cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr. 41 (982) 2013 m. spalio 12 d.

PRISIPAŽINIMAIBirutė DamBrauskaitė: „Dar ne ruDuo“

„Dainuodama esu labai nuoširdi ir stengiuo-si perteikti tai, ką esu gyvenime patyrusi: nuoskaudas, skausmą, liūdesį, rečiau džiaugsmą“, - prisipažįsta pasikeitusi ir kupina energijos išskirtinio balso savininkė, dainuojanti jau 50 metų.

5

PASIRINKIMASkoDėl antanas Šurna nusirėžė BarzDą?

Be barzdos neįsivaizduojamas aktorius Antanas Šurna nesiimdavo vaidmens, jeigu būdavo prašomas atsisakyti šios vyriškos puošmenos. Tik vieną vienintelį kartą sutiko ir buvo sunkiai atpažįstamas...

6

POMĖGIAI„respuBlikonas”, turintis 32 kates

16

Neatsitiktinai Jaunimo teatro režisierius ir aktorius Algirdas Latėnas pasirinko scenoje įkurdinti lietuvių literatūros klasikės Žemaitės komediją „Trys mylimos“. „Čia atsiskleidžia tokie kerai, tokios šiuolaikiškos gudrybės ir jausmų peripetijos... O kokia įdomi herojų kalba! Ir mums patiems, kūrusiems spektaklį, smagu girdėti, kaip scenoje skamba žemaitiška, aukštaitiška, dzūkiška ir suvalkietiška šnekta. Juk mums svarbiausia yra gimtoji kalba, kuri kai kurių teatrų spektakliuose užmirštama“, - įsitikinęs vienas iš Tarmių metų iniciatorių.

Stas

io Ž

umbi

o nu

otr.

Algirdas Latėnas: „Tarmės - gražiausia muzika“

3

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

RuDenS vARDikliS

Saulytės išlepintas, per vasarą nuo šalčio pojūčio atpratęs, pirmosiomis šal-nų naktimis taip atsakančiai įšildžiau savuosius namus, kad nebūdinga metų laikui temperatūra iš žiemos miego pra-budino musę.

Dabar jau kelias dienas gyvenam kartu. Kenčiu šią ne visuomet malonią kaimynystę, stebiu aplink mane zujan-čią trapią, nesudėtingą būtį ir negaliu atsistebėti tiek musės, tiek savo paties elgesiu.

Ji - prabudo kitokia. Atrodytų, po to mirčiai kiek giminingo įmigio musė - išvydusi anapusybės slėpinius, pasisė-musi gyviesiems neprieinamos išmin-ties - grįžo pamiršusi, jog yra musė, nustojusi savosios rūšies vabzdžiams būdingų savybių. Ji beveik nebeskrai-do, visiškai nesiorientuoja aplinkoje, atsimuša į sienas, nei iš šio, nei iš to apvirtusi ima makaluoti kojomis, tarsi manęs prašydama pagalbos atsikel-ti... O labiausiai stebina, kad ji - visiškai nebijo ir nesisaugo manęs. Leidžia sau nutūpti man ant plaukų, tingiai ropi-nėti kompiuterio klavišais bėginėjančia mano plaštaka, nereaguoti į baidymą mojuojant virš jos delnu ir net nemėgin-ti sprukti man atsargiai suimant ją pirš-tais, lyg vaiką į lovytę nunešant pertup-dyti ant gėlės lapo...

Tarsi žinotų, kad muse savo ji jau atlakiojo, kad gyvybės versmė su var-ganu, laikinai jai duotu kūneliu neturi nieko bendra, kad nieko blogo nei aš, nei kas kitas jai padaryti tiesiog jau ne-begali.

Stebiuosi ir savimi, per vasarą pri-tvatinusiu šimtus musių, kodėl terliojuo-si su šia pusiau nubudėle, kodėl neuž-mušu jos, gailiu net ir pro langą išmesti, kad tokia bejėgė būdama nepražūtų užminta praeivio, sulesta kokio sužvar-busio žvirblio?..

Svarstau, argi ne ruduo, argi ne visai šalia juntamas nebūties šešėlis išryškina kiekvieno, net ir primityviausios būtybės vertę, skatina solidarizuotis bet kokias gyvybės formas, ūmai suvokus, kad vie-nu aspektu - pačiu gyvybės turėjimu ir kūnų mirtingumu esame panašūs la-biau, nei skiriamės rūšimis, klasėmis, sąmonės galimybėmis, išvaizda, begale kitų dalykų? Argi ne vienodai link visų atšliaužiantis speigas suteikia bendrą vardiklį ir paskutinius aukso skutus pa-vėjui barstančiam medžiui, ir nuo amži-nybės beribiškumo apspangusiai musei, ir žmogui, per vasarą painiojusiam save su Dievu, pamiršusiam savąjį laikinumą, maniusiam, kad didesnis atlyginimas, prabangesnis drabužis ir aukštesnė so-cialinė padėtis įgalina jį atsiriboti ne tik nuo žemesnių gyvasties formų, bet ir nuo žmonių, kuriems klojasi sunkiau, o sekasi kukliau?

Gražus ir taurus man tas gelton-plaukis, varnų kranksmais ir vėjo švil-pesiu į mus bylojantis svieto lygintojas šėmais, šalnų išmargintais šonais - iš nieko neatimantis, niekam neatiduo-dantis - tiesiog išsklaidantis iliuzijas, aki-vaizdžiai parodantis, kad išskyrus tušty-bės kiekį savose širdyse, viso kito turime po lygiai.

Žengiu šįryt nuo šerkšno traškan-čia žole tiesiog svylančiomis nuo šalčio ausimis ir svajoju apie dar didesnį šaltį, apie dar gūdesnį anapusybės akordą, užgaudžiantį geltonoje spalio erdvė-je - tokį garsų, kad ne tik aš bejėgiame vabzdyje, bet net ir mano valdovais save laikantieji manyje savo brolį pamatytų.

Rimvydas StankevičiuSParengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Taip pavadinta Vilniaus dailės akademijos magistrantės Jelenos Škulienės (30) tautinių juostų paroda, atidaryta sostinės galerijoje „Artifex“. Įdomiausia tai, kad juostos, kurios paprastai juosia medžius, atkeliavo į galeriją iš neįprastos eksponavimo vietos - Gražutės regioninio parko Degučių pažintinio tako - ir po parodos grįš atgal.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Šis tikrai originalus suma-nymas, kuris juostose primena aktualumo neprarandančius lietu-vių tautosakos tekstus, yra auto-rės bakalauro studijų baigiamasis darbas.

Kaip Jelena sumanė austi juos-tas? Iš ko paveldėjo meilę tam, kas tautiška? „Būtent tokias juostas austi padiktavo aplinka, gamtovaiz-dis ir tako painumas. Pamąsčiau apie kitokį medžių žymėjimą, alter-natyvą, - pasakoja tekstilininkė. - Visada jaučiau simpatiją audimui, tautinėms tradicijoms ir jų puose-lėjimui šiuolaikiniame mene. Man norisi tekstilę, jos istorinę bei me-ninę vertę iškelti virš buities, su-teikti jai kitokią, šiuolaikinę formą ir prasmę. Siekiau, kad darbas būtų arčiau žmogaus - jį galėtų pamatyti kiekvienas, užsukantis į gana pai-nų, bet labai mielą pažintinį taką. Tikiuosi, tai „dvasinė dekoracija“- bandymas pakelti lankytojo akis į kažką tradicinio, kartu ir šiuolaiki-nio“. Beje, juostos išaustos šiuolai-kinėmis technologijomis pagamin-tais specialiais siūlais, kurie yra nepažeidžiami drėgmės, saulės ar kitokio aplinkos poveikio, teoriškai gali išsilaikyti nors ir šimtą metų.

Ant medžius apjuosusių juos-tų - tekstai, surinkti iš Lietuvos tautosakos instituto rankraštynų, kurių seniausias buvo rastas ir už-

rašytas ekspedicijos dalyvių 1907 metais iš tame krašte gyvenančių žmonių. Autorė išrinko patarles ir mįsles, kurios susijusios su bū-tent tuo gamtovaizdžiu. Kodėl pa-sirinko Degučius? „Turėjau kelis pažintinius takus numačiusi šiam darbui, bet Gražutės regioninio

parko direkcijos darbuotojai suža-vėjo iniciatyvumu ir noru rūpintis savo takais, taip pat tuo, kad pri-jaučia menams, nebijo naujovių“, - pasakojo J.Škulienė, akcentuo-dama, kad tai nėra jos vienos, o komandinis darbas. Jai padėjo Lie-tuvos tautosakos instituto darbuo-

tojai, audimo, meno specialistai, dėstytojai, šeimos nariai, leidę tęsti darbą sergant vaikams. Juk ne juokas išausti apie 70 metrų juostų, ir dar su taikliais tekstais. Pats audimas truko tris mėnesius, o visa kita tęsėsi ilgiau nei pusme-tį. Anot Jelenos, tekstilės žinias gilinančios magistrantūroje, tai - neįkainojama patirtis.

Kokios sentencijos, išaustos juostose, pačiai dailininkei labiau-siai prie dūšios? „Be Dievo valios ir lapas negelsta“ - atrodo, taip tinka šiam nuostabiam spalvotam rudeniui... „Žmogus žemėje tik pakeleivis“. Patinka ir šmaikštes-ni tekstai: „Kur pušis išaugo, ten ir gražu“, „Varlas kurkia, o žmo-nės sako: bus lietaus“. O kokios mįslės! „Liesytis biesytis šmurkš miškan“ (kiškis). Beje, kaip buvo tekstai rasti, tai yra tarmiškai, taip ir išausti.

Ar namiškiai supranta tokį ne-tikėtą ir titanišką jos darbą, susi-jusį su gamta ir tautosaka? „Tikrai palaikė ir palaiko visi, kurie myli ir gamtą, ir žmones. Be jų nebūčiau nieko padariusi, ypač džiaugiuosi savo vyro, kuris yra rimčiausias mano draugas ir pakeleivis, supra-timu“. Jelena toliau tobulina teksti-lės žinias Vilniaus dailės akademi-jos magistro studijomis. Jai kūryba tapo šviesuliu gyvenimo rutinoje. Tekstilininkė jau puoselėja idėją naujam projektui apie tą amžiną lai-ko trūkumą. O juk tai labai aktualu šiuolaikiniame, pilname iššūkių ir pasiūlymų žmogui pasaulyje.

Jelena gimė Vilniuje, kaip ir jos tėvai, ypač mėgsta keliauti po Lietuvą, pažinti ją tarsi iš naujo. „Man patinka mūsų kraštas toks, koks yra, nors visada linkiu dar geresnio. Tačiau tame tobulinimo procese būtinai turi ir pats dalyvau-ti, ar ne? - teigia ir kartu klausia projekto autorė. - Dažnai girdžiu iš aplinkinių, kad ta mūsų aplinka „ne tokia“, lyginame savo žemę su kitomis pasaulio žemėmis. O juk patys ir esame atsakingi už ją“. Anot Jelenos, meilę savo kraštui reikia puoselėti, būtina atrasti savo kraštą iš naujo.

Savas kraštas kaip išaustas raštas

Kas Ką atliKs

Julija KARALIŪNAITĖ

Popiežiaus Jono Pauliaus ii viešnagės lietuvoje 20-mečio proga sekmadienį vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks sakralinės muzikos valanda: žinomų kompozitorių kūrinius atliks operos solistė Julija karaliūnaitė ir svečias iš italijos vargonininkas Džanluidžis Spacianis (Gianluigi Spaziani). Įdo-miausia, kad J.karaliūnaitė yra mate-matikos mokslų daktarė. 2012 m. ji baigė lietuvos muzikos ir teatro aka-demiją ir debiutavo lietuvos naciona-liniame operos ir baleto teatre. Šiuo metu solistė ruošia vaidmenį Onutės narbutaitės operoje „kornetas“.

Jelenos Škulienės asmeninio albumo nuotr.

Kas Kam ruošiasi

Vladas BAGDONAS

Retai lietuvoje viešintis teatro ir ki-no aktorius vladas Bagdonas spalio 26-ąją surengs autorinį koncertą, ku-riuo BARDAi lT pradeda naują ciklo „Bardai po žvaigždėmis“ sezoną vu Planetariume. Tai reta proga pamatyti ir išgirsti aktorių, įvertintą nacionaline kultūros ir meno premija. Pastaruoju metu aktorius daug vaidina teatre ir filmuojasi Rusijoje. už pagrindinį vai-dmenį Pavelo lungino filme „Dirigen-tas“ tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. koncerte išgirsite senų, laiko patikrintų ir dar negirdėtų kūrinių.

Kas Kur startavo

Ramunė KUDZMANAITĖ

Režisierė Ramunė kudzmanaitė klai-pėdos dramos teatre pristatė prem-jerą „Poros“ pagal žinomo kroatų rašytojo, dramaturgo Miro Gavrano pjesę. Pažintį su M.Gavrano kūryba teatras pradėjęs nuo spektaklio „vis-kas apie moteris“ (rež. Dalia Tamu-levičiūtė, 2004), vėliau ją sėkmingai pratęsė spektakliu „viskas apie vyrus“ (rež. Arvydas lebeliūnas, 2007). kai dramaturgas parašė paskutinę trilo-gijos dalį „Poros“, klaipėdos dramos teatras ėmėsi statyti ir trečiąją pjesę, mielai bendradarbiaujant ir pačiam autoriui.

Kas Ką išleido

Viktorija DAUJOTYTĖ

naujoji profesorės viktorijos Daujo-tytės knyga apie nacionalinės kultū-ros ir meno premijos laureatą poetą Marcelijų Martinaitį (1936-2013) - „Boružė, ropojanti plentu“. nuotrau-komis iliustruotoje knygoje skleidžia-si nuoširdus asmeniškas profesorės santykis su poetu, atsiradęs per ilgus bendravimo, susirašinėjimų, veikimo toje pačioje kultūrinėje terpėje me-tus. Monografija sudaryta iš dviejų pagrindinių skyrių: „Buvimo būdas žemėje ir kalboje“ ir „Tekstų išsišakoji-mai patirties laukuose ir laikuose“.

n Jelena teigia, kad sumanymas eksponuoti juostas Gražutės regioniniame parke priartina kūrinius prie paprasto žmogaus

cmyk

3

cmyk / 3

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Spektaklio sumanytoją ir kūrėją kalbinome, kai iki premjeros buvo likusios kelios dienos. O repeticijų maratonas prasidėjo dar rugpjūtį, kai buvo surinkta įvairiomis tarmė-mis kalbančių aktorių komanda. Po neilgos išvykos į Baltarusijoje vy-kusį teatrų festivalį „Belaja Veža“, kuriame A.Latėno statytas spekta-klis „Ledi Makbet“ pelnė pagrindi-nį prizą, režisierius dar aistringiau ėmėsi „kedenti“ vieno anksčiausiai Žemaitės parašyto kūrinio komiškai graudžias situacijas.

- Esate ir vienas gražios Tar-mių metų paskelbimo idėjos ini-ciatorių. Kodėl sumanėte taip išaukštinti lietuviškas tarmes ir ištarmes?

- Aš esu tikras rytų aukštaitis, nuo Dusetų. Mudu su broliu Faus-tu didžiuojamės savo šaknimis, tė-viške ir tuo, kad esame lietuviai. Baugu, kad ilgainiui neišnyktų tau-ta ir jos kalba. Yra toks socialinis tinklalapis, savotiškas bendraminčių klubas „Žalia žolė“, kuriame mes mielai dalijamės savo sumanymais, skaitome aukštaičių tar-me ir patarmėmis kalbančių, rašančių, ku-riančių prozą ir poeziją žmonių mintis. Ta „Žalia žolė“ organizuodavo ir organizuoja ir visos Lietuvos kūrėjų tarmėmis konkursus, o manęs prašydavo įvertinti tuos poezijos ir prozos bandymus, kurie man buvo tarsi gyvas mūsų kalbos šaltinis. Tad prieš trejus metus ir gimė tokia bendrai išpuoselėta idėja prašyti Seimo paskelbti Tarmių metus. Ir tai pagaliau įvyko. 2013-ieji įeis į mūsų tautos istoriją kaip pirmieji Tarmių metai. Tikiuosi, ne paskutiniai...

- Kodėl jūs, aukštaitis, sumanėte pasirinkti režisuoti būtent Žemaitės komediją „Trys mylimos“?

- Pirmiausia todėl, kad Žemaitė nepelny-tai yra primiršta. Net ir žinomi literatūros kritikai yra rašę, kad Žemaitės komedijos labiau tinka saviveiklai, o man atrodė, kad ji puikiausiai skambės ir mūsų teatro scenoje. Kai pažvelgi į jos gyvenimą, jo peripetijas režisūriniu kampu arba panašiai kaip tardy-tojas, atrandi įdomių dalykų. Ji nebuvo kai-mo moterytė, šviesuolio Povilo Višinskio paakinta pradėjusi vėlai rašyti, kaip buvo teigiama sovietmečiu. Tai buvo labai sudėtin-ga, šviesi ir stipri asmenybė, turinti humoro jausmą, mokanti pasišaipyti iš žmonių ydų, o kartu ir juos užjausti. O kokia jos pačios meilės istorija! Tad pirmiausia rašytoja man įdomi kaip gyvas žmogus. Tikrai ne visi ži-no, kad ji pirmajam Lietuvos Seimui rinko aukas, organizavo didžiausius savo kūrybos skaitymus...

- Žemaitės sukurta, atrodytų, pa-prasta komiška istorija, kaip jaunas samdinys sugeba apie pirštą apvynioti dvi šeimininkės dukreles ir jų mamą, ne vien tik juokinga, bet ir pamokanti.

Bet jūsų pasirinkimą lėmė ne vien tai, kad parodytumėte žiūrovui situacijas, kokių pasitaiko ir šiais laikais.

- Žinoma, kad mane sužavėjo ne pati situacija, o spalvingi personažai. Kad ir tas pats Liudvikas, kurį vaidins aktorius Nerijus Gadliauskas ir dėl kurio meilės vyksta visa komedijos sumaištis. Jis, atėjęs bernauti ir pabandęs savo gudrumu ir meilumu išvilioti iš šeimininkės dukterų pinigų, kad su savo mylima Barbele galėtų pabėgti ir kur nors jaukiai įsikurti, pakliūva į tikras pinkles. Čia atsiskleidžia tokie kerai, tokios šiuolaikiškos gudrybės ir peripetijos, kad iš tiesų Žemai-tės sukurtų herojų aistrų jokiu būdu negali laikyti primityviomis ir tinkančiomis tik savi-veiklos scenai. O aktorės Nijolės Narmontai-tės vaidinama šeimininkė - konkurentė savo dukroms... Štai čia būta tikros tragedijos. Tik autorė taip sugebėjo sukurti situacijas, kad žmonės jas išvydę juokiasi ir gal tik vėliau susimąsto, kad juokai čia menki. Štai čia ir yra tikras Žemaitės meistriškumas, kurį tu-rime prisiminti ir puoselėti.

- Kodėl žmonės neretai juokiasi iš tų, kurie įsimyli iki ausų ir kartais ne-suvokia klastos?

- Taip jau yra, kad meilė ir klasta gyvenime dažnai gretinami. Kaip meilė ir neapykanta. Žmogus - sudėtingas instrumentas, sukurti jo jausmų harmoniją nėra taip paprasta. O Žemaitės laikais tai buvo išradingas būdas per komediją atskleisti rimtus žmogiškus dalykus. Todėl man ir buvo nepaprastai įdomu kaps-tytis toje medžiagoje, ieškoti psichologinių momentų, suvokti, kas yra viena dukra, ko-

kia kita, kur jų patiklumo šaknys? Labai daug temų sugula į šią, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, paprastą komediją. O kas apskritai yra meilė, kurios trokšta ne tik jaunos merginos, bet ir jų mama, gyvenime patyrusi ir šilto, ir šalto našlė? Kas ta tikroji meilė ir klasta, atsakymo ieškojo ne tik Žemaitė, ne tik žymieji pasauli-nės literatūros klasikai, bet ir mes.

- Jūsų spektaklis „Trys mylimos“ dar unikalus tuo, kad jame aktoriai ne tik vaidina keliomis šnektomis, bet ir dainuoja.

- Ir mums, kūrusiems spektaklį, sma-gu girdėti, kaip scenoje skamba žemaitiš-ka, aukštaitiška, dzūkiška ir suvalkietiška šnekta. Spektaklyje su vaidyba susipina ir liaudiškos dainos, muzika. Juk kartais ir mums įlenda į galvą kokia melodija, susiju-si su mūsų jausmais, momento potyriais ir gyvena, kažką reiškia. Vėliau žmogus ją at-gaivina, prisimena su ja susijusius žmones. Liaudiškos dainos, skambančios ir mūsų spektaklyje, atveria tikrą platumą. Pamenu, kaip man senelis pasakodavo, kaip kadaise viename kaime žmonės dainuodavo, o atitar-davo kitas kaimas. Atstumai būdavo dideli, o bendravimas tarp žmonių intensyvus. Pa-našią atmosferą bandome sukurti ir mes. O aktoriams teko nelengva misija - dainuoti patiems, be jokių įrašų. Tai irgi rizika, bet įdomu. Su muzika teko elgtis labai atsargiai ir subtiliai, nes ir pačios tarmės turi savotišką skambėjimą. Taigi čia ne šiaip sau spektaklis, kai aktoriai paperka savo vaidyba ir kartais užtušuoja kitus trūkumus. Mums svarbiau-sia yra mūsų gimtoji kalba, kuri, beje, kai

kurių teatrų spektakliuose yra už-mirštama. Aš ne kartą aktoriams kartojau: svarbiausia yra tai, kad žiūrovai išgirstų apie ką jūs kalbate. Ne šiaip sau pramurmėtumėte ar išbertumėte žodžius, o išgautumė-te nepakartojamą skirtingų tarmių melodiją. Juk tarmės yra savotiška muzika ir ausiai, ir sielai.

- Jūsų spektaklio projektas buvo parašytas ir pateiktas Kultūros ministerijai prieš ge-rus metus, bet buvo pasaky-ta, kam Jaunimo teatrui „Trys mylimos“ nereikalingos ir lėšų tam neskirs, nes tokia komedija jau pastatyta Rusų dramos te-atre. Tačiau jūsų atkak lumas nugalėjo.

- Taip iš tiesų buvo. Gerai, kad permainų vėjai mums buvo palan-kūs. Esu įsitikinęs, kad visuose teatruose gali būti pastatytos „Trys mylimos“, bet visuose jos bus skir-tingos. Jeigu teatras ryžtasi imtis statyti kokį veikalą, vadinasi, te-atras jį suvaidins. Kam klerkams

kliudyti? Publika atsirinks ir gal net norės pamatyti ir vienokį, ir kitokį variantą. Aps-kritai šiais laikais mažai vieni kitus mato-me, mažai važinėjame į kitus miestus, kad pamatytume gerą teatrą. Na, o pasakyti, kad teatrui nereikia duoti pinigų pastatymui, nes ta pjesė yra suvaidinta kitur, - juokinga.

- Kada labiau jaudinatės, ar tada, kai sumanote statyti spektaklį ir pradedate kartu su aktoriais pjesės skaitymus, ar per pirmąją premjerą?

- Jaudulys, vienoks ar kitoks, yra reži-sieriaus ir aktoriaus kasdieninė duona. Di-desnis stresas, žinoma, apims per premjerą, kai sėdėsiu aparatinėje prie šviesų ar prie garso operatoriaus, matysiu, kaip vaidina ir dainuoja aktoriai, o aš nieko nebegalėsiu pakeisti. Kartais tokiais atvejais norisi rėkti, kartais keiktis, kartais pašoku nuo kėdės, kai matau, kad repetavome viena, o išeina kas kita. Premjera ir dar keli spektakliai paprastai būna tarsi medinukų žaidimas. Ne teatralui gal atrodo, kad viskas turi gimti sklandžiai ir iš karto, o kartais pasirodo, kad viskas eina kaip per bruką, aktoriai sukaustyti, nesusi-gyvenę su vaidmeniu. Pats, kaip aktorius, visa tai esu perėjęs, išgyvenęs, todėl gal ge-riau suprantu tuos, kurie scenoje, negu kai kurie kiti reiklūs spektaklių statytojai. Man tik gaila tų smalsiųjų žiūrovų, kurie veržiasi į peržiūras, premjeras, nes geriausias būna koks šeštas ar net dešimtas spektaklis.

- O kaip graži Antano Strazdo kū-rybos programa, kurią metų pradžioje per savo 60-mečio jubiliejų pažadėjote „nešti“ per tas Lietuvos vietas, kuriose Strazdelis kunigavo?

- Ji gyva ir buvo skaitoma. Vasarą tos kelionės po Lietuvos provinciją buvo tikra sielos atgaiva. Bet liko dar neaplankytų vie-tų, jas stengsiuosi aplankyti ir toliau „nešti“ mūsų tautos šviesuolių kūrybą.

pasirinkimasj/b žmonės

Svarbiausia yra tai, kad žiūrovai išgirstų apie ką kalbate. Ne šiaip sau pramurmėtumėte ar išbertumėte žodžius, o išgautumėte nepakartojamą skirtingų tarmių melodiją

A.Latėnui tarmės - pati gražiausia

muzikaŠį vakarą išsipildys vieno iš Tarmių metų iniciatoriaus Jaunimo teatro režisieriaus, aktoriaus ir vadovo Algirdo Latėno sumanymas teatro scenoje įkurdinti smagios ir

labai šiuolaikiškos lietuvių literatūros klasikės Julijos Žymantienės-Žemaitės komediją „Trys mylimos“. Režisierius įsitikinęs, kad tarmės - tikras mūsų tautos lobis.

eltos nuotr.

4

cmykcmyk4

isTorijaj/b Tema

Prūsų kalbai negresia užmarštisSauliaus venckaus nuotr.

