8 tema

4I tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas

41.1. Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimo formos

51.2. Teis teismin gynyb viena pagrindini asmens teisi. Teis gynyb LR Konstitucijoje ir kituose teiss altiniuose.

61.3. Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su materialiosiomis teiss akomis

61.4. CPT funkcijos ir udaviniai, tikslai

61.5. CPT dalykas ir metodas. CPT svoka ir sistema.

71.6. CP modeliai ir j esm

71.7. CPT raida Lietuvoje

71.8. CP modelis Lietuvos CPT

81.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT

81.10. CP teisenos

81.11. CP stadijos

91.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis

91.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina.

91.14. iuolaikins CPT raidos tendencijos

9II tema. Civilinio proceso teiss altiniai

92.1. Civilinio proceso teiss altini samprata

92.2. Teiss altini klasifikacija.

102.2.1. Tiesioginiai T :

122.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai

132.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas.

132.4. Tarptautinio CPT altiniai:

142.5. CPT normos ir j ypatumai:

142.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims.

142.6.1. Laiko atvilgiu:

142.6.2. Galiojimas teritorijoje:

142.6.3. Galiojimas asmenims:

152.7. statymo ir teiss analogija CP.

15III tema. Civilinio proceso teiss principai

153.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss princip reikm

153.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys

163.3 Civilinio proceso teiss princip klasifikavimas

163.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys

163.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas

173.4.2. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas

183.4.3 Teiss teising (sining, tinkam) teismo proces

183.4.4 Teisj nepriklausomumo ir nealikumo principas

193.4.5 Teismo proceso vieumo principas

193.4.6. ali procesinio lygiateisikumo principas

193.4.7. Teismo proceso kalbos principas

203.4.8. odikumo principas

203.4.9. betarpikumo principas

213.4.10. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas

213.4.11. Rungimosi principas

233.4.12. Dispozityvumo principas

243.4.13. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas

243.4.14. Teiss bti iklausytam principas

253.4.15. Teisjo vadovavimo procesui principas

253.4.16. Laisvo rodym vertinimo principas

253.4.17. Draudimo piktnaudiauti procesu principas

263.4.18. Proceso koncentracijos (operatyvumo) principas

273.4.19. Proceso ekonomikumo principas

273.4.20. Kooperacijos principas

283.4.21. Teismo sprendimo privalumumo principas

283.4.22. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos (vgtp) principas

283.4.23. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais principas

28IV tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir j subjektai

284.1. Civilini procesini teisini santyki (CPTS) samprata ir bruoai. Civilini procesini ir materialij teisini santyki sveika

294.2. CPTS atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai

294.3. CPTS elementai

294.4. CPTS subjektai, ju klasifikavimas.

294.5. Proceso dalyviai: dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai.

304.6. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas

304.7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektai

304.7.1. Fiziniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai

314.7.2. Juridiniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai

324.7.3. Valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektas

324.8. Teismas - privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas

324.8.1.Teismo vaidmuo iuolaikinje visuomenje

334.8.2. Teism ir teisj atsakomyb

344.8.3. Teismo vaidmuo civiliniame procese

354.8.4. Teismo iaikinimo pareiga

354.8.5. Teismo sudtis

364.8.6. Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka

374.8.7. Neleistinumas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl

37V tema. Civilinio proceso alys

375.1. Civilinio proceso ali samprata. Iekovas ir atsakovas. alis materialija ir procesine teisine prasme.

385.2. ali esminiai bruoai . ali procesins teiss ir pareigos

385.3. ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu

395.4. Tinkama ir netinkama alis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama

395.5. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas

415.6. Procesinis teisi permimas

42VI tema. Tretieji asmenys civiliniame procese

426.1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, poymiai, rys ir reikm

436.2. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus; j skirtumai nuo iekovo

446.3. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. J skirtumas nuo bendrinink ir nuo netinkamos alies

456.4. Treij asmen procesins teiss ir pareigos

45VII tema. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese

457.1. Prokuroro, kit valstybs ir savivaldybi institucij bei fizini asmen, ginani viej interes, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos, procesins teiss ir pareigos

467.2. Prokuroro (P) dalyvavimas civiliniame procese.

477.3. Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani viej interes, dalyvavimas civiliniame procese.

477.4. Valstybs ir savivaldybi institucij traukimas arba j stojimas proces duoti ivad byloje.

487.5. Grups iekinys.

488 TEMA. ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE.

488.1. Atstovavimo CP samprata. Atstovavimo CP skirtumai nuo atstovavimo materialinje teisje.

488.2. Atstovavimo CP tikslas ir rys. Atstovavimas pagal statym ir pagal susitarim.

508.3. Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme.

508.4. Atstovo teisme procesin padtis, galiojimai ir j forminimas.

518.5. ADVOKATO TEISIN PADTIS CIVILINIAME PROCESE

538.6. Kuratorius civiliniame procese

539 TEMA. Civilini byl priskirtinumas teismams ir teismingumas

539.1. Teism kompetencijos svoka ir rys

539.2. Civilini byl priskyrimo teismams samprata ir principai

559.3 Teisme nagrintinos bylos. Teismo ir kit ginus dl teiss sprendiani institucij kompetencijos atribojimas

569.4 Civilini byl teismingumo samprata ir rys

579.4.1. Rinis (dalykinis) teismingumas

579.4.2. Teritorinis teismingumas ir jo rys: bendrasis, alternatyvusis, iimtinis, sutartinis, keli susijungusi byl teismingumas

599.4.3 Funkcinis teismingumas

599.5 Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilins bylos, teismo priimtos inion, perdavimo kitam teismui tvarka. Gin dl teismingumo neleistinumas.

599.6 Bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism kompetencijos atribojimo klausim sprendimo tvarka

6010 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos.

6010.1 Procesiniai terminai: reikm, rys, samprata, skirtumai nuo kit termin

6010.2. Procesini termin skaiiavimo taisykls

6010.3. Procesini termin paeidimo teisiniai padariniai

6110.4. Procesinio termino sustabdymas, pratsimas ir atnaujinimas

6110.4.1. procesinio termino sustabdymas

6110.4.2. Procesinio termino pratsimas

6110.4.3. Procesinio termino atnaujinimas

6210.5. Teismo nuobaudos samprata, paskirtis ir rys. Teismo nuobaud skyrimo pagrindai ir tvarka. Teismo nuobaud apskundimas.

6311 tema. BYLINJIMOSI ILAIDOS. USTATAS

6311.1. Bylinjimosi ilaid civilniame procese samprata, reikm ir rys.

6311.2. yminis mokestis: samprata, rys ir dydis.

6311.2.1. yminio mokesio rys ir dydis

6411.2.2. Iekinio suma ir jos nustatymo tvarka

6411.2.3. Atleidimas nuo M ir M atidjimas.

6411.2.4. M grinimas

6411.3. Su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos

6411.3.1. Ilaidos susijusios su sumomis, imoktinomis liudytojams, ekspertams, vertjams, bei su vietos apira.

6511.3.2. Atsakovo paiekos ilaidos.

6511.3.3. Ilaidos, susijusios su procesiniu dokument teikimu.

6511.3.4. Ilaidos susijusios su teismo sprendimo vykdimu.

6511.3.5. Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos

6611.3.6. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu. Kitos btinos ir pagrstos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu

6811.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas alims ir j atlyginimas valstybei

6811.4.1. Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas

6811.4.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinys patenkinamas i dalies

6811.4.3. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis

6911.4.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas,kai byla baigiama be teismo sprendimo

6911.4.5. Bylinjimosi ilaid paskirstymas esant asmen daugetui

6911.4.6. Bylinjimosi ilaid paskirstymas ypatingosios teisenos bylose

7011.4.7. Bylinjimosi ilaid paskirstymas nustaius, kad alis piktnaudiavo procesu

7011.4.8. Bylinjimosi ilaid atlyginimo sumainimas

7111.4.9.Bylinjimosi ilaid atlyginimas valstybei

7111.4.10. Bylinjimosi ilaid paskirstymo procedriniai klausimai

7111.5. Ustato samprata ir paskirtis

7212 tema. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS

7413 TEMA. Iekinys ir atsakovo gynimosi priemons.

7413.1. Gino teisenos samprata ir esm

7513.2. Iekinio svoka. Iekinys vienas i pagrindini civilini teisi gynimo bd

7513.3. Teis iekin materialija ir procesine prasme

7613.4. Iekini rys

7613.5. Iekinio elementai. Iekinio dalykas. Iekinio pagrindas.

7713.6. Iekinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas, iekinio atsimimas, atsisakymas ir iekinio paripainimas

7713.6.1. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas

7813.6.2. Iekinio pareikimo atsimimas

7813.6.3. Iekinio atsisakymas

7813.6.4. Iekinio pripainimas

7913.7 Atsakovo interes gynimo bdai

7913. 8. Taikos sutartis

80XIV tema: LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS

8014.1. Laikinj apsaugos priemoni samprata, reikm ir rys

8214.2. Laikinj apsaugos priemoni (LAP) skyrimo slygos

8214.3. Praym dl LAP taikymo nagrinjimo tvarka

8214.4. Galim atsakovo nuostoli dl LAP taikymo atlyginimo utikrinimas

8314.5. LAP galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas

8314.6. Teismo nutari dl LAP vykdymas ir apskundimas

8414.7. Atsakomyb dl LAP paeidimo

8415 TEMA. RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE

8415.1. rodinjimo CP samprata, tikslai, reikm.

8515.2. rodinjimo etapai: fakt ir rodym nurodymas, rodym pateikimas, rodym rinkimas, tyrimas ir vertinimas. Nauj rodym pateikimo ribojimas CP stadijose.

8615.3. rodinjimo pareiga ir jos paskirstymas alims

8715.4. Aplinkybs, kuri nereikia rodinti

8715.4.1. Aplinkybs teismo pripaintos visiems inomomis (CPK 182 str. 1 p.)

8715.4.2. Prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2, 3 p., 279 str. 4 d.)

8815.4.3. Teisins prezumcijos (CPK 182 str. 4 p.)

8815.4.4. Fakt pripainimas (CPK 182 str. 5 p.)

8915.5. rodym svoka ir poymiai. rodym ssajumas ir leistinumas. rodym klasifikavimas.

