12
baTumis universiteti baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #9, noemberi, 2016 a damianma mTeli sizustiT, sworad unda dagegmos Tavisi cxovreba da Tanmimdevrulad unda gamoi- yenos is dro, romelic gangebam Cven mogvaniWa da arasodes viciT rodis dasruldeba. adamiani yvela erTnairi ibadeba, magram Tu Cven gvinda raRaca SevcvaloT Cvens cxovrebaSi, is ar unda darCes idealebisa da ocnebis doneze. TiTqos advilad JRers, magram Zalian rTulia raRacis Secvla, mTeli Cveni cxovreba ar aris raRac iseT mwvervalze asvliT da iq gaCerebiT Semofargluli warmateba. warmatebisaken swrafva aris gacnobiereba cxovrebiseuli mravalfe- rovnebisa, radganac ,,cxovrebasTan Wi- dilSi miiReba warmateba“. rogorc wesi adamianebs gvaqvs Cveni sisusteebi da am sisusteebis daZlevis specialistebi aRmoCdnen swored war- matebuli adamianebi. raoden gasakviric ar unda iyos yvela finansurad warma- tebuli adamiani cdilobs Tavis TavSi daZlios is adamianuri sisusteebi, ro- goricaa: mouTmenloba, sixarbe, angare- swrafva warmatebisken warmatebuli adamia- nis cneba TiToeul pirovnebaSi gansxva- vebul asociaciebs iwvevs. Tu rogor SevZloT sasurveli miznis miRweva da ra pirovnul Tvisebebs unda flobdes amisa- Tvis adamiani _ swo- red am Temaze waikiTxa 22 noembers profe- sorma zaza cotniaS- vilma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi- fo universitetSi sa- jaro leqcia. ba, eWvi, egoizmi, SurisZieba, TviTkmayo- fileba, tyuili, da rac mTavaria, im ad- gilze mosavlis aReba, sadac ar uTesia. adamianma bewvis xidiT unda iaros, raTa icodes fasi miRweulisa. Zalian mniSvnelovania, man warmatebas miaRwios ise, rom ar daarRvios sxvisi uflebebi, sadac Tqveni warmatebisaken swrafva an Tavisufleba iwyeba, iq unda dasruldes sxvisi, an piriqiT _ sxvisi sadac iwyeba, Cveni unda dasruldes. batonma zazam aRniSna, rom xarji, danazogi da qvelmoqmedeba aris mniSvne- lovani formula, romelic adamianma mTeli aucileblobiT unda gamoiyenos: ,,rogorc qarTveli, maT Soris Cemic da aseve dasavleli Teoretikosebis reko- mendacia aris, rom xarjebis gaReba aq- tivebis mimarTulebiT gaxlavT mniSvne- lovani. aqtivebi da pasivebi ekonomiku- ri terminebia. aqtivi es aris iseTi niv- Tis, sagnis mopoveba, romelic adamians mogebas moutans, xolo pasivi piriqiT, wagebazea orientirebuli, romelsac umetesad statistikis mixedviT siRari- beze myofi adamianebi etanebian. idealuri arcerTi mdgomareoba ar aris. SeuZlebelia zustad imis gan- sazRvra, ra SeiZleba moxdes momavalSi, magram adamiani Tu sworad gaanawilebs mis xelT arsebul resursebs, ase Tu ise, SeZlebs idealurTan miaxloebuli md- gomareobis Seqmnas. metad mniSvnelovania aseve ara mxolod Semosavlebis gazrda, aramed ba- lansi. mizanmimarTulma adamianma unda dainaxos is, rasac sxvebi ver xedaven, rac ar aris ganpirobebuli konkretu- lad ganaTlebiT. Cveni sazogadoebis umetesoba Tu ara, nawili mainc, romel- sac ar aqvs Sesabamisi ganaTleba, raoden gasakviric ar unda iyos, did warmatebas aRwevs gansxvavebiT ganaTlebuli ada- mianebisgan, ismis kiTxva: maS ra rols as- rulebs ganaTleba? warmatebis misaRwe- vad minda aRvniSno, rom ar aris ganaTle- ba erTaderTi mniSvnelovani faqtori, mniSvnelovania strategiuloba, rasac mxolod is adamiani xedavs, visac Seswevs unari dainaxos is, rasac sxvebi ver xeda- ven. warmatebisTvis erTi mTavari mo- menti aris is, rom avirCioT saqme, rome- lic gviyvars, Tu Cvens mier arCeul saq- mes Sinagani siyvaruliT vakeTebT, warma- teba garantirebuli gvaqvs. Cvens kiTxvaze, aris Tu ara mniSvne- lovani warmatebis misaRwevad sxvisi azris gaTvaliswineba, batonma zazam Semdegnairad gvipasuxa: konkretuli gadawyvetilebis winaSe roca vdgebiT, Cvens TavSi, ideaSi midis TaTbiri, ras ityoda amaze mama, deda, Zma da a.S. ra Tqma unda, sxvisi rCevis gaTvaliswine- ba mniSvnelovania, magram aucilebelia mrCeveli iyos im saqmis kvalificiuri specialisti, vinaidan codna imisa, Tu ra sakiTxze visgan unda miviRoT infor- macia, mniSnelovania. manana devaZe, marika gamaxaria socialuri adaptaciis treningi pirvelkurselTaTvis moduluri saganmanaTleblo programebi risTvis eTika da esTetika? turana mamedova _ samarTalmcodneobis specialobis pirveli kursis studenti baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi- fo universitetSi araerTi ucxoenovani studenti iRebs umaRles ganaTlebas, maT Sorisaa turana mamedova, iuridiuli fakultetis pirveli kursis studenti. igi warmoSobiT azerbaijanidanaa, Tumca ruseTSi gaizarda da saqarTvelosTan Sexeba aqamde ar hqonia. baTumis SoTa rusTavelis sxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis qeTevan beriZis iniciativiT q. nikolaevis nacio- naluri v. suxomlinskis saxelobis univer- sitetis fsiqologma, fsiqoTerapevtma oq- sana piliCuk-fartenaZem treningi gamarTa Temaze „kinoTerapia da kinotreningi, ro- gorc fsiqologis samuSao instrumenti“, romelsac sxvadasxva kursis studentebi. Sexvedris farglebSi studentebma analizi gaukeTes da fsiqologiurad ga- nixiles moklemetraJiani filmebi, aseve Catarda sxvadasxva saxaliso aqtivoba. ganaTlebisa da mecnierebis saminis- tro profesiuli ganviTarebis kuTxiT siaxleebs gvTavazobs. mniSvnelovani cvlileba axali moduluri saganmanaT- leblo programebis SemuSavebaa. maswavlebelTa profesiuli ganvi- Tarebis erovnuli centris dakveTiT, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi, mxardaWerisa da kon- sultirebis specialistma, qalbatonma ia gigiberiam Caatara treningi modu- lur swavlebaSi profesiuli saswavle- blebis maswavlebelTaTvis. eTika da esTetika filosofiis nawile- bia da igive meTodologiuri safuZveli aqvs, rac filosofias. filosofiis roli da adgili msoflio saganmanaTleblo si- vrceSi karga xania gansazRvrulia, igive filosofia warmoadgens erT-erT mniSvne- lovan rgols swavlebis yvela safexurze. iuneskos gadawyvetilebiT ki saukunis dasawyisSi filosofiis swavleba dainerga yvelgan, TviT skolamdel dawesebuleba- Sic. sagani ,,samyaros Semecneba“ msoflios mraval qveyanaSi upirveles da ZiriTad saswavlo disciplinad iTvleba. pirdapir cxaddeba, rom esTetika momavlis eTikaa, rac Tanamedrove adamianis moralur, Rir- seul da zogad kulturul saxes qmnis da xels uwyobs sazogadoebaSi siZulvilis enisa da agresiis Semcirebas. gv. 3 gv. 3 gv.4 gv.7

baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

  • Upload
    others

  • View
    3

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

baTumis universitetibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #9, noemberi, 2016

adamianma mTeli sizustiT, sworad unda dagegmos Tavisi cxovreba da Tanmimdevrulad unda gamoi-yenos is dro, romelic gangebam

Cven mogvaniWa da arasodes viciT rodis dasruldeba. adamiani yvela erTnairi ibadeba, magram Tu Cven gvinda raRaca SevcvaloT Cvens cxovrebaSi, is ar unda darCes idealebisa da ocnebis doneze. TiTqos advilad JRers, magram Zalian rTulia raRacis Secvla, mTeli Cveni cxovreba ar aris raRac iseT mwvervalze asvliT da iq gaCerebiT Semofargluli warmateba. warmatebisaken swrafva aris gacnobiereba cxovrebiseuli mravalfe-rovnebisa, radganac ,,cxovrebasTan Wi-dilSi miiReba warmateba“.

rogorc wesi adamianebs gvaqvs Cveni sisusteebi da am sisusteebis daZlevis specialistebi aRmoCdnen swored war-matebuli adamianebi. raoden gasakviric ar unda iyos yvela finansurad warma-tebuli adamiani cdilobs Tavis TavSi daZlios is adamianuri sisusteebi, ro-goricaa: mouTmenloba, sixarbe, angare-

swrafva warmatebiskenwarmatebuli adamia-nis cneba TiToeul pirovnebaSi gansxva-vebul asociaciebs iwvevs. Tu rogor SevZloT sasurveli miznis miRweva da ra pirovnul Tvisebebs unda flobdes amisa-Tvis adamiani _ swo-red am Temaze waikiTxa 22 noembers profe-sorma zaza cotniaS-vilma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-fo universitetSi sa-jaro leqcia.

ba, eWvi, egoizmi, SurisZieba, TviTkmayo-fileba, tyuili, da rac mTavaria, im ad-gilze mosavlis aReba, sadac ar uTesia.

adamianma bewvis xidiT unda iaros, raTa icodes fasi miRweulisa. Zalian mniSvnelovania, man warmatebas miaRwios ise, rom ar daarRvios sxvisi uflebebi, sadac Tqveni warmatebisaken swrafva an Tavisufleba iwyeba, iq unda dasruldes sxvisi, an piriqiT _ sxvisi sadac iwyeba, Cveni unda dasruldes.

batonma zazam aRniSna, rom xarji, danazogi da qvelmoqmedeba aris mniSvne-lovani formula, romelic adamianma mTeli aucileblobiT unda gamoiyenos: ,,rogorc qarTveli, maT Soris Cemic da aseve dasavleli Teoretikosebis reko-mendacia aris, rom xarjebis gaReba aq-tivebis mimarTulebiT gaxlavT mniSvne-lovani. aqtivebi da pasivebi ekonomiku-ri terminebia. aqtivi es aris iseTi niv-Tis, sagnis mopoveba, romelic adamians mogebas moutans, xolo pasivi piriqiT, wagebazea orientirebuli, romelsac umetesad statistikis mixedviT siRari-

beze myofi adamianebi etanebian. idealuri arcerTi mdgomareoba

ar aris. SeuZlebelia zustad imis gan-sazRvra, ra SeiZleba moxdes momavalSi, magram adamiani Tu sworad gaanawilebs mis xelT arsebul resursebs, ase Tu ise, SeZlebs idealurTan miaxloebuli md-gomareobis Seqmnas.

metad mniSvnelovania aseve ara mxolod Semosavlebis gazrda, aramed ba-lansi. mizanmimarTulma adamianma unda dainaxos is, rasac sxvebi ver xedaven, rac ar aris ganpirobebuli konkretu-lad ganaTlebiT. Cveni sazogadoebis umetesoba Tu ara, nawili mainc, romel-sac ar aqvs Sesabamisi ganaTleba, raoden gasakviric ar unda iyos, did warmatebas aRwevs gansxvavebiT ganaTlebuli ada-mianebisgan, ismis kiTxva: maS ra rols as-rulebs ganaTleba? warmatebis misaRwe-vad minda aRvniSno, rom ar aris ganaTle-ba erTaderTi mniSvnelovani faqtori, mniSvnelovania strategiuloba, rasac mxolod is adamiani xedavs, visac Seswevs unari dainaxos is, rasac sxvebi ver xeda-ven.

warmatebisTvis erTi mTavari mo-menti aris is, rom avirCioT saqme, rome-lic gviyvars, Tu Cvens mier arCeul saq-mes Sinagani siyvaruliT vakeTebT, warma-teba garantirebuli gvaqvs.

Cvens kiTxvaze, aris Tu ara mniSvne-lovani warmatebis misaRwevad sxvisi azris gaTvaliswineba, batonma zazam Semdegnairad gvipasuxa: konkretuli gadawyvetilebis winaSe roca vdgebiT, Cvens TavSi, ideaSi midis TaTbiri, ras ityoda amaze mama, deda, Zma da a.S. ra Tqma unda, sxvisi rCevis gaTvaliswine-ba mniSvnelovania, magram aucilebelia mrCeveli iyos im saqmis kvalificiuri specialisti, vinaidan codna imisa, Tu ra sakiTxze visgan unda miviRoT infor-macia, mniSnelovania.

manana devaZe, marika gamaxaria

socialuriadaptaciis treningi pirvelkurselTaTvis

moduluri saganmanaTleblo programebi

risTvis eTika da esTetika?

turana mamedova _ samarTalmcodneobis specialobis pirveli kursis studenti

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-fo universitetSi araerTi ucxoenovani studenti iRebs umaRles ganaTlebas, maT Sorisaa turana mamedova, iuridiuli fakultetis pirveli kursis studenti. igi warmoSobiT azerbaijanidanaa, Tumca ruseTSi gaizarda da saqarTvelosTan Sexeba aqamde ar hqonia.

baTumis SoTa rusTavelis sxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis qeTevan beriZis iniciativiT q. nikolaevis nacio-naluri v. suxomlinskis saxelobis univer-sitetis fsiqologma, fsiqoTerapevtma oq-sana piliCuk-fartenaZem treningi gamarTa Temaze „kinoTerapia da kinotreningi, ro-gorc fsiqologis samuSao instrumenti“, romelsac sxvadasxva kursis studentebi.

Sexvedris farglebSi studentebma analizi gaukeTes da fsiqologiurad ga-nixiles moklemetraJiani filmebi, aseve Catarda sxvadasxva saxaliso aqtivoba.

ganaTlebisa da mecnierebis saminis-tro profesiuli ganviTarebis kuTxiT siaxleebs gvTavazobs. mniSvnelovani cvlileba axali moduluri saganmanaT-leblo programebis SemuSavebaa.

maswavlebelTa profesiuli ganvi-Tarebis erovnuli centris dakveTiT, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi, mxardaWerisa da kon-sultirebis specialistma, qalbatonma ia gigiberiam Caatara treningi modu-lur swavlebaSi profesiuli saswavle-blebis maswavlebelTaTvis.

eTika da esTetika filosofiis nawile-bia da igive meTodologiuri safuZveli aqvs, rac filosofias. filosofiis roli da adgili msoflio saganmanaTleblo si-vrceSi karga xania gansazRvrulia, igive filosofia warmoadgens erT-erT mniSvne-lovan rgols swavlebis yvela safexurze. iuneskos gadawyvetilebiT ki saukunis dasawyisSi filosofiis swavleba dainerga yvelgan, TviT skolamdel dawesebuleba-Sic. sagani ,,samyaros Semecneba“ msoflios mraval qveyanaSi upirveles da ZiriTad saswavlo disciplinad iTvleba. pirdapir cxaddeba, rom esTetika momavlis eTikaa, rac Tanamedrove adamianis moralur, Rir-seul da zogad kulturul saxes qmnis da xels uwyobs sazogadoebaSi siZulvilis enisa da agresiis Semcirebas.

gv. 3

gv. 3

gv.4

gv.7

Page 2: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

2 noemberi

raSad ismialovi 2015 wlis seqtemridan azerbaijanis gene-raluri konsulia ba-

TumSi. is xSirad monawileobs universitetis mier dagegmil sxvadasxva RonisZiebebSi da ga-momdinare aqedan, garda or qve-yanas Soris arsebuli diploma-tiuri urTierTebobisa, Seexo naxiCevanisa da baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-versitetebs Soris mWidro ur-TerTobas studentTa gacvliTi programebis mimarTulebiT da imedi gamoTqva, rom samomavlo-dac aseTi megobruli urTier-Tobebis gagrZeldeba.

msmenelebs konsulma si-

azerbaijanis generalurma konsulma raSad fai-loRlu ismailovma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi qarTul-azerbai-janul diplomatiur urTierTobebze sajaro leqcia waikiTxa. Sexvedris dawyebisas man aRniSna, rom sajaro leqciebi praqtikul diplomatiaze saerTaSoriso urTierTobis specialobis studen-tebisTvis momavalSic gaimarTeba.

azerbaijanis konsulma bsu-Si sajaro leqcia waikiTxa

tyva „diplomatiis“ definicia SesTava da isaubra mis arssa da mniSvnelobaze. aseve daaxasia-Ta warmatebuli diplomati da misTvis aucilebel ramdenime Tvisebas gausva xazi. konsulma saubari ganagrZo qarTul-azer-baijanul diplomatiur ur-TierTobebis Sesaxeb, romelic 1992 wlis 18 noembridan daiwyo da dRemde grZeldeba. man aseve aRniSna, rom saqarTvelosTan ke-Tilmezobluri urTierTobebi da partnioroba mniSvnelovania azerbaijanisTvis, gansakuTre-biT energetikul sakiTxebSi. am mimarTulebiT mniSvnelovan proeqtad miiCnia baqo-Tbili-si-jeihanis navTobsadens da

isaubra mis mniSvnelobaze. ur-TierTobaTa samomavlo gaRrma-veba ki baqo-Tbilisi-yarsis sar-kinigzo xaziT daaanonsa da mis ekonomikur mniSvnelobas gausva xazi. ismailovis azriT, azerbai-jans mniSvnelovani geopoliti-kuri mdebareoba aqvs regionSi.

man isaubra Tavisi qveynis politikur mowyobaze, sagareo xedvebsa da saerTaSoriso or-ganizaciebTan urTierTobebze, gansakuTrebiT rogoricaa azer-baijanis wevroba gaeroSi da misi samomavlo urTierTobebi nato-sa da evrokavSirTan.

generalurma konsulma aR-niSna, rom azerbaijanis xelisu-fleba aqtiurad TanamSroml-obs aWaris regionTan turizmis mimarTulebiT. misi TqmiT, am sferos ganviTarebisTvis, samo-mavlod kompleqsuri RonisZie-bebia dagegmili.

konsulma leqciis dasas-ruls studentebis kiTxvebs upasuxa. maT, ZiriTadad, azer-baijanis sagareo xedvebi da maTi ruseTis federaciasTan uer-TierToba ainteresebdaT. kon-sulma aRniSna, rom azerbaijani sagareo asparezze balansirebis

politikas emxroba da keTilme-zobluri urTierTobebis Senar-Cuneba maTTvis mniSvnelovania.

