8
damoukidebeli ebrauli gazeTi saqarTveloSi gamodis 1993 wlis martidan `MENORA~ INDEPENDENT JEWISH NEWSPAPER IN GEORGIA `МЕНОРА~ НЕЗАВИСИМАЯ ЕВРЕЙСКАЯ ГАЗЕТА В ГРУЗИИ ivnisi (Tamuzi) #6 (380) (5773) 2013 ikiTxeT gazeT `menoras~ eleqtronuli versia veb misamarTze WWW.MENORA.GE `menoras~ 20 wlisTavs ulocaven... warmatebebs gisurvebT! `menoras~ 20 wlis iubilesTan dakavSirebiT, neba mo- meciT, am uaRresad mniSvnelovan gazeTs mivuloco da Cemi pativiscema gamovxato im xangrZlivi wvlilisTvis, romelic mas ori eris daaxloebis saqmeSi aqvs gaweuli. ebraeli eri 2600 weliwadze metia, qarTuli sazoga- doebis ganuyofeli, gamorCeuli da Ria nawilia. is- raelma da saqarTvelom 1 ivniss diplomatiuri urT- ierTobis damyarebis 21-e iubile izeima, aseve aRiniSna israelis 65-e da saqarTvelos 22-e damoukideblobis dReebi. Cven xangrZlivi istoria gvakavSirebs da momava- li partnioroba erToblivi ZalisxmeviT unda vaSenoT. iuval fuqsi israelis sruluflebiani elCi saqarTveloSi SoTa bostanaSvili 1948 - 2013 SoTa bostanaSvili daibada 1948 wlis 13 maiss q.TbilisSi. 1972 wels daamTavra saqarTvelos po- liteqnikuri instituti arqiteqturis specialo- biT. saproeqto organizaciaSi miRebuli praqti- kuli gamocdilebis Semdeg, 1978 wlidan daiwyo pedagogiuri moRvaweoba da TiTqmis oTxi aTeuli weli uangarod, uSurvelad miuZRvna qarTul ar- qiteqturas, axalgazrda arqiteqtorTa aRzrdas. 1990 wels daaarsa studia-saxelosno da sagani „arqiteqturuli poetika“. studiaSi miRebulma sruliad araordinalurma codnam kompoziciaSi, koloristikaSi, zogadesTetikur sakiTxebSi, mniS- vnelovani kvali daamCnia axalgazrdebis mxatvrul azrovnebas. SoTa gaxldaT farTo erudiciis pirovneba, romlis interesebis sferoSi arqiteqturis garda, mniSvnelovani adgili uWiravs poezias, literatu- ras, religias, esTetikas. mis interesebSi moeqca aseve kulturuli memkvidreobis problematika, rasac miuZRvna soliduri, originaluri naSromi. gamocemuli aqvs poeturi krebuli „oTxi laparaki“. misi wigni „buca“ 2012 wels dajildovda arqiteq- torTa saerTaSoriso trienales vercxlis medliT. yovelive amis miRma iyo didi Sroma, gulmodgineba, Zieba, mZafri emociebi. es iyo zeimi niWis, fantaziis, ganaTlebis, profesionalizmis. SoTa bostanaSvili mravali arqiteqturuli proeqtis da realizaciis avtoria. maT Soris aR- saniSnavia: xevsureTis soflebi xaxmati da biso; kulturis sasaxle q. foTSi, bavSvTa qalaqi mal- Tayvis tye-parkSi, „ierusalimis saxli“ q.TbilisSi, ToneTis moedanze; „xsovnis taZari“ sof. muxranTan; „xsovnis kubi“ q. senakSi; memoriali „dideba Sromas“ q. quTaisSi; onis sinagogis restavracia; individua- luri sacxovrebeli saxlebi saqarTvelos sxvadasx- va qalaqebSi; sastumro „Sardeni“ Zvel TbilisSi; „poeziis sasaxle“ q.TbilisSi da sxva. premirebulia misi araerTi sakonkurso proeqti: marjaniSvilis Teatri, saerTaSoriso konkursi „XXI saukunis civi- lizaciis sivrce“ (venecia); sazogadoebrivi centri rusTavelis prospeqtze, wminda samebis sakaTedro taZari, „9 aprilis msxverplTa memoriali“ da sxva. mkveTrad icavda Tavisi individualuri Semoq- medebis sazRvrebs, yvelgan da yovelTvis imsax- urebda maRal Sefasebas. da mainc, rogori iyo SoTa bostanaSvili? zogi- saTvis - sikeTiT savse, mudam Cafiqrebuli, erTTa- vad saqmiT dakavebuli. sxvebisaTvis - araordinal- uri, TavisTavadi da fanatikosi moRvawe. yvelas sakuTari warmodgena SeiZleba hqondes, magram erTi cxadia: iyo adamiani, romelic malavda tkivils, malavda problemebs, guluxvad gascem- da siyvaruls im adamianebis mimarT, visTanac me- gobrobda, es wre ki sakmaod mravalferovani iyo. ar aklda jildoebi, dafaseba: iyo arqiteqtorTa saerTaSoriso akademiis wevri, saxelmwifo da saerTaSoriso premiebis laureati, saqarTvelos teqnikuri universitetis sruli profesori, Rirsebis ordenis kavaleri. misi sikvdili dasasrulia amqveyniuri cxovrebisa da dasawyisi axali samaradiso si- cocxlisa. saqarTvelos teqnikuri universitetis arqiteqturis, urbanistikis da dizainis fakultetis profesorebi: goCa miqiaSvili, vaxtang daviTaia, elene kalandaZe, nino imnaZe, giuli gegelia, Tengiz gogolaSvili, zurab sujaSvili, nanuli TevzaZe,levan beriZe, aleko korkotaSvili, mzia milaSvili, pavle ZinZibaZe, Tamar Wanturia, nika SaviSvili, gia SaiSmelaSvili jemal ajiaSvili _ rusTavelis premiis laureati saqarTvelos prezident- Tan arsebuli xelovnebisa da mecnierebis dargebSi SoTa rusTavelis sax- elobisa da saqarTvelos erovnuli premiebis komi- siis gadawyvetilebis Ses- abamisad, SoTa rusTavelis saxelobis premiis laurea- tis wodeba mieniWa: poetsa da mTargmnels jemal (simon) ajiaSvils _ Targmnili da original- uri saukeTeso poeturi ni- muSebisTvis; gamorCeuli sazogadoebrivi da literaturuli moRvaweobisTvis; qarTul-ebrauli urTierTobis ganviTa- rebaSi Setanili umniSvnelovanesi wvlilisaTvis (gardacva- lebis Semdeg). israelis damoukideblobis dRe israelis damoukideblobis 65-e wlisTavis aRsaniSnavad israelis sagangebo da sruluflebianma elCma saqarTveloSi iuval fuqsma, sazogadoebriobis warmomadgen- lebi Tavis rezidenciaSi miiwvia. man aseTi sityviT mimarTa stumrebs: b-ni iuval fuqsi: pativcemulo stumrebo, qalbatonebo da batonebo, megobrebo! _ wels israeli damoukideblobis 65–e weliwads aRniSnavs, ramdenime dRis win da- moukideblobis dRe saqarTvelom izeima, 1 ivniss ki israelsa da saqarTvelos Soris diplomatiuri urTierTobis damyarebidan 21–e weliwadi Sesrulda. Cvens erebs Soris megobroba gacilebiT xangrZlivia. yoveli Cvengani pativs vcemT Tanacxovrebis, er- Tobisa da tolerantobis mravalsaukunovan istorias. ori aTwleulis ganmavlobaSi diplomatiuri urTierTobebiT bevr warmatebas mi- vaRwieT, Tumca, kvlavac bevri gamowveva gvaqvs misaRebi. darwmunebuli var, erTad nebismieri problemis daZlevas SevZlebT. uaxloes momavalSi saqarTvelos premier-ministri israels ewveva. es viziti is- raelisa da saqarTvelos urTierTobis yvela aspeqts ganaviTarebs – politikurs, eko- nomikursa da kulturuls. israelisa da misi damoukideblobis istoria unikaluria. igive SemiZlia, vTqva saqa- rTvelozec. yoveli Cvengani zrunavs saqarTveloze da qveynis samomavlo ganviTare- baze. Cvens xalxebsa da qveynebs mSvidobas, stabilurobas da ganviTarebas vusurveb. `menora~ dResaswaulze mosul stumrebs gaesaubra: saqarTvelos sagareo saqmeTa ministri q-ni maia fanjikiZe: _ 1948 wlis 14 maiss israelis saxelmwifos daarseba aris istoriuli samarTliano- bis aRdgena, swored amitom es aris mTeli msoflios masStabiT misaloci da misasalme- beli faqti. guliT da suliT vulocav israelis saxelmwifos am mniSvnelovan dRes da vusurveb yvelafer saukeTesos. saqarTvelos mTavari prokurori b-ni arCil kbilaSvili: _ dRes aRiniSneba 65-e wlisTavi israelis saxelmwifos damoukideblobisa. es re- zidencia CemTvis nacnobia, maSin rodesac me, rogorc advokati, vicavdi ebrael bi- znesmenebs, xSirad movdiodi xolme aq. me da icxak gerbergi, romelic gaxldaT is- raelis elCi saqarTveloSi, vbWobdiT rogor davxmarebodiT am adamianebs. axla, am SemTxvevaSi, prokuroris rangSic sruliad ar vgrZnob Tavs ucxod. minda mivuloco yvelas, yvela ebraels _ mcxovrebs Tavis samSobloSi, mcxovrebs saqarTveloSi, sael- Cos TanamSromlebs, romelTa advokatic viyavi me. israeli CemTvis Zalian axlobeli qveyanaa da minda mTeli suliT da guliT vusurvo warmatebebi. kompozitori da diriJori b-ni vaxtang kaxiZe: _ pirvel rigSi, minda suliT da guliT mivuloco israels da ebrael xalxs es dRe. es aris uaxloesi qveyana CvenTvis aramarto 26 saukunovani warsuliT, aramed realu- rad, Tavisufali saqarTvelos pirobebSi es erT-erTi pirveli qveyana iyo, romelic Zmurad dagvidga gverdSi. mizezi ar aris mxolod is, rom saqarTvelodan bevri ebrae- lia wasuli, amis mizezia zogadad am xalxis damokidebuleba adamianobisadmi, Tavisu- flebisadmi.

Cemo megobaro, moswavlev da maswavlebelo! - menora.ge · urebda maRal Sefasebas. da mainc, rogori iyo SoTa bostanaSvili? zogi-saTvis - sikeTiT savse, mudam Cafiqrebuli, ... vel ebraelTaTvis,

Embed Size (px)

Citation preview

damoukidebeli ebrauli gazeTi saqarTveloSi

gamodis 1993 wlismartidan

`MENORA~ INDEPENDENT JEWISH NEWSPAPER IN GEORGIA

`МЕНОРА~ НЕЗАВИСИМАЯ ЕВРЕЙСКАЯ ГАЗЕТА В ГРУЗИИ

ivnisi(Tamuzi)#6 (380)(5773)2013

ikiTxeT gazeT `menoras~ eleqtronuli versia veb misamarTze WWW.MENORA.GE

`menoras~ 20 wlisTavs ulocaven...

warmatebebs gisurvebT! `menoras~ 20 wlis iubilesTan dakavSirebiT, neba mo-

meciT, am uaRresad mniSvnelovan gazeTs mivuloco da Cemi pativiscema gamovxato im xangrZlivi wvlilisTvis, romelic mas ori eris daaxloebis saqmeSi aqvs gaweuli.

ebraeli eri 2600 weliwadze metia, qarTuli sazoga-doebis ganuyofeli, gamorCeuli da Ria nawilia. is-raelma da saqarTvelom 1 ivniss diplomatiuri urT-ierTobis damyarebis 21-e iubile izeima, aseve aRiniSna israelis 65-e da saqarTvelos 22-e damoukideblobis dReebi. Cven xangrZlivi istoria gvakavSirebs da momava-li partnioroba erToblivi ZalisxmeviT unda vaSenoT.

iuval fuqsiisraelis sruluflebiani elCi saqarTveloSi

SoTa bostanaSvili 1948 - 2013SoTa bostanaSvili daibada 1948 wlis 13 maiss

q.TbilisSi. 1972 wels daamTavra saqarTvelos po-liteqnikuri instituti arqiteqturis specialo-biT. saproeqto organizaciaSi miRebuli praqti-kuli gamocdilebis Semdeg, 1978 wlidan daiwyo pedagogiuri moRvaweoba da TiTqmis oTxi aTeuli weli uangarod, uSurvelad miuZRvna qarTul ar-qiteqturas, axalgazrda arqiteqtorTa aRzrdas. 1990 wels daaarsa studia-saxelosno da sagani „arqiteqturuli poetika“. studiaSi miRebulma sruliad araordinalurma codnam kompoziciaSi, koloristikaSi, zogadesTetikur sakiTxebSi, mniS-vnelovani kvali daamCnia axalgazrdebis mxatvrul azrovnebas.

SoTa gaxldaT farTo erudiciis pirovneba, romlis interesebis sferoSi arqiteqturis garda, mniSvnelovani adgili uWiravs poezias, literatu-ras, religias, esTetikas. mis interesebSi moeqca aseve kulturuli memkvidreobis problematika, rasac miuZRvna soliduri, originaluri naSromi. gamocemuli aqvs poeturi krebuli „oTxi laparaki“. misi wigni „buca“ 2012 wels dajildovda arqiteq-torTa saerTaSoriso trienales vercxlis medliT. yovelive amis miRma iyo didi Sroma, gulmodgineba,

Zieba, mZafri emociebi. es iyo zeimi niWis, fantaziis, ganaTlebis, profesionalizmis.

SoTa bostanaSvili mravali arqiteqturuli proeqtis da realizaciis avtoria. maT Soris aR-saniSnavia: xevsureTis soflebi xaxmati da biso; kulturis sasaxle q. foTSi, bavSvTa qalaqi mal-Tayvis tye-parkSi, „ierusalimis saxli“ q.TbilisSi, ToneTis moedanze; „xsovnis taZari“ sof. muxran Tan; „xsovnis kubi“ q. senakSi; memoriali „dideba Sromas“ q. quTaisSi; onis sinagogis restavracia; individua-luri sacxovrebeli saxlebi saqarTvelos sxvadasx-va qalaqebSi; sastumro „Sardeni“ Zvel TbilisSi; „poeziis sasaxle“ q.TbilisSi da sxva. premirebulia misi araerTi sakonkurso proeqti: marjaniSvilis Teatri, saerTaSoriso konkursi „XXI saukunis civi-lizaciis sivrce“ (venecia); sazogadoebrivi centri rusTavelis prospeqtze, wminda samebis sakaTedro taZari, „9 aprilis msxverplTa memoriali“ da sxva. mkveTrad icavda Tavisi individualuri Semoq-medebis sazRvrebs, yvelgan da yovelTvis imsax-urebda maRal Sefasebas.

da mainc, rogori iyo SoTa bostanaSvili? zogi-saTvis - sikeTiT savse, mudam Cafiqrebuli, erTTa-vad saqmiT dakavebuli. sxvebisaTvis - araordinal-

uri, TavisTavadi da fanatikosi moRvawe. yvelas sakuTari warmodgena SeiZleba hqondes, magram erTi cxadia: iyo adamiani, romelic malavda tkivils, malavda problemebs, guluxvad gascem-da siyvaruls im adamianebis mimarT, visTanac me-gobrobda, es wre ki sakmaod mravalferovani iyo. ar aklda jildoebi, dafaseba: iyo arqiteqtorTa saerTaSoriso akademiis wevri, saxelmwifo da saerTaSoriso premiebis laureati, saqarTvelos teqnikuri universitetis sruli profesori, Rirsebis ordenis kavaleri.

misi sikvdili dasasrulia amqveyniuri cxovrebisa da dasawyisi axali samaradiso si-cocxlisa.

saqarTvelos teqnikuri universitetis arqiteqturis, urbanistikis da dizainis fakultetis profesorebi: goCa miqiaSvili, vaxtang daviTaia, elene kalandaZe, nino imnaZe, giuli gegelia, Tengiz gogolaSvili, zurab sujaSvili, nanuli TevzaZe,levan beriZe, aleko korkotaSvili, mzia milaSvili, pavle ZinZibaZe, Tamar Wanturia, nika SaviSvili, gia SaiSmelaSvili

jemal ajiaSvili _ rusTavelis premiis

laureati

saqarTvelos prezident-Tan arsebuli xelovnebisa da mecnierebis dargebSi SoTa rusTavelis sax-elobisa da saqarTvelos erovnuli premiebis komi-siis gadawyvetilebis Ses-abamisad, SoTa rusTavelis saxelobis premiis laurea-tis wodeba mieniWa:

poetsa da mTargmnels jemal (simon) ajiaSvils _ Targmnili da original-uri saukeTeso poeturi ni-muSebisTvis; gamorCeuli sazogadoebrivi da literaturuli moRvaweobisTvis; qarTul-ebrauli urTierTobis ganviTa-rebaSi Setanili umniSvnelovanesi wvlilisaTvis (gardacva-lebis Semdeg).

israelis damoukideblobis dReisraelis damoukideblobis 65-e wlisTavis aRsaniSnavad israelis sagangebo da

sruluflebianma elCma saqarTveloSi iuval fuqsma, sazogadoebriobis warmomadgen-lebi Tavis rezidenciaSi miiwvia. man aseTi sityviT mimarTa stumrebs:

b-ni iuval fuqsi:pativcemulo stumrebo, qalbatonebo da batonebo, megobrebo!_ wels israeli damoukideblobis 65–e weliwads aRniSnavs, ramdenime dRis win da-

moukideblobis dRe saqarTvelom izeima, 1 ivniss ki israelsa da saqarTvelos Soris diplomatiuri urTierTobis damyarebidan 21–e weliwadi Sesrulda. Cvens erebs Soris megobroba gacilebiT xangrZlivia. yoveli Cvengani pativs vcemT Tanacxovrebis, er-Tobisa da tolerantobis mravalsaukunovan istorias.

ori aTwleulis ganmavlobaSi diplomatiuri urTierTobebiT bevr warmatebas mi-vaRwieT, Tumca, kvlavac bevri gamowveva gvaqvs misaRebi. darwmunebuli var, erTad nebismieri problemis daZlevas SevZlebT.

uaxloes momavalSi saqarTvelos premier-ministri israels ewveva. es viziti is-raelisa da saqarTvelos urTierTobis yvela aspeqts ganaviTarebs – politikurs, eko-nomikursa da kulturuls.

israelisa da misi damoukideblobis istoria unikaluria. igive SemiZlia, vTqva saqa-rTvelozec. yoveli Cvengani zrunavs saqarTveloze da qveynis samomavlo ganviTare-baze. Cvens xalxebsa da qveynebs mSvidobas, stabilurobas da ganviTarebas vusurveb.

