BULVĖS - sveikatosabc.ltsveikatosabc.lt/pdf/2007/abc200710.pdf · Kai nebeskaičiuoji metų... Apie Gerontologijos ir reabilitacijos centro gynentojus Aromato GALIA ... žvalūs,

Nr.10www.sveikatosabc.lt 4.89 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

ISS

N 1

648-

1658

2007 m. spalis

„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“

BULVĖS

Ar saldus jūsų MIEGAS?Fitoterapeutas

Juozas Ruolia

Susigrąžinkite judėjimo DŽIAUGSMĄ

Kai nebeskaičiuoji metų...Apie Gerontologijos ir reabilitacijos centro gynentojus

Aromato GALIA

Dar vienas pomėgis – ŠOKIAIPažintis su antrojo „Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyviudr. Dariumi Rauba

Vaikystės ŠLEIFAS

AUTIZMAS:kai pasaulis kitoks

Magnis ir SVEIKATA

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 3Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Jauskitės puikiai32 Mankšta, pakeičianti kūną

Grožis ir sveikata36 Aromato galia

Gamtos vaistinė40 Vaistai iš daržo

Netradicinė medicina44 Ajurvedinė mityba ir gyvenimo būdas

Sveika mityba46 Bulvės48 Ar sveika valgyti cepelinus?

Jūsų bendraminčiai50 „Aconitum“ klubo susitikimų Kaune bei Vilniuje akimirkos

Testas53 Kas jūs esate: romantikas ar menininkas?

TURINYS

Mėnesio interviu6 „Žolė žolei nelygu“

Iš LNK TV laidos14 Tas kojų lengvumas18 Kalcio svarba organizmui22 Ilga ir sunki kova su ateroskleroze 25 Ląstelių gyvybės vanduo30 Susigrąžinkite judėjimo džiaugsmą 34 Magnis ir sveikata 35 O gal trūksta ir kalio?38 Ar saldus jūsų miegas?42 Plikimas – vyrų privilegija?

Sielos labirintai16 Vaikystės šleifas

Verta žinoti18 Kai metų nebeskaičiuoji...

Jūsų vaikas26 Autizmas: kai pasaulis kitoks

Laisvalaikio minutės28 Dar vienas pomėgis – šokiai

Viršelyje – Juozas Ruolia. Rimvydo Varnausko nuotrauka

4 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Leidžia UAB „Sveikatos ABC”ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: 32 80 08Faksas: 33 84 87

El. paštas: [email protected], profilaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2007 m. SPALIS NR. 10

Vyriausioji redaktorė Rima Balanaškienė

Redaktorė Laima Junevičienė

BendradarbiaiVaida LeškevičiūtėIeva Paulauskienė

Gražina VasiliauskienėMantas Jakimavičius

Eligijus BielinskasKęstutis MerkysSilvija ŠileikaitėIngrida Žirlienė

Daiva Bertulienė

DizainerisAndrius Vereikis

IliustracijosJupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:8 612 85418

Kaina 4,89 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Regrafas“ Piliakalnio g. 3,

LT-46224 Kaunas

Kokybės telefonas8 37 441111

Man patinka smėlio laikrodžiai. Galiu ištisas valandas žiūrėti, kaip iš vieno indo į kitą siauručiu takeliu teka smėlis... Jaučiuos taip, tarsi pro pirštus tekėtų pats gyvenimas. Jeigu viskas gerai, jis teka lėtai, kaip ir lai-kas smėlio laikrodyje, jei „kresteli“, su-spindi visomis vaivorykštės spalvomis ir lekia lekia... Čia – pavasaris, čia – ruduo... Bet gyvenimas eina (ar teka) tol, kol judi. Taip teigia ponas Petras, trisdešimt metų besigalynėjantis su ateroskleroze ir nežadantis pasiduoti. Jis žino viena – judės, kol leis sveikata ir jo negaluojančios kojos. Kur kas sparčiau nei po antrosios kraujagyslių šuntavimo operacijos sveikstantis ponas Petras, juda kitas mūsų pašnekovas. Tik ne parko ta-keliu, o šokių aikštelėje. Jis – antrojo „Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyvis. Į šį projektą jį atvedė aistra šokiui.Nepaklausėme (o gaila!), ar mėgsta šokti mėnesio interviu kalbintas fi-toterapeutas Juozas Ruolia. Tiesą sa-kant, nebuvo ir kada. Kai lankėmės darbo kabinete, mūsų pašnekovas vis vardijo žoleles, kiekvieną jų ryšelį švelniai it mažą vaiką paglostydamas ir priglausdamas prie širdies. Galbūt

pacientai rikiuojasi prie fitoterapeutokabineto ne tik ieškodami pagalbos nuo grėsmingos amžiaus ligos – vė-žio, bet ir pakerėti šio žmogaus geru-mo ir išminties? Tik nemanykite, kad jis – žiniuonis. Fitoterapeutas sako, kad renkant ir vartojant vaistinius augalus, reikia ir moksliškai pagrįstų įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų poveikį organizmui. Žiupsnelį jo pata-rimų žurnalo puslapiuose ras ir mūsų skaitytojai. Vienas iš fitoterapeuto patarimų yraraginimas tausoti savo sveikatą. Tai-gi rūpinkimės savo fizine ir dvasinesveikata. Tada ilgiau būsime sveiki ir žvalūs, kaip ir ponia Aldona, jau de-vynerius metus gyvenanti Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klini-kinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre. Taip skambiai pavadintas Centras tėra paprasčiausi senelių namai. Bet pabendravę su po-nia Aldona supratome, kad gyvenimas teka ir čia. Žinoma, jei judi...Apie judėjimo malonumą ir kitus gy-venimo džiaugsmus diskutavo į pir-muosius šį rudenį susitikimus susirin-kę klubo nariai. Susitikimų akimirkas užfiksavo ir mūsų fotoobjektyvas. Beje,jei dar nesate klubo narys, paskubėkite juo tapti. Jūsų laukia ne tik įdomūs su-sitikimai, bet ir malonios staigmenos. Apie tai skaitykite p. 50–51. O mes lauksime jūsų laiškų. Iki pasi-matymo!

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

REDAKTORĖS ŽODIS


IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

Šiąnakt blogai miegojau: kiaurą naktį pliaupė lietus, paklydę klevo lapai beldės į langą delnukais šaltais. Ak, tie sąnariai! Vėl truputį maudžia. Žinojau – tai būna dažniausiai, kai keičiasi oras... Įjungiu re-laksacinę kasetę, galvoju apie kvėpavimą, atpalaiduoju raumenis. Kūno ir psichikos poilsis sumažina įtampą – iš lovos keliuo-si žvalesnė, linksmesnė.Gyvenu viena, nėra artimo žmogaus, to-dėl norom nenorom reikia tvarkyti savo gyvenimą taip, kad „blogų dienų“ būtų kuo mažiau, kurios priklauso nuo emo-cinio pakilimo ar nuosmukio. Kad nesi-jausčiau vieniša su savo liga, prieš aštuo-nerius metus įstojau į Panevėžio „Artrito“ bendriją. Dvi kadencijas vadovavau Lie-tuvos artrito asociacijai. Šiuo metu esu asociacijos tarybos narė. Visuomeninė veikla yra mano gyvenimas, iš kurios pasi-sėmiau daug jėgų ir ištvermės, kuri sutei-kė gyvenimo prasmę ir išmokė pro lūpų šnabždesį išgirsti prasmingus žodžius, nepraeiti pro gėlę, medį, akmenį, žmo-gų, nepamačius jo grožio, nesupratus jo skausmo.Nuovargis man nesvetimas. Tada prakal-bu sielos balsu – rašau eilėraščius, apsa-kymus: verkiu ir juokiuos su savo herojais iki užsimiršimo, jaučiuosi pakylėta, jei pa-siseka ir kiti įvertina.Silpnumui ir nuovargiui nugalėti svarbus psichologinis aspektas, aktyvumo palaiky-mas, džiugių įspūdžių paieškos. Nepatikė-sit – radau! Prieš dešimt metų įkūriau saty-

ros ir humoro grupę „Rozaliūtės“. Grupėje dalyvauja 16 narių, sergančių sąnarių ligo-mis. Kuriu scenarijų, režisuoju, vadovauju. Mes šokame, dainuojame, vaidiname. Tai geriausia relaksacija mūsų kūnui ir katarsis sielai, ypač tada, kai tampame respubli-kinio ar miesto konkurso nugalėtojomis. Šiais metais tapome Lietuvos televizijos laidos „Humoro vakarienė“ nugalėtojo-mis. Kiek įspūdžių! Ne veltui sakoma, kad atsiskyrėlius apninka liūdesys – nepajunti, kai pradedi skaičiuoti gyvenimo žings-nius. Tokiai nuotaikai pagrindo yra: viskas brangsta. Ieškokime pakaitalo: mankšta nieko nekainuoja. Taigi pirmyn! Pritaikiau sau kinų mankštos Tai Chi Chuan metodą, paremtą kovos meno principais, kur ak-centuojama kūno ir dvasios darna.Nenustebinsiu sakydama, kad bet koks fizinis darbas reikalauja daugiau pastan-gų. Tačiau kaip rašė Seneka, „Didžiausia valdžia yra valdyti save“. Svarbu įsitikinti, kad dar gali būti naudinga visuomenei, šeimai.Kiekvienai progai pasitaikius bėgu pasi-semti natūralios energijos iš gamtos: tai mano tėvų žemės sklypelis prie sraunaus Juostos upelio, kur bebrai renčia užtvaras, šimtamečiai ąžuolai mena Perkūną die-vaitį. Prisiglaudžiu prie ąžuolo, apkabinu beržą ir jaučiu gyslomis tekantį ošimą, didingą gamtos gausmą. Maudynės upe-lyje – puikiausia hidroterapija, suteikianti malonaus žvalumo. Vasarą paupyje prisi-renku lankos šieno – žiemą mėgaujuosi

Gerbiamoji Redakcija!

Man jau 74 metai. Tebegyvenu, nors dir-bau sunkų pedagoginį darbą, bet jam tu-rėjau pašaukimą iš vaikystės.Nepasakosiu apie išgyventas skaudžias netektis, patirtus dvasinius stresus, ne-turiu teisės pasigirti nuostabia sveikata, bet be fizinės ištvermės yra ir dvasinėsveikata, kuri padeda įveikti negandas, atlaikyti užklupusias ligas ir ramiai sutikti išėjimą...Džiaugiuosi, kad paeinu, kad matau gam-tos žavesį, girdžiu paukščių čiulbėjimą, jaučiu žydinčių gėlių aromatą, mintimis, klūpėdama prie brangių į amžinybę iš-ėjusių žmonių kapų pasikalbu su jais.Džiaugiuosi, kad gera, labai labai gera bendrauti su artimais širdžiai jaunystės bičiuliais. [...] Mėgau ir tebemėgstu rašyti apie įdo-mius žmones, rinkau likusių gyvų po-litinių kalinių prisiminimus, todėl [...] sudėliojau knygą „Testamentas ukmer-giškiams“. Ši knyga buvusio JAV, dabar

Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Vygando Ušacko dėka pateko į di-džiausią pasaulyje kongreso bibliote-ką Vašingtone. Kodėl? Ambasadoriaus tėveliai gyvena Ukmergėje, iš jų amba-sadorius ir sužinojo, kad „Testamente ukmergiškiams“ aprašytas jo senelis Adomas Ušackas, 1941 metų Rešiotų lagerio kalinys. Adomas buvo vienas iš tų gyvų liudininkų, iki mirties nepa-miršęs, kaip bejėgius ir išsekusius jau-nus vyrus šaudė ir, kaukoles sutrupinę, vežė užkasti karvėmis kinkytais veži-mais. Ne veltui ambasadorius šiemet su sūnumi dalyvavo ekspedicijoje į Kras-nojarsko sritį... Tai begalinio nuoširdu-mo ir gilios erudicijos jaunas žmogus.Nepaprastai mėgau keliauti, kai tu-rizmui vadovavo nuostabus žmogus – mokytojas Balys Petrulionis (amžina ramybė jam).Svajoju dar kartą pamatyti Krymą, pa-siekti Šveicariją, bet... jau nebe man, tačiau turiu vienintelę gerąją, dva-singąją jaunylę sesutę Nijolę, kuri dar

žolelių voniomis. Pirmenybę teikiu netra-dicinei, palaikomajai medicinai. Kai jau-čiuosi pavargusi, nepuolu gerti medika-mentų – renkuosi homeopatinius vaistus, arbatėles. Turiu sukaupusi daug leidinių apie liaudies mediciną: nuo E. Šimkūnai-tės „Gyvenimo receptai“ iki K. Stojanovos „Aiškiaregė Vanga“.Upelio Juostos slėnyje – vaistažolių rojus. Kiekvieną vasarą organizuojame išvyką „O ramunėle, pasakyk“. Renkame vaista-žoles, vedame viktoriną „Ką aš žinau apie vaistažoles“. Apdovanojame „raganas“ ir „raganaites“. Nenuostabu, kad pasiskun-dus kojų nuovargiu, aštuonmetė anūkėlė Gerda greitai pataria: „Močiute, užsidėk beržo lapų, išgerk pienių arbatėlės“. Belie-ka tik paklausyti. Palengvėja ne tiek nuo arbatėlės, kiek nuo gero patarimo.Gerinant gyvenimo kokybę, lyg gurkšnis tyro vandens yra medicininis švietimas. Tai adekvati informacija žmonėms, kurie nežino apie sąnarių ligų priežastis. Tuo tikslu paruošiau ne vieną projektą, pagal kuriuos buvo vedamos konferencijos bei išleisti šviečiamieji leidiniai, kurie praver-čia tiems, kuriems trūksta gydytojo kon-sultacijos ar sunkiai prieinamos reabilita-cinės priemonės.Kovoti su nuovargiu yra daug būdų. Kartais tenka jį net prisišaukti. Tada ilgai vaikštau rudenėjančiais takais, parko alė-jomis, darbuojuosi darželyje ir judu, kru-tu... Naktį miegu kaip užmušta, o rytą pa-kirdus norisi sušukti: „Gyvenime, koks tu gražus su savo rūpesčiais ir džiaugsmais!“

Marija Barauskienė, Panevėžys

tebedirba gydytoja ir su vyru keliauja po Europą, netgi į Egiptą, Tunisą buvo nuvykusi. Jos papasakotus įspūdžius ap-rašau ir perteikiu kitiems, tad jaučiu tarsi pati būčiau apsilankiusi svečioje šalyje. Esu laiminga, kad dar galiu pasėdėti prie rašomojo stalo, pasikalbėti su pa-sakiško gerumo savo Justinu, neprara-dusio humoro jausmo visose gyveni-mo negandose ir kartojusio man : „Būk stipri su savimi!“ Lapkričio 7 d. bus ketveri metai, kaip jis ilsisi Svėdasų kapinėse, kartu su mano tėveliais, se-neliais, mūsų šeimos šventuoju apaš-talu viengungiu dėde Juozu, bet jau-čiu savo Justiną širdyje ir sieloje gyvą, palikusį Lietuvai savo drąsą kovoje už laisvę, įamžintą albume „Naikintas, bet nenugalėtas tautos kelias“ ir tokio pat pavadinimo knygoje, padovanojusį man mūsų sūnų, kiekvieną sekmadie-nį, pavakary uždegantį jo atminimui žiburėlį prie kapo.

Danutė Šilinienė, Ukmergė

Gerb. Redakcija! Perskaičiau apie konkursą „Už sveiką senatvę“ ir siunčiu rašinėlį.


„Žolė žolei NELYGU“

MĖNESIO INTERVIU


MĖNESIO INTERVIU

Kas Jus „atvedė“ į fitoterapiją?Ir mano senelė, ir mama domėjosi vaistažolėmis, žinojo, kaip jomis gydytis. Baigęs vidurinę mokyklą (1969 m.), įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet viską „su-gadino“ charakteristikos įrašas (vidurinėje mokykloje): „Dėl tikėjimo nestojo į komjaunimą“. Taigi 1971 m. iš studentų sąrašų buvau išbrauktas, neva dėl sveikatos. Išsėtinės sklero-zės diagnozę tuometiniai saugumui lojalūs gydytojai tyčia sugalvojo, kad tik būtų pretekstas pašalinti mane iš univer-siteto. Iš Vilniuje gyvenančios vaistininkės Baranauskienės gavau 20 žolelių mišinio miltelių. Juos gėriau ir sėkmingai „sveikau“ nuo tariamos ligos. Tuo pat metu pradėjau skaityti knygas, straipsnius apie tas 20 vaistažolių. Pasveikęs norėjau tęsti studijas, bet tuometiniai Medicinos fakulteto dekanai bei prodekanai vėl mane „gąsdino“, kad „liga atsinaujins“. Jie parašė rekomendaciją į Kauno P. Mažylio medicinos mo-kyklą, kurioje mokiausi dantų techniko specialybės. Atsi-menu, drožiu iš gipso gabalo kažką panašaus į dantį, ir širdis nelinksta prie šio amato... Parašiau prašymą mokyklos di-rektoriui dr. J. Kviliui, kad leistų mokytis medicinos felčeriu. Ačiū dr. J. Kviliui, dr. Č. Grigui, kad leido. 1974 m. man buvo suteikta medicinos felčerio kvalifikacija. Nepamiršau ir vais-tažolių. Vadovaujamas dabartinio profesoriaus V. Budniko, atlikau pirmuosius eksperimentus su vaistažolių veikliosio-mis medžiagomis, apie tai skaičiau pranešimą studentų su-važiavime Gruzijoje. Kelerius metus dirbau Vilniaus greito-sios medicinos pagalbos stotyje, bet manęs neapleido noras studijuoti vaistažoles, medicinos mokslus. Susipažinau su sąjunginio Maskvos vaistažolių instituto profesoriumi V. Nikolajevu, kitais gerais žmonėmis, ir jie man patarė baigti aukštuosius biologijos mokslus Krasnojarske. 1982 m. Kras-nojarsko pedagoginiame institute man buvo suteikta biolo-go kvalifikacija. Taip pat Krasnojarsko medicinos institutedalyvavau farmakognozijos mokslinės draugijos veikloje ir įgijau pirmųjų klinikinės fitoterapijos įgūdžių.1989 m. Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakul-tete man buvo suteikta gydytojo laboranto kvalifikacija.1991 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitoterapi-jos katedroje dalyvavau dviejų mėnesių specializacijos kur-suose: „Fitoterapija sergant vidaus ligomis“.

1992 m. Lietuvos onkologijos centre (dabartiniame VU Lietuvos onkologijos institute) buvau paskirtas Fitoterapi-jos laboratorijos vedėju. 1994 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitotera-pijos katedroje pradėjau dalyvauti pavienių vaistažolių ir jų mišinių poveikio gydant vėžį tyrimuose (vadovai prof. E. Gricenko ir prof. M. Kurik). Beje, tarp abiejų institutų iki šiol tęsiama bendradarbiavimo sutartis. Lietuvos onkologijos institute organizuojant ir vykdant Fi-toterapijos laboratorijos veiklą – atliekant tyrimus ir vaista-žolių imuniteto stimuliuojamojo, antioksidacinio, detoksi-kuojamojo, virškinimo, nervų sistemos veiklos skatinamojo ir vėžio gydomojo poveikio stebėjimus – daug padėjo ir padeda prof. K. P. Valuckas, doc. P. Breivis, prof. J. Didžia-petrienė, dr. J. Narbutienė ir jų kolektyvai. Nuo 2002 m. fitoterapinė, biologinė žmogaus gyvenimo kokybės geri-nimo tvarka ir priešvėžinė sauga yra priskirtos reabilitaci-nei pagalbai. Daug vertingų pastabų ir patarimų gaunu iš prof. L. Griciūtės, dr. J. Veseliūno, dr. S. Vaitiekūnaitės, dr. E. Aleknavičiaus, dr. T. Pipirienės, dr. T. Vincelienės, dr. T. Rutkauskienės, med. dr. S. Cicėno, med. dr. A. Burneckio ir kitų gydytojų.

Kada pas Jus ateina pacientai – tik susirgę ir sužinoję savo diagnozę ar vėliau?Pacientai turėtų lankytis nuolat, kas pusmetį ar kas metus, kai lankosi ir pas kitus instituto specialistus, tačiau 60 proc. pacientų yra nuolatiniai, o 40 proc. jų fitoterapeuto kabinete

Apie fitoterapeutą Juozą Ruolią daugelis žmonių yra bent jau girdėję. Iš šalies kartais atrodo, kad jis tarsi vienišas atsiskyrėlis pluša Vilniaus univer-siteto Onkologijos instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje su savo žolelėmis, apsuptas skalpeliais, cheminiais vaistais ir brangia aparatū-ra apsiginklavusių medikų. Tačiau tai – apgaulin-ga vizija. Pats Juozas Ruolia sako, kad be kolegų pagalbos jis tiesiog negalėtų dirbti. „Vien liaudies išmintimi remtis negalime, nes renkant ir varto-jant vaistinius augalus, reikia ir moksliškai pa-grįstų įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų poveikį organizmui“, – teigia fitoterapeutas.


MĖNESIO INTERVIU

apsilanko tik vieną kartą gyvenime – po to jie nebesugrįžta. Gaila, nes taip prarandamas grįžtamasis ryšys, negalima da-ryti jokių išvadų dėl gydymo. Kartais prireikia tik konsulta-cijos dėl mitybos. Norinčiajam pagerinti gyvenimo kokybę reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomenduoju keletą vaistažolių mišinių: nuo uždegimo, kraujodarą ir imunite-tą gerinančių, pasižyminčių antioksidaciniu, detoksikuoja-muoju poveikiu. Taip pat skiriu vaistažolių, kurių veikliosios medžiagos veikia vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, gerina virškinimą bei reguliuoja nervų sistemą. Pacientui indivi-dualiai sudaryta programa kasmet koreguojama pagal vėžio žymenis, imunologinius, bendruosius kraujo tyrimus.

Daugelis Jus pažįsta kaip fitoterapeutą, padedantį žmo-nėms kovoti su vėžiu, tačiau juk tai – ne visa Jūsų veikla?Jau apie 30 metų administruoju podiplominį medicinos dar-buotojų mokymosi centrą. Tai labiau vadybinis, pedagoginis darbas. Skaitau paskaitų ciklą „Fitoterapija onkologijoje“ Lietuvos ir užsienio studentams, gydytojams, provizoriams, slaugytojams, visuomenei, radijo, televizijos laidose kalbu sveikatinimo klausimais. Įvairiuose leidiniuose esu išspaus-dinęs per 100 straipsnių apie fitoterapiją onkologijoje. Per 15 darbo Fitoterapijos laboratorijoje metų, padedant kolektyvui, pavyko sukurti ir patvirtinti 7 metodikas įvairių organų vėžio profilaktikai bei rekomendacijas gyvenimo ko-kybei gerinti reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu. Sudarėme ir mitybos atmintinę. Kiekvieno nuolat pas mane besilan-kančio paciento duomenys kaupiami ir analizuojami. 2001 m. buvo sudaryta (2006 m. patvirtinta) Gyvenimo kokybės gerinimo reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomenda-cija. Ji kiekvienam ligoniui yra individuali. Juk yra daugybė

vėžio atsiradimo priežasčių: tai ir stresai, baimės, sparčiai organizme vykstantys oksidacijos procesai, šarmų ir rūgščių balanso sutrikimai, rūkymo ir radiacijos poveikis, virusai, bakterijos, grybeliai, netinkama mityba, prastas virškinimas, sutrikęs tarpląstelinių medžiagų apykaitos produktų šalini-mas, taip pat paveldimumas. Pats organizmas nesugeba su visa tai susidoroti. Žmogaus priešvėžinę saugą (terminas su-kurtas paties fitoterapeuto, – žurnalistės pastaba) reikia vyk-dyti 6–8 aspektais, kad vėl nesusidarytų tokios pat sąlygos kaip ligos pradžioje ir nebūtų recidyvų. Į mūsų Institute sudarytus vaistažolių mišinius įeina daug žolių, tačiau jos visos turi būti jau apie 15 metų vartojamos

Europos Sąjungos šalyse ir 30 metų įrašytos kurios nors ES šalių farmakopėjoje.

Kaip Lietuvos medikai vertina fitoterapiją?Kauno medicinos universitete, kur rengiami būsimieji gy-dytojai, slaugytojai, prof. J. Brėdikio ir Universiteto senato iniciatyva jau pradedami dėstyti alternatyviosios medicinos pradmenys: ajurveda, kinų medicina ir kitos alternatyviosios medicinos sistemos (taip pat fitoterapija).Alternatyvioji medicina ir Vakarų pasaulyje buvo oficialiaipripažinta ne taip seniai. 1992 m. JAV Kongreso pavedimu Nacionalinis sveikatos institutas įkūrė Alternatyviosios me-dicinos tarnybą, kuri pradėjo tyrinėti alternatyviosios me-

Studijos Kaune. 1972 m.Su tėveliu ir mama tėviškėje. 1968 m.

Talkina ir sūnus Vytautas


MĖNESIO INTERVIU

dicinos formas. 1998 m. ši tarnyba išsiplėtė į Nacionalinį papildomos ir alternatyviosios medicinos centrą. Europos papildomos medicinos tarnyba yra išskyrusi 6 alternaty-viosios medicinos būdus. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 2002–2005 m. strategijoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ augalinės kilmės preparatus priskyrė klasikinei medicinai. O priešiškumas ir nesusikalbėjimas atsiranda tik dėl žinių trūkumo. Kai būsimieji gydytojai, slaugytojai gaus reikia-mos informacijos ir žinių apie alternatyviąją mediciną, tuo-met požiūris į šią medicinos sritį turėtų būti kitoks. Dabar tik apie 3 tūkst. Lietuvos gydytojų gerai išmano homeopa-

ligos gydymo būdas turi ir šalutinį poveikį, tad iš pradžių mes siekėme jį sumažinti. Vėliau daugėjo pasaulyje atliktų studijų ir tyrimų apie fitoterapinius vaistus, kurie veikia pik-tybinių navikų ląstelių medžiagų apykaitą. Vienais atvejais yra skiriama fenolinių junginių, kurie „suriša“ ir nusodina baltymus, veikia sutraukiamai, skatina kraujo krešėjimą, slo-pina uždegimą, naikina bakterijas, o kitu atveju – alkaloidų (turinčių azoto, nuodingų, stipriai veikiančių junginių), kurie stabdo vėžinių ląstelių dalijimąsi, skatina jų žūtį ar negebėji-mą „slėptis“ nuo imuniteto. Visa tai kūrėme su Onkologijos instituto mokslininkais, jie labai daug padėjo.

Kaip ruošiamos vaistažolės?Beveik visų vaistinių augalų galima rasti natūraliose auga-vietėse – šiuo metu Lietuvoje pievų apstu. Specialiai augi-namos tik mėtos ir medetkos. Fitoterapijos laboratorija turi įrengtų džiovyklų ir laikyklų. Vaistažolės turi džiūti natū-raliai, bet greitai, nes vytinant nelieka veikliųjų medžiagų. (Fitoterapeutas savo kabinete įrengęs net mažą pavyzdinę džiovyklą – augalai dedami ant ištemptų vielų). Jei žmonės nori džiovinti palėpėje, po šiferiniu stogu, privalo šiferį iš apačios ištepti „Lipalu“, kad ant augalų nepatektų asbesto dalelių. Džiovinant žoles negalima naudoti ventiliatorių, nes deguonis oksiduoja veikliąsias vaistažolių medžiagas. Išdžiovintas vaistažoles reikia laikyti kelių sluoksnių po-pieriniuose maišeliuose. Gaminant vaistažolių vandenines ištraukas, vaistažoles iš vakaro reikia užpilti atvėsintu iki 25°C vandeniu, rytą nukošti (naktinė ištrauka), o ant šlapių vaistažolių užpilti verdančio vandens ir apie 10 min. virin-ti, po to atvėsinti ir nukošti. Naktinė ištrauka sumaišoma su rytiniu nuoviru ir vartojama po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną, 5–10 min. prieš valgį. Negalima užpilti ir laikyti

tiją, fitoterapiją, homotoksikologiją, nes dalyvauja įvairiuosetobulinimosi, specializacijos kursuose, vykstančiuose Lietu-voje ir užsienio šalyse. Dabar apie 40 proc. rinkoje esančių vaistų gaminama iš vaistinių augalų. Tad šią atėjusią „madą“ vartoti kuo daugiau ne cheminių, o augalinių preparatų reikia susisteminti, su-tvarkyti, ypač augalinius preparatus derinant su cheminės kilmės vaistais.

O kaip sekėsi bendradarbiauti su Onkologijos instituto gydytojais?Jau minėjau, kad bendradarbiauti sekasi gerai. Juk gydymo ir reabilitacijos, remisijos laikotarpiu kiekvienas bet kurios

Po jubiliejų įamžinu dovanotas gėles

Svarbu teisingai padžiauti vaistažoles


MĖNESIO INTERVIU

mišinių termose, nes 80–90°C temperatūroje vyksta antri-nės ir tretinės reakcijos, kurių metu susidaro visiškai nauji junginiai. Tinkamai paruošto užpilo galima gerti iki 10–12 valandų, laikant vėsioje ir tamsioje vietoje. Vėliau biologiškai aktyvūs junginiai suyra arba užpilas pradeda rūgti.

