Akimirkos paslaptis

Chiara Lubich

Chiara Lubich (1920–2008)

yra svarbi asmenybė, išryškėjusi pastarųjų penkiasdešimties metų Katalikų Bažnyčios panoramoje. Popiežius Benediktas XVI ją yra pavadinęs „didžia moterimi, didžia charizmati-ke“. Iš tiesų savuoju vienybės dvasingumu, kurį įkvėpė Jėzaus žodžiai „Tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21), Chiara labai svariai prisidėjo prie to, kad Katalikų Bažnyčioje sužydėtų „Bažnyčios – ben-drystės“ idealas, kurio taip troško Vatikano II Susirinkimas, ir būtų nutiesti dialogo tiltai su kitomis krikščionių Bažnyčiomis, kitomis religi-jomis, netgi su netikinčiais žmonėmis.

Savo asmeniniu liudijimu ir jos įsteigto Fokoliarų judėjimo, šiandien veikiančio visuose žemynuose, veikla Chiara Lubich padėjo atrasti krikščioniškojo nuotykio grožį; tai pašaukimas pirmiau nei „veikti“, „būti“: galėti būti – pavie-niui ir drauge – kitas Jėzus, kita Marija.

Nuncijus Luigi Bonazzi

Akimirkos paslaptisMintys apie gyvenimą dabartimi

UDK 23/28 Lu-13

Iš italų kalbos vertė Asta Žūkaitė Redaktorius Petras Kimbrys Knygos dailininkas Povilas Zaleskis

Nuotraukos CSC – Centro S. Chiara Audiovisivi

© VšĮ „Bernardinai.lt“, 2011© Città Nuova Editrice, 2001© Fokoliarų judėjimas Lietuvoje, 2011

ISBN 978-609-95057-3-2

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“, Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. (8 ~ 5) 231 3009 · el. paštas redakcija@bernardinai.lt · www.bernardinai.lt

