais priešybę sudaro ir tokios pailgintu nykstamuoju šaknies balsiu pasižyminčios leksemO$, kaip antai : Iat. ltst ( -Iu, -du) "kirsti, rauti su šaknimis" šalia Iat. /atsi {-!u, -du) " leisti; (refl.) skraidyti, skrajoti" (semasiologiškai plg. Iat. kuokus (baĮ~us) /aist " medžius kjrsti")177 ; liet. grdsti (-(/Iia) ,.graudin­ti " (: A.f tave grddtiu J) šalia graiisti (-d!ia) ,.skaud~ti iš liūdesio (apie širdį) ... "; /dkti (-ia) "laukti" šalia ltiukti (-ia); Iat. sprOst (-Iu, -du) "spausti , ver7ti (su spruduliu)" šalia sprafist (·Iu, -du), liet. sprdusti {-d1ia); liet. grdsti (-da, -d1ia) ,,krušt i, trinti, smulkinti, malti ; dau­žyti ... ", Iat. grfist (-žu, -du) .,stumti, grūsti ; grūsti, kišti, kimšti; grūsti, trinti (pvz., pipirus, druską)" šalia liet. grdusti (-d!ia) "turėti palinkimą,

traukimą, aistrą; gabenti, griozdinti, nešti, kraustyti, grūsti; ieškant versti; griebti, vogti", Iat. sa-graust1 (3 p. praet. sa-graude) .,(su)griau­ti ". Be šių tranzityvin ių pailginto nykstamojo laipsnio jo- (kartais o-) ka­mienitĮ leksemų, analogišką opoziciją sudaro ir viena kita intranzityvi­n~ leksema: p!drti (-d!ia, -dė N šalia damų -sto, -do) ,. tekėti, bėgti, srovėti .. . " šalia pldusti {-d!ia),lat. p!afist (-!u, -du); rdgti (-ia N, K, -ė K šalia dažnų -sto, -o) ,.darytis rūgščiam, fermentuotis . . . " šalia raugti (-ia), rafigl ( -dzu). Vienos šaknies su triifikt ( -cu) .,numušinėti, daužy­ti, purtyti (vaisius nuo medžių); pl~šti, daužyti lapus (apie vėją); mušti, trcnkti, duoti; daužyti, plaišinti ... " l atvių kalba turi trukt, trukt (-kstu, -ku) .,trūkti (pvz., $iūlas): trūkti, dužti, skilti ... " (plg. liet. trdkti (-sta)), bet iš jo 3 p. praet. trtices galima spręst i apie anksčiau buvusią jo-kamiene; prezenso formą.

Kai normal iojo šaknies vokalizmo leksema yra cirkumfleksinė, tokią pat intonaciją šaknyje turi ir nykstamojo šaknies vokali1mo leksema, plg. svjigti (-ia) "verkšlcnti, skųstis", brll!ti (-ia) "triūsl i , darbuotis, ruoštis", gll!ti (-ia) "aptūpti , sparnais dengti, In i kyti š iltai, glausti ; pritūpti (apie vištas), lenktis; (refl.) trauktis (i krūvą, į kam uoli), riestis ... ", triltsti (-sia) "dirbti (ppr. smulkų ruošos darbą)", krūptis (-iasi ; be k.) .. i~sigąsti , krūp­

telėti " ša lia svaigti (-ia) "svyruoti, svirdul iuoti, svaigti", brafiftl {-ia). gaiUti (-ia), Iat. traust (-šu, -su), trausties2 .,ropšt is, sunkiai lipti, kopti, keltis; sunki•ti judėti, stumtis į priekį; (tr.) kr~sti, purtyti (pvz., obuolius)", sa-trimsties' ,. ... palengva rengtis, taisytis, palengva neskubam ruoštis", liet. krat7pli (- ia). Daugiau šio tipo leksemų yra tarp įvairių garsa.lodi-

"' Endzellns J.- FBR, 1927, VIr, p. 97•To pnties. DT, llT J, p. 439.

110

nių veiksma:!odžių: bllbti (-ia), b(lkti ( -ia), ki'1kti (-ia), Iat. ktikt (-cu). pitkšti (pflškia, -§čia) , pltpti (-ia), stfJgti (-ia) ir likti (-ia) šal ia baiibti (-ia) , bailkti (-ia), kalikli ( -ia), lat. kliukt ( -cu), paiikšti ( -.fkia, -!čia). pat7pti (-ia, -sta), stafigti (-ia) ir Iat. dukt ( -cu).

Visai galimas daiktas, kad šių leksemų, bent jau jų dalies, opozicija tę­sia anksčiau egzistavusio& vieningos prezenso paradigmos singuliarinių ir pliuralinių formų opoziciją. būtent: I p. sing. •braiJk-6 : I p. plur. •bruk-mė, •!atip-6 : •iup-mė, •mailš-6 : muš-mė ir kt., •Mid-6 : •Jid-mi!, •graud-6 : •grūd-mė "grūdu", •/duk-6 : *ltik-mė ir kt.

Prielaidą, kad bendrašaknės veiksmažodinės leksemos su ski rtingais šaknies balsių kaitos laipsniais ir neretai kamiengalio balsiais gali būti iš­ricdėjusios iš atskirų vienos paradigmos formų, pa remtų taip pat amllo­giškas vardažodžių sistemos reiškinys: dabar lietuvių kalboje turime at­skirus leksinius-semantinius vienetus, pvz., šerdis ir !irdls, bet archainiais baltų kalbų raidos etapais ir anksčiau čia būta vieningos paradigmos: JlOm. sing. *k'ėr (d) (plg. pr. seyr, t.y. ser), gen. sing. *k'td-ės ir ktY8

•

Ilgos šaknies paradigma, turėjusi , be to, kilnojamąjį vienaskaitos for­mų pradžios ir daugiskaitos formų galo kirtį, irdama galėjo duoti pirmiau­sia pastovaus šakni11io kirčio akūtines formas, latvhĮ kalboje rerlektuoja­mas formų su tęstine šaknies intonacija (1 p. sing. • trauk-o> Iat. traiicu), paskui galūninio kirčio pailginto nykstamojo šaknies vokalizmo formas, latvių kalboje atspindėtas formų su laužtine šaknies intonacija (1 p. p lur. *Į!rtid-mė > Iat. grt1Iu). Dėl normalizacijos ir unifikacijos tendencijos, t. y. šaknies vokalizmo

bei kamiengal io balsių suvienodinimo, minėtoji apofoninė paradigma dau­geliu atvejų galėjo pasikeisti į tokią paradigmą : I p. sing. •grdud-6, 2 p. •graud-ei, 3 p. •graua-a : l p. plur. •graud-a-mė, 2 p. •graud-a-tė rcsp. 1 p. sing. •grdd-6, 2 p. •grtid-ei, 3 p. •grtid-a : I. p. plur. •grūd-a-mė.· 2 p. •grtid-a-tė. Apibendrinus daugiskaitos atitrauktinio kirčio formų in­tonaciją, latv ių kalboje a tsirado dvejopos šaknies vokalizmo laipsniais tesiskiriančios tipo spraatu, spriifu formos. Minėtos npofonin~s paradigmos egzistavimu prabaltiškais iai~ laikais.

ir, žinoma, anksčiau galbūt reik~tų aiškinti kamiengalių ir šaknies vokaliz­mo skirtumą tarp bal tų kalbų veiksmažodžių ir jų etimologinių atitikmem1 giminiškose kalbose, plg. liet. gatižti (-ia), graužti ( -ia), lat. grat'ht (-Iu, -zu),ldutti (-ia), Iat. laiizt (-Iu, -zu), Ia t. prailsries (-.fu6s. -su6s), smaugti (-ia), sprausti (-džia), Iat. spraiisr (-Iu, -du) ir atitinkamai s. ind. gtiltat l "slepia, dengia", s. si. gryzą "graužiu", s. ang. t6-ltikan "daužti , laužti",

m Skardžius P. Alte Wunelnominn im Litauischen.- fF, 1956,62, p. 162- 163.

111

s. frizų lūka "traukti, tempti", s. ic;l. frdsa, frysa ,.prunkšti, purkšti", s. ang. s1migan, s. frizų smrigen " lenkti, glausti", s. frizų spnita, s. saksų tit­sprūtan "sprogti, dygti ".

Archaiškiausia idl:!. veiksmažodžio s!stemos kategorija, matyt, buvo din­tezė resp. aspektus, kurie su laiko reiškimu tikriausiai nieko bendra netu­rėjo. Tą kategoriją galėjo sudaryti statyvinių-medialinių ir aktyvinių vciks­m:liodlių opozicija ir reikšti galūnių priešprieša: I p. ing. *-110, 2 p . sing. •-tao (dalyje i de. dialektų tikriausiai imperat) vi nės kilmės *-ei) ir 3 p. sing. *-e {o : l p. sing. *-m, 2 p. sing. *-sir 3 p. sing. *-t. Be specirinės, iš kilmės medialinės fleksijos, statyvinės-medialinė~ veiksma.lodžių formos galėjo pasižymėti nykstamuoju šaknies vokalizmo laipsniu ir oksitoneze (I p. ~ing. *lip-ao, 2 p. sing. */ip-ei, 3 p. sing. *tip-e {o), o aktyvinių formų struktūros būdingas bruožas, be skirtingų galūnių, buvo alternuojantis kamienas, t. y. singuliarinės formos turėjo šaknyje normaliojo laipsnio vo­kalizmą e ir pradlios kirti, pliuralinės formos- nykstamojo laipsnio šak­nies vokalizmą ir galūnės kirtį (l p. sing. */eip-m, 2 p. sing. *teip-s, 3 p. sing. *Mip-t : l p. plur. *lip-mė(s}, 2 p. plur. *lip-te).

Tarp m:dialinę (.,p:rfektinę") fleksij1 turėjusių veiko;mažodžių būta, at­rodo, dar vieno tipo formų. Kaip tam tikrą funkcinį nykstamojo šaknie vokalizmo pakaitalą šio tipo vienaskaitos formos turėjo vokalizma o ir šaknies kirtį, daugiskaitos formos išlaikė nykstamąjį šaknies vokalizmą, lydimą galūnės kirčiol70 (l p. sing. *16ip-ao, 2 p. sing. *16ip-ei, 3 p. sing. */6ip-e fo: l p. plur. *lip-me(s), 2 p. plur. *lip-te).

Aktyvinių ir statyvinių formų kontrac;tą seniausia idc. veiksmažod~io semantine kategorija laiko ne visi tyrinėtojai. W. Schmalstiegas linkęs many­ti, kad seniausia veik~maiodl.io forma buvo nominalinė, pagal diatezę ne­žymt:ta, ir turėjo pri~ijungusi įvardinės kilmės afiksus (*-om. *-es, *-el ir kt.). Pvz. , vc!iksmažodlio *es- .,būti " paradigma atrod.liusi taip: l p. sing. *es-6•n, 2 p. *es-er, 3 p. *es-et, l p. plur. *es-omos, 2 p. *es-ete(s}, 3 p. *es-6nt. Tai buvusi pi ·moji ide. veiksmaiod.lio raidos stad ija. Iš šios sta­dijos formų fonologinių pakitimų (nekirčiuoti balsiai išnykę, ki rčiuoti ir per du intervalus nuo kirčiuot1Įjų esantys balsiai išlikę) ir ivairių išlygini­mtĮ keliu išriedėjusios antrosios (JI) ir trečiosios ( Ill ) stadijos formos: ff *r-6m, *es-t, *e~-111ė-; HI *s-om f*es-m, *es-1, *s-me- (plg. lotynų kal­bos veiksmažod.lio es- paradigmą: sum, es, est, sumus, estis, sunt)180• Cia nagrinėjamas baltų kalbų veiksmažodžio sistemos fragmt>ntas rodo anks­čiau buv~ aktyvinių ir statyvinių-medialinių formų, taigi ir fleksijos opo-

"' Bade r F. Les pr6sents fl nasa le indo-europėens: In classe en •-nu-. - BSL, 1979,74, p. 194-195.