azerbaijanis generaluri konsulis raSad ismailovis sa-jaro leqcia baTumis SoTa rus-Tavelis saxelmwifo universi-tetSi 25 noembers gaimarTa da qarTul-azerbaijanuli diplo-matiuri urTierTobis 24 wlis-Tavs mieZRvna.

xatia romanaZe, beWduri da onlain gamocemebis repor-tioris moduluri progra-

mis studenti

ama wlis 10 noembers baTu-mis universitetSi moewyo misi wignis „wiaRsvlebi sagvareulo warsulSi“

prezentacia. es iyo universite-tis sami Taobis gulTbili Sex-vedra, universitetis kedlebSi wlebis ganmavlobaSi erTad ga-tarebuli dReebis gaxseneba.

qarTuli istoriografia mdidaria sagvareulo matianee-biT. dRes, xSir SemTxvevaSi ibeW-deba avtobiografiuli xasiaTis sagvareulo istoriebi, romel-Sic ZiriTadad warmoCenilia gvaris genetikuri safuZvlebi. am mxriv gansxvavebulia baton jemal beriZis saprezentacio wigni „wiaRsvlebi sagvareulo warsulSi“. wiaRsvla sagvareu-los istorias gulisxmobs. am SemTxvevaSi aRsaniSnavia saqar-Tvelos erT-erT ulamazes re-gionSi, guria-aWaraSi gamravle-

beriZeTa sagvareulo matianegasul wels baTumis universitetma Tavisi arsebobis 80 wlis iubile izeima. SoTa rusTavelis universite-tis istoriaSi arian adamianebi, romlebic warmoadge-nen Cveni saganmanaTleblo keris Sinasaxes. erT-erTi maTgania mecnierebaTa doqtori, emeritus profesori jemal (andria) beriZe. batonma jemalma mTeli Tavisi cxovreba universitetze fiqrs, brZolas da Sromas miuZRvna. miuxedavad asakisa, erovnuli energiiT da-muxtuli, brZolis JiniT aRsavse pirovneba, dResac Cveuli niWiT da emociiT ganagrZobs saintereso cxo-vrebas.

mwkrivSi darguli bostneuli kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze SemorCenili nami mzis sinaTleze ratom licli-cebda, dilas da saRamos mnaTobi wiTel da yviTel Seferilobas ratom Rebulobda, ratom iyo cisartyela feradi, mzis sxive-bi atmosferoSi mravaljerad ratom gaibneoda? bavSvuri STa-beWdilebebi gululbryviloa da xSirad ocnebaSi aisaxeba, Tumca mizan dasaxulobiT oc-neba droTa ganmavlobaSi Sei-Zleba realobad iqces. ase mox-da Cems SemTxvevaSic. Txevadi nivTierebebis struqturuli agebulebis Seswavlam im doneze gamitaca, rom 1986 wels mosko-vis universitetis fizikisa da qimiis fakultetze am Temas sa-

doqtoro disertacia mivuZR-veni „sinaTlis gambnevi garemos optika da misi gamoyeneba fizi-kur qimiaSi“, rac optikaSi axal mimarTulebad Sefasda. ase rom, mecnierebaSi Cems Rvawlsa da Sromismoyvareobas dasabami ze-soflidan mieca“.

am amonaridis warmodgenis Semdeg, dagveTanxmebiT albaT, rom udavod didia nawarmoebis mxatvruli da istoriuli Rire-buleba, rac mas bolomde mihyve-ba. wignSi naTlad Cndeba baton jemal beriZis maRalmxatvruli niWi, didi istoriuli codna da mwerlobiT gataceba.

wignis boloTqma guriaSi sa-beriZeos Temis mcxovreblebs eZRvneba. am gvaris fuZesTan dakavSirebul toponimebs wign-Si mravlad SexvdebiT, rac mia-niSnebs saqarTvelos masStabiT am gvaris ganfenilobaze. aseve gasaTvaliswinebelia am gvaris erTi Stos warmomavlobis dakav-Sireba, mesxeTis, sofel erkotis da guriis erkeTis dasaxlebas-Tan.

cxovreba grZeldeba da sa-momavlod baton jemals gan-zraxuli aqvs universitetSi ga-tarebuli wlebis asaxva calke nawarmoebSi. vusurvebT mxneo-bas, warmatebebs da didxans si-cocxles.

baton jemal beriZis ZiriTadi sacxovrisi mesxeTis qedis da beTlemis mTis dablobSia ganTa-vsebuli, RvTiuri saxelis mqone zesoflis miwazea damkvidre-buli, miwa mziani da wyaluxvi, baraqiani da did Semosavliani, xexiliani da baR-venaxiani.

zesofels alamazebs da aZlierebs batoni jemalis ufrosi vaJis _ enriko beriZis TaosnobiT aSenebuli didmSve-nieri eklesia. batoni jemalis mama-papiseul keras amSvenebs saxlis saxuravis dedaboZze ga-mokveTili maradiulobis sim-bolo, sami saukunis borjRalo, romelic mudmivi moZraobis da naTebis aRmniSvnelia. swored am lamazma garemom ganapiroba batoni jemalis profesiuli ar-Cevani. nawarmoebSi erTgan igi aRniSnavs, rom „zesofelSi mziT gamTbar, noyier niadagze, erT

buli beriZis gvaris (27 aTasidan - 15 aTasamde aWaraSi cxovrobs) istoriis warmoCena saqarTve-los istoriasTan kavSirSi. wign-Si yoveli istoriuli faqti, mo-vlena Tu SemTxveva, istoriuli wyaroebiTaa Sejerebuli. Txro-ba Tanmimdevrulia, logikuri daskvnebiT da damajerebeli argumentebiT ganmtkicebuli. wigni popularul enazea dawe-rili, Zvirfasi TvalsaCinoebi-Ti masaliTaa warmodgenili da maRal poligrafiul donezea dabeWdili.

wignis arqiteqtonika Sinaar-sobrivad erTi gvaris Rirseuli warmomadgenlis cxovrebazea awyobili, Tedo saxokias da di-mitri baqraZis wignebis „mog-zaurobani guriasa da aWaraSi“ msgavsad. nawarmoebSi beriZeTa gvaris warsuli, maTi sacxovri-sis konteqstSia warmoCenili.

Page 3: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

3noemberi

(dasawyisi 1 gv.)

_ mogviyevi cota ram Sens Se-saxeb

_ me mqvia turana, davibade ruseTSi, qalaq krasnoiarskSi, cim-birSi. krasnoiarskSi vcxovrobdi 18 weli da skolac iq davamTavre. xuTi Tvis win Cems ojaxTan erTad gadmovedi baTumSi da axlaxans sa-qarTvelos moqalaqeobac miviRe.

_ rogor moxvdi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-tetSi?

_ verasodes warmovidgendi, rom saqarTveloSi vicxovrebdi da viswavlidi, amitom es CemTvis Zalian didi moulodneloba iyo. misaRebi gamocdebi rusuli sis-temiT Cavabare da saqarTveloSi gadmosvlisTanave daviwye baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-versitetSi CaricxvisTvis mzadeba. am universitetSi Cem mimarT stu-marTmoyvareoba maSinve gamoiCi-nes, rac Zalian sasiamovno iyo.

_ ratom airCie iuridiuli fakulteti?

_ iuridiulma fakultetma

_ qalbatono qeTevan, ras isa-xavs miznad Tqven mier organize-buli treningi?

_ am treningis farglebSi Cven gvaqvs survili CaerTon Cve-ni studentebi, kerZod Catardes sxvadasxva Sinaarsis treningi, romelic fsiqologiur daxmare-bas gauwevs studentebs, profe-sor-maswavleblebs. treningis mizani iyo is, rom pirvelkursel-TaTvis Sedgeniliyo programa so-cialuri adaptaciis Sesaxeb. Cven movamzadeT 15 moxalise studen-ti, romelic Caatarebs msgavs tre-ningebs socialuri adaptaciis sakiTxebze pirvelkurselebTan. sxvadasxva specialobis pirveli kursis studentebTan, treninge-bis Catarebas samomavlodac vgeg-mavT.

socialuri adaptaciis tre-ningi ar isaxavs miznad mxolod universitetis gacnobas da uni-versitetSi mimdinare samuSaoe-bis gacnobas. misi mTavari amocana is aris, rom axal garemoSi axali urTierTobebi Cndeba, romelsac

adamians ufleba aqvs cxo-vrobdes janmrTelobisaTvis uvnebel garemoSi, es is ufle-baa, romlis CarCoebi ar aris awmyo droSi SemosazRvruli da vrceldeba momaval Tao-bebzec. momaval Taobebs aqvs ufleba memkvidreobiT miiRon iseTi garemo, romelic iZleva cxovrebis normaluri pirobe-bis SesaZleblobas, minimalu-ri danakargebis gaTvaliswi-nebiT, Tumca mas aramarto ufleba aqvs cxovrobdes, ara-med valdebuleba SeinarCunos garemo da gaufrTxildes mas. aseve valdebulia saxelmwifo imoqmedos garemos dasacavad, moaxdinos misi SenarCuneba da saWiroebis SemTxvevaSi aRdge-na da dacva dabinZurebisagan.

mniSvnelovan ekologiur problemas dRes-dReobiT saqarTveloSi warmoadgens nagavsayrelebi, radgan aR-niSnuli problema xasiaTde-ba masStaburobiT da didi saSiSroebiT. saqarTveloSi ar arsebobs nagavsayrelis efeqturi sistema, romelic dafaravs qveynis mTel te-ritorias da moaxdens narCe-nebis Tavmoyras. arsebuli nagavsayrelebi ver akmayo-fileben aRniSnul sferoSi minimalur standartebs, rac ekologiuri kuTxiT qveynis-Tvis damRupvelia.

narCenebi, romlebic aris sayofacxovrebo Tu samrew-velo saxis warmoadgens ga-remos dabinZurebis erT-erT mniSvnelovan mizezs. arse-bobs oTxi saxis narCeni: sa-yofacxovrebo, samedicino, biologiuri da samrewvelo. TiToeuli saxis narCens Seu-Zlia didi ziani miayenos ga-remos, romlis gamosworebas SemdgomSi aswleulebic ki Wirdeba. am mxriv gansaku-TrebiT saSiSia samedicino da samrewvelo narCenebi.

ჩვენ გავესაუბრეთ ტრენინგის ერთ-ერთ ორგანიზატორს, კლინიკური

ფსიქოლოგიის პირველი კურსის მაგისტრანტ დავით ქათამაძეს.

_ დავით, რამდენად ეფექტური იყო ჩატარებული აქტივობები სტუდენტებისთვის?

_ საკმაოდ ეფექტური იყო ეს ყველაფერი, თან სტუდენტებმა იხალისეს. მიუხედავად

იმისა, რომ ეს იყო ტრენინგი, იგი მაინც სასწავლო პროგრამის ნაწილია, რადგან

პირველკურსელთათვის ადაპტაციის პრობლემა არ არის ახალი თემა, ისინი

სრულიად ახალ გარემოში მოდიან. აი წარმოიდგინეთ თქვენი თავი _ პირველ

კურსზე მოხვედით, გხდება სკოლისგან განსხვავებული შენობა, განსხვავებული

სისტემა, უცხო ადამიანები, გარემო, რასთან შეგუებაც არ არის მარტივი.

მნიშვნელოვანია ის, რომ ჩვენ ვმუშაობთ ჯგუფში და არა ინდივიდუალურად, ეს

მათ ეხმარებათ უკეთ გაიცნონ ერთმანეთი და სიახლე გაიგონ ერთმანეთის შესახებ.

შემდეგ კომუნიკაციაც მარტივდება, ყალიბდება ურთიერთობები. ეს მათ ეხმარებათ,

რომ საუნივერსიტეტო გარემო იყოს მათთვის მიმზიდველი, მომხიბვლელი,

სიხარულთან და დადებით ემოციებთან დაკავშირებული .

_ იყო თუ არა გამორჩეული აქტივობა, რომელიც ყველაზე მეტად მოეწონათ

პირველკურსელებს?

_ გამორჩეული აქტივობა, რა თქმა უნდა, იყო. ჩემთვისაც სასიამოვნო აქტივობა

არის (+ და -) პლიუსი და მინუსი. ეს დავალება მოიცავს იმას. რომ სტუდენტები

იყოფიან სამ ნაწილად. ჯგუფი იღებს კონკრეტულ დავალებას, რომელი სამი

სავარჯიშო"ხელები"

ტრენინგისწესები

სავარჯიშო-ენერჯაიზერი"ადგილების

გაცვლა"

სავარჯიშობურთით

"ასოციაციები"

არტ-ტექნიკა"+ და -

სტუდენტურიცხოვრება"

სავარჯიშოძაფით

"ჩვენერთად..."

turana mamedova _ samarTalmcodneobis specialobis pirveli kursis studenti

„profesorebi cdiloben damiTmon

damatebiTi dro da rusulad amixsnan

axali informacia“

mimizida, radgan Zalian momwons istoria da iurisprudencia, amas-Tanave, bavSvobidan vocnebobdi mimeRo iuridiuli ganaTleba da memuSava am sferoSi.

_ rogorc viciT, Cvens uni-versitets ar aqvs specialuri saswavlo programa rusulenovani studentebisTvis, rogor Zlev enis bariers swavlis dros?

_ rac Seexeba enis bariers, Se-miZlia vTqva, rom swavla amis gamo cotaTi mirTuldeba, magarm pro-fesorebi cdiloben damiTmon da-matebiTi dro da rusulad amixsnan axali informacia. axla vswavlob qarTul enasac da vecdebi Zalisx-meva ar daviSuro, rom rac SeiZleba swrafad daveuflo mas.

_ saqarTveloSi gadmosvlis Semdeg rasTan Segueba gagiWirda yvelaze metad?

_ yvelaze metad diskomforts miqmnida is, rom qarTul enas ar vflobdi, ver vigebdi mas da miWir-da xalxTan urTierToba. aseve, Ta-vidan ver veguebodi, rom ar myavda megobrebi, romlebTanac mTel Cems Tavisufal dros gavaterebdi.

_ CarTuli xar Tu ara sauni-versiteto cxovrebaSi?

_ ra Tqma unda, CarTuli var. es saqmianoba Zalian sainteresoa CemTvis, radgan universitetis kedlebSi Cemi cxovrebis umniSvne-lovanes wlebs vatareb.

magaliTad, demokratiisa da moqalaqeobis sagnis fargleb-Si Cems jgufTan erTad vgegmav proeqts, romelic Cemnair ucxoe-novan studentebs gaumartivebs am universitetSi swavlasa da mego-brebis povnas.

_ ras akeTeb Tavisufal dros? axerxeb Tu ara, rom gaagrZelo Seni

_ rogor Seegue Tanakurse-lebsa da profesor-maswavle-blebs?

_ swavlis dawyebis pirvelive dRidan TanakurselebTan urTier-TobaSi aranairi problema ar mqo-nia, yvela cdilobda gamcnoboda da CemTan daaxloebuliyo. yvelas-Tan megobruli urTierToba maqvs, kurselebma Cem mier saqarTvelos moqalaqeobis miReba ovaciebiT aR-niSnes, yvelasagan pativiscemas da siyvaruls vgrZnob, amitomac Tavi arasodes migrZvnia ganmartoebu-lad. aseTive Tbili urTierToba Camomiyalibda profesor-maswa-vleblebTan, yovel fexis nabijze vgrZnob maT gulisxmierebas, ris-Tvisac didi madloba minda vuTxra maT.

_ ra samomavlo miznebi gaqvs?_ jer konkretuli miznebi ar

maqvs, magram SemiZlia vTqva, rom momavalSi vgegmav saqarTveloSi cxovrebas da aq iuristad muSaobas.

Tamar gvariSvili, samarTalmcodneobis

specialobis pirveli kursis studenti

socialuri adaptaciis treningi pirvelkurselTaTvisproeqti miznad isaxavda pirvelkurselTaTvis universitetis gacnobas da adaptacias. swored amis Sesaxeb gvesaubre-ba socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis dekani, qal-batoni qeTevan beriZe.

pirvel kurselTa adaptaciis treningis struqtura SemdegSi mdgomareobs

zogjer samwuxarod moyveba gau-gebrobebi, konfliqtebi. amas rom Tavi avaridoT, kargi iqneba Tu vi-qnebiT informirebuli. Sesabami-sad, jgufis wevrebi ukeT gaicno-ben erTmaneTs. mniSvnelovani isic, rom Cven vaZlevT kompetencias treningis organizebis Catarebis Sesaxeb da kidev damatebiT infor-

macias praqtikuli fsiqologiis Sesaxeb. es maTTvis erTgvar praq-tikasac warmoadgens da treningi Zalian sapasuxismgebloa.

Cven gavesaubreT treningis erT-erT organizators, kliniku-ri fsiqologiis pirveli kursis magistrant daviT qaTamaZes.

_ daviT, ramdenad efeqturi iyo Catarebuli aqtivobebi stu-dentebisTvis?

_ sakmaod efeqturi iyo es yvelaferi, Tan studenteb-ma ixalises. miuxedavad imisa, rom es iyo treningi, igi mainc saswavlo programis nawilia, radgan pirvelkurselTaTvis adaptaciis problema ar aris axali Tema, isini sruliad axal garemoSi modian. ai warmoidgi-neT Tqveni Tavi _ pirvel kur-sze moxvediT, gxdeba skolisgan gansxvavebuli Senoba, gansxva-vebuli sistema, ucxo adamiane-bi, garemo, rasTan Seguebac ar aris martivi. mniSvnelovania is, rom Cven vmuSaobT jgufSi da ara individualurad, es maT exmarebaT ukeT gaicnon erTma-neTi da siaxle gaigon erTmane-Tis Sesaxeb. Semdeg komunikaciac martivdeba, yalibdeba urTier-Tobebi. es maT exmarebaT, rom sauniversiteto garemo iyos maTTvis mimzidveli, momxibvle-li, sixarulTan da dadebiT emo-ciebTan dakavSirebuli .

_ iyo Tu ara gamorCeuli aq-tivoba, romelic yvelaze metad moewonaT pirvelkurselebs?

_ gamorCeuli aqtivoba, ra Tqma unda, iyo. CemTvisac sasia-movno aqtivoba aris (+ da -) pliu-si da minusi. es davaleba moicavs imas. rom studentebi iyofian sam nawilad. jgufi iRebs konkre-tul davalebas, romeli sami nawi-lisgan Sedgeba. an unda daweron teqsti pirveli kursis pirvel dResTan dakavSirebiT, unda da-xaton studentobis pirveli dRe, an kidev gaiTamaSon speqtakli da dadgan Zalian mokle monaxazi. swored es iyo is aqtivoba, ramac Cveni pirvelkurselebi yelaze metad moxibla.

linda mesxiZe, maia dimitraZe, beWduri da

onlain gamocemebis reportioris moduluri

saganmanaTleblo programis studentebi

(dasawyisi 1 gv.)

