Bendrojižemės ūkio

politika

Bendrajai Žemės Ūkio PolitikaiMETŲ

Pasirengusi ateičiai

P A R T N E R Y S T Ė T A R P E U R O P O S I R Ū K I N I N K Ų

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Laukite tęsinio

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012

ISBN 978-92-79-23272-5doi:10.2762/36349

© Europos Sąjunga, 2012Leidžiama atgaminti, nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

Spausdinta perdirbtame popieriuje

1

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Penkiasdešimties metų gyvavimo istorija

2012-aisiais Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) sukanka 50 metų. Ji laikoma Europos integracijos ker-tiniu akmeniu, nes penkis dešimt-mečius užtikrino saugų maisto tiekimą Europos piliečiams ir kaimo gyvybiškumą.

BŽŪP buvo sukurta tam, kad žmo-nės galėtų mėgautis geru maistu prieinamomis kainomis, o ūkininkai užsidirbtų pragyvenimui. Šie tiks-lai išliko ir po penkiasdešimties metų. Bėgant laikui, ES pritaikė BŽŪP besikeičiantiems visuomenės

poreikiams. Tai dinamiškos ūkininkų ir Europos partnerystės istorija.

Ši partnerystė su laiku keitėsi. Trys pagrindiniai BŽŪP aspektai yra šie: ji padėjo įveikti maisto trūkumą Europoje, ji keitėsi ir prisitaikė prie naujų tvarumo ir aplinkos problemų ir ji išplėtė ūkininkų vaidmenį kaimo plėtroje už maisto gamybos ribų.

Nuo BŽŪP atsiradimo trys ūkininkų kartos dirbo žemę ir augino gyvu-lius. Tai – ir jų istorija. Dabar ūki-ninkų vaidmuo yra ne tik pamaitinti

žemyną, bet ir išsaugoti kaimo vie-toves bei mūsų gamtinius išteklius. Jiems taip pat tenka pagrindinis vaidmuo gaivinant kaimo vietoves ir kaimo ekonomiką.

Šiandien politika vėl reformuojama, siekiant sustiprinti visos ES žemės ūkio ir kaimo vietovių konkurencin-gumą ir tvarumą. Naujoji politika sprendžia ekonominius, aplinkos ir teritorinius uždavinius, su kuriais šiandien susiduria Europa.

2

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Bendrosios žemės ūkio politikos

pagrindinės datos

3

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

1957 m. Romos sutartimi sukuriama Europos ekonominė bendrija (dabartinės ES pirmtakė) tarp šešių Vakarų Europos valstybių. BŽŪP numatoma kaip bendroji politika, kurios tikslas – teikti įperkamą maistą ES piliečiams ir užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį ūkininkams.

1962 m. Sukurta Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)! Politikos esmė – geros kainos ūkininkams. Kasmet ūkininkai pagamina vis daugiau maisto. Parduotuvėse gausu maisto produktų įper-kamomis kainomis. Pirmasis tikslas – aprūpinimas maistu – pasiektas.

8-asis–9-asis dešimtmečiai

Tiekimo valdymas. Ūkiai yra tokie derlingi, jog maisto pagaminama daugiau nei reikia. Perteklius sandėliuojamas, atsiranda „maisto kalnai“. Imtasi specialių priemonių, siekiant suderinti gamybos apimtis ir rinkos poreikius.

1992 m. BŽŪP pereina nuo paramos rinkai prie paramos gamintojui. Kainų palaikymas suma-žintas ir pakeistas tiesioginės pagalbos išmokomis ūkininkams. Jie skatinami labiau tausoti aplinką. Reforma sutapo su 1992 m. Rio de Žaneire vykusiu Žemės susitikimu, kuriame priimtas tvarios plėtros principas.

10-ojo dešimtme-čio vidurys

BŽŪP sutelkia dėmesį į maisto kokybę. Politika pristato naujas priemones ūkių investici-joms, mokymui, geresniam apdorojimui ir rinkodarai remti. Imtasi veiksmų siekiant apsaugoti tradicinius ir regioninius maisto produktus. Įgyvendinamas pirmasis Europos teisės aktas dėl ekologinio ūkininkavimo.

2000 m. BŽŪP sutelkia dėmesį į kaimo plėtrą. BŽŪP skiria daugiau jėgų Europos kaimo vietovių ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai. Kartu tęsiamos 10-ajame dešimtmetyje pradėtos reformos siekiant, kad ūkininkai būtų labiau orientuoti į rinką.

2003 m. BŽŪP reforma panaikina ryšį tarp subsidijų ir gamybos. Ūkininkai yra labiau orientuoti į rinką ir, atsižvelgiant į specifinius Europos žemės ūkio apribojimus, gauna pajamų rėmimo pagalbą. Už tai jie turi paisyti griežtų maisto saugos, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų.

1-ojo dešimtme-čio vidurys

BŽŪP atsiveria pasauliui. ES tampa didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų iš besi-vystančių šalių importuotoja ir viršija bendras JAV, Japonijos, Australijos ir Kanados importo apimtis. Pagal susitarimą „viskas, išskyrus ginklus“ ES suteikė laisvą prieigą prie rinkos visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Jokia kita išsivysčiusi šalis nesuteikia tokio atvirumo, įsipareigojimo ir tikros prieigos prie rinkos besivystančių šalių ūkininkams.

2007 m. Prisijungus 12 naujų valstybių 2004 ir 2007 m., ES ūkininkų skaičius padidėja du kartus. Praėjus aštuoniolikai metų po Berlyno sienos griuvimo, Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės ir daugiau nei 500 mln. gyventojų. ES žemės ūkio ir kaimo kraštovaizdis taip pat keičiasi.

2011 m. Naujoji BŽŪP reforma siekia stiprinti žemės ūkio sektoriaus ekonominį ir ekologinį konkurencingumą, skatinti naujoves, kovoti su klimato kaita bei remti užimtumą ir augimą kaimo vietovėse.

4

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Kokybė piliečiams ir sąžiningumas

ūkininkams1957 m. šešios valstybės sukuria EEB (ES pirmtakę). Nuo savo pradžios 1962 m. BŽŪP pradeda atkurti Europos gebėjimą save išmaitinti. Tačiau „gausu“ tampa „per daug“ ir atsiranda perteklius. 9-ajame dešimtmetyje įvedamos gamybos kontrolės priemonės. BŽŪP pradeda telkti dėmesį į maisto kokybę, saugumą ir įperkamumą, taip pat į ekologiškumą, sąžiningumą ir didesnį našumą. ES vaidmuo kaip didžiausios pasaulyje prekiautojos žemės ūkio produktais prideda papildomos atsakomybės.

Romos sutartis

Europos Sąjunga buvo pastatyta iš karo griuvėsių ir pelenų. Šešios šalys, 1957 m. pasirašiusios Romos

sutartį, pažadėjo, jog Europos po karo patirtas alkis ir badas dau-giau nepasikartos. Nors nepriteklius sumažėjo, tam tikri pagrindiniai maisto produktai kai kuriose

Vakarų Europos šalyse buvo nor-muojami ir 6-ajame dešimtmetyje. Dabar tuo sunku patikėti, tačiau daugeliui mūsų tėvų ir senelių tai buvo įprasta.

5

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Pavyzdys kitiems

BŽŪP buvo ES pirmoji ir, dau-gelį metų, vienintelė visiškai integruota politika. Praėjus 30 metų, 1992-aisiais ji atvėrė kelią ES bendrajai rinkai. Jos bendra kainų sistema reikalavo, kad BŽŪP sukurtų savo valiutą, „apskaitos vienetą“ (UA), tolimą euro pirm-taką. 1962 m. pristatyto UA vertė siekė 1 JAV dolerį.

Sicco Mansholtas: BŽŪP tėvas

Sicco Mansholtas buvo ūkininkas ir politikas iš Nyderlandų, taip pat pagrindinis Europos ūkio politikos architektas. Po derybų maratono, pasibaigusio 1962 m., jis nustatė pagrindinius elementus, pagrįstus garantuotomis kainomis ir bendru finansavimu tarp valstybių narių. Būdamas įžvalgus, S. Mansholtas 1968 m. įspėjo apie būsimą perteklių ir būtinybę imtis skubių veiksmų siekiant modernizuoti ūkininkavimą ir padidinti našumą.

6

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Pirmoji BŽŪP karta

Tik pradėjus vykdyti BŽŪP, daugelis poka-rio kartos smulkiųjų ūkininkų vis dar melžė karves rankomis ir šienavo dalgiais. Jie, kaip ir likusioji visuomenės dalis, vis dar gerai prisimena nepriteklių ir eiles prie maisto pro-duktų. BŽŪP subsidijos jiems padėjo įsigyti įrangos, atnaujinti ūkio pastatus ir nusipirkti geresnių sėklų bei trąšų. Uždirbdami dau-giau, jie galėjo skolintis iš bankų ir plėsti savo verslą. Maisto gamyba išaugo. Tačiau gyvenimas kaime vis dar buvo nelengvas. Ūkininkai seno, o vaikai nerodė entuziazmo sekti jų pėdomis.

7

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Tiekimo valdymas

Dėl garantuotų mažiausių kainų 8-ajame dešimtmetyje ūkininkai pradėjo gaminti daugiau maisto nei reikėjo. To rezultatas – brangūs ir politiškai gėdingi pertekliai. Siekiant priartinti gamybos apimtis prie rinkos paklau-sos, 9-ojo dešimtmečio pradžioje buvo imtasi priemonių. 1984 m. pradėta taikyti kvotas pieno produktams – pirmasis žingsnis siekiant sumažinti perteklių. 1992 m., ėmusis esminės politikos pertvarkos, ES nusprendė pereiti nuo paramos rinkai prie paramos gamintojui.

Gyvūnų gerovės standartai

Saugius maisto produktus galima gauti tik iš sveikų ir gerai prižiūrėtų gyvūnų. ES gyvūnų gerovės standartai buvo įvesti siekiant išvengti ūkio gyvulių skausmo ir kančios tiek juos auginant ūkyje, tiek perkeliant iš ūkio į rinką. Ūkio gyvuliai ir naminiai paukščiai privalo turėti minimalią gyvenamąją erdvę, o ūkininkai skatinami leisti gyvūnams laisvai judėti natūralioje aplinkoje.

8

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Siekiant kokybės

BŽŪP taip pat persiorientavo į kokybę. Dabar ji taiko aukščiausius kokybės ir gamy-bos standartus, griežtą augalų ir gyvūnų sveikatos kontrolę. Todėl 500 mln. ES gyventojų gali mėgautis saugiausiu pasaulyje maistu ir naudotis nuolatine atseka-mumo procedūra „nuo lauko iki stalo“. Imtasi veiksmų siekiant apsaugoti ir remti tradicinius bei regioninius maisto produktus. Skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Dėl BŽŪP mūsų maisto produktai yra įperkami. Vidutinė šeima maistui šiandien išleidžia 15 proc. savo pajamų, palyginti su 30 proc. prieš penkiasdešimt metų. Šis sumažėjimas atsirado dėl išaugusių pajamų, taip pat dėl ūkininkų, kurie tapo konkurencingesni ir našesni.

9

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

0

10

20

30

40

50

60

70

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

BŽŪP išlaidų kelias (1980–2010 m.)

BŽŪP kaina

Būdama integruota bendroji politika, BŽŪP gauna finansavimą iš ES metinio biudžeto. Tuo tarpu kitas politikos sritis, kaip antai sveikatos priežiūrą ir švietimą, daugiausiai finansuoja ES narių vyriausybės. Tik atsiradusi prieš 50 metų, BŽŪP buvo didžiausias elementas labai mažame ES biudžete. Šiandien metinės išlaidos žemės ūkio ir kaimo plėtrai bendrai siekia apie 55 mlrd. eurų arba 45 proc. viso ES biudžeto. Aukščiausią ribą BŽŪP išlaidos pasiekė 1984 m. (72 proc. ES biudžeto) ir nuo to laiko nuolat mažėja. Ši mažėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau.

mlrd. eurų (esamomis kainomis)

Kaimo plėtra

Atsieta parama

Susieta parama

Kitos rinkos priemonės

Eksporto kompensacijos

10

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Atsakingas ir tvarus gamtos išteklių naudojimas

Didžiulis BŽŪP reformų rinkinys 1992 m. pareikalavo, kad ūkininkai prisiimtų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir tvarų žemės ūkį. Ūkininkai mums teikia viešąsias gėrybes, tokias kaip gražių kraštovaizdžių išsaugojimas ir rūpinimasis kaimo paveldu. Ūkininkai papildo kovojančiųjų su klimato kaita gretas. Jie taip pat naudoja technologiją, kad paremtų ekologiją ir pagerintų konkurencingumą.

Suderintas metodas

Numatoma, kad maisto paklausa pasaulyje iki 2050 m. išaugs 40 proc., todėl Europa turi gaminti daugiau, tačiau ne bet kokia kaina. 1992 m. reforma įgaliojo ūkininkus prižiūrėti kaimo vietoves ir jų biologinę įvairovę bei išmintingai naudoti mūsų gamtos išteklius, dirvą, orą ir vandenį. Tai suprantama kaip praktinės priemonės, tokios kaip pasėlių įvairovė, nuolatinių ganyklų išsaugojimas ir ne tokia intensyvi gamyba.

11

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Antroji BŽŪP karta

Antrosios BŽŪP kartos ūkininkų gyveni-mas buvo kitoks, tačiau ne leng vesnis. Tie, kas perėmė ūkį iš tėvų, susidūrė su nauja realybe. Ūkininkai gamino per daug, susidarė perteklius. Buvo pradė-tas reformos procesas siekiant suba-lansuoti pasiūlą ir paklausą. 10-ojo dešimtmečio darbotvarkėje prio- ritetas buvo teikiamas maisto kokybei, maisto saugai ir gyvūnų gerovei. Taip pat tuo metu ūkininkai geriau suprato kitus įsipareigojimus, tokius kaip aplin-kos apsauga ir išmintingas bei tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Tvaraus ūkininkavimo iššūkiai

Tvarios plėtros principas buvo priimtas 1992 m. Rio de Žaneire vykusio Žemės susitikimo metu. Nuo to laiko jis įtrauktas į visas ES politikos sritis, įskaitant žemės ūkį. Tai įpareigojo ūkininkus mums teikti viešąsias gėrybes, tokias kaip gerai pri-žiūrėtos kaimo vietovės, klestinti biolo-ginė įvairovė, išmintingas gamtos išteklių naudojimas ir kultūrinių vietų bei objektų išsaugojimas. Ūkininkai negali įskaičiuoti šių viešųjų gėrybių tiekimo išlaidų į savo kainas. Siekdama atlyginti ūkininkams už šią visuomenei teikiamą paslaugą, ES jiems teikia pajamų rėmimą.

12

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Mokslas ir technologija

Kaip ir kituose Europos ekonomikos sektoriuose, tyri-mai ir plėtra yra būtinas BŽŪP ateities elementas. Laboratorijos gamina naujas augalų rūšis, pritaikytas prie besikeičiančių auginimo sąlygų. Didesnis našu-mas užtikrina geresnį ribotų išteklių naudojimą. Oro prognozėms ūkininkai taiko naujausią palydovinio ir judriojo ryšio technologiją. Kompiuteriais jie apskai-čiuoja sąnaudas, kad būtų naudojama kuo mažiau cheminių pesticidų. Pažangiosios matavimo ir val-dymo sistemos padeda efektyviai naudoti vėjo ener-gijos pagamintą elektrą tiek ūkyje, tiek perduodant ją regioniniam arba nacionaliniam paskirstymo tinklui. Siekdama pagaminti daugiau ir geriau už mažesnę kainą, Europos Komisija siūlo padvigubinti žemės ūkio tyrimų ir naujovių biudžetą, įskaitant naująjį inovacijų partnerystės tipą. Šios lėšos parems ūkininkams ir kaimo gyvenimui skirtus mokslinių tyrimų projektus, sumažindamos spragą tarp tyrimų laboratorijos ir ūkininko lauko.

Ūkininkai ir klimato kaita

Klimato kaitos poveikis padėjo suprasti, jog tai, kas atrodė tolima grėsmė, iš tiesų jau yra šalia mūsų. Ūkininkavimas turi būti pritaikytas prie besikeičiančio oro ir auginimo sezonų bei dažnesnių gaivalinių nelaimių. Subsidijos padeda ūki-ninkams mažinti į aplinką išme-tamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį keičiant gyvulių mitybą, kuriant atsinaujinančiąją energiją biomasės kuro forma, naudojant šalutinius produktus ir likučius. Jie dalyvauja pasaulio kovoje siekiant sumažinti klimato pokyčius.

13

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

60°E50°E40°E

30°E

30°E

20°E

20°E

10°E

10°E

0°

0°10°W20°W30°W

60°N

60°N

50°N

50°N

40°N

40°N

Šaltinis: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, remiantis EEA ataskaitomis, Jungtinio tyrimų centro ir valstybių narių akademinėmis studijomis.

Cartography : DG AGRI GIS-Team 09/2007© EuroGeographics for the administrative boundaries

Vakarų ir Atlanto vandenyno regionai▲ Potvynių rizika▲ Karštesnės ir sausesnės vasaros▲ Jūros lygiai▲ Pasėlių kenkėjų, ligų rizika▲ Pasėlių, pašarų derlius▼ Gyvūnų sveikata, gerovė

Klimato zonos Europoje

Pietų ir Pietryčių regionai▼ Vandens prieinamumas▲ Sausros, karščio bangų rizika▲ Dirvos erozijos rizika▼ Auginimo sezonas, pasėlių derlius▼ Optimalūs pasėlių plotai

Šiaurės regionai▼ Vasaros krituliai▲ Žiemos audros, potvyniai▲ Ilgėjantis auginimo sezonas, derlius▲ Ūkininkauti tinkama žemė▲ Kenkėjų, ligų rizika

Vidurio Europa▲ Žiemos krituliai, potvyniai▼ Vasaros krituliai▲ Sausros, vandens trūkumas▲ Dirvos erozijos rizika▲ Derlius, pasėlių įvairovė

0 250 500 750 km

Klimato kaita. Galimi poveikiai ES žemės ūkiui

14

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Dinamiškas kaimo gyvenimas ir ekonomika

Ūkininkai visuomet buvo esminė kaimo gyvenimo dalis ir daug prisidėjo prie vietos ekonomikos. 2000 m. kaimo plėtra įtraukiama į BŽŪP. Dėmesys sutelkiamas į Europos kaimo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Kyla grėsmė kaimo, kaip gyvenimo, darbo ir linksminimosi vietos, išlikimui.

Trečioji BŽŪP karta

Šiandieninės kartos ūkininkas atlieka ūki-ninko, kaimo vietovės valdytojo ir vers-lininko vaidmenis. Po reformų ūkininkai tapo labiau orientuoti į rinką. Kai kurie gamina maisto produktus ūkyje ir par-duoda juos vietoje, taip skatindami kaimo ekonomikos augimą. Ūkininkai remia savo bendruomenes per kaimo turizmą, naujo verslo kūrimą ir kultūrinę veiklą. Tai darydami, jie padeda užtikrinti ateitį būsimoms ūkininkų kartoms.

15

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Ūkių skaičius pagal jų valdytojų amžių 15-oje ES šalių 2000 ir 2007 m.

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

1 800

2 000

Ūkininkai-verslininkai

Šiandien BŽŪP ypač skatina ūkininkus tapti verslininkais, parduodant produktus tiesiogiai rinkoje ir reaguojant į rinkos pasiūlos ir paklausos ženklus. Jie gali laisvai spręsti, ką gaminti, remdamiesi savo pačių verslo planu ir tuo, ką, jų manymu, pirks vartotojai. Padedami BŽŪP, jie gali imtis naujos veiklos, kaip antai ūkio parduotuvių atidarymas,

amatai ir kultūrinė veikla arba projektai, skirti kaimų ir jų infrastruktūros atnaujinimui bei darbo vietų kūrimui. Tai nebūtinai turi būti tiesiogiai susiję su ūkininkavimu.

Kaimas priklauso visiems: kaimo turizmas

Europos kaimai dėl kraštovaizdžių įvai-rovės ir natūralaus grožio yra mėgstama

laisvalaikio leidimo vieta. Atostogos kaime leidžia miestiečiui iš naujo atrasti ryšį su kaimo tradicijomis, mėgautis švaria aplinka ir šviežiu, ūkyje pagamintu maistu. Daugelyje ūkių šeimoms siūlomas patogus apgyven-dinimas atnaujintuose svirnuose ir įvairi su ūkiu susijusi veikla.

Jaunų ūkininkų ateitis

Du trečdaliai ES ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. Reikia organizuoti perdavimą nau-jajai kartai. Priešingu atveju ateitis atrodo liūdna: masinis kaimų apleidimas, greitas visuomenės senėjimas ir nepakankamai jaunų žmonių sektoriuje. Suprasdama tęs-tinumo svarbą, BŽŪP teikia mokymus ir lėšas, kad paskatintų jaunus žmones užsiimti ūkininkavimu.

(1 000 ūkių)

2000 2007

Iki 35 m. 35–44 m. 45–54 m. 55–64 m. 65 m. ir daugiau

16

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Pagalba smulkiesiems ūkininkams

Smulkieji ūkininkai sudaro treč-dalį žemės ūkiu besiverčiančių ES gyventojų. Nors jų dirbama žemė sudaro tik 3 proc., jie susi-duria su tokiu pat biurokratizmu kaip ir stambieji ūkininkai. Vienas

siūlomos BŽŪP reformos tikslų – supaprastinti administracines ir mokėjimo procedūras smulkie-siems ūkininkams, kad jie galėtų daugiau laiko skirti ūkininkavimui, o ne kanceliariniam darbui. Ūkininkai yra pirmoji grandis tiekimo grandi-nėje, kuria maistas atkeliauja ant mūsų stalo. Tačiau dažnai jie yra

mažiau organizuoti nei toliau gran-dinėje esantys maisto perdirbėjai ir platintojai bei turi mažiau dery-binės galios. BŽŪP ateityje sieks padėti ūkininkams burtis į grupes, kad jie galėtų kartu derėtis dėl didesnės dalies galutinėje kainoje, kurią mes mokame už jų gaminius.

17

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Europos įvairovė

2004–2007 m. prie ES prisijungus 12 naujų valstybių narių, ūkininkų skaičius išaugo du kartus. BŽŪP padeda visoms 27 ES valstybėms narėms užsiimti ūkine veikla, pri-taikyta prie jų klimatinės arba

geografinės situacijos. Ūkininkavo sąlygos skiriasi: šiaurėje, netoli Arkties, auginimo laikotarpis yra trumpas, o pietuose, kur klimatas subtropinis, nepakanka vandens. Gali būti sunku užsidirbti pragy-venimui sausuose, tolimuose arba kalnuotuose regionuose. BŽŪP turi

prisitaikyti ne tik prie besikeičian-čių visuomenės poreikių, bet ir prie besikeičiančio kaimo gyvenimo, kad klestėtų visų rūšių žemės ūkis, taip pat vietovėse su gamtinėmis kliūtimis.

18

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Žvelgiant į ateitįŠiuo metu BŽŪP vėl patiria rimtas reformas. Siekiama, kad ji būtų tinkama 2020 m. ir vėliau. Pagrindiniai tikslai – ekologiškesnė, sąžiningesnė ir veiksmingesnė politika. Europos ūkininkai turi didinti konkurencingumą tiek ekonominiu, tiek ekologiniu atžvilgiu.

Dešimties punktų BŽŪP reformos planas, kurį 2011 m. spalio 12 d. pasiūlė Europos Komisija

1. Tikslingesnis pajamų rėmimas siekiant skatinti augimą ir užimtumą

Europos Komisija siūlo remti ūkininkų pajamas sąži-ningiau, tikslingiau ir paprasčiau, kad būtų geriau vys-tomas ES žemės ūkio potencialas. Pagrindinių pajamų rėmimas bus taikomas tik aktyviems ūkininkams. Jis bus proporcingai mažėjantis nuo 150 000 eurų vienam ūkiui ir ne didesnis nei 300 000 eurų, atsi-žvelgiant į sukurtų darbo vietų skaičių. Taip pat jis bus nešališkiau skirstomas ūkininkams, regionams ir valstybėms narėms.

2. Krizės valdymo priemonės, kurios yra jautresnės ir geriau pritaikytos naujiems ekonominiams iššūkiams

Kainų nepastovumas yra grėsmė žemės ūkio sektoriaus ilgalaikiam konkurencingumui. Pažeidžiamiausiems sektoriams Komisija siūlo apsaugos sistemą (interven-cija ir privatus saugojimas), kuri yra veiksmingesnė ir jautresnė, ir remti draudimo bei savitarpio pagalbos fondų kūrimą.

3. „Žalioji“ išmoka už ilgalaikio produktyvumo ir ekosistemų išsaugojimą

Siekdama sustiprinti žemės ūkio aplinkos tvarumą ir padidinti ūkininkų pastangas, Komisija siūlo skirti 30 proc. tiesioginių išmokų geresniam gamtos ištek-lių naudojimui. Šios priemonės – pasėlių įvairovė, daugiamečių ganyklų priežiūra, aplinkos draustinių ir kraštovaizdžių išsaugojimas – yra praktiškos, lengvai įgyvendinamos ir turės tikrą ekologinį poveikį.

4. Papildomos investicijos į tyrimus ir naujovesSiekdama pagaminti daugiau ir geriau už mažesnę kainą, Europos Komisija siūlo padvigubinti žemės ūkio tyrimų ir naujovių biudžetą, taip pat per naująją Europos inovacijų partnerystę. Šios lėšos, taip pat tei-kiamos per naująją Europos inovacijų partnerystę, rems ūkininkams skirtus tyrimų projektus, skatins artimesnį mokslininkų ir ūkininkų bendradarbiavimą ir greitesnį

19

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

teigiamų rezultatų perkėlimą iš laboratorijos į lauką bei leis geriau informuoti bei konsultuoti ūkininkus.

5. Konkurencingesnė ir geriau subalansuota maisto grandinė

Žemės ūkiui tenka esminis vaidmuo pirmajame maisto tiekimo grandinės etape, tačiau sektorius yra labai susiskaidęs ir nestruktūruotas, o jo pridėtinė vertė – nežinoma. Siekdama sustiprinti ūkininkų padėtį, Komisija siūlo remti gamintojų organizacijas, kurti įvairių profesijų atstovų organizacijas ir skatinti tie-sioginę prekybą tarp gamintojų ir vartotojų. Cukraus kvotos, kurios tapo neaktualios, bus taikomos tik iki 2015 metų.

6. Žemės ūkio aplinkosaugos iniciatyvų skatinimas

Atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos ypatumus, bus skatinamos aplinkos apsaugos iniciatyvos nacionali-niu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Šiuo tikslu Komisija siūlo du konkrečius Kaimo plėtros politikos prioritetus, skirtus ekosistemų atkūrimui, išsaugojimui ir gerinimui, taip pat efektyviam išteklių naudojimui ir kovai prieš klimato kaitą.

7. Jaunų ūkininkų rėmimasDu trečdaliai ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. Siekdama padėti jaunesniajai kartai įsitraukti į žemės ūkio sektorių, Komisija siūlo sukurti įsisteigimo paramą jaunesniems nei 40 metų ūkininkams, teikiamą pir-muosius penkerius projekto įgyvendinimo metus.

8. Užimtumo ir verslumo kaime skatinimasSiekdama skatinti užimtumą ir verslumą, Komisija siūlo įvairias priemones, skatinančias ekonominį aktyvumą kaimo vietovėse, ir remia vietos vystymosi iniciatyvas. Pavyzdžiui, labai mažų įmonių projektams paremti bus sukurtas „pradinis rinkinys“, skiriant iki 70 000 eurų per penkerius metus. Bus sustiprintos programos LEADER vietos veiklos grupės.

9. Geresnė pagalba pažeidžiamiems regionamsSiekdama apsaugoti mūsų žemės turtingumą ir išvengti jos virtimo dykuma, Komisija suteikia gali-mybę valstybėms narėms teikti papildomą paramą ūkininkams regionuose su gamtinėmis kliūtimis. Tai priedas prie jau esamos pagalbos, teikiamos pagal kaimo plėtros politiką.

10. Paprastesnė ir veiksmingesnė BŽŪPSiekdama išvengti nereikalingos administracinės naš-tos, Komisija siūlo supaprastinti kelis administracinius BŽŪP mechanizmus, įskaitant sąlygų taisykles ir kon-trolės sistemas, neprarandant efektyvumo. Taip pat bus supaprastinta parama smulkiesiems ūkininkams. Pastariesiems bus nustatytas vienodas tarifas, siekian-tis 500–1 000 eurų vienam ūkiui per metus. Smulkieji ūkininkai, kurie nutraukia veiklą, bus skatinami parduoti žemę kitiems, siekiantiems pertvarkyti savo ūkį.

20

B e n d r o j i ž e m ė s ū k i o p o l i t i k a . L a u k i t e t ę s i n i o

Viršelis: © Thinkstock - Hemera; p. 2: © Prancūzijos žemės ūkio ministerijos kolekcija, © Comstock; p. 4: © Europos Komisija; p. 5: © Europos Komisija; p. 6: © Prancūzijos žemės ūkio ministerijos kolekcija; p. 7: © iStockphoto, © Photodisc; p. 8: © Thinkstock - Hemera; p. 9: © Thinkstock; p. 10: © Ingram Publishing; p. 11: © Ceja, © T. Hudson; p. 12: © iStockphoto, © iStockphoto; p. 14: © Getty Images; p. 15: © iStockphoto; p. 16: © iStockphoto; p. 17: © iStockphoto, © iStockphoto, © iStockphoto, © Europos Komisija, © iStockphoto, © iStockphoto, © Getty Images, © iStockphoto, © iStockphoto; p. 18: © Getty images; p. 19: © iStockphoto

Europos Komisija

Bendroji žemės ūkio politika . Laukite tęsinio

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012

2012 — 20 p. — 21 cm x 29,7 cm

ISBN 978-92-79-23272-5doi:10.2762/36349

doi:10.2762/36349

KF-31-12-548-LT-C

Europos KomisijaŽemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratashttp://ec.europa.eu/agriculture/50-years-of-cap