Chiara Lubich

Akimirkos paslaptisMintys apie gyvenimą dabartimi

2011

Turinys

Įžanga 9

Gyventi dabartimiJei gyvename dabartimi 15

Kristaus tiesoje 16

Ne kiek, bet kaip 17

Iškilmingumo žymė 19

Jis yra Kelias 20

Dieviškas nuotykis 22

Kiekvienai dienai gana savo vargo 23

Kasdienis kryžius 24

Galutinis tikslas 25

Egzaminas 26

Dievo rankose 27

Atsikratyti minčių 28

Tebūnie tavo valiaLeidimas 30

Kur laimė? 31

Darbas dviese 32

Budrumas 34

Išliekantis laikas 36

Įsišaknyti Dieve 37

Tebūnie Tavo valia 38

Paversti žemę dangumi 39

Kasdienė duona 40

Įsitvirtinę amžinybėjeKaip tapti šventaisiais? 42

Krikščionių solidarumas 44

Išliekantys darbai 47

Tikroji laiko prasmė 49

Ten, kur jau niekada nebenusileidžia saulė 50

Tvirtai stovėti ant žemės 52

Namas, statomas čia 53

Lyg paskutinį 54

Nūdienos asketikaLaiko traukinyje 56

Negalvojant apie save 58

Kad Jis prisikeltų mumyse 59

Būti „meile“ šiandien 60

Mokėti prarasti 62

Tartum sūpuoklėse 63

Nuostabios pratybos 64

Statyti kitam gyvenimui 65

Iš pokalbiųŽvelgiant į Mariją 67

Gyventi dėl Bažnyčios 68

Norint pasiekti vienybę su Dievu 69

Lemiamo susitikimo akivaizdoje 70

Krikščioniškoji išmintis 71

Kalbantis su jaunimuNiekas nesvarbu. Tik mylėti Tave! 74

Dievo balsas 75

Kas visų mieliausia 77

Dienoraščio puslapiaiNesibaigianti šventė 79

Laikas ir amžinybėŽvelgiant į tai, „kas aukštybėse“ 86

Didžiųjų krikščionių balsaiKiekviena diena – vis nauja pradžia 89

Amžinieji bėgiai 90

Likti dabartyje 91

Turiu suspėti šiandien 92

Pavedimas 93

Dabarties sakramentas 94

Dabartis ir ateitis 95

Mums priklauso tik dabartis 96

Chiara Lubich ir fokoliarų judėjimas 97

9

Įžanga

Kažin ar yra koks kitas klausimas, apie kurį būtų susi-telkę tiek žmogiškosios išminties ir transcendentinės gelmės. Dabarties akimirka yra dvasinio gyvenimo pagrindas ir krikščionybėje, ir kitose didžiosiose religi-jose. Galbūt todėl, kad nenumaldomai srūvančio laiko akivaizdoje žmogus ieškojo tarsi kokios užtvankos, ato-kvėpio, pagalbos ar net stebuklingo išsigelbėjimo.

Vienas iš seniausių liudijimų aptinkamas budistų kanone: „Klausiamas, kodėl jo mokiniai, gyvenantys kukliai ir ramiai, valgantys tik vieną kartą per dieną, taip švyti, Buda atsakydavo: „Mano mokiniai neišgyve-na dėl praeities, nesirūpina ateitimi, bet gyvena dabarti-mi. Štai kodėl jie švyti. Rūpindamiesi ateitimi, graužda-miesi dėl praeities, paiki žmonės džiūsta kaip nukirstos žalios nendrės, padžiautos saulėje.“ 1

Islamo tradicijoje, grindžiamoje aklu paklusimu Dievo valiai, irgi labai svarbu gyventi Dievo duota šian-dienybe, dabartimi. Viename chadyje apie Mahometą sakoma: „Atėjus vakarui, nelauk ryto, o rytą nelauk va-karo.“

1 W. Rahula, L‘insegnamento di Buddha, Roma, 1996, p. 86–87.

10

Stiprios dvasinės sufizmo srovės atstovams da-barties akimirka padeda iki galo patirti Dievo buvimą šalia, pasijusti jo akivaizdoje nuogiems ir tuščiomis rankomis. Būtent todėl sufijai dar vadinami dabarties vaikais.

Krikščionybė taip pat atnešė ir naują požiūrį į laiką. Evangelijoje daug kartų primygtinai raginama gyventi dabartimi: „Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mt 6, 34); „Niekuo per daug nesirūpinkite“ (Fil 4, 6). „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis ju-mis rūpinasi“ (1 Pt 5, 7).

Visa ko pagrindas – tikrumas, kad danguje yra Tėvas, kuris mus myli ir mumis rūpinasi. Jis žino, ko mes stokojame, ir nė minutės nenuleidžia nuo mūsų akių, o to negalėtų padaryti net labiausiai mylinti motina.

Taigi gyventi dabartimi, neabejojant besąlygiška Tėvo meile, tapo vienu iš krikščioniškojo dvasingumo ramsčių.

Ta pati „širdies malda“, tai yra Dievo vardo karto-jimas, būdingas Rytų krikščionių dvasingumui, įgalina išgyventi kiekvieną akimirką šlovinant ir skelbiant mei-lę Tam, kuris mus nuolat pripildo savo palaimos.

Didieji dvasinio gyvenimo mokytojai, įvairių laikų mistikai ir mistikės, atskleidžia paslaptį, glūdin-čią tokioje trumpoje ir nereikšmingoje mūsų būties atkarpoje. Jų patirtis liudija, kad dabarties akimirka

11

– tai savotiškas sakramentas ta prasme, kad per ją tarsi kanalą galima pasiekti dieviškąjį gyvenimą. Palaimin-tasis Jonas Reisbrukietis yra pasakęs: „Dievas gimsta mumyse kiekvieną akimirką“, o jam atitarė Pranciškus Salezas: „Kiekvienoje tavo akimirkoje tarsi mažame branduolyje sutelktas visas amžinybės gėris.“ Trumpa-me Kūdikėlio Jėzaus Teresės gyvenimo kelyje gausu per nušvitimą kilusių minčių apie dabarties akimirką.