110 Schmalsticg W. R. Indo-European Linguis1ics, p. 108, 126- t29.

112

ziciją, kuria daug paprasčiau paaiškinti istorinių ide. kalbų veiksmaio­dlių ivairias semantikos ir formalinės struktūros ypatybes.

Formuojantis i de. dialektuose laiko kategorijai, būtent prezemo /pre­tcrito opozicijai, rūšies (diatezės) ~istemos transformacijoje i laiką reiškian­čias formas didelį vaidmeni suvaidino tokie procesai kaip tcmatizacija, su­fiksacija ir kt. Istorinėse ide. kalbose gerai paliudyta vadinamoji tematinė fleksija, diacbroniškai žiūrint, yra, matyt, niekas kitas kaip archainės (*-iJo) konjugacijos 3 p. sing. formos galūnės *-efo apibendrinimas vi­soms paradigmos formoms181 : 1 p. sing. *lip-o-a6 > */ip6 (tarp balsilĮ iš­kritus laringalui ir *-o-o kontrahavusi~ į *-6), 2 p. sing. *lip-e-ėi > *lipli \ *-e-e- kontrahavusis i *-i), 3 p. sing. *lipefo, I p. plur. *lip-o-me(s} (su -o- greičiausiai iš analogijos su I p. sing. *lip-o-ao), 2 p. plur. *lip-e-te ( u -e- greičiausia i iš analogijos su 2 p. sing. *lip-e-ei). Dėl šios priežastie!> tipo lipa, skt'tta tematines formas galime laikyt.i archainiais prezenso sistemos reliktais. Prezentinės formos galėjo būti charakterizuo,iamos ir kitokiais būdais: turėjusios reikšmę .,čia ir dabar" partikulos *-i dėliojimu prie flek­"ijos (I p. s ing. ·~oi, 3 p. *-oi Į-ei 1/-mi, -si, -ti), įvairių formantų, tarp jų *-je fo, vartojimu ir kt.

*-je {o- pradžioje galėjo būti vartojamac; kaip mediumo diatezės formnn­tn~, iš kur paaiškėja ir jo tematinė struktūra: *-j(e fo)-. Kamieno ie/o formos pradžioje tikriausiai buvo kaitomos pagal medialinę fleksiją, kas matyti iš jų ryšio su hetitų kalbos -bi konjugacija, plg. io-kamienę formą lot. orior .,atsistoju, atsikeliu, pakylu" ir het. arbi .,atvykstu, pasiekiu" (su -bi < *-ao-i). Dedamas vėliau prie fundamentinių formų - diatezi­ntų, kurios pradlioje buvo medialinės (*lip-<J6), ir aspektinių (*loip-ao), -ie/o kamienas jau reiškė laiką, būtent- prezensą182•

Kurios konkrečios veiksmažodinės šaknys buvo kaitomos pagal aktyvi­nę paradigmą ir kurios - pagal statyvinę-medialinę paradigmą, dabarti­niame ide. kalbų veiksmažodž io struktūros tyrinėjimo etape dar nėra pa­kankamai paaiškėję. F. Ba<;ler mano, kad šaknis duodavo tik vieną veiks­malodinę formą, fundamentinę, charakterizuotą priklausomai nuo rūšies tik galūnėmis, ir kad kiekviena archainė ide. veiksmažodžio forma priklau­sė arba acliva 1antum serijai (su galūnėmis *-m, *-s, *-t, 3 p. plur. *-e{0/11) arba media lantum serijai (su galllnėmis *-ao, *-tao, *-e Į o, 3 p. plur. *-(e)r)l&3.

'"' Watkin s C. Jndogermanische Grammatik. Erster Tcil. Geschichte der indogcr­manischen Verbalflexion, p. 81-82, ltl-lt3.

111 Bade r F. Op. cit., p. 233. JU Bade 1 F. Le pr~scnt du verbe "etre" en indo-europėen. - BSL, 1976, 71,

p. 34 .

113

Bet Viač. Ivanovas, remdamasis pirmiausia hetitų kalbos, taip pat ir kit~ ide. kalbų, pvz., baltų, duomenimis, teigia, kad, pvz., formose lat. deju "dedu" : ti et. de-mi, kurios morfologiškai tiksliai pak!lrtoja het. tebbi "dedu" : le-mi "sakau", "oTpaxaeTCll n oo3MOlKIIOCTb JJOCTpoe­Hwr <J!opM .LtBYX TJHTOB OT O.lX)lOrO lf TOrO JKC KOpHll, KOTOpall cyme­CTBOBaJJa B ID{.ZĮOCBpOlleHCKHX ,lO:faJTeKTax 8 JlpeoHlOJO 31TOXY HX p33BJ.I· THII"184• Su ~iuo teiginiu sutinka daugelio čia nagrinėjamų veiksma­žodžių konstatuotas priklausymas atematiniam ir tematiniam tipui. Tad esama pamato galvoti, kad prabaltų dialektuose ta pati veiksmažodinė šaknis daugeliu atvejų galėjo būti kaitoma ir pagal atematinę -mi, -si, -Ii fleksiją ir pagal tematinę -o< •-oao, -ei, -eĮo fleksiją. Fleksijos opoziciją, matyt, lydėjo šaknies vokalizmo e :o ( > a) opozicija. Cia nagrinėtų vei ks­mažodžių atveju šalia vokalizmo ei ir eu io-kamienių veiksmažodžių, kurie baltų kalbų veiksmažodžio struktūros požiūriu laikytini pamatiniais, bū­

ta dažno vokalizmo oi ir ou jo-kamienio iteratyvo arba intensyvo. Kai kurių šios grupės veiksmažodžių vokalizmo ei ir eu io-kamienių pamati­nių formų ir vokalizmo oi ir ou to paties kamieno išvestinių formų opo­zicija ir gali atspindėti senąją -mi fleksijos ir -o < •-oao fleksijos veiksma­žodžių opoziciją1u. Šaknies vokalizmas o (oi, ou), pradžioje buvęs aspek­tinių ("perfektinių") formų aksesuarinis rodiklis, vėliau galėjo būti reintcr­pretuotas kaip iteratyvumo-intensyvumo, taigi ir kauzatyvumo charakteris­tika bent jau kai kurių veiksmažodžių atžvilgiu. Tad , pvz., dabartinę tri­narę leksinę-semantinę opoziciją liet. leidžia : Iat. laflu : lilu "kertu, rau­nu su šaknimis" galima paaiškinti anksčiau egzistavusia fleksinio tipo opo­zicija: I p. sing. •teid-mi Į 1 p. plur. *lid-me : I p. sing. */tild-o Į 1 p. plur. *lid-me188•

Bet nagrinėjant vokalizmo ei, eu io-kamienius veiksmažodtius, buvo pri­eita prie išvados, kad kai kurie jų galėjo seniau būti kaitomi temat iškai: •sėiko, •stelgo, •telpo ir kt. Šio tipo paradigma, t. y. pamdigma, turinti I p. sing. -o < •-oao, 3 p. sing. -e Į o fleksiją ir šaknies vokalizmą e, la iky· tina, atrodo, vėlesne, ir prie jos susidarymo, tiksliau prie ~aknies vokaliz· mo e atsiradimo, galėjo prisidėti atematinė paradigma. Kadangi tas pats veiksmažodis, kaip atrodo, galėjo būti kaitomas atematiškai (ir tematiškai). iš atematinės paradigmos (*leip-mi, *lelp-si, •teip-tf) nesunku buvo šaknies vokalizmui e patekti ir į tematinę paradigmą. Kartu su normaliuoju šak·

114 118111108 811'1. Be. 06u.ceunAoe81t"ncncKrur, npacnl18lUICKllll x auaTonultC· lt3Jl ll3blK08blC CHCTCMbl.- M., 1965, C. 8 1.

au l1 8111108 811'1. Be. Cnn8liHCKKit, 6nnnsltCK1tll 11 pauue6nnraucKull rnaron. c. tOS, 116.

111 Plg. EndzeiJns J. - FBR, 1927, YTI, p. 97• To paties. or, fil I, p. 439.

114

nies vokalizmu dėl atematinės paradigmos įtakos tematinės paradigmos vienaskaitos formose galėjo įsitvirtinti ir baritoninis kirčiavimas. Tokiu būdu archainė paradigma 1 p. sing. */ip6, 2 p. *lip-di, 3 p. */ip-e/6 : I p. plur. *lfp-mNs), 2 p. *lip-te galėjo virsti paradigma •terp-o, •terp-ei, •teip· eĮo: *lip-me, *lip-te ir dar vėliau. apibendrinus normalųjį šaknies voka­Jizmą bei 3 p. sing. galūnę -e fo ir daugiskaitos formoms, - paradigma •teip-o, •terp-ei, •terp-e fo : •teip-o-me, •teip-e-te. Už tokios paradigmos susiformavimą, kaip minėta, atsakingu laikytinas atematinis asmenavimas, bet. aiškinant tematinės paradigmos susiformavimą, reikia neišleisti iš akių ir tos galimybės, kad ide. prokalbės dialektuose egzistavo prezenso tipas su apibendrintu šaknies vokalizmu e, šakniniu kirčiu ir medialine fleksija (s. ind . .§ėte .,jis guli", gr. xti:-t«L, bet. kitta "jis guli"), davęs pra­d7ią tematinėms šakninėms prezenso formoms (s. ind. šdye < *k'ėi-e Į o-i, say-a-te; temat inę formą *k'ėi-eĮo liudija ir imperfektas s. ind. a-šaya-t ,,jis gulėdavo"). Šiuo ide. prezenso tipu ir gali remtis baltų kalbų eĮo ka­mieno veiksmaiodžiai su šaknies vokalizmu e ir baritoniniu kirčiu.

io-kamieniai veiksmažodžiai ir šaknies galo priebalsių turėjimoĮneturėjimo opozicija

