Civilinė byla Nr. 3K-3-l88/201OProcesinio sprendimo kategorijos:

119.12; 126.8; 130.1.1Jraayta iTeisingumo Teismo registrą

~'1-S '1- '5 '1Nr ..........-. _ _", _ ...

~, - 4. 05. 2010

v v

LIETUVOS AUKSCIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 ill. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos-Anglijos uždarosios akcinės bendrovės "Jadecloud-Vilma" kasacinį skundą dėl Lietuvosapeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartiesperžiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos įmonės "F-Tex SIA" ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei .Jadecloud- Vilma" dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo irpalūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

L Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos ar Vokietijos teismai turijurisdikciją nagrinėti bylą, kurioje ieškovas, Latvijos Respublikoje buveinę turinti bendrovė, pareiškėieškinį skolininkui (atsakovui), Lietuvos Respublikoje buveinę turinčiai bendrai Lietuvos-Anglijosbendrovei, dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Šis ieškovo reikalavimas kyla iš trečiojo asmens,Vokietijos bendrovės, prieš kurią Vokietij os teismuose pradėtas bankroto procesas, bankrotoadministratoriaus ir ieškovo 2007 m. rugpjūčio mėnesį sudarytos Sutarties dėl teisių perleidimo.

Ieškovas Latvijos įmonė "F-Tex SIA" prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos-AnglijosUAB .Jadecloud - Vilma" nepagrįstai gautų 523 700,20 Lt pajamų, 375 365,06 Lt palūkanų, 8,19proc. metinių palūkanų už priteistą sumą.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas yra vienintelis Vokietijos įmonės "NeoPersonaI Light Clothing GmbH" (toliau ir - NPLC) kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra

2

259770,63 euro. Daugiausia įsiskolinta 2001 m. pradžioje. NPLC nuo 2001 m. yra nemoki, oDuisburgo žemės teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimu jai buvo iškelta bankroto byla. 2001 m.vasario-birželio mėnesiais NPLC, būdama nemoki, sumokėjo atsakovui 523 700,20 Lt (90 085,70svarų sterlingų ir 1900 eurų). Ši suma atsakovui buvo sumokėta nepagrįstai, nes NPLC visų pirmaturėjo padengti tuo metu buvusį įsiskolinimą ieškovui. NPLC bankroto administratorius 2008 m.birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais atsakovui, remdamasis Vokietijos bankroto kodekso133 straipsnio 1 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, užginčijo 2001 m. vasario-birželio mėnesiais NPLCatliktus mokėjimus atsakovui ir pareikalavo atsakovo gautas sumas grąžinti.

2007 m. rugpjūčio 28 d. NP LC bankroto administratorius sutartimi ieškovui perleido visusNPLC reikalavimus į trečiuosius asmenis, įskaitant ir teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 2001 m.vasario-birželio mėnesiais neteisėtai gautas sumas. Bankroto administratorius, perleisdamas visusbankrutuojančios Vokietijos bendrovės reikalavimus, nesuteikė jokių garantijų nei dėl reikalavimoturinio, nei dėl dydžio, nei dėl faktinio ar teisinio įvykdymo. Visų NPLC reikalavimų perleidėjas, 1. y.bankroto administratorius, įsipareigojo, kad, paaiškėjus naujiems NPLC reikalavimams, kuriuos jisgalėtų pareikšti kaip bankroto administratorius, jie taip pat šia sutartimi yra perleidžiami ieškovui.Perėmėjas (ieškovas) nėra įstatymiškai įpareigotas užtikrinti perimamų reikalavimų vykdymą. Kiluspretenzijoms dėl perimtų reikalavimų išieškojimo, reikalavimų perėmėjas atleidžia per1eidėją(bankroto administratorių) nuo bet kokios atsakomybės. Perėmėjas sumoka per1eidėjui 33 proc. nuopajamų, gautų iš perleidžiamų reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą dėl skolos priteis imo grindžia Vokietijos bankroto

kodekso 133 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios suteikia įmonės, kuriaiiškelta bankroto byla, bankroto administratoriui teisę ginčyti šios įmonės veiksmus, kurie atlikti ikibankroto bylos iškėlimo, jei šie veiksmai pažeidžia kreditorių interesus. Duisburgo žemės teismo2005 m. sausio 18 d. nutartimi Vokietijos įmonei "Neo PersonaI Light Clothing Gmbfl" iškeltabankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas advokatas Dirk Hammes. Ieškovas reikalavimoteisę į atsakovą įgijo iš NPLC bankroto administratoriaus, kuris jam šią teisę perleido 2007 m.rugpjūčio 28 d. Sutartimi dėl teisių perleidimo. Ieškovas yra NPLC kreditorius, reiškiantis 259 770,63euro reikalavimą. NPLC bankroto administratorius 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d.raštais atsakovui pranešė, kad 2001 m. NPLC atlikti mokėjimai atsakovui yra neteisėti pagal Vokietijosbankroto kodekso 133 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, ir pareikalavo atsakovą gautas sumasgrąžinti NPLC. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo(toliau - Teisingumo Teismas) 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07 ChistopherSeagon v. Deko Marty Belgium NV, nustatė, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis turibūti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yrakompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo atsakovo, turinčiosavo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Šiame Teisingumo Teismo sprendime taippat nurodyta, kad Teisingumo Teismas jau yra sprendęs, jog ieškinys, susijęs su bankroto byla,nepatenka į Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėsevykdymo taikymo sritį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kadieškinys turi būti nagrinėjamas Vokietijos įmonės "Neo PersonaI Light Clothing GmbH" bankroto byląiškėlusios valstybės, 1. y. Vokietijos, teismuose (Reglamento Nr. 13461200 3 straipsnio 1 dalis,Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalis, 780 straipsnis), todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas(CPK 782 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d.nutartimi tenkintas ieškovo Latvijos įmonės "F-Tex SIA" atskirasis skundas ir panaikinta Vilniausapygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartis bei civilinė byla perduota nagrinėti iš naujoVilniaus apygardos teismui.