„Neduok Dieve, kad lietuvių kalbą kada nors reikėtų taip tirti, kaip mes tiriame prūsų kalbą. Aukščiausių jėgų turime prašyti, kad taip neįvyktų“, - svarsto profesorė Grasilda Blažienė (64), dirbanti Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. Į garsius pasaulio universitetus paskaitų skaityti kviečiama prūsistė akcentuoja, kad kiekvienas, kuris prisideda prie prūsų kalbos tyrinėjimo, šiai mirusiai kalbai stato savotišką paminklą.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Ar prūsų kalba smarkiai skiriasi nuo lietuvių?

- Jau mes žinome, kad prūsų kalba yra arčiausiai, artimesnė lie-tuvių nei latvių kalbai. Prūsų kalbos paminklų skaičius yra nedidelis - 802 žodžiai iš Elbingo žodynėlio, apie 100 žodžių iš S.Grūnavo žodynėlio. Seniausias, matyt, Bazelio epigrafas, dviejų eilučių tekstas. Be rankrašti-nių, dar yra spausdinti šaltiniai - tai pirmasis, antrasis katekizmai, kurie išleisti 1545 m. Karaliaučiuje, ir di-džiausias prūsų kalbos paminklas - Enchiridionas 1561 m. Dar mūsų prūsistų lyg ir primirštas, bet tyrinė-jimai rodo, kad labai svarbus prūsų kalbos šaltinis - prūsų vardynas. Tai yra tikriniai vardai - asmenvardžiai ir vietovardžiai, kurie yra seniausi baltų kalbų paminklai, nes jie yra anksčiausiai užfiksuoti istorijos šalti-niuose. Mes juos renkame, žiūrime, tiriame, nagrinėjame, nustatome kilmę, atkuriame autentiškas lytis - su jais darome labai daug darbų, ži-noma, visada remdamiesi gyvosiomis baltų kalbomis. Prūsistikai daug nu-veikusio profesoriaus Vytauto Mažiu-lio pasakyta tezė, kad be prūsistikos negalima studijuoti baltistikos, o be baltistikos - indoeuropeistikos, matyt, vis dėlto tinka ir šių dienų mokslui: visi indoeuropeistai vis tiek atsigręžia į mūsų kalbas, o ypač - į prūsų kalbą.

- Kodėl kadaise susidomėjo-te būtent prūsų kalba? Gal jus paviliojo legendomis apipintas didysis prūsų sukilimas ir jo narsieji vadai?

- Neviliojo jokios legendos, nes aš esu žemaitė, ir mes į legendas žiūrime dalykiškiau. Kai baigiau universitetą, visi sakė, kad esu ge-ra studentė, todėl buvo aišku, kad man reikia stoti į aspirantūrą. Aš buvau germanistė ir buvo du keliai - važiuoti į Maskvą ar Sankt Peterbur-gą ir nagrinėti kokį vokiečių kalbos reiškinį. Pagalvojau, ką aš naujo pa-sakysiu, nes Vokietijos germanistai visais laikais buvo labai stiprūs ir daug dalykų buvo išnagrinėta. Be to, buvo gimusi dukra ir vyras į Maskvą manęs jau nebūtų išleidęs.

Kitas kelias buvo Vilniaus universitetas. Penktame kurse mums kalbotyrą dėstė profesorius V.Mažiulis, norint jį girdėti, reikė-davo sėdėti pirmame arba antrame suole, nes jis kalbėjo labai tyliai. O mūsų buvo visas tuntas - srautinė paskaita, kurioje sėdėjo per šimtą jaunų studenčių. Aš sėdėjau pir-mame suole, stropiai rašiausi, man viskas buvo labai įdomu. Profeso-rius ateidavo į paskaitą ir sakydavo: „Žinote, ką sakiau praėjusį kartą - ne taip. Aš dabar permąsčiau ir tai galėtų būti kitaip“. Visą laiką dirbo profesoriaus galva - jis mąstė, vis keldavo naujas hipotezes, ieškodavo bendraminčių. Tai mane be galo ža-vėjo. Taip aš pasiprašiau, kad jis būtų mano vadovas tolesnėse studijose.

Jis apsidžiaugė: labai prašome, nagrinėjame prūsus, yra prūsų Sem-bos vietovardžiai, čia tokia tema, kurią reikia dar kartą tirti. Apimti entuziazmo mes ir nagrinėjome. Ir staiga sužinau, kad reikia laikyti egzaminus iš baltistikos dalykų, o aš nestudijavusi lietuvių kalbos, - tai įklimpau kaip reikiant, reikėjo viską pasiruošti savarankiškai, labai grei-tai, bet viską įveikiau. Ir prūsistika, prūsų vardynas mane labai patraukė ir tapo gyvenimo būdu.

Prūsų kalba, kurios žinome apie 1700 žodžių, be galo nuodugniai ir išsamiai tiriama, vis pavyksta rasti kažko naujo, kažko negirdėto. Man netgi pasisekė rasti vietovardžių, kurie buvo prūsiškai užrašyti XIX a. pradžioje, kituose istorijos šalti-niuose jie nebuvo minėti. Dabar naujų prūsų kalbos paminklų tik-riausiai nesurasime, o naujų vardų randame labai daug.

- Vadinasi, bent kol kas prū-sų kalbai negresia užmarštis?

- Prūsų kalbai negresia užmarš-tis, kol mes dar esame gyvi, kol tir-sime kalbą, važiuosime į archyvus ir ieškosime dokumentų. Ir sakau - neduok Dieve, kad lietuvių kalbą reikėtų kada nors taip tirti, kaip mes tiriame prūsų kalbą. Reikėtų prašyti kažkokių aukščiausių jėgų, kad taip niekada neįvyktų.

Kiekvienas žmogus, kuris tiria prūsų kalbą, savotiškai stato jai paminklą. Negalime pamiršti ir to fakto, kad Vokiečių ordinas, kuris užkariavo visus prūsus ir paėmė jų vardą, turėjo galingą kanceliariją. O kur yra kanceliarija, ten viskas yra labai tvarkingai registruojama. Prūsiškų tikrinių vardų ir daugybės faktų išlikimui tiesioginę reikšmę turėjo tai, kad ordinas užfiksavo tuos dalykus, kitaip mes nebūtume turėję. O kadangi tai buvo galinga kanceliarija, tai viskas buvo rašoma labai tiksliai ir kruopščiai, žinoma, klausimas, kaip vokiečiai suprato, kaip išgirdo prūsiškus vardus arba netgi prūsiškus žodžius. Aš esu įrodžiusi, kad raštuose yra ne tik tikrinių vardų, bet ir prūsiškų žo-džių, kurie anksčiau buvo laikomi vietovardžiais.

- Ar žmonės dažnai kreipia-si į jus, kaip prūsistę, norėda-mi daugiau sužinoti apie prū-sų kalbą ir netgi siekdami jos pramokti?

- Labai dažnai. Man labai se-kasi tuo požiūriu, kad esu daug kur kviečiama skaityti paskaitų - į Getingeno, Pizos, Florencijos uni-versitetus, dabar važiuoju į Prahos Karolio universitetą. Labai daug ir bakalaurantų, ir magistrantų no-ri tuos dalykus apie prūsų kalbą sužinoti. Labai didžiuojuosi mūsų bendru doktorantu su Pizos uni-versitetu, taip pat su Frankfurto universitetu - tai Diegas Arnoidas (Diego Ardoino), kuris visiškai nuėjęs mano pėdomis ir pasukęs į prūsistiką. Dabar į doktorantūrą

įstojo mano buvęs magistrantas Darius Ivoška, jis bandys tęsti tuos darbus, kurie, mano galva, yra la-bai reikalingi. Yra labai daug prū-sų kalba besidominčio jaunimo, o klausimų užduodama begalė, tiek mėgėjiškų, tiek profesionalių.

- Prie žmonių smalsumo tur-būt stipriai prisideda ir, ko gero, garsiausio visų laikų prūso Her-kaus Manto legenda?

- Aš svarstyčiau teiginį, kad

Herkus Mantas buvo garsiausias visų laikų prūsas. Sukilimo būta ne vieno, kaip ir būta ne vieno iš-kilaus prūso - o kodėl mes užmirš-tame Paulių Mėgotą (Paul Megott), kuris padėjo Abeliui Viliui išversti katekizmą? Daug dirbu slaptajame valstybiniame archyve „Prūsijos kultūros paveldas“ Berlyne. Gra-žiame ir beveik neįskaitomame P.Mėgoto laiške rašoma, kad jis moka šiek tiek prūsiškai, kuršiškai ir lietuviškai.

O dėl susidomėjimo, pavyzdžiui, vokiečiams labai svarbūs kalbų kon-taktai. Pavyzdžiui, XIII a. Prūsija, kur su krikščionybės idėjomis atke-liauja Vokiečių ordinas, žinoma, tu-rėjęs ir kitokių tikslų - jiems reikėjo žemių. Kartu su ordinu atkeliauja pagrindinė kolonistų masė - valstie-čiai, kurie buvo iš įvairiausių Vokie-tijos vietų, jie atsinešė savo tarmes, savo dialektus ir prūsų erdvėje eg-zistavo ne tik prūsų, bet ir vokiečių kalba, lenkų kalba, iš kitos pusės - lietuvių. Ir visa tai gyvavo vieno-je erdvėje keletą šimtmečių. Kai mes kalbame apie tai, kada prūsai išnyko, aš manau, kad negalime taip tiksliai nustatyti. Vienoje kny-goje esu ir paskelbusi, kad 1709 m. Semboje dar buvo prūsiškai kalbančių žmonių, tik nerandu to šaltinio, kuris patvirtintų, bet rimto vokiečių autoriaus Oskaro Šlich-to (Schlicht) knygoje labai aiškiai parašyta, kad tuo metu prūsiškai kalbančių valstiečių buvo. Vadina-si, nepaisant to kalbų katilo, prūsų kalba skynėsi kelią, apie tai byloja ir vietovardžiai.

Yra dalykų, kurių atgaivinti vis tiek neįmanoma, nes daug kas eina per analogiją su lietuvių ir latvių kalbomis

cmyk

5

cmyk / 5

prisipažinimaij/b žmonės

Po kelerių tylos metų ar epizodinių pasirodymų bendruose koncertuose išskirtinio balso savininkė Birutė Dambrauskaitė, (69) dar vadinama estrados mama, sugrįžta į sceną. Ketvirtadienį vilniečiai turės progos pamatyti muzikinį spektaklį „Dar ne ruduo“, kuris skirtas šios gyvenimo dangų ir pragarą patyrusios moters išpažinčiai.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Prieš 50 metų vasarą B.Damb-rauskaitė pirmą kartą pasirodė Palangos naktiniame bare, kuris vadinosi „Birutė“. Taip jau lėmė likimas, kad ilgą laiką ji ir buvo restoranų ir naktinių barų žvaigž-dė. Tiesa, ją kviesdavo ir į bendras programas, proginius koncertus, o štai solinio pasirodymo ir dar to-kio, kaip muzikinis spektaklis, ji per savo gyvenimą sulaukė pirmą kartą. „Taip atsitiko tikriausiai to-dėl, kad neturėjau nei prodiuserio, nei režisieriaus, - besirengdama repeticijai kalba žinoma moteris. - Pamenate posakį: „Kaip moku, taip šoku“. Taip atsitiko ir man, kad atidainuodavau savo dainą, publika paplodavo, kartais sušukdavo „bra-vo“ ir viskas. O štai dabar sulaukiau savo žvaigždės meto, kai galiu atsi-skleisti ne tik kaip dainininkė, bet ir artistė. Apie tai svajojau visą gy-venimą“. Spektaklio premjera įvyko vasarą Palangos estradoje.

Lemtingas susitikimas

Tai, kad sodraus, kiek prikimu-sio, bet labai įtaigaus balso savi-ninkė vėl pasirodys scenoje, lėmė visiškas atsitiktinumas. „Taip jau gyvenime būna, kad ypatingą įvykį ar veiksmą kažkas yra suplanavęs iš aukščiau. Tik svarbu atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku ir sutikti tuo metu tau labai reikalingą žmogų, giminingą sielą“, - šypsosi estrados veteranė. Taip atsitiko ir jai šį pavasarį, kai po dvidešim-ties nesimatymo metų viename sostinės restorane, kuriame buvo pakviesta dainuoti, sutiko seną pa-žįstamą choreografą Andrejų Pro-civą, šokių teatro „AndreDance“ įkūrėją ir vadovą. Jis ukrainietis, bet išmokęs lietuviškai. Po ilgo-kos pertraukos, kai dirbo kitose šalyse, sugrįžo į Lietuvą. Tą va-karą Andrejus su žmona Valentina užsuko pavakarieniauti. Ir nustebo pamatęs Birutę, pasikeitusią, atsi-kračiusią didžiulio antsvorio, kuris jai trukdė siekti didesnės karjeros, atjaunėjusią. Kai ji dainavo, akys buvo gyvos ir žvitrios kaip prieš dvidešimt ir daugiau metų. „Su Andrejumi teko dirbti ne vienoje pramoginėje programoje. Jis mane vadino gražuole. Tiesą sakau, kad per savo gyvenimą nei iš vyro, nei iš kitų panašių komplimentų, iš-skyrus už balsą, nesu girdėjusi“, - kalbėjo pašnekovė.

„Man šviesu, nes aš esu“

Energingas ir išradingas šokių teatro „AndreDance“ įkūrėjas ir va-dovas A.Procivas iš karto sumojo, kad Birutė parako dar turi. „Tokią, kokia ji yra dabar, turi pamatyti publika. Balsas, širdis ir jausmai juk nesensta. Kartais gera daina, kaip senas vynas, kuo ilgiau ji skamba, tuo mielesnė. Pabrėžiu - geras balsas, gera daina ir tikras menas nesensta, - sako į estra-dą po ilgokos pertraukos dainininkę ištempęs choreografas ir renginio režisierius. - Publika pamatys Biru-tę kiek kitokią“. Tame muzikiniame spektaklyje jo sumanytojas suderino nesenstančias estrados veteranės dainas ir šiuolaikinio šokio mozai-ką. O apie jos pasirodymą lydinčius šokius pati dainininkė sako: „Ta mu-

zika, šokiai tokie įspūdingi, vienas į kitą nepanašūs, atspindintys ir mano gyvenimo nuopuolius, ir džiaugsmus, o svarbiausia - viltį vėl dainuoti ir būti reikalingai. Nepatikėsite, aš pati ne tik dainuoju, bet ir šoku. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau trečią kartą gimusi. Kai scenoje pasirodau kartu su jau-nutėmis šokėjomis, pati atjaunėju ir jaučiu didžiausią malonumą“.

Dainos muzikiniame spektaklyje skamba įvairiomis kalbomis: lietu-vių, rusų, prancūzų, ispanų, ukrai-niečių... Programa sustyguota taip, tarsi tai būtų ilga dainininkės gyve-nimo kelionė, prasidedanti Lietuvoje ir per jos aplankytas šalis, Odesą, kurioje jai kadaise teko keletą me-tų dirbti, Rusijos ir kitų sovietinių respublikų miestus.

„Mano repertuare dainos, kurios niekada nesensta. Kai kurios yra „paskolintos“ iš pasaulinės estrados klasikos lobyno, bet be jų neapsiei-si, nes žmonėms jos labai patinka. Programa prasideda simboline daina „Man šviesu, nes aš esu“... Bus ir staigmenų - naujų dainų. Patikėkit, nenuoširdžių dainų aš nedainuoju, o dainų tekstus man rašo žinomos poetės: Dalia Teišerskytė, o ypač daug ir tų naujausių parašė Ramu-tė Skučaitė, su kuria taip pat esame giminingos sielos“.

Atvirumo kaina

Visas Birutės gyvenimas susijęs su estrada. Ji pati teigia: „Aš esu

ne dainininkė, o jausmų perteikė-ja. Dainuodama esu labai nuoširdi ir stengiuosi tarsi perteikti tai, ką esu gyvenime patyrusi: nuoskaudas, skausmą, liūdesį, rečiau džiaugs-mą... Kaip žinote, mano gyveni-mas nebuvo rožėmis klotas“. Apie B.Dambrauskaitės gyvenimą iš tiesų smalsuoliai žino daug. Prieš ketve-rius metus yra išleista jos biografinė knyga „Esu kokia esu“, kurios kitaip kaip dainininkės išpažintimi nepava-dinsi. O pati estrados veteranė skuba pridurti, kad ji per tą savo atvirumą yra patyrusi nemalonių nuoskaudų. Paprastai žodžio kišenėje neieš-kanti moteris prisipažįsta, kad jos leksikone pasitaiko ir šmaikštumo, ir keiksmažodžių, ir anekdotų. „Kai manęs kas nors paklausdavo, kaip aš gyvenu, paprastai atsakydavau: „Nereguliariai“. Toks atsakymas iššaukdavo kitą klausimą: „Kodėl?“ Atsakydavau: „Vieną dieną geriau, kitą blogiau, ar tai nesuprantama? Juk mano gyvenime taip ir buvo, kad krisdavau į duobes ir vėl kel-davausi. Vidurio mano gyvenime nebuvo. Dabar kraštutinumų ma-žiau, bet štai iš storos tapau plona“, - juokiasi moteris ir priduria, kad tai ne tiek jos pačios, o medicinos pa-žangos nuopelnas. Skrandžio maži-nimo operacija padėjo jai atsikratyti net 70 kilogramų.

Dabar, kai lapkričio pabaigoje artėja 70-metis, pasak dainininkės, ji jaučia tikrą pakilimą tiek jaus-muose, tiek kūryboje, tiek meilėje. Beje, apie besąlygišką meilę savo vyrui Hariui, kurį ji palaidojo prieš dvylika metų, našlė atvirai pasakojo knygą rašiusiai žurnalistei. Dabar to prisiminti nebenori. „Kaip sakoma, apie mirusiuosius arba gerai, arba nieko“, - kalba pašnekovė. O į tą „nieko“ galima daug sutalpinti patir-tų nuoskaudų ir net smurto. „Nebe-noriu kalbėti apie praeitį, nes ir taip nuo dukros esu gavusi pylos už tą mano išpažinties paviešinimą. Su žurnalistais buvau pernelyg atvira,

pasitikėjau jų padorumu. Deja, mano ankstesnių interviu akcentu tapo ne tai, kiek ir kokių dainų esu sudaina-vusi, bet intymioji mano gyvenimo pusė... Na, bet pati esu dėl to kalta“.

Dainininkė tik prisipažįsta, kad ji kone visą gyvenimą jautėsi vieniša. „Mano vienintelė ir tikra meilė buvo muzika. Deja, dėl mano kūno kom-pleksijos sovietiniais laikais kelias į didžiąją estradą man nebuvo atvi-ras. Tad, norėdama įgyvendinti savo svajonę dainuoti ir užsidirbti pinigų, ėjau savaitgaliais į restoranus, nakti-nius barus - ten, kur mane kvietė“. Patys maloniausi prisiminimai iš to karjeros meto Birutei susiję su „Ne-ringa“, kurioje lankydavosi tuometė sostinės bohema. Moteris džiaugia-si, kad ir visai neseniai ją pakvietė ten padainuoti.

Vaikaičiai nevadina bobute

B.Dambrauskaitės genuose, pa-sak jos, bene penkių tautybių krau-jas. Gimė ji netoli Biržų esančiuose Papiliuose. Mama latvė siuvėjų dukra Zindorija, o tėtis fotografas Juozas - lietuvis. Dar gilesnėse šaknyse yra ir kitų tautybių genų. Tad kai at-važiavusi į Vilnių studijuoti muzi-kos įsimylėjo, jai iš tiesų nebuvo svarbu, kokios tautybės jos myli-mas žmogus, kurį ji vadino Hariu. Ištekėjo anksti, vos dvidešimties, netrukus pagimdė dukrą Andželiką. Dėl dukros moteris rami, nes ji turi puikią šeimą. Birutės džiaugsmas du anūkai ir du proanūkiai. „Prie manęs nelimpa jokia „bobutė“ ar „močiutė“. Visa šeima mane vadina „Bebe“. Visus juos labai myliu, o jie mane. Mažiausia proanūkė Sonata, man regis, paveldėjo iš manęs tokį balso tembrą ir charakterį, kurį ji kartais parodo“, - dalijasi šeimyni-niais džiaugsmais estrados mama, kurią dainuojančią ir šokančią ga-lima bus pamatyti Lenkų kultūros namuose spalio 17 d. vyksiančiame muzikiniame spektaklyje.

Birutės Dambrauskaitės dangus ir pragarastruMpai• Gimė: 1943 m. lapkričio 30 d. Biržų rajone.

• Išvyko mokytis į Viniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklą, ją baigusi įsto-jo į Lietuvos valstybinę konservatoriją ir studijavo chorinį dirigavimą.

• Dalyvavo daugiausia naktinių barų programose, koncertavo Lietu-voje ir užsienyje, dainavo keliuose muzikiniuose filmuose, tarp jų ir Uršulės partiją „Velnio nuotakoje“.

• Apdovanojimai: konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatė, 2004 m. išrink-ta „Šlagerių karaliene“.

Sauliaus venckaus nuotr.

n Birutė Dambrauskaitė su jos jubiliejui skirto muzikinio spektaklio sumanytoju andrejumi Procivu

Svarbu atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku ir sutikti tuo metu tau labai reikalingą žmogų, giminingą sielą

6

cmykcmyk6

pasirinkimasj/b žmonės

Andrius KuLiKAuSKAS: įvaizdžio detalė

„Mano barzdos istorija prasidėjo dar praeitame tūks-tantmetyje - tiesiog mano oda buvo labai jautri, o gerų skutimosi priemonių nebuvo, todėl veido oda būdavo iš-berta, alergiška ir pan. Ir skustis elektrine mašinėle nuolat būdavo kančia. Paskui tiesiog leidau, leidau ir užleidau. Žiūriu, visai nieko - apsikerpi, apsitvarkai kartkartėmis, kai barzda praranda formą“, - pasakoja muzikas Andrius Kulikauskas.

Ryte atsikėlęs prie veidrodžio sugaišta vos kelias minu-tes šukuodamas barzdą. „Pasižiūriu, jeigu kur išlindęs per ilgas plaukas, žmona tiesiog paima ir nukerpa, vadinkime, apdailina, - pasakoja vyras. - Vasarą esu kelis kartus nu-siskutęs - vaikai nepažino, galvojo, kad svetimas žmogus į kambarį įėjo. Anksčiau buvau povandeninės žvejybos mėgėjas ir kartais per ūsus ir barzdą bėgdavo vanduo, tad jausdavau diskomfortą. Tuomet vasaros pradžioje nu-sičirškindavau barzdą, o po atostogų, rugsėjį, ji vėl būda-vo savo vietoje. Kai esi be barzdos, pasižiūri į veidrodį ir iš karto šypsena kitokia, pradedi save tyrinėti, kažkoks akiai neįprastas pats sau esi. Vis tiek mano barzda jau kaip įvaizdžio detalė“.

Iš moteriškosios auditorijos A.Kulikauskas sulaukia komplimentų, kad barzda jam tinka. „Kadangi aš esu garbanotas, tai ir barzda garbanota. Yra buvę pora nu-tikimų, kad mažiukas vaikas tiesiog įkišo ranką į mano barzdą ir susipynė pirštai su plaukais, - tai jis verkia, negalėdamas ištraukti rankos iš barzdos, ir man ašaros byrą iš skausmo“. Muzikas prisimena, kad vienu metu, dar tarybiniais laikais, jis buvo pradėtas vadinti Fideliu Kastru, bet neprigijo.

Jeigu vienas iš šių žinomų Lietuvos vyrų nusiskustų barzdą, greičiausiai būtų nepažintas. Barzda gali patikti arba ne, tačiau kai kuriems vyrams ji nepaprastai tinka, nors tu ką, ir yra neatskiriama įvaizdžio dalis. „Barzda tiesiog prilipo, ir viskas“, - sako metų metus barzdą nešiojantys žinomi Lietuvos menininkai.

Antanas ŠurnA: puošmena

Aktoriaus Antano Šurnos barzda - kaip savotiškas Herkaus Manto palikimas. „Iš tikrųjų vaidmeniui reikėjo barzdos ir aš pradėjau auginti. Buvau užsiauginęs labai ilgą, paskui pagražinome, aptvarkėme taip, kaip reikia. Ir nuo to laiko kažkaip pasiliko ta barzda“, - pasakoja Herkų Mantą įkūnijęs A.Šurna.

Aktorius įsitikinęs, kad barzda vyrui suteikia prana-šumų. „Čia kaip graikai sakė: vyras turi augintis plaukus visur - ten, kur jie auga. Čia jau ne mano išmintis, aš jos paneigti nenoriu, aš ją tik patvirtinu, nes labai gerbiu graikišką kultūrą. Tai nuo to laiko ir vaikštau su barzda, - pasakoja aktorius ir patikina, kad iš žmonos nesulaukia jokių priekaištų. - Arba priimi žmogų tokį, koks jis yra, ar-ba nepriimi, ir viskas. Gal yra moterų, kurioms nepatinka barzda, bet man tokia problema neiškyla...“

Tiesa, vieną kartą aktorius vis dėlto buvo nusisku-tęs barzdą. „Aš niekada nesiskusdavau, kai sakydavo, „nusiskusk barzdą, filmui reikia kito stiliaus“, - kiek

aš vaidmenų atsisakęs per tą barzdą. Tai vieną kartą po Herkaus Manto mano amžiną atilsį draugas baltarusių režisierius Vitalijus Četverikovas statė tokį dviejų seri-jų filmą, kaip visada Baltarusijoje - apie karą, apie parti-zanus ir taip toliau. Paaiškino, kad reikia suvaidinti a la Čiapajevą. Tai kaip tu Čiapajevą suvaidinsi su barzda - niekaip nesuvaidinsi. „Antanai, maldauju, nusiskusk, - prašo režisierius, - čia tavo vaidmuo ant arklio su kardu, su mauzeriais ir visa kita“. Iš tikrųjų atrodė neblogai. Na, tai jisai mane prikalbino. Gerai, sakau, ir tada vienintelį kartą gyvenime buvau nusiskutęs - vaidinau aš jam tą Čiapajevą. (Juokiasi.) Ir ūsus priklijavo didžiausius, tokius ilgus, riestus. Suvaidinau ir iš karto leidau, kad barzda augtų. Be barzdos - kaip tremtis kažkokia, nuogas nuogas jautiesi“, - keistą būseną apibūdina A.Šurna.