Vienas nagrinėjamų lietuvių, taip pat latvių kalbų io-kamienių veiks­ma.i:odlių struktūros bruožas yra tas, kad prezenso formantas -io- jungia­mas tiesiogiai prie šaknies {dieg-ia < *deig-io). Bet yra ir keletas išimčių, kur tarp šaknies ir formanto -io· pasirodo tam tikri elementai. Antai sugre­tmus i§-kaūp§ti (-pšia, -p!ė) .,iškabinti su šaukštu" ir kaupti ( -ia) ,.kasti i krūvą ... ; grobti, griebti sau", išsiskiria elementas -š-. Nesunku taip pat ĮŽIŪrėti elementą -It-, kuris prezenso formose yra virtę -!č- (-Uia < *-.ftio), tokiuose veiksmažodliuose kaip kreipštis (-basi, -tėsi) "versti, jaukti ieškant ko"' smelkšti (-tia) ,.šnerkšti, šiukšlinti'', šmiatik!tis (-čiasi) .,lengvai gobtis" ir plačiai tarmėse vartojamuose smaiikšti (-čia) .,greitai lėkti, nerti; dėvint plcšyti; paviršium, nerūpestingai šluostyti; &odliai val­gyti; pliekti, plakti (SO)" bei kruiJp§ti (-čia) "stropiai visą laiką dirbti, tnūsti; (refl.) ruoštis, baustis; (refl.) sunkiai lipti, ropštis". Elemento ·Šf·

cg7i~tavimas ypač aiškiai matyti iš atitinkamų opozicijų. To elemento tu­r;ji•nu/neturėjimu opoziciją sudaro kneikšti (-čia) "dirbti įsigilinus kokį l>mulkų daiktą", kniekJti (·čia) .,garsiai linksmai juoktis, krykšti", kiaukš­ti (-čia) "lot i, kiaukseti ", šniaukšti (-čia) .,godžiai ėsti, valgyti; versti, jau lt i ; u ostyt i (tabaką); ošti, šia mėti", ruopšti (-čia) "ritinti aukštyn, kel­ti : kimšti, dėti: (refl.) sunkiai lipti, kopti; (refl.) ruoštis, taisytis" ir kneik­ti (-ia) .. šiukšlinti , šneikšti", kniekti (-ia) "nerimauti, verkti, knykti",

·11 5

kiaūkri (-ia) "pionai Joti; kiauksėti", šnitiūkri (-ia) "uostyti (tabaką); knarkti; bambėti" (plg. Iat. šr,ulukr (-cu) .,šnypšti (nosi); smarkiai suduoti"). r~loptis (-iasi) .,palengva, sunkiai kopti, lipti". Be to, raūpšri (-čia) ,.ėdinė­

ti skabant žolę, rupšnoti" etimologiškai yra susijęs su raūpti (-ia) .,duobti, skaptuoti ... "; semasiologiškai p lg. skabyti (skabo) ., ... ėdinėti, rup~noti. kramsnoti ... '', skobti {-ia, skiibia) "drožti (ppr. skaptu), skaptuoti ; skin-ti, rėkšti, raškyti ... "

Iš atitinkamų opozicijų taip pat matyti, kad elementai -š- ir -št- čia eina po šaknies baigiamtĮjų priebalsių -k- ir -p-. Nustatyti šaknie galo priebal­sį, taigi ir tarp jo bei kamiengalio -io- esančio elemento pobūdį kitais atve­jais kur kas sunkiau, kadangi, pvz., šalia kriat7k!ti (-čia) "krimsti, bam­

tyti, graužti; triaukšti'', atsi-kriailkšri (-čia) "atsikrenkšti", peikštis (-čia­si) .,bartis, vaidytis, pyktis" turime tiek krialikti (-ia) " krenkšti", pelkti (-ia) "niekinti, nevertinti; (refl.) skųstis, būti nepatenkintam savo būkle'', tiek kriailkšti (krlailškia) .,t. p. ", pJkšti (pl!kia, -!kė) ,.pyktis, bartis". Tas pats pasakytina ir apie krėlk!ti (-čia) ,.jau kti, versti, rausti, griozti (ppr. ko ieškant)", pri-kreik!ti (-čia) "prikTeikti, pri~iukšlin­ti" šalia krėikti (-ia) "kloti tvarte gyvuliams po kojų, kad nebūtų šlapia; šiukšlinti, teršti", nes kreišk/mas yra kreik!ri (-čia) vedinys. Tad šiuose veiksmažodžiuose, matyt, taip pat esama elemento -št-, bet jų šaknis gali būti ir kriauk-, peik-, kreik-, ir kriaušk-, peišk-, kreišk-. Aiškus šaknies galo -šk- yra veiksmažodžių Jneikšti (-čia) "šiukšlinti", pailk!ti (-čia) "valgyti su garsu, triaukšti, čiaukšti, čiaumoti", pliaūkšti (-tia) .,su gar­su tikšti, teškent i; taukšti, plepėti ... ", sudarančių opoziciją atitinkamai su šneik.fti {šnei.fkia) ,.t. p. ",paukšti (-!kia) .,t. p." ir p/iaūk!ti {-škia) .,t. p. ". Šio tipo veiksmažodžiai, t. y. turinty šaknies galo -.fk-, 187 matyt, yra prisidėję prie formanto -št- atsiradimo. Mat prieš -st- susikeitus jungi­nio -šk- priebalsiams (pvz., paušk-ia + *pauk!-st-), šaknies galo -š- ir ele­mento -st- -s- galėjo susilieti i -! - (*pauk!-st- • paukšt-, plg. pmikJt-ė). Be to, elemento -št- atsiradimą ir paplitimą galėjo lemti ir ta ~plinkybė, kad po k i de. s lietuvių kalboje daugeliu atvejlĮ virsta!. Vadinasi, *kneik-st-, *kniek-st-, *kiauk-st-, *Jniauk-sr- galėjo pasikeisti į kneik!t-, kniekšt-, kiaukšr-, šniaukst- fonetiškai. Jš čia -št- galėjo būti apibendrinta& ir pozi­

cijoje po kitų priebalsių, taigi ir po pl!8• Panašiai yra plėtojęsis ir elementas -!- ( -kailpšia), iš ide. s pirmiausia, matyt, atsiradęs pozicijoje po k, plg.

111 Apie juos žr. Iva no v V. Suffix •-sk-> Baltic -Jk- and the Problem of Vcrbs Denoting Sounds. - Donum Balticum. Stockholm, 1970, p. 206-208. - Dėl liet. .fk<ide. sk žr. BOga K. RR, H, p.223; Hamp Eric P. Sources of JI. in Baltic.- Ar· chivio glottologico ftaliano, Firenze, 1974, 59, p. 31-36.

111 Dėl s po p(b) dar žr. BOga K. RR, 1, p. 277-278.

116

l'lmkšti ( -ša, -!o) .,namuose tūnoti, nieko neveikti" (plg. Iat. vauksnet (praes. -u, -eju, praet. -~ju) ,.ilgai vakaroti, kur nors tūnoti, nieko neveikti, būti be darbo ... "), kuris tačiau yra o kamieno.

Kad elementu -št- iš ti kro yra -st- (kaip -s- yra ide. -s-), patvirtina tas, kad tie veiksmalodliai, kurių šaknis baigiasi + a r ba -s-, kaip tik ir turi elementą -st- : kniaūsri (-sčia, -stė) ,.(prk.) ieškoti , versti, griozti, naršyti", kurio A. Juška yra užfiksavęs praes. kniaustuos, siesti (-sčia) .. rišti, tvir­

tinti, kabinti", kriaiisti (-sčia) .,trauktis nešvarumais, skresti", suostis (suosruos) .,rengtis (ką daryti), rūpintis" (pastarųjų trijų pąliudytos tik pre­zenso formos), plg. atitinkamai tų pačių reikšmių J.nlailsti (-tia, -tė) ir kniaiisti (-sia, -sė), sii!sti (-čia, -tė), kriaiisti (praes. -čia, praet. -tė, -to) , suosti (-sia) "kelti rūpestį, varginti, kamuoti; (refl.) ria pintis, nerimauti, krimstis ... ".

Atrodo, kad elementą -st- rcikctlĮ laikyti tam tikru veiksmažodžiiĮ for­mantu ir kilmės atžvilgiu identifikuoti su intranzityvinių-inchoatyvinilĮ veiksmalodžių prezcnso formantu -st- (dyg-sta, vir-sta < *virt-sta). Na­grinėjamtĮ veiksmažodžių reikšmė tam neprieštarauja : daugumas jų yra intranzityviniai ir tranzityviniai kartu (kniaūsti, krėikšti, paiikšti,pliaL7kšti, Jmoiikšti. šniaukšti), vienas kitas intranL.ityvinis (kneik!ti, knii!k!ti, kria t1s­ti, k ruopšti ) ir tranzityvinis (kriaūk!ti, ruopšti, šmeikšti, šneikšti). Kažką panašaus, atrodo, turi ir latvių kalba, plg. pliekšt2 (-Ju) .,ploti ,

daryd lygų, plokščią; kalti, plakti, mušti, minti" (plg. liet. plii!ksti ( -skia) ,.dengti, skleisti, kloti"), vlek!t2 (-su) "krauti, kaupti", vaukšt (-Iu) .,garsiai plonu balsu kniaukt i ; gar!> iai verkti; lot i", raukšt (pieri) "raukti (kaktą)" (plg. Iat. raukt 1, raukt1 (-cu) "raukti, mažinti"'), bet dėl foneti­nio •-siu ir *-stiu sutapimo (>-su) negalima kamiengalio priebalsio tiks­hau apibūdinti. C ia, žinoma, sunku atsispirti pagundai etimologiškai identifikuoti Iat. paukst (-šuj2 .,skambėti, bildėti, traškėti" ir liet. palikš­ti (-čia) .,valgyti su gar u, triauk~ti, čiaukšti, čiaumoti" ir tuo pamatu manyti, kad latvių kalba šiose leksemose taip pat turi -sr-, bet drauge nereikia išleisti iš akilĮ ir kai kurių šių leksemų denominatyvinės kilmės galimybės, plg. piJuk§t2 (-šu), vaukšt (-šu). ir patikšis "bildesys, traškėji­mas, t renksmas·•, viJOkšis "šuo, kuris amčioja; plepys; traškėjimas (lau­žiant medi)"'.

Formantas -st- (neprezentinis) baltų kalbose turi didelę reikšmę dėl to, kad -st- linkstama ižiūrėti ir kitose ide. ka l bo e, būtent: keltų, germanų (pvz., s. a ir. brissim "lūžtu, dūžtu, laužiu, daužiu" < *bhrst-, s. ang. bers­tan, s. vok. aukšt. bre.Han .,lūlti, dužti"), graikų (pvz., ~xa't"a~w" (iš-, P.t-)k.:liu, nešu"', l~"A«aTov .. dygau, sprogau"), s. indų (pvL., ve${ate .,kimba, kabinasi, vynioja i" < *!Įei-st-) ir ypač tocharų (pvz., A J..iir$1-,

117

B kiirst- "pjauti, kirsti", A ko$1· "mušti, kirsti, kalti", A pyii$1-). Šis kitų ide. kalbų neprezentinis formantas laikomas paveldėtu iš ide. prokalbės ir istoriškai tapatinamas su baltų kalbų prezenso forma.ntu -sto (virsta, pr. wirSl " tampa" < *J!irt-sro)IJlt. Kaip ir kitose ide. kalbose, taip ir bai~ tų -st- vartojamas ne tik prezentinėse, bet ir preteritinėse bei išvestinė e formose (plg. kruopšrineti, rupštenti). Kitaip sakant, nagrinėjamų baltų kalbų veiksmažodžių elementas -st- yra kitų ide. kalbų veiksmažodžiŲ formanto -st- ir baltų kalbų prezenso sufikso -st- tarpininkas, ir todėl

istorinis jų ryšys yra visai galimas. Tarp -s- ( > liet. -!- po k) ir -sr- (>liet. -št- po k), kuriuos turi bendrašaknės formos, pvz., Jmduk~i, §m/Jkši ( < *-k-s-) resp. §matikščia, šmiaiik!čiasi ( < *-k-st-) arba rupUna, rupJi­ndja ( < •-p-s-) resp. rupštlna, raiip§čia ( < •-p-st-), istoriškai žiūrint,

esama tokio pat morfologinio santykio kaip ir tarp, pvz., liet. niaiisia, gr. vevc.> <*ne uso ir tarp liet. sndsta <. ( s)m"Jd-st-, gr. vua•a~c.> "snau­džiu, snūduriuoju", gr. veoa-.oc~c.> " linkteriu galvą, mirkteliu, duodu ženklą" ( < *nu-st-Į*neu-st-) žodžio galo elemenhĮ -s- ir -sr-.