3

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d.sprendimu byloje Nr. C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV konstatuota, kadReglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kuriosteritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotupagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo [pranc. k. une action rėvocatoire fondėe sur l'insolvabilitė, angl. k.an action to set a transaction aside by virtue ofinsolvency] atsakovo, turinčio savo registruotą buveinękitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Tai iš esmės reiškia, kad ieškiniai dėl nuginčijimo patenka įReglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir valstybei narei, kurios teritorijoje buvoiškelta bankroto byla, suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiai iš šios bylos išplaukiančių irglaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad bankrotobylą iškėlusio teismo kompetencijos nagrinėti bylas dėl nuginčijimo pripažinimas, ką 2009 m. vasario12 d. prejudieiniu sprendimu padarė Teisingumo Teismas, nereiškia išimtinės nacionalinio teismotarptautinės kompetencijos nustatymo.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyjeįtvirtinta tarptautinės jurisdikcijos taisyklė nenustato išimtinio teismingumo ieškiniams dėl bankrotupagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo ir kad minėtų tikslų, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes(ieškovas yra vienintelis bankrutuojančios Vokietijos įmonės "Neo PersonaI Light Clothing GmbH"kreditorius, šios įmonės bankroto administratorius jam yra perleidęs reikalavimo teisę atsakovoatžvilgiu), galima pasiekti šią bylą nagrinėjant pagal atsakovo buveinės vietą, todėl sprendė, kad bylanagrinėtina iš esmės pagal atsakovo buveinę Vilniaus apygardos teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos-Anglijos UAB ,,Jadecloud- Vilma" prašo panaikintiLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį irpalikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstytitokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Reglamento Nr. 44/2001 septintojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtina, jogšio reglamento taikymo sritis apimtų visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus aiškiainustatytas bylas. Viena iš tokių aiškiai nurodytų bylų yra Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 daliesb punkte nurodyta sritis, kuriai Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas, t. y. bankroto, nemokiųbendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesai, teisminės priemonės, kompromisiniaisusitarimai ir panašios bylos. Teisingumo Teismas 1979 m. vasario 22 d. sprendime byloje Nr. 133178Henri Gourdain v. Franz Nadler konstatavo, kad 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencija dėl jurisdikcijos irteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo netaikoma su bankrotu glaudžiaisusijusioms byloms, kuriose ginamas bendras kreditorių interesas.

Reglamento Nr. 134612000 šeštojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šis reglamentasturėtų apsiriboti nuostatomis, reguliuojančiomis bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir tiesiogiai šiųbylų pagrindu priimamais bei glaudžiai su jomis susijusiais teismo sprendimais. Atsižvelgiant į tai,Reglamento Nr. 1346/2000 ir Reglamento Nr. 44/2001 reguliavimo dalykas negali sutapti, oReglamento Nr. 1346/2000 reguliavimo dalykas apriboja Reglamento Nr. 44/2001 reguliavimo dalyką.

2. Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07 ChistopherSeagon v. Deko Marty Belgium NV pateiktas Reglamento Nr. 1346/2000 aiškinimas, kad šisReglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reglamentuojančiomis kompetenciją iškelti bankroto bylą irpriimti sprendimus, tiesiogiai išplaukiančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Šiamesprendime Teisingumo Teismas pabrėžė, kad visų ieškinių, tiesiogiai susijusių su įmonės bankrotu,sukoncentravimas valstybės narės teismuose, turinčiuose jurisdikciją iškelti bankroto bylą, atitinkaReglamento Nr. 134612000 tikslą - padidinti tarpvalstybinius padarinius sukeliančių bankroto bylųveiksmingumą ir efektyvumą; galimybė įvairiems nacionaliniams teismams turėti jurisdikcijąskirtingose valstybėse narėse pareikštų ieškinių dėl nuginčijimo atžvilgiu reikštų, kad susilpninamastokio tikslo siekimas. Kasatoriaus teigimu, nurodytai Teisingumo Teismo bylai analogiška

4

nagrinėjama byla, kurioje pareikštas ieškinys dėl nuginčijimo, todėl ieškinys turėtų būti sprendžiamasvalstybėje narėje, kurioje yra nagrinėjama bankroto byla, t. y. Vokietijoje.

3. Teisingumo Teismo praktiką atitinka bei patvirtina ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad Vokietijos teismų jurisdikcija nagrinėtisu bankroto byla susijusias bylas tuo atveju, kai pagrindinė bankroto byla iškelta Vokietijoje, yraišimtinės prigimties. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėtisu Vokietijos įmonės .Neo Personai Light Clothing GmbH" bankroto byla susijusios bylos, nesLietuva nėra nei NPLC pagrindinių turtinių interesų buvimo vieta, nei vieta, kurioje yra NPLCpriklausanti įmonė (Reglamento Nr. 1346/20003 straipsnio 1, 2 dalys).

Priešingu atveju, Lietuvos teismams pripažinus savo jurisdikciją nagrinėti bylą, būtųneatsižvelgta į Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas ir nurodytame Teisingumo Teismo sprendimepateiktą jų išaiškinimą, pagal kurį reikia vengti skatinti šalis perkėlinėti turto ar teismo procesą išvienos valstybės narės į kitą, ieškant palankesnės teisinės padėties. Tokiu atveju Lietuvos teismaisukurtų pagrindą skirtingai aiškinti Europos Sąjungos teisę, t. y. Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas.Be to, kasatoriaus teigimu, Lietuvos teismams priteisus pagal ieškinį reikalaujamą sumą, atsakovassiektų reikšti reikalavimą Vokietijos įmonei "Neo PersonaI Light Clothing GmbH" bankroto byloje,tačiau kasatorius savo kaip kreditoriaus teisių Lietuvoje negalėtų ginti.

Ieškovas Latvijos įmonė ,,F-Tex SIA" atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo Lietuvos-Anglijos UAB "Jadec1oud-Vilma" kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodytitokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Nei Reglamente Nr. 134612000, nei Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimebyloje Nr. C-339/07 neįtvirtinta išimtinės bankroto bylos valstybės narės teismų jurisdikcijos, t. y.bankroto bylą iškėlusio teismo kompetencijos nagrinėti bylas dėl nuginčijimo pripažinimas nereiškiaišimtinės kompetencijos nustatymo. Išvadą, kad ne tik bankroto bylos valstybės teismai, bet ir kitųvalstybių narių teismai gali nagrinėti su bankroto byla susijusias bylas, patvirtina nurodyto TeisingumoTeismo sprendimo išaiškinimas, kad Reglamente Nr. 1346/2000 pripažįstama galimybė, jog valstybėsnarės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai priimtų sprendimą taip pat ir dėl tokiųieškinių, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje. Ieškovo teigimu, sąvoka "galimybė" nurodytamekontekste negali ir neturi būti traktuojama kaip išimtinė bankroto bylą nagrinėjančio teismokompetencija. Jeigu Reglamente Nr. 1346/2000 nenustatyta išimtinės bankroto bylą nagrinėjančiosvalstybės teismų jurisdikcijos, bylos teismingumą gali nulemti ir Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, t.y. šių reglamentų nuostatos "persidengia", bet neprieštarauja vienos kitoms.

2. Nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas priimtas vėliau, negu ieškinys priimtasnagrinėti Vilniaus apygardos teisme, dėl to turėtų būti taikomos ieškinio padavimo metu galiojusiosjurisdikcijos nustatymo taisyklės. Be to, iki šio Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo patsatsakovas neprieštaravo dėl Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijos. Vokietijos teismų praktika dėlsavo jurisdikcijos nustatymo tokiose bylose, kokia nagrinėjama Lietuvos teismuose, iš esmėsgrindžiama pagal Reglamento Nr. 44/2001, o ne pagal Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas. Lietuvosteismuose nagrinėjamą ginčą reikia spręsti inter alia atsižvelgiant į Vokietijos teismų praktiką,suformuotą iki nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo.

3. Palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovui būtų užkirsta galimybė savo interesus ginti per teismą,nes, pirma, paraleli byla prieš atsakovą Vokietijoje nutraukta, antra, bylos nagrinėjimas Vilniausapygardos teisme yra pasiekęs tokią stadiją, kai jį nutraukti būtų neefektyvu, ir, trečia, ieškinioteismingumo klausimas turi būti sprendžiamas ieškinio priėmimo metu, neatsižvelgiant į vėliaupaaiškėjusias aplinkybes.

Ieškovas pažymi tai, kad Vokietijoje nenagrinėjama šiai civilinei bylai tapati ar su ja susijusibyla. Vokietijos įmonės "Neo PersonaI Light Clothing Grnbll" bankroto bylą žinioje turintisDuisburgo žemės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. potvarkiu konstatavo, kad ieškovo Latvijos įmonės"F-Tex SIA" ieškinys prieš atsakovą .Jadecloud-Vilma" neteismingas šiam teismui, nes, kaip nurodėšis teismas, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ne Duisburge. Tokios praktikos laikosi Vokietijosteismai taip pat ir kitose išnagrinėtose bylose. Dėl to, ieškovo teigimu, palikus ieškinį nenagrinėtą

5

Vilniaus apygardos teisme, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovo teisė į teisminę gynybą, nes ir ieškiniuiVokietijoje pateikti būtų praleistas ieškinio senaties terminas.

4. Bylos perkėlimas į Vokietijos teismą, nagrinėjantį NPLC bankroto bylą, ir ten procesopradėjimas nepadėtų pasiekti Reglamente Nr. 1346/2000 išvardytų tikslų - proceso koncentruotumo,operatyvumo, efektyvumo - ir juos netgi paneigtų. Proceso perkėlimas ieškovui kainuotų brangiai, obyloje Lietuvoje pasirengta teisminiam nagrinėjimui ir procesas yra gana toli pasistūmėjęs. Ieškovoteigimu, vien tai, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys, atsakovas savaime netaptų NP LCkreditoriumi, nes turėtų būti įrašytas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas kompetentingo Vokietijosteismo. Be to, tai, jog NP LC bankroto administratorius ieškovui perleido reikalavimą į atsakovą,nereiškia, kad tokiu veiksmu jam galėtų būti užkirstas kelias tapti Vokietijos įmonės "Neo PersonalLight Clothing GmbH" kreditoriumi bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjant bylą kasaciniam teismui kilo 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB)Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1) (toliau - Reglamentas Nr. 1346/2000) ir 2000 m.

. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse irkomercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1) (toliau - Reglamentas Nr. 44/2001)nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimų, inter alia susijusių su ieškovo pareikšto ieškiniokvalifikavimu bei su ieškovo teisės į teismą užtikrinimu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėstaikymas privalo būti vienodas visose valstybėse narėse, paremtas atitinkamomis Europos Sąjungosteisės normomis bei Teisingumo Teismo praktika dėl šių normų aiškinimo ir galiojimo.

Dėl nacionalinio teismo jurisdikcijos nustatymo sprendžiant su bankroto procesu glaudžiaisusijusį actio Pauliana ieškinį

Teisėjų kolegijos nuomone, nacionalinis teismas, spręsdamas, ar jis kompetentingas nagrinėtikonkretų ginčą, kai kyla Reglamento Nr. 1346/2000 ir Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų kolizijossituacija, pirmiausia turi kvalifikuoti ieškovo reikalavimą. Teisingas ieškovo reikalavimoidentifikavimas ir nulems, kokį Europos Sąjungos teisės aktą reikia taikyti: Reglamentą Nr. 1346/2000ar Reglamentą Nr. 44/2001. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvosapeliacinis teismas aiškiai ir tinkamai nekvalifikavo ieškovo reikalavimo, juolab kad šalys kelis kartusteikė skirtingą poziciją dėl šio reikalavimo kvalifikavimo. Tai galėjo lemti netinkamą Reglamento Nr.1346/2000 ir Reglamento Nr. 44/2001 tarpusavio taikymą.

Pažymėtina, kad negalimas toks ieškovo reikalavimo kvalifikavimas, kurio pagrindunacionaliniai teismai turėtų jurisdikciją tiek pagal Reglamentą Nr. 1346/2000, tiek pagal ReglamentąNr. 44/2001. Tokia kasacinio teismo pozicija yra grindžiama tuo, kad Reglamentas Nr. 4412001laikytinas lex generalis, o visi kiti teisės aktai, nustatantys nacionalinių teismų jurisdikciją tam tikraisklausimais (pvz., 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos irteismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančioReglamentą (EB) Nr. l347/2000) - lex specialis. Galimybė ieškovui vienu metu rinktis taikytibendrąsias ar specialiąsias jurisdikcijos taisykles neišvengiamai pažeistų Teisingumo Teismopraktikoje ne kartą akcentuotą teisinio saugumo principą, kuriuo paremta visa Europos Sąjungosvalstybių narių nacionalinių teismų jurisdikcijos nustatymo sistema.

6

Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatos Reglamento Nr. 44/2001 normų atžvilgiu, minėta,laikytinos lex specialis. Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad šisreglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimoprocesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms.Atsižvelgiant į tai, neperkvalifikavus ieškovo reikalavimo (jei jį perkvalifikuoti leidžia byloje nustatytųfaktinių ir teisinių aplinkybių visuma) ir toliau laikant, kad jis išplaukia iš bankroto proceso, negalimagrįsti nacionalinių teismų jurisdikcijos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstainusprendė, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsniu nenustatytas išimtinis teismingumas ieškiniamsdėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo, ir pritardamas apelianto argumentams (įskaitant ir dėlReglamento Nr. 44/2001 taikymo) nepagrįstai pripažino Lietuvos teismų jurisdikciją vien tik pagalatsakovo buveinės vietą. Net ir sutinkant su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad bankroto byląnagrinėjantis teismas neturi išimtinės jurisdikcijos nagrinėti bankrotu pagrįsto ieškinio dėlnuginčijimo, kompetencija nagrinėti tokį su bankroto procesu glaudžiai susijusį ieškinį (jeireikalavimas teismo tokiu pripažįstamas) bet kokiu atveju gali būti grindžiama tik Reglamento Nr.1346/2000 nuostatomis.

Tokia kasacinio teismo pozicija inter alia grindžiama ir generalinio advokato p. DamasoRuiz-Jarabo Colomer išvada, pateikta Teisingumo Teismui byloje Seagon, kurioje išreiškiamanuomonė, kad nacionalinio teismo jurisdikcija spręsti ieškinius dėl nuginčijimo bankroto procese yrasantykinai išimtinė, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išimtinę teisę pareikšti tokį ieškinį(generalinio advokato Damaso Ruiz-Jarabo Colomer 2008 m. spalio 16 d. išvada byloje Seagon, C-339107). Teisėjų kolegija abejoja, ar Lietuvos teismai. pagal Reglamentą Nr. 1346/2000 turėtųjurisdikciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą, jei būtų laikoma, kad jis tiesiogiai išplaukia iš bankrotoproceso ar su juo yra glaudžiai susijęs, nes byloje pareikštas ieškinys nelaikytinas šalutine bankrotobyla (Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnis) ar apsauginio pobūdžio priemone (Reglamento Nr.1346/2000 18 straipsnis).

Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas Sprendime Gourdain / Nadler konstatavo, kad 1968 m.rugsėjo 27 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylosevykdymo (OL L 299, 1972, p. 32) su pakeitimais (OL L 304, p. 1, ir - pakeistas tekstas - p. 77, OL L388, p. 1, OL L 285, p. 1) (toliau - Briuselio konvencija) jos 1 straipsnio 2 pastraipos prasmenetaikoma su bankroto ar su analogišku procesu glaudžiai susijusioms byloms (Teisingumo Teismo1979 m. vasario 22 d. Sprendimas Gourdain / Nadler, 133/78, Rink. 1979, p. 733). Reglamento Nr.44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, šiam reglamentui pakeitus Briuselio konvenciją, bet kurinuoroda į Briuselio konvenciją laikoma nuoroda į Reglamentą Nr. 44/2001. Atsižvelgiant į tai,Teisingumo Teismo praktika dėl Briuselio konvencijos yra ir Reglamento Nr. 44/2001 aiškinimopraktika, nebent Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos ekspresyviai pakeistų Briuselio konvencijos teisinįreguliavimą (pvz., teismų jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis).

Kita vertus, Sprendime Seagon Teisingumo Teismas nurodė, kad, remiantis Reglamento Nr.1346/2000 šeštąja konstatuojamąja dalimi, šis kriterijus, t. y. ieškinys, tiesiogiai išplaukiantis išbankroto proceso ar su juo glaudžiai susijęs, yra Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo dalykąapribojantis kriterijus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatų taikymoveiksmingumo, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybei narei,kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, taip pat suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiaiišplaukiančių iš šios bylos ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu (Teisingumo Teismo 2009 m.vasario 12 d. Sprendimas Seagon, C-339/07, Rink. 2009, p. 1-767).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilo Teisingumo Teismo išaiškinimų, pateiktųSprendime Gourdain / Nadler ir Sprendime Seagon, tinkamo supratimo ir pritaikymo nagrinėjamamginčui poreikis, kuriam patenkinti vien kasacinio teismo išaiškinimų nebeužtenka. Būtina atsižvelgti įkolizinį Reglamento Nr. 44/2001 ir Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatų taikymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bei proceso šalysskirtingai supranta ir aiškina Teisingumo Teismo Sprendimą Seagon. Ginčas, susijęs su jurisdikcijosnustatymu, kasaciniame procese iš esmės vyksta dėl Sprendimo Seagon dalies, pagal kurią bankroto

7

bylą iškėlusiam valstybės narės teismui "taip pat suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiaiišplaukiančiu iš šios bylos ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu" (Sprendimo Seagon 21punktas), o "šioje nuostatoje [Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa]pripažįstama galimybė, kad valstybės narės, kurios teritorijoje, remiantis šio reglamento 3 straipsnio1 dalimi, buvo iškelta bankroto byla, teismai priimtų sprendimą ir dėl tokių ieškinių; koksnagrinėjamas pagrindinėje byloje" (Sprendimo 26 punktas). Ieškovas ir apeliacinės instancijos teismasmano, kad tokią Teisingumo Teismo poziciją galima laikyti kaip reiškiančią bankroto bylą iškėlusioteismo jurisdikcijos pripažinimą, tačiau ne kaip išimtinę, o atsakovas bei pirmosios instancijos teismaspriešingai - teigia, kad tokia teismo kompetencija yra išimtinė.

Atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1346/2000 ir Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas,Teisingumo Teismo Sprendimus Gourdain / Nadler ir Seagon bei generalinio advokato išvadą Seagonbyloje, teisėjų kolegija yra linkusi, minėta, laikyti, kad tik bankroto bylą iškėlęs teismas pagalReglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalį turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl nuginčijimo,jei jis išplaukia iš bankroto proceso ar su juo yra glaudžiai susijęs, nebent būtų nustatyta kitų valstybiųnarių teismų kompetencija pagal specifinius Reglamente Nr. 134612000 įtvirtintus pagrindus (šalutinėbankroto bylą, apsauginės priemonės). Kita vertus, tokia pozicija neturėtų būti visiškai suabsoliutinta,nes, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo Sprendime Seagon, ieškinių dėl nuginčijimo atžvilgiuvalstybės narės turi nustatyti, kuris teismas yra kompetentingas teritoriniu ir dalyko atžvilgiais, ir kadšis teismas nebūtinai turi būti iškėlęs bankroto bylą (Sprendimo 27 punktas). Be to, Reglamento Nr.1346/2000 vienuoliktoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad šiame reglamente pripažįstama, jog,esant dideliems materialiosios teisės skirtumams, nustatyti universalų bankroto bylų procesą visojeBendrijoje yra nepraktiška.

Dėl actio Pauliana kaip iš bankroto proceso (nelišplaukiančio ar su juo tiesiogiai(ne)susijusio ieškinio kvalifikavimo

Kasaciniame procese nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, arieškovo pareikštas reikalavimas neišvengiamai patenka į iš bankroto proceso išplaukiančio ar su juotiesiogiai susijusio ieškinio apimtį, t. y. nėra visiškai aišku dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo,kuris, minėta, lemia Reglamento Nr. 1346/2000 taikymą. Šis reikalavimo kvalifikavimo neaiškumaskyla dėl specifinių nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių a fortiori, nesutampančių su nagrinėtomisfaktinėmis aplinkybėmis Teisingumo Teismo Sprendimuose Gourdain / Nadler ir Seagon, kurios irpaskatino Teisingumo Teismą priimti šiuos sprendimus.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimą dėl Vokietijosbankrutuojančios įmonės atliktų mokėjimų atsakovui nuginčijimo Lietuvos teismuose reiškia ne šiosįmonės bankroto administratorius ar likvidatorius, o kreditorius. Primintina, kad Teisingumo Teismonagrinėtose bylose Gourdain / Nadler ir Seagon reikalavimus dėl nuginčijimo reiškė būtent bankrotoadministratorius. Sprendime Seagon Teisingumo Teismas akcentavo, kad pagal Vokietijos teisę Giaktuali ir nagrinėjamoje byloje) ieškinį dėl nuginčijimo gali pareikšti tik bankroto administratorius,taip siekiant visų bankrutuojančios įmonės kreditorių apsaugos (Sprendimo 16 punktas), ieškinio dėlnuginčijimo tikslas yra padidinti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvus (Sprendimo 17punktas), o Sprendime Gourdain / Nadler pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusią Prancūzijos teisętik bankroto administratorius (taip pat teismas, veikiantis ex offieio), turi teisę pareikšti ieškinį, kuriuovisų kreditorių vardu ir interesais siekiama dalinio skolų grąžinimo (pranc. k. remboursement)(Sprendimo 5 punktas). Šios ir kitos aplinkybės (pvz., ieškinio senatis, tokio reikalavimo pareiškimastik bankroto procese) būtent ir leido Teisingumo Teismui konstatuoti, kad ieškinys dėl nuginčijimo,kurį pareiškia bankroto administratorius, yra glaudžiai susijęs su bankroto procesu.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį Vokietijos bendrovės "Neo PersonaI LightClothing GmbH" bankroto administratorius, advokatas Dirk Hammes, ir ieškovas, šios įmonėskreditorius, sudarė Sutartį dėl teisių perleidimo, pagal kurią ieškovui inter alia perleidžiarna teisė

8

nuginčyti be teisėto pagrindo NPLC atliktus mokėjimus atsakovo naudai. Kasacinio teismo nuomone,ši aplinkybė yra lemiama nagrinėjamo ginčo sprendimui. Taigi ieškovas veikia ne šalia ar paraleliaibankroto administratoriaus, tačiau vietoj jo. Vis dėlto teisėjų kolegija laiko, kad Sutartimi dėl teisiųperleidimo šalys susitarė ne viena kitą pakeisti atsakovui reiškiant reikalavimą bankroto procese, osukurti naują, bankroto procesui alternatyvų mechanizmą, leidžiantį ieškovo pažeistas teises gintivisiškai kitu būdu (reiškiant actio Pauliana ieškinį civilinės teisės prasme). Iš tiesų, bankroto procesasVokietijoje nepabaigtas, o Sutarties dėl teisių perleidimo nuostatos leidžia manyti, kad bankrotoadministratorius, perleidęs visus reikalavimus kreditoriui, negalės jų reikšti Vokietijoje. Tą patvirtina irieškovo, o ne bankroto administratoriaus Vokietijoje iškeltas ieškinys, kuris buvo paliktasnenagrinėtas. Be to, pagal Sutarties dėl teisių perleidimo nuostatas ieškovas "nėra įstatymiškaiįpareigotas užtikrinti perimamų reikalavimų vykdymą", o pretenzijos dėl ieškovo perimtų reikalavimųįgyvendinimo negali būti priešpastatytos bankroto administratoriui. Taigi actio Pauliana ieškinys jaupareiškiamas ne bankroto procese, o atskirame civiliniame procese Lietuvos teismuose. Kita vertus,sprendžiant dėl ieškinio, pareikšto Lietuvoje, sąsajos su bankroto procesu Vokietijoje, pažymėtina, kadbankroto procesas nepasibaigęs ir ieškovas vis dar yra kreditorius, įrašytas į bankrutuojančios įmonėskreditorių sąrašą.

Nors Lietuvos bankroto teisės normos reikalavimo, įskaitant actio Pauliana ieškinį,perleidimo iš bankroto administratoriaus kreditoriui nepripažįsta, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalysšios sutarties neginčijo, todėl nėra pagrindo riboti iš Sutarties dėl teisių perleidimo kylančių padarinių,kurie taip pat reikšmingi ir atsakovui. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiame kontekste yra aktualusir forum shopping klausimas, kuris vis dėlto nagrinėtinas ne nacionalinės, o Europos Sąjungos teisėstaikymo srityje. Reglamento Nr. 1346/2000 ketvirtojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad "tam,kad rinka tinkamai veiktų reikia vengti skatinti šalis perkėlinėti turto ar teismo proceso iš vienosvalstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties". Siekiant išvengti tokio pobūdžiopiktnaudžiavimų, Reglamentu Nr. 1346/2000 iš esmės įtvirtintas universalaus bankroto procesomodelis, pagal kurį visi su bankroto procesu susiję reikalavimai reiškiami ir nagrinėjami jurisdikcijąiškelti bankroto bylą turinčiame teisme, išskyrus aiškias šiame reglamente nurodytas išimtis. Kitavertus, jei būtų pripažinta, kad ieškovo reiškiamas ieškinys dėl nuginčijimo yra atskiras pažeistų teisiųmechanizmas, o ne tapatus bankroto procesui tik su pasikeitusiomis šalimis, tai neturėtų būti laikomakaip nesąžininga palankesnės jurisdikcijos paieška, juolab kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ieškovasnelaikytinas šių šalių rezidentu, jam nėra labiau suprantama šių šalių teisė, nė vienos valstybės narėsteismo sprendimai ieškovui nėra a priori palankesni. Šios išvados iš principo nepaneigia tai, kadLietuvos teismuose ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo suma viršija Vokietijos teismuosereikalautą priteisti sumą.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, ieškovo teigimu, jis yra vienintelisbankrutuojančios Vokietijos bendrovės kreditorius. Tą pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas,remdamasis Sutartimi dėl teisių perleidimo. Iš tiesų, Reglamente Nr. 1346/2000 nėra nuostatų dėlspecifinių procedūrų ar jurisdikcijos nustatymo taisyklių išimčių, kai bankroto procese dalyvaujavienas kreditorius. Vis dėlto, valstybių narių teismų jurisdikcijos pripažinimo suvaržymai, nustatytiReglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnyje ir Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte,nukreipti į visų, t. y. kelių, bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės kreditorių interesų apsaugą.Šiais jurisdikcijos nustatymo suvaržymais siekiama išvengti situacijų, kai vienas iš kreditoriųpareiškiamu ieškiniu kitos valstybės narės teisme .aplenkia" likusius kreditorius ir taip sumažinabankrutuojančios ar likviduojamos įmonės aktyvus, taigi pažeidžia ir kitų kreditorių turtinius interesus.Tokia situacija pažeistų Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo valią užtikrinti ir padidintitarpvalstybinius padarinius sukeliančių bankroto bylų veiksmingumą ir efektyvumą (Reglamento Nr.134612000 antroji ir aštuntoji konstatuojamosios dalys). Tačiau šios grėsmės nagrinėjamoje bylojenekyla jau vien dėl to, kad bankroto administratorius Vokietijoje vykstančiame bankroto procese,minėta, negalės pareikšti reikalavimo, kurį perleido ieškovui, o ir bankrutuojanti Vokietijos įmonė turitik vieną kreditorių - ieškovą. Sutarties dėl teisių perleidimo sąlyga dėl ieškovo įsipareigojimobankroto administratoriui sumokėti 33 proc. nuo pajamų, gautų iš perleidžiamų reikalavimų, laikytina

9

"sėkmės mokesčiu" bankroto administratoriaus naudai, o ne jo įsitraukimu į ieškovo ir atsakovo ginčonagrinėjimą Lietuvos teismuose.

Pažymėtina, kad ieškovas visų instancijų teismuose, grįsdamas savo reikalavimą priešatsakovą dėl nuginčijimo, rėmėsi Vokietijos bankroto kodekso (1994 m. spalio 5 d. Insolvenzordnung,Inso, papildytas 2002 m. sausio 1 d.) nuostatomis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai neturėtų būtilaikoma priežastimi, nulemiančia jurisdikcijos nustatymą, nes taikytinos materialiosios teisėsklausimas sprendžiamas tik išsprendus teismo jurisdikcijos klausimą, taigi taikytina materia1ioji teisėneturi įtakos sprendžiant dėl teismo jurisdikcijos. Be to, a fortiori ieškovas, minėta, nors visą laikąlaikėsi savo reikalavimą grindė tomis pačiomis teisės normomis, tačiau procesiniuose dokumentuosesiūlė skirtingą savo reikalavimo kvalifikavimą, 1. y. nevienodai aiškino reikalavimo, pareikštoLietuvoje, sąsają su Vokietijoje vykstančiu bankroto procesu. Atsakovas šiuo klausimu taip pat nebuvonuoseklus.

Ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. ieškinyje Vilniaus apygardos teismui pažymėjo, kad "šiojebyloje reiškiami reikalavimai yra kildinami iš Vokietijos teismuose iškeltos bankroto bylos, tačiau nėrasudėtinė bankroto bylos dalimi bei ieškovas F-Tex yra perėmęs reikalavimus iš bankrutuojančios Neo["Neo PersonaI Light Clothing GmbH"], - ši byla vertintina kaip įprasta civilinė byla". Taigi ieškovassavo reikalavimą kvalifikavo kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto procesu Reglamento 1346/2000 3straipsnio prasme ir teigė, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti jo ieškinį pagal ReglamentoNr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį. Atsakovas dar nesiremdamas Teisingumo Teismo SprendimaisGourdain / Nadler ir Seagon 2009 m. sausio 30 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį, manydamas, kadnagrinėjamam ginčui negali būti taikoma Vokietijos bankroto teisė, teigė, kad ,,ši teismo nagrinėjamabyla nėra bankroto byla, šioje byloje net nedalyvauja bankroto administratorius", "net ir tuo atveju,jeigu ši byla būtų šalutinė bankroto byla (ko, be abejo, nėra) nebūtų taikoma Vokietijos materialinėteisė <...>". Taigi atsakovas ieškovo pareikšto ieškinio taip pat nelaikė glaudžiai susijusiu su bankrotoprocesu.

Ieškovas 2009 m. balandžio 6 d. dublike pakartojo savo ieškinyje išreikštą poziciją dėlreikalavimo kvalifikavimo, tačiau, pagrįsdamas Vokietijos bankroto teisės taikymą, papildomainurodė, kad "vien pats faktas, kad šioje byloje Neo bankroto administratorius tiesiogiai nedalyvauja, oyra perleidęs reikalavimus Ieškovui, nedaro šios bylos mažiau susijusios su bankroto byla. <...> Dėlnurodytų priežasčių ši civilinė byla turi itin glaudų ryšį su Neo bankroto byla, iškelta Vokietijoje".Atsakovas 2009 m. balandžio 17 d. triptike net kelis kartus akcentavo, kad ,,ši byla nėra bankrotobyla" dėl to "nėra pagrįsta tai, kad F-Tex remiasi Vokietijos bankroto įstatymo nuostatomis <...>" , "<...> šioje [Vokietijos advokatų kontoros Asche Stein & Glockemann] teisinėje išvadoje pateikiamainformacija nėra aktuali, ,,<...> vienintelis liekantis FiTex teisinis Ieškinio pagrindas yra nepagrįstopraturtėjimo nuostatos <...> ",

Tik 2009 m. liepos 2 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo ir įpareigojimo ieškovuiatlyginti nuostolius dėl nepagrįsto ieškinio atsakovas, suradęs atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką,t. y. Sprendimą Seagon, nurodė, kad" <...> valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankrotobyla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo<...>. <...> jeigu Neo bankroto byla buvo iškelta Vokietijoje, būtent Vokietijos teismams turi būtipateikti ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo netgi tokiais atvejais, kai atsakovas yra isisteigęs kitojevalstybėje narėje (šiuo atveju Lietuvoje isisteigusi bendrovė Jadecloud) ". Vėlesniuose procesiniuosedokumentuose šalys iš esmės laikė, kad ieškovo reikalavimas susijęs su Vokietijoje pradėtu bankrotoprocesu, tačiau skirtingai interpretavo Teisingumo Teismo Sprendimą Seagan dėl bankroto byląiškėlusio teismo jurisdikcijos nagrinėti glaudžiai susijusius ieškinius išimtinio ar alternatyvauspobūdžio pripažinimo. Taigi šalys iki 2009 m. liepos 2 d. ieškovo reikalavimo kvalifikavimą sprendėne kaip pirminį (preliminarų) klausimą, bet siekdamos pagrįsti Vokietijos bankroto kodekso nuostatųtaikymą ar jo nega1imumą.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija abejoja, ar pagal byloje nustatytasaplinkybes ir remiantis Teisingumo Teismo Sprendimuose Gourdain / Nadler ir Seagan pateiktaisišaiškinimais, kurie pagrįsti aplinkybėmis, nepanašiomis į nustatytąsias šioje byloje, ieškovo pareikštasreikalavimas yra susijęs su bankroto procesu Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies ir

10

Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Proceso šalių argumentai dėlVokietijos bankroto kodekso nuostatų taikymo ar netaikymo šios pozicijos nekeičia, nes, minėta,jurisdikcijos nustatymo klausimas spręstinas prieš taikytinos materialiosios teisės nustatymo klausimą,o pastarasis klausimas dar atskirai gali būti nagrinėjamas ir dėl jo priimtinas atskiras sprendimas. Beto, abejotina, ar galimas teisių, nustatytų bankroto administratoriui ar likvidatoriui, analogijosprivataus asmens, kuris nelaikytinas bankroto administratoriumi ar likvidatoriumi, teisėms taikymas.Nors ieškovas veikia savo kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus interesais, tačiau jamreikalavimo dėl nuginčijimo pateikimas yra ne pareiga, kylanti iš įstatymo (pvz., bankroto teisėsnormos) ar teismo sprendimo, o subjektinė teisė, kurios įgyvendinimo pasirinkimas priklauso išimtinainuo jo paties valios. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad byloje pareikštas ieškovo reikalavimas dėlnuginčijimo galėtų būti laikomas civiline ir komercine byla Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1dalies prasme, kas leistų Lietuvos teismams pripažinti savo jurisdikciją pagal šio reglamento 2straipsnio 1 dalį.

Dėl teisės teismą užtikrinimo visiems nacionaliniams teismams atsisakius tarptautinėsjurisdikcijos

Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad nagrinėjamai bylai ypač svarbi irnustatyta aplinkybė, susijusi su Vokietijos nacionalinio teismo - Duisburgo žemės teismo (vok. k.Landgericht Duisburg) - priimtu potvarkiu byloje F-Tex Sia prieš Jadecloud Vilma, kuriuo nuspręstanepripažinti Vokietijos teismų jurisdikcijos ir ieškinys iš principo neišnagrinėtas dėl jo neteismingumo.Šis Duisburgo žemės teismo potvarkis priimtas 2009 m. lapkričio 25 d., t. y. po Lietuvos apeliacinioteismo nutarties (2009 m. lapkričio 5 d.) ir iki atsakovo kasacinio skundo padavimo (2010 m. vasario 5d.). Nors ši aplinkybė, t. y. Vokietijos teismų jurisdikcijos atsisakymas, paaiškėjo tik kasaciniameprocese, tačiau ji svarbi kasaciniam teismui priimant galutinį sprendimą. Be to, šis Duisburgo žemėsteismo potvarkis yra svarbus ir dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo. Šiame 2009 m. lapkričio 30 d.teismo potvarkyje nurodyta, kad ,,<...> jurisdikcija vietos požiūriu pagal bendrqji bankroto(nemokumo) procedūros administratoriaus teismingumą atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 19 astraipsnį atkrenta, nes šios taisyklės taikymo sritis apsiriboja tik su bankroto mase (turtu) susijusiaispasyviais procesais, bet nėra taikoma aktyviems procesams pagal perleistą teisę".

Pažymėtina, kad Vokietijos nacionalinio teismo sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 25 d.,t. y. po Teisingumo Teismo Sprendimo Seagon paskelbimo. Nors tarptautinės teismų jurisdikcijosnustatymo aiškinimui pagal Reglamentą Nr. 1346/2000 nedaro įtakos nacionalinių teismų pateiktinacionalinės teisės aiškinimai, nes Reglamento Nr. 134612000 nuostatos aiškintinos autonomiškai,tačiau ši Vokietijos teismo pozicija vis dėlto svarbi sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio jurisdikciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, tinkamai ar ne Vokietijos teismas taikėReglamento Nr. 1346/2000 nuostatas, Lietuvos teismams, kaip ir Vokietijos teismui palikus ieškovoieškinį nenagrinėtą (jei būtų pritarta Vilniaus apygardos teismo sprendimui), ieškovo atžvilgiu galėtųsusidaryti jurisdikcijos vakuumo situacija. Tokia jurisdikcijos vakuumo situacija kiltų, nes abiejųvalstybių narių teismai, kurie gali būti kompetentingi pagal Reglamento Nr. 44/2001 arba ReglamentoNr. 1346/2000 nuostatas, atsisako savo jurisdikcijos ir taip palieka ieškovo ieškinį nenagrinėtą nėviename teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dėl nuginčijimoVokietijoje senaties terminai yra pasibaigę, ši jurisdikcijos vakuumo situacija susidarytų net irnustačius, kad Vokietijos teismai suklydo atmesdami ieškinį pagal Reglamento Nr. 1346/2000nuostatas. Galimas teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimas neatsvertų ir nekompensuotų netinkamojurisdikcijos atsisakymo.

Tokia situacija neišvengiamai galėtų pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos47 straipsnyje ir Zmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) 6straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. gruodžio 1d. Europos Sąjungai Lisabonos sutartimi prisijungus prie Konvencijos (Europos Sąjungos sutarties 6

11

straipsnio 2 dalis) Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių veiksmų Europos Sąjungos teisėstaikymo srityje teisėtumo vertinimui aktualios Konvencijos nuostatos. Kita vertus, Konvencijos 14protokolas, leidžiantis Europos Sąjungai prisijungti prie Konvencijos, nors ir ratifikuotas, bet darneįsigaliojęs. Bet kokiu atveju Teisingumo Teismas teisę į teisminę gynybą yra pripažinęs bendruojuEuropos Sąjungos teisės principu, kylančiu iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų (žr.,pvz., Teisingumo Teismo 1986 m. gegužės 15 d. Sprendimo Johnston, 222/84, Rink. p. 1651, 18punktą).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į teismą nėraabsoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. klasikinį sprendimą Golder v. United Kingdom,no. 4451170, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18). Svarbiausia, kad šie apribojimainesuvaržytų ar .nesusilpnintų" asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šiosteisės esmė. Pažymėtina ir tai, kad teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarptaikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Guėrin v. France, no. 25201/94, judgment of29 July 1998,Reports 1998-V, p. 1867, § 37). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje galima rasti pavyzdžių,kai teismų jurisdikcijos taisyklių taikymas, dėl kurio nė vienas (nacionalinis) teismas nepripažįsta turįsjurisdikciją nagrinėti ginčą, paneigia teisingumo principą, taip pažeidžiant pareiškėjų teisės kreiptis įteismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) esmę (žr. Sprendimus Beneficio Cappella Paolini v. SanMarino, no. 40786/98, judgment of 13 July 2004; Tserkva Sela Sosulivka v. Ukraine, no. 37878/02,judgment of 28 February 2008; Lesjak v. Croatia, no. 25904/06, Judgment of 18 February 2010).Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat neseniai pripažino priimtinu pareiškėjos skundą prieš Italijąir Prancūziją dėl Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo, šių valstybių teismams atsisakius savojurisdikcijos (Mariana Guadagnino, requėte n° 2555/03). .

Dėl kreipimosi prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtanutartis būtų galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 362straipsnis'). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalį Sąjungos institucijųaktų išaiškinimo klausimui (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalies b punktas)iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būtitoliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi iEuropos Sąjungos TeisingumoTeismą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nustatytos ir nagrinėtos aplinkybės neatitinkaTeisingumo Teismo sprendimuose analizuotų Reglamento Nr. 44/2001 ir Reglamento Nr. 1346/2000teisės normų aiškinimo aspektų. Bylos išnagrinėjimas tiesiogiai priklauso nuo Teisingumo Teismoprejudiciniame sprendime pateikiamų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinirno. Taip patpažymėtina, kad specifinės nagrinėjamos bylos aplinkybės nacionaliniam teismui neleidžia kilusiųklausimų išspręsti savarankiškai taikant acte clair doktriną, ypač atsižvelgiant į grėsmę nukrypti nuovienodo Europos Sąjungos teisės taikymo. Be to, primintina, kad nacionaliniame procese tiek procesošalys, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai interpretavo Teisingumo Teismopraktiką ir Europos Sąjungos teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasiSutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinioproceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 163 straipsnio 9 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi,

J žr. nuorodą i tinklalapį http://www3.lrs.It/pls/inter3/dokpaieska.showdoc l?p id=284330).

12

nutaria:

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiaisklausimais:

1. Ar, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo Sprendimus Gourdain / Nadler ir Seagon,Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 4412001 1 straipsnio 2dalies b punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad:

a) bankroto bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėtitiesiogiai iš bankroto proceso išplaukiančius ar su juo glaudžiai susijus actio Paulianaieškinius, o tokios jurisdikcijos išimtys gali būti grindžiamos tik kitomis ReglamentoNr. 1346/2000 nuostatomis?;

b) įmonės, kuriai vienoj e valstybėj e narėj e pradėtas bankroto procesas, vieninteliokreditoriaus actio Pauliana ieškinys, kuris- pareikštas kitoje valstybėje narėje ir- kyla iš bankroto administratoriaus jam atlygintinos sutarties pagrindu perleistosreikalavimo teisės į trečiuosius asmenis taip apribojant bankroto administratoriausreikalavimų apimtį pirmoje valstybėje narėje bei- nekelia grėsmės kitiems galimiems kreditoriams,kvalifikuotinas civiline ir komercine byla pagal Reglamento Nr. 4412001 1 straipsnio 1dalį?

2. Ar ieškovo teisė į teisminę gynybą, kuri Teisingumo Teismo pripažįstama kaip bendrasisEuropos Sąjungos teisės principas ir kuri garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisiųchartijos 47 straipsnio, turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad:

a) nacionaliniai teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti aetio Pauliana ieškinį(priklausomai nuo jo sąsajos su bankroto procesu) arba pagal Reglamento Nr.1346/2000 3 straipsnio 1 dalį, arba pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį,negali abu atsisakyti jurisdikcijos?;

b) vienos valstybės narės teismui, priėmus sprendimą palikti actio Pauliana ieškinįnenagrinėtą dėl jurisdikcijos neturėjimo, kitos valstybės narės teismas, siekdamasužtikrinti ieškovo teisę į teismą, turi teisę ex officio pripažinti savo paties jurisdikciją,nepaisant to, kad pagal Europos Sąjungos teisės normas dėl tarptautinės jurisdikcijosnustatymo tokio sprendimo priimti negali?

Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimogavimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuopriėmimo dienos.

Teisėjai ....'O{2d Dangutė A~brasJenė

~/l !tf cr . Janina Januškienė/~: I

;::::s- (.) . ._Sigį!ą Rudėnaitė' ------ . 1- -.'_-(_..-