8915.5.1. rodym svoka ir poymiai

8915.5.2. rodym ssajumas (180 str.)

8915.5.3. rodym leistinumas

9015.5.4. rodym klasifikavimas

9015.6. rodinjimo priemons civiliniame procese

9115.6.1. ali ir treij asmen paaikinimai

9115.6.2 Liudytoj parodymai (CPK 189 196 str.)

9215.6.3 Raytiniai rodymai ir j rys. (CPK 197 - 203 str.)

9415.6.4 Daiktiniai rodymai (CPK 204 209 str.)

9415.6.5. Apiros protokolas (CPK 210str)

9415.6.6. Eksperto ivada (CPK 191str, 212str, 213str, , 214str, 216 str, 217str.)

9515.6.7. Kitos rodinjimo priemons (CPK 220str, 57str )

9515.7. rodym utikrinimas. Teismo pavedimai (CPK 174str, 221str, 222str, 223str, 224str)

9516 TEMA. Civilins bylos iklimas

95Teis kreiptis teism teismins gynybos. Prielaidos ir ios teiss tinkamo realizavimo slygos. Iekinio forma ir turinys.

96Atsisakymas priimti iekin

97Iekinio trkum itaisymas.

97Iekinio primimas, civilins bylos iklimas.

97Keli reikalavim sujungimas, iskyrimas.

97Civilins bylos iklimo teisins pasekms.

9817 TEMA. Pasirengimas nagrinti byl teismo posdyje

98Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teismo posdyje stadijoje tikslas ir reikm.

98Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme terminai.

98Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje.

98ali ir kit proceso dalyvi teiss ir pareigos pasirengimo nagrinti byl teisme metu.

99Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis byl nagrinti teismo posdyje.

99Atsiliepimas iekin.

99Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai

99Pasirengimas nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu (CPK 227 str.)

99Paruoiamieji dokumentai, j rys ir turinys

10018 TEMA. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje

100Civilins bylos nagrinjimo teisme stadijos reikm, nagrinjimo teismo posdyje formos, teismo posdi skyrimas, vieta.

100Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso tvarka.

100Teismo posdio sudedamosios dalys.

101Parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas (CPK 228 230 str.).

101Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi neatvykimo teismo posd teisins pasekms (CPK 246 247 248str.)

102Bylos nagrinjimas i esms (rodym tyrimas) CPK 249-251str.

102Baigiamosios kalbos ir replikos (CPK 253 254str.)

102Teismo sprendimo primimas ir paskelbimas.Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Pastabos dl teismo posdio protokolo.

103Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje raytinio proceso (RP) tvarka

103Teismo posdio pirmininkas (TpP)

103Bylos nagrinjimo atidjimas ir sustabdymas

106Bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo dl gino esms

106Bylos nagrinjimo atidjimo ir bylos sustabdymo skirtumai

107Pareikimo palikimo nenagrinto samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms.

108Bylos nutraukimo samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms

10919 TEMA. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos

109Teismo sprendimo primimo tvarka

109Teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas

110Teismo sprendimo forma ir turinys.

110Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas

110Teismo sprendim rys

111Dalinis sprendimas

111Preliminarus teismo sprendimas.

111Teismo sprendimas u aki (toliau SUA) : reikm, primimo slygos ir tvarka, turinys, teismo sprendimo u aki perirjimo tvarka

112Teismo sprendimo siteisjimas. siteisjimo teisins pasekms.

113Teismo sprendimo trkum itaisymas

113Papildomas teismo sprendimas

114Teismo sprendimo iaikinimas

114Raybos ir aritmetini klaid taisymas

114Teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymas, sprendimo vykdymo utikrinimas.

114Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti.

115Teismo sprendim ir nutari skubus vykdymas

116Teismo sprendimo vykdymo atidjimas, idstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas.

116Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutari rys, primimo tvarka ir turinys

116Pirmosios instancijos nutari siteisjimas

117Teismo rezoliucija

I tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas

1.1. Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimo formos

Ginas dl teiss tai individualaus pobdio teisinis konfliktas tarp fizini ir (arba) juridini asmen interes.

Dvi rys:

a) asmens teiss paeidimas (paeidiama asmens teis)

b) asmens teiss ginijimas (uginijama asmens teis)

Subjektini teisi gynimo formos:

a) savigyna,

b) tiesiogins gino ali derybos,

c) teisi gynimas valstybinse bei visuomeninse institucijose.

a) Savigyna seniausia forma. Iimtinis teisi gynimo bdas. Savigynos ribos siaurai apibrtos. Pagal CK 6.253 8 dal tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompeteting valstybs institucij pagalbos. Turi bti atlyginta ala, jei savigyna panaudota nesininga, neprotinga arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais. Su savigyna kreditoriaus interes gynimo forma tiesiogiai susijusi CK tvirtinta daikto sulaikymo teis.

Btinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); btinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis);

b) Tiesiogins derybos (pretenzij pareikimas) alys tariasi be tarpinink.

c) 1.Valstybs institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybs, policija ir t.t.)

2. Visuomenins institucijos: arbitraas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo arbitraas ir t.t.)

Arbitrao rys:

a) institucinis (Vilniaus komercinio arbitrao teismas)

b) ad hoc

c) nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis

Lietuvoje galimas ikiarbitrainis tarpininkavimas(alys kreipiasi komercin arbitra, praydamos ikiarbitrainio tarp.)

Gin sprendimo bdai dar gali bti:

a) Formalus gin sprendia asmenys ar institucijos, kuri veikl detaliai reglamentuoja teiss normos.

Teismins gynybos privalumai:

teisme utikrinama teisin taika, stabilumas

utikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (i neformali tik arbitrao)

byl nagrinja profesionals teisininkai

teismo proceso taisykls leidia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir ties

teisme galima taikyti laikinsias apsaugos priemones (turto aretas)

teism padarytos taikymo ir fakt nustatymo klaidos gali bti itaisytos auktesns instancijos teisme

numatyta galimyb atleisti nuo bylinjimosi ilaid bei suteikti valstybs garantuojam teisin pagalb.

b) Neformalus pai gino ali nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, treij teismas). Galima susitarti dl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos.

Prieastys dl ko verta rinktis neformalius bdus:

bylintis teisme yra brangu

teismo procesas vyksta ilgai

teismo procesas labia formalizuotas (grietai reglamentuotas)

vieas procesas, apie j suino daug paalini

teisme atkuriama teisin, bet ne socialin taika

Mediacija gin sureguliavimo procedra, kurios paskirtis padti alims susitarti, susitaikyti ar isprsti gin taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (specialiai pasireng teisjai arba teisj padjjai)

Neformals gino sprendimo bdai turi atitikti ias slygas:

-valstyb turi suteikti alims garantijas pripainti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje arbitra, taip pat ir usienio, yra pripastami ir vykdomi).

- valstyb neturt nepagrstai reikalauti,kad prie kreipdamosi teism, alys privalomai pabandyt neformalius bdus.

1.2. Teis teismin gynyb viena pagrindini asmens teisi. Teis gynyb LR Konstitucijoje ir kituose teiss altiniuose.

Teiss teismin gynyb turinys labai platus. Ji tvirtinta tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teiss aktuose.

Konstitucijos 30 str. tvirtinta konstitucin teis teismin gynyb tai asmens teisinio statuso, teisnumo sudedamoji dalis, materialija teisine prasme reikianti teis iekinio patenkinim, procesine teis kreiptis teism su iekiniu, nors byl inagrinjus i esms gali paaikti, kad teis nepaeista.

siteisjs teismo sprendimas yra privalomas visiems. Teisingum vykdo teismas (bendros komtetencijos ir administraciniai; Europos mogaus Teisi Teismas).

Bendruosius bruous, principus nustato Konstitucija ir (detalizuoja) Teism statymas (teisingum vykdo teismas; teisjai yra nepriklausomi; visi pilieiai turi teis teismin gynyb ir t.t.). Bylas civilinio proceso tvarka nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (vadovlis nagrinja j struktr ir t.t., visa tai inoma ( )

Yra ir teismams nepriskirtin byl nenagrinja dl ikeldinimo i gresiani sugriti gyvenamj patalp ir i viebui (ikeldinama remiantis prokuroro sankcija). Bylas, kylanias i administracini teisini santyki ir konkurencijos bylas nagrinja administraciniai teismai pagal Administracini byl teisenos statym. mogaus teises ir laisves gina baudiamieji statymai. Baudiamojoje byloje gali bti pareiktas ir civilinis iekinys, jis rodinjamas pagal BPK nuostatas, j padavs iekovas atleidiamas nuo yminio mokesio.

Konstitucin asmens teis teismin gynyb apima ir jo teis sksti teismo sprendim auktesniajai teismo instancijai. Galima kreiptis ir tarptautines institucijas (turi bti ratifikuotos sutartys. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij Lietuva ratifikavo 1995m.). Europos mogaus Teisi Teism asmuo gali kreiptis teikdamas peticij, dl konvencijos paeidimo. Peticijos priimtinumo slygas tvirtina 35 Konvencijos straipsnis:

1) Teismas gali priimti nagrinti byl tik poto, kai buvo panaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons ir ne vliau kaip per 6 mn. Nuo galutinio sprendimo primimo paioje valstybje.

2) Teismas nepriima nagrinti peticijos jei i yra:

i. Anonimin

ii. Pagal esm tokia pati koki nagrinjo teismas ir peticijoje nra joki reikming bylai jaun duomen

iii. Jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos nuostatomis

iv. Jeigu peticija nepriimtina pagal straipsn.

Asmens teises ir laisves gina vairi teiss ak normos.

1.3. Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su materialiosiomis teiss akomis

Skiriamos materialiosios ir proceso teiss akos.

Materialioji teis nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas tai reguliuojamoji teis (CT, DT, T ir t.t.). Skiriami trys materialiosios subejktins asmens teiss elementai:

a) Teis naudotis savo teise

b) Teis reikalauti i kit asmen atlikti pareigas, atitinkanias turim teis

c) Teis reikalauti gynybos i valstybs institucij, kai trukdoma gyvendinti savo teis.

Proceso teiss akos reguliuoja teisinius santykius ginant paeistas materialisias teises ir nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis ir kaip utikrinti jos gyvendinim. Civilinio proceso teis reglamentuoja civilini byl teismin nagrinjim.