Elementas -s-, kaip matyti iš liet. niaiisia, gali funkcionuoti kaip veiks­mažodinių leksemų šaknies baigiamasis priebalsis. Lietuvių kalboje dau­geliu atvejų šioje pozicijoje jis taip pal pasireiškia kaip -J-. Ko vertas toks -š- ir kuriomis sąlygomis jis atsiranda, matyti iš etimologinitĮ kitų ide. kalbų atitikmenų.

Veiksmažod.lių mailšri (-ia) "būti karštam, trakti, bėgtis (apie karvę); eiti, brautis .. ~"· mUšti (-a) "teikti skausmą smūgiais; daužyti, tvoti; (refl.) skverbtis, brautis, lįsti ... " atitikmenys kitose ide. kalbose gali bū­ti bulg. Mjma "durti, besti, smeigti ; grūsti, badyti", 3a-MyweoaM ,.ap­kloti, apdengti" (semasiologiškai plg. Iat. šaust (-šu, -tu) "pliekti, čailyti~ mušti", liet. siaiisti (-čia) "supant uldengti ar nudcngti, supti ... ") bei s. ind . m6$ali "vagia", mu$ndti "vagia, plėšia". Liet. triaD!ti {-šia) "triuš­ti, trupėti ", tridušėti {-ėja) "t. p." [: Iat. truset (praes. -u, -Pju, praet. -Pju) .,piHi, trešti; pajuosti (apie bulves); džiūti, gesti (apie javus); triu~ti, tru­

pėti (apie plaukus); šerpėti, š iaušt is, taršytis ... "] giminaičiai yra ukr.

no-TpYXJiYTJ-i "swusti, sutrešti", ček. trouclmeti "t. p." (dar plg. Iat. trafisls "trapus, gurus, lūžtamas, trupantis ... " ir serb.-chorv. trtio,

fem. tril{h)la " trapu s, traiškus, sutrešęs"). Veiksmažodžio kriail§ti (-ia) "badyti; (refl.) grūstis, kimštis; eiti, drožti, mauti " -š- pobūdis matyti

iš jo itcratyvų-kauzatyvų etimologinių atitikmenų: krau§j-ti (kraDšo) "niurkyti, Iam dyti; badyti, daužyti ... ", Iat. krausft (šalia krauset (-eju))

, .. Leve l J.-P. Les presents eo •-st· de l 'iodo-euro~eo: les donn~ tokbaricnnes· - BSL, 1975, 70, p. 91-114.

118

.,grūsti, daužyti, miežius klojime minti ... ", s. si. Sb-krušiti (-kru!ą) "su­<laulyti".

Semantinis artimumas leidžia galvoti apie liet. riau~tis (-iasi} "ginčytis, pyktis, rieti " 1r s. ind. r6$ati "nepatinka, įkyri, pykina; ulsigauna, įsi­leidžia", rti$yati "yra liūdnas, liūsta, nusimena" etimologinį ryšį (kaip ir vardažodžių ridušės ,.nepasitenkinimo, protesto reiškimas; peštynės,

netenos; netvarka ; žala, nuostoliai, eibės ... " ir s. ind. roia- "pyktis, pik­tumas, įniršimas, siutas").

Lat. pausties• (-§u~s. -su~s) .,ruoštis, rengtis, puoštis, dabintis; girtis, didliuotis" (lietuviškai būtų *pauštis, plg. liet. puošti (-ia)), kurio senes­nes reikšmes, matyt, yra išlaikęs paiisfties (-su6s, -iju6s) "pusti, didėti, kilti (apie rūgstančią tešlą, verdanči~l mėsą)" (dėl jų reikšmių ryšio plg. b1i!ytis (-ijasi} "puoštis, taisytis" : bu! uoti "rūgti" ; pdlyti (-ija) "puošti, dabinti (jaunąją)", pfl!intl, ptiiinti "storai rengti; puikuoli, didžiuotis (gražiais drabužiais)" : pui6ti ( -oja} "rūgstant kilti", puii6tl (-ioja) .,rūgti, ki lti (apie duonos tešlą); (refl.) pykti, pūstis"), giminaičiais laiky­tini: liet. pušetl ( puši) "pykti"; si. bažn. puchati "pūsti" ir kt., rus. JTYX­J{YTb (nyxHy) "brinkti, pampti, tinti, pusti", s. rus. nyxHyT}I, lenk. puc.mąc " tinti, pusti" etc.; norv. foysa "išpusti, ištinti" ( < germ. •jaus­jan) 1r, rodos, s. ind. p6$ati "žydi, tarpsta, auga; minta, stiprėja".

Tad šiai atvejais lietuvių kalbos leksemų šaknies galo -š- atitinka sla­vų kalbų priebalsį -ch- (arba -š- < •-chi-) ir s. indų -$-. Yra ir daugiau lek­semų, turinčių slavų ir s. indų kalbose atitikmenų su šaknies galo -ch­resp. -$-, bet lietuvių kalbos leksemos pasižymi šaknies ga lo priebalsių

-š- 1/-s- svyravimu. Antai daiiJtis ( -šiasi) "klysti, trenktis, belstis" ir dails­ris (-siasi} "eiti be tikslo, klysti'' reikšmės (dėl jų dar plg. atsi-daiišti (-šia) "atklysti, atsidausioti, abitrenkti" resp. su-daūsti (-sia) " pasida­ryti žioplam" , ui-datisti (-sia) "nukišti, paslėpti") yra tokios artimos, kad pačių leksemų giminiškumas yra visiškai akivaizdus. Iš dausi!ti {-ilja) ,.eiti be tikslo ... ", dausi6ti {-i6ja), daus6ti (-6ja) ,.dausinti, klajoti, vaikš­čioti be aiškaus tikslo, be atodairos", nu-dausi6ti "nueiti, nu ibelsti; nu­kišti, prapuldyti", dafisyti .(-ija) "siausti, išdykauti ", datisytis (-osi) ,.klajoti, vaikščioti be aiškaus tikslo", išsi-daūsyti "išmirti, išdvėsioti,

išstipti", dailslntl "atkišti, prajudinti volę, a l ų leidžiant; dvoklinti, vėplin­ti, eiti, dausioti" (iš jų pasidaryti dausa, dausjs, daiisena "vėpla, išsižiojė­lis") matyti , kad esama semantinio, taigi ir kilmės minėtų veiksmažodžių ryšio su dausa "kvėpavimas, dūsavimas; oras, padangė", dausos "oras, padangė; šiltiej i kraštai (kur paukščiai lekia)", dausas .,kvėpavimas, dū­savimas; oras, padangė", kuriems atliepia s. si. duclrb .. kvapas, kvėpa­

vimas; dvasia", duša .,siela, dvas ia" ( < *douchiQ). Semantinis kontekstas

119

leidžia tokiu būdu daūštis (-iasi}, dat1stis (-iasi} tapatinti su . si. dušQ, dbchati .,kvėpuoti, kvėpti, pūsti".

Šaknies galo -s- (plg. si. bažn. ryti "kasti, rausti", s. ček. ruju " rauju, pl~šiu" -= liet. rtiuju, Jat. rauju) turi ratisti (-sia) .,kasti ... ; ravėti, kaupti; rauti ... " Iat. raust (-šu, -su) "rausti, žerti, šluoti (į krūvą); kasti ... "loo. Jų iteratyvas-kauzatyvas rtiušyti (-o) "ardyti žemė paviršių, knisti" tiks­liai, ligi pat intonacijų ir kirčio vietos sutapimo, atitinka s. si. rušlti, se~b.-chorv. riJ!iti, rus. pylllJITb (pjwy) ir kt. .,griauti, ardyti".

Šaknyje tauš-, priešingai, -s- turi iteratyvas tausytis (tarisosi} "rimti, liautis, stoti (apie vėją)" (plg. jo atitikmenis s. ind. tosayati "ramina, ten­kina", rus. Tyw~in .,gesinti (ugni); troškinti (mėsą)", lenk. tuszyė "vil­tis, tikėtis", slovn. po-ttišiti .,užgesinti " ir kt.), o jo-kamienis veiksmažo­dis taiWi (-ia) "uiti, niekinti, varginti; (refl.) ramintis; (rcfl.) norėti, neat­stoti"181 šaknies gale turi -š- [: čidti (čiflva, čil1na, čillvo) .,tilti, šči ūti",

ap-bauti ( -na, -či6vė, -či6vo) "kiek apstoti, aprimt i, apščiūti (apie skaus­mą, lietų)"]. To -š- pobūdis matyti iš giminaičitĮ si. bažn. tuchnQti "ges­ti (apie ugnį) ; ti Iti; švinkti, gesti" bei s. ind. fli$yati "rimsta, pasitenkina, yra patenkintas" bei jau minėtų šios šaknies iteratyvų-kauzatyvų.

Veiksmažodžio kryti (krieja, krijo) "lenkti , kumpinti" šakniai, matyt, priklauso kreištis (-šiasi) "kėsintis, baustis; grasinti ; gintis, spirtis, prie­šintis"m. Iš kreiša šalia krėisa ir krėisva ,.trūkumas, yda, netikęs įprotis" bei kreWngas šalia kreisingas .,kuris turi kreisą, ydingas; neteisingas, ne­doras" matyti, kad šioje šaknyje taip pat būta svyravimo tarp -š- ir -s-. Tokių lietuvių kalbos vardažodlių kaip phiostas .. plaustas, keltas",

pltioštas .,t. p." bei p/6ustas .,tam tikras plaukiojantis tiltas, keltas ... " pamatas veikiausiai yra ne pldusti (-d!ia), pldsti ( -sta, -dlia), bet Iat.

plaušfities .• šlapti, (per)mirkti" (dar plg. plaušo "kas šlapias, permirkęs"),

turintis -š-, kilusį iš *-sj-. Veiksma1odinė šaknis *pJaus- "plaukti; tekėti, plūsti", kur aiškiai išsiskiria elementas -s- (plg. gr. 7tAl(J) "plaukiu", s. ind. plavate "plaukia", s. si. plovą, pluti "plaukti", liet. pldti (p/{Įna,

plltva) "tekėti, plūsti"), vienose pralictuvių tarmėse galėjo likti sveika (jos pamatu galėjo susidaryti p/6ustas, p/uostas), k itose tarmėse ji galėjo

fonetiškai pasi keisti į * p/auš- (jos pamatu galėjo susi daryt i phioštas). Minėtuose slavų ir ~. indų kalbų atitikmenyse idc. -s- pozicijoje po 11

yra fonetiškai virtęs slavų -ch- (*-chj->-š-), s. indų -s-. Panašaus fone­tinio pakilimo, matyt, būta ir pra lietuvių dialektuose: nagrinėtaisiais at-

"' I raenkel E. LEW, p. 708. 111 BOga K. RR, II, p. 166, 361, 629-630. 111 Pla. fraenkc I E. LEW, p. 292.

