68
18. Organizmų sistematinis giminingumas ir įvairovė Evoliucija – tai paveldėjimas su pakitimais ir prisitaikymas prie aplinkos. Kilmė iš bendro protėvio paaiškina gyvybės vienovę – visos būtybės panašios savo chemine sudėtimi ir ląstelės struktūra, nes yra vieno pradinio protėvio palikuonys. Dėl genetinių pakitimų atsiranda variacijos, iš kurių išsivysto naujos rūšys. Kiekviena rūšis prisitaikiusi gyventi savo aplinkoje, turi išsivysčiusius unikalius gyvenimo problemų sprendimo būdus. Gamtinė atranka sukelia prisitaikymą prie aplinkos. 18.1. Gamtinė atranka Gamtinė atranka – tai mechanizmas, galintis sukelti evoliucinius pakitimus. Ji vyksta kai: 1. Populiacijų (populiacija – tai vienos rūšies individai, gyvenantys tam tikroje teritorijoje) nariai turi paveldimų skirtumų; 2. Kiekvienoje kartoje gimsta daugiau palikuonių, nei gali išgyventi ir daugintis; 3. Kai kurių individų turimi adaptyvūs bruožai leidžia jiems išgyventi ir daugintis geriau už kitus individus; 4. Vėlesnėse kartose adaptyvius bruožus turi vis didesnė individų dalis; 5. Atrankos rezultatas – prie vietinės aplinkos prisitaikiusi populiacija. Gamtinė atranka vyksta remiantis atsitiktiniais genetiniais pakitimais, todėl ji nėra kryptinga. Tai nenutrūkstamas procesas, 115

Biologijos konspektas 1d

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Biologijos konspektas. 1/3

Citation preview

18

18. Organizm sistematinis giminingumas ir vairov

Evoliucija tai paveldjimas su pakitimais ir prisitaikymas prie aplinkos. Kilm i bendro protvio paaikina gyvybs vienov visos btybs panaios savo chemine sudtimi ir lstels struktra, nes yra vieno pradinio protvio palikuonys.

Dl genetini pakitim atsiranda variacijos, i kuri isivysto naujos rys. Kiekviena ris prisitaikiusi gyventi savo aplinkoje, turi isivysiusius unikalius gyvenimo problem sprendimo bdus. Gamtin atranka sukelia prisitaikym prie aplinkos.18.1. Gamtin atranka

Gamtin atranka tai mechanizmas, galintis sukelti evoliucinius pakitimus. Ji vyksta kai:

1. Populiacij (populiacija tai vienos ries individai, gyvenantys tam tikroje teritorijoje) nariai turi paveldim skirtum;

2. Kiekvienoje kartoje gimsta daugiau palikuoni, nei gali igyventi ir daugintis;

3. Kai kuri individ turimi adaptyvs bruoai leidia jiems igyventi ir daugintis geriau u kitus individus;

4. Vlesnse kartose adaptyvius bruous turi vis didesn individ dalis;

5. Atrankos rezultatas prie vietins aplinkos prisitaikiusi populiacija.

Gamtin atranka vyksta remiantis atsitiktiniais genetiniais pakitimais, todl ji nra kryptinga. Tai nenutrkstamas procesas, nes gyvenamoji aplinka nuolat keiiasi. Ris gali inykti, kai nesugeba prisitaikyti prie aplinkos.Gamtins atrankos varomasis veiksnys organizm kova u bv, arba tarpusavio konkurencija.

Prisitaikymo laipsnis tai organizmo gebjimas igyventi ir daugintis egzistuojanioje aplinkoje. Geriausiai prisitaikiusieji turi didiausi teritorij, palieka daugiausiai palikuoni.

Dirbtin atranka tai mogaus vykdoma kryptinga atranka. mogus veisia tokius organizmus, kurie turi jam reikalingiausius poymius. Dirbtin atranka nevyksta savaime ir jos atrinktieji organizmai nebtinai bus prisitaik igyventi natralioje aplinkoje, daniausiai jie gali ilikti tik su mogaus pagalba (dekoratyvins augal ir gyvn veisls).

Adaptacija poymis, kuris padeda organizmui labiau prisitaikyti prie aplinkos. Ypatingai gerai adaptacija pastebima, kai negimining grupi nariai turi panai poymi.

Fosilijos gyv organizm liekanos (maiausiai 10000 met senumo).

Homologijos tai struktros, kurios panaios, nes paveldtos i bendro protvio (paukio sparnas ir mogaus ranka).

Analogijos tai struktros, kurios panaios dl panaios gyvenamosios aplinkos, bet nra paveldtos i bendro protvio (drugio sparnas ir paukio sparnas).

Rudimentai tai struktros, kurios vienoje organizm grupje yra gerai isivysiusios, o kitose grupse sunykusios ir nefunkcionuoja (mogaus protiniai dantys, apendiksas, uodegikaulis ir kt.).

Vienas svarbiausi evoliucijos rodym embrioniai vystymosi panaumai (vis stuburini: uv, varliagyvi, ropli, pauki ir induoli panaus embrioninis vystymasis, tik vliau atsiranda vystymosi skirtumai).

iuo metu evoliuciniai tyrimai atliekami naudojantis biocheminiais metodais. Tyrinjama irlyginama vairi organizm grupi DNR.

18.2. Evoliucijos procesasEvoliucinio proceso aliav populiacijose esani vairov sukelia gen mutacijos, chromosom mutacijos ir rekombinacija, t.y. paveldimas kintamumas.Pagrindins evoliucijos slygos:

1. Kintamumas (tarpusavio vienos populiacijos individ skirtumai);

2. Paveldimumas (gyti individ skirtumai bt paveldimi);

3. Nevienodas vienos populiacijos individ prisitaikymo laipsnis;

4. Nevienodas vienos populiacijos individ dauginimasis.

Gen mutacijos sukuria naujus alelius. Jos yra atsitiktins ir gali bti naudingos, neutralios ir alingos.

Chromososm mutacijos tai paveldimo chromosom skaiiaus pasikeitimas, aleli isidstymo chromosomose pasikeitimas, inversijos, translokacijos. ios mutacijos gali pakeisti aleli aktyvum.

Rekombinacija tai mejozs metu vykus neseserini chromatidi krosingoveriui ir nepriklausomam chromosom isiskyrimui susidaro nevienodos gametos.

Labai svarbu, kad gamtoje natraliomis slygomis yra bdingas atsitiktinis lytini lsteli susiliejimas. Apvaisinimas vyksta nesirenkant konkrei individo poymi, o atranka vyksta natraliai. Daugiausiai palikuoni susilaukia tie individai, kurie geriausiai yra prisitaik prie aplinkos.

Gamtin atranka veikia vis genotip, todl nauja aleli kombinacija gali organizmui turti adaptyvi reikm.

Paveldimi pokyiai ne tik atsiranda, jie taip pat yra isaugomi ir perduodami kitai kartai. Vis populiacijos individ gen aleliai sudaro genofond. Genofondas apraomas remiantis gen pasireikimo danumo apskaiiavimais.

Aleli danis genofonde nesikeis kitose lytikai besidauginanios populiacijos kartose, kol bus ilaikomos 5 slygos:

1. Nevyksta mutacijos;

2. Nra gen migracijos;

3. Poravimasis vyksta atsitiktinai (nesirenkant fenotipo);

4. Nra gen dreifo (nekinta aleli daniai);

5. Nra atrankos.

Jei yra paeidiamas nors vienas i anksiau ivardint faktori, galima tarti vykstani evoliucij populiacijoje.Mikroevoliucija ma pokyi kaupimasis populiacijos genofonde per trump laik (keliose kartose). Mikroevoliucija dalyvauja ri susidarymo procese.

Makroevoliucija- dideli pokyi kaupimasis skirting ri genofonduose per ilg laik. Formuojasi naujos organizm grups ir dideli senj organizm grupi pokyiai.

Prisitaikym prie aplinkos sukelia tik gamtin atranka, todl negali ilikti prastai prisitaik individai(jie nesusilaukia palikuoni, pvz.: baltieji tigrai) arba neprisitaik organizmai (nesulaukia lytins brandos, sta anksiau).

Daugelis populiacijose vykstani mutacij nekeiia fenotipo ir yra nepastebimos. Keiiantis aplinka, ta mutacija gali padti populiacijai geriau prisitaikyti. Gen migracija vyksta dl individ migracijos. Ji gali bti nuolatin. Padidina individ vairov genofonde. Taiau ilgainiui skirting populiacij genofondai supanaja ir tai slopina naujos ries susidarym.

Inbrydingas neatsitiktinis poravimasis (kai individai plinta ltai ir poruojasi tarpusavyje giminingi individai). Jo metu irykja recesyviniai fenotipai, o tai dar labiau susilpnina populiacijos genofond ir sumaina gebjim prisitaikyti prie aplinkos.Pasirinktinis poravimasis individai stengiasi poruotis su turiniais t pat fenotip. Sukelia populiacijos skilim dvi fenotipines klases, tarp kuri apsikeitimas genais yra ribotas. Heterozigot danis tuo atveju maja.

Gen dreifas atsitiktinis aleli danio genofonde pasikeitimas. Kuo didesn populiacija, tuo gen dreifas sunkiau pastebimas.

Kai populiacija maa, daugiau galimybi, kad retas genotipas nedalyvaus formuojant kit kart.

Populiacija turi prisitaikyti prie abiotins ir biotins aplinkos.

Prisitaikymo laipsnis individo turimi poymiai leidia daugintis ir palikti visli palikuoni. Atranka lemia populiacijos prisitaikymo laipsn. Prisitaikymo laipsnis nuolat kinta, nes kinta ir aplinka.

Gamtins atrankos rys:

Kryptinga atranka: kai pranaum turi kratutinis fenotipas. Tai gali vykti populiacijai prisitaikant prie aplinkos.

Stabilizuojanioji atranka: kai pranaum turi tarpiniai fenotipai. Didina populiacijos prisitaikym prie nekintanios aplinkos. Atmeta kratutinius fenotipus.

Iskirianioji atranka: du ar daugiau kratutini fenotip labiau prisitaik, negu tarpiniai. Susidaro keli rykiai tarpusavyje besiskiriantys fenotipai, kurie ateityje gali visiskai atsiskirti ir i j susiformuoti nauji du poriai, o po to ir rys.Gamtin atranka veikia tik fenotipe pasireikianius alelius. Todl heterozigotos yra recesyvini aleli saugotojos.

18.3. Ri susidarymasRis tai nariai turintys vienod sandar, gyvenimo bd, besikryminantys tarpusavyje ir turintys bendr genofond, susilaukiantys gyvybing palikuoni.Ries susidarymas tai vienos ries skilimas dvi ar daugiau ri, arba vienos ries virtimas kita per tam tikr laik.

Skirtingos rys turi reprodukcins izoliacijos mechanizmus:

1. Iki poravimosi:

1.1. Geografin izoliacija (skirting ri individai negali tarpusavyje krymintis dl geografini klii: kalnai, vandens telkiniai ir kt.);

1.2. Nesutapimas laike (skirtingoms rims bdingas skirtingas reprodukcinis laikas);

1.3. Elgesio izoliacija (skirtingoms rims bdingas skirtingas reprodukcinis elgesys, pvz.: tuoktuvi ritualai);

1.4. Mechanin izoliacija (skirting ri repsrodukcin organ sistema skiriasi).

2. Po poravimosi:

2.1. Gamet izoliacija (nesiformuoja zigotos);

2.2. Zigot mirtingumas;

2.3. Hibrid sterilumas;

2.4. F2 kartos individ prisitaikymo laipsnis (hibridai F2 kartoje labai prastai bna prisitaik prie aplinkos, todl savo palikuoni nesusilaukia).

Ri susidarymo bdai:

1. Alopatrinis ri susidarymo bdas, kai atsiranda geografin klitis ir dalis populiacijos atskiriama. Skirtingos grups mutuoja, pasireikia gen dreifas ir gamtin atranka. Jos pradeda skirtis ir ilgainiui nebegali tarpusavyje krymintis.

2. Simpatrinis ri susidarymas. Populiacija skyla dvi ar daugiau reproduktyviai izoliuot grupi be geografins izoliacijos. Tai nutinka dl chromosom mutacijos, dviej ri hibritizacijos. Susidar fenotipai gali krymintis tik tarpusavyje.3. Adaptyvi radiacija. Greitas nauj ri isivystymas i vienos protvins formos. Dukterins populiacijos iplinta ir gamtins atrankos dka prisitaiko prie aplinkos, keiiasi ir tampa nauja rimi.

18.4. Gyvybs evoliucijaem susidar prie 10 milijard met i dulki ir nuolau sankaup. Tai fizin evoliucija. Pirmoji ems atmosfera buvo sudaryta i vandens, azoto, anglies dioksido, vandenilio ir anglies monoksido. Laisvo deguonies joje buvo labai nedaug. Vandenynai susidar i krituli, kuri buvo daug, nes vyko kondensacija.

Vandenynuose, esant auktai temperatrai, elektros ikrovai ir gausioms cheminms mediagoms vyko milijardai chemini reakcij. Atsitiktinai susidar pirmoji organin mlekul. Tai chemin evoliucija. Maos organins molekuls jungsi didesnes molekules. Pradjo formuotis pirmoji lstel. Tai biologin evoliucija. Lstel galjo vystytis tik susiformavus RNR, nes is junginys gali bti ir substratu, ir fermentu. Manoma, kad RNR vykd visas DNR funkcijas.Sauls spinduliai aminorgtis jung baltymus. Vandenyje sudarydavo darinius, turinius daug lsteli savybi.