`menora~ dResaswaulze mosul stumrebs gaesaubra:saqarTvelos sagareo saqmeTa ministri q-ni maia fanjikiZe: _ 1948 wlis 14 maiss israelis saxelmwifos daarseba aris istoriuli samarTliano-

bis aRdgena, swored amitom es aris mTeli msoflios masStabiT misaloci da misasalme-beli faqti. guliT da suliT vulocav israelis saxelmwifos am mniSvnelovan dRes da vusurveb yvelafer saukeTesos.

saqarTvelos mTavari prokurori b-ni arCil kbilaSvili:_ dRes aRiniSneba 65-e wlisTavi israelis saxelmwifos damoukideblobisa. es re-

zidencia CemTvis nacnobia, maSin rodesac me, rogorc advokati, vicavdi ebrael bi-znesmenebs, xSirad movdiodi xolme aq. me da icxak gerbergi, romelic gaxldaT is-raelis elCi saqarTveloSi, vbWobdiT rogor davxmarebodiT am adamianebs. axla, am SemTxvevaSi, prokuroris rangSic sruliad ar vgrZnob Tavs ucxod. minda mivuloco yvelas, yvela ebraels _ mcxovrebs Tavis samSobloSi, mcxovrebs saqarTveloSi, sael-Cos TanamSromlebs, romelTa advokatic viyavi me. israeli CemTvis Zalian axlobeli qveyanaa da minda mTeli suliT da guliT vusurvo warmatebebi.

kompozitori da diriJori b-ni vaxtang kaxiZe:_ pirvel rigSi, minda suliT da guliT mivuloco israels da ebrael xalxs es dRe.

es aris uaxloesi qveyana CvenTvis aramarto 26 saukunovani warsuliT, aramed realu-rad, Tavisufali saqarTvelos pirobebSi es erT-erTi pirveli qveyana iyo, romelic Zmurad dagvidga gverdSi. mizezi ar aris mxolod is, rom saqarTvelodan bevri ebrae-lia wasuli, amis mizezia zogadad am xalxis damokidebuleba adamianobisadmi, Tavisu-flebisadmi.

2 m e n o r a ivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

dRe, rodesac ukanasknel gzaze gavacileT ba-toni SoTa, Zalauneburad gaxda mis mier ganvlili uaRresad saintereso da mravalferovani Semoq-medebiTi gzis erTgvari gzagasayari. gzisa, rom-lis nawili aq, Cvens gverdiT, amqveynad Zevs, xolo meore nawili, Tu Seqspiris hamletis ivane maCab-liseul Targmans davesesxebiT, `iq im bnelsa da ucnob mxares, sadiT arc erTi mgzavri ukan aRar brundeba~. dRevandeli dRe Semajamebeli gvirg-vinia im mniSvnelovani arqiteqturuli Ziebebisa, romelsac batoni SoTa ase Tavdauzogavad eweoda mTeli Tavisi sicocxlis manZilze da romelsac safuZveli formalurad 25 wlis win, veneciaSi, san-markos moedanze Caeyara, rodesac saerTaSoriso arqiteqturulma sazogadoebam Seajama iuneskos egidiT gamarTuli arqiteqturuli konkursi.

konkursSi, romlis Tema iyo `XXI saukunis civi-lizaciis sivrce~ pirveli premiis damsaxureba, batoni SoTa bostanaSvilis mier Catarebuli in-terdisciplinaruli kvlevebis pirveli Sedegebis Sejameba iyo. im dRes moxda arqiteqturuli poeti-kis meTodologiis dabadeba da profesiuli aRi-areba.

mogexsenebaT, xelovnebis Teoria mudam iyo da aris cvalebadi da ganviTarebadi fenomeni. xe-lovnebis Teoria verasdros ver Cerdeba miRweul-ze im martivi mizezis gamo, rom sagani misi xedvisa, xelovnebis TiToeuli dargi ganuwyvetliv icvlis xedvis rakurss, perspeqtivas da rogorc cvaleba-di informaciuli nakadi, ganuwyvetliv iTxovs axal Teoriul xedvebs.

swored xedvis perspeqtivaSi momxdar cvlile-bebs – e.w. gare xedvis poziciis Canacvlebas Siga xedvis poziciiT – daukavSirda me-20 saukunis xe-lovnebis Teoriis mravalferovneba da siuxve.

erTmaneTis gverdiT aRmocenda iseTi Teoriuli skolebi, romlebic gansxvavebul konceptualur safuZvels eyrdnobian. marTalia, yvela Teoriul skolas Tavisi monaTesave disciplina moepoveboda, zogs - filosofia, zogs - esTetika, zogs - lingvis-tika, eTika an maTematika, zogsac - ramodenime erT-droulad, magram maT sruliad cxadad gaaCndaT erTi saerTo principi: xelovnebis Teoria daadga

interdisciplinaruli kvlevebis gzas.aRmocenda komparativistuli kvlevebi, rom-

lis sayuradRebo nimuSs warmoadgens batoni SoTa bostanaSvilis kvlevebi arqiteqturuli poetikis, ufro dazustebiT ki – metapoetikis sferoSi.

amgvarad Seiqmna uaRresad saintereso leqciebis kursi, romelic ager ukve 25 weliwadia warmatebiT ikiTxeba saqarTvelos teqnikuri universitetis arqiteqturis fakultetze.

Tavdapirvelad batoni SoTas kvlevebis Sede-gebis gamomzeureba iyo erTgvari reaqcia arqiteq-turaSi gamefebuli usaxurobis da utilitarizmis mimarT. misi mizani gaxda arqiteqturis, rogorc xelovnebaTa sinTezis maorganizebeli rolis re-abilitacia.

swored batonma SoTam daamkvidra arqiteqturis kvlevebi xelovnebis momijnave disciplinebTan aqtiur kavSirSi da konceptualur paradigmebze dayrdnobiT Seqmna zogadhumanitaruli, sakmaod farTe da saintereso kvleviTi areali.

arqiteqturuli poetika iqca erTgvar instru-mentad, meTodologiad, romelic sivrculi sin-TeziT miRebul saxeebs kulturaTa paradigmebis konteqstSi aRwers da romlis mizani saganTa axle-buri xedvis (dekonstruqciis) damkvidrebaa.

batoni SoTas interpretaciuli strategia te-qstis invariantuli wakiTxvis meTodologiur ino-vaciaSi gamovlinda.

masSi igrZnoba erTgvari ltolva Teoriuli azrovnebis da praqtikuli Semoqmedebis mWidro urTierTobisaken, rac brwyinvaled gamovlinda qobuleTis quCaze daproeqtebul da realizebul SenobaSi, agreTve kojris quCaze jer agebul da Semdeg ukve dangreul `poeziis sasaxlis~ arqiteq-turaSi.

SoTa bostanaSvilis mier SemoTavazebuli sivrcis anatomiis kvlevis meTodika warmatebiT SeiZleba gamoyenebuli iqnas Tanamedrove arqite-qturis mdgomareobis, ufro swored ki misi defor-maciis xarisxis Sefasebis instrumentad. misi meS-veobiT warmatebiT SeiZleboda Tvali gvedevnebina am deformaciis organikisaTvis da dagvenaxa Tu ra mdgomareobaSia xelovnebaTa deda- arqiteqtura.

bolos minda ramodenime sityva baton SoTazec mogaxsenoT.

me-20 saukunis erT-erTi yvelaze TvalsaCino fsiqoanalitikosi, neofroidizmis fuZemdebeli erix fromi, Tavis fundamentur naSromSi `floba Tu yofna~ damajereblad gvarwmunebs, rom floba (gankargva) da yofiereba (yofna), warmoadgenen adamianis arsebobis or ZiriTad alternatiul sa-Sualebas, xerxs, princips. romelime maTganis upi-ratesoba gansazRvravs gansxvavebas adamianTa so-cialur tipebs da individualur Tvisebebs Soris.

`flobis~ principis mixedviT Tanamedrove ada-miani Tavis Tavs afasebs, gansazRvravs Semdegi formuliT: me var is, rasac vflob da movixmar. ase-Ti adamianebi gamoirCevian sixarbiT (da ara marto materialur aspeqtSi). isini cdiloben moixveWon rac SeZleba meti gavlena, upiratesoba, saxeli, rogorc am miznis miRwevis saSualeba, meti zedapi-ruli informacia . . . arcTu ise iSviaTad qonebac ki.

aseTi adamianebis antipods warmoadgenda ba-toni SoTa bostanaSvili, romelic `yofnis~ (yo-fierebis) principis mixedviT arsebobda da im ada-mians warmoadgenda, romlisTvisac niSandoblivia fundamentalur da mravlismomcvel ganaTlebaze dafuZnebuli suliereba da siRrmiseuli codna. aseTi adamianebis xvedri `artistul~ umciresoba-Si yofnaa, vinaidan `kultura mudam umciresobaa~.

Zalian Zneli iqneba SeveguoT im azrs, rom batoni SoTa Cvens gverdiT ar iqneba. Tumca darCeba didi imedi, rom mis mier dawyebul saqmes saxelovnad gaagrZelebs misi vaJi daviTi, romelsac batonma SoTam mTeli Tavisi codna da gamocdileba gauzi-ara.

goCa miqiaSvili saqarTvelos politeqnikuri universitetis

profesori

sityva SoTa bostanaSvilis gardacvalebaze

es faqti Zalian mZimea CemTvis: midian adamianebi, romelnic sufTa haeriviT gvWirdeba. sul cota xnis winaT Cvengan wavida jemal ajiaSvili. da ai, axali danakargi Cveni Temisa da msoflios qarT-vel ebraelTaTvis, profesori, saxelmwifo premi-is laureati (verc ki SevZleb misi yvela titulis CamoTvlas), udidesi moazrovne, gulwrfeli, kargi ebraeli SabTai (SoTa) bostanaSvili.

Cemi maswavlebeli abram malkini maswavlida, rom am samyaroSi yvela movlena ukavSirdeba Toris kviris sakiTxav Tavs. im kviraSi, rodesac SabTai Cvengan wavida, vkiTxulobdiT Toris Tavs `Slax~, romelSic saubaria imaze, Tu rogor gzavnis moSe rabeinu mzveravebs israelis miwaze - Tormeti Sto-

dan TiTo adamians. yvela israelis tomis meTauri da wmindani iyo, magram aTma maTganma sakuTari misi-is Sesrulebisas waiborZika, imitom rom ambobdnen cuds israelis miwaze da xalxs Caagonebdnen ar asu-liyvnen israelSi. mxolod orni midian umravleso-bis winaaRmdeg – iehuSua da kalevi. isini darCnen gamCenisa da sakuTari xalxis erTgulni da Seecad-nen win aRsdgomodnen borotebas. maT es ar gamou-vidaT _ xalxma maT ar mousmina, magram maTTvis es sul erTi iyo – ukan ar dauxeviaT.

aseTi iyo SabTaic, yovelTvis gulwrfeli, mzad iyo bolomde darCeniliyo gamCenTan, sakuTar xalxTan da simarTlesTan. is yovelTvis miyvebo-da sakuTar gzas da ar uerTdeboda umravlesobas

borotebaSi. rodesac akademikos andrei saxarovs hkiTxes: `Tqven ra, gindaT komunizmze, sabWoTa xe-lisuflebaze gaimarjvoT?~ man upasuxa: `Cven unda vakeToT is, rac unda vakeToT, Semdeg ki moxdes is, rac mosaxdenia.~

aseTive iyo SabTaic _ Rrma, mgrZnobiare da brZeni adamiani, Seyvarebuli Tavis xalxsa da mTel samyaroze.

dae, daevanos suli Seni samoTxeSi, Cemo megobaro, moswavlev da maswavlebelo.

Rrma mwuxarebiT da TanagrZnobiT misi axlo-blebisa da ojaxis wevrebis mimarT

ariel levini

Cemo megobaro, moswavlev da maswavlebelo!

es Cven gvWirdeba!ise moxda, rom SarSan qarTvel ebraelTa ko-

gresis egidiT gamomaval Jurnal `erToba~-saTvis micemul interviuSi Semdegi azri gavaxmiane:

`dRevandel dRes me seriozulad maRelvebs Cve-ni Temis mier saqarTveloSi ganvlili cxovrebisa da yofis aRnusxvis sakiTxebi. Cven xom saocrad sain-tereso, dramatiuli koliziebiT savse cxovreba ganvvleT saqarTveloSi, romelsac Zalian xSirad, viTom `moyvaruli araprofesionalebi~ sruliad gaumarTav, mxolod qvecnobier emociebze dayrd-nobiT Seqmnil, ZiriTadad mdare xarisxis, `nawar-moebebiT~ afiqsireben. es ar unda ekadrebodes Cvens, dReisaTvis sakmaod didi ambiciebis mqone Tems. yovelive es ki gva valdebulebs Cveni sakmaod Zlieri Temis, bevr SemTxvevaSi, uazrod gaxarjuli saxsrebis ufro sworad gamiznul, yairaTian gamoy-enebas, isev da isev Cveni Temis saqarTveloSi yofis istoriisa da istoriul samSobloSi damkvidrebis obieqturi asaxvisaTvis da momavali TaobebisaTvis gadasacemad, _ wignebis, dokumenturi filmebisa Tu sxva saxiT. gindaT simarTle giTxraT? rode-sac Tems, swored dRes (!!!) gaaCnia iSviaTad didi inteleqtualuri azrovnebis matarebeli pirovne-bebi (rasac, zogjer, saukuneebi sWirdeba), bevr SemTxvevaSi, tradiciisamebr, ugulvebelvyofT maT, sakuTari gaunaTlebulobis, windauxedaobisa Tu ambiciebis gamo da usinaTloebsa da yruebs vemsgavsebiT.~

es weli Cveni TemisTvis didi danakargebiT dai-wyo! jemal ajiaSvilis udrood wasvlis tkivili kidev ar gagvsvlia da exla SoTa bostanaSvilic davkargeT!!! SesaZloa qarTveli ebraelTa TemisT-vis misi saxeli naklebad iyos cnobili, magram obi-eqturoba maiZulebs vaRiaro, rom mis mier gaweuli uangaro Sromis nayofi Zeglad daudgeba Cven Tems. is erTaderTi profesionali mkvlevari arqiteqto-ria, romelmac SesZlo saqarTvelos yovel kuTxeSi mimofantuli ebrauli siZveleebis, salocavebisa da sasaflaoebis Seswavla da dokumenturad aR-wera. zogierT SemTxvevaSi maTi rekonstruqciac ki. (mag: axalcixisa da onis salocavebis aRdgeniTi samuSaoebi misi piradi xelmZRvanelobiT Catarda) man erTaderTma SesZlo profesiul doneze gae-grZelebina nisan babalikaSvilis mier dawyebuli saSviliSvilo saqme, moeZia da gamoekvlia Cveni Temis saqarTveloSi yofis artefaqtebi. SoTa bostanaSvili gamoirCeoda saocari patiosnebiTa da didi SromisunarianobiT. man sakuTari iniciati-viT fexiT moiara mTeli saqarTvelo da misi erTgu-li studentebis daxmarebiT SesZlo, marTlac, rom saSviliSvilo saqmis gakeTeba.

SoTa bostanaSvili ara marto arqiteqtori iyo, aramed SesaniSnavi fotografi da wignis ilustra-tori. mis mier gaformebuli wignebi (jemal aji-aSvilis, giorgi xuxaSvilis, guram baTiaSvilis da mravali sxv.) yovelTvis gamoirCeodnen miseuli

xedviT, xSirad lamaz qarTul asoebs ebrauli al-favitisaTvis damaxasiaTebeli TvisebebiTa da or-namentebiT Seamkobda. bolo wlebSi ki gazeT `me-noras~ daxmarebiT SoTa sruliad axal ampluaSi warsdga sazogadoebis winaSe, is sityvis didosta-tad mogvevlina! sityvis miseuli metamorfozebi imdenad uCveulo aRmoCnda, rom xSirad ggonia ra-Rac gaTamaSebaa, mxolod Semdeg xvdebi, Tu raoden saintereso movlenasTan gaqvs saqme da ramdenad axloa yovelive ebraeli erisTvis damaxasiaTebel sityvisa Tu asos (mravalSrian) wvdomasTan.

davagvianeT, davagvianeT, unugeSod davagvi-aneT... ver SevZeliT misTvis Sesabamisi pativi migvego da daxmarebis xeli gagvewvdina, isev CvenT-vis, Cveni erisTvis iyo yovelive es saWiro. iqneb, exla mainc gamovfxizldeT da mis danatovars mi-vxedoT, raTa saqarTveloSi Cveni realuri yofis es erTaderTi unikaluri da obieqturi masala Ses-abamis doneze gamovceT da STamomavlobas davuto-voT. es SoTas ar sWirdeba, man Tavisi saqme pirnaT-lad Seasrula erisa da RmerTis winaSe, es gvWirdeba Cven, raTa cotaTi mainc avmaRldeT sakuTar meze da gvirabis bolos Suqi davinaxoT.

