LT LT

LT

LT LT

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 7.10.2005KOM(2005) 483 galutinis

2005/0222 (COD)

.

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kredito sutartimisčių, suderinimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/13/EB

.

(pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį)

LT 3 LT

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Procedūra1.

2004 m. spalio 28 d. Komisija priėmė pakeistą Direktyvos dėl vartojimo kredito pasiūlymą remdamasi nuomone, dėl kurios Europos Parlamentas (EP) balsavo 2004 m. balandžio 20 d.

Pakeistą pasiūlymą paskelbus, Komisija toliau konsultavosi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais asmenimis. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad būtų naudingas suvestinis tekstas. Be to, konsultacijų metu atskleistas poreikis atlikti tolesnius esminius teksto pakeitimus, kad būtų išvengta netyčinio vartojimo kredito verslo apsunkinimo, nors tuo pačiu metu būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis. Pirmiausia:

Komisijos sudaryta Hipotekos ekspertų darbo grupė parengė savo galutinę ataskait•ą, kurioje pateikiama keletas rekomendacijų, padėjusių priimti sprendimą į pasiūlymą neįtraukti kredito, užtikrinto įkeitimu (žr. toliau)

Pareiga teikti patarimus vartotojui prieš sutarties pasirašymą buvo paaiškinta ir •pritaikyta pagal kredito pasiūlymo aplinkybes.

Be lankstumo, būdingo tam tikroms nuostatoms, įvedama abipusio pripažinimo •nuostata, kurios tikslas – užtikrinti, kad bet kokie dėl perkėlimo atsiradę skirtumai nesukurtų kliūties vidaus rinkos požiūriu.

Tikslai2.

Komisija vartojimo kreditų srityje siekia trijų pagrindinių tikslų:

sukurti sąlygas tikrai vidaus rinkai,–

užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir–

pagerinti EK reglamentavimą, pakeičiant tris šiuo metu galiojančias direktyvas d–ėl vartojimo kredito (87/102/EB, 90/88/EB ir 98/8/EB).

Šie tikslai atitinka Lisabonos strategiją, nes kreditų vidaus rinkos plėtra pagerins ES kreditorių konkurencingumą, skatindama konkurenciją bei produktų naujoves.

Vartotojų apsaugos nuostatų suderinimas mažmeninių finansinių paslaugų srityje bei siekiamas abipusis pripažinimas – pagrindinis Komisijos mažmeninių finansiniųpaslaugų plėtros strategijos aspektas. Pastarieji dalykai – natūralus, po bendros valiutos įvedimo vykstantis procesas, kuris pašalina valiutos keitimo riziką tarp euro zonos šalių ir dėl kurio kainų palyginamumas tampa skaidresnis. Priėmus Reglamentą2560/2001, lėšų pervedimo tarp euro zonos šalių išlaidos labai sumažėjo. Taip pat toliau bus integruojamos ES mokėjimų sistemos, todėl reguliarius mokėjimus vykdytieuro zonoje bus taip pat lengva, kaip ir valstybės viduje. Šie pokyčiai ypatingai bus naudingi tarptautinių paskolų, grąžinamų periodiniais tarptautiniais pervedimais,

LT 4 LT

1 Nuo 942 eurų Ispanijoje iki 3 000–3500 Belgijoje, Vokietijoje arba Prancūzijoje, 9 408 eurų Švedijoje ir beveik 18 000 Jungtinėje Karalystėje (2002 m. duomenys).

2 Nuo 7 % Graikijoje, 10 % Ispanijoje arba Prancūzijoje, 16 % Vokietijoje ir Portugalijoje, iki atitinkamai 26 % ir 28 % Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (2002 m. duomenys).

atveju.

Galimos alternatyvos3.

Direktyva dėl vartojimo kreditų 87/102/EB, pagrįsta minimaliu suderinimu, lėmė, kad valstybės narės įvairia apimtimi nukrypo nuo direktyvos nuostatų. Kadangi atitinkamos nuostatos dažniausiai yra privalomojo pobūdžio, šie skirtumai nacionaliniuose teisės aktuose sukuria kliūtis vidaus rinkai ir verslo įmonės nenori savo produktų siūlyti visoje Europoje.

Todėl teisės aktų leidimo iniciatyva buvo vienintelė galimybė pasiekti šiuos tikslus.

Direktyvos poveikis4.

Poveikis konkurencingumui4.1.

Kreditų rinka turi galimybių plėstis; Bendra kreditų rinka yra didelė, joje slypi •daugybė skirtumų tarp rinkų, kuriose vartojimo kredito dydis gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje rinka apima beveik 230 milijardų eurų, o panašaus dydžio šalyje, pavyzdžiui, Italijoje, ji tesiekia 40 milijardų eurų. Vidutinis kreditų, tenkančių vienam namų ūkiui, dydis taip pat gerokai skiriasi1. Kai kuriose valstybėse narėse vartojimo kreditai sudaro didelę šeimos disponuojamų pajamų dalį, o kitose ši dalis palyginti maža2. Kai kurios rinkos taip pat turi mažai galimybių plėstis, tuo tarpu kitos vis dar turi didžiulių plėtros galimybių šiuo metu tik nedidelėjos dalis yra tarptautinė.

Dėl atsiradusios galimybės siūlyti kredito sutartis visoje ES turėtų padidėti bankų•efektyvumas ir masto ekonomija, padaugėti pigesnių produktų ir padidėti jųpasirinkimas vartotojams. Skolintojai galės kurti visai Europai skirtus vartojimo kredito produktus, kurie neprivalės atitikti visų 25 valstybių vidaus taisyklių.

Kuriamos naujos verslo galimybės, siekiant išnaudoti vidaus rinkos potencialą –•technologijų (ypač interneto) pagalba vartotojai ir kreditoriai gali sudaryti sutartis per nuotolį, išaugę mažmeniniai pardavimai internetu gali sukurti naują kredito paklausą, prieigos prie interneto plėtra skatina nuotolinę bankininkystę.

Poveikis konkurencijai4.2.

Patogesnis priėjimas prie kredito rinkų gali paskatinti konkurenciją tam tikrose •rinkose, kur šiuo metu dominuoja keletas dalyvių, o vartotojai naudojasi ribotomis galimybėmis naudotis kreditais. Paskatinus konkurenciją, pagerės kredito institucijųveiksmingumas vis labiau besiplečiančioje pasaulinėje rinkoje.

Poveikis vartotojams4.3.

LT 5 LT

Dėl didesnės konkurencijos ir nacionalinių rinkų atvėrimo užsienio kreditoriams •sumažės palūkanų normos vartotojams. Vartojimo kredito kainos labai skiriasi, lyginant tarp kreditorių ir valstybių narių, todėl vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pasiūlymais visoje ES teritorijoje.

Panaikinus kliūtis konkurencijai, padidės pasiūlymų įvairovė ir tobulės produktai.•

Inovacijų lygis kai kuriose valstybėse narėse jau yra aukštas, tačiau tam tikri •kredito produktai, siūlomi konkrečioje valstybėje narėje, gali daugeliu atveju nebūti parduodami niekur kitur ES. Vartotojams yra naudinga turėti galimybę naudotis visais ES siūlomais kredito produktais, tuo pačiu metu jiems garantuojant aukštąinformacijos ir apsaugos lygį.

Kai kurių pagrindinių kredito sutarties elementų suderinimas padidins vartotojų•pasitikėjimą ir taip paskatins vartotojus pirkti kreditus kitose ES šalyse. Dabartinis tarptautinių vartojimo kreditų lygis yra žemas dėl susirūpinimo, susijusio su vartotojų apsauga užsienio valstybėse narėse.

pagrindiniai pakeitimai, palyginti su 2004 m. spalio 28 d. pakeistu pasiūlymu5.

Tikslas5.1.

1 straipsnyje paaiškinami tik kai kurie direktyvoje nagrinėjami aspektai. Tai atitinka įvairių suinteresuotųjų asmenų konsultacijų metu išreikštą požiūrį.

Sąvokos5.2.

Indėlių pereikvojimas5.2.1.

Indėlių pereikvojimo klausimą buvo būtina paaiškinti. Ypač, siekiant teisinio užtikrintumo, šiame pakeistame pasiūlyme pateikiamas apibrėžimas, atitinkantis įprastąvalstybių narių praktiką.

Bendra kredito kaina5.2.2.

Bendros kredito kainos apibrėžimas yra perrašytas, atsižvelgiant į EP ir sektoriaus atstovų pastabas. Siekiama įtraukti tik tas išlaidas, kurios susijusios su kreditoriumi arba per kreditorių sulygtomis paslaugomis. Šiuo apibrėžimu remiamasi apskaičiuojant bendrą kredito kainos metinę normą (KKMN). Bendra skolinimosi norma yra išbraukta suinteresuotųjų asmenų ir EP prašymu, nes tai gali būti painu vartotojams.

Taikymo sritis5.3.

Kredito, užtikrinto įkeitimu, sutartys5.3.1.

Į pirmąjį pakeistą pasiūlymą buvo įtrauktas kapitalo išleidimas, tačiau nebuvo įtrauktos kredito, skirto būstui, sutartys. Tačiau kreditoriui yra labai sunku arba visai neįmanoma nustatyti paskolos paskirties, nes jis negali kontroliuoti savo paskolintųpinigų panaudojimo. Be to, sutartys dėl kredito, užtikrinto įkeitimu, iš viso yra labai specifinės priemonės, pasižyminčios ypatingomis savybėmis, todėl tokias sutartis

LT 6 LT

reikia administruoti atskirai, nepriklausomai nuo paskolos tikslo. Todėl Komisija įtaikymo sritį neįtraukė kapitalo išleidimo, tai atitinka EP pataisą, kuriai labai pritaria pramoninkai.

Laidavimo sutartys, laiduotojai5.3.2.

Laidavimo sutartys dabar į taikymo sritį nėra įtraukiamos, nes pagrindinis su laidavimais susijęs klausimas buvo susietas su kreditu, užtikrintu įkeitimu.

Laiduotojai taip pat neįtraukiami į taikymo sritį. Direktyvoje aptariamos tik kredito sutartys; konkrečių sutarties teisės aspektų, kuriuos detaliau reglamentuoja valstybės narės, nagrinėti nėra tikslinga. Abu neįtraukimai į taikymo sritį atitinka EP pataisas ir išreikštą bankų sektoriaus nuomonę.

Indėlių pereikvojimas5.3.3.

EP ir Europos bankų sektorius įrodinėjo, kad indėlių pereikvojimas vertingas dėl savo paprastumo ir mažų sąnaudų, todėl jam nereikia taikyti visų kredito sutartims taikomųreikalavimų. Tačiau jam taikomos tik supaprastintos taisyklės. Tačiau privalu pateikti pakankamą informacijos kiekį. Vis dėlto indėlių pereikvojimui taikomi kai kurie sutarties informacijos reikalavimai.

Sutartys, viršijančios 50 000 eurų5.3.4.

Remiantis diskusijomis su suinteresuotaisiais asmenimis, sutartys, viršijančios 50 000 eurų, neįtraukiamos į taikymo sritį, kadangi jos paprastai yra sudaromos ne vartojimo, bet būsto tikslais, todėl joms nėra taikomi tokio tipo teisės aktai, kaip vidutinio vartojimo kredito atveju. Buvo įtraukta persvarstymo sąlyga dėl taikomų limitų tam, kad kredito limitus, kuriems yra taikoma ši direktyva, būtų galima koreguoti atsižvelgiant į ekonomines ES tendencijas ir rinkos plėtrą.

Informacija prieš pasirašant sutartį5.4.

Kadangi reklama jau aptarta Direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės praktikos (2005/29/EB), Komisija siūlo tik privalomųjų informacijos elementų sąrašą, kuris turi būti pateiktas reklamoje su finansine informacija apie kreditą. Todėl apskritai konkrečios kredito paslaugos reklamai tai nėra taikoma – taip bus išvengta nereikalingos naštos verslo įmonėms.

Informacija prieš pasirašant sutartį suteikia vartotojams galimybę palyginti pasiūlymus. Tačiau įvairios suinteresuotosios šalys konsultacijų metu išreiškė susirūpinimą, kad informacijos perteklius šiame etape gali suklaidinti. Todėl kai kurie informacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimai šiame pakeistame pasiūlyme buvo išbraukti. Be to, remiantis pageidavimais iš bankų sektoriaus, šiuo pakeistu pasiūlymu siekiama užtikrinti informacijos reikalavimų esamuose ES teisės aktuose vientisumą.

Kredito institucijų prašoma, kad jos įvertintų vartotojo mokumą remiantis pastarojo pateikta informacija ir, jei reikia, patikrinus duomenis duomenų bazėse. Vadovaudamasi išsamiomis konsultacijomis bankų sektoriuje, Komisija nemano, kad ši prievolė sukelia papildomų išlaidų bankams, nes ji atitinka gerą banko praktiką.

LT 7 LT

Prievolės patarti koncepcija buvo iš dalies pakeista. Nesutikdama su kai kuriais bankųsektoriaus reikalavimais, Komisija mano, kad kreditorius turėtų ne tik įvykdyti informacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimus, bet taip pat pateikti papildomos informacijos tam, kad vartotojas galėtų priimti teisingą sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į bankų sektoriaus ir kai kurių valstybių narių prašymą buvo išaiškinta, kad vartotojas visuomet atsakingas už savo galutinį sprendimą sudaryti kredito sutartį. Todėl patarimas nurodomas kaip pareiga suteikti vartotojui galimybę įvertinti paskolos pranašumus ir trūkumus. Be to, valstybėms narėms suteikta galimybė lanksčiau įgyvendinti savo įstatymus atsižvelgiant į situaciją rinkose.

Sutarties informacija5.5.

Nuostatos dėl sutarties informacijos iš esmės reikalauja informacijos, kuri jau buvo suteikta prieš sutarties pasirašymą bei informacijos apie tai, kaip pasinaudoti sutarties atsisakymo teise ir išankstinio grąžinimo teise. Tai atitinka gerą profesinę praktiką ir kreditoriams nesudarys didelių papildomų išlaidų.

Esant kintančiai normai, reikėtų informuoti vartotoją apie didesnius palūkanų normos pokyčius. Tačiau paprastai jį informuoti apie kiekvieną pasikeitimą neįmanoma, nes tam tikrais atvejais norma gali šiek tiek kisti kiekvieną dieną. Todėl šiame pakeistame pasiūlyme numatoma, kad vartotojai turėtų būti informuojami periodiškai ir bent jau esant žymiam pasikeitimui – informuojami nedelsiant.

Priėjimas prie duomenų bazės5.6.

Prievolė sukurti nacionalines duomenų bazes buvo išbraukta, nes tai nėra šios direktyvos tikslas. Su duomenų apsauga susiję klausimai jau aptarti Direktyvoje 95/46/EB dėl duomenų apsaugos. Todėl Komisija siūlo garantuoti tik abipusį priėjimąprie esamų privačiųjų ir viešųjų duomenų bazių nediskriminuojančiomis sąlygomis – ši nuostata, kaip ir ankstesnė nuostata, nėra susijusi su papildomomis išlaidomis šiame sektoriuje, o kaip tik padės sumažinti kliūtis teikiant tarptautinius vartojimo kreditus.

Sutarties atsisakymo teisė5.7.

Šiame pasiūlyme numatoma galimybė vartotojams per 14 dienų atsisakyti kredito sutarties. Šis laikotarpis suteikia vartotojams galimybę po sutarties sudarymo patyrinėti rinką ir galbūt gauti geresnį pasiūlymą. Šia nuostata siekiama padidinti konkurenciją. Ji atitinka daugelyje valstybių narių egzistuojančią praktiką, tačiau šio laikotarpio trukmė gali skirtis. Sutarties atsisakymo laikotarpio trukmė atitinka trukmę, nurodytąDirektyvoje (2002/65/EB) dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis. Todėl bent jau tie kreditoriai, kurie vartojimo kreditus parduoda nuotolinėmis priemonėmis, nepatirs papildomų išlaidų.

Susietieji sandoriai5.8.

Šiame pasiūlyme numatoma, kad susietųjų sandorių atveju, kai vartotojas turi teisęatsisakyti pirkimo sutarties, jis taip pat turi teisę atsisakyti ir susijusios kredito sutarties. Tačiau teisė atsisakyti kredito sutarties nesuteikia teisės atsisakyti pirkimo sutarties. Šios nuostatos tikslas – išvengti situacijos, kai vartotojas turi turėti kreditąnet ir tada, kai išnyksta to kredito paskirtis.

LT 8 LT

Išankstinis grąžinimas5.9.

Šiame pasiūlyme vartotojui suteikiama teisė grąžinti kreditą anksčiau, nei iš pradžiųbuvo numatyta sutartyje. Tačiau dėl išankstinio grąžinimo kreditorius patiria išlaidų. Todėl po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis pasiūlyme numatoma, kad kreditoriai gali reikalauti sąžiningo ir objektyvaus užmokesčio nuostoliui atlyginti. Kadangi kompensacija turėtų būti skaičiuojama objektyviai, tikimasi, kad ši nuostata apims tik ribines kreditorių išlaidas.

Nesąžiningos sąlygos5.10.

Pasiūlyme pateikiami du kredito sutartims būdingų nesąžiningų sąlygų pavyzdžiai ir jis iš dalies keičia Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais priedą. Poveikis sektoriui, jei jis bus, bus labai mažas, kadangi pateikti pavyzdžiai akivaizdžiai prieštarauja įprastai gerai profesinei praktikai.

Suderinimas5.11.

Apskritai, suderinimas ir abipusis pripažinimas prisidėjo prie ES rinkos integravimo, tuo pačiu užtikrinant, kad į vartotojo interesus būtų atsižvelgiama. Pasirinktos politikos derinys konkrečioje srityje nekintamai priklauso nuo šios srities ypatybių ir jįpasirinkti reikia remiantis kiekvienu konkrečiu atveju. Teisingo derinio suradimas reikalauja taikyti proporcingumo principą ieškant sprendimo, pagal poreikį derinantsuderinimo ir abipusio pripažinimo principus.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija siūlo laikytis visiško suderinimo principo, tuo pačiu metu tam tikrose srityse valstybėms narėms leidžiant išlaikyti lankstumo lygį. Visiškas suderinimas tebėra optimalus būdas sukurti tikrą bendrą vartojimo kreditų rinką, leidžiančią verslo įmonėms siūlyti vartojimo kreditus kitose valstybėse, tuo pačiu užtikrinant tinkamai aukštą vartotojų apsaugos lygį, neatsižvelgiant į tai, kurioje ES valstybėje yra sudaryta kredito sutartis. Pasiūlyme dabar paaiškinama, kad visiškai suderinti tik tie elementai, kurie yra aiškiai paminėti tekste, tuo tarpu klausimus, tokius kaip solidarioji atsakomybė, paliekama spręsti nacionalinėms teisės sistemoms.

Kai kuriais atvejais pasiūlyme suteikiama veikimo teisė įgyvendinti nacionaliniu lygiu, pirmiausia dėl nacionalinių rinkų ir nacionalinės teisės nevienodumo. Toks atvejis yra, pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo ar kredito sumos viršijimo situacija. Tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad suteikiamas lankstumo lygis įgyvendinti nacionaliniu lygiu neviršijant direktyvoje nurodytų ribų, nesudarytų papildomų kliūčių vieningai vartojimo kredito rinkai. Todėl Komisija kartu su visiško suderinimo principu taiko sistemą, grindžiamą abipusiu kai kurių klausimų pripažinimu. Tai padeda sumažinti naštąverslo įmonėms, kurios nori siūlyti vartojimo kreditus kitose valstybėse.