Materialiosios ir proceso teisi santykis patekiamas kaip pono ir tarno, vaisto ir gydytojo.

Materialiosio ir proceso teiss skirtumai:

1) Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios.

2) Mat. t. Padarini sukelia ir be valstybs institucij veiksm.

3) Proceso teis padeda utikrinti mat. t. Efektyvum.

4) Mat. t. Yra privatins teiss dalis, o proceso t. bdingi tiek privatins tiek vieosios teiss elementai.

5) Civilini santyki subjektai mat. t. gali pasirinkti, o proceso t. ne.

6) Mat. t. nustato bendro pobdio elgesio taisykles, todl yra reguliuojamoji, o porceso t. skirta ginti paeistas teises, todl yra apsaugin.

Materialiosios ir proceso teiss ryys per civilinio proceso teiss institutus

ali institutas. i svoka vartojama tiek mat. tiek proceso teisje. Nevisada mat. t. ir proceso t. alys sutampa.

Treij asmen institutas. traukti ar ne konkret asmen proces treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, nurodo materialioji teis (pvz.: CK 6.322)

Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas sutampa su civiliniu teisnumu ir veiksnumu.

rodymai. Kokie rodymai yra leistini ir kokie susij su konkreia byla nurodo mat. t. (pvz. CK 1.93)

Proceso teiss akos viena nuo kitos atribojamos pagal dalyk ir metod. (CPK ir BPK). Bendri bruoai: vykdo teisingum, bendri konstituciniai ir kiti principai. Kiekviena materialioji teiss aka savo proceso neturi, vadinasi proceso teiss akos yra universalios.

1.4. CPT funkcijos ir udaviniai, tikslai

Pagrindin CPT funkcija reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje.

CPT udaviniai:

1) CPT turi tvirtinti ios teiss akos principus, kuriais remiantis turi bti reglamentuotas CP.

2) CPT turi reglamentuoti Cp dalyvi teisin padt.

3) Nustatyti bdus ir priemones, kuriomis ginama paeista teis.

4) Nustatyti pricesinius bdus ir priemones asmeniui gyvendinti jam priklausani subjektin teis, kai dl jos nra gino (ypatingoji teisena)

5) Nustatyti atskir byl kategorij ypatumus

6) Kartu turi reglamentuoti ir utikrinti teiss aikinim bei pltojim.

CPT tikslai statymo leidjo suformuluoti siekiai. Lietuvoje pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis.

2002 m. CPK tikslai suformuluoti 2 str.

1.5. CPT dalykas ir metodas. CPT svoka ir sistema.

CPT reguliavimo dalykas CPK 1 str. reguliuoja teismo ir kit CPT santyki subjekt veikl nagrinjant ir sprendiant C bylas. Dalykas pats CP.Reguliavimo metodas (metodas bdai, kuriais teiss normos reguliuoja santykius(t.y. dalyk)) 1.CP bdingas imperatyvus metodas (daug CPK norm imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjekt elgesio model).

2. disponuodami materialija subj. teise asmenys turi didel veiksm laisv , adekvatu toki galimyb utikrinti ir procese(toliau P)(pvz. gali kelti byl, gali nekelti) -> bdingas ir dispozityvus metodas.

3. i 1 , 2 darytina ivada jog CPT reguliavimo metodas yra mirus.

CPT svoka.

CPT - vieosios teiss dalis (CP sprendiamos ne tik privaios bylos, bet ir bylos , kuriose tam tikra suinteresuotum turi ir valstyb, visuomen ar jos dalis ->eimos, bankroto, darbo, restruktrizavimo bylos, BET CP esm visada yra privati, nes CP tvarka sprendiamas ali privatus ginas). CPT miri teiss aka, turinti ir vieosios ir privatins teiss bruo.

CPT sistema teiss norm (TN), reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant C bylas bei vykdant teismo sprendimus. Kodifikuota teiss aka. Pagrindins nuostatos CPK.

Sistema: (CPK)

1. Bendrosios nuostatos aktualios visoms stadijoms

2. Procesas 1-osios instancijos teisme TN reguliuoja byl nagrinjim gino teisenos tvarka ir sprendim bei nutari primimo tvark 1-osios instancijos teisme.

3. Teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrols formos bei proceso atnaujinimas byl perirjimas apeliacine bei kasacine tvarka. P 1-osios instancijos teisme ir P apeliacins instancijos teisme reglamentuojanios TN sveikauja kaip bendros su specialiosiomis.

4. atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai- atskir gino byl nagrinjimo ypatumai, supaprastinta tvarka

5. Ypatingoji teisena 6. Vykdymo procesas

7. Tarptautinis CP - byl, turini usienio element nagrinjimo tvarka, usienio teism ir arbitra sprendim ir nutari pripainimas ir vykdymas Lietuvoje.Jei yra prietaravim tarp CPK ir kit st., teismas turi vadovautis CPK, iskyrus atvju, kai kodeksas numato kitaip.

Sistemos dalys:

1. Bendroji dalis klausimai, bendri visam CP(principai, byl paskyrimas teismams, teismingumas, atstovavimas, P dalyviai ir t.t. CPK I d., II d. XIII skyrius.

2. Ypatingoji dalis CPT santyki subjekt veikla atskirose CP stadijose, atskir kategorij byl nagrinjimas, byl su tarptautini elementu.

1.6. CP modeliai ir j esm

Modelio esm charakterizuojantis bruoas teismo ir gino ali santykis(teisjo aktyvumas).

Atsivelgiant teismo vaidmen, teisjo ir gino ali santyk rodinjimo procese, CP altinius, atskir CP princip turin susiklost modeliai:

1. rungimosi grynai rungtinikas, su teisjo aktyvumo uuominomis. Bdingas bendrosios teiss sistemos alims. Bruoai: teisjas pasyvus, bealikas arbitras, nesikia ali gin, negali ali skubinti, negali apklausti liudytoj, reikalauti raytini rodym

gino alys aktyvios sprendia kokius procesinius veiksmus atlikti, kontroliuoja rodym tyrimo procedr.

Formalios tiesos principas teismas neturi pareigos aikintis tikrsias bylos aplinkybes

Teismas kontroliuoja proceso eig utikrin tvark procese.

2. tardomasis/inkvizicinis teismas aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas. Bruoai:

teismas aktyvus

alys palyginti pasyvios

Gryno modelio nra -> mirus modelis.

CP modeli tobulinimo ir suartjimo rezultatas socialinio CP mokykla Bruoai: remiasi tuo , kad asmen lygyb yra tik formali.

Manoma, kad turi bti atsivelgiama visuomens interesus kuo greiiau atkurti gino paeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisin taik ir saugum.

Grindiama CP koncentruotumu, aktyviu teisjo vaidmeniu.

tvirtintas teisjo vadovavimo CP principas gali pareigoti alis patikslinti reikalavimus, pateikti papildom rodym, kartais perengti reikalavim ribas ar rinkti rodymus savo iniciatyva, vadovauti bylos parengimo teisminiam nagrinjimui stadijai ir t.t.

Krjas Francas Kleinas

Siekiama nustatyti materiali ties t.y. kiek galima tikresnius tarp ali susiklosiusius materialiuosius teisinius santykius.

Yra numatytos teismo aktyvumo ribos teismas negali priteisti to, ko iekovas neprao ar kit pagrindu. Teismo aktyvas galimas tiek kiek numato st.(formalija prasme), negalima viryti reikalavimo sumos, pakeisti iekinio dalyk ir pagrind (ribotumas materialija prasme).

1.7. CPT raida Lietuvoje

Teism sistem ir CP Lietuvoje reguliavo 1529,1566,1588 m. Lietuvos Statutai, kuriose buvo tvirtintas senovs romn ir kanon teiss procedr paveiktas CP modelis. Vliau Lietuvoje veik 1864 m. Rusijos civilins teisenos statymas, parengtas Pranczijos CPK pagrindu (liberalusis CP modelis). Lietuvos CPK tarpukario laikotarpiu Lietuvoje parengtas nebuvo. Nebuvo ir poreikio, nes Rusijos CP tuo laikmeiu buvo vienas paangiausi Europoje ir atitiko soc. bei ekonominius valstybs poreikius.

Lietuv inkorporavus TSRS, jos teritorijoje 1942 1990 galiojo TSRS teiss aktai. Tuo laikotarpi teismas turjo labai didelius galiojimus socialistin CP model galima laikyti artimu tardomajam. Teismas turjo pareig nustatyti objektyvi ties byloje. Teismas turjo rinkti rodymus savo iniciatyva, perengti iekinio reikalavimo ribas, kasacinis procesas ir bylos perirjimo procesas galjo bti pradtas be ali valios.

1964m.buvo priimtas Lietuvos TSR CPK, kuris galiojo iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1990m., vliau su pakeitimais iki 2003 sausio 1d. Pirmaisiais nepriklausomybs metais iliko tardomojo modelio CP.

Lietuvai tapus TS dalimi, buvo reorganizuota ir teism sistema. Teismai buvo sudaromi i renkam teisj ir teismo tarj.

1.8. CP modelis Lietuvos CPT

2002 vasario 28 statymu buvo priimtas naujasis LR CPK, sigaliojs nuo 2003 sausio 1. naujojo CPK rengjai vadovavosi socialinio CP modeliu. Soc. CP teorija P koncentruotum ikl ir pagrind kaip savarankik princip, kuris siejamas su teismo pareiga teisingai inagrinti byl.->aktyvaus teisjo vaidmens utikrinimas.

Naujajame CPK teisjas: aktyvus, siekiantis greito, ekonomiko proceso bei materialios tiesos nustatymo byloje, rpinasi kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu -> nustatyti materiali ties byloje.

sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus lemia ali valia, BET teismas gali pasilyti alims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirpinti atstovavimu, pateikti papildom rodym.

1.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT

CP CPT santyki subjekt procesin veikla, kurios metu nagrinjamos ir sprendiamos C bylos teisme, teism sprendim ir nutari vykdymo, usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo klausimai. CPT TN, reguliuojani CPT subjekt veikl, sistema(CPT dalykas CP).