RmerTma acxonos misi suli!

ioseb bardanaSvilikompozitori

soso ajiaSvili gamoTqvams Rrma mwux-arebas cnobili mecnieris, mkvlevaris, qarTvel ebraelTa memkvidreobis mecni-eruli Seswavlis amagdaris

SoTa bostanaSvilis gardacvalebis gamo.

3m e n o r aivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

qarTveli ebraeloba xom istoriulad ormagi cnobierebisaa – qarTuli da ebrauli. SoTac amaTi nawili iyo – sulSi atarebda rogorc qarTuli sa-myaros Tayvaniscemas, misi uangaro samsaxurisken swrafvas, aseve ebrauli tradiciebis erTgule-bas. xom suliT xorcamde ebraeli iyo, araerTxel uTqvams Cemebr qarTveli bevri ar ariso. asec iyo – sulierad, SemoqmedebiTi interesebiT qarTuli kulturis ganuyreli, organuli nawili gaxldaT, mas msaxurebda, magram es sulac ar uSlida xels yofiliyo `nefeS iudis~ Cinebuli matarebeli. es suliskveTeba gana maSin ganuviTarda, roca 90-ian wlebSi ariel levinis xelmZRvanelobiT iudaizmis safuZvlebs eufleboda, masSi ukve arsebulma am suliskveTebam miiyvana ariel levinis skolaSi pro-fesori, sayovelTaod aRiarebuli arqiteqtori da Caujda Zvel aRTqmas, winaswarmetyvelTa wignebs. aman ki Tanamedrove filosofiuri tendenciebis Seswavlis interesi gauRviva. bolo aTwleulSi amiT gaxldaT gatacebuli.

Sedegi? ieSiva xom logikur azrovnebas anviTa-rebs _ Camoyalibda sainteresod, originalurad moazrovne pirovneba. SemarTebiT ibrZoda adamia-nis RirsebisaTvis, qarTveli ebraelobis materi-aluri kulturis dafiqsireba-gadarCenisaTvis, is, rac man gaakeTa ebrauli sasaflaoebisa da sina-gogaluri nagebobebis mecnieruli SeswavlisaT-vis, gmirobis tolfasia - maSin roca Cveni moZmeni sakoncerto programebisaTvis auracxel Tanxas xarjaven, SoTa bostanaSvils, profesors, axalgaz-rdobis aRmzrdels arqiteqtorTa saerTaSoriso akademiis wevrs, SiSveli xelebiT – dafinansebis ga-reSe _ uxdeboda qarTvel ebraelTa materialuri kulturis Zeglebis Seswavla, rac faqtiurad Cveni Rirseuli warsulis, am miwaze erovnuli identifi-kaciis naTeli dadastureba gaxldaT. diax, SiSveli xelebiT akeTebda am erovnul saqmes. mxolod Ta-visi studentebi edgnen gverdiT (SoTas gasvenebis dRes, misi megobari, profesori vaxtang daviTaia

meubneboda, am bolo wlebSi Cveni mravali kolega gardaicvala, amdeni studenti arc erTi profeso-ris gasvenebaze ar minaxavso).

SoTa Zalze emociuri kaci iyo. yvelafers ganic-dida, yvela tkivili Tu sixaruli mis gulze, ner-vul sistemaze did zemoqmedebas axdenda: pirveli maisis quCaze sinagogad miCneuli – sabWoTa xe-lisuflebis mier CamorTmeuli nagebobis ebraelo-bisadmi dabrunebisaTvis brZolisas (gasuli sauku-nis 90-iani wlebis meore naxevari) am morCili tanis da dinji mzeris kacma, WeSmaritad vaJkacuri su-liskveTeba gamoavlina. sinagogisaTvis mebrZolTa jgufs (ariel levini, S. bostanaSvili, S. CikvaSvili, am striqonebis avtori) bevri usiamovneba gadagvx-vda Tavs: sasamarTlo sxdomebi, CvenTvis Zvirfas, pativsacem xelovan adamianebTan dapirispireba, magram SoTas, romelic im wlebSi ara mxolod mkvl-evarad – dokumentebis momZieblad, lamis iurista-dac ki mogvevlina, Tvali ar mouxuWavs. ideisaTvis mamacurad brZolis magaliTs gvaZlevda. dasaZlevi iyo ara mxolod imaTi winaaRmdegoba, vinc nagebobas sinagogad ar aRiarebda, yvelaze mwvaved zogierTi ebraelis arxeinobas, ugulisyurobas ganicdida. acofebda is, rom viRac ebraelebs peticiaze xels awerinebda – sinagoga ar gvWirdeba, sxvebs vCuqni-To. am winaaRmdegobiT gawamebulTa suliskveTeba SoTam da v. fiCxaZem gamoxates, roca im kacs ebrael-Ta moRalate xaro, SesZaxes da kedelTan miayenes.

SoTas sxvagvarad ar SeeZlo: es saqme erovnuli RirsebisaTvis mniSvnelovan faqtad miiCnia, mogvi-anebiT ambobda: `im wlebSi `menoram~ gadamarCina, `menoras~ rom Cemi kvlevebi nomridan nomerSi ar ebeWda, es ambavi Semiwiravdao~.

ase ibrZoda wlebis ganmavlobaSi. ibrZoda qa-rTuli kulturis, pedagogikisaTvis, ibrZoda im mentaluri konfliqtis dasaZlevad, romelic zo-gierT TanamoZmesTan hqonda. aseTebi xom adre ga-trunulni isxdnen, axla ki... axla Turme SoTas SesZ-axes: ras CaacivdiT im Zvel sinagogas, ra gindaT,

xval rom maRaziaSi momivardnen, Sen miSveli?!bolo Tveebis gansacdelma, roca ase uRvTod

daungries wlebis ganmavlobaSi naloliavebi `poe-ziis sasaxle,~ 29 maiss gaxsna kvanZi – erTbaSad waaqcia. am Temas 28 maisis gvian saRamos Cveni Cveu-lebrivi satelefono saubrisasac ki ver auqcia gverdi. me ki veubnebodi `daiviwye, SeeSvi, viTom mi-wisZvram aqcia nangrevebad, an mexi daeca. mova dro da magaze ukeTess Seqmni.~

mjera, Seqmnida. ar dascalda – 29 maiss mebrZolma SoTa bostanaS-

vilma xmali Caago.Cven ki, vinc Seismens, dagvitova zneobriobis mag-

aliTi — miznisaTvis, erovnuli RirsebisaTvis, pa-tiosnebisaTvis unda ibrZolo.

guram baTiaSvili

SoTam xmali Caago

es uzomo sikeTisa da mravalmxrivi niWis pirovne-ba karga xnis win gavicani, magram bolo aTi wlis ganmavlobaSi Zalian davaxlovdiT, TiTqmis yovel-dRiuri, uaRresad Tbili urTierToba gvqonda. SoTa bostanaSvilis ZiriTadi profesia, raRa Tqma unda, arqiteqtoroba gaxldaT da am sarbielze man umniSvnelovanes warmatebebs miaRwia, saerTaSor-iso aRiareba moipova, magram igi imdenad farTo gaqanebis Semoqmedi iyo, erTi dargis CarCoebSi verasgziT ver Caeteoda. uTuod calke aRniSvnis Rirsia is didad nayofieri periodi, moqandake el-guja amaSukelTan da arqiteqtor vaxtang daviTa-iasTan misma erToblivma, daZabulma muSaobam rom ganapiroba.

mecnieruli da pedagogiuri moRvaweobis para-lelurad, dauokebel, fanatikur ltolvas am-JRavnebda poeziisadmi da aqac zedmiwevniT origi-nalurad gamoavlina Tavisi xelwera, novatoruli buneba, gaukvalavi gziT siarulis iSviaTi unari. SoTa bostanaSvili Rrmad iyo SeWrili umdidresi qarTuli enis stiqiaSi, gasaocrad flobda sityvis TamaSis rTul xelovnebas, magram TamaSis miRma mu-dam damafiqrebeli da maxvilgonivruli miniSnebani ikiTxeba. zepirad icoda sulxan-saba orbelianis `sityvis kona~ da am gauxunari wignis cxovelmyofe-li kvali mis TviTmyofad poeziaSi TvalnaTliv irekleba.

marad maZiebeli, aRmoCenaTa JiniT Sepyrobili, Seecada samyaros umTavresi elementebi sityvi-er garsSi moeqcia, risi Taviseburi gamoxatule-bac aris 2012 wels gamocemuli poeturi krebuli `oTxi laparaki~ (redaqtori gaga lomiZe). es wigni iolad wasakiTxi da gasagebi rodia: vici, Tavad av-tori muSaobda vrcel komentarebze, rac albaT mis Canafiqrs, bevr SemTxvevaSi, naTels mofens, ufro misawvdoms gaxdis.

sasiamovnoa, rom saWiro codniT aRWurvilma, ganaTlebulma literatorma nana kuciam, avtoris sicocxleSive, `oTx laparaks~ uZRvna safuZvliani gamokvleva, sadac am araordinaluri wignis mrava-li dafaruli Sre gaSifra. igi iqve Tavmdablurad aRniSnavs, rom SoTa bostanaSvilis wigni samomav-lod sxva kuTxiTac unda iqnes Seswavlili da Se-fasebuli.

uTuod unda daveTanxmoT redaqtorsa da wi-naTqmis avtors gaga lomiZes, rom `oTxi laparakis~ teqsti sulxan-sabas `sityvis konasTan~ erTgvari dialogia.

nana kuciam siRrmiseulad Seicno am wignis qarag-muloba da amdenad zustia SoTa bostanaSvilis mso-flgancdis, azrovnebis maneris miseuli, xatovani daxasiaTeba:

`oTxi laparaki~ poeti-arqiteqtoris kosmogo-niacaa da egzistenciac _ sityvismieri (rogorc

yoveli kosmogonia _ `pirvelad iyo sityva~), oRond aq sityva araa mxolod efemeruli, peplis frTasaviT msubuqi fenomeni, qvasaviT mZimecaa, ce-cxliviT mwvelic, wyal-yinuliviT lipic, haeriviT gamWirvalec, miwasaviT mtvrianic.~ (werilebi uax-les qarTul literaturaze~, Tb., 2012, gv. 98).

werilis bolos nana kucia kidev ufro aZlierebs emociur damokidebulebas mis mier ganxiluli te-qstisadmi, roca ambobs, rom SoTa bostanaSvili `gvagrZnobinebs, ra ucnaurad (sacnaurad!) emTxveva qarTuli sityvis Sina-arsi qarTuli sityvis for-mas. aq sityva plastiuria, JReradi, surnelovani, exebi, Jruantelad givlis. ase gznebdnen qarTul sityvas `mcireodeni rCeuli~.

kidev ufro STambeWdavi, amaRlebuli da sarwmu-noa amave naSromis daskvna, `oTxi laparaki~ mraval-saukunovani `laparakebis~ eqoa, `vefxistyaosnis~, `sityvis konisa~. qarTuli da ucxo foliantebis surneliT gajerebuli sityva _ ara `avi musaifi~, aramed gandobili memkvidris liturgia, qarTuli sityvis taZarSi aRvlenili~. (igive, gv. 128).

amaze didi da uSurvelad gametebuli Sefaseba Zneli warmosadgenia da Sinagan kmayofilebas gan-vicdi, rom `oTxi laparakis~ avtorma es mgznebare da marTali gamonaTqvami Tavisi TvaliT waikiTxa.

Tu raoden Rrma da Taviseburi moazrovne, ro-gori mniSvnelovani kulturologi gaxldaT SoTa bostanaSvili, es cxadad gamoCnda Cveni saamayo xuroTmoZRvris buca jorbenaZisadmi miZRvnil wignSi, romelzedac igi Tavis erTaderT vaJiS-vilTan, agreTve Zalze didi SesaZleblobebis arq-iteqtorTan, daviT bostanaSvilTan erTad wlebis manZilze muSaobda. am naSroms TvalsaCino gamar-jveba xvda wilad gamosvlisTanave, SarSan, bulga-reTis dedaqalaq sofiaSi, arqiteqtorTa presti-Jul, saerTaSoriso bienaleze vercxlis medali mieniWa.

guli mwydeba, Cems SoTas bolomde ver vuTxari, ra aRtaceba momgvara xsenebulma wignma, romlis Sesadari, meeWveba, kvlav daiweros saqarTveloSi. meores mxriv, imasac vgrZnobdi, aseTi naRvawis Se-fasebas Cemi SezRuduli unari ver gaswvdeboda.

Zvel swavlulebs, arqiteqtorebs (vitreviusi, alberti) uyvardaT TavianTi traqtatebis aT wig-nad danawevreba da maT kvalobaze, mama-Svilmac (ar minda xsovnaSi amotivtivdes dedalosisa da ikaro-sis mwuxare, tragikuli Seferilobis miTi), SoTa da daviT bostanaSvilebma Taviseburad SeinarCunes saukuneebSi gamotarebuli moxdenili tradicia da es monografiac daaxloebiT Tanazomier, qar-Tulad da inglisurad warmodgenil aT wignad aris dastambuli, riTac ucxoel mkiTxvelsac SeeZleba misi gacnoba.

yovelgvari aRmatebuli epiTetebisa da qebis

Rirsia monografiis gaformeba, garegnuli mx-arec _ garekans amSvenebs `ritualebis sasaxles~ saucxood morgebuli uZvelesi qarTuli xuroT-moZRvrebis mSvenebis, erdo-gvirgviniani darbazis, erTmaneTis gadamkveT texil xazebad cisken mims-wrafi TaRi, romlis SuagulSi Caxatulia erTad-erTi naTelmofenili saxeli _ `buca~ _ xolo qvemoT, Sav fonze, aseve TeTrad ikveTeba gaSlili warwera, visac es unikaluri naSromi eZRvneba _ `xuroTmoZRvari viqtor jorbenaZe~. (redaqtori _ daviT andriaZe).

wigni Tavidan bolomde iSviaTi fotomasaliT aris gawyobili (marto ori didi xelovanis, marCe-lo mastroianisa da viqtor jorbenaZis Sexvedris amsaxveli suraTi rad Rirs!), rac calke siamovne-bas gvaniWebs. gamaognebelia bolo, meaTe TavSi ritualebis sasaxlisa da samebis sakaTedro taZris sxvadasxva rakursebiT, WrilebiT ganTavsebuli naxazebi, leonardo da vinCis Canaxatebs rom mogva-gonebs. msgavsi netareba piranezis vizioneruli idumalebiT aRbeWdili graviurebis Tvalierebisas Tu ganmicdia.

batoni SoTa mware sinanuliT ambobda _ ritu-alebis sasaxles, miuxedavad gayidvisa, daniSnuleba da ieri ar unda Sescvloda. igi erovnuli saunjeao. misi afsida Cvenma genialurma fermwerma zurab ni-JaraZem moxata da misganve vigebT, rom viRac ara-kacs freska amoeWra da waeRo. vaxtang daviTaias saubarSi zurab niJaraZe ambobs: `movedi, vimuSave, aRvadgine, es iyo da es, mere freska ar minaxavs. ara-vis mivuwvevivar, SeiZleba arc SemiSvan.~

miZneldeba sityvierad gamovxato amgvari saqcielis utifroba, saxels ver davarqmev amas.

am wignSi RvTiuri STagonebiT dawerilma mra-valma adgilma miipyro Cemi yuradReba. amaTgan erTi mcire, gamosaTxovaris damamTavrebeli abzaci mainc unda movixmo, SoTa bostanaSvilis madlieri, uSurveli gulidan mRelvared amoxeTqili:

`Cveno buca, Cveno Zvirfaso kaco! Seni wasvliT Seni megobrebisaTvis erTi mSvenieri gadasaxedi daiketa, ara marto Seni rikulebiani aivnidan Cvens qalaqSi _ Seni sulis aivnidan did sanaxebSi. am pa-tara teqstis sivrcec, romelSic Sen ukve cxovrob, iqneb is erTi sarkmelia _ did naTelSi gadasaxedi.~

yvelafris miRma, yovelgvari teqstis gareT gat-anili mcireze mcire boloTqma ki ase sxartad, ama-Rlebulad bolovdeba: `buca damTavrda _ daiwyo `buca~. aq mTeli epoqaa dateuli.

marTlac sxva, axali, usasrulo cxovreba daiwyo ritualebis sasaxlisa da samebis sakaTedro taZris amgebma. axla ukve misi dauSreteli niWis usazRv-rod Tayvanismcemeli umcrosi megobris arqiteq-torisa da poetis sulic imave gzas daadga.

aq minda gavixseno erTi siamovnebiT mosagone-

ZmasaviT axlobeli davkarge

2001 weli. SoTam gvacnoba, rom ko-jorTan ebrauli sasaflao aRmoaCina

4 m e n o r a ivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

beli ambavi. 2008 wlis 23 dekembers politeqnikuri universitetis administraciul SenobaSi (giorgi nikolaZis darbazi) SoTa bostanaSvilma ubrwyin-valesad daicva mravali wlis naSromi sadoqtoro disertacia `sivrcis poetika~, romlis umTavresi Tema iyo arqiteqturis problemebi ebraelTa sina-gogebisa da sasaflaoebis WrilSi. disertantma sak-virveli erudicia gamoamJRavna. warmoadgina uzR-vavi raodenobis sailustracio masala. damswreni ganacvifra Toris (xuTwigneulis) calkeuli adg-ilebis miseulma wvdomam. amave dros gaixsena hoiz-ingis TamaSis Teoria, fuko, derida, sxvebi. daaxas-iaTa TiTqmis yvela mimdinareoba, daxata bibliuri adami, rogorc simbolo _ xe. qarTuli enis magiur fenomenzec gaamaxvila yuradReba. dagvanaxa, rom am grandiozul, fuZemdeblur miTSi figurirebs ori sityva `codva~ da `codna~ da maT mxolod erTi aso ganasxvavebs, imdenad axlo da, amasTanave, safrTxiloa kavSiri am cnebebs Soris. metismetad dasanania, rom es uTvalsaCinoesi naSromi dRemde gamoucemelia. amaze xelisuflebam, Cvenma sazoga-doebam unda izrunos.

isic mravlismetyvelia, SemTxveviTi srulebiT-ac ar gaxldaT, rom Tavisi samagaliTo dacva SoTa bostanaSvilma Zvirfasi mamis, abram bostanaSvilis dabadebis mease wlisTavs daamTxvia. amave xanebSi dawera mamis xsovnis ukvdavsayofi mSvenieri leqsi, romelic misadmi uaRresad keTilganwyobilma ros-tom CxeiZem Jurnal `Cven mwerlobaSi~ gamoaqveyna. saerTodac, rostom CxeiZe mudam gansakuTrebul mzrunvelobas iCenda SoTa bostanaSvilisadmi, rac mas mxneobas matebda.

bevrjer momismenia SoTa bostanaSvilis aRfr-Tovaneba galaktion tabiZis leqsis Znelad Casawv-domi da Zneladve asaxsneli musikalobis gamo, igi ganuyrelad eTayvaneboda `efemeras~ avtoris gasa-ocar evfoniur xelovnebas.

giorgi leoniZis lirikaSi stiqiurad movard-nili, ubadlo Zala xiblavda. xSirad ambobda Tu ra mwvervalebs aRwevda igi dabali Sairis meSveobiT da amis dasturad ganumeorebeli artistizmiT war-mosTqvamda `myviralobas~.