120

..

vejais ide. -s- po u bus virtęs garsu -š-198• Kalbamasis fonetinis pakitimas, matyt, nebuvo toks intensyvus, kad automatiškai senąji -s- būtų pakeitęs -š- visose relevantinėse leksemose: vienuose dialektuose jo galėjo būti

apimtos viepo leksemos, kituose - kitos. Fonetiniam pakitimui palaips­niui progresuojant, einant nuo vienos leksemos prie kitos, galėjo susi­daryti fonetiniai dubletai - šalia viena kitos galėjo funkcionuoti formos su -š- ir su -s-. Tad dubletų buvimas dabartinėje kalboje (p/6iistas, p!tios­tas ir pluoštas< *pJaus- ir *plauš-, krėisa ir kreiša. rausti ir rdušyti, tailšti ir tausytis, datištis ir dat1stls} yra gana suprantamas, jų randame taip pat ir kitais atvejais, plg. pvz., austra ir auštrli, aušra, blusti (blfJsta, b/fJsa) .,akims merktis, snūsti" ir blušti (blfišta) "darytis mieguistam", kisti (-sa) .,kimšti jaują džiovinimui" ir kišti (-ša).

Vadinasi, senasis ide. prezenso kamienas *-s-efo lietuvių kalbos veiks­mažodžiuose su šaknin iais -i- ir -u- reflektuojamas čia kaip -sia, čia kaip -šia.

[š pastanĮjlĮ kelilĮ pavyzdžių atsiskleidžia dar vienas jo-kamienių veiksma­žodžių struktūros bruožas, būtent, jų opozicija su bcndrašakniais dauge­liu atvejų taip pat jo-kamieniais, tačiau jokio šaknies baigiamojo priebalsio neturinčiais veiksmažodžiais, plg. liet. rausti (-sia), Iat. raust (-šu, -su) : liet. rduti (-na, -ja, rovė), Iat. raūt (-ju, ravu): liet. taiišti ( -šia}, tausytis (taiisosi) : čidti (čfi'lva, čiftna, čhlvo), ap-čiauti ( -na, -čiovė, -či6vo) < •tjiiu- < *teu-; krėištis (-šiasi} :kryti (krii'ja, krijo}; Iat. plaušOties : Liet. plati (plflna, plilva), s. si. plovQ. Kad tokio tipo priešpriešos nėra atsi­tiktiniai sugretinimai, matyti iš to, jog šaknies galo priebalsio neturinti veiksmalodi galima rasti šalia dažno nagrinėjamojo tipo jo-kamienio veiksmažodžio. Dėl to susidaro ispūdis, kad šaknies galo priebalsiai veiks­mažodžio sistemoje daugeliu atvejlĮ yra į šaknį inkorporuoti ka/kokie elementai, ir todėl tų elementų neturinčius veiksmažodžius sąlyginai ga­lima pavad inti pirminiais. Tų elementų pobūdis neaiškus, bet pats šaknies galo priebalsio turėjimo /neturėjimo opozicijos egzistavimas, veiksmalo­dinės šaknies gebėjimas skaidytis ir tam tikrų elementų išsiskyrimas yra faktas, ir, tiriant baltų kalbtĮ veiksmažod.lio istoriją, jo apeiti negalima.

Antai veiksmažodžiai maušti (-ia}, nulšti (-a) kartu su savo giminai­čiais bulg. M)iwaM "durti, best i, smeigti ... " bei s. ind. mdsari "vagia" gali priklausyti tai pačiai šakniai, kurios yra taip pat liet. mauti (-na, -ja, mo: l'c;) ,. •.. verti, smeigti ant ko; skubiai eiti, bėgti, valiuoti; durti , smeigti;

m ~I tokio pakilimo lietuvių kalboje žr. Bnltistica. 1966, T, p. 113-126; Hamp Eric P. On IE •s nftcr I, 11 in Baltic. - Baltistica. 1967, IIC, p. 7-11; Andersen H. IE •s after i, u, r, k in Baltic and Slavic. - Acta Linguistica Hafnieosia. 1968, XT, p. 171-190.

121

s tumti, versti ... ", lot. moveo "(iš)judinti, stumti, va ryti", s. ind. mivali ,,judina, stumia, varo". Kad liet. kniatisti (-sia) "ka~tis, lĮs ti gilyn, raustis; kniaubtis" su savo galo -s- (: liet. knevoti (-oja) "testi", iš-knevoti " išarti, Hpurenti", knevelis "kas knebinėja, mėgsta smulkų darbą", kneveliuoti "krapštinėti, knebinėti") yra senų laikų padaras (bet ne koks nors veiks­mažodžio kniaūsti (-čia) perdirbinys), matyti iš jo iteratyvų lietuvių ir Jatvtų kalbose sutapimo: kniausj•li (kniatiso), kniatisyti (-ija) "knai­sioti; (refl.) dirbinėti, kapstytis (po smėlį)", Iat. k(Wusfties "krapštyti, knebinėti (pirštais, snapu)", knausit2 (-u,- iju) "su snapu knebinėti, krapš­tyti plunksnas", pa-knaūser "kiek patrinti, pakas yti ... ".

Šaknies galo -s- galima išskirti ir latvių kalbos veiksmažodžiams glėisr• (-šu, -su) "niekus taukšt i, plepėti ", čausties2 (-šu~s. -su6s) " ketinti, žadėti, baustis, ryžtis ką daryti, ruoštis, rengtis" bei gaūst (-šu, -su) "gauti, pasiekti, isigyti". Pirmąjį kilmės atZvilgiu reikia sieti su Iat. glel­jat "niekus taukšti, plepėti", antrąjį - su s. si. čujQ, čuti "jausti, numa-nyti", gr. xoew "pastebiu, pamatau, įsidėmiu". Kad jų šakJ,ies galo prie­balsis yra ide. -s- (bet ne ide. lt), matyti iš kili! ide. kalbų atit ikmenų -n orv. dial. kleisa "neaiškiai kalbėti; klijuoti" bei got. hausjan ir kt.

VeiksmaZodžitĮ gauti (-na, gffvo), Iat. gaut2 ( -nu, -ju, !fCil'll, gavu) šakni­mi remiasi Iat. gaūst (-šu, -su) .,gauti, pasiekti, įsigyti", sa-gaiist "sutaupyti, sukrauti, sukaupti, surinkti"184 bei liet. gaiisti.f (-sasi) "turtingyn eiti'', Su -s- iš gauti, gat1t2 yra pasidaryti ir vardažodžiai Iat. gauss "skalsus, greit n esibaigiantis, ilgai trunkąs; lėtas", gaūšs "lėtas; lėtai augantis, retas, netankus", liet. gtiusiis "skalsus, apstus, derlinga , našus, turtingas, tal­pus"186.

Sulyginus su s. ind . ytiuti, yuvati "riša, sieja, jungia, kinko", šaknies galo -s- išsiskiria ir veiksmažodžiams j tiosti (-sia), jtisi!ti (jl1si, -sia). Latvių kalbos atitikmens juozt (-žu, -zu) .,(prisi)juosti" formos su se­nuoju -s- yra u!fiksuotos Stenderio lodyne ir gramatikoje: praet. juosu, fut. juosišu186• Minėto. latvių kalbos veiksmažodžio, kaip ir Het. juozetl

(-ija),juozmuiJ, šaknies galo -z- bus atsiradęs dėl gana dažnos žodžio galo skardžiųjų ir dusliųjų priebalsilĮ kaitos.

Nemažą tyrinėtojtĮ susidomėjimą yra sukėlęs priesagos -y- (Iat. -f-) iteratyvų liet. klausyti (klauso), Iat. klailsft (-u, -Fju) ir jo-kamienių liet.

klausti (-ia), Iat. klausi (-šu, -su) intuityviai jaučiamas, bet ne visai ai~­

.kus turinio ir raiškos ryšys.

, .. Endzellns J. ME, I, p. 613. •u Fraenke I E. LEW, p. 141. , .. Endzellns J. Of, rr, p. 552.

122

Liet. kltiusiu, kuri dar F. Froehde laikė senojo futūro forma187, W . Scbulze susiejo su, jo nuomone, Rigvedos tekstuose atsitiktinai nepaliu­dytu ir vėliau sro$yii-mi išstumtu •sravi3yii-mi : " Wer dies erschlossene •sravi3yiimi Laut fUr La ut. .. ins Litauische Ubersetzen will, wird unwei­gerlich auf die Form kldusiu (3. sg. k/Qusia) "ich frage" gefiihrt, die sieh lautlieh zu klausa/i (3. sg. klai1so) "icb bore" verhiilt wie stavi3yati zum Aorist astO$/a"1•. Toks siejimas iš tikrųjų reiškė, kad minėtose lietuvių kalbos formose elementas -s- yra skirtingos kilmės: formoje klaus-au jis įeina i šaknį, kuri kai p ir s. ind. šru3- (Sr63amiina-, sru$/i-}, germ. Mus- (s. saksų hlust, s. ang. h/yst, s. vok. aukšt. hlosen, s. ang. hlosnian) juo yra išplėsta, o formoje kldu-siu jis yra formantas, tapatus s u s. indų būsimojo lai ko -syii-. Kltiusia reikšmė "fragt" tokiu atveju esanti dezi­deratyvinė reikšmė ,.nori išgirsti, will horen ".

Legendinį tapusį šį lietuvitĮ kalbos veiksmažodį speciaJiai patyrinėjęs W. Schmidas priėjo, be kita ko, prie tokitĮ išvadų100 : l) savo struktūra

liet. klausti (-ia) prilygsta tokiems veiksmažodžiams ka ip /Oukti, laužti,

pldusti ir kt.; 2) liet. k/Gusti (-ia) reikšmė " fragen" yra abstrabuota iš

.,immer wieder (ver) h<>ren" išvestinėse (klausinėti) ir priešdėlinėse (-ap, at-, iš-) formose, kurios paveikė ir rečiau vartojamą simplex; 3) seniau

baltų kalbos turėjo veiksmažodi •klaūsti ( -siu) ,.girdėti, išgirsti", šalia

kurio reguliariai buvo pasidarytas iteratyvas-intensyvas klausyti, Iat. k lau­si/; 4) iš prolytės •kleus- reikėtų ki ldinti ne tik germatnĮ (s. vok. au.kšt.

hlosen), slavų (s. si. slyšati), tocharų (klyausiim), galbūt mesapų (klaohi, klohi) kalbų veiksmažodžius, bet ir liet. klausti (-ia).

Detali semantinė analizė (p. 40tt.) rodo, kad tiek iteratyvų klausyti (klau­so), kltltisft ( -u, -iju), tiek pamatinių formų ktausti (-ia), kltlust (-Su,

-su) bei nykstamojo šaknies vokalizmo leksemų klusti {klflsra, klflsa), Iat. klusi (-stu, -su), pa-klusĮti (-klusi), Iat. kluset (pracs. -u, -i!ju} ir kt.

išskiriamas šaknies galo -s- (: gr. xMw " išgirstu, girdž iu, klausausi", xMw "garsinu, šlovinu", xACofLIXL "esu giriamas", lot. clueo ,.esu laikomas, vadinamas" < •kiui-) yra iš kilmės visoms leksemoms vienodas ir laikyti­

nas tam tikru šaknies išplėtimu kaip ir kai kurių kitų čia nagrinėjamų veiksmažodžių.