(gagrZeleba ix. Gme-11 gv.)

narCenebi da mougvarebeli ekologiuri problemebi

sayvareli saqmianoba saqarTvelo-Si gadmosvlis Semdegac?

_ Tavisufal dros vatareb Cems jgufelebTan erTad, romleb-sac Zalian davumegobrdi. Tumca saqarTveloSi gadmosvlis Semdeg Sevwyvite Cemi hobiT dakaveba - cek-va, vinaidan vcdilob meti dro da-vuTmo swavlas da axloblebs.

Page 4: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

4 noemberi

_ qalbatono ia, rodidan dainerga mo-duluri programebi?

_ profesiuli ganaTlebis reformis farglebSi, moduluri saganmanaTleblo programebis danergva gasuli wlidan dai-wyo. procesi aris dinamiuri da 2019 wlam-de grZeldeba.

_ ramdenad amarTlebs moduluri programebis danergva?

_ molodini Zalian didia, radgan uSualod es programebi aris damsaqmeblis moTxovnebis mixedviT gakeTebuli, stan-dartebis Seqmna xdeba dakum meTodologi-is mixedviT. Cven viciT, rom arsebobs samu-Sao adgilebi, sadac dasaqmebulni arian ucxoeTidan Camoyvanili specialistebi. es imitom xdeba, rom Cven ar gvyavs kompeten-turi pirebi ama Tu im sferoSi. TiToeuli moduli aris calke aRebuli kompetencia. SeiZleba adamianma mTeli programa ar gaiaros, magram erTi modulis gavliT, is konkretul mimarTulebaSi kompetenturi gaxdes. Cemi mizania, konkretuli modulis magaliTze maswavleblebma swavlis meTo-debi SeimuSavon, anu konkretuli modulis magaliTze maswavleblebs unda SeeZloT swavlis procesebis dagegmva“.

_ ramdenad aris CarTuli saxelmwifo aRniSnul programebSi?

_ saxelmwifo politika mimarTulia ekonomikis aRorZinebisken, raTa rac Sei-Zeba meti kvalificiuri kadri moamzados. amitomac ar iSurebs aranair materialur da adamianur resursebs programebis xel-Sesawyobad. programebSi aqtiurad aris CarTuli ganaTlebis saministros xarisxis centri da maswavleblis saxli, agreTve is maswavleblebic, romlebmac daiwyes es programa, imitom rom maTi Sexedulebebis, maTi rekomendaciebisa da gamocdilebebis gaziareba umniSvnelovanesia. moduluri programis ganviTareba aris dinamiuri procesi da mudmivi cvlilebebi mimdinare-obs. 2019 wlamde is sabolood unda daix-vewos.

_ ra aris modulur programaSi mniSvnelovani?

_ pirvel rigSi maswavlebelma iseTi meTodi unda SearCios, rac studentze orientirebuli iqneba. swavleba modulur programebSi mTlinad aris dafuZnebuli kvlevaze, problemaze, swavla aRmoCeniT, proeqtebi, simulacia, situaciuri amo-canebi, roluri TamaSebi. studenti maq-simalurad unda iyos CarTuli swavlis procesSi, anu keTebis procesSi man unda iswavlos Tavisi saqme. yvelaze mniSvne-lovani aris praqtikuli unar–Cvevebis gamomuSaveba, radgan studenti maswavle-belTan erTad ki ar unda iRebdes codnas, aramed unda agebdes mas, am dros maqsimalu-rad iRviZebs maSi motivacia. modul ganaT-lebaSi interaqtiuli swavlis meTodebze aris yuradReba gamaxvilebuli.

_ saswavlo procesis efeqturad war-marTvisTvis rogor davanawiloT jgufebi, Tu xdeba jgufebis diferencireba asako-brivi sxvaobis mixedviT?

_ diferencireba asakis mixedviT ar SeiZleba, roca auditoriaSi sxedan sx-vadasxva asakobrivi jgufebi, azrTa sxva-dasxvaoba warmoiqneba, rac ra Tqma unda ufro mravalferovans da sainteresos xdis leqcias. ufro metic _ am dros jgu-fSi socialuri unarebi viTardeba.

_ rogorc viciT, moduluri progra-mebi safexurebad iyofa. ras gvetyviT aR-niSnulTan dakavSirebiT?

_ moduluri programa mesame, meoTxe da mexuTe safexurisgan Sedgeba. mesame sa-fexurze abarebs sabazo da sruli saSualo ganaTlebis mqone aplikanti, xolo rac Se-exeba meoTxe da mexuTe safexuris progra-mebs, gaaCnia ama Tu im programis standur moTxovnebs.

_ rogor gesaxebaT moduluri da pro-fesiuli programebis momavali?

_ moduluri programebis momavali Tamamad SemiZlia vTqva, rom es aris Cveni qveynis momavali, radgan cxadia, rodesac gveyoleba kvalificiuri kadrebi, qveynis ekonomikuri done maRal safexurze ava, rac ra Tqma unda, iqneba kidev erTi nabiji evropul sivrceSi integrirebisa.

marika gamaxaria

konferenciaSi monawileobas iReb-da ara mxolod samecniero, ara-med samTavrobo da saerTaSoriso organizaciis warmomadgeblebi:

garda amisa, ukrainaSi vi-zitis dros, baTumis SoTa rusTvelis saxelmwifo universitetis profesore-

bi miiwvies kievis taras SevCenkos saxelobis kievis nacionaluri universitetis saerTaSoriso kvleviT institutSi. Sexvedris mizani iyo samomavlo erToblivi TanamSromlobis dagegmva. kievis saerTaSoriso kvleviTi institu-tis direqtorTan, valeri vladi-meris Ze kopeikasTan oficialuri Sexvedris dros daigegma uaxloes momavalSi gansaxorcielebeli er-Toblivi RonisZiebebi. kerZod, distanciuri „skaip“ diskusiebis Catareba, sajaro leqciebis Cata-reba, erToblivi saerTaSoriso sa-mecniero konferenciis an kongre-sis organizeba, erTobliv samagis-tro saganmanaTleblo programebze muSaoba, profesor-maswavlebelTa da studentTa gacvliTi programe-bis momzadeba. Sexvedra warimarTa gulTbil, megobrul atmosferoSi.

moduluri saganmanaTleblo

programebi(dasawyisi 1 gv.)

samecniro konferencia loZis universitetSi

2016 wlis 15-16 noembers baTumis SoTa rusTave-lis saxelmwifo univer-sitetis sazogadoebriv da politikur mecniere-baTa departamentis aso-cirebulma profesorma irakli gorgilaZem da asistent profesorma laSa baJunaiSvilma mo-nawileoba miiRes saer-TaSoriso konferen-ciaSi „nato msoflios Tanamedrove gamowve-vebis winaSe 2016 wlis varSavis samitis Semdeg“. konferencia gaimarTa vujis universitetis (poloneTi) saerTaSori-so urTierTobebisa da politikis mecnierebis fakultetis organize-biT.

poloneTis prezidentisa da sagareo saqmeTa ministris mrCeveli prJemislav Juravski vel graJevski, rumineTis elCi poloneTSi ovidiu dranga, Crdilo at-lantikuri aliansis generaluri mdivnis TanaSemwis moadgile jamii Sia, atlanti-kuri sabWos mrCeveli strategiul saki-TxebSi ian brJezinski, korporacia ran-

dis eqsperti devid Slapaki da sxv.bsu-s profesorebma konferenciaze

waradgines moxseneba natos Savi zRvis regionis horizontebi da „axali geopo-litikuri“ arqiteqtura. monawileoba miiRes konferenciis farglebSi gamar-Tul diskusiebSi, seminarebsa da sxva sa-mecniero aqtivobaSi.

socialur mecnierebaTa departamentis profesorebis

saqmiani viziti ukrainaSi2016 wlis 20-24 oqtombers socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis, socialur mecnierebaTa departamentis akademiuri pirebi: asocirebuli profesori qeTevan beriZe, asistent-profesori rusudan beriZe, asistent-profesori eTer varSaniZe imyofebodnen ukrainaSi, qalaq kievSi kvalifikaciis amaRlebis mizniT fsiqoTerapiis treningze: „sxeulze orientirebuli fsiqoTerapiuli teqnikebis gamoyeneba bavSvebTan fsiqo-motoruli aqti-vobis gaumjobesebisaTvis.“ saqme imaSia, rom baTumis SoTa rusTvelis saxelmwifo univer-sitetSi male funqcionirebas daiwyebs sauniversiteto fsiqologiuri klinika, romelic moemsaxureba Cvens regionSi mcxovreb im moqalaqeebs, romlebic saWiroeben fsiqologiur daxmarebas. kvalificiuri momsaxurebisTvis saWiroa garkveuli praqtikuli unar-Cvevebis daufleba, sxvadasxva fsiqoTerapiul teqnikaSi daxelovneba. bavSvebTan muSaobisas gan-sakuTrebiT aqtiurad gamoiyeneba uaxloesi fsiqoTerapiuli teqnika kerZod, „sxeulze orientirebuli fsiqoTerapia”. Tanamedrove fsiqologiuri teqnologiebis daufleba xels Seuwyobs aramxolod fsiqologiuri klinikis efeqturad muSaobas, aramed miRebul codnas gamoviyenebT studentebTan muSaobisas, praqtikuli savarjiSoebisa da Terapiuli teqnike-bis swavlebis procesSi.

Page 5: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

5noemberi

religia adamianis Sinaga-ni Tavisuflebis aqtia. igi arsebiTad ganapiro-bebs adamianis msofl-

mxedvelobis Camoyalibebas, mis pirovnul TviTgansazRvrasa da cxovrebisadmi damokidebulebas. Sesabamisad, religiuri TviTaR-qma, iseve rogorc rasobrivi ku-Tvnileba da sqesi, adamianis bune-bis ontologiuri nawili, aqedan gamomdinare, religiuroba, ro-gorc fenomeni, erTdroulad gu-lisxmobs ara marto konkretuli pirovnebis mrwamss, aramed itvir-Teba socialuri, istoriuli da eTnikuri identobis komponente-biTac. morwmuneebisTvis religia ar warmoadgens mxo-lod mrwamsis gamomxa-tvel fenomens. igi mie-kuTvneba Rirebuleba-Ta sistemas da rogorc yvela Rirebulebas, aqvs Tavisi kognituri, emociur-afeqturi da qceviTi parametrebi. masSi, rogorc Rirebu-lebaTa kategoriaSi, mniSvnelovani adgili eTmoba socialuri kogniciebis im siste-mas, romelic Tavad konkretuli religiis msoflmxedvelobidan Tu dogmidan gamomdi-nareobs. es yvelaferi religiis unikalu-ri Tvisebaa, rac imas niSnavs, rom religia mniSvnelovan rols asrulebs pirovnebis mier sakuTari „mTlia-nobis“ TviTgaazrebaSi, „TviTSemecneba ada-mianis TviTgaazrebaa sakuTar mTlianoba-Si“. pirovnebis mier sakuTari „mTlianobis“ gaazreba ki morwmune adamianisTvis religiis gareSe warmoudgenelia da ramdenadac pirovnebis mier sakuTari „mT-lianobis“ gaazreba erovnuli TviTcnobierebisa da Sesabamisad erovnuli cnobierebis birTvia, eTno-erovnuli cnobierebisa da TviTcnobierebis formirebaSi didia religiis roli. ar dagva-viwydes, – „rwmena konteqstia, romlis saSualebiTac morwmune kiTxulobs awmyos“. amrigad, re-ligia, mniSvnelovani elementia erovnuli TviTcnobierebisaTvis aucilebel RirebulebaTa siste-maSi, romelsac SeuZlia ganapi-robos pirovnebis Sinagani Tanx-mobis rRveva mSobliur, magram gansxvavebuli religiis mqone erTan da xeli Seuwyo masTan mi-marTebaSi sakuTari adgilis sxva-gvar gansazRvras, sxvagvar TviT-Sefasebasa da TviTSemecnebas.

dadgenilia, rom religia kulturuli da jgufuri iden-tobis imdenad mniSvnelovani fa-qtoria, rom mxolod memkvidreo-biTi xasiaTis gamoc da ara reli-giuri dogmebis Rrma codnisa da rwmenis gamo, SeuZlia daCrdilos eTnikuri, erovnuli Tu kultu-

giorgobis dResaswaulis, misi mfarvelobisa da Se-mweobis, aseve saSobao marxvis Sesaxeb gvesaubra ba-Tumis wm. ninos taZris mRvdelTmsaxuri, dekanozi dimitri sarjvelaZe.

_ mama dimitri, ras gvetyviT giorgobis dResaswaulis Sesaxeb?

_ pirvel rigSi minda mogilocoT wminda mTavarmowame giorgis dResaswauli. eklesia wminda giorgis xsenebas or-jer dResaswaulobs: 23 aprils,(6 maiss) _ wmindanis aRsru-lebis dRes da 10(23) noembers_misi borbalze wamebis dRes.

_ rogor aRiniSneba saqarTveloSi es dResaswauli?_ giorgobis dResaswauli saqarTveloSi gansakuTrebu-

lad aRiniSneba, vinaidan wminda giorgi Cveni qveynis gansaku-Trebuli meoxi da mfarvelia. saqarTvelos yvela kuTxeSi, udabnosa Tu borcvze, uamrav adgilze agebulia taZari, ro-melic mis saxels atarebs. am taZrebis aSenebiT pativs miva-gebT wmindans.

_ ras gvetyviT wminda giorgis mfarvelobis Sesaxeb? gansakuTrebuli pativiscemiT da siwmindiT epyrobian

wminda giorgis, vinaidan is aris gansakuTrebuli mfarveli da Semwe Cveni qveynisa da erisa. „qarTlis cxovrebaSi“, sais-torio wyaroebSi, araerTi cnoba aris gadmocemuli Cveni qveynis mfarveli wmindanis Sesaxeb, _ rom igi xilulad exma-reboda Cvens meomrebs da misi SemweobiT qarTvelTa mcire-ricxovani jari amarcxebda mtris uzarmazar laSqars. Cven gansakuTrebulad unda vilocoT da vevedroT wminda gior-gis mogvces Zala borotebaze gamarjvebisa.

wminda mTavarmowame giorgi aris Semmusvreli borotisa da wmindani fariTa da SubiT aris gamosaxuli xatebze, rome-lic amarcxebs gveleSaps. is iTvleba mxedrebisa da meomre-bis mfarvel wmindanad.

wminda giorgi iyos Cveni da Cveni qveynis mfarveli. misi madli SegewioT!

_ mama dimitri, 28 nomebers saSoba marxva iwyeba. ras gve-tyviT, rogor dagvarigebT amis Sesaxeb?

_ rogorc iciT, 28 noembers iwyeba Sobis marxva da mTa-vrdeba 7 ianvars. es marxva miZRvnilia Sobis dResaswauli-sadmi. am marxvas aseve uwodeben filipes marxvas, vinaidan 27 noembers, marxvis dawyebis wina dRes, wminda filipe mo-ciqulis xsenebis dRea. morwmuneebi am periods locvasa da marxvaSi atareben. isini ar miirTmeven mcenareulis garda aranaer sakvebs, Tumca zogjer Tevzis miReba daSvebulia. marxva aris qristianisaTvis dResaswauli da morwmuneebi erTmaneTs ulocaven marxvis dadgomas. marxvis periodSi qristiani sakuTar xorcs moaZlurebs, ar amravalferovnebs racions da es is periodia, roca qristiani gansakuTrebiT zrunavs sakuTar sulze. am marxvas ewodeba ,,marxva sinanu-lisa’’, vinaidan adamiani glovobs Tavis codvebs da marxvac aris swored sinanulis gamoxatuleba. Sesabamisad, mraval-ferovneba racionisa uaryofilia. aseve marxva aris ,,kibe’’, _ saSualeba qristiani amaRldes zecad.

RmerTma sikeTiT da mSvidobiT dagvasrulebinos es mar-xva da Segvagebos yrma iesos, romelic unda iSvas CvenSi da am marxviT dagvemzadebinos wminda baga qristianebis gulebSi.

vaxtang jijieSvili, beWduri da onlain gamocemebis reportioris moduluri programis

studenti

religia

moZRvari23 noembers saqarTvelos marTmadideblu-ri eklesia wminda didmowame giorgis brw-yinvale dResaswauls zeimobs. aseve noem-bris bolos (28) iwyeba Sobis marxva.

gamomcemloba ,,aWaram“ mkiTxvels miawoda profesor murman gorgo-SaZis axali wigni ,,saubrebi erovnul cnobierebaze“, romelSic mokle-daa ganxiluli erovnuli cnobierebis cnebis, Sinaarsis, struqturis, erovnuli cnobierebis erovnul TviTcnobierebasTan da religiasTan mimarTebis ramdenime Teoriuli aspeqti. wignSi saubaria erovnuli cnobierebis simyarisa da misi safrTxeebis Sesaxeb; mocemulia erisa da saxelmwifos urTierTmimarTebis ramdenime modeli. wignis redaqtore-bi arian profesori malxaz CoxaraZe da filosofiis doqtori abesalom aslaniZe, recenzentebi- profesori guram Caganava da asoc. profesori zaza SaSikaZe. gTavazobT amonarids murman gorgoSaZis axali wignidan.

erovnuli cnobierebada religia

ruli identobis gancda, moaxdi-nos misi Sesusteba Tu anulireba. rogorc cnobilia, bismarkma 1866 wels, avstriis damarcxebis Sem-deg, prusiaSi kaTolike germane-lebis dasaxlebaze uari Tqva im motiviT, rom mniSvnelovania ara sisxliT erToba, aramed religiu-ri, romelic ufro metia, vidre eTnikuri. yuradsaRebia isic, rom qarTveli kaTolikebi saku-Tar Tavs frangebs uwodebdnen.

religiur niadagze erovnuli identobis gancdis nivelirebas xels uwyobs ama Tu im kulturis Tu religiis sxva kulturebTan Tu religiebTan mezobloba. pe-riferiuli mdebareoba da mezo-

bloba, sxvadasxva kulturebsa da religiebs erTmaneTTan mWidro kavSiris SesaZleblobas aZlevs. am kavSiris safuZvelze yalibdeba saerTo niSnebi. Tundac yofa-cxo-vrebis doneze „aseTi saerTo niSnebis arseboba, erTsa da imave dros, iluzorulicaa da realu-ric. iluzoruli – imitom, rom ar warmoiSoba araviTari erTiani, saerTo kultura, rogorc damou-kidebeli mravalfunqciuri sis-tema. realoba ki isaa, rom es saer-To niSnebi Tu elementebi qmnian erTobis garkveul atmosferos, romelic zemoqmedebs sxvadasxva kulturis adamianTa kulturaze“. sxvanairad Tu vityviT, gavle-nas axdens erovnul cnobiereba-ze. saqarTveloSi, kerZod, qvemo qarTlSi mcxovrebi gamokiTxuli azerbaijanelebis didi nawili daaxloebiT 70% azerbaijanelad Tavs miiCnevs religiis (islamis) gamo. maSasadame, faqtia rom, am SemTxvevaSi, eTnikuri identoba gansazRvrulia religiis mier.