TanamedroveTagan misTvis yvelaze axlobeli da mimzidveli oTar WilaZis poeturi samyaro iyo. mas-Tan piradi megobrobac akavSirebda da TiTqmis dam-Tavrebuli hqonda Zalze originalurad mofiqreb-uli wigni misi metaforuli azrovnebis mravalTagan gansxvavebul Taviseburebebze (mxatvrul saxeebad gamoyenebul CrdilTa uzarmazari simfonia warmo-aCina). ucnaur damTxvevas gavda, rom swored oTar WilaZis oTxmoci wlisTavisadmi miZRvnil saRamoze sityvis warmoTqmis Jams moicela igi Cveni insti-tutis darbazSi. imis aRniSvnac saWirod mimaCnia, rom SoTa rusTavelis qarTuli literaturis in-stitutis xelmZRvaneloba, piradad profesori irma ratiani guliTad pativs miagebda, mudam far-To asparezs aZlevda gansvenebuls.

SoTa bostanaSvils Seufasebeli ar darCenia

jemal ajiaSvilis didostaturi mTargmnelobiTi moRvaweoba da xazgasmulad ambobda, rom ocdaeqvsi saukunis manZilze mis arcerT Tvistoms ar gamou-vlenia qarTuli sityvis aseTi srulqmnili floba.

Zalian moswonda daviT weredianis poezia, misive brwyinvale Targmanebi da gardacvalebamde ramden-ime dRiT adre Tavisi STabeWdileba kidevac uTxra `orionis~ avtors.

* * *cota ram mainc unda vTqva SoTa bostanaSvilis

samagaliTo adamianur Tvisebebze. masaviT keTili da erTguli kaci cxovrebaSi cota Semxvedria. Cemi wignis gamocemaze igi Cemze metad wuxda da zrunav-da. sul maxsenebda _ sakmaod bevri dRiuri dabe-Wde, axla rogorme Tavi mouyare da me gagiformebo. didad gaixara, roca Sevatyobine, rom gamomcemlo-ba `bakms~ (misi xelmZRvanelebi sruliad uangarod mibeWdaven wigns) leqsebis mozrdili krebuli Cav-abare da iq Zveli araferi Semitania.

roca ki gasaWiri damdgomia, SoTa mudam Cems gverdiT iyo. arasodes damaviwydeba, ramdenime wlis win, oriode dReSi rogor aawyobina kompiuterze da gaamzada Cemi vaJis sadiplomo naSromi.

SarSan, rodesac ganukurnebeli seniT daavade-buli meuRle gardamecvala, saswrafod gaakeTa saflavis sada, uzado proeqti, masalac TviTon SemarCevina da xSirad akiTxavda ostatebs, raime rom ar SeSlodaT.

am ukeTilSobiles pirovnebas ugvano adamianebma cxovrebaSi araerTxel atkines guli. yvelafers ar CamovTvli. dabadebis samocdamexuTe weli usrul-deboda, rodesac mounelebeli sulieri travma miayenes _ rogorc SeZenili kerZo sakuTreba, ul-moblad daangries misi Semoqmedebis gvirgvini, qa-rTuli xuroTmoZRvrebis Tavmosawonebeli Zegli `poeziis sasaxle~, romlis unatifes ornamentebze, mSeneblobis dros, Tavad muSaobda xolme.

aseTi SemaZrwunebeli SemTxvevis gamo mcire leqsic davwere `sivelure zeobs~, SoTasTvis ar minaxvebia, magram gamoqveynebas vapirebdi. ai, es dagvianebuli gamoqomageba da daufaravi gulisw-yroma.

analebSi qveynisa,samarcxvinod Seva,`poeziis sasaxlis~vinc ikisra ngreva.silamazes Telaven

da sikeTis marcvals...saqcieli amgvari _

aris eris Zarcva.SarSan zafxulSi SoTa bostanaSvili iZulebu-

li gaxda gulis urTulesi operacia gaekeTebina. es samadlo saqme itvirTa Cveni saerTo megobris, Zalze niWieri axalgazrda mwerlis maka goguaZis meuRlem, usazRvrod keTilma vaJkacma goCa kuxa-laSvilma (igi lublianas quCaze mdebare erT-erTi samkurnalo klinikis xelmZRvanelTagania). maT ojaxs ramdenime Tvea gansacdeli daudga _ Tvrame-

ti wlis vaJs sisxlis saxifaTo daavadeba aRmoaCnda da amJamadac mkurnaloben avstriaSi (sabednierod, sasikeTo cvlilebebi daetyo). roca makas Tbili-sidan es saSineli ambavi Seatyobines, gulgaxeTq-ilma damireka _ batoni SoTa Cveni ojaxis wevrad migvaCnda, ori dRea, me da Cemi Svili, miSiko vtiri-To.

ar SemiZlia ar vTqva Tu rogori Wirisufloba gamoiCina bostanaSvilebis ojaxisTvis umZimes dReebSi Cvenma cnobilma mweralma da sazogado moRvawem guram baTiaSvilma, visi mamuliSviluri SemarTeba da sidarbaisle Cvengan udrood wasuls ase moswonda.

zedmetad mimaCnia aRniSvna imisa, ranairi Tavzari dameca, roca institutidan gamosulma, ferdakar-gulma TanamSromlebma _ nona kupreiSvilma da saba metrevelma, samsaxurSi mibrunebuls (im dRes or redaqciaSi mqonda saqme) SoTa bostanaSvilis uec-ari sikvdili mamcnes. ufals madlobas vwirav, rom ar gavxdi Zvirfasi adamianis bolo wuTebis Semswre.

SoTas moulodnelma daRupvam ukiduresad daTrguna da daamwuxra misi uerTgulesi meuRle, Tanamdgomi, aseve SesaniSnavi arqiteqtori qalba-toni TinaTin sirbilaZe, rac yvela CvenTaganisTvis advili gasagebia.

SoTa bostanaSvilma adreve, wakiTxvisTanave di-dad moiwona mamaCemis mier cixeSi Cawerili gvanji Ciqovanis mogonebebze agebuli Cemi wigni. miTxra _ veeba, feradi flomasteriT wavikiTxe, mTeli te-qsti gadavaWrele, usaTuod rame unda davweroo. daRupvamde erTi kviriT adre kidev gamimeora _ Tqveni vali maqvs `gvanji Ciqovanis cxovreba~ da am kacis xifaTiani Tavgadasavali rogorRac odisev-sis iTakaSi dabrunebas magonebs da es wigni Ceme-burad unda Sevafasoo. davamSvide _ Tqven aravisi vali ar gaqvT, piriqiT, Cven, yvelani, Tqvengan varT davalebuli-meTqi.

raRas vizamT, moxda armosaxdeni _ am daudegar-ma, piroflianma, saqveyno saqmisTvis Tavdauzoga-vad garjilma kacma, maisis miwuruls, mamis gverdiT hpova samudamo gansasvenebeli, valmoxdili dab-runda wiaRsa abramisasa. amis gamoc daiwera imave tonalobisa da zomis mWmunvare leqsi _ `gulda-sawyveti~, romliTac minda es gamosaTxovari davam-Tavro:

vici Cemi Tavis ambavi _ SoTa bostanaSvilis daxrili, sevdianad moRimar saxesa da ulev sikeTes, vidre cocxali viqnebi, erTi dRiTac ver daviviwyeb _ me igi RviZl ZmasaviT miyvarda.

emzar kvitaiSvili 05.06.2013

v. meliqiSvili, S. bostanaSvili`Tamar mefis Zegli~ mestiaSi

Very very sad about Shota. I had a great admiration for him both as an intellectual and also as an indi-vidual. A great loss!

Richard England, Academician IAA, Malta, Valletta

С чувством глубокой скорби мы узнали о кончине члена-корреспондента МААМ, профессора Грузинского технического университета, доктора архитектуры, кавалера «Ордена чести» Шота Бостанашвили.

От имени Отделения международной академии архитектуры в Москве прошу передать наши искренние соболезнования и сочувствия всем коллегам, архитекторам Грузии, друзьям родным и близким Шота Бостанашвили.

Никогда не забуду, - Шота был моим первым необыкновенно поэтическим гидом по Старому Тбилиси!

Мы разделяем Вашу скорбь.Академик Ю.П. Платонов,

Президент Отделения Международной Архитектуры в Москве

mSvidobiT, megobaro!

didad damamwuxrebeli cnoba miviReT saqarT-velodan - moulodnelad gardaicvala cnobili mec-nieri, mwerali, xelovani, moRvawe da, rac mTavaria, didebuli pirovneba - profesori SoTa bostanaS-vili. TiTqos guSin iyo, am TiTqmis sami wlis winaT, or israelel profesorTan erTad, saqarTveloSi CavatareT samecniero-saganmanaTleblo seminari ebrauli istoriis Semswavleli saerTaSoriso sazogadoebisa, romelSic sxvadasxva qveynebidan Camosuli 50-mde ebraeli moRvawe monawileobda. erT-erTi momxsenebeli Cveni dauviwyari SoTa iyo, romelic Tavis vaJTan erTad wardga jgufis wi-naSe da pirdapir moxibla sazogadoeba Tavisi Rrma ganswavlulobiT, analizis siRrmiTa da sizustiT. marTali giTxraT, es maTTvis aRmoCnda cota mou-lodneli, Torem CemTvis ara iyo ra gasakviri. Cven, misi megobrebi xom aseTs vicnobT SoTas aTeuli wlebis manZilze. is, rac man gaakeTa saqarTveloSi arsebuli ebraelTa salocavebis Seswavlis dargSi, samaradisod darCeba Cveni Temis istoriaSi. axlac am Temaze amzadebda vrcel samecniero statias wig-nisaTvis, romelic ieruSalaimis ben-cvis saxelo-bis institutSi mzaddeba gamosacemad da romlis mTavari redaqtoris pativi me maqvs dakisrebuli. es faqti (redaqtorobisa) mxolod imisaTvis aRvniSne, rom xazi gamesva, ramdenad Tavzardamcemi iyo Cveni SoTas moulodneli wasvla CemTvis ara mxolod rogorc misi megobrisaTvis, aramed profesiuli TvalsazrisiTac - mogviwevs isev da isev misi ojaxis daxmarebiT gamoviyenoT is daumTavrebeli varian-ti, romelic, sxva mraval samuSaosTan erTad, magid-aze darCa Cvens SoTas.

maradiuli xsovna SoTa bostanaSvils!ruben enoxi

arqiteqturis saerTaSoriso akademias surs gulwrfeli samZimari gamoucxados profesor SoTa bostanaSvilis ojaxs, kolegebs da megobrebs.

arqiteqturis saerTaSoriso akademia ganicdis misi aqtiuri wevris dakargvas. igi cnobili iyo sa-kuTari arqiteqturuli nawarmoebebiT, gamorCeu-li leqciebiT da filosofiiT.

dae iyos misi xsovna samudamo.akademikosi georgi stoilovi,

arqiteqturis saerTaSoriso akademiis prezi-denti,

arqiteqtorTa saerTaSoriso kavSiris yofili prezidenti,

amerikis arqiteqtorTa asociaciis sapatio wevri

q. sofia, ivnisi 2013

5m e n o r aivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

winasityvaoba

admo’r Sneur zalman liadelis Rrmad filoso-fiuri nawarmoebebi `Tania-likute amarim~ Tavis Semadgenel nawilebTan erTad, ebrauli filosofi-uri azrovnebis brwyinvale Sedevrs warmoadgens. sakuTriv Sneur z. liadeli iudaizmis istoriaSi axali, Tvisobrivad gansxvavebuli, Sinaarsobrivad originaluri moZraobis damaarsebelicaa. esaa Ta-viseburad Teosofiuri xasidisturi moZraoba, damyarebuli sibrZnis (xoxma), bina (goneba), daaTis (Wkua) prezumciebze.

xabadis moZraobam udidesi roli Seasrula gvi-ani Suasaukuneebisa da axali drois ebrauli mso-flmxedvelobis ganviTarebaSi. igi warmoadgenda ara marto gadatrialebas ebrauli masebis yovel-dRiurobaSi, aramed faqtiurad gansazRvra da ga-napiroba kidec zogadsakacobrio filosofiuri postulatebi RmerTisa da rwmenis fenomenebTan mimarTebaSi.

xabadma moaxerxa ebrauli masebis TviTcno-bierebis gamoRviZeba, maTi gaerTmTlianeba erTi saerTo mniSvnelis garSemo - martivi rwmeniTi fenomenis garSemo. Zveli, dromoWmuli, konser-vatiuli dogmebis sanacvlod xabadma wina planze wamoswia individiseuli winaswarganwyobisa da Semzadebis momenti, riTac Seudareblad maRal safexurze aiyvana morwmune pirovnebis Rirseba. am-denadve xsenebuli mimdinareoba fsiqologiuri ga-datrialebis momaswaveblad mogvevlina, iudaizmis zogad istoriografiul qargaSi.

admo’r Sneur zalman liadelis damsaxureba ima-Si mdgomareobs, rom man marTebuli argumentire-biT gansazRvra rigiTi ebraelis valdebulebani. xazi gausva ra gansakuTrebiT, erTis mxriv, tran-scendentaluri rwmenisa da meores mxriv, qvelmo-qmedebis (cedaka) sakiTxebs.

amieridan, TiToeuli ebraeli xdeba uzenaesi RvTaebrivi fenomenis moziare. ganurCevlad rw-meniTi faqtorebisadmi da dakisrebuli movaleo-bebisadmi misi damokidebulebisa. xabadma TiToeul morwmunes gauxsna ara marto guli da kari, aramed uSualod miaaxlova da daayena uzenaesi Secnobis fsiqologiur karibWeebTan.

gansvenebuli mkvlevaris g. Solemis azriT, Sneur liadelis ̀ Tania~ rwmenis fenomenis fsiqologiuri saxelmZRvaneloa, ramdenadac masSi poveben saTana-do adgilsa da analizs RvTaebrioebis saidumloe-bani da maTi usasrulo gardasaxvebi ierarqiul samyaroTa fonze. esaa mistikuri fsiqologia, rom-lis wiaRSic Sesuli adamiani sakuTari meobis siRr-meebs swvdeba, aRwevs samyaros yvela ganzomilebiT da Tavissave pirovnebulobaSi Slis da aqarwylebs im yvela gamTiSav RobeT, romlebic yofen erT sa-myaros meoresgan, erT safexurs meore safexuris-gan.

CvenTan gansakuTrebiT iyo mravlismetyveli is garemoeba, rom Cveni drois udidesi ebrauli su-lieri avtoritetis admor menaxem mendel Sneer-sonis STagonebiTa da kurTxeviT movkideT xeli am sakmaod rTulsa da pasuxismgebel saqmes _ Tanias Targmans qarTul enaze. dRemdis am filosofiuri nawarmoebis aTiode sxvadasxva enovani Targmani arsebobs. amasTan Tanias ebrauli teqsti, romelic pirvelad slavitaSi (ukrainaSi) daistamba 1796 wels, stereotipuli saxiT gamoca msoflios sx-vadasxva qveynebSi (arsebobs ramdenime aseuli ase-Ti gamocema).