117 Froehde F. - BB, 1890, 16, p. 184. 111 Sch ulze W. Lit. klduslu und dns idg. Fulu.rum. - Silzungsberichte der Preus­

sischen Akademie der Wissėoscha.ften. Berlin, 1904, p. 1438 (=Schulze W. Kleine Schriflen. - Gollinaen, 1933, p. 105).

111 Schm i d W. P. Lit. kldusti "fragen" und das altiod. Futurum.- fF, 1962, 67, P. 1-15; To paties. Baltische Beilrllge. - fF, 1963, 68, p. 41-SO.

123

Šaknies galo -s-, matyt, turi baistis (-siasi) .,bijoti", plg. liet. bijoti (bijo), Iat. bfties (btstuos, bijuos) ,.bijoti, baidytis". Analogiškai, t. y. •bais-sta, traktuotina, rodos, ir sto-kamienė forma baTsta. Remtis baidj•ti ir manyti čia buvus šaknį •baid -s- vargu ar galima, kadangi tiek baidfti (baido), tiek Iat. baidit, baidit ( -u, -iju) .,t. p." yra iš pirminių veiksmažo­džių bijoti, bfties išvesti priesagos -d- kauzatyvai.

Kad snausti (-džio), Iat. snaiist ( -žu, -du) .,būti susnūdusiam, pusiau miegoti" šaknies pradžios s- yra .. judrusis", matyti iš Iat. naiist "snausti, miegoti ··, kurio šaknies galo priebalsį esant -d- rodo Iat. naiidaĮa " nauda­liu ", nailža .. kas eina ar dirba kaip miegodamas, kam nesiseka darbas" ( < •naudja). Šaknį be s- turi ir graikų kalbos a titikmenys (žr. anksčiau) .

Yra įmanoma šiuos veiksmažodžius susieti su ide. šaknimi •neu- ,.lenktis, kreiptis, linkterėt i (ga lvą)"200 (lot. ad-nuo .,l inkteriu galvą, sutinku" ); - semasiologiškai plg. ang. nod " l inkterėti galvą; snausti". Bet šiai šakniai neabejotinai priklauso ir niaūsti {-sia) " nuleist i, palenkti (galvą), nusiminti". Koegzistuojančius šaknies galo elementus -d- ir -s- taip pat turi bltifistis (-siasi), apsi-bliailsti ir blaud;"•ti (blaūdo) "markstyti", b/Uu­dintis "niauktis", bltiudžioti (-ioja) .,kla idžioti, valkiotis, slinkinėti ",

apsi-bldud!ioti "apsiblausti ", bhidhi (blfldi) .,kly ti, klaidžioti".

Veiksmažodžiu pliltlli (-na, -ja, plovė) remiasi tiek liet. plausti (-dtia) , Iat. p/aust ( -!u, -du) "(už-, iš-) lieti, šlapinti (skalbiant); būti išlaidžiam, netaupiam ... ", tiek Iat. plmist2 ( -šu, -su) .,eikvoti, kleisti", nes liet. pldus· ti (-džio} turi tokias reikšmes (: pa-pldusti ., ... (refl.) pasklisti", už-pldusti " ... paskleisti, užimti didelį plotą (sėjant)"), kurios yra artimo reikšmei "eikvoti, kie isti" (semasiologiškai plg. liet. kWsti {-diia) "be reikalo leisti, eikvoti ... " , Iat. kliest (-žu, -du) .,skleisti, sklaidyti; išbarstyti~). Kad -s- (šalia -d-) čia veikiausiai yra senesnių laikų padaras, matyti iš plau· šlities "šlapti, permirkti", plausa "kas šlapias, permirkęs", kurių -š- yra kilęs iš •-si- (semasiologiškai plg. rus. pae-TO'UfTb .,iššvaistyti, išeik· voti, iškleisti" : s. si. točiti "tekinti, leisti tekėti" liet. teketi (tlka), Iat. tecet (-ku)). Tad čia, matyt, taip pat esama gana senos galinių elementų

-d- ir -s- koegzistencijos. Iš seno šie e lementai gali koegzistuoti ir latvių kalbos veiksma1odžiuo·

se patlst, paiist (-Iu, -du) "skleisti (kalbas), skelbti, garsinti", paust• ,.(niekus), kalbėt i , taukšt i" bei piiust2 (-šu, -su) ,.skleisti (kalbas), skelbti,

garsinti". Liet. pausčioti ( -ioja) ,.niekus kalbėti, taukšti, p liaukšti ..

gali turėti tiek *paud-, tiek *paus-. Tą patį, atrodo, reikėtų pasakyti ir apie

, .. Brugmn n n K. Grundriss der verglcichendcn Grammntik der indogermanis­chen Sprachen. - Strossburg, 1916, U 3/ 1, p. 117.

124

liet. gniaustis (-siasi) "gailėt is, griaužtis" -s- [plg. gniaiisyti (-ija), gnifl­syti (-ija}, gniflsinti ".. . kankinti, kamuoti ", gnidsoti (-oja), gniDsti (-sia), gniusti ( gnii'lsta, gniufisa)], kurio morfologinį atitikmenį -d- tur i gniausti {-džia) "gniaužti" (dar plg. gnii'ldyti ( -ija)).

Ne visais atvejais -d- ir -s· koegzistencija bendrašaknėse leksemose

yra senas reiškinys. Šaknies galo -s- atskirais atvejais gali būti naujas, at­

siradęs iš -t- ar -d- dėl tam tikrų morfemų sandūros morfonologinių pakiti­

mų (pirmiausia dėl šaknies galo + ir -d- virtimo -s- prieš bendraties for­

mantą •-t(e)i). Lietuvių kalboje taip atsitiko su veiksma.lod.liu jaiisti ( -sia) ,.rausti, versli, maišyti , netvarką daryti, jaukti jovalą"201 (plg.

aukštaičių tarmėse plačiai vartojamą jaiisti (-čia) ,.t. p. ").

Latvių kalboje -s-, kilusį i~ -t-, atrodo, turi riest2 (praet. riesa) "baigtis",

riesties (rl€sties)l (praes. riešas, praet. riesas) .,kristi, riedėti , lietis",

riest (rl€st2) (-!u, -su) .,riesti (audeklą), vynioti ant veleno (metmenis)"

ir jiiust {-!u, -su) "(nu)jausti, (nu)manyti; (pa)j usti, suvokti", - tai ro­

dytų tokias pat reikšmes tu rintys Iat. rllst (rlest 2) (-!u, -tu) ir }aust ( -šu, -tu), kuriems lietuvių kalboje at liepia riesti (-čia} ir jausti (-čia).

Šalia plačiai vartojamų k/iest ( -!u, -du) "skleisti, sklaidyti; išbarsty­

ti". š~iest (-Iu, -du) ,.taškyti, mėtyti ... " latvių kalbos tarmėse vienur ki­

tur randame pa-kliezt {-!u, -zu) .,paskleisti" ir š~iezt (-!u, -zu) "drabs­

tyti, mėtyti". Taip pat šalia tarmėse žinomo uz-bliiust 2 (-žu, -du) .. užpil­

ti, užlieti" yra ir blauzt1 (-Iu, -zu) "lieti, pilti (vandeni)".

Kad Iat. rlezt2 (-Iu, -zu} "riesti (audeklą), vynioti ant veleno (metmenis):

pasukti veleną, kad metmenys paeitų į priekį; sukant kaupti", riezt (-žu, -::u) ,.sunkti , tekinti", pa-riezt (-!u, -zu) .,nusiųsti", riezt2 (-žu, -zu)

,.augti, keroti, želti, dygti, sprogti, skleisti pumpurus" -=- yra kilę iš

-d-202, rodytų pastarojo veiksmažodžio imperatyvo forma ne-rieti (2 p.

sing.) (ME Il l 547) ir šaknies galo -d- turintys Iat. rlest (-Iu, -du) "riesti

(audeklą), vynioti ant veleno (metmenis)''.

Dėl-z- i vedimo vietoj reguliaraus -d- kaltos, matyt, yra prczenso formos:

jų -I-, kilęs iš *-dj-, galėjo būti reinterp retuotas kaip esantis z + j, kurio

refleksas irgi yra -ž- Iš čia tas -=- galėjo būti apibendrintas prcterito ir

bendraties formoms. Šio proceso modeliu galėjo eiti tie veiksmažodžiai.

kurie iš seno turėjo šaknies galo -z- ( = liet. -ž- < i de. •-R( h )-), pvz., bliezt (-Iu, -zu), dvlezt ( -žu, -zu), dauzt (-žu, -zu).

m Rod . Klaidingai geogmfija nurodyta LKK, 1973, XIV, p. 96. 101 Phz. Endzrlln~ J. Latviešu valodas gramatika, p. 776.

125

Liet. trfl!sti (-d!la} < *dreid- ir s. isi. dr/ta "cacare" atitikmenys slavų kalbose pasilymi formantų -st- /-sk- kaita•oa: rus. dial. .np.ltCTATb "tries­ti", lenk. drystaė, dryzdaė, serb.-chorv. drfskati, driskiim, bulg. ,!ĮpMCJCaM ir kt.20

' (dar plg. slovn. drfst, drfsk "tryda "),kurių šaknis,, matyt, yra *drei-, -st f-sk- (bet vargu ar *dreid-st- Į-sk-)206• Tokiu būdu išskiriamas bendras baltų ir germanų kalbų elementas -d-.

Su lyginę bll!stl ( -dlia) "durti, smeigti, bestj'' , skril!sti (-dfia) "brėžti apskritimą, ratą ; sklaidytis, skirstytis (apie debesis, dulkes ir pan.); skris­ti (apie paukščius) ; judėti oru tolyn; sv~esti , stumti", skreisli (-dfia) "brėžti apskritimą, ratą; gaubti, siausti; judėti oru tolyn", slil!sti (-dlia) "slystamai leisti žemyn", spleistis (-dliasi) ,.plėst i s, skleistis" atitinkamai su Iat. bit (btt} ,.stumti", s. si. biją, bili ,.mu~ti , grūsti" (dar plg. priesa­gos -d- kauzatyvus Ia t. bidft, bldft, bidft (-u. -iju) "stumti, stumdyti; grūsti, kimšti", het. bydyti ( -o, -i:) "kelti, varyti, bakštinti"), skrflti (-ja, skri!ja) "suktis, judėti ratu ; daryti apskritimą, apvaliai brėžti, rėž­ti ... ", slil!ti (-ja, -jo) "ši ieti, glausti" ir Iat. pa-plit2 (-plistu, -pliju) "sklai­dytis, skirstytis (apie žmones, debesis)" (plg. liet. plyti (pli!ja, plljo) "gul­ti, gulėti"), nesunkiai galime išskirti tam tikrą elementą -d-.