Tu gaviTvaliswinebT, rom tradiciuli Sexedulebis (rome-lic Tvlis, rom eTnikuri kuTvni-leba adamians dabadebidan eZle-

va da igi pirveladia pirovnebis TviTcnobierebasa da mis Semdgom TviTidentifikaciasTan mimarTe-baSi) gverdiT gaCnda Sexedule-ba, romlis mixedviTac eTnikuri TviTcnobiereba da erovnuli TviTidentifikacia miuxedavad imisa, rom ganisazRvreba garkveu-li obieqturi faqtorebiT da ga-remoebebiT, araa yovelTvis saku-Triv eTnikuri xasiaTis da masSi monawileobas Rebulobs xelovnu-rad konstruirebuli erovnuli modelebi, aqedan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom pirovnebis erovnul-sarwmunoebrivi orien-tacia damokidebulia, rogorc gansxvavebul kulturul-reli-

giur samyarosTan bu-nebriv mezoblobaze, aseve xelovnur-poli-tikur safrTxeebze. ma-galiTad, Tanamedrove msoflioSi muslimu-ri samyaro (romelic msoflio mosaxleobis 20% Seadgens), cdil-obs, religia erovnuli identobis safuZvlad aqcios, am religiaSi xom rwmena da erovneba erTmaneTSia gaigive-buli. muslimTa Soris erovnul gansxvave-bulobaze laparaki g a u m a r T l e b l a d a a miCneuli. muhamedis sityvebiT „muslimebi erTi mTliani saxlis qvebiviT arian: erTi Zalasa da simyares hma-tebs meores, ase rom, isini erTmaneTis mfar-velebi unda iyvnen“ , „rameTu morwmuneni Zmebi arian“. politi-kur-samarTlebriv dokumentebSi gaCnda termini „islamuri na-cia“. magaliTad, saudis

arabeTis samefos konstituciis 25-e muxlSi arsebobs aseTi Canawe-ri – „arabuli da islamuri nacia“. samwuxarod, rogorc qarTul, ise ucxour samecniero Tu popula-rul gamocemebSi, aqa iq, vxvdebiT, aWareli muslimisaTvis Seuracxm-yofel cru „mecnierul Sexedu-lebebsa“ Tu ideur „safuZvlebs“. sailustraciod movitanT gasuli saukunis 60-iani wlebSi, rusuli istoriografiidan gavrcelebul Semdeg Sexedulebas: „aWarlebi calke xalxia, romelnic religiis, rogorc eTnosis makonsolidi-rebeli faqtoris Sesustebis pi-robebSi, „erwymian“ qarTvel ers“. aqedan ki im daskvnamde, rom „reli-giis makonsolidirebeli rolis aRdgenis SemTxvevaSi aWarlebi calke xalxad iqceva“ – erTi nabi-jiRaa darCenili. es, mecnieruli TvalsazrisiT ususuri, „msjelo-ba“, gafrTxilebad, erTgvar mi-niSnebad unda miviRoT, miT ufro, rom CvenTan mezoblobs kultura, romlisTvisac erovnuli da re-ligiuri identoba „nacionalur siamayedaa“ gamocxadebuli.

(gagrZeleba ix. Gme-11 gv.)

Page 6: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

6 noemberi

muhajirTa didi talRa Woroxis auzis im nawilSi gaifanta, ro-melic jer kidev osmaleTs eku-Tvnoda. droTa ganmavlobaSi

bevri mesxi gaTurqda da maTi STamoma-vlebi dRes axalcixel („axisxel“) Tur-qebad iwodebian. aseve moixsenieben maT araerT Turqul cnobarSi. adgilobrivi mosaxleobis asimilirebuli nawili ki, amave cnobarebSi, miCneulia daviT aRma-Seneblis dros Camosaxlebul yivCaRTa STamomavlebad.

axalcixelTa kvalze miuTiTebs me-19 saukunis ukanaskneli meoTxedis presac. „droeba“ miuTiTebda, rom „ar-TvinSi mometebuli nawili axal-cixi-dan arian gadmosaxlebulni 1829 wels, roca rusma aiRo axalcixe“ . zaqaria WiWinaZe ki sagangebo yuradRebas uTm-obs devsqelis xeobas da aRniSnavs, rom iqauri mosaxleoba qarTulia, magram cxovrebis wesiT da rigiT gansxvavdeba klarjeTis da masTan aWaris, maWaxlis, SavSeTis... qarTvel muslimTagan. ,,so-flebic ufro javaxeTis soflebs waa-gavso,“- aRniSnavs igi da mizezebis gar-kvevas mosaxleobaSive cdilobs. mog-zauri gadmogvcems imas, rac piradad mousmenia moxucebisgan. Sesabamisad wyaros sandooba eWvs ar iwvevs. yofiTi detalebis Sesaxeb z. WiWinaZis respo-dentebic miuTiTeben da iqve ganmarta-vdnen: ,,....aseTi gansxvaveba mitom aris, rom Cven aq didis xnis mosulebi ara varT, Cven gurjistanidan movsulvar-To.“ amave CanawerSi TvalsaCinoa reli-giuri (qristianuli) motivic: ,,Cvene-bic aq mitom mourekiaT, radganac Cveni Zvelebi gurjistanTan axlos yofilan da sjulis gamocvlisTvis osmalTan be-vri Cxubi hqoniaT gamarTulio. aq mos-vlis Semdeg ki male gaTaTrebulano. magram TaTrobaSic didxans SeunaxavT qristianobao. amis gulisTvis naxevar-ze meti gamwydara Cvenis Zvlebisao“...

rogorc aRvniSneT, samcxe-javaxe-Tidan ltolvilTa nawili maxlobel provinciebSi dasaxlda. am azrs, garda Tanamedrove SavSeT-klarjeTSi ,,axisxa¬-dan mosulebis” arsebobisa, mogzaurTa Canawerebisa Tu Zveli presis masalebi-sa, ganamtkicebs isic, rom XIX saukunis 30-iani wlebis aWara-qobu¬leTSic das-turdeba mosaxleobis (cxadia, qarTuli mosaxleobis) fena, romelic oficialu-rad iwodeboda axalcixel muhajirebad. informacia Camosaxlebul mesxTa Sesaxeb Tanamedrove epoqaSic aris Semonaxuli zemo Tu qvemo aWaraSi magram gansaxilvel Temas rom ar gavcdeT, mxolod faqtis aR-niSnviT davkmayofildebiT, xolo Tu isev klarjeTs da z. WiWinaZis Canawerebs mivu-brundebiT, unda aRvniSnoT, rom mogzau-ri dabejiTebiT miuTiTebs: axalcixidan gadmosaxlebuli devsqelelebi, klarje-Tis sxva xeobebisgan gansxvavebiT, ,,metad mZimed da ufro javaxuris kiloTi lapa-rakoben qarTulad. enaSi TaTruli sity-vebi SehparviaT, TiTqmis igive osmaluri sityvebi, rac sxva mxaris mahmadianebSi

mesx muhajirTa kvali klarjeTis mosaxleobaSiruseT-osmaleTis 1828-1829 wlebis omis Semdeg erTi mxriv ruseTis Zaladobrivi politi-kis da meore mxriv os-maleTis propagandis ESedegad istoriuli mesxeTis mosaxleobis didi nawili mSob¬liu-ri miwa-wylidan aiyara. S. lomsaZis varaudiT, ,,samcxe-javaxeTma omSi daRupulTa da omis Se-degad TurqeTSi gadax-vewilTa saxiT dakarga daaxloebiT 60 000 kaci _ mosaxleobis ori me-samedi, ZiriTadad, qar-Tveli mahmadianebi”.

aris Sereuli. qalebma osmaluri lapara-ki srulad ar ician. eseni locvis dros ,,alahis“ magier xSirad ,,RmerTs“ axsene-ben: ,,RmerTo gviSveleo,“ ician agreTve qarTuli Selocva“.

samcxe-javaxeTidan gadasaxlebulTa So¬ris, regionis mosaxleobis imJamin-deli eT¬nikuri Semadgenlobidan gamom-dinare, umravlesoba qarTveli musli-mani rom iqneboda, zemoTac mivuTiTeb-diT. qarTul ga-remoSi dasaxlebulni, SeinarCunebdnen qarTul enas da iden-tobas, magram, rogorc Cans, araqarTul gare¬mosa Tu savaWro gzebTan an mi-mos-vlisTvis SedarebiT ufro Ria xeobebSi dasaxlebulma, sakuTar miwa-wyals da fes¬vebs mowyvetilma mesxebma sabo-lood dakarges kav¬Siri winaprebTan da gaTurqdnen.

rac Seexeba qristianobis motivs klarjeTSi dasaxlebul mesxeTTa pir-vel TaobaSi, ver gamovricxavT, XIX saukunemdel Zaladobrivi migraciis talRebsac, magram arc is unda davivi-wyoT, rom 1828-29 wlebis omisSemdgom mesx muhajirebs Soris varaudoben fa-rul qristianebsac mesxeTidan. maga-liTad, S. lomsaZe, moixmobs ra araerT dokuments, aRwers mesxeTis qristian-Ta gasaWirs da aRniSnavs: ,,am dros sam-cxe-javaxeTis soflebSi mravali qris-tiani da ufro meti ,,faruli qristiani” cxovrobda. marjvena napiris javaxeTisa da axalcixis aqeTa soflebis umeteso-ba, axlad mahmadiandeboda. saWiro iyo sruliad mcire yuradReba, rom mTeli es soflebi marTlmadidebel qristianebad darCeniliyvnen, magram aseTi yuradRe-ba aravin gamoiCina. carizmis moxeleni mcxovreblebs mimarTavdnen, rogorc Turqebs, maTi qarTvelobis gagonebac ar surdaT. mouwodebdnen ara mama-papa-

Ta zne-Cveulebisa da sarwmunoebis aR-dgenisken, aramed, TurqeTSi gadasaxle-bisken”.

Tanamedrove klarjeTis „axisxelTa“ Soris zogjer wina¬aRmdegobrivia ara mxolod sxvadasxva respondentis, ara-med erTi ada¬mianis informaciac. ma¬-ga¬liTad, irseli qadrie gurelis Tq-miT, 1. misi wina-prebi axalcixidan mo¬-sulan; 2. deda da mama qarTvelebi iyvnen da qar-Tulad laparakobdnen (Ta¬vad qarTuli ar icoda - irsa dRes aRar eku-Tvnis qarTulenovan sivrces); wi¬naaR-mdegobrivi ki am istoriaSi isaa, rom misi azriT, Woroxis auzSi mcxov¬re-bi ,,axis¬xelebi” Turqebi arian... vfi-qrobT, es winaaRmdegobac erT¬gva¬rad avsebs Cvens mosazrebebs Woroxis auzis ,,axisxelTa” qarTuli fesvebis Sesaxeb.

Tanamedrove Turquli istorio-grafia ugulebelyofs ,,axisxelTa“ re-alur vinaobas da maT Turqebad miiCnevs. aswleulebis win dawyebuli pro¬pagan-da gansakuTrebiT gaZlierda XX sauku-nis II naxevridan (metadre, fah¬reTTin kirzioRlus e. w. skolis farglebSi) da absurduli Teoriebi mesx¬Ta Tu klar-jTa vinaobis Sesaxeb TandaTan myarad dainerga adgi¬lob-rivi mosaxleobis TaobaTa cnobierebaSi. mizanmimarTu-lad gayalbebuli suraTis Tanaxmad, a) adreve Camosaxlebuli yivCaRebis pir-velma nakadma SeiTvisa adgilobrivi mosaxleobis tradiciebi da cxovrebis wesi, aRiara qristianoba, aSena eklesie-bi da monastrebi, cixeebi da xidebi. os-malobisas ki Tavis Tavdapirvel reli-gias _ islams daubrunda; b) ufro gvian Camosaxlebuli axalcixelebi Tavidanve muslimi Turqebi iyvnen.

naTelia, rom umowyalod damaxinje-buli suraTi mosaxleobis cnobierebis

deformacias da TviTSemecnebis ,,ko-reqtirebas” isaxavs miznad da Sesabamis Sedegsac aRwevs. aq unda davesesxoT z. SaSikaZes, romelic mokled da naTlad ganmartavs TurqeTSi Zalian didi xnis ganmavlobaSi mimdinare process, pro-pagandis arss da amasTan, miuTiTebs, rom „qveyanaSi gaCnda da TandaTan mwyobr sis-temad Camoyalibda xelovnuri, yalbi is-toria, romelic ,,aswavlis“ ama Tu im eT-nikur jgufs sakuTar warsuls ise, ro-gorc TurqeTis saxelmwifos esaWiroeba.

am mZlavri ideologiuri manqanis msxverpli aRmoCndnen TurqeTSi mcxo-vrebi qarTvelebic. saqme isaa, rom daxurul Turqul sivrceSi aRzrdil Taobebze efeqturad imuSava am meTodma. maT daSretodaT istoriuli mexsiere-ba da warmodgenac ar hqondaT sakuTari warsulis Sesaxeb _ mamapapiseul teri-toriaze stumrad grZnobdnen Tavs da osmalebic mxsnelebad, ufros Zmebad miaCndaT. XX saukunis 50-iani wlebidan amas daemata pirdapiri brZola nacio-nalur umciresobaTa mSobliuri enebis winaaRmdeg da dRevandeli viTarebac am yvelafris Sedegia“.

imasRa davamatebT, rom ideologiuri strategiis diapazoni ganusazRvrelia da xSirad moulodneli kuTxiTac gamo-vlindeba xolme. amis naTeli magaliTia Tundac cekva ,,sari CiCekis” Tanmxlebi legenda, romelic arTvinis provinciaSi yvelgan SeiZleba moismino: aSkaraa, rom legenda redaqtirebulia ideologiuri manqanis moTxovnaTa Sesabamisad:

legendis Tanaxmad, Woroxis sanapi-roze mcxovrebi gaqristianebuli yivCa-Rebis gamusulmanebis mizniT egviptidan jarTan erTad wamosula Seixi da Wo-roxis sanapiroebs mosdgomia, aq unaxavs cisferTvaleba qera gogo da imwamsve gagiJebamde Sehyvarebia; arc gogo dar-Cenila gulgrili, magram gogos mama mu-sulmanze gaTxovebis sastiki winaaRmde-gi yofila.

gogos sarwmunoeba Seucvlia da SeixTan erTad gaqceula, magram gzaSi dawevian mamis jariskacebi da orive da-xocavT .

bevri rom ar gavagrZeloT, cisfer-Tvaleba yivCaRi gogonas ambavi mxolod erTi detalia mZlavri ideologiuri manqanisa. sazogado suraTis siyalbe ki, saistorio wyaroebze rom araferi vT-qvaT, Woroxis auzis ,,axisxelebad” da ,,yivCaRebad” wodebuli mosaxleobis ko-leqtiur mexsierebaze araTu dakvirve-biT, Tvalis gadavlebiTac naTlad Cans. Tumca iq WeSmaritebas iSviaTad Tu eZebs vinme _ mosaxleobis am nawils, ZiriTa-dad, akmayofilebs wlebis ganmavlobaSi myarad Canergili informacia sakuTari vinaobis Sesaxeb. albaT didi dro aRarc mexsierebaSi CarCenili fragmentebis waSlas dasWirdeba da qarTuli mo-saxleobis didi nawilis ,,gayivCaRebis” procesic dasruldeba...

malxaz CoxaraZe

Page 7: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

7noemberi

(dasawyisi 1 gv.)

(dasawyisi 5 gv.)

risTvis eTika da

esTetika?

Cvens realobaSi arsebobs eTikur-esTetikuri prin-cipebis ori tipi, erTi saganmanaTleblo sivrci-saTvis da meore cxovre-bisaTvis, Tumca, qceva erTia da qcevis principic erTi unda iyos. saganma-naTleblo sivrce age-bulia sazogadoebis mier garkveuli saqmianobis gansaxorcieleblad da sa-zogadoebrivi cxovrebis gasaumjobeseblad. ada-mianis inteleqtualuri, moraluri da fizikuri mdgomareoba unda mo-viazroT rogorc erTi mT-lianoba, romelic SeaZle-binebs mas gaacnobieros socialuri urTierTobebi da damkvidrdes sazoga-doebaSi. pirovnebam unda SeZlos lideroba, morCi-leba, TviTmmarTveloba, sxvisi marTva, administri-reba da pasuxismgeblobis sakuTar Tavze aReba. erTi sityviT, adamianis socia-luri cxovrebis momzade-bisTvis erTaderTi gza aris misi socialur cxo-vrebaSi CarTva, rac sami damoukidebeli cnebiT aris gansazRvruli:

_ kulturiT, _ informaciiT,_ discipliniT.informacia socialuri cxovre-

bis konteqstSi arsebul zust ga-mosaxulebas, disciplina individis sakuTari ZalebiT informaciaze reaqcias, xolo kultura informa-ciisa da disciplinis saarsebo-sasi-cocxlo kavSiris Serwymas unda war-moadgendes da xels uwyobdes indi-vidis socializacias. saerTo jamSi ki xarisxiani, sociokulturuli garemo aris esTetikisa da eTikis maRali kulturisa da mecnierebis aRmocenebis aucilebeli piroba.

esTetikis funqcia adamianuri grZnobebis, adamianuri grZnobe-lobis aRzrda, xolo eTika intele-qtualuri tradiciaa, morali - is normebi, principebi da cnobierebaa, romelic iswavleba am mecnierebis mier. adamianSi TviTSemecnebis ar-seboba moralisa da moraluri Seg-nebis gamovlinebis aucilebeli pi-robaa, rac SegnebiT aCens imperati-vs: moiqeci ase da airide sxvanairi saqcieli! pasuxismgebloba da sin-disi, rogorc moraluri TviTSeg-nebis pirveli elementebi, pirdapir gvavaldebulebs moviqceT ise, rom mizani iyos sikeTe da ar davadgeT borotebis gzas. am procesSi Tana-monawileobs gonebac da grZnobac. erTic da meorec saganmanaTleblo sivrceSi Tanabrad ganviTarebis Sans unda iZleodes, Tu gvinda uke-Tesi cxovreba da urTierTobebis kultura.