Teismo procesin veikla tai. pvz iekinio ar kit procesini dokument primimo klausimo sprendimas, procesini termin skirimas, rodym vertinimas ir t.t.

ali ir kit dalyvaujani byloje asmen veikla prasideda nuo iekinio pareikimo ir tsiasi iki bylos inagrinjimo ir esms ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais iki teismo sprendimo vykdymo.

Kiti P dalyviai liudytojai, ekspertai, vertjai ir kt. atlieka statymu jiems pavestas pagalbines funkcijas CP.

1.10. CP teisenos

LR CPT skiriamos 2 CP rys (CP teisenos; teisena speciali byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties C byloms nagrinti):

1. iekinio / gino nagrinjamos bylos , kylanios i privatins teiss norm reguliuojam teisini santyki, ikeliamos pareikiant iekin. Laikoma pagrindine. Nagrinjami ali, turini prieingus interesus, ginai. Iekovas kreipiasi teism dl tariamai paeistos ar ginijamos subj. t. gynimo ir reikalavim skiria atsakovui, kuris tariamai turi pareig atsakyti pagal pareikt iekin.2. ypatingoji teisena bylos nagrinjamos nesant gino dl teiss. Apsaugin teisena. Paskirtis padti gyvendinti ir realizuoti subj,t,, kurios nra paeistos. Nagrinjamos vairios bylos )CPK 442 str.). Taisykls 443 str. Jeigu ypatingos teisenos normos tam tikr klausim nereglamentuoja, subsiadiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos.Kai kurias byl kategorijas sunku priskirti vien tam tikrai teisenai ar byl nagrinjimo ypatumams. Literatroje yra nuomon, kad teisen atskirimo kriterijus st. leidjo valia.

1.11. CP stadijos

CP stadija procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini santyki tam tikram tikslui pasiekti visuma.

LR CP skiriamos 7 stadijos:

1. C bylos iklimas (CPK 135 138) teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas iekinys arba pareikimas, teismas svarsto jo primimo klausim, jeigu iekinys atitinka statymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimama, laikoma, kad byla ikelta. Paprastai teismas negali pradti proceso savo iniciatyva.

2. pasirengimas teisminiam nagrinjimui (CPK 225 233) teisjas ir dalyvaujantys byloje asmenys atlieka parengimo teisminiam nagrinjimui veiksmus, kad byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje. alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipainti su vieni kit argumentais, pateikti rodymus, suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Gali bti raytinis, odinis.

3. teisminis bylos nagrinjimas pagr. stadija (CPK 153 224, 234 258, 259 296 str.) apima teismo posd, rodym jame ityrim ir vertinim, bylos aplinkybi nustatym, sprendimo ar kito procesinio dokumento ubaigiant byl primim. Teisminis nagrinjimas paprastai vyksta vieai, odiu. i stadija baigiama sprendimo ar nutarties nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint primimu.

- [ 1 3] pagrindins stadijos (btinos isprsti byl)

4. apeliacija ( CK 301 339) nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari teistumo ir

pagrstumo patikrinimas. Pradedama dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Galima vis nesitaisjusi sprendim ir nutari, iskyrus st.numatytas iimtis. Padavus apeliacij, procesinio sprendimo suteisjimas sustabdomas ir pagal bendr taisykl negali bti vykdomas.

5. vykdymo procesas (CPK 583 779) siekiama gyvendinti teismo sprendim. Jei nevykdomi teism sprendimai bylose dl priteisimo, taikomas priverstinis sprendimo vykdymas. Bylose dl pripainimo teisini padarini alims atsiranda nuo teismo sprendimo siteisjimo momento(vykdyti nereikia, gyvendinamos/realizuojamos savaime)

6. kasacija (CPK 340 364) siteisjusi sprendim ar nutari teistumo patikrinimas. Tikslas vienodos teism praktikos visoje valstybje formavimas. Kasacinis teismas LAT byl nagrinja tik teiss taikymo aspektu ir bylos aplinkybi nenustatinja, rodym netiria. Kasacija negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bet tam tikrose ginuose, kai ginijama suma maesn nei 5 000, kasacinio skundo primimo klausim sprendia 3 j teisj kolegija.

7. proceso atnaujinimas ( CPK 365 374) pakartotinis bylos nagrinjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybms. Praym gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat netrauktieji bylos nagrinjim asmenys, jei siteisjs teismo sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statymu saugomus interesus. Prayti atnaujinimo gali ir gen. prokuroras. Specifinis institutas nes nepriklauso nuo gino ali -> nra instancija.

- [4 7 ] fakultatyvios.

Kiekviena byla vis stadij neprivalo pereiti. Prasidjs CP turi vykti nuosekliai i vienos stadijos pereidamas kit, n viena stadija negali bti praleista.

1.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis

Tarptautinis CP, kai kuri autori nuomone, yra savarankika nacionalins teiss aka. Kai kas mano, kad tai sudedamoji tarptautins privatins teiss dalis arba kad sudedamoji tarptautins vieosios teiss dalis.

Reguliavimo dalykas - santykiai, susiklostantys nagrinjant tarptautinio pobdio C byl (dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi vaikl nagrinjant ir sprendiant tarptautinio pobdio C bylas bei vykdant tokiose bylose priimtus sprendimus). CPK VII dalis.

Normos reguliuojanios byl su tarptautiniu elementu nagrinjama teismuose, yra sudedamoji nacionalinio CPT dalis.

1.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina.

CPT mokslas ini apie CPT visuma.

CPT mokslo aka daugelyje valstybi pradta pltoti nuo XIX a. vid., kai atsirado pirmieji CPT vadovliai. CPT mokslo tyrinjimo dalykas yra labai platus.

CPT mokslo sistemos dalys:

1. CPT mokslo dalykas, metodas, sistema, soc. Funkcijos, ryys su kitais mokslais, mokslo istorija

2. CPT reguliavimo teorins koncepcijos, CPT dalykas, metodas, sistema, principai, santykiai, rodinjimas

3. teismin valdia, norm sistema

4. CP, stadijos, teisenos, dalyvi veiksmai

5. usienio valstybi CP

6. tarptautinis CP

7. teism praktika C bylose, jos reikm, analiz

8. CPT raidos perspektyvos

CPT mokslo metodai norm turinio tyrimas, prietaravim tarp norm nustatymas, norm taikymo rezultat ir j takos visuomeniniams santykiams analiz; sociologiniai tyrimo metodai; istorinis, lyginamasis.

LR CPR mokslas kaip savarankika teiss mokslo aka yra palyginti visai jauna.

Mokslininkai Mays, Romeris, Leonas, eruolis, Vitkeviius, Mikelnas, Vlyvis ir kt.

Pagr .mokslo udavinys su mokslinio tyrimo metod pagalba siekti kuo efektyvesnio CT tiksl gyvendinimo praktikoje.

CPT mokymo disciplina CPT studijos.

1.14. iuolaikins CPT raidos tendencijos

Pagr. tendencija abipusis 2-j teisni sistem, tvirtinusi skirtingus CP principus bei skirting teismo ir ali vaidmen CP, suartjimas. Rungimosi P modelio valstybse auga statym reikm, kontinentins teiss sistemoje teismo ir teismo precedento vaidmuo. Maja sistem princip turinio skirtumai.

Pagr. Lietuvos CPT ir CPT mokslo tendencija atskleisti vairi CPT institut turin, CPT sistem, reglamentavimo trkumus, spragas.

CPT raid lemia poreikis derinti bei vienodinti valstybi ES ir ET nari tiek materialij, tiek proceso teis.

II tema. Civilinio proceso teiss altiniai

2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata

altinis- 1. formalija prasme- iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma.

2. materialija prasme- visuomens ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai,

lemiantys TN turin ir padedantys nustatyti j prasm.

Daniausiai suprantama formalija prasme.

2.2. Teiss altini klasifikacija.

1. galiojantys

2. istoriniai

CPT altiniai:

1. tiesioginiai (pirminiai)- a) bendrieji teiss principai b) raytin (statutin teis):

- nacionaliniai CPT (statymai, postatyminiai a.)

- tarptautinio CPT

c) teisiniai paproiai

2. netiesioginiai (fakultatyvus)- TN taikymo ir aikinimo rezultatas

a) teism praktika

b) teiss doktrina

c) statym rengimo darbai

2.2.1. Tiesioginiai(pirminiai) T :

Materialieji TN daro tak tiek teiskrai, tiek teiss taikymui.teisingumo ir vertybi samprata visuomense kinta.

Principai svarbiausi teiss esms reikimosi bdai, pagrindins teisins idjos, vertybs, kurios nuodo, kaip konkreiomis tiess normomis turi bti reguliuojami moni santykiai. Juos tvirtina atitinkamos TN , suformuluoja teism praktika ar teiss doktrina.

Raytin (statutin teis)- statym leidybos proceso metu atsirad T.

LR Konstitucija

LR konstituciniai statymai- turi didesn gali nei paprasti statymai.

Programiniai statymai- nustato valstybs ekonomins ir socialins veiklos

tikslus, bet ne teiss normas, reguliuojanias teisini

santyki subjekt elges. LR K-oje nenumatyti.

kodifikuoti statymai

paprastieji (ordinariniai) st

postatyminiai aktai paparstai valdymo aktai. Jais realizuojamos st. normos.

Jie negali pakeisti st.norm ar nustatyti nauj.

- vienkartinio galiojimo

- nuolatinio galiojimo

LR K-oje statym leidybos delegavimas nenustatytas. Nustatytos reguliavimo ribos (pvz.: mogaus teises lieiantys klausimai gali bti reguliuojami tik statym lygiu).

Konstitucija- svarbiausias, pagrindinis alies statymas, isiskiriantis savo aukiausia teisine

galia, ypatingu turiniu, sudtingesne primimo ir keitimo tvarka, reikme teisinio

reguliavimo sistemai. (r. Konstitucinio Teismo 2004 m gegus 25d nutarim)

LR K-ija tvirtina:

Teism sistem (LRK 111 str)

CP principus:

- valdi padalijimo (LRK 5 str)

- vieumo (LRK 117str)

- teismins gynybos prioriteto ir universalumo (LRK 30 str)

- proceso kalbos (LRK 117str)

- lygiateisikumo (LRK 29 str)

- teisj ir teism nepriklausomumo bei iimtins teiss vykdyti teisingum s

suteikimo teismui (LRK 109 str)

tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb (LRK 6 str)- svarbu, nes galima upildyti teiss spragas, isprsti kolizijas.