Tokiu pat būdu elementą -d- iš kiriamc ir vokalizmo eu bei ou veiksma­žodžiuose: kliailsti (-dlia) "būti negerumui, kliūti; būti žalingam, kenk­ti": k/idti (klilJ~·a, kliiivo) "kabintis u1 ko; būti kliūtimi, trukdyt i ... ", kliduti (-ja, -na, kfi6vė) ,;ulkliūti , pasilikti, pabūti ; (refl.) glaustis, šliet1s: (refl.) iš rasti kl iaudą, apsimesti ... "; gniausti (-džia) "gniau.žti" : gne­voti (-oja) ,.lamdyti, kibinti " (plg. s. isi. knjja "spausti, suduoti" ( < *kneujan), norv. dial. knua "su pirštais spausti, gniaužti", s. ang cnu(w)i­

an "su grūstuvu trinti" <i de. *gneu-); skiausti (-džio) ,.glausti vieną

su kitu šonais" :Iat. skilt (praes. skuju, skuvu, sktinu, praet. skuvu) "skus-t ." I •

Su s. si rejati (r!ją), rinąti, s. ind. rit.tdti (žr. toliau) galima s ieti Iat. riest2 (-žu, -du) "riesti (audeklą), vynioti ant veleno (metmenis)", riesl (pra es. -I u) "kr isti, riedėt i (apie ašaras); lieti (ašaras)", riesties (3 p. praes.

rietas) " rinktis, kauptis, pildytis, tvenktis; kristi, riedėti (api~ ašaras)'', kurių -!- veikiausiai kilęs iš *-di-, o reikšmių ypatybes padeda suprasti liet. riedeti (rieda) "judėti sukantis, ristis; lašais kristi, byrėti; greitai sruventi, tekėti. .. ".

••• 3nJnenl!n R. CnasKno-6aJJTIIItCJCIIe JTIOJlbl.- XapbJCOs, 1911 , c. SS (CH. 91) (- Endzeltns J. 01, II, p. 217) .

... Stang Chr. S. Lexikalische SonderUbereinstimmungen p. 20. •n 3TifM. CJIOo., S, c. 116. '

126

Kiti elemento -d- veiksmažodžiai turi atitikmenų latvių kalboje. Veiks­malod.liams liet. kliesti ( -džio, -sta) "kliedėti, klejoti" ir k1fedi!ti (klie­di, -a) .,klejoti, svaičioti, klysti ... " pirminius randame ne tik liet. klaj6ti (-6ja) .,bastytis, keliauti šen ir ten; klaidžioti, kelio ie~koti; klysti; k lie­dėti, svaičioti ; klaipytis, sukinėtis", Iat. klajot (-iiju) ,.klajoti, bastytts", liet. klej6ti (-6ja) ,.kliedėt i , svaičioti; klysti; vaikščiot i paklyd us, klai­dLioti, nesurasti kelio", Iat. k /ej8t "klajoti, bastytis'', bet ir infinityvą k lit2

ME II 231 = Iat. klfst. lš tapatybės Iat. klfst ( -stu, -du) "klysti; klajoti, bastytis; skirstytis, sklaidytis, krikti", liet. klysti (-ta, k ljdo) ,.netikru keliu eiti, klaidingai ką daryti; vykti (ppr. į nelinomą vietą); vaikščioti,

klaid1ioti ; tolintis, skirtis ... " , iš-klysti "... išsiskirstyti, išsisklaidyti ... " matyti, kad tai pačiai šakniai priklauso ne tik Iat. kliest (-žu, -du) ,.skleisti, sklaidyti, barstyti", klilst ( -i u, -du) "suduoti, kirsti, smogti", pa-kli€st2 "išsklaidyti, išgainioti; pabarstyti, pakreikti , išret inti ", bet ir liet. ktelsti (praes. -dž ia, pra et. -dė, -do) "be reikalo leisti, eikvoti; prarasti, netekti", i~-klėisti ,. ... išskleisti".

Taip pat šalia liet. sklii!sti (-diia) "(refl.) driektis; skisti darant tarpą ;

sklisti iš būrio, skirstytis", skleisti (-dlia) " plonu sluoksniu kra tyti, klo­ti; skėsti , plėst1 ką suspaustą ; plėtoti išleis tus, išs progu ius (lapus, pumpu­rus) ... ", Iat. sklilst (-žu, -du) ,.skleisti, plėsti; sklaidyti (lapus)" randame liet. sklii!ti (-ja, -jo) "skleisti, kloti; (refl.) plėst is", skljti (skljija, skleja, sklljo} "sklisti, tekėti, bėgti (per vi ršų); klysti, krikti; sklaidytis".

Liet. I/esti (-džio) " ... sukti, daryti iš molio", Iat. zlest (-žu, -du) "tepti (moliu, riebalais)", zvlest (zvil!st, zviest} (-iu, ·du) "tepti; glieti (moliu pečių)" kartu su liet. žfl!dėti (žiedi, -ėja) "kietėti, senti; pelė ti ", Iat. ziedet (praes. -du, -!u) ".lydėt i , senti, pelėti; mirgėti , žibėti , šviesti ; au§ti, švisti" taip pat bus turėję elementą -d-: tai matyti juos sulyginus su Iat. zit (praes. =istas2 ) "darytis ma(omam, aušti", ziet (ies) (praes. zeju(os)) ,.pražysti , išsiskleist i"l06•

Latvių tarmėse (Lielsalaca) randamas š~ft2 (praes. J~fswl, praet. š~i­du1) " tirpti ; trūkti, sprogti, skilti ; tikšt i, sklisti, lakstyti (i šalis) ... " (plg.

s. ind. chyati "pjauna" su ch- iš ide. *s/ė-) rodo, kad liet. skfesti (-diia) ir Iat. š~iest (-žu, -du) "taškyti; eikvoti, leisti, švaistyti; (nu)pjauti, (nu) traukti ; greitai eiti, važiuoti " -d- yra vėliau gautas.

Liet. sviesti ( -d! ia} ir Iat. sviest (-lu, ·du} atstovauja šakniai, kurią turi I ier. s~·aj6ti (-oja}, Iat. svajot201• Įdomu pažymėti, kad šie baltų kalbų žo­džiai reikšmėmis sutampa su Av. spayeiti "(nu)meta" (šalia -s- aoristo

101 LKK, 1975, XVI, p. 140-141. 1~~'~ Boan K. RR, n, p. 614; Frnenkel E. LEW, p. 947, 948, 953.

127

spah-)208, kurio pirminė forma galėjo būti •svayeiti (šaknis *SJĮ-ei- ša lia *sLt-ea- aoristo formoje) kaip, pvz., Av. spanta- šalia liet. šventas, Av. zbayeiti "(pa)šauka" šalia s. ind. hvayati "šaukia, kviečia, prašo ...

Siekiančių senesnius laikus bendrųjų lietuvių ir latvių kalbų vokalil· mo ou veiksmažodžių, kuriems taip pat galima nesunkiai išskirti -d-, yra daugiau, plg. liet. grausti (-d1.ia) ,.griausmui būti, trenkti; gausti, trenkti, bel sti; grasyti, grūmoti; šaukti, bartis", Iat. graūst (-iu, -du) "bildėti, griauti ; grasinti" :griauti ( -na, -ja, griovė) "griausti, trenkti ; gausti, trenkti (apie muziką); kranksėti , aiksėti, vaitoti", Iat. KJOLit (-ju, KJiil'u) " ... (intr.) siausti, šėlti, versti, griausti (apie perkūniją, jūrą)"; liet. sprtius­Ji (-diia) ,.kišti, brukti, spausti i tarpą, vidų ", Iat. spraust (-iu, -du) .,smeigti , besti, durti " : Iat. sprauties (-ju6s, sprlivu6s) "(iš)kilti, aukštyn vedtis, skverbtis'·; skaūsti {-diia) "pikta daryti, skriausti ; daryti, kad skaudėtų, skaudinti", Iat. skaust ( -lu, -du) .,pavydėti, būti priešingam, nelinkėti, iš pavydo kenkti" [plg. skaudėti (skauda, -sta, -sti), Iat. sktlu­det ( -u, -eju) "pavydėti, nepa Junkiam būti "] : Iat. skaut (3 p. praes. skauj) "pavydėti , iš pavydo kenkti".

Liet. grtiusti ( -d1.ia) ,.turėti palink.imą, traukimą, aistrą ; gabenti, grioz­di nti, nešti, kraustyti, grūsti; ieškant versti; griebti, vogti" bei Iat. Ja­·grtlust2 (3 p. pract. sa-g~aude) .,(su)griauti" (dar plg. grilud{it2 ,.kratyti, berti; (su)griawi", graudet ( -eju) "purtyti, kratyti (pvz., suodžius ar iš varpų grūdus)'', grdudu6c "kratyti, birinti (pvz., grūdus iš varpų); valyti dulkes (ja~ sukeliant)"), kurių nykstamojo vokalizmo giminaičiai yra liet. grdsti (grdda, -d1ia) .,krušti, trinti, smulkinti, malti : daulyti; kišti, dėti, kimšti, murdyti; nešti, velti, gabenti ... ", Iat. gni~t ( -žu, -du) "stumti, grūsti ; grūsti , kišti, ki mšti : grūsti , trinti (pvz., pipirus, druską)", turi semantinio sąlyčio taškų su liet. grititi (gri!l1•a, griuvo) "irti (a pie trobą, kalną) ; kristi, pulti: birti, gurti, trupėti ... ·•, Iat. grut ( Kftisru, gĮuvu) .,griūt i, virsti; veržtis, pu lti , l ėkt i ", liet. griauti (griauna, griduja, griovė) "versti, ardyti, gadinti ; (refl.) brautis, verltis, lįsti ... ", Iat. gĮOiit2 ( gĮaiiju, KJOI'U)

"versti, griauti, daužyti, blokšti .. ·• (dar plg. gr. f-x_pac (3 p. sing. a or.)

"ulpuolė, pridėjo, prijungė, čmėsi ko nors" ir x_pavw "(nu-, -už) maunu, rėžiu, žeidžiu, užgaunu" < ide. *ghreu-f*ghrau- Įghrū- "ant ko aštraus trinti, smulkinti, ma lti") : plg. liet. grtiusti ( -džio) "turėti palinkimą,

traukimą, aistrą ... " ir gridti " ... grusti ta pie širdį); linkti į ką, stiprų

patraukimą tu rėti" ; iš-graustyti " iškraustyti" ir iš-grtillli " užkrauti"; Jat. sa-graust~ .,(su)griauti", graudtit~ ., ... (su)griauti" ir KJOut 2 .,versti,

griaut i, daulyti ... ": Iat. graudu6tt "kra tyti, birinti ... " ir lie t. gridti "bir·

toe Burtho lomac Chr. Altiranlsches Wl>rtcrbuch.-Strassburg, 1904, p. 1615.

128

ti, gurti, trupėti ... ". Vadinasi, visų jų istorinė tapatybė yra gana akivaiz­

di.Lict. gaūsti (-džia) "bimbti (apie vargus), zvimbti, skambėti, ūžti , oš­ti, siausti ; staugti, kau kti ; vaitoti, dejuoti, verkti ... ", Iat. gaf1st. (-1~, .du) "skųstis, aimanuoti, dejuoti" ir liet. gawi (gauja, -jo) "staugli (~~~e vilkus)" (dar p lg. liet. gilvelėti "rėkti , baubti", Iat. gavelet, gavi/et "d~u­gauti"; ide. šaknis *gheu- "skambėti, aidėti, gausti" : s. isi. go/a "staugh'> arm. govem "giriu", got. gaunon " dejuoti , vaitoti", s. pers. gaub- "tarti, sakyti "20') s iejimą patvirtina Iat. gaūdas reikšmė "vilkų staugimas (rujos

metu)". .Kad šalia skliaiisrl (-d1.ia) "daryti skliautą, skliautuoti; (rcfl.) suptis,

juostis, gaubtis; statyti, glaustyti (ausis)'~ būta pir~inio veiksmažodžio •skleu- "pjauti, kirsti", matyti iš Iat. skĮavums "nuk1rstas rąsto ar nus­keltas lentos galas". Latvių kalbos atitikmuo sklaiist2 ( -Iu, -du) "ižambiai, įstri.la i pjauti (kirsti)" turi vokali~mą au. Lat. uz-blaust2 {-žu, -du) "užp.il­ti ullieti " lygint inas su Iat. bĮtit2 (pra et . bĮuva) . .ilgiau stovint vandenyJe, t ~tt, minkštėti, plerti, gleivėti", liet. pra-b/idti " ... prakiurti, imti bėgti, pasi leisti" (dar plg. gr. cp)..ew "tvinstu, teku, trykštu, kaupiu"), o Iat. pmht, parlst {-žu, -du) "skleisti (kalbas), kelbti, garsinti" - su s. si. u-p7r vari .,tikėtis, viltis" (Ir. p. 44).