Pirmoji lstelin struktra buvo sudaryta i lipid ir baltym, bei vykd mediag apykait. Ji turjo RNR, kuri funkcionavo kaip genetin ediaga ir fermentas. Maitinosi vandenyje esaniomis organinmis molekulmis. Taigi buvo heterotrofins lstels. I j isivyst autotrofins lstels. I pradi lstels naudojo gatav ATP, o vliau pradjo sintetinti paios. J gaudavo rgim panaiais procesais.

Tikroji lstel turjo membran, galjo pati sintetinti baltymus. Manoma, kad lstelje i RNR susidar DNR, kuri pradjo koduoti genetin informacij. Isivyst baltymai, pradj sintetinti DNR ir RNR ir vandenyje esani miktomolekuli. Ir baltymai, ir RNR isivyst kartu, turjo RNR genus, kurie galjo atkurti save. Todl lstels tapo daugintis sugebaniomis lstelmis.

Pirmieji prokariotai buvo anaerobiniai heterotrofai. Pirmieji fotosintetinantys organizmai deguonie s neiskirdavo. Deguon pradjo iskirti prie 2 milijardus met. Susiformavo atmosfera su deguonimi ir ozono sluoksniu.gyvyb persikl gyventi sausum. Susiformavo aerobins lstels. Prie 2,1 milijard met atsirado eukariotin lstel. Jos organoidai isivyst pamau, kai kurie isivyst i kit prokariot.

Po to isivyst pirmieji daugialsiai, besidauginantys lytiniu ir nelytiniu bdu.

Gyvn evoliucijos etapai:

1. Beandiai

2. uvys

3. Varlaigyviai

4. Ropliai

4.1. Paukiai

4.2. induoliai

Augal evoliucijos etapai:

1. Dumbliai

2. Samanos

3. Sporiniai induoiai

4. Plikaskliai

5. Gaubtaskliai

Evoliucijos raida rodoma remiantis fosilijomis tai suakmenjusios organizm liekanos, teisioginiai ankstesni gyvybs form rodymai (kiautai, kaulai ir dantys).

Paleontologija fosilij suradimo ir tyrimo mokslas bei ivad apie gyvybs istorij apibendrinimas i gaut duomen.Tiesioginiai evoliucijos rodymai tai tokie atradimai (pilna organizmo fosilija), kurie leidia apibdinti vis organizm grup ar pilnai vien organizm.

Netiesioginiai evoliucijos rodymai tai rasti fosilij fragmentai, kurie tik leidia patvirtinti ir papildyti jau turimus evoliucijos faktus (kriaukls, griaui fragmentai, sklos, iedadulks ir kt.).

Pereinamoji grandis organizmai ar fosilijos rodantys ry tarp keli skirting organizm grupi (archeopteriksas rodo ry tarp ropli ir pauki).

Gyvosios fosilijos organizmai, labai panas savo ikastinius protvius (krokodilai, latimerijos).

Sstingis lt evoliucijos pokyi laikotarpis, j rodo gyvosios fosilijos.

Evoliucij veikiantys faktoriai:

1. emyn dreifas2. Masiniai imirimai (tai didelio ri ar stambesni taksonomini kategorij skaiiaus inykimas vos per kelis milijonus met).19. Organizm sistematikaTaksonomija augal ir gyvn sistematikos skyrius, tiriantis organizm klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustatantis taksonominius rangus.

Dvinar (binarin) nomenklatra ries pavadinim sudaro du vardai. Pirmasis reikia organizmo gent, o antrasis r (lelija raudonoji). Trimis odiais vardijamas poris (homo sapiens sapiens).

Klasifikacija organizm priskyrimas atskiriems rangams, remiantis filogeneze organizm istoriniu vystymusi. Tos paios genties rys turi iuolaikikus bendrus protvius, nei rys, priklausanios kitoms taksonominms grupms. Taksonai tai klasifikacijos rangai. Bendras protvis tas, i kurio atsirado bent jau dvi kilms linijos.

Gyvn taksonominiai rangai:

1. Karalyst. 2. Tipas. 3. Klas. 4. Brys. 5. eima. 6. Gentis. 7. Ris.

Augal taksonominiai rangai:

2. Karalyst. 2. Skyrius. 3. Klas. 4. Eil. 5. eima. 6. Gentis. 7. Ris.

Tam tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo mit organizm bendru poymi rinkiniu.

Poymis tai struktrin, chromosomin ar molekulin ypatyb, skirianti vien grup nuo kitos.

Sistematikai priklauso taksonomija ir klasifikacija. ios abi mokslo pakraipos tiria organizm vairov visuose j organizacijos lygmenyse, nustato organizm grups filogenez (evoliucin vystymsi).

Filogenetinis (kilms) medis diagrama, rodanti bendrus protvius ir kilm.

Pirminis poymis yra tas, kuris bdingas ir bendram protviui, ir visiems grups nariams (elni ragai).Antrinis poymis tas, kuris randamas tik tam tikroje kilms linijoje (elni rag forma).

Vienai grupei priklausanios rys turi turti bendrus protvius. Nustatant grupes remiamasi homologijomis, molekuliniais duomenimis ir fosilijomis.

20. Karalysts20.1. Moner karalystVisi organizmai prokariotai, neturi branduolio, vienalsiai. Gali judti. Mitybos bdas vairus: autotrofai (melsvabakters, sierabakters, azotobakters, azot fiksuojanios bakterijos), parazits, saprotrofs (puvimo ir rgimo bakterijos) ir miriai besimaitinanios bakterijos. Dauginasi nelytiniu bdu dalijasi pusiau. Nerv sistemos neturi.

Virusai tai negyvos dalels. Visi virusai ukreiami ir yra parazitai. Sudaryti i kapsids, DNR ar RNR ir ferment. Jie neturi lstels, nevykdo mediag apykaitos, nereaguoja aplinkos dirgiklius, dauginasi lstels viduje, geba evoliucionuoti.

Visi virusai vidulsteliniai parazitai, nesidauginantys u lstels rib. Virusai labai specifiki: dauginasi tik tam tikrose lstelse (bakteriofagai dauginasi tik bakterijose). Manoma, kad virusai yra kil i t lsteli, kuriose parazituoja. Jie greitai evoliucionuoja, todl kasmet turi bti kuriamos vis naujos vakcinos, apsauganios nuo j plitimo.Virusai turi didiul tak gamtai ir mogui. Pirmiausia bakteriofagai yra plaiai naudojami praktinje veikloje, nes jie gali naikinti parazitines ar ligas sukelianias bakterijas. Kiti virusai gali sukelti sunkiai igydomas ar neigydomas ligas: AIDS, hepatit, meningit, pasiutlig ir kt. Nuo j apsisaugoma tik skiepais. Virus antibiotikai neveikia, todl j sukelt lig gydymui ie preparatai nenaudojami.

Bakterijos gausiausia ems oragnizm grup. Dauginasi dalinadamosi pusiau, taiau genetine informacija gali keistis: susiglaudia ir apsikeiia plazmidmis, kuriose yra DNR fragmentas. Dl ios savybs greitai evoliucionuoja ir prisitaiko pire nauj slyg. Taip pat danos mutacijos, nes bakterijos yra haploids, todl labai greitai irykja recesyviniai poymiai.Palankiomis slygomis (drgm, iluma ir maistas) bakterijos gali daugintis kas 20 minui. Nepalankiomis slygomis gali sudaryti sporas (lstel netenka vandens ir apsigaubia storu apvalkalu). Sporos gali net labai ilg laik iksti labai nepalankias slygas ir vl atgyti vos slygoms pasikeitus.

Bakterijos gali bti:

1. Aerobins (kvpuoja deguonimi);

2. Anaerobs:

2.1. Visikos anaerobs (deguonis kenkia);

2.2. Fakultatyvins anaerobs (deguonies nenaudoja, bet jis joms nekenkia).

Sistematikoje bakterijos skirstomos pagal lstels form: bacilos, kokai, spirals ir spirilos. Dar gali bti skirstomos pagal sienels tip, mediag apykait, augim ir mitybos bd ir kt.

20.2. Protist karalystDumbliai tai fotosintetinantys vandens organizmai. Jie yra fitoplanktono dalis (organizmai pludriuojantys vandens paviriuje). J lstels turi chloroplastus ir sieneles. Kai kurie sudaro kolonijas nepriklausom vienas nuo kit grupes. Yra ir daugialsi dumbli. Dumbliai skirstomi pagal spalv aliadumblius, rudadumblius, auksadumblius ir raudondumblius.aliadumbliai kartu su grybais sudaro kerpes. Jie paplit ir sausumoje ir vandenyje. Savo sandara panaiausi augal lstel.

Vienalsiai dumbliai. Valkiadumblis. Paplits gluosiuose vandenyse. Daudginasi dalindamasis pusiau, o nepalankiomis slygomis susidaro lytins lstels. Joms susiliejus, susiformuoja spora (lstel storu apvalkalu) ir laukia palanki slyg.

Siliniai dumbliai. Mauragimb. Tai galais sukibusios dumbli lstels. Susidaro, nes lstels dalijasi viena kryptimi ir neatsiskiria viena nuo kitos. Paplits gluosiuose vandenyse.

Daugialsiai dumbliai. Lin. Paplits taip pat gluosiuose vandenyse. Lstels sudaro kn, vadinam gniuulu. Visos lstels vienodos, todl atsiskyrus, gali igyventi viena.

Kolonijiniai dumbliai. Maurakulis. Paprastai kolonija bna apgaubta gaubiamuoju sluoksniu, kuris atlieka apsaugin funkcij. Kai kurios kolonijos lstels specializuojasi dauginimuisi, gali sudaryti savo dukterin kolonij.

Rudadumbliai. Laminarijos ir guveiniai. Daugiausia paplit jrose ir vandenynuose. Naudojami maistui (jros kopstai) ir troms.Auksadumbliai. Titnagdumbliai. Paplit sriuose ir gluose vandenyse. Sienelje yra silicio. Naudojami stiklo gamyboje, filtrams upildyti, gars sugerianioms mediagoms ir lifuojanioms mediagoms gaminti.

Raudondumbliai. Paplit iltose jrose. I j igaunamas angliavandenis agaras, kuris naudojamas elatinos, vaist kapsulms, kosmetikos gamybai, terp mikrokultr auginimui.

Pirmuonys heterotrofiniai judrs vienalsiai organizmai. Paplit vandenyje, drgnoje dirvoje, gyvn organizmuose. Yra zooplanktono dalis. Gali bti sakidytojai ar parazitai. Yra kolonijini ir daugialsi pirmuoni. Skirstomi pagal judjimo bd:1. Amebiniai. Ameba. Juda pseudopodijomid. Maist taip pat sitraukia pseudopodijomis. Maist fagocituoja: pseudopodijomis apsupa ir praryja auk. Virkina virkinamojojje vakuolje, o nereikalingas mediagas alina pro pulsuojanisias vakuoles. Dizenterin ameba parazit, sukelianti amebin dizenterij mogaus arnyne.

2. Blakstienuotieji. Infuzorija klumpel. Juda blakstienlmis. Patys sudtingiausi savo sandara pirmuonys. Turi rykl ir alinamj ang. Dauguma heterotrofai. Paplit vandenyje.

3. iueliniai. Euglena, triponosoma. Juda iueliais. Kaikurios rys gyvena gyvn arnyne ir padeda skaidyti maisto mediagas. Daug iuelini pirmuoni yra parazitiniai ir sukelia vairias ligas (lytines ligas, viduriavim, mieglig).

4. Sporagyviai. Maliariniai plazmodijai. Nejudrs pirmuonys. Visi yra parazitai. Gyvena eimininko lstelse ar audiniuose. Gali turti kelis tarpinius eimininkus. Jie yra kvpavimo tak lig, maliarijos, taksoplazmozs sukljai.Maliarijos suklj gyvenimo ciklas:

Uodo organizme susidaro lytins lstels, kurioms susiliejus susidaro sporozoitai. Jie keliauja uodo seili liaukas. Uodui kandus, sporozoitai per mogaus krauj keliauja kepenis. Jose isivysto sporos, kurios keliauja eritrocitus. Eritrocituose dauginasi dalindamiesi pusiau. Persipildius lstelei, ji sprogsta ir sporos iplinta kitus eritrocitus. Kartu su sporomis krauju plinta ir maliarini plazmodij nuodai. Sporos virsta gametofitais, kuriuos siurbia uodas ir ciklas prasideda i naujo. Maliarija sergantis mogus stipriai kariuoja, j kreia drebulys, netenka smons. Kartins priepuoliai kartojasi kas 24 valandas. Madaug tiek laiko reikia plazmodijams prisidauginti ir iplisti naujus eritrocitus. mogus daniausiai mirta, nes kraujyje sunaikinami raudonieji kraujo kneliai. Apsisaugoti nuo ligos galima skiepais (prie keliaujant iltus kratus), tepalais ir purkalais nuo uod kandim, apsauginiais tinklais. Maliariniai plazmodijai paplit ten, kur kartas ir drgnas klimatas.

20.3. Gryb karalystGrybai siurbiantys heterotrofai. Lstels aplink iskiria virkinamuosius fermentus, o kai mediaga suskaidoma, ji siurbiama. Dauguma gryb skaidytojai, kai kurie parazitai (vynelin, nag grybelis, augal grybelins ligos ir kt.). Grybai gali sukurtu mutualinius santykius. Mikoriz grybo ir medio mutualistiniai santykiai. Grybai kerpi sudedamoji dalis.Grybai gali bti vienalsiai (miels), siliniai (pelsiai) ir daugialsiai (kepuritieji grybai. Daugialsi gryb knas vadinamas miceliu (grybiena). Grybien sudaro hifai sil tinklas. Pro juos siurbiamos maisto mediagos. Grybiena maitina besidauginanij grybo dal.