Dėl pasiūlytos abipusio pripažinimo nuostatos kreditoriaus veikla kitoje, nei jis įsisteigęs, valstybėje narėje, turės atitikti valstybės narės, iš kurios jis atvyksta, o ne priimančiosios valstybės narės teisės aktų reikalavimus. Sutarčių teisės srityje tai galėtųbaigtis kitu rezultatu, nei numatyta Romos konvencijos 5 straipsnyje. Pagal 5 straipsnįtokia situacija, kurioje būtų taikoma šalies, kurioje vartotojas turi gyvenamąją vietą, teisė, pastaroji teisė galėtų nustatyti standartus, kurie lygiaverčių standartų, taikomųšalyje, kurioje kreditorius įsisteigęs, atžvilgiu apribotų kreditoriaus veiklą, pavyzdžiui,

LT 9 LT

jie būtų aukštesni (arba skirtingi) nei jo gyvenamojoje šalyje galiojantys standartai. Tuo atveju, jeigu susiduriama su sritimis, kurioms taikomas abipusio pripažinimo principas, priimančioji šalis turi užtikrinti, kad minėtieji standartai nebūtų taikomi suatarčiai. Sutarties šalių pasirinkta teisė arba, jeigu tokios galimybės nėra, toliau taikomi šalies, kurioje kreditorius įsisteigęs, teisės aktų reikalavimai.

Šiame pasiūlyme yra aiškiai išvardytos sritys, kurioms taikoma abipusio pripažinimo principas. Kalbant apie 15 ir 17 straipsnius dėl išankstino grąžinimo ir kredito sumos viršijimo, buvo numatytas laipsniško įgyvendinimo laikotarpis tam, kad valstybės narės galėtų prisitaikyti.

Pavyzdžiai5.12.

Tipiniai KKMN apskaičiavimo pavyzdžiai, numatyti ankstesniame pasiūlymo II priede, buvo išbraukti, atsižvelgiant į Komisijos pastangas užtikrinti geresnįreglamentavimą ir siekiant pernelyg neapsunkinti teisėkūros procedūros. Jeigu manoma, kad šie pavyzdžiai naudingi ir padeda apskaičiuoti KKMN, jie, priėmus direktyvą, gali būti paskelbti atskirai.

LT 10 LT

3 OL C , p. .4 OL C , , p. .5 Nuomonė.6 OL L 42, 1987 2 12, p. 48. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 98/7/EB (OL L 101, 1998 4 1, p. 17).7 COM(95) 117 galutinis.8 COM(97) 465 galutinis.9 COM(96) 79 galutinis.

2005/0222 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kredito sutartimisčių, suderinimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/13/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą3,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę4,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje5nustatytos tvarkos,

kadangi:

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatym(1)ų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo6 Bendrijos lygmeniu nustato vartojimo kredito sutarčių taisykles.

(1)1995 m. Komisija pateikė 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos Direktyvos 87/102/EEB (2)dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo taikymo ataskaitą7pagal kurią ji ir pradėjo labai išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais asmenimis. Reaguodama į 1995 m. ataskaitą8 1997 m. Komisijajipateikė suvestinę ataskaitą. 1996 m. buvo parengta antroji Direktyvos 87/102/EB su pakeitimais, padarytais Tarybos Direktyva 90/88/EEB, taikymo ataskaita9 1990 m. vasario 22 d. iš dalies keičianti Direktyvą 87/102/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitųteisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo. .

(2)Apskritai, šios ataskaitos ir konsultacijos atskleidė esminių skirtumų tarp skirtingų(3)valstybių narių įstatymų kreditų fiziniams asmenims srityje, ypač vartojimo kreditųsrityje. Nacionalinių įstatymų, perkeliančių Direktyvą 87/102/EEB, analizė rodo, kad valstybiųės nariųės nuomone, Direktyvoje numatytas apsaugos lygis yra nepakankamas. Todėl savo įgyvendinančiuose įstatymuose jos atsižvelgė į kitus kredito sutarčių tipus, kurie nėra įtraukti į šią direktyvą. Todėl reikia laukti nacionalinių teisės aktų reformų,

LT 11 LT

kurias numatė kelios valstybės narės, ir numatyti suderintą Bendrijos modelį naudoja keletą vartotojo apsaugos mechanizmų kartu su numatytaisiais Direktyvoje 87/102/EEB, atsižvelgdamos į nacionalinius teisinės ar ekonominės situacijos skirtumus.

(3)Dėl de facto ir de jure padėties, susidariusios dėl šių nacionalinių skirtumų, kai (4)valstybės narės yra priėmusios kitokias privalomąsias nuostatas, kurios yra griežtesnės, nei numatyta Direktyvoje 87/102/EEB, Bendrijoje iškreipiama konkurencija tarp kreditorių. Tai sumažina vartotojų galimybes galimybę tiesiogiai pasinaudoti palaipsniui augančiu kreditų tarp valstybių prieinamumu. gauti kreditą kitose valstybėse narėse. Šie iškraipymai ir apribojimai savo ruožtu daro poveikį kredito tarp valstybių paklausos mastui ir pobūdžiui, kas gali savo ruožtu turėti pasekmių prekių ir paslaugų paklausai. Dar viena skirtumų tarp nacionalinių įstatymų ir praktikos pasekmėyra ta, kad vartotojams visose valstybėse narėse taikoma nevienoda apsauga.

(4)Pastaraisiais metais vartotojams siūlomų ir vartotojų naudojamų kredito tipų(5)akivaizdžiai padaugėjo. Pasirodė naujų kredito priemonių ir jų naudojimas toliau didėja. Todėl būtina priimti, iš dalies pakeisti ir užbaigti esamas nuostatas ir, jei reikia, išplėsti jų taikymo sritį.

Pagal Sutarties 14 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti (6)erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Skaidresnės ir veiksmingesnės kredito rinkos plėtojimas šioje vidaus sienųneturinčioje erdvėje yra itin svarbus veiklos vystymui tarp valstybių.

Kad lengviau kurtųsi gerai veikianti vartojimo kredito vidaus rinka, būtina (7)numatyti suderintą Bendrijos modelį keliose pagrindinėse srityse. Į ateitįorientuoti Bendrijos teisės aktai, kuriuose atsižvelgiama į nuolat besiplečiančiąvartojimo kreditų rinką ir augantį Europos piliečių mobilumą, galintys prisitaikyti prie būsimų kredito formų ir suteikiantys valstybėms narėms tinkamąlankstumo lygį juos įgyvendinant, turėtų padėti sukurti modernią vartojimo kreditų teisės bazę.

(5)Taip pat būtina skatinti skaidresnės ir efektyvesnės kredito rinkos sukūrimą. Svarbu, (8)kad ši rinka suteiktų pakankamą vartotojų apsaugos lygį tam, kad būtų užtikrintas vartotojų pasitikėjimas. Taigi laisvas kredito pasiūlymų judėjimas gali vykti optimaliomis sąlygomis ir tiems, kurie siūlo kreditus, ir tiems, kurie juos nori gauti, deramai atsižvelgiant į konkrečią atskirų valstybių narių padėtį.

(6)Dėl to yra reikalingas maksimalaus Būtinas visiškas suderinimoas, procesas siekiant(9)kad visiems vartotojams Bendrijoje būtų užtikrintas aukštas aukštas ir tinkamas jųinteresų apsaugos ir informacijos lygis ir sukurta tikra vidaus rinka. Todėl valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama turėti arba įvesti kitas, nei nustatyta šioje direktyvoje, nacionalines nuostatas. Tačiau toks apribojimas turėtų būti taikomas tik su direktyva suderintoms nuostatoms. Išskyrus su šia direktyva suderintas nuostatas, valstybės narėms turėtų būti suteikta laisvė turėti arba priimti nacionalinius teisės aktus. Skirtingos valstybės narės gali, pavyzdžiui, turėti arba priimti nacionalines nuostatas dėl solidariosios pardavėjo arba prekiųtiekėjo ir kreditoriaus atsakomybės. Kitas šios galimybės valstybei narei pavyzdys galėtų būti nacionalinės nuostatos, kuriomis įvedama arba palaikoma teisė

LT 12 LT

atsisakyti prekių pardavimo arba paslaugų teikimo sutarties, jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties. Tam tikrų kredito sutarčių, kurioms taikomos tik kai kurios šios direktyvos nuostatos, atveju, pavyzdžiui, indėlio pereikvojimo ir tam tikrų kitų specifinių kredito sutarčių atveju, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reguliuoti savo nacionaliniais teisės aktais tokiųkredito sutarčių tipų kitus aspektus, kurie nėra suderinti direktyva.

Net ir kai kuriose pagal šią direktyvą suderintose srityse nacionalinės (10)įgyvendinimo taisyklės gali skirtis ir dėl to kreditoriams būtų sunkiau teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu mastu. Tais atvejais tikslinga atsižvelgti į suderinimo lygį ir į vartotojų apsaugą, kurią užtikrina direktyva, ir siekiant sukurti gerai veikiančią vidaus rinką, vengti papildomos naštos kreditoriams, ypač būtinybės laikytis taisyklių, kurios netaikomos valstybėje narėje, kurioje kreditoriai yra įsteigti, atžvilgiu. Todėl tam tikrais atvejais, kurių išsamus sąrašas yra pateikiamas šioje direktyvoje, turėtų būti taikomas abipusio pripažinimo principas. Tais atvejais pagal abipusio pripažinimo principą valstybės narės, kurioje yra vartotojo gyvenamoji vieta, teisės normos nėra taikomos, jei jųtaikymas konkrečioje situacijoje apriboja laisvą paslaugų judėjimą.

Tam tikrais atvejais, kai taikomas abipusio pripažinimo principas, šioje (11)direktyvoje numatomas pereinamasis laikotarpis. Toks laikotarpis, priėmus šiądirektyvą, turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms įgyti pakankamai patirties įgyvendinant perkeliamus teisės aktus, taip pat suteiktų galimybę ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų teisės aktų taikymo iki bus pradėtas taikyti abipusio pripažinimo principas.

(6) Atsižvelgiant į didėjančius skirtumus tarp kredito ir kredito teikėjų tipų, bet kuris asmuo, kuris teikia kreditoriui informacijos, pagal kurią galima nustatyti vartotojo tapatybę, ir kuris padeda sudaryti kredito sutartį už atlyginimą, privalo būti traktuojamas kaip kredito tarpininkas nepriklausomai nuo tokio atlyginimo formos. Tačiau teisininkai ir notarai, kai vartotojas kreipiasi į juos patarimo dėl kredito sutarties taikymo srities arba jei jie padeda parengti sutartį ir nustatyti jos autentiškumą, iš esmės neturėtų būti traktuojami kaip kredito tarpininkai tol, kol jų vaidmuo apsiriboja juridiniųarba finansinių patarimų teikimu ir jie nenukreipia savo klientų pas konkrečius kreditorius.

Tęstinio tos pačios rūšies ir to paties kiekio paslaugų teikimo arba prekių tiekimo (12)sutartys, kai vartotojas moka už jas dalimis jų teikimo metu, gali susitariančiųjųšalių interesų bei sandorių struktūros ir įgyvendinimo požiūriu pastebimai skirtis nuo šioje direktyvoje numatytų kredito sutarčių. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad pagal šią direktyvą jos nėra laikomos kredito sutartimis. Tokio sutarties tipo pavyzdys yra draudimo sutartis, pagal kurią už draudimą yra mokama dalimis kas mėnesį.

(7)Kredito sutartys, pagal kurias suteikiamas kreditas užtikrinamas nekilnojamuoju (13)turtuįsigyti arba pakeisti, neturėtų būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį. Tokio tipo kreditas yra labai specifinio pobūdžio. irjam reikėtų taikyti 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją dėl skolintojų, siūlančių būsto kreditus, vartotojams pateiktinos informacijos prieš pasirašant sutartį.

LT 13 LT

10 OL L 250, 1984 9 19, p. 17. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB (OL L 290, 1997 10 23, p. 18).

11 OJ L 149, 2005 6 11, p. 22.12 OL L 372, 1985 12 31, p. 31.13 OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(8) Dėl fizinių asmenų, kurie veikia kaip vartotojų laiduotojai, padėties, atsižvelgiant į riziką jų finansiniams interesams, reikia specialių nuostatų, kurios padėtų užtikrinti panašų įvartotojams teikiamą informacijos ir apsaugos lygį.

(9) 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos10 paskirtis – apsaugoti nuo skaičių, išlaidų arba normų paminėjimo reklamoje arba reklaminiuose pasiūlymuose, susijusiuose su kredito sutartimi. Pagal ją reikalaujama, kad kartu su tokiais skaičiais, išlaidomis arba normomis būtųpateiktas išsamus apskaičiavimas, kuris leistų įvertinti šiuos skaičius visų vartotojo prievolių pagal kredito sutartį kontekste.

Vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo nesąžiningos arba klaidinančios praktikos, (14)ypač, kai informaciją atskleidžia kreditorius, laikantis 2005 m. gegužės 11 d. Tarybos ir Europos Parlamento direktyvos 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonės prekybos veiklos vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Direktyvas 84/450/EEB, 97/7/EB ir 98/27/EB (nesąžiningos komercinės praktikos direktyva11). Tačiau šioje direktyvoje turėtų būti numatytos specialiosios nuostatos dėl reklamos, susijusios su kredito sutartimis ir dėl tam tikrų tipinės informacijos, kuri turėtų būti suteikta vartotojams, elementų, ypač tam, kad vartotojai galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus.

(10) Siekiant užtikrinti realią vartotojų apsaugą, būtina nustatyti, kaip bus traktuojamas išnešiojamasis kredito pardavimas be tarpininkų taip, kad tai būtų daroma griežčiau, nei numatyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 85/577/EEB, siekiant apsaugoti vartotojus sutarčių, dėl kurių susiderama ne įmonės patalpose, atvejais12.

(11) Šios Direktyvos nuostatos privalo būti taikomos nepažeidžiant 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 13. Tačiau tam tikrais atvejais turėtų būti numatyta tinkama asmens duomenų, kurie yra reikalingi kredito rizikai įvertinti, surinkimo ir apdorojimo tvarka.

(14)aigi Tam, kad vartotojai galiėtų priimti sprendimus remdamiesi išsamiais jiems (15)pateiktais faktais, prieš sudarydami kredito sutartis, jie privalo turėtų gauti pakankamai informacijos apie kredito sąlygas ir kainą bei apie savo įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti absoliutų kuo didesnį pasiūlymų skaidrumą ir palyginamumą, tokia informacija turėtų visų pirma apimti visoje Bendrijoje tokiu pačiu būdu nustatytą ir kreditui taikomą bendros kredito kainos metinę normą, pateikiant tipinį pavyzdį ir bendrąskolinimo normą. Kadangi bendros kredito kainos metinė norma šiame etape gali būti pateikta tik kaip pavyzdys, toks pavyzdys turėtų būti reprezentatyvus. Todėl jis turėtų atitikti, pavyzdžiui, vidutinę kredito, suteikto pagal atitinkamo tipo kredito sutartis, trukmę ir visą sumą ir, jei taikoma, perkamas prekes. Parenkant tipinį pavyzdį, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioje rinkoje vyraujančias tam tikro tipo kredito sutartis .

LT 14 LT

Iki kredito sutarties sudarymo vartotojai turėtų būti informuojami apie visas(16)papildomas išlaidas, kurios yra būtinos kreditui gauti . Net jei tokių išlaidų sumos negalima iš anksto nustatyti, vartotojai turėtų gauti pakankamai informacijos ir reklamos metu, ir laikotarpiu prieš sutarties pasirašymą.

Tačiau specifinio tipo kredito sutarčių atveju, atsižvelgiant į specifinį tokio tipo (17)sutarčių pobūdį, yra tikslinga apriboti šioje direktyvoje numatytus informavimo prieš pasirašant sutartį reikalavimus, siekiant užtikrinti pakankamą vartotojo apsaugos lygį ir tuo pačiu metu nesukuriant pernelyg didelės naštos kreditoriams arba, kai yra, kredito tarpininkams.

Vartotoją būtina išsamiai informuoti prieš jam sudarant kredito sutartį, (18)nepriklausomai nuo to, ar su kredito pardavimu kredito tarpininkas susijęs, ar ne. Todėl bendrais atvejais informacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimai turėtų būti taikomi ir tada, kai dalyvauja kredito tarpininkas. Tačiau jei prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai kaip papildomą funkciją atlieka ir kredito tarpininko funkciją, jiems užkrauti ir informacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimų naštą, kaip numatyta šioje direktyvoje, nėra tikslinga. Todėl informacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimai neturėtų būti taikomi tokiems kredito tarpininkams. Gali būti traktuojama, kad prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai atlieka kredito tarpininko funkciją kaip papildomą funkciją, jei jų atliekamos kredito tarpininko funkcijos nesudaro didelės jų apyvartos dalies. Tokiais atvejais visiškas vartotojo informavimas prieš pasirašant sutartį yra vis dar užtikrinamas, nes tai turi atlikti kreditorius.

Vartotojai taip pat turėtų veikti protingai ir laikytis savo sutartinių įsipareigojim(19)ų.

(15) Atsižvelgiant į techninį ir teisinį kredito priemonių sudėtingumą, kredito tarpininkui ir kreditoriui būtina nustatyti bendrą prievolę teikti patarimus tam, kad vartotojas galėtųpasirinkti iš siūlomų kredito tipų pagal išsamius jam pateiktus faktus. Taip pat kreditorius yra atsakingas už patikrinimą, vadovaujantis „atsakingo skolinimo“ principu, ar vartotojas ir, jei yra, laiduotojas gali įvykdyti savo įsipareigojimus.

(20) Nepaisant informacijos, kuri turi būti suteikta prieš pasirašant sutartį, vartotojui vis tiek gali prireikti papildomos pagalbos tam, kad jis galėtų nuspręsti, kuri kredito sutartis iš siūlomų produktų asortimento geriausiai atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kreditoriai ir, jei yra, kredito tarpininkai tokią pagalbą suteiktų. Jei reikia, atitinkama informacija prieš pasirašant sutartį bei su siūlomu produktu susiję pranašumai ir trūkumai turėtų būti paaiškinti vartotojui asmeniškai, atsižvelgiant į galimą tam tikrųkredito sutarčių sudėtingumą.

(21) (12)Patirtis ir praktika rodo, kad, norint sumažinti ir kreditoriaus, ir vartotojo kredito riziką, padėti gali pakankama ir patikima informacija apie įsipareigojimų nevykdymo atvejus. Todėl valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje veiktų vieša arba slapta centrinė duomenų bazė, jei reikia – duomenų bazių tinklas. Valstybių nariųvartotojai ir laiduotojai, kurie neįvykdė savo įsipareigojimų, turėtų būti registruojami šioje duomenų bazėje arba tinkle. Norėdami dirbti efektyviai, kreditoriai, priešpriimdami bet kokį vartotojo arba laiduotojo įsipareigojimą, privalo patikrinti duomenis

LT 15 LT

14 OL L 271, 2002 10 9, p. 16.

šioje duomenų bazėje.Tam, kad būtų išvengta konkurencijos tarp kreditorių iškraipymo, privalo asmenims ir verslo įmonėms kreditoriams turėtų būti užtikrintas priėjimas ir prie šios kitos tos valstybės narės, kurioje jie nėra įsteigti, privačiųjų arba viešųjųcentrinės duomenų bazėsių apie vartotojus tokiomis pačiomis nediskriminuojančiomis sąlygomis kaip ir kaip tos valstybės narės asmenys ir verslo įmonės, kreditoriams. tiesiogiai arba per centrinę savo valstybės narės duomenų bazę.

(22) Kad vartotojas žinotų savo teises ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį, joje turėtų būti aiškiai ir glaustai pateikta visa reikalinga informacija.

(13) Siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą, itin svarbu, kad gauti duomenys būtų naudojami tik rizikai, kad vartotojas arba laiduotojas nevykdys savo įsipareigojimų, įvertinti. Bet koks kitoks asmens duomenų, gautų per centrinę duomenų bazę, apdorojimas arba naudojimas turi būti draudžiamas. Galiausiai, siekiant išvengti bet kokios rizikos, duomenys turi būti sunaikinti iš karto, kai tik sudaroma kredito sutartis arba paraiška dėl kredito atmetama.

(16) Kredito sutartyje nustatytos sąlygos kai kuriais atvejais gali būti nenaudingos vartotojui. Geresnė vartotojų apsauga privalo būti užtikrinta nustatant, kad turi būti nurodomos tam tikros sąlygos, kurios būtų taikomos visoms kredito formoms, kurioms yra taikoma ši direktyva. Kredito sutartis turi patvirtinti ir papildyti informaciją, suteiktąprieš sutarties sudarymą, jei reikia, pasitelkiant amortizavimo lentelę bei duomenis apie mokesčius įsipareigojimų nevykdymo atveju.

(23) Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą, vartotojui turėtų būti suteikta informacija apie kredito palūkanų normą tiek prieš sutarties pasirašymą, tiek sudarant kredito sutartį. Sutartinių santykių laikotarpiu vartotojas turėtų būti toliau informuojamas apie reikšmingus palūkanų normos pokyčius.

(24) (18)Kad panašiose srityse būtų suderinta pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties tvarka, reikia numatyti nuostatą dėl sutarties atsisakymo teisės, netaikant baudos ir prievolės pateikti pagrindimą, tokiomis sąlygomis, kokios yra numatytos 2002 m. rugsėjo 23 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/65/EB{…} dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 90/619/EEB bei Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB14. Prieš pasinaudodamas sutarties atsisakymo teise vartotojas gali informuoti kreditorių apie savo ketinimąatsisakyti kredito sutarties tam, kad būtų sudaryta galimybė iš naujo derėtis dėl tos sutarties.

(25) Susietųjų sutarčių atveju egzistuoja ryšys tarp prekių arba paslaugų pirkimo ir tuo tikslu sudarytos kredito sutarties. Todėl pasinaudojimas sutarties atsisakymoteise pirkimo sutarties atžvilgiu turėtų suteikti vartotojui galimybę taip pat atsisakyti kredito sutarties. Be to, kai vartotojams tam tikromis sąlygomis iškyla su pirkimo sutartimi susijusių sunkumų, turėtų būti leidžiama taikyti teisiųgynimo priemones prieš kreditorius. Tačiau šių sąlygų nesilaikymas neturėtųatimti iš vartotojo teisių, kurios jam suteiktos pagal nacionalines nuostatas, taikomas solidariajai prekių pardavėjo arba paslaugų teikėjo ir kreditoriaus atsakomybei.

LT 16 LT

15 OL L 95, 1993 4 21, p. 29.

(26) (21)Vartotojas turėtų turėti teisę įvykdyti savo prievoles prieš kredito sutartyjenustatytą terminą. Viso arba dalies kredito išankstinio grąžinimo atveju kreditorius privalo turėtų turėti teisę reikalauti tik sąžiningos ir objektyvios kompensacijos. Objektyvi kompensacija turėtų atlyginti kreditoriaus išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu grąžinimu, ir turėtų būti atsižvelgiama į susitariančiųjų šaliųinteresus. tik ir jeigu dėl tokio grąžinimo kreditorius patyrė finansinį nuostolį.

(27) (23)Dėl kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį perdavimo vartotojas arba laiduotojasnegali neturėtų atsidurti blogesnėje padėtyje. Dėl tų pačių priežasčiųkreditorius, kuris siūlo kredito sutartį, numatančią sukurti kapitalą, privalo prisiimti riziką, jeigu trečioji šalis, sukurianti kapitalą, neįvykdo savo įsipareigojimų.Vartotojas taip pat turėtų būti tinkamai informuojamas, kai kredito sutartis yra perleidžiama trečiajai šaliai. Tačiau, kai kredito sutartis perleidžiama tik pakeitimo įvertybinius popierius tikslais ir kai pradinis kreditorius pagal sutartį su perėmėju vartotojo atžvilgiu veikia kaip kreditorius, vartotojui nėra labai svarbu būti informuotam apie perleidimą. Tačiau tokiais atvejais reikalavimas informuoti vartotoją apie perleidimą ES lygmeniu būtų pernelyg didelis, bet valstybė narėgali nepanaikinti arba įsivesti tokį reikalavimą į savo nacionalinius teisės aktus.

(28) (19)Siekiant paskatinti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą bei užtikrinti aukštą vartotojųapsaugos lygį visoje Bendrijoje, būtina visoje Bendrijoje suderinti užtikrinti bendros kredito kainos metinėsių normosų skaičiavimo metodą informacijos palyginamumą. Nepaisant Direktyvoje 87/102/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/7/EB, numatytos vienodos matematinės formulės bendros kredito kainos metinei normai apskaičiuoti, bendros kredito kainos metinė norma vis dar nėra visiškai palyginama visoje Bendrijoje. Įvairiose valstybėse narėse ją apskaičiuojant atsižvelgiama į skirtingus išlaidų veiksnius. Todėl direktyvoje turėtų būti aiškiai apibrėžta kredito kaina vartotojui. Išlaidos, susijusios su draudimu, turėtų būtiįtraukiamos į bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimą tik tada, jei draudimo sutartis yra privaloma kreditui arba skelbiamai palūkanų normai gauti ir yra sudaroma per kreditorių arba kredito tarpininką. ir nustatyti bendros kredito kainos komponentus, kurie turi būti naudojami atliekant apskaičiavimą. Bendros kredito kainos metinė norma iš esmės yra palyginimo priemonė, suteikianti vartotojui galimybę nustatyti ir palyginti įsipareigojimų, kylančių iš sudarytos kredito sutarties, poveikį jo biudžetui. Todėl į bendrą kredito kainą turi būti įtrauktos visos išlaidos, kurias vartotojo yra prašoma sumokėti už kreditą, nepriklausomai nuo to, ar šios išlaidos yra mokėtinos kreditoriui, kredito tarpininkui ar bet kuriai kitai šaliai. Be to, net jei vartotojas savanoriškai išperka draudimą dėl kredito sutarties sudarymo, išlaidos, susijusios su tokiu draudimu, privalo būti įtrauktos į bendrą kredito kainą.]

(29) (17)Atsižvelgiant į specifinį kreditoir laidavimo sutartyse naudojamų sąlygų pobūdį, reikia paaiškinti, kurios sąlygosyra turėtų būti traktuojamos kaip nesąžiningos laikantis neapribojant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais15 taikymo visai sutarčiai. Todėl ta direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(20) Taip pat yra būtina vartotojui suteikti informacijos ir nurodyti bendrą skolinimosi normą bei kreditoriui mokėtinas sumas, išskyrus sumas, mokėtinas trečiosioms šalims. Ši

LT 17 LT

norma vartotojui suteikia galimybę palyginti įvairių jo siūlomų produktų ir įvairiųrinkoje siūlomų produktų kainas.

(22) Jeigu prekių arba paslaugų, perkamų pagal kredito sutartį, teikėjas gali būti traktuojamas kaip kredito tarpininkas, vartotojas turi turėti galimybę prieš kreditoriųpasinaudoti platesnėmis teisėmis nei įprastos teisės pagal sutartį prieš prekių arba paslaugų tiekėją.

(24) Būtina nustatyti bendras nuostatas dėl priemonių, kurios yra taikomos kredito sutarčiųnevykdymo atveju. Ypač neteisėta privalo būti laikoma tam tikra skolos išieškojimo praktika, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga.

(30) (25)Siekdamos užtikrinti rinkos skaidrumą ir stabilumą bei toliau siekti suderinimo, valstybės narės, atsižvelgdamos į kredito sutarčių sudarymą, turi priimti turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamasos priemonesės registruoti asmenims, siūlantiems kreditus arba atiliekantiems kreditoriams ir kredito tarpininkųamskontroliuoti arba prižiūrėtifunkcijas tam, kad kreditoriai ir tarpininkai būtų tikrinami ir vartotojams suteikiama galimybė pateikti skundus dėl kredito sutarčių arba sąlygų.

(26) Siekiant užtikrinti nuolatinę vartotojų interesų apsaugą, kredito arba laidavimo sutartyse neturėtų būti vartotojui arba laiduotojui nenaudingų nuostatų, įgyvendinančiųar atitinkančių šią direktyvą, išimčių.

(31) (27)Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirmaEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. jos tikslas yraŠia direktyva pirmiausia siekiama užtikrinti visišką normų dėl asmens duomenų apsaugos, teisės į turtą, nediskriminavimo, šeimos apsaugos ir profesinio gyvenimo bei vartotojų apsaugos laikymąsi įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8, 17, 21, 33 ir 38 straipsnius.

(32) (28)Kadangi valstybės narės negali adekvačiai deramai įgyvendinti būtinų veiksmųšios Direktyvos tikslo, visų pirma nustatyti bendrąsias taisykles, susijusias su suteikiančias galimybę suderinti tam tikrų valstybių narių įstatymusų ir kitusų teisės aktusų, susijusiusų su vartojimo kreditu, aspektais, ir todėl šis tikslas gali būti geriauefektyviau įgyvendintas Bendrijos lygmeniu; Bendrija gali imtis veiksmų gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, minimą nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principąminimą nurodytajame ši direktyva neviršija būtinų priemonių, kurios yra reikalingos minimiems tikslams pasiekti.

(33) (29)Valstybės narės privalo turėtų nustatyti baudasų, taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus taisykles ir privalo užtikrinti, kad jos būtųįgyvendintosvykdomos. Šios baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir įtikinančiossulaikančios.

(34) (30)Todėl, atsižvelgiant į pakeitimų, susijusių su vartojimo kreditų sektoriaus plėtra ir kurie turėtų būti padaryti Direktyvoje 87/102/EEB, skaičių ir siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo, toji direktyva turėtų būti Todėl ją reikiapanaikintita ir pakeistita šia direktyva.87/102/EEB

LT 18 LT

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SkyriusTikslas, sąvokos ir taikymo sritis

1 straipsnisTikslas Dalykas

Šios direktyvos tikslas paskirtis – suderinti tam tikrus valstybių narių įstatymusų ir kitusų teisės aktusų, susijusiusų su sutartimis dėl vartojimo kreditų, suteiktų vartotojams, ir laidavimo sutartimis aspektus.

2 3straipsnisTaikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma kredito sutartims ir laidavimo sutartims.

2. Ši direktyva netaikoma šioms kredito sutartims: ir, jei yra, jokioms atitinkamoms laidavimo sutartims:

(a) kredito, užtikrinto nekilnojamojo turto įkeitimu arba kitu panašiu valstybėje narėje naudojamu laidavimu, sutartimskurių tikslas – suteikti kreditą privačiam nekilnojamam turtui pirkti arba privačiam nekilnojamam turtui, kuris priklauso vartotojui arba kurį vartotojas siekia pirkti, pakeisti ir,šiam tikslui;

(b) kredito sutartims, kurių visa kredito suma viršija 50 000 eurų;

(c) nuomos sutartims, išskyrus tuos atvejus, kai jose yra nurodoma, kad nuosavybės teisė galiausiai turi pereiti nuomininkui; kuriose nenumatomas nuosavybės teisės perėjimas nuomininkui arba jo įgaliotiems asmenims;

(d) finansinės nuomos sutartims, kuriomis nesukuriama jokia prievolė pirkti sutarties dalyką;

(e) kredito sutartims, pagal kurių sąlygas yra reikalaujama, kad vartotojas kreditą grąžintų dalimis arba vienu mokėjimu per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį, nemokėdamas palūkanų ar kokių nors kitų mokesčių;

(f) kredito sutartims, kurių pagrindu darbdavys, kuriam kreditavimas yra jo antrinė veikla, suteikia darbuotojams atitinka šias sąlygas: i) kreditasą be palūkanų arba už mažesnę negujį suteikia kreditorius, kai tai yra jo antrinė veikla, t.y. ne pagal pagrindinę jo komercinės arba profesinės veiklos sritį ii) jis yra suteiktas rinkoje dominuojančią bendros kredito kainos metinę normą.

iii) jiejie ir kuris paprastai nėra siūlomas visuomenei;

(g) kredito sutartims, sudarytoms su investicinėmis įmonėmis, nurodytomiskaip

LT 19 LT

16 OL L 141, 1993 6 11, p. 27.

apibrėžta Tarybos direktyvos 93/22/EEB16 1 straipsnio 2 punkte2 dalyje, siekiant sudaryti investuotojui galimybę įvykdyti sandorį, susijusį su viena arba daugiau priemonių, išvardytų tos direktyvos priedo B skirsnyje, kai kreditąsuteikianti įmonė dalyvauja tokiame sandoryje;

(h) kredito sutartims, kurios yra sudarytos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba kitoje valstybės valdžios institucijoje;

(i) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu;

(j) kredito sutartims, kurias sudarius, iš vartotojo yra reikalaujama, kad jis kaip užstatą kreditoriaus seife paliktų kokį nors daiktą, o vartotojo įsipareigojimas yra griežtai apribojamas tuo įkeistu daiktu;

(k) kredito sutartims, kurios yra susijusios su paskolomis, suteiktomis ribotaivisuomenės daliai mažesne nei rinkoje vyraujančia palūkanų norma arba visai nemokant palūkanų, ir kai kreditorius atlieka teisės aktais numatytąpareigą, svarbią visuomenės interesams.

3. Sudarant kredito sutartis, pagal kurias kreditas yra suteikiamas kaip indėlio pereikvojimas, taikomi tik 1–4, 6, 7 ir 8 straipsniai, 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies a–d, h ir o punktai, 9 straipsnio 3 dalis, 10 ir 11 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis ir 18–29 straipsniai.

Informacija, kuri turi būti pateikiama šiose kredito sutartyse, taip pat turi apimti informaciją apie mokesčius, taikomus nuo tokios kredito sutarties sudarymo, ir sąlygas, kuriomis šie mokesčiai gali būti tikslinami.

4. Toliau išvardytų kredito sutarčių atveju taikomi tik 1–4, 6, 7 ir 8 straipsniai, 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies a–g ir i punktai, 9 straipsnio 3 dalis ir 10, 12 ir 17–29 straipsniai:

(a) kredito sutartims, kurių visa kredito suma neviršija 300 eurų;

(b) kredito sutartims, kurias sudarė ne pelno vartotojų asociacijos, valdančiossavo narių santaupas ir jiems teikia kreditus , kai:

(i) galutinė atsakomybė priklauso savanoriams, kurie suteikia kreditąpagal bendros kredito kainos metinę normą, kurios viršutinę ribąreglamentuoja nacionaliniai įstatymai; ir

(ii) tokių asociacijų nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikrame rajone arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai;

LT 20 LT

(c) kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė kreditoriui ir vartotojui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba grąžinimo metodų, kai vartotojas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę kredito sutartį, kai:

(i) būtų tikėtina, kad toks susitarimas padės išvengti teisinio proceso dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo; ir

(ii) tokiu susitarimu vartotojui nebūtų sukurta nepalankesnių sąlygų, palyginti su pradine kredito sutartimi.

Tačiau jei kredito sutarčiai taikoma 3 dalis, taikomos tik šioje dalyje numatytos nuostatos.

32 straipsnisSąvokos

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

(a) „vartotojas“ – fizinis asmuo, kuris sandoriuose, kuriems taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, kurie kuriuos galima laikyti yra nesusijusiaisę su jo darbu, versluarba profesija;

(b) „kreditorius“ – fizinis arba juridinis asmuo, kurio darbas, verslas arba profesija yra teikti arba įsipareigoti teikti kreditus;

(c) „kredito sutartis“ – sutartis, pagal kurią kreditorius suteikia arba įsipareigoja suteikti vartotojui kreditą atidėto mokėjimo, paskolos arba kita panašia finansine forma, išskyrus nuolatinio (privačių arba viešų) paslaugų teikimo arba dėl tos pačios rūšies ir to paties kiekio prekių tiekimo sutartis, kai vartotojasturi teisę sumokėtia už jasšias paslaugas arba prekes jų tiekimo laikotarpiu dalimis, kurios šioje direktyvoje nelaikomos kredito sutartimis;

(d) „indėlio pereikvojimas“ – kredito sutartis, pagal kurią kreditorius suteikia vartotojui galimybę disponuoti lėšomis, esančiomis einamojoje sąskaitoje, viršijant einamąjį tos sąskaitos likutį, o kredito suma turi būti grąžinta per tris mėnesius arba pareikalavus;

(e) „kredito tarpininkas“ – fizinis arba juridinis asmuo, kuris kreditoriaus vardu ir už užmokestį, mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio mokėjimo forma, paprastai:

(i) veikia kaip tarpininkas, teikdamas teikia arba siūlydamas siūlo kredito sutartis;

(ii) atlikdamas atlieka kitą tokių kredito sutarčių parengiamąjį darbą, išskyrus i punkte numatytą darbą, arba

(iii) sudarydamassudaro kredito tokias sutartis; užmokestis gali būti mokamas bet kuria sutarta finansinio mokėjimo forma;

LT 21 LT

(e) „laidavimo sutartis“ – laiduotojo sudaroma papildoma sutartis, kuria laiduojama arba įsipareigojama laiduoti vartotojui suteikto kredito sutarties įvykdymą ir kuriai yra taikoma ši direktyva; bet kokia kredito, suteikto fiziniam arba juridiniam asmeniui, forma;

(f) „laiduotojas“ – vartotojas, sudarantis laidavimo sutartį

(f) „bendra kredito kaina vartotojui“ – visos išlaidos, įskaitant palūkanų palūkanų normą, kompensacijos, komisinius ir bet kuriuos su kredito sutartimi susijusius mokesčius.mokesčiai ir bet kurios kitos rūšies mokėjimai, kuriuos vartotojas turi sumokėti, laikydamasis sutarties sąlygų, ir kurie yra žinomi kreditoriui; išlaidos, susijusios su papildomomis paslaugomis, ypač draudimo įmokomis, yra įskaičiuojamos, jei paslaugų sutarties sudarymas yra privalomas kreditui arba skelbiamai palūkanų normai gauti ir jei ji yra sudaroma su kreditoriumi arba trečiąja šalimi, jei kreditorius arba, jei yra, kredito tarpininkas ją sudarė šios trečiosios šalies vardu arba pateikė pasiūlymą arba pačias paslaugas vartotojui; neįskaičiuojamos išlaidos, kurias vartotojas moka sudaręs kredito sutartį kitiems nei kreditorius arba kredito tarpininkas asmenims, ypač notarui arba mokesčiųinstitucijoms;

(g) „bendros kredito kainos metinė norma“ – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta kaip metinis bendros suteikto kredito kainos procentas.

(i) „kreditoriaus nustatomos sumos“ – visos privalomos išlaidos, susijusios su kredito sutartimi, kurias vartotojas moka kreditoriui;

(j) „bendra skolinimosi kaina“ – visos sumos, kurias nustato kreditoriui, išreiškiamos kaip metinis bendros kredito kainos procentas;

(h) „palūkanų norma“ – palūkanų norma, išreikšta kaip fiksuotas arba kintantis periodiškas procentinis dydis, taikomaskredito sumai pagal kredito sutartį išmokėtoms lėšoms už konkretų laikotarpį;

(h) „likutinė vertė“ – finansuotų prekių pirkimo kaina, taikoma, kai įvykdomas pirkimo opcionas arba turto perdavimo opcionas;

(i) „išmokėtos lėšos“ – kredito suma, kuria naudotis vartotojui suteikta galimybėatidėto mokėjimo, paskolos arba kitokios panašios finansinės priemonės forma pagal kredito sutartį;

(j) „visa kredito suma“ – kaip tikėtina,sutartas didžiausias limitas arba visų išmokėtų lėšųsuma;

(k) „patvari laikmena“ – bet kuri priemonė, kuri suteikia galimybę vartotojui jam asmeniškai skirtą informaciją saugoti tiek laiko, kurio reikia pagal informacijos paskirtį, taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir ,kad būtų galima atkurti nepakitusią saugomą informaciją;

(p) „trečioji šalis, teikianti kapitalo sukūrimo paslaugą“ – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kreditorių arba vartotoją, kuris prieš vartotoją arba, jei reikia, prieš

LT 22 LT

kreditorių prisiima įsipareigojimą, sudarydamas sutartį, kuri yra pridedama prie kredito sutarties, sukurti pagal tokią kredito sutartį grąžintiną kapitalą.

(l) „susietojo kredito sutartis“ – kredito sutartis, kai

(i) tas kreditas yra skirtas išimtinai finansuoti prekių tiekimo ar paslaugųteikimo sutartį ir

(ii) šios dvi sutartys, objektyviai vertinant, sudaro komercinį sandorį;komercinis sandoris yra sudarytas, jeigu tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats teikia vartojimo kreditą arba jei jis yra teikiamas trečiosios šalies, jei kreditorius, pasirašant ar rengiant kredito sutartį, naudojasi tiekėjo arba paslaugų teikėjo paslaugomis arba jeigu kredito sutartyje yra daroma nuoroda į šiuo kreditu finansuojamas tam tikras prekes ar paslaugas.

LT 23 LT

II SkyriusInformavimas ir praktika, taikoma prieš parengiant sudarant kredito sutart

į

4 straipsnisReklama

Neapribojant Tarybos direktyvos 84/450/EEB, bet kokioje reklamoje ar pasiūlyme, kuris yra skelbiamas įmonės patalpose ir kuriame yra pateikiama informacija apie kredito sutartis, ypačapie palūkanų normą, bendrą skolinimosi normą ir bendros kredito kainos metinę normą, informacija turi būti pateikta aiškiai ir suprantamai, ypač tinkamai atsižvelgiant į geros valios komerciniuose sandoriuose principus. Komercinis šios informacijos tikslas turi būti aiškiai atskleistas.

4 straipsnisTipinė reklamos informacija

1. Bet kokioje kredito sutarčių reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma arba bet kokie skaičiai, susiję su kredito kaina vartotojui, turi būti pateikta tipinė informacija pagal šį straipsnį (toliau – tipinė informacija).

2. Tipinę informaciją šia eilės tvarka ir aiškiai, tiksliai bei išsiskiriančiai, pateikiamą tipiniame pavyzdyje, sudaro:

(a) visa kredito suma;

(b) bendros kredito kainos metinė norma;

(c) kredito sutarties trukmė;

(d) privalomų mokėjimų suma, skaičius ir periodiškumas; ir

(e) bet kokie kreditoriui žinomi su kredito sutartimi susiję mokesčiai, atitinkantys sutarties sąlygas.

3. Kai kredito sąlygos nėra skelbiamos plačiajai visuomenei, bendros kredito kainos metinė norma nurodoma, pateikiant bent du tipinius pavyzdžius.

4. Jei kredito sutarties galiojimo pradžioje tam tikrą laiką siūloma mažesnė palūkanų norma, reklamoje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma, apskaičiuota bendrai kredito sutarties trukmei.

5. Jei su kredito sutartimi susijusios papildomos paslaugos sutarties, ypačdraudimo, sudarymas yra būtinas kreditui arba skelbiamai metinei palūkanųnormai gauti ir jos kainos negalima nustatyti iš anksto, įsipareigojimas pirkti šiąpaslaugą taip pat nurodomas aiškiai, tiksliai ir išsiskiriančiai kartu su bendra kredito kainos metine norma.

6. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 2005 m. gegužės 11 d. Direktyvos

LT 24 LT

2005/29/EB nuostatų.

5 straipsnis

Draudimas derėtis dėl kredito ir laidavimo sutarčių ne įmonės patalpose.Derybos dėl kredito arba laidavimo sutarties ne įmonės patalpose, esant aplinkybėms, minimoms Tarybos direktyvos 85/577/EEB 1 straipsnyje, draudžiamos.

56 straipsnis Išankstinis keitimasis informacija ir pareiga teikti patarimus Informavimas prieš pasirašant

sutartį

1. Nekeičiant Direktyvos 95/46/EB, ypač jos 6 straipsnio, taikymo, kreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas vartotojo, norinčio sudaryti kredito sutartį, ir laiduotojo gali prašyti tik tokios informacijos, kuri yra adekvati, aktuali ir nėra perteklinė, kad būtųgalima įvertinti jų finansinę padėtį ir jų pajėgumą grąžinti kreditą. Vartotojas ir laiduotojas tiksliai ir išsamiai atsako į bet kurį tokį informacijos paklausimą. Kreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas, laikosi atsakingo skolinimo principo. Todėl kreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas laikosi savo įsipareigojimų dėl informacijos teikimo prieš sutarties pasirašymą ir reikalavimo kreditoriui vertinti vartotojo kreditingumą, remdamasis pastarojo pateikta tikslia informacija ir, jei reikia, patikrinimo atitinkamoje duomenų bazėje duomenimis.

Jei pagal kredito sutartį kreditoriui po kredito sutarties sudarymo yra leidžiama pakeisti visą kredito sumą, kreditorius atnaujina jo turimą finansinę informaciją apie vartotoją ir įvertina vartotojo kreditingumą prieš bet kokį svarbesnįkredito sumos padidinimą.

2. Prieš tam tikrą laiką, iki vartotojas bus susaistytas kuria nors sutartimi arba pasiūlymu, Kkreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas vartotojui popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje suteikia būtiną ir esminę informaciją, kuri yra reikalinga aptariamai kredito sutarčiai sudaryti. .vartotojui visą tikslią ir išsamiąinformaciją, kuri yra reikalinga dėl aptariamos kredito sutarties. Vartotojas gauna šiąinformaciją popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje iki kredito sutarties sudarymo.

Nekeičiant Direktyvos .../.../EB [ 5 straipsnioTa informacija privalo apimtia aiškųglaustą ir glaustą aiškų produkto jo privalumų ir bet kokių trūkumųaprašymą.YpačInformacijoje privalo būti nurodytaoma:

(a) kredito sutarties trukmė;

(b) visa kredito suma ir sąlygos, reglamentuojančios kredito lėšų išmokėjimą;

(c) jei yra,palūkanų norma, palūkanų normos taikymą reglamentuojančios sąlygos ir, jei žinomas, bet koks pradinei palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė palūkanų norma, bei laikotarpiai, sąlygos ir tvarka palūkanų normai keisti;

LT 25 LT

(d) bendros kredito kainos metinė norma ir bendra skolinimosi norma ir bendra kredito kaina vartotojui, pateikiant tipinį pavyzdį, kuriame būtų paminėti visi finansiniai duomenys ir prielaidos, naudotos šiai minėtomsai normomsai apskaičiuoti;

(e) privalomų mokėjimų suma, skaičius ir periodiškumas, jei įmanoma, nurodant mokėjimų grafike;

(f) reguliarūs ir vienkartiniai mokesčiai, tarp jų – papildomos vienkartinės išlaidos, kurias vartotojas turi apmokėti dėl kredito sutarties sudarymo, pavyzdžiui, mokesčiai, administravimo išlaidos, juridiniai mokesčiai ir reikalingo laidavimo vertinimo išlaidos, jei reikia, sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir lėšų išmokėjimai, palaikymo išlaidos, mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir lėšų išmokėjimui atlikti, naudojimo išlaidos, ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos;

(f) jei yra, finansuotų prekių arba paslaugų kaina, mokėtina pradinė įmoka ir likutinė vertė;

(g) išlaidos, kurias vartotojas moka dėl kredito sutarties sudarymo kitiems nei kreditorius arba kredito tarpininkas asmenims, ypač notarui arba mokesčių institucijoms;

(h) prievolė pirkti su kredito sutartimi susijusią papildomą paslaugą, ypačdraudimo paslaugą, jei sutarties dėl šios paslaugos sudarymas yra privalomas norint gauti kreditą arba skelbiamą palūkanų normą, ir jos išlaidų negalima nustatyti iš anksto;

(i) delspinigiai uždelstų mokėjimų atveju, galiojantys tuo metu, kai pateikiama informacija pagal šią nuostatą, ir jų tikslinimo tvarka bei mokesčiai už įsipareigojimų nevykdymą;

(j) reikalaujamas laidavimasir draudimas;

(k) sutarties atsisakymo teisės galiojimas arba negaliojimas, laikotarpis, per kurį šia sutarties atsisakymo teise galima pasinaudoti;

(l) išankstinio kredito grąžinimo teisė ir, jei yra, su tuo susijusios išlaidos, nurodant sumą arba apskaičiavimo metodą;

(m) teisė gauti informacijos apie patikrinimo duomenų bazėje kreditingumui įvertinti pagal 8 straipsnio 2 dalį rezultatus;

Tačiau balso telefonijos ryšių atvejaisu, kaip nurodyta Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 3 dalyje, ši informacija prieš sutarties pasirašymą privalo apimtia bent dalykus, nurodytus šios dalies b, c ir e, ir g punktuose, bendros kredito kainos metinę normą, pateikiant tipinį pavyzdį, ir bendrą kredito kainą vartotojui.

Informacija, kuri prieš pasirašant sutartį turi būti teikiama vartotojui pagal šiądalį, taip pat gali būti teikiama pateikiant kredito sutarties projekto kopiją su

LT 26 LT

informacija pagal 9 straipsnį.

3. 2 dalyje numatyti reikalavimai, įvykdomi iš karto po kredito sutarties sudarymo, jeigu toji sutartis buvo sudaryta vartotojo prašymu, naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos pagal 2 dalį pateikti neįmanoma,

4. Kredito sutarties, pagal kurią vartotojo atliktų mokėjimų suma nereikia nedelsiant atitinkamai amortizuoti visos kredito sumos, ir ji naudojama sukurti kapitalui kredito sutartyje arba papildomoje sutartyje numatytais laikotarpiais ir sąlygomis, atveju pagal 2 dalį pateiktoje informacijoje privalo būti aiškiai irtiksliai nurodyta, kad tokiose sutartyse visos išmokėtos kredito lėšų sumos grąžinimo garantija nenumatoma, jei tokia garantija neduodama.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai ir, jei yra, kredito tarpininkai pateiktų pakankamai paaiškinimų vartotojui tam, kad vartotojas galėtų įvertinti, ar siūloma kredito sutartis atitinka jo poreikius ir jo finansinę padėtį, ir, jei reikia, paaiškintų informaciją, kuri turi būti pateikiama prieš sutarties sudarymą pagal 2 straipsnį, bei su siūlomais produktais susijusius pranašumus ir trūkumus. Valstybės narės gali patikslinti šios pagalbos suteikimo būdą ir jos apimtį bei informuoti apie tai, kas ją suteikia, pagal konkrečią situaciją, kuriai esant kredito sutartis yra siūloma.

Kreditorius arba, jei yra, kredito tarpininkas siekia iš kredito sutarčių, kurias jie paprastai siūlo arba dėl kurių susitaria, nustatyti kredito tipą ir bendrą sumą, kuri būtųtinkamiausia pagal vartotojo finansinę padėtį, su siūlomu produktu susijusius pranašumus ir trūkumus ir kredito paskirtį.

4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos prekių tiekėjams arba paslaugų teikėjams, kurie kaip papildomas funkcijas vykdo kredito tarpininko funkcijas.

6 straipsnisInformacijos prieš pasirašant sutartį reikalavimai kredito, suteikto kaip indėlio

pereikvojimas, sutartims ir specifinėms kredito sutartims

1. Prieš tam tikrą laiką, iki vartotojas bus susaistytas kredito sutartimi arba bet kokiu pasiūlymu dėl kredito sutarties, nurodytos 2 straipsnio 3 dalyje arba 2 straipsnio 4 dalyje, kreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje pateikia tokią informaciją:

(a) visą kredito sumą;

(b) palūkanų normą;

(c) visos kredito kainos metinę normą, pateikiant tipinį pavyzdį, kuriame būtų paminėti visi finansiniai duomenys ir prielaidos, naudojami apskaičiuojant tą normą;

(d) nuo kredito sutarties sudarymo dienos taikomus mokesčius bei sąlygas, kurioms susidarius jie gali būti keičiami, ir

LT 27 LT

(e) kredito sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką.

2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju teikiant vartotojui informaciją pagal šios dalies e punktą, nurodoma, jei reikia, kad vartotojo gali būti bet kuriuo metu prašoma grąžinti visą kredito sumą pagal pareikalavimą.

2. 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju teikiant vartotojui informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį, taip pat nurodoma:

(a) kredito sutarties galiojimo trukmė; ir

(b) privalomų mokėjimų suma, skaičius ir periodiškumas.

Tačiau, jei kredito sutarčiai yra taikoma 2 straipsnio 3 dalis, taikomos tik 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos nuostatos.

3. Jei šis straipsnis taikomas, prieš pasirašant sutartį būtina informacija, kuri turi būti teikiama vartotojui pagal šį straipsnį, taip pat gali būti teikiama pateikiant kredito sutarties kopiją su informacija, nurodyta 9 straipsnyje.

4. Šiame straipsnyje numatyti reikalavimai įvykdomi iš karto, kai tik sudaroma kredito sutartis, jei tokia sutartis buvo sudaryta vartotojo prašymu, naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis, kuriomis informacijos pagal šį straipsnį pateikti neįmanoma.

7 straipsnisIšimtys

Šios direktyvos 1, 2 ir 3 dalys5 ir 6 straipsniai netaikomi prekių tiekėjams arba paslaugųteikėjams, kurie kredito tarpininkų funkciją atlieka kaip papildomą funkciją.

LT 28 LT

III SkyriusPrivatumo apsauga Priėjimas prie duomenų bazės

7 straipsnisDuomenų rinkimas ir apdorojimas

Asmens duomenys, gauti iš vartotojų, laiduotojų arba bet kurio kito asmens, susiję su sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, ypač 6 straipsnio 1 dalis, sudarymu ir valdymu, gali būti apdorojami tik tų asmenų finansinei padėčiai ir jų pajėgumui grąžinti kreditą įvertinti.

8 straipsnisPriėjimas prie Centrinė duomenų bazės

1. Nepažeisdamos Direktyvos 95/46/EB taikymo, valstybės narės užtikrina, kad jųteritorijoje veiktų centrinė duomenų bazė, skirta registruoti savo įsipareigojimų neįvykdžiusiems vartotojams ir laiduotojams. Ši duomenų bazė gali veikti kaip duomenųbazių tinklas. Kreditoriai privalo patikrinti duomenis šioje duomenų bazėje prieš bet kokį vartotojo ar garantuotojo įsipareigojimą, laikydamiesi 9 straipsnyje numatytųapribojimų. Vartotojas ir, jei yra, laiduotojas, jam to paprašius, nedelsiant nemokamai informuojamas apie tokio patikrinimo rezultatą. Kai kreditas suteikiamas kitoje valstybėje, kiekviena valstybė narė kitos valstybės narės kreditoriams užtikrina priėjimą prie duomenų bazių toje valstybėje narėje nediskriminuojančiomis sąlygomis.

2. Priėjimas prie kitos valstybės narės centrinės duomenų bazės užtikrinamas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės firmoms ir asmenims tiesiogiai arba per savo valstybės narės centrinę duomenų bazę. Vartotojas, , jei pats to pageidauja, nedelsiant ir nemokamai informuojamas apie bet kokio patikrinimo duomenųbazėje rezultatą.

3. Asmens duomenys, gauti pagal 1 dalį, gali būti apdorojami tik vartotojo ir laiduotojo finansinei padėčiai ir jų pajėgumui grąžinti kreditą įvertinti. Sudarius kredito arba laidavimo sutartį arba kreditoriui atmetus paraišką dėl kredito arba siūlomo laidavimo, šie duomenys nedelsiant sunaikinami.

4. Centrinėje duomenų bazėje, nurodytoje 1 dalyje, gali būti pateikti kredito ir laidavimo sutarčių registravimo duomenys.

LT 29 LT

IV SkyriusInformavimas ir teisės, susiję su Kredito sutarčiųtimis rengimas

9 straipsnisAtsakingas skolinimas

Kai kreditorius sudaro kredito arba laidavimo sutartį arba padidina kredito arba garantijos sumą, daroma prielaida, kad jis anksčiau, pasinaudodamas jo disponuojamomis priemonėmis, įvertino, ar galima pagrįstai tikėtis, kad vartotojas ir, jei yra, laiduotojas įvykdys savo prievoles pagal sutartį.

910 straipsnisInformacija, kuri privalo būti pateikta kredito ir laidavimo sutartyse

1. Kredito sutartys ir laidavimo sutartys sudaromos popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje.

Visos susitariančios šalys, tarp jų – laiduotojas ir kredito tarpininkas, gauna po kredito sutarties egzempliorių. Laiduotojas gauna laidavimo sutarties egzempliorių.

Kredito Ssutartyse nurodoma, ar yra galimybė taikytiįrašoma informacija apie galimybę vykdyti neteismines skundų ir žalos atlyginimoginčų sprendimo procedūras, kuriomis galėtų pasinaudoti vartotojai, esantys sutarties šalimi, ar jos nėra ir, jei tokios procedūros egzistuoja, ir nurodomi formalumai, kurių reikalingi tam, kad jie galėtų tokia galimybe pasinaudoti kreditorius arba kredito tarpininkas turi laikytis, jei jis naudojasi šiomis procedūromis.

2. Kredito sutartyje aiškiai ir tiksliai nurodoma:

(a) susitariančiųjų šalių vardai, pavardės arba pavadinimai ir adresai, jei yra,kredito tarpininko vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas;

(b) kredito sutarties trukmė;

(c) visa kredito suma ir kredito lėšų išmokėjimą reglamentuojančios sąlygos;

(d) palūkanų norma, šią palūkanų normą ir, jei yra, bet kokį indeksą ar pradinei palūkanų normai taikomos orientacinės palūkanų normos taikymą reglamentuojančios taisyklės, palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka;

(e) bendros kredito kainos metinė norma ir bendra kredito kaina vartotojui, apskaičiuota sudarant kredito sutartį; visi finansiniai duomenys ir prielaidos, naudotos šiai normai apskaičiuoti;

(f) privalomų mokėjimų suma, skaičius ir periodiškumas, jei įmanoma nurodant mokėjimų grafike;

LT 30 LT

(g) kapitalo amortizacijos pagal terminuotąją kredito sutartį su nustatyta palūkanų norma atveju sąskaitos išrašas, pateikiamas kaip amortizavimo lentelė, privalomi mokėjimai ir laikotarpiai bei sąlygos, susijusios su šiųtokių sumų mokėjimu; lentelėje pateikiamas suskirstymas pagal kiekvieną grąžinimą, nurodant kapitalo amortizavimą, pagal palūkanų normą apskaičiuotas palūkanas ir, jei yra, papildomus mokesčius;

(h) jei mokesčiai ir palūkanos turi būti mokami be kapitalo amortizavimo, išrašas, kuriame nurodomi palūkanų ir susijusių periodiškų bei vienkartinių mokesčiųmokėjimo laikotarpiai ir sąlygos;

(i) jei yra, sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir lėšų išmokėjimai, palaikymo išlaidos, mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir lėšų išmokėjimui atlikti, naudojimo išlaidos, ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos;

(j) išlaidų komponentųišlaidų ataskaita, kurioje nurodoma išlaidų paskirtis ir sumos, kurios kurieosneįtraukiamios apskaičiuojant bendrą kredito kainos metinę normą, bet kuriuosos kreditoriui arba kredito tarpininkui yra žinomos ir kurias tam tikromis aplinkybėmisvartotojas turi sumokėti, t. y. sutarties pasirašymo dieną galiojančios palūkanos už uždelstus mokėjimus ir jų tikslinimo tvarka,įsipareigojimo mokestis, baudos, mokesčiai arba užįsiskolinimus taikomos palūkanos, susijęusios su bendraos kredito sumaosneleistinu kredito išmokųviršijimu ir mokesčiai už įsipareigojimų nevykdymą, taip pat sąrašas, nurodantis aplinkybes;

(k) reikalaujamas laidavimas ir draudimas;

(l) sutarties atsisakymo teisės galiojimas arba negaliojimas, laikotarpis, per kurį galima šia teise pasinaudoti, ir pasinaudojimo šia teise tvarka;

(m) informacija apie teises pagal 14 straipsnį ir pasinaudojimo šiomis teisėmis sąlygos;

(n) išankstinio kredito grąžinimo teisė, bei procedūra, kurios vartotojas turi laikytis, norėdamas pasinaudoti šia teise, išankstinio kredito grąžinimo tvarka ir, jei yra, su tuo susijusios išlaidos, nurodant jų sumą arba apskaičiavimo metodą;

(o) tvarka, kurios reikia laikytis norint pasinaudoti teise nutraukti kredito sutartį;

(b) duomenys, nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje bei bendra kredito kainos metinėnorma ir skolinimosi norma, apskaičiuota kredito sutarties sudarymo dieną, remiantis visais sutarčiai taikomais finansiniais duomenimis ir prielaidomis;

p) jei yra, finansuojamos prekės arba paslaugos;

q) išankstinio kredito grąžinimo teisė bei išankstinio kredito grąžinimo tvarka ir procedūra, kurios vartotojas turi laikytis, norėdamas pasinaudoti šia teise;

LT 31 LT

h) procedūra, kurios reikia laikytis norint pasinaudoti sutarties atsisakymo teise.

c punkte nurodytoje lentelėje kiekvienas grąžinimas turėtų būti išskirstytas siekiant parodyti kapitalo amortizavimą, priskaičiuotas palūkanas (grindžiamas skolinimo norma) ir, jei taikoma, papildomas išlaidas.

Jeigu c punkte nurodytu atveju be kreditoriaus sutikimo neįmanoma išmokėti naujos kredito lėšų dalies, kreditoriaus sprendimas nurodomos popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Ši informacija yra prieinama vartotojui ir joje atsispindi šioje dalyje nurodyti pakeisti duomenys.

Nurodoma, jei yra žinoma, tiksli šių komponentų, nurodytų e punkte, apimtis. Kitais atvejais taikomas būtinas reikalavimas, kad šios išlaidos būtų patvirtintos kredito sutartyje, remiantis nurodyta procentine norma, susieta su orientacine norma, skaičiavimo metodu arba kuo tikslesne sąmata. Tokiais atvejais kreditorius, nedelsdamas ir ne vėliau kaip jų pritaikymo dieną, popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje pateikia vartotojui šių išlaidų pasiskirstymą.

3. Laidavimo sutartyje nurodoma didžiausia laiduojama suma ir mokesčiai, taikytini užįsipareigojimų nevykdymą 2 dalies e punkte nurodyta tvarka.

3. Kredito sutarties, pagal kurią vartotojo atliktais mokėjimais nereikia nedelsiant atitinkamai amortizuoti bendros kredito sumos ir kurie yra naudojami sukurti kapitalui kredito sutartyje arba papildomoje sutartyje numatytais laikotarpiais ir sąlygomis, atveju pagal 2 dalį pateiktoje informacijoje privalo būti aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad tokiose sutartyse visos išmokėtos kredito lėšų sumos grąžinimo garantija nenumatoma, jei tokia garantija neduodama.

1014 straipsnisInformavimas apie kredito palūkanų normaą

1. Palūkanų norma gali būti fiksuota arba kintanti.

2. Jei yra nustatyta viena arba kelios fiksuotos palūkanų normos, jos taikomos kredito sutartyje nurodytą laikotarpį.

3. Kintanti palūkanų norma negali kisti iki sutartų laikotarpių pabaigos, numatytos kredito sutartyje, ir gali kisti tik laikantis sutarto orientacinės normos indekso.

4. Vartotojas popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje periodiškai informuojamas apie palūkanų normosbet kokį palūkanų normos pasikeitimąus.

Šioje informacijoje privalo būti nurodyta nauja bendros kredito kainos metinė norma, nauja kreditoriaus skolinimo norma ir nauja amortizavimo lentelė. Nauja bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama pagal 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jei ši norma yra reikšmingai keičiama, apie tokį pakeitimą iš karto pranešama vartotojui.

LT 32 LT

1121 straipsnisIndėlio pereikvojimo kredito sutartis avansas į einamąją arba debetinę sąskaitą

Jei kredito sutartyje kreditas numatomas kaip avansas į einamąją arba debetinę sąskaitą indėlio pereikvojimas, vartotojas reguliariai informuojamas apie jo debeto būklę popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje, jam pateikiant sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma ši informacija:

(a) tikslus laikotarpis, kurį apima parengtas sąskaitos išrašas;

(b) išmokėjimų sumos ir datos;

(c) jei yra, likęs mokėtinas negražintaslikutis pagal ankstesnį sąskaitos išrašą ir jo data;

(d) jei yra,mokėtinas negražintasnaujas likutis;

(d) mokėtinų mokesčių data ir suma;e

(e) vartotojo atliktų mokėjimų datos ir sumos;

(f) paskutinė sutarta palūkanų norma;

(g) bendra mokėtinų palūkanų suma;

(g) jei yra, minimali mokėtina suma;

(h) kai taikoma, naujas negrąžintas likutis;

(j) nauja bendra negrąžinta suma, įskaitant visas palūkanas už įsiskolinimus arba baudas.

Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu informacija apie palūkanų normos arba mokėtinų išlaidų pasikeitimus kitą dieną nuo tokio pasikeitimo dienos popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje nedelsiant pranešama vartotojui.

1222 straipsnisNeterminuotosios kredito sutartys ir ilgalaikės sutartys

1. Bet kuri šalis gali nutraukti pasinaudoti neterminuotąosios kredito sutartįiesnutraukimo bendra tvarka teise, prieš tris mėnesius pateikdama popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje parengtą pranešimą, kaip numatyta kredito sutartyje.yjeies nurodytų procedūrų ir nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl įrodymų.

2. Kreditorius gali be išankstinio pranešimo nesuteikti vartotojui teisės į lėšų išmokėjimą pagal neterminuotąją kredito sutartį. Kreditorius nedelsdamas informuoja vartotoją apie tokį sprendimą popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje.

3. Terminuotos sutartys, kurių trukmė yra ilgesnė kaip treji metai, negali būti atnaujintos be atskiro išankstinio vartotojo sutikimo.

LT 33 LT

1311 straipsnisSutarties atsisakymo teisė

1. Vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakytiatsiimti savo akceptą dėl kredito sutarties per keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpį.

ŠisToks sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda:

(a) arba nuo kredito sutarties sudarymo dienos, arba

(b) nuo dienos, kurią vartotojas gauna sutarties nuostatas ir sąlygas bei informaciją pagal 9 straipsnio 2 dalį, jei toji diena yra vėlesnė, nei nurodytoji a punkte.dienos, kurią sudaryta kredito sutartis yra perduodama vartotojui.

2. Prieš pasinaudodamas sutarties atsisakymo teise vartotojas gali informuoti kreditorių apie savo ketinimą atsisakyti kredito sutarties. Ši informacija perduodama per septynias kalendorines dienas nuo 1 dalyje nurodytos sutarties atsisakymo laikotarpio pradžios.

3. Jei vartotojas pasinaudoja savo sutarties atsisakymo teise, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, jis iki 1 dalyje nurodyto termino pabaigos praneša apie tai kreditoriui, vadovaudamasis kreditoriaus pagal 9 straipsnio 2 dalies 1 punktąsuteikta informacija ir naudodamasis priemonėmis, kuriomis galima įrodyti išsiuntimą pagal nacionalinę teisę. Vartotojas informuoja kreditorių apie sutarties atsisakymą iki 1 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos pagal nacionalinių teisės aktųnuostatas dėl įrodymų.

Laikoma, kad šio termino buvo laikomasi, jeigu šis pranešimas, jei jis yra, kuris privalo būti pateikiamas popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje, kuria kreditoriai gali pasinaudoti ir kuri jiems yra prieinama, yra išsiunčiamas iki šio termino pabaigos.

LT 34 LT

17 OL L 144, 1997 6 4, p. 19.18 OL L 280, 1994 10 29, p. 83.

4. PasinaudojimasVartotojui pasinaudojus sutarties atsisakymo teise pagal 2 dalį, kreditorius praneša vartotojui popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje grąžintinų pinigų sumą, įskaitant įpareigoja vartotoją tuo pat metu grąžinti kreditoriui pinigų sumas arba prekes, kurias jis gavo pagal kredito sutartį tiek, kiek jų tiekimąreglamentuoja kredito sutartis. Vartotojas sumoka mokėtinas palūkanas už laikotarpį, kurį kredito lėšos buvo išmokėtos.

Mokėtinos palūkanos apskaičiuotasjamos remiantis sutarta bendros kredito kainos metine kredito palūkanų norma. Jokios kitos kompensacijos, susijusios su sutarties atsisakymuo teisės pasinaudojimu, negali būti reikalaujama.

Vartotojas sumoka kreditoriui tą pinigų sumą, apie kurią jam buvo pranešta pagal šią dalį.Bet kokio dydžio vartotojo pagal kredito sutartį sumokėta pradinėįmoka nedelsiant grąžinama vartotojui.

5. Šio straipsnio 1, 2 ir 31–4 dalys netaikomos kredito sutartims:

(a) sudarytoms naudojantis pareigūno paslaugomis, jei pareigūnas patvirtina, kad vartotojui garantuojamos teisės pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį. kredito sutartims, kurių vykdymas užtikrintas įkeitimu arba panašiu garantu, būsto kredito sutartims

arba

(b) kredito sutartims, nutrauktoms pagal:

(i) Direktyvos 2002/65/EB [dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB] 6 straipsnį;

(ii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB17 6 straipsnio 4 dalį;

(iii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB18 7 straipsnį.

14 straipsnisSusietieji sandoriai

1. Kai vartotojas pasinaudoja sutarties atsisakymo teise pardavėjo tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų sutarties atžvilgiu, jis daugiau nebėra saistomas susietojokredito sutarties.

2. Kai:

(a) tam, kad nusipirktų prekes arba gautų paslaugas, vartotojas sudaro kredito sutartį su kitu nei jų tiekėjas asmeniu;

(b) kreditorius ir prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas yra anksčiau sudaręsutartį, pagal kurią kreditą to tiekėjo klientams prekėms arba paslaugoms

LT 35 LT

pirkti iš to tiekėjo suteikia išimtinai tas kreditorius;

(c) a punkte nurodytas vartotojas gauna kreditą pagal tą anksčiau sudarytąsutartį;

(d) prekės arba paslaugos, kurioms yra taikoma kredito sutartis, nebuvo pristatytos, buvo pristatyta tik jų dalis arba jos neatitinka jų tiekimo sutarties;

(e) vartotojas pasinaudojo savo teisių gynimo priemonėmis prieš tiekėją, tačiau jam nepavyko gauti atlygio, į kurį jis turėjo teisę,

vartotojas turi teisę pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis prieš kreditorių. Valstybės narės nustato, kokios apimties ir kokiomis sąlygomis šios teisiųgynimo priemonės gali būti įgyvendinamos.

3. 1 ir 2 dalys nepažeidžia nacionalinių taisyklių, pagal kurias kreditorius yra solidariai atsakingas už bet kokį ieškinį, kurį vartotojas gali pateikti tiekėjui, kai prekių arba paslaugų pirkimas iš tiekėjo buvo finansuojamas pagal kredito sutartį.

1516 straipsnisIšankstinis grąžinimas

1. Vartotojas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimųpagal kredito sutartį. iki kredito sutartyje nustatyto termino. Tokiais atvejais jis turi teisę į teisingą bendros kredito kainos sumažinimą.

2. Bet kokia kompensacija, kurios reikalauja kKreditorius už išankstinį grąžinimą turi teisę reikalauti turi būti sąžiningaos ir objektyvios kompensacijos pagal kredito sutartyje nustatytą sumą ir skaičiavimo metodą. ir apskaičiuota remiantis statistiniais principais.

Tačiau kreditorius negalima reikalauti jokios kompensacijos:

(a) už kredito sutartis, kuriose laikotarpis, taikomas nustatyti palūkanų normai, yra trumpesnis nei vieneri metai;

(b) jei kreditas buvo grąžintas pagal draudimo sutartį, suteikiančią standartinękredito grąžinimo garantiją.

(c) už kredito sutartis, kuriose numatoma sumokėti mokesčius ir palūkanas be kapitalo amortizavimo, išskyrus kredito sutartis, nurodytas 20 straipsnyje.

1617 straipsnisTeisių perleidimas

Jei kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba laidavimo sutartį arba pati sutartis yra perduodamos trečiajai šaliai, vartotojas ir, jei yra, laiduotojas turi teisę pasinaudoti prieš

LT 36 LT

kreditoriaus teisių pagal tą sutartį perėmėją bet kokia gynybos, kuria jis galėjo naudotis priešpirminį kreditorių, priemone, taip pat ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise, kai ši yra leidžiama atitinkamoje valstybėje narėje.

Vartotojui pranešama, jei kredito sutartis buvo perleista trečiajai šaliai, išskyrus atvejus, kai sutartis perleidžiama vien tik pakeitimo į vertybinius popierius tikslais ir kai pirminis kreditorius pagal susitarimą su teisių perėmėju, vartotojo atžvilgiu vis dar veikia teisių perėmėjo vardu kaip kreditorius.

18 straipsnisDraudimas naudoti vekselius ir kitus vertybinius popierius

Kreditorius arba kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba laidavimo sutartį perėmėjas negali prašyti ir siūlyti vartotojui arba laiduotojui garantuoti jų įsipareigojimų pagal tą sutartį apmokėjimą vekseliu arba skoliniu pasižadėjimu.

Be to, vartotojo arba laiduotojo negali būti reikalaujama pasirašyti čekį, garantuojantį visos arba dalies mokėtinos sumos grąžinimą.

1725 straipsnisVisos kredito sumos viršijimas ir numanomas overdraftas

1. Neteisėto laikino bendros kredito sumos viršijimo arba numanomo overdrafto atveju kreditorius nedelsdamas popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje informuoja vartotoją apie viršytą sumą ir taikomą palūkanų normą. Baudos, mokesčiai arba palūkanos už įsiskolinimą neįskaičiuojamos.

1. Reikšmingo visos kredito sumos viršijimo, trunkančio ilgiau nei vieną mėnesį,atveju kreditorius nedelsdamaspopieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje praneša vartotojui

(a) kad jis viršijo kredito visą kredito sumą;

(b) arba buvo neteisėtai pasinaudota ovedraftu ir jį informuoja apie viršytos sumos dydį;

(c) kredito palūkanų normą; ir

(d) apie visas taikomas baudas, mokesčius arba palūkanas už įsiskolinimus mokesčius.

2. Bet koks reikšmingas visos kredito sumos viršijimas arba šiame straipsnyje nurodytas overdraftas, kuris trunka ilgiau kaip tris mėnesius, pašalinamas, jei reikia, sudarant naują kredito sutartį, kurioje būtų numatyta didesnė visa kredito suma.

LT 37 LT

V SkyriusBendros kredito kainos metinė norma ir palūkanų norma

1812 straipsnisBendros kredito kainos metinės normaos apskaičiavimas

1. Bendros kredito kainos metinė norma kiekvienais metais yra lygi dabartinei visų būsimų arba esamų įsipareigojimų (išmokėtų lėšų, grąžinimų ir mokesčių), numatytų pagal sutartį tarp kreditoriaus ir vartotojo, skolininko vertei, apskaičiuojamai pagal matematinę formulę, kuri pateikta I priede.

Skaičiavimo metodo pavyzdžiai ir jų iliustracijos yra pateikti II priede.

2. Siekiant apskaičiuoti bendros kredito kainos metinę normą, nustatoma bendra kredito kaina vartotojui, išskyrus vartotojo mokėtinus mokesčius už bet kurio iš jo įsipareigojimų, numatytų kredito sutartyje, nesilaikymą ir kitus nei pirkimo kaina mokesčius už prekių arba paslaugų pirkimą, kuriuos jis privalo sumokėti nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra apmokamas grynaisiais pinigais, ar iš kredito.

Sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir lėšų išmokėjimai kredito operacijos, palaikymo išlaidos, kortelės ar kitų mokėjimo priemonių naudojimo mokėjimo operacijoms ir lėšų nurašymui išlaidos ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidospaprastai yra įskaičiuojamos į bendrą kredito kainą vartotojui, jeigu jos nėra neprivalomos ir nebuvo aiškiai ir išsamiai nurodytos kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje sutartyje, sudarytoje su vartotoju.

Išlaidos, susijusios su draudimo įmokomis, įskaičiuojamos į bendrą kredito kainą, jeigu draudimas yra išperkamas sudarant kredito sutartį.

3. Bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios sutartis galios sutartą laikotarpį ir kreditorius bei vartotojas vykdysvykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus.

4. Tais atvejais, kai kredito sutartyse įrašytos sąlygos, pagal kurias leidžiami palūkanųnormos, įskaičiuojamos į bendrą kredito kainos metinę normą, pakeitimai, kurių skaičiavimo metu negalima kiekybiškai įvertinti, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad palūkanų norma ir kiti mokesčiai išliks išliks tokie pat kaip ir pradiniame etape ir bus bus toliau taikomi iki kredito sutarties pabaigos.

5. Jei reikalinga, apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, gali būti remiamasi šiomis prielaidomis:

(a) jeigu kredito sutartyje vartotojui suteikiama teisė laisvai gauti lėšas, traktuojama, kad kredito suma buvo išmokėta iš karto ir visa;

(b) jeigu nėra nustatyto kredito grąžinimo grafiko ir jo negalima atsekti pagal kredito sutarties sąlygas bei suteikto kredito grąžinimo priemones, laikoma, kad

LT 38 LT

kredito sutarties galiojimo laikotarpis yra vieneri metai;

(c) jeigu nenurodyta kitaip, kai kredito sutartyje numatoma daugiau nei viena grąžinimo data, kreditas turi būti išmokamas ir grąžinimai vykdomi anksčiausiąsutartyje numatytą dieną;

6. Jei kredito sutartis yra sudaroma kaip nuomos sutartis su galimybe pirkti ir sutartyje yra numatytos kelios datos, kada galima pasinaudoti pirkimo opcionu, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama kiekvienai iš šių datų.

Kai neįmanoma nustatyti išsinuomotų prekių likutinės vertės, reikėtų taikyti linijinęamortizaciją, pagal kurią prekių vertė tampa nuline įprasto nuomos laikotarpio, nustatyto kredito sutartyje, pabaigoje.

7. Kai prieš sudarant kredito sutartį ar jos sudarymo metu yra numatyta sukaupti lėšas, o skolinimo norma nustatoma atsižvelgiant į tas sukauptas lėšas, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama pagal III priede nustatytą procedūrą.

13 straipsnisBendra skolinimosi norma

1. Apskaičiuojant bendrą skolinimosi normą nustatomos kreditoriui mokėtinos sumos, išskyrus vartotojo mokamas sumas už kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimųnevykdymą, ir kitus mokesčius nei prekių ir paslaugų pirkimo kaina, kurią jis turi sumokėti neatsižvelgiant į tai, ar perkama už grynus pinigus ar už kredito lėšas.

2. Sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir kredito operacijos, aptarnavimo išlaidos, naudojimosi kortele ar kita mokėjimo priemone, skirta atlikti mokėjimus ir gauti kredito lėšas, išlaidos bei išlaidos, bendrai susijusios su mokėjimais, laikomos kreditoriui sumokėtomis sumomis, nebent jos aiškiai ir atskirai parodytos kredito ar kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje.

3. Apskaičiuojant bendrą skolinimosi normą neįtraukiamos šios kreditoriui sumokėtossumos:

a) mokesčiai už papildomas, su kredito sutartimi susijusias paslaugas, kurių teikėjąvartotojas gali rinktis (kreditorių arba kitą teikėją).

b) kitiems nei kreditorius mokėtini mokesčiai pasirašant kredito sutartį, pirmiausia mokesčiai notarui, mokesčių institucijoms, ir bet kokios išlaidos, paprastai nustatomos institucijos, atsakingos už registraciją ir laidavimą.

4. Bendra skolinimosi norma apskaičiuojama pagal 12 straipsnio 3–7 dalyse ir I ir II prieduose nustatytą procedūrą ir prielaidas.

LT 39 LT

VI SkyriusNesąžiningos sąlygos

15 straipsnisNesąžiningos sąlygos

Nepažeidžiant Direktyvos 93/13/EEB taikymo visai sutarčiai, kredito sutarties arba laidavimo sutarties sąlygos traktuojamos kaip nesąžiningos, jeigu jomis siekiama tokio tikslo arba poveikio:

(a) kaip sąlygą lėšoms nurašyti, nustatyti vartotojui reikalavimą palikti kaip garantą visas arba dalį pasiskolintų arba suteiktų sumų, jas visas arba jų dalį panaudoti užstatui sudaryti arba nupirkti vertybiniams popieriams arba kitiems finansiniams instrumentams, jeigu vartotojas už tokį užstatą, pirkimą arba garantą negauna tokios pačios normos kaip sutarta bendros kredito kainos metinė norma;

(b) įpareigoti vartotoją sudarant kredito sutartį sudaryti kitą sutartį su kreditoriumi, kredito tarpininku arba jų nurodyta trečiąja šalimi, jeigu jos išlaidos nėra įtrauktos įbendrą kredito kainą;

(c) keisti kitas nei palūkanų norma sutarties išlaidas, kompensacijas arba mokesčius;

(d) nustatyti palūkanų normos kintamumo taisykles, kurios vartotojo atžvilgiu būtųdiskriminuojančios;

(e) nustatyti sistemą, pagal kurią būtų taikoma kintanti palūkanų norma, kuri nebūtųsusijusi su grynąja pradine palūkanų norma, siūlyta sudarant kredito sutartį ir kuriai nebūtų taikoma jokia kompensavimo, sumažinimo arba kitų pranašumų forma;

(c) įpareigoti vartotoją likutinei vertei ir bendrai bet kokiam galutiniam mokėjimui pagal kredito sutartį dėl nekilnojamojo turto arba paslaugos pirkimo finansavimo perfinansuoti kreiptis į tą patį kreditorių;”

LT 40 LT

VII skyriusKredito sutarties vykdymas

18 straipsnisDraudimas naudoti vekselius ir kitus vertybinius popierius

Kreditorius arba kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba laidavimo sutartį perėmėjas negali prašyti ir siūlyti vartotojui arba laiduotojui garantuoti jų įsipareigojimų pagal tą sutartį apmokėjimą vekseliu arba skoliniu pasižadėjimu.

Be to, vartotojo arba laiduotojo negali būti reikalaujama pasirašyti čekį, garantuojantį, jog bus grąžinama visa arba dalis mokėtinos sumos.

19 straipsnisSolidarioji ir asmeninė atsakomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito sutarties buvimas jokiais būdais nepaveiktųvartotojo teisių prekių arba paslaugų, įsigytų pagal tokią sutartį, tiekėjo atžvilgiu, kai tokios prekės arba paslaugos nėra pristatomos arba dėl kitų priežasčių neatitinka jųtiekimo sutarties.

2. Jeigu prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas veikė kaip kredito tarpininkas, kreditorius ir tiekėjas yra solidariai ir asmeniškai atsakingi už kompensaciją vartotojui, kai tokios prekės arba paslaugos, kurių įsigijimas buvo finansuojamas pagal kredito sutartį, nėra pristatomos arba pristatoma tik jų dalis arba jos neatitinka jų tiekimo sutarties.

LT 41 LT

VIII SkyriusKonkrečios kredito sutartys

20 straipsnisKapitalo sukūrimą numatanti kredito sutartis

1. Kai vartotojo atliktais mokėjimais nereikia nedelsiant atitinkamai amortizuoti bendros kredito sumos ir jie yra naudojami sukurti kapitalui kredito sutartyje arba papildomoje sutartyje numatytais laikotarpiais ir sąlygomis, toks kapitalo sukūrimas grindžiamas prie kredito sutarties pridedama papildoma sutartimi.

2. 1 dalyje nurodytoje papildomoje sutartyje numatoma nesąlyginė visos išmokėtos kredito sumos grąžinimo garantija. Jei trečioji šalis, sukurianti kapitalą, nesilaiko savo prievolių, riziką prisiima kreditorius.

3. Mokėjimai, įmokos, reguliarūs ir vienkartiniai mokesčiai, kuriuos moka vartotojas pagal 1 dalyje nurodytą papildomąją sutartį, bei palūkanos ir mokesčiai pagal kredito sutartį sudaro bendrą kredito kainą. Bendros kredito kainos metinė norma ir bendra skolinimo norma apskaičiuojama remiantis bendru vartotojo prisiimtu įsipareigojimu.

LT 42 LT

VII SkyriusLaidavimo sutarties vykdymas

23 straipsnisLaidavimo sutartis vykdymas

1. Laiduotojas gali sudaryti laidavimo sutartį, kuria garantuojamas kredito grąžinimas pagal neterminuotą kredito sutartį, tik trejiems metams. Šis laidavimas gali būti pratęstas tik specialiu laiduotojo sutikimu šio laikotarpio pabaigoje.

2. Kreditorius gali imtis veiksmų prieš laiduotoją tik tada, jei vartotojas, kuris neįvykdėsavo įsipareigojimo grąžinti kreditą, nesilaikė reikalavimo per tris mėnesius pranešti apie įsipareigojimų nevykdymą. Laiduotojas privalo būti informuotas iš karto, kai tik vartotojui išsiunčiamas pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo.

3. Garantuotą sumą gali sudaryti tik negrąžintas bendros kredito sumos likutis ir visi įsiskolinimai pagal kredito sutartį, išskyrus bet kurias kitas kompensacijas arba baudas, numatytas kredito sutartyje.

LT 43 LT

X SkyriusKredito sutarties nevykdymas

24 straipsnisPranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė

1. Valstybės narės užtikrina, kad

(a) kreditoriai, jų atstovai ir bet kurie kiti kreditoriaus teisių pagal kredito sutartįarba laidavimo sutartį perėmėjai negalėtų imtis neproporcingų priemonių jiems mokėtinoms sumoms išieškoti, kai tokios sutartys nėra vykdomos;

(b) kreditorius įsipareigojimų nevykdymo atveju galėtų reikalauti nedelsiant atlikti mokėjimą ir pasinaudoti nuostata, kurioje numatoma skubaus sprendimo sąlyga, tik prieš tai pateikęs pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuo prašoma vartotojo ir, jei yra, laiduotojo per pagrįstą laikotarpį įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį arba perskirstyti skolą;

(c) kreditorius negalėtų sustabdyti vartotojo teisių nurašyti lėšas, jeigu jis nepagrindžia savo sprendimo ir jo būtų reikalaujama nedelsiant informuoti vartotoją;

d) įsipareigojimų nevykdymo ar išankstinio grąžinimo atveju vartotojas ir laiduotojas turi teisę (pateikę prašymą ir nedelsiant) nemokamai gauti išsamų sąskaitos išrašą, leidžiantį patikrinti sumokėti reikalaujamus mokesčius ir palūkanas.

2. 1 dalies b punkte paminėtas pranešimas apie įsipareigojimų nevykdymąnereikalaujamas:

a) akivaizdaus sukčiavimo, kurio įrodymą pateikia kreditorius arba kreditoriaus teisiųperėmėjas;

b) kai vartotojas perleidžia finansuojamą turtą, už kurį dar negražinta visa kredito suma, arba turtu naudojasi nesilaikydamas kredito sutarties sąlygų, ir kai kreditorius arba kreditoriaus teisių perėmėjas turi pirmenybės teisę, teisę įnuosavybę arba išlaikymo teisę su sąlyga, kad apie tai vartotojui buvo pranešta prieš sutarties pasirašymą.

26 straipsnisPrekių susigrąžinimas

Kredito sutarčių prekėms įsigyti atveju, valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis prekės gali būti susigrąžintos. Jeigu vartotojas nesuteikė savo specialaus sutikimo tuo metu, kai kreditorius imasi priemonių prekėms susigrąžinti, ir jei jis jau atliko dalį mokėjimų, kurie sudaro vieną trečiąją kredito sumos, finansuotos prekės negali būti susigrąžintos kitaip nei teisminių procedūrų būdu.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kreditoriui susigrąžinus prekes, atsiskaitymas tarp šalių

LT 44 LT

tikrai būtų atliekamas taip, kad susigrąžinimas nesukeltų neteisėto praturtėjimo.

27 straipsnisIšieškojimas

1. Fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė arba šalutinė veikla yra išieškoti skolas, kylančias iš kredito arba laidavimo sutarčių, ir ji nėra teismo procedūros dalis, arba kurie įsikiša šiuo tikslu, jokia forma nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali už savo įsikišimą reikalauti iš vartotojo arba laiduotojo jokio užmokesčio arba kompensacijos, jei dėl tokio užmokesčio arba kompensacijos nebuvo specialiai susitarta kredito arba laidavimo sutartyje.

2. Išieškant skolas, kylančias iš kredito arba laidavimo sutarties, draudžiama:

a) bet koks dokumentas, kuris iš pažiūros sukuria klaidingą įspūdį, jog jis esą išduotas teismo arba tarpininkavimo išsireikalaujant skolas institucijos;

b) Bendravimas raštu, perduodant neteisingą informaciją apie neįvykdyto įsipareigojimo atlikti mokėjimą pasekmes;

c) neteisėtas prekių susigrąžinimas be teisminių procedūrų arba specialaus sutikimo, nurodyto 26 straipsnyje;

d) bet koks užrašas ant siunčiamo voko, pagal kurį tampa aišku, kad korespondencija yra susijusi su skolos išieškojimu;

e) mokesčių, nenumatytų kredito arba laidavimo sutartyje, rinkimas;

f) bet koks ryšys su vartotojo arba laiduotojo kaimynais, giminėmis arba darbdaviu, ypač bet koks informavimas arba prašymas informuoti apie vartotojo arba laiduotojo mokumą, neapribojant veiksmų, kurie sudaro arešto procedūrų, nustatytų valstybėje narėje, dalį;

g) vartotojo arba laiduotojo fizinis arba psichologinis persekiojimas;

h) skolos, kurios galiojimo laikas pasibaigęs, išieškojimas.

LT 45 LT

19 OL L 126, 2000 5 26, p. 1.

VI SkyriusKreditorių ir kredito tarpininkųai registravimas, statusas ir kontrolė

1928 straipsnisKreditorių ir kredito tarpininkų registravimas veiklos reguliavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai ir kredito tarpininkai kreiptųsi dėl registravimo. Prievolė registruotis nėra taikoma kredito tarpininkams, už kuriuos atsakomybę prisiima kreditorius arba kitas kredito tarpininkas pagal savo paties registracijos sąlygas. Toks atsakomybės prisiėmimas turi būti aiškiai nurodytas kredito tarpininkų, kurių nereikalaujama registruotis, patalpose skelbiamame pranešime.

Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius ir kredito tarpininkus prižiūrėtų nuo finansų institucijos nepriklausoma įstaiga ar institucija arba jų veikla būtųreguliuojama.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius ir kredito tarpininkus prižiūrėtų nuo finansųinstitucijos nepriklausoma įstaiga ar institucija arba jų veikla būtų reguliuojama

a) užtikrina, kad kreditorių ir kredito tarpininkų veiklą tikrintų ir jos stebėsenąvykdytų institucija arba valstybės įstaiga;

b) įsteigia atitinkamas institucijas skundams dėl kredito sutarčių, laidavimo sutarčiųir kredito bei laidavimo sąlygų priimti, taip pat vartotojams ir laiduotojams šiuo klausimu aktualiai informacijai arba patarimams teikti.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies pirmajame punkte nurodyta registracija nėra reikalinga, jei suinteresuotas kreditorius arba kredito tarpininkas yra „kredito institucija“, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB19 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, ir jam yra leidžiama veikti pagal šios direktyvos nuostatas.

Jei ir kreditorius, ir kredito tarpininkas yra įregistruotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jiems yra leidžiama veikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą2000/12/EB, o šis leidimas vėliau yra panaikinamas, kompetentinga institucija, kuri įregistravo kreditorių arba kredito tarpininką, informuojama ir sprendžia, ar kreditorius arba kredito tarpininkas gali toliau teikti kreditus ir sudaryti dėl jųsusitarimus, ar jų registracija turėtų būti panaikinta.

LT 46 LT

2029 straipsnisKredito tarpininkų prievolės

Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkas:

(a) reklamoje ir dokumentuose, skirtuose klientams, nurodytų savo įgaliojimų ribas, ypačtai, ar jis dirba išimtinai su vienu ar su keliais kreditoriais, ar yra nepriklausomas brokeris;

(b) visiems kreditoriams, su kuriais jis palaiko ryšius, praneštų bendrą kitų kredito pasiūlymų, kurių jis prašė arba kuriuos jis gavo to paties vartotojo arba laiduotojo atžvilgiu per du mėnesius iki kredito sutarties sudarymo, sumą;

(b) tiesiogiai arba netiesiogiai ir jokia forma iš vartotojo, kuris prašo jo paslaugų, neimtųjokio užmokesčio, jeigu neatitinka visų šių sąlygų:

(i) užmokesčio suma yra nurodyta kredito sutartyje sutarta tarp vartotojo ir kredito tarpininko popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje;

(ii) kredito tarpininkas negauna užmokesčio iš kreditoriaus;

(iii) kredito sutartis, pagal kurią jis veikė, yra faktiškai sudaryta;

(iv) kredito tarpininkas praneša kreditoriui užmokesčio sumą už bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimą.

LT 47 LT

VII SkyriusĮgyvendinimo priemonės

21 30straipsnisSuderinimas, abipusis pripažinimas ir imperatyvus direktyvos pobūdis Bendras suderinimas

ir imperatyvus direktyvos nuostatų pobūdis

1. Tiek, kiek šios direktyvos nuostatos yra suderintos, valstybės narės negali turėti arba įvesti kitų nuostatų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus dėl:

(a) kredito sutarčių ir laidavimo sutarčių registravimo pagal 8 straipsnio 4 dalį;

(b) nuostatų dėl įrodinėjimo pareigos, nurodytos 33 straipsnyje.

2. Įgyvendinant ir taikant 5 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 13 straipsnį, 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, 15, 17, 19 ir 20 straipsnius, neapribojant būtinų ir proporcingųpriemonių, kurių valstybės narės gali imtis, remdamosi viešąja politika, valstybės narės negali varžyti kreditorių, įsteigtų kitoje valstybėje narėje ir veikiančių jų teritorijoje pagal šią direktyvą vadovaujantis įsisteigimo laisvės arba laisvo paslaugų teikimo principais, veiklos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kredito sutartys ir laidavimo sutartys nenukryptųvartotojo arba laiduotojo nenaudai nuo nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių arba atitinkančių šią direktyvą.

4. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nuostatos, kurias jos priima įgyvendindamos šią direktyvą, negalėtų būti apeitos parengiant atitinkamas sutartis, pirmiausia įtraukiant lėšų išmokėjimus arba kredito sutartis, kuriems taikoma ši direktyvą, į kredito sutartis, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti jų taikymo.

5. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai ir laiduotojaigalėtų naudotis šia direktyva jiems suteiktomis teisėmis.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemoniųreikalingos siekdamos užtikrinti, kad vartotojasai ir laiduotojasneprarastų šia direktyva suteikiamos apsaugos, pastariesiems pasirinkus kredito sutartį, kuriai taikomane valstybės narės trečiosios šalies teisė, jeigu kredito sutartis yra glaudžiai susijusi su vienos arba kelių valstybių nariųteritorija.

LT 48 LT

2231 straipsnisBaudos

Valstybės narės nustato baudų skyrimo taisykles, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtųtaikant remiantis šia direktyva pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių, kurios yra būtinos užtikrinti, jų įgyvendinimą. jos būtų vykdomos. Šios bNumatytos baudos privalo būti efektyvios, proporcingos ir veiksmingos įtikinamos.Jose gali būti numatytas kreditoriaus palūkanų ir mokesčių praradimas ir tolesnis vartotojo teisės grąžinti kreditą dalimis taikymas, ypačkai kreditorius nesilaiko atsakingo skolinimo nuostatų. Valstybės narės perduoda praneša apie šias nuostatas Komisijai ne vėliau kaip […][2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo] ne vėliau kaip iki datos, nurodytos ..straipsnyje, ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius pakeitimus, susijusius su jomis nedelsiant turinčius joms poveikio.

2332 straipsnisNeteisminis ginčų sprendimas žalos atlyginimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamos ir efektyvios neteisminio ginčųsprendimo skundų ir žalos atlyginimo neteisminiu būdu procedūros, skirtos spręsti vartotojųginčus, susijusius su kredito sutartimis, jei reikia, pasitelkiant esamas institucijas.

Valstybės narės skatina šias institucijas, atsakingas už vartotojų ginčų sprendimą neteisminiu būdu, bendradarbiauti, siekiant taip pat išspręsti ginčus dėl kredito ir laidavimo sutarčių kitose valstybėse.

33 straipsnisĮrodinėjimo pareiga

Valstybės narės gali numatyti, kad įrodinėjimo, jog laikomasi vartotojo informavimo reikalavimų, taikomų kreditoriui arba kredito tarpininkui, vartotojo sutikimo sudaryti sutartį ir, jei reikia, ją vykdyti atžvilgiu ir atlygintinos kredito tarpininko veiklos atžvilgiu, pareiga gali priklausyti kreditoriui arba kredito tarpininkui. Bet kokia sutarties sąlyga, kuri numato, kad įrodinėjimo, jog kreditorius ir, jei yra, kredito tarpininkas laikosi visų arba dalies jiems pagal šią direktyvątaikomų prievolių, priklauso vartotojui ir, jei yra, laiduotojui, laikoma nesąžininga sąlyga, kaip ją apibrėžia Direktyva 93/13/EB.

24 straipsnisEgzistuojančios sutartys

1. Ši direktyva netaikoma kredito sutartims, sudarytoms iki dienos, kurią įsigalioja nacionalinės įgyvendinimo priemonės, išskyrus 1, 2, 3 ir 22 straipsnių, 23 straipsnio 1 ir 2 dalies, 24–27 ir 30–35 straipsnių nuostatas. 9 straipsnis taikomas tokioms sutartims tiek, kiek vėliau po šią direktyvą įgyvendinančių nacionalinių priemoniųįsigaliojimo padidėja bendra kredito suma arba garantuota suma.

2. Dėl sutarčių, sudarytų iki nacionalinių įgyvendinimo priemonių įsigaliojimo, vartotojui iš karto, kai tik įsigalioja bet kuri iš šių sąlygų, turi būti nemokamai pateikta

LT 49 LT

amortizavimo lentelė, nurodyta 10 straipsnyje:

(a) kredito sutarties anuliavimas arba išankstinis grąžinimas;

b) mokėjimo įsipareigojimų nevykdymas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad neterminuotos kredito sutarys, sudarytos iki nacionalinių įgyvendinimo priemonių įsigaliojimo, būtų pakeistos naujomis sutartimis, atitinkančiomis šią direktyvą, ir būtų pritaikytos pagal šios direktyvos reikalavimus –kreditorius išsiųstų vartotojui priedą prie kredito sutarties ne vėliau kaip [...][dveji metai nuo perkėlimo laikotarpio pabaigos].

2435 straipsnisPerkėlimas

1. Valstybės narės ne vėliau kaip [...][2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ne vėliau kaip iki [įrašyti datą] [2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją tuojau pat perduoda Komisijai šių nuostatų tekstus bei šių nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo [įrašyti datą] [2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Valstybėms narėms priėmus šias nuostatas, jose pateikiama nuoroda į šią direktyvąarba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai paskelbiant. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai pagrindinių nacionalinių teisės aktųnuostatų, kurias jos priima šios direktyvos reglamentuojamoje srityje, tekstą.

3. Komisija įsipareigoja kas penkerius metus ir pirmą kartą [po penkerių metųnuo šios direktyvos įsigaliojimo] peržiūrėti šioje direktyvoje numatytus limitus ir juos įvertinti, atsižvelgiant į Bendrijos ekonomines tendencijas ir padėtįatitinkamoje rinkoje. Apie peržiūros rezultatus bus pranešta Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu bus pateiktas atitinkamo limitųpatikslinimo pasiūlymas .

LT 50 LT

∗ *OL L […], m. mėn. d., p. […].

VIII SKYRIUSPereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

2536 straipsnisPanaikinimas

Direktyva 87/102/EEB yra panaikinama nuo[šios direktyvos perkėlimo laikotarpio pabaiga] [įrašyti datą].

2634 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Ši direktyva netaikoma kredito sutartims, sudarytoms iki nacionalinių įgyvendinimo priemonių įsigaliojimo, išskyrus 1, 2, 3, ir 22 straipsnio, 23 straipsnio1 ir 2 dalių, 24–27 ir 30–35 straipsnių nuostatas.neterminuotąsias kredito sutartis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad neterminuotosios kredito sutartys, sudarytos iki nacionalinių įgyvendinimo priemonių įsigaliojimo, turėtų būti pakeistos naujomis sutartimis, atitinkančiomis šią direktyvą būtų pritaikytos pagal šios direktyvos reikalavimus – kreditorius išsiųstų vartotojui priedą prie kredito sutarties ne vėliau kaip [įrašyti datą] [dveji metai nuo perkėlimo laikotarpio pabaigos pabaigos].

2715 straipsnis Direktyvos 93/13/EEB dalinis pakeitimas

Direktyvos 93/13/EEB priedas papildomas šiuo 3 punktu:

‘3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/…/EB [dėl valstybių nariųįstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo]∗2 straipsnio c dalyje apibrėžtos vartojimo kredito sutarties sąlygos, turi tokį tiksląarba poveikį:

(a) kaip sąlygą lėšoms išmokėti nustato vartotojui reikalavimą užstatyti visas arba dalįskolintų ar suteiktų sumų arba panaudoti visas arba jų dalį kaip indėlį, arba įsigyti vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių, jeigu vartotojas už tokį indėlį, įsigytus vertybinius popierius ar finansines priemones arba garantą negauna benttokios pačios palūkanų normos kaip sutartyje numatyta bendros kredito kainos metinėnorma;

(b) įpareigotsudarant kredito sutartį įpareigoja vartotoją sudaryti kitą sutartį su kreditoriumi, kredito tarpininku arba jų nurodyta trečiąja šalimi, jeigu jos išlaidos nėra įtrauktos į bendrą kredito kainą;

(c) įpareigoti įpareigoja vartotoją kreiptis į tą patį kreditoriųlikutinei vertei ir bendrai dėl bet kokio galutinio mokėjimo už kilnojamojo turto arba paslaugos pirkimą pagal

LT 51 LT

kredito sutartį refinansavimo;

2837 straipsnisĮsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos bendrijų Sąjungosoficialiajame leidinyje.

Tačiau 15 ir 17 straipsniai, 21 straipsnio 2 dalis taikoma nuo [įrašyti datą], šešeri metai nuo 24 straipsnyje nurodytos datos].

2938 straipsnisAdresatai

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas

LT 52 LT

PRIEDASPagrindinė lygybė, išreiškianti nurašomų lėšų ir grąžinimų bei mokesčių ekvivalenti

škumą

Pagrindinę lygybę, pagal kurią nustatoma bendros kredito kainos metinė norma (KKMN), kiekvienais metais sudaro dabartinė išmokėtų lėšų ir bendra dabartinė grąžinimų ir mokesčiųmokėjimų vertė, t.y.:

( ) ( ) lk sm

ll

m

k

tk XDXC −

==

− +=+ ∑∑ 11'

11

čia: X yra KKMN,

M – paskutinio lėšų išmokėjimo eilės numeris

K – lėšų išmokėjimo eilės numeris, todėl 1 ≤ k ≤ m,

Ck – lėšų išmokėjimo k suma,

tk – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmojo lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvieno paskesnio lėšų nurašymo dienos, todėl t1 = 0,

m’ – paskutinio grąžinimo arba mokesčių mokėjimo eilės numeris,

l – grąžinimo arba mokesčių mokėjimo eilės numeris,

Dl – grąžinimo arba mokesčių mokėjimo suma,

sl – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmojo lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvieno grąžinimo arba mokesčių mokėjimo dienos.

Pastabos

(a) Abiejų sutarties šalių skirtingu laiku sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodos ir mokamos vienodais intervalais.

(b) Pradinė data yra pirmojo lėšų išmokėjimo data.

(c) Apskaičiavimui taikomi laiko intervalai tarp datų išreiškiami metais arba metų dalimis. Remiamasi prielaida, kad metus sudaro 365 dienos (arba 366 dienos keliamaisiais metais), 52 savaitės arba 12 vienodos trukmės mėnesių. Remiamasi prielaida, kad vienodos trukmės mėnesį sudaro 30,41666 dienų (t.y. 365/12), neatsižvelgiant į tai ar metai keliamieji ar ne.

(d) Skaičiavimo rezultatas išreiškiamas bent vienos dešimtosios tikslumu. Jeigu skaičius, einantis po šios dešimtosios dalies yra lygus 5 arba yra didesnis, tos dešimtosios dalies skaičius padidinamas vienetu.

(e) Lygtį galima perrašyti, naudojant vieną sumą ir srautų koncepciją (Ak), kuri bus teigiama arba neigiama, kitais žodžiais tariant, sumokėta arba gauta per laikotarpius 1–k, išreikštus metais, t.y.:

LT 53 LT

( ) ktn

kk XAS −

=

+= ∑ 11

,

S yra dabartinis srautų balansas. Jeigu turima tikslą išlaikyti srautų ekvivalentiškumą, ši vertė bus lygi nuliui.

(f) Valstybės narės numato, kad taikomų sprendimų metodų rezultatas turėtų atitikti II ir III prieduose pateiktus pavyzdžius.

LT 54 LT

II priedasBendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo pavyzdžiai

Pradinės pastabos

Jeigu nenurodyta kitaip, visi pavyzdžiai yra pagrįsti prielaida, kad lėšos, lygios bendrai kredito sumai, yra nurašomos vieną kartą ir perduodamas vartotojui disponuoti iš karto, kai tik sudaroma kredito sutartis. Reikėtų pastebėti, kad, jei pagal kredito sutartį vartotojui suteikiama teisė laisvai nurašyti lėšas, yra laikoma, kad bendra kredito suma yra išmokama iš karto ir visa.

Kai kurios valstybės narės, norėdamos išreikšti palūkanų normą, pasirinko faktinę normą ir ekvivalentiškos konversijos metodą, taip išvengdamos tokios situacijos, kai periodinės palūkanos yra apskaičiuojamos daugybe būdų, taikant skirtingas pro rata temporis taisykles, kurios yra tik labai miglotai susijusios su linijiniu laiko pobūdžiu. Kitos valstybės narės leidžia naudoti nominalią periodinę normą, taikydamos proporcingos konversijos metodą. Šioje direktyvoje siekiama atskirti detalesnį palūkanų normų reguliavimą nuo faktinių normųreguliavimo, paprasčiausiai nurodant naudojamą normą. Šiame priede pateikti pavyzdžiai atitinka taikomą metodą.

1 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta keturiomis lygiomis dalimis po 1 852,00 eurų dalimis kasmet .

Sudaroma lygybė:

( )X

X 4111

.18526000 +−

=

arba:

421 )1(11852..........

)1(11852

)1(118526000

XXX +++

++

+=

pagal ją X = 9,00000 %, t.y. MN yra 9,0 %.

LT 55 LT

2 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta 48 lygiomis dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

31,1496000 12/1

4812/1

−++

−

=X

X

arba:

12/4812/212/1 )1(131,149..........

)1(131,149

)1(131,1496000

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 9,380593 %, t.y. MN yra 9,4 %.

3 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta 48 lygiomis dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį. Administracinis 60,00 eurų mokestis mokamas sudarant sutartį.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

31,149606000 12/1

4812/1

−++

−

=−X

X

arba:

12/4812/212/1 )1(131,149..........

)1(131,149

)1(131,1495940

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 9,954966 %, t.y. MN yra 10 %.

4 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta 48 lygiomis dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį. Administracinis 60,00 eurų mokestis yra paskirstomas ir pridedamas prie grąžinamų sumų. Todėl dalis, mokėtina per mėnesį, yra (149,31 eurai + (60/48 eurų)) 150,56 eurai.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

56,1506000 12/1

4812/1

−++

−

=X

X

LT 56 LT

arba:

12/4812/212/1 )1(156,150..........

)1(156,150

)1(156,1506000

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 9,856689 %, t.y. MN yra 9,9 %.

5 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta 48 lygiomis dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį. Administracinis mokestis yra 60,00 eurų, draudimas – 3,00 eurai per mėnesį. Jei draudimas yra išperkamas sudarant kredito sutartį, išlaidos, susijusios su draudimo įmokomis, turi būti įskaičiuotos į bendrą kredito kainą. Todėl mokėjimo dalis yra 152,31 eurai.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

31,1525940 12/1

4812/1

−++

−

=X

X

arba:

12/4812/212/1 )1(131,152..........

)1(131,152

)1(131,1525940

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 11,1070115 %, t.y. MN yra 11,1 %.

6 pavyzdys

Balioninio tipo kredito sutartis dėl bendros 6 000,00 eurų sumos (finansuotina automobilio pirkimo kaina), kuri turi būti grąžinta 47 lygiomis dalimis po 115,02 eurų kas mėnesį, be to turi būti atliktas galutinis 1 915,02 eurų mokėjimas, kurį sudaro 30 % kapitalo likutinė vertė(balioninė sutartis), ir 3,00 eurų per mėnesį draudimas. Vėlgi, jei draudimas yra išperkamas sudarant kredito sutartį, išlaidos, susijusios su draudimo įmokomis, turi būti įtrauktos į bendrąkredito kainą. Todėl mokėjimo dalis yra 118,02 eurų, o galutinis mokėjimas bus lygus 1 918,02 eurų.

Sudaroma lygybė:

( )[ ][ ]4812/112/1

4712/1

)1(102,1918

1)1(

1

11

02,1186000XX

X+

+−+

+−

=

arba:

12/4812/4712/212/1 )1(1).302,1151800(

)1(102,118..........

)1(102,118

)1(102,1186000

XXXX ++++

++

++

+=

LT 57 LT

apskaičiuota X = 9,381567 %, t.y. MN yra 9,4 %.

7 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 6 000,00 eurų kredito (kapitalo) sumos, už sutarties sudarymąmokėtinas administracinis mokestis – 60,00 eurų, du mokėjimo laikotarpiai, kuriuos atitinkamai sudaro 22 ir 26 mėnesiai. Dalis, mokėtina antrąjį laikotarpį, atitinka 60 % dalies, mokėtinos pirmąjį laikotarpį. Kas mėnesį mokėtinos dalys yra, atitinkamai , 186,36 eurai ir 111,82 eurų.

Sudaroma lygybė:

( )[ ] ( )[ ][ ]

+

−++

−

+−+

+−

= 2212/112/1

2612/1

12/1

2212/1

)1(1.

1)1(1

11

82,1111)1(

1

11

36,1865940XX

XX

X

arba:

[ ]

+

+

+++

++

+

+

+++

++

=

2212/112/2612/212/1

12/2212/212/1

)1(

1.)1(

182,111..........)1(

182,111)1(

182,111

)1(136,186..........

)1(136,186

)1(136,1865940

XXXX

XXX

apskaičiuota X = 10,04089 %, t.y. MN yra 10,0 %.

8 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 6 000,00 eurų kredito (kapitalo) sumos, administracinis mokestis –60,00 eurų mokamas sudarant sutartį, du mokėjimo laikotarpiai, kuriuos, atitinkamai, sudaro 22 ir 26 mėnesiai, pirmąjį laikotarpį mokėtina dalis atitinka 60 % dalies, mokėtinos antrąjįlaikotarpį. Kas mėnesį mokėtinos dalys atitinkamai yra 112,15 eurų ir 186,91 eurai.

Sudaroma lygybė:

( )[ ] ( )[ ][ ]

+

−++

−

+−+

+−

= 2212/112/1

2612/1

12/1

2212/1

)1(1.

1)1(1

11

91,1861)1(

1

11

15,1125940XX

XX

X

arba:

LT 58 LT

[ ]

+

+

+++

++

+

+

+++

++

=

2212/112/2612/212/1

12/2212/212/1

)1(

1.)1(

191,186..........)1(

191,186)1(

191,186

)1(115,112..........

)1(115,112

)1(115,1125940

XXXX

XXX

apskaičiuota X = 9,888383 %, t.y. MN yra 9,9 %.

9 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 500,00 eurų kredito (prekių kaina) sumos, kuri turi būti grąžinta trimis lygiomis dalimis kas mėnesį, kurios buvo apskaičiuotos pritaikius 18 % palūkanų normąT (nominali norma), be to, mokamas administracinis 30,00 eurų mokestis, kuris yra padalintas ir pridėtas prie mokėjimų. Todėl kas mėnesį mokėtina dalis yra 171,69 eurai ir 10,00 eurųmokesčių, t.y. iš viso 181,69 euras.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

69,181500 12/1

312/1

−++

−

=X

X

arba:

12/312/212/1 )1(169,181

)1(169,181

)1(169,181500

XXX ++

++

+=

apskaičiuota X = 68,474596 %, t.y. MN yra 68,5 %.

Šis pavyzdys rodo tipišką praktiką, kuria vis dar naudojasi specializuotos „pardavėjo kredito“įstaigos.

10 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 1 000 eurų kredito (kapitalo) sumos, kuri turi būti grąžinta dviem dalimis – 700,00 eurų po vienerių metų ir 500,00 eurų po dvejų metų arba 500,00 eurų po vienerių metų ir 700,00 eurų po dvejų metų.

Sudaroma lygybė:

[ ] [ ]2412/11212/1 )1(1500

)1(17001000

XX ++

+=

apskaičiuota X = 13,898663 %, t.y. MN yra 13,9 %.

arba:

LT 59 LT

[ ] [ ]2412/11212/1 )1(1700

)1(15001000

XX ++

+=

apskaičiuota X = 12,321446 %, t.y. MN yra 12,3 %.

Šis pavyzdys rodo, kad bendros kredito kainos metinė norma priklauso nuo mokėjimo laikotarpių ir kad visos kredito kainos nurodymas pradinėje informacijoje arba kredito sutartyje vartotojui neduoda jokios naudos. Nors visa kredito kaina abiem atvejais yra 200 eurų, gaunamos dvi skirtingos MN (priklausomai nuo grąžinimo greičio).

11 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 6 000 eurų sumos su 9% palūkanų norma, kuri turi būti grąžinta keturiomis lygiomis dalimis po 1 852,01 eurų kasmet, už sutarties sudarymą mokamas administracinis mokestis – 60,00 eurų.

Sudaroma lygybė:

( )X

X 4111

01,18525940 +−

=

arba:

42 )1(101,1852..........

)1(101,1852

)1(101,18525940

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 9,459052 %, t.y. MN yra 9,5 %.

Išankstinio grąžinimo atveju sudaroma lygybė:

Po vienerių metų:

)1(165405940

X+=

čia 6 540 yra mokėtina suma su palūkanomis iki pirmojo pagal amortizavimo lentelęsuplanuoto mokėjimo,

apskaičiuota X = 10,101010 %, t.y. MN yra 10,1 %.

Po dvejų metų:

2)1(191,5109

)1(101,18525940

XX ++

+=

čia 5 109,91 yra mokėtina suma su palūkanomis iki antrojo pagal amortizavimo lentelęsuplanuoto mokėjimo,

LT 60 LT

apskaičiuota X = 9,640069%, t.y. MN yra 9,6 %.

Po trejų metų:

32 )1(111,3551

)1(101,1852

)1(101,18525940

XXX ++

++

+=

čia 3 551,11 yra mokėtina suma su palūkanomis iki trečiojo pagal amortizavimo lentelęsuplanuoto mokėjimo,

apskaičiuota X = 9,505315 %, t.y. MN yra 9,5 %.

Tai rodo, kaip tarpinė MN ilgainiui mažėja, ypač, kai mokestis yra sumokamas sudarant sutartį.

Šį pavyzdį taip pat galima panaudoti iliustruoti kredito, užtikrinto įkeitimu, kuris yra skirtas perfinansuoti esamoms kredito sutartims, atvejui, kai išlaidos (užmokestis notarui, registracija, mokesčiai) yra mokėtinos užbaigus autentiškumo nustatymo veiksmus ir nuo tos pačios dienos vartotojui suteikus teisę naudotis lėšomis.

12 pavyzdys

Kredito sutartis dėl bendros 6 000 eurų sumos, palūkanų norma T – 9 % (nominali norma), grąžinimas – 48 dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį (apskaičiuotos proporcingai) ir administracinis mokestis – 60,00 eurų, mokėtinas sudarant sutartį.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]1)1(

1

11

31,1495940 12/1

4812/1

−++

−

=X

X

arba:

12/4812/212/1 )1(131,149..........

)1(131,149

)1(131,1495940

XXX +++

++

+=

apskaičiuota X = 9,9954957 %, t.y. MN yra 10 %.

Tačiau išankstinio grąžinimo atveju sudaroma tokia lygtis:

po vienerių metų:

( )[ ]( )[ ]1212/112/1

1112/1

1

164,48441)1(

1

11

31,1495940XX

X

++

−+

+−

=

kur 4 844,64 yra mokėtina suma su palūkanomis iki pagal amortizavimo lentelę suplanuoto 12-ojo mokėjimo,

LT 61 LT

apskaičiuota X=10,655907 %, t.y. MN yra 10,7 %.

po dvejų metų:

( )[ ]( )[ ]2412/112/1

2312/1

1

158,34171)1(

1

11

31,1495940XX

X

++

−++

−

=

kur 3 417,58 yra mokėtina suma su palūkanomis iki 24-osios pagal amortizavimo lentelęsuplanuotos mėnesinės dalies mokėjimo,

apskaičiuota X = 10,136089 %, t.y. MN yra 10,1 %.

po trejų metų:

( )[ ]( )[ ]3612/112/1

3512/1

1

166,18561)1(

1

11

31,1495940XX

X

++

−++

−

=

kur 1 856,66 yra mokėtina suma su palūkanomis iki 36-osios pagal amortizavimo lentelęsuplanuotos mėnesinės dalies mokėjimo,

apskaičiuota X = 9,991921 %, t.y. MN yra 10 %.

13 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta keturiomis lygiomis dalimis po 1 852,00 eurų kasmet. Tarkime, kad palūkanų norma (nominali norma) yra kintanti ir sumokėjus antrąją metinę dalį padidėja nuo 9,00 % iki 10,00 %. Todėl apskaičiuojama nauja metinė mokėjimo dalis lygi 1 877,17 eurų. Atminkite, jog apskaičiuojant MN, paprastai daroma prielaida, kad palūkanų normos ir kitų išlaidų pradinis lygis išlieka fiksuotas ir yra taikomas iki kredito sutarties galiojimo pabaigos. Tokiu atveju (1 pavyzdys) MN bus 9 %.

Bet kokio šios normos pasikeitimo atveju nauja MN privalo būti pranešta ir apskaičiuota remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios likusį sutartą laikotarpį ir kad kreditorius ir vartotojai vykdys savo prievoles pagal sutartas sąlygas ir terminus.

Sudaroma lygybė:

( ) ( )

+

−+

+−

= 2

22 1.111

17,1877111

01,18525940XX

XX

X

arba

+

+

++

++

++

= 2432

1)1(

117,1877)1(

117,1877)1(

101,1852)1(

101,18525940XXXXX

apskaičiuota X = 9,741569, t.y. MN yra 9,7 %.

LT 62 LT

14 pavyzdys

Bendra kredito (kapitalo) suma – 6 000,00 eurų, turi būti grąžinta 48 lygiomis dalimis po 149,31 eurų kas mėnesį, administracinis mokestis – 60,00 eurų, mokėtinas sudarant sutartį, be to, kas mėnesį mokamas 3,00 eurų draudimas. Jei draudimas yra išperkamas sudarant kredito sutartį, išlaidos, susijusios su draudimo įmokomis, turi būti įskaičiuotos į bendrą kredito kainą. Todėl mokėjimo dalis yra 152,31 eurai ir atlikus apskaičiavimą, kaip parodyta 5 pavyzdyje, X = 11,107112, t.y. MN yra 11,11 %.

Tarkime, kad palūkanų norma (nominali) yra kintanti ir padidėja iki 10 %, atlikus 17-ą mokėjimą. Dėl šio pasikeitimo turi būti pranešta ir apskaičiuota nauja MN remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios likusį sutartą laikotarpį ir kad kreditorius ir vartotojai vykdys savo prievoles pagal sutartas sąlygas ir terminus. Sudaroma lygybė:

( )[ ]( )

( )[ ]( ) ( )[ ]

+−++

−

+−+

+−

= 1712/112/1

3112/1

12/1

1712/1

1

1.11

1

11

22,15411

1

11

91,1515940XX

XX

X

arba:

[ ]

+

+

+++

++

+

+

+++

++

=

1712/112/3112/212/1

12/1712/212/1

)1(

1.)1(

122,154..........)1(

122,154)1(

122,154

)1(191,151..........

)1(191,151

)1(191,1515940

XXXX

XXX

( )[ ]1)1(

1

11

06,153.12/1

3112/1

−+

+−

=X

X4107,06

arba:

12/3112/212/1 )1(106,153..........

)1(106,153

)1(106,153

XXX +++

++

+=4107,06

apskaičiuota X = 11,542740 %, t.y. MN yra 11,5 %.

15 pavyzdys

„Lizingo“ tipo sutartis dėl automobilio, kurio vertė yra 15 000,00 eurų. Sutartyje yra nurodytos vienodos 48 mėnesinio mokėjimo dalys po 350 eurų. Pirmoji mėnesinė dalis turi būti sumokėta automobilį perdavus vartotojui. Po 48 mėnesių galima pasinaudoti pirkimo opcionu, sumokėjus likutinę 1 200 eurų vertę.

Sudaroma lygybė:

LT 63 LT

( )[ ]( )[ ]4812/112/1

4712/1

1

112501)1(

1

11

35014650XX

X

++

−+

+−

=

arba:

12/4812/4712/212/1 )1(11250

)1(1350..........

)1(1350

)1(135014650

XXXX ++

+++

++

+=

apskaičiuota X = 9,541856 %, t.y. MN yra 9,5%.

1611 pavyzdys

„Finansavimo“, „pardavėjo kredito“ arba „išperkamosios nuomos“ tipo kredito sutartis dėl prekių, kurių vertė – 2 500 eurų. Kredito sutartyje numatytas išankstinis 500 eurų mokėjimas, be to, 24 mėnesius mokama dalimis po 100 eurų, kurių pirmoji dalis privalo būti sumokėta per 20 dienų nuo prekių perdavimo vartotojui.

Tokiais atvejais pradinis mokėjimas niekuomet nesudaro finansavimo sandorio dalies.

Sudaroma lygybė:

( )[ ]( )[ ]

1)1(1

11

1001

1).5002500( 12/1

2412/1

2012365

365/1 −++

−

=+

−

− X

X

X

arba:

( )12/2412/212/1

3654316,10 )1(

1100..........)1(

1100)1(

11001

1.2000XXXX +

+++

++

=+

apskaičiuota X = 20,395287, arba MN yra 20,4 %.

17 pavyzdys

Kredito sutartis dėl 2 500 eurų kredito linijos šešių mėnesių laikotarpiui. Kredito sutartyje numatyta, kad bendra kredito kaina mokama kas mėnesį, o bendra kredito suma sumokama sutarties laikotarpio pabaigoje. Metinė palūkanų norma (faktinė norma) yra 8 %, mokesčiai sudaro 0,25 % per mėnesį. Čia remiamasi prielaida, kad kreditas išmokamas iš karto ir visas.

Mokama mėnesio palūkanų norma yra apskaičiuojama remiantis ekvivalentiška mėnesio norma pagal šią lygybę:

( )[ ] }{ 25,0108,1.2500 12/1 +−=a

arba:

LT 64 LT

34,22)0025,0006434,0.(2500 =+=a

Sudaroma lygybė:

( )[ ]( ) 12/612/1

612/1

112500

1)1(1

11

34,222500XX

X+

+−+

+−

=

arba:

12/612/612/212/1 )1(12500

)1(134,22..........

)1(134,22

)1(134,222500

XXXX ++

+++

++

+=

apskaičiuota X = 11,263633, t.y. MN yra 11,3 %.

13 pavyzdys

Kredito sutartis dėl neterminuotos 2 500 eurų kredito linijos. Sutartyje numatyta, kad 25 % skolos (kapitalo ir palūkanų), bet ne mažiau kaip 25 eurai, mokami ne rečiau kaip kas pusę metų. Metinė palūkanų norma (faktinė norma) yra 12 %, 50 eurų administracinis mokestis mokamas sudarant sutartį.

(Ekvivalentiška mėnesio norma yra apskaičiuojama pagal lygtį:

00583,01)12,01( 12/6 =−+=i

arba 5,83 %).

19 mokėjimų kas pusę metų (Dl) gali būti apskaičiuoti pagal amortizavimo lentelę, pagal kuriąD1 = 661,44; D2 = 525; D3 = 416,71; D4 = 330,75; D5 = 262,52; D6 = 208,37 ; D7 = 165,39; D8 = 208,37; D9 = 104,20; D10 = 82,70; D11 = 65,64; D12 = 52,1; D13 = 41,36; D14 = 32,82; D15 = 25; D16 = 25; D17 = 25; D18 = 25; D19 = 15,28.

Sudaroma lygybė:

12/11412/10812/1212/6 )1(128,15

)1(125..........

)1(1525

)1(144,661502500

XXXX ++

+++

++

+=−

apskaičiuota X = 13,151744 %, t.y. MN yra 13,2 %.

19 pavyzdys

Kredito sutartis dėl neterminuotos kredito linijos, kurioje lėšų nurašymui numatoma naudoti kortelę. Bendra kredito suma – 700 eurų. Sutartyje numatyta, kad ne mažiau kaip 5 % skolos (kapitalo ir palūkanų) mokami kas mėnesį ir suplanuota mokėjimo dalis (a) negali būti mažesnėkaip 25 eurai. Metinis mokestis už kortelę yra 20 eurų. Metinė palūkanų norma (faktinėnorma) yra 0 % pirmajai daliai ir 12 % paskesnėms dalims.

31 kas mėnesį grąžinamą dalį (Dl) galima apskaičiuoti pagal amortizavimo lentelę, pagal kurią

LT 65 LT

D1 = 55,00; D2 = 33,57; D3 = 32,19; D4 = 30,87; D5 = 29,61; D6 = 28,39; D7 = 27,23; D8 = 26,11; D9 = 25,04; D10 – D12 = 25,00; D13 = 45; D14 – D24 = 25,00 ; D25 = 45 ; D26 –D30 = 25,00; D31 = 2,25.

Sudaroma lygybė:

12/3112/3012/212/1 )1(125,2

)1(125..........

)1(157,33

)1(155700

XXXX ++

+++

++

+=

apskaičiuota X = 18,470574, t.y. MN yra 18,5 %

20 pavyzdys

Neterminuota kredito linija kaip overdraftas, avansas, pervedamas į einamąją sąskaitą. Bendra kredito suma – 2 500 eurų. Kredito sutartyje nenustatoma jokių reikalavimų dėl kapitalo grąžinimo, tačiau numatoma, kad bendra kredito kaina yra mokama kas mėnesį. Metinė palūkanųnorma yra 8 % (faktinė norma). Mėnesio mokestis yra 2,50 eurų.

Remiamasi prielaida, kad bus nurašyta visa kredito suma, kuri teoriškai turi būti grąžinta po vienerių metų.

Pirmiausiai apskaičiuojamas teoriškai suplanuotas palūkanų ir mokesčių (a) mokėjimas

( )[ ]{ 50,2108,1.2500 12/1 +−=a ,

tada:

( )[ ]( )1212/112/1

1212/1

112500

1)1(1

11

59,182500XX

X+

+−+

+−

=

t.y.:

12/1212/1212/212/1 )1(12500

)1(159,18..........

)1(159,18

)1(159,182500

XXXX ++

+++

++

+=

apskaičiuota X = 9,295804, t.y. MN yra 9,3 %.

LT 66 LT

III PRIEDAS. Bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimas pagal sutartis, pagal kurias reikalaujama avanso arba tam tikslui skirtų santaupų ir pagal kurias nustatoma palūkanų norma atspindi santaupų lygį

Vartojami ženklai:

C = kapitalas

N = trukmė metais

T = metinė palūkanų norma

A = anuitetas

F = periodiškumas

n = trukmė laikotarpiais

t = periodinė palūkanų norma

a = periodinis grąžinimas

M = taupymo laikotarpis

1. Mišri kredito sutartis su (privalomomis) išankstinėmis santaupomis

1 pavyzdys

Kreditas C, kurį iš viso sudaro 6 000 eurų per N = dvejus metus, suteikiamas su sąlyga, kad išanksto per M = dvejus metus bus sutaupyta pusė minėtos sumos, t.y. iš viso 3 000 eurų, iškurios galutinė sutaupyta suma yra 125 eurai ir yra deponuojama prieš vieną mėnesį iki kredito lėšų nurašymo. Už šias santaupas palūkanos nemokamos, bet palūkanų norma pagal kredito sutartį bus ne didesnė kaip T = 6 %, kai pagal rinkos sąlygas nustatoma 9 % norma. Kiekvienąmėnesį sutaupoma suma yra e = 125,00 eurai, kas mėnesį grąžinama suma a = 140,91 eurų, MN, neįskaičiuojant santaupų, yra 6,17 % arba 6,2 %.

Norint sužinoti bendros kredito kainos metinę normą, taikomą visam sandoriui, naudojama ši formulė

( )[ ] ( )[ ] ( )[ ]

−++

−

+

+−+

+−

=+1)1(

1

11

91,1401.1)1(

1

11

12530006000 12/1

4812/12512/1

12/1

2412/1

XXX

XX

,

arba:

LT 67 LT

( )[ ] }

+

+++

++

+

+

+

+++

++

=+

12/4812/212/1

2512/112/2412/212/1

)1(191,140..........

)1(191,140

)1(191,140

1.)1(

1125..........)1(

1125)1(

112530006000

XXX

XXXX

Sprendžiant lygtį, taikydami rekursinį metodą, tarkime, kad X1 = 0,062, o pirmojo apskaičiuoto elemento reikšmė yra 170,5,

tada X2 = 0,063 ir apskaičiuota pirmojo elemento reikšmė yra 163,3

ir taip toliau

tada X26 = 0,087 ir apskaičiuota pirmojo elemento reikšmė yra 6,0

tada X27 = 0,088 ir apskaičiuota pirmojo elemento reikšmė yra 0,1

tada X28 = 0,089 ir apskaičiuota pirmojo elemento reikšmė yra 5,7.

Teisingas sprendinys yra X = 8,802245 %, arba 8,8 % – tai yra MN, kuri bus suteikta vartotojui kaip MN pagal kredito sutartį, kurioje numatoma suma, kuri turi būti iš anksto sutaupyta.

2 pavyzdys

Kreditas C, kurį iš viso sudaro 6 000 eurų per N = dvejus metus, suteikiamas su sąlyga, kad išanksto per M = dvejus metus bus sutaupyta pusė minėtos sumos, t.y. iš viso 3 000 eurų, iškurios galutinė sutaupyta suma yra 125 eurai ir yra deponuojama prieš vieną mėnesį iki kredito lėšų nurašymo. Pagal šias santaupas nustatoma skolinimo norma S = 3 % ir palūkanų norma yra tik T = 6 %, kai tuo tarpu pagal rinkos sąlygas nustatoma 9 % normos.

Kiekvieną mėnesį sutaupoma suma yra e = 125,00 eurai, kas mėnesį grąžinama suma a = 140,91, MN, neįskaičiuojant santaupų, yra 6,17 % arba 6,2 %.

Patikslinta būsima M reikšmė bus M’, apskaičiuota pagal šią formulę:

iiM

n 1)1(.125' −+=

, kur

1)1( 12/1 −+= Si

ir n = 24 mėnesiai

arba:

65,30861)03.1(1)03,1(.125)(' 12/1

12/24

1 =−−

=−tMir

LT 68 LT

26,3094)03,1.(65,3086)(' 12/10 ==tM

kur t0 = kredito lėšų nurašymų laikas.

Norint apskaičiuoti viso sandorio MN:

( )[ ] ( )[ ] ( )[ ]

−++

−

+

+−+

+−

=+1)1(

1

11

91,1401.1)1(

1

11

125600026,3094 12/1

4812/12512/1

12/1

2412/1

XXX

XX

arba:

( )[ ] }

+

+++

++

+

+

+

+++

++

=+

12/4812/212/1

2512/112/2412/212/1

)1(191,140..........

)1(191,140

)1(191,140

1.)1(

1125..........)1(

1125)1(

1125600026,3094

XXX

XXXX

Lygčiai spręsti gali vėl būti taikomas rekursinis metodas, kai X = 7,484710, arba MN yra 7,5 %.

2. Mišrios sutartys ir tam skirtos santaupos

2.1. Mišrios kredito sutartys su neprivalomomis santaupomis (avansai į einamąją sąskaitą)

Žr. II priedo 20 pavyzdį. Santaupos neįeina į MN apskaičiavimą 2.2. Kredito sutartis su mišriu gyvybės draudimu

Tai indėlio tipo užstatai, kaip nurodyta šios direktyvos 20 straipsnyje, kai santaupos sudaro sutarties dalį.

Tarkime, kad bendra kredito suma yra 6 000 eurų, kuri turi būti grąžinama keturiais anuitetais, taikant 9 % palūkanas, kurių struktūra yra kaip grąžinimų in fine. Tarkime, kad fondo valdytojas kiekvienų iš pirmųjų trejų metų pabaigoje sumokėjo 1 200,00 eurų sumą ir kad pagal šią sutaupytą sumą apskaičiuoti 4 %. Šios sąskaitos balansas iki galutinio grąžinimo mokėjimo termino bus 3 895,76. Tuomet jis turės pridėti dar 2 104,24. Pagal numatytą grafiką už pagrindinę 6 000 eurų paskolos dalį jis mokės tris anuitetus, lygius 1740,00 eurų, ir vieną, lygų 2 644,24 eurų.

Formulė:

( )( )4

3

1(1.24,26441

11.17406000

XXX

+++

−=

arba:

LT 69 LT

( ) ( ) ( ) ( )4321 11.24,2644

11.1740

11.1740

11.17406000

XXXX ++

++

++

+=

ir X = 10,955466, arba KKMN yra 10,96 %.