„Jis, Jėzus, – sakė ji, – maitina mane kiekvieną minutę.“ „Man atrodo, kad Meilė įsismelkia mano vidun ir gaubia mane iš išorės, kiekvieną akimirką ši gailestingoji Meilė mane atnaujina.“ Tą patį klausimą svarstė ir krikščionių rašytojai bei mąstytojai. C. S. Lewisas vieną iš garsiųjų

„Kipšo laiškų“ skiria šmaikščiam velnio mokymui, kaip sukliudyti žmonėms gyventi šia akimirka, nes tai labai kenkią jo tikslams. Galiausiai Kierkegaardui akimirka net neturi laiko konotacijos, tai „vartai į amžinybę, vie-nybė su Absoliutu, Amžinojo išsiskleidimas2“. Nauja filosofine laiko samprata pasižymi Foresi mintys apie

„laiko nelaikiškumą3“. „Tik dabarties akimirką, – rašo jis, – kuri yra ir amžinybės akimirka, galiu suvokti tikrovę ir sakyti, kad pažįstu ją nelaikiškai“, veikiamas malonės, įgalinančios dalyvauti, nors ir ribotai bei laikiškai, beri-bėje Dievo būtyje.

2 S. Kierkegaard, Oeuvres complètes, Paris, 1982, t. 19, p. XXIX.3 P. Foresi, Conversazioni di filosofia, Roma, 2001, p. 102.

12

Pagaliau prieiname prie mūsų teksto. Ši nedidelė Chiaros Lubich raštų antologija atsirado dėl labai pa-prastos priežasties. Nerasime tokių žmonių, kuriems, susidūrusiems su jos dvasingumu, nebūtų padėjęs sie-kis gyventi dabarties akimirka pagal jos pasiūlymą ir patarimą. Todėl labai reikėjo surinkti jos apmąstymus ir patarimus (jie jau išleisti angliškai ir vokiškai) į vieną knygą, kad tai būtų lengvai prieinama ir naudinga tiems, kurie, grumdamiesi su gyvenimo negandomis ir slogu-čiais, jaučia poreikį „sustabdyti laiką“, padaryti savotiš-ką egzistencinę „pertrauką“, kad galėtų vėl atrasti save ir savo gyvenimo kelią.

Skaitydami pamatysime, kad autorės apmąsty-mai grindžiami ne tik krikščioniškojo dvasingumo tra-dicija; juose atsiranda tik šiai autorei būdingų bruožų, papildančių tradiciją naujais ir originaliais elementais. Išryškėja aiškus ir tikslus Dievo valia išgyventos akimir-kos nelaikiškumo matmuo. Jos carpe diem tai ne būdas įveikti neramumus, tai ir ne vien pratimas, naudingas dvasiniam tobulėjimui. Kalbama ne apie tai, kaip sužve-joti akimirką laiko tėkmėje, bet apie tai, kaip ją „prikal-ti“ prie amžinybės, pripildant meilės Dievui ir artimui. Chiara moko, kaip per trumpą akimirksnį „pasisotinti begalybe“: kiekvieną akimirką maitintis Dievo valia, o laiką, bet kokį laiką, paversti „esamuoju Meilės laiku“ – tokios soties žmogaus siela labiausiai trokšta.

13

Kaip ir kituose Chiaros Lubich skelbiamuose ap-mąstymuose, čia galiausiai išryškėja dvasingumui būti-nas bendrystės matmuo. Tai akivaizdu net tose srityse, kuriose žmogus, atrodo, turėtų kliautis vien savo ieško-jimais. Todėl ir šioje knygelėje kalbama apie bendrystę, smarkiai veikiančią mūsų dvasinį gyvenimą. Chiara teigia gyvenimą dabartimi, kartu apglėbiant praeitį ir ateitį, nes, anot jos, krikščionys myli ir vakarykštę, ir šiandienę, ir rytdienę žmoniją, nors labiausiai pasiryžę tarnauti tam vieninteliam artimui, kuris šią akimirką yra priešais juos.

Taigi Chiarai gyventi dabarties akimirka reiškia paskleisti visuotinę ir amžiną meilę, susitvenkusią nū-dienoje. Mylėti žmoniją viename asmenyje, gerai, net

„iškilmingai“, atlikti mažus kasdienius darbelius (age quod agis4, kaip sakoma lotyniškoje patarlėje), nes „tam, kas myli, visi darbai dideli“, reiškia visada gyventi laisva širdimi, kiekvieną akimirką galinčia atsiverti kitam.