Liet. austi (-džia), Iat. aust {-! u, -du) elementas -d- taip pat yra antri­

nis, plg. s. ind. 6-tum "austi". Esama nemažo semantinio panašumo tarp liet. drausti (-d1.ia), pr.

driaudai, draudie iti, liet. draudeti (-ejo), dnidintl (-ina), Iat. drau­der, draiidet (-u, -i!ju), drudet (žr . p. 29) ir šaknies ga lo -d- neturinčių Iat. sa-dnit (ies) (-druvu(os)) "iš-, nusigąsti", clruveties (-ejuos) "bijoti, iš-, nus igąsti", sa-druvet, sadni•·et "grūmoti, grasinti, gąsdinti ; (intr.) pykti; (refl.) nu-, i šs igąsti, bijoti; nuliūsti, paniurti, apsiblausti ", Iat. druwas

"baimė, išgąstis", dru11is "siaubas", Iat. drtrvet "grasinti, grūmoti ", dra­ver2 ( -eju), driirft "barti, grasinti, grūmoti", liet. droveti (drovi, -eja)

,,ncdristi, gėdytis", Iat. drova, driiwr .,barimas, grūmojimas", liet. drovd

,,nedrąsumas, gėda"910.

Liet. gratlsti (-d!.ia) "skaudėti iš liūdesio (apie širdį); (refl.) gailėtis, apgailestauti", pr. en-graudis "pasigailėk, erbarme dicb" (2 p. sing. impe(.) (kuris kaip ir en-gr a udiwings "gailestingas, barmherzig" vei-

... Mayrhofer M. EWAitind., f, p. 364, 445. Bet dar plg. LKK, 1973, XIV, p, 53 ir Endzell ns J. ME, I , p. 613.

•to Kad kai kurie šių žodžių n6ra skoliniai, irodė E. Fraenkclis, žr. F raenkel E. l EW, p. 102. Plg. LKK, 1973, X IV, p. 10.

S Simas Karaliūna.s 129

kiausiai turi -i- iš -e-211, plg. liet. griaudėti (-ėja) "griaudžiam

daryti~:( gruz?ėt~ ") se~antika (~lg., pvz., su:skriaūsti (-dlia)' ., . .• skaush , skrusll (skrunda), skrudeti (skri1di) "liūsti, graudintis". dulys "baimė, nerimas", skrii'ldis "baimė, šiurpas") netrukdo susief · ~~is germanų kalbų žodžiais: s. danų gnMe, grye "bijoti, šiu:rpul:a~ e1t1", s. vok. aukšt. in-gn1en "bijoti, būti baisu; nueiti šiurpuliais" vok. aukšt. grt1wen (vok. grauen) "t. p. ", vid. olandų grūwen ' vi~. ang. gr~e "baisus" (ide. *glmi-). Tokiu būdu ir šiems baltlĮ ve1ksmažodž1ams galima išskirti tam tikrą elementą -d- {plg. s. aukšt. grūson, vid. vok. žem. grūsen, griusen "bijoti, jausti baim'" *ghrūd-).

Ka i kurios vokalizmo ie ir eu leksemos, turinčios šaknies galo -r­ro opoziciją su pirminiais šaknies elementus -ej- ir -ov- turinčia is' ~ažo~iai~ ;, ul -gliesti (-čia) "užtepti" : glieti (-ja, gleja, -jo) ,,tepti, t1, gla1styt1 ; griestis (-čiasi) "trauktis griene, nusistoti paviršiui" : ti (-ja, gri!ja, -jo, grejo) "semti nuo paviršiaus, graibyti. .. "; liesti "lytėti, prisi tikti ... " : lieti (-ja, /i!ja, -jo) "daryti ką iš sulydyto

vaško ar ko kito ; lipyti kuo, gi ieti (Kv) ... "212 (reikšmės " liesti, lytėti" "tepti, glieti" yra giminiškos, žr. p. 35); pleisti (-čia) "plėsti, (refl.) šakotis, keroti, augti", sp/eisti (-čia) "plėsti, sk leisti" :ply ti ja,plljo) "gulti , gulėti", Iat. pa-pl/t2 (pracs. -plistu, praet. -pliju,

"sklaidytis, skirstytis (apie žmones, debesis)"; sii!sti (-čia) "rišti, ti, kabinti" : sii!ti (-ja, seja, -jo, sejo) "rišti (javus i pėdus); rišti, t ti, kabinti "; skleisti (-čia) "tiesti, kloti; skėsti, plesti" : sklii!ti "sk leisti, kloti", sklyti (skljja, sklljo) "sklisti, bėgti, tekėti (per klysti, krikti; slysti"; skrii!sti (-čia) ,.rėžti apskritimą, ratą; a

brėžti, braukti; mesti, sviesti ", skreisti (-ta, -tė) "gaubti, siausti" : ti (-ja, skreja, -jo) "daryti apskritimą, suktis ratu· skristi· rėžti a sparnu'(; jausti (-čia) "rausti, versti, ~aišyti, net~arką daryti; 1·, , .... , ......

jovalą" :ja tit i (pracs. -na, -ja, praet. jovė, jovė) "t. p."; kniatisti (-titJ) "ieškoti , versti, griozti, naršyti ; (refl.) kniaubtis ; įsigilinus, atid1iai koki

darbą d irbti" :liet. knevoti (-oja) ,,!esti", iš-knevoti "išarti, išpurenti", knevelis ,.kas knebinėja, mėgsta smulkų darbą", kneveliuoti, kneveluod "krapštinėti , knebinėti" (plg. Iat. kni1r "niežėti", gr. xvow ,.kasau .. );

sriai].tti (-čia, -ta) "sroventi, tekėti; p laukti srove" : srtiti (srflva) venti, tekėti ... ", sraveti ( sriivi).

•u Bet plg. Schmals tieg W. R . An Old Pcussian Grammar, p. 203. 111 Jčger s B. - KZ, 1966, 80, p. 88.

130

Su liet. svajoti (-6ja), Iat. svajat vienos šaknies yra svfesri (-~ia!, svais­i -sta), tat. svaist2 ( -Ju, -t~) ir kt.218

,. o s~ s .. si. .čut~ (~u~Q) ,.Jaust.l.'.~uma-1 ( .. serb.-cborv. čuti ( čuJem) "(nu)JaustJ, JUSti ; g•rdetJ, klausyti 1r kt., nytl ~&w .,pastebiu, pamatau, įsidėmiu" ir kiek nutolusios reikšmės gr. "kautis (-nasi, kiivosi, kovėsi) ,.įsi mylėti, pamilti, apsiskirt.i" etimolo-het. .. 1" k' i1 • ( x· ) . yt' kl t'" iškai yra sUStjęs 1et. ta sti -~ta "pa1s 1, ausy 1 . g Piisti (-čia) "plčsti, verti (apie akis)" (plg. vienašaknes leksemas ~le~-

. iesttl "ant užpakalinių kojų stojantis", piesta "padėtis, iškėlus pneki-ru,p . d .z . nes kojas", pltas "ap:alus"). gretint~nas su s. 1~ . p~yat.e "punt~, tmsta,. <!idėja", pfnvati "puč1a, keha, pleč1a" . (se.m~~JOiog1~ka1 ~1~. he~. plls!' (pliilta) ,.darytis plačia.m, pl~tėti , sto~ėt1 ; ~ ~~et1, ~ugtl; plač1a1 v~rt1s.(ap1e akis)") ir kiek nutolu:s1os re1kšmės het. pytl (pyJa, pyna) "gert1 dregmę, bjurti, žliugti, tižti; atleisti pieną".

su knieti (-ja) "galabyti, žudyti", atrodo, galima susieti knii!sti (-tia) .,peršėti, niežėti, gižėti; silpnai skaudėti, mausti", Iat. knlest {-!u, -tu) .,niežėti , peršėti , knietėti ", - semasiologiškai plg. Iat. kniebt ( -bju, -bu! ,,žnybti, gnybti; nušauti, nudėt i , nugalabyti", liet. knėlbti {-ia) "gnybt!, kabinti ... ; skaudėti, peršėti ". skiaūsti (-čia) "glausti vieną su kitu šonais'', ski6uvti (-čia) ,.skelti" ir Iat. skiit (praes. skuju, skuvu, skrim1, praet. sku­vu) .,skusti" gali būti etimologiškai taip pat susiję. Kad šalia skliaflsti (-čia) "daryti skliautą , skliautuoti ; statyti, glaustyti (ausis); glausti ; da­ryti skliausčią, nuožulnų, s}dembti" būta vienašaknio *skleu-, matyti iš Iat. skfiivums ,.nukirstas rąsto ar nuskeltas lentos galas".

Salia kvi~sti (-čia) ,.prašyti, vadinti" ( <*,.skatinti, raginti") iš seno būta kvaitėti (-ėja) "kvaišti, kvailėti, alpti" (šalia kvaisti (-sta) "svaig­ti, suktis galvai ; kvailti, kvaišti"), k.mį prūsų kalboje semantiškai ir mor­fologiškai atitinka quoita , quoi te (3 p. praes.) "nori, trokšta" ( < *kvpi­teja). Jo turėtą infinityvą quoi tit < *kvaitet rodo dalyvio forma po­-quoitrto n. Cia svarbu pažymėti, kad prūsų kalboje paliudyta elemento -t- neturinti forma quo i "jis, j ie nori" (vartota ir 1 p. bei 2 p. sing. reikš-me)211, kuri, matyt, yra *ktjaja (3 p. praes) < i de. *kJĮoi-e Į o.

Liet. riesti (-čia) "daryti išlenk.tą, užlenkti; sukti į ritini; vynioti ant veleno (metmenis); lenkti (per sąnari) ; apsi ūti ; vyniotis augant; smarkiai augti, plėstis, šakotis ... " atitinka Iat. rii!st ( rlest) 2 (-šu, -ILl) "piltis, pildy­tis, rinktis; (praes -šu, -stu) kristi, riedėti (apie ašaras); lieti (ašaras); skleisti, plėst i ; augti, keroti, želti, dygli, sprogti, skleisti pumpurus; (du

daiktus) sieti ; pri sifili ; sijoti; riesti (audeklą), vynioti an t veleno (metme-

"" Boga K. RR, II, p. 614-615; F raenkel E. LEW, p. 948. "" Mažiulis V. Seniausias baltų raSto paminklas.- Baltistica. 1975, XI, p. 129.

131

,