Kokias klaidas dažniausiai daro ligoniai, kokiais mitais vis dar tiki?Šiuo metu labai populiaru ar madinga gerti žaliosios arba-tos. Tačiau jos atsargiai vartoti turėtų tie, kurie vartoja vais-tus nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Žaliojoje arbatoje yra nemažai kofeino, tad ji labiau tinka tiems, kas skundžiasi žemu kraujospūdžiu. Dažnai žmonės puola į kraštutinumus, nuo visų ligų vartoja vieną vaistažolę. Štai dabar daugelis augina ir vartoja auksinį ūsą. Tačiau nė vienas rimtas mok-

slinis institutas nėra šio augalo tyrinėjęs. Tikrai atsakingai galiu pasakyti, kad auksinio ūso veikliosios medžiagos slo-pina uždegimus. Tačiau išvardyti daugiau jo teigiamų savy-bių negalėčiau, nes auksinis ūsas – naujas liaudies medicinos „numylėtinis“.Reikėtų žmonėms įsisąmoninti ir tai, kad nuo pirminio vė-žio jokių vaistažolių nėra. Tokiu atveju veiksmingiausias gali būti tik radikalus auglio pašalinimas, ir jeigu yra būtinybė, – chemoterapija arba spindulinis gydymas. Tuomet vaista-žolių skiriama šalutiniam šios terapijos poveikiui sumažinti

ar pašalinti. Labai svarbu, kad vaistinis augalas nemenkintų cheminio preparato ar spindulių veikimo. Tuo metu, kai at-liekama spindulinė terapija, pacientui jokiu būdu negalima vartoti antioksidantų, nes jie neutralizuoja spindulių sukel-tus griovimo procesus vėžio ląstelėse. Nepasitarus su gydan-čiu gydytoju, neverta pirkti įvairių firmų siūlomų vaistiniųaugalų rinkinių, kainuojančių net iki 1000 litų, nes tai jokiu būdu nepakeis tradicinio, klasikinio gydymo. Aplink naviką (vėžį) visuomet būna uždegimo židinys, o žoliniai preparatai yra stambiamolekuliniai, todėl negali pasiekti paties vėžio arba pasiekia tik jo paviršines ląsteles. O juk svarbiausia sustabdyti vėžio vystymąsi iš vidaus, kiek galima radikaliau jį pašalinti.

Su dukra Rūta, žmona Jūrate ir sūnumi Vytautu

Vaistažolės auga ir Danijoje


MĖNESIO INTERVIU

Keletas fitoterapeuto J. Ruolios patarimų

• Jei sergate funkcine liga, pakanka gerti vienos, dviejų ar trijų žolių arbatos.• Jei sutrikimas organinis – uždegimas su audinių irimu (des-trukcija), rekomenduojama gerti vaistažolių mišinių bei kitų natūralios kilmės papildų. Kuo mažiau vartokite cheminės kil-mės papildų, ypač jei mėgstate savigydą.• Morkas vakare sutarkuokite ir apšlakstykite grietine, rytą ant jų užpilkite alyvuogių aliejaus ir pakepinkite. Tuomet visi 6–7 karotinoidai pereis į riebalus. • Kasdien pagal galimybes rekomenduojama suvalgyti po vie-ną du iš šių 6 rekomenduojamų maisto produktų grupių:1. 1–2 saujas susmulkintų žalių ar raugintų kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių ar šaukštą krienų, česnako skiltelę, svogūną, kelis ridikėlius ar kelis šaukštus sutarkuotos ropės. Maistą gar-dinkite ciberžole (Curcuma), kario prieskoniais, gelsvės, saliero, mairūno, petražolių lapais.2. 2–4 valgomuosius šaukštus virtų burokėlių su kitomis daržo-vėmis, juodųjų serbentų, mėlynių, aronijų, žemuogių, spanguolių, bruknių uogienės su cukrumi, o geriausia su medumi.3. Morkų, pakepintų riebaluose (kaip ruošti – skaitykite aukščiau).4. Kelias skilteles avokado, citrinos, taip pat orkaitėje keptų obuo-lių, morkų. Košių iš grikių, pupelių, žirnių, bulvių (virkite su lupeno-mis, odelę nulupkite bulvei pravėsus).5. Žuvies, vištienos, triušienos, neriebios jautienos, neriebių pieno produktų.6. Gerkite kmynų, pankolio, krapų sėklų nuovirų, mėgstamo negazuoto mineralinio vandens. Sultis patartina gerti mažomis porcijomis, po 20–30 ml, t. y. vieną gurkšnį per valandą.Atsiminkite, kad didelės dozės daigintų grūdų, želmenų sulčių, kitų sulčių, gali labai pakenkti. Maistas taip pat yra vaistas, bet vartojamas turi būti po nedaug ir dažnai.

Fitoterapeuto J. Ruolios ir kitų autorių sudaryta strategi-ja, kaip šalinti ląstelių supiktybėjimo priežastis:1. Adaptogenai, meditacija, autopsichoterapija;2. Antioksidantai;3. Mineralinis šarminis, šaltinio, gero šulinio vanduo – iki vie-no litro per dieną;4. Judesio terapija, geras inkstų darbas;5. Rūkymo atsisakymas;6. Detoksikuojamoji terapija (fitoterapija, homeopatija ir ho-motoksikologinė taktika);7. Imuniteto stiprinimas;8. Gera kepenų veikla;9. Porėta mityba (1/2 daržovių, 1/2 mėsos produktų);10. Pakankamas kiekis fermentų ir sulčių, reikalingų maistui virškinti;11. Natūralios erdvinės struktūros: vitaminai, fermentai.

AtmintinėAtminkime, kad persirgus vėžiu, visą likusį gyvenimą reikia ska-tinti imunitetą, vartoti antioksidantų, detoksikuojamųjų, vėžio medžiagų apykaitą stabdančių veikliųjų medžiagų (fenolinių junginių, alkaloidų). Nepamirškime, kad suvalgytas maistas turi būti gerai suvirškinamas, o virškinimui sutrikus, po valgio reikia išgerti pelyno, puplaiškio, ramunėlių, medetkų ar gysločio arba-tos. Gerinkime miegą – prieš atsiguldami į lovą išgerkime karšto pieno stiklinę, kmynų, melisos ar pipirmėtės arbatos, kurioje ištir-pinta 1–2 valgomieji šaukštai gero medaus. Rytą nepamirškime adaptogenų – eleuterekoko ir auksinės šaknies ekstrakto. Stenkimės patys saugoti savo sveikatą.

Sergantiesiems onkologinėmis ligomis negalima vartoti daug ženšenio, leuzėjos, šizandros preparatų, želmenų sulčių ir bi-čių pienelio. Želmenų galima vartoti tik tada, kai mažėja kraujodara, bet tik trumpą laiką: 1–2 savaites po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną (ir tik kraujodarai gerinti). Aš esu kategoriškai nusistatęs prieš visokias sultis, nes jas ga-minant išmetama visa ląsteliena, kurioje lieka beveik visos svarbiausios vertingosios medžiagos – vitaminai, skaidulos, pektinai. Valgykite visą obuolį, visą morką, visą apelsiną, nes sultys tėra tik 99 proc. vandens!

Nei rupūžių užpilai, nei nuodingųjų musmirių ar dėmėtosios maudos antpilai negali sustabdyti vėžinės ligos vystymosi – tokių duomenų nėra. Būtinas kiek įmanoma radikalesnis gydymas, o tik po to galima vartoti fitoterapinių priemonių,iš esmės gerinančių viso organizmo medžiagų apykaitą. O kokias vaistažoles Jūs pats labiausiai mėgstate?Mano „draugai“ – šermukšnio žiedai. Šermukšnio žiedų ar-bata su medumi padeda, kai esu pavargęs. Dar ramunėlės. Kiekvienas žmogus pats turi „atrasti“ labiausiai jam patin-kančias žoles, o gėlės taip pat turi atitinkti jo elektromag-netinį lauką.


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

• Pavalgę neužsisėdėkite prie stalo. Į klausimą: „Ar aš sotus?“ galėsite atsakyti tik praėjus dvidešimčiai minučių po valgio. Sotumo jausmą pajusite ne iš karto, todėl nuo stalo kilkite jausdamiesi dar šiek tiek alkani. Trumpas pasivaikščiojimas po val-gio (užteks ir penkių minučių), jums sukels sotumo jausmą.• Niekada nevalgykite stovėdami – suvalgysite daugiau. • Venkite dietų, ypač „žaibiškų“, nes tuomet jums neišvengiamai grįš visi „ištirpę“ kilogramai. • Niekada neatsisakykite pusryčių. Būtent jie išjudina medžiagų apykaitos sistemą ir padeda deginti riebalus.• Pusryčiams valgykite grūdų – avižų, kviečių, rugių – želmenų. Juose esantis vita-minas B organizme neleis kauptis vandeniui, o riebalams – ant vidaus organų. • Avižiniai dribsniai sukelia sotumo jausmą ir padeda numesti svorio. Jie palengva virškinami skrandyje, tad jūs ilgai nejausite alkio.• Kviečių sėlenas geriausia paruošti taip: užpilti stikline karšto neriebaus pieno, suvynioti indą į rankšluostį ir palaikyti 15 minučių, kad išbrinktų. • Tie, kurie linkę persivalgyti, turėtų valgyti ne tris, o penkis kartus per dieną. Pa-jutę alkį nepulkite į paniką, bet ko nors užkrimskite. Puikiai tiks obuolys, stiklinė jogurto arba kefyro. Jie malšina apetitą ir gali būti kaip atskiras valgis. Valgyda-mi obuolius būtinai suvalgykite ir sėkleles. Vieno obuolio sėklelėse yra visa paros jodo norma. Jodas malšina apetitą.• Visada po ranka turėkite keletą obuolių, morką. Lėtai ir gerai juos sukramtykite – paskui mažiau suvalgysite kitokio maisto.• Pusė stiklinės šviežių petražolių nuoviro leis pamiršti maistą dviem valandoms. Valgyti nenorėsite, jei skalausite burną mėtų arbata: žiupsnis mėtų lapelių stiklinei vandens.• Apetitą puikiai malšina figų ir slyvų nuoviras. Pusę kilogramo džiovintų vaisiųužpilkite 3 l vandens ir virinkite, kol liks tik 2,5 l skysčio. Gerkite prieš valgį po pusę stiklinės skysčio užkąsdami vaisiais. • Jei kankina alkio jausmas, suvalgykite šaukštelį sauso pieno. Kasdien valgykite ankštinių daržovių – pupelių, žirnių. Jie gerina virškinimą ir užpildo skrandį. Labai naudingos su lupenomis virtos ar keptos bulvės. • Jei mėgstate makaronus, tai neverta jų atsisakyti. Bet juos valgykite be mėsos ir grybų. Galite užsiberti šiek tiek sūrio ir daržovių.• Nepiktnaudžiaukite patiekalais, kuriuose daug cukraus ir riebalų – pyragaičiais, tortais.• Ant jūsų stalo kasdien turėtų būti daržovių – žalių, troškintų, virtų. Per dieną jų reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 300 g.• Jei prieš valgį išgersite stiklinę pomidorų sulčių ar mineralinio vandens, suvalgy-site visu trečdaliu mažiau.• Ant sumuštinių tepkite minkštą sviestą (ploniau užtepsite), o salotas gardinkite augaliniu aliejumi arba šviežiu kefyru. • Kava labai žadina apetitą, todėl per dieną išgerkite jos ne daugiau kaip du puodelius.

GERO APETITO!

LĄSTELĖSŽmogaus organizmas sudarytas iš ląs-telių, kurios be paliovos dalijasi. Kiek-vieno žmogaus ląstelėse užkoduota skirtinga genetinė informacija, kuri lemia ląstelių dalijimosi ypatumus ir trukmę. Normaliomis sąlygomis ran-kų epitelio sluoksnis atsinaujina kiek-vieną dieną, galvos – kas tris dienas, viso kūno – kas savaitę. Kraujo ląste-lės atsinaujina kas 80 dienų, bet daug sportuojant – kas 40 dienų. Tai reiškia, kad profesionalūs sportininkai trum-pina savo gyvenimą. Širdis sportuo-jant susitraukinėja tankiau, o per visą gyvenimą ji gali susitraukti tik tam tik-rą skaičių kartų.

PESIMISTAIPesimizmas – įgyta psichikos reakcija, kenksmingas mąstymo įprotis. Kodėl atsiranda pesimizmas, iki galo dar ne-ištirta. Mokslininkai laikosi nuomonės, kad pesimizmo užuomazgų reikėtų ieškoti dar vaikystėje. Mylimo žmogaus mirtis, užgniaužti jausmai ir troškimai, perdėtas mokytojų griežtumas ir reiklu-mas – visa tai jau ankstyvoje jaunystėje gali suformuoti pesimistinį požiūrį į gy-venimą. Pesimizmas pavojingas, nes jis griauna asmenybę, darydamas žmogų silpnesnį ir netgi blogesnį, negu jis ga-lėtų tapti.


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

DANTŲ ŠEPETĖLIUS KEISKIME KAS 3 MĖNESIUS Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ ir „Procter & Gamble“ duomenimis, Lietuvos gyventojai dantų šepetėlį keičia vidutiniškai kas 18 mėnesių, tačiau tai daryti reikėtų net šešiskart dažniau – kas 3 mėnesius.

Specialistai primena, kad ilgai nekeičiamuose šepetėliuo-se ima kauptis žalingi mikroorganizmai. Be to, seni šepetėliai nebe taip gerai išvalo dantis. Lietuvos gyventojų apklausa par-odė, kad daugeliui gyventojų kol kas stinga dantų ir burnos hi-gienos žinių. Tuo tarpu medikai pabrėžia, kad tinkama dantų priežiūra, ypač vaikystėje, leidžia išvengti sunkiai pagydomų dantų ligų.Su Lietuvos Odontologų rūmais jau ne vienerius metus ben-dradarbiaujančios bendrovės „Procter & Gamble“ edukacinės socialinės akcijos „Padovanokite šypseną… ir dantų šepetėlį“ metu „Maxima“ prekybos centruose žmonės galėjo įsigyti dvi-gubą pakuotę dantų šepetėlių „Blend-a-med“, ir vieną šepetėlį iš šios pakuotės paaukoti vaikams, kuriems jų trūksta labiausiai.Per keletą artimiausių savaičių daugelyje Lietuvos vaikų globos namų augančius ir socialiai remtinus vaikus pasieks po kom-plektą iš trijų dantų šepetėlių, kurių jiems užteks visus mokslo metus. Iš viso remtiniems vaikams bus išdalintas 51 tūkstantis šepetėlių. Tačiau svarbiausias šios akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai-sytinus Lietuvos gyventojų burnos higienos įpročius ir priminti, jog taisyklingos dantų priežiūros vaikai mokosi savo šeimoje.

DAIKTŲ ENERGETIKAKiekvieną daiktą gaubia aura. Ji turi nemažai įtakos mūsų biolaukui. Tik kokios – teigiamos ar neigiamos?

Viskas priklauso nuo to, kaip sutampa mūsų energijos lauko parametrai su vieno ar kito daikto energiniais duomenimis.Kai skirtumas didelis, kuris nors gyvybiškai svarbus organas arba ir visas organizmas „išsiderina“. Kitaip tariant, mus su-pančios aplinkos laukai turi atitikti mūsų biolauką. Jautrus arba linkęs sirgti žmogus tarp jam nepalankių daik-tų būna mieguistas, junta skausmą širdies srityje, jam dažnai svaigsta galva, jis nuolat būna susierzinęs. Jei esame priversti būti tarp neigiamą energiją skleidžiančių daiktų, galime rim-tai susirgti. Jei daiktų ir mūsų laukai sutampa, daiktas atrodo malonus ir artimas. Tačiau mes ne visada klausome savo vidinio balso ir sekdami mada dažnai pernelyg perkrauname savo erdvę. Rei-kėtų ir mums sekti japonų pavyzdžiu – jų interjere yra mažai baldų ir kitų daiktų, o būtini daiktai parenkami labai rūpes-tingai. Beje, ir senose mūsų kaimo trobelėse kai kur tebestovi kuklūs protėvių baldai, tačiau kaip malonu prie jų prisiliesti, kaip jauku ir gera tuose namuose! Kiekvienas žmogaus prisilietimas prie daikto palieka savo energetinį pėdsaką. Mūsų aplinkoje susitelkusi ne tik materia-lių daiktų energija, bet ir emocijos, jausmai, kurie taip pat su-kuria savo lauką. Protinė veikla taip pat neabejotinai palieka savo žymę. Mūsų auros nematomos bangos sklando aplinkui ir prasiskverbia į meno kūrinius, rankdarbius ir į kitus mūsų aplinkos daiktus. Taip vyksta pasikeitimas energija, tačiau šis procesas mums ne visada yra naudingas.Daiktų energetika priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie pa-daryti (pavyzdžiui, labai stiprus krištolo energetinis laukas). Labai svarbu ir daikto spalva, jo paviršius. Mes ne šiaip sau vieną spalvą mėgstame, o kitos – ne. Tiesiog mes jaučiame tos spalvos skleidžiamą teigiamą arba neigiamą energiją. Pa-stebėta, kad apsivilkus vienos ar kitos spalvos drabužiais, net-gi pagerėja žmogaus sveikata. Beje, daiktų forma ir visi jų puošybiniai elementai taip pat sudaro savuosius energinius laukus, neabejotinai mus vei-kiančius. Žmogaus aurą smarkiai gali sutrikdyti net išskirtinio kirpimo ar neįprastos spalvos drabužiai. Taigi geriausi daiktai – tie, be kurių tikrai negalime išsiversti.

NAMINĖS ERKUTĖSKiekvienuose namuose dažniausiai pasitaikantis alergenas – buitinės dulkės, kuriose knibždėte knibžda naminių erkučių. Šis mikroskopinis gyvis veisiasi visose patalpose, kuriose gyvena ir dirba žmogus. Naminės erkutės gamina itin stiprų alergeną. Siurbiant dulkių siurbliu, buitinių dulkių koncentracija padidė-ja net kelis kartus. Jos pasklinda po visą butą ir pagaliau nu-sėda ant grindų bei įvairių daiktų. Alergiški žmonės bute netu-rėtų laikyti dulkes kaupiančių minkštų baldų, kilimų, užuolaidų. Grindis ir daiktus reikia valyti drėgnu skuduru, patalpas regulia-riai vėdinti, o knygas laikyti stiklu uždaromose lentynose. Alergiškam žmogui geriau nemiegoti ant pūkinių pagalvių, nes jos – mėgstamiausia naminių erkučių vieta. Puiki profilaktinėpriemonė nuo naminių erkučių – ultravioletiniai spinduliai. Būtų idealu, jei alergiškas žmogus galėtų kasdien 30–40 minu-čių įsijungti ultravioletinę lempą.


Pasak gydyto-jos, susirūpinti kojų venomis reikėtų jau tada, kai dienos pa-baigoje jaučiame kojų sunkumą, nuovargį, tirpi-mą, jausmą, kad kojomis „bėgioja skruzdėlės“, tru-

putį patinę padai, kulkšnys, nesmar-kiai išryškėja venų tinklas. Vėliau ima plonėti kojų oda, išryškėja venų tinklas, pradeda tinti blauzdos. Venos tampa aiškiai matomos, jaučiamas skausmas. Dar vėliau atsiranda odos egzema, sutrinka audinių mityba, atsiveria trofinių opų. Nekreipiant įtai dėmesio ir nieko nedarant, galima sulaukti skaudžių padarinių.

Venos – tarsi vamzdžiaiKraujagyslės skirstomos į venas ir ar-terijas. Pastarosiomis kraujas teka iš širdies į visą kūną ir atiduoda orga-nams deguonį bei kitas reikalingas medžiagas. Venomis kraujas grįžta atgal į širdį. Žmogus per visą gy-venimą stovėdamas praleidžia vi-dutiniškai 27 metus, dar 15 metų – sėdėdamas. Kraujas iš kojų venų visuomet teka aukštyn į širdį. Pasak angiochirurgų, veną reikėtų įsivaiz-duoti kaip vamzdį – joje yra vožtu-vai, kurie neleidžia kraujui grįžti at-gal į kojas, todėl sveikų venų tiesiog nesimato. Tačiau kai venų vožtuvai pradeda blogai atlikti savo darbą, dalis veninio kraujo nenuteka at-gal į širdį, o lieka kojose. Tuomet ir atsiranda pirmųjų nerimą keliančių ženklų. Venų varikozė Dažniausiai venų ligomis serga mote-rys nėštumo metu ar po gimdymo, taip pat žmonės, kurių šeimos nariai sirgo venų ligomis. Kai venų vožtuvai visiš-kai nebeatlieka savo funkcijų, venų va-rikozė būna nebe kosmetinis defektas, o sunki liga. Kuo ilgiau nesikreipia-ma į gydytoją, tuo sunkiau nuspėja-mi gali būti jos padariniai. Kraujui nenutekant iš kojų venų, jaučiama sunkumas kojose, kojos tinsta. Žaiz-dų atsiranda jau paskutinėje pavirši-nių venų varikozės stadijoje – tada žmogui padėti jau labai sunku. Jeigu nekreipsime į tai dėmesio ir nie-ko nedarysime, vėliau gali prasidėti komplikacijos: infekcija, venų plyši-mas, gausus kraujavimas.

Tas kojų LENGVUMASKai kalba pasisuka apie gražias kojas, visada prisimenu Živilę, savo giminaitę. Dar jauna, graži, veikli ir energinga moteris niekada nesegėjo sijono – mūvėjo tik kelnes. Priežastis paprasta – išsiplėtusių mėlynų venų išvagotos Živilės kojos išties nekėlė estetinio pasigėrėjimo. Bet baisiausia, kad ilgainiui ant vienos kojos atsivėrė negyjanti opa. Gaila buvo žiūrėti į besikankinan-čią Živilę. Nepadėjo jokie kompresai, žolelių nuovirai ir žiniuonės užkalbėjimai. „Per ilgai delsėte, – sakė gydytojai. – Dabar tėra viena išeitis – operacija“. Ilgai nesiryžo Živilė gultis ant opera-cinio stalo, bet kai koja pradėjo tinti, darėsi sunki kaip kaladė, kitos išeities neliko. Praėjus kiek laiko po operacijos, sutikau Živilę. „Tas kojų lengvumas... Neįsivaizduoji, kaip gera, kai jų nebeskauda“, – nuoširdžiai džiaugėsi moteris. Taigi šįkart apie kojų venas ir kalbamės su gydytoja Žaneta Dulevičiūte.

IŠ LNK TV LAIDOS


Beje, retas žmogus, varginamas tokios „bė-dos“, žino, jog plečiantis venoms sulėtėjusi kraujo tėkmė gali sukelti labai sunkią ir net-gi grėsmingą komplikaciją – giliųjų venų trombozę.

Venose gali susidaryti trombųTrombozė atsiranda dėl trijų veiksnių: sulėtėjusios kraujo tėkmės; pažeistos kraujagyslių sienelės; sustiprėjusio kraujo krešėjimo. Susidarę venose trombai dažniausiai pažeidžia (tiksliau, užkemša) giliąsias kojų venas, nes šių venų vidinės sie-nelės padengtos labai trapiu endoteliu (vidiniu sluoksniu).Giliųjų venų trombozė prasideda ūmiai: galūnė pamėlsta, ją veržia, atsiranda skausmas, kuris ypač sustiprėja atlie-kant fizinį veiksmą (lenkiantis, einantir pan.). Iš pradžių ligos simptomai gali būti neryškūs ir nesukelti žmogui didelių rūpesčių. Tačiau pirmieji ligos ženklai turėtų perspėti – laikas eiti pas gydytoją! Šią ligą reikia kuo greičiau pradėti gydyti. Jeigu nesigydysime, liga gali komplikuotis į vieną grėsmin-giausių organizmo būklių – plaučių arterijos emboliją. Kalbant paprasčiau, venoje susidaręs trombas gali atitrūkti, su kraujo tėkme nukeliauti į plaučių ar-teriją ir užkimšti jos kamieną bei šakas. Taigi nenumokite ranka į besiplečian-čias kojų venas, į skausmus ar kitokius nemalonius pojūčius kojose. Nors polinkis venoms plėstis dažniau-siai yra paveldimas, tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti likimui. Rūpinkitės savo sveikataJeigu jūsų venos yra linkusios plėstis, jeigu šeimoje yra turinčių išsiplėtusias venas, turėtumėte gerai žinoti profi-laktikos priemones. Jos yra labai pa-prastos. Pirmiausia derėtų kuo daugiau vaikščioti. Jei tik galite, eikite pėsčio-mis į darbą, na bent paeikite vieną tar-pustotę, būtinai bent pusvalandį pasi-vaikščiokite vakare prieš miegą. Padeda

ir plaukymas, taip pat bet koks sportas, susijęs su ritmiškais kojų judesiais.Jei norite, kad neatsirastų tokių nega-lavimų, laikykitės mitybos ir poilsio re-žimo, atsikratykite antsvorio, nes turint antsvorio dažniau tinsta kojos, joms tenka didesnis apkrovimas. Be išvardy-tų kraujagyslių stiprinimo būdų galima vartoti ir kraujagysles stiprinančių pre-paratų. Vienas jų – „Rutin forte“.

Gydomasis poveikisPreparato „Rutin forte“ sudėtyje yra rutozido, pailginto veikimo vitamino C, cinko ir seleno. Rutozidas stiprina kapiliarus, mažina kraujagyslių siene-lių pralaidumą, kraujavimo polinkį, stabdo kraujagyslių pabrinkimą (ede-mą). Preparato sudėtyje esantis vita-minas C taip pat mažina kraujagyslių pralaidumą, todėl viename preparate esančios dvi panašiai veikiančios me-džiagos sustiprina jo poveikį. Cinkas turi uždegimus mažinantį poveikį. Taigi visos preparato sudedamosios dalys vienaip ar kitaip stiprina krau-jagysles. „Rutin forte“ patartina var-toti vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų kraujagysles dažnai jau būna pa-žeidusi aterosklerozė, taip pat žmo-nėms, persirgusiems infekcine liga, sergantiems diabetu (ši liga pažeidžia ir kojų kraujagysles), dirbantiems sė-dimą darbą, rūkantiems. Preparato re-komenduojama vartoti, kol venų ligos dar neįsismarkavo, kai atsiranda pir-mųjų požymių, rodančių kraujagyslių pakitimus. Žinoma, šis preparatas jau nepakeis paskirto gydymo, nes venų ligas reikia gydyti kompleksiškai.

VENAS STIPRINA AUGALAI

Sunkios, sutinusios kojos – būdingi prasidedančios venų trombozės po-žymiai. Ilgainiui pradeda formuotis venų mazgai. Siekiant to išvengti, reikėtų vartoti ir natūralių gydomų-jų priemonių.

Geriausiai žinomi ir labai veiksmingi yra kaštonai. Juose yra veikliosios medžia-gos aescino, stiprinančio venų sieneles ir didinančio jų atsparumą.Raudonųjų vynuogių lapai. Jų eks-traktai taip sustiprina išsiplėtusias ve-nas, kad kraujas ir vėl gali laisvai jomis tekėti.Barkūnas. Tyrimais nustatyta, kad dėl jame esančio kumarino sumažėja blauzdų apimtis, pagerėja mikrocirku-liacija.Citrusai. Veikliosios citrusinių augalų medžiagos diosminas ir hesperidinas skatina kraujotaką ir mažina blauzdų bei kulkšnių apimtis. Grikių lapai ir stiebai. Juose esantis flavonoidas rutinas gerina skysčių pasi-šalinimą iš smulkiųjų venų ir jas stiprina.Pelžiedžiai. Atliekant bandymus nusta-tyta, kad drauge su elastinėmis kojinė-mis jis tikrai puikiai veikia ir mažina kojų tinimą.Sodinė hamamelija. Vartojant šio auga-lo ekstrakto, kojose sumažėja sunkumo jausmas, tinimas, skausmai ir niežulys.

TV laidos eks-perto, profeso-riaus Liutauro L a b a n a u s k o komentaras K i e k v i e n a m mūsų svarbu, kad venos būtų stiprios, nes jos turi atlaikyti di-delį spaudimą.

O šis preparatas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina jų pralaidumą, to-dėl mažėja kojų tinimas, skausmas. Labai svarbu ir tai, kad preparato su-dedamosios dalys papildo viena kitos veikimą. Maksimalų efektą duoda ir tinkamai parinktos dozės. Šio prepa-rato patartina vartoti norint sumažin-ti spaudimą venose, smulkiųjų venų pralaidumą.

Visose „Eurovaistinėse“ nuo spalio 15 iki lapkričio 4 dienos maisto papildo „Rutin

forte“ galite įsigyti su nuolaida!

IŠ LNK TV LAIDOS


SIELOS LABIRINTAI

Suaugęs žmogus gali pataisyti jo ne-tenkinantį šeimos scenarijų. Tačiau pirmiausia jis turi žinoti, ką konkrečiai reikia taisyti. Žinodami, kokių auklėji-mo klaidų darė tėvai, lengviau suvoksi-me, kur glūdi mūsų gyvenimo sunku-mų priežastys. O kartu suprasime, ar mes patys būsime geri tėvai.

Tėvai norėjo, kad vaikas būtų kitoksTėvams nepatiko, kaip jūs vaikščiojate, kaip mąstote ir apie ką svajojate. Tad jie nepraleisdavo progos jums apie tai pasakyti. Kai tik ką nors padarydavote ne taip, jie, net neaiškindami priežas-ties, su jumis nustodavo kalbėtis. Net už nekaltas vaikiškas išdaigas jūs bu-vote baudžiami pernelyg griežtai. Tai labai jus skaudino. O jau barami prie pašalinių, jūs norėdavote tiesiog skra-džiai žemę prasmegti. Kartais jums netgi šmėstelėdavo mintis, kad tėvams jūs nė kiek nerūpite ir kaip tik todėl jie neranda jums laiko. Ko gero, tėvai ne-vengdavo išvadinti jūsų „tikra nelaime“ ar „Dievo bausme“ ir išlieti ant jūsų susikaupusį pyktį ir blogą nuotaiką? Kalbėdami su pažįstamais, jie nesibo-dėdavo tokių bjaurių epitetų kaip „tin-ginys“, „neklaužada“? Nei iš šio, nei iš to užvoždavo per sprandą ar skeldavo antausį, jau nekalbant apie dar dides-nes bausmes? Jei vaikystėje jums teko patirti bent pusę to, tai ir suaugęs jūs jaučiatės kaip atstumtasis. Jums tiesiog sunku patikėti, kad jūsų artimieji gali jus nuoširdžiai mylėti. Jūs linkęs juos nuolat tikrinti ir dėl menkiausios ar visai be jokios priežasties kaltinti iš-davyste. Tėvai jus auklėjo atstūmimo metodu ir įteigė jums mintį: „Visiems aš tikra našta!“

Tėvai laukė kitos lyties vaikoBūdamas mažas berniukas, jūs nega-lėjote atsistebėti, kodėl jus pirmą sykį pamatę žmonės džiaugsmingai sušuk-davo: „Kokia graži mergytė!“ Arba at-virkščiai, jūs, maža mėlynakė garbanė, nuolat girdėdavote: „Žiūrėk tu man, koks išdykėlis – lekia strimgalviais, tokio nė nenutversi!“ Tik gerokai vė-liau, jau ūgtelėję, jūs supratote, kur čia šuo pakastas, – tėvai, negalėdami atsi-sveikinti su savo neįgyvendinta svajo-ne, rengė ir auklėjo jus kaip priešin-gos lyties vaiką. Visai nesąmoningai jie skatino tokius jūsų poelgius, kurie atitiko jų neišsipildžiusius lūkesčius. Didžiausius tokios savo padėties sun-kumus jūs pradėjote jausti norėdami įsitvirtinti tarp savo bendraamžių. Jūsų nenorėjo priimti saviškių drau-

gija, o priešingos lyties atstovai į jus žiūrėjo netgi šiek tiek įtariai. Na, o pačius sunkiausius išbandymus jūs patyrėte sulaukę pirmosios meilės. Labiau suartėjus su kuo nors iš „prie-šingos lyties“ atstovų, jus apimdavo tiesiog paniška baimė. Jūs jau ir patys pradėjote abejoti dėl savo vyriškumo ar moteriškumo. Jūs ir dabar vis turite

įrodinėti, kad esate būtent TAS ar TA, kuo save laikote.

Jūs negalėjote su tėvais pasi-kalbėti apie savo problemasVaikystėje jūs neturėjote su kuo pasi-dalinti savo paslaptimis. Kai tik ryž-davotės pasišnekėti su tėvais apie slapčiausius dalykus, jie automatiš-

Vaikystės ŠLEIFAS

Kiekvienas vaikas dievina savo tėvus ir lengvai pasiduoda jų įtakai. Bet mamytės ir tėveliai dažnai pamiršta, kad jų mieli mažyliai greitai užaugs. O nuo to, kokius stereotipus mažieji perims iš savo tėvų, priklausys, kaip jie įsitvirtins gyvenime. Mylintys tėvai stengiasi užauginti vaiką laisvą ir drąsų, suge-bantį daryti savarankiškus sprendimus. Tačiau tai ne visada pavyksta. Kai kurie tėvai ir patys vaikystėje neturėjo gerų auklėtojų. Kai kurių supratimas apie tėvų meilę gana ne-specifinis ir netgi keistas. Taip iš kartos į kartą perduodama nepageidaujamų savybių estafetė, trukdanti jaunam žmogui užmegzti gražius santykius su kitais žmonėmis. Žinodami tėvų auklėjimo klaidas, galime išsiaiškinti savo dabartinio gyvenimo sunkumų priežastis.


SIELOS LABIRINTAI

kai atkirsdavo: „Mesk iš galvos tas nesąmones!“ Arba dar blogiau – jus apšaukdavo melagiu ir prasimanėliu. Todėl jūs greitai suvokėte, kad ge-riau nesakyti to, ką galvoji, ir neda-ryti to, ką sakai. Susipažinę su nauju žmogumi, jūs esate be galo apdairūs. Bendraudami jūs laikotės geležinės taisyklės – niekuo negalima pasi-tikėti! Žiūrint į jus, sunku suprasti, ką galvojate ir kokių jausmų kupina jūsų širdis. Veikdami be atgalinio at-sako, jūs ir patys sunkiai galite nu-spėti, kokios aplinkinių nuotaikos ir tikslai. Frazė „Jie manęs vis tiek ne-supras“ – vienintelis jus gelbstintis pasiteisinimas.

Tėvams nerūpėjo jūsų nuomonėTėvai niekada nesidomėjo, ką jūs ma-note vienu ar kitu klausimu. Tėvų žo-dis šeimoje buvo šventas, galutinis ir nesvarstomas. Kas gi liko jums? Ne-prieštaraujant vykdyti jų didenybių įsakymus. Nėra reikalo nė aiškinti, kad stebėti pasaulį tėvų akimis – tai beveik tas pats, kas netekti regėjimo. Be įprasto mokyklinio tėvų sufleravi-mo, jūs dabar kaip aklasis be vedlio. Jums reikalingas lyderis, režisuojan-tis jūsų poelgius, arba idealas, kuriuo galėtumėte sekti visai negalvodami. Sukilę prieš tėvų diktatūrą, jūs grei-

čiausiai patekote į bendraamžių gru-pę su griežta hierarchija ir jokių sen-timentų neturinčiu vadeiva. Yra dar viena jūsų istorijos versija. Tėvai tiesiog nepaleido jūsų. Sulau-kęs trisdešimties, keturiasdešimties ir net penkiasdešimties, žmogus tebėra mažas nesubrendėlis, kurį iki šiol rei-kia vertinti pažymiais ir nurodyti, ką reikia daryti.

Tėvai nerodė jums savo meilėsVisos jūsų pastangos įsiteikti tėvams likdavo nepastebėtos. O jūs taip no-rėjote nors retkarčiais išgirsti ir pa-justi, kaip jus myli! „Nejaugi taip sunku pagirti vaiką už jo laimėjimus, paskatinti jį ir palaikyti?“ – svars-tydavote jūs. Likę vieni su savimi, jūs svajodavote sutikti tokį žmogų, kuris didžiuotųsi jūsų laimėjimais. Ypač sunku jums buvo situacijose, kur reikėjo ryžtis rimtam žingsniui. Kad ir kaip būtų keista, jums nė į galvą neateidavo mintis pagalbos ar palaikymo prašyti savo tėvų. O kaip emocinės šilumos stygius vaikystė-je jus paveikė brandžiame amžiuje? Aišku, jūs gėdinatės atvirai rodyti savo jausmus ir vietoje meilės žo-džių jums kur kas lengviau reikšti kritines pastabas. Išgirdę padėką, jūs sumišę atsakote: „Nėra už ką dėkoti, aš nieko ypatinga nepadariau“ arba sumurmate po nosimi išvis ką nors nesuprantama. Jums sunku rasti kontaktą su savo vaikais ar mylimu žmogumi. Jūs tiesiog nežinote, ką tokiais atvejais daryti.

Tėvai bijojo, kad jums kas nors gali atsitiktiSuaugusieji kišdavosi į visus jūsų rei-kalus. Jie nurodinėdavo, kokiais drabu-žiais rengtis, su kuo draugauti. Sekda-vo kiekvieną jūsų žingsnį, aiškindami tuo, jog bijo, kad jums ko nors neatsi-tiktų. O pikčiausia buvo, kad jums ne-leido daryti to, kas buvo leidžiama jūsų bendraamžiams. Net patys svariausi argumentai negalėjo įtikinti tėvų nu-sileisti jums. Užteko tik nusižengti vienam iš daugybės draudimų, ir prie namų slenksčio jie pasitikdavo jus su tokia tragiška veido išraiška, lyg jūs būtumėte išniekinę šventovę. Savai-me aišku, jums tada reikėdavo pulti ant kelių ir atgailaujant rautis nuo galvos plaukus. Be kita ko, tėvai į jus dėjo nemažai vilčių. Kuo labiau jūs stengėtės norėdami pateisinti savo gimdytojų viltis, tuo labiau jus kaus-tė baimė juos kuo nors nuvilti. O juk neperšokti per mamos ir tėčio iškeltą

kartelę – mirtina gėda! Galų gale jūs padarėte išvadą: „Jei visai nieko ne-darysiu, tai nebus kuo ir nusivilti“. O vos tik jums į galvą ateidavo mintis pasielgti savaip, prieš akis staiga iš-kildavo jūsų įsivaizduojamas sergė-tojas, griausmingu balsu kartojantis vieną ir tą pačią frazę: „Žinok, kad tėvai tavęs už tai nepagirs!“ Užaugę jūs jau ir patys nuvertindavote savo laimėjimus: „Et, ką ten! Virš bam-bos neiššoksi!“ Svaiginantis sėkmės jausmas jums, ko gero, nė nežinomas. Ir netgi mėgstamą darbą jūs dirbate prisiversdamas.

Buvote geresnis už savo broliusO gal jūs buvote laikomas šeimos pa-žiba ir buvote visų dėmesio centre – šypsenos, glamonės ir gražiausios kalėdinės dovanos? Ko gero, jums atleisdavo visas iškrėstas šunybes ir nusižengimus, o už jūsų kaltes dažniausiai kentėdavo kiti? Tad ar galima stebėtis, kad jūs susikūrėte sau taisyklę: „Elkis kaip tik tau šaus į galvą ir būk ramus – niekas tavęs už tai nesmerks“. Kitaip tariant, vi-siška laisvė. Bet įdomu, kaip jaučiasi tokie publikos numylėtiniai, netekę nuolat juos liaupsinančios ir patai-kaujančios svitos? Ko gero, vietoj liaupsių jiems vis dažniau tenka iš-girsti priekaištų ir pastabų dėl net nemėginamo nuslėpti metų metais vešėjusio egoizmo.Ir ko gi čia stebėtis? Nepratę skai-tytis su kitų žmonių nuomone, jūs paklūstate vien savajam „noriu“. Jūs nejaučiate ribos tarp „galima“ ir „ne-galima“. Jūs puikiai suprantate pir-mąjį, bet jums visiškai nežinomas antrasis.

Jus lygindavo su broliais, sese-rimis ar mokyklos draugais Girdėti pagyrimus visiems, išskyrus save, – ar gali būti didesnė skriauda ir pažeminimas? Jūs net nežinote kitokio skatinimo būdo, kaip tik pa-lyginimą su geriausiaisiais. Kalbėda-miesi jūs nusukate žvilgsnį į šoną. O jeigu kas ims ir perskaitys jūsų akyse: „Aš blogesnis už kitus“? Už tai rei-kia „padėkoti“ jūsų tėvams – jiems vis dėlto pavyko iš jūsų padaryti tik-rą neurotiką. Jūs iš inercijos pavydite kitiems sėkmės ir visiškai ignoruojate savąją. Jūs atrodote sau blogiausias iš blogiausių. Ak, kaip sunku tokiomis sąlygomis jaustis unikalia, savo vertę žinančia asmenybe! Bet juk žiūrėda-mas į pyragą kulinarijos parduotuvės vitrinoje sotus nebūsi...


VERTA ŽINOTI

Veiklioji gyventojaAldona Ignatavičienė visą gyvenimą dirbo mokykloje, buvo direktoriaus pavaduotoja popamokiniam darbui. „Dirbti su vaikais ar su seneliais – beveik tas pats, – šypsosi bu-vusi mokytoja. – Visą gyvenimą dalyvavau saviveiklos ko-lektyvuose, dainavau, moku daug dainų. Čia turime savo „Seklyčią“, kurioje susirenkame 5–6 norintys dainuoti se-neliai ir traukiame liaudies dainas. O kur dar gimtadie-niai! Kiekvieną mėnesį sveikiname garbaus jubiliejaus su-laukusius Centro gyventojus: valgyklos darbuotojos mums paruošia vaišių, socialiniai darbuotojai atveža negalinčius vaikščioti senelius į vestibiulį ir sveikiname visus tą mėnesį gimusiuosius“.Paklausta, kaip kilo mintis apsigyventi Gerontologijos centre, moteris atsako, kad jos amžiną atilsį 90 metų mama nenorėjo viena važiuoti į senelių namus, o namuose gyve-no pernelyg daug žmonių: ponios Aldonos mama, ji pati, dukra su vyru ir du anūkai. Taigi čia ji atvykusi kartu su mama, nes ir pati jau buvusi pensininkė. Prieš penkerius metus mama išėjo Anapilin, tad ji liko viena.Moteris teigia, kad čia jai labai gera: „Nereikia rūpintis maistu, esu pavalgydinta. Turiu širdies nepakankamumą, kartais būna sunku vaikščioti. O čia tos būtinybės nelieka. Viskas padaryta. Jei pasidaro bloga, atsigulu pailsėti ir tuoj pat sulaukiu personalo pagalbos. Vartoju daug vaistų. Da-bar man atliekami širdies tyrimai. Gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojos dėmesingai mane prižiūri, rūpinasi mano sveikata. O namie, jei gyvenčiau viena, kas manimi pasirūpintų?“ Visuomeninė veikla moteriai kaip malonu-mas, pomėgis. „Aš už nieką nesu atsakinga, jei galiu – da-rau, jei blogai jaučiuosi – guliu. Ir nesijaučiu kalta ko nors neatlikusi, – sako ponia Aldona. – Šiandien jaučiuosi gerai ir puošiu koncertui salę. Be to, aš taip įpratusi, nes užau-gau kaime: kai gerai jaučiuosi, turiu judėti ir ką nors veik-ti. Mes negyvename čia tarp keturių sienų – važiuojame į koncertus, spektaklius, gauname pakvietimų“.

Solidžiame amžiuje užklumpa ligosVienu metu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir kli-nikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre gyvena apie 132 nuolatiniai gyventojai. Visi jie at-vyksta ne tik su savo praeitimi, charakteriais, pomėgiais, bet ir su savo ligomis. Šio Centro gydytojas Gintautas Merec-kas pabrėžia, jog solidaus amžiaus žmonės paprastai skun-džiasi ne viena liga – jų turi kelias, net keturias ir daugiau. Pačios būdingiausios yra demencija, aterosklerozė, II tipo diabetas, reumatas, artrozė, Parkinsono liga, šlapimo nelai-kymas, piktybiniai navikai, klausos ir regėjimo sutrikimai, lėtinis obstrukcinis bronchitas bei osteoporozė.Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto su-trikimas (kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos), kuriam būdingi atminties ir orientacijos pokyčiai. Kuo toliau, tuo labiau tokiems žmonėms būna reikalinga kitų pagalba. Kas dvidešimtas 65–69 metų žmogus kenčia dėl

Aldona Ignatavičienė jau devynerius metus gyvena Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre, t. y. senelių namuose. Tačiau nelengva nuspėti, kad ji yra viena iš gy-ventojų. O dar sunkiau ponią Aldoną pavadinti „senele“. Iš pradžių pamanėme, jog bendrauja-me su entuziastinga ir veiklia Centro darbuoto-ja. Gerontologijos ir reabilitacijos centre ji atsa-kinga už laikraščių išdalijimą gyventojams, yra gyventojų tarybos narė, planuoja, organizuoja ir dalyvauja visose Centro gyventojų šventėse, dainuoja vietiniame ansamblyje. (O kiek dar nespėjome sužinoti apie ponią Aldoną!)Taigi papasakosime apie p. Aldoną, Geronto-logijos centrą, jo gyventojus bei... gana nema-lonius dalykus – ligas, kurios dažną kamuoja senatvėje.

KAI METŲ nebeskaičiuoji...


VERTA ŽINOTI

atminties sutrikimų. Šis negalavimas pasireiškia sergant įvairiomis galvos smegenų ligomis. Pirmiausia įtakos turi padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pa-kitimai, taip pat infekcinės ligos. Demencijai įtakos gali turėti ir genetiniai veiksniai – nustatyta, kad jei pirmos ei-lės giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti pa-didėja net 4 kartus.Aterosklerozė – tai nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų standėjimas bei siaurėjimas. Sergant ateroskleroze arterijose susidaro aterosklero-zinės plokštelės (ateromos). Priklausomai nuo to, ku-rios kraujagyslės pakenkiamos, gali padidėti insulto ar infarkto rizika. Jei užanka kojų kraujagyslės, prasideda giliųjų venų trombozė ar kojų arterijų ligos. Sergančiųjų ateroskleroze kasmet daugėja, rizika sirgti šia liga ypač padidėja vyresnio amžiaus žmonėms.II tipo cukrinis diabetas – medžiagų apykaitos liga. Šiam diabeto tipui būdingas santykinis insulino trūkumas, kitaip tariant, žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo nepakanka. Šia diabeto forma serga nuo 35 metų amžiaus ir vyresni žmonės. Neretai tai būna ansvorio turintys žmonės. Labai svarbu, kad diabetas būtų gerai kontroliuojamas, tuomet sumažėja

ir komplikacijų rizika. Žmonės, sergantys cukriniu dia-betu, tris kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių li-gomis nei kiti. Reumatinė liga – sisteminė uždegiminė jungiamojo au-dinio liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu ero-ziniu-destrukciniu poliartritu. Uždegimas labiausiai pažeidžia sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, kitas struk-tūrines sąnario dalis bei jį supančius audinius. Liga pa-liečia ir širdį, plaučius, akis. Šia liga moterys serga kelis kartus dažniau negu vyrai. Artrozė – neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10 procentų visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys. Parkinsono liga – neurologinė, lėtai progresuojanti liga, kai pažeidžiama tam tikra smegenų sritis, kuri daly-vauja kontroliuojant valingus ir nevalingus judesius. Liga progresuoja dėl specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimo nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Pavyzdžiui, Vokietijoje net apie 250 tūkstančių žmonių serga šia liga.

Aldona Ignatavičienė

Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės

medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras

Renginys aktų salėjeŠventės metu


Piktybiniai navikai – tai nekontroliuojamai besidaugi-nančių ląstelių sankaupa, pakeičianti sveiką audinį. Sens-tant vėžinių ligų rizika didėja, 65 metų amžiaus žmonės vėžiu suserga 3 kartus dažniau nei 45-ečiai.

Šlapinimosi sutrikimai ir kitos ligos Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas, ku-ris yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių negalavimų. Dažniau serga moterys. Nevalingą šlapimo tekėjimą patiria kas 3 moteris ir kas 6 vyras, su-laukęs 70 metų amžiaus. Pagrindinės negalavimo priežas-tys: dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo nelaikymas. Labai dažnai pacientai slepia savo negalavimą nuo aplin-kinių, gėdisi prisipažinti apie tai gydytojui. Ši liga tampa dažniausia priežastimi, kodėl vyresnio amžiaus žmonės apgyvendinami senelių namuose. Dauguma pacientų šią ligą traktuoja kaip senatvinį sutrikimą ir nemano, kad jį galima gydyti. Moterys dažniau kenčia dėl įtampos šlapi-mo nelaikymo, o vyrai – dėl dirglios šlapimo pūslės. Esant dirgliai šlapimo pūslei, šlapimas nevalingai išteka dėl nesu-gebėjimo sulaikyti šlapinimosi pajutus prisipildžiusią pūs-lę. Atsiranda stiprus noras šlapintis, darosi sunku suvaldyti šlapimo pūslės susitraukimus. Įtampos šlapimo nelaiky-mas – tai šlapimo tekėjimas staigiai padidėjus spaudimui į šlapimo pūslę: kosint, įtempus pilvą, juokiantis. Priežastis – dubens dugno ar šlapimo pūslės uždaromojo raumens nepakankamumas. Dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapi-mo nelaikymas sėkmingai gydomi medikamentais, fiziniaispratimais. Taip pat ligoniai gali būti operuojami, tačiau Lietuvoje šios operacijos nekompensuojamos iš Ligonių kasų, todėl ne kiekvienas turi finansinių galimybių.Lėtinio obstrukcinio bronchito pagrindiniai simptomai – kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Iš pradžių kosulys kankina keičiantis sezonui – rudenį ir pavasarį. Ligai progresuojant, jis tampa nuolatinis. Taip pat ligo-niai skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnu-mu, pakilusia temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu.Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidė-ja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Ji vyresniame amžiuje būdinga tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau moterys dėl kaulų tankio sumažėjimo menopauzės metu dažniau su-serga kaulų retėjimo liga. Gydytojas Gintautas Mereckas primena, jog solidaus amžiaus žmonėms pamažu pakinta klausa ir regėjimas. Vyresni žmonės sunkiau girdi aukšto tono garsus, todėl gydytojo patirtis byloja, kad su senelių namų pacientais reikia bendrauti žemu, sodriu balsu. Žmogus turi matyti kalbančiojo veido išraišką ir lūpų judesius. Kalbėti reikia trumpais sakiniais. Regėjimas taip pat silpsta dėl lęšiuko drumsties (katarakta), glaukomos ar geltonosios dėmės (makulos) degeneracija.

Būtina rūpintis mitybaSolidaus amžiaus žmones vargina ir virškinimo sistemos pakitimai. Netekus dantų ir vystantis dalinei burnos ert-mės raumenų atrofijai, formuojasi netaisyklingas sąkandis,burnoje mažėja seilių liaukų. Žmogus pradeda nebejausti saldaus, rūgštaus, kartaus skonio. Sumažėja stemplės rau-meninio audinio tonusas, kuris sukelia vangų rijimą. Sens-tant lėtėja maisto pasisavinimas plonojoje žarnoje, sumažėja raumenų tonusas, todėl gali varginti užkietėję viduriai. Vy-

resniems žmonėms mažėja kepenų apimtis. Kinta kepenų ląstelės, sutrinka baltymų sintezė. Išvardinome tik keletą virškinamojo trakto sutrikimų, kurie gali prasidėti vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu, kaip solidaus amžiaus žmogus maitinasi. Be to, neužmirškime ir kitų, mūsų jau vardytų ligų. Jos irgi turi įtakos mitybai. Ne paslaptis, jog tokiame amžiuje pakeisti valgymo įpročius nėra lengva (tai gali paliudyti ir senelių namuose dirbantys gydytojai), tačiau reikėtų.

VERTA ŽINOTI

Švenčiamos ir Joninės

Gerontologijos centro ansamblis

Kūčios Centre


IŠ LNK TV LAIDOS

Žmogaus organizmui kalcio reikia visais gyvenimo etapais. Tačiau daugiau nei įprastai kalcio reikia jaunam augančiam organizmui, daug sportuojantiems vai-kams, nėščiosioms, sulaukusioms pre-menopauzės ir menopauzės moterims. Būtent vyresnio amžiaus moterys turėtų vartoti daugiau šio mineralo, nes prade-da retėti kaulai, vystosi osteoporozė. Kalcio kiekį nėra lengva atkurtiKalcio gali trūkti maitinantis nevi-saverčiu maistu, atsiradus virškinimo sutrikimų arba sutrikus kalcio pasi-savinimui. Kalcio gauname iš maisto produktų (pavyzdžiui, pieno), tačiau juose ne visada yra pakankamai šio mineralo. Tuomet reikėtų vartoti kal-cio preparatų. Vienas jų – „Ostimax“. Jame yra kalcio karbonato – kalcio druskos, ištirpintos menkių kepenų aliejuje. Tokio pavidalo kalcis yra geriau pasisavinamas, nedirgina virš-kinamojo trakto. Taigi šio preparato galima vartoti didesnėmis dozėmis.

Šiame preparate yra ir vitamino D. At-likus klinikinius tyrimus su įvairiais preparatais, nustatyta, kad vienas kalcis nėra veiksminga profilaktikos priemonėnuo osteoporozės. Daug veiksmingesnis yra kalcis su vitaminu D.

Kalcio atsargos kaupiamos paauglystėjeTyrimų metu nustatyta, kad visos or-ganizmui reikalingos kalcio atsargos sukaupiamos daugiausiai paauglystėje, kai formuojasi kaulų sistema – tuomet kaulai iki senatvės išlieka stiprūs, rečiau lūžta. Tačiau jeigu paauglystėje nesu-kaupėme reikiamo kiekio kalcio, reikė-tų jo vartoti sulaukus vyresnio amžiaus. Naujausi tyrimai parodė, kad kasdien vartojant kalcio su vitaminu D, net 50 proc. sumažėja atsitiktinių kaulų lūžių.Beje, mokslininkai nustatė, kad tie žmonės, kuriems stinga kalcio, daug anksčiau pražyla. Tik, gaila, dažnai pa-mirštame, kad kalcis – vienas svarbiau-sių organizmo mineralų.

Kalcio svarba ORGANIZMUI„Esu vyresnio amžiaus moteris. Mane pradėjo varginti stiprūs kaulų ir raumenų skausmai. Gydytojai nustatė, kad organiz-mui trūksta kalcio. Vartojau įvairių preparatų, bet tyrimai vis tiek rodo kalcio trūkumą. Norėčiau paklausti, kokio dar preparato galėčiau vartoti, ar ilgai vartojami kalcio prepara-tai nepakenks mano sveikatai?“ – klausia žurnalo skaitytoja. Į jos klausimą atsako mūsų gydytojas konsultantas.

Labiausiai tinka vyresnio amžiaus žmonėmsŠio preparato reikėtų vartoti norint turėti sveikus kaulus, dantis, taip pat dėl kalcio trūkumo atsirandančių ligų, pa-vyzdžiui, osteoporozės, profilaktikai.Ypačdaug kalcio turėtų vartoti vyresnio am-žiaus moterys, norinčios išvengti kaulų trapumo ir retėjimo bei lūžių. Labai svar-bu kalcio preparatų vartoti menopauzės laikotarpiu, kai pradeda trikti lytinių hor-monų veikla. Šio preparato reikėtų vartoti 3–4 mėn., po to pasitikrinti kalcio kiekį. Jeigu jis didėja, galima padaryti pertrauką. Jeigu tyrimai rodo, kad kalcio organizme yra dar per mažai, šio preparato reikia pavartoti ilgiau. Kalcio kiekis ne visiems žmonėms atsikuria vienodai greitai.Suaugusiesiems šio preparato reikėtų var-toti po 1–2 kapsules vieną kartą per dieną valgio metu.

Moksliniai tyrimai• Mokslininkai nustatė, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant kalcio ir vitamino D lėčiau mažėja kaulinė masė, ir lūžimų skaičius sumažėja 7 proc. • Atlikus tyrimus nustatyta, kad kalcio vartojimas nėščioms moterims gali padėti išvengti nėštumo išprovokuoto arterinio kraujospūdžio padidėjimo. • Atlikus placebo kontroliuojamus tyri-mus, nustatyta, kad kalcio vartojimas vy-resnio amžiaus moterims padeda greičiau sumažinti svorį. • Kalcis gali padėti norint išvengti hiper-tenzijos, taip pat gali būti vartojamas pa-pildomai gydant hipertenziją.

OstimaxMinkštos kapsulėsMedicininės paskirties produktas. Kalcio karbonato 750 mg, atitinkančio 300 mg kalcio; menkių kepenų aliejaus 327 mg.Produktas skirtas kaulams ir dantims stiprinti.Vartoti po 1-2 kapsules vieną kartą per dieną valgio metu.

Medicininės paskirties produktui „Ostimax” visose „Litfarmos“ vaistinėse taikoma nuolaida!


IŠ LNK TV LAIDOS

InfarktasPonas Petras dėl savo ligos kaltina nelengvą vairuotojo darbą bei genus. Aterosklerozė p. Petro organizmą pra-dėjo „klibinti“ labai anksti. „Vairuoto-jo darbas sunkus, – guodėsi p. Petras, – visą laiką jaučiausi pervargęs. Žinot, tais laikais niekas nežiūrėjo, ar dirbi 8 valandas, ar ilgiau. Būdavo, kad važiuo-davau dieną ir naktį“.Vyriškis pasakoja, kad nejautęs jokių infarkto simptomų ar pavojaus ženklų. Tik staiga, vairuojant pasidarę nege-ra... „Bet dar parvažiavau iki namų“, – prisimena ponas Petras. – Buvo silp-na, tad išsikviečiau greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai iš karto nustatė diagnozę – infarktas... Gulėjau ligoninėje, kur atliko angioplastiką. Ta-čiau pirmąjį kartą procedūra nepasise-kė, todėl darė antrą kartą. Ačiū Dievui, dabar širdelė plaka kaip jaučio“.

Aterosklerozė nelaukia Kai pono Petro širdies ritmo ir darbo nebeapsunkino užsikimšusios pagrin-dinės vainikinės arterijos ir širdis jau lygiau plakė krūtinėje, prasidėjo kitos bėdos... Dabar jau kojose.Pirmasis nerimą keliantis požymis, pa-sak pašnekovo, buvo skausmas. Trakų rajono gydytojai pirmiausia paklausė: „Dirbi sėdimą darbą?“ Taigi, sėdimą... O kojas kuo toliau, tuo labiau skaudė-jo. „Man liepdavo daugiau judėti. Na, aš nemažai vaikščiodavau namuose, dirbau sode, darže. Ir darbe ne visada už vairo sėdėjau. Bet galų gale galėjau paeiti tik 50 metrų. Tada man davė siuntimą į Vilnių, Antakalnio ligoninę. Čia pasakė, kad reikia iškart operuoti“,

Ilga ir sunki kova SU ATEROSKLEROZE Apie aterosklerozę daug kalbama ir rašoma, tačiau ne kiek-vienas žmogus trumpai galėtų papasakoti, kokia tai liga. Ponas Petras Šarauskas yra vienas iš daugelio, kurie daug išmano apie šią pavojingą ligą, nes ja serga jau 30 metų. Liga atsėlino, kai ponui Petrui buvo tik 35 metai – tuomet jį ištiko infarktas. Tačiau tai, deja, buvo tik pradžia. Šiandien ponas Petras yra „atlaikęs“ ne vieną kraujagyslių operaciją, ir visų jų priežastis ta pati – aterosklerozė. Tad susipažinki-me su šia liga apžvelgdami pono Petro Šarausko istoriją. Petras Šarauskas


IŠ LNK TV LAIDOS

– pasakojo ponas Petras.Taip prieš sep-tynerius metus ponas Petras tapo nuolatiniu Vilniaus univer-sitetinės ligoni-nės pacientu. Per pirmąją opera-ciją, kurią atliko

kraujagyslių chirurgas Gintaras Apa-navičius, vietoj užakusios kraujagyslės ponui Petrui buvo įdėtas bifurkacinis šuntas (dirbtinė kraujagyslė). Mat iš aortos į abi kojas einanti kraujagyslė buvo tiek užakusi ir susiaurėjusi, kad jos jau nebuvo galima atkurti.Kraujagyslių skyriaus vedėjas G. Apa-navičius, jau ne pirmą dešimtį metų operuojantis aterosklerozės pažeistas arterijas, tvirtino: „Labai skaudu ir gai-la, bet prasidėjusi aterosklerozė pro-gresuoja. Na, nebent žmonės pradeda taisyklingai maitintis, vartoti vaistus ir save prižiūrėti. Tačiau ir tuomet gali-ma tik sulėtinti ligą, nes ji pamažėle apima visas kūno arterijas (galvos, šir-dies, pilvo aortos, visų organų, kojų bei rankų). Vaistų, kurie visiškai sustabdy-tų aterosklerozę, dar nėra. Kai jie bus sukurti, ligoninėse išnyks kraujagyslių chirurgijos skyriai – tuomet nereikės operuoti“.

Kelionės po ligoninesPo pirmosios operacijos praėjo sep-tyneri metai. Per tą laiką ponui Pet-rui buvo atliktos dar kelios mažesnės kraujagyslių operacijos. Visai neseniai vyriškis atvyko į Vilniaus miesto uni-versitetinę ligoninę jau antrai šuntavi-mo operacijai. Įsiūtas šuntas jau buvo užakęs ir reikėjo jį keisti nauju.„Pacientui įsiūtas bifurkacinis šuntas, – pasakojo kraujagyslių chirurgas, – yra užakęs, nes aterosklerozė progresuoja, tad reikės vėl daryti laparatomiją, ki-taip sakant, prapjauti pilvą, vėl pasiekti aortą ir iš aukštesnio segmento (o tai nepatogu, nes ten labai daug arterijų, kurios maitina kitus organus) reikės įsiūti naują kraujagyslės protezą“.Kasmet Vilniaus miesto universiteti-nėje ligoninėje pacientams „įsiuvama“ apie 30–40 bifurkacinių šuntų. Tačiau tokių pacientų, kaip ponas Petras, ku-riems užaktų ir dirbtinės kraujagyslės, pasitaiko tikrai ne dažnai. „Tokios operacijos daromos labai retai. Jų trukmė priklauso nuo randų pilve (tai paaiškėja operacijos metu). Jei ran-dų nedaug ir palyginti lengvai pasiseka atskirti tiek aortą, tiek kirkšnies arteri-

jas, operacija turėtų užtrukti apie 2, 3, gal 4 valandas“, – bandė nuspėti opera-cijos eigą Gintaras Apanavičius.Kraujagyslių chirurgui jau nebereikia vartyti pono Petro ligos istorijos. Jis atsimena bene kiekvieną jo ligos vingį, kaip ir užkalkėjusias kraujagysles... Kaip jautėsi Petras prieš antrąją šun-tavimo operaciją, kokie skausmai jį vėl atvijo į ligoninę, paklausėme jo paties. „Prieš šią operaciją buvau susirgęs gri-pu. Kai persirgau, dar tris dienas buvau namuose. Pamenu, nuėjau kūrenti pir-ties. Iškūrenau pirtį ir jau ėjau per kie-mą į namus atsinešti drabužių. Staiga surakino koją – ir nė iš vietos. Iš karto pamėlo. Kviečiausi greitąją pagalbą, kuri atvažiavo tik po 3 valandų... Per tas 3 valandas, matyt, kraujas nutekėjo į kitą vietą ir koja atslūgo. Na, pagulė-jau ligoninėje, paruošė operacijai ir...“, – dalijosi prisiminimais ponas Petras.

Svarbu vaikščiotiPoną Petrą aplankėme praėjus aštuo-nioms dienoms po operacijos. Sutiko-me jį žingsniuojantį skyriaus korido-riuje, tiesa, dar nelabai tvirtu žingsniu. Laikėsi temperatūra, blogai gijo siūtos žaizdos, šiek tiek „streikavo“ žarnynas. Tačiau vyriškis jau dėkojo Dievui, dak-tarams ir džiaugėsi, kad viskas praėjo laimingai. Gydytojas G. Apanavičius prisipažino, kad operacija buvo gana sunki: „Buvo sudėtinga atskirti audinius, įdėti pro-tezą, nes aplinkiniai audiniai randuo-ti. Tačiau dabar abiejų kojų kraujota-ka yra gera. Apie išrašymą dar anksti kalbėti, nors pacientas jaučiasi neblo-gai: ir vaikšto, ir skausmų nebėra. Dar gali būti komplikacijų, nes pacientas vakarais turi temperatūros, jam skiria-mas tam tikras gydymas, antibiotikai ir t. t.“Ponas Petras ligoninėje praleido apie tris savaites. Per tą laiką buvo kada pamąstyti ir pasišnekėti su palatos kaimynais, gydančiais gydytojais. Ir džiaugėsi, kad gali vaikščioti savo ko-jomis: „Žinoma, gydytojai liepia prisi-žiūrėti: nedirbti sunkaus darbo, daug judėti. O aš jau nuo mažens judrus esu. Kaime augęs. Tad judu ir judu... Skauda ar neskauda, vis tiek dantis sukandęs judu. Jei nejudėčiau, seniai kojos neturėčiau“.

ReabilitacijaPo trijų savaičių dar nelabai tvirtas ponas Petras išvažiavo į Abromiškių reabilitacijos ligoninę, kur Artrologi-jos skyriuje praleido dar tris savaites. Per tą laiką buvo visko: ir nevilties, ir

skausmo, bet sveikata jau pastebimai pagerėjo. Tai jautė ir pats pacientas, ir jį gydanti gydytoja Rūta Gustaitytė. „Puiku, kad pacientas supranta reabi-litacijos reikšmę, pats labai nori daly-vauti ir mums padeda. Tik atvažiavęs jis negalėjo vaikščioti, jautė didelius skausmus, beveik visą laiką gulėjo lovo-je. Nuotaika buvo tikrai prasta. Bet pa-mažu, žingsnis po žingsnio, pradėjo at-sigauti. Labai pravertė kineziterapeutų pagalba, ir ponas Petras pradėjo pamažu vaikščioti. Dabar jau nueina 500 metrų, o vakar beveik 1 km nuėjo nepailsėjęs ir be skausmo. Šią savaitę paciento veide atsirado šypsena“, – pasakojo gydytoja.Į Abromiškes nuolat atvyksta sunkūs ligoniai. Čia su jais dirba ne vienas, ne du, o visa komanda medikų. Jie ne tik stengiasi fiziškai sustiprinti pacientus,bet padėti jiems psichologiškai bei grą-žinti į visavertį gyvenimą.„Po tokių operacijų pacientas negali už-siimti kasdiene veikla, nes jaučia skaus-mą, kojų silpnumą, tirpimą, greitą nuo-vargį, lėčiau gyja žaizdos, tad savaime suprantama, kad jis kenčia, – pasakoja

Abromiškių rea-bilitacijos ligoni-nės gydytoja R. Gustaitytė. – O jeigu kenčia, tai negali judėti, pra-stėja nuotaika, žmogus užsidaro savyje, prasideda psichologinės pro-blemos. Kuo jos

gilesnės, tuo žmogus tampa uždaresnis. Taip atsiduriama užburtame rate“. Kiekvieną dieną dirbanti su pacientu komanda tikrai didelė. Kineziterapeutas su ponu Petru susitinka kasdien po ke-lis kartus. Individualiai parenkami fizi-niai pratimai gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Skiriama ir lazerio terapija, kad geriau gytų žaizdos, o į fizioterapi-jos kabinetą ponas Petras užsuka dary-ti transkutaninės elektrostimuliacijos, kuri gerina raumenų kraujotaką, didina nervų pralaidumą.„Aišku, būtinai įjungiame ir šeimos na-rius, – patirtimi dalijasi gydytoja. – La-bai svarbūs ir likimo draugai, sergantys tomis pačiomis ligomis ir jau pasiekę rezultatų, kad pacientas galėtų tikėti savo sėkme. Bet svarbiausia yra abipu-sis gydytojo ir paciento pasitikėjimas. Jeigu iš karto susitariama, ko norima, kokie yra reabilitacijos tikslai, tai žino-ma, bus ir rezultatas“. Ponas Petras jau ruošiasi grįžti namo. Dabar juo rūpinasi gydytojai, slaugės,


dietologas. Kai grįš namo, viskuo, taip pat ir savo sveikata, jis turės rūpintis pats.„Stengiuosi daugiau vaikščioti, nes grįžus į namus taip pat reikės tai daryti. O ir aplinka pasikeis, – pasakojo vyriškis. – Reikia jau čia pratintis daugiau judėti, judinti raumenis, kad greičiau pradėtų dirbti. Ir gydytojas G. Apanavičius po visų operacijų tvirtino: „Judėsi – turėsi kojas, nejudėsi – būsi be kojų“.

Ir toliau kovos su ligaPonas Petras po trijų savaičių Abro-miškių reabilitacijos ligoninėje grįžo namo. Jis ir toliau sako kovosiąs su savo liga. Kaip? Pirmiausia žada mesti rūkyti. Teigia dabar jau kur kas mažiau rūkantis, nors labai sunku atsisakyti šio įpročio. Petras traukia dūmą jau 29 metus. Tačiau ar to pakanka, kad at-erosklerozė pasitrauktų? Be to, ar ne-buvo galima rūkymo atsisakyti kur kas anksčiau? Tai, žinoma, dabar tik reto-riniai klausimai. O ką galima ir reikia daryti žmonėms, sergantiems šia liga, paklauskime specialistų.„Žinoma, pirmiausia reikia atsikraty-ti ydingo gyvenimo stereotipo. Reikia koreguoti visus rizikos veiksnius: nerū-kyti, kontroliuoti hipertenziją, cukrinį diabetą, svorį ir didinti fizinį aktyvu-mą. Yra nustatyta, kad jei žmogus yra aktyvus bent 30–60 minučių per parą, tai rizika mirti nuo širdies ir krauja-gyslių ligų yra 20–25 proc. mažesnė. Taigi svarbi ir širdies bei kraujagyslių ligų profilaktika“, – tvirtino Abromiškiųreabilitacijos ligoninės gydytoja Rūta Gustaitytė. „Vaikus mes galime pamokyti, kaip gyventi, ir išmokyti reikiamų dalykų, o mūsų pacientai yra vyresnio amžiaus, tad labai sunku ką nors keisti. Ir jei li-gonis prisiverčia daug ką gyvenime pa-keisti: kitaip maitintis, laikytis kitokio gyvenimo režimo, nerūkyti, nevartoti

alkoholio, jis psichologiškai labai blogai jaučiasi. Savęs prievartavimas yra pats baisiausias dalykas gyvenime. Ir jeigu žmogus save verčia kiekvieną minutę elgtis kitaip, jis jaučiasi blogai. Todėl mūsų darbas (operacijos) tam tikra pras-me yra šiek tiek beviltiškas. Taip, mes pageriname žmogaus gyvenimą, gyve-nimo kokybę, bet mes negalime keisti... daug ko. Tai turi daryti pats žmogus, ir sąmoningai, neprievartaudamas savęs“, – teigė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Ginta-ras Apanavičius.Pats ponas Petras nelabai tiki, kad svei-kesnis maistas galėtų turėti kokios nors įtakos ligai. Jis prisipažino, kad jau yra bandęs maitintis kitaip, tačiau, pasak jo, tai nelabai davė naudos: „Metus laikiausi dietos, vykdžiau reikalavimus, tačiau jo-kių pokyčių nepajutau. Kiaulienos visai nevalgydavau, tik kalakutienos, triušie-nos, truputį žuvies. Tačiau cholesterolio kiekis, koks buvo, toks ir liko“. Dabar sunku pasakyti, kodėl ponas Pet-ras nepajuto jokio pagerėjimo. Ar tikrai maistas buvo tinkamas? Ar cholestero-lio kiekis nė kiek nesumažėjo? Į tuos klausimus geriausiai atsakytų jo šeimos gydytojas ir endokrinologas, stebin-tys paciento diabeto eigą. Pats vyriškis mums nepasakojo, bet jis serga cukriniu diabetu – tai dar viena rimta priežastis greičiau vystytis aterosklerozei. Visas bėdas ponas Petras linkęs suversti ge-nams. Ir ne veltui. „Vienas mano brolis mirė būdamas 45 metų, kitą palaidojau praėjusiais metais. Mirė 42-ejų. Jokių vaistų nebuvo vartojęs... Senelis buvo be kojų. Gydytojai mano, kad didelės įtakos turi paveldėjimas“, – sako ponas Petras.Jis žino viena – judės, kol leis sveikata ir... kojos. Linkime jam ištvermės ir dau-giau užsispyrimo rūpinantis savo sveika-ta. To paties linkime ir skaitytojams.

Periferinė kraujotaka – tai kraujagyslių tinklas, išraizgęs žmogaus organizmą ir aprūpinantis visus organus bei audinius deguonimi ir biologiškai svarbiomis medžiagomis. Kojų arterinė kraujota-ka dažniausiai sutrinka sergantiesiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, esant padidėjusiam cholesterolio kie-kiui kraujyje. Vienas iš papildomų rizi-kos veiksnių – rūkymas. Sutrikus arteri-nei kojų kraujotakai, kraujas nepasiekia audinių, tad atsiranda ūmus kraujotakos

Ląstelių gyvybės VANDUO

Su amžiumi nori nenori atsiranda nemalonių simptomų: dėl to kal-ta trinkanti kraujotaka. Nemalo-nių pojūčių atsiranda būtent toje kūno dalyje, kurioje ir sutrinka kraujotaka. Jei sutrinka galvos smegenų kraujotaka, žmogus tampa nervingas ir blogai miega – jam sunku užmigti, miegas būna nekietas. Rytą toks žmogus jaučiasi nepailsėjęs, būna irzlus, jautrus. Kai sutrinka periferinė kraujotaka, tirpsta ir šąla galū-nės, jaučiamas „skruzdžių bėgioji-mas“. Šįkart apie periferinės kojų kraujotakos sutrikimus pasakoja Vilniaus Centro poliklinikos Vytenio filialo šeimos gydytoja Aldona Jankavičienė.

IŠ LNK TV LAIDOS


IŠ LNK TV LAIDOS

nepakankamumas. Jei sutrinka veninė kraujotaka, išryškėja venos, vėliau atsi-randa mazgelių, kojas skauda, jos pa-tinsta. Nesigydant keičiasi odos spalva, atsiveria opos.

Viena iš priežasčių – aterosklerozė

Gydytoja Aldona Jankavičienė aiš-kina, kad viena iš periferinės krau-jotakos sutrikimo priežasčių yra at-erosklerozė, todėl svarbu imtis visų įmanomų būdų jai atitolinti. Labai svarbu tinkamas gy-

venimo būdas, taisyklinga mityba, žalingų įpročių atsisakymas. Pirmieji trinkančios periferinės kraujotakos simptomai ir būtų galūnių tirpimas, šalimas, jausmas lyg po kūną „skruzdės bėgiotų“, vėliau atsiran-dantys audinių pakitimai, kojų skausmas, vis labiau varginantis mėšlungis.

Svarbiausia – profilaktikaPajutus pirmuosius trinkančios perife-rinės kraujotakos ženklus, būtina kuo greičiau susirūpinti kojų kraujotaka, kiek įmanoma ją gerinti, antraip ateityje gali prireikti net operacijos. Gydytoja A. Jankavičienė periferinei kraujota-kai pagerinti siūlo pavartoti preparato su ginkmedžio ekstraktu ir huperzinu A. Tai „Ginkgo complex“. Ginkmedžio preparatai yra puiki priemonė kraujota-kai gerinti. Užsienio šalyse ginkmedžio preparatai priskiriami vaistų grupei, lie-tuviškas „Ginkgo complex“ yra medici-ninės paskirties preparatas. Jo sudėtyje yra subalansuotas kiekis tarpusavyje de-

rančių veikliųjų medžiagų, kurios gerina periferinę kraujotaką.

Huperzinas A ir ginkmedisViena iš preparato sudedamųjų dalių – huperzinas A. Tai alkaloidas, aptinkamas pataisų šeimos augalo Huperzia serrata sudėtyje. Jis stimuliuoja acetilcholino iš-siskyrimą iš presinapsinių membranų į sinapsinį plyšį, blokuoja fermento acetil-cholinesterazės aktyvumą, todėl sinapsi-niame plyšyje išlieka didesnė acetilcho-lino koncentracija. Taigi huperzinas A mažina spazmus, turi atmintį gerinantį poveikį. Yra duomenų, kad huperzinas A stiprina raumenų tonusą, taigi padeda esant periodiniam praeinančiam raume-nų silpnumui ir nuovargiui, kuris atsiran-da sutrikus nervinio impulso perdavimui iš nervo į raumenį. Huperzinas A tinka vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėjus protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio koncentracijai, esant galvos svaigimui.Beje, ši preparato veiklioji medžiaga dera su kita – ginkmedžio ekstraktu. Gink-medis medicinoje vartojamas keletą tūkstantmečių. Šio reliktinio augalo eks-traktas gerina smegenų ir viso organiz-mo kraujotaką, saugo nervų ląsteles nuo žalingo poveikio, reguliuoja kraujagyslių tonusą ir elastingumą, gerina atmin-tį, dėmesį, budrumą, mažina depresinę nuotaiką. Preparato sudėtyje esantis magnis daly-vauja nervų ir raumenų veikloje, tinka, kai vargina mėšlungis.

Gerina periferinę kojų kraujotakąPreparato kompleksinė sudėtis užtik-rina įvairiapusį jo poveikį. Pavyzdžiui, ginkmedis mažina trombocitų agregaci-ją, todėl pagerėja kraujo tekėjimas. Mag-

nis (preparate jo yra daugiau nei 200 mg) mažina kraujagyslių spazmus, B grupės vitaminai bei huperzinas A svarbūs pro-tinei veiklai. Paprastai kalbant, preparatas skystina kraują, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Vienoje šio preparato kapsulėje yra 80 mg ginkmedžio, tad vartojant du kartus per parą užtikrinamas reikalingas paros kiekis. Poveikis po ilgesnio laikoGinkmedžio preparatai ypač tinka vy-resnio amžiaus žmonėms: pradėjus silpnėti protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio koncentracijai, esant galvos svaigimui, padidėjus kraujospūdžiui, sutrikus periferinei (ir galvos smegenų) kraujotakai. Beje, ginkmedžio preparatų reikėtų vartoti ilgą laiką – tik tada paju-sime teigiamą jų poveikį kraujagyslėms, sulėtinsime aterosklerozę. Juk ne laikas gydytis, kai liga įsisenėjusi. Tada kartais medikai jau nebegali padėti.

Ląstelių gyvybės VANDUO

TV laidos eks-perto profeso-riaus Liutauro Labanausko ko-mentaras Preparato sudė-tyje esančios me-džiagos yra labai gerai suderintos viena su kita. Šį preparatą galima

pavadinti visų ląstelių „gyvybės vande-niu“, nes jis veikia ląstelės membranos lygyje, taigi yra reikalingas visoms ląste-lėms. Beje, dažniausiai preparatai, kurių sudėtyje yra keletas medžiagų, gali veikti kepenis. Juk visos medžiagos turi „pere-iti“ per kepenis – vadinamąją organizmo laboratoriją. Tačiau vartojant šio prepara-to organizmo laboratorija neturi ką veikti, mat preparatas nesukelia vadinamojo he-patotoksinio poveikio (nežaloja kepenų).

Medicininės paskirties produkto „Ginkgo complex“ visą spalio mėnesį visose „Camelia“ vaistinėse galėsite įsigyti su nuolaida!

Ginkgo complexKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas esant galvos smegenų ir periferinės kraujotakos sutrikimams. Vartojamas po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną valgio metu.


JŪSŲ VAIKAS

Filmą „Lietaus žmogus“ matė daugelis. Turbūt nemažai Lietuvos žiūrovų pirmą kartą akivaizdžiai išvydo, kaip elgiasi žmogus, sergantis autizmu. Veikiausiai retas, apsižvalgęs savo rate, ras pažįstamų, kurie augina autizmu sergantį vaiką. Ir tai visai nenuostabu, nes šis vystymosi sutrikimas nėra dažnas. Pirmą kartą (1943 m.) autizmą aprašė gydy-tojas L. Kaneris (JAV) ir beveik tuo pat metu – austrų gy-dytojas H. Aspergeris. Mokslininkai manė, jog vaikų autistų anksčiau nebuvo, o medikai tokių pacientų nebuvo sutikę. Tad ir iki šiol manoma, kad autizmas atsirado maždaug apie 1930 metus.

Autizmas – įvairiapusis vystymosi raidos sutrikimas, kuris išryškėja iki trejų metų amžiaus. Svarbiausi šio sutrikimo požymiai pasireiškia ben-draujant su vaiku.

Nelieskite manęsJei bandysite užkalbinti tokį vaiką, jis vengs jūsų žvilgsnio, jam bus sunku ar visiškai negalės bendrauti, gali imti linguoti visu kūnu ar net trenkti galvą į sieną. Autizmu sergantys vai-kai dažnai nemoka vaizdžiai reikšti savo minčių, stokoja fantazijos, jiems tiesiog sunku išreikšti mintį ir natū-raliai emociškai reaguoti į aplinki-nius. Autistai mėgsta stereotipus. Jie domisi daiktų kvapais ar pojūčiu juos palietus. Dažnai gali imti priešintis tvarkos, aplinkos, dienotvarkės po-kyčiams. Jie gali turėti savo ritualų, taisyklių, domėtis skaičiavimu. Kiek-vienam sergančiajam autizmas pa-sireiškia skirtingai: vienam ryškiau, kitam – ligos požymių būna mažiau. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kal-bėti, o kiti kalba nedaug ir sunkiai arba visiškai nekalba.

Reikia gydytiJei šis raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neįgyja reika-lingų socialinių įgūdžių: jie gali ne-išmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug tokių vaikų pasveiksta be jokio gydymo. Šiuo metu autiz-mu sergantiems vaikams jau galima padėti. Tačiau nėra tokio gydymo, kuris padėtų kiekvienam sergančia-jam. Tas pats gydymo būdas vienam vaikui gali labai padėti, o kitam ne-duoti jokio pagerėjimo. Autizmu sergantys vaikai dažnai turi ir kitų sveikatos bėdų: gali pasitaikyti žar-nyno rezorbcijos sutrikimų, dažnai pasireiškia alergija, autoimuninės veiklos sutrikimas, dažnai būna su-vokimo sutrikimų. Tokiems vaikams būdingi baimės, miego ir valgymo sutrikimai, įniršio priepuoliai ar ag-resyvus elgesys. Specialistai pabrėžia, kad svarbu autistui suteikti pagalbą, jį gydyti ir ugdyti. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo optimistiškesnės prognozės. Jų pa-žanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jie galės gyventi visaver-tį gyvenimą.

Kodėl aš kitoks?Šis vystymosi sutrikimas pavadintas labai taikliai (gr. autos reiškia aš) – juk ryškiausias autizmo požymis yra vi-suomeninio gyvenimo šalinimasis.

AUTIZMAS: kai pasaulis kitoks


JŪSŲ VAIKAS

Iki šiol nėra nustatyta, kas sukelia autizmą. Manoma, kad dėl to kalti genai, aplinkos poveikis ir abiejų šių veiksnių derinys. Mokslininkai pa-staruoju metu iškėlė hipotezę, jog autistų smegenyse yra sutrikusios neuronų sistemos funkcijos. Dar nėra iki galo įrodytas aplinkos po-veikis, tačiau mokslininkai teigia pastebėję, kad vietovėse, užterštose sunkiaisiais metalais (ypač gyvsi-dabriu), mamos dažniau gimdo au-tizmu sergančius vaikus. Tik atradus šį raidos sutrikimą buvo manyta, kad tai nutinka dėl tėvų padėties visuo-menėje, pavyzdžiui, motina pernelyg siekia karjeros ir vaikui skiria mažai dėmesio. JAV ši hipotezė net gavo „mamos šaldytuvo“ pavadinimą. Ši versija jau seniai paneigta, tačiau

kaip prietaras, ji vis dar gaji ir šian-dienos visuomenėje. Pastaruoju metu daug kalbama ir apie šalutinį skiepų poveikį. Autiz-mas kartais diagnozuojamas būtent tuo metu, kai vaikas paskiepijamas. Tačiau mokslininkai ir medikai ne-randa tiesioginio ryšio tarp skiepų ir šio vystymosi sutrikimo. Kaip ten bebūtų, autizmas, kaip ir hipe-raktyvumas, – vis dažniau diagno-zuojamas raidos sutrikimas. Mok-slininkai vaikus, turinčius genetinį polinkį į autizmą, vadina „mūsų ci-vilizacijos kasyklų kanarėlėmis“. Jie pirmieji pajunta tai, kas kenkia visai visuomenei.

Sugrąžinkime vaiką į mūsų gyvenimąIki šiol nėra iki galo aišku, kaip rei-kėtų gydyti autizmą. Šis raidos su-trikimas net nelaikomas konkrečia liga, kurios simptomai būtų tiksliai apibrėžti bei žinomi veiksmingi gy-dymo būdai. Autizmas dažniausiai apibūdinamas kaip ligų grupė su labai įvairiais simptomais. Gydymo būdų yra daug, ir kiekvienas specia-listas turi savo požiūrį ir praktiką. Aišku viena: gydant autizmą deri-namos medicinos ir pedagogikos priemonės. Įvairių sričių specialistai akcentuoja jiems geriausiai žinomus pagalbos būdus. Tačiau vaiko gy-dymu ir ugdymu turėtų domėtis ir patys tėvai, nepalikti gydymo vien specialisto kompetencijai. Taip pat patartina pasikonsultuoti su kitais specialistais: dar vienu psichologu, neurologu, logopedu, pediatru.

• Biocheminiai metodai. Vaikui ski-riama vitaminų, maisto papildų, kurie papildo trūkstamas organiz-mo medžiagas. Taip pat taikomos dietos, visai atsisakoma ar ribojami maisto produktai, kurie yra blogai virškinami, kad nesusidarytų nuo-dingų nevisiškai suvirškinto maisto medžiagų. • Neurosensoriniai metodai (audio- ir sensorinės integracijos terapijos). Jais koreguojamas suvokimo sutri-kimas. Šie metodai padeda vaikui geriau orientuotis erdvėje, sumažina stresą, padeda mokytis. • Psichodinaminiai metodai (psi-choanalizė ir pan.). Tai metodai, kai standartinėmis psichoterapijos priemonėmis koreguojamas vaiko ir suaugusiojo elgesys. Tačiau daugelis specialistų šį metodą laiko nelabai perspektyviu. • Elgesio korekcijos metodai. Paste-bėta, kad autistams bet kokia veik-la sekasi geriau, jei ji suskaidoma mažais etapais. Todėl buvo sukurta TEACH metodika. Šiuo metu ši te-rapija laikoma pačia perspektyviau-sia ir veiksmingiausia. • Pagalbiniai metodai. Kai kurie specialistai sako, kad būtent to ir reikia autizmu sergančiam vaikui. Tai gyvūnų terapija (bendravimas su delfinais, arkliais, šunimis). Gyvūnai teigiamai veikia autizmu sergantį vaiką, tad jis geriau miega, būna ra-mesnis, susikaupia. Vaiko raidą pa-gerina ir žaidimų, muzikos terapijos (jei taikomos gana intensyviai). Su-augusiems autistams kartais gali pa-dėti ir meditacija.


LAISVALAIKIO MINUTĖS

Šokiai nuo vaikystėsVaikystėje Dariui teko porą metų šok-ti tautinių šokių kolektyve „Ugnelė“ Respublikiniuose moksleivių rū-muose. Būdamas paauglys dėl aukšto ūgio šokdavo su keleriais metais vy-resnėmis panelėmis. Tai nebuvo labai smagu, nes 15–16 metų merginos į jaunesnį partnerį žvelgdavo ne itin palankiai. Po kelerių metų Darius šo-kius iškeitė į kur kas vyriškesnį užsi-ėmimą – krepšinį. Tačiau būsimajam medikui šokiai visuomet patiko. Mo-kydamasis trečiame kurse Darius įsi-mylėjo savo kursiokę, kurios širdžiai užkariauti jis pasirinko savotišką būdą – šokius. Savo širdies damai jis pasiūlė lankyti šokių pamokas, ir taip jie drauge šoko pusę metų. Gydytojas prisipažino, kad visuose vakarėliuo-se jis būna vienas iš tų, kurie trypia šokių aikštelėje po 4–5 valandas. Tuomet pranyksta nuovargis, o kiti šokantieji, pamatę tikrą entuziastą, dažnai pasitraukia į šokių aikštelės pakraštį. Šokantį viename vakarėlyje gydytoją Darių Raubą ir pastebėjo „Lietuvos šokių dešimtuko“ kūrybinės grupės nariai. „Kai liepos mėnesį gavau ofi-cialų kvietimą, nutirpo rankos ir ko-jos, – prisipažįsta medikas. – Tačiau aš laikausi nuostatos niekada neatsi-sakyti dėmesio verto pasiūlymo, nes antrą kartą gali ir nepasiūlyti“. Da-rius sutiko dalyvauti laidoje nepasi-taręs su šeima, nes nusprendė vėliau viską išaiškinti artimiesiems.

Treniruotės kiekvieną dieną„Žmona šiek tiek prieštaravo mano „ėjimui į viešumą“, tačiau aš pažadėjau, kad laimėjimą (jei ką nors laimėsiu šiame projekte) skirsiu namų ge-rovei. Žinoma, svarbiausias mano motyvas tikrai buvo ne pinigai, o greičiau galimybė išmokti šokti, iš-mėginti save“. Gydytojas pasakoja, kad treniruojasi kiekvieną darbo die-ną apie 2–3 valandas. Jis mielai šo-kių aikštelėje praleistų ir savaitgalį, bet šokių partnerės manymu, šešta-dienį ir sekmadienį reikia ilsėtis. „Jei ką nors pradedi, reikia atlikti gerai, – aiškina savo nuostatas gydytojas. – Po pirmųjų bandymų mane buvo apėmusi neviltis, nes nesisekė, nega-lėjau valdyti savo kūno, o choreog-rafui ir partnerei viskas pasiseka iš karto“. Kiekvieno judesio, kiekvieno žingsnio mokymasis užima daug lai-ko. „Aš retai kada pavydžiu aplinki-niams, bet dabar labai pavydžiu cho-reografams plastiškumo“, – atvirauja

Dar vienas pomėgis – ŠOKIAIAusų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba pats šypsosi, kai savaitgaliais, išėjęs į savo kiemo krepšinio aikštelę, pradeda repe-tuoti šokio žingsnelius. „Turbūt kaimynams atrodau labai keistai, bet aš bandau šlifuoti per šokių treniruotes išmoktus judesius“, – juokiasi gydytojas. Šeštadienio vakarą įsijungę Lietuvos televiziją, galime pamatyti Darių Raubą demonstruojantį tuos žingsnelius komisijai ir žiūrovams. Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universi-teto Santariškių klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų vyr. ordinatorius, gydytojas dalyvauja antrajame „Lietuvos šokių dešimtuke“.


LAISVALAIKIO MINUTĖS

Darius. Jis ne tik uoliai mokosi, bet ir džiaugiasi kiekvienu gražiai atlik-tu partnerės ir choreografo judesiu. Tai galbūt kelia nuostabą net jo mo-kytojams, kurie tvirtina, kad Darius džiaugiasi kiekvienu šokiu lyg ma-žas vaikas. Darius noriai bendrauja ir su kitais projekto „Lietuvos šokių dešimtukas“ dalyviais, tad žino, kad mokytis šokti sunku ne jam vienam. Ir, žinoma, kiekvienas mokytojo ar partnerės paskatinimas suteikia naujos energijos per treniruotes.

Visi šokiai sudėtingiŠokių partnerė Elena Auksaitė yra kur kas jaunesnė už Darių, bet jis tuo net džiaugiasi. „Jei būtų bendraamžė, man būtų sunku, aš dar labiau varžyčiausi, o dabar mano nesėkmes dažnai paverčia-me juokais“, – atvirauja gydytojas. Taigi kokie šokiai labiau patinka Da-riui? Kiekvienąkart mokantis naujo šokio atrodo, kad jis sudėtingiausias. Iš labiausiai pavykusių šokių Darius pamini kvikstepą, kurį sušoko itin greitai ir temperamentingai. „Kai mokiausi pirmojo šokio čia-čia-čia, mane ramino, kad tai sunkiausias šokis, – prisimena medikas. – Kai jo pramokau, atrodė jau nebe taip sun-ku. O paskui, kai pradėjau mokytis valso, šis šokis tapo pats sudėtin-giausias“.Medicinos mokslų daktaras džiau-giasi jau numetęs keletą kilogramų ir jaučia, jog stiprėja raumenys. (Praė-

jusio projekto dalyviai buvo numetę net po 10 kilogramų.) Šokių treni-ruotės privertė gydytoją pakoreguoti ir darbotvarkę, tiksliau, planuoti vi-sus darbus ir mažiau laiko skirti ne-reikšmingiems dalykams. „Anksčiau darbe praleisdavau kur kas daugiau laiko, užsibūdavau iki 17–18 val., o dabar visus darbus spėju nudirbti iki 15 val. ir lekiu į treniruotę, – aiški-na Darius. – Viską padarau greičiau, mažiau laiko skiriu poilsiui, trum-piau sėdžiu prie kompiuterio. Jei reikia, į pooperacines palatas aplan-kyti pacientų užsuku ir po treniruo-tės“. Darius niekada nemanęs, kad šokiai gali atimti tiek daug jėgų. Kai paauglystėje lankė krepšinio treni-ruotes, niekada taip nesuplukdavo kaip dabar, šokdamas. „Kai baigiu treniruotę, visus drabužius galima gręžti“, – teigia jis. Anksčiau LOR gydytojas vis planuodavo užsirašyti į sporto klubą ir po darbo šiek tiek pasportuoti. Tačiau grįžęs iš San-tariškių klinikų namo jausdavosi pavargęs ir iki sporto klubo taip ir nenuvykdavo. Dabar, po šokių tre-niruočių, Darius jaučiasi žvalus ir pailsėjęs nuo darbo problemų, nes šokant galvoje nebelieka jokių kitų minčių. Šoka net operacinėjeKaip sukuriamas šokis? Pirmiausia šo-kėjai pasirenka muziką. Jos paklausę, choreografas ir profesionalūs šokėjai

išsako savo šokio viziją, kaip, jų ma-nymu, reikėtų atlikti šį šokį. Darius patiki partnerei parinkti ir muziką. Taigi choreografas kartu su partne-re sukuria šokį ir jį atlieka. Tuomet partnerė pamokoma vyriškos parti-jos. Tada ateina Dariaus eilė, ir part-nerė moko jį žingsnių ir sukinių. Kartais medikas paprašo, kad kas nors repeticijas nufilmuotų mobi-liuoju telefonu, tuomet jis gali mo-kytis šokti namuose. Namų darbai labai praverčia, nes nepasimokius papildomai kitoje treniruotėje būna sunku. „Kartais šokio žingsnelius bandau repetuoti ir tarp operacijų, laukda-mas, kol atveš pacientą, – atvirau-ja gydytojas. – Kartais užsimiršęs žingsnį ar judesį bandau atlikti pre-kybos centre rinkdamasis maisto produktus, ir tik po to prisimenu, kad esu ne šokių aikštelėje“. Didžiuma draugų, pažįstamų ir ko-legų pritaria Dariaus apsisprendimui dalyvauti šiame projekte. Kai kurie tai išgirdę net nenustebo, nes žino gydytojo pomėgius ir norą išbandyti visa, kas nauja.

Gydytojas Darius Rauba konsultuoja pacientę.Nuotrauka iš VU Santariškių klinikų archyvo

Su šokių partnere Elena Auksaite. Nuotrauka iš LRT archyvo


IŠ LNK TV LAIDOS

Medicinos encik-lopedijoje rašoma, kad žmogus turi 171 sąnarį, suda-rytą iš sąnarinės ertmės, kremzlės bei kapsulės. Pa-starąją sudaro iš-orinis skaidulinis ir vidinis tepalinis audiniai. Tepali-

nis sąnario audinys gamina sąnarinį tepalą, kuris tepa sąnarinius paviršius. Kol šio tepalo pakanka, sąnariai lanks-tosi be jokio skausmo. Sąnarių skaus-mas dažniausiai atsiranda sumažėjus sąnarinio tepalo gamybai ir pradėjus nykti sąnario kremzlei – tada vienas kaulas tiesiog „trinasi“ į kitą. Tačiau žmonės – skirtingi. Vienas gali iki ži-los senatvės nežinoti, kas yra sąnarių skausmas, o kitas tokio skausmo skonį patiria dar būdamas gana jaunas. Reikia rūpintis sąnariais Gydytoja B. Triaušienė sako, kad šiuo-laikinis žmogus, genamas spartaus gyvenimo tempo, pamiršta, kad rei-kia mankštintis ir visaverčiai pailsėti, netinkamai maitinasi (žiūrėk, jau ir turi antsvorio!), nepakankamai var-toja vitaminų ir mineralų. Skausmus išprovokuoja ir žmogui senstant ne-išvengiamai atsirandantys sąnarių pokyčiai, taip pat įvairios kaulų ir sąnarių traumos, įgimtos ir vaikystėje nekoreguotos kaulų bei raumenų si-stemos, reumatinės ligos, įvairios kil-mės medžiagų apykaitos sutrikimai. Pirmuosius kremzlės nykimo požy-mius galima įtarti, kai sąnariai prade-da traškėti, vėliau atsiranda duriantis skausmas, sąnariai darosi sustingę, nejudrūs, patinsta, dar vėliau – de-formuojasi. Norintiesiems kuo ilgiau išvengti sąnarių skausmo gydytoja rekomenduoju laikytis mitybos re-žimo, – taip išvengsite antsvorio, nes sąnariams labai kenkia per didelis apkrovimas. Reikia daug judėti, nes fizinė mankšta sąnariams reikalingakaip ir poilsis, vengti traumų.

Jeigu sąnarius vis dėlto skauda? Pasak gydytojos B. Triaušienės į są-narių skausmą neįmanoma nekreip-ti dėmesio. Įkyrus ir nenumaldomas skausmas atveja pacientus pas gydy-toją. Tiesa, daugelis ilgai kenčia ir laukia, kol skausmas praeis savaime. Taip nebūna. Ypač dažnai sąnarių skausmas vargina vyresnio amžiaus žmones. Mat bėgant metams mažė-

ja medžiagų, užtikrinančių sąnarių funkcijas, todėl gydytoja pataria pa-pildyti trūkstamų medžiagų kiekį, vartojant preparatų su gliukozaminu, chondroitinu ir metilsulfonilmetanu. Vienas tokių preparatų yra „Artrip-lex compositum“.

Susigrąžinkite JUDĖJIMO DŽIAUGSMĄ

Gerina sąnarių funkcijasGliukozaminas skatina sveiko krem-zlės audinio, sąnarių skysčio bei vidi-nių sąnario fermentų sintezę, slopina sąnarių uždegimą, gerina sąnarių drė-kinimą ir padeda sąnariams lengviau lankstytis. Chondroitinas sulaiko skys-

Posakis „Kol judi – tol gyveni“ nėra pramanas. Jį patvirtina daugelis gamtos pavyzdžių. Kai mažai judame, „surūdijame“ tarsi senos spynos. Pabandykite atrakinti tokią spyną – cyps ir girgždės. Taip ir mūsų sąnariai. Jeigu sąnarių netreni-ruojame, mažai judame, jie tampa nelankstūs ir gali išaušti rytas, kai visą kūną sukaustys skausmas. Tiesa, kol esame jauni, apie tai nepagalvojame. Nors būtent jaunystėje reikė-tų neužmiršti paprasčiausios mankštos, atlikti sąnarių lanks-tumą lavinančius pratimus. Galbūt tada vėliau, sulaukus brandaus amžiaus, mažiau kankintų ir sąnarių skausmas. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus Centro poliklinikos bendro-sios praktikos gydytoja Birute Triaušiene.


IŠ LNK TV LAIDOS

Visai paprasta sąnarių mankšta

• Palenkite galvą žemyn ir smakru palieskite krūtinę, po to atsargiai atloškite kaklą atgal. Pakartokite pratimą 3–5 kartus. Atlošdami galvą atgal, stenkitės, kad kaklas būtų šiek tiek išlenktas, antraip galite pažeisti stuburo kaklinės dalies slankstelius. • Dabar pasukite galvą ir pasižiūrėkite per dešinį, po to per kairį petį. Pakartokite pratimą po 3–5 kartus į kiekvieną pusę. Atlikdami šį pratimą įsivaizduokite, kad jūsų galva ir kaklas pritvirtinti prie ilgos ašies, o kaklas sukasi griežtai apie šią ašį. Stenkitės per daug nepasukti galvos.• Rankas uždėkite ant pečių, alkūnes atkiškite į šonus. Sukite alkūnes į priekį tarsi brėž-tumėte jomis didelį ratą. Pakartokite pratimą 3–5 kartus, po to sukite alkūnes į priešingą pusę.• 3–5 kartus sukite riešus pagal laikrodžio rodyklę, po to į priešingą pusę. • Rankas uždėkite ant liemens, šiek tiek sulenkite kelius. 3–5 kartus sukite viršutinę lie-mens dalį pagal laikrodžio rodyklę ir tiek pat kartų į priešingą pusę. Šis labai paprastas pratimas lavina stuburo juosmeninės dalies lankstumą. • Tvirtai atsistokite ant grindų (kojos pečių plotyje, keliai šiek tiek sulenkti, rankos ant juosmens). Stengdamiesi nejudinti viršutinės liemens dalies, judinkite tik klubus (kaip estrados dainininkai). 3–5 kartus lenkite klubus į vieną, paskui – į kitą pusę. Šis pratimas didina ne tik klubų, bet ir visos stuburo juosmeninės ir kryžmeninės srities lankstumą.

tį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių ir raiščių būklę. Metilsulfonilmetanas (MSM) padeda atsigauti osteoartrito pažeistam sąnariui, mažina skausmą ir patinimą, stabdo kremzlinio audinio irimą, gerina sąnarių judrumą, raume-nų, raiščių ir sausgyslių kraujotaką.

Ištirta ir įrodyta Gydytoja aiškina, kad preparato „Ar-triplex compositum“ sudėtyje yra visų iš-vardytų medžiagų derinys, puikiai tin-kantis sutrikus sąnarių funkcijai. „Dėl

gliukozamino naudingumo nėra jokių abejonių, chondroitinas bei MSM pasaulyje taip jau pakankamai gerai ištirti ir įrodytas teigiamas jų povei-kis sąnariams, – sako gydytoja. – Tik reikėtų žinoti, kad vartojant tokių preparatų nebus greito efekto, nes jie veikia pamažu, bet jų poveikis būna ilgalaikis“. Be to, labai svarbu, kad „Artriplex compositum“ sudėtyje yra metilsulfa-nilmetano. Ši veiklioji medžiaga pla-čiai vartojamas JAV ir kitose šalyse. Metilsulfanilmetanas ne tik gerina sąnarių funkciją, bet ir mažina skaus-mą, uždegimą. Įvairiais klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visos preparato sudedamosios me-džiagos gerina sąnario funkcinę būk-lę. Beje, šiame medicininės paskirties produkte esančių medžiagų dozės yra puikiai suderintos. Vienoje preparato tabletėje yra 500 mg gliukozamino, 400 mg chondroitino ir 375 mg me-tilsulfanilmetano.

Išklausykime ir TV laidos eks-perto, docento Rimanto Stuko nuomonęDėl sąnarių skausmo kenčia milijonai žmonių visame pasauly-je. Sąnarių ligų priežastys gali

būti labai įvairios. Vienas jų galima pa-šalinti, pavyzdžiui, reikia stengtis svei-kai maitintis, „neprisiauginti“ antsvorio. Tačiau neįmanoma sustabdyti dėl am-žiaus atsirandančių organizmo poky-

čių. Juos galima tik sulėtinti ir suvaldyti. Šiame preparate esančios veikliosios me-džiagos – gliukozaminas, chondroitinas, metilsulfanilmetanas – padeda palaikyti sąnario kremzlės struktūrą, drėgmę są-nario viduje, padeda atsikurti sąnario kremzlės struktūrai. Preparatų su tokio-mis veikliosiomis medžiagomis reikėtų vartoti norint papildyti sąnariams svarbių medžiagų kiekį organizme, taip pat įpra-stos skausmą bei uždegimą mažinančios terapijos metu.Ir svarbiausia – pajutus, kad sąnariai jau ne tokie kaip jaunystėje, nereikėtų lauk-ti, kol sukaustys skausmas, o skubėti pas gydytoją ir įsiklausyti į jo patarimus.

Artriplex compositum TabletėsMedicininės paskirties produktasSkirtas sąnarių funkcijai gerinti. Vartojamas po 1 tabletę 2 kartus per dieną.


JAUSKITĖS PUIKIAI

Kūrėją prisiminus Džozefas Pilatesas gimė 1880 metais Diuseldorfe. Savo pratimų sistemą pra-dėjo kurti Vokietijoje dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Vaikystėje Džozefas sir-go astma ir rachitu, todėl labai norėjo sustiprinti organizmą. Ir tikslą pasiekė! Būdamas vos 14 metų, jis didžiavosi

MANKŠTA, pakeičianti kūną „Po dešimties treniruočių jūs pajusite skirtumą, po dvidešimties – pa-matysite skirtumą, po trisdešimties – turėsite naują kūną“, – sakė Džo-zefas Hubertas Pilatesas. Unikalią kūną tobulinančių pratimų sistemą Dž. Pilatesas sukūrė XX amžiaus pradžioje. Ji skirta raumenims stip-rinti bei tonizuoti, laikysenai ir lankstumui gerinti, pusiausvyrai lavinti. Treniruočių pagal Pilateso metodą rezultatas – kūno ir proto vienybė, liekna ir harmoningos figūra. Tiesa, iš pradžių prireiks ir specialisto konsultacijos (sako, galima įsigyti net vaizdinės medžiagos!). Šiame straipsnyje – tik pirmoji pažintis su unikalia kūno tobulinimo sistema.

atleto kūnu ir neretai pozuodavo kaip anatominių piešinių modelis. 1912 metais Džozefas paliko gimtąją Vokietiją ir apsigyveno Anglijoje. Šioje šalyje Dž. Pilatesas buvo profesionalus boksininkas, cirko artistas ir savigynos treneris. Be to, rimtai studijavo jogą, Rytų kovos menus, meditacijos pa-

grindus. Savo treniruočių metodą jis pavadino „Kontrologijos menu“.Per Pirmąjį pasaulinį karą Dž. Pilate-sas pateko į nelaisvę. Savo unikalaus metodo jis išmokė ir kitus karo belais-vius, kad padėtų jiems įveikti mirtiną gripo epidemiją. Daugeliui žmonių tai išgelbėjo gyvybę ir sugrąžino sveikatą. Antrąją karo dalį Dž. Pilatesas praleido Meno saloje – dirbo ligoninėje medici-nos broliu. Ir šį sykį pasitarnavo unika-lioji mankšta. Mat Dž. Pilatesas savo sistemą pradėjo taikyti negalintiems vaikščioti, sunkiai sužeistiems pacien-tams. Mankštos kūrėjas prie ligoninės lovų pririšdavo virves, kurias pacientai naudojo kaip atramas. Ir pats Pilate-sas, ir pacientai, ir gydytojai pastebėjo, kad sunkiai sužeisti kariai ėmė greičiau sveikti bei atgauti gerą fizinę būklę.Pilateso gydomojo metodo pagrindu tapo pratimai su virvinėmis atramo-mis, kurie derinami su pratimais gulo-mis. Na, o pagrindinė pratimų sistema, atliekama gulomis, pasižymi unikaliu efektyvumu. Beje, pratimams pagal šią sistemą atlikti nereikia jokios įrangos, juos galima daryti visur, kur pakanka vietos išsitiesti ant grindų. Trečiame praėjusio amžiaus dešimt-metyje Pilatesas paliko Europą ir iš-vyko į JAV, kur Niujorke įkūrė pirmąją oficialią savo metodo studiją. Po karojis parašė ir išleido knygą „Grįži-mas į gyvenimą“. Pasak jos autoriaus, svarbiausias veiksnys blaiviam pro-tui ir kūno sveikatai išlaikyti – sielos atnaujinimas. Dž. Pilatesas pats demonstravo savo metodikos efektyvumą: 77-erių, dar žvalus ir treniruotas, jis pozavo foto-grafams, o iki 87-erių treniravo kitus.

Nauda kūnui Pilateso sistema visiškai nekenksmin-ga, ji taikoma traumas patyrusių pa-cientų reabilitacijai. Jokie kiti pratimai, išskyrus jogos, neduoda tokio švelnaus poveikio kūnui (ir kartu jį treniruoja). Galima pradėti treniruotis būnant bet kokio amžiaus ir bet kokios fizinės formos.Pilateso sistema – tai fiziniai pra-timai, pagrįsti lėtai daromais jogos elementais, kurie „paliečia“ giliuosius kūno raumenis. Šiuos pratimus malo-nu daryti, nes raumenys stiprinami be didelės fizinės kūno įtampos. Pilatesotreniruotės labai ramina ir atpalaiduo-ja, padeda atitrūkti nuo kasdienių rū-pesčių ir stresų. Taigi šią mankštą ga-lima vadinti specialia ištvermės, kūno lankstumo, raumenų elastingumo tre-niruote, saugančia stuburą ir sąnarius


JAUSKITĖS PUIKIAI

nuo įtampos, gerinančia kraujotaką bei raumenų tonusą. Beje, Pilateso „liga“ „serga“ dauge-lis Holivudo žvaigždžių, pavyzdžiui, Madona (Madonna), Sigurni Vyver (Sigourney Weaver), Nikolė Kidman (Nicole Kidman), Šeron Stoun (Sha-ron Stone) , Džulija Roberts ( Julia Roberts) ir kitos garsenybės.

Unikalumas Dž. Pilateso sistemos pagrindą sudaro:• dėmesio koncentracija;• sąmoninga veiksmų kontrolė; • pratimų atlikimo tikslumas; • taisyklingas kvėpavimas; • veiksmų ir kūno padėties derinimas; • judesių nenutrūkstamumas, sklandu-mas ir kaita. Mankštinantis siekiama:• ištiesinti („pailginti“) nugarkaulį;• stabilizuoti stuburą neutralioje padė-tyje; • ištiesinti pečių juostą ir ją stabilizuoti; • tobulinti viso kūno įvaizdį. Galimi rezultatai Nuolatinės treniruotės stabilizuoja juosmeninę stuburo sritį, padeda at-sikratyti stuburo skausmų, sumažina krūvį kaklo, sprando ir pečių raume-nims, sustiprina pilvo, dubens dugno raumenis. Ši mankšta puikiai tinka osteoporozės profilaktikai, ji gerina są-narių judrumą, be to, didina raumenų jėgą, lavina judesių koordinaciją. Žmo-gus tampa judresnis, psichiškai stipres-nis, o laikysena – taisyklinga ir graži. Mankštinantis visi kūno audiniai gerai aprūpinami krauju, o ląstelės – deguo-nimi, raumenys ir sausgyslės tampa stangrūs, o kūnas – lankstus. Regulia-riai mankštinantis pasiekiama sielos, proto ir kūno harmonija, išsiugdomas pasitikėjimas savimi, teigiamas požiū-ris į gyvenimą.

Ir pabaigai... Džozefo Pilateso sistema sujungia mintis ir judesius, stangrina kūną, di-dina sąnarių lankstumą bei raumenų jėgą. Ir per trumpą laiką leidžia pa-siekti apčiuopiamų rezultatų. Tai pui-kus būdas išjudinti gilesnius raumenų sluoksnius, kurie yra stuburo bei sąna-rių atrama ir kurių „nepasiekiame“ da-rydami įprastus jėgos pratimus. Jau po kelių treniruočių jūs geriau jausitės, po keliolikos – geriau atrodysite, o po ke-lių dešimčių – turėsite ir „naują“ kūną. Ši mankšta padeda atsikratyti streso, baimės, suteikia ramybės ir teigiamų emocijų antplūdį. Tai ne tik sportas, bet ir savęs tobulinimas.

7 KŪNĄ STIPRINANTYS PRATIMAI

1 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, kojas pakelkite ir sulenkite per kelius, rankas pri-glauskite prie šonų. Pakelkite galvą ir žiūrėdami į pilvą mokite rankomis aukštyn že-myn 20–30 kartų.Šis pratimas gerina kraujo apytaką ir parengia kūną kitiems judesiams.

2 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, rankas ištieskite prie šonų, kojas sulenkite per kelius. Ištiesę rankas palengva atsisėskite ir vėl atsigulkite. Pratimą kartokite 5 kartus.Šis pratimas stiprina pilvo bei nugaros raumenis.

3 pratimas. Atsigulę ant nugaros, vieną koją sulenkite per kelį, kitą iškelkite ištiestą. Pakelta koja mokite lyg švytuokle 5 kartus kairėn, dešinėn. Paskui tą patį pakartokite kita koja.Stangrina šlaunis, stiprina pilvo presą.

4 pratimas. Atsisėskite ant grindų ir suimkite kojas rankomis. Palengva verskitės ant nugaros ir 5 kartus pasisupkite pirmyn atgal. Šis pratimas itin stiprina pilvo raumenis, masažuoja stuburą, gerina koordinaciją.

5 pratimas. Atsigulę ant nugaros, dešinę koją suimkite rankomis ir lenkite prie jos galvą. Kairė koja turi būti tiesi, iškelta į viršų. Paskui sulenkite kairę koją ir suėmę ją rankomis stenkitės paliesti galva. Pratimą kartokite 6 kartus.Tai puikus pratimas sąnariams, nugaros ir pilvo raumenims, kojoms.

6 pratimas. Atsigulę ant nugaros, sulenkite abi kojas ir suimkite jas rankomis. Smakrą pakelkite prie krūtinės. Rankas ir kojas iškelkite į viršų. Grįžkite į pradinę padėtį. Pra-timą kartokite 5 kartus.Šis pratimas stangrina rankų bei kojų raumenis, stiprina pilvo presą.

7 pratimas. Atsisėskite šiek tiek sulenktomis kojomis, pėdas užrieskite, rankas išties-kite į priekį. Palengvėle lenkitės pirmyn. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą darykite 5 kartus. Stiprina pilvo, nugaros raumenis, koreguoja laikyseną.


Gydytoja sako, kad būtent dėl mag-nio stokos žmonės skundžiasi mėš-lungiu, nuovargiu, bloga savijauta. Tačiau būna, kad net neįtariama, jog organizmui trūksta magnio, o žmo-gus ilgai gydomas nuo streso, kitų ligų. Bet užtenka paskirti reikiamą magnio dozę, ir paciento būklė labai pagerėja. Suaugusiam žmogui per parą reikia apie 300 mg, nėščiosioms ir žindančioms moterims – apie 330 mg magnio.

Gyvybiškai svarbus mineralasMagnis – vienas iš makroelementų, cirkuliuojančių kraujyje. Viename lit-re kraujo yra nuo septynių dešimtųjų iki vieno milimolio magnio. Magnis dalyvauja centrinės nervų sistemos veikloje, reguliuoja širdies darbą, kraujospūdį, plečia krauja-gysles, gerina kraujotaką, saugo nuo trombų susidarymo, atpalaiduoja raumenis. Magnis reikalingas nor-maliai ląstelių veiklai. Kai intensyviau dirbama, kai nuolat patiriamas stresas, organizmuireikia daugiau magnio. Kai jo trūksta, gali atsirasti raumenų silpnumas, prasi-dėti širdies aritmijos ir kiti sutriki-mai. Žmonės skundžiasi greitesniu nuovargiu, bloga nuotaika, nervingu-mu, pakyla kraujospūdis, skauda gal-vą, raumenis traukia mėšlungis, kuris dažniausiai juntamas naktį.

Reikia magnioGydytoja V. Ba-šinskienė sako, kad tokių nega-lavimų galima iš-vengti vartojant preparato „Mag-nis+B6 complex“. Jo sudėtyje yra magnio ir vita-mino B6. Gydy-toja pataria at-

kreipti dėmesį į gryno magnio kiekį, jo tirpumą, pasisavinimą ir preparato kainą. Vienoje šio preparato kapsu-lėje yra kur kas daugiau gryno mag-nio (magnio oksido pavidalu) negu kitose organinėse magnio druskose (laktate, gliukonate, aspartate bei sulfate). Kadangi magnio oksidas tirpsta skrandžio sultyse, susidaro magnio chloridas, kuris daug geriau pasisavinamas, be to, žarnyne nesu-naikina gerosios mikrofloros, gerai toleruojamas, nedirgina skrandžio ir žarnyno. Ir dar – šio preparato kaina yra vie-na mažiausių, todėl daugelis žmonių

Mokytojai Daivai patinka jos darbas. Ji dėsto etiką aukštesniųjų klasių moksleiviams. Tačiau šiemet moteris ėmė skųstis sveika-ta – pastaruoju metu kojas kartais sutraukia mėšlungis, atsi-rado širdies permušimų. Matyt, įtakos turėjo įtemptas darbas. Tokia jau mokytojo darbo kasdienybė... „Stresai darbe nesibai-gia. Jaučiu, kad nuo įtampos atsirado didelis nuovargis, pradėjo skaudėti galvą, sunkiai užmiegu, naktį dažnai kojas sutraukia mėšlungis. Anksčiau taip nebūdavo“, – skundėsi Daiva kole-gėms. Šios patarė pasikonsultuoti su šeimos gydytoja. Išklau-siusi Daivos nusiskundimų, gydytoja pasiūlė sureguliuoti dienos režimą, daugiau pailsėti, galbūt derinti sėdimą, įtemptą darbą su aktyvia fizine veikla, reguliariai maitintis, valgyti subalansuo-tą, visavertį maistą ir vartoti... magnio preparatų. Apie magnio svarbą mūsų sveikatai pasakoja neurologė Violeta Bašinskienė.

Magnis ir SVEIKATA

IŠ LNK TV LAIDOS


gali jo nusipirkti. Vaistinėje „Mag-nis+B6 complex“ kainuoja tik apie 11 litų.

Skatina magnio pasisavinimąPreparato sudėtyje esantis vitaminas B6 skatina magnio pasisavinimą.Pasak gydytojos, B grupės vitaminai yra svarbūs gerai savijautai ir organizmo būklei. Nuo B grupės vitaminų priklauso nervų sistemos veikla, psichinė sveikata ir ramybė, taip pat kraujo sudėtis.Vitaminas B6 saugo nervines ląsteles nuo suirimo, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, skatina baltymų, rieba-lų ir angliavandenių apykaitą. Be to, vita-minas B6 saugo mus nuo stresinės nervų sistemos situacijos, taigi ir nuo streso.

Kas turėtų vartoti magnio?„Magnis+B6 complex“ gali padėti žmo-nėms, kuriems trūksta magnio. Mag-nio preparatų patartina vartoti tada, kai žmogus jaučia stresą, vidinį nerimą, raumenų mėšlungį, galūnių tirpimą,

TV laidos eks-perto profeso-riaus Liutauro L a b a n a u s k o komentaras:Magnis yra būti-nas mūsų orga-nizmui. Šis mine-ralas dalyvauja perduodant ner-vinį impulsą, to-

dėl ne veltui vadinamas „smegenų duona“. Ypač organizmui vertingas magnis kartu su vitaminu B

6.

Taigi preparatas „Magnis+B6 complex“

yra puikiai suderintas ir labai efekty-vus. Kartais diskutuojama, jog trūkstant magnio, galima vartoti vieną magnį, ir bus gerai. Deja, taip nėra. O magnio oksidas, įeinantis į šio preparato sudėtį, ištirpsta skrandžio sultyse ir virsta gerai pasisavinamu magnio chloridu.

širdies ritmo sutrikimus, jeigu vargina nuolatinis nuovargis, svaigsta galva, py-kina. Dažnai magnio pritrūksta vyres-nio amžiaus žmonės, nes organizmas tiesiog prasčiau jį pasisavina. Kai or-ganizmui trūksta magnio, ima trūkti ir kalcio, todėl prasideda osteoporozė, su-trinka širdies ritmas. Vertėtų atsiminti, kad mėgstantiems vartoti alkoholį žmo-nėms taip pat sumažėja magnio kiekis organizme, vargina sunkesnės pagirios. Tokiais atvejais irgi gali padėti magnio preparatai.

Kokie yra kalio trūkumo požymiai?

Gydytoja sako, kad šios organiz-mui labai svarbios mineralinės me-džiagos dažnai netenkama ne-tinkamai maiti-nantis, gaunant iš maisto mažai kalio, sergant gas-troenteritu, vidu-

riuojant, gausiai vemiant. Kalio trūks-ta ir sergant širdies sistemos ligomis, vartojant šlapimą varančių vaistų (kalis pasišalina su šlapimu), netoleruojant maisto produktų, kuriuose gausu ka-lio (pavyzdžiui, bulvių, slyvų, bananų). Kalio trūkumą galima įtarti pajutus

širdies maudimą, atsiradus virškina-mojo trakto sutrikimų. Kaip pagausinti kalio „atsargas“ organizme?Pirmiausia gydytoja pataria daugiau vartoti kalio turinčių produktų. Ta-čiau vien jų nepakanka, be to, kai kurių žmonių organizmas tokių produktų tiesiog netoleruoja. Taigi gydytoja reko-menduoja vartoti kalio preparatų. Nors kalio preparatų pasirinkimas vaistinėse pakankamai didelis, medikė siūlo vartoti tokį kalio preparatą, kuris mažiau kenkia virškinamajam traktui. Daugelis pacien-tų, vartojančių kalio preparatų (dažniau-siai kalio chlorido tirpalo ar tablečių), dažnai skundžiasi virškinamojo trakto negalavimais. Gydytoja savo pacientams rekomenduojanti „Kalicord forte 850“.

Kuo ypatingas šis preparatas? Šiame preparate yra kalio citrato – or-ganinės kalio druskos, kuri kitaip negu neorganinė kalio forma (kalio chloridas), kur kas mažiau dirgina skrandžio gleivinę. Organinė kalio druska savo koncentraciją kraujyje pasiekia pamažėle, taigi išgėrus pre-parato organizme staigiai nepadau-gėja kalio. Tai svarbu vartojant di-desnes kalio dozes, nes staigus kalio koncentracijos pokytis kraujyje gali sukelti įvairių negalavimų, pavyz-džiui, sutrikdyti širdies ritmą. Kadangi „Kalicord forte 850“ yra šar-minis preparatas, jo gali vartoti ir turintys polinkį sirgti inkstų akmen-lige žmonės (vartojant šio preparato inkstuose nesusidaro akmenų).

O gal trūksta IR KALIO?Mokslininkai jau seniai įrodė, kad mineralinių medžiagų trūkumas sutrikdo medžiagų apykaitą, sukelia įvairių negalavimų. Taigi jei pra-dėjote jausti raumenų silpnumą, dirglumą, nuovargį, atsirado širdies permušimų, virškinimo sutrikimų, galima įtarti, jog organizmui trūksta kalio. Šis mineralas ypač svarbus nervų ir širdies veiklai, jis reguliuoja šarmų ir rūgščių balansą. Apie kalį ir jo naudą organizmui pasakoja Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja Violeta Lenkauskienė.

Lietuviško maisto papildo „Magnis + B6 complex“ visą spalio mėnesį visose „Litfarmos“ vaistinėse galite įsigyti su ypatinga nuolaida!

IŠ LNK TV LAIDOS


Kokia kvepalų atsiradimo istorija?

Kvapų įtaka žmo-gaus psichologi-jai ir fiziologijaižinoma jau nuo senų laikų. Pir-mieji šaltiniai apie augalų kvapiąsias medžiagas yra aptikti 5000 m. pr. Kr. Senovės Egipte, Indijoje,

Kinijoje ir Romoje buvo aptikta indų su eterinių aliejų ir tepalų likučiais. Eterinių aliejų gydomosios savybės ap-rašomos jau Biblijoje, Korane, Egipto papirusuose. Manoma, kad XVII a. mažo Anglijos miestelio Buklesberio gyventojai išgyveno maro epidemijos metu vien todėl, kad šiame miestelyje buvo auginamos levandos ir išgaunamas jų eterinis aliejus. Oras, prisodrintas le-vandų aromato, veikė dezinfekuojamai. Iki XIV a. buvo kvėpinamasi įvairiai: kūnas tepamas eteriniais aliejais, rožių žiedlapių beriama į vandenį, kad pra-usiantis suteiktų odai lengvo aromato, taip pat buvo gaminama ir sausų kvepa-lų. O nuo XIV a. buvo pradėti gaminti skysti kvepalai. 1608 m. pradėjo veikti pirmasis parfumerijos fabrikas Floren-cijoje (beje, jis veikė vienuolyne, o kve-palus gamino vienuoliai). Senovėje kvepalus gamindavo tik iš na-tūralių augalų. Dabar kvepalai gamina-mi iš sintetinių medžiagų, kurios kvepia lygiai taip pat kaip rožės ar levandos.

Kokie kvapai dabar madingi?Sakoma, kad madingiausias aromatas tas, kuris jums tinka labiausiai. Šiais laikais mada yra pakankamai demok-ratiška ir įvairi. Vieni parfumeriai siūlo jausmingų, šiltų, su rytietišku priesko-niu aromatų, kiti – gaivių „vandens“ ar citrusinių kvapų. Daugelis kūrėjų kiekvieną sezoną pristato bent po vie-ną naują aromatą. Suspėti su mada koja kojon išties sunku. Šiemet kvepalų kūrėjai labai daug dė-mesio skiria individualumui, jausmin-gumui pabrėžti, siekia, kad jų sukurti kvepalai išsiskirtų iš daugelio. Labai svarbu ir tai, kaip pateikiami kvepa-lai. Įdomaus dizaino buteliukas, de-koravimas, sukurta nuostabi istorija teikia kvepalams išskirtinumo, ir tai sugundo bent jau išbandyti juos. Pa-vyzdžiui, kompanija „Avon“ pristato vieno garsiausių Prancūzijos dizainerių Kristijano Lakrua (Christian Lacroix) specialiai šiai kompanijai sukurtus kve-palus moterims ir vyrams – „Rouge“

GROŽIS IR SVEIKATA

Aromato GALIA Turbūt esate viena iš daugelio moterų, kurios neįsivaizduoja savo gyvenimo be mėgstamų kvepalų ar tualetinio vandens. Kvepalai – kvapiųjų aliejų, aromatinių junginių ir kitų tirpių medžiagų miši-nys, suteikiantis malonų kvapą. Pasak Kristiano Dioro (Christian Diore), vyras po kurio laiko pamiršta, kuo vilkėjo jį sužavėjusi mo-teris, tačiau jos kvapas atmintyje išlieka ilgai... Koko Šanel (Coco Chanel) yra pasakiusi, kad pirmiausia pasikvėpinti reikėtų ten, kur norėtumėte gauti bučinį. Kur kas „žemiškesnės“ rekomendacijos skamba taip: pasikvėpinti reikėtų tas kūno vietas, kuriose kraujas teka arčiausiai odos paviršiaus – vidines riešų puses, už ausų ir iš-kirptės sritį. Bet pirmiausia reikia pasirinkti tokius kvepalus, kurie jums labiausiai tiktų. Kokie kvapai dabar madingi ir kaip išsirinkti tinkamus, pasakoja, UAB „Avon Cosmetics“ kosmetikos mokymų koordinatorė Ingrida Stončienė.

ir „Noir“. Kristijanas Lakrua mados pasaulyje žinomas kaip ekstravagan-tiškos, spalvingai žėrinčios mados kū-rėjas, įkvėptas teatro, operos ir tiesiog gyvenimo dvasios. Jo sukurtais dra-bužiais puošėsi daugybė gerai žinomų žmonių visame pasaulyje – nuo legen-

dinės princesės Dianos iki dainininkės Madonos. Taigi ir jo sukurti kvepalai yra įkvėpti spalvų aistros.

Kaip kinta kvepalų mada?Madą apskritai lemia daugelis veiks-nių: klimatas, sezonas, gyvenimo bū-


GROŽIS IR SVEIKATA

das, net politinė padėtis šalyje. Be to, mada gali būti labai skirtinga. Tai, kas šiuo metu madinga Paryžiuje, Ameri-koje, kitur gali būti visai nepatrauklu. Kvepalų madą labai veikia bendroji mados tendencija, nes aromatas, kaip užbaigiamasis mūsų įvaizdžio akor-das, turi derėti su bendru įvaizdžiu. Kiekvienas sezonas turi savo šūkį. Šiuo metu kūrėjai siūlo tapti jausminges-niems, jaunatviškiems ir šiek tiek pa-slaptingiems. Į madą grįžta stipresni aromatai su gėlių „natomis“, taip pat „vandens“, gaivūs, skaidrūs kvapai. Tačiau kai kurie specialistai teigia, kad šiuo metu net ir patys naujau-si aromatai yra anksčiau sukurtųjų interpretacija.Taip pat reiktų paminėti, kad dabar la-bai populiaru kūną kvėpinti ne tik įpra-stu kvapiuoju vandeniu, bet ir kitais to paties aromato gaminiais. Gamintojai dažniausiai siūlo įsigyti pasirinkto aro-mato dušo želė, kūno losjoną, dezodo-rantą. Tokiu būdu kvėpindamiesi ilgiau išlaikysite aromatą ir sukursite aplink save švelnią aromato aureolę.

Kaip išsirinkti tinkamus kvepalus?Kiekvienam svarbu atrasti savo aroma-tą. Netinkamai pasirinkti kvepalai gali

Aromato GALIA

erzinti ne tik jus, bet ir aplinkinius. Kai kuriems net gali paskausti galvą ar pra-dėti pykinti. Sau tinkamiausią rasti ne taip jau ir lengva. Iš pradžių siūlome išsirinkti tą aromatų grupę, kuri labiausiai jums prie širdies. Yra 4 pagrindinės kvepalų (aromatų) grupės: citrusinių vaisių – gaivūs, lengvi, skaidrūs;gėlių – įvairių gėlių kvapai;rytietiški – intensyvūs, jausmingi, saldūs, gali būti net aštroki (muskusas, vanilė);šipro – samanų ir medienos su citrusų ir gėlių aromatų priemaiša. Antrasis žingsnis – metų laikas bei pro-ga. Labai svarbu prisiminti, kad gai-vesni kvapai rekomenduojami šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu, kai reikia sušildyti sielą, tinka intensyvesni, gėlių ar rytietiški aromatai. Prieš pirkdami kvepalus pagalvokite, kada jais kvėpinsitės. Pavyzdžiui, į darbą ir kasdienai drąsiai galite rinktis stiprius citrusų aromatus – jie pakels nuotaiką, suteiks energijos. Labai svarbu, kad aromatas jus jaudintų nuo pirmosios pasikvėpinimo akimir-kos. Tačiau būkite atsargūs ir neskubė-kite tuoj pat pirkti. Tai, ką užuodžiate iš karto, nėra tikrasis aromatas. Tikriausiai žinote, kad kvepalai yra su-dėtingas, daugiasluoksnis mišinys. Jų struktūra dažniausiai vaizduojama kaip piramidė. Viršutinę „natą“ sudaro trumpalaikio, bet labai intensyvaus kvapo sudedamo-sios dalys, suteikiančios stiprų akcentą. Vidurinė „nata“ (kvepalų pagrindas) dažniausiai šiltesnė, svaresnė ir ilgiau išliekanti nei viršutinė „nata“. Praėjus maždaug 5–10 minučių, aromatas ima keistis.

Pamatinę, arba giluminę „natą“ sudaro įtvirtinančios sudedamosios dalys, kurios išlieka ant odos ilgą laiką ir kvepalams suteikia „dvasią bei charakterį“. Ši „nata“ išryškėja praėjus maždaug 15–20 min. Be to, aromatas susimaišys su jūsų kūno kvapu. Beje, įdomu tai, kad šviesiaodės moterys dažniausiai renkasi gaivius gė-lių, citrusinių vaisių aromatus, o tamses-nio gymio moterys renkasi rytietiškus.

Kokius kvepalus rinktis dienai?Dienai siūlomi lengvi aromatai. Toks aromatas neblaškys, nevargins, neįkyrės ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Kai ku-rie parfumeriai kvapus rekomenduoja rinktis pagal darbo pobūdį, profesiją. Manau, kad tai išties svarbu. Pavyz-džiui, medikams, kosmetologams dar-bo metu apskritai nerekomenduojama kvėpintis. O kitiems žmonėms patar-čiau dienai rinktis tualetinius ar kva-piuosius lengvus vaisinius aromatus.

Kokius – vakarui? Vakarui rinkitės intensyvesnius aroma-tus. Tačiau taip pat pagalvokite, kur ir ką veiksite. Vakarui skirti kvepalai gali būti labiau koncentruoti, todėl svarbu nepadauginti. Šipro, rytietiški aromatai kaip tik tiks vakarui.

Ar kartas nuo karto reikia keisti kvepalus? Be jokios abejonės. Nebūtina prisiriš-ti prie vieno aromato, kad išlaikytumėte savo individualų, nepakartojamą stilių. Metams bėgant žmogus keičiasi, taip pat keičiasi ir jo poreikiai, skonis, nuotaika. Manau, normalu, jeigu ant jūsų stalelio stovi daugiau nei keli kvepalų buteliukai. Taigi kokiais kvėpinsitės šiandien?


IŠ LNK TV LAIDOS

Miegas yra besikeičianti, bet nenu-trūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė. Mokslininkai sako, kad net treč-dalį savo gyvenimo mes pramiegame. Bet miegame tam, kad gyventume. Jeigu naktį gerai išsimiegame, rytą jau-čiamės pailsėję, geros nuotaikos, žvalūs ir darbingi.

Kiek reikia miego?Vieni žmonės mėgsta anksti keltis, o kitiems darbingiausias laikas – vakaro valandos. Norint išlaikyti gerą savi-jautą ir būti darbingam, reikia miegoti tiek, kad jaustumeisi visiškai išsimie-gojęs. Ilgai miegoti taip pat nepatar-tina. Ilgai miegantys žmonės tampa

tingūs, neveiklūs, o kartais net sutrinka sveikata. Todėl žmogus turi miegoti tik tiek, kiek reikia jo organizmui, kitaip ta-riant, gyvybinėms jėgoms atgauti.

Ko reikia saldžiam miegui?Miegui įtakos turi daugybė dalykų, pavyzdžiui, miegamojo temperatūra, lovos kietumas, šviesa. Svarbu ir pa-ties žmogaus kūno temperatūra – už-miegama tik tada, kai pradeda „kristi“ kūno temperatūra. Svarbi fiziologinėbūklė (vargu ar užmigsime, jei vargins skausmas) ir psichologinė būsena (pa-vyzdžiui, miego sutrikimus gali sukelti depresija, nerimo sutrikimas). Svarbi ir miego higiena. Miegoti reikia švariame, išvėdintame kambaryje. Oras miegamajame turi būti vėsus ir gaivus, nelabai sausas. Nepakanka išvėdinti kambarį prieš miegą – daug sveikiau miegoti prie atviro lango arba atidarų orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova patogi, tvirtu pagrindu, o čiužinys tvir-tas, kad neįdubtų nuo kūno svorio. Jis turėtų būti iš natūralaus pluošto, netu-rėtų nei praleisti, nei per daug kaupti šilumos. Pagalvę reikia pasirinkti nei per aukštą, nei per žemą. Nereikia ap-sikloti labai šiltai. Miegant neturi būti šviesos. Prieš miegą reikia vengti stip-rių dirgiklių: intensyvios fizinės veiklos,stresinių situacijų, įtemptos protinės veiklos. Prieš užmiegant nepatartina žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizijos laidų ar vaizdo įrašų. Vakare nereikia daug valgyti. Jei daug valgoma, skran-dis ir žarnynas apkraunami darbu, o tai trikdo normalų nakties poilsį.

Trukdo triukšmas? Kiekvienas mūsų į triukšmą reaguo-jame nevienodai: vieniems triukšmas trukdo miegoti, kitiems – ne. Pasitaiko tokių žmonių, kurie nuo pat gimimo visai nereaguoja į garsą miego metu. O kiti, priešingai, jau pirmaisiais gyve-nimo mėnesiais reaguoja į menkiausią krebždesį ar žmogaus balsą. Ir šis jaut-rumas išlieka. Turbūt tokius „jautruo-lius“ dažniau užklumpa ir nemiga.

Nemiga – vienas iš miego sutrikimų?Pasak dr. Rūtos Mameniškienės, daž-niausiai pasitaikantys miego sutrikimai yra padidėjęs mieguistumas (atsiranda mieguistumas dieną, miego priepuo-liai, ilgas perėjimas iš miego į budrumo būseną), miego ritmo sutrikimai (daž-niausiai pasitaiko žmonėms, dirban-tiems pamainomis arba dažnai keliau-jantiems iš vienos laiko juostos į kitą) ir nemiga (jos skonį turbūt žinome visi).

Ar saldus jūsų MIEGAS?

Turbūt esate girdėję posakį: „Miega kaip kūdikis“? Iš tiesų, jei mažyliui nieko neskauda, jei jis jaučia motinos artumą ir globą, galima tik pavydėti jam miego saldumo. Mokslininkai teigia, kad pirmuosius savo gyvenimo metus mažasis žmo-gutis „treniruojasi“ miegoti tuomet, kai to reikalauja situa-cija. Jei tos „treniruotės“ nesėkmingos, vėliau gali atsirasti miego sutrikimų. Miegą gali sutrikdyti įvairios gyvenimo situacijos (skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo keiti-mas), šalia knarkiantis sutuoktinis ir netgi niūrusis rudens metas. Kaip prisišaukti saldų miegą, kalbamės su Vilniaus Santariškių ligoninės neurologe dr. Rūta Mameniškiene ir Kauno Centro poliklinikos neurologe Violeta Bašinskiene.


IŠ LNK TV LAIDOS

Rečiau pasitai-kantys miego su-trikimai yra luna-tizmas (pakitusi sąmonės būsena) ir naktinis siaubas (siaubo ar panikos epizodai naktį). Kai žmogus neiš-simiega, jis būna nuolatos pavar-

gęs, taip pat jaučia nerimą, įtampą, blogėja atmintis, dėmesys, sunku susi-kaupti. Prasideda miego košmarai, su-trinka gyvenimo kokybė. Pasak statis-tikos, net 59 proc. eismo įvykių susiję su miego sutrikimais.

Nemiga vargina tik vyresnius žmones?

Kauno Centro poliklinikos ne-urologė Violeta Bašinskienė sako, kad dažniausiai žmonės kreipiasi į medikus išvar-ginti nemigos. Kai trūksta mie-go, atsiranda mie-guistumas dar-

bo metu, nuovargis, galvos skausmai, virškinamojo trakto disfunkcija, noras nuolat užkandžiauti (o kaip lengva tada priaugti svorio!), silpnėja atmintis, sunkiau įsiminti naujus dalykus. Gana dažnai miego sutrikimai vargina vyresnio amžiaus žmones, ypač mote-ris (nors toks miego sutrikimas, kaip knarkimas, dažniau pasitaiko vyrams). Kadangi gyvenimo tempas vis spartėja, tenka daug dirbti, patirti stresų, todėl nemiga pradeda varginti ir jaunesnio amžiaus, ypač protinį darbą dirbančius, žmones. Būna, kad nemiga skundžiasi ir vaikai.

Nervų sistema ir miegasPasak neurologės R. Mameniškienės tarp nervų sistemos ir miego yra glau-dus ryšys. Kai nervų sistema pervargs-ta, kai ilgai neapleidžia nerimas, įtam-pa, sutrinka ir miegas. Atsiduriame užburtame rate – nemiga alina nervų sistemą, o jos sutrikimai sukelia nemi-gą. Pirmiausia reikia nustatyti ir paša-linti nemigos priežastis. Jeigu nemiga atsirado dėl nuovargio, nualintos nervų sistemos, reikėtų peržiūrėti savo dienos režimą, sumažinti darbo krūvį, dažniau išeiti pasivaikščioti, pailsėti. Tačiau pa-jutus pirmuosius nemigos simptomus, nereikėtų griebtis cheminių preparatų. Pirmiausia vertėtų pasikliauti žoliniais

IR APIE KNARKIMĄ...

Knarkimas – irgi miego sutrikimas. Statistika tvirtina, jog tarp vyresnių nei 30 metų žmonių knarkia net 70 proc. vyrų bei 50 proc. moterų.

Medikai aiškina, kad svarbiausia knarkimo priežastis yra silpni minkštojo gomurio raumenys. Knarkiama tada, kai oro srovės, einančios per kvėpavimo takus, priverčia minkštuosius gerklės darinius „daužytis“ vienas į kitą. Be to, knarkimą gali sukelti pa-didėjusios tonzilės, kreiva nosies pertvara, gomurio anomalijos, nutukimas ir kt.

Ar knarkimas yra pavojingas?Kai žmogus knarkia, įvairūs trukdžiai neleidžia orui laisvai judėti kvėpavimo takais. Savaime suprantama, kad sutrinka normalus kvėpavimas ir organizmui pradeda trūkti deguonies. Tuomet į kraują išskiriamos tam tikros medžiagos, kurios priverčia smegenis „prabusti“ (miegant jos veikia lėčiau, tarsi ilsisi), taigi ir knarkiantį žmogų. Kvėpavimas vėl tampa normalus. Bet ar ilgam? Knarkimas gali trukti vos keletą se-kundžių ar kelias minutes. Per naktį žmogus gali „prabusti“ apie 300 kartų. Taigi ken-čia miego kokybė, žmogus atsikelia nepailsėjęs. Retais atvejais knarkiant gali nutrūkti kvėpavimas.Sutrikus kvėpavimui, padidėja arterinis kraujospūdis. Kartu sutrinka širdies ritmas, o tai – pavojinga gyvybei.

Kaip išvengti knarkimo?• Įsitikinkite, jog nosiaryklė švari ir niekas netrukdys miegant kvėpuoti. Nosį valykite jūros vandeniu. Jei vargina sloga, nusipirkite vaistų nuo slogos. • Miegokite ant aukštesnės, kietos pagalvės – knarksite tyliau. Beje, miegant ant nu-garos knarkiama dažniau.• Kasdien atlikite tokį pratimą: burną užčiaupkite, kvėpuokite pro nosį. Įtempkite galinę liežuvio dalį ir stipriai trūktelėkite liežuvį gerklės link. Pratimą kartokite tris kartus per dieną po 10–15 kartų.• Tarkite garsą „i“, įtempdami gerklės, minkštuosius gomurio bei kaklo raumenis. Kartokite pratimą ryte ir vakare po 20–25 kartus.• Prieš miegą išsimaudykite šiltoje vonioje. Atsipalaiduosite, miegas bus kietesnis.• Jei turite antsvorio, pasistenkite numesti keletą kilogramų

Ar reikia gydyti knarkimą?Jei knarkimas turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ar trukdo jam išsimiegoti, būtina gydyti. Ypač jeigu žmogus ne tik knarkia, bet ir skundžiasi padidėjusiu krau-jospūdžiu, turi antsvorio.

Ar žinote…Pats garsiausias „knarkalius“ pasaulyje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, – Allanas Majattas iš Anglijos. Jis knarkdamas skleidžia net 112,8 decibelų garsą.

preparatais. Vienas tokių preparatų yra „Triptan forte“. Jo sudėtyje yra 5-hid-roksitriptofano (5HTP), išgaunamo iš Afrikos vakarinėje dalyje augančio medžio Grifonia simplicifolia sėklų. Ši veiklioji medžiaga ne tik slopina ne-rimą, bet ir padeda įveikti miego su-trikimus, mažina įtampos sukeltus ir migreninius galvos skausmus. Atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant 5-hidroksitriptofano (5HTP) greičiau užmiegama, rečiau prabundama naktį. 5-hidroksitriptofanas natūraliai, ne-blokuodamas jokių receptorių, skatina serotonino gamybą smegenyse. Sero-toninas vadinamas laimės hormonu, sugrąžinančiu ir sveiką miegą.

Triptan forteKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas nuotaikai gerinti. Nuotaikai gerinti vartoti po 1–2 kapsules per dieną valgio metu. Miegui gerinti vartoti po 1 kapsulę vakare.

Medicininės paskirties produkto „Triptan complex“ visą spalio mėnesį pigiau galėsite įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse!


GAMTOS VAISTINĖ

Stipriai sunegalavę be medikamentų neišsiversime. Tačiau kartais užtenka ir žolelių arbatos. Peršalę prisimename liepžiedžių arbatą su medumi, o sutrikus virškinimui ieškome pankolio ar kmynų... Beje, gydo ne tik vaistažolių arbatos. Dauguma daržovių bei prieskonių taip pat turi gydomųjų sa-vybių. Pasirodo, moliūgas – ne tik Visų šventųjų išvakarėse švenčiamo Helovino (tiesa, lietuviams neįprasto) atributas, bet ir vaistas nuo kai kurių negalavimų.

Vaistai IŠ DARŽOMOLIŪGAI MAITINA IR GYDO

Moliūgų gydomosios savybės žino-mos visame pasaulyje. Indijoje šiomis daržovėmis gydoma tuberkuliozė, o japonai jas laiko panacėja nuo dauge-lio ligų.

Kuo vertingi?Moliūguose yra vidutiniškai 5–6 proc. cukraus (kai kuriose rūšyse – iki 20 proc.), krakmolo, karotino, vitaminų C, E, B1, B2, PP, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių, kalcio, magnio, ge-ležies, fosforo, druskų, taip pat vertingų mikro- ir makroelementų.

Ką gydo?Gydymo tikslais moliūgai vartojami nuo seno. Jie padeda sutrikus skrandžio veiklai. Moliūgų minkštime yra daug pektinų, stimuliuojančių žarnyno veik-lą. Tai išbandyta priemonė kovojant su vidurių užkietėjimu. Be to, moliūgai gerina tulžies pūslės veiklą, slopina už-degimus storajame žarnyne. Tokiu at-veju geriau valgyti juos žalius. Jeigu turite nesveikus inkstus, paban-dykite kasdien gerti moliūgų sulčių. Termose užplikykite du šaukštus džio-vintų moliūgų stiebelių ir palaikykite 3 val., kad prisitrauktų. Nukoškite ir ger-kite po ketvirtį stiklinės rytą ir vakare. Inkstams tinka ir toks gėrimas: kava-malėje sumaltas, šiek tiek padžiovintas moliūgų sėklas užplikykite vandeniu (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) ir gerkite kaip arbatą.

AITRIOJI PAPRIKA IR SVEIKATA

Aitriosios paprikos ankštys – mažutės, bet labai aštraus skonio. Net mažas aitriosios paprikos gabaliukas pavers skanėstu bet kurį, netgi visiškai be-kvapį ar beskonį patiekalą. Žinoma, jei nepadauginsite... Beje, aitrioji pa-prika turi ir gydomųjų savybių.

Aitrioji paprika kilusi iš Pietų Ameri-kos atogrąžų ir buvo labai mėgstama dar priešistoriniais inkų ir actekų kles-tėjimo laikais. Yra labai daug aitriosios paprikos rūšių. Visos jos skiriasi aro-matu, skoniu ir aštrumu. Nors aitrio-sios paprikos ankštys gali būti raudo-nos, baltos, žalios, geltonos, oranžinės ir netgi juodos, tačiau nuo spalvos aš-trumas visai nepriklauso. Daug aitrio-sios paprikos maistui gardinti suvarto-ja meksikiečiai (kiekvienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 8 kg aitriosios

Karotino kiekiu moliūgas penkis kar-tus pranoksta morkas ir tris kartus ke-penis. Todėl sutrikus regėjimui, akių ligų gydytojai rekomenduoja gerti mo-liūgų sulčių.Sutrikus miegui, neskubėkite griebtis migdomųjų – saldų miegą sugrąžins vakare išgertas puodelis moliūgų nuo-viro su medumi. Moliūgo žiedų nuo-viru galima plauti blogai gyjančias pū-liuojančias žaizdas, o minkštimu gydyti nudegimus.Žmonėms, kurie ilgesnę dienos dalį praleidžia ant kojų, vakarais naudin-ga užsidėti ant pėdų moliūgo tyrelės kompresus – tai pašalins skausmą.Moliūgo sėklų branduolius mėgs-ta daugelis vaikų ir suaugusiųjų, bet vaikams tai dar ir gera priemonė nuo kirminų. Moliūgo sėklos padės ir būsi-moms mamoms, ypač toms, kurias var-gina toksikozė. Pagraužkite moliūgų sėklų, ir pykinimo kaip nebūta.


GAMTOS VAISTINĖ

paprikos per metus). Tačiau dar labiau aitrioji paprika mėgstama Kinijoje. Šioje šalyje ruošiant maistą vartojama įvairiausia aitrioji paprika (raudona, geltona ar žalia), o jos milteliais glazū-ruojami net kai kurie saldainiai.

Atsargiai – degina!Aitriosios paprikos aštrumas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie stiprinaimuninę sistemą, gerina kraujo apy-taką, mažina skausmą ir streso padari-nius. Endorfinas – „laimės hormonas“,todėl liūdesiui apėmus verta pasiga-minti ką nors aštresnio!Tačiau nepadauginkite, nes aitrioji pa-prika yra aitraus, net deginančio sko-nio. Ypač aštrios yra aitriosios paprikos sėklos, tad prieš pjaustant aitriąją pa-priką verta jas išvalyti. Tuomet aitrioji paprika bus greičiau saldi, nei deginan-čiai aštri. Kai valote ar pjaustote aitrią-ją papriką, būkite atsargūs ir kruopščiai nusiplaukite rankas, nes paprikos sulčių lašeliai gali apdeginti rankas ar akis.Jei neatsargiai atsikandote aitriosios paprikos ir nusideginote burnos gleivi-nę, negerkite vandens! Vanduo tik dar labiau paskleis nemalonų deginimo jausmą po visą burną. Geriau gurkšte-lėkite pieno, jogurto ar kefyro, palaiky-kite burnoje minutę kitą ir išspjaukite. Deginimą sumažins ir gabalėlis duonos, sūrio, virtų bulvių ar ryžių. Jie sugers į save nemalonų aštrų kapsaicino eterinį aliejų, kurio yra aitriojoje paprikoje.

Aitrioji paprika gydoAitriojoje paprikoje esantis kapsaici-nas gerina virškinimą, nes stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą. Ši prie-skoninė daržovė turi daug vitaminų A ir C, taip pat vitaminų B, B6, folio rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies. Aitrioji paprika pasižymi vidurių lais-vinamuoju poveikiu, palengvina kvėpa-vimą sergant, gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. Aitriosios paprikos sultys (žinoma, atskiestos) labai veiksmingos sergant burnos ertmės ligomis: sunkia stoma-tito forma, žandikaulio arba dantenų uždegimu, parodontoze. Mokslininkai tvirtina, kad aitrioji pa-prika padeda įveikti nemigą. Tyrimų metu 20 savanorių kasdien vartojo apie 15 g aitriosios paprikos, kita gru-pė tiriamųjų jos nevartojo. Pasirodė, kad aitriosios paprikos vartoję žmonės puikiai užmigdavo. Nedidelėmis dozėmis vartojama ait-rioji paprika puikiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Aitriosios paprikos kompresai, pleis-trai, tepalai padeda esant įsisenėjusiam raumenų ar sąnarių skausmui, skauda-mas vietas galima įtrinti ir aitriosios paprikos trauktine. Aitriosios paprikos pleistras sumažina radikulito, neuralgijų, osteochondrozės sukeltą skausmą. Tačiau šio pleistro negalima naudoti sergant odos ligo-mis, taip pat klijuoti ant apgamų.

PETRAŽOLĖS

Jau senovės graikai petražoles vartojo ne tik kaip prieskonį, bet ir kaip vaistą. Vaistams vartojami švieži ir džiovinti petražolių lapai, šaknys bei sėklos.

Gausu vitaminųPetražolėse, ypač jų lapuose, gausu vi-taminų ir mineralinių medžiagų. Svar-biausia petražolių veiklioji medžiaga – apiolis. Šios prieskoninės daržovės lapuose ir šaknyse taip pat yra daug ka-lio, magnio, geležies, kalcio bei vitami-nų A, B grupės, C, E, D ir K. Vartojant petražoles kaip prieskonius, lapų deda-ma į baigiamus ruošti patiekalus.

Petražolės gydo• Petražolių arbata. 1–2 arbatinius šaukštelius petražolių lapelių užpli-kykite 1 puodeliu verdančio vandens ir uždengę palaikykite 10–15 min., kad pritrauktų. Perkoškite per sietelį ir gerkite po keletą puodelių arbatos per dieną. Petražolių arbata geriama sergant inkstų akmenlige, šlapimo pūslės už-degimais, ūmiais ir lėtiniais cistitais, ypač kai vargina skausmas ir spazmai. Arbata tinka sergant kepenų ligomis, taip pat nuo vidurių pūtimo.• Sėklų užpilas mažina vidurių pūtimą. Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų sėklų užpilkite 2 stiklinėmis kambario temperatūros vandens ir palikite per naktį. Kitą dieną išgerkite.• Petražolių sultys. Šviežių petražolių lapų sultys mažina karščiavimą. Sul-tyse suvilgytą vatos tamponėlį galite uždėti ant uodo ar bitės įgeltos vietos – mažiau skaudės, praeis tinimas. • Petražolių tyrelė. Ji pagelbės tada, jei maitinant kūdikį krūtys tapo kietos, jas skauda. Du ryšelius petražolių lapų maišikliu suplakite su trupučiu pieno. Petražolių tyrele įtrinkite krūtis ir, ap-rišusios lininiu audiniu, palaikykite 20 min, kol įsigers.

Dėmesio!Nėščioms moterims nepatariama varto-ti petražolių šaknų ir lapų, nes jie skati-na gimdos raumenų susitraukimus (gali įvykti persileidimas). Ne tik nuoviro, bet ir šviežių petražolių negalima var-toti ir sergantiesiems inkstų uždegimu.


Ar girdėjote, kad žmogus praeityje buvo plikas? Sunku patikėti, bet mok-slininkai teigia, kad anuomet blizgantis pakaušis nieko nestebino ir neliūdino.

Trumpas plauko gyvenimasŽmogus turi vidutiniškai apie 100 tūkst. plaukų. Blondinai jų turi šiek tiek daugiau, tamsiaplaukiai – ma-žiau. Plauko „gyvenimas“ susideda iš trijų fazių. Pirmoji – augimo perio-das, besitęsiantis 4 metus. Tuo laiku plaukas per dieną paauga 1/3 mm. Kitas etapas, trunkantis 2–4 savaites, – plaukų pūkelių kietėjimas. Trečioji fazė – ilsėjimosi laikas. Plaukas jau nebeauga, o po 2–4 mėnesių iškren-ta. Vietoj jo išauga naujas. Bet kartais iškritę plaukai nebeatauga. Žmogus plinka.

Plikimo priežastysPradėjus slinkti plaukams, žmogus la-bai išgyvena dėl savo išvaizdos, o tai dar labiau skatina plaukų slinkimą. Plaukų slinkimo priežasčių yra labai daug. Dažniausiai plaukai pradeda slinkti sutrikus hormonų pusiausvyrai. Kai organizme padaugėja vyriškojo hor-mono – androgeno, sutrinka plaukų augimo ciklas. Užuot augę normaliai, plaukai daug greičiau sunyksta ir iš-slenka, o nauji nespėja susiformuoti ir užaugti. Kai plaukai slenka kuokštais, jau galima kalbėti apie plikimą. Plikti pradedama nuo viršugalvio ar pakau-šio. Androgeninis plikimas būdingas 95 proc. visų nuplikusių vyrų.

Ponas Gintaras pasakoja, kad pastaruo-ju metu jis vis dažniau pastebi, jog slenka plaukai. Tai jam neduoda ramybės. Tad ilgai nelaukęs vyriškis nuskubėjo pasikon-sultuoti su gydytoju. Pasiguodęs, kad dėl sveikatos neturi didelių rūpesčių (na, gal tik tai, kad kartais naktį dažniau tenka kel-tis šlapintis), ponas Gintaras skundėsi, kad nerimą kelia nepaliaujamas plaukų slinki-mas. Beje, tai visų giminės vyrų bėda: anks-ti nupliko senelis, taip pat tėvas. Gydytojas Gintarui paaiškino, kad plikimas išties pa-veldimas. Plikti pradedama, kai sutrinka vyriškojo hormono androgeno apykaita. Apskritai visos su amžiumi atsirandančios vyrų sveikatos problemos susijusios su hormonais – androgenu ir testosteronu. Kai sutrinka pastarojo hormono gamyba, vyrus pradeda varginti šlapinimosi sutri-kimai. Gydytojas dar „paguodė“ Gintarą, kad jo likimo draugų yra gana daug. Jeigu sulaukęs 25 metų praplinka tik kas ketvir-tas vyras, tai tarp 50-mečių jau net apie 50 proc. yra praplikusių. Gydytojas Gintarui pasiūlė pavartoti preparato „Prostosan“.

PLIKIMAS – vyrų privilegija? Plaukų slinkimas – normalus reiškinys. Žvėrys šeriasi per-iodiškai, o žmogus keičia plaukus visus metus. Vietoj iškritu-siųjų atauga nauji. Daugelis visai be reikalo jaudinasi šukuo-damiesi radę šukose keletą plaukų. Tačiau kai viršugalvyje ima šviesti plikė, milijonai vyrų dėl to praranda miegą. Iš pradžių jie dar ilgai bando paslėpti vis didėjantį „mėnuliuką“ likusia ševeliūra. Kai plaukų lieka visai mažai, nusispjauna ir... nusiskuta plikai. Dabar tai netgi madinga. O ką vyrams patartų gydytojas urologas Vytautas Kamarauskas?

IŠ LNK TV LAIDOS


Stabdo ir plikimąŠiame preparate yra amerikietiškos palmės ekstrakto, afrikietiškų slyvų, moliūgų ekstraktų. Visos šios veiklio-sios medžiagos turi įtakos vyriškųjų hormonų – testosterono ir androgeno – gamybai, taigi teigiamai veikia ne tik prostatos funkciją, bet ir stabdo pliki-mą. Preparato reikėtų vartoti ilgai, ma-žiausiai tris mėnesius, po to vėl ateiti pas gydytoją. Gerasis ir blogasis testosteronas

„Testosteronas yra gerasis ir blogasis, – aiškina gydyto-jas urologas V. Ka-marauskas. – Vyro organizme turėtų būti daugiau ge-rojo testostero-no, o vadinamojo metiltestosterono (blogojo) – ma-

žiau. Preparate „Prostosan“ esantis 5-alfa reduktazės inhibitorius „suriša“ šį nereikalingą hormoną ir tada padau-gėja tikrojo vyriškojo hormono. Taigi mažiau slenka plaukai, gerėja lytinė po-tencija. O tai vyrui irgi labai svarbu.

Kas gi tas sabalpalmių ekstraktas? Pagrindinė preparato „Prostosan“ veik-lioji medžiaga yra sabalpalmių eks-traktas. Apie šią medžiagą žinoma nuo senų laikų. Sabalpalmės auga Jungtinė-

se Amerikos Valstijose. Vietiniai Ame-rikos gyventojai indėnai sabalpalmės vaisius dėl jų pikantiško skonio vartojo kaip prieskonį ir kaip vaistą. Sabal-palmių vaisių arbata buvo rekomen-duojama vyrams sutrikus šlapinimuisi. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo tikima, kad augalo vaisiai didina sper-mos gamybą ir vyrų seksualumą. Pa-staraisiais dešimtmečiais atlikti klini-kiniai tyrimai parodė, kad sabalpalmių ekstraktas gali būti naudingas vyrams, norintiems išlaikyti sveiką prostatos audinio struktūrą ir funkciją. Buvo nustatyta, kad sabalpalmių ekstraktas teigiamai veikia prostatos struktūrą ir funkciją, saugo nuo uždegimo, mažina gerybinės prostatos hiperplazijos su-keltus simptomus, gerina šlapinimosi funkciją, šlapimo srovės stiprumą. Pre-parato sudėtyje esantis afrikinių slyvų ekstraktas gerina prostatos funkciją, mažina šlapimo liekamąjį tūrį, didina šlapimo srovės stiprumą. Moliūgų sėk-lų milteliuose yra fitosterolių, vitaminoE, mangano ir seleno. Šios medžiagos teigiamai veikia šlapimo pūslės raume-ninio audinio medžiagų apykaitą ir jų funkciją, mažina šlapinimosi sutriki-mus. Preparate esantis vitaminas E yra antioksidantas, saugantis prostatą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Cinkas ma-žina uždegimo tikimybę. Nereikia laukti, kol nupliksiSavo sveikata vyrai turėtų pradėti rū-pintis gana anksti, kitaip tariant, bent susimąstyti, kas gi bus toliau, nes gy-venimas prabėga labai greitai. Taigi nereikėtų laukti, kol visiškai nupliksi. Pradėjus anksti tikrintis pas gydytoją (nuo 40 metų), galima „užkirsti“ kelią prostatos ligoms, pristabdyti androge-ninį plikimą. Beje, gydytojas V. Kama-rauskas teigia, kad pastaruoju metu vy-rai kur kas dažniau kreipiasi norėdami pasitikrinti prostatą, o tada ir gydymo rezultatai būna geresni (būna mažiau užleisto vėžio atvejų).

TV laidos eks-perto docento Rimanto Stuko komentaras Iš tiesų, šios pro-blemos svarbios ne tik vyrams, bet ir moterims, nes jos irgi nori matyti vyrą gra-žų, vešliais plau-

kais, sveiką. Nūdien grožio industrija suformavo tokį žmogaus įvaizdį, tad

vyrai nori nenori yra priversti rūpintis savo sveikata. Gydytojo rekomenduotas medicininės paskirties preparatas „Pro-stosan“ puikiai tinka turintiems tokių problemų vyrams. Tiesa, ne kiekvienas pri-sipažįsta, kad jam svarbi jo galvą puošianti ševeliūra. Puiku, jeigu vyras dėl to nekom-pleksuoja. Bet manyčiau vis tiek verta įsi-klausyti į gydytojo patarimus. Beje, šio preparato sudėtyje esančių medžiagų po-veikis sveikatai yra nagrinėjamas dauge-lyje mokslinių straipsnių, o atlikti tyrimai įrodė šį poveikį.

Pirmieji požymiai, dėl kurių vyras tu-rėtų apsilankyti pas gydytoją urologą yra šiek tiek susilpnėjusi lytinė funkcija, silp-nesnė šlapimo srovė, diskomfortas šlapi-nantis. O pats svarbiausias požymis – ne toks kokybiškas lytinis aktas. Tiesa, dažnai vyrai pagalvoja, kad tai natūralu, juk nebe jaunystė. „Bet taip neturėtų būti, – sako gydytojas V. Kamarauskas. – Pavyzdžiui, ateina konsultuotis 50 metų vyriškis. Kai pasiteirauji, koks jo lytinis gyvenimas, nu-moja ranka: kokia gali būti potencija, juk esi nebejaunas. Tačiau gyvybinės mūsų funkcijos nenutrūksta pirma laiko: kvė-puojame iki mirties, širdis plaka iki mir-ties ir lytinis vyro gyvenimas turi tęstis iki mirties. 18 metų žmonės mylisi vienaip, 50-ies – kitaip, o sulaukę 80-ies – dar ki-taip, bet tai yra seksas“. Pasak gydytojo, ir prostata turi dirbti visą laiką. Tada bus geresnė gyvenimo kokybė. Jeigu vyrai apie tai susimąstytų būdami jauni, vėliau galėtų išvengti daugelio problemų. Juk moteris dažosi ne todėl, kad ji negraži, o dėl to, kad nori būti dar gražesnė. Tad ir vyras turėtų preparato vartoti tada, kai nori, kad būtų dar geresnis vyras. „Pro-stosan“ rekomenduojama vartoti įvairaus amžiaus vyrams esant prostatos funkcijos, šlapinimosi sutrikimams, kurių atsiranda dėl prostatos uždegimo, taip pat pradėjus didėti prostatai.

IŠ LNK TV LAIDOS

Medicininės paskirties produkto „Prostosan“ visą spalio mėnesį žymiai pigiau galėsite įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse!

ProstosanKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas esant prostatos funkcijos sutrikimams.Vartojamas po 1-3 kapsules per dieną valgio metu.


NETRADICINĖ MEDICINA

Apie ajurvedos pagrindus, tris svarbiausius gy-vybinius prin-cipus – došas ir žmonių skirstymą pagal vyraujančią došą jau esame rašę žurnale (žr. nr. 7). Taigi šįsyk dr. Dalia Sekmo-

kienė pasakoja apie ajurvedinę mitybą ir savo došos subalansavimą.

Jei esate kaphos tipo žmogus Kaphoms reikia šilto, lengvo sauso maisto, reikėtų vengti šaltų, sunkių ir riebių produktų (daug cukraus, ledų, šaltų vaisvandenių, daug keptos mė-sos). Nors kaphos tipas lėčiausias, pa-

stoviausias, visi pažeidimai kaupiasi ilgai, tačiau vėliau dėl kaphos došos pertekliaus žmogų gali užklupti bron-chitas, astma, audinių tinimas, diabe-tas, nutukimas, padidėti cholesterolio kiekis, atsirasti gerybinių auglių.Išbalansuotiems kaphos tipo žmonėms atsiranda psichikos nukrypimų: liū-desys, tingėjimas, depresija, gobšumas arba nesveikas polinkis viską išdalyti.Kaphas subalansuoja:• įspūdžiai;• šiluma, sausas oras;• sausas ir energingas masažas;• spalvų (geltonos, oranžinės, raudo-nos) meditacija;• akmenys: rubinas, granatas;• prieskoniai (pipirai, imbieras, garsty-čios, gvazdikėliai, kurkuma, cinamonas, česnakas);

• kartus, aštrus, aitrus (sutraukiantis) skoniai.Mėgstantiems pyragaičius žmonėms patarčiau vartoti alijošiaus, ciberžolės – dings potraukis saldumynams, valy-sis kraujas, normalizuosis metaboliz-mas. Kaphoms tinka dauguma vaisių ir daržovių, ypač morkos ir salierai. Patartina valgyti šiltų kruopų košių, bet nedideliais kiekiais. Kaphos turė-tų atsisakyti mėsos ir pieno produktų kaip pagrindinių, vartoti kuo mažiau riebalų, netgi augalinių. Kaphoms svarbu daug judėti ir nepa-siduoti gyvenimo monotonijai. Sin-tetinių vitaminų būdami sveiki ne-

Valgiaraščio kaphoms pavyzdys

Šiltasis metų laikas Šaltasis metų laikas

Pusryčiai Biri sorų košė. Mėtų arbata. Grikių košė. Žalioji arbata su im-bieru.

Pietūs Ridikėlių salotos. Vištiena su karštomis morkomis.

Aštri vegetariška sriuba su salie-rais ir morkomis, nedideliu tirpyto sviesto kiekiu. Žiedinių kopūstų košė, žuvis.

Vakarienė Žalių daržovių salotos, kal-pokės arbata.

Šilta daržovių košė (morkos, ko-pūstai, bulvės, prieskoniai). Čiob-relių arbata.

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Džiovinti vaisiai, karšta arbata.

AJURVEDINĖ MITYBA ir gyvenimo būdasAjurvedos mokymas kiekvienam suteikia galimybę susigrą-žinti sveikatą. Kol neišmoksime suvokti, kad svarbiausia yra dvasingumas, kuriantis gėrį ir harmoniją, nebūsime sveiki. Kūno sveikatai labai svarbi mityba. Dieta turi būti parinkta kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į žmogaus konstituciją. Tik tuomet galime „subalansuoti“ save pagal penkis pirmi-nius elementus (eterį, orą, ugnį, vandenį ir žemę) ir sukurti savo kūno harmoniją. Kai ši harmonija pažeidžiama, užklum-pa ligos. Subalansavę save, užkirsime kelią ligoms.


NETRADICINĖ MEDICINA

vartokite. Kaphoms ypač pavojingas riebaluose tirpių vitaminų (A, D ir E) perteklius. Kaphos konstitucijos žmonių poreikis vitaminams ir mine-ralinėms medžiagoms mažesnis nei kitų konstitucijų žmonių (šiai došai būdingas kaupimas, struktūrų didini-mas), todėl gali būti patenkintas su maistu.

O gal jūs esate pitos tipo žmogus? Mūsų visuomenės gyvenimas, pagrįs-tas konkurencijos principu, nuolatine įtampa, pomėgis rūkyti ir vartoti al-koholį išbalansuoja pitą. Pitos energi-jos padaugėja žmogui patyrus stresą, jaučiant pyktį ar įniršį, keliant per-nelyg didelius reikalavimus sau ir ki-tiems, persikaitinus saulėje, suvalgius sugedusio maisto, valgant daug karš-to, aštraus, riebaus maisto, vartojant daug druskos. Tuomet gali pakilti temperatūra, prasidėti infekcinės ar odos ligos (furunkulai, spuogai, dėmės), atsiranda nepakantumas karščiui, pa-rausta akys, padidėja rūgštingumas, gali atsirasti opų, sutrikti kepenų veikla.

Valgiaraščio pitoms pavyzdys


Pusryčiai„Sausi pusryčiai“ su pienu ar sojos pienu, mėtų arbata

Miežių košė. Arbata su saldymedžiu ir šafranu, vaisių pyragėlis.

PietūsGabalėlis žuvies, šaltos dar-žovių salotos, sultys

Šilta žirnių sriuba su daržovėmis. Ry-žių košė, virta kartu su brokoliais ir vištiena, salotos..

VakarienėSaldžių vaisių salotos, šalta jazmino žiedų arbata.

Šilta daržovių sriuba.

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Vaisiai, riešutai ar sėklos.

Pitas subalansuoja: • poilsis, saikingumas, ramybė;• šaltas oras ir vanduo, šalti kompre-sai;• spalvų (baltos, mėlynos, žalios, vengti raudonos) meditacija;• akmenys: mėnulio akmuo, smarag-das, ametistas, mėlynas safyras;• kartus, saldus ir aštrus skoniai;• vengimas alkoholio ir kavos.Pitos tipo žmonėms reikėtų visur (mi-tyboje, jausmuose, kūrybinėje veikloje) ir visada laikytis saiko, nes milžiniška pitos energija gali ir „sudeginti“. Bet kurios rūšies fanatizmas rodo, kad pita išvesta iš pusiausvyros. Todėl pitos tipo žmonėms reikėtų vengti aštrių priesko-nių, kurie didina šios došos energiją. Jei sutrikęs virškinimas, vartokite lengvų prieskonių: kurkumos, pankolio, mėtų, raugerškio. Kurkuma, o ypač panko-lis turi unikalią savybę uždegti vidinę ugnį, bet nedidinti pitos energijos. Pitoms labiausiai naudingas šaltas maistas su nedideliu kiekiu druskos ir riebalų. Šio tipo žmonėms ypač tinka salotos, sultys, vaisiai (kokie konkre-čiai, žiūrėkite lentelėje). Pusryčiams ypač tiks šilta avižų, miežių ar kviečių košė. Pitoms tinka beveik visi ankšti-niai. Kaip ir kaphos tipo žmonėms, pi-

Valgiaraščio vatoms pavyzdys


PusryčiaiŠaltas ryžių pudingas ir karšta gudobelės žiedų arbata su me-dumi

Karšta avižų košė su karštu pienu arba sojų pienu, į kurį įdėta cinamono, arba imbiero arbata

PietūsKvietinė košė su omletu ir šil-tomis daržovėmis (kepintomis morkomis), šalta šalavijo arbata

Daržovių sriuba, negludinti ryžiai, vištiena su prieskoniais, karštos daržovės

VakarienėDaržovių ir vaisių mišrainė, im-biero arbata su citrina, sveikuo-lių sausainiai (iš grūdų ir sėklų)

Daržovių ragu su lydytu svies-tu, vaisinis pyragėlis, žalioji arbata su saldymedžiu ir prie-skoniais

Užkandžiai Sezono vaisiai, sultysRiešutai, vaisiniai ar grūdų py-ragėliai, karštos arbatos

toms patartina valgyti kuo mažiau mė-sos, ypač riebios, nes gyvuliniai riebalai ypač didina šios došos energiją (išimtį sudaro sviestas, nors visų rūšių riebalų reikėtų vartoti labai mažai). Mėsa, ypač raudona, didina pitos energiją, sukelia pyktį ir agresiją. Pitos žmonėms nau-dingi pieno produktai: varškė, varškės sūris, pienas, grietinėlė.Pitos tipo žmonės retkarčiais turėtų gerti senos lapų arbatos, vartoti daug maistinio pluošto, sėlenų – sumažės došos perteklius, nes pita kaupiasi plo-najame žarnyne. Pitos tipo žmonėms patartina daugiau gerti skysčių, ypač šaltinio vandens. Pitoms daugiau reikia B grupės vitaminų, kalcio ir geležies.

Vatos tipo žmonės – labiausiai pažei-džiamiDabartiniame pasaulyje labiausiai pa-žeidžiami vatos tipo žmonės. Vatos došą išbalansuoja kelionės, dažnos ko-mandiruotės, važiavimas automobiliu, ypač skridimas lėktuvu. Šią došą didina greitumo reikalaujantis sportas, triukš-mas, metalo muzika, narkotiniai me-dikamentai (ypač skausmą malšinan-tys), kava, miego stygius, mikrobangų krosnelėse gamintas maistas, didelis seksualinis aktyvumas, šaltas vėjuotas


SVEIKA MITYBA

BULVĖSLietuviai neįsivaizduoja savo virtuvės be bulvių. Mes taip esame įpratę valgyti bulves, kad laikome jas vos ne pačiu seniausiu maisto produktu. Iš tiesų, bulvės buvo sukultūrintos prieš keletą tūkstančių metų. Lau-kinių bulvių seniausių pėdsakų aptikta Patagonijoje, o jų amžius siekia net 13 000 metų. Nuo žilos senovės augintos vietinių gyventojų indėnų, jos ir dabar augi-namos Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje, Bolivijoje, Peru, Argentinoje. Inkų civilizacija augino iki 200 bulvių veis-lių. Šiandien bulvės auginamos visur, išskyrus tropinę, arktinę ir subarktinę klimato zonas.

oras. Vatoms kenkia sausas, žalias, šaltas, kartus maistas.Sutrikus došai, atsiranda nerimas, pa-dažnėjęs širdies plakimas, skubėjimas, koordinacijos sutrikimai, nekantrumas, nesugebėjimas susikaupti, depresija ir psichozė, impulsyvumas, nepakantumas vėjui, šalčiui, triukšmui. Laiku nesub-alansavus došos, jos perteklius iš storojo žarnyno „išsilieja“ į organus, atsiranda nemiga, jėgų ir energijos trūkumas, pra-sideda žarnyno sutrikimai, didėja krau-jospūdis, gali atsirasti artritai ir artrozės, epilepsija ir kt.Vatas subalansuoja:• šiluma, šiltos vonios su eteriniais alie-jais, aliejų masažas;• ramybė, daug poilsio ir miego;• daug šviesos, balta, oranžinė, geltona spalvos;• akmenys: topazas, rubinas, granatas, smaragdas, geltonasis safyras;• imbieras ir žalioji arbata.Vatos tipo žmonėms labiausiai tinka sal-dus, rūgštus ir sūrus skoniai. Vata – šaltas ir sausas tipas, todėl šio tipo žmonėms būtina valgyti daug šilto maisto: daržo-vių troškinių, sriubų, apkepų, pyragų su vaisiais. Vatoms netinka daug aštrių val-gių, tačiau virškinimui pagerinti būtina vartoti prieskonių: imbiero, cinamono, kurkumos, kardamono, pankolio, česna-kų ir kt. Idealus vatų prieskonis yra im-bieras, kuris ne tik pagerina virškinimą, bet ir sušildo, subalansuoja, gydo.Dauguma vaisių didina vatos došą, nes sudaryti iš energijų, kurios ajurvedoje vadinamos eteriu ir oru. Tačiau vis tiek būtina šiek tiek vartoti vaisių, ypač sal-džių, tik reikėtų vengti džiovintų (prieš valgant reikėtų išmirkyti). Geriausi pie-tūs – karšta kruopų ir daržovių košė. Vatoms reikėtų mažiau vartoti kopūstų, nes jie didina šios došos perteklių žar-nyne. Vatoms labai tinka dauguma rie-šutų ir sėklų, dauguma aliejų. Šio tipo žmonėms tinka beveik visi pieno pro-duktai (išskyrus ledus). Ypač vertingas specialiai lydytas sviestas (ghi). Vakare, prieš miegą (tuščiu skrandžiu), verta iš-gerti stiklinę šilto pieno su žiupsneliu cinamono ar kardamono. Mėsa, žuvis, kiaušiniai mažina vatos došą. Tačiau vegetarai gali rasti geresnių priemonių (nei mėsa) vatos energijai sumažinti.Vatoms ypač naudingas saldus skonis, kuris juos jaunina, tonizuoja, tačiau rei-kėtų vengti rafinuoto cukraus ir gaminiųsu juo. Vatoms ypač naudingi vitaminai A, C, D, E, taip pat cinkas ir kalcis. Visų konstitucijų žmonės apdovanoti gamtos ir turi puikias galimybes džiaug-tis gyvenimu, jei nepraras sveikatos. Tik svarbu surasti darną savyje ir sukurti ją su aplinkiniu pasauliu.


SVEIKA MITYBA

Kai bulvės pateko į Europą ir tapo pa-grindiniu maisto produktu, europiečiai jas išplatino visur. Pavyzdžiui, Teneri-fės ar Madeiros salose bulvės auga po palmėmis ir šalia bananų plantacijų. Čia nuimami net du jų derliai ir jos dažnai eksportuojamos į Europos Są-jungos šalis.

Kelias į EuropąBulvės, atrodytų, gana paprastas pro-duktas, tačiau jų istorija kupina ro-mantikos. Kaip, kada ir kuriais keliais bulvės atkeliavo į Europą, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Ilgą laiką bulvių atga-benimo į Europą šlovė buvo priskiria-ma legendiniam anglų jūrų keliautojui Frensiui Dreikui (Francis Drake), ta-čiau jo bendrakeleivių užrašuose apie tai nėra jokios užuominos. Manoma, kad iš Andų į Ispaniją bulvės „atke-liavo“ 1565m. Pirmasis jas pamatė ka-

ralius Pilypas II. Netrukus bulvės jau buvo auginamos Olandijos botanikos sode ir platinamos kaip dekoratyviniai augalai.

Bulvės karaliaus staluiGreitai paaiškėjo, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio ir tinka maistui. Iš pradžių bulves, kaip retą ir rafinuo-tą patiekalą, patiekdavo tik į karaliaus stalą. Nuo 1651 m. bulvės buvo pradė-tos auginti maistui. Tai pirmieji padarė vokiečiai. Brandenburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas (1620–1688) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797) net kariuomenės padedamas vertė kai-mo žmones auginti bulves.

Prancūzų indėlisXVII a. antrojoje pusėje bulvėmis su-sidomėjo ir prancūzai. Po daugelio nederlingų metų Bezansono Mokslų akademija įsteigė premiją už veikalą

„Apie augalus, kurie bado metais galė-tų pakeisti duoną“. Veikalą „Apie bul-vių naudingumą“ parengė Paryžiaus vaistininkas Permantjė, susipažinęs su jomis Vokietijoje. Gavęs audienciją pas karalių Liudviką XVI ir jo žmoną Ma-riją Antuanetę, jis sudomino karališką-ją porą šiuo augalu.

Bulvės Lietuvoje Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos ka-raliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikš-čio Augusto III (1696–1763) laikais. Iš pradžių bulvės buvo auginamos tik dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.

Bulvės maistingosBulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 proc. angliavandenių (krakmolo), 2 proc. augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elemen-tų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek baltymų, riebalų, ląs-

BULVIŲ SALOTOSNeluptas bulves išvirti; kol dar karštos, nulupti ir supjaustyti apvaliais plonais grie-žinėliais. Smulkiai supjaustyti svogūną ir saujelę svogūnų laiškų. Į lėkštę sudėti eilę bulvių, eilę svogūnų bei svogūnų laiškų. Taip sudėjus eilėmis, pasūdyti ir užpilti gero aliejaus bei truputį atskiesto acto ar citrinų sulčių. Paruoštas salotas palikti pastovėti 2–3 valandas, kad aliejus ir actas gerai įsigertų į bulves. Papuošti krapais. Salotų sko-nis priklauso nuo aliejaus kiekio ir rūšies.

ŽEMAIČIŲ BLYNAI1 kg virtų bulvių, 1 kiaušinis, 8 šaukštai miltų, svogūnas, 200 g virtos mėsos, 2 šaukštai riebalų, 2 šaukštai sviesto arba pusė stiklinės grietinės, druskos, pipirų.Virtas šaltas bulves sumalti, pasūdyti, įmušti kiaušinį, suberti pusę miltų ir išminkyti. Virta mėsą sumalti, įdėti pakepinto svogūno, pipirų, druskos, pakaitinti keptuvėje ir ataušinti. Iš bulvių masės daryti paplotėlius, į vidurį dėti paruoštos mėsos, užlenkti ir pavolioti likusiuose miltuose. Paplotėlius kepti riebaluose ant silpnos ugnies. Pa-tiekti su sviestu arba grietine.

BULVIŲ MALTINIAI1–1,5 kg bulvių, 12 kvapniųjų ir tiek pat karčiųjų pipirų, 1–2 svogūnai, druskos, 3–5 kiau-šiniai, 3 šaukštai krakmolo, 2 šaukštai miltų, stiklinė džiūvėsėlių, 100 g sviesto ar taukų.Bulves nulupti, išvirti, ataušinti, sumalti, sudėti krakmolą, smulkiai supjaustytus pa-kepintus svogūnus, maltus pipirus ir kiaušinius. Mišinį gerai išminkyti. Jei tešla per minkšta, įdėti džiūvėsėlių. Iš tešlos formuoti pailgus maltinius, juos sulyginti peilio briauna, aptepti išplaktu kiaušiniu ir apvolioti džiūvėsėliais. Kepti gerai įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grybų, pomidorų ar krienų padažu.

BULVIŲ PLOKŠTAINIS 2 kg bulvių, 2 stiklinės pieno, 4 kiaušiniai, druskos, 1 svogūnas, 15 karčiųjų pipirų, 150 g riebalų.Bulves nuskusti, nuplauti, sutarkuoti ir nusunkti. Užplikyti verdančiu pienu, įdėti maltų pipirų, smulkiai pjaustytą pakepintą svogūną, druską, kiaušinių trynius, spir-gintus lašinukus ir gerai išsukti. Prieš kepant įdėti išplaktus baltymus, atsargiai iš-maišyti ir supilti į riebalais išteptą keptuvą. Kepti orkaitėje. Iškeptą supjaustyti ir pa-tiekti su spirgintais lašinukais, grietine ar tirpintu sviestu.


SVEIKA MITYBA

Cepelinai – kulinarijos paveldas?

Vilniaus univer-sitetinės ligoni-nės Santariškių klinikos gydytoja neurologė med. dr. Rūta Mame-niškienė prisipa-žįsta, kad cepeli-nai yra tradicinis nacionalinis mūsų patiekalas. „Juos

labai mėgo mūsų protėviai, seneliai, tė-vai. Mėgstu juos ir aš, ir dauguma mano kolegų bei pažįstamų žmonių. Tačiau ce-

pelinai yra sunkus maistas, iš tikrųjų net negalėčiau pasakyti, ar rekomenduoju, ar nerekomenduoju jų valgyti. Galbūt reikė-tų mažiau valgyti riebaus padažo, be ku-rio daugelis neįsivaizduoja šio patiekalo“, – samprotauja gydytoja. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako nuomone, daugelis Europos tautų anksčiau valgė panašius patiekalus, tačiau jau atsisakė, nes dabar laikosi sveikesnių mitybos principų. Tik čekai vis dar gami-na knedlius, lenkai – fliakus,o prie žagrėsprisirišę lietuvaičiai – cepelinus. Vincen-tas Sakas neigia susidariusią nuomonę, jog cepelinai priklauso lietuviškam kuli-narijos paveldui. Tam pritaria ir gydytoja

Ar sveika valgyti CEPELINUS?

Didžkukuliai, arba daugelio ausiai įprastesni cepelinai, nėra senas lietuviškas valgis. Panašius patiekalus gamina danai, švedai, norvegai, ukrainiečiai, lenkai, čekai. Mitybos eksper-tai teigia, kad Šiaurės Lietuvoje cepelinai pradėti gaminti tik prieš 50, o Rytų Lietuvoje – prieš 30 metų. Tačiau šiandien bene kiekvienas Lietuvos gyventojas paklaustas pasakys, kad cepelinai – lietuvių nacionalinis patiekalas.

telienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų A, B, C, PP, U, folio rūgšties, karotino.

Atsargiai – solaninas!Maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pa-žaliavusius gumbus pavojinga, nes vi-sose augalo dalyse yra iki 0,07 proc. nuodingo glikozido solanino. Ypač daug jo lapuose ir uogose. Suaugu-siuose gumbuose solanino yra nedaug ir toks kiekis nepavojingas. Gerokai daugiau šios nuodingos medžiagos yra pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudy-gusiuose gumbuose. Per žiemą laiky-tose bulvėse pavasarį po žieve susikau-pia daug solanino, todėl bulves reikėtų storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu, ją peršti, žmogų ima pykinti, jis pradeda viduriuoti, smarkiau ima plakti širdis, gali prasidėti traukuliai, o labai sunkiais atvejais žmogus gali netekti sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo eritrocitus ir žaloja nervų sistemą. Tad reikia sku-biai kviesti medicinos pagalbą.Ir dar – ilgai laikomos bulvės netenka vitamino C. Pavasarį jo lieka ne dau-giau kaip trečdalis. Be to, šis vitaminas ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau.Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, jas dėti tik į verdantį vandenį. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.

Bulvės gydoGydymui, kaip ir maistui, tinka tik sveiki, nepažaliavę gumbai. Juose esan-tis kalis skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl bulvės tinka inkstų ir širdies ligo-mis sergančiųjų dietai.Šviežios bulvių sultys padeda gydyti gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, vidurių užkietėjimą, skrandžio opaligę. Rekomenduojama gerti po pusę stik-linės sulčių 2–3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.Bulvių sultys padeda mažinti kraujos-pūdį, tačiau prieš gydantis reikėtų pa-sitarti su gydytoju. Trintomis žaliomis bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos. Bulvių garais gydomas viršutinių kvė-pavimo takų uždegimas (reikia kvė-puoti ką tik išvirtų bulvių garais).Kosmetologai sako, kad sausai arba saulės ar vėjo nugairintai veido odai puikiai tinka maitinamosios bulvių kaukės. Tereikia su lupenomis išvirtas bulvės sutrinti su grietine, ir šilta koše-le lygiu sluoksniu tepti veidą.


SVEIKA MITYBA

dietologė Edita Gavelienė. Ji sako, jog cepelinai „pri-gijo“ Lietuvoje dėl savo pigumo ir so-tumo. Beje, anks-čiau didžkukulius šeimininkės daž-niau gamindavo ne su mėsos įdaru, o su morkomis ar

varške. Tačiau ne tai svarbiausia. Vis tiek daugelis mūsų mėgsta šį patiekalą ir no-riai juo mėgaujasi. Ar tikrai nesveikas valgis? O gal mes be reikalo gąsdiname save ir artimuosius? Juk vienaip ar kitaip ver-tintume cepelinus, didžioji dauguma žmonių, gyvenančių Lietuvoje, juos vis tiek mėgsta. „Maistas mums suteikia maistinių bio-logiškai vertingų medžiagų, energijos, be kurio organizmas neišgyventų; taip pat atlieka emocinę ir socialinę funkciją. Juk valgyti malonu,“ – aiškina gydytoja die-tologė Edita Gavelienė. „Kalbėdami apie maistą ir sveikatą, pirmiausia kreipiame dėmesį į tai, ką gauname iš vieno ar kito konkretaus patiekalo. Visi mitybos spe-cialistai rekomenduoja rinktis maistą,

kuris yra biologiškai vertingas, t. y. turi ne tik kalorijų, bet ir daug maistinių me-džiagų. Pavyzdžiui, duona su grūdais ir be jų. Dietologai visuomet siūlys rinktis tokio pat kaloringumo produktą, bet su grūdais, kurie praturtina duoną biologiš-kai veikliomis medžiagomis“. Dietologė sako, kad pagrindinė didžkukulių sude-damoji dalis yra bulvės, tik į vidų dabar dažniausiai dedama mėsos (bet nedaug). Bulvėse gausu krakmolo, kuris yra an-gliavandenis, be to dar yra baltymų, fer-mentų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, gausu vitaminų A, B, C, PP, U, folio rūgšties, karotino. Dėl angliavande-nių gausos ir riebaus įdaro šis patiekalas gavo riebaus ir sunkaus maisto vardą. Cepelinai gana ilgai verdami, arba mok-sliškiau pasakius – termiškai apdorojami, tad juose dar labiau sumažėja maistinių medžiagų, ypač B grupės vitaminų, mi-neralų. Tad negalima cepelinų vadinti biologiškai vertingu patiekalu. Išklausykime ir kitokią nuomonę

Gydytoja Filo-mena Taunytė, žinoma kelių kny-gų apie sveika-tą autorė, laikosi šiek tiek kitokios nuomonės. „Jeigu mirštantį žmogų pradėsi maitinti cepelinais, bus ne-gerai. Tačiau svei-

kas žmogus gali valgyti cepelinų, nes jie – mūsų tautos maistas. Kas gi juose blogo? Tos pačios bulvės, kurios labai reikalingos mūsų organizmui. Man la-bai gaila aktorių, kurios nevalgo nė vie-nos bulvės, man labai gaila sportininkų, kuriems neprotingas gydytojas nustatė dietą, kad negalima valgyti nei kiaulie-nos, nei bulvių. Ir „šeria“ juos viščiukais, nors toks maistas mums, mūsų tautos genetikai visiškai nebūdingas. Reikia laikytis tokių nurodymų, kurie tinka mūsų kraštui, o ne tokių, kurie atėjo iš šiltų kraštų“, – sako gydytoja. Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Irena Reišienė, paklausta apie didžku-kulius, iš karto prisimena savo solidaus amžiaus pacientus: „Cepelinuose yra daug riebalų, todėl jie netinka metabo-liniu sindromu (medžiagų apykaitos su-trikimu) sergantiems žmonėms. Meta-bolinis sindromas dažnai dar vadinamas gerovės sindromu. Jo simptomai: didelis svoris, padidėjęs arterinis spaudimas, dažnai gali būti padidėjęs cukraus kiekis kraujyje“. Šeimos gydytoja sako, kad savo pacientams, mėgstantiems šį patiekalą, ji

Ar sveika valgyti CEPELINUS?rekomenduojanti didžkukulius valgyti bent be padažo. Jei valgome „kaip pri-klauso“ – su kepintais svogūnais, spirgu-čiais, grietinės ir sviesto padažu, ilgai jau-čiamės sotūs ir apsunkę, tad ir skrandis visą šį mišinį virškins ilgai bei sunkiai. Tokios nuomonės laikosi ir dietologė E.Gavelienė: „Iš tiesų didžkukuliai be jokio padažo būtų kur kas lengviau virš-kinamas valgis“.

Cepelinai – dietinis maistas?O Filomena Taunytė teigia, jog cepeli-nai gali būti net dietinis maistas. „Jeigu žmogus dirba sunkų fizinį darbą ir turitokią nuostabią žmoną, kuri ji jam kas-dien verda cepelinų, bet duoda tik po vieną, viskas tvarkoj“, – šmaikštauja gy-dytoja. Pasak jos, cepelinai gali būti net dietinis ir svorį mažinantis maistas: „Su-valgykit per dieną du cepelinus ir vieną greipfrutą – svoris kris. Bet daugiau nie-ko nevalgykite, tik vandens galite gerti“. Tačiau prakalbus apie šiuolaikinį miesto žmogų, kuris važiuoja į darbą automo-biliu, visas 8 darbo valandas praleidžia sėdėdamas, o vakare vėl klesteli prie te-levizoriaus, F. Taunytės rekomendacijos dėl cepelinų būtų kitokios. „Jeigu toks žmogus nori ir sulaukęs senatvės gyventi visavertį gyvenimą, tegu palieka mašiną prie namų – pėstute žingsniuoja į darbą, pėstute iš darbo ir dar 45 min. padirba, padaro sportinius pratimus. Tada galės du kartus per savaitę ir cepelinų valgyti“, – sako gydytoja.

Reikia surasti aukso vidurįKavinės „Agotos gryčia“ virėja Ana Germanovič, kasdien gaminanti didž-kukulius klientams, irgi gali patvirtinti, kad lietuviai mėgsta cepelinus. Kasdien kavinės lankytojai suvalgo po 70–80 ce-pelinų, o savaitgaliais – net per 100. Por-ciją cepelinų „Agotos gryčioje“ sudaro vienas didelis didžkukulis. Tačiau valgant cepelinus, matyt, reikėtų atrasti aukso vidurį ir realiai įvertinti savo sveikatos būklę, gyvenimo būdą. Juk nie-kas nesiūlo ir nerekomenduoja kiekvieną dieną valgyti lašinių, kiaušinių, saldumy-nų, ta pati taisyklė galioja ir didžkuku-liams. „Jeigu kiekvieną dieną, kiekvieną rytą, per pietus ir vakarienę valgysi cepe-liną su spirgučiais, be abejo, bus negerai, greičiau atsiras sklerozė, kitos patologijos“, – aiškina gydytoja F. Taunytė. Dietologė E. Gavelienė taip pat sako nedraudžianti sveikiems žmonėms skanauti mėgstamo patiekalo. Juk negalima pamiršti, kad maistas suteikia ne tik sveikatos, bet ir tei-giamų emocijų. Taigi retkarčiais suvalgyti cepelinų (jeigu mėgstate ir jaučiate malo-numą), tikrai nebus nuodėmė.


„Aconitum“ klubo susitikimų Kaune bei Vilniuje

AKIMIRKOSRugsėjo 27 dieną Kauno statybininkų mokykloje, o spalio 4 dieną Vilniuje, Šeškinės poliklinikos salėje, įvyko pirmieji šį rudenį „Aconitum“ klubo susitikimai. Susitikimų metu klubo nariai klausėsi įdomios medicinos mok-slų daktaro, urologo Vytauto Kamarausko paskaitos apie vyresnio amžiaus žmonių lytinę sveikatą. Gydytojas pabrėžė, jog lytinis gyvenimas ir lytinė sveikata yra svarbi nepaisant amžiaus. Sutrikus lytiniam gyvenimui, atsiranda ir kitų sveikatos bėdų. „Tačiau nereikia tikėtis, kad sulaukęs septyniasdešimties būsi toks kaip aštuoniolikmetis, – sakė urologas V. Kamarauskas. – Taigi skiriasi ir vyresnio amžiaus žmonių lytinis gyve-nimas“. Apie tai bei kitas sveikatos problemas ir diskutavo gausiai susirinkę klubo nariai. Susitikime Kaune dalyvavo apie 260 žmonių, besirūpinančių savo sveikata, Vilniuje į susitikimą atėjo daugiau nei šimtas klubo narių. Siūlome jūsų dėmesiui keletą akimirkų iš „Aconitum“ klubo susitikimų Kaune ir Vilniuje.

JŪSŲ BENDRAMINČIAI


JŪSŲ BENDRAMINČIAI

Klubo narę ponią Vascą Petraitienę pa-kalbinome klubo susitikimo Kaune metu. Jaunatviška, linksma moteris nustebino mus pasakiusi, kad jai 65 metai (atrodė daug jaunesnė). Kai moters paklausėme, kur slypi jos jaunystės paslaptis, ponia Vasca papasakojo, kad prieš dvidešimt metų, kai prasidėjo ligos – skaudėjo kojas, strėnas, kankino nemiga, – ji kas-dien pradėjo daryti mankštą. „Domiuosi meditacija, ajurveda, Tibeto išminčiais, netradicine medicina, turiu labai daug įvairių knygų šiomis temomis, – pasakojo klubo narė. – Aplinkui yra daug energijos vampyrų. Parapsichologas Vytautas Kaz-lauskas rašo, kad jie gali kitam žmogui sukelti visas ligas, net vėžį. Jogos treni-ruotėse išmokau, kaip pakelti ir „užrišti“ savo energiją, kad apsaugočiau savo energetinį lauką“. Ponia Vasca pamokė klubo koordinatorę įvairių jogos pratimų. Laisvalaikiu moteris mėgsta būti gamto-je, lanko jogos treniruotes, chorą, basei-

„Aconitum“ klubo narei vilnietei Vidai Kašiubienei 68 metai, tačiau ji atrodo jau-nesnė nei 60-ies. Pasitempusi, pasipuo-šusi karoliais, auskarais, elegantiškais juodais lakiniais bateliais, ji atrodė kaip nužengusi iš romantinio serialo. Ponia Vida sakė gyvenanti sveikai: ji vartoja tik ekologiškus maisto produktus, kas-dien sportuoja, negeria jokių vaistų. „Sveikatą stiprinu tik maisto papildais, – pasakojo ponia Vida. – Dažniausiai

ną. Aktyviai gyventi privertė gyvenimo aplinkybės, prasidėję negalavimai. „Kai pradėjau gyventi aktyvų gyvenimo būdą, ėmiau daug geriau jaustis“, – teigė mote-ris. Šiuo metu Vasca Petrauskienė vakare prieš miegą valgo putpelių kiaušinių – kas vakarą po tris kiaušinius su medumi. Pasak pašnekovės, tai puikus vaistas nuo nemigos. Ne tik pati ponia Vasca, bet ir jos dukra bei anūkė domisi sveika gyvensena. Už-uot gėrusios saujomis vaistus, jos ne-vengia pavartoti maisto papildų ir taip stiprinti savo organizmą. Į „Aconitum“ klubą mūsų pašnekovė atėjo užpildžiusi anketą. „Susitikimas man labai patiko, tik gaila, kad brolis negalėjo dalyvauti. Jam tikrai būtų patikę pasiklausyti paskaitos“, – apgailestavo ponia Vasca. Moteris tvir-tino pasitikinti „Aconitum“ gaminamų papildų kokybe ir džiaugėsi esanti klubo narė. Ji perdavė linkėjimus visiems klubo nariams kituose miestuose.

Vasca Petrauskienė – jaunatviška ir aktyvi

Vida Kašiubienė mėgsta sveiką gyvenimo būdąrenkuosi ir kitiems rekomenduoju UAB „Aconitum“ gaminamus maisto papil-dus ir medicininės paskirties produktus, nes jie lietuviški, patikimi, pagaminti iš natūralių medžiagų“. Ponia Vida pasa-kojo ir apie savo vaikus bei anūkus. Ji džiaugėsi „Aconitum“ klubo susitikimu Vilniuje ir linkėjo savo amžiaus žmo-nėms kuo greičiau stoti į šį įdomų ir naudingą klubą bei aktyviau prisidėti prie jo veiklos.

Klubo nario anketos ieškokite 54 psl.


LAISVALAIKIS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirp-kite ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis„Sveikatos ABC“ Nr. 10. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.Sveikiname Nijolę Juliją Pilipauskienę iš Jurbarko raj. Burtai lėmė, kad ji iš visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ 2007 m. Nr. 9 gaus prizą – sveikatos profilaktikos priemonę.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 9 atsakymaiHorizontaliai: Banga. Barta. Lira. Liekna. Amata. Kasa. Asai. Alas. Ak. Las. Ko-rida. Atika. Ano. Mira. Kam. Rakija. Taip. Rago. Aros. Taksa. Asama. Sporos. Visata. Pasitik. Toli. Ataka. Juka. As. Kara. Asistentas. Vertikaliai: Pakaba. AB. Almada. Orias. Tetas. Takai. Klaka. Trasa. Alpi. Asta. Tona. Lak. Sima. Karo. Rokas. Dujom. Kaita. Trakas. Šiais. „Ardo“. IRA. Asanso-lis. Pasta. Guo. Pasaka. Rūta. Sukast. Imola. Apija. Itas. Ikas. Kryžiažodžio raktas: Romos imperija.

Kryžiažodį sudarė Mantas Jakimavičius


TESTAS

1. Pamilus žmogų jums svarbiausia:a) sielų bendrumas, supratimas;b) stipri aistra;c) visiškas susiliejimas su kitu žmogumi;d) pasitenkinimo (taip pat seksualinio) jausmas.

2. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tai:a) traukos ir neracionalumo mišinys, neturintis nieko bendra su tikruoju jausmu;b) kibirkštis, be kurios nebūna tikrosios meilės;c) tik pirmas žingsnis į gilesnį jausmą;d) seksualinis potraukis, kuris, sulaukus atsakomosios reakci-jos, gali peraugti į tikrą jausmą.

3. Mylėjimasis su nauju partneriu – tai:a) itin erotiškas nuotykis, nesvarbu, kas atsidūrė šalia jūsų;b) kažkas nuostabaus, jei esi įsimylėjęs (-usi);c) tai, kam ne taip lengva pasiryžti;d) nežinomybė ir rizika.

4. Seksas be meilės:a) geras, o kartais netgi geresnis nei su nuolatiniu partneriu;b) ne taip, kaip su mylimu žmogumi;c) suvulgarina santykius;d) vėliau gali išaugti į meilę.

5. Tam, kad meilė neužgestų:a) ji turi būti grindžiama ne tik seksu, bet ir bendrais intere-sais, mintimis, pomėgiais;b) jos pagrindas turėtų būti nesilpstantis tikėjimas, kad esate skirti vienas kitam;c) turi būti tvirtas emocinis ryšys;d) būtinas seksualinis pasitenkinimas.

6. Ieškoti seksualinio gyvenimo naujovių:a) būtina, kad seksualiniai santykiai neprarastų erotiškumo;b) galima, jei tai vyksta natūraliai, o ne užsibrėžus tokį tikslą;c) nebūtina, juk meilės ryšys priklauso nuo jausmų, o ne nuo mylėjimosi technikos;d) reikėtų, kad suprastumėte, kas kuriam patinka.

7. Jei praėjo noras dalintis su partneriu sielos išgyvenimais:a) jaučiate tuštumą ir kartėlį;

b) jaučiatės niekam nereikalingas (-a);c) nekreipiate į tai dėmesio;d) normalu, svarbu, kad santykiai netaptų priešiški.

8. Spręsti tarpusavio problemas „derybų keliu“:a) reikia, nes tik taip įmanoma jų atsikratyti;b) neverta, ne tokios problemos kaip tik ir rodo, kad meilė išeina;c) sunku, nes tai nepaliečia jausmų;d) tai tik erzina. Verčiau apsikabinti ir pasimylėti.

9. Tikrasis artumas – tai:a) minčių panašumas, nuolatinis keitimasis nuomone;b) nuolatiniai meilės ir atsidavimo ženklai;c) nuoširdus jausmas;d) pasitenkinimas intymiuoju gyvenimu.

KAS JŪS ESATE: romantikas ar menininkas?Esame labai skirtingi ir vargu ar galima rasti rė-mus, į kuriuos visi sutilptume. Tačiau teigiama, kad žmonės yra keturių seksualinių tipų: meni-nio, romantinio, emocionaliojo ir jausmingojo. Norite sužinoti, koks esate jūs? Tuomet nuošir-džiai atsakykite į testo klausimus ir suskaičiuo-kite surinktus atsakymus.

RezultataiDažniausiai rinkotės A variantą.Esate meninio tipo žmogus. Meilės fronte vertinate permainas, įvairovę, tačiau apskritai šios gyvenimo srities nesureikšminate. Jums svarbiau turėti šalia artimą žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalyti mintimis, pasikalbėti iš širdies ir būti suprasti. Šio tipo žmonės labiau pasikliauja protu nei jausmais.

Dažniausiai rinkotės B variantą.Jūs – romantikas. Jūsų idealas – širdžių susijungimas, abipu-sė pagarba. Jums svarbu jausti ypatingą partnerio dėmesį ir susižavėjimą. Šio tipo žmonės vertina jausmų romantiškumą. Jeigu to nėra, jiems neteikia džiaugsmo ir seksas.

Dažniausiai rinkotės C variantą. Esate vienas iš emocionaliojo tipo žmonių. Jūsų manymu, sekso partnerius turėtų jungti emocinė simpatija vienas ki-tam. Beje, kartais tokios emocijos atneša džiaugsmą, kartais – skausmą. Seksas jums labai svarbus, tačiau fizinio artumonepakanka, norisi visiško susiliejimo. Tokių žmonių meilės jausmas netgi gali virsti manija. Juk jie vadovaujasi tik emo-cijomis.

Dažniausiai rinkotės D variantą. Jūs – jausmingojo tipo žmogus. Jums svarbiausia – ramybė ir patikimumas. Jausmingojo tipo žmonėms seksas – tik įžanga į tvirtus ilgalaikius santykius. Jie tikrai nepames galvos, pasi-rinks ramų meilės džiaugsmą, o ne beprotišką aistrą. Jų nuo-mone, seksas – viso labo tik fizinis kontaktas.


INFORMACIJA KLUBO NARIAMS

Mielieji klubo nariai,

Informuojame, jog nuo šiol pradėjo veikti kelios naujos vaistinės, kuriose galėsite įsigyti preparatų pigiau su „Aconitum klubo“ kuponais: Šeimos vaistinė, Darius ir Girėno g. 10, PanevėžysŠeimos vaistinė, Sevastopolio g. 17, ŠiauliaiŠeimos vaistinė, Vytauto g. 105, UkmergėŠeimos vaistinė, Antakalnio g. 60, UkmergėUAB „Bengenijos“ vaistinė, Gėlių I-asis takas 7, Ramučiai, Kauno raj. Ramunėlės vaistinė, Taikos g.4-1, Elektrėnai

Deja, informuojame, jog užsidarė ši vaistinė:Šeimos vaistinė, Ramygalos g. 15, Panevėžys

CARDIOGLUCAN (45 KIETOS KAPS.)MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTAS.„Lietuvos metų gaminys 2005“Produkto sudėtyje yra beta gliukanų, magnio bei antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių me-džiagų. Beta gliukanai efektyviai ir saugiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, stiprina imunitetą, pasižymi stipriu antinavikiniu poveikiu, skatina greites-nį žaizdų gijimą po operacijų ir traumų bei pragulų ir opų gijimą, skatina odos atsinaujinimą. Tinka vartoti:• mažinant blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, • stiprinant imuninę sistemą, organizmo atsparumą peršalimams ir navikiniams susirgimams, • tinka vartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui, širdies nepakankamumui, stenokardijai.Vartojamas po 1 kapsulę 2-3 kartus per dieną valgio metu ar tuojau po valgio

10 % NUOLAIDA

Akcijos trukmė iki SPALIO 31 d.

15 % NUOLAIDA

B COMPLEX (40 KIETŲ KAPS.)MAISTO PAPILDASĮvairių gerai subalansuotų B grupės vitaminų derinys, svarbus smegenų ir nervų sistemos veiklai.Tinka vartoti: • norint pagerinti nervų ir kraujodaros sistemų funkciją.Vartojama po 1 kapsulę 1-2 kartus per dieną valgio metu arba po valgio.

1 MĖN. – 4,59 Lt 3 MĖN. – 13,77 Lt6 MĖN. – 27,54 Lt12 MĖN. – 55,08

PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ

Documents

BULVĖS - sveikatosabc.ltsveikatosabc.lt/pdf/2007/abc200710.pdf · Kai nebeskaičiuoji metų... Apie Gerontologijos ir reabilitacijos centro gynentojus Aromato GALIA ... žvalūs,