Grybo lstels sienelje yra chitino. Energijos atsargas kaupia glikogeno pavidalu.

Grybai turi didel reikm tiek gamtai, tiek mogui. Pirmiausia jie yra vieni pagrindini skaidytoj. Taip pat sudarydami simbiotinius santykius su mediais, padeda jiems geriau siurbti vanden su mineralinmis mediagomis ir dirvoemio (grybo hifai auga medio aknis ir taip padidina medio siurbiamj paviri, o i medio akn gauna pagamintas organines mediagas). Taip pat manoma, kad grybai mediams perduoda tam tikr augimo hormon, kuris skatina medio augim. Btent todl, tam tikri grybai auga tik prie tam tikr medi.

Vienalsiai grybai dauginasi dalindamiesi pusiau. Daugialsiai grybai dauginasi sporomis. Sporos lengvai ir ilg laik gali itverti nepalankias slygas. Kai kurie grybai nepalankiomis slygomis suformuoja lytines lsteles, kurios susiliejus, susidaro sporos, galinios ypa ilgai itveti nepalankias slygas.

Kerps grybo ir aliadumbli simbiotinis organizmas. aliadumbliai gamina organines mediagas, o grybai siurbia jiems reikalingas mediagas. Kai kurie specialistai mano, kad grybai kerpse parazituoja aliadumblius. Taiau, kaip ten bbt, kerps pionieriniai organizmai, augantys ir klestintys ten, kur kitiems organizmams yra visikai nepalankios slygos.

Kerps ekologikai svarbus organizmas, nes geras oro varumo bioindikatorius. Labai varioje aplinkoje auga krmikosios keprs, iek tiek labiau utertoje lapikosios, o utertoje aplinkoje gali augti tik iauberikosios kerps.

Daug alos gamtoje pridaro parazitiniai grybai. Pirmiausia grybai, augantys ant medi kamien, paeidia savo hifais medio erd ir ilgainiui medis nudina. Mikininkams tai kelia dideli problem ir nuostoli. ie grybai dauginasi sporomis, kurias be galo sunku inaikinti.

mogaus gyvenime grybai taip pat turi didel reikm. Daniausiai praktikoje yra naudojamos miels. Tai vienalstis, pumpuravimo bdu besidauginantis grybas, skaidantis maisto mediagas ir iskiriantis alkohol. mogus mieles naudoja maisto pramonje, vaist gamyboje, B grups vitamin gavyboje, alkoholio pramonje, kosmetikos pramonje ir kitose srityse.

Pelsis silinis grybas, kuris mogui gali daryti alos (gadina maisto produktus) arba gali bti naudojamas maisto (sri) pramonje.

Ypa daug rpesi mogui kelia parazitiniai grybai, kurie sukelia tiek moni ligas, tiek kultrini augal ir gyvn. Grybelins ligos paprastai labai sunkiai gydomos ar net pilnai neigydomos, nes jie labai lengvai plinta (bendrus daiktus, or, kontakt), o sporos labai gyvybingos. Daniausios grybelins ligos: nag ir odos grybelis (pleiskanos), lytiniu keliu plintanios ligos, vynelin (praktikai neigydoma), lap raukltlig (kultrini augal lapai susirauklja ir nebegali normaliai funkcionuoti), miltlig (augal vaisiai bna aptraukti baltu apvalkalu ir dar nesubrend, nudina), vaisi puvinys (ypa paplits kolektyviniuose soduose, labai sunkiai naikinamas, praktikai galima inaikinti tik ikirtus ir sudeginus usikrtusius medius, o vaisius taip pat patariama deginti), vaismedi maras (paeidiamas kamienas, todl medis nudina), grdini kultr skals ir kl (ypatingai pavojingi parazitiniai grybai, nes irykja tik antroje derliaus kartoje, kai bna vlu juos naikinti, tenka naikinti vis uderjus derli, be to iskiria toksines mediagas, nuo kuri gali kristi gyvuliai bei sunkiai apsinuodyti mons, yra pasitaik net mirties atvej).Kepurtuosius grybus mons renka ar augina (pievagrybiai) maistui. Daniausiai pavoj kelia tai, kad mons nepasta nuodingj gryb ir jais apsinuodija. Yra rodyta, kad grybai labai lengvai savyje kaupia toksines, radioaktyvias mediagas bei sunkiuosius metalus. Todl nereikt grybauti alia judri keli, fabrik, aplink iskiriani nuodingas mediagas. Ruoiant grybus, patariama virti juos keliuose vandenyse.

20.4. Augal karalystAugalai yra gerai prisitaik egzistuoti sausumoje. aknimis gali siurbti vanden, kad neidit, lapai ir stiebai padengti vandeniui nelaidia vakine kutikule. Lap paviriuje yra ioteli, kurios gali atsiverti ir usiverti, reguliuodamos duj apykait ir vandens garinim. Kai kurie augalai turi ind sistem, perneani vanden lapus, o maisto mediagas i lap. Sumedjusi augal steibuose yra negyv laidij ir ramstini audini, sudarani atram, galini atlaikyti ems traukos jg. Vis augal gemalas apsaugotas nuo idivimo (skla). Egzistuoja vairs apdulkinimo bdai (vandeniu, vju, gyvnais, savidulka).

Manoma, kad augalai giminingi aliadumbliams. Augalams bdingas dviej skirting kart gyvenimo ciklas, vadinams kart kaita:

Sporofitas diploidin karta, kurioje mitozs bdu susidaro diploidins sporos; Gametofitas haploidin karta, gaminanti gametas, kurioms susijungus, susidaro diploidin zigota.

Abi kartos yra nepanaios ir viena dominuoja kitos atvilgiu (yra didesn, ilgiau egzistuoja).20.4.1. SamanosAugalai skirstomi dvi pagrindines grupes:

1. Ind neturintys augalai (samanos);

2. Indus turintys augalai (sporiniai induoiai, plikaskliai ir gaubtaskliai).

Samanos neturi tikrj akn, stieb ir lap, turini tikruosius indus. Jos turi tik panaius darinius.

Domininuojanti saman karta yra gametofitas savarankikai egzistuojantis augalas. Apvaisinimui btinas vanduo. Sporofitas iauga ant aliuojanio gametofito, i kurio gauna reikaling mediag. Paprastai auga ten, kur drgna. Nepalankiomis slygomis gali daugintis gametofitas.

Samanos dirvoemyje sitvirtina rizoidais. Jie atlieka tik atramin funkcij. Vanden samanos siurbia visu savo paviriumi. Jos paplitusios visoje emje, dl nereiklumo aplinkos slygoms. Geriausiai auga vidutinje klimato juostoje. Savo lstelse samanos gali sukaupti didel kiek vandens, usitsus sausrai, gali pereiti ramybs bsen (susirauklja ir paruduoja, bet nesta).

Samanos turi didel gamtin ir kin reikm. Mikuose sudaro miko paklot, kurioje veisiasi kiti organizmai, palaiko miko drgm, kartais dl j gali net formuotis pelk (daniausiai ten, kur auga kiminai), vykdo fotosintez. Turi antibakterini mediag, kuri dka neleidia veistis parazitiniams organizmams. Samanos (kinimai) auga rgtinje terpje, o joje nesiveisia puvimo bakterijos. Todl per daugel met i nepnani j ir kit organizm dali formuojasi durps. Samanos pagerina ir paruoia dirv kit augal augimui.kikai labai svarbs kiminai, nes jie sugeria didel kiek vandens, naudojami darininkystje, medicinoje, i j susidar durps. Samanos taip pat naudojamos nam apiltinimui. iuo metu tai nykstantys augalai.

20.4.2. Sporiniai induoiaiInduoiams priklauso sporiniai induoiai, plikaskliai ir gaubaskliai. i augal ind audin sudaro mediena, kuria vanduo ir mineralins mediagos juda i akn vir. Bei karniena, kuria organins mediagos perneamos i vienos augalo dalies kit. Induoiai turi aknis, stiebus ir lapus. Stiprias lstels sieneles turinti mediena palaiko augalo kn. Lapus dengia kutikul, iskyrus tas vietas, kur yra iotels.

Induoiuose vyrauja sporofito karta. Sporofito dominavimo ypatyb ta, kad jis diploidinis. Jei organizme yra pakitim turintis genas, j gali u,askuoti antrasis veikiantis genas. Induoiai augalai yra sudtingos sandaros, pasiymi didele vairove ir plaiai paplit.Sporiniai induoiai (papariai, pataisai ir asikliai) dauginasi sporomis. Sporos plinta vjo pagalba. Spor susidarymui btinas vanduo, todl jie yra paplit tik drgnose vietose. Turi indus, kuriais vykdo mediag apykait.

Prie kelis imtus milijon met i j susiformavo anglis, kuri dabaar plaiai naudojama praktinje veikloje. Papariai taip pat auginami kaip dekoratyviniai augalai, naudojami medicinoje.

20.4.3. GaubtaskliaiSklomis besidauginantys augalai visikai prisitaik augti sausumoje. Plinta skolomis vairiais bdais: vju, vandeniu, gyvnais, patys.Gaubtaskliai tai iediniai augalai, j skl gaubia apyvaisis. iuo metu tai labiausiai klestinti augal grup emje, nes geriausiai prisitaik prie aplinkos slyg. Turi labai didel gamtin ir kin reikm. Gaubtaskli lapai, aknys ir stiebai gerai ivystyti. Gerai isivysts laidusis audinys (mediena ir karniena). Sklos gerai apsaugotos.Daugelis dabartini gaubtaskli oliniai augalai. Yra vienameiai tais paiais metais suformuoja sklas ir sunyksta. Dvimeiai pirmaisiais metais kaupia maisto mediagas, o antraisiais metais suformuoja sklas. Daugiameiai gyvuoja daugiau nei dvejus metus, kiekvienais metais formuoja sklas.

Skirstomi dvi klases:

VienaskiliaiDviskiliai

oliniai augalaioliniai arba sumedj augalai

iedo dali skaiius dalijasi i 3iedo dali skaiius dalijasi i 4 arba 5

Lap gyslotumas lygiagretusLap gyslotumas tinklikas

Ind kleliai stiebe isidst padrikaiInd kleliai stiebe isidst ratu

Skloje yra viena sklskiltSkloje yra dvi sklaskilts

Priklauso lelijiniai, palminiai, geguraibiniai, vilkdalginiai, varpiniai augalai.Priklauso krymaiediniai, vdryniniai, kleviniai, kaktusiniai, anktiniai, erktiniai augalai.

iedas sudarytas i pakitusi lap, isidsiusi ciklikai ir prisitvirtinusi prie iedsosio. Supa taurlapiai, daniausiai ali, apsaugo dar nepraydus ied. Vainiklapiai yra vairiaspalviai, vilioja vabzdius ir apsaugo dauginimosi organus. Kuokeliai iedadulkes gaminanti dalis (vyrikasis dauginimosi organas). Sudarytas i kotelio ir dulkins. Piestel sudaryta i purkos, liemenlio ir mezgins. Tai moterikasis dauginimosi organas, kuriame subrsta sklapradis. I sklapradio vystosi skla, o i mezgins vaisius. Vaisi sudaro skla ir apyvaisis (sultingas ar sausas), kuris apsaugo skl, taip pat gali padti iplisti skloms.iedai yra prisitaik platinti iedadulkes. Kvapns, rykiaspalviai iedai vilioja vabzdius. Vjo apdulkinami iedai paprastai auga iedynais, yra smulks ir bekvapiai.

Gaubtaskliams yra bdinga krymadulka kai vieno augalo iedadulks patenka ant kito augalo purkos ir savidulka kai to paties augalo iedadulks patenka ant to paties augalo purkos.

Krymadulkiams augalams bdinga:

1. Gali bti tik vyriki ar tik moteriki iedai;

2. Piestels ir kuokeliai formuojasi skirtingame auktyje;

3. Skirtalyiai iedai gali augti ant skirting augal;

4. Skirtalyiai iedai gali augti ant to paio augalo, taiau ydti skirtingu laiku;

Krymadulka augalams suteikia didesn genetin vairov. Yra ir toki augal, kuriems bdinga tiek krymadulka, tiek savidulka.

21. Bestuburi gyvn reikm gamtoje ir mogaus gyvenime21.1. MoliuskaiMoliuskai (dvigeldiai, pilvakojai ir galvakojai). Paplit vandenyje ir sausumoje.

Dvigeldiai (bedant, perluot, austr, midija, ukut). Turi dviej dali kriaukl. Paplit vandenyje. Kriaukl sudaryta i baltymo, kalcio karbonato, perlamutro. Jei patenka kriaukls vid koks nors svetimknis, i jo gali susiformuoti perlas. I prie daug milijon met gyvenusi dvigeldi kriaukli susiformavo naudingosios ikasenos: nafta, kreida, klintis.

Galvakojai (kalmarai, sepijos, atuonkojai). Paplit vandenyne. Judrs, plrs. Turi iuptuvus, kuriais juda ir gaudo grob. I moliusk, geriausiai ivystyta nerv sistema ir jutimo organai. Turi raalin liauk, kuri veikia kaip apsaugos ir maskavimosi organas. Naudojami maisto pramonje. I raalo liaukoje pagaminto sekrato mons gamina raal, daus.Pilvakojai (sraigs, liuai). Paplit sausumoje ir vandenyje. Dauguma augaldiai. Naudojami maistui (vynuogins sraigs). Kai kurios sraigs (maoji kdrinuk) platina kepenins siurbiks lervas, t.y. tarpinis eimininkas. Taip pat sausumos sraigs gali padaryti nemaai alos kininkams, auginantiems kultrinius augalus (apgrauti augalus ir sunaikinti derli).

21.2. Kirmls

Kirmls (ploksiosios, apvaliosios ir ieduotosios).