Cvens mier Sesrulebul Targmansac swored es kanonikuri teqsti udevs safuZvlad. yovelmxriv SevecadeT zedmiwevniT dagvecva dedniseuli stili, originaluri, sakmaod rTuli, sintaqsuri wyoba, ise rom qarTulenovani mkiTxvelisaTvis miswavdomi gamxdariyo xsen. nawarmoebis dedaarsi da ZiriTadi Sinaarsobrivi Tematika. paralelurad vxelmZRvanelobdiT araerT specialur gamokvleva

-komentariT, romelTa ricxvi ass aWarbebs da maTi avtorebis CamoTvla Sors wagviyvanda. (ix. Cveni gamokvlevis saTanado adgilebSi).

ase da amrigad, admor israel baal Semtoviseul-ma xasidizmma xabadis warmoqmna-CamoyalibebiT savsebiT axleburi datvirTva miiRo, ganaviTara ra ebrauli anTroposofiis fsiqologiuri safuZ-vlebi, man adamians SesaZlebloba misca ara marto aRmoeCina `RmerTi yvelaferSi~, aramed kabalis sa-SualebiT, TviTanalizisa da fsiqologiuri TviT-ganWvretis unari SesZina. es unari iseT xasidur cnebebSi iCens Tavs, rogoricaa haTlahavuT (ae-qstazeba, aRtkineba), da aseve Cveni azriT, hiSaaf-uT (TviTSesrutva, TviTSTanTqma) da a.S.

xasidizmma da SemdgomSi misganve gamomdinare cadikizmma, moaxdines ra, religiur-sarwmunoebiTi faseulobebis iracionalizacia, mTeli yuradReba Toris fragmentaluri dazuTxva-dazepirebis pro-cesze ki ar gadaitanes, aramed pirovnebiseul rw-meniT-fenomenologiur gancdaze, mis personalur yofaqcevadobaze, mis fsiqologiur-SegrZnebiT-SemecnebiT samyaroze da a.S.

cadikuri (cadik _ marTebuli, WeSmariti) war-modgenebis sxvadasxvaobam, ganapiroba mTeli rigi xasidisturi mimarTulebebis warmoSoba polo-neTSi, galiciaSi, ukrainaSi, belorusiaSi, samxreT ruseTSi da sxvagan. xasidizmma ebraelis Tandayo-lil grZnobas SeaRwia da scada saTanado eqsta-zis gamowveva. am TvalsazrisiT daupirispirda xa-sidizmi rabinizms (kerZod, litvaSi Camoyalibebul skola-mimarTulebas, romelsac mTeli gulisyuri Toriseuli kodeqsebis kanonikur swavla-gaze-pirebaze gadahqonda).

xasidizmma warmoSobisTanave daisaxa miznad, cocxal ebraul sazogadoebebTan mWidro kavSiris damyareba-ganmtkiceba, man ubralo ebrael mor-wmunes religiuri gancdis praqtika miuwilada. Toriseuli fragmentebis zereled dazuTxvis nacvlad, amdenad, Toris Seswavla da micvoT (ve-drebani) _ is dayeneba Sesruleba _ mizani ki ar iyo, aramed saSualeba, uzenaesi rwmeniT fenomenis Secnobis gzaze.

xabadis mixedviT Tuki R-i yovelives moicavs da yovelives aRavsebs, maSin cxadia, adamians Seexeba es yovlismomcveloba, amdenad, adamianis, kerZo individis movaleobaa fsiqologiurad Seamzados sakuTari Tavi uzenaesi RvTaebrivi fenomenis aR-saqmelad.

beStis mier daarsebulma xasidizmma rTuli da saocari gza ganvlo, saswaulTqmedebis Zalis Tan-daTanobiTi klebis aspeqtiTac, ase mag. roca r. is-rael baal Semtovi raime Zneli movlenis amoxsnas cdilobda, midioda tyeSi erT-erTi amoCemebuli adgilisaken, aanTebda cecxls da mistiur medita-ciebSi CaZiruli, locvebs warmoTqvamda da yove-live ase xorcieldeboda, rogorc mas hqonda mowa-dinebuli, roca erTi TaobiT gvian admori magid mezeriCeli msgavs amocanas awydeboda, miaSurebda tyeSi imave adgils da ambobda `cecxls Cven veRar vanTebT, Tumc locvebs ki warmovTqvamT~ _ da yovelive misi survilisamebr sruldeboda. erTi Taobis mogvianebiT r. moSe leib sasovelic mid-ioda tyeSi da ambobda, `verc cecxls vanTebT da verc saidumlo meditaciebs warmovTqvamT, magram SegviZlia tyeSi am adgils xeli SevaxoT~ da esec kmaroda, xolo erTi Taobis moyolebiT r. israel riJineli, raime saswaulis mosamoqmedeblad Cai-keteboda Tavis koSkSi da warmosTqvamda `veRarc cecxls vanTebT da veRarc locvebs vambobT, xsen. adgilsac veRar vagnebT tyeSi, magram Cven Segvi-Zlia movyveT es ambavi da esec sakmarisi iyo.

ramdenadme sqematur-sistematuri saxiT rom warmovidginoT `Tanias~ ZiriTadi Semadgeneli nawilis `likute amarim~-is Sinaarsi, mivyveT TavTa Tanmimdevrul wyobas:

Tavi 1 _ codvilis TviTSegrZnebis dapirisp-ireba R-is samsaxuriT gamowveul sixarulTan. ori sulis probleba. Tavi 2 _ RvT. suli R-is arsebobis nawilia. Tavi 3 _ aT-Zalovani suli-xoxma-azris pirveladi gaelveba. bina _ misi ganviTareba. daaT _ azris kavSiri uzenaesTan. Tavi 4 _ RvT. sulis sami samosi _ azri, metyveleba da moqmedeba. Tavi 5 _ Toriseuli sibrZne R-is Semecnebis sawindaria. Tavi 6 _ qmnadobis principi uku-dapirispirebu-lobas emyareba. 10 RvTaebr. sefira-s cxovel. su-lierebis 10 `uwminduroba~ upirispirdeba. Tavi 7

_ adamian. Tavisufali neba irCevs absolut. sik-eTes an absolut. borotebas. Tavi 8 _ sulis gan-wmendis aucilebloba amao saqmeTagan da saubar-Tagan. Tavi 9 _ RvT. sulisa da cxovel. sulierebis Widili. Tavi 10 _ marTebuli sZlevs borots Tavis TavSi amdenad esikeTeba mas. Tavi 11 _ codvili, romelic sZlevs borotebas Tavis TavSi _ esikeTe-ba mas. Tavi 12 _ saSualedoSi saWiroebs RvT. samo-seuli, Tumc ara RvT. arsi. Tavi 13 _ adamiani Tavis TavSi saSualedo pirovnebas unda xedavdes. Tavi 14 _ TiToeuli unda cdilobdes iyos Tundac saSu-aledo. ebrZodes siaves. Tavi 15 _ saSualedo mu-dam borotebasTan WidilSia. Tavi 16 _ gonebiseu-li gaRviZebuli R-is Secnoba. Tavi 17 _ adam. gulSi mudamaa R-is faruli siyvaruli. Tavi 18 _ faruli siyvaruli en sof-is an usasrulos ZalaSia. rwmenis fenomeni _ zesazrisi eri fenomenia. Tavi 19 _ adam. suli sanTlisebr maRla miiswrafis. Tavi 20 _ R-is rwmenis saWiroebis postulati. Sinagani suliseu-li metyveleba gacilebiTaa mZlavri bgeriT _ war-moTqmulze. Tavi 21 _ uzenaesi srul mTlianobaSia warmomTqmelTan an namoqmedarTan. Tavi 22 _ To-riseuli metyveleba TandaTanobiTi SemcirebebiT adamianuri wvdomis doneze daiyvaneba. Tavi 23 _ ve-drebaTa SesrulebiT adam. asoebisa da tvinis Zala uzenaesi survilis nawili xdeba. Tavi 24 _ dauSve-belia uzenaesi survilis darRveva, es klifoTsa da uwmindurobaT uTanabrdeba. Tavi 25 _ R-isgan daSorebas sikvdili sjobs damwuxrebuloba, gulis siblagve da sizarmace xels uSlian R-is samsaxurs. Tavi 26 _ yovelive samyaroseuli sixaruliT unda iqnas miRebuli, mZimec ki sikeTiskenaa mimarTuli, romelic jer ar gamovlenila. Tavi 27 _ SesaZloa adamis brZola-Widili amqveyniseul movlenebT-an misi RvTiseuli winaswarganwesebulobaa. Tavi 28 _ Toris Seswavla gansakuTrebiT gulisyuri sWirdeba. Tavi 29 _ locvisas sakuTari araraobis gafiqrebaa saWiro. Tavi 30 _ mudamaa saWiro TviT-Semowmebisa da TviT-ganWvretis procesi. Tavi 31 _ sevdianobidan (gansxvavdeba mwuxarebisgan) ada-miani WeSmarit sixaruls aRwevs, roca Seicnobs, rom masSi aris TviT maRleuli R-is nawili. Tavi 32 _ RvTaebr sulTan siaxloviT gamowveul sixa-ruls, moyvasis siyvarulamde mivyavarT. Tavi 33 _ uzenaes erTaderTobaze fiqri WeSmarit sixaruls iwvevs. Tavi 34 _ winaswarmetyvelni da moSe mudam iyvnen fiqriT dakavSirebulni uzenaes SemqmnelT-an. Tavi 35 _ marTebulis sulic ki hkargavs Tavis damoukideblobas uzenaesis usasrulo sinaTleSi. Tavi 36 _ samyaros Seqmnis mizansaxulobis sas-ruls maSiaxis mobrZaneba Seadgens. Tavi 37 _ ma-Siaxis mobrZanebiT miiRweva srulyofileba anu en sof-is sinaTlis gamovlena samyaroSi. Tavi 38 _ gansxvaveba goneba-dafiqrebul locvasa da uazro locvas Soris. Tavi 39 _ vedrebaTa Sesruleba unda xorcieldebodes ara Cvevebis ZaliT, aramed Rrma gonebamokrebiTa da dafiqrebiT. Tavi 40 _ Tora unda iswavlebodes SiSiTa da siyvaruliT. Tavi 41 _ dadebiTi vedrebebis Sesruleba siyvarulis Za-liT xdeba, uaryofiTisa _ SiSis ZaliT. Tavi 42 _ TiToeulSi arsebobs mcire naperwkali moSeseuli sidiadisa, R-i Seimecneba ara wignebis dazuTxviT, aramed piradi ganWvretiTa da gaazrebiT. Tavi 43 _ qveda SiSi RvTiur sinaTles ukavSirdeba. zeda ki – imis Secnobas, rom R-is win yovelive ararao-baa. didi siyvaruli aciluTisaa da sruli SiSisgan momdinareobs. xolo maradiuli siyvaruli RvTae-brivis moazrebis Sedegia. Tavi 44 – iseve rogorc mieltvis adamiani sicocxlesa da sakuTar suls. aseve mieltvis igi RvTaebas (Sdr. moSes magaliTi). Tavi 45 – saWiroa TanagrZnobis gamoCena RvTaebr.ivi naperwklisadmi, romelic miwier klifoTSia gaxveuli. Tavi 46 – gangebas ZaluZs yvelaze aTval-iswunebuli piris aRzevebac (xelmwifis magaliTi). Tavi 47 – RvT. suli sxeulebrivi tyveulobidan unda Tavisufldebodes (Semas wakiTxva). Tavi 48 – en. sof-is sidiade, SekumSvaTa principi, uzenaesis azri ara marto garSemosavs qmnilebebs, aramed maT Sinagan arssac sWolavs. Tavi 49 – rogorc uzen-aesma gadaswia Tavis sinaTle da gadafara igi uTva-lav SekumSvebSi, aseve adamianma unda Seswiros sak. suli mas. Tavi 50 – siyvarulis umaRlesi safexuri. Tavi 51 – R-i aRavsebs mTels samyaros. Tavi 52 – Rv-Taebrivi Sexina – ganfeniloba samyaroebsa da qm-nilebebSi. Tavi 53 – Sexinis sadguroba sulSi.

ebrauli misticizmis safuZvlebi da liadeli Sneur zalmanis Teosofia

icxak davidi

gagrZeleba iqneba

6 m e n o r a ivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

10-11 maiss quTaisSi gaimarTa samecniero konferencia `ena da kultura~, romelic eZ-Rvneboda saqarTvelos erovnuli ganZis sam-SobloSi dabrunebidan 75–e wlisTavsa da saqarTvelos meWurWleTuxucesis, eqvTime TayaiSvilis naTel xsovnas. konferenciis muSaobaSi monawileobda arielis (israeli) universitetis profesori, kavkasiisa da cen-traluri aziis ebrauli Temebis kvlevis in-stitutis direqtori, batoni reuven enoxi, romelic israelSi wasvlamde moRvaweobda ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetSi. gazeTi`menora~ baton rubens aRniSnuli konferenciisa da samomavlo geg-mebis Sesaxeb esaubra.

- b-n ruben, saqarTveloSi samecniero kon-ferenciaze CamobrZandiT?

- diax, quTaisSi, Cems mSobliur qalaqSi, Catarda konferencia saxelwodebiT `ena da kultura~, romelic SeiZleba iTqvas, ukve tradiciuli gaxda. amjerad meored Cat-arda da ukve daigegma mesamedac. konferen-ciaze Camosuli iyo farTo warmomadgenlo-ba sxvadasxva qveynebidan. mravalferovani iyo Tavad moxsenebaTa Temebi. moxibluli davrCi maRali mecnieruli doniTa da dide-buli organizaciiT, risTvisac madloba unda movaxsenoT konferenciis sulisCamdgmels,

profesor manana miqaZes. didi madloba aseve quTaisis maJoritar deputats, gubaz sani-kiZes, romelic gaxldaT konferenciis erT-erTi aqtiuri monawile da aseve saqarTvelos parlamentis vice-spikers, qalbaton manana kobaxiZes, romelsac konferenciis plenaru-li sxdoma erTi wuTiTac ar dautovebia, rac iSviaTia, radgan, rogorc wesi, xelisuflebis warmomadgenlebi eswrebian mxolod gaxsnis ceremonials.

- ra moxsenebiT warsdeqiT samecniero kon-ferenciaze? -

- me wavikiTxe moxseneba, romelic exeba ka-vSirs imerul dialeqtsa da quTaisis qarT-vel ebraelTa metyvelebas, anu, sxvagvarad rom vTqvaT, qarTvel ebraelTa cxovreba da metyveleba sociolingvistur aspeqtSi. moxsenebaSi visaubre qarTvel ebraelTa me-tyvelebis Seswavlaze, rasac didi mniSvnelo-ba aqvs qarTuli enis istoriisa da dialeq-tologiis kvlevisTvis.

- pirvel konferenciaSi Tu monawileob-diT?

- ara, pirvel konferenciaSi ver vmonawil-eobdi datvirTuli saleqcio ganrigis gamo. amjerad moxerxda leqciebis gadadeba.

- rodisTvis daigegma mesame konferencia?- daaxloebiT erTi wlis Semdeg da is mieZ-

Rvneba cnobili kinoreJisoris, rezo CxeiZis Semoqmedebas.

- rogorc cnobilia, Tqveni universite-tis Jurnali amzadebs specialur nomers miZ-Rvnils qarTuli mwerlobisadmi, esaa proza, poezia, dramaturgia. rodis unda velodoT am nomers?

- vadebis gansazRvra arc ise advilia. qa-rTulidan Targmnac Zalian rTulia da sab-olood, am saqmis winaSe aRmovCndi mxolod me. poeturi nawarmoebebi, romlebic am nom-risaTvis iyo SerCeuli, ukve iTargmna. erTia Targmno leqsi da sxvaa Targmno piesa. aseve prozauli nawarmoebebis Targmani moiTxovs Zalian did dros. Cemi datvirTuli reJi-mis gamo miWirs prognozireba, ra droisTvis iqneba nomeri mzad.

- gamovida Tqveni wigni Tavsilis Taobaze, ras umzadebT axals mkiTxvels?

- imedi maqvs, rom Zalian mokle droSi gamova wigni fesaxis agadis Sesaxeb. es aris tradici-uli Targmani, qarTvel ebraelTa mier Ses-rulebuli. arsebobs misi ramdenime zepiri redaqcia. swored am zepiri redaqciebis te-qsts gamovcem Tavis Sesabamisi analiziTurT.

- gisurvebT warmatebas.

esaubra Tamar abesaZe

wigni fesaxis agadis Sesaxeb

albaT, cota Zneli dasajerebelia, rom mu-dam saqmian, axlis ZiebiT aRsavse mecniersa da moRvawes profesor revaz gaCeCilaZes sa-mocdaaTi weli Seusrulda, magram, rogorc ityvian, faqts versad gaveqceviT. es asea da mec minda suliTa da guliT mivuloco Cems saamayo megobars (imedi maqvs, rom zedmet si-Tamamed ar CamiTvlis), geopolitikis dide-bul specialists, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondents, ucxoeTis rigi umaRlesi saswavleblis, maT Soris, kembrijis universitetis, miwveul profesors, cnobil politikossa da diplomats, araCveulebriv meuRlesa da mamas baton revaz gaCeCilaZes saxelovani iubile.

bedniereba mqonda Tbilisis universitet-Si erTad muSaobis wlebSi xSiri Sexvedrebis dros Tvali medevnebina revaz gaCeCilaZis moRvaweobisaTvis da yovelTvis mxiblavda misi TavdaWera da simSvide yvelaze rTul situaciebSic ki, saocari taqti adamianebTan urTierTobaSi, riTac igi aSkarad gansxvavde-

boda imJamindeli partiul-saxelmwifoebrivi elitisagan. igi yvelaze maRal Tanamdebo-bebzec ki rCeboda suliT xorcamde inteli-gentad, keTilmosurne mosaubred, momTxovn, magram samarTlian xelmZRvanelad, romelic mudam icavda da ufrTxildeboda Tavis irgv-liv myofTa adamianur Rirsebas. esec sanTliT saZebari ram gaxldaT imxanad.

CemTvis da israelSi saqarTvelodan amo-suli bevri qarTveli ebraelisaTvis, vinc ki revaz gaCeCilaZes icnobda, didad sasixarulo siurprizi gaxldaT, rom swored igi dainiSna saqarTvelos pirvel elCad israelSi da, Tu ar vcdebi, eqvsi wlis ganmavlobaSi didebulad asrulebda am sapasuxismgeblo movaleobas. es iyo wlebi Cveni qveynebisa da xalxebis Semdgo-mi daaxloebisa, urTierTobaTa gacxovelebi-sa. gansakuTrebiT aRsaniSnavia is saocrad Tbili, lamis ojaxuri kavSiri, romelic mas hqonda mraval CvenganTan. Cvenc siyvaruliT vupasuxebdiT da didad vgulSematkivrobdiT masac da misi ojaxis wevrTa warmatebebsac. raki ojaxi vaxseneT, ueWvelad unda aRiniSnos batoni revazis meuRlis, qalbatoni mzias, lo-mis wili mis warmatebaSi saerTo TanadgomiT-

ac da Cveni Temis warmomadgenlebTan kavSiris mxrivac. revaz gaCeCilaZem israelSi moRvawe sxvadasxva qveynis diplomatTa Soris maRali avtoriteti moixveWa da diplomatiuri kor-pusis duaienis pativic mianiWes.

da mainc CemTvis revaz gaCeCilaZe, up-irveles yovlisa, maRali donis mecnieria, ris Sesaxebac mesmoda saqarTveloSic da israel-Sic, sadac man ramdenime samecniero moxseneba waikiTxa, maT Soris im institutSic, sadac me vmuSaobdi - ieruSalaimis ebrauli univer-sitetis trumenis saxelobis institutSi da, gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, yvela moxib-la Tavisi Rrma ganswavlulobiTa da analizis unariT. me sxva specialobis warmomadgeneli var da amitom Tavs uflebas ver mivcem sityva gavagrZelo revaz gaCeCilaZis samecniero miR-wevaTa Sesaxeb, magram amis Taobaze dawvrile-biT isubreben didi warmomadgenlobiTi saer-TaSoriso konferenciis monawileni, romelic misi sasaxelo saiubileo TariRis aRsaniSna-vad gaimarTeba ivnisis dasawyisSi. me ki Cvene-burad, ebraulad davlocav:

‘ad mea veesrim, Zvirfaso revaz!ruben enoxi

batono revaz,Rrma pativiscemis grZnobiT gilocavT

dabadebidan 60 wlisTavs. gisurvebT Semoq-medebiT warmatebebs, winsvlas da aRmavlobas im mamuliSvilur saqmianobaSi, romelsac Tqven ukve aTwleulebis manZilze uangarod emsaxurebiT. Tqvens nayofier da xalass niWs kvlav Seeqmnas rigi saintereso mecnieruli naSromebisa.

israel-saqarTvelos urTierTobaSi, niWi-erebiT aRsavse Tqveni brZnuli diplomati-uri qmedeba warmoisaxeba im mtkice da myar xidad, romelzec amayad ivlian qarTveli da ebraeli xalxebis momavali Taobebi.

batono revaz, pativi da dideba Tqven, rom

xarT mosili maRaladamianuri da kacuri ka-cis srulqmnilebiT. Tqveni Sinagani samyaro Cvens cnobierebaSi asaxulia qarTveli da ebraeli xalxebis mSvenebad da amad TiToeu-li Cvengani madlierebis grZnobiT gmosavs.

Sen iseTi mosavali moiwie, iseTi oqros zo-debi daaxvave israel-saqarTvelos megobru-li urTierTobis ganmtkicebas, rom amayad SegiZlia gausworo Tvali warsulsac da mo-mavalsac.

sikeTe da sixaruli ar mogklebodeT ara-sodes arc Sen da arc Sens didebul ojaxs, sul winsvliT da warmatebiT gataros uzenae-sis yovlismomcvelma naTelma.

Tqveni Salom davidi

gamoCenil mecniers, saqarTvelos yofil sagangebo da sruluflebian elCs israelSi baton revaz gaCeCilaZes

mecnieris, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korosponden-tis, Tbilisis iv. javaxiSvilis sax. universitetis sruli profesorisa da diplomatis revaz gaCeCilaZis saiubileo saRamo xsenebuli uni-versitetis saaqto darbazSi Cinebulad Catarda. saRamoze stumrebi miwveuli gaxldnen r. gaCeCilaZis axali wignis `saqarTvelo msoflio konteqstSi~ prezentaciaze, magram gamomsvlelni ara mxolod mecnier-is axal wignze, misi avtoris didebul samecniero gzaze laparakobdnen. ase aRiniSna mecnieris iubile saxelmwifo universitetSi, romelsac win uZRoda mecnieris dabadebis 70 wlisTavisadmi miZRvnili saerTa-Soriso samecniero konferencia `sivrce, sazogadoeba, politika~.

saRamoze ki b-n r. gaCeCilaZes pirveli miesalma da saiubileo TariRi miuloca universitetis reqtorma aleqsandre kvitaSvilma. axali wignis Taviseburebebze, mecnieris mier ganvlil gzaze vrclad isaubra saqarTvelos sagareo saqmeTa eqsministrma irakli menaRariSvilma. r. gaCeCilaZes saiubileo TariRi miuloces profesorebma: aleqsan-dre rondelma, lado papavam, moskovidan Camosulma profesoreb-ma: aleqsandre aleqseevma da olga glezerma, vaSingtonis ho-lokostis muzeumis konsultantma pavel ilinma, profesorma goCa jafariZem, studentma levan lorTqifaniZem, mweralma da drama-turgma guram baTiaSvilma.

7m e n o r aivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.

ras vkiTxulobT

am kviraSi?

rubrikas uZRveba saqarTvelos mTavari rabiniabiSai baTaSvili

Cavesis memkvidre sefardi ebraeli aRmoCnda venesuelis komendantis ugo Cavesis memkvidre, moqmedi prezidenti nikolas maduro, sefardi ebraeli aRmoCnda. es moulodneli aRiareba

venesuelis prezidentma Tavad gaakeTa, man presasTan bodiSi moixada antisemituri xasiaTis mTavrobisa da politikis gamo.rogorc nikolas madurom ganacxada, misi bebia da babua ebraelebi iyvnen, venesuelaSi gadasaxlebis Semdeg isini gadavidnen kaTolicizmze,

iseve rogorc mravali sxva konfesiis warmomadgeneli. nikolas maduro, morosi (daibada 23 noembers 1962 wels karakasSi) venesuelis saxelmwifos politikosi da axlandeli prezidenti. 2006-2013

wlebSi ekava venesuelis sagareo saqmeTa ministris posti. 2012 wlis oqtomberSi gaxda venesuelis vice-prezidenti, aseve inarCunebs venesue-lis sagareo saqmeTa ministris posts. 2013 wlis 5 martidan 14 aprilamde, ugo Cavesis sikvdilis Semdeg, asrulebs venesuelis prezidentis movaleobas.

nikolas madurom aseve aRniSna, rom venesuelis xelisuflebaSi sajaro samsaxuris bevr moxeles aqvs ebrauli warmomavloba. magaliTad mas mohyavs ernesto vilegasa, romlis deda aseve ebraelia.

saxelmwifo meTauris es gancxadebebi kategoriulad uaryo klaudio epelmanma _ laTinuri amerikis kongresis ebraelTa aRmasrulebelma direqtorma, romelmac venesuelis xelisuflebas brali dasdo antisemitizmSi.

`me Zalian vwuxvar klaudio epelmanis gancxadebebis gamo, igi acxadebs, rom venesuelas aqvs antisemituri politika da amaSi gvadanaSau-lebs me da ugo Cavess. Tu mas ase surs, SeuZlia damadanaSaulos me, magram man Tavi unda daanebos ugo Cavess~, - ganacxada nikolas madurom.

amavdroulad, statistikis Tanaxmad, ebraelebma aqtiurad datoves venesuela, mas Semdeg rac ugo Cavesi movida xelisuflebaSi. amas xels uwyobda mTeli rigi faqtorebi, qveynis ekonomikuri arastabiluroba, mkveTri zrda danaSaulisa da Zaladobis, policielebis TareSi da xSiri Tavdasxmebi ebraul dawesebulebebze. am etapze ebrauli diaspora venesuelaSi daaxloebiT 9,000 adamiania, xolo 1999 wels es ricxvi 22,000 adamians aWarbebda.

nikolas madurom aRiara, rom venesuelas aqvs garkveuli uTanxmoebebi israelis xelisuflebasTan. kerZod es exeba siriis krizisis gadaWris gzebs. saxelmwifo meTaurma gaakritika israelis sahaero ieriSi siriaze da gamoTqva ukmayofileba adgilobrivi xelisuflebis politiki-sadmi palestinelebis mimarT, aseve dagmo blokada Razas seqtorSi. miuxedavad amisa, `represiuli politikis winaaRmdeg israelis brZola~ venesuelis lideris sityvebiT, araviTar SemTxvevaSi ar niSnavs kritikas `keTilSobili ebraeli xalxisa~.

`Tu aris eri, romelsac aqvs mdidari socialisturi tradicia, es aris ebraeli xalxi, Cven pativs vcemT maT istorias~, - ganacxada nikolas madurom.

arasasiamovno informacia

israelis damoukideblobisTvis omebSi daRu pulTa xsovnis dRes, 11:00 saaTze, rodesac mTel israelSi orwuTiani sirenis sevdiani xma gaisma, ultraorTodoqsaluri, antisionisturi moZraobis `Nnaturei kKarTas~ aqtivistebma ierusalimis kvartal mea Seari-mSi saprotesto msvleloba moawyves.

rogorc NEWSru.co.il iuwyeba, saprotesto msvlelobis monawileebi im wuTebSi, rodesac ebrauli saxelmwifo moqalaqeebi gamyinav sirenis xmas ismendnen omebSi da teroristul aqtebSi daRupulebis saxsovrad, demonstrantebi quCaSi plakatebiT gamovidnen. plakatebze ewera: `iudaizmi da sionizmi diametral urad sawinaaRmdegoa~, `Cven gvaqvs glova israelis damoukideblobis 65 wlisTavTan dakavSirebiT~, ̀ ebraeli eri 65 welia gamoTqvams wuxils _ mas Semdeg, rac Seqmnes sionisturi saxelmwifo~ da a.S.

aRsaniSnavia, rom `naturei kKarTas~ aqtivistebi TiTqmis yovel wels _ damoukideblobis dRes, an lag baomeris dResaswaulze awyoben provokaciul qmedebebs _ isini wvaven israelis droSebs, magram provokacia am wlis xsovnis dRes, gansakuTrebiT gamomwvevi iyo. policia demonstrantebis qmedebebSi ar Caeria.

obsehb 'hj[bc afhfifXdtyc afhfifib sjhf udb,h'fyt,c

itchekt,ek bmyfc @afhf flevfc# (@obsehb 'hj[bc#) vbwdf^ hfw bvfib ufvjb[fnt,f^ hjv mj/tyt,vf eylf fb.dfyjy 'hj[f^ epflj^ hjvtk-cfw vfyrb fh uffxybf^ eqtkb fh luvbf lf fhfd-bsfhb cfveifj fh itechekt,bf& lfcodfy bc lf vbcb athakb cbwjw[kbc o.fhjib ufehbjy& [jkj bv itvs[dtdfib^ se flfvbfyb eovbylehfl bmwf^ fgrehjy vfc tc o.fkb lf fvbc itltufl lfbo.t,f vbcb ufyovtylf& tc vbwdf chekbfl ptujyt,hbdb vbwdbc cbv,jkjl lf vfufkbsfl bsdkt,f&

Hfvtse ufyf dbyvt hfbvt kjubrfc [tlfdc ,h'fyt,fib - fb.dfyjy 'hj[f^ sfyfw obsehb^ lf-codfy wtw[kib lf vbcb athakblfy ofhfw[jy vrdlhbs ufeovbyleht,eks^ hfsf sfdbfysb eovbylehj,blfy ufyovbyljy bcbyb`

fv vbwdfib ufhrdtekb ibyfufyb itecf,-fvj,t,bw fhct,j,c% eovbylehyb ufovtylbk bmy-ty 'hj[bc athakbc cfiefkt,bs^ ovbylfyyb rb^ hjvkt,vfw lfcodtc bc lf vbcb athakb ufvjb.tytc^ ufeovbylehlyty& hjujh itb'kt,f^ hjv thsbc v[hbd^ 'hj[f ufyovtylltc lf vtjhtc v[hbd feovbyleht,ltc`

vblhfib vjudbs[hj,c^ hjv flfvbfysf ijhbc .dtkfpt ,h'tyvf ikjvj /fvtkt[vf (cjkjvjy vtatv) cwflf qhvfl xfcodljvjlf vbwdt,bc atcdt,c^ lf smdf% @.jdtkbdt tc ufvjdwflt vt cb,h'ybs^ obsehb 'hj[bc afhfif - ufvjdbrd-kbt^ ufvjdx[hbrt^ dsmdb lfd,h'tylt,b^ bc rb ijhcff xtvufy#& hfvtse @obsehb 'hj[bc# vbwdf .jdtkudfh ujyt,fcf lf .jdtkudfh kjubrfc

fqtvfnt,f& sevwf fh itb'kt,f fv vbwdbc vybidytkj,bc

ufut,f^ vfuhfv itb'kt,f bvbc ufut,f se hf-njv vfbywf lf vfbyw tc vbwdf lf fhf c[df fqtvfnt,f flfvbfybc ujyt,bc ufut,fc`

obsehb 'hj[bc vbwdf vrdlhbc eovbyl-eht,bcufy flfvbfybc ufycfovtylflff ufvbpyekb& eovbyleht,f cbovbylbc chekbfl cfobyffqvl-tujc ufvj[fnfdc lf bc @eovbyleht,bc cfsfdtf#& cbovbylbc fhcb cbwjw[kbceyfhbfyj,ff% @lf smdty^ vbrhekyb smdtyc eafk qvthsc - bwj-w[kt,s#& vrdlfhb cbwjw[kbc lfrfhudfc lf cbovbylbc .jdtkudfh cfrbs[t,sfy rfdibhbc ufo.dtnfc ufvj[fnfdc&

vrdlhbc eovbyleht,bc cthbjpekj,fv ufvj-bodbf bc^ hjv sdbs vjit hf,tyecfw @vjtqeif cf[t#^ hjltcfw eovbyleht,bc cfrbs[pt abmh-j,lf (vblhfiib vjs[hj,bkbc sfyf[vfl) lf ufrdbhdt,bs brbs[f% @hbsb bmyt,f vbcb ufyov-tylf`!# rehs[tekb eafkb gfce[j,c vfc^ hjv obsehb 'hj[bc athakc 'fkf itcotdc sdbs eovbylehb vrdlfhbw hjv ufyovbyljcj&

obsehb 'hj[bc vbwdbc ibyfufyb fhcb - eak-bc eptyftcb yfst,bc sdbs rehs[tekb eak-bcufy vbqt,fc ofhvjflutyc^ hjvtkbw .jdt-kudfhb itpqelekj,bc vfqkff lf hjvtkcfw .dtkfpt cfibytkb eovbyleht,bc ufyovtylbc 'fkfw itcotdc& sevwf cfpqdht,bcf lf otct,bc vb[tldbs^ hjvkt,bw rehs[tekvf eafkvf sfdbc cfv.fhjib lfflubyf^ fh itb'kt,f vrdl-hbc eovbyleht,bcufy ufyovtylf^ vfuhfv sdbs rehs[tekb eafkb [jv fv cfpqdht,bsf lf otct,bs fh fhbc itpqelekb^ lf fvbnjv vfc fv eovbyleht,bc vjwbkt,bc 'fkfw itcotdc&

sdbs rehs[tekb eakbc itepqelfdb cbovb-ylbc ufvjv;qfdyt,bc upf obsehb 'hj[bc vbwdbc cfiefkt,bs [lt,f& bc afmnb^ hjv bc ptujyt,hbdbf^ v[jkjl fvnrbwt,c bvfc^ hjv fm .dtkfpt itcfybiyfdb qdsft,hbdb cbovbyltf^ hfw .jdtkudfh ujyt,fcf lf kjubrfc fqtvfnt,f&

vrdlhbc eovbyleht,bcufy hjv ufybovbyljc^ flfvbfyc cfresfh ujyt,fcf lf wyj,btht,fpt vfqkf fqptdt,f lf sdbs rehs[tekb eakbc obyfit cfresfhb sfdbc chekbfl euekdt,tk .jaf tcfzbhjt,f&

obsehb 'hj[bc vbwdfib bchftkbc cb.dfhekbc rfyjyt,bc itcfybiyfdb vfufkbsbf ufnfht,ekb% vtjht t,hftkb vrdlhbc eovbylehj,bcufy hjv ufytovbylfs^ c[df t,hftkt,c 'hj[f eylf lftodfs lf f&i& lf fvbs ufeovbyleht,ekb.dyty& fctsb vblujvf .jdtksdbc fh tvs[dtdf ujyt,fcf lf kjubrfc% vt hfnjv eylf ufdeovb-ylehlt^ hfsf c[df ufybovbyljc` vfuhfv hjltcfw t,hftkb fct bmwtdf^ ptujyt,hbdfl lf ptkjubrehfl^ bc sdbs rehs[tek eafksfy rfdibhbc qbhcb [lt,f&

[fylf[fy d[dlt,bs t,hftkc^ hjvtkbw bcts cekbth ljytvlt lfmdtbslf^ hjv bct xfylf^ sbsmjc @wjw[kt,ib fh tothf# (eovbylehb vrdlfhb b.j)& xdtyc vjdfktj,fc ofhvjflutyc vbc ljytvlt @lfdmdtbslts#^ vjdbf[kjdjs^ lf fct xdtyw rehs[tek eafksfy lf sjhfcsfy lfrfdibht,fc dtqbhct,bs&

Gbhflb ptlfv[tldtkj,bs fv rdbhfc hf,b kbe,fdbxtkbc /bkekbc (cfptbvjl vj[ct-ybt,bc) lqtf^ hjvtkvfw vstkb sfdbcb cbwjw[kt fv vybidytkjdfy vbpfyc vbe'qdyf^ hfsf vhfdfkb t,hftkbc uekb xdtyc ptwbeh vfvfcsfy lftf[kjt,byf& vfy hf,byt,b lfupfdyf vcjakbjc .dtkf res[tib^ hjvkt,vfw cfre-sfhb rjvajhnekb vlujvfhtj,f lfsvtc^ hfsf t,hftkt,b kjwdfcf fy vbwdt,pt lftvf-lkbtht,byfs^ ufycfovtylb vbrdtt,b ftujs lf f& i& fv upfdybkt,bs hf,bv fcofdkf^ hjv vtjht t,hftkbcsdbc flfvbfyc cfresfhb cbv.elhjdt lf rjvajhnb eylf lftsvj^ hfsf rbltd thsb rtsbkb cfmvt lf o.fkj,f vjtvjmvtlt,byf^ hjv bmyt, fvbc o.fkj,bs chekb utekbcf lf vfibf[bc cek f[kj vjvfdfkib vj,h'fyt,bc qbhcyb ufdv[lfhb.fdbs&

8 m e n o r a ivnisi (Tamuzi) №6, 2013 w.ivnisi (sivani), #12 2008 w.8

redaqtori

guram baTiaSvili

registrirebulia

q. Tbilisis mTawmindis

raionis sasamarTlos

mier.

registraciis # 4/1-921

damfuZnebelni da

gamomcemelni:

guram baTiaSvili, kote abaSiZe

Tbilisi, leoniZis 11a, vaxtang VI q. #30

telefonebi: 99.90.96, 77.20.57

gazeT `menoras~ redaqcia

TanagrZnobas ucxadebs aSdodis municipalitetis

wevrs moSe boTeraSvils

dedis

gardacvalebis gamo

manana jinjixaSvili qu Tais-Si daibada. aq daamTavra saSualo skola, musikaluri saswavlebeli, Semdeg quTai-sis saxelmwifo pedagogi-uri in stituti (amJamad akaki we reTlis saxelmwifo uni-versiteti) qarTuli enisa da literaturis specialobiT; muSaobda musikis maswavleblad, Jurnalistad, lado mesxiSvilis saxelobis quTaisis akademiur TeatrSi saliteraturo nawilis gamged. amJamad cxovrobs niu-iorkSi ojaxTan erTad.

rodesac manana jinjixaS-vilze daviwye wera, moulod-nelad aRmovaCine, rom Cveni megobrobis ufro xangrZlivi nawili ukve amerikul peri-odze, mis emigrantul cxovre-basa da Cvens satelefono Tu epistolarul urTierTo-baze modis, ufro naklebi ki saqarTvelos studentobisa da megobrobis im wlebze, roca yoveldRe, an TiTqmis yovel-dRe vxvdebodiT erTmaneTs. mas Semdeg bevrma welma gan-vlo, rTulma da winaaRmde-gobebiT aRsavse mTelma epo-qam. saukune Seicvala, rogorc pirdapiri ise gadataniTi mniSvnelobiT. mananam ufro mSvidi, Tumca ukve afori-aqebuli saqarTvelo datova, romelic jer kidev sabWoTa kavSiris sivrceSi imyofeboda. igi Cvenze utyuarad grZnobda, ukeTesad xedavda im safrTxes, Cven rom jiutad ar vusworeb-diT Tvals. ar gveSinoda, rad-gan horizontze saqarTvelos damoukidebloba Canda. ase iyo cxra aprilis wina dReebSi. manana rekavda, swuxda, hqonda didi saSiSroebis molodini. maxsovs misi fraza: `oRondac axla gadarCeT,~ rac maSin gaz-viadebuli meCvena.

amerikis SeerTebul StatebSi wasvlisas mananas guli wydeboda, rom aq toveb-da sayvarel saqmes, Tumca arc iq uZebnia axali profesia. samagierod Tavisi cnobiere-biT erTi wuTiTac ar daSore-

bia saqarTvelos. CemTvis dRes Znelia mananas vaSingtonSi `amerikis xmis~ qarTul redaq-ciaSi saqmianobis Sefaseba, magram, albaT, es periodi mis cxovrebaSi umniSvnelovanesi iyo. axal realobasTan Segueba, gansxvavebul ekonomikur da politikur sistemaSi, Tanac maRalkonkurentul garemoSi adaptireba, inglisuri enis kargad daufleba _ erTbaS-ad ramdenime fsiqologiuri barieris gadalaxva, bunebriv-ia, ioli ar iqneboda.

manana wlebis ganmavlobaSi iyo gaeroSi `amerikis xmis~ akreditebuli Jurnalisti. iyo avtori mravali sain-tereso da saWirboroto reportaJisa. mis mier lit-eraturisa Tu xelovnebis sxva sferoebSi momzadebuli gad-acemebi ki yovelTvis gamoir-Ceoda siRrmiT, mravali plan-iT, rac sxvadasxva rakursSi aCvenebda im procesebs ameri-kis kulturul cxovrebaSi rom mimdinareobda. igi swored am sivrceSi qmnida Semoqmedi qarTvelebis portretebs da ufro TvalsaCinos xdida CvenTvis maTs warmatebebs. vfiqrob, manana jinjixaSvilis programebi gamorCeul xibls, individualur xelweras ani-Webda amerikis xmis qarTul gadacemebs.

saqarTvelos saxelmwi-foebrivma damoukideblobam Zalze saamayo realoba moita-na. amerikis universitetebis (kolumbiis, indianas...) stu-dentebs (da ara marto maT) SesaZlebloba aqvT ucxo enad qarTuli airCion. manana maT aswavlis. bevri maTgani imyo-feboda kidec saqarTveloSi. TiToeulma, bunebrivia, aq Tavisi qarTuli enis maswav-leblis sulis nawili gamoi-yola, misi TvaliT Sexeda Cvens qveyanas, me vici, ra rudunebiT ekideba igi am mniSvnelovan saqmes, ra did pasuxismge-blobasTan, rTul SromasTan aris dakavSirebuli es yove-

live. mza meTodika sakmaod mwiria, sakuTari gamocdileba ki wlebs moaqvs da igi mananas ukve sakmaod daugrovda. man SeZlo garedan Seexeda qarTu-li enisaTvis. sxvaTaTvis eswavlebina ara mxolod gra-matikuli kategoriebi, aramed ena, rogorc eris sulieri samyaros gamanivTebeli. axla manana fiqrobs (zrunavs kidec) Seqmnas da saqarTvelo-Si gadaiRos qarTuli enis videokursi, romelSic Tavs moiyris qarTvelebis saubrebi ojaxSi, sazogadoebaSi, quCa-Si, sufrasTan, Caiweros bune-brivi dialogebi kargi qarTu-liT molaparake adamianebTan erTad, rasac, eWvi ar mepareba, aucileblad ganaxorcielebs, Tu sponsori moiZebna, albaT, ufro malec.

manana jinjixaSvili, rogorc mwerali jemal qiria ambobs masze, kargi ebraeli da kargi qarTvelia. igi qarTul saqmes akeTebs. profesionali filologia. misi pedagogi-uri saqmianoba, samwuxarod, ufro metad sxvaTa arCevan-zea damokidebuli, vidre mis aqtivobaze. sakmaod moSore-biT Cevngan man SeZlo Tavisi qarTuli samyaro Seeqmna. axla rusulenovan radioSi gaaCi-na qarTuli niSa. aq mihyavs qarTuli gadacemebi, rasac usasyidlod akeTebs.

aqac gulRia maspinZeli da sxvaTa gulSematkivari amer-ikaSic aseve agrZelebs cxovre-bas. misi saxlis kari mudam Riaa stumrebisaTvis, mudam mzad aris daxmarebisTvis.

TiTqmis 18 welia, rac manana jinjixaSvili wavida quTaisidan, magram erTi dRi-Tac ar daSorebia qarTul sityvas, qarTvel megobrebs, qarTul mwerlobas da xelov-nebas, qveyanas, sadac dai-bada, gaizarda, Camoyalibda rogorc pirovneba, romelT-anac uamravi kargi mogoneba da tkivilic akavSirebs da rom-lis didi qomagicaa.

qarTuli saqmis sakeTeblad amerikaSi

rCeuli leqsebiisraelSi gamoica

io seb krixelis rCeu-

li leqsebis krebuli

`saqarTvelos israelidan

siyvaruliT~. krebulSi

Sesulia 75 wlis ioseb

krixelis mier Seqmnili

leqsebi. es krebuli iwye-

ba leqsiT `sadRegrZelo.~

wigni gamoica ̀ amuTa efSar

axereT~-2000 daxmarebiT.

wignis winasityvaobis

avtoria mira wiwuaSvili.

wigns win uZRvis avto-

ris Sesavali werili.

me saqarTvelos

sadRegrZelo

davlio minda,

mitom ki ara,

movafrqvio

yalbi dideba,

me saqarTvelos

sadREegrZelos

vsvam im SegrZnebiT,

rom saqarTvelos

gamarjveba

naRdad Wirdeba.

saqarTvelos ebraelobis fotoistoria

onis 114 wlis beiT qneseTi

meuRle nana xubelaSvili, Svilebi: Wiko, Tamuna fiCxaZeebi, sidedri eTer mixelaSvili, ia, maia xubelaSvilebi, emzar eligulaSvili,

merab kobaxiZe iuwyebiandaTo fiCxaZisgardacvalebas.

robert, Tengiz, lera mixelaSvilebi, fima kacobaSvili, ciala, guram baTiaSvilebi iuwyebian

daTo fiCxaZisgardacvalebas da TanaugrZniben

gansvenebulis ojaxs,

ivnisi (sivani), #12 2008 w.8

redaqtori

guram baTiaSvili

registrirebulia

q. Tbilisis mTawmindis

raionis sasamarTlos

mier.

registraciis # 4/1-921

damfuZnebelni da

gamomcemelni:

guram baTiaSvili, kote abaSiZe

Tbilisi, leoniZis 11a, vaxtang VI q. #30

telefonebi: 99.90.96, 77.20.57

gazeT `menoras~ redaqcia

TanagrZnobas ucxadebs aSdodis municipalitetis

wevrs moSe boTeraSvils

dedis

gardacvalebis gamo

manana jinjixaSvili qu Tais-Si daibada. aq daamTavra saSualo skola, musikaluri saswavlebeli, Semdeg quTai-sis saxelmwifo pedagogi-uri in stituti (amJamad akaki we reTlis saxelmwifo uni-versiteti) qarTuli enisa da literaturis specialobiT; muSaobda musikis maswavleblad, Jurnalistad, lado mesxiSvilis saxelobis quTaisis akademiur TeatrSi saliteraturo nawilis gamged. amJamad cxovrobs niu-iorkSi ojaxTan erTad.

rodesac manana jinjixaS-vilze daviwye wera, moulod-nelad aRmovaCine, rom Cveni megobrobis ufro xangrZlivi nawili ukve amerikul peri-odze, mis emigrantul cxovre-basa da Cvens satelefono Tu epistolarul urTierTo-baze modis, ufro naklebi ki saqarTvelos studentobisa da megobrobis im wlebze, roca yoveldRe, an TiTqmis yovel-dRe vxvdebodiT erTmaneTs. mas Semdeg bevrma welma gan-vlo, rTulma da winaaRmde-gobebiT aRsavse mTelma epo-qam. saukune Seicvala, rogorc pirdapiri ise gadataniTi mniSvnelobiT. mananam ufro mSvidi, Tumca ukve afori-aqebuli saqarTvelo datova, romelic jer kidev sabWoTa kavSiris sivrceSi imyofeboda. igi Cvenze utyuarad grZnobda, ukeTesad xedavda im safrTxes, Cven rom jiutad ar vusworeb-diT Tvals. ar gveSinoda, rad-gan horizontze saqarTvelos damoukidebloba Canda. ase iyo cxra aprilis wina dReebSi. manana rekavda, swuxda, hqonda didi saSiSroebis molodini. maxsovs misi fraza: `oRondac axla gadarCeT,~ rac maSin gaz-viadebuli meCvena.

amerikis SeerTebul StatebSi wasvlisas mananas guli wydeboda, rom aq toveb-da sayvarel saqmes, Tumca arc iq uZebnia axali profesia. samagierod Tavisi cnobiere-biT erTi wuTiTac ar daSore-

bia saqarTvelos. CemTvis dRes Znelia mananas vaSingtonSi `amerikis xmis~ qarTul redaq-ciaSi saqmianobis Sefaseba, magram, albaT, es periodi mis cxovrebaSi umniSvnelovanesi iyo. axal realobasTan Segueba, gansxvavebul ekonomikur da politikur sistemaSi, Tanac maRalkonkurentul garemoSi adaptireba, inglisuri enis kargad daufleba _ erTbaS-ad ramdenime fsiqologiuri barieris gadalaxva, bunebriv-ia, ioli ar iqneboda.

manana wlebis ganmavlobaSi iyo gaeroSi `amerikis xmis~ akreditebuli Jurnalisti. iyo avtori mravali sain-tereso da saWirboroto reportaJisa. mis mier lit-eraturisa Tu xelovnebis sxva sferoebSi momzadebuli gad-acemebi ki yovelTvis gamoir-Ceoda siRrmiT, mravali plan-iT, rac sxvadasxva rakursSi aCvenebda im procesebs ameri-kis kulturul cxovrebaSi rom mimdinareobda. igi swored am sivrceSi qmnida Semoqmedi qarTvelebis portretebs da ufro TvalsaCinos xdida CvenTvis maTs warmatebebs. vfiqrob, manana jinjixaSvilis programebi gamorCeul xibls, individualur xelweras ani-Webda amerikis xmis qarTul gadacemebs.

saqarTvelos saxelmwi-foebrivma damoukideblobam Zalze saamayo realoba moita-na. amerikis universitetebis (kolumbiis, indianas...) stu-dentebs (da ara marto maT) SesaZlebloba aqvT ucxo enad qarTuli airCion. manana maT aswavlis. bevri maTgani imyo-feboda kidec saqarTveloSi. TiToeulma, bunebrivia, aq Tavisi qarTuli enis maswav-leblis sulis nawili gamoi-yola, misi TvaliT Sexeda Cvens qveyanas, me vici, ra rudunebiT ekideba igi am mniSvnelovan saqmes, ra did pasuxismge-blobasTan, rTul SromasTan aris dakavSirebuli es yove-

live. mza meTodika sakmaod mwiria, sakuTari gamocdileba ki wlebs moaqvs da igi mananas ukve sakmaod daugrovda. man SeZlo garedan Seexeda qarTu-li enisaTvis. sxvaTaTvis eswavlebina ara mxolod gra-matikuli kategoriebi, aramed ena, rogorc eris sulieri samyaros gamanivTebeli. axla manana fiqrobs (zrunavs kidec) Seqmnas da saqarTvelo-Si gadaiRos qarTuli enis videokursi, romelSic Tavs moiyris qarTvelebis saubrebi ojaxSi, sazogadoebaSi, quCa-Si, sufrasTan, Caiweros bune-brivi dialogebi kargi qarTu-liT molaparake adamianebTan erTad, rasac, eWvi ar mepareba, aucileblad ganaxorcielebs, Tu sponsori moiZebna, albaT, ufro malec.

manana jinjixaSvili, rogorc mwerali jemal qiria ambobs masze, kargi ebraeli da kargi qarTvelia. igi qarTul saqmes akeTebs. profesionali filologia. misi pedagogi-uri saqmianoba, samwuxarod, ufro metad sxvaTa arCevan-zea damokidebuli, vidre mis aqtivobaze. sakmaod moSore-biT Cevngan man SeZlo Tavisi qarTuli samyaro Seeqmna. axla rusulenovan radioSi gaaCi-na qarTuli niSa. aq mihyavs qarTuli gadacemebi, rasac usasyidlod akeTebs.

aqac gulRia maspinZeli da sxvaTa gulSematkivari amer-ikaSic aseve agrZelebs cxovre-bas. misi saxlis kari mudam Riaa stumrebisaTvis, mudam mzad aris daxmarebisTvis.

TiTqmis 18 welia, rac manana jinjixaSvili wavida quTaisidan, magram erTi dRi-Tac ar daSorebia qarTul sityvas, qarTvel megobrebs, qarTul mwerlobas da xelov-nebas, qveyanas, sadac dai-bada, gaizarda, Camoyalibda rogorc pirovneba, romelT-anac uamravi kargi mogoneba da tkivilic akavSirebs da rom-lis didi qomagicaa.

qarTuli saqmis sakeTeblad amerikaSi

rCeuli leqsebiisraelSi gamoica

io seb krixelis rCeu-

li leqsebis krebuli

`saqarTvelos israelidan

siyvaruliT~. krebulSi

Sesulia 75 wlis ioseb

krixelis mier Seqmnili

leqsebi. es krebuli iwye-

ba leqsiT `sadRegrZelo.~

wigni gamoica ̀ amuTa efSar

axereT~-2000 daxmarebiT.

wignis winasityvaobis

avtoria mira wiwuaSvili.

wigns win uZRvis avto-

ris Sesavali werili.

me saqarTvelos

sadRegrZelo

davlio minda,

mitom ki ara,

movafrqvio

yalbi dideba,

me saqarTvelos

sadREegrZelos

vsvam im SegrZnebiT,

rom saqarTvelos

gamarjveba

naRdad Wirdeba.

saqarTvelos ebraelobis fotoistoria

onis 114 wlis beiT qneseTi

meuRle nana xubelaSvili, Svilebi: Wiko, Tamuna fiCxaZeebi, sidedri eTer mixelaSvili, ia, maia xubelaSvilebi, emzar eligulaSvili,

merab kobaxiZe iuwyebiandaTo fiCxaZisgardacvalebas.

robert, Tengiz, lera mixelaSvilebi, fima kacobaSvili, ciala, guram baTiaSvilebi iuwyebian

daTo fiCxaZisgardacvalebas da TanaugrZniben

gansvenebulis ojaxs,

ivnisi (sivani), #12 2008 w.8

redaqtori

guram baTiaSvili

registrirebulia

q. Tbilisis mTawmindis

raionis sasamarTlos

mier.

registraciis # 4/1-921

damfuZnebelni da

gamomcemelni:

guram baTiaSvili, kote abaSiZe

Tbilisi, leoniZis 11a, vaxtang VI q. #30

telefonebi: 99.90.96, 77.20.57

gazeT `menoras~ redaqcia

TanagrZnobas ucxadebs aSdodis municipalitetis

wevrs moSe boTeraSvils

dedis

gardacvalebis gamo

manana jinjixaSvili qu Tais-Si daibada. aq daamTavra saSualo skola, musikaluri saswavlebeli, Semdeg quTai-sis saxelmwifo pedagogi-uri in stituti (amJamad akaki we reTlis saxelmwifo uni-versiteti) qarTuli enisa da literaturis specialobiT; muSaobda musikis maswavleblad, Jurnalistad, lado mesxiSvilis saxelobis quTaisis akademiur TeatrSi saliteraturo nawilis gamged. amJamad cxovrobs niu-iorkSi ojaxTan erTad.

rodesac manana jinjixaS-vilze daviwye wera, moulod-nelad aRmovaCine, rom Cveni megobrobis ufro xangrZlivi nawili ukve amerikul peri-odze, mis emigrantul cxovre-basa da Cvens satelefono Tu epistolarul urTierTo-baze modis, ufro naklebi ki saqarTvelos studentobisa da megobrobis im wlebze, roca yoveldRe, an TiTqmis yovel-dRe vxvdebodiT erTmaneTs. mas Semdeg bevrma welma gan-vlo, rTulma da winaaRmde-gobebiT aRsavse mTelma epo-qam. saukune Seicvala, rogorc pirdapiri ise gadataniTi mniSvnelobiT. mananam ufro mSvidi, Tumca ukve afori-aqebuli saqarTvelo datova, romelic jer kidev sabWoTa kavSiris sivrceSi imyofeboda. igi Cvenze utyuarad grZnobda, ukeTesad xedavda im safrTxes, Cven rom jiutad ar vusworeb-diT Tvals. ar gveSinoda, rad-gan horizontze saqarTvelos damoukidebloba Canda. ase iyo cxra aprilis wina dReebSi. manana rekavda, swuxda, hqonda didi saSiSroebis molodini. maxsovs misi fraza: `oRondac axla gadarCeT,~ rac maSin gaz-viadebuli meCvena.

amerikis SeerTebul StatebSi wasvlisas mananas guli wydeboda, rom aq toveb-da sayvarel saqmes, Tumca arc iq uZebnia axali profesia. samagierod Tavisi cnobiere-biT erTi wuTiTac ar daSore-

bia saqarTvelos. CemTvis dRes Znelia mananas vaSingtonSi `amerikis xmis~ qarTul redaq-ciaSi saqmianobis Sefaseba, magram, albaT, es periodi mis cxovrebaSi umniSvnelovanesi iyo. axal realobasTan Segueba, gansxvavebul ekonomikur da politikur sistemaSi, Tanac maRalkonkurentul garemoSi adaptireba, inglisuri enis kargad daufleba _ erTbaS-ad ramdenime fsiqologiuri barieris gadalaxva, bunebriv-ia, ioli ar iqneboda.

manana wlebis ganmavlobaSi iyo gaeroSi `amerikis xmis~ akreditebuli Jurnalisti. iyo avtori mravali sain-tereso da saWirboroto reportaJisa. mis mier lit-eraturisa Tu xelovnebis sxva sferoebSi momzadebuli gad-acemebi ki yovelTvis gamoir-Ceoda siRrmiT, mravali plan-iT, rac sxvadasxva rakursSi aCvenebda im procesebs ameri-kis kulturul cxovrebaSi rom mimdinareobda. igi swored am sivrceSi qmnida Semoqmedi qarTvelebis portretebs da ufro TvalsaCinos xdida CvenTvis maTs warmatebebs. vfiqrob, manana jinjixaSvilis programebi gamorCeul xibls, individualur xelweras ani-Webda amerikis xmis qarTul gadacemebs.

saqarTvelos saxelmwi-foebrivma damoukideblobam Zalze saamayo realoba moita-na. amerikis universitetebis (kolumbiis, indianas...) stu-dentebs (da ara marto maT) SesaZlebloba aqvT ucxo enad qarTuli airCion. manana maT aswavlis. bevri maTgani imyo-feboda kidec saqarTveloSi. TiToeulma, bunebrivia, aq Tavisi qarTuli enis maswav-leblis sulis nawili gamoi-yola, misi TvaliT Sexeda Cvens qveyanas, me vici, ra rudunebiT ekideba igi am mniSvnelovan saqmes, ra did pasuxismge-blobasTan, rTul SromasTan aris dakavSirebuli es yove-

live. mza meTodika sakmaod mwiria, sakuTari gamocdileba ki wlebs moaqvs da igi mananas ukve sakmaod daugrovda. man SeZlo garedan Seexeda qarTu-li enisaTvis. sxvaTaTvis eswavlebina ara mxolod gra-matikuli kategoriebi, aramed ena, rogorc eris sulieri samyaros gamanivTebeli. axla manana fiqrobs (zrunavs kidec) Seqmnas da saqarTvelo-Si gadaiRos qarTuli enis videokursi, romelSic Tavs moiyris qarTvelebis saubrebi ojaxSi, sazogadoebaSi, quCa-Si, sufrasTan, Caiweros bune-brivi dialogebi kargi qarTu-liT molaparake adamianebTan erTad, rasac, eWvi ar mepareba, aucileblad ganaxorcielebs, Tu sponsori moiZebna, albaT, ufro malec.

manana jinjixaSvili, rogorc mwerali jemal qiria ambobs masze, kargi ebraeli da kargi qarTvelia. igi qarTul saqmes akeTebs. profesionali filologia. misi pedagogi-uri saqmianoba, samwuxarod, ufro metad sxvaTa arCevan-zea damokidebuli, vidre mis aqtivobaze. sakmaod moSore-biT Cevngan man SeZlo Tavisi qarTuli samyaro Seeqmna. axla rusulenovan radioSi gaaCi-na qarTuli niSa. aq mihyavs qarTuli gadacemebi, rasac usasyidlod akeTebs.

aqac gulRia maspinZeli da sxvaTa gulSematkivari amer-ikaSic aseve agrZelebs cxovre-bas. misi saxlis kari mudam Riaa stumrebisaTvis, mudam mzad aris daxmarebisTvis.

TiTqmis 18 welia, rac manana jinjixaSvili wavida quTaisidan, magram erTi dRi-Tac ar daSorebia qarTul sityvas, qarTvel megobrebs, qarTul mwerlobas da xelov-nebas, qveyanas, sadac dai-bada, gaizarda, Camoyalibda rogorc pirovneba, romelT-anac uamravi kargi mogoneba da tkivilic akavSirebs da rom-lis didi qomagicaa.

qarTuli saqmis sakeTeblad amerikaSi

rCeuli leqsebiisraelSi gamoica

io seb krixelis rCeu-

li leqsebis krebuli

`saqarTvelos israelidan

siyvaruliT~. krebulSi

Sesulia 75 wlis ioseb

krixelis mier Seqmnili

leqsebi. es krebuli iwye-

ba leqsiT `sadRegrZelo.~

wigni gamoica ̀ amuTa efSar

axereT~-2000 daxmarebiT.

wignis winasityvaobis

avtoria mira wiwuaSvili.

wigns win uZRvis avto-

ris Sesavali werili.

me saqarTvelos

sadRegrZelo

davlio minda,

mitom ki ara,

movafrqvio

yalbi dideba,

me saqarTvelos

sadREegrZelos

vsvam im SegrZnebiT,

rom saqarTvelos

gamarjveba

naRdad Wirdeba.

saqarTvelos ebraelobis fotoistoria

onis 114 wlis beiT qneseTi

meuRle nana xubelaSvili, Svilebi: Wiko, Tamuna fiCxaZeebi, sidedri eTer mixelaSvili, ia, maia xubelaSvilebi, emzar eligulaSvili,

merab kobaxiZe iuwyebiandaTo fiCxaZisgardacvalebas.

robert, Tengiz, lera mixelaSvilebi, fima kacobaSvili, ciala, guram baTiaSvilebi iuwyebian

daTo fiCxaZisgardacvalebas da TanaugrZniben

gansvenebulis ojaxs,

ISSN 1987-8982 UAC 070 411.16m-557

299.90.96, 277.20.57

ciala, guram, malxaz baTiaSvilebi, lana da guram xaraziSvilebi, robert mixelaSDvili Rrma mwuxarebiT iuwyebian Cveni Temis Rirseuli wevris,

isak davaraSvilis gardacvalebas.

beso, roman, bela mixelaSvilebi samZi-mars ucxadeben gia davaraSvils mamis _ Zvirfasi pirovnebis

isak davaraSvilis gardacvalebis gamo.

sazogadoebas didi gulistkiviliT vauwyeb, rom, 28 maiss israelSi,

gardaicvala isak

davaraSvili, Cemi sayvareli biZa da ebrauli Temis ukeTilSobilesi wevri... naTelSi iyos...

marina

solomoniSvili

rubrikas uZRveba profesori avTandil nikoleiSvili

ebrauli Tema qarTul mwerlobaSi

ebrauli Tema XIX saukunis meore naxevrisada XX saukunis dasawyisis qarTul literaturaSi

(werili mecamete)

XIX saukunis meore naxevridan ebrauli TemiT qarTvel mweralTa daintereseba im-denad farTo masStabebis momcveli movlena xdeba, rom aRniSnulma Temam am dros moRvawe bevri mwerlis SemoqmedebaSi daimkvidra sa-gulisxmo adgili. am TvalsazrisiT uaRres-ad mniSvnelovania maTi rogorc mxatvruli nawarmoebebi, ise publicisturi werilebi, romlebic aSkarad da SeuniRbavad gamoxat-aven xazgasmulad keTilganwyobil damokide-bulebas ebraelTa mimarT.

saanalizo periodis Cvens mwerlobaSi ebraulma Temam ZiriTadad ori umTavresi mimarTulebiT pova gamovlineba – ebraeli xalxis uZveles istoriul warsulTan daka-vSirebuli bibliuri epizodebis mxatvruli xorcSesxmiTa da qarTvel ebraelTa Tanad-rouli yofiTi problemebis warmosaxvis mcd-elobiT.

am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sain-teresoa egviptelTa monobisagan ebraelTa ganmaTavisuflebeli legendaruli gmiris gansadideblad dawerili poema Tedo razikaS-vilisa (1869-1912 ww.) ̀ moses sikvdili.~ poetis SefasebiT, mose `israelT sjulis mdebeli~ is adamiani iyo, romelmac warmatebiT moixada Tavisi amqveyniuri vali.

ebraeli xalxis am legendaruli winamZRo-lis mamuliSviluri Rvawlis gandidebiT T. razikaSvilma erovnuli TavisuflebisaTvis TavganwirviT mebrZoli gmiris idealizebuli saxec Seqmna. erTaderTi simdidre, romelic devnilobaSi sicocxleaRsrulebul am leg-endarul pirovnebas hqonda, poetis TqmiT, mxolodRa `RvTis sityva da maRliT mosili goneba~ iyo.

ebraeli xalxis bibliuri istoriis amsax-vel mxatvrul nawarmoebebSi, erovnul prob-lemaTa wina planze wamoweviT, maTi avtorebi arapirdapiri gziT saqarTveloSi arsebul viTarebasac warmosaxavdnen, riTac qarTveli eris patriotuli TviTSegnebis kidev ufro metad ganmtkicebasac isaxavdnen miznad. es rom namdvilad asea, amis dasturad mravali konkretuli magaliTis motana SeiZleba XIX saukunis meore naxevrisa da XX saukunis da-sawyisis qarTvel mweralTa Semoqmedebidan.

ar gadavaWarbebT, Tu vityviT, rom ebrae-li xalxis es udidesi da marad daucxromeli erovnuli tkivili qarTvelebze ufro didi adamianuri TanagrZnobiTa da Wirmoziareo-biT iSviaTad Tu gamouxatavs vinmes. ase rom, sakuTari samSoblos daqceva-gapartaxebis gamo saukuneTa manZilze mwared agodebuli ebraelebis cremlTa uwyvet nakads qarTveli kacis TvalTagan danadeni Tanadgomis crem-lic matebda Zalasa da xmierebas.

naTqvamis dasturad aq irodion evdoSvilis (1873-1916 ww.) Semoqmedebis gaxsenebac iqneba sakmarisi. magaliTad, 1915 wels gazeT `sax-alxo furclis~ suraTebiani damatebis 42-e nomerSi dabeWdil leqsSi -`tirili ebraeli-sa~ poetma ebraeli xalxis tragikuli isto-riis umTavresi momentebis gaxsenebiT mkiTx-veli kidev erTxel gaxada im didi erovnuli tkivilis Tanamonawile, romelic yvela droisa da epoqis ebraelobisaTvis maradi-uli glovisa da wuxilis sagnadaa qceuli. i.

evdoSvilis leqsis emociur simZafresa da gulwrfelobas kidev ufro zrdis is gare-moeba, rom ebraeli xalxis es didi erovnuli tkivili nawarmoebSi Tavad ebraelTa mieraa moTxrobili. isini cremliani xmiT yvebian maTi cxovrebis bediswerad qceul im movle-nebze, romelTac saukuneTa winaT mSobliuri miwidan barbarosulad gandevnili ebraeloba usamSoblod datoves da qveynidan qveyanaSi moxetiale xalxad aqcies.

ebraeli xalxis tragikuli istoriuli xve-dris amgvari gaazreba sulier pesimizmad ki ar gardaiqmneba, aramed, piriqiT, erovnuli TviTSegnebisa da sabrZolo suliskveTebis kidev ufro metad ganmamtkicebel im Zalad iqceva, romelmac ocdaeqvsi saukunis winaT mSobliuri miwidan ayril da gamodevnil ers kvlav unda daubrunos Zveli dideba da sax-elmwifoebrivi Zliereba.

ebraeli xalxis istoriidan qarTveli mw-erlebi yvelaze xSirad im tragedias ixsene-ben, ris Sedegadac babilonelebis mier ak-lebuli ebrauli saxelmwifo nangrevebad iqca, winaparTa fuZidan ayrili ebraeli eri ki ocdaeqvsi saukunis ganmavlobaSi darCa usamSoblood. qarTuli mwerlobis bevri warmomadgeneli am tragikul movlenas Rvi-Zli erovnuli tkiviliviT ganicdis. mag-aliTad, s. SanSiaSvilis `fsalmunis~ (1908 w.) wakiTxviT mkiTxvels iseTi STabeWdileba eqmneba, TiTqos mdinare babilonis piras sam-Soblos tragikuli bedis gamo mwared agode-bul ebraelTa Soris, Tavad poetic ijdes da dastirodes ebrauli saxelmwifos dasamare-bas:

babilonisa mdinaris kidesmwared vstirodiT sevdiT moculi,ra Jams sioni Cven movixseneTdamcirebuli, aoxrebuli!..mun ar ismoda xma sakravisa,Zewnze davkideT sagalobeli,rameTu wminda uflis galobiTar damtkbariyo CvenT warmtyvevelni!leqsSi gamoxatul tkivils met simZafres

sZens yoveli WeSmariti ebraelis mier maradi-uli erTgulebis ficad qceuli im sityvebis poetizeba, romelTa meSveobiTac isini maTi erovnuli TviTmyofadobis safuZvlad qceul uwmindes qalaqs – ierusalims siyvarulsa da erTgulebas udastureben.

rogorc cnobilia, 1928 wlis 10 maiss quTai-sis ebraelTa ubanSi gaCenilma xanZarma aseu-lobiT adamiani datova usaxlkarod. xelisu-flebis mier Sedgenili komisiis daskvniT, am xanZris Sedegad quTaisSi 280 saxli daiwva.

am samwuxaro movlenam, romelmac mTeli saqarTvelo SeZra, mxatvrul literatur-aSic pova saTanado asaxva. kerZod, quTaisis xanZris Sedegad ebraelebisaTvis Tavsda-texili ubedurebis amsaxvel nawarmoebTagan mkiTxvels minda Sevaxseno paolo iaSvilis, gercel baazovisa da im periodSi moRvawe sxva mweralTa nawarmoebebi. dasaxelebul avtorTagan paolo iaSvili (1892-1937 ww.) erT-erTi pirvelTagani iyo, vinc aRniSnul movlenas poeturi sityviT gamoexmaura. mxedvelobaSi maqvs leqsi `quTaisis xanZari~ (1928 w.), romelSic poeti uRrmes mwuxarebas gamoxatavs am tragediis Sedegad usaxlkarod darCenili xuTi aTasi ebraelis umZimesi md-gomareobis gamo. naTqvamis naTelsayofad da-vimowmeb fragments leqsidan:

mesmis zriali ebraelebis,mTeli godeba xanZrian qarSi;aTrTolebuli maTi xelebigamoeTxova farTals da arSins.ebraelebisaTvis Tavsdatexil am ubedure-

bas p. iaSvili saqveyno tragediad miiCnevs da ara mxolod ubralo TanagrZnobas ucxadebs mis ebrael Tanamemamuleebs, aramed imasac dabejiTebiT aRniSnavs, rom maTi mwuxareba mTeli Cveni sazogadoebisTvisac wilxvdomi-

li tkivili iyo. ebraelTa ubanSi momxdar xanZars galak-

tion tabiZec (1891-1959 ww.) gamoxmaurebia imave wels dawerili leqsiT `cecxli quTais-Si~. marTalia, poets masSi am tragikuli mov-lenis detalebi dakonkretebuli ara aqvs, magram mkiTxvelisaTvis mainc aSkarad naTe-li xdeba is faqti, rom xsenebuli nawarmoebi swored ebraelTa dasaxlebaSi datrialebu-li ubeduri SemTxvevisadmia miZRvnili.

Svilebi: beso,

zura da ia baazove-

bi, SviliSvili -

mariam wiwuaSvili,

siZe - abram wiwuaS-

vili, axlo naTe-

savebi iuwyebian,

rom dauviwyari

dedis, bebiis, sid-

edris meri mana-

Serov-baazovis

_ miriam baT me-

naSe anoldaT min ribka eSeT gercelis

wlisTavi aRiniSneba 8 ivliss.

qarelis sasaflaoze gasvla _ 8 ivliss -

dilis 10 saaTze, salocavidan.

seyuda - 8 ivliss - dRis 17 saaTze.