Šiuo atveju aktorius save vadina Vytauto Paukštės pa-sekėju. „Man patiko V.Paukštė su barzda, tad aš jį pradėjau mėgdžioti“, - prisipažįsta kolega besižavintis A.Šurna.

Vytautas PAuKŠtė: būtinas daiktas

„Taip atsitiko, kad per vienas atostogas ta barzda man užaugo, paskui mes vaidinome tokią premjerą „Kriminalinis tango“ ir režisierius sako: kaip tik gerai, kad tu čia būsi su barzda. Ir aš likau su barzda. Pripranti, skustis nereikia, ma-žiau vargo. Paskui išpuolė toks reikalas: ir televizijoje buvo vaidmuo, kur buvo nepageidautina barzda, ir teatre reikėjo vaidinti Napoleoną. O tuo metu mes žiūrėdavome, kad būtų ir portretinis panašumas. Tai, suprantama, Napoleonas su barzda negalėjo būti. Ir man teko nusiskusti. Bet reikalas tas, kad reikėjo grįžti namo traukiniu ir aš labai nesmagiai jaučiausi, lyg būčiau be kelnių, todėl tambūre aš taip ir prabu-vau visą kelionę, nėjau į kupė, kad tik nesutikčiau pažįstamų žmonių. Ir, žinote, buvo tokia keista jausena, nes žmonės tiesiog nepažindavo manęs. Aš sveikinuosi: „Laba diena“, žmogus pasižiūri į mane, nežino, ko aš iš jo noriu. Nejau-kiai jautiesi. Paskui, žinoma, pripranti po truputį“, - sako be barzdos tiesiog neįsivaizduojamas Vytautas Paukštė.

Aktorius dažnai yra klausiamas, ar barzda jam netrukdo kuriant vaidmenis. „Aš turbūt buvau vienintelis artistas su barzda, daugiau tokių Lietuvoje nebuvo. Man barzda netrukdydavo vaidmenims, nes atėjo toks laikas teatre, kai ne tiek svarbu, ar tu su barzda, ar be barzdos. Pirmoje vietoje - reikalo esmė, ką tu darai, ką vaidini. Jau daug kas iš viso be grimo eidavo į sceną. Taip liko iki šios dienos. Dabar aš susigyvenau su barzda, atrodo, tas daiktas kaip ir turi būti, - sako aktorius, kuriam barzda nesukelia jokių nepatogumų. - Aš tiesiog nežinau, kad ji yra, kol nepasi-žiūriu į veidrodį, o į veidrodį aš žiūriu labai retai...“

užrašė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Sigutis JAčėnAS: priedanga

Dėl vaidmens Sigučiui Jačėnui nereikėjo nusiskusti savo įspūdingos barzdos. „Dar pačioje pradžioje vaidino-me tokiame vaikiškame spektaklyje pagal Donaldo Biseto pasakas - tai aš ir tenai būdavau su barzda, ten žaisdavome su žaislais, nes spektaklis buvo skirtas mažiesiems žiūro-vams, ir nieko, - barzda nei trukdė, nei ką. Aš tiesiog bu-vau su barzda ir vaidinau su barzda. O paskui jau daugiau vaidinau vyresnius. Aišku, man neteko atlikti moteriškų vaidmenų, bet pas mus teatre yra vyrų, kurie vaidina mo-teriškus vaidmenis, nors, žinoma, tada jau negali būti su barzda“, - sako S.Jačėnas.

Daugybę metų būdamas Kalėdų Seneliu prieš didžią-sias metų šventes barzdą auginasi, o paskui pasitrumpina, išlaikydamas savotišką stilių. „Aš dar pasibalinu, kad bū-čiau visas baltas ir tikras. Juk koks Kalėdų Senelis, jeigu jis - ne žilas. Aš jau trisdešimt metų kalėdauju, - pasakoja vyras, svarstydamas, kad be barzdos jaustųsi nekaip. - Prisimenu šviesaus atminimo Vytautą Kernagį - tai jis negalėdavo būti be barzdos ir jam tas net buvo negražu - taip jis yra man sakęs. Jis būdavo neatpažįstamas, jis nebe jis. Man jo barzda buvo etalonas“.

Namiškiai jau taip įpratę matyti su barzda, kad nusisku-tusio greičiausiai ir nepažintų. „Iš tikrųjų taip patogiau gyventi, todėl kad nereikia skustis kas dieną ar kas antrą, ką, matydavau, darydavo tėvukas. Kitas dalykas - man at-rodo, kad barzda man tinka. Aš pats esu stambaus gymio, tai yra šiokia tokia priedanga ir būna šilčiau mūsų šiaurės kraštuose - pastaruosius metus gyvenu Klaipėdoje, tai su barzda ypač tinka būti prie jūros“, - juokiasi aktorius ir režisierius S.Jačėnas.

romualdas KVintAS: vyriškumo rodiklis

Skulptorius Romualdas Kvintas barzdą nešioja patogu-mo sumetimais, nes jai reikia gerokai mažiau priežiūros. „Anksčiau, kai dar mokiausi, tai, būdavo, per gimtadienį ateidavo noras paimti ir nusiskusti šiaip sau. Pajuokauti, pažiūrėti, kaip atrodo. Bet vėl atsiaugindavau. Barzdos aš nesureikšminu, nors iš tikrųjų vieniems galbūt ji su-teikia vyriškumo ar rimtesnį įvaizdį, kitiems nesuteikia. Jeigu nusiskusčiau barzdą, nežinau, ar kas pasikeistų, ar ne? Gal kurį laiką jausčiausi kaip nesavas, galbūt manęs nepažintų ir draugai... - susimąsto skulptorius, kuris praėjusio jubiliejaus proga taip ir nesiryžo iškrėsti drau-gams tokio pokšto. - Čia būtų pokštas man pačiam, nes pažiūrėjęs į veidrodį, pagalvočiau, kas čia toksai. Būtų labai nesmagu“.

Beje, kūrybiniam procesui barzda nė kiek netruk-do. „Mano barzda nėra tokia ilga, kad įtrauktų į stakles galvą, ir šiai ji dirbti netrukdo, bet vis tiek ją prižiūrėti reikia“.

Barzda jiems tinka

cmyk

7

cmyk

10

cmyk

�

cmyk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.net

dienraščio „respublika“ priedas

Leidinys Nr. 73

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis4

pirmasis M.Džordano atsisveikinimas su krepšiniueurolyga �

Dvigubas lietuvos krepšinio užtaisasEvaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Praėjusį sezoną Kauno „Žalgirio“ gerbė-jai patyrė ir šilto, ir šalto. Įspūdingą sudėtį suformavę Lietuvos čempionai galingai startavo ir Eurolygos pirma-

jame etape ne tik skynė pergales, bet ir de-monstravo brandų, patrauklų akiai krepšinį. Tačiau įpusėjus sezonui paaiškėjo, kad ko-mandą sukomplektavę „Žalgirio“ vadovai „pamiršo“ finansinį aspektą. Bankrutavus „Ūkio bankui“, „Žalgiris“ neteko pagrindinio rėmėjo, o perspektyvoje iškilo net ir koman-dos bankroto šešėlis.

Vis dėlto vyriausiojo trenerio Choano Plasos (Joan Plaza) ir į „Žalgirį“ sugrįžusio direktoriaus Pauliaus Motiejūno pastango-mis komanda nesubyrėjo ir garbingai užbai-gė sezoną. Tiesa, daug vilčių teikęs pasiro-dymas Eurolygoje baigėsi tradiciškai - an-trajame varžybų etape, bet žalgiriečiai ap-gynė Lietuvos krepšinio lygos nugalėtojų titulą, o VTB Vieningosios lygos varžybose iškovojo bronzos medalius.

Pasibaigus sezonui „Žalgirio“ gretose prasidėjo rimtos permainos. Komandą pa-liko treneris ir visi legionieriai. Į Ispaniją pasuko Mindaugas Kuzminskas, į Ukrainą - Dariušas Lavrinovičius, į Vokietiją - Adas Juškevičius, iš „Žalgirio“ pasitraukė ir Ri-mantas Kaukėnas. Dar vasarą buvo kalba-ma, kad didelių skolų slegiamas „Žalgiris“ pasuks komandos atjauninimo keliu. „Siek-sime išlaikyti bent kelis patyrusius krepši-ninkus, pasitelksime kelis legionierius, o kitas vietas komandoje užims jauni krepši-ninkai“, - kalbėjo P.Motiejūnas.

Pirmuoju „Žalgirio“ „pirkiniu“ tapo tre-neris Ilijas Zuras (Ilias Zouros). 2011 m. prie Kauno komandos vairo jau stovėjęs krepši-nio specialistas tikino, kad „Žalgirio“ pasiū-lymą priėmė daug negalvojęs. Komandoje liko ir praėjusiame sezone su traumomis kovoję Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas ir Tadas Klimavičius, po Europos krepšinio čempionato paaiškėjo, kad Kaune žais ir Kšištofas Lavrinovičius.

Nors P.Motiejūnas nuolat kartojo, kad „Žalgirio“ finansinė padėtis yra sudėtinga, bet vasarą parašus po sutartimis suraitė Mar-tynas Pocius, Vytenis Čižauskas ir amerikie-tis Džastinas Dentmonas. O paskutiniu - ir bene pačiu ryškiausiu - komandos naujoku tapo Šarūnas Jasikevičius. Kaune gimęs ir krepšinio abėcėlę išmokęs 37-erių krepšinin-kas tapo 17-uoju „Žalgiro“ komandos nariu.

Nors popieriuje „Žalgirio“ sudėtis atrodo solidžiai, bet kol kas nėra aišku, ar visi krep-šininkai bus pasirengę nuo pirmų rungtynių pasinerti į Eurolygos kovų mėsmalę. Vos prieš kelias savaites prie komandos prisijun-gė Lietuvos rinktinės nariai - R.Javtokas, M.Pocius ir K.Lavrinovičus, dar trumpiau su „Žalgiriu“ treniruojasi Š.Jasikevičius. Nors komandoje įvyko daug pokyčių, bet tikslai ir ambicijos nesumažėjo. Eurolygoje „Žalgi-

riui“ keliamas tikslas - patekti į „Top 16“ kovų etapą. Norint tai padaryti, B grupėje teks aplenkti bent dvi komandas. Pagrindi-niai konkurentai - Bambergo „Brose Bas-kets“ ir Strasbūro SIG komandos.

1993 m. spalio 6 d. Maiklas Džordanas (Michael Jordan) paskelbė, kad pasitraukia iš krepšinio. 30-mečio Čikagos „Bulls“ krepšininko pareiškimas supurtė ne tik Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pagrindus, bet ir sukėlė galingą emocijų bangą visame pasaulyje. Tuo metu mažai kas tikėjo, kad M.Džordanas dar kada nors sugrįš į krepšinį. Dabar žinome, kad jis iki 2003 m. spėjo dar du kartus sugrįžti ir tiek pat kartų - atsisveikinti. Tačiau prieš 20 metų atrodė, kad krepšinio pasaulis visam laikui prarado vieną iš geriausių šios sporto šakos atstovų.

Nutrūkęs skrydis

1993 m. M.Džordanas buvo pa-siekęs savo šlovės zenitą. Su „Bulls“ komanda iškovoti trys iš eilės NBA čempionų titulai (1991, 1992 ir 1993 m.) užtikrino jam tinkamą vietą krepšinio šlovės panteone ir sutvir-tino jo pretenzijas į geriausio visų laikų pasaulio krepšininko titulą. 1992 m. Barselonos olimpiadoje M.Džordanas su Jungtinių Amerikos Valstijų „Svajonių“ komanda ne tik iškovojo aukso medalius, bet ir tapo pasaulinio masto įžymybe.

Ne tik pasaulis, bet ir NBA lyga buvo po M.Džordano kojomis. Po fan-tastiško pasirodymo 1993 m. NBA finaluose, kai jis per rungtynes vidu-tiniškai pelnė po 41 tašką, vargu ar kas galėjo suabejoti M.Džordano ir Čikagos „Bulls“ ekipos galimybėmis papildyti NBA trofėjų atsargas. Tad pačioje pasirengimo 1993-1994 m. sezonui pradžioje nuskambėjęs M.Džordano pareiškimas apie krep-šininko karjeros pabaigą užklupo ne-pasiruošusius ne tik krepšinio mė-gėjus, bet ir šios sporto šakos galin-guosius. „Manau, kad krepšinyje aš jau viską įrodžiau ir pasiekiau savo galimybių ribą. Visada sakiau, kad kai pajusiu, jog nebeturiu motyvacijos ir noro kažką įrodyti, suprasiu, kad at-ėjo metas pasitraukti“, - ramiai ir aiš-kiai motyvus sudėliojo per devyne-rius NBA lygoje praleistus metus gausybę asmeninių ir komandinių ti-tulų iškovojęs M.Džordanas.

1984 m. NBA lygoje debiutavęs krepšininkas iki 1993 m. susirinko septynis rezultatyviausio sezono žaidėjo titulus, tris kartus buvo pri-pažintas naudingiausiu NBA regu-liariojo sezono ir NBA finalų žaidė-ju. M.Džordanas įrodė, kad yra ne tik puolimo meistras, bet ir puikus gynybos specialistas. 1988 m. jis pirmavo lygoje pagal perimtus ka-muolius ir buvo išrinktas geriausiai

besiginančiu krepšininku. Pergalių alkis ir maniakiškas noras dominuo-ti krepšinio aikštelėje buvo tapęs vizitine M.Džordano kortele. Ir stai-ga jis pats pareiškė, kad to noro ne-beliko.

Visuotinė panika

„Aš tuo metu nieko nesupratau, nesuprantu jo motyvų ir dabar, - pri-sipažino buvęs Hjustono „Rockets“ ekipos vidurio puolėjas Akimas Ola-džuvonas (Hakeem Olajuwon). - Ne-galėjau patikėti, kad jis yra pasiren-gęs atsisakyti krepšinio, atsisakyti visko, ką turėjo žaisdamas NBA ly-goje, ir tiesiog pasitraukti“.

Bilas Veningtonas (Bill Wenning-ton), šiuo metu dirbantis „Bulls“ te-levizijoje analitiku, 1993 m. rugsėjį pasirašė sutartį su Čikagos „Bulls“ ekipa ir neslėpė, kad didžiausia jo gyvenimo svajonė buvo žaisti vieno-je komandoje su M.Džordanu. Po 8 dienų ta svajonė sudužo. „Jaučiausi taip, tarsi kažkas būtų man išplėšęs iš krūtinės širdį. Tai buvo labai sun-kus smūgis“, - teigė buvęs „Bulls“ vidurio puolėjas.

M.Džordano agentas Deividas Folkas (David Falk) apie savo kliento sumanymą sužinojo kiek anksčiau - spaudos konferencijos išvakarėse. „Iš pradžių aš norėjau išvardyti jam bent šešias priežastis, dėl kurių jis turėtų toliau žaisti krepšinį. Bet šiek tiek pagalvojęs ir atvėsęs pasakiau jam, kad jis labai sunkiai dirbo ir tikrai pasiekė viską, apie ką tik gali svajoti žmogus. Jis tapo geriausiu krepšinin-ku per visą šio žaidimo istoriją, be to, žaisdamas jis susikrovė didelius tur-tus. Tad jei yra kas nors, ko jis dar norėtų pasiekti ir išmėginti, ką gi, reikia taip padaryti. Ir paklausiau, ar jis turi kokį nors kitą tikslą. „Taip, - atsakė M.Džordanas. - Aš noriu žais-ti beisbolą“, - pokalbį su savo klientu prisiminė D.Folkas.

Tėvo atminimas

Tuo metu M.Džordano žodžiai apie dingusią motyvaciją iš tiesų skambėjo neįtikinamai. Jau vėliau pa-aiškėjo ir kiti šio legendinio apsis-prendimo motyvai. 1993 m. liepą per apiplėšimą nužudytas M.Džordano tėvas Džeimsas Džordanas (James Jordan). Šis įvykis sudavė bene skau-džiausią smūgį M.Džordanui. Popu-liarumo ir šlovės našta, kalbos apie azartinių žaidimų salėse iššvaistytus milijonus, kritika ir susižavėjimas - visa tai buvo tik nereikšmingi priedai. Tačiau artimiausio žmogaus netektis padiktavo netikėtą sprendimą. „Ma-no tėtis visą laiką norėjo, kad aš žais-čiau beisbolą. Aš norėjau jo svajonę

paversti realybe“, - vėliau prisipažino M.Džordanas.

1994 m. geriausias visų laikų krepšininkas rimtai ir atsakingai dar-bavosi beisbolo aikštelėje, bet į pačią viršūnę - Pagrindinėje beisbolo ly-goje (Major League Baseball) žai-džiančias komandas - taip ir nepra-simušė.

O 1995 m. kovo 18 d. NBA ly-gą sukrėtė dar vienas M.Džordano pareiškimas. Šį kartą tai buvo tik du žodžiai. „Aš grįžtu“, - tokio tu-rinio pranešimas spaudai paprastai ir aiškiai užbaigė pirmą M.Džor-dano atsisveikinimo su krepšiniu etapą.

Teorija ir praktika

Prabėgus dviem dešimtmečiams po istorinio M.Džordano sprendimo, galima tik spėlioti, kaip būtų pasikei-tusi NBA krepšinio hierarchija, jei jis nebūtų pasitraukęs. Akivaizdu, kad M.Džordano bendraamžis A.Ola-džuvonas iš šios istorijos gavo dau-giausiai naudos. 1994 ir 1995 m. jo vedama „Rockets“ komanda iškovo-jo du NBA čempionų titulus. Jei M.Džordanas nebūtų pasitraukęs, Akimui, kaip ir kitiems, „Džordano eroje“ žaidusiems puikiems krepši-ninkams, būtų likusi tik svajonė apie NBA čempionų žiedus.

Tiesa, pats A.Oladžuvonas su

šiuo teiginiu nėra linkęs sutikti. 1993/1994 m. sezone jis ne tik iš-kovojo pirmą NBA čempiono titulą, bet ir buvo išrinktas reguliariojo sezono bei finalų naudingiausiu žai-dėju. 1995 m. jo ir Klaido Dreksle-rio (Clyde Drexler) vedama „Roc-kets“ ekipa dar kartą šturmavo NBA viršukalnes ir apgynė čempio-nų titulą. Beje, finale „Rockets“ ekipa 4-0 nušlavė nuo kelio NBA Rytų konferencijos pusfinalyje Či-kagos „Bulls“ ekipą su jau sugrįžu-siu M.Džordanu.

„Nemanau, kad net ir pats M.Džordanas mums būtų sutruk-dęs pasiekti tikslą. Man labai patiko žaisti su „Bulls“ ekipa. Visų pirma visada smagu nugalėti čempionus, pagaliau asmeninėse dvikovose jie neturėjo man prilygstančio varžo-vo. Mes tikrai buvome gerai pasi-ruošę kovai su jais“, - prabėgus dvi-dešimčiai metų kalbėjo A.Oladžu-vonas.

Buvę Čikagos „Bulls“ krepšinin-kai tokius A.Oladžuvono išvedžioji-mus vertina skeptiškai. „Pasakysiu paprastai - M.Džordanas NBA fina-luose niekada nepralaimėjo. Ir jei būtų likęs, tai „Bulls“ tikrai būtų ko-voję finale. O tokiame lygyje Maiklui niekada netrūko nei motyvacijos, nei noro laimėti“, - konstatavo buvęs „Bulls“ krepšininkas Steisis Kingas (Stacey King).

Nauja istorija

1995 m. kovo 19 d. M.Džordanas sugrįžo į NBA. Po 528 dienų pertrau-kos jis žaidė oficialias rungtynes vil-kėdamas 45 numeriu paženklintus „Bulls“ marškinėlius (tuo metu jo marškinėliai su 23 numeriu jau buvo pakabinti „United Center“ arenos palubėse). Pirmose rungtynėse su Indianos „Pacers“ ekipa jis pelnė 19 taškų, bet „Bulls“ pralaimėjo po pra-tęsimo. Vis dėlto netrukus pasipylė ir pergalės. Per 17 rungtynių su M.Džordanu „Bulls“ iškovojo 13 pergalių ir Rytų konferencijoje užė-mė 5 vietą.

Pats krepšininkas jau penktose rungtynėse po sugrįžimo į Niujorko „Knicks“ krepšį įmetė 55 taškus, o iš viso per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 26,9 taško. Atkrinta-mosiose varžybose jo statistika bu-vo dar geresnė - 31,5 taško, 6,5 at-kovoto kamuolio ir 4,5 rezultaty-vaus perdavimo per rungtynes. Tiesa, net M.Džordano neužteko, kad „Bulls“ prasiveržtų į NBA fi-nalą. Rytų konferencijos pusfinaly-je juos 4-2 įveikė jaunatviška ir energinga Orlando „Magic“ koman-da su 23-ejų Šakilu Onilu (Shaquil-le O’Neal) priešakyje.

Beje, šis pralaimėjimas ir po jo pasigirdusios abejonės, ar beisbolo „sugadintas“ M.Džordanas dar su-gebės sugrįžti į buvusį žaidimo ly-gį, atvertė naują NBA krepšinio is-torijos puslapį. 1996-1998 m. Čika-gos „Bulls“ ekipa dominavo NBA čempionate, o M.Džordanas į as-meninių pasiekimų kraitelę įsidėjo dar tris rezultatyviausio sezono žai-dėjo titulus, tris naudingiausio NBA finalų ir du - naudingiausio regulia-riojo sezono žaidėjo trofėjus. Ga-liausiai 1999 m. sausio 13 d. M.Džordanas paskelbė apie krep-šininko karjeros pabaigą.

Vis dėlto net ir tai nebuvo pabai-ga, o tik dar vieno laikino pasitrau-kimo istorijos pradžia. 2001 m. M.Džordanas vėl grįžo į NBA, tiesa, jau vilkėdamas Vašingtono „Wi-zards“, o ne „Bulls“ aprangą. Po dviejų sezonų 40-metis krepšininkas dar kartą tarė „sudie“ krepšiniui. Ar tai jau paskutinis kartas?

Niekada nesakyk „niekada“. 2009 m. tapęs krepšinio Šlovės mu-ziejaus nariu M.Džordanas užsiminė, kad savo 50-mečio proga norėtų su-grįžti į NBA. Bent vienoms rungty-nėms. Tiesa, 2010 m. pagrindiniu Šarlotės „Bobcats“ ekipos savininku tapęs 50-metis M.Džordanas turi ki-tų reikalų, bet viltis (ir galimybė), nors ir teorinė, išlieka.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

SavaitėS gimtadieniai �

Vytautas JAnUšAitiS (1981 m. spalio 13 d.)

Plaukikas. Europos čempiona-tuose 5 kartus laimėjo sidabro, 3 kartus - bronzos medalius. 2005 m. universiados vicečempionas.

Mindaugas MizGAitiS (1979 m. spalio 14 d.)

imtynininkas. Laimėjo bronzos medalius olimpinėse žaidynėse (2008 m.), Europos čempionate (2010 m.) ir universiadoje (2005 m.).

Darius KASPArAitiS (1972 m. spalio 16 d.)

Ledo ritulininkas. Su rusijos rink-tine laimėjo olimpinių žaidynių auk-so (1992 m.), sidabro (1998 m.) ir bronzos (2002 m.) medalius.

Vaclovas KidyKAS (1961 m. spalio 17 d.)

Lengvaatletis (disko metikas), tre-neris. 1988 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas. dalyva-vo ketveriose olimpinėse žaidynėse.

Aušrinė trEBAitė (1988 m. spalio 18 d.)

dviratininkė. Europos treko čem-pionatuose laimėjo aukso (2012 m.), sidabro (2010 ir 2012 m.) bei bron-zos (2009 m.) medalius.

iStorija �

mĮSlė. 2009 m. tapęs krepšinio Šlovės muziejaus nariu Maiklas Džordanas užsiminė, kad sulaukęs 50-ies norėtų dar kartą išmėginti jėgas NBA krepšinio aikštelėje

�

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa praė-jusiame sezone stebino ir žaidėjų pasirin-kimu, ir jų migracija. Po nesėkmingo pa-sirodymo Eurolygos pirmajame etape vil-niečiai sezono viduryje ėmėsi kadrinių permainų - keitė ir trenerius, ir žaidėjus, bet didesnės naudos šios padrikos per-mainos neatnešė. Bene solidžiausiu nau-

joku tapo šių metų kovą į Vilnių atvykęs vokietis Dirkas Bauermanas (Dirk Bau-ermann). Tiesa, net ir šiam žinomam krepšinio specialistui nepavyko nutrauk-ti Kauno „Žalgirio“ dominavimo vidaus fronte. Pralaimėję LKL finalo seriją 0-4, vilniečiai trečius metus iš eilės liko an-troje vietoje.

Tačiau vasarą „Lietuvos ryto“ vadovai įtikinamai pademonstravo, kad yra pasi-ruošę nutraukti nesėkmių seriją. Koman-dą papildė penki legionieriai - serbai Mi-lenko Tepičius ir Sevanas Jelovacas, grai-kas Andrėja Gliniadakis (Andreas Glynia-dakis), kolumbietis Chuanas Palasijosas (Juan Palacios) ir Juodkalnijos pilietybę turintis amerikietis Omaras Kukas (Omar Cook). Būtent šis 31-erių įžaidėjas iš kar-to užsitarnavo trenerio pagarbą ir tapo tikru komandos atakų dirigentu. O tiekti šaudmenis jis tikrai turi kam.

Tikslių jo perdavimų laukia po dvejų metų pertraukos į Vilnių sugrįžęs Marty-nas Gecevičius ir jau trečią sezoną „Lie-tuvos ryto“ gretose žaidžiantis Renaldas Seibutis. Taikliais tritaškiais metimais O.Kuko perdavimus gali paversti ir Ste-ponas Babrauskas, ir Eimantas Bendžius. Šie krepšininkai savo vertę įrodė spalio pradžioje Vilniuje vykusiame atrankos į Eurolygą turnyre.

Dėl vienintelio kelialapio į Eurolygą kovojęs „Lietuvos rytas“ laimėjo visus tris susitikimus. Vilniečiai 80:71 nugalėjo Rygos VEF, 99:87 - Oldenburgo „EWE Baskets“, o finale - 75:66 palaužė Osten-dės „Telenet“ ekipą. Vilniaus komandoje rezultatyviu žaidimu pasižymėjo iš viso 64 taškus (vid. 21,3 per rungt.) surinkęs M.Gecevičius, jam sėkmingai talkino 41 tašką (vid. 13,7 per rungt.) pelnęs R.Sei-butis.

Tuo metu, D.Bauermanas po rungty-nių su „Telenet“ teigė, kad naudingiausio žaidėjo titulo nusipelnė O.Kukas. Įžaidėjas vidutiniškai pelnė po 9,3 taško ir atliko po 5 rezultatyvius perdavimus.

Paskutiniu numeriu į Eurolygos trau-kinį įšokusių vilniečių D grupėje laukia labai rimti varžovai. Gal todėl garsiai apie norus ir tikslus „Lietuvos ryto“ krepši-ninkai bei treneriai ir nekalbėjo. „Varžovai stiprūs, bet su visais galima žaisti. Manau, kad turime neblogas galimybes pasiekti gerus rezultatus“, - po mačo su Belgijos klubu samprotavo D.Bauermanas.

Vilniečių galimybes turėtų sustiprinti ir vos prieš kelias dienas prie komandos prisijungęs Darius Songaila. Pernai Do-necko „Doneck“ ekipoje sėkmingai žaidęs 35-erių krepšininkas kartu su Tautvydu Lydeka, Ch.Palasijosu ir A.Gliniadakiu tu-rėtų sudaryti tvirtą aukštaūgių krepšinin-kų grandį.

Praėjusį sezoną Europos taurės tur-nyre per rungtynes vidutiniškai po 13,8 taško rinkęs D.Songaila pripažino, kad

Eltos nuotr.

Spalio 18 d. su Madrido „Real“ (namie)Spalio 24 d. su Milano „EA7 Emporio Armani“ (išvykoje)Spalio 31 d. su Strasbūro SIG (n)Lapkričio 7 d. su Stambulo „Anadolu Efes“ (i)Lapkričio 14 d. su Bambergo „Brose Baskets“ (n)

Lapkričio 22 d. su Madrido „Real“ (i)Lapkričio 29 d. su Milano „EA7 Emporio Armani“ (n)Gruodžio 5 d. su Strasbūro SIG (i)Gruodžio 12 d. su Stambulo „Anadolu Efes“ (n)Gruodžio 20 d. su Bambergo „Brose Baskets“ (i)

tvarkaraštiSSpalio 17 d. su Atėnų „Panathinaikos“ (namie)Spalio 24 d. su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (išvykoje)Spalio 31 d. su Vitorijos „Laboral Kutxa“ (n)Lapkričio 7 d. su Tel Avivo „Maccabi“ (n)Lapkričio 15 d. su Belgrado „Crvena Zvezda“ (i)

Lapkričio 21 d. su Atėnų „Panathinaikos“ (i)Lapkričio 28 d. su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (n)Gruodžio 6 d. su Vitorijos „Laboral Kutxa“ (i)Gruodžio 12 d. su Tel Avivo „Maccabi“ (i)Gruodžio 19 d. su Belgrado „Crvena Zvezda“ (n)

tvarkaraštiS

Titulai: 1999 m. Eurolygos nuga-lėtojas, 1998 m. R.Saportos taurės laimėtojas, 5 kartus SSRS čempionas, 15 kartų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas, 5 kartus Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionas.2013/2014 m. sezonas: pirmame Eurolygos etape laimėjo 8 rungtynes iš 10 ir grupėje užėmė pirmą vietą, antrame etape iškovojo 6 pergales ir patyrė 8 nesėkmes ir į atkrintamąsias varžybas nepateko. VTB Vieningosios lygos varžybose užėmė trečią vietą. Trečius metus iš laimėjo LKL čempionatą.Treneris: Ilias ZourosSudėtisGynėjai: Šarūnas Jasikevičius* (193), Justin Dentmon* (183), Vytenis Čižauskas* (188), Martynas Pocius* (196), Artūras Milaknis* (195), Vaidas Kariniauskas* (198), Tomas Dimša* (195), Kaspars Vecvagars* (193).Puolėjai: Vytenis Lipkevičius (195), Siim-Sander Vene* (203), Paulius Jankūnas (203), Tadas Klimavičius (204), Tauras Jogėla* (203), Artūras Gudaitis* (208).Vidurio puolėjai: Robertas Javtokas (2010), Kšištofas Lavrinovičius (209), Mindaugas Kupšas* (217).

(* - komandos naujokai)

Titulai: 2005 ir 2009 m. Europos taurės laimėtojas, 5 kartus LKL čempionas, 3 kartus BBL nugalėtojas.2012/2013 m. sezonas: pirmajame Eurolygos etape laimėjo 2 iš 10 rungtynių ir į antrą etapą nepateko. VTB Vieningoje

lygoje pasirodymą baigė po reguliaraus sezono, o LKL čempionate užėmė antrą vietą.Treneris: Dirk BauermannSudėtisGynėjai: Renaldas Seibutis (196), Martynas Gecevičius* (193), Omar Cook* (186), Milenko Tepič* (202), Paulius Dambrauskas (195), Dovydas Redikas (193), Edvinas Šeškus (194).Puolėjai: Steponas Babrauskas (197), Gediminas Orelikas* (200), Eimantas Bendžius (203), Juan Palacios* (203), Stevan Jelovac* (208), Darius Songaila* (206).Vidurio puolėjai: Tautvydas Lydeka (208), Andreas Glyniadakis* (215).

(* - komandos naujokai)

legenda. Šarūnas Jasikevičius šį sezoną turėtų tapti Kauno „Žalgirio“ komandos vedliu

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

SnaiPeriS. Po dvejų metų pertraukos į Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą sugrįžęs Martynas Gecevičius įrodinėja, kad neprarado snaiperio savybių

�

2013/2014 m. sezone Eurolygoje kovas pradės du Lietuvos krepšinio klubai. Kauno „Žalgiriui“ tai bus jau 16-as sezonas pajėgiausių Europos krepšinio klubų varžybose, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ Eurolygoje žais 6-ą kartą.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 12 d., šeštadienis 3

Krepšinis �

Eurolygoje netrūks debiutantų ir lietuviųArūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Tradicijos ir naujovės

Nuo Eurolygos įkūrimo varžybų sistema daug kartų keitėsi, bet šią vasarą didelių pokyčių buvo išvengta. 24 komandos vėl padalytos į keturias grupes. „Top 16“ etape ekipos vėl bus suskirstytos į dvi grupes. Nesi-keis ir atkrintamųjų varžybų sistema. Ketvirtfinalyje bus žaidžiama iki trijų pergalių, o sezono kulminacija taps finalo ketverto turnyras, kuris gegu-žės 16-18 d. vyks Milane (Italija).

Vienintelis pokytis varžybų siste-moje yra tas, kad aštuonios po pirmo-jo etapo iškrisiančios komandos ke-liaus į Europos taurės turnyrą. Visgi negalima teigti, kad Eurolyga per me-tus nepasikeitė. Penki klubai joje žais pirmą kartą per savo istoriją. Debiu-tantai bus Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, Kijevo „Budivelnik“, Miun-cheno „Bayern“, Nantero JSF ir Ze-liona Guros „Stelmet“ klubai.

Dar trys komandos - Stambulo „Galatasaray“, Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Strasbūro SIG - į elitinį turnyrą grįžo po pertraukos. Galima ilgai svarstyti, ar Eurolygoje žaidžia pačios stipriausios žemyno ekipos. Keli Rusijos ir Turkijos klubai turbūt dar labiau pakeltų varžybų lygį, ta-čiau lygos vadovybei rūpi ne tik tai. Jai rūpi ir Prancūzijos, Vokietijos bei Ukrainos rinkos. Todėl vardiniai kvietimai buvo įteikti Strasbūro, Miuncheno ir Kijevo klubams.

Daugiau mūsiškių

Praėjusį sezoną Eurolygos ko-mandose žaidė nedaug legionierių iš Lietuvos. Jų buvo tik keturi: Šarūnas Jasikevičius („Barcelona“), Martynas Pocius (Madrido „Real“), Jonas Ma-čiulis (Atėnų „Panathinaikos“) ir Martynas Gecevičius (Pirėjo „Olym-piakos“). Įdomu, kad trys iš minėtų krepšininkų grįžo namo ir Eurolygo-je žais savo šalies klubuose. Koman-dos nepakeitė tik J.Mačiulis.

Šį sezoną užsienio ekipose žais devyni Lietuvos krepšininkai: Min-daugas Kuzminskas, Domantas Sa-bonis (abu - Malagos „Unicaja“), Dariušas Lavrinovičius, Michailas Anisimovas (abu - „Budivelnik“), Mantas Kalnietis, Simas Jasaitis (abu - „Lokomotiv-Kuban“), Linas Kleiza (Stambulo „Fenerbahce Ul-ker“), Mantas Česnauskis („Stel-met“) ir J.Mačiulis.

Keliai vėl susikirto

Didžiausias Lietuvos sirgalių dė-mesys bus nukreiptas į B ir D gru-pes, jose rungtyniaus mūsų klubai. „Žalgirio“ B grupėje laukia keturios komandos, su kuriomis teko žaisti ir praėjusį sezoną. Su Milano „Em-porio Armani“ kauniečiai susidūrė pirmajame etape, su „Real“ ir Bam-bergo „Brose Baskets“ - „Top 16“ varžybose. Net keturis kartus „Žal-giris“ susitiko su Stambulo „Anado-lu Efes“. Turkai buvo žalgiriečių varžovai ir pirmajame, ir „Top 16“ etapuose.

Žalgiriečiai praėjusį sezoną lai-mėjo 7 iš 10 mačų su šiomis ekipo-mis. Kartą buvo nusileista Stambulo, du kartus - Madrido krepšininkams. Žinoma, tai nieko nereiškia, nes per vasarą sudėtys daugelyje klubų ge-rokai pasikeitė. Išimtis iš taisyklės yra „Real“. Eurolygos vicečempionu ir Ispanijos čempionu tapęs karališ-kasis klubas stengėsi išlaikyti krep-šininkus, o ne ieškoti naujų.

Iš Madrido išvyko M.Pocius, Mirza Begičius ir Karlosas Suaresas (Carlos Suarez), bet nė vienas iš jų nebuvo komandos lyderis. Ekipą pa-pildė du vidurio puolėjai - graikas Joanis Burusis ir tunisietis Salahas Medžri (Salah Mejri). Visateisiu „Real“ nariu tapo buvęs žalgirietis Tremelas Dardenas (Tremmell Dar-den), kuris persikėlė į Madridą dar praėjusį sezoną, bet negalėjo žaisti Eurolygoje. Galima drąsiai teigti, kad „Real“ bus pagrindinis preten-dentas į pirmąją vietą B grupėje.

Lietuvis Strasbūre

Į aukštas vietas pretenduos Stam-bulo ir Milano klubai. Praėjęs sezonas jiems baigėsi nusivylimais. „Anadolu Efes“ Turkijos čempionate pralaimė-jo pusfinalyje, „Emporio Armani“ Ita-lijos pirmenybėse - ketvirtfinalyje. Nenuostabu, kad šiose komandose pasikeitė daug krepšininkų. Milane buvo pakeistas ir treneris. Vietoj gar-siojo Serdžijaus Skariolo (Sergio Sca-riolo) prie ekipos vairo stojo Luka Bančis (Luka Banchi).

Tiek treneris, tiek žaidėjai Deivi-das Mosas (David Moss) ir Kristianas Kanguras į Milaną persikėlė iš Sienos „Montepaschi“. Kiti svarbūs naujokai yra Si Džei Volesas (C.J.Wallace), Kertis Džerelsas (Curtis Jerrels), Markesas Heinsas (Marquez Hay-nes) ir NBA patirties turintis jamai-kietis Samardas Samuelsas.

„Anadolu Efes“ neteko Džorda-no Farmaro (Jordan Farmar), Sašos Vujačičiaus ir Keremo Tunčerio. Du pirmieji buvo lyderiai, bet žaidė ne-stabiliai, todėl negalima teigti, kad Stambulo klubas labai daug prarado.

Pakeisti išėjusius krepšininkus ban-dys Zoranas Planiničius, Kostas Va-siliadis ir Europoje dar niekuo ne-pasižymėjęs amerikietis Skotis Hopsonas (Scotty Hopson).

Jei „Žalgiriui“ nepavyks aplenk-ti garsiausių grupės klubų, dėl ke-tvirtosios vietos kauniečiai tikriau-siai turės kovoti su „Brose Baskets“ ir Strasbūro SIG. Prancūzijos vice-čempionė Strasbūro ekipa praėjusį sezoną apskritai nežaidė tarptauti-niuose turnyruose, bet pažiūrėti į ją bus įdomu. SIG garbę gins trys Eu-ropos čempionai - treneris Vensanas Kolė (Vincent Collet), įžaidėjas An-

tuanas Dio (Antoine Diot) ir vidurio puolėjas Aleksis Ažensa (Alexis Ajinca). Be to, Strasbūre žais lietu-viško kraujo turintis amerikietis Ti-mas Abromaitis.

Sudėtinga užduotis

„Lietuvos rytas“ pernai nepateko į antrąjį etapą, nors grupė buvo bene silpniausia Eurolygoje. Šiemet vilnie-čių sudėtis atrodo stipresnė, bet už-duotis dėl to nebus lengvesnė. D gru-pėje nebent Belgrado „Crvena Zvez-da“ gali tapti lengviau įkandamu gro-

biu, kitos komandos mače su Vilniaus klubu bus vadinamos favoritėmis.

„Panathinaikos“ yra šešiskart Eurolygos čempionas. Pavasarį Atė-nų klubas iškovojo auksą savo šaly-je, tačiau iš Eurolygos pasitraukė po ketvirtfinalio. Vienintelis rimtas ko-mandos nuostolis yra Sofoklio Skor-caničio išėjimas į Tel Avivo „Macca-bi“. Visgi galingasis vidurio puolėjas praėjusį sezoną kartais padarydavo daugiau žalos, nei duodavo naudos, todėl ir jo Atėnuose vargu ar labai pasiilgs. Į „Panathinaikos“ vasarą grįžo klubo senbuviai Antonis Focis ir Maikas Batistė (Mike Batiste), at-

vyko dar vienas aukštaūgis Lukas Mavrokefalidis.

„Maccabi“ taip pat iškrito iš Eu-rolygos ketvirtfinalyje, tačiau tai ne-tapo staigmena. Deivido Blato (Da-vid Blatt) treniruojamos komandos sudėtis buvo vidutiniška. Šiemet ji atrodo geresnė, nes Tel Avive žais S.Skorcanitis, buvęs „Lietuvos ry-to“ gynėjas Tairisas Raisas (Tyrese Rice) ir buvęs „Barcelona“ puolėjas Džo Inglsas (Joe Ingles).

Įkandamas riešutas gali būti Vi-torijos ekipa „Laboral Kutxa“. Nors klubas turi senas tradicijas, iš visų jo krepšininkų žvaigžde ga-lima pavadinti tik Andresą Nosionį (Andres Nocioni). Vasarą iš Vitori-jos išvyko keli pajėgūs krepšinin-kai, todėl pavojingesnis varžovas kol kas atrodo „Lokomotiv-Ku-ban“. Europos taurę iškovojęs Krasnorado klubas prarado labai svarbų krepšininką - į NBA persi-kėlusį Niką Kalatesą. Tačiau tai yra vienintelis rimtas nuostolis, o nau-jokai Markusas Viljamsas (Marcus Williams) ir Krunoslavas Simonas tapo gera kompensacija.

Turkų ambicijos

Čempiono vardą Eurolygoje gins Pirėjo klubas „Olympiakos“, bet ne jis yra galingiausias popie-riuje. Jei viską lemtų garsios pavar-dės, pagrindiniais pretendentais į titulą reikėtų vadinti tris A grupės komandas - Maskvos CSKA, „Bar-celona“ ir „Fenerbahce Ulker“.

MaSKvoS CSKa (RuSija)

SudėtisGynėjai: Milošas Teodosičius (ūgis - 195 cm), Jeremy Pargo (188), Vitalijus Fridzonas (195), Aaron Jackson (193), Jevgenijus Voronovas (194), Aleksejus Zozulinas (199); puolėjai: Sonny Weems (198), Viktoras Chriapa (203), Kyle Hines (198), Andrejus Vo-roncevičius (204), Vladimiras Micovas (201), Aleksandras Gudumakas (204); vidurio puolėjai: Nenadas Krstičius (212), Aleksandras Kaunas (211), Grigorijus Šuchovcovas (212).Treneris - Ettore Messina.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė trečiąją vietą, laimėjo Rusijos ir VTB lygos čempionatus.

„BaRCELona“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Juan Carlos Navarro (192), Marcelinho Huertas (190), Jacob Pullen (185), Brad Oleson (191), Victor Sada (192); puolėjai: Erazemas Lorbekas (208), Kostas Papanikolau (203), Boštjanas Nachbaras (206), Alejandro Abrines (197), Markas Todorovičius (209), Marijus Hezonja (198); vidu-rio puolėjai: Antė Tomičius (217), Mačiejus Lampė (210), Joe Dorsey (203).

Treneris - Xavier Pascual.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė ketvirtąją vietą, Ispanijos čempionate iškovojo sidabrą.

STaMBuLo „FEnERBahCE uLKER“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Bo McCalebb (183), Omeras Onanas (194), Baris Ermisas (194), Melihas Mahmutoglu (191), Kenanas Sipahis (197); puolėjai: Linas Kleiza (203), Bojanas Bog-danovičius (200), Nemanja Bjelica (209), Emiras Preldži-čius (206), Ilkanas Karamanas (205), Izetas Tiurkilmazas (210); vidurio puolėjai: Luka Žoričius (211), Gašperas Vidmaras (210), Ogiuzas Savas (213).

Treneris - Želko obradovičius.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Turkijos čempionate pralaimėjo ketvirtfinalyje.

BELGRaDo „PaRTizan“ (SERBija)

SudėtisGynėjai: Leo Westermann (196), Bogdanas Bogdanovi-čius (197), Boris Dallo (196), Petaras Aranitovičius (192); puolėjai: Tarence Kinsey (200), Draganas Milosavlje-vičius (198), Davis Bertans (205), Mihajlas Andričius (200), Nemanja Bezbradica (206); vidurio puolėjai: Joffrey Lauvergne (211), Džordžė Gagičius (210), Dejanas Muslis (213), Nikola Milutinovas (210), Džokas Šaličius (210).

Treneris - Duškas vujoševičius.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po pirmo-jo etapo, laimėjo Serbijos ir Adrijos lygos čempionatus.

KijEvo „BuDivELniK“ (uKRaina)

SudėtisGynėjai: Blake Ahearn (188), Ricky Minard (196), Janis Strelnieks (191), Aleksandras Nerušas (187), Andrejus Lebedincevas (190); puolė-jai: Dajuan Summers (203), Micah Downs (203), Arturas Drozdovas (199), Sergejus Gorbenka (202), Vladimiras Jegorovas (200), Aleksandras Tiščenka (207); vidurio puo-lėjai: Dariušas Lavrinovičius (212), Michailas Anisimovas (216), Konstantinas Anikijen-ka (218).

Treneris - ainars Bagatskis.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pasiekė pusfinalį, Ukrainos čempionate iškovojo aukso medalius.

nanTERo jSF (PRanCūzija)

SudėtisGynėjai: Trenton Meacham (190), Jekel Foster (191), Kevin Lisch (188), Miguel Cardoso (188), Jeremy Nzeu-lie (187), William Mensah (175), Xavier Corosine (183); puolėjai: Sergejus Gladyris (197), Will Daniels (203), DeShaun Thomas (201), Marc Judith (193), Johan Passave (200); vidurio puolėjai: Ali Traore (208), Mam Jaiteh (211), Jerry Boutsiele (204).

Treneris - Pascal Donnadieu.Praėjęs sezonas: Prancū-zijos čempionate iškovojo aukso medalius.

eurolygos Komandos

a g

rupė

MaDRiDo „REaL“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Sergio Rodriguez (191), Sergio Llull (190), Jaycee Carroll (188), Dontaye Draper (181); puolėjai: Rudy Fernandez (196), Nikola Mirotičius (208), Felipe Reyes (204), Tremmell Darden (194), Dani Diez (203); vidurio puolėjai: Joanis Burusis (210), Marcus Slaughter (204), Salah Mejri (217).

Treneris - Pablo Laso.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė antrąją vietą, Ispanijos čem-pionate iškovojo aukso medalius.

STaMBuLo „anaDoLu EFES“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Zoranas Planiničius (199), Jamon Lucas (191), Dogusas Balbajus (185), Birkanas Batukas (196); puolėjai: Duškas Savano-vičius (204), Keremas Gonlumas (208), Kostas Vasiliadis (200), Scotty Hopson (200), Čedis Osmanas (198), Denizas Kiličli (206); vidurio puolėjai: Semihas Erdenas (211), Stankas Baračas (217).

Treneris - oktajus Mahmutis.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Turkijos čempionate - pusfinalį.

MiLano „EMPoRio aRMani“ (iTaLija)

SudėtisGynėjai: Keith Langford (193), Curtis Jerrells (185), Marquez Haynes (188), Bruno Cerella (194), Mohamed Toure (190); puolėjai: Alessandro Gentile (200), David Moss (195), C.J.Wallace (206), Kristjan Kangur (201), Nicolo Melli (205), David Chiotti (205); vidurio puolėjai: Samardo Samuels (206), Angelo Gigli (209).

Treneris - Luca Banchi.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po pirmojo etapo, ji pasiekė ketvirtfinalį.

BaMBERGo „BRoSE BaSKETS“ (voKiETija)

SudėtisGynėjai: Antonas Gavelas (189), Zach Wright (188), Rakim Sanders (193), Jamar Smith (191), John Goldsberry (191), Karsten Tadda (190), Daniel Schmidt (186), Manuel Rockmann (188); puolėjai: Casey Jacobsen (198), Damiras Markota (208), Novica Veličkovičius (205), Sharrod Ford (206), Johannes Richter (206); vidurio puolėjai: Maik Zirbes (208), Philipp Neumann (210).Treneris - Chris Fleming.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Vokietijos čempionai.

STRaSBūRo SiG (PRanCūzija)

SudėtisGynėjai: Antoine Diot (192), Louis Campbell (191), Kevin Murphy (198), Paul Lacombe (190), Arnaud Imhoff (185); puolėjai: Tim Abro-maitis (203), Ricardo Greer (196), Jeremy Leloup (200), Axel Toupane (198); vidurio puolėjai: Alexis Ajinca (215), Romain Duport (218).

Treneris - vincent Collet.Praėjęs sezonas: Prancūzijos čempionate pasiekė finalą.B

gru

pė

PiRėjo „oLyMPiaKoS“ (GRaiKija)

SudėtisGynėjai: Vasilis Spanulis (193), Acie Law (190), Matthew Lo-jeski (198), Kostas Slukas (190), Vangelis Mancaris (195), Dimi-tris Kacivelis (196); puolėjai: Georgas Printezis (202), Stratas Perperoglu (203), Bryant Dunston (203), Brent Petway (205), Joanis Papapetru (203), Dimitris Agravanis (208), Geor-gas Georgakis (208); vidurio puolėjai: Mirza Begičius (216), Cedric Simmons (206), Dimitris Mavroeidis (208).Treneris - Georgas Barcokas.Praėjęs sezonas: Eurolygoje tapo čempionu, Graikijos čempionate pralai-mėjo finale.

MaLaGoS „uniCaja“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Earl Calloway (190), Jayson Granger (189), Ryan Toolson (193), Sergi Vidal (200), Txemi Urtasun (193); puolėjai: Mindaugas Kuzminskas (205), Domantas Sabonis (208), Carlos Suarez (202), Zoranas Dragičius (196), Nik Caner-Medley (203); vidurio puolėjai: Fran Vasquez (209), Vladimiras Štimacas (210), Rafael Hetts-heimer (208).

Treneris - joan Plaza.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Ispanijos čempio-nate užėmė 9-ąją vietą.

SiEnoS „MonTEPaS-Chi“ (iTaLija)

SudėtisGynėjai: Taylor Rochestie (185), Daniel Hackett (199), Kim English (198), Erick Green (190), David Courno-oh (188); puolėjai: Joshua Carter (200), Othelo Hunter (203), Spencer Nelson (203), Jeffrey Viggiano (196), Mattia Udom (203); vidurio puolė-jai: Benjamin Ortner (206), Tomas Ress (208).

Treneris - Marco Crespi.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Italijos čempionate iškovojo aukso medalius.

STaMBuLo „GaLaTa-SaRay“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Carlos Arroyo (188), Jamont Gordon (194), Walker Russell (183), Enderas Arsla-nas (188), Sinanas Guleras (192), Enginas Atsuras (193); puolėjai: Henry Domercant (193), Manučaras Markoišvilis (197), Zoranas Ercegas (211), Milanas Mačvanas (206), Erwin Dudley (203), Dženkas Akiolas (197); vidurio puolėjai: Nate Jawai (207), Furkanas Aldemiras (207).

Treneris - Erginas atamanas.Praėjęs sezonas:iš Europos taurės turnyro iškri-to po antrojo etapo, Turkijos čempionate iškovojo auksą.

MiunChEno „BayERn“ (voKiETija)

SudėtisGynėjai: Heiko Schaffartzik (191), Steffen Hamann (194), Malcolm Delaney (191), Luc-ca Staiger (196), Bryce Taylor (196), Demond Greene (185); puolėjai: Deon Thompson (203), Nihadas Džedovičius (196), Robin Benzing (208), Chevon Troutman (202), Borisas Savovičius (206); vi-durio puolėjai: John Bryant (211), Yassin Idbihi (208).

Treneris - Svetislavas Pesičius.Praėjęs sezonas: Vokietijos čempionate pasiekė pusfinalį.

ziELona GuRoS „STELMET“ (LEnKija)

SudėtisGynėjai: Mantas Česnauskis (189), Lukasz Koszarek (187), Christian Eyenga (196), Adrien Oliver (193), Russel Robinson (185), Przemyslaw Zamojski (186), Kamil Chanas (188); puolėjai: David Barlow (205), Craig Brackins (208), Aaron Cel (205), Marcin Sroka (200), Maciej Kucharek (204); vidurio puolėjas - Richard Guinn (208).

Treneris - Mihailas uvalinas.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškri-to po antrojo etapo, Lenkijos čempionate iškovojo auksą.C

gru

pėaTėnų „PanaThinaiKoS“ (GRaiKija)

SudėtisGynėjai: Dimitris Diamantidis (196), Rokas Lenis Ukičius (196), Ramel Curry (191), Michaelis Bramosas (196), Nikas Papas (194); puolėjai: Jonas Mačiulis (198), Antonis Focis (208), James Gist (206), Vladimiras Jankovičius (202), Pingas Šangas (205); vidurio puolėjai: Mike Ba-tiste (204), Stephane Lasme (203), Lukas Mavrokefalidis (211), Gajus Skordilis (207).Treneris - argiris Pedulakis.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Graikijos čempionate iškovojo aukso medalius.

TEL avivo „MaCCaBi“ (izRaELiS)

SudėtisGynėjai: Ricky Hickman (189), Tyrese Rice (185), Jogevas Oha-jonas (189), Juvalas Naimis (188), Aradas Hararis (196); puolėjai: Devin Smith (196), Joe Ingles (203), Alexander Tyus (205), Gajus Pninis (201), Sylven Landesberg (198); vidurio puolėjai: Sofoklis Skorcanitis (206), Shawn James (208), Jake Cohen (210).

Treneris - David Blatt.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Izraelio čempionate - finalą.

viToRijoS „LaBoRaL KuTXa“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Walter Hodge (182), Tho-mas Heurtel (189), Fabien Causeur (194), Davidas Jelinekas (194), De-von Van Oostrum (193); puolėjai: Andres Nocioni (200), Fernando San Emeterio (198), Thomas Kelati (195), Daniel Clark (210), Adam Hanga (200), Leo Mainoldi (202); vidurio puolėjai: Tibor Pleiss (213), Lamont Hamilton (208), Ilimane Diop (210).Treneris - Sergio Scariolo.Praėjęs sezonas: Eurolygoje ir Ispanijos čempionate pasiekė ketvirtfinalius.

KRaSnoDaRo „LoKoMo-Tiv-KuBan“ (RuSija)

SudėtisGynėjai: Mantas Kalnietis (195), Marcus Williams (191), Krunoslavas Simonas (197), Sergejus Bykovas (190), Maksimas Grigorjevas (195); puolėjai: Simas Jasaitis (202), Der-rick Brown (201), Richard Hendrix (203), Valerijus Lichodejus (203), Andrejus Zubkovas (205); vidurio puolėjai: Aleksas Maričius (211), Aleksejus Žukanenka (210), Igoris Kanyginas (207).Treneris - jevgenijus Pašutinas.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre tapo čem-pionu, Rusijos čempionate užėmė 4-ąją vietą, VTB lygoje pasiekė finalą.

BELGRaDo „CRvEna zvEzDa“ (SERBija)

SudėtisGynėjai: DeMarcus Nelson (193), Charles Jenkins (191), Jaka Blažičius (196), Aleksandras Cvetkovičius (185), Brankas Lažičius (194); puolėjai: Blake Schilb (201), Ivanas Radenovičius (208), Marko Simonovičius (203), Luka Mitrovičius (204); vidurio puolėjai: Raškas Katičius (208), Bobanas Marjanovičius (221).

Treneris - Dejanas Radonjičius.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškrito po antrojo etapo, Serbijos čempionate ir Adrijos lygoje pasiekė finalus.d

gru

pė

EPA-Eltos nuotr.

CSKA ir „Barcelona“ praėjusį sezoną pateko į finalo ketvertą, ta-čiau patyrė nesėkmes pusfinalyje ir tenkinosi kova dėl trečiosios vietos. Ją 74:73 laimėjo Maskvos krepšinin-kai. CSKA vadovybę tenkina tik pir-ma vieta, todėl po sezono vėl nebu-vo pagailėta pinigų. Maskvos koman-dą papildė Džeremis Pargas (Jeremy Pargo), Kailas Hainsas (Kyle Hines) ir Vitalijus Fridzonas. Pagrindiniais „Barsos“ pirkiniais tapo Kostas Pa-panikolau, Mačiejus Lampė, Boštja-nas Nachbaras, Džo Dorsis (Joe Dor-sey) ir Džeikobas Pulenas (Jacob Pullen).

Daugiausiai triukšmo žaidėjų rinkoje vasarą pridarė „Fenerbahce Ulker“. Praėjusį sezoną be skrupu-lų išlaidavęs Stambulo klubas pra-laimėjo Turkijos čempionato ketvirt-finalyje, o Eurolygos „Top 16“ etape savo grupėje liko paskutinis - aštun-tas. Komanda buvo negailestingai „iššluota“, bet ją paliko tik vilčių ne-pateisinusios žvaigždės.

Bo Makalebas (Bo McCalebb), Bojanas Bogdanovičius ir Emiras Preldžičius toliau gina „Fenerbahce Ulker“ garbę, prie jų prisidėjo L.Kleiza, Nemanja Bjelica, Luka Žo-ričius ir Gašperas Vidmaras. Visgi svarbiausi šiuo atveju yra ne žaidė-jų pasikeitimai. Prie komandos vai-ro stojo „Panathinaikos“ pergalių kalvis Želkas Obradovičius, o su šiuo treneriu net ir vidutinis klubas būtų pavojingas.

Kai ateinančią savaitę prasidės Eurolygos kovos, Lietuvos krepšinio gerbėjai turės už ką sirgti. Lietuviai žais ne tik Kauno „Žalgirio“ ir vilniaus „Lietuvos ryto“ gretose. Devynis mūsų šalies krepšininkus įregistravo užsienio klubai. varžybos bus įdomios dėl dar vieno aspekto. Palyginti su praėjusiu sezonu, turnyre pasikeitė net trečdalis klubų.

amBiCiJos. Liną Kleizą pasikvietęs „Fenerbahce ulker“ klubas pretenduos į aukščiausias vietas� VarŽoVas. „Panathinaikos“ puolėjas jonas Mačiulis pirmajame etape turės progą atvykti į vilnių

�

Praėjusį sezoną Eurolygos komandose žaidė nedaug legionierių iš Lietuvos. Jų buvo tik keturi. Šį sezoną užsienio ekipose žais devyni Lietuvos krepšininkai

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 12 d., šeštadienis 3

Krepšinis �

Eurolygoje netrūks debiutantų ir lietuviųArūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Tradicijos ir naujovės

Nuo Eurolygos įkūrimo varžybų sistema daug kartų keitėsi, bet šią vasarą didelių pokyčių buvo išvengta. 24 komandos vėl padalytos į keturias grupes. „Top 16“ etape ekipos vėl bus suskirstytos į dvi grupes. Nesi-keis ir atkrintamųjų varžybų sistema. Ketvirtfinalyje bus žaidžiama iki trijų pergalių, o sezono kulminacija taps finalo ketverto turnyras, kuris gegu-žės 16-18 d. vyks Milane (Italija).

Vienintelis pokytis varžybų siste-moje yra tas, kad aštuonios po pirmo-jo etapo iškrisiančios komandos ke-liaus į Europos taurės turnyrą. Visgi negalima teigti, kad Eurolyga per me-tus nepasikeitė. Penki klubai joje žais pirmą kartą per savo istoriją. Debiu-tantai bus Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, Kijevo „Budivelnik“, Miun-cheno „Bayern“, Nantero JSF ir Ze-liona Guros „Stelmet“ klubai.

Dar trys komandos - Stambulo „Galatasaray“, Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Strasbūro SIG - į elitinį turnyrą grįžo po pertraukos. Galima ilgai svarstyti, ar Eurolygoje žaidžia pačios stipriausios žemyno ekipos. Keli Rusijos ir Turkijos klubai turbūt dar labiau pakeltų varžybų lygį, ta-čiau lygos vadovybei rūpi ne tik tai. Jai rūpi ir Prancūzijos, Vokietijos bei Ukrainos rinkos. Todėl vardiniai kvietimai buvo įteikti Strasbūro, Miuncheno ir Kijevo klubams.

Daugiau mūsiškių

Praėjusį sezoną Eurolygos ko-mandose žaidė nedaug legionierių iš Lietuvos. Jų buvo tik keturi: Šarūnas Jasikevičius („Barcelona“), Martynas Pocius (Madrido „Real“), Jonas Ma-čiulis (Atėnų „Panathinaikos“) ir Martynas Gecevičius (Pirėjo „Olym-piakos“). Įdomu, kad trys iš minėtų krepšininkų grįžo namo ir Eurolygo-je žais savo šalies klubuose. Koman-dos nepakeitė tik J.Mačiulis.

Šį sezoną užsienio ekipose žais devyni Lietuvos krepšininkai: Min-daugas Kuzminskas, Domantas Sa-bonis (abu - Malagos „Unicaja“), Dariušas Lavrinovičius, Michailas Anisimovas (abu - „Budivelnik“), Mantas Kalnietis, Simas Jasaitis (abu - „Lokomotiv-Kuban“), Linas Kleiza (Stambulo „Fenerbahce Ul-ker“), Mantas Česnauskis („Stel-met“) ir J.Mačiulis.

Keliai vėl susikirto

Didžiausias Lietuvos sirgalių dė-mesys bus nukreiptas į B ir D gru-pes, jose rungtyniaus mūsų klubai. „Žalgirio“ B grupėje laukia keturios komandos, su kuriomis teko žaisti ir praėjusį sezoną. Su Milano „Em-porio Armani“ kauniečiai susidūrė pirmajame etape, su „Real“ ir Bam-bergo „Brose Baskets“ - „Top 16“ varžybose. Net keturis kartus „Žal-giris“ susitiko su Stambulo „Anado-lu Efes“. Turkai buvo žalgiriečių varžovai ir pirmajame, ir „Top 16“ etapuose.

Žalgiriečiai praėjusį sezoną lai-mėjo 7 iš 10 mačų su šiomis ekipo-mis. Kartą buvo nusileista Stambulo, du kartus - Madrido krepšininkams. Žinoma, tai nieko nereiškia, nes per vasarą sudėtys daugelyje klubų ge-rokai pasikeitė. Išimtis iš taisyklės yra „Real“. Eurolygos vicečempionu ir Ispanijos čempionu tapęs karališ-kasis klubas stengėsi išlaikyti krep-šininkus, o ne ieškoti naujų.

Iš Madrido išvyko M.Pocius, Mirza Begičius ir Karlosas Suaresas (Carlos Suarez), bet nė vienas iš jų nebuvo komandos lyderis. Ekipą pa-pildė du vidurio puolėjai - graikas Joanis Burusis ir tunisietis Salahas Medžri (Salah Mejri). Visateisiu „Real“ nariu tapo buvęs žalgirietis Tremelas Dardenas (Tremmell Dar-den), kuris persikėlė į Madridą dar praėjusį sezoną, bet negalėjo žaisti Eurolygoje. Galima drąsiai teigti, kad „Real“ bus pagrindinis preten-dentas į pirmąją vietą B grupėje.

Lietuvis Strasbūre

Į aukštas vietas pretenduos Stam-bulo ir Milano klubai. Praėjęs sezonas jiems baigėsi nusivylimais. „Anadolu Efes“ Turkijos čempionate pralaimė-jo pusfinalyje, „Emporio Armani“ Ita-lijos pirmenybėse - ketvirtfinalyje. Nenuostabu, kad šiose komandose pasikeitė daug krepšininkų. Milane buvo pakeistas ir treneris. Vietoj gar-siojo Serdžijaus Skariolo (Sergio Sca-riolo) prie ekipos vairo stojo Luka Bančis (Luka Banchi).

Tiek treneris, tiek žaidėjai Deivi-das Mosas (David Moss) ir Kristianas Kanguras į Milaną persikėlė iš Sienos „Montepaschi“. Kiti svarbūs naujokai yra Si Džei Volesas (C.J.Wallace), Kertis Džerelsas (Curtis Jerrels), Markesas Heinsas (Marquez Hay-nes) ir NBA patirties turintis jamai-kietis Samardas Samuelsas.

„Anadolu Efes“ neteko Džorda-no Farmaro (Jordan Farmar), Sašos Vujačičiaus ir Keremo Tunčerio. Du pirmieji buvo lyderiai, bet žaidė ne-stabiliai, todėl negalima teigti, kad Stambulo klubas labai daug prarado.

Pakeisti išėjusius krepšininkus ban-dys Zoranas Planiničius, Kostas Va-siliadis ir Europoje dar niekuo ne-pasižymėjęs amerikietis Skotis Hopsonas (Scotty Hopson).

Jei „Žalgiriui“ nepavyks aplenk-ti garsiausių grupės klubų, dėl ke-tvirtosios vietos kauniečiai tikriau-siai turės kovoti su „Brose Baskets“ ir Strasbūro SIG. Prancūzijos vice-čempionė Strasbūro ekipa praėjusį sezoną apskritai nežaidė tarptauti-niuose turnyruose, bet pažiūrėti į ją bus įdomu. SIG garbę gins trys Eu-ropos čempionai - treneris Vensanas Kolė (Vincent Collet), įžaidėjas An-

tuanas Dio (Antoine Diot) ir vidurio puolėjas Aleksis Ažensa (Alexis Ajinca). Be to, Strasbūre žais lietu-viško kraujo turintis amerikietis Ti-mas Abromaitis.

Sudėtinga užduotis

„Lietuvos rytas“ pernai nepateko į antrąjį etapą, nors grupė buvo bene silpniausia Eurolygoje. Šiemet vilnie-čių sudėtis atrodo stipresnė, bet už-duotis dėl to nebus lengvesnė. D gru-pėje nebent Belgrado „Crvena Zvez-da“ gali tapti lengviau įkandamu gro-

biu, kitos komandos mače su Vilniaus klubu bus vadinamos favoritėmis.

„Panathinaikos“ yra šešiskart Eurolygos čempionas. Pavasarį Atė-nų klubas iškovojo auksą savo šaly-je, tačiau iš Eurolygos pasitraukė po ketvirtfinalio. Vienintelis rimtas ko-mandos nuostolis yra Sofoklio Skor-caničio išėjimas į Tel Avivo „Macca-bi“. Visgi galingasis vidurio puolėjas praėjusį sezoną kartais padarydavo daugiau žalos, nei duodavo naudos, todėl ir jo Atėnuose vargu ar labai pasiilgs. Į „Panathinaikos“ vasarą grįžo klubo senbuviai Antonis Focis ir Maikas Batistė (Mike Batiste), at-

vyko dar vienas aukštaūgis Lukas Mavrokefalidis.

„Maccabi“ taip pat iškrito iš Eu-rolygos ketvirtfinalyje, tačiau tai ne-tapo staigmena. Deivido Blato (Da-vid Blatt) treniruojamos komandos sudėtis buvo vidutiniška. Šiemet ji atrodo geresnė, nes Tel Avive žais S.Skorcanitis, buvęs „Lietuvos ry-to“ gynėjas Tairisas Raisas (Tyrese Rice) ir buvęs „Barcelona“ puolėjas Džo Inglsas (Joe Ingles).

Įkandamas riešutas gali būti Vi-torijos ekipa „Laboral Kutxa“. Nors klubas turi senas tradicijas, iš visų jo krepšininkų žvaigžde ga-lima pavadinti tik Andresą Nosionį (Andres Nocioni). Vasarą iš Vitori-jos išvyko keli pajėgūs krepšinin-kai, todėl pavojingesnis varžovas kol kas atrodo „Lokomotiv-Ku-ban“. Europos taurę iškovojęs Krasnorado klubas prarado labai svarbų krepšininką - į NBA persi-kėlusį Niką Kalatesą. Tačiau tai yra vienintelis rimtas nuostolis, o nau-jokai Markusas Viljamsas (Marcus Williams) ir Krunoslavas Simonas tapo gera kompensacija.

Turkų ambicijos

Čempiono vardą Eurolygoje gins Pirėjo klubas „Olympiakos“, bet ne jis yra galingiausias popie-riuje. Jei viską lemtų garsios pavar-dės, pagrindiniais pretendentais į titulą reikėtų vadinti tris A grupės komandas - Maskvos CSKA, „Bar-celona“ ir „Fenerbahce Ulker“.

MaSKvoS CSKa (RuSija)

SudėtisGynėjai: Milošas Teodosičius (ūgis - 195 cm), Jeremy Pargo (188), Vitalijus Fridzonas (195), Aaron Jackson (193), Jevgenijus Voronovas (194), Aleksejus Zozulinas (199); puolėjai: Sonny Weems (198), Viktoras Chriapa (203), Kyle Hines (198), Andrejus Vo-roncevičius (204), Vladimiras Micovas (201), Aleksandras Gudumakas (204); vidurio puolėjai: Nenadas Krstičius (212), Aleksandras Kaunas (211), Grigorijus Šuchovcovas (212).Treneris - Ettore Messina.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė trečiąją vietą, laimėjo Rusijos ir VTB lygos čempionatus.

„BaRCELona“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Juan Carlos Navarro (192), Marcelinho Huertas (190), Jacob Pullen (185), Brad Oleson (191), Victor Sada (192); puolėjai: Erazemas Lorbekas (208), Kostas Papanikolau (203), Boštjanas Nachbaras (206), Alejandro Abrines (197), Markas Todorovičius (209), Marijus Hezonja (198); vidu-rio puolėjai: Antė Tomičius (217), Mačiejus Lampė (210), Joe Dorsey (203).

Treneris - Xavier Pascual.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė ketvirtąją vietą, Ispanijos čempionate iškovojo sidabrą.

STaMBuLo „FEnERBahCE uLKER“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Bo McCalebb (183), Omeras Onanas (194), Baris Ermisas (194), Melihas Mahmutoglu (191), Kenanas Sipahis (197); puolėjai: Linas Kleiza (203), Bojanas Bog-danovičius (200), Nemanja Bjelica (209), Emiras Preldži-čius (206), Ilkanas Karamanas (205), Izetas Tiurkilmazas (210); vidurio puolėjai: Luka Žoričius (211), Gašperas Vidmaras (210), Ogiuzas Savas (213).

Treneris - Želko obradovičius.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Turkijos čempionate pralaimėjo ketvirtfinalyje.

BELGRaDo „PaRTizan“ (SERBija)

SudėtisGynėjai: Leo Westermann (196), Bogdanas Bogdanovi-čius (197), Boris Dallo (196), Petaras Aranitovičius (192); puolėjai: Tarence Kinsey (200), Draganas Milosavlje-vičius (198), Davis Bertans (205), Mihajlas Andričius (200), Nemanja Bezbradica (206); vidurio puolėjai: Joffrey Lauvergne (211), Džordžė Gagičius (210), Dejanas Muslis (213), Nikola Milutinovas (210), Džokas Šaličius (210).

Treneris - Duškas vujoševičius.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po pirmo-jo etapo, laimėjo Serbijos ir Adrijos lygos čempionatus.

KijEvo „BuDivELniK“ (uKRaina)

SudėtisGynėjai: Blake Ahearn (188), Ricky Minard (196), Janis Strelnieks (191), Aleksandras Nerušas (187), Andrejus Lebedincevas (190); puolė-jai: Dajuan Summers (203), Micah Downs (203), Arturas Drozdovas (199), Sergejus Gorbenka (202), Vladimiras Jegorovas (200), Aleksandras Tiščenka (207); vidurio puo-lėjai: Dariušas Lavrinovičius (212), Michailas Anisimovas (216), Konstantinas Anikijen-ka (218).

Treneris - ainars Bagatskis.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pasiekė pusfinalį, Ukrainos čempionate iškovojo aukso medalius.

nanTERo jSF (PRanCūzija)

SudėtisGynėjai: Trenton Meacham (190), Jekel Foster (191), Kevin Lisch (188), Miguel Cardoso (188), Jeremy Nzeu-lie (187), William Mensah (175), Xavier Corosine (183); puolėjai: Sergejus Gladyris (197), Will Daniels (203), DeShaun Thomas (201), Marc Judith (193), Johan Passave (200); vidurio puolėjai: Ali Traore (208), Mam Jaiteh (211), Jerry Boutsiele (204).

Treneris - Pascal Donnadieu.Praėjęs sezonas: Prancū-zijos čempionate iškovojo aukso medalius.

eurolygos Komandos

a g

rupė

MaDRiDo „REaL“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Sergio Rodriguez (191), Sergio Llull (190), Jaycee Carroll (188), Dontaye Draper (181); puolėjai: Rudy Fernandez (196), Nikola Mirotičius (208), Felipe Reyes (204), Tremmell Darden (194), Dani Diez (203); vidurio puolėjai: Joanis Burusis (210), Marcus Slaughter (204), Salah Mejri (217).

Treneris - Pablo Laso.Praėjęs sezonas: Eurolygoje užėmė antrąją vietą, Ispanijos čem-pionate iškovojo aukso medalius.

STaMBuLo „anaDoLu EFES“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Zoranas Planiničius (199), Jamon Lucas (191), Dogusas Balbajus (185), Birkanas Batukas (196); puolėjai: Duškas Savano-vičius (204), Keremas Gonlumas (208), Kostas Vasiliadis (200), Scotty Hopson (200), Čedis Osmanas (198), Denizas Kiličli (206); vidurio puolėjai: Semihas Erdenas (211), Stankas Baračas (217).

Treneris - oktajus Mahmutis.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Turkijos čempionate - pusfinalį.

MiLano „EMPoRio aRMani“ (iTaLija)

SudėtisGynėjai: Keith Langford (193), Curtis Jerrells (185), Marquez Haynes (188), Bruno Cerella (194), Mohamed Toure (190); puolėjai: Alessandro Gentile (200), David Moss (195), C.J.Wallace (206), Kristjan Kangur (201), Nicolo Melli (205), David Chiotti (205); vidurio puolėjai: Samardo Samuels (206), Angelo Gigli (209).

Treneris - Luca Banchi.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po pirmojo etapo, ji pasiekė ketvirtfinalį.

BaMBERGo „BRoSE BaSKETS“ (voKiETija)

SudėtisGynėjai: Antonas Gavelas (189), Zach Wright (188), Rakim Sanders (193), Jamar Smith (191), John Goldsberry (191), Karsten Tadda (190), Daniel Schmidt (186), Manuel Rockmann (188); puolėjai: Casey Jacobsen (198), Damiras Markota (208), Novica Veličkovičius (205), Sharrod Ford (206), Johannes Richter (206); vidurio puolėjai: Maik Zirbes (208), Philipp Neumann (210).Treneris - Chris Fleming.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Vokietijos čempionai.

STRaSBūRo SiG (PRanCūzija)

SudėtisGynėjai: Antoine Diot (192), Louis Campbell (191), Kevin Murphy (198), Paul Lacombe (190), Arnaud Imhoff (185); puolėjai: Tim Abro-maitis (203), Ricardo Greer (196), Jeremy Leloup (200), Axel Toupane (198); vidurio puolėjai: Alexis Ajinca (215), Romain Duport (218).

Treneris - vincent Collet.Praėjęs sezonas: Prancūzijos čempionate pasiekė finalą.B

gru

pė

PiRėjo „oLyMPiaKoS“ (GRaiKija)

SudėtisGynėjai: Vasilis Spanulis (193), Acie Law (190), Matthew Lo-jeski (198), Kostas Slukas (190), Vangelis Mancaris (195), Dimi-tris Kacivelis (196); puolėjai: Georgas Printezis (202), Stratas Perperoglu (203), Bryant Dunston (203), Brent Petway (205), Joanis Papapetru (203), Dimitris Agravanis (208), Geor-gas Georgakis (208); vidurio puolėjai: Mirza Begičius (216), Cedric Simmons (206), Dimitris Mavroeidis (208).Treneris - Georgas Barcokas.Praėjęs sezonas: Eurolygoje tapo čempionu, Graikijos čempionate pralai-mėjo finale.

MaLaGoS „uniCaja“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Earl Calloway (190), Jayson Granger (189), Ryan Toolson (193), Sergi Vidal (200), Txemi Urtasun (193); puolėjai: Mindaugas Kuzminskas (205), Domantas Sabonis (208), Carlos Suarez (202), Zoranas Dragičius (196), Nik Caner-Medley (203); vidurio puolėjai: Fran Vasquez (209), Vladimiras Štimacas (210), Rafael Hetts-heimer (208).

Treneris - joan Plaza.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Ispanijos čempio-nate užėmė 9-ąją vietą.

SiEnoS „MonTEPaS-Chi“ (iTaLija)

SudėtisGynėjai: Taylor Rochestie (185), Daniel Hackett (199), Kim English (198), Erick Green (190), David Courno-oh (188); puolėjai: Joshua Carter (200), Othelo Hunter (203), Spencer Nelson (203), Jeffrey Viggiano (196), Mattia Udom (203); vidurio puolė-jai: Benjamin Ortner (206), Tomas Ress (208).

Treneris - Marco Crespi.Praėjęs sezonas: iš Eurolygos iškrito po „Top 16“ etapo, Italijos čempionate iškovojo aukso medalius.

STaMBuLo „GaLaTa-SaRay“ (TuRKija)

SudėtisGynėjai: Carlos Arroyo (188), Jamont Gordon (194), Walker Russell (183), Enderas Arsla-nas (188), Sinanas Guleras (192), Enginas Atsuras (193); puolėjai: Henry Domercant (193), Manučaras Markoišvilis (197), Zoranas Ercegas (211), Milanas Mačvanas (206), Erwin Dudley (203), Dženkas Akiolas (197); vidurio puolėjai: Nate Jawai (207), Furkanas Aldemiras (207).

Treneris - Erginas atamanas.Praėjęs sezonas:iš Europos taurės turnyro iškri-to po antrojo etapo, Turkijos čempionate iškovojo auksą.

MiunChEno „BayERn“ (voKiETija)

SudėtisGynėjai: Heiko Schaffartzik (191), Steffen Hamann (194), Malcolm Delaney (191), Luc-ca Staiger (196), Bryce Taylor (196), Demond Greene (185); puolėjai: Deon Thompson (203), Nihadas Džedovičius (196), Robin Benzing (208), Chevon Troutman (202), Borisas Savovičius (206); vi-durio puolėjai: John Bryant (211), Yassin Idbihi (208).

Treneris - Svetislavas Pesičius.Praėjęs sezonas: Vokietijos čempionate pasiekė pusfinalį.

ziELona GuRoS „STELMET“ (LEnKija)

SudėtisGynėjai: Mantas Česnauskis (189), Lukasz Koszarek (187), Christian Eyenga (196), Adrien Oliver (193), Russel Robinson (185), Przemyslaw Zamojski (186), Kamil Chanas (188); puolėjai: David Barlow (205), Craig Brackins (208), Aaron Cel (205), Marcin Sroka (200), Maciej Kucharek (204); vidurio puolėjas - Richard Guinn (208).

Treneris - Mihailas uvalinas.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškri-to po antrojo etapo, Lenkijos čempionate iškovojo auksą.C

gru

pėaTėnų „PanaThinaiKoS“ (GRaiKija)

SudėtisGynėjai: Dimitris Diamantidis (196), Rokas Lenis Ukičius (196), Ramel Curry (191), Michaelis Bramosas (196), Nikas Papas (194); puolėjai: Jonas Mačiulis (198), Antonis Focis (208), James Gist (206), Vladimiras Jankovičius (202), Pingas Šangas (205); vidurio puolėjai: Mike Ba-tiste (204), Stephane Lasme (203), Lukas Mavrokefalidis (211), Gajus Skordilis (207).Treneris - argiris Pedulakis.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Graikijos čempionate iškovojo aukso medalius.

TEL avivo „MaCCaBi“ (izRaELiS)

SudėtisGynėjai: Ricky Hickman (189), Tyrese Rice (185), Jogevas Oha-jonas (189), Juvalas Naimis (188), Aradas Hararis (196); puolėjai: Devin Smith (196), Joe Ingles (203), Alexander Tyus (205), Gajus Pninis (201), Sylven Landesberg (198); vidurio puolėjai: Sofoklis Skorcanitis (206), Shawn James (208), Jake Cohen (210).

Treneris - David Blatt.Praėjęs sezonas: Eurolygoje pasiekė ketvirtfinalį, Izraelio čempionate - finalą.

viToRijoS „LaBoRaL KuTXa“ (iSPanija)

SudėtisGynėjai: Walter Hodge (182), Tho-mas Heurtel (189), Fabien Causeur (194), Davidas Jelinekas (194), De-von Van Oostrum (193); puolėjai: Andres Nocioni (200), Fernando San Emeterio (198), Thomas Kelati (195), Daniel Clark (210), Adam Hanga (200), Leo Mainoldi (202); vidurio puolėjai: Tibor Pleiss (213), Lamont Hamilton (208), Ilimane Diop (210).Treneris - Sergio Scariolo.Praėjęs sezonas: Eurolygoje ir Ispanijos čempionate pasiekė ketvirtfinalius.

KRaSnoDaRo „LoKoMo-Tiv-KuBan“ (RuSija)

SudėtisGynėjai: Mantas Kalnietis (195), Marcus Williams (191), Krunoslavas Simonas (197), Sergejus Bykovas (190), Maksimas Grigorjevas (195); puolėjai: Simas Jasaitis (202), Der-rick Brown (201), Richard Hendrix (203), Valerijus Lichodejus (203), Andrejus Zubkovas (205); vidurio puolėjai: Aleksas Maričius (211), Aleksejus Žukanenka (210), Igoris Kanyginas (207).Treneris - jevgenijus Pašutinas.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre tapo čem-pionu, Rusijos čempionate užėmė 4-ąją vietą, VTB lygoje pasiekė finalą.

BELGRaDo „CRvEna zvEzDa“ (SERBija)

SudėtisGynėjai: DeMarcus Nelson (193), Charles Jenkins (191), Jaka Blažičius (196), Aleksandras Cvetkovičius (185), Brankas Lažičius (194); puolėjai: Blake Schilb (201), Ivanas Radenovičius (208), Marko Simonovičius (203), Luka Mitrovičius (204); vidurio puolėjai: Raškas Katičius (208), Bobanas Marjanovičius (221).

Treneris - Dejanas Radonjičius.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškrito po antrojo etapo, Serbijos čempionate ir Adrijos lygoje pasiekė finalus.d

gru

pė

EPA-Eltos nuotr.

CSKA ir „Barcelona“ praėjusį sezoną pateko į finalo ketvertą, ta-čiau patyrė nesėkmes pusfinalyje ir tenkinosi kova dėl trečiosios vietos. Ją 74:73 laimėjo Maskvos krepšinin-kai. CSKA vadovybę tenkina tik pir-ma vieta, todėl po sezono vėl nebu-vo pagailėta pinigų. Maskvos koman-dą papildė Džeremis Pargas (Jeremy Pargo), Kailas Hainsas (Kyle Hines) ir Vitalijus Fridzonas. Pagrindiniais „Barsos“ pirkiniais tapo Kostas Pa-panikolau, Mačiejus Lampė, Boštja-nas Nachbaras, Džo Dorsis (Joe Dor-sey) ir Džeikobas Pulenas (Jacob Pullen).

Daugiausiai triukšmo žaidėjų rinkoje vasarą pridarė „Fenerbahce Ulker“. Praėjusį sezoną be skrupu-lų išlaidavęs Stambulo klubas pra-laimėjo Turkijos čempionato ketvirt-finalyje, o Eurolygos „Top 16“ etape savo grupėje liko paskutinis - aštun-tas. Komanda buvo negailestingai „iššluota“, bet ją paliko tik vilčių ne-pateisinusios žvaigždės.

Bo Makalebas (Bo McCalebb), Bojanas Bogdanovičius ir Emiras Preldžičius toliau gina „Fenerbahce Ulker“ garbę, prie jų prisidėjo L.Kleiza, Nemanja Bjelica, Luka Žo-ričius ir Gašperas Vidmaras. Visgi svarbiausi šiuo atveju yra ne žaidė-jų pasikeitimai. Prie komandos vai-ro stojo „Panathinaikos“ pergalių kalvis Želkas Obradovičius, o su šiuo treneriu net ir vidutinis klubas būtų pavojingas.

Kai ateinančią savaitę prasidės Eurolygos kovos, Lietuvos krepšinio gerbėjai turės už ką sirgti. Lietuviai žais ne tik Kauno „Žalgirio“ ir vilniaus „Lietuvos ryto“ gretose. Devynis mūsų šalies krepšininkus įregistravo užsienio klubai. varžybos bus įdomios dėl dar vieno aspekto. Palyginti su praėjusiu sezonu, turnyre pasikeitė net trečdalis klubų.

amBiCiJos. Liną Kleizą pasikvietęs „Fenerbahce ulker“ klubas pretenduos į aukščiausias vietas� VarŽoVas. „Panathinaikos“ puolėjas jonas Mačiulis pirmajame etape turės progą atvykti į vilnių

�

Praėjusį sezoną Eurolygos komandose žaidė nedaug legionierių iš Lietuvos. Jų buvo tik keturi. Šį sezoną užsienio ekipose žais devyni Lietuvos krepšininkai

�

10

cmykcmyk

10

cmyk

�

cmyk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.net

dienraščio „respublika“ priedas

Leidinys Nr. 73

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 12 d., šeštadienis4

pirmasis M.Džordano atsisveikinimas su krepšiniueurolyga �

Dvigubas lietuvos krepšinio užtaisasEvaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Praėjusį sezoną Kauno „Žalgirio“ gerbė-jai patyrė ir šilto, ir šalto. Įspūdingą sudėtį suformavę Lietuvos čempionai galingai startavo ir Eurolygos pirma-

jame etape ne tik skynė pergales, bet ir de-monstravo brandų, patrauklų akiai krepšinį. Tačiau įpusėjus sezonui paaiškėjo, kad ko-mandą sukomplektavę „Žalgirio“ vadovai „pamiršo“ finansinį aspektą. Bankrutavus „Ūkio bankui“, „Žalgiris“ neteko pagrindinio rėmėjo, o perspektyvoje iškilo net ir koman-dos bankroto šešėlis.

Vis dėlto vyriausiojo trenerio Choano Plasos (Joan Plaza) ir į „Žalgirį“ sugrįžusio direktoriaus Pauliaus Motiejūno pastango-mis komanda nesubyrėjo ir garbingai užbai-gė sezoną. Tiesa, daug vilčių teikęs pasiro-dymas Eurolygoje baigėsi tradiciškai - an-trajame varžybų etape, bet žalgiriečiai ap-gynė Lietuvos krepšinio lygos nugalėtojų titulą, o VTB Vieningosios lygos varžybose iškovojo bronzos medalius.

Pasibaigus sezonui „Žalgirio“ gretose prasidėjo rimtos permainos. Komandą pa-liko treneris ir visi legionieriai. Į Ispaniją pasuko Mindaugas Kuzminskas, į Ukrainą - Dariušas Lavrinovičius, į Vokietiją - Adas Juškevičius, iš „Žalgirio“ pasitraukė ir Ri-mantas Kaukėnas. Dar vasarą buvo kalba-ma, kad didelių skolų slegiamas „Žalgiris“ pasuks komandos atjauninimo keliu. „Siek-sime išlaikyti bent kelis patyrusius krepši-ninkus, pasitelksime kelis legionierius, o kitas vietas komandoje užims jauni krepši-ninkai“, - kalbėjo P.Motiejūnas.

Pirmuoju „Žalgirio“ „pirkiniu“ tapo tre-neris Ilijas Zuras (Ilias Zouros). 2011 m. prie Kauno komandos vairo jau stovėjęs krepši-nio specialistas tikino, kad „Žalgirio“ pasiū-lymą priėmė daug negalvojęs. Komandoje liko ir praėjusiame sezone su traumomis kovoję Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas ir Tadas Klimavičius, po Europos krepšinio čempionato paaiškėjo, kad Kaune žais ir Kšištofas Lavrinovičius.

Nors P.Motiejūnas nuolat kartojo, kad „Žalgirio“ finansinė padėtis yra sudėtinga, bet vasarą parašus po sutartimis suraitė Mar-tynas Pocius, Vytenis Čižauskas ir amerikie-tis Džastinas Dentmonas. O paskutiniu - ir bene pačiu ryškiausiu - komandos naujoku tapo Šarūnas Jasikevičius. Kaune gimęs ir krepšinio abėcėlę išmokęs 37-erių krepšinin-kas tapo 17-uoju „Žalgiro“ komandos nariu.

Nors popieriuje „Žalgirio“ sudėtis atrodo solidžiai, bet kol kas nėra aišku, ar visi krep-šininkai bus pasirengę nuo pirmų rungtynių pasinerti į Eurolygos kovų mėsmalę. Vos prieš kelias savaites prie komandos prisijun-gė Lietuvos rinktinės nariai - R.Javtokas, M.Pocius ir K.Lavrinovičus, dar trumpiau su „Žalgiriu“ treniruojasi Š.Jasikevičius. Nors komandoje įvyko daug pokyčių, bet tikslai ir ambicijos nesumažėjo. Eurolygoje „Žalgi-

riui“ keliamas tikslas - patekti į „Top 16“ kovų etapą. Norint tai padaryti, B grupėje teks aplenkti bent dvi komandas. Pagrindi-niai konkurentai - Bambergo „Brose Bas-kets“ ir Strasbūro SIG komandos.

1993 m. spalio 6 d. Maiklas Džordanas (Michael Jordan) paskelbė, kad pasitraukia iš krepšinio. 30-mečio Čikagos „Bulls“ krepšininko pareiškimas supurtė ne tik Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pagrindus, bet ir sukėlė galingą emocijų bangą visame pasaulyje. Tuo metu mažai kas tikėjo, kad M.Džordanas dar kada nors sugrįš į krepšinį. Dabar žinome, kad jis iki 2003 m. spėjo dar du kartus sugrįžti ir tiek pat kartų - atsisveikinti. Tačiau prieš 20 metų atrodė, kad krepšinio pasaulis visam laikui prarado vieną iš geriausių šios sporto šakos atstovų.

Nutrūkęs skrydis

1993 m. M.Džordanas buvo pa-siekęs savo šlovės zenitą. Su „Bulls“ komanda iškovoti trys iš eilės NBA čempionų titulai (1991, 1992 ir 1993 m.) užtikrino jam tinkamą vietą krepšinio šlovės panteone ir sutvir-tino jo pretenzijas į geriausio visų laikų pasaulio krepšininko titulą. 1992 m. Barselonos olimpiadoje M.Džordanas su Jungtinių Amerikos Valstijų „Svajonių“ komanda ne tik iškovojo aukso medalius, bet ir tapo pasaulinio masto įžymybe.

Ne tik pasaulis, bet ir NBA lyga buvo po M.Džordano kojomis. Po fan-tastiško pasirodymo 1993 m. NBA finaluose, kai jis per rungtynes vidu-tiniškai pelnė po 41 tašką, vargu ar kas galėjo suabejoti M.Džordano ir Čikagos „Bulls“ ekipos galimybėmis papildyti NBA trofėjų atsargas. Tad pačioje pasirengimo 1993-1994 m. sezonui pradžioje nuskambėjęs M.Džordano pareiškimas apie krep-šininko karjeros pabaigą užklupo ne-pasiruošusius ne tik krepšinio mė-gėjus, bet ir šios sporto šakos galin-guosius. „Manau, kad krepšinyje aš jau viską įrodžiau ir pasiekiau savo galimybių ribą. Visada sakiau, kad kai pajusiu, jog nebeturiu motyvacijos ir noro kažką įrodyti, suprasiu, kad at-ėjo metas pasitraukti“, - ramiai ir aiš-kiai motyvus sudėliojo per devyne-rius NBA lygoje praleistus metus gausybę asmeninių ir komandinių ti-tulų iškovojęs M.Džordanas.

1984 m. NBA lygoje debiutavęs krepšininkas iki 1993 m. susirinko septynis rezultatyviausio sezono žaidėjo titulus, tris kartus buvo pri-pažintas naudingiausiu NBA regu-liariojo sezono ir NBA finalų žaidė-ju. M.Džordanas įrodė, kad yra ne tik puolimo meistras, bet ir puikus gynybos specialistas. 1988 m. jis pirmavo lygoje pagal perimtus ka-muolius ir buvo išrinktas geriausiai

besiginančiu krepšininku. Pergalių alkis ir maniakiškas noras dominuo-ti krepšinio aikštelėje buvo tapęs vizitine M.Džordano kortele. Ir stai-ga jis pats pareiškė, kad to noro ne-beliko.

Visuotinė panika

„Aš tuo metu nieko nesupratau, nesuprantu jo motyvų ir dabar, - pri-sipažino buvęs Hjustono „Rockets“ ekipos vidurio puolėjas Akimas Ola-džuvonas (Hakeem Olajuwon). - Ne-galėjau patikėti, kad jis yra pasiren-gęs atsisakyti krepšinio, atsisakyti visko, ką turėjo žaisdamas NBA ly-goje, ir tiesiog pasitraukti“.

Bilas Veningtonas (Bill Wenning-ton), šiuo metu dirbantis „Bulls“ te-levizijoje analitiku, 1993 m. rugsėjį pasirašė sutartį su Čikagos „Bulls“ ekipa ir neslėpė, kad didžiausia jo gyvenimo svajonė buvo žaisti vieno-je komandoje su M.Džordanu. Po 8 dienų ta svajonė sudužo. „Jaučiausi taip, tarsi kažkas būtų man išplėšęs iš krūtinės širdį. Tai buvo labai sun-kus smūgis“, - teigė buvęs „Bulls“ vidurio puolėjas.

M.Džordano agentas Deividas Folkas (David Falk) apie savo kliento sumanymą sužinojo kiek anksčiau - spaudos konferencijos išvakarėse. „Iš pradžių aš norėjau išvardyti jam bent šešias priežastis, dėl kurių jis turėtų toliau žaisti krepšinį. Bet šiek tiek pagalvojęs ir atvėsęs pasakiau jam, kad jis labai sunkiai dirbo ir tikrai pasiekė viską, apie ką tik gali svajoti žmogus. Jis tapo geriausiu krepšinin-ku per visą šio žaidimo istoriją, be to, žaisdamas jis susikrovė didelius tur-tus. Tad jei yra kas nors, ko jis dar norėtų pasiekti ir išmėginti, ką gi, reikia taip padaryti. Ir paklausiau, ar jis turi kokį nors kitą tikslą. „Taip, - atsakė M.Džordanas. - Aš noriu žais-ti beisbolą“, - pokalbį su savo klientu prisiminė D.Folkas.

Tėvo atminimas

Tuo metu M.Džordano žodžiai apie dingusią motyvaciją iš tiesų skambėjo neįtikinamai. Jau vėliau pa-aiškėjo ir kiti šio legendinio apsis-prendimo motyvai. 1993 m. liepą per apiplėšimą nužudytas M.Džordano tėvas Džeimsas Džordanas (James Jordan). Šis įvykis sudavė bene skau-džiausią smūgį M.Džordanui. Popu-liarumo ir šlovės našta, kalbos apie azartinių žaidimų salėse iššvaistytus milijonus, kritika ir susižavėjimas - visa tai buvo tik nereikšmingi priedai. Tačiau artimiausio žmogaus netektis padiktavo netikėtą sprendimą. „Ma-no tėtis visą laiką norėjo, kad aš žais-čiau beisbolą. Aš norėjau jo svajonę

paversti realybe“, - vėliau prisipažino M.Džordanas.

1994 m. geriausias visų laikų krepšininkas rimtai ir atsakingai dar-bavosi beisbolo aikštelėje, bet į pačią viršūnę - Pagrindinėje beisbolo ly-goje (Major League Baseball) žai-džiančias komandas - taip ir nepra-simušė.

O 1995 m. kovo 18 d. NBA ly-gą sukrėtė dar vienas M.Džordano pareiškimas. Šį kartą tai buvo tik du žodžiai. „Aš grįžtu“, - tokio tu-rinio pranešimas spaudai paprastai ir aiškiai užbaigė pirmą M.Džor-dano atsisveikinimo su krepšiniu etapą.

Teorija ir praktika

Prabėgus dviem dešimtmečiams po istorinio M.Džordano sprendimo, galima tik spėlioti, kaip būtų pasikei-tusi NBA krepšinio hierarchija, jei jis nebūtų pasitraukęs. Akivaizdu, kad M.Džordano bendraamžis A.Ola-džuvonas iš šios istorijos gavo dau-giausiai naudos. 1994 ir 1995 m. jo vedama „Rockets“ komanda iškovo-jo du NBA čempionų titulus. Jei M.Džordanas nebūtų pasitraukęs, Akimui, kaip ir kitiems, „Džordano eroje“ žaidusiems puikiems krepši-ninkams, būtų likusi tik svajonė apie NBA čempionų žiedus.

Tiesa, pats A.Oladžuvonas su

šiuo teiginiu nėra linkęs sutikti. 1993/1994 m. sezone jis ne tik iš-kovojo pirmą NBA čempiono titulą, bet ir buvo išrinktas reguliariojo sezono bei finalų naudingiausiu žai-dėju. 1995 m. jo ir Klaido Dreksle-rio (Clyde Drexler) vedama „Roc-kets“ ekipa dar kartą šturmavo NBA viršukalnes ir apgynė čempio-nų titulą. Beje, finale „Rockets“ ekipa 4-0 nušlavė nuo kelio NBA Rytų konferencijos pusfinalyje Či-kagos „Bulls“ ekipą su jau sugrįžu-siu M.Džordanu.

„Nemanau, kad net ir pats M.Džordanas mums būtų sutruk-dęs pasiekti tikslą. Man labai patiko žaisti su „Bulls“ ekipa. Visų pirma visada smagu nugalėti čempionus, pagaliau asmeninėse dvikovose jie neturėjo man prilygstančio varžo-vo. Mes tikrai buvome gerai pasi-ruošę kovai su jais“, - prabėgus dvi-dešimčiai metų kalbėjo A.Oladžu-vonas.

Buvę Čikagos „Bulls“ krepšinin-kai tokius A.Oladžuvono išvedžioji-mus vertina skeptiškai. „Pasakysiu paprastai - M.Džordanas NBA fina-luose niekada nepralaimėjo. Ir jei būtų likęs, tai „Bulls“ tikrai būtų ko-voję finale. O tokiame lygyje Maiklui niekada netrūko nei motyvacijos, nei noro laimėti“, - konstatavo buvęs „Bulls“ krepšininkas Steisis Kingas (Stacey King).

Nauja istorija

1995 m. kovo 19 d. M.Džordanas sugrįžo į NBA. Po 528 dienų pertrau-kos jis žaidė oficialias rungtynes vil-kėdamas 45 numeriu paženklintus „Bulls“ marškinėlius (tuo metu jo marškinėliai su 23 numeriu jau buvo pakabinti „United Center“ arenos palubėse). Pirmose rungtynėse su Indianos „Pacers“ ekipa jis pelnė 19 taškų, bet „Bulls“ pralaimėjo po pra-tęsimo. Vis dėlto netrukus pasipylė ir pergalės. Per 17 rungtynių su M.Džordanu „Bulls“ iškovojo 13 pergalių ir Rytų konferencijoje užė-mė 5 vietą.

Pats krepšininkas jau penktose rungtynėse po sugrįžimo į Niujorko „Knicks“ krepšį įmetė 55 taškus, o iš viso per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 26,9 taško. Atkrinta-mosiose varžybose jo statistika bu-vo dar geresnė - 31,5 taško, 6,5 at-kovoto kamuolio ir 4,5 rezultaty-vaus perdavimo per rungtynes. Tiesa, net M.Džordano neužteko, kad „Bulls“ prasiveržtų į NBA fi-nalą. Rytų konferencijos pusfinaly-je juos 4-2 įveikė jaunatviška ir energinga Orlando „Magic“ koman-da su 23-ejų Šakilu Onilu (Shaquil-le O’Neal) priešakyje.

Beje, šis pralaimėjimas ir po jo pasigirdusios abejonės, ar beisbolo „sugadintas“ M.Džordanas dar su-gebės sugrįžti į buvusį žaidimo ly-gį, atvertė naują NBA krepšinio is-torijos puslapį. 1996-1998 m. Čika-gos „Bulls“ ekipa dominavo NBA čempionate, o M.Džordanas į as-meninių pasiekimų kraitelę įsidėjo dar tris rezultatyviausio sezono žai-dėjo titulus, tris naudingiausio NBA finalų ir du - naudingiausio regulia-riojo sezono žaidėjo trofėjus. Ga-liausiai 1999 m. sausio 13 d. M.Džordanas paskelbė apie krep-šininko karjeros pabaigą.

Vis dėlto net ir tai nebuvo pabai-ga, o tik dar vieno laikino pasitrau-kimo istorijos pradžia. 2001 m. M.Džordanas vėl grįžo į NBA, tiesa, jau vilkėdamas Vašingtono „Wi-zards“, o ne „Bulls“ aprangą. Po dviejų sezonų 40-metis krepšininkas dar kartą tarė „sudie“ krepšiniui. Ar tai jau paskutinis kartas?

Niekada nesakyk „niekada“. 2009 m. tapęs krepšinio Šlovės mu-ziejaus nariu M.Džordanas užsiminė, kad savo 50-mečio proga norėtų su-grįžti į NBA. Bent vienoms rungty-nėms. Tiesa, 2010 m. pagrindiniu Šarlotės „Bobcats“ ekipos savininku tapęs 50-metis M.Džordanas turi ki-tų reikalų, bet viltis (ir galimybė), nors ir teorinė, išlieka.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

SavaitėS gimtadieniai �

Vytautas JAnUšAitiS (1981 m. spalio 13 d.)

Plaukikas. Europos čempiona-tuose 5 kartus laimėjo sidabro, 3 kartus - bronzos medalius. 2005 m. universiados vicečempionas.

Mindaugas MizGAitiS (1979 m. spalio 14 d.)

imtynininkas. Laimėjo bronzos medalius olimpinėse žaidynėse (2008 m.), Europos čempionate (2010 m.) ir universiadoje (2005 m.).

Darius KASPArAitiS (1972 m. spalio 16 d.)

Ledo ritulininkas. Su rusijos rink-tine laimėjo olimpinių žaidynių auk-so (1992 m.), sidabro (1998 m.) ir bronzos (2002 m.) medalius.

Vaclovas KidyKAS (1961 m. spalio 17 d.)

Lengvaatletis (disko metikas), tre-neris. 1988 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas. dalyva-vo ketveriose olimpinėse žaidynėse.

Aušrinė trEBAitė (1988 m. spalio 18 d.)

dviratininkė. Europos treko čem-pionatuose laimėjo aukso (2012 m.), sidabro (2010 ir 2012 m.) bei bron-zos (2009 m.) medalius.

iStorija �

mĮSlė. 2009 m. tapęs krepšinio Šlovės muziejaus nariu Maiklas Džordanas užsiminė, kad sulaukęs 50-ies norėtų dar kartą išmėginti jėgas NBA krepšinio aikštelėje

�

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa praė-jusiame sezone stebino ir žaidėjų pasirin-kimu, ir jų migracija. Po nesėkmingo pa-sirodymo Eurolygos pirmajame etape vil-niečiai sezono viduryje ėmėsi kadrinių permainų - keitė ir trenerius, ir žaidėjus, bet didesnės naudos šios padrikos per-mainos neatnešė. Bene solidžiausiu nau-

joku tapo šių metų kovą į Vilnių atvykęs vokietis Dirkas Bauermanas (Dirk Bau-ermann). Tiesa, net ir šiam žinomam krepšinio specialistui nepavyko nutrauk-ti Kauno „Žalgirio“ dominavimo vidaus fronte. Pralaimėję LKL finalo seriją 0-4, vilniečiai trečius metus iš eilės liko an-troje vietoje.

Tačiau vasarą „Lietuvos ryto“ vadovai įtikinamai pademonstravo, kad yra pasi-ruošę nutraukti nesėkmių seriją. Koman-dą papildė penki legionieriai - serbai Mi-lenko Tepičius ir Sevanas Jelovacas, grai-kas Andrėja Gliniadakis (Andreas Glynia-dakis), kolumbietis Chuanas Palasijosas (Juan Palacios) ir Juodkalnijos pilietybę turintis amerikietis Omaras Kukas (Omar Cook). Būtent šis 31-erių įžaidėjas iš kar-to užsitarnavo trenerio pagarbą ir tapo tikru komandos atakų dirigentu. O tiekti šaudmenis jis tikrai turi kam.

Tikslių jo perdavimų laukia po dvejų metų pertraukos į Vilnių sugrįžęs Marty-nas Gecevičius ir jau trečią sezoną „Lie-tuvos ryto“ gretose žaidžiantis Renaldas Seibutis. Taikliais tritaškiais metimais O.Kuko perdavimus gali paversti ir Ste-ponas Babrauskas, ir Eimantas Bendžius. Šie krepšininkai savo vertę įrodė spalio pradžioje Vilniuje vykusiame atrankos į Eurolygą turnyre.

Dėl vienintelio kelialapio į Eurolygą kovojęs „Lietuvos rytas“ laimėjo visus tris susitikimus. Vilniečiai 80:71 nugalėjo Rygos VEF, 99:87 - Oldenburgo „EWE Baskets“, o finale - 75:66 palaužė Osten-dės „Telenet“ ekipą. Vilniaus komandoje rezultatyviu žaidimu pasižymėjo iš viso 64 taškus (vid. 21,3 per rungt.) surinkęs M.Gecevičius, jam sėkmingai talkino 41 tašką (vid. 13,7 per rungt.) pelnęs R.Sei-butis.

Tuo metu, D.Bauermanas po rungty-nių su „Telenet“ teigė, kad naudingiausio žaidėjo titulo nusipelnė O.Kukas. Įžaidėjas vidutiniškai pelnė po 9,3 taško ir atliko po 5 rezultatyvius perdavimus.

Paskutiniu numeriu į Eurolygos trau-kinį įšokusių vilniečių D grupėje laukia labai rimti varžovai. Gal todėl garsiai apie norus ir tikslus „Lietuvos ryto“ krepši-ninkai bei treneriai ir nekalbėjo. „Varžovai stiprūs, bet su visais galima žaisti. Manau, kad turime neblogas galimybes pasiekti gerus rezultatus“, - po mačo su Belgijos klubu samprotavo D.Bauermanas.

Vilniečių galimybes turėtų sustiprinti ir vos prieš kelias dienas prie komandos prisijungęs Darius Songaila. Pernai Do-necko „Doneck“ ekipoje sėkmingai žaidęs 35-erių krepšininkas kartu su Tautvydu Lydeka, Ch.Palasijosu ir A.Gliniadakiu tu-rėtų sudaryti tvirtą aukštaūgių krepšinin-kų grandį.

Praėjusį sezoną Europos taurės tur-nyre per rungtynes vidutiniškai po 13,8 taško rinkęs D.Songaila pripažino, kad

Eltos nuotr.

Spalio 18 d. su Madrido „Real“ (namie)Spalio 24 d. su Milano „EA7 Emporio Armani“ (išvykoje)Spalio 31 d. su Strasbūro SIG (n)Lapkričio 7 d. su Stambulo „Anadolu Efes“ (i)Lapkričio 14 d. su Bambergo „Brose Baskets“ (n)

Lapkričio 22 d. su Madrido „Real“ (i)Lapkričio 29 d. su Milano „EA7 Emporio Armani“ (n)Gruodžio 5 d. su Strasbūro SIG (i)Gruodžio 12 d. su Stambulo „Anadolu Efes“ (n)Gruodžio 20 d. su Bambergo „Brose Baskets“ (i)

tvarkaraštiSSpalio 17 d. su Atėnų „Panathinaikos“ (namie)Spalio 24 d. su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (išvykoje)Spalio 31 d. su Vitorijos „Laboral Kutxa“ (n)Lapkričio 7 d. su Tel Avivo „Maccabi“ (n)Lapkričio 15 d. su Belgrado „Crvena Zvezda“ (i)

Lapkričio 21 d. su Atėnų „Panathinaikos“ (i)Lapkričio 28 d. su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (n)Gruodžio 6 d. su Vitorijos „Laboral Kutxa“ (i)Gruodžio 12 d. su Tel Avivo „Maccabi“ (i)Gruodžio 19 d. su Belgrado „Crvena Zvezda“ (n)

tvarkaraštiS

Titulai: 1999 m. Eurolygos nuga-lėtojas, 1998 m. R.Saportos taurės laimėtojas, 5 kartus SSRS čempionas, 15 kartų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas, 5 kartus Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionas.2013/2014 m. sezonas: pirmame Eurolygos etape laimėjo 8 rungtynes iš 10 ir grupėje užėmė pirmą vietą, antrame etape iškovojo 6 pergales ir patyrė 8 nesėkmes ir į atkrintamąsias varžybas nepateko. VTB Vieningosios lygos varžybose užėmė trečią vietą. Trečius metus iš laimėjo LKL čempionatą.Treneris: Ilias ZourosSudėtisGynėjai: Šarūnas Jasikevičius* (193), Justin Dentmon* (183), Vytenis Čižauskas* (188), Martynas Pocius* (196), Artūras Milaknis* (195), Vaidas Kariniauskas* (198), Tomas Dimša* (195), Kaspars Vecvagars* (193).Puolėjai: Vytenis Lipkevičius (195), Siim-Sander Vene* (203), Paulius Jankūnas (203), Tadas Klimavičius (204), Tauras Jogėla* (203), Artūras Gudaitis* (208).Vidurio puolėjai: Robertas Javtokas (2010), Kšištofas Lavrinovičius (209), Mindaugas Kupšas* (217).

(* - komandos naujokai)

Titulai: 2005 ir 2009 m. Europos taurės laimėtojas, 5 kartus LKL čempionas, 3 kartus BBL nugalėtojas.2012/2013 m. sezonas: pirmajame Eurolygos etape laimėjo 2 iš 10 rungtynių ir į antrą etapą nepateko. VTB Vieningoje

lygoje pasirodymą baigė po reguliaraus sezono, o LKL čempionate užėmė antrą vietą.Treneris: Dirk BauermannSudėtisGynėjai: Renaldas Seibutis (196), Martynas Gecevičius* (193), Omar Cook* (186), Milenko Tepič* (202), Paulius Dambrauskas (195), Dovydas Redikas (193), Edvinas Šeškus (194).Puolėjai: Steponas Babrauskas (197), Gediminas Orelikas* (200), Eimantas Bendžius (203), Juan Palacios* (203), Stevan Jelovac* (208), Darius Songaila* (206).Vidurio puolėjai: Tautvydas Lydeka (208), Andreas Glyniadakis* (215).

(* - komandos naujokai)

legenda. Šarūnas Jasikevičius šį sezoną turėtų tapti Kauno „Žalgirio“ komandos vedliu

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

SnaiPeriS. Po dvejų metų pertraukos į Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą sugrįžęs Martynas Gecevičius įrodinėja, kad neprarado snaiperio savybių

�

2013/2014 m. sezone Eurolygoje kovas pradės du Lietuvos krepšinio klubai. Kauno „Žalgiriui“ tai bus jau 16-as sezonas pajėgiausių Europos krepšinio klubų varžybose, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ Eurolygoje žais 6-ą kartą.

cmyk

11

cmyk / 11

Gineso rekordų knygoje ji įrašyta kaip daugiausia uždirbanti pasaulio dainininkė. Ištraukusi save aukštyn „už savo liemenėlės petnešėlių“, Madona savo kailiu patyrė žinomą tiesą: deja, vyrai bijo stiprių moterų. Ši liūdna patirtis galėtų palaužti bet kurią kitą moterį, bet Madona geba išlieti emocijas kūryboje, todėl žen-gia į priekį, neieškodama aplinkinių kelių. Ji - stipri moteris, gebanti bū-ti laiminga viena: „Iš esmės lovoje su Madona būnu tik aš. Priklausau tik sau“. Tą patvirtina ir jos meilės istorijos...

išsiskirk kitų fone

„Žmogus - tai medžiaga, iš ku-rios galima nulipdyti prašmatnią suknelę arba grindų skudurą“. Ne-žinia, kada Madona suformulavo šią taisyklę, bet gali būti, kad ankstyvoje vaikystėje. Mirus mamai, mergaitei teko greitai suaugti: mama Madona Luiza mirė, kai Madonai jaunesniajai buvo vos penkeri. „Pasijutau tarsi iš-vyta iš rojaus. Rojus - tai, kai mama buvo gyva“. Tėvas kiek įmanydamas stengėsi atstoti vaikams motiną, o vaikų buvo šeši - tai nelengvas už-davinys suaugusiam vyrui, kuriam reikia išlaikyti šeimą. Netrukus tė-vas vedė antrą kartą ir atsirado dar du vaikai. Madona taip bijojo netekti tėvo, kad dažnai negalėdavo užmig-ti, jei jo nebūdavo šalia. Matydama, kaip jam sunku, mergaitė nusprendė visur būti geriausia. Mokykloje Ma-dona tapo „pirmūne maniake“, bet nesidomėjo nei mada, nei kosmeti-ka, todėl mergaitės nenorėdavo su ja draugauti ir juokdavosi iš „bjau-riojo ančiuko“.

Ir šeimoje santykiai nesiklostė. Gimtuosiuose namuose Madona jautėsi svetima. Broliams ir sese-riai nepatiko, kad Madona buvo tėvo numylėtinė, ir jie kartais keršydavo jai labai žiauriai. Atsakydama ji dar labiau gerinosi tėvui. Dėl vienatvės ir daugybės apribojimų mergaitė ga-lų gale pradėjo elgtis skandalingai. Protestuodama prieš religingumą, kuris buvo diegiamas šeimoje ir katalikiškoje mokykloje, ji pradėjo aktyviai draugauti su berniukais, o per mokyklos koncertą pasirodė su bikiniu. Jai patiko galimybė išreikšti save muzikoje ir ji pradėjo lankyti ba-leto pamokas. Laisvalaikiu Madona su drauge sudarinėjo sąrašus berniu-kų, su kuriais norėjo pasibučiuoti, ir liemenėles taip prisikimšdavo vatos, kad krūtinė styrote styrodavo. Nieko keista, kad mergaitės tarp berniukų buvo nepaprastai populiarios.

Madona greitai suprato, kad pro-vokuojantis elgesys padeda būti dė-mesio centre, išvaduoja iš mirties ir

vienatvės baimės. Ji pradėjo žarstyti juokelius, susijusius su tikėjimu, ir pasakoti pikantiškas istorijas. Mado-na pasijuto esanti patraukli. Šis pa-sitikėjimas savimi drauge su įžūliais išsišokimais padėjo jai užkariauti vyrų dėmesį.

Valdyk vyrus ir siek savo

Mokydamasi šokti, Madona to-liau pažino save. Šokių mokyto-jas Kristoferis Flynas (Christopher Flynn) vedžiojo merginą po muzie-jus ir paveikslų galerijas, mokė ją pažinti meną. „Prisisiurbiau prie jo kaip siurbėlė ir ėmiau iš jo viską, ką galėjau“, - sakė Madona apie savo pirmąjį mokytoją. Gavusi pamokų, Madona nutarė vykti užkariauti pa-saulio. Prieš tėvo valią ji išskrido į Niujorką su vienu lagaminėliu. Svetimame mieste jai labai pravertė manipuliavimo įgūdžiai: ji stengėsi sužavėti kiekvieną, kas pasitaikyda-vo jos kelyje. Netrukus ji susipažino su muzikantu Denu Gilrojumi (Dan Gilroy). Jų santykiai truko neilgai, bet davė dividendų: Madona pateko į jo muzikos grupę. Išmokusi groti mušamaisiais, Madona pradėjo imti dainavimo pamokas ir greitai metė grupę, ketindama kurti savo. Labai laiku jos kelyje pasipainiojo „inty-mus draugas“, muzikantas Stefe-nas Brėjus (Stephen Bray). Tarp jų plykstelėjo romanas, tačiau Ma-dona nepamiršo savo tikslų. Vyrai jai reiškė galimybę maloniai leisti laiką ir, dar svarbiau, jų padedamai daryti karjerą.

Kai jai nesisekdavo, Madona griebdavosi savo ginklo - seksualu-mo. Ji pasižymėjo neįtikėtinai didele valdžia vyrams, mokėjo su jais žaisti. Jos mėgstamas žaidimas - „Išvesk iš pusiausvyros“. Ji galėdavo prieiti prie nepažįstamojo ir pakviesti pa-silikti po koncerto. Pokalbio metu, žiūrėdama vaikinui į akis, ji klausda-vo: „Tavo nuostabios lūpos, kodėl tu manęs nepabučiuoji?“ Išsišokimai, koketavimas ir stulbinamas tiesu-mas - štai jos sėkmės paslaptis.

nemėgink pakeisti vyro

Savo gudrybėmis Madona pri-vertė žmones apie ją kalbėti. „Ji žmones suvilioja, tvirtina jiems, kokie jie nuostabūs, meilikauja, koketuoja, o paskui iš jų išsiurbia viską, ko jai reikia“, - kalbėjo jos draugė. Prieš jos seksualumą ne-atsilaikė prodiuseris Markas Kei-minsas (Mark Kamins). Būtent jis padėjo Madonai padaryti daininin-kės karjerą. Labai greitai Madona išgarsėjo. Filmuojant dainos „Mate-riali mergina“ klipą, ji susipažino su

aktoriumi Šonu Penu (Sean Penn). Nuo pirmosios minutės Madona suprato, kad „mes susipažinsime, įsimylėsime ir susituoksime“. Ji veikė, kaip įprasta, be užuolankų - priėjo prie aktoriaus ir padovanojo jam rožę. Santykiai rutuliojosi au-dringai. Madoną traukė jo maišti-ninko įvaizdis, be to, jis kažkuo jai priminė tėvą ir brolius, ir ji nutarė jį užkariauti. Naujiena apie Mado-nos ir Šono sužadėtuves visiems buvo netikėta. Šono reputacija buvo pernelyg prasta, kad draugai galė-tų dėl jų pasidžiaugti. „Mesk jį, jis nenormalus“, - sakė jie Madonai, bet ši tik šypsojosi.

Po prašmatnių vestuvių, per ku-rias jaunikis pyškino iš šautuvo į paparacų sraigtasparnius, prasidėjo darbo kasdienybė. Šono aistringu-mas ir ūmumas, kurie Madonai taip patiko prieš vestuves, kasdienybėje ėmė varginti. Šonas mušėsi su žur-nalistais ir lakstydavo po miestą su pistoletu arba peiliu, ieškodamas žmonos meilužių. Netrukus Madonai teko nerimauti dėl savo saugumo. Gandai apie netradicinius santykius su aktore Sandra Bernhard jos san-tuokai buvo lemtingi. Įsiutęs Šonas mušė žmoną kelias valandas. Paskui įvyko skyrybos. Madona suprato, kad mieli vyro trūkumai gali tapti mons-trais, kurių neįmanoma suvaldyti. Todėl Madona santykiuose su vyrais tapo atsargesnė. Vyro nepakeisi - tai pagrindinė pamoka, kurią Madona iš-moko pirmojoje santuokoje. Daugiau maištininkai jos nebetraukė.

Vaikas svarbesnis už vyrą

Bandydama pamiršti nevykusią santuoką, Madona pasidavė žino-mo lovelaso aktoriaus Voreno Bičio (Warren Beaty) žavesiui. Bene pir-mą kartą ne ji gundė vyrą, o jis ją. Kartą, grįžusi namo, Madona rado krūvą dovanų: nuo nėriniuotų lie-menėlių iki vakarinių suknių. Šias rafinuotas dovanas įteikė Vorenas,

tiksliai atspėjęs dainininkės drabužių dydį. Toks dosnumas Madoną suer-zino: „Aš ne kokia nors žvaigždutė, perkama dovanomis. Pati galiu nu-sipirkti sau baltinių“. Bet dovanas ji vis dėlto priėmė. Voreno ramybė, lyginant su Šono nirtuliu, darė jai įspūdį. Be to, jai imponavo jo gyve-nimo patirtis ir seksualumas. „Jis permanė visus seksualumo aspek-tus. Štai kodėl jis man taip patinka“. Tačiau netrukus prasidėjo nesutari-mai. Madona pasižymėjo pernelyg audringu temperamentu. Vorenas pasakojo draugams, kad Madona - „kaip audra“, užsiplieskia dėl bet kokios priežasties. Pavargęs nuo nuolatinės įtampos, Vorenas pradė-jo nuo jos tolti. O Madona iki galo laikėsi jo įsikibusi, išsiskyrimas su V.Bičiu jai prilygo tėvo netekčiai. Iki paskutinės minutės ji tikėjosi, kad viskas išsispręs, bet supratusi, kad Vorenas galutinai nutolo, nuta-rė iš esmės pakeisti savo gyveni-mą. Vaikas - štai ko jai reikia, kad būtų laiminga. Pirmasis Madonos nėštumas baigėsi komplikacijomis ir abortu. Madona net siūlė vaiko tėvu tapti Š.Penui, bet tas atsisakė. Galiausiai mažylės Lurdes tėvu tapo gražuolis treneris Karlosas Leonas (Carlos Leon).

ieškok harmonijos savyje

Santykiai su režisieriumi Gaju-mi Ričiu (Guy Ritchie) galėjo tapti geriausi Madonos gyvenime. Paga-liau ji sutiko savęs vertą partnerį. G.Ričis - patrauklus, ramaus, ma-lonaus būdo. Madonai ilgai atrodė, kad jo glėbyje ji įgijo tikrą tikėjimą rytojumi. Išsipildė ir svajonės apie antrąjį vaiką: porai gimė sūnus Rokas (Rocco), o vėliau jie įsūnijo dar vieną berniuką. Tačiau po 7 bendro gyveni-mo metų Madona ir G.Ričis išsisky-rė. Gajus pasakė, kad nori tradicinės šeimos, kurioje žmona rūpinasi vyru ir vaikais, o ne kabala ir filmavimu-si apsinuoginus. Ką gi, Madonai ne pirmiena, kad vyrai nemėgsta stiprių moterų. Todėl dabar Madona renkasi jaunus mylimuosius, dažnai rodosi su šokėju Brahimu Zaiba (Brahim Zaibat). Pasak gandų, jis dainininkei peršasi, bet ji neskuba tekėti. Regis, Madona pagaliau suprato, kad kiti nepadės išspręsti jos psichologinių problemų, kiekvienas atsako už sa-ve. Būdama tokio amžiaus, ji jaučiasi laiminga: „50 - geras laikas į viską pažvelgti ne iš materialiosios pusės, o iš realiosios. Ir realistiškai pripa-žinti, kad pasaulyje esama meilės be sąlygų, dėkingumo be naudos, yra ištikimybė be egoizmo. Toks mano realizmas“.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Meilės formulė:

Madona

aTViraij/b žVaiGžDės

Ji žmones suvilioja, tvirtina jiems, kokie jie nuostabūs, meilikauja, koketuoja, o paskui iš jų išsiurbia viską, ko jai reikia

Kai jai nesisekdavo, Madona griebdavosi savo ginklo - seksualumo. Ji pasižymėjo neįtikėtinai didele valdžia vyrams

„Nebūsiu laiminga, kol netapsiu tokia pat garsi kaip Dievas“, - taip įžūliai pareikšti galėjo tik viena dainininkė. Reikia pripažinti, kad deivės statusą ji įgijo! Ko vertas vien vardas, pasiskolintas iš dangaus gyventojos ir išgarsinęs labai žemišką moterį - Madoną (Madonna).

ePA-

elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk12

nuoskauda

Neišsakytos nuoskau-dos - uždelsto veikimo bomba. Mes kabinamės į situaciją, užvedame save, bet nuoskaudos nerodo-me. Nesuteikiame skriau-dėjui galimybės suprasti, kuo jį kaltiname. Kaupiasi diskomfortas, bendrauti neišeina taip, kaip norė-tųsi. Mat daugelis mano, kad rodyti nuoskaudą tin-ka vaikučiams, žaidžian-tiems smėlio dėžėje. Giliai širdyje įsišaknijo įsitikini-mas, kad įsižeisti nerimta. „Rimti“ suaugę dėdės ir tetos sau sako: „Aš neįsi-žeidžiu, aš deduosi į galvą“. Bet abejonės kirminėlis po truputį jau graužia.

Psichologo rekomendacija: kalbėtis. nutylėti nenau-dinga dvasinei sveikatai. Peržengti (prasimanytą?) išdidumą ir pasakyti įžei-dėjui, kas jus užgavo. Gal-būt tai - tik jūsų vaizduotės vaisius.

Džiaugsmas

Kai kas su nuostaba žiū-ri į žmones, kurie triukš-mingai elgiasi viešose vie-tose: juokiasi, mostaguoja rankomis ir puola ant kaklo susitikę. Atseit reikia san-tūriai šypsotis, nedrąsiai pamojuoti ranka arba link-telėti reiškiant pritarimą. Mat daugybę metų mums buvo kalama: reikia būti ku-kliems. Paraidžiui supras-dami šį priesaką, tampame nepastebimi.

Psichologo rekomendacija: nesiūlome garsiai juoktis bibliotekoje, jei jau pasi-ryžote reikšti jausmus. Bet reikia sau leisti džiaugtis, kai to norisi, nesivaržyti kitiems parodyti, kad esate laimin-gi. neišsakytas džiaugsmas laikui bėgant gali būti už-gniaužiamas ir „niekas ne-džiuginti“, nors gyvenime pilna malonių dalykų.

Švelnumas ir meilumas

Mes tvirti kaip akmenys, galime viską, nors ir kalnus nuversti, bet štai be priežas-ties apkabinti ir pabučiuoti vaiką arba artimą žmogų gali ne visi. „Nemėgstu švelny-bių, man lengviau įrodyti meilę darbais, o ne seilėtis“, - aiškina savo motyvus tie, kuriems taip pat norisi bran-gių rankų šilumos ir mylimų akių žvilgsnio. Priežastys? Jų daug: auklėjimas, baimė atverti širdį kitam, nusiimti šaltumo kaukę, būti nesu-prastam. Atrodo, kad paro-dyti švelnumą - tai silpnu-mas. Tarsi tik nepalaužiamo žmogaus įvaizdis gali būti gyvybingas.

Psichologo rekomendacija: kad ir dėl kokios priežas-ties nesugebėtumėte reikšti švelnių jausmų, pasistenkite ją pergalvoti. Stipraus ir ne-sutrikdomo žmogaus kau-kė ne visada naudinga net darbe, o namie ji užgniaužia meilės ir rūpesčio poreikį.

Pyktis ir nepasitenkinimas

Jums tikriausiai pažįs-tama situacija: viršininkas apibarė už „nusižengimą“ nebandęs išsiaiškinti situa-cijos - jūs užgniaužiate norą išsakyti jam viską, ką mano-te, pareinate namo ir išlie-jate pyktį ant šeimynykš-čių. Arba darbe nesiklosto santykiai su kolektyvu, bet jūs nereaguojate į pastabas. Stengiatės vaizduoti, kad viskas gerai, net jei vidu-je kunkuliuojate. Kodėl? Slėpti emocijas mus verčia aplinkinių reakcijos baimė. Nenorime pagarsėti kaip skandalistai, nesivaldantys stačiokai. Darbe baimina-mės būti atleisti. Atrodo, kad užsidėti nedrumsčia-mos ramybės kaukę yra naudingiau.

Psichologo rekomendacija: nebūtina kibti į plaukus, no-rint įrodyti savo tiesą, never-ta pakeltu tonu aiškinti vir-šininkui, kad jis neteisus. Bet ir užsisklęsti blogai. Alterna-tyva gali būti konstruktyvus pokalbis. Pasakykite viršinin-kui, kas jus trikdo, paaiškin-kite kolegai, kas jus žeidžia. Tai ne tik padės išlikti oriems, bet ir sukurs malonią atmos-ferą darbe, eisite į darbą ne-sibaimindami šunybių.

Baimė

Visi ko nors bijome. Mirties, vaiduoklių, tamsos, vorų, aukščio, nežinomy-bės. Bet kažkodėl daugelis iš mūsų nenori prisipažin-ti, kad jiems baisu, tarki-me, skristi lėktuvu, būti vandenyje arba kalbėtis su dideliu, svarbiu viršininku. Įsikabinę į lėktuvo krėslo porankius, mes priversti-nai šypsomės, tikiname, kad mėgstame degintis, o ne maudytis, net neban-dome įveikti baimę prieš pokalbį ir žvaliai beriame išmoktas gyvenimo apra-šymo eilutes, panėšėdami ne į vertingą specialistą, o į mokinuką per egzaminą. Priežastis: mes slepiame baimes, bijodami pasirodyti pažeidžiami. Ne šiaip bijo-me, o bijome bijoti.

Psichologo rekomendacija: nepažeidžiamumas yra greičiau kovos su baime, o ne slėpynių su ja rezultatas. net nuo prisipažinimo sau („bijau nuskęsti“) gali tapti lengviau. Galbūt tada per gimtadienį draugai nedova-nos šuolio su parašiutu, nes žinos, kad bijote aukščio.

Prieraišumas, simpatija

Kiek kartų neįsileidome į gyvenimą tų, kuriuos norė-jome jame matyti? Šimtus. Mus gąsdina mintis apie suartėjimą. Apmąstydami galimus įvykių variantus, linkstame į neigiamų pusę, tarp savęs ir objekto stato-me nematomą sieną. Prie-žastis? Baimė nesulaukti atsako. Mes bijome būti at-stumti. Paprastai ši baimė yra neigiamos patirties re-zultatas: galbūt jūsų tėvai nebuvo laimingi šeimoje, kas nors išdavė jus pačius ir dabar bijote nudegti?

Psichologo rekomendacija: pasaulyje egzistuoja abe-jingumas, ne kiekvienas jausmas bus priimtas su dė-kingumu. Bet nuoširdumas ir meilė jame taip pat yra. Galbūt dabar kaip tik toks atvejis?

Pasididžiavimas savo nuopelnais

Ar dažnai į vyresny-bės pagyrimus atsakote: „Ačiū, aš labai stengiau-si“, „Džiaugiuosi, kad su-sidorojau, buvo sunku“, „Malonu, kad pastebė-jote, dėkoju“? Jei beveik visada, toliau galite ne-skaityti. Daugeliui sunku pripažinti, kad pagyrimas pelnytas, kad tai triūso rezultatas, ir dabar gir-dite tai, ką turėtumėte girdėti. Kukliai nudelbę akis, murmame: „Nieko tokio...“ Tarsi smulkme-na, bet iš jų susideda sa-vivertė. Mes pratę many-ti, kad riesti nosį, pūstis, girtis negražu. Sakoma, kad kuklumas žmogų puo-šia. Kai kada tikrai puo-šia, bet ne tuomet, kai at-likote darbą, už kurį esate giriami.

Psichologo rekomendacija: nuveikėte kai ką svarbaus ir reikalingo. Žmogus, pa-sakęs jums „ačiū“, tikisi, kad jo dėkingumas sulauks at-sako. nemenkinkite savo nuopelnų, pakelkite galvą ir džiaukitės, kad įveikėte dar vieną kliūtį.

Parengė Milda kunSkaitĖ

jausmaij/b slėpiniai

Gyvenimas su kauke

Mes dažnai šypsomės, kai mums liūdna, nerodome baimės, kai virpa keliai, tramdome juoką, kai norisi kvatoti. Daugelis mūsų - tikri meistrai slėpti jausmus. kam mums reikia kaukių, kodėl stengiamės atrodyti nepramušami?

Sunku įsivaizduoti vaiką, susimąstantį, ar verta juoktis arba verkti, kaip į tai rea-guos kiti. Kai jam skauda arba baisu, mažylis pratrūksta garsiai verkti, o kai linksma, krykštauja rodydamas bedantę burną. Vaikai nejaučia poreikio slėpti jausmus nuo aplinkinių. Augdami mes šį įprotį prarandame, slepiamės po kaukėmis, neleidžiame sau džiaugtis ir pykti, kai yra tam priežasčių, būti švelnūs su tais, kurie to prašo.

Saul

iaus

ven

ckau

s nuo

tr.

cmyk

13

cmyk / 13

Karpių meškeriojimo autoritetai teigia, kad, norint prisivilioti karpį ir sugundyti jį kibti, reikia pasiūlyti ypač išskirtinį masalą. Bepigu šiltuoju metų laiku: užmetei kukulį - ir lauk kibimo, nes guli jis ant dugno šalia jauko ir skleidžia ypatingą aromatą, kuriam karpiai negali atsispirti. O rudenį vanduo ima vėsti, aromatai jame sklinda žymiai lėčiau, todėl ir tikimybė, kad karpis iš tolo užuos masalą, sumažėja.

viktoras aRMaLiS

Meškeriotojai teigia, kad karpiai vėstančiame vandenyje maitinasi taip pat aktyviai kaip ir vasaros pa-baigoje, o sumažėjusi galimybė pri-sivilioti juos aromatais kompensuo-jama kitomis priemonėmis, todėl plačianugarius galima puikiausiai gaudyti, kol temperatūra nukrinta gerokai žemiau nulio.

ryškiai matomas

Šiomis dienomis teko lankytis Alytaus rajone, prie Vabalių ežero,

kuris garsėja stambiais karpiais. Čia sutikau meškeriotojus, patogiai įsi-taisiusius ant liepto ir laukiančius kibimo. Jie parodė sugautų per pas-tarąją dieną karpių nuotraukas ir patikino, kad jų kibimas po pirmųjų šalnų nė kiek nesumažėjo. Pamario meškeriotojai taip pat teigia, kad karpiai, kaip ir karosai, po pirmųjų šalnų ima ypač aktyviai maitintis, matyt, jausdami, kad iki šaltąjį se-zoną prasidedančio pasninko liko ne toks jau ilgas laikas. Tai rodo, kad karpius meškerioti vėstančio vandens sezonu yra produktyvu; tik štai kokį masalą jiems pasiūlyti, kad neprašautum pro šalį? Druski-ninkų meškeriotojų klubo „Team-Renmar-Baits“ autoritetingiausias meškeriotojas Renaldas Marčiukai-tis sako, kad karpis maisto ieško ne tik uosle, bet ir rega, todėl tokiu metų laiku geriausias masalas - iš toli matomas ryškios spalvos plū-duriuojantis masalinis kukulis. Kar-pių meškeriotojai neturi bendros

nuomonės, ką toks plūdrus kukulis karpiui primena. Vieni teigia, kad tai į vandenį pakliuvusio vaisiaus ar uogos imitacija, todėl turi skleis-ti uogų ir vaisių aromatą, kiti - kad toks kukulis imituoja moliuską, kurį karpiai ypač mėgsta, todėl turi būti gausiai pagardintas moliuskų aromatu. Treti mano, kad ryškūs ir plūdrūs masaliniai kukuliai kar-piams primena vandens gyvius, todėl jie stveria nedvejodami, jei tik tie skleidžia gyvūninės kilmės, pavyzdžiui, kepenų ar žuvų taukų, kvapą. Kitaip tariant, tuo metu, kai karpis pamato ryškų, išsiskiriantį iš aplinkos masalą, juo susidomi ir priplaukia, svarbu, kad masalas skleistų reikiamą aromatą, nes net vėstančiame vandenyje tinkami aro-matai gerai juntami. Aromatas yra toks stiprus dirgiklis, kad karpis gali susigundyti net kamštiniu kukuliu, jeigu jis bus išmirkytas tinkamame aromatiniame pagarde ir apvolio-tas tokio pat skonio pudra. Tačiau

svarbi ir kita jauko, kuris, vėstant vandeniui, naudojamas karpiams gaudyti, savybė.

Maistingas kąsnis

Pasak klubo „Team-Renmar-Baits“ meškeriotojų, vėstant van-deniui, karpiai aktyviai ieško pačių maistingiausių produktų ir puikiai juos atpažįsta, o į nekaloringą mais-tą kartais nė dėmesio nekreipia. Kokie jauko ar masalo ingredientai gali sudominti dabar maisto ieškantį karpį? Karpių masalų komponavimo kanonai rodo, kad tokios maistingos medžiagos yra baltymai, išskirti iš pieno, žuvies, daržovių, kiaušinių, gyvūninės kilmės ingredientai: mo-liuskų, krilių, kepenų ekstraktai, taip pat veiksmingai karpius vilio-ja aminorūgštys. Tokios sudėties kukuliai, kuriuose suderintas pla-tus maistinių medžiagų spektras, garantuoja, kad jei ne vienas, tai kitas masalo ingredientas sužadins žuvų apetitą ir paskatins jas kibti. Beje, šie masalai tinka bet kurio ti-po vandens telkiniuose, nes žuvims patrauklūs gali pasirodyti tiek tirpūs baltymai, tiek energinės medžiagos, vitaminai ar mineralai. Didelis to-kios sudėties masalų pranašumas yra tas, kad karpiai tokį maistą greitai suvirškina: produktuose, iš kurių jie susideda, yra medžiagų, stimuliuojančių žuvų virškinamąjį traktą. Tai reiškia, kad jos sugeba pasisavinti daugiau maistinių me-džiagų, vadinasi, sumažėja periodų tarp maitinimosi ciklų trukmė. To-kiomis savybėmis pasižymi pagal klubo „Team-Renmar-Baits“ meš-keriotojų receptus sukurti masa-liniai kukuliai „Squid Strawbery“, „Red Fish“, „Shrimp Pineapple“, sukomponuoti iš paukščių lesalo ir žuvų maisto, papildyti vitaminais ir mineralais, pieno išrūgų baltymais ir moliuskų ekstraktais. Ilgalaikiais bandymais patvirtinta, kad karpiai, paragavę virškinimą aktyvinančių kukulių, greičiau išalksta, o svar-biausia - ima ieškoti būtent tokio maistingo masalo.

Skonio subtilybės

Kaip karpiai sugeba atskirti maistingus kukulius nuo vegeta-rinių? Pasirodo, padeda uoslė, ku-

ri taip išlavėjusi, kad karpis kaip aukščiausio lygio degustuotojas akimirksniu įvertina masalo mais-tingumą. Tada jis ima ragauti masa-lą, o tai - lemiamas momentas, nes karpiui gali nepatikti... kukulio sko-nis. Kad ir kaip stebina šis faktas, tačiau taip yra: karpis gali atsisakyti net paties maistingiausio masalo, jeigu neįtiks skonis. Labai nelen-gva nuspėti, kokio skonio masalai vilios karpius konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Gali būti, kad karpį sugundys žuvies skonio kukulis, bet gali būti ir taip, kad jam skanesnis pasirodys mielių ar net mėsos sko-niu pasižymintis masalas. Čia gali padėti vienas svarbus orientyras - dažniausiai karpius kibti vėstančio vandens laikotarpiu sugundo aštro-ko skonio masalai, ypač veiksmin-gi vėstančio vandens laikotarpiu. Aštroką skonį masalui gali suteikti daugelis papildų, bet vienu veiks-mingiausių laikomas „Robin Red“, susidedantis iš raudonųjų pipirų, aliejų, cukraus, maltų sėklų ir esan-tis ryškios burokėlių spalvos. Klubo „Team-Renmar-Baits“ meškerio-tojai vėstančio vandens periodui susikūrė aštrų raudonos spalvos ir žuvies skonį turintį masalinį kuku-lį „Red Fish“, kuris puikiai vilioja karpius pietiniuose mūsų krašto ežeruose. Labiau į šiaurę meške-riojantiems karpininkams galima rekomenduoti kitą druskininkie-čių receptą - dar aštresnio skonio masalinį kukulį „Liver Peach BP“, taip pavadintą todėl, kad į jį įterpia-ma kepenų ir persikų ekstraktų. Šį masalą galima dar paaštrinti pipirų aliejumi, kuris puikiai dera su vai-sių, uogų aromatais ir sūrio skoniu. Vėstančiam vandeniui skirti masalai turi pasižymėti patvarumu ir lėtai tirpti vandenyje, nes masalą dažnai reikia laikyti ilgai nugramzdintą. Pasak R.Marčiukaičio, kiekvienam karpių meškeriotojui ilgainiui susi-klosto tam tikras meškeriojimo al-goritmas. Jį sudaro informacija apie vandens telkinį, leidžianti tinkamai pasirinkti gaudymo vietą ir jaukus bei masalus. Jų gama vėstančio vandens periodu turi būti plati, kad, perpratus karpių elgseną ir mitybos ypatumus, pavyktų išsirinkti tinka-miausią variantą arba išbandyti ke-lis, kol kuris nors vienas pasirodys sėkmingiausias.

sezonasj/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

spalio 13 d.7.30-11.30, 16.00-18.30 val.

spalio 19 d.6.30-10.00, 15.30- 7.00 val.

Karpiai ir vėstantis vanduo

vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n Dabar karpiai ypač gundosi maistingais masalais, tačiau jie turi būti matomi iš toli, kad žuvys juos greičiau aptiktų

14

cmykcmyk14

GalVosūkiaij/b žaiDimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 D.Fernandesas -B.Laličius, 2013 m.Juodųjų ėjimas, matas 2 ėjimais.

Nr.2 D.Plasketas -M.Adamsas, 1989 m. Juodųjų ėjimas, matas 3 ėjimais.

Nr.3 M.Hebdenas -K.Arkelas, 2013 m.Baltųjų ėjimas, matas 3 ėjimais.

PRAėJuSiOS SAvAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Vd6 Re7 (1...Že7 2.Rg5 Vd8 3.Vf6 gf6 4.Rh6x)2.Be7 1:0 (2...Že7 3.Vf6 gf6 4.Rh6x)2 padėtis1.Bh7 Kh7 2.Vd7 Bg7 (2... Kh6 3.Vh3) 3.Vg7x3 padėtis 1.Bg6 Kf8 (1...Kh8 2.Žf7 Kh7) 2.Že6 Ke8 (2...Kf7 3.Bf6 Ke8 4.Rb5x: 3...Kg8 4.Bf8x)3.Bg7 Vd5 4.Rg6x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJuSiOS SAvAiTėSatsakyMai

Vertikaliai: kipras. Užuovėja. Breikas. Orisa. raiko. troba. edita. raida. Sruvena. Geda. laužas. kuodas. Figa. kaunas. Uolos. Pa. laidas. Zolis. ano. Bulvės. Šilas. Fon. Makaronas. logas. Sena. Sigitas. tekis. Bjuro. latas. Šūkis. Prikasė. kitas. Mulas. Namai. Mekas. Pas. Vedos. Dar. eS. talis. ala. kukis. riš. Skatikas. Dubysa. amoralus. taikstytis.

HOriZONtaliai: egiptas. kapeika. Uodega. kilimas. korida. agatas. ta. Vita. Britai. kim. Vėsa. luotas. tuko. Ja. kalnas. Vakar. laivas. Melisa. raudės. Medis. Braunas. Šukos. Du. Braižas. tūlas. Bus. eidas. lekas. ikas. Šokis. Daryt. ko. Zigis. alisa. kuolas. aprašai. Suolas. trolis. Br. rudos. „Ji“. Plovas. Suk. Bes. afera. an. Nonos. aldona. Ėsdiklis.

PažyMĖtUOSe laNGeliUOSe: Fokusininkas.

K.smorigino monošou „Purvas“ laimėjo:• Ardavičius Raimundas

(kaunas)• Dedelienė lijana

(kaunas)• Pavelko Ramutė

(kaunas)Šie prizai jau įteikti.

• Deksnienė irena (Panevėžys)

• karvelienė irena (Panevėžys)

• Zinytė Ramutė (Panevėžys)Prizus atsiimti iki spalio 16 d.

16 val. Panevėžio skyriuje.

PRAėJuSiOS SAvAiTėS prizo laiMėtoJai

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki spalio 16 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyZDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskite kryžiažoDį ir laimėkite:

Šeši skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų po 2 kvietimus į k.Smorigino monošou „purvas“ (klaipėdoje - spalio 19 d., Vilniuje - spalio 22 d.)

laimėjusiems kvie-timus į šou klaipė-doje bus pranešta telefonu asmeniškai spalio 17 d., o laimė-tojų pavardės į šou vilniuje bus skelbia-mos kitą šeštadienį Juliuje/Brigitoje.

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

GalVosūkiaij/b žaiDimai

iŠbrauk sudoku

(SPAliO 14-20 D.)Horoskopas

aVinams atei-nanti savaitė suteiks progą neblogai už-

dirbti. Šis laikotarpis palankus finansiniu požiūriu, tad verta paprašyti vyresnybės aukštes-nio posto arba didesnio užmo-kesčio.

jaUČiŲ laukia vi-suomeninei veiklai palankus laikotarpis.

Ypač malonūs bus susitikimai su draugais ir bendraminčiais, naudos duos dalykiniai kontak-tai. Finansiniai klausimai bus išspręsti teigiamai. Išlaidauti nevertėtų, net jei pinigų pa-kaks.

DVYniams sek-sis įgyvendinti suma-nymus, susijusius su

būsto remontu ir buities sąlygų gerinimu. Nelaukite pagalbos, kliaukitės savo jėgomis. Jeigu veiksite atkakliai ir ryžtingai, pasieksite laimėjimų daugelyje sričių.

Vėžiai turėtų nu-siteikti netikėtiems susitikimams su se-

nais bičiuliais, seniai matytais giminėmis. Jų idėjos padės daug ką išspręsti, taip pat profe-sinio pobūdžio klausimus. Ypač seksis atkurti dalykinius ir drau-giškus santykius. Finansinė pa-dėtis bus stabili.

liūTai pasieks pro-fesinių laimėjimų. Nu-siteikite aktyviai ben-

drauti su kolegomis ir vyresnybe. Laikotarpis itin palankus dalyki-niams ryšiams sureguliuoti. Ne-pražiopsokite šanso - surenkite reikiamus susitikimus ir derybas.

mErGElės kitą savaitę turi atidžiai vertinti informaciją.

Sumanus jos naudojimas gali duoti daug naudos. Apskritai šis laikotarpis tinkamas naujoms idėjoms apgalvoti ir praeities patyrimui įvertinti. Be to, pavyks sėkmingai sutvarkyti reikalus.

sVarsTYklės gali tikėtis naujo pro-fesinės veiklos posū-

kio, kurio padariniai bus malo-nūs. Sėkmė laukia pirmiausia tų ženklo atstovų, kurių darbas su-sijęs su mokslu. Priimdami sprendimus, orientuokitės į arti-mus žmones, gimines: jie gali patarti, kaip elgtis.

skorpionams pavyks pasiekti teigia-mų rezultatų tvarkant

profesinius ir finansinius reikalus. Artimiausią savaitę vyresnybė ar-ba partneriai deramai įvertins pa-stangas. Jūsų aktyvumas prisidės prie palankių permainų svarbio-se gyvenimo srityse. Prioritetiniai tikslai bus pasiekti.

ŠaUliŲ laukia lai-kotarpis, tinkamas profesiniams tiks-

lams įgyvendinti. Jūsų prestižas gali pasiekti neregėtas aukštu-mas. Bendravimas su artimai-siais padės įveikti visus sunku-mus bei nesutarimus.

ožiaraGiai ki-tą savaitę turės pro-gą pasiekti profesi-

nės veiklos laimėjimų. Tik reikės parodyti sumanumą ir iniciaty-vą. Rezultatas bus su karjera su-sijusių tikslų realizavimas netoli-moje ateityje. Pasitelkite į pagal-bą artimus draugus - jų parama nepakenks.

VanDEniai kitą savaitę surengs sėk-mingą dalykinį susiti-

kimą, jeigu atidžiai stebės savo elgesį. Pasistenkite nerodyti emocijų, tai suerzintų partne-rius ir apsunkintų sutarčių svar-biais klausimais pasirašymą. Fi-nansinė padėtis stabili, bet di-delių įplaukų kol kas nėra.

žUVims suteikia-ma puiki galimybė pagerinti finansinę

padėtį. Kaip tik dabar galite im-tis naujų komercinių projektų, kurie ateityje ne tik duos gra-žaus pelno, bet ir teigiamai atsi-lieps dalykinei reputacijai.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

sVarstyklės

n Baleto pedagogėRūta RAILAITĖ(1958 m. spalio 14 d.)

n AkademikasAlgirdas GAIŽUTIS(1941 m. spalio 17 d.)

n SolistėSigutė TRIMAKAITĖ(1959 m. spalio 18 d.)

pagalbinės SkAičių SuMų ReikŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJuSiOS SAvAiTėS atsakyMai

3 8 57 9 4 1

3 26 3 23 45 4 8 9

32 7 9

9 2 6 4

5 3 11 7 8 5 9

2 4 5 13 7 1 5 6 9 2

4 6 9 8 59 5 2 1 4 3

5 3 48 5 9 77 4 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJuSiOS SAvAiTėS atsakyMai

4 5 7 9 8 1 2 3 66 2 1 3 7 5 9 8 43 8 9 6 2 4 5 1 71 7 6 5 3 2 4 9 88 4 5 1 9 7 6 2 32 9 3 4 6 8 7 5 17 6 2 8 5 3 1 4 95 1 8 7 4 9 3 6 29 3 4 2 1 6 8 7 5

5 2 1 8 3 4 9 6 79 6 8 7 1 5 2 4 33 7 4 6 9 2 8 5 12 5 3 9 7 8 6 1 48 9 7 1 4 6 3 2 54 1 6 2 5 3 7 9 81 8 2 4 6 7 5 3 96 3 9 5 8 1 4 7 27 4 5 3 2 9 1 8 6

PRAėJuSiOS SAvAiTėS atsakyMai

15 K U R T I N Y S

16

cmykcmyk16

Vienintelės Lietuvoje nacionalinės naujienų agentūros ELTA* fotografas Dainius Labutis (rytoj jam sukanka 46-eri) kone iš kiekvienos kelionės parsiveža po mielą suvenyrą - žaismingą katino skulptūrėlę, nesvarbu, kur viešėtų - Romoje, Kijeve ar Nidoje. Paklaustas, ką jam teikia šių mielų gyvūnėlių draugija, nedaugžodžiauja sakydamas, kad tai atgaiva sielai, visada namuose turi į ką paganyti akis, o kartu prisiminti ir smagias kelionių akimirkas.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Fotografo D.Labučio namuose prieglobs-tį atrado daugiau kaip 30 smagios kolekcijos eksponatų, kurie paprastai įsigyti kelionėse arba padovanoti artimiausių žmonių, neretais atvejais ir gimtadienio proga. Kaip užgimusi ši žaisminga katinukų kolekcija? „Kažkaip sa-vaime. Iš pradžių pirkdavau tokius tradicinius katinus, kurių pilna visur, bet paskui standar-tiniai katinai pasidarė nebeįdomūs ir pradėjau ieškoti įdomesnių. Taip ir užkrėčiau šeimą katinų kolekcionavimu“, - šypsodamasis pri-sipažįsta D.Labutis, rodydamas mieliausius kolekcijos eksponatus.

Suvenyrai įsigyti keliaujant po įvairias šalis - fotografas rodo, kurį pirko lankydama-sis Ukrainoje, o kurį parsivežė iš Romos - miniatiūrinę katės kaukę, o štai vienas iš naujausių pirktas Nidoje. Išskiria ir vaikų iš Prahos parvežtą ženkliuką, papuoštą katino atvaizdu. Gal dar trūksta gintarinio eksponato, bet laikui bėgant neabejotinai ir toks papildys šią nuotaikingą kolekciją.

Žinoma, pagrindinis dėmesys tenka augin-tiniui - sfinksų veislės katinui Oskarui, kurio, rodos, neerzina šitiekos katinų apsuptis. Ne-bent pribėga prie įsimintiniausio kolekcijos eksponato - didelio katino figūros, stovinčios ant žemės palei langą.

Kodėl būtent katinai patraukė akį, o ne kiti padarėliai? „Todėl, kad auginome katiną - prieš tai sfinksą ir dabar sfinksą, - paaiš-kina fotografas D.Labutis. - Na, kažkaip katinas, tai katinas. Dabar kai važiuoju į kelionę, niekad nereikia galvoti, ką atvež-ti. Net jeigu eini į kokią mugę, tai tik ka-tino ieškai, bet jau įdomesnio. O įdomiau-sia istorija - pats negražiausias, bet pats

brangiausias ir jau sulūžęs eksponatas - iš Londono parsivežtas magnetukas. Tenai pravaikščiojau gal dešimt suvenyrų parduo-tuvių - užeinu, prašau, duokite man katiną, jie man rodo visokius policininkus, o katino kaip nėra, taip nėra. Tai vieną kažkokį apdulkėju-

sį magnetuką su katino atvaizdu vis dėlto iš-traukė iš kampo. Jis man pats brangiausias, nes aš jo šitiek laiko ieškojau. Keista, kodėl Londone nėra katinų“, - stebisi aistringas katinų figūrėlių kolekcionierius.

Jis prisipažįsta, kad akys pačios už-

kliūva už originalesnio suvenyro, kuriuo taip ir knieti papildyti žaismingą kolekciją. Vieniems patinka kolekcionuoti, kitiems tai neatrodo širdžiai malonus užsiėmimas. O štai fotografas patikina, kad kolekcio-navimas vis dėlto žmogui duoda nemažai: „Šiaip tai atgaiva. Pasižiūri, prisimeni ke-lionę arba dar kažką, prisimeni kiekvie-no istoriją“, - sako jis ir priduria jau ne kiekvieną istoriją bepamenantis. „Šitą... - susimąsto D.Labutis, į rankas paimdamas vieną iš katinų, - rodos, kažkas padovano-jo gimtadienio proga, aš jo tikrai nepirkau. Kolekcionavimas prasidėjo netyčia, o dabar kur nors išvažiuoji ir kolekcija po truputį vis pildosi. Jiems yra ir paskirta vieta. Atrodo, rinkti katinus primityvu, bet tik pažiūrėkite, kokia jų įvairovė prisikaupė“.

Paklaustas, ar mėgsta fotografuoti ka-tinus, D.Labutis prisipažįsta, kad saviškį dažnai nupaveiksluoja ir nuotraukas mielai patalpina internete, leisdamas ir kitiems pasigrožėti tokiu aristokratiškos laikyse-nos katinu. „Aš pradžioje nemylėjau tokios veislės katinų, bet dabar plaukuotas kati-nas - man ne katinas. (Juokiasi.) Jie kaip šunys - nors dabar jis ramus, bet būna toks chuliganas ir taip duodasi čia po namus“, - apie augintinį pasakoja fotografas. Beje, šiuose namuose gyvena dar ir šuo, kuris su katinu palaiko visai neblogus santykius.

* Vienintelė Lietuvos nacionalinė naujienų agentūra ELTA priklauso

atgaiva

Dainiaus Labučio

Fotografo pomėGiaij/b laisValaikis

n Šis juodukas iš Londono - pats brangiausias eksponatas, nes jo radybos kiek užtruko

irmanto Sidarevičiaus nuotr.