LAT: Tiesiogiai K-ijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, neprietaraujantys K-ijai.

galiojim tik paskelbt ir K-jai neprietaraujani statym.

draudim versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius.

teis pilieiams sksti valstybs ar savivaldybs staig ar pareign veiksmus ir sprendimus.

teisjo teis kreiptis Konstitucin Teism dl statymo ar kito TA atitikties K-jai.

Btinos slygos:

1. yra pagrindas manyti, jog TA neatitinka K-ijos

2. statymas ar kitas TA turi bti taikomas nagrinjamoje byloje

3. TA svarstymas priklauso KTeismo kompetencijai

Argumentai pateikiami ne kaip byloje dalyvaujani asmen nuomon ar svarstymai, bet kaip teismo nuomon. Gali kreiptis vis grandi teismai.

teismo nepriklausomumo garantijas

savivaldybi taryb teis kreiptis teism dl j paeist teisi

Konstitucij sudaro ne tik tekstas, normos, principai, bet ir Konstitucinio Teismo doktrina. KTeismas yra vienintelis oficialus K-jos aikinimo subjektas. Jo nutarimai turi statymo gali visiems. TA negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama, kad jis prietarauja Kjai.Taiau statym panaikinti gali tik Seimas. KTeismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. Negalima dar kart priimti tokio paties TA, kuris buvo pripaintas prietaraujaniu K-jai.

Konstitucinio Teismo aktai yra pripaintini pirminiais tiess altiniais, turiniais prioritet prie statymus bei visus kitus emesns teisins galios TA.

KTeismas prims daug CPT aktuali nutarim:

CPK 53, 13, 54 str normos, kur nustatyta prokuroro teis stoti byl bet kurioje proceso stadijoje bei vykdyti prokurorin prieir civiliniame procese prietarauja K-jai.

LAT teisj galiojim nutraukim pripaino prietaraujaniu K-jai.

Pripaino prietaraujania K-jai Vyriausybs teis tvirtinti premijas LAT pirmininkui, o teisingumo ministro teis kit teism pirmininkams ir teisjams.

Nuostatos dl teisj atlyginim mainimo prietarauja K-jai.

Visuomens informavimo statymo 8 str. , tvirtindamas , kad vieosios informacijos rengjas, platintojas, jo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altinio net ir tais atvejais, kai demokratinje valstybje informacijos altin teismo sprendimu atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apsaugotos asmen konstitucins teiss ir lasvs ir kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja K-jai.

Ir dar daug visokiu nutarimu prim, kuriu mums inoti tikrai nereiks (Civilinio proceso kodeksas- priimtas 2002m, sigaliojo 2003m sausio 1 d. Daug CP norm

yra CK, kituose statymuose. Pvz CK yra procesins taisykls dl

santuokos nutraukimo- praym turinys, jo nagrinjimo ir

santuokos nutraukimo teismine tvarka, taikytinos laikinosios

apsaugos priemons ir pan.

CPK prioritetas prie kitus statymus. Taiau ir CK tvirtina CK virenybs princip. Ikilus CK ir CPK prietaravimui turt bti taikoma CPK norma, nes: 1) CK reglamentuoja civilins, bet ne proceso teiss altinius; 2) CPK yra vliau sigaliojs statymas, todl pagal norm konkurencijos taisykles, kaip naujesnis turi prioritet prie CK.

Naujame CPK pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis, kurio vienas i esmini bruo yra aktyvus teisjas, normos idstytos nuoseklia sistema, upildyta daug sprag, paalinti prietaravimai.

statymai svarbs CPT: Teism st.

Aukiausiojo Teismo Statutas

Advokatros st.

Prokuratros st.

moni bankroto st.

moni restruktrizavimo st.

Civilinis kodeksas

Kai kuriose valstybse teism statymai pripainti konstituciniais. Rengiant LR teism statym taip pat buvo siloma j priskirti prie konstitucini st. Jis turt bti konstitucinis.

Postatyminiai teiss aktai (PA)- reikmingiausi CPT yra Vyriausybs nutarimai. Juose galima

rasti CPT norm, nustatani vien ar kit gin priskyrim teismui,

kreipimosi teism prie tai pasinaudojus gino sprendimo ne

teismine tvarka galimyb ir pan.

Suteikimas Vyriausybei r atskiroms inyboms galiojim savo aktais reguliuoti CP klausimus vertintinas skeptikai:

1. teis kreiptis teism yra konstitucin, todl jos gyvendinimo tvark gali numatyti tik statymas, bet ne PA, jei nra kitokios specialios ilygos. Vyriausyb gali priimti nutarim dl statymo gyvendinimo tarkos tik specialiu Seimo pavedimu.

2. civilin proces reglamentuoja CPK ir kiti LR statymai

3. CP klausim reguliavimas Vyriausybs nutarimuose gali kelti pavoj teisingumui gyvendinti ir dl to, kad vykdomoji valdia savo TA gali riboti teismo kompetencij ir teismo nepriklausomum.

LR CPK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas tam tikr norm gyvendinimo tvark paved patvirtinti Vyriausybei (teisingumo ar finans ministrams)

CP reikms gali turti siteisj administracinio teismo sprendimai, neteistais pripain tam tikrus norminius aktus, kuri atitikties Konstitucijai ar statymams kontrol nepriklauso KTeismui. Norminiai aktai laikomi panaikintais ir negali bti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas siteistas teismo sprendimas.

Administracini byl teisenos statymas! Teism praktik formuoja dvi teismins institucijos:

LAT ir LVAT.

Tarptautinio CP teiss altiniai (tarptautins sutartys, konvencijos ir t.t.)

LR tarptautin sutartis- tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. LR ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys.LR tik ratifikuota tarptautin sutartis turi virenyb statym atvilgiu. Neratifikuotos sut. yra LT teisins sistemos dalis, taiau jos turi neprietarauti LR K-ai ir statymams.

KTeismo st.: Iankstins kontrols atveju sprendiamas klausimas, ar tarptautin sutartis neprietarauja K-jai, o represyviosios kontrols atveju gali bti sprendiama ir tai, ar buvo laikomasi tarptautins sutarties sudarymo , ratifikavimo, paskelbimo tvarkos.

Tarptautins teiss prioriteto prie nacionalin teis principas.

CP svarbiausios konvencijos,dvials ir daugiaals sutartys(ratifikuotos):

LT dvials teisins pagalbos sut su usienio valstybmis (pvz.: su Rusijos Federacija nuo 1995m)

1929m konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi u tarptautiniais veimais oru, unifikavimo.

1950m mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija su protokolais

1954m Hagos konvencija dl civilinio proceso

Ir dar milijonas kitokiu sutari, kuri vis mintinai mes tikrai nesimokysime (LT neprisijungusi prie:

1955m Konvencija dl pilietybs teiss ir nuolatins gyvenamosios vietos teiss kolizij sprendimo

1956m Konvencija dl sutartins jurisdikcijos ir t.t.

Europos Sjungos teis savarankika teiss sistema, kuri nesutampa nei su bendrja tarptautine, nei su nacionaline teise. Ji yra viresn u nacionalin teis ir tiesiogiai galioja visose valstybse narse.

ES teis - pirmin (Europos Bendrij (EAPB, EB(EEB), EAEB) steigiamosios sutartys.

- antrin (ES institucij remiantis steigiamosiomis sutartimis priimama teis):

1. reglamentas- privalomas visos apimties ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. sigalioja visoje ES, kai paskelbiamas

Europos Bendrij oficialiame leidinyje arba nuo nurodytos

datos.

2. direktyva suformuluoja udavinius ir tikslus, kurie yra visiems privalomi, taiau spendim dl j taikymo priima paios valstybs. Jos

derina tuos statymus, kuri nevienodumai trukdo bendrajai

rinkai.

3. sprendimas priimamas konkreiam klausimui sprsti, nra privalomas visuotinai visais atvilgiais. Jis privalomas tik tiems subj.,

kuriems yra skirtas.

4. rekomendacija ir ivada teisikai neprivalomi aktai. Ireikiama institucij pozicija tam tkru klausimu, silomi tam tikri

veiksmai ar elgesys...

r. 127 vadovlio psl, ten daug visokiu aktu pavadinimu (Kai ikyla kolizija dl ES reglamento reglamentuojamo klausimo ir to paties klausimo reglamentavimo tarptautinje sutartyje, ikyla klausimas k taikyti, reikia nagrinti ES teiss akt nuorodas, nustatanias j santyk su kitomis valstybi nari sudarytomis dvialmis arba daugiaalmis tarptautinmis sutartimis (konvencijomis).

Santykiuose su Latvija, Estija, kurie anksiau vyko tarptautini sutari pagrindu, dabar (nuo 2004m) vadovaujamasi ES TA pagrindu.

Teisiniai paproiai- elgesio taikyl, susikrusi per ilg lak j taikant ir sankcionuota valstybs.

Bruoai:

1. visuotinumas (universalumas)

2. ilgaamikumas

3. atitiktis morals normoms ir vieajai tvarkai

Paproi privalomumas gali kilti ne btinai i valstybs sankcionavimo, bet ir i civilins sutarties ali nuorodos ( CK 1.4 str.

2.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai

Teism praktika(teisminis precedentas) teism pateikti TN taikymo aikinimai, priimti

sprendiant konkreias bylas, taip pat teiss

taikymo klausim inagrintose bylose analiz ir

apibendrinimas.

Priklausomai nuo to, kas laikoma T, Teismo precedentas priskiriamas arba ne prie T. T klasifikacija priklauso nuo to, kokiai teisinei sistemai priskiriama valstyb:

- kontinentinei (civilins teiss)- grieta T hierarchija, aukiausi gali turi K-ija.

- anglosaksikai (bendrosios teiss)- pagrindinis T- teisminis precedentas.

Taiau pastaruoju metu ir kontinentins teiss alyse precedentas vis labiau pripastamas saltiniu..