Zvirfaso mkiTxvelo, daskvna Tavad gaakeTeT, risTvis gvWirdeba eTika da esTetika….

guli ServaSiZeqeTevan TadumaZe

samwuxarod, rogorc vxedavT, „pi-rovnebis mier sakuTari erovnuli ku-Tvnilebis dadgenisas kulturuli tra-dicia mniSvnelovani, magram upirobod gadamwyveti faqtori ar aris“ . Taname-drove msoflioSi, Cven gverdiT, mim-dinareobs erovnul da religiur iden-tobaTa urTierTCanacvleba Tu ara, urTierTkveTa da urTierTSeRwevado-

erovnuli cnobiereba da religiaerTi sityviT, religiur-msoflmxedvelobrivi Sexedulebe-bi eTno-erovnuli cnobierebis dasaxsvris umniSvnelovanes faqtorebs warmoadgenen, erovnuli cnobiereba da TviTcno-biereba upirvelesad solidarobis grZnobiT gamsWvaluli cnobierebaa da specialistebi, magaliTad, enton d. smiti aRniSnavs rom nacionalizmi eyrdnoba ”konkretuli jgufis” mcdelobas, mianiWon istorias saerTo identobis da saerTo istoriis azri. es ar niSnavs, rom es istoria akademiurad adekvaturi unda iyos – bevri nacionalizmi damyarebulia istoriulad mcdar interpretaciebze da miiswrafis saku-Tari istoriis garkveuli nawilebis mTliani miTologiza-ciisaken. nacionalizmi, smitis mixedviT, ar moiTxovs, rom „eris“ wevrebi msgavsni iyvnen, aramed, mxolod imas, rom isini unda grZnobdnen solidarobas erTan da eris sxva wevreb-Tan. nacionalizmis grZnoba SeiZleba warmoiSvas nebismieri ideologiidan, romelic dominanturia mocemul adgilas. nacionalizmi amoizrdeba manamde arsebuli naTesaobidan, religiuri da rwmenis sistemebidan.

ba mainc, rac axali gamowvevebis winaSe ayenebs, rogorc religiaTa mesveurT, aseve politikosebsa da mecnierebs, miT ufro CvenisTana mcire erebSi.

saqarTveloSi qristian da musli-man qarTvelTa erovnuli SekavSire-bis gzaze religiur aRmsareblobaTa gansxvavebulobis Sedegad warmoqmnil mniSvnelovan winaaRmdegobebs arasodes

uCenia Tavi, isini pativs scemen da inar-Cuneben im urTierTobebs, rac saqarTve-loSi marTlmadideblebsa da muslimebs Soris arsebobs. ufro metic, zogadad zomieri muslimuri aRmsarebloba qar-Tveli kacis erovnul cnobierebas ar xdis saeWvos, qarTveloba qarTvel mus-limTa absoluturi umravlesobisTvis umaRles Rirebulebas warmoadgens – „me muslimi var, magram qarTveli, alahis mwams, magram saqarTvelos miwa Seufase-belia CemTvis. aravis hqondes imis imedi an SiSi, rom dRes vinmem saqarTvelos dasapyrobad gadmodgas erTi nabiji da Cven, muslimma qarTvelebma, ukan da-vixioT. saqarTvelosTvis SevakvdebiT yvelas, vinc unda iyos, magram saqar-Tvelosac unda axsovdes, rom aWarels mxolod qarTvelis naTqvami - ,,TaTaro“ - klavs da ara TaTris nasroli tyvia“. miuxedavad yovelive amisa, nu dagvavi-wydeba, rom dRes, ise rogorc arasdros, xelisuflebis legitimuroba ufro me-tad gaxda damokidebuli, SemarTuli da damuxtuli religiuri jgufebis aqti-vobaze da rom liberaluri konstitu-cionalizmis idea – religiis pirad gan-zomilebaSi gadatanis Sesaxeb, bevrgan ar iqna gaziarebuli da religia da po-litika kvlav mWidro kavSirSia erTma-neTTan. rac xSirad, erTi eris, erTi da imave eTnikuri jgufis, erT enaze mola-parake, magram sxvadasxva aRmsareblobis xalxis mier erTmaneTis umowyalod xo-cvis (mag., libani, iugoslavia, indoeTi) mizezi gamxdara. RmerTma dagvifaros!

_ batono mamia, marTalia Tqveni samecniero saqmianoba mokled ar Semoi-fargleba, magram gTxovT gvesaubroT Tqveni samecniero miRwevebis Sesaxeb...

_ samecniero muSaoba jer kidev studentobis wlebidan daviwye. pirve-li samecniero naSromi gamovaqveyne 1978 wels, es iyo studentTa respublikuri konferencia, romelic Catarda soxumSi. naSromis saxelwodeba iyo ,,Cemi soflis toponimia“, romelic movamzade baton SoTa niJaraZis xelmZRvanelobiT. swo-red aqedan daiwyo Cemi samecniero mu-Saoba. Semdeg Tbilisis universitetSi axali qarTuli enis kaTedraze aspiran-turaSi vswavlobdi. aspirantobis wleb-Si movamzade disertacia ,,nawilakebi axal qarTulSi“. mogvianebiT, 2009 wels ki calke monografiad gamoveci es wigni. 1986 wels davicavi sakandidato diser-tacia, Semdgom davbrundi baTumSi da muSaoba daviwye qarTuli enisa da lite-raturis kaTedraze, viyavi maswavlebe-li, ufrosi maswavlebeli, docenti, Sem-dgom ki profesori. mTeli Cemi Semoqme-debiTi Tu pedagogiuri moRvaweoba da-vukavSire imxanad baTumis pedagogiur instituts, 1990 wlidan ukve baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitets. 1991 wels istoria–fi-lologiis fakultetis dekani gavxdi. dafuZnda universitetis Sromebi ori mimarTulebiT: erTi humanitarul mec-nierebaTa seria, meore ki sabunebismety-velo mecnierebaTa da maTematikis seria, humanitarul mecnierebaTa mimarTu-lebas vxelmZRvanelobdiT me da batoni elguja makaraZe. am dros gamoveciT pir-

mecnierebaTa erovnulma akademiam profesori mamia faRava sapatio

sigeliT daajildovabaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori mamia faRava, mecnierebaTa erovnulma akademiam fi-lologiis dargSi samec-niero miRwevebisTvis sapa-tio sigeliT daajildova.

veli tomi saxelwodebiT ,, baTumis uni-versitetis Sromebi tomi I. humanitarul mecnierebaTa seria“. 1994 wels univer-sitetSi saubari daviwyeT istoriul–filologiuri kvlevis laboratoriis Seqmnaze, sainiciativo jgufi Seiqmna, romlis erT–erTi xelmZRvaneli viyavi me. programa iTvaliswinebda istoriu-li samxreT saqarTvelos dialeqtebis, folkloris, arqeologiuri Zeglebis, eTnografiisa da istoriis kvlevas. yve-la mimarTulebas Tavisi xelmZRvaneli hyavda. dialeqtologiis mimarTulebas ki me vxelmZRvanelobdi. SevimuSaveT samuSao programa, romlis ZiriTadi arsi Woroxis xeobisa da istoriuli lazeTis kvleva iyo. 1995 wels oficia-lurad dafuZnda laboratoria, romlis xelmZRvaneli gaxldiT me.

1995 wels eqspedicia movawyeT taoSi, am eqspediciis xelmZRvanelic me viyavi. eqspediciis SemadgenlobaSi aseve iyvnen

batoni elguja makaraZe, qalbatoni meri cincaZe, batoni rezo diasamiZe da qal-batoni lile Tandilava. es iyo pirveli kompleqsuri eqspedicia, romelic ga-vida baTumis universitetidan da zoga-dad saqarTvelodan istoriul samxreT saqarTveloSi. 2005 wels gamoveciT sa-mecniero krebulis meoTxe tomi, romel-Sic daibeWda eqspediciis masalebi da mcire moxsenebebi. eqspediciis masale-bze dayrdnobiT gamovaqveyne ramdenime dialeqtologiuri statia taouri dia-leqtisa da samxruli metyvelebis Se-saxeb. vikvlevdi dialeqtebis samxruli kiloebis fonematur struqturas 2003 wels ki warvadgine sadoqtoro diser-tacia ,,qarTuli enis samxruli kiloebis fonematuri struqtura“, romelic 2004 wels davicavi.

(gagrZeleba ix. Gme-9gv.)

Page 8: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

8 noemberi

maxsendeba, baTumis saxelmwifo universitetSi gamarTul erT-erT RonisZiebaze, romelic m.ma-xaraZis mier momzadebuli qar-

Tuli filosofiuri azris istoriis oTxtomeulis ganxilvas eZRvneboda, me vTqvi, rom mixeil maxaraZe bednier varskvlavze dabadebuli kacia meTqi. swored ase vTqvi da ZiriTadad vgu-lisxmobdi misi SemoqmedebiTi muSaobi-sa da moRvaweobis gzas, Torem mis bavS-vobaze, misi cxovrebis adreul wlebze es namdvilad ar iTqmis. ratom? Tqven gansajeT:

mama _ qazim maxaraZe gardaicvala Zalian adre - 25 wlis asakSi. maSin mixei-li sami wlisac ar iyo. mamaze umcrosi, sruliad axalgazrda, daqvrivebuli deda ojaxis TanxmobiT, da xelSewyobi-Tac, meored gaTxovda. mixeili izrde-boda bebiisa da babuis mzrunvelobis qveS. amasTan, misi namdvili bebia adre iyo gardacvlili da mixeili faqtobri-vad aRizarda da davaJkacda bebianac-vlis xelSi. RmerTo nu miwyen, ramdeni ram gvaxsendeba (da ara mxolod zRapre-bidan) dedinacvalze da bebianacvali ra unda iyos? SeuZlebelia, bavSvobidanve cnobismoyvare, maZiebeli gonebis mixei-ls, Tundac „saganTa arsSi garkvevis“ mizniT, rame ar gaefuWebina, rame ar dae-Savebina da saqmeSi garTul bebia-nacvals, Tu xmamaRla ar ityoda, gul-Si mainc ar gaevlo: xeiriani bavSvi rom yofiliyavi, mSoblebi geyolebodao. patiebas vTxov ufals, magram aseTi ram xom iyo mosalodneli? Tuki iqneboda, amaSi araferia gaugebari. da miuxedavad oblobisa da aseTi bavSvobisa, me kidev erTxel vadastureb, rom mixeil maxa-raZe bednier varsklavze dabadebuli kacia. igi „xeiriani“ aRmoCnda ara mar-to Tavisi ojaxisa da gvarisaTvis, ara-med mTeli saqarTvelosTvis. isev Tqven gansajeT:

m. maxaraZe daibada 1946 wels xulos raionis sofel faCxaSi. 1964 wels daam-Tavra yinCauris saSualo skola. 1965-1970 wlebSi swavlobda Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis filosofiisa da fsiqo-logiis fakultetze filosofiis spe-cialobiT. 1970 wlidan muSaobda saqar-Tvelos mecnierebTa akademiis savle we-reTlis saxelobis filosofiis insti-tutSi. paralelurad swavlobda da 1979 wels daamTavra Tbilisis ilia WavWava-Zis saxelobis ucxo enaTa pedagogiuri instituti germanuli enis ganxriT.

1978 wels daicva sakandidato, 1989 wels ki - sadoqtoro disertacia. 2000 wlidan profesoria. 1994-2006 wlebSi iyo filosofiis institutis qarTu-li filosofiis istoriis ganyofile-bis xelmZRvaneli. sagulisxmoa, rom am ganyofilebaSi adre moRvaweobda akad. Salva nucubiZe, xolo daarsebi-dan (1966) misi xelmZRvaneli iyo akad. Salva xidaSeli (mixeilis mecnier-xel-mZRvaneli da Zvirfasi maswavlebeli). 2007-2010 wlebSi mixeili institutis samecniero sabWos Tavmjdomare da J. „macne“-s filosofiis seriis mTavari redaqtoria. aris saqarTvelos filo-sofiur mecnierebaTa akademiis erT-er-Ti damfuZnebeli.

misi samecniero kvlevis ZiriTadi sferoebia: qarTuli da Sua saukuneebis

filosofiis profesor mixeil maxaraZesTan 50 wliani urTierToba da megobroba makavSirebs. bunebrivia, es saSualebas maZlevs saqmis uSualo codniT vilaparako iu-bilaris pirovnebis, misi cxovrebisa da moRvaweobis ZiriTadi momentebis Se-saxeb.

gamoCenili mecnieri, publicisti da sazogado moRvawe

mixeil maxaraZe - 70

filosofiis istoria, religiuri fi-losofia, kulturis filosofia, rene-sansisa da humanizmis sakiTxebi, Taname-drove qarTuli filosofia.

m. maxaraZe aris 28 wignis, 100-ze meti samecniero naSromisa da 500-mde publi-cisturi werilis avtori. misi samecnie-ro naSromebi gamoqveynebulia rusul, ukrainul, germanul da inglisur ene-bze. ramdenime wigni daculia ucxoeTis pestiJuli universitetebis biblioTe-kebSi.

m. maxaraZis mravalmxrivi Semoqme-debiTi muSaobis erTi etapis Rirseuli Sefaseba da Taviseburi Sejamebac iyo misi 60 wlisTavisadmi miZRvnili saiu-bileo krebuli „filosofia da Taname-droveoba“ (gamomcemloba „arxe“, Tbi-lisi, 2007), romelSic Sesulia cnobili qarTveli filosofosebis naSromebi. krebulSi asaxulia savle wereTelis filosofiis institutSi gamarTuli saiubileo samecniero konferenciis masalebic. aqve warmodgeni-lia sta-tiebi, romlebSic saubaria iubilaris pirovnul Tvisebebze, mis samecniero, publicistur, politikur da sazoga-doebriv moRvaweobaze.

vfiqrob, filosofiis yofil insti-tutSi gamarTuli RonisZiebisa da ase-Ti gamocdilebis ganzogadeba SeiZle-boda Cvens universitetSic, miT ufro, rom prof. mixeil maxaraZe kidev ufro xeldamSvenebuli xvdeba Tavis 70-e wlisTavs.

sami aTeuli wlis ganmavlobaSi m. ma-xaraZe kiTxulobda leqciebs ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxel-mwifo universitetsa da Tbilisis sxva umaRles saswavleblebSi. amJamad leq-ciebs kiTxulobs baTumis rusTavelis saxelmwifo universitetSi. xelmZRva-nelobs filosofiis programul mimar-Tulebas. iyo da aris araerTi aspiran-tisa da doqtorantis mecnier-xelmZR-vaneli.

2004 wels Teberval-aprilis Tveeb-Si m. maxaraZe iyo saqarTvelos parla-mentis wevri, amave wlis ivlisidan 2012 wlis seqtembramde aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos Tavmjdo-marea, 2012 wlis oqtombridan 2016 wlis noembramde - saqarTvelos parlamentis wevri.

2004 wlis mieniWa saqarTvelos saxelmwifo premia publicistikis ganxriT, 2009 wels ki wignisTvis - „fi-losofia, politika, mcire proza“ akad. Salva nucubiZis saxelobiTi premia. misi xelmZRvanelobiT momzadda da ga-moica qarTuli filosofiuri azris is-toriis oTxtomeuli, risTvisac mieniWa 2011 wlis erovnuli premia mecnierebis dargSi.

1993 wlidan m.maxaraZe saqarTvelos mweralTa kavSiris wevria. 2005 wels mas mieniWa saqarTvelos Tavdacvis erovnu-li akademiis sapatio doqtoris wodeba.

m. maxaraZe dajildoebulia Rirse-

bisa da vaxtang gorgaslis saxelobis I xarisxis ordeniT da agreTve, preziden-tis brwyinvalebis ordeniT. patriar-qisagan miRebuli aqvs saCuqrad ZowiT Semkuli jvari.

am mSrali statistikidanac Cans, Tu rogor ucxovria, rogor uSromia da rogori Rirseuli gza gamouvlia oblad gazrdil faCxel mixeils. es aRmasvla, es gza dResac warmatebiT grZeldeba da rogoric ar unda iyos mavanis mier am gzis romelime monakveTis Sefaseba, me erTi ram vici: is yovelTvis marTali iyo da aris sakuTari Tavisa da qveynis winaSe. man naTlad aCvena, rom saqveyno saqmeebis keTeba, keTili nebis SemTx-vevaSi, yovelTvis da yvela poziciidan SeiZleba.

mixeil maxaraZe sakuTar sindisTan arasodes wasula kompromisze. asea po-litikaSic, cxovrebSic da asea mecnie-rebaSic. erTi damaxasiaTebeli magali-Ti mecnierebis sferodan:

adrindel gamokvlevebSi m. maxaraZe TiTqmis usityvod iziarebda qarTuli renesansis nucubiZiseul koncefcias. axla SedarebiT frTxilia da ufro ixreba ivane javaxiSvilis poziciisaken, romlis Tanaxmadac saqar-TveloSi ar yofila dasrulebuli saxis renesansi.

Cveni azriT, sakiTxisadmi aseTi mid-goma warmoadgens mixeil maxaraZis, ro-gorc mecnierisa da pirovnebis, kidev erT Rirsebas: amaRldes sakuTar Tavze, uari Tqvas mis mier adre gaziarebul Tu ganviTarebul Sexedulebeb-ze da mxari dauWiros SeiZleba naklebad mimzid-vel, magram misTvis ufro gamarTlebul pozicias. sxva sakiTxia, aris Tu ara es swori, WeSmariti pozicia. am SemTxveva-

Si Cven yuradRebas vamaxvilebT imaze, rom avtori marTalia sakuTari Tavis winaSe. igi Sinaganad, mecnieruli keTi-lsindisierebiT, zneobrivad moqmedebs.