Plokiosios kirmls (planarija, kepenin siurbik, jautinis kaspinuotis). Gyvena laisvai arba yra parazitins. Neturi kno ertms, specializuot kvpavimo ir apytakos sistem. Parazitins plokiosiso kirmls neturi galvos (ji sunykusi), priekinje kno dalyje yra isivyst kabliukai ir siurbtukai. Jais kirmls prisikabina ir siurbia maist. Dauginimosis sistema isivysiusi kur kas geriau nei kitos sistemos. Sunykusios taip pat nerv ir virkinimo sistemos. Yra isivysiusi speciali kno danga, atspari eimininko virkinimo sultims.

Kad parazitin kirml patekt i vieno galutinio eimininko kit galutin eiminink, reikalingas tarpinis eimininkas. Galutiniame eimininke gyvena ir dauginasi lytikai subrends parazitas. Tarpiniame eimininke lervos stadijos.

Siurbiki yra labai vairi. Paprastai jos vadinamos pagal parazituojam organ (kepenin siurbik) ar pagal galutin eiminink (katin siurbik).

Kepenins siurbiks vystymosi ciklas:

1. Su imatomis kiauinlis patenka aplink;

2. Kiauinlis turi patekti glavanden telkin, kur i jo isirita laisvai plaukiojanti lerva;

3. Laisvai plaukiojanti lerva turi patekti maosios kdrinuks kn (tarpinis eimininkas);

4. Maojoje kdrinukje lerva dauginasi ir vystosi;

5. Kai lerv kdrinuks kne pasidaro labai daug, ji plyta ir pakitusios lervos vl paplinta vandenyje;

6. Pakitusi lerva plaukia prie pakrantje augani augal;

7. Numetusi iuel, lerva prikimba prie augalo ir apsigaubia storu, atspariu nepalankios slygoms apvalkalu;

8. Galvijas su ole praryja lerv;

9. Lerva, numetusi apvalkal, per virkinamj trakt nukeliauja kepenis;

10. Kepenyse ji galutinai isivysto suaugl, pradeda parazituoti ir lytikai daugintis (formuoja naujus kiauinlius).

Parazitins kirmls deda daug kiauinnli, nes yra maa tikimyb, kad lerva pateks galutinio eimininko organizm.Kaspinuoiai (jautinis kaspinuotis, uvinis kaspinuotis). Kno priekyje yra kabliukai ir siurbtukai, kuriais prisikabina prie eiminink arn sienels. emiau yra kaklelis su daugeliu nareli. Kai kuri ri kaspinuoiai gali iaugti net iki 13 metr ilgio. Po apvaisinimo susiformuoja kiauinliai ir kartu su nareliu paalinami lauk su imatomis. Kiauinl kartu su augalais suda galvijas (ar kaiul). Jis yra tarpinis eimininkas. Jame i kiauinlio isirita lerva, kuri pro arn sieneles keliauja raumennis. Ten ji virsta cista (viriu) tai nejudri lervos stadija, apsigaubusi kietu apvalkalu. mogui suvalgius ukrstos msos, arnyne i cistos isivysto kaspinuotis, kuris pradeda parazituoti ir formuoti kiauinlius.Apvaliosios kirmls (spalins, trichinos, askarids). Bdingas lytinis dimorfizmas tai skirtinga patinlio ir patels ivaizda (askaridi patinliai maesni u patel ir j uodegos galiukas yra susisuks). Gerai ivystyti dauginimosi organai.Askarids vystymasis:

1. Su neplautomis rankomis ar augalais kiauinliai patenka mogaus organizm;

2. I kiauinlio isirita lerva;

3. Lervos pro arn sieneles prasigrauia kraujagysles;

4. Su krauju keliauja kepenis, ird, o po to plauius;5. Plauiuose lervos vystosi;

6. Pakitusios lervos keliauja rykl;

7. Dar kart nuryjamos ir atsiduria arnyne;

8. Ten kirmls subrsta ir pradeda daugintis.

Pavojingos, nes bdamos skirtalyts, gali dti ne tik kaiuinlius, bet ir i j tame paiame arnyne isirita naujos kirmls. mogus gali mirti trkus arn sienelms ir atsiradus vidiniam kraujavimui. Geriausias apsisaugojimo bdas sanitarini slyg laikymasis, tinkamas maisto ruoimas, tik patikrintos msos valgymas. Negalima maisto produkt pirkti antisanitarinmis slygomis, i neinom ir neoficiali viet.

Trichinomis galima usikrsti valgant ukrst kiaulien ar ernien. Subrend parazitai atveda gyvas lervas, kurios keliauja raumenis ir tampa cistomis. mogus daniausiai mirta lerv migracijos metu.

Parazitins kirmls pavojingos ne tik savo dauginimusi, bet jos taip pat naudoja mogui ir kitiems parazituojamiems organizmams reikalingas mediagas, kn iskiria metabolizmo produktus, kurie nuodingi eimininkui. Simptomai: galvos ir virkinimo sistemos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, iblykusi oda, irzlumas, nuotaik kaita, depresija, pakilusi temperatra, labai sumajs ar padidjs apetitas, maas kno svoris (vaikams sultjs augimas).

ieduotosios kirmls (sliekai, dls). Kno ertm padalinta narelius. Turi gerai ivystytas vidaus organ sistemas. Sliekai vieni pagrindini nuokrit skaidytoj. Dls egzoparazits (parazituoja kno iorje). Medicinins dls nuo seno naudojamos medicinoje (isiurbia ukrst krauj, taip ivalydamos organizm).21.3. NariuotakojaiNariuotakojams priklauso voragyviai, viagyviai ir vabzdiai. Turi kiet iorin skelet (daniausiai jame yra chitino. Galns nariuotos, laisvai judanios. Yra inoma daugiau kaip milijonas ri, prisitaikiusi gyventi paiose vairiausiose slygose. Kad paaugt, turi numesti skelet, o paaugus, susidaro naujas. Galns specializuotos, pritaikytos prie gyvenimo ir mitybos bdo. Gerai ivystyti jutimo organai (bdingos sudtins akys). Vandenyje gyvenantys kvpuoja iaunomis, sausumoje gyvenantys trachjomis. Bdingas sudtingas vystymasis vadinamas metamorfozmis (vystymosi stadijos nei savo ivaizda, nei gyvenimo bdu nepanaios viena kit):

1. Tiesioginis: kiauinlis suauglis

2. Netiesioginis:2.1. Pilnas: kiauinlis lerva lliuk sauglis

2.2. Nepilnas: kiauinlis lerva suauglis.

Voragyviai (vorai, skorpionai, erks). Turi 4 poras koj. Skorpionai ir vorai yra plrnai, turintys nuod liaukas, kurios gali bti gaminami net mogui mirtini nuodai. Erks egzoparazits, galinios per savo seiles platinti tokias pavojingas ligas, kaip encefalitas, Laimo liga. Gali skatinti kvpavimo tak alergini susirgim atsiradim.

Viagyviai (krevets, omarai, viai, krabai). Turi daugiau nei 4 poras koj. Skeletas inkrustuotas kalkmis. Gali bti plrs arba skaidytojai. Gamtoje svarbs mitybins grandins dalis. mogus naudoja maisto pramonje.

Vabzdiai. Didiausia rin vairov. Prisitaik prie aktyvaus gyvenimo bdo sausumoje, vandenyje ir ore. Turi 3 poras koj. Gali turti sparnus. iuo metu tai labiausiai paplitusi gyvn grup pasaulyje. Daug j ri dar nra atrasta ir atpainta. Turi didel reikm gamtoje (svarbi mitybins grandies dalis, vieni pagrindini augal ied apdulkintoj) ir mogui. Gali bti parazitai (blaks, uodai) ir platinti vairias ligas (maliarija, kirmli kiauinlius, parazitines bakterijas ir virusus), augal kenkjai (lapgrauiai vabzdiai, kinivarpos). Taip pat gali atneti didel praktin naud (skruzds miko sanitars, nes naikina miko parazitus), bits (medaus gamyba), ilkaverpiai (ilko gamyba) ir t.t.22. Stuburiniai gyvnaiTam, kad gyvnas bt priskirtas chordini tipui, tam tikru gyvybinio ciklo metu jam turi bti bdingi trys pagrindiniai poymiai: 1. Chorda atramin nugaros styga. Chorda yra po nerviniu vamzdeliu. Stuburiniuose gemalo turim chord vlesnio vystymosi metu pakeiia stuburas.

2. Tuiaviduris nugaros nervinis vamzdelis. Stuburini nervinis vamzdelis vadinams nugaros smegenimis, kurias saugo stuburo slanksteliai.

3. iauniniai plyiai. Daugumos stuburini jie matomi tik ankstyvo vystymosi metu. Vis gyvenim iauninius plyius turi tik kremzlins uvys.

Chordiniai turi vidin skelet, prie kurio tvirtinasi raumenys. Stuburas lankstus, bet tvirtas. Griauiai (kremzls, kaulai) yra gyvas audinys, augantis kartu su gyvnu. Jie saugo vidaus organus ir atlieka judjimo funkcij. Bdingos dvi poros galni. I uv krtins ir pilvo pelek isivyst lanksios galns, leidianios judti sausumoje. Kaukol apsaugo smegenis. Evoliucijos metu didjo smegen sudtingumas, o specifinms funkcijoms atlikti specializuotos j sritys. Susidar sudtingesni jutimo organai. Ausys tapo ne tik pusiausvyros organu, bet ir klausos.Virkinamasis traktas sudtingas, o kraujotakos sistema udara. Isivyst inkstai svarbs alinimo ir vandens apytakos reguliavimo organas. Stuburiniai skirtalyiai ir dauginasi tik lytiniu bdu.

Stuburiniams priklauso 5 klass: uvys, varliagyviai, ropliai, paukiai ir induoliai.

uvys. Tai vandenyje gyvenantys ir iaunomis kvpuojantys gyvnai, kurie turi pelekus ir vynais padengt od. Kno forma aptaki ir padengta gleivmis, kad sumaint trint tarp vandens ir kno. Kvpuoja vandenyje itirpusiu deguonimi. iaunos iraizgytos dideliu kapiliar tinklu, pro kur difuzijos bdu vykdoma duj apykaita. iaunas nuolat skalauja vanduo, tuo paiu vis atnaujindamas reikaling duj kiek. Glavandens uvys alina vanden, o sri vanden uvys turi drusk liaukas, pro kurias alina drusk pertekli. uvims bdingas vienas kraujo apytakos ratas ir dviej kamer irdis (prieirdis ir skilvelis). Turi gerai ivystyt jutimo organ onin linij, kuria jauia vandens chemin sudt, sroves, temperatr, vandens virpesius. Taip pat turi plaukiojamj psl, kurioje saugomos duj atsargos, o taip reguliuojamas plaukimo gylis. Plaukimo krypt uvims padeda palaikyti pelekai. Priklauso kremzlins ir kaulins uvys. Kaulini uv iauniniai plyiai udengti iaunadangiu. uvims bdingas iorinis apvaisinimas lytins lstels susilieja u kno rib ir taip pat iorinis vystymasis i apvaisinto kiauinlio jauniklis vystosi ne patels viduje, o vandenyje. Kiauinliai vadinami ikrais. Ikr skaiius priklauso nuo uvies elgsenos juos inerus: jei uvis rpinasi jaunikliais ikr ineriama nedaug, o jei nesirpina labai daug (menks ineria daugiau kaip milijon). Vystymasis netiesioginis, bdinga lervos stadija, kuri vadinama mailiumi. Mailius turi trynio maiel, kuriame bna sukaupta iek tiek maisto atsarg.Varliagyviai (varls, rups, tritonai, salamandros). Tai sausumos stuburiniai. Turi dvi poras galni, kurios atlieka judjimo ir atramos funkcijas. Plrs. Grob gaudo ilgu, lipniu lieuviu, kuris prisitvirtins prie gomurio priekio. Akys aosaugotos dviem vokais. Smegenys geriau ivystytos nei uv, ypa smegen iev.Glotni varliagyvi oda yra nuolat drgna, nes joje yra daug gleives gaminani liauk. Odos vaidmuo svarbus vandens apytakai ir kvpavimui (nes plauiai organizmui gali duoti tik apie 15 procent reikalingo deguonies kiekio, o likusi dal varliagyviai gauna per od difuzijos bdu). Oda sausumoje padeda reguliuoti kno temperatr. Varliagyviai altakraujai. Dl plonos ir drgnos odos, turi nuolat gyventi prie vandens, kad neidit. Kai kuri varliagyvi odoje yra nuod liaukos.

Varliagyviams bdingi du kraujo apytakos ratai ir trij kamer irdis (du prieirdiai ir vienas skilvelis). Skilvelyje kraujas susimaio (veninis su arteriniu). Tik smegenis i kairiojo prieirdio siuniamas grynai arterinis kraujas.

Galns pritaikytos judti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Ypa gerai ivystytos galins kojos, kuriomis sausumoje varliagyviai okuoja. Tarp pirt yra plaukiojamosios plvs, jos padeda graiau judti vandenyje.

Dauginimuisi dauguma varliagyvi grta vanden. Bdingas iorinis apvaisinimas ir iorinis vystymasis. I ikro isirita buogalvis (varliagyvio lerva), kuris yra labai panaus tiek savo ivaizda, tiek gyvenimo bdu uv. Laikui bgant buogalvio iaunos, pelekai ir uodega redukuojasi, o vietoj j isivysto plauiai ir galns. Kai i metamorfoz baigiasi, varliagyvis ilipa gyventi sausum ir grta atgal tik lytikai subrends daugintis.

Varliagyviai altakraujai gyvnai,reguliuodami savo temperatr, jei priklauso nuo aplinkos (kuo iliau tauo aktyvesni).