Anglosaksikoje teisinje sistemoje pagrindinis precedento bruoas- pareigojanti jo pobdis, kuris pasireikia stare decisis (laikytis to, kas jau nusprsta) principo galiojimu su slyga, jog nagrinjaniam byl teisjui nusprendus, kad jo nagrinjama ir anksiau isprsta byla turi protingai pagrst skirtum, jam paliekama teis byl sprsti savarankikai. Dalis, kur tvirtinama privaloma teisjo suformuluota elgesio taisykl vadinama ratio decidendi.LAT formuoja vienod teism praktik:

1. skelbia nutartis, kurioms pritaria dauguma skyriaus teisj

2. analizuoja teism praktik, teikia rekomendacinius iaikinimus

3. gali konsultuoti teisjus statym ir kit TA aikinimo ir taikymo klausimais

LAT priimami ne individualaus pobdio aktai:

1. Rekomendaciniai konsultacijos teismams, LAT Senato (Plenumo) nutarimai ir jais patvirtintos tam tikr kategorij bylose apibendrinimo apvalgos.CPT svarbios:

1991 m nutarimas Dl teism praktikos taikant LR CPK normas

2000 m nutarimas Dl LR teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas

Ir dar milijonas kit (Tiek konsultacijos, tiek j apvalgos privalomosios galios teismams neturi ir nra CPT. Taiau turi praktin, metodin reikm kitiems teiss subjektams.

2. Privalomi LAT kasacine tvarka inagrintose bylose priimtose ir LAT biuletenyje Teism praktika paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai.Precedentai gali bti suformuluoti ir emesniuose teismuose, taiau tik LAT precedentai turi visuotin privalomum.

Teisminis precedentas- sprendiant konkreias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateikti

teiss iaikinimai, kurie veliau laikomi pavyzdiu sprendiant

analogikas, panaias bylas. Jo esm- teisjo teisin nuostata-

faktins bylos aplinkybs ir j teisinis vertinimas.

Precedentas- elgesio taisykl, atsirandanti anksiau u statymo leidjo vali( kai nra reikiamos TN.

LAT: T reikm teismams turi tik LAT nutartys, kuriose suformuluoti precedentai.

Precedento taikymo taisykl- galima taikyti tik panaiose bylose.

LAT biuletenyje nepaskelbtos nutartys precedentins galios neturi. Taiau vliau sako, kad turi (patys dl to neapsisprend) . Reikt visus sprendimus publikuoti vieai, taiau to kolkas dar nra.

LT teismin praktika tradicikai laikoma antriniu CPT. Mikelno nuomone, teiss aikinimas nenagrinjant konkrei byl daro LAT st leidybos institucija ir tai prietarauja valdi padalijimo principui.

Teiss doktrina tam tikru momentu teiss praktikoje susiklosiusi ar nusistovjusi reikini visuma, turinti takos teiss mokslo pltrai, teisins svokos, teisini svok formavimuisi.

Tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktiko analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose. Antrinis T.

Teiss doktrina svarbi, nes:

1. pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz

2. nealika teiss interpretacija

3. taikomas lyginamasis metodas (su kit ali teise)

4. formuluoja teiss aikinimo, argumentacijos taisykles, pateikia svok definicijas, aikina teiss princip turin ir pan.

5. bdingas stabilumas.

LT jos reikm turt augti.

statym projekt rengimo mediaga- netiesioginis T. Taikomas statym leidjo ketinimo metodas. LT ios mediagos reikm dar nepakankama.

Travaux preparatoires aikinamojo rato ir kit parengiamj dokument turinys.

2.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas.

Teiss harmonizavimas- teiss sistemos vidins darnos utikrinimas, prietaravim tarp atskir teiss dali ( institut, ak ) paalinimas, pvz. kodifikavimas.

Teiss unifikavimas- v. tarptautini dokument, primimas ir suderinimas su nacionaliniais.

CPT vienodinama keliais lygmenimis:

1. Europos Tarybos lygmuo:

Konvencijos (T ir pagr. laisvi konvencija)

Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacijos

2. ES lygmuo:

konvencijos (Madrido konvencija dl bankroto procedr)

direktyvos

reglamentai

3. JTO Tarpt. Prekybos teiss komisija (UNCITRAL)- specializuota JTO institucija, kuri pltoja ir vienodina tarpt. prekybos teisin reguliavim (konvencijos, pavyzdiniai st.)

4. Tarpt. privatins teiss unifikavimo institutas (UNIDROIT)- tarpvyriausybin inst., skirta vienodinti privatin materiali teis.

5. Hagos tarpt. privatins teiss konferencija.

6. . ir P. Amerikos regionai.

7. Nepriklausom v-bi sandraugos v-bs (NVS).

2.4. Tarptautinio CPT altiniai:

1. K-ja. LR K-ja vadovaujasi tarpt. teiss principais, visuotinai pripaintais: st. Neturi grtamosios galios, teisjai ino st., iklausyk abi alis.

2. Tarptautins sutartys. Ratifikuota tarpt. sutartis turi virenyb prie nac. teis.

3. Vidaus statutin teis (kolizins normos).

4. Teism praktika- nac. teism ir tarpt. teismo institucij praktika (negalima ET ir pagr. laisvi konvencijos nuostat aikinti kitaip nei tai padar Strasbro teismas, taigi, ETT sprendimai, susij su Konvencijos norm aikinimu, yra LR teiss altinis; Europos Teisingumo teismo spr., susij su Europos Bendrijos teiss aikinimu yra altinis, ETT utikrina, kad Bendrijos teis bt vienodai taikoma visose v-bse narse). ETT nagrinja ias bylas:

Iekiniai dl Steigiamosios sutarties paeidimo

Iekiniai dl panaikinimo

Iekiniai dl neveikimo

Iekiniai dl alos atlyginimo

Praymai pateikti preliminar nutarim

5. Paproiai ir teiss doktrina.

2.5. CPT normos ir j ypatumai:

-visuotinis privalomumas-ryys su v-be (sankcionuoja v-b, taiko prievartos priemones)

-formalus apibrtumas (formuluojamos oficialiuose teiss aktuose, visada raytins)

-normatyvumas (tvirtina teises ir pareigas)

-sistemikumas (turi vidin struktr)

Klasifikacija:

Pagal privalomumo laipsn:

imperatyviosios

dispozityviosios

Pagal taikymo srit:

bendrosios, taikomos visoms stadijoms

specialiosios, tik kuriai nors vienai stadijai

iimtins, kuri nurodo bendrosios ar spec. normos iimt

Pagal turin:

reguliuojamosios (nustato subjekt t. ir p.)

definicins (pateikia svok apibrimus)

Pagal elgesio t-kls iraikos formas:

galiojamosios (suteikia galimyb atlikti veiksmus)

pareigojanios (nustato pareig atlikti veiksmus)

draudianios (susilaikyti nuo veiksm atlikimo)

Pagal vidin konstrukcij:

dviej element (hipotez ir dispozicija)

trij elementHipotez- fakt egzistavimo prielaida

Dispozicija- elgesio t-kl (teiss ir pareigos):

paprasta CPK 246

apraomoji CPK 324

nukreipiamoji CPK 285, 1d.

blanketin CPK 49, 1d.

Sankcija- priemon u neteist arba teist elges

2.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims.

2.6.1. Laiko atvilgiu:

Jeigu paiame statyme nra specialios nuorodos apie jo grtamj gali, btina vadovautis bendruoju principu, kad statymas neturi atgrtins galios ir taikomas tik ateiiai. Lex retro non agit t-kl neleidia naujai priimto statymo taikyti jau vykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki st, sigaliojimo.

Galioja tik paskelbti teiss aktai.

3 nuomons:

Vientiso CP teorija- naujai priimtos TN neturi takoti jau prasidjusio proceso. Tik ali susitarimu gali bti taikomas naujas st.

Proceso stadij teorija- stadija turi bti baigta pagal vien st., o kitoje stadijoje taikomas naujas st.

Proceso veiksm teorija- kiekvienas veiksmas turi bti atliktas pagal tuo metu galiojant st.

Lietuvoje: CP stadij ir proceso veiksm teorijos.

2.6.2. Galiojimas teritorijoje:

Lex fori principas- bylos nagrinjimo vietos teismo statymo principas.

Teismo procesas vyksta pagal v-bs vietos proceso teis. Priklauso nuo byl, turini usienio element.

2.6.3. Galiojimas asmenims:

Pilietybs ir gyvenamosios ar verslo vietos principai (forum domicile).

teism gali kreiptis ir us. pil., JA, asm. be pilietybs, taiau yra ir diplomatinio imuniteto doktrina, t.y. atsakovais negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai.

Taikoma, bet CPK nenustatyta suverenaus imuniteto doktrina- draudimo pareikti iekin usienio v-bei be jos institucij sutikimo. Tai absoliutaus v-bs suvereniteto nuo usienio v-bi teism jurisdikcijos principas. LR is principas taikomas v-bei viej TS srityje. Privatins teiss reguliuojam santyki srityje v-b negali remtis imuniteto doktrina, todl doktrina dar vadinama riboto imuniteto doktrina.

2.7. statymo ir teiss analogija CP.

Teiss sprag atsiradimo prieastys:

visuom. santyki pltra

st. leidjas nenumato vis aplinkybi

netobula teisin technika

Teiss spragos:

pirmins (absoliutus vakuumas)

antrins (santykinis vakuumas)

atsitiktins (st. leidjas nesureguliuoja santyki, nes neino juos egzistuojant)

neatsitiktins (st, leidjas smoningai j nereguliuoja)

Teiss sprag upildymo bdai:

1. statym leidyba

2. Teiss aikinimas (aikinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, analoginis, loginis)

3. st. analogija ( panaios TN taikymas;, nustato CK)

st. analogija galima:

a) kai nra pozityviosios TN, paproio, precedento, kuris reglamentuot gino santyk

b) yra TN, reglamentuojanti pana santyk

c) yra toks TN reguliuojam ir nereguliuojam santyki panaumas, kad analogijos taikymas pateisinamas

4. Teiss analogija (Jeigu nra panaius TS reglamentuojanio st., taikomi bendrieji teiss principai; pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj t-kli iimtis numatanios TN, iskyrus kai nagrinjamos aplinkybs irgi yra iimtins (LAT nutartis)).