Apibendrinant galima tarti, kad dabarties akimir-kos mokykloje išmokstama dar viena pamoka – kaip paversti laiką savo nuolatiniu sąjungininku augant mei-lėje. Mat meilė, ta tikroji, konkrečioji, veiklioji meilė, alergiška praeičiai ir ateičiai. Ją galima patirti tik čia ir dabar, kur ši Dievo dovana, tai yra kiekviena gyvenimo akimirka, gali išsiskleisti ir pavirsti meilės visai žmonijai dovana.

Enzo Maria Fondi

4 Daryk, ką darai (lot.).

14-107 psl.

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“, Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas redakcija@bernardinai.lt · www.bernardinai.lt

Spausdino UAB „BaltoPrint/Logotipas“www.baltoprint.com

Formatas 115X 185 mm. Tiražas 1500 egz.

Lubich, ChiaraLu-13 Akimirkos paslaptis/Chiara Lubich: mintys apie

gyvenimą dabartimi. – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt“, 2011. – 108 p. (Bernardinai.lt biblioteka)

ISBN 978-609-95057-3-2

Ši knyga yra Chiaros Lubich minčių apie dabartinę akimirką antologija. Gyvenimo dabartimi tema dažnai sutinkama krikščionybės ir didžiųjų religijų raštuose, *loso*jos tekstuose ir liaudies išminties lobyne, pabrėžiant, kad siekis išgyventi dabartinę akimirką – rodos tokią trumpą ir nereikšmingą – atve-ria pilnatvės sklidino gyvenimo paslaptį.

Autorės savita kalbėsena ir giliomis dvasinėmis įžvalgomis per-smelktas žodis kviečia skaitytoją gyventi čia ir dabar mylint Dievą ir artimąjį. Taip kiekvienos dienos vakarą sutiksime ne tuščiomis rankomis, o kupini darbų, atliktų ir paaukotų iš meilės.

UDK 23/28

„Jūsų dvasingumas yra atviras, pozityvus, gied­ras, užkariaujantis. Užkariavote net ir popiežių. Esu sakęs, kad linkiu jums būti Bažnyčia, dabar sakau, jog linkiu Bažnyčiai būti jumis“.

Jonas Paulius II

„Reikšminga šiuolaikinės Bažnyčios asmenybė, priklausanti ne vien katalikų bendruomenei. Jos raštai įkvėpė šimtus tūkstančių“.

Rowan Williams, Anglikonų Bažnyčios vadovas

„Visi imamai ir bendruomenių vadovai privalo pažinti šios moters gyvenimą. Chiara yra mano dvasinė motina“.

Warith Deen Mohammed, Imamas, Muslim American Society (JAV) vadovas

„Chiara Lubich yra viena iškiliausių tarpreliginio dialogo skatintojų, tvirtas aiškus balsas šiuolai­kiniuose debatuose. Sugebėjo įkurti judėjimą, vieną plačiausiai pasklidusių pasaulyje, gebantį atvirai bendrauti su pasauliu, siekiant solidaru­mo, teisingumo ir taikos“.

Giorgio Napolitano, Italijos prezidentas

„Žiūrėk, Chiara, ką tu darai: neši vienybę į pasau­lį. Prisimink, kad esi ypač Dievo apdovanota“.

Pal. Motina Teresė

Šiuolaikinis žmogus nuolat jaučia laiko trū­kumą. Jo mintis dažniausiai užpildo praeities prisiminimai arba ateities lūkesčiai. Tuo tarpu gyvenimas dabartimi yra dvasinio gyvenimo pagrindas ir krikščionybėje, ir kitose didžiosio­se religijose.

Nerasi tokių, kuriems, susidūrus su Chia­ros Lubich dvasingumu, nebūtų padėjęs siekis gyventi dabarties akimirka, kaip ji tai siūlo ir pateikia. Šioje knygoje surinkti jos pamąstymai ir patarimai naudingi tiems, kurie, besigrum­dami su gyvenimo negandomis, jaučia poreikį

„sustabdyti laiką“, padaryti savotišką egzistenci­nę „pauzę“, kad vėl atrastų save ir savo gyveni­mo kelią.

Chia

ra L

ubic

hA

kim

irko

s pas

lapt

is