WeSmaritad qarTuli habitusis mqo-ne, uaRresad komunikabeluri da TiT-qos rbili xasiaTis mixeili, Seuvali da zogjer radikaluricaa principuli sakiTxebis gadawyvetisas. rogorc vT-qvi, misTvis miuRebelia zneobrivi kom-promisi, ramac kargad iCina Tavi aWaris problematikaze msjelobebSi. maSin mas-mediaSi gamoqveynebuli misi publika-ciebi, marTlac, gmirobis tolfasi iyo.

rodesac SesavalSi vambobdi, rom mixeil maxaraZe bednier varsklavzea dabadebuli meTqi, upirvelesad mis Rrma patriotul suliskveTebas da rea-lur saqmeebs, misi Sinagani mowodebisa da SemoqmedebiTi saqmianobis bednie-rad Serwymas vgulisxmobdi. marTlac, iubilaris mTeli Segnebuli cxovreba da moRvaweoba qarTuli mecnierebis, samSoblosa da erovnuli idealebis samsaxuris kalapotSia moqceuli. amas adasturebs misi mraval-aspeqtiani Se-moqmedeba, amas adasturebs misi sazoga-doebrivi moRvaweoba, amas adasturebs misi mravalricxovani naSromebi da pu-blicisturi werilebi, amas adasturebs TbilisSi da baTumSi misi redaqtoro-biT gamocemuli mecnieruli Tu lite-raturuli krebulebi, gamoCenil fi-losofosTa naSromebi, amas adasturebs misi iniciativiT Catarebuli RonisZie-

mixeil maxaraZe sakuTar sindisTan arasodes wasula

kompromisze. asea politikaSic, cxovrebaSic da asea

mecnierebaSic...

bebi da a. S. bevri ram, rac TbilisSi da saqmis Tbilisel mesveurebs unda gaeke-TebinaT da ar Tu ver gaakeTes, mixeil maxaraZis mecadineobiT baTumSi, an isev TbilisSi isxamda xorcs.

marto is rad Rirs, rom prof. m.ma-xaraZis xelmZRvanelobiT momzadda qarTuli filosofiuri azris istoriis oTxtomeuli. gava wlebi, aTwleulebi da es saSviliSvilo saqme saamayo faqtad darCa CvenTvis, da ara mxolod imitom, rom es naSromi baTumSia gamocemuli. Salva nucubiZis gamonaTqvamis para-frazireba rom movaxdinoT, amieridan, „mcdelobis miuxedavad, xelidan vera-vin gagvagdebinebs“ Cveni filosofiuri azrovnebis nimuSebs, romlebic qrono-logiurad dalagebulia, logikurad Se-krulia da warmodgenilia oTxi mSvenie-ri tomis saxiT.

yvelaferi es aris namoRvawari im yofili studentis, romelic TiTqos arafriT gansxvavdeboda sxvebisagan. ma-gram, axla rom vukvirdebi, arc mTlad ase iyo saqme. gavixseneb zogierT maga-liTs:

studqalaqSi cxovrebis periodSi, rodesac Cven jer kidev dilis tuale-tiT viyaviT dakavebuli, mixeili ukve brundeboda sasadilodan nasauzmevi da rogorc wesi, axali gazeTebiT xelSi. mas hqonda Zlieri Sinagani swrafva axali informaciis miRebisaken. pirvelad mas unda gaego, mas unda waekiTxa mniSvnelo-vani sazogadoebriv-politikuri, spor-tuli Tu sxva masalebi da Cvenc xSirad misgan vismendiT „cxel-cxel“ ambebs. siaxlisadmi inteleqtualuri swrafva mixeilis gamorCeuli TvisebaTagania.

axalgazrda studenti kaci gamWria-

xobiTac gamoirCeoda. magaliTad, sxve-bze ukeTesad grZnobda, rom ucxo ena, gansakuTrebiT germanuli, aucilebeli iyo filosofosisaTvis. amitomac, am enis kargad dauflebis mizniT, daamTavra meore umaRlesic germanuli enis specia-lobiT. aseTi mizanswrafuloba marTlac iSviaTia sxva qalaqSi Tavisuflad myofi „upatrono“ axalgazrdisaTvis.

mixeil maxaraZis, rogorc pirovne-bis, daxasiaTebisaTvis gavixseneb erT aseT faqtsac. 1982 wels moskovSi gardaicvala cnobili qarTveli fi-losofosi zurab kakabaZe, romelic TviTmfrinaviT unda CamoesvenebinaT TbilisSi. mixeilis iniciativiT, Tvi-Ton, prof. napoleon kvaracxelia da me davxvdiT gansvenebulis cxedars aeroportSi. civi saRamo iyo, TiTqmis bneloda. SevamCnie mixeilma Cumad moi-wminda cremlebi. arc WirisuflisTvis migvisamZimrebia da arc sxva nacnobi Segvxvedria. aTobiT filosofosi da fsiqologi cxovrobda da muSaobda TbilisSi, magram ratomRac Cven aRmovC-ndiT aeroportSi. Tumca, amas mixeili-saTvis araviTari mniSvneloba ar hqonia. man gulwrfelad moixada Tavisi moqala-qeobrivi vali ufrosi kolegis xsovnis winaSe da es iyo misTvis mTavari.

mixeili alali, marTali, megobrebis moyvaruli kacia. mas uyvars urTierTo-bebi, e.w. Ria cxovreba. am mxriv araferi Secvlila daojaxebis Semdegac. maxsen-deba, Tuki vinme TbilisSi karg Rvinos,

Page 9: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

9noemberi

romlis adgilsa da mniSvnelobas baTu-melebisaTvis (da ara mxolod maTTvis) veraferi Secvlis.

mixeils arasdros uTamaSia roli, arasdros utarebia raime niRabi. igi Tavidanve iyo harmoniuli, mTliani, Zlieri pirovneba, romelic yovelTvis gamoirCeoda gonierebiT, sidinjiT, principulobiT da ambobda imas, rasac fiqrobda. amasTanave, ambobda da werda araorazrovnad, naTlad da yvelasaTvis gasagebad. es misi stilia, saerTod.

yovelive zemoaRniSnuls kargad av-sebs mixeil maxaraZis fsiqologiuri portretisaTvis damaxasiaTebeli kidev erTi Strixi, romelic sworadaa SeniS-nuli filosofos anzor bregaZis mier. zemoaRniSnul saiubileo krebulSi igi wers: „goniTi adamiani sanTliTaa saZeb-ni. me Cems kolegebSi aseTad miSa maxa-raZe meguleba. mis yofierebas umaRlesi goniTi aqti - sindisi anaTebs, qmedebas - uangaroba, sikeTes daTess da Caivlis, madlobasac ar moiTxovs davalebulisa-gan“. kargadaa naTqvami, es marTlac asea.

yvelaferTan erTad, mixeili Cinebu-li iumoris grZnobiT aRsavse pirovne-

baa. iumori ar Ralatobs mas nebismier situaciaSi. maxsendeba, sakandidato disertaciis dacvis win, erT gulSema-tkivars ar moewona misi „sadisertacio“ kostumi da Tavisi SesTavaza. mixeilma Tavaziani uari ganacxada da RimiliT dasZina: axali kostumis Cacmas me di-sertaciis dacvis Semdeg vapireb, Torem manamde Tu Cavicvi, ra azri aqvs maSin di-sertaciis dacvaso.

mixeil maxaraZe gawonasworebuli, ukompleqso, Sinaganad Tavisufali da Tavadac Tavisufalebis moyvarea. iqneb amitomac ar uyvars maincdamainc mka-crad gansazRvruli, Semofargluli dRis reJimi, Tumca saWiroebisamebr icavs mas. uaRresad mizanswrafulia. igi momentur awmyoze, pirad interesebze amaRlebuli, WeSmaritad Soreuli moti-vaciuri struqturis mqone nebelobiTi qcevis subieqtia, romelic ZiriTadad socialuri, sazogadoebrivi motivebiT xelmZRvanelobs da erisa da qveynisa-Tvis saWiro Rirebulebebs qmnis.

mixeilis warmatebebTan asocirdeba, misi cxovrebis megobari, Tanaklaseli - qalbatoni ciala daviTaZe, uaRresad

keTilSobili pirovneba. TviT mixeilis aRniSnviT, mas msgavsi miRwevebi ar eqne-boda, metic, verc amis meoTxeds miaRwe-vda, rom ara qalbatoni ciala.

erT moments gamovarCevdiT meuR-lis TanadgomasTan mimarTebiT. roca gasuli saukunis 90-ian wlebSi qveyanaSi sayovelTao krizisma daisadgura, qal-batonma cialam Tavis Tavze aiRo ojaxis mZime tvirTi, ar uTakilia ara-viTari samuSao da ramdenime wlis ganmavlobaSi, faqtobrivad is arCenda ojaxs, romel-Sic oTxi Svili izrdeboda. es periodi ki mixeilis mra-valmxriv SemoqmedebaSi gamorCeuli warmatebebis wlebia.

70 wlis iubilari, filosofiis WeS-mariti profesori mixeil maxaraZe, kvlavac Cveuli SemarTebiT agrZelebs muSaobas. vusurvoT mas xangrZlivi si-cocxle da Semdgomi nayofieri moR-vaweoba Cveni mecnierebis, erisa da qvey-nis sasikeTod.

nodar baramiZe,fsiqologiis mecnierebaTa do-

qtori, profesori

Tevzs an xils Camoutanda, rogorc wesi, amxanagebi unda daepatiJebina Tavis vi-wro binaSi. am nobaTis aseTi realizacia misTvis iyo lamazi sababi, raTa kidev erTxel seriozulad gvemsjela saWir-boroto sakiTxebze, mecnierebaze, li-teraturaze da, rac mTavaria, qveynis bedze. ase iyo yovelTvis, asea axlac.

mixeil maxaraZe namdvili inteleq-tualia. man kargad icis wignis, biblio-Tekis da wignze muSaobis fasi. misive Tq-miT, igi dabadebuli araa, Torem gazr-dilia biblioTekebSi. kargad maxsovs, aTeuli wlebis winaT, rodesac Tbili-sis saxelmwifo universitetis pirvel sarTulze ganTavsebuli mSvenieri bi-blioTeka sxvagan gadaitanes, mixeili aRSfoTebas ver malavda. igi dascinoda im ubedur Cinovnikebs, romlebsac uxa-rodaT, rom maTi kabinetebi biblioTe-kis naTel darbazSi moawyves. aseve, ro-desac „optimizaciis“ mizniT, baTumis akaki wereTlis saxelobis sajaro bi-blio-Tekas, faqtobrivad, gauqmebis sa-frTxe daemuqra, mixeilma, yovelgvari xmauris gareSe, yvelaferi gaakeTa, rom biblioTeka xeluxlebeli darCeniliyo,

jer kidev 2000 wels Camova-yalibeT memed abaSiZis saxelo-bis samxreT-dasavleT saqar-Tvelos samecniero kvleviTi centri 4 ganyofilebiT. cen-tris pirvel xelmZRvanelad dainiSna im xanad universitetis reqtori profesori batoni nuri verZaZe, moadgileebad ki daviniSneT me samecniero darg-Si, saerTo sakiTxebSi ki malxaz CoxaraZe. Cemi iniciativiT Ca-movayalibeT mudmivmoqmedi kompleqsuri eqspedicia, Sevq-meniT centris gamocema krebu-lis saxiT, dRemde gamoica am krebulis 10 tomi. eqspediciebs vawyobdiT rogorc taoSi, ase-ve klarjeTsa da SavSeTSi. 2008 wels daibeWda SavSeTis qveynis pirveli samecniero portre-ti vrceli monografiis saxiT, romlis pirveli nawili aris gamokvleva, meore nawili ki ma-salebi SavSuri folklorisa da dialeqtis Sesaxeb Tavisi leqsi-koniTurT. 2016 wels daibeWda vrceli monografia klarjeTis Sesaxeb. 2012 wlidan daviwyeT muhajirTa STamomavlebis kvle-vac. Cveni kvlevebi calke wigne-bad gamoica, aseve gamoica Cemi ori wigni ,,SavSuri Canawerebi“ da ,,muhajirTa STamomavleb-Tan“

1998 wels gamoqveynda Cemi da qalbatoni meri cincaZis er-Toblivi naSromi ,,samxruli ki-loebi da qarTuli samwerlobo ena“. amrigad, samecniero saqmia-noba sakmaod aqtiurad mimdina-reobs.

_ ras niSnavs erovnuli sa-mecniero akademiis mier gadmo-cemuli sapatio sigeli Tqven-Tvis?

_ es aris iuneskos mier dadgenili mecnierebisadmi miZRvnili dRe, romelic aka-demiis krebis mier dawesda. sa-qarTveloSi moRvawe mecnierTa erTi jgufi jildovdeba aka-demiis sigeliT. am jgufSi mec aRmovCndi, rac maxarebs. didi madloba organizators. mixa-ria, rom daafases samecniero kvlevebi, romlebsac me vxel-mZRvanelobdi.

_ Tqven es jildo msoflio mecnierebis dResTan dakavSire-biT gadmogecaT... ras gvetyviT am dResTan dakavSirebiT?

(dasawyisi 7 gv.)

mecnierebaTa erovnulma akademiam profesori mamia faRava sapatio

sigeliT daajildova

Zalian mniSvnelovania sa-mecniero sazogadoeba, Tumca saqarTveloSi samwuxarod dau-fasebelia. Tu dainaxaven im did Sromas, romelsac mecnierebi ewevian, qarTuli mecnierebis gasaviTareblad da im tradi-ciebis gasagrZeleblad, rome-lic wina Taobis mecnierebma Se-qmnes, ra Tqma unda, kargi iqneba. es dRec swored mecnierebis Rvawlis dasafaseblad aRiniS-neba. mixaria, rom aseTi dReebi arsebobs da mecnierTa Rvawli SeumCneveli ar rCeba.

_ Tqveni azriT ra gamowve-vebis winaSe dgas Tanamedrove qarTuli enaTmecniereba?

_ qarTuli enaTmecniere-ba yvela epoqaSi da dResac Tavi-si gamowvevebis winaSe dgas. sae-naTmecniero skolebi intensiu-rad ikvlevdnen, rogorc kerZo, ise zogadi lingvistikis pro-blemebs, maTi kvlevis areal-Si Semovida qarTuli da qar-Tveluri enebi, mTis kavkasiuri enebi, aRmosavluri mkvdari Tu cocxali enebi. XX saukunis 60–ian wlebSi Camoyalibda dia-leqtologTa respublikuri konferencia akademikos varlam Tofurias xelmZRvanelobiT, es konferenciebi yovel wels imarTeba 2016 wels 36–e konfe-rencia Catarda, es konferencia erTis mxriv, Cveni winaprebis tradiciis gagrZelebaa, meo-res mxriv ki wlis ganmavlobaSi momxdari cvlilebebis Sejame-ba. umTavresi gamowveva Zvelis SenarCuneba da axalis ganviTa-rebaa, aucilebelia kvlevebSi CaerTos axali Taobis warmoma-dgenlebi, rac mTavaria dros ar

unda CamovrCeT._ rogoria Tqveni samoma-

vlo gegmebi?_ samomavlo gegmebi bevria,

amJamad maWaxlis Sesaxeb ori nawilisgan Semdgar monogra-fias vamzadebT, pirveli nawili daeTmoba gamokvlevebs, meore nawili ki folklorul da dia-leqtologiur masalebs Tavi-si leqsikoniTurT. es iqneba emigrant maWaxlelebis Sesaxeb pirveli monografiuli nakvle-vi.

Cveni mizania taosa da speris Seswavla, vapirebT taos Sesaxeb kvlevebis gakeTebas, saboloo mizani ki iqneba aWaris Sesaxeb kompleqsuri monografiis Seqm-na. minda vrceli leqsikonebis Seqmna aWaruli dialeqtisa da samxruli kiloebisa, umTavre-sad ki Cemi xeobis, orTabaTumis, Sesaxeb naSromis Seqmna, imedi maqvs Cemi Canafiqri ganxor-cieldeba.

gegmaSi gvaqvs SavSuri da klarjuli kiloebis gamoqvey-neba, masalebi ukve gamzade-bulia. aseve vapireb qalbaton meri cincaZesTan da maia barami-ZesTan erTad ramdenime wignis gamocemas, pirvel wignSi unda Sevides monografia ,,qarTuli kiloebi da qarTuli samwerlo-bo ena“, meore wignSi – SavSuri dialeqti Cemi, qalbaton meris da qalbaton maias avtorobiT, mesame wignSi ki – klarjuli dialeqti. Semdegi nabiji iqne-ba istoriuli taos Sesaxeb vr-celi monografiis gakeTeba. sa-mecniero muSaoba intensiurad mimdinareobs.

manana devaZe

Sotokan karateSi evropis CempionatSi miRweuli warma-tebisa da universitetis popularizaciisaTvis, evropis Cem-pioni, teqnologiuri fakultetis studenti _ besik CxikvaZe universitetis reqtorma merab xalvaSma sapatio sigeliT daajildova. agreTve, besik CxikvaZes universiteti mimdinare wlis swavlis safasurs srulad daufaravs. Sexvedras eswre-bodnen aWaris karates federaciis prezidenti goCa surmaniZe, vice prezidenti malxaz balaZe da mamuka yuraSvili saqarTve-los karates federaciis vice prezidenti.

evropis Cempionatma Sotokan karateSi starti baTumSi aiRo da masSi msoflios 35 qveynis 1400 warmomadgeneli mo-nawileobda. sportsmenma finalur SexvedrebSi yazax, Turq, azerbaijanel da somex metoqeebs sZlia da evropis Cempionis tituli moipova. besik CxikvaZe asparezobas foTSi dagegmil saqarTvelos nakrebis SesarCev turnirSi ganagrZobs.

universitetSi Seqmnilia olimpiuri karates studenturi jgufi, romelsac wvrTnis aWaris karates federaciis gene-raluri mdivani, Sotokan karates Savi qamris, meoTxe danis, laosuri karatis mesame danis mflobeli da Tai–Zis ostati malxaz balaZe.

aWaris karates federaciam baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets gadasca oqros medali da diplo-mi olimpiuri sportis saxeobis _ karates ganviTarebisa da mxardaWerisTvis.

jildo universitetisgan evropis Cempions

Page 10: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

10 noemberi

Zlieri kedeli CamogveSala... Ti-Tqos, trial mindorSi marto davrCiT... Tqvens lands veZebT, rom TavSesafari isev TqvenTan

vipovoT...Tqven xom Cveni sayrdeni, Cveni didi

imedi iyaviT... Tvali telefonisken im imediT garbis, rom gavigonebT Tqvens Tbil xmas da isev miviRebT Tumca, er-TaderT swor rCevas, magram moridebiT naTqvams: „me ase vfiqrob“, „me ase mgo-nia“, „albaT, ase ajobebs“...

vcdebiT... gangebam ase ineba... Tqven ki CvenTan mogonebebSi dagtovaT...

mainc, ra iyaviT aseTi?! sxva gan-zomilebaSi myofi, risi aRwerac Cven, ubralo mokvdavT ar SegviZlia!

ratom aris, rom amas aseTi adamiane-bis gardacvalebis Semdeg amboben xma-maRla?! ratom ar SeiZleba, sicocxle-Sive gabedulad aRiaro?! cocxali gaacno sazogadoebas, axalgazrdobas, mas ki guli gauTbo?!

Tumca, aravis veridebodiT da Tq-vens gansakuTrebulobas arc erT dro-Si, aravisTan ar vmalavdiT, miuxedavad imisa, rom amis nebas ar iZleodiT. es erTaderTi rame iyo, rasac ar gijereb-diT.

madloba ufals, rom TqvenisTana adamians Semaxvedra!

madloba ufals, rom Tqvens saocar samyaroSi Semomiyvana, Tqvens gasao-car, momajadoebel leqciebs maziara!

madloba ufals im dRisTvis, roca TqvenTan Semaxvedra, ukve institutis damTavrebis Semdeg, SemTxveviT, Tumca, Turme meZebdiT, axal kursdamTavre-buls, Tqveni SefasebiT - „sandos , pa-tiosansa da Sromismoyvares“.

madloba Tqven, rom iyaviT Cems cxo-vrebaSi! madloba yvelafrisTvis, rac CemTvis gagikeTebiaT, rac Cemze giT-qvamT! es erTi sityva veranairad ver daitevs WeSmarit madlierebas.

Tqveni didi mondomebiT, institu-tis sapatio koleqtivis wevric gavxdi. Tqven gamikvaleT gza mecnierebaSic. miTxariT: „SemomiTvales: „ erTi kargi gogo minda genetikaSio“, me SevuTva-le: „me myavs kargi gogoo“. ra damavi-wyebs uangarod gaweul Tqvens yovel-dRiur konsultaciebs. ra damaviwyebs imas, rom soflidan muxlamde TovlSi momavals CemTvis wignebi mogqondaT. dRemde vinaxav Tqvens Casworebul re-ferats. pirvel leqciasac Tqveni daJi-nebuli moTxovniT, Tqveneuli princi-pulobiTa da kategoriulobiT veziare. Cemi yoveli warmateba gaxarebdaT, yo-veli problema gulTan axlos migqon-daT. da gana marto Cemi?! aravis agrZ-nobinebdiT, eZebdiT niWier kursdam-Tavrebuls, rom gzaze dageyenebinaT, xeli SegewyoT misTvis cxovrebis aspa-rezze gamosasvlelad. mowmec xSirad viyavi, magram uflebas ar maZlevdiT, gameTqva. Cveni departamentic, ZiriTa-dad Tqveni yofili studentebiT, Tqve-ni aRzdilebiTaa dakompleqtebuli. ar

Cveni didi tkivili da sevdaormoci dRe miiwura... ormoci saaTi-viT gailia...Cveni usazRvro tkivili xarT...

geSinodaT, gabeduli sityva geTqvaT maTze. Rrmad iyaviT darwmunebuli, rom ar giRalatebdnen.

amaSic gansakuTrebuli iyaviT - uangarod axmardiT momaval Taobas Tq-vens niWsa da talants, riTac udidesi wvlili SeitaneT momavali mecnieruli da pedagogiuri kadrebis momzadebis saqmeSi.

CvenTvis yovelTvis saamayo iyo, aris da iqneba, rom veziareT anzor diasamiZis skolas, diax, akademiur, pe-dagogiur da samecniero skolas, prof. a.diasamiZisa, romelic yovelmxriv gamorCeuli pirovneba iyo. maRalk-valificiuri pedagogi da leqtori, saukeTeso mecnieri da organizato-ri, SesaSuri niWiTa da gonierebiT da-jildoebuli. hqonda saocari alRo da erudicia, didi Sinagani kultura da disciplina, pasuxismgebloba da mom-Txovneloba, rogorc sxvebis, aseve, upirveles yovlisa, sakuTari Tavis mi-marT, gamorCeuli oratoruli niWisa da auditoriis dapyrobis gansakuTre-buli unari. iyo humanuri, obieqturi da gulisxmieri.

ramdenic ar unda vTqva, mainc ver movZebni Tqvens Sesaferis, Tqvens saka-dris sityvas. ver vipovi, Tundac, um-didres Cvens enaSi (romelsac Tqven ise eTayvanebodiT leqsebSic), romelic met-naklebad miaxloebuli iqneboda im pirovnebasTan, vinc Tqveni saxiT da-vkargeT.

Tqven xom im adamianTa ricxvs mieku-TvnebiT, romelTa gardacvaleba sikv-dils ar niSnavs, vinc qveyanas imitom ar moevlina, mxolod dabadebisa da garda-cvalebis TariRi datovos, aramed imis-Tvis, rom samSoblos, xalxs emsaxuros.

amitomac daakldiT Cvens universi-tets, universitets, romelic Tqveni saficari iyo, romelsac eTayvanebo-diT, saocari leqsic ki miuZRveniT „qa-TqaTa taZars“, xarobdiT misi warmate-bebiT da gtkiodaT misi satkivari...

daakldiT qalaqs, kuTxes, qveyanas, romelTa didi gulSematkivaric iya-viT.

isev Cveni imedi xarT...magram amjerad kiTxvebze pasuxs Tq-

vens minawerebze, poeziis enaze gadmo-cemul Tqvens SegonebebSi movZebniT... vai, rom mas ar eqneba Tqveni xmis xibli.

sxva gamosavali, ubralod, araa...mogonebebSi saTuTad SeginaxavT da

momaval Taobas ki aucileblad vetyviT siamayiT, rom Cven gvyavda leqtori, maswavlebeli, damrigebeli, kolega da ufrosi megobari anzor diasamiZe - ni-Wierebis, inteligentobis, udidesi Sinagani kulturis, siwmindis, patios-nebis, uzado keTilSobilebis, uangaro megobrobis samagaliTo nimuSi.

biologiisdepartamentis saxeliT

qeTevan doliZe

qvevris warweris saidumlo...

2016 wlis 4 noembers Srs universitetis niko berZeniSvilis institutis istoriis ganyofilebaSi, amave institutis eTno-logiisa da socialuri kvlevis ganyofilebis ufrosma, isto-riis mecnierebaTa doqtorma, profesorma nodar kaxiZem Semoi-tana qseroqsze gadaRebuli qvevris fragmentis fotosuraTi, romelzedac aRbeWdilia (amokawrul-amokveTilia) Zveli qar-Tuli asomTavruliT Sesrulebuli warwera, romlis wakiTx-vac, rogorc Tavad Bb-nma nodarma agvixsna, mecnier-specialis-tTa dainteresebis miuxedavad dRemde ver moxerxda. Bbatonma nodarma agreTve agvixsna, rom warweris Tavsa da boloSi moTa-vsebuli specifikuri niSnebi, teqstis dasawyisisa da dasasru-lis mimaniSnebeli unda iyoso. Mmiuxedavad b-n nodaris amgvari mosazrebisa, Cven SesaZleblad CavTvaleT daSveba, rom aRniS-nuli specifikuri niSnebi warweris Tavsa da boloSi qristes saxeliT dawyebul da dasrulebul saqmezec SeiZleba migvaniS-nebdes, Tanac masSi aSkarad ikiTxeba zemodan da qvemodan xaziT SemosazRvruli asomTavruli aso-niSani q – qan-i (aqve ixileT aRniSnuli qvevris fragmentis suraTi warweriTurT). Q

qvevrze gamosaxulma warweram Cven-Si didi interesi gamoiwvia da ram-denime wuTis Semdeg, Cvenda gasao-cradac, misi amokiTxva movaxerxeT.

Mmasze, Cveni azriT, datanilia religiuri Sinaarsis Semdegi warwera: `(qriste Rmer-Tis saxeliT) oRegen (aRegen) m. tkic_ ai st.mni(stamani) .. J (isev – qristes saxeliT)” [`stamani” _ qila, koka, Zveli qarTuli enis SeerTebuli leqsikoni, saqarTvelos sapa-triarqos gamomcemloba, Tbilisi, 2008, gv. 327].

sadac wertiliT gamoyofili asobgera `m”, mis ricxviT mniSvneloba, 40-zec Sei-Zleba miuTiTebdes, rac aRniSnuli `sta-manis” daniSnulebaze, rom viRac gardac-vlilis ormocis aRsaniSnavad `aRego” igi, an Tuki gaviTvaliswinebT, rom `oRegen” mravlobiTi ricxvis formaSia mocemuli, SeiZleba am A aRgebul” stamanTa raodeno-bazec, ricxv 40-zec miuTiTebdes. boloSi orwertiliT gamoyofili `J” (J-an-i) ki, misi ricxviTi mniSvnelobiT SeiZleba aR-niSnuli `stamanis“ tevadobaze, magaliTad, 90 kokaze, (an sxva sazom erTeulze), xolo religiuriT, 9-sa da 0-ze (9 asomTavruli aso-bgera T-ani, sruli RmerTia, xolo 0 – igive li, anu sulieri savanea) migvaniSneb-des. Aanu gamodis, rom aq saubaria RvTiuri daniSnulebis, gardacvalebulis ormo-cisTvis gaTvaliswinebul, an 40 `stamanze”, romlis tevadoba 90 koka, an SeiZleba sxva sazomi erTeulia, da romelic sruli Rmer-Tis sulier savanes emsaxureba. `stamanad” daqaragmebul sityvaSi aso niSan t-s zemo Tavis rgolis SuaSi, wertili aqvs Casmuli, wertilia dasmuli masa da mis momdevno aso niSan m-d amokiTxul bgeraSi, romelic, Ta-vis mxvriv, daxuruli sistemiTaa warmod-genili da moxazulobiT Zalian hgavs nayo-fierebis simbolos, faloss.

warweris boloSi, SedarebiT marcxena mxares moTavsebuli aso-niSnebi mxedruls ufro hgvanan da SesaZlebelia `stamanis”

gamkeTebeli ostatis `kleimos”, anu damRas warmoadgendes, an saxel giorgisac aRniS-navdes (Zalian mogvagonebs or mxedrul aso-niSan `g g”-s); aris sxva niSnebic... imave dRes avediT sofel axalSenSi, sadac ad-gilobrivi gamgeobis rwmunebulis mova-leobis Semsruleblis nodar jorbenaZis gulisxmieri damokidebulebiTa da didi daxmarebiTa movaxerxeT aRniSnuli qvevris sruli, CvenTvis saintereso fragmentis mo-naxva (kulturis saxlSi, sadac aRniSnuli qvevri iyo gamofenili, amJamad kapitaluri remonti mimdinareobs da Cveni `stamanis” fragmentebi axalSenis muzeumSi gadauta-niaT, romelic dReisTvis aRar funqcioni-rebs), gadavuReT suraTebi da davafiqsireT amJamad arsebuli misi garegani saxe warwe-riTurT. Qqvevri aRmoCenilia sofel axalSe-nis miqelaZeebis ubanSi.Aam qvevris saboloo gamokvlevisa da Seswavlis mimarTulebiT davsaxeT SesaZlo RonisZiebaTa gatareba, romelTa dasrulebis Semdeg vecdebiT war-movadginoT Cveni kvlevis saboloo, sruli Sedegebi.

unda aRvniSnoT, rom analogiuri tipis qvevri vnaxeT xelvaCauris raionis sofel yorolisTavSi mosaxle guram futkaraZis kuTvnili samosaxlos mandarinis baRSi, romelic saxlis gverdiT gamavali gzis zemoT gaSenebul terasazea ganTavsebu-li. aRniSnuli qvevris yelis (romelic faqtiurad mTlianad momtvreulia) qvemo nawilSi (ix. suraTi) Cans analogiuri tipis ornament-moxatuloba, rogoric axalSe-nis qvevris SemorCenil fragmentzea dafi-qsirebuli, rac gvafiqrebinebs, rom analo-giuri qvevrebi mravlad unda moipovebodes am regionSi. es aq mevenaxeoba-meRvineobis dargis xangrZliv arsebobasa da misi ganvi-Tarebis maRal doneze unda miuTiTebdes.

7 noemberi, 2016 weli

uCa oqropiriZe,istoriis doqtori

Page 11: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

11noemberi

(dasawyisi 1 gv.)

saqarTveloSi gansakuTrebiT mwvave problemas warmoadgens narCenebi, romle-bic mimofantulia specialur da xelovnur nagavsayrelebze. saqarTveloSiaris 69 registrirebuli nagavsayreli, maTi ab-soluturi umravlesoba dasaxuria da ver pasuxobs Tanamedrove standartebs. regis-trirebuli nagavsayrelebis garda arseb-obs bevri stiqiuri nagavsayreli, romelic TiTqmis yvela dasaxlebul punqts axlavs da amis mizezi SeiZleba iyos saxelmwifo na-gavsayreli ar arseboba an araefeqturi da-sufTavebis samsaxuri da dasaxlebul pun-qtebSi nagvis urnebis ar arseboba an kidev mosaxleobis daudevroba maTi zustiraode-nobaucnobia.

saqarTveloSi arsebuli nagavsayrele-bidan arcerTi ar aris im standartis, ro-melic uzrunvelyofs narCenebis efeqtur kompensacias da SemdgomSi garemos dabinZu-rebis aRkveTas. maT ar gaaCniaT wyalgaumta-ri fuZe, Sesabamisad miwisqveSa wylebi dau-cvelia dabinZurebisagan. nagavsayrelebis didi nawili funqcionirebs xevebis, mdina-reebis da zRvis sanapiro zolis siaxloves, rac zedapiruli wylebis damabinZurebeli faqtori xdeba. nagavsayrelebze nagavi Se-dis yovelgvari daxarisxebis gareSe, ar xde-ba myari da saxifaTo narCenebis daxarisxeba. xSirad nagavsayrelebze warmoebs narCenebis Ria wva, rac iwvevs atmosferuli haeris da-binZurebas saSiSi airebiT. aseve nagavsayre-lebi ar aris SemoRobili da daculi, ris gamoc adgili aqvs mdinareebsa da zRvaSi narCenebis Carecxvis faqtebs.

umniSvnelovanesi problemaa isic, rom nagavsayrelebi ar aris SemoRobili da Ta-visuflad Sedian cxovelebi. pirutyvi, ro-melic ikvebeba nagavsayrelis teritoriaze arsebuli sakvebiT xdeba daavadebis gamo-mwvevi. Sesabamisad iqmneba saSiSroeba, rom adamianis organizmSi moxvdes sxvadasxva mikroorganizmebi, romlebic uaryofiTad moqmedeben maT janmrTelobaze. aseve xSiria SemTxvevebi, roca adamianebi TavianTi so-cialuri mdgomareobis gamo nagavSi eZeben maTTvis saWiro nivTebs. mwvave problemas warmoadgens dasaxlebul punqtTan axlom-debare nagavsayrelebi, romlebic diskom-forts uqmnis mosaxleobas, rogorc ekolo-

mwvave respiraciuli daavadebebi _ gripisasunTqi sistemis mwvave infeqciebi yvelaze gavrcelebuli daavadebebia msoflioSi. cnobilia daaxloebiT 300-mde ga-momwvevi, romelTac sasunTqi sistemis mwvave daavadebebis gamowveva SeuZliaT. maTi umravlesoba virusebia - adeno-vi-rusi, rino-virusi da sxva. respiraciul virusTa Soris gar-TulebaTa sixSiriT gripis virusi gamoirCeva, romlis sami tipi (A,B,C) arsebobs. virusebi swrafi cvalebadobiT gamoir-Cevian, rac yvelaze metad A tipis virusisaTvisaa damaxasia-Tebeli. swored es virusia mZime epidemiebisa da pandemiebis gamomwvevi. C virusi ZiriTadad sporadul SemTxvevebs iwve-vs. specialistebis gamoangariSebiT, gripis pandemia yovel 30-40 weliwadSi erTxel viTardeba. msofliosa da aseve, sa-qarTveloSic, virusis ama Tu im tipis gavrcelebis Sesaxeb informacias aqveynebs jandacvis msoflio organizacia, romlis monacemebiT, saqarTveloSi bolo wlebis ganmavlo-baSi cirkulirebs A(H11N1) da A/H3N2) gripis qvetipebi. mimdinare sezonze (2015-16 w.w.) aq dafiqsirebulia gripis A/H3 qvetipi.

giuri aseve esTetikuri TvalsazrisiT.nagavsayrelebze situaciis dareguli-

reba da maTi kontrolqveS ayvana saxelmwi-fosaTvis SedarebiT martivi gaxdeba Tu ki iarsebebs narCenebis gadamamuSavebeli qar-xnebi, romlebic uzrunvelyofen narCenebis efeqtur gadamuSavebas da miRebuli ener-giis sasargeblod gamoyenebas. samwuxarod dReisaTvis saqarTveloSi ar arsebobs nar-Cenebis gadamamuSavebeli qarxnebi, Tumca evrokavSirTan asocirebis xelSekruleba iTvaliswinebs aRniSnuli problemis mogva-rebas.

narCenebis gadamuSaveba saqarTveloSi akrZalulia garemoze zemoqmedebis nebar-Tvis gacemis gareSe, rac kanonmdeblobis regulirebis qveS aqcevs aRniSnul sakiTxs, Tumca problemis gadasaWrelad mxolod es ar aris sakmarisia, aucilebelia mravali da efeqturi narCenebis gadamamuSavebeli qarxnebis aSeneba, rac xels Seuwyobs na-gavsayrelebze narCenebis raodenobis da garemos dabinZurebis xarisxis Semcirebas, garda amisa narCenebis gadamuSavebis Sede-gad miRebuli energia gamoyenebuli iqneba efeqturad.

qalaq baTumis dasufTavebisa da nar-Cenebis marTvis momsaxureba xorcieldeba qalaqis TviTmmarTvelobis mier, romelic uflebamosilia organizeba gaukeTos qala-qis dasufTavebas, mosaxleobis mier war-moqmnili narCenebis Segroveba-transpor-tirebasa da maT gauvneblobas, nagavsayre-lebis marTvas. aseve, narCenebis warmoqmnis Tavidan acilebis, Semcirebis, separaciis, gadamuSavebis da gadamuSavebis Sedegad mi-Rebuli produqtebis gamoyenebis stimuli-rebis organizebas. qalaqis dasufTavebis samsaxuris informaciiT, narCenebis ganTav-

seba xdeba qalaqis teritoriaze arsebul na-gavsayrelze. qalaqis nagavsayrelze naJuri wylebisa da airebis kontroli ar mimdina-reobs. arsebuli nagavsayreli ar akmayofi-lebs sanitaruli nagavsayrelisTvis dadge-nil normebs. ukanasknel wlebSi Segrovebu-li narCenebis raodenoba gaizarda. baTumSi aralegaluri nagavsayrelebi araris.qala-qSi mravladaa gadamuSavebadi narCenebis Semgrovebeli punqtebi. narCenebis Segro-vebis gaumjobesebis mizniT dasufTavebis samsaxurma qalaqis yvela ubanSi ganaTavsa konteinerebi. narCenebis transportirebis-Tvis gansaTavsebelad SeZenilia nagavmzide-bi. narCenebis marTvis Semdgomi gaujobese-bis mizniT dagegmilia axali nagavsayrelis mowyoba, sanitaruli moTxovnebis gaTva-liswinebiT. nagavsayrelze moewyoba fil-tratis Segrovebisa da damuSavebis sistema, gadasamuSavebeli da saSiSi narCenebisaTvis separaciisa da dasawyobebis obieqtebi.

2014 wlis saqarTvelos parlamentma ganixila saqarTvelos kanoni „narCenebis marTvis kodeqsi“, romelic warmoadgens CarCo-dokuments da gansazRvravs sakanon-mdeblo CarCos narCenebis marTvisaTvis. kodeqsSi mocemulia rogorc saxifaTo, ise arasaxifaTo narCenebis Segrovebis, tras-portirebis, aRdgenis da ganTavsebis saki-Txebi, aseve, aRniSnulTan dakavSirebuli valdebulebebi, maT Soris, narCenebis mar-Tvis dagegmvis, aRricxvis, nebarTvebisa da registraciebis gacemis da kontrolis saki-Txebi. proeqtSi aseve mocemulia narCenebis marTvis ierarqia, romelic moicavs narCe-nebis prevencias, xelaxali gamoyenebisTvis momzadebas, reciklirebas, sxva saxis aRdge-nasa da ganTavsebas.

saqarTvelom evrokavSirTan asocirebis

xelSekrulebis xelmoweriT aiRo valdebu-lebebi narCenebis marTvis kontrolisa da efeqturi programis SemuSavebis Sesaxeb, romelic moxsnis arsebul problemas. xel-Sekrulebis farglebSi saqarTvelom unda Seasrulos Semdegi moTxovnebi:

1. miiRos Sesabamisi erovnuli kanonmde-bloba da gansazRvros kompetenturi orga-no;

2. Camoayalibos procedura Tu rogor unda moxdes nagavsayrelebisa da narCenebis gadamamuSavebeli qarxnebis Seqmna;

3. Camoayalibos is gegmebi da moTxovne-bi, romelTa dakmayofilebac aucilebeli iqneba;

4. gansazRvros organo, romelic kon-trols gauwevs aRniSnul procedurebs;

5. moxdes sazogadoebis informireba da maTTvis saganmanaTleblo masalis miwodeba.

vinaidan qarTuli sazogadoeba narCene-bis mimarT gamoirCeva gulgrili damokide-bulebiT da dabinZurebis maRali xarisxiT, ar ufrTxildeba garemos da avlens gare-mosdacviTi ganaTlebis kuTxiT dabal do-nes, amdenad, aucilebelia garemosdacviTi ganaTlebis, rogorc saswavlo kursis, umaR-lesi dawesebulebis yvela saswavlo gegmaSi, Tundac arCeviTi kursis saxiT Setana. aseve, aucilebelia sazogadoebis metad informi-rebuloba im kuTxiT Tu ra mniSvneloba aqvs garemos adamianis janmrTelobisaTvis da ra ziani SeuZlia miayenos bunebas Ria cis qveS ganTavsebulma narCenebma. sasurvelia am mimarTulebiT sajarimo sanqciebis amoqme-debac, rogorc fizikuri, aseve iuridiuli pirebis mimarT.

biologiis departamentis asocirebuli profesori

nino lomTaTiZe

narCenebi da mougvarebeli ekologiuri problemebi

gripis mimRebloba nebismier asak-Si maRalia, amitomac vrceldeba ase advilad. virusi asnebovnebs, rogorc adamians ise frinvelebsa

da cxovelebs. gripis virusis bunebriv rezervuars gareuli frinvelebi war-moadgenen. gavrcelebis gza haerwveTova-nia, aseve kontaqturic. gadacema adamia-nisgan adamianze xdeba ceminebiT, xveliT da virusiT dabinZurebul nivTebTan Se-xebisas.

daavadebis SemTxvevebi mTeli wlis ganmavlobaSi aRiricxeba, Tumca zamTarSi gansakuTrebiT xSirdeba, rasac xels uwy-obs adamianTa koncentrireba daxurul

SenobebSi. amave dros virusi dabal tem-peraturaze ufro didxans Zlebs vidre maRal temperaturaze. radgan gripis virusi cvalebadia adamiani, romelmac gripi gadaitana SeiZleba momdevno an ima-ve wels daavaddes sxva serotipiT. sozo-nuri gripi xasiaTdeba rogorc msubuqi aseve mZime simptomatikiT, rasac SeiZleba moyves letaloba. gansakuTrebiT maRali riskis jgufebSi.

riskis jgufebs warmoadgenen: orsu-lebi, moxucebi, bavSvebi, susti imunuri sistemisa da qronikuli daavadebis mqo-ne pirebi. daavadebis dasawyisi mwvavea. iwyeba SemcivnebiT, cxelebiT, Tavisa da

Tvalbudeebis tkiviliT, kunTebisa da saxsrebis areSi texviTi xasiaTis tki-viliT. amas Tan erTvis yelis simSrale da tkivili, sunTqvis gaZneleba, surdo, xvela da cremldena. Tu gripi garTu-lebis gareSe mimdinareobs cxeleba 3-4 dReSi normalizdeba. gadatanili infeq-ciis Semdeg SesaZlebelia 3 kviris gan-mavlobaSi darCes haergamtari gzebis gaRizianeba: xvela, sisuste, asTeniuri sindromi. gripis garTulebidan yvelaze xSiria filtvebis anTeba, miokarditi, me-ningiti, otiti. es garTulebebi SeiZleba gamowveuli iyos gripis virusiT an viru-siT dauZlurebul organizmSi arsebuli baqteriuli floris gaaqtivebiT. xSi-ria qronikuli daavadebebis gamwvaveba gripis fonze. garTulebebi SemTxvevaSi iwyeba 3-5 dRidan. zog SemTxvevaSi, gan-sakuTrebiT virusuli pnevmoniis gaua-reseba SeiZleba 24 saaTSic ganviTardes, rac saWiroebs gadaudebel daxmarebas. intensiuri Terapiis saxiT filtvebis xelovnuri ventilaciis mizniT. progre-sirebadi daavadebis simptomebia: qoSini, sunTqvis gaZneleba, sisxliani naxveli, tkivili gulmkerdis areSi, hipotonia, gonebis dakargva an dabindva, Ziliano-ba, krunCxvebi. am niSnebis gamovlenisas dauyovnebliv unda mimarToT samedici-no dawesebulebebs.

mkurnaloba: saWiroa organizmis br-Zolisunarianobis amaRleba, cxelebis pe-riodSi saWiroa woliTi reJimi, sakmarisi Zili 8-10 saaTi, sakvebi cilovani da nax-Sirwylebi, bulioni, xili, rZis nawarmi da bostneuli. Tbili siTxeebi 1-3 litri, moe-rideT yavas, magar Cais, gazian da spirtian sasmelebs. SeiZleba gamoiyenoT alterna-

tiuli saSualebebi. sicxis damwevi medika-mentebidan paracetamolis Semcveli ta-bletebi, sirofi an fxvnilebi. sasurvelia antivirusuli preparatebis da vitaminebis gamoyeneba mag: C vitamini dReSi 600-800 mg. gripis dros antibiotikebi da sulfani-lamidebi gamoiyeneba mxolod garTulebis SemTxvevaSi da maTi daniSvna cxelebis pe-riodSi mizanSeuwonelia.

profilaqtika: saukeTeso saSuale-bad iTvleba gripis sawinaaRmdego vaq-cinacia, rekomendirebulia vaqcinaciis Catareba oqtomber an noembris TveebSi. gripis sawinaaRmdego acra rekomendire-bulia yvela asakovan jgufSi (bavSvebSi 6 Tvidan), gansakuTrebiT maRali riskis mqone pirebisaTvis. gripis profilaqti-kaSi udidesi mniSvneloba aqvs organizmis gakaJebas. kargia dilaobiT varjiSi, suf-Ta haerze seirnoba, curva, sworad kveba, saWiroebisas miiReT mcenareuli imuno-mastimulirebeli saSualebebi, JenSeni, eqinacea, eleuterekoki da sxva. erideT gadacivebas. dReSi 2jer sapniT daibaneT cxviris Zgide da nestoebi. yelSi gamoi-vleT furacilinis,sodis xsnari an gvi-rilis nayeni. gripisgan Tavis dasacavad pirbade unda gamovcvaloT yovel 2 sa-aTSi,Torem is gaxdeba virusebis wyaro.mniSvnelovania higienis wesebis dacva:ix-mareT erTjeradi xelsaxocebi, xSirad da guldasmiT daibaneT xelebi, gansaku-TrebiT sazogadoebrivi TavSeyris adgi-lebSi stumrobis Semdeg. oTaxebi xSirad gaaniaveT da sveli tiloTi daasufTaveT, radgan mSrali haeri swrafad aSrobs cx-viris lorwovan garss,riTac xels uwyobs virusebisa da baqteriebis SeRwevas.

eTer jayeli

Page 12: baTumis universiteti · mwkrivSi darguli bostneuli . kulturebisa da Tambaqos moy-vanaSi mokrZalebuli wvlilis Setanis pararelurad, bavSvo-bidan sul mainteresebda wvimis Semdeg maTze

noemberi12

redaqtori

ioseb sanikiZe

specialisti

nestan mamuWaZe

saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvili,

naTia wiklaSvili,murman cecxlaZe, murman gorgoSaZe,

daviT baraTaSvili,guram Caganava, SoTa mamulaZe,guguli dumbaZe, nugzar RomiZe

gazeTi daibeWda Sps`gamomcemloba kolorSi~

tel.: 2 71 76 45mis.: q. Tbilisi,

kaxeTis gzatkecili,rkinigzis Cixi 20

naSromTa erT nawilSi cnobil istoriul pirTa damsaxurebaze, istoria-Si maT adgilsa da rol-

zea saubari da mocemulia maTi Rvawlis avtoriseuli Sefaseba.

krebulSi Sesuli naSromebis didi nawili aWaraSi qristiano-bisa da qristianuli eklesiis istoriis sakiTxebs eZRvneba. saintereso argumentebi da wyaroebia motanili zogierTi eklesiis aSenebis da sxalTis eparqiis Seqmnis TariRis da-sazusteblad. aseve, naCvenebia XX saukunis meore naxevris aWa-rasa da afxazeTSi ruseTis sae-

mimdinare wlis 29 oqtombers, quTaisSi gaimarTa saerTaSoriso samecniero konferencia - „dimitri uznaZis samecniero Semoqmedeba da fsiqologiis aq-tualuri problemebi“, romelic mieZRvna didi qar-Tveli mecnierisa da sazogado moRvawis, akademikos dimitri uznaZis dabadebis 130-e wlisTavs.

baTumis universitetidan konferenciaSi monawileobdnen emeritus profesori nodar baramiZe da profesori mixeil maxaraZe. nodar baramiZis moxsenebis Tema iyo „ganwyobis struqtura da Soreuli motivaciuri qceva“, mixeil maxara-

Zisa - „dimitri uznaZis adgili XX saukunis qarTul filosofiaSi“. baTumeli mecnierebis moxsenebebma msmenelTa didi interesi da farTo diskusia gamoiwvia.

samecniero konferenciis masalebi asaxulia maRal poligra-fiul doneze gamocemul krebulSi, romelSic, zemoaRniSnul moxsenebebTan erTad, dabeWdilia baTumeli fsiqologis - ilia keWaymaZis statiac - „dimitri uznaZe - fsiqologTa saerTaSoriso kongresis monawile“.

aRniSnuli wignis reda-qtorebi arian giorgi wereTlis saxelobis aR-mosavleTmcodneobis in-

stitutis direqtori giorgi sanikiZe da Cveni universitetis asocirebuli profesori revaz diasamiZe, recenzentebi ki - cno-bili Turqologebi: mirian maxa-raZe (ivane javaxiSvilis saxelo-bis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori), gior-gi WiRvaria (akaki wereTlis saxe-lobis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori) da zaza SaSikaZe (baTumis SoTa rusTave-lis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori).

warmodgenili monografia Sedgeba Sesavalis, ori Tavis, daskvnis, qronologiisa da ga-moyenebuli literaturisagan. wigns Rirsebas matebs mocemul periodSi TurqeTis saxelmwifos

„gamomcemloba aWara“–m gamosca prof. nodar baramiZis wigni „Cemi ga-dasaxedidan“, romelic motivaciur–aRmzrde-lobiTi daniSnulebi-saa.wignSi saubaria avto-ris mSobliuri soflis – gonios istoriaze, ba-ramiZeTa gvaris kacebis cxovrebis istoriul epizodebsa da avto-biografiuli xasiaTis sakiTxebze. aqve moce-mulia saintereso da-narTic.

saintereso monografia TurqeTzeTurqeTSi, 2016 wlis 15-16 ivlisis cnobil mo-vlenebamde daaxloebiT erTi kviriT adre, Tbi-lisis gamomcemloba ,,universalma“ mkiTxvel sazogadoebas miawoda baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis aRmosavleTmcod-neobis departamentis xelmZRvanelis _ pro-fesor emzar makaraZis - monografia ,,TurqeTis saSinao politika 2000-2015 wlebSi“.

liderTa biografiuli cnobebi da agreTve vrceli reziume Tur-qul, inglisur da rusul enebze, rac faqtobrivad oTxenovan ga-mocemad SeiZleba CaiTvalos.

respublikur TurqeTSi, romlis mosaxleoba 80 milions aRwevs da sakanonmdeblo or-ganoSi 550 sadeputato adgili aqvs, XXI saukunis dasawyisSi me-jlisSi umravlesobas ikavebs is-lamuri orientaciis mqone ,,sa-marTlianobisa da ganviTarebis“ partia.

aRniSnuli partiis warmate-ba dakavSirebulia amJamindel prezident rejef Taif erdo-Ranisa da misi moZRvris, amJamad misgan mtrad Seracxul feThu-lah giulenis saxelTan, romlis moRvaweobze, maTs urTierTobe-bze, religiur Sexedulebebsa da aSS-Si cxovrebis periodze mono-grafiaSi dawvrilebiTaa saubari.

wlebis ganmavlobaSi TurqeTi mravalpartiulo-biT ar gamoirCeoda, magram arCevnebis Sedegad 3-dan - 5 partiamde da ramdenime damoukidebeli deputati mainc Sedioda mejlisSi, Tumca, bolo 15 wlis manZi-lze sakanonmdeblo organos did umravlesobas warmoad-gens islamuri orientaciis mqone ,,samarTlianobisa da ganviTarebis“ partia.

wignis avtori monogra-fiaSi did adgils uTmobs vadamdeli Tu rigiTi saar-Cevno maraTonis gaSuqebas, romlebic did gavlenas axdens ara marto saSinao politikaze, aramed Tur-qeTis sagareo politikur kurszec. amis Sesaxeb gan-sakuTrebiT damajereblad aris saubari monografiis 26-28 gverdebze. calkeuli partiebis warmatebebsa Tu warumateblobaze saubrisas kargadaa miniSnebuli parti-is lideris, rejef Taif erdo-Ranis, roli da avtoriteti, rac naTlad aisaxa 2014 wlis 10 agvis-toSi Catarebul saprezidento arCevnebis Sedegebze.

Tu Tvals gadavavlebT Tur-qeTis Tanamedrove istoriul procesebs, naTlad davinaxavT

xelisuflebis sam ZiriTad Stos: pirveli, prezidentis roli, ro-melic amJamad iTxovs uflebebis kidev ufro gazrdas; meore mxa-rea mTavroba, romlis meTauric xSirad icvleba da mesame Zala - esaa samxedro sabWo, igive qveynis generaliteti, romlis gavlenis SezRudvas cdilobs prezidenti

erdoRani. naSromSi aseT mniSvnelovan sakiTxebze damajereblad aris msje-loba da saTanado das-kvnebicaa gamotanili.

TurqeTSi demokra-tiuli reformebis kursi da gardaqmnebi didi Se-ferxebiT mimdinareobs. aris korufciis araer-Ti gaxmaurebuli faqti. izRudeba sainformacio saSualebebi da Jurnalis-tebs ar eZlevaT Tavisu-fali muSaobis saSualeba, gansakuTrebiT ki devnian ucxo qveynis Jurnalis-tebs.

dRes, roca TurqeTis saSinao da sagareo po-litikis mimarT mravali kiTxva gaCnda, profesor emzar makaraZis wignis gacnoba saWiro da auci-lebelia.

vfiqrobT, aRniSnuli monografia namdvilad drouli da kargi SenaZe-

nia qarTuli Turqologiuri skolisTvis da am sakiTxiT dain-teresebul pirTaTvis.nodar ba-ramiZe,

baTumis SoTa rusTavelissaxelmwifo universitetis

ufrosi maswavlebeli

„გამომცემლობა აჭარა“–მ გამოსცა პროფ. ნოდარ ბარამიძეს წიგნი

„ჩემი გადასახედიდან“, რომელიც მოტივაციურ–აღმზრდელობითი და-ნიშნულებისაა.

წიგნში საუბარია ავტორის მშობლიური სოფლის – გონიოს ისტო-რიაზე, ბარამიძეთა გვარის კაცების ცხოვრების ისტორიულ ეპიზოდებზე და ავტობიოგრაფიული ხასიათის საკითხებზე. აქვე მოცემულია საინ-ტერესო დანართიც.

fsiqologTa konferencia quTaisSi

„istoriuli etiudebi II“gamovida baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis niko ber-ZeniSvilis institutis istoriisa da arqeologiis ganyofilebis xelmZRva-nelis, emeritusi profesoris biWiko diasamiZis wigni „istoriuli etiudebi II“. rogorc SesavalSi vkiTxulobT, „naS-romebis erTi nawili wminda mecnieruli xasiaTisaa da sando wyaroebze dayrd-nobiT dazustebulia ama Tu im movlenis mimdinareoba Tu TariRi, amasTan, war-modgenilia avtoris azri am istoriuli movlenisadmi, zogic polemikuri xasia-Tisaa, sadac avtori sxvadasxva argu-mentebis motaniT cdilobs daasabuTos istoriografiaSi damkvidrebuli an Tanamedrove samecniero literaturaSi gamoTqmuli Tvalsazrisebisa da Sefa-sebebis aradamajerebloba da mkiTxvels aZlevs saSualebas TviTonac CaerTos am polemikaSi.

klesio politikis Sedegebi.wignSi Sesulia osmaluri

dokumentebisa da samecniero literaturis damowmebiT Ses-rulebuli gamokvlevebi baTu-mis ganaSenianebis, „axali baTo-mis“ Seqmnis da baTumTan damaka-vSirebeli saxmeleTo gzebis mSeneblobis Sesaxebac. aqve war-modgenilia recenzia-ganxilvis xasiaTis naSromebic, romleb-Sic kargad Cans avtoris damoki-debuleba da Sefaseba gamoqvey-nebuli gamokvlevebisadmi.

sxvadasxva gamocemebSi ga-moqveynebuli naSromebis erT wignSi gaerTianebiT mkiTxvels

gauadvildeba misTvis saintere-so sakiTxisadmi miZRvnili naS-romis migneba, Sefaseba da saku-Tari azris gamoTqma, rac zrdis wignisadmi interess.

wignis redaqtorebi arian: istoriis mecnierebaTa doqto-ri nodar kaxiZe da istoriis do-qtori oleg jibaSvili.

recenzentebi: istoriis doqtorebi simon gogitiZe †

da uCa oqropiriZe.wigni 405 gverdiania da

daibeWda gamomcemloba „TegSi“