III tema. Civilinio proceso teiss principai

3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss princip reikm

Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos; jos ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. iuos principus nulemia civilinio proceso paskirtis ir tikslai:

teisingai ir minimaliomis laiko ir finansinmis snaudomis isprsti teisin konflikt;

kad teismo procesas bt siningas, patogus tiek teismui, tiek alims ir visai visuomenei;

utikrinti racional teisingumo sistemos funkcionavim;

Civilinio proceso teiss princip funkcijos:

1. Reglamentavimo. statym leidjas, reglamentuodamas civilinius procesinius teisinius santykius, turi paisyti CPK ir teism praktikos tvirtint princip, kuri daugelis, tokie kaip teisingumo ir teisins valstybs principai, nustatyti Konstitucijoje. Jie gali bti reikmingi ir sprendiant statymo ar kito teiss akto konstitucingumo klausim.

2. Interpretavimo. Principai padeda suvokti konkrei teiss norm turin, teismams jas aikinant byl nagrinjimo procese. Ypa svarbus yra teiss norm aikinimas remiantis sisteminiu metodu, taip pat remiantis pagrindinmis civilinio proceso idjomis ir tikslais.

3. Kolizij alinimo. Pasireikia keliais aspektais:

a) esant konkreios teiss normos ir civilinio proceso principo kolizijai, teiss norma turi bti aikinama taip, kad bt paalintas is prietaravimas, arba principas taikomas tiesiogiai;

b) esant keli CPK norm kolizijai prioritetas teikiamas tai normai, kuri geriau atitinka civilinio proceso teiss principo esm;

c) jei prietarauja du principai, btina argumentuoti, kodl pirmenyb teikiama vienam i j;

4. Teiss sprag upildymo. Nesant teiss normos, reglamentuojanios tam tikr santyk, teismas taiko statymo ar teiss analogij. Teiss analogija bylos sprendimas remiantis bendraisiais teiss principais, kai nra galimybs taikyti statymo analogij.

5. Teisinio argumentavimo. Principai gali tapti ali reikalavim ir atsikirtim pagrindu, pvz. apskundiant emesns instancijos teismo sprendim auktesnei instancijai remiantis tuo, kad paeisti civilinio proceso teiss principai.

3.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys

Civilinio proceso principai sudaro bendr sistem, ir nors yra savarankiki, taiau tarpusavyje susij. Paeidus vien danai paeidiamas ir kitas principas. Be to, konkretaus principo turinys sveikauja su kitais principais ir negali bti aikinamas atsietai nuo j. Taiau principai nra absoliuts:

1) statymai numato tam tikras princip taikymo iimtis. Taip siekiama vis princip darnos;

2) civilinio proceso principai pirmiausia taikomi siningiems proceso dalyviams, t.y. nepiktnaudiaujantiems procesu;

3) galima tam tikra princip konkurencija ar net prieyb. Tada btina vadovautis princip subordinacijos kriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus CP principus) bei remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo kriterijais. Btina pasirinkti proceso ali teisi apsaug labiausiai utikrinant princip derinimo bd. Konstitucinis Teismas pabria btinyb siekti princip suderinimo ir pusiausvyros. Taigi jei byloje kyla dviej ar daugiau princip kolizija, btina papildoma argumentacija, kodl taikomas kuris nors principas, nes kitu atveju teismo sprendimas nebus teistas ir pagrstas.

Princip tvirtinimas nra statikas reikinys, j sraas nra baigtinis, o ir turinys kai kuri princip nuolat kinta, atsiranda nauj.

3.3 Civilinio proceso teiss princip klasifikavimas

I. Principai, kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos, gali bti faktiniai ir teisiniai. Faktinis principas teisiniu tampa tada, kai jo turinys tvirtinamas konkreia teiss norma.

II. Pagal princip tvirtinimo iorin form:

tvirtinti Konstitucijoje;

tvirtinti kituose statymuose;

i klasifikacija reikminga teiss norm taikymui, nes konstituciniai principai turi virenyb prie kitus principus.

III. Pagal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr:

teiss normos vardija tik principo pavadinim, o esm nusako kitos teiss normos;

teiss normos tvirtina tik trump principo turinio apibdinim, o j konkretizuoja teiss norm visuma ir teiss teorija;

konkretaus principo buvimas nustatomas tik analizuojant teiss norm visum;

normos-principai;

teiss normos netvirtina elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pvz. teisingum vykdo tik teismai);

IV. Pagal princip veikimo sfer:

1) bendrieji (pagrindiniai) bendri visai teiss sistemai (teisingumo, subjektini teisi santykikumo, socialinio kompromiso, pareigos atlyginti al, lygiateisikumo, teiss teismin gynyb, teistumo);

2) tarpakiniai veikiantys keliose teiss akose (teisingum vykdo tik teismas CPT, BPT, APT; sutari reikia laikytis CPT, CT; niekas negali bti teisjas savo byloje CPT, BPT, APT; rodinjimo natos CPT, APT ir t.t)

3) akiniai - veikiantys vienoje teiss akoje (neatitinkantis statym sandoris negalioja CT; nekaltumo prezumpcija BT; viena bausm u vien nusikaltim BT; kooperacijos ir proceso koncentracijos CPT; dispozityvumo CPT)

4) institut veikiantys viename teiss institute (nuosavyb nelieiama CT; raytinio proceso principas (pvz. kasacijoje) CPT; rodym leistinumo ir ssajumo CPT);

V. Pagal civilinio proceso teiss princip taikymo srit ir subjektus:

1) Principai, nustatantys ali procesin padt civiliniame procese (teis bti iklausytam, draudimas piktnaudiauti procesu);

2) Nustatantys teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (teisj nepriklausomumas, teisingum vykdo tik teismas);

3) Nustatantys rodinjimo proceso tvark (laisvas rodym vertinimas, rungimosi principas);

4) Nustatantys bylos nagrinjimo tvark (proceso vieumas, valstybin proceso kalba, proceso operatyvumas);

i klasifikacija padeda suprasti valstybje vyraujant civilinio proceso model (inkvizicinis ar rungtynikas), taip pat, ar jis civilizuotas, ar utikrina mogaus teisi apsaug.

3.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys

3.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas1950 m. mogaus teisi konvencija nustato, kad asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Toki teis tvirtina ir LR Konstitucijos 30 str. is straipsnis taip pat tvirtina asmens, kurio teiss ir laisvs paeistos, teis kreiptis teism, taiau teismine tvarka gali bti ginamos ne tik subjektins teiss, bet ir statymo saugomi teisti interesai. Teisminis teisi ir laisvi gynimas turi tik jam bdingus visuotinai pripaintus demokratinius principus (lygybs teismui, vieumo, rungimosi, teiss bti iklausytam teisme ir kt.), o teismo sprendimo vykdym garantuoja valstyb.

Keletas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principo aspekt:

I. Kiekvienas civilinis ginas turi bti sprendiamas teisme.

Teismas yra pagrindin institucin mogaus teisi ir laisvi garantija ir statymo leidjo pareiga tvirtinti galimyb visus ginus dl asmens teisi ir laisvi paeidimo sprsti teisme. Net jei teiss aktai tam tikr gin sprendim priskiria kit institucij kompetencijai, turi bti garantuota galimyb i institucij sprendimus sksti teismui. O CPK nustato, kad kilus abejonei ar galiojani statym kolizijai dl konkretaus gino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme. Tai patvirtina teiss teismin gynyb universalum. ios teiss ribojimu nereikt laikyti statymuose tvirtintos kai kuri gin privalomos ikiteismins nagrinjimo tvarkos. Tai tik siekis operatyviai isprsti konflikt, sutaupyti ali laik ir las. AT tvirtina tris kriterijus, pagal kuriuos sprendiama, ar ikiteismin gin sprendimo procedra racionali:

1) tokia tvarka yra nustatyta statymu;

2) bdas nra pernelyg biurokratikas ar sudtingas;

3) alis, nepatenkinta ikiteismins institucijos sprendimu, visada turi turti teis kreiptis teism;

CPK nustato, kad atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja, nesukelia teisini padarini. Beje, principo ribojimu nelaikomas gino perdavimas sprsti arbitrau, nes arbitraas yra alternatyvus teismo procesui gino sprendimo bdas.

Taiau teismas nagrinja ne visus socialinius konfliktus, o tik ginus dl teiss, ir tik suinteresuoto byla asmens kreipimusi. Teisminiu ginu turi bti siekiama materialins ar moralins naudos, interesas turi egzistuoti, bti teistas ir realus. O siekis vien tik patampyti al po teismus yra piktnaudiavimas teise. CPK taip pat numato ali skatinim sprsti gin taikiai (yminio mokesio sumainimas alims susitaikius, smulkiems ginams ribojimas teiss apeliacij ir kt.)II. Asmens teis teismin gynyb apima ne tik civilins bylos iklim teisme.

Taip pat ir kitus aspektus:

teis sining bylos nagrinjim;

teis, kad byl nagrint nepriklausomas, kvalifikuotas ir siningas teisjas;

teis bti iklausytam;

kreipimosi teism tvarkos paprastum;

operatyv gino sprendim;

valstybs teikiamos visikos ar dalins teisins pagalbos garantijas;

statym stabilum ir t.t.

Taigi teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas turi bti ne formalus, bet realus. Konkreiai princip detalizuoja tam tikros civilinio proceso normos:

numatymas minimali iekinio formos ir turinio reikalavim (CPK 111, 135); baigtinis sraas atvej, kai atsisakoma priimti iekin; iekin nebtinai turi surayti teisininkas (CPK 137); iekovo pareiga tiksliai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind, o ne rodyti pareikto reikalavimo pagrstum;

statymai nustato atvejus, kada asmenys gali bti visikai ar i dalies atleidiami nuo yminio mokesio;

priimtas Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas suteikia galimyb gauti nemokam teisin pagalb neturtingiems asmenims;

CPK suteikia galimyb pareikti iekin dl kit asmen interes (vieasis interesas), tvirtintos supaprastintos procedros, keliami didesni reikalavimai ali atstovams teisme;

Teism statymas kelia didesnius teisj kvalifikacijos ir moralini savybi reikalavimus, tvirtina teisj atrankos sistem;

LR Apylinki teism steigimo statymu steigta daug pirmos instancijos teism siekiant operatyviai ginti paeistas teises.

III. Byl gali nagrinti tik statymo steigtas teismas.

Teism sistem tvirtina Konstitucijos 111 str. Teism sudarym ir kompetencij nustato LR Teism statymas. Teism sistem sudaro bendrosios kompetencijos (LAT, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai).