Paukiai. Kno danga plunksnos. Kontrins plunksnos yra dengiamosios, plasnojamosios ir vairuojamosios. Pkins plunksnos saugo kno ilum, nes paukiai yra iltakraujai gyvnai. Kno temperatra aukta, kad ilikt aktyvs ir altame ore.Priekins galns virtusios sparnais. Labai lengvuose, tuiaviduriuose griauiuose yra oro ertms. Turi ragin snap. Knas aptakus, kad bt maesnis oro pasiprieinimas skrendant. Padidjs krtinkaulis turi keter, prie kurios tvirtinasi plasnojamieji raumenys. Raumenys efektyviai aprpinami deguonimi, nes oras tiekiamas ne tik i plaui, bet ir i oro mai. Oro maiais taip pat reguliuojamas skridimo auktis. Plunksnos sutepamos specialiose riebal liaukose gaminamais riebalais, kas bt maesnis oro pasiprieinimas, apsauga nuo vandens.

Bdingi du kraujo apytakos ratai. irdis 4 kamer (2 prieirdiai ir 2 skilveliai). Po kna cirkuoliuoja jau nesusimais kraujas, tai daro duj apykait dar efektyvesne.

Gerai ivystyta nerv sistema ir jutimo organai. Bdinga sudtinga elgsena, kuri reguliuojama hormonais ir instinktais.

Bdingas lytinis dauginimasis: vidinis apvaisinimas ir iorinis tiesioginis vystymasis. Kiauiniai apsaugoti kalciniu luktu ir dar trim vidaus apsaugos sluoksniais. Isirita nesubrends suauglis, kuris toliau paukio priirimas vystosi ir auga.

induoliai. Kaukol didesn, nes didsnis smegen tris. Turi kramtomuosius dantis, stuburo slanksteliai diferencijuoti, tai leidia geriau judti sausumoje. iltakraujai. Bdingi du kraujo apytakos ratai ir keturi kamr irdis. Gerai ivystytos visos vidaus organ sistemos. Bdinga sudtinga elgsena. Skirtalyiai. Bdingas vidinis apvaisinimas ir vidinis vystymasis patels gimdoje. Vidinis jaunikli vystymasis efektyviai juos apsaugo nuo nepalanki aplinkos slyg. Jaunikliai gimsta nepilnai isivyst, silpni, todl tv kur laik priirimi. Maitinami motinos pienu.Kno dang sudaro oda, kuri padengta plaukais (kailiu). Jos funkcija apsaugin, termoreguliacin. Kvpuoja tik plauiais.Kiauinius dedantys induoliai (aniasnapiai ir echidnos). Tarpin gyvn grup tarp ropli ir induoli. Paplit Australijoje. Deda kiauinius, taiau patels jauniklius maitina savo pienu.

Sterbliniai induoliai (kengros ir kt.). paplit Australijoje. Jaunikliai gimsta labai neisivyst, todl toliau vystosi patels odos rauklje sterblje. I sterbls ivaromi tada, kai jau gimsta kitas jauniklis.

Placentiniai induoliai. Gemalas vystydamasis gimdoje ry su motina palaiko per placent. Placenta tai organas, per kur vyksta mediag apykaita tarp motinos ir gemalo kraujo. Jaunikliai gimsta gana gerai isivyst.Placentiniai induoliai jauniausia gyvn evoliucin grup, todl turi sudtingiausi sandar ir yra geriausiai prisitaik prie aplinkos slyg. Jiems bdinga labai sudtinga elgsena. Geriausiai ivystytos priekins smegenys (didieji pusrutuliai dengia kitas smegen dalis).

Kai kurie induoliai antr kart gro vanden (banginiai, delfinai, ruoniai ir kt.). j kno sandara evoliucikai pakito (galns, kno forma), taiau iliko kvpavimas plauiais ir jaunikli vystymasis gimdoje.

induoliai neatsiveda didelio jaunikli kiekio. Kuo stambesnis induolis tuo ilgesnis ntumo laikotarpis ir maiau atvedam jaunikli. Kuo tvai ilgiau rpinasi savo jaunikliu tuo jam bdinga sudtingesn elgsena.

23. Ekologija23.1. Populiacij ekologijaEkologija tai mokslas, tiriantis organizm sveik su kitais organizmais ir su negyvja aplinka.

Populiacija vienai riai priklausani organizm, gyvenani konkreioje vietoje, visuma.

Bendrijas sudaro vienoje vietoje gyvenanios ir tarpusavyje sveikaujanios vairios populiacijos.

Ekosistem sudaro ne tik bendrija, bet negyvoji aplinka.

Biosfera yra ta ems dalis, kurioje egzistuoja gyvyb.

Populiacijos savybs:

1. Populiacijos tankis tai individ skaiius ploto ar trio vienete.

2. Individ pasiskirstymas tai pasiskirstymas konkreiame tiriamajame rajone. Daniausiai individai populiacijoje bna pasiskirst grupelmis (gyvena eimomis). Dar gali bti atsitiktinis (gyvena pavieniui ir migruoja iekodami maisto)ir tolygus (bdingas labai stambiems plrnams) pasiskirstymas. Organizm pasiskirstym lemia abiotin aplinka (negyvoji aplinka): krituliai, temperatra ir jos svyravimai, dirvoemio tipas, vandens telkini kiekis. Drgm, temperatra ir tainkamo maisto nebuvimas tai ribojantys veiksniai, kurie lemia organizm paplitim vienoje ar kitoje vietoje. Organizm pasiskirstym taip pat lemia ir biotiniai veiksniai (gyvosios aplinkos veiksniai): gyvn tarpusavio konkurencija, maisto itekliai, lytini partneri gausa ir t.t.3. Populiacijos dydis tai individ, sudarani bendr genofond, skaiius. Populiacija didja, kai gimstamumas didesnis u mirtingum, arba, kai imigracija didesn u emigracij (daniausiai emigracija bna lygi imigracijai). Eksponentinis populiacijos gausjimo modelis bna tada, kai individai dauginasi tik vien kart gyvenime (pvz.: vabzdiai). Su kiekviena karta individ populiacija vis didja. Tokiu bdu populiacija atskleidia savo biotin potencial tai didiausias jos dauginimosi greitis, manomas tik idealiomis slygomis (pakanka erdvs, maisto, nra trukdym daugintis). Jis negali trukti ilgai, nes tam pradeda prieintis aplinka. Aplinkos pasiprieinimas tai daugintis trukdanios slygos (maisto stygius, atliek kaupimasis, konkurencija, plrnai, parazitai). Logistinis populiacijos gausjimo modelis tai, kai individai gali daugintis daug kart gyvenime, tad dal savo energijos jie turi skirti tam, kad igyvent. iame modeliu gyvenanti populiacija i pradi greitai gausja (kol bna palankios gyvenimo slygos ir nedidel konkurencija), prasidjus aplinkos pasiprieinimui, populiacijos gausjimas sumaja (tai populiacijos stabilios pusiausvyros faz). ios fazs metu gimstamumas tampa lygiu mirtingumui. Treiojoje fazje populiacijoje mirtingumas tampa didesnis nei gimstamumas, tada populiacijos individ skaiius stipriai sumaja. Kai aplinka nustoja prieintis populiacijos augimui, prasideda vl pirmoji faz (eksponentinis augimas).4. Aplinkos talpa tai didiausias kurios nors ries individ kiekis, galintis skmingai gyvuoti toje aplinkoje. Kuo populiacijos dydis artimesnis aplinkos talpai, tuo didesnis aplinkos pasiprieinimas tplesniam jos gausjimui.5. Populiacijos mirtingumas. Igyvenimas tai tikimyb, kad organizmas populiacijoje igyvens iki tam tikro amiaus. Yra skiriami 3 igyvenimo tipai:

Dauguma populiacijos nari igyvena ilgiau negu iki vidutinio amiaus ir mirta gyvenimo pabaig (senatvje);

Dauguma populiacijos nari va jaunystje;

Populiacijos nariai mirta per vis gyvenim tolygiai.

6. Populiacijos amius. Populiacijos narius galima suskirstyti pagal ami. Kuo populiacija greiiau dauginasi, tuo daugiau kart gyvena vienu metu. Yra iskiriamos 3 amiaus grups: Ikireprodukcin,

Reprodukcin,

Poreprodukcin.

Pagal amiaus grupi gausum ir isidstym galima prognozuoti populiacijos ateit ir nusakyti pjos praeit.

7. Populiacijos dydio reguliavimas. Gamtin aplinka pati reguliuoja populiacijos dyd. Tai daro abiotiniai ir biotiniai veiksniai. Abiotini veiksni taka nepriklauso nuo populiacijos tankio (stichins nelaims, klimato slygos, vandens itekliai, ekologin tara). Biotini veiksni (parazitai, konkurencija, tis nuo plrn, ekskrement kiekis) taka priklauso nuo pouliacijos tankio. Nuo plrn va daugiau tankesni populiacij individ, nes plrnams ten lengviau medioti. Organizm teritorinis elgesys ir hierarchin struktra taip pat turi takos populiacijos dydiui ir gausjimo greiiui. Taip pat turi takos populiacijos nari imigracija ir grupinio elgesio ypatumai. Kiekviena populiacija i prieinam altini energijos gali gauti tik tam tikr kiek, o kaip ji bus paskirstyta per vis gyvenim, kiek jos per gyvenim bus panaudota daugintis, kiek bus skiriama rpintis palikuonimis visa tai nulemia evoliucijos eiga. Gamtin atranka lemia kiekvienos ries gyvenimo ciklo ypatumus.Aplinkoje, kurioje slygos kinta ir / arba yra nenuspjamos, populiacijos dydis bus maas. Geriau iliks tie individai, kurie subrsta anksti ir gali susilaukti daug palikuoni (smulks, daug palikuoni vedantys ir trumpai gyvenantys individai). Paprastai jie palieka gana daug palikuoni ir jais nesirpina. Kuo daugiau palikuoni, tuo didesn tikimyb, kad dalis j igyvens ir pads populiacijai ivengti katastrofos. Taip yra prisitaik daugelis vabzdi ir vienamei augal.

Aplinkoje, kuri yra gana stabili ir / arba nuspjama, gyvenanti populiacija turt bti didel (tanki), populiacijos gausumas stabilus. Tokioje aplinkoje individai randa gana nedaug reikaling itekli (maisto, gyvenamosios vietos). Tokiomis slygomis daugiausia palikuoni susilauks konkurencingiausi individai (geriausiai prisitaik). Tokiose populiacijose individai rpinasi palikuonimis, yra stamboki, ltai brsta ir gyvena gana ilgai. Rys labiau specializuotos (maisto ir slptuvi atvilgiu) ir lengvai gali inykti, jei sutrikdoma j gyvenamos aplinkos pusiausvyra. iuo bdu prisitaik daugelis induoli ir pauki.

23.1.1. moni populiacijamoni populiacija gausja eksponentikai. Ji vis dar didja labai spariai, todl nelengva apsirpinti reikiamais itekliais ir tinkamai juos paskirstyti.Pasaulio alys skirstomos tris grupes:

1. Stiprios ekonomikos alys;

2. Besivystanios ekonomikai alys;

3. Silpnos ekonomikos alys.

Stiprios ekonomikos alyse gyventoj skaiius didja ltai, o gyvenimo lygis auktas. Silpnos ekonomikos alyse vyksta atvirkias procesas.

Pasaulyje gyventoj skaiius padvigubjo tarp 1850 1950m. Tai lm mirtingumo majimas, gydymo slyg pagerjimas, socialini ir ekonomini slyg pagerjimas.

1950 1975m. stipriose ekonomikos alyse populiacija gausjo vidutiniu tempu (sumajus mirtingumui, sumajo ir gimstamumas). is laikotarpis vadinamas pereinamuoju demografiniu laikotarpiu. Dabar populiacija gausja 0,1 procentu Europoje, kai kur net maja. O JAV kol kas didja, taiau ne dl didesnio gimstamumo, bet dl didelio imigrant skaiiaus.

Silpnos ekonomikos alyse, pagerjus gydymo slygoms mirtingumas sumajo, taiau gimstamumas iliko didelis. Didioji moni prieaugio dalis tenka Afrikai, Azijai ir Lotyn Amerikai. Tose alyse yra propaguojamos:1. eimos planavimo programos;

2. Propaguojamos priemons ir bdai ntumui ivengti;

3. Gerinamos socialins eim gyvenimo slygos (vietimas, moters socialins padties gerinimas, vaik gydymas, skatinimas siekti auktojo isilavinimo ir karjeros);

4. Siekiama, kad moterys pirm vaik gimdyt sulaukusios vyresnio amiaus.

moni populiacija pagal gimstamum skiriamos tris grupes:

Populiacijos gausjimas nulinis (gimsta tiek pat, kiek mirta);

Populiacijos gausjimas teigiamas (gimsta daugiau, nei mirta);

Populiacijos gausjimas neigiamas (mirta daugiau, nei gimsta).

Silpnos ekonomikos alyse pastebima ikireprodukcinio amiaus populiacija, nes ten gimsta daug vaik, taiau gyventoj vidutinis amius neilgas, nes daug moni mirta nesulauk vidutinio amiaus (dl nelaiming atsitikim, infekcini lig dl prast higienos, sanitarini ir gydymo slyg).

Stipriose ekonomikos alyse vyrauja reprodukcinio ar porepsrodukcinio amiaus populiacijos, nes gimstamumas maesnis (daugelis moter nesusilaukia vaik ar juos gimdo vlai, eimos negausios, nes dauguma moter siekia auktojo isilavinimo ir daro karjer). Gydymo slygos, higienos sanitarijos slygos yra labai aukto lygio, todl infekcins ligos beveik neplinta. Daugelis populiacijos nari sulaukia brandaus amiaus. Pastebima, kad mons daniausiai mirta dl irdies ir kraujotakos lig (per daug kaloringas, nesveikas, per lengvai sisavinmas maistas), virvorio lig (per maas fizinis krvis), vini susirgim (nesveikas gyvenimo bdas, ekologin tara).Pasaulio gyventojai (vis moni populiacija) vis emje gyvenani moni tam tikru metu skaiius. 2007 m. moni populiacija pasiek 6,6 milijardus. is skaiius didja, CV apskaiiavimais vidutinikai 203 800 moni per par.Pasauliniu mastu, augimo greitis maja, lyginant su 1963 m. pasiektu didiausia per istorij 2,19% verte. Taiau Vidurio Rytuose ir Afrikoje jis ilieka didelis. Kai kuriose alyse populiacijos augimas yra neigiamas (t.y. populiacijos dydis maja), ypatingai Centrinje ir Ryt Europoje (labiausiai dl emo vaisingumo) ir Piet Afrikoje (dl miri, susijusi su IV). Prognozuojama, kad deimtmeio bgyje Japonijos ir Vakar Europos alyse populiacijos augimo rodikliai bus neigiami dl ypatingai ma vaisingumo rodikli.

Azijoje gyvena vir 60% pasaulio gyventoj, beveik 3,8 milijardai moni. Vien Kinijoje ir Indijoje gyvena atitinkamai 20% ir 16% vis pasaulio moni. Afrikos populiacija 840 milijonai moni, 12% pasaulio gyventoj. Europoje gyvena 710 milijonai moni (11%). iaurs Amerikoje 514 mln. (8%), Piet Amerikoje 371 mln (5,3%), Okeanijoje apie 60 mln. (9%, nors pastarasis vertinimas yra ginijamas).

Didiausi gyventoj tankum turinios valstybs ir teritorijos (2005 m.):

Makao (Kinija)

Monakas

Honkongas (Kinija)

Singapras

Gibraltaras (JK)

ioms teritorijoms bdingas nedidelis plotas ir ypa didelis urbanizacijos lygis. Tankiausiai apgyvendinta didel alis yra Bangladeas, kur 134 milijonai moni gyvena daugiausia kaimikose teritorijose aplink Gango emup. Gyventoj tankumas ia virija 900 m./kv.km. Bendras pasaulio gyventoj tankumas yra 42 m./km.

23.2. Bendrij ekologijaBendrija tai vienoje vietoje gyvenani ir tarpusavyje sveikaujani populiacij visuma. Bendrij dydis gali bti labai vairus ir sunku pasakyti kur prasideda viena, o kur baigiasi kita bendrija.

Bendrijas galima lyginti pagal du bruous: sudt (kokios organizm rys yra joje) ir vairov (ri skaii ir individ gausumas joje).

Bendrijos vairov tuo didesn, kuo joje daugiau ri ir kuo vienodesnis individ skaiius jose.

Bendrijos sudt lemia abiotiniai veiksniai (vanduo, dirvoemis, klimatas, druskingumas). Rys pasiskirsto nepriklausomai viena nuo kitos, todl nra griet rib tarp gretim bendrij. Bet visos vienos bendrijos rys priklauso nuo t pai biotini veiksni (maisto itekliai, slptuvs).

Plotas (erdv), kur uima bendrija, gali turti nema tak tos bendrijos vairovei (diesn vairov bus didesniame plote, o didesn rin bendrijos kaita vyks maiau izoliuotame ir didesniame plote). Ri skaiius bendrijose, pasieks tam tikr rib, daugiau didti nebegali (aplinkos pasiprieinimas). Bendrijos rins vairovs pusiausvyra pasiekiama tada, kai nauj ri imigracijos greitis susilygina su ri inykimo greiiu. Bendrijos pusiausvyra gali bti; dinamin vyksta nuolatin kaita, arba stabili rin sudtis ilg laik bna pastovi.

Konkurencija dl itekli, plrn ir j auk, parazit ir j eiminink bei kitokios sveikos lemia dinamikj bendrij rins sudties pusiausvyr. Stabili galt bti tik tose bendrijose, kur nra konkurencijos, plrn ir parazit.

Plrn ir parazit gausa priklauso nuo j grobio ir eiminink populiacij dydio. Plrnai, kurie reguliuoja bendrijos konkurencinius santykius ir palaiko bendrij vairov, yra vadinami lemiamaisiais plrnais.Tais atvejais, kai mons introdukuoja naujas ris tokiose vietose, kur su jomis nekonkuruoja kitos rys, kur introdukuot ri gausumo nereguliuoja plrnai, tarprins konkurencijos poveikis bendrijai gali bti nepaprastai didelis. Tokioms rims plintant sutrikdomos bendrijos ar net negrtamai pakeiiamos.

Kiekviena ris uima tam tikr viet ir atlieka tam tikr funkcij bendrijoje. Buvein tai individo gyvenamoji vieta (aplinka). Ekologin nia tai individo vaidmuo bendrijoje, skaitant buvein ir sveikas su kitais organizmais (mityba, konkurencija). Individo uimama nia priklauso nuo biotini ir abiotini veiksni.

Bendrij kaita yra vadinama suksecija. Tai bendrijos pasikeitimai, vykstantys po sutrikdymo.pirmin bendrijos kaita vyksta ten, kur nra dirvoemio. Antrin bendrijos kaita vyksta tose vietose, kur dirvoemis jau yra (pvz.: apleistas suartas laukas).

Pionierins rys tai organizmai, kurie patys pirmieji sikuria sutrikdytuose bendrij plotuose.

Bet kurioje vietoje vykstanti kaita visuomet baigiasi to paties tipo bendrija, kuri vadinama klimaksine bendrija. Klimato slygos ir dirvoemis nulemia kokio tipo tai bus bendrija (dykuma, mikas, pieva).

Pavyzdiui: eeras pelk pieva

Kalnai akmeningoji dykuma vyringoji dykuma smlingoji dykuma

Apleistas arimas pieva krmynai - mikas

Rykiausias daugumos gamtini bendrij bruoas j dinamikumas. Kiekviena kaitos stadija turi savit organizm rinkin. Neinoma, ar kaita kada nors pasibaigia, nes is procesas bent jau kol kas niekus emje nra pasibaigs.

Bendrijos stabilum apibdina trys savybs: ilgalaikis nekintamumas, prieinimasis pokyiams, gebjimas atsigauti po sutrikdymo.

Bendrijas gali sutrikdyti gaisrai, vtros, potvyniia, staigs klimato pokyiai, ems drebjimai, ugnikalni isiverimai ir kt. Jei trikdiai dani ir stiprs, vairov negali bti didel. Trikdiai gali bti tokie stiprs, kad bendrija niekada nebetaps tokia, kaip buvo. Tokioje bendrijoje dominuoja gebanios greitai daugintis ir greitai plintanios orgnanizm rys.

Jeigu trikdiai nra tokie dani ir yra silpnesni, skmingiausiai konkuruoja ltai auganios ir ilgiau gyvenanios rys, o rin bendrijos vairov yra didel.

23.3. Ryiai tarp individKonkurencija. Tarprin konkurencija kai skirting ri individai bando naudotis tais paiais itekliais, kuri kiekis yra ribotas. i konkurencija skatina vienos ries dominavim, o kitos - inykim. Dominuojanti ris yra geriau prisitaikiusi prie aplinkos. Dvi rys tuo paiu metu negali gyventi toje paioje ekologinje nioje. Skirting ni pasirinkimas padeda pasidalinti iteklius ir sumainti tarprin konkurencij. ie veiksniai lemia nauj poymi atsiradim ryje. is procesas vadinamas poymi poslinkiu (pvz.: skiriasi snap formos).

Vidurin konkurencija kai tos paios ries individai konkuruoja tarpusavyje dl itekli ir dauginimosi partneri. Atvirkiai, nei tarprin konkurencija, ji vyksta nuolatos. Kuo didesnis populiacijos dydis ir tankis, kuo stipresnis aplinkos pasiprieinimas, tuo konkurencija didesn. io ries konkurencija lemia geresn populiacijos prisitaikym prie aplinkos, nes tai vienas pagrindini gamtins atrankos veiksni, dl kurio ilieka tik patys geriausieji ir susilaukia daugiausiai palikuoni.

Plrnai. Tai organizmai mintantys kitais organizmais, vadinamais grobiu. Plrn populiacijos tankiui ir dydiui tiesiogin tak turi grobio gausumas. Plrno populiacija visada iek tiek maesn u grobio populiacij. Didjant grobio populiacijai, plrn populiacija irgi didja (nes sumaja aplinkos pasiprieinimas dl maisto gausos). Abi populiacijos pradeda mati, kai plrnai igaudo didij dal grobio populiacijos arba grobio populiacija virija aplinkos talp ir pradeda mati (ligos, parazitai, ekskrementai), o dl to pradeda mati ir plrn (jiems pradeda trkti maisto).

Po kurio laiko, kai aplinkos pasiprieinimas sumaja, abiej populiacij dydis vl atsistato (jai neatsiranda dideli aplinkos pokyi ir ribojani veiksni).

Simbioz. Tai ri gyvenimas kartu. Simbiozei priklauso: parazitizmas, komensalizmas ir mutualizmas.

Parazitizmas. Parazitai - tai tokie organizmai, kurie minta kit organizm (eiminink / auk) mediagomis. Santykiai panas plrno ir grobio santykius. Parazit yra visose gyvosios gamtos karalystse. Jie skirstomi endoparazitus parazituoja aukos kno viduje (askarid, siurbik, kaspinuotis, virusai, salmonelos, streptokokai, skals, maliarinis plazmodijus ir kt.) ir ektoparazitus parazituoja kno iorje (uodas, dl, erk, utl, brantas, liana ir kt.). auka nuo parazito gali silpnti ir net per ilg laik ti. Paparastai parazitas savo auk inaudoja labai ltai, nes daniausiai su aukos timi yra pasmerkas ir pats iai. Jeigu eiminink populiacija didel, tai parazitai plis labai lengvai. Tai sumains eiminink populiacij. Parazitams auka ne tik maisto altinis, bet ir gyvenamoji vieta.Parazitai paprastai yra labai gerai prisitaik prie aplinkos slyg, turi sudting dauginimosi ir vystymosi cikl, kuris jiems padeda lengviau ilikti ir iplisti, taip pat gali turti kelet eiminink: tarpin ir galutin.

Parazitai labai specifiki organizmai. Jie savo kno sandara ir elgsena labai prisitaik prie savo auk. Gali parazituoti tik tam tikr ri individuose (pvz.: IV tik mogaus limfocituose, katin siusrbik tik katini eimos individ kepenyse ir t.t.).

Komensalizmas. Tai tokie simbioziniai dviej ri ryiai, kai viena i organizm turi naudos, o kitas tai neturi jokio reikms. inomi tokie komensalizmo pavyzdiai: viena ris naudojasi kita, kaip slptuve, gyvenamuoju bstu, transporto priemone. Komensalizmo ryius nustatyti labai sunku.Mutualizmas. Tai tokie ryiai, kai abi sveikaujanios puss i to rui naudos. Mutalistiniai santykiai padeda organizmams ivengti plrn, prasimanyti maisto, iplisti. i ryi galima rasti visose karalystse. Paukiai platina sklas ir maitinasi. mogaus organizme gyvenanios bakterijos maitinasi ir gamina mogui reikaling vitamin K. Kerps mutulistinis organizmas, nes gryb hifai siurbia mediagas, o dumbliai vykdo fotosintez. Mikoriz tai gryb ir medi mutualistiniai santykiai: grybai didina medi siurbiamj paviri, o mediai grybams teikia maisto mediagas. Taip pat, manoma, kad mediams grybai duoda augim skatinanius hormonus, todl tam tikri grybai auga tik prie tam tikr medi.

23.4. EkosistemaEkosistem sudaro atmosfera, hidrosfera ir litosfera. Biosfera tai atmosferos, hidrosferos ir litosferos dalis, kurioje gyvena gyvi organizmai ir j keiia.

Vanduo priklauso hidrosferai. Ji uima tris ketvirtadalius ems ploto. Ji velnina temperatros svyravimus emje, nes dal ilumos sugeria, temperatrai kylant ir j grina, temepratrai nukritus.Atmosferoje yra anglies dioksidas, azotas ir deguonis dujos, reikalingos gyviems organizmams.

Litosfera tai kietoji ems dalis. Dlant uolienoms, susidaro dirvoemis, kuriame gali augti augalai ir gyventi gyvnai. I faunos ir floros liekan susidaro tam tikras puven sluoksnis vadinamas humusu. Kuo daugiau gyv organizm, tuo storesnis humuso sluoksnis.

Ekosistema tai gyvieji organizmai ir negyvoji aplinka tam tikroje vietoje.

Gyvieji organizmai ekosistemoje skirstomi pagal tai, kaip jie apsirpina maistu:

Autotrofai (gamintojai) alieji augalai, organninias mediagas gaminantys fotosintezs metu ir aplink iskiriantys deguon.

Heterotrofai (vartotojai) organizmai mintantys kitais organizmais, kitaip, pagamintomis organinmis mediagomis.

Chemoautotrofai tai bakterijos, kurios energijos gauna oksiduodamos neorganines mediagas (azotobakters, azot fiksuojanios bakterijos, nitrifikuojanios bakterijos, sierabakters).

Heterotrofai minta kit organizm sukurtomis organinmis maisto mediagomis, pagal mitybos bd skirstomi :

Augaldius minta augalais.

Visadius minta ir augaliniu, ir gyvniniu maistu.

Plrnus minta kitais gyvnais (grobiu).Parazitus minta kit organizm maisto mediagomis.

Skaidytojus minta negyvomis organinmis mediagomis.

23.4.1. Energijos srautai ir mediag apytakos ratai ekosistemose

Ekosistemos labai priklauso nuo energijos, gaunamos i sauls, bei nuo maisto mediag, jau esani paiose ekosistemose, pasiskirstymo. Maisto mediagos tai cheminiai elementai: C, H, N, O, P, S (jie sudaro daugiau nei 98 procentus organizm kno mass). Bei junginiai, ie ir kiti cheminiai elementai.Fotosintetindami ir gamindami organines molekules, autotrofai ekosistemai teikia organini mediag. iomis j pagamintomis organinmis molekulmis naudojasi visi heterotrofai, i j pasidarydami mediag, reikaling augimui bei naudodami jas kaip energijos altin.

Per ekosistemas teka nuolatiniai energijos srautai. Jos priklauso nuo nuolatinio energijos papildymo i iorini altini (sauls). Energijai pereinant i vienos formos kit, dalis jos virsta iluma ir isisklaido ekosistemoje. Todl energija niekada negali cirkuliuoti ratu ir turi btoi nuolatos atnaujinamas jos reikalingas kiekis.

Maisto mediagos keliauja ratu ekosistemos viduje ir tarp ekosistem. Ekosistemos viduje skaidytojai iskiria neorganines mediagas, kuriomis gali naudotis gamintojai. Neorganins mediagos taip pat ekosistem patenka i globalinio ciklo, o organins mediagos - dar ir su krituliais, vju. Gyvnai migruodami, taip pat neioja maisto mediagas.

Energijos srautai ekosistemoje

Mediag apytaka ekosistemoje

23.4.2. Mitybos tinklai ir mitybos lygmenys

Sudtingi mitybos ryiai ekosistemose vadinami mitybos tinklais.

Organizmai yra vienas su kitu susij, nes vieni kitais minta. Schemos, rodanios kas kuo minta, vadinamos mitybos grandinmis.

Mitybos lygmuo tai visi organizmai, kurie maitinasi tam tikro lygio mitybos grandinse.

Energetiniai ryiai tarp organizm, prikalusani skirtingiems mitybos lygmenims, vaizduojami ekologinmis piramidmis. Jos parodo, kiek reikia vieno lygmens biomass, kad igyvent kito mitybos lygmens biomass kiekis.

Pagal ekologines piramides galima daryti ivad, kad vienoje ekosistemoje didiausi biomass dal turi sudaryti gamintojai, o maiausi stambs plrnai (todl j mediokls teritorijos paprastai bna didels).

23.5. Globaliniai apytakos rataiVisiems organizmams reikia vairi organini ir neorganini maisto mediag. Skirtingai nei energij, maisto mediagas gamintojai gali panaudoti daugyb kart.

23.5.1. Anglies apytakos ratasVyksta tarp organizm ir atmosferos sausumoje. Vandenyje tarp kvpuojani organizm ir vandens augal, kurie sisavina biokarbonat, kuris susidaroo sureagavus anglies dioksidui ir vandeniui. Dirvoemyje i uvusi, taiau nesuirusi organizm susidaro ikastinis kuras (nafta, anglis, durps). is procesas vadinamas karbonizacija.

iuo metu anglies dioksido atmosfer imetama daugiau, nei i jos paalinama. i situacija susidar dl mogaus pramonins veiklos, mik kirtimo, neriboto ikasen naudojimo.23.5.2. Azoto apytakos ratasAzotas yra gausiausias atmosferos elementas, bet dirvoje jo gana danai trksta. Azoto trkumas riboja augal augim. Augalai patys negali ore esanio azoto jungti organines molekules, todl jie priklauso nuo t gebani bakterij.Procesas, kai azotas yra redukuojamas organines molekules, vadinamas azoto fiksacija. Tai gali daryti melsvabakters ir gumbelins bakterijos (gyvenanios anktini augal aknyse). Jos azot paveria amonio jonu, kur augalai jau gali sisavinti. Augalai taip pat gali sisavinti nitratus, kuriuos gamina nitrifikuojanios bakterijos.Nitrifikacija tai nitrat susidarymas. io proceso metu atmosferoje esanios dujos virsta nitratu. proces bakterijos vykdo dviem etapais. Pirmiausia pagaminamas nitritas, o poto i jo sintetinamas nitratas.

Didijame azoto apytakos rate cirkuliuoja maasis apytakos ratas, vykstantis dirvoemyje, kuriame cirkuliuoja amoniakas, nitritai ir nitratai.

Denitrifikacija tai nitrat virtimas azoto oksidais ir azoto dujomis. proces vykdo denitrifikuojanios bakterijos, kurios azot grina atmosfer. iuo metu emje vyksta intensyviau azoto fiksacija.

Azoto perteklius vandenyje skatina vandens telkinio eutrafikacij (ulim). Augaluose azoto perteklius veriamas nitratais, kurie kaupiami vairiose augalo dalyse. i mediaga mogaus organizm veika kaip kancarogenas.23.5.3. Deguonies apytakos ratasVyksta kartu su vandens, anglies ir kit chemini mediag apytakos ratais. Deguonies atsargas atmosferoje papildo gamintojai, alindami deguon kaip alutin fotosintezs produkt. iuo metu atmosfer yra iskiriama maiau grynojo deguonies, dl augal nykimo. Sunaudojama dagiau deguonies degimo reakcijoms.

23.5.4. Fosforo apytakos ratas

Fosforas yra btinas augal augimui, nukleorgi ir ATP susidarymui. Jis gaunamas iskirtinai tik i litosferos (uolienuose esani itekli). J organizmai gauna itirpus vandenyje (nes vanduo j iplauna i uolien). Taip pat organizmai fosforo gali gauti i organini atliek, kurias skaido skaidytojai bei i tr.

24. Ekologin taraVisas pasaulio alis galima suskirstyti dvi grupes. Stiprios ekonomikos alys sukr galing pramon pirmosios (JAV, Kanada, Japonija, Rusija, Australija, Naujoji Zelandija ir visos Europos valstybs). Galinga pramon sunaudoja daug gamtos itekli. i valstybi gyventojai sudaro apie 22 procentus viso pasaulio gyventoj, taiau jie sunaudoja apie 80 procentvis pasaulio energijos itekli ir naudingj ikasen, o taip pat lieka gausyb niekur nenaudojam atliek.

Didioji dalis moni populiacijos tenka silpnos ekonomikos alims. Jos (Lotyn Amerikos, Afrikos ir Azijos alys) neturi stiprios pramons. Jose apseinama su 20 procent viso pasaulio sunaudojam energijos itekli ir naudingj ikasen.

Daniausiai vartojami ie energijos itekliai: akmens anglis, nafta ir gamtins dujos. Tai yra ikastinis kuras.

Tara tai bet koks aplinkos pakitimas, nepalankaia veikiantis gyvj organizm bkl, j gyvenimo slygas.

Deginant ikastin kur aplink isiskiria anglies dioksidas, angliavandeniliai, azoto oksidai, sieros oksidai ir kietosios dalels, kurios kartu su kitomis mediagomis (smalkmis, fotocheminiais oksidantais, metanu, benzenu, organiniais hologenais (anglies chloridai ir fluoridai), aerozoliais, dulkmis, dmais, asbesto plaueliais, sieros rgtimi, pesticidais ir dioksinais) teria aplink bei keiia oro sudt.Galima bt naudoti neterianius aplinkos energijos altinius: sauls energij, krintanio vandens energij, vjo energij, geotermin energij ir t.t.

Ikastinis kuras tai neatsinaujinantis energijos altinis (neatsinaujina per 100 met). Atsinaujinantys energijos altiniai, veikiami gamtos jg, vl greitai atsinaujina.

24.1. Globaliniai klimato pakitimaiIsipltojusi pramon gerokai pakeit anglies apytakos rat. Anglies dioksidokiekis atmosferoje didja dl ikastinio kuro deginimo, mik kirtimo ir deginimo. Dalis anglies dioksido patenka vandenynus, todl nra taip stipriai jauiamas jo gausjimas emje. Dl moni kins veiklos atmosfer patenka ir kitoki duj (metano, deginant naft, gamtines dujas, ferm, utvindyt lauk). Globalin klimato atilim veikia ie teralai: anglies dioksidas, diazoto oksidas (i mlo, srut, tr), metanas, anglies chloridai ir fluoridai (freonas), halogeniniai angliavandeniliai (gaisr gesinimo priemons), ozonas.Visos ios dujos vadinamos iltnamio dujomis, nes jos em praleidia sauls spindulius, bet sulaiko nuo ems sklindant infraraudonj spinduliavim. Debesys taip pat sulaiko spinduliavim ir neleidia isisklaidyti ilumai. O dl taros padidjimo atmosferoje pagausjo debes. is procesas vadinamas iltnamio reikiniu. Kuo labiau kyla temperatra, tuo daugiau igaruoja vandens ir susidaro debes, kurie neileidia ems ilumos. Svarbu suprasti, kad iltnamio reikinys yra natralus procesas, kad be jo vidutin temperatra ems paviriuje bt -17 laipsni. Taiau per pastaruosius imt met mint duj atmosferoje labai padaugjo.iuo metu iltnamio duj spariai daugja. Pasekms: tirpsta ledynai ir kyla pasaulio vandenyno lygis; didja garavimas ir gausja krituli kiekis, tuo tarpu kitose valstybse vyrauja sausros; dalis gyvenamj ems plot bus apsemti.

24.2. Mik nykimasMikai padeda palaikyti anglies dioksido ir deguonies pusiausvyr atmosferoje. alieji augalai per metus organinius junginius traukia apie 200 milijard ton anglies. Visas ems atmosferos deguonis isiskyr vykstant fotosintezei. Atmosferoje esantis ir vandenyje itirps anglies dioksidas atsinaujina kas 300 met, o deguonis kas 2000 met.Mikai atlieka ir vandens saugykl funkcij. Mikas sultina vandens garavimo greit ir vandens patekimo dirvoem stiprum. O nykstant mikams daugiau vandens ir kur kas greiiau patenka dirvoem. Kai dorvoemi daleli nesulaiko augal aknys, prasideda dirvoemio erozija. Dl to sumaja derlingumas, nes dirvoemis iplaunamas, tai yra vanduo i jo iplauna btinas maistines mediagas.

Mikai padeda isaugoti dirvoem, nes organins yrani lap mediagos vis papildo dirv. Tiesa, drgnuosiuose atogr mikuose toks procesas daug maiau pasireikia, mat iluma ir drgm utikrina ger derlingum, todl ten mikai auga ypa greitai. Tad didioji dalis maistini mediag sukauptos biomasje. Taigi kartu su nukirstais mediais iveamos ir mik maitinanios mediagos.

Mik kirtimo prieastys:

1. Drgnuosiuose atogr mikuose auga kietmedis. Jo mediena puiki statybin mediaga.

2. Vis daugiau reikia pagaminti vairi ri popieriaus.

3. Sodininkystei, gyvulininkystei ir ems kio plantacijoms reikia nauj ems plot.

4. Kad bt lengviau susisiekti, tiesimai nauji keliai.

5. Mediena yra nesunkiai paruoiamas kuras.

24.3. Globaliniai cheminiai pokyiaiNormalus lietaus pH bna 5,6. Taiau netoli miest ikrenta krituliaia, kuri pH 4,0. Debes bei rko pH gali bti dar rgtesnis (kai kuriose vietose 1,7, o tai prilygsta akumuliatorius pilamoms rgtims). Dl toki rk nyksyta pastatai, paminklai, augalija ir gyvnija.Globaliniai atmosferos sudties pokyiai yra moni veiklos padarinys. Deginant kur, atmosfer patenka daug sieros oksid, kurie reaguoja atmosferoje su vandeniu ir susidaro sieros rgtis, kuri su krituliai ikrenta em. ie krituliai vadinami rgiais lietumis. Rgts liets gali susidaryti ir i azoto oksid.Rgts liets gali susidaryti vienoje vietoje, o ikristi visai kitoje, nes debesys yra nuneami su vjo srovmis. Lietuv rgtusis lietus su oro masmis atkeliauja i Centrins ir iaurs Europos valstybi.Svarbiausias teralas, dl kurio rgtja lietus, yra sieros dioksidas. Sieros dioksido atmosfer patenkaisiverus ugnikalniams. Daugiausia jo isiskiria iluminse elektrinse deginant ikastin kur.

Tyrimai parod, kad per pastaruosius 20-50 ,met dirvoemi rgtingumas padidjo 50-10 kart. T poveik galima sumainti dirv ibrus didel kiek kalcio ir magnio drusk, nes jos rgtis neutralizuoja. Rgts liets pargtina dirvoem, sukelia uolien ir pastat erozij, susilpnina augalij (ji tampa ne tokia atspari ligoms), dl rgtins taros sta gyvnija, sukelia ligas (viniai susirgimai, plauk slinkimas ir t.t.). rgtys i dirvoemio iplauna augalams augti btinas neorganines mediagas (kalc, magn ir kal). Nuodingos neorganins mediagos (aliuminis) pasidaro judrios ir patenka glo vandens telkinius. Ten jos nusda uvims ant iaun. Tada isiskiria gleivs. Jos ukema iaun plyius ir uvys pradeda gaiti. Rgtusis lietus kenkia spygliuoi mikams: medi vainikai retja, byra spygliai, paeidiami akniaplaukiai ir sumaja atsparumas sausroms bei aliui. Rgtys sumaina dirvoemyje vykstant puvim.Rgi valymas:

1. Chemijos gamyklose taisyti valymo renginiai i imetamj duj ivalo sieros junginius;

2. Naudojamas toks kuras, kuriame yra maai sieros. Akmens anglys susmulkinamos ir perplaunamos tirpikliais, kuriuose itirpsta siera.3. I dm sieringiausios dujos paalinamos kaminuose purkiant drgnas klini dulkes;

4. Automobili duj imetimo sistemoje taisyti katalizatoriai sumaina azoto oksid kiek imetamosiose dujose.

ios priemons yra gana brangios, taiau pamau diegiamos, nes rgiojo lietaus daromos alos kaina jau ima viryti valymui naudojam priemoni kain.

vinas kita labai nuodinga gyviesiems organizmams mediaga. Seniau i jo buvo gaminami vandentiekio vamzdiai. Tiesa, tokiu atveju jis nekl didelio pavojaus sveikatai, nes vinas arnyne beveik nesiurbiamas.

Ypa kenkia tas vinas, kuris isiskiria su varikli dujomis. Dl vino priemai bendzinas geriau dega. Su imetamosiomis dujomis ilkus vin mes kvepiame plauius.

vinas vaikams paeidia smegenis ir sutrinka j protin veikla. Apsinuodijus vinu bna nerv sistemos sutrikim, kurie gali pasireikti traukuliais, virkinimo ir inkst veiklos sutrikimais.

24.4. Ozono sluoksnio retjimasOzono sluoksnis yra 10-45 km auktyje stratosferoje. Jis susidar ultravioletiniams spinduliams veikiant deguon. Ozono sluoksnis veikia kaip skydas, saugantis, kad kenksmingi UV spinduliai nepasiekt ems paviriaus.

1985m. buvo isiaikinta, kad vir Antarktidos ozono sluoksnis iretjs. Pasirodo, ozono sluoksnis kai kuriose vietose iretjs iki 67proc. Atrodo, kad tas plotas kasmet didja, maa to, panaus iuo metu formuojasi ir vir Arkties aigalio.

Ozono sluoksnis retja dl keli chemini mediag, kurios bendrai vadinamos ACF, poveikio. Anglies chloridai ir fluoridai dar yra ir iltnamio reikin sukelianios dujos. ios dujos yra nepaprastai inertikos. Jos visikai nepakitusios pakyla net i stratosfer. Ten, veikiant UV spinduliams, i j atsipalaiduoja laisvieji chloro atomai.

Veikiant chlorui ozonas skyla ir virsta deguonimi. iais laikais daugelyje valstybi naudoti ACF draudiama, taiau dar visai neseniai jie buvo naudojami balionli upildui ir aldytuv bei kondicionieri auinamiesiems miiniams gaminti.Kai stratosferoje yra maiau ozono, daugiau UV spinduli praeina em. Dl to kur kas daugiau moni suserga odos viu. Padidja jonizuojani spinduli kiekis, kurie gali veikti kaip mutagenai (skatina apsigimimus ir vinius susirgimus).24.5. ilumin taraDaugelis pramons gamykl upi vanden naudoja kaip auinant skyst. up grinamas vanduo yra kelet kart kartesnis u t, kuris buvo paimtas. Tokio vandens grinimas atgal up, vadinamas ilumine tara. Juo temperatra auktesn, tuo maesnis deguonies tirpumas, tad vandenyje sumaja itirpusio deguonies. Dl iltesnuo vandens pagreitja uv mediag apykaita, o kai kurios uvys net negali gyventi ir veistis iltesniame vandenyje (uptakiai, laios). Pradeda gaiti ilumai jautrs organizmai. Dl deguonies trkumo pradeda gaiti organizmai, keiiasi mitybos grandins ir mitybos tinklai. Organizmai tampa maiau atspars ligoms, parazitams ir nuodingoms mediagoms.

24.6. Tara organinmis mediagomisTeriani organini mediag aplink patenka i miest nuotek, gyvuli ferm srut, siloso, pieno perdirbimo ir popieriaus pramons gamykl nuoplov. Organinius teralus skaido mikroorganiozmai tam vartodami deguon, todl deguonies kiekis vandenyje labai sumaja. Gausja bakterij, dl to kyla vandenyje itirpusio deguonies poreikis.

Kai tik organini mediag patenka vanden, pavyzdiui up, nuo patekimo vietos einant upe pasroviui keiiasi chemin ir biologin vandens sudtis. Pradioje padaugja organini mediag ir bakterijoms atsiranda daug maisto, todl bakterij stipriai pagausja. Bakterijos inaudoja didel kiek deguonies. variame vandenyje gyvenantys bestuburiai (ankstyvs, laal lervos) bei tik var vanden mgstanios uvys (uptakiai) arba nuplaukia varesns vietas, arba udsta dl deguonies stygiaus. Padaugja organiniams teralams atspari organizm (tubifeks, uodo trklio lerv), nes turi utektinai maisto, be to, sumaja konkurencija ir jais mintani plrn.Toliau nuo taros altinio bakterij populiacijos ima mati, nes baigiasi organiniai teralai. Taip pat jomis ima maitintis pirmuonys.

Nuotekose augani gryb padaugja, o kai organins mediagos baigiasi, j vl sumaja.

Einant pasroviui daugja fotosintetinani dumbli, nes vis giliau prasiskverbia viesa, ir nitrifikuojani bakterij, kurios teraluose esanius amonio jonus veria nitrato jonais.

Gal gale galima aptikti ir nepakeniani uterto vandens ri, nes dl fotosintezs ir sumajus organini teral vl padaugja itirpusio deguonies. Teralams atspari ri populiacijos sumaja, nes vl padidja konkurencija ir atsiranda jais mintani plrn.

24.7. EutrofikacijaEutrofikacija procesas, kai glo vandens telkiniuose ir jr pakrantse gausja maistini mediag. Taiau kai j dirbtinai padaugja dl mogaus veiklos, eeruose, tvenkiniuose, kanaluose ir upse ima keistis ekologins bendrijos.Eutrofikacij spartina:

1. Nitratini ir fosfatini tr perteklius dirvoemyje ir padidjs j iplovimas;

2. vanden patek plovikliai su fosfatais;

3. Mlo ar srut perteklius dirvoemio paviriuje;

4. Nevarumai ir nuoplovos i gyvuli ferm;

5. vanden patekusios neivalytos nuotekos;

6. Dl mik kirtimo padidjusi dirvoemio erozija.

Padidjus nitrat ir fosfat kiekiui greitai daugja dumbli ir prasideda vandens ydjimas. Dumbliai, atlikdami fotosintez, iskiria deguon, taiau j tiek daug, kad alia mas tiesiog ukloja vis vandens paviri, nepraleidia viesos, todl ima nykti vandnes augalai. Pradeda mati ir gyvn ri vairov, nes juos augalai aprpina maistu bei suteikia jiems priedang. Apmir dumbliai nusksta ir ima pti, nes dugne juos skaido aerobins bakterijos, kurios suvartoja didel kiek deguonies. Dl deguonies trkumo udsta vandens bestuburiai ir stuburiniai. Padidja vandens drumstumas, nes jame daug nuosd ir drumzli. Tokiame vandenyje vandens augalai nebegali gauti reikiamo kiekio viesos.

Vandentiekyje naudojamas telkini vanduo gali gauti spalv ir nemalon kvap. Toks vanduo gali sukelti sveikatos sutrikim. Maja turist mgstam vietovi rekreacin vert. Sultja srov, todl usistovjs vanduo pradeda skleisti nemalon kvap. Maja vejybos plotai.24.8. TrosPer pastaruosius 50 met pradta daug naudoi mineralini tr. Norint apsirpinti savais ems kio produktais nedidinant dirbamos ems plot, tenka naudoti vis daugiau tr. Svarbiausios augal derli didinanios mediagos yra azotas ir fosforas.

Augalai nesiurbia visas pilamas tras, dalis j nusiplauna nuo dirvoemio paviriaus arba prasisunkia gilesnius dirvos sluoksnius ir gal gale patenka vandens telkinius. Taip aplinkai gali bti daroma ala, nes dumbliai skatinami augti ir prisideda prie eutrofikacijos proceso.

Tros turi bti beriamos tada, kai yra aktyviausias augal augimo periodas, nes tada jie gali sisavinti didiausi kiek tr. Kitu laiko piltos tros daniausiai yra nuplaunamos vandens telkinius. Tras geriau pilti vlyv pavasar, kai dirva jau pakankamai idiuvusi ir yra prsidjs aktyvus augal augimas, berti tik reikiam tr kiek ir geriau ne i karto, o kelet kart. Geriau naudoti ltai veikianias tras. Taip padaroma ala gamtai ir mogui, nes veltui ileidiami pinigai.

Ypa daug alos padaro tros, patekusios gruntinius vandenis. Nes utert vand mogus naudoja kaip geriam. Pagal Europos Sjungos nuostatus geriamame vandenyje nitrat neturt bti daugiau nei 50mg viename litre. Danai is skaiius virijamas, ypa ulini vandenyje. Nitrat kiek nemanoma nnustatyti be chemijos laboratorijos tyrim, nes utertas vanduo neturi nei skonio, nei kvapo, nei kitokios spalvos.

Nitratais prisotintas vanduo ypa kenksmingas kdikiams (pakenkiama j arnynui, kraujo sudiai).

24.9. Tara naftos produktaisTerimas naftos produktais pirmiausia siejamas su naft plukdani tanklaivi avarijomis, taiau gali bti daroma tyin ala, kai tanklaivi cisternas pilamas jr vanduo, kad jas praskalaut.

Kenkimo bdai:

1. Paukiai plunksnas isitepa nafta, todl nebegali plaukioti ir sumaja termoizoliacin funkcija (sula);

2. Nuryta nafta sudirgina arnyn ir gali sukelti plaui udegim;3. Moliuskai nebegali normaliai maitintis ir daugintis;

4. Sunaikinami kai kurie dumbliai, atliekantys gamintoj vaidmen;

5. Naftai neutralizuoti naudojami chemikalai, kurie yra 10-100 kart nuodingesni u pai naft, sunaikinantys natraliai skaidanias naft bakterijas;

6. Valant papldimius mechanikai (nustumiamas smlis su naftos produktais), sunaikinami priekrani zonose besiveisiantys organizmai;

Geriausias bdas valyti naftos teralus naft skaidani bakterij gausinimas ir skatinimas daugintis. Kol kas tai pats ekologikiausias ir pigiausias valymo bdas.

24.10. SmogasTai paemje esanio ozono koncentarcijos padidjimas. Fotcheminiame smoge tarp kit teral dar yra azoto oksid, angliavandenili. ie teralai susidaro deginant ikastin kur, garuojant da tirpikliams, pesticidams. Smogas daniausiai kyla ten, kur didelis transporto kiekis, daug pramons moni. Paprastai tokios vietos bna daubose, kur maas vjuotumas.kvptas ozonas veikia kvpavimo ir nerv sistemas, sukeldamas kvpavimo sutrikimus, galvos skausmus ir nuovarg. Ypa yra kenksmingas augalams.Didelis anglies monoksido kiekis skatina ozono susidarym. Smalks, patekusios krauj, sudaro patvarius junginius su hemoglobinu, todl organizmas lengvai apnuodijamas nuodingais junginiais.

Paprastai paemje esantis iltas oras pakyla auktyn atmosfer ir atla. Bet kartais oro teralai, taigi ir smogas bei suodiai neileidia ilto oro kosmin erdv. Susidaro ilumin inversija reikinys, kai oro sluoksniai susiklosto sluoksniais ir nebesimaio.

24.11. Dirvos erozija ir dykumjimasDirvos erozij sukelia vjas, vanduo, temperatr skirtumai. Sunaikinta augalija, nepriirimi dirvoemiai paspartin erozijos procesus. Dl erozijos maja dirv derlingumas. Tai kompensuoja didesnis tr naudojimas, pesticidai ir emdirbystei naudojamas ikastinis kuras.

Dykumjimas tai mik ir ems kio reikmms naudojam plot virtimas pusdykummis ir dykumomis, taip atsitinka dl pernelyg intensyvaus nuganymo ar kitokio netinkamo naudojimo (netinkamas dirvos arimo bdas, per daug intensyvus dirvos naudojimas emdirbystei, netinkamas dirvos priirjimas).Gamintojai

Vartotojai

Iskyros

Ekskrementai

uv organizmai

Augimas ir dauginimasis

Kvpavimas (energija isiskiria ilumos pavidalu)

Energija skaidytojams

Energija kitiems vartotojams

Gamintojai

Vartotojai

Skaidytojai

Mineralins mediagos

Gil

Kankoris

Pel

Vover

Pelnas

Pelda

Angis

Lap

Aviet

Vikras

Strazdas

Lis

Klevas

Gamintojas, I mitybos lygmuo, tik augalai

Vikras

Pirminis vartotojas, II mitybos lygmuo, augaldiai arba visadiai

Pel

Antrinis vartotojas, III mitybos lygmuo, plrnai, visadiai, parazitai ar skaidytojai

Vanagas

Tretinis vartotojas, IV mitybos lygmuo, plrnai, visadiai, parazitai ar skaidytojai

100 proc. gamintojai

5 proc. augaldiai

1,4proc. Smulks plrnai

0,2proc. stambs plrunai

Atmosfera

Mainos, gamyklos, gaisrai, augalijos nykimas

Kvpavimas

Fotosintez

Augalija

Gyvnija

Dirvoemis

Negyvi organizmai

Puvimas

Karbonizacija (nauding ikasen susidarymas)

Dirva

Hidrosfera

Nepasiekiamos nuosdos vandens telkiniuose

Skaidytojai

Pramon, tros

Negyvos organins liekanos

Gyvnija

Augalija

Ups

Krituliai

Kalnai ir uolienos

Krituliai

Anglies dioksidas

Pramon, gaisrai, mik nykimas

Gyvnai

Augalai

Atmosfera

Vandens garai

PAGE 156