KAS YRA FIZIKA?

1

Kas yra fizika?Kas pirmasis pavartojo žodį „fizika“?Ką tiria fizika? Kaip fizikai tiria gamtą? Fizikos mokslo šakos: MechanikaFizikos mokslo šakos: Molekulinė fizika Fizikos mokslo šakos: Termodinamika Fizikos mokslo šakos: ElektraFizikos mokslo šakos: OptikaFizikos mokslo šakos: Branduolinė fizikaNanotechnologijosŽymiausi visų laikų fizikaiIšvados

TURINYS

2

Fizika tai - gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

KAS YRA FIZIKA?

3

Fizikos terminą IV a. pr. Kr. pirmasis pavartojo didis graikų filosofas ir mokslininkas Aristotelis (Aristoteles, 384—322 pr. Kr.) savo knygoje „Fizika“, kurioje apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų judėjimą ir t. t., taip pat savo ir savo mokinių surinktus bei susistemintus faktus. Taigi tuo metu fizika apėmė visą to meto mokslą.

KAS PIRMASIS PAVARTOJO ŽODĮ „FIZIKA“?

4

Įvairius gamtoje vykstančius kitimus, vadinamus reiškiniais.

Tie reiškiniai, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reiškiniais. Jų yra labai daug.

Be fizikinių reiškinių, fizika tiria daugelį aplinkos daiktų, kurie vadinami fizikiniais kūnais, arba tiesiog kūnais

Medžiagas ir jų savybes. Požymiai, kuriais remiantis nustatomi medžiagų panašumai bei skirtumai, vadinami savybėmis.

KĄ TIRIA FIZIKA?

5

Stebėjimais. Bandymais. Eksperimentais.

Eksperimentinio metodo pradininkas italas Galilėjas Galilėjus.

Lietuviai, eksperimentinėje fizikoje pasižymėję mokslininkai:

Kazimieras Baršauskas,

Povilas Brazdžiūnas

FIZIKAI GAMTĄ TIRIA

6

Mechanika – fizikos skyrius, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Nagrinėjant judėjimą, pasirenkamas atskaitos kūnas, kurio atžvilgiu nagrinėjamas kito kūno (reliatyvus) judėjimas. Su atskaitos kūnu susieta koordinačių sistema – atskaitos sistema, paprasčiausia – stačiakampė Dekarto koordinačių sistema.

Fizikos mokslo šakos: MECHANIKA

7

Molekulinė fizika – fizikos šaka, tirianti molekulių savybes ir cheminius ryšius tarp atomų. Svarbiausios eksperimentinės technikos – įvairūs spektroskopijos tipai. Šaka glaudžiai siejasi su atomo fizika ir iš dalies liejasi su teorine chemija, fizikine chemija.

Fizikos mokslo šakos: MOLEKULINĖ FIZIKA

8

Termodinamika tai fizikos sritis tirianti energiją, šilumą, darbą, entropiją ir jų sąveikos procesus. Termodinamika yra glaudžiai susijusi su statistine mechanika.Klasikinė termodinamika netiria procesų greičio, todėl terminas „termodinamika“ dažniausiai reiškia pusiausvyros termodinamika.

Fizikos mokslo šakos: TERMODINAMIKA

9

Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo. Terminas dažnai vartojamas buitinėje kalboje.

Kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę galima gauti ir cheminėmis reakcijomis arba iš šviesos energijos fotoelementuose.

Fizikos mokslo šakos: ELEKTRA

10

Optika yra fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveiką su materija. Optika nagrinėja regimosios, infraraudonos ir ultravioletinės šviesos elgesį. Tačiau šviesa yra elektromagnetinės bangos ir tokie pat reiškiniai stebimi ir Rentgeno spindulių, mikrobangų, radijo bangų ir kitose elektromagnetinės spinduliuotės spektro srityse.

Fizikos mokslo šakos: OPTIKA

11

Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas. Šios srities atradimų rezultatai darė ir daro didelę įtaką kasdieniniam gyvenimui bei įvairioms mokslo sritims. Radioaktyvumas panaudojamas medicinoje, gamyboje, radioaktyvių izotopų indikatoriai prisidėjo biochemijos tyrimų plėtros.

Fizikos mokslo šakos: BRANDUOLINĖ FIZIKA

12

Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų pritaikymą technologijose. Nanotechnologijos apima medžiagas ir objektus ne didesnius nei 100 nm.

NANOTECNOLOGIJOS

13

Molekuliniai krumpliaračiai. Adaptuota iš Al Globus, David Bailey, Jie Han, Richard Jaffe, Creon Levit, Ralph Merkle, and Deepak Srivastava NASA applications of molecular nanotechnology, The Journal of the British Interplanetary Society, volume 51, pp. 145-152, 1998.

NANOTECNOLOGIJOS

14

Nanodarino, sudaryto iš TPPS molekulių tiriamų Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Biofotonikos grupėje, vaizdas gautas Chemijos institute esančiu atominės jėgos mikroskopu.

NANOTECNOLOGIJOS

15

DEMOKRITAS(460 - 370 pr. Kr.)

Demokritas iškėlė idėją, kad viskas yra sudaryta iš atomų ir tuštumos.Visą savo gyvenimą Demokritas plėtojo mokymą apie atomus. Anot jo, atomai yra mažiausios medžiagos dalelės, nedalomos ir nekintamos. Atomai skiriasi vieni nuo kitų savo forma, dydžiu ir padėtimi. Tuo tarpu spalva ir skonis atsiranda atomams veikiant žmogaus jutimo organus (taip teigia ir šiuolaikinis mokslas). Atomus įsivaizduodamas kaip kietas daleles, Demokritas manė, kad jie sukimba vieni su kitais jų šonuose esančiais kabliukais ar nelygumais ir taip sudaro įvairias medžiagas bei daiktus. Atomai juda begalinėje tuščioje erdvėje.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

16

ARISTOTELIS384 – 322 pr. Kr.

ARISTOTELIS – VIENAS ŽYMIAUSIŲ VISŲ LAIKŲ

MOKSLININKŲ. JIS LAIKOMAS DAUGELIO

MOKSLŲ, TAME TARPE IR FIZIKOS, PRADININKU.

Aristotelis atmetė Demokrito idėją apie tuštumos bei nestebimų atomų egzistavimą ir grįžo prie keturių pojūčiais suvokiamų pradų: ugnies, oro, vandens ir žemės

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

17

GALILĖJAS GALILĖJUS(1564-1642)

Tikrasis šiuolaikinės fizikos pradininkas buvo Galilėjas Galilėjus. Galilėjus ėmė tyrinėti kūnų judėjimą, ir tai tapo svarbiausiu jo gyvenimo tikslu Jis pirmasis ėmėsi tikrinti Aristotelio nustatytus judėjimo dėsnius bandymais, suprato, jog šiek tiek skirtingą sunkesnių ir lengvesnių kūnų greitį lemia oro pasipriešinimas, ir padarė svarbią išvadą: tuštumoje visi kūnai turi kristi vienodu greičiu.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

18

LEVAS LANDAU(1908 – 1968)

Vienas iš universaliausių XXamžiaus fizikų teoretikų,sukūręs kvantinių skysčių teoriją, įnešęs esminį indelį į kvantinę kietojo kūno teoriją, sėkmingai dirbęs beveik visose

šiuolaikinės fizikos srityse.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

19

ALBERTAS EINŠTEINAS(1879 – 1955)

vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.Jis taip pat nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

20

IZAOKAS NIUTONAS(1643 – 1727)

Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ aprašė visuotinę trauką, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

21

NILSAS BORAS (1885- 1962)

Danų fizikas, daug prisidėjęs prie kvantinės mechanikos teorijos vystymo.Nilso Boro įnašas fizikos srityje:•Boro atomo modelis•Idėja, kad elektronas galėtų kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo kvantinės teorijos pagrindu.•Teorija, kad elektronai keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.

ŽYMIAUSI VISŲ LAIKŲ FIZIKAI

22

IŠVADOS

Laukia ilgas,nelengvas, bet nepaprastai įdomus fizikinių reiškinių, fizikinių kūnų, įvairių medžiagų

fizikinių savybių

pažinimo kelias…

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Vaizdai daugiausia iš google.lt galerijos.www.fizika.lm.lt Vikipedija laisvoji enciklopedija.

AČIŪ !