Teiss kreiptis teism teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas nra absoliutus, bna ir io principo ribojimo atvej (pvz. tam tikri ginai nepriklauso teismo kompetencijai; nemaas yminis mokestis ir pan.).

3.4.2. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas

Teisingumo vykdymas yra iimtin teism funkcija, lemianti ios valstybs valdios viet valstybs valdios institucij sistemoje ir teisj status. Teisingumas suprantamas dviem prasmmis:

Formalija teisine prasme teisingumas tai materialiosios teiss norm gyvendinimas, vienai i valstybs valdi teismams sprendiant ginus dl teiss. Priimtas teistas ir pagrstas teismo sprendimas yra visuotinai privalomas, gyja res iudicata gali ir neginijamas kitose institucijose ar pakartotinai teisme. Kit gin sprendimo institucij veikla sprendiant ginus nra teisingumo vykdymas. Teisingum gali vykdyti tik nepriklausomas teismas. Nepriklausomumui utikrinti yra nustatomas teisjo galiojim trukms nelieiamumas, teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos, tvirtinama teismins valdios savivalda, finansinis ir materialinis techninis aprpinimas.

Prigimtine prasme teisingumas tai moralin kategorija, kuria vertinamas mogaus elgesys vairiomis situacijomis realiame gyvenime. Teisjas privalo vadovautis visuomens pripaintomis moralinmis vertybmis, kadangi jam tenka taikyti ir abstrakias normas (neprotingai didels netesybos, siningas gijjas ir pan.), taip pat sprsti tam tikrus teismo diskrecijai paliktus klausimus (neturtins alos dydio nustatymas). Teismas turi iekoti abiej ali interes pusiausvyros. Pagal teisingumo princip, esant visoms vienodoms slygoms, pirmiausia turi bti ginamos siningos alies teiss. Teisjas neturi pamirti, kad, be statymo raids, egzistuoja ir statymo dvasia, prasm, logika, paskirtis. Taigi antroji teisingumo principo pus moralin, prigimtin: sprsti bylas, vertinti faktus, aikinti ir takyti teis ar upildyti jos spragas remiantis teisingumo idja. Neteisingos normos taikymas reikt teisingum tik formalija prasme, taiau moraline prigimtine prasme sprendimas bus neteisingas. Bdai tokiai padiai ivengti:

krybikai aikinti teiss normas;

tiesiogiai taikyti Konstitucij;

kreiptis Konstitucin Teism dl tokios normos atitikties Konstitucijai ir statymams;

kreiptis administracin teism su praymu patikrinti, ar aktas atitinka statym (kai tai nepriklauso KT kompetencijai) ar Vyriausybs teiss normin akt.

Nors tiesioginis Konstitucijos taikymas yra teisintas, taiau tada kyla nemaai problem. Kai teismas pagrstai suabejoja konkreioje byloje taikytino statymo konstitucingumu ir byl isprendia taikydamas Konstitucijos normas tiesiogiai, tada galbt prietaraujantis Konstitucijai statymas lieka galioti kitiems asmenims. Be to, statym konstitucingumo tikrinimas Konstitucinio Teismo galioje, taigi teismas, kilus abejonei, turt kreiptis ten. LAT iaikino, kad tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, taip pat esant kolizij ar prietaravim.

Taigi Konstitucijos 109 str. reikalauja, kad teismas, sprsdamas bylas, siekt, kad jo sprendimai bt ne tik teisti, bet ir teisingi. Nors teismo sprendimas ir bt su techninmis klaidomis, taiau materialins teiss poiriu teisingas, tokio sprendimo naikinimas prietaraut statym leidjo, siekianio utikrinti teismo sprendim ir jais nustatyt teisini santyki stabilum, ketinimams. Taip pat negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grups arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kit interesus.

Vienintel teisj ir teismo nepriklausomumo riba statymas. Nesant statymo, teismas byl turi isprsti vadovaudamasis statymo ar teiss analogija. Teismas taip pat turi remtis LAT precedentais, esant pagrindui remtis paproiu ar net usienio valstybi teiss normomis. Taikant statym, pirmiausia btina isiaikinti teiss normos turin ir prasm, nes tik retais atvejais norma yra visikai aiki. statymo klausymas ir teisingumo vykdymas apima ir pareig aikinti prietaringas teiss normas.

Kai susiduriama su teiss ir morals santykio dilema, yra keleriopi sprendimo bdai:

prigimtins tess doktrina teigia, jog teisjo paskirtis yra aikinant pozityvij teis rasti moralin jos pagrind;

teisinio pozityvizmo atstovai neigia moralin teiss prigimt ir teis sutapatina su statymu;

teisinio realizmo atstovai, pripaindami, jog teiss norma galioja tik taikoma teism ir kit valstybs institucij, teiss ir morals santykio problemos nekelia.

Akivaizdu, jog teiss normos nra vienintelis visuomenini santyki reguliatorius, todl teisingumo vykdymas negali bti tapatinamas su teiss norm taikymu, tai turi bti krybikas procesas.(derinant tiek teises normas tiekir morales aspektus)3.4.3 Teiss teising (sining, tinkam) teismo proces

princip tiesiogiai tvirtina 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str., kuriame nustatyta kiekvieno asmens teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas. Konstitucijos 109, 117 str; Teism st. 5str, cpk atskleidiamas io principo turinys: valstyb, garantuodama asmens teis kreiptis teism, turi utikrinti, kad teismo procesas vykt siningai, greitai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos ali teiss..

princip atskleidia ie aspektai:

1) ali gin turi sprsti nealikas ir nepriklausomas teisjas (jei teisjas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi, jis negali jos nagrinti, taip pat negali t byl sprsti pakartotinai);

2) Teismas turi bti sudarytas pagal statym (Neteista teismo sudtis beslygikas pagrindas sprendimui panaikinti, arba proceso atnaujinimo pagrindas. Teismo sudt nustato Teism st. 36 str. Auktesni teismo instancij teisjai neturi teiss dalyvauti nagrinjant bylas, kurias jis nagrinjo emesns instancijos teisme. CPK tvirtina teisjo nualinimo pagrindus: 64-66 str., klausim sprendia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civ. Byl skyriaus pirmininkas arba j paskirtas teisjas, nedelsiant, bet ne vliau kaip per tris dienas nuo pareikimo dienos.);

3) Aukta teisj kvalifikacija;

4) Gimtosios kalbos vartojimo proceso dalyviams utikrinimas ir vertjo dalyvavimas;

5) Vieas bylos nagrinjimas;

6) Turi bti iklausytos abi alys ( io principo galima nepaisyti tik kai kita alis piktnaudiauja procesu ir nevyksta teismo posd ar atsisako priimti teismo praneimus apie atliekamus proceso veiksmus);

7) Teismas byl turi isprsti per kiek manoma trumpesn laik;

8) Teismo sprendimas turi bti motyvuotas (Motyv nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teism sprendim motyvavimas yra svarbus tiek platesniu- vienodos teism praktikos aikinant ir taikant teiss normas formavimo, tiek siauresniu- teisingumo vykdymo konkreiose bylose aspektu, kadangi btent teismo motyvai leidia leidia asmenims pagrstai numanyti, kok sprendim turt priimti teismas.);

9) Civ procese turi bti utikrintas ali procesinis lygiateisikumas (nei viena i ali negali bti labiau privilegijuota, adekvaios procesins priemons turi bti taikomos abiem alim.);

10) Kiekviena alis turi bti laiku informuota apie teismo posd, kit procesini veiksm atlikim bei kitos alies veiksmus. (Procesas turi bti odinis, kiekviena alis turi teis idstyti pozicij odiu);

11) Teis turti atstov ir galimyb vesti byl per atstov;

12) Teis apsksti teismo sprendim (civ procesas bus siningas, jei bus bent viena instancin pakopa ir bent viena galimyb perirti teismo sprendim);

13) Valstybs garantija, kad teismo sprendimas bus vykdytas;

14) Neturtingai aliai valstyb turi garantuoti teis nemokam teisin pagalb, taip pat galimyb atleisti nuo yminio mokesio u procesinius dokumentus ar kit bylinjimosi ilaid.

3.4.4 Teisj nepriklausomumo ir nealikumo principasis principas yra btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga. Tai vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip. is principas suprantama dvejopai:

1.) Vidinis nepriklausomumas: t.y teisj asmeninis nepriklausomumas- jis neturi bti takojamas nei vienos i ali, j atstov, teismo pirminink ir pan. Teisjo procesinis nealikumas yra btina nealiko ir teisingo bylos inagrinjimo slyga. Tai pasiekiama nualinimo institutu, taip pat atskirosios nuomons institutu. Bti nepriklausomu teisj pareigoja bti ir priesaika. Teismas negali pats inicijuoti proceso, nesvarbu kokioje instancijoje byla bt nagrinjama. Asmeninis nealikumas yra preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Teismas turi bti objektyviai nealikas, t.y jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinani bet koki su tuo susijusi abejon.

2.) Iorinis teisj nepriklausomumas: t.y teism sistemos funkcinis arba institucinis nepriklausomumas nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios. Tik bdama savarankika teismin valdia gali vykdyti savo funkcijas. Teisjas neprivalo jokiai valstybs institucijai ar pareignams pasiaikinti dl savo nagrinjam byl , neprivalo nagrinjam byl pateikti kam nors susipainti, iskyrus atvejus, numatytus proceso st.

Iorinio teisj nepriklausomumo formos:

a) dalykinis nepriklausomumas- teisj atvilgiu draudiamas bet koks kiimasis teisingumo vykdymo proces.

b) Asmeninis nepriklausomumas-teisjui btina utikrinti atitinkamas darbo slyga. ios garantijos skirstomos:

Teisj korpuso formavimo tvarka;

Teisj galiojim trukms nelieiamumo garantijos;

Teisj profesins karjeros garantijos;

Teisj asmens nelieiamumo garantijos;

Teisj socialinio pobdio garantijos.

Taigi princip sudaro:

Teismo kaip valdios institucijos savarankikumas;

Teismo kompetencijos nustatymas tik statymu;

Visuotin gin dl teiss priklausomyb teismams;

Teismo teis paiam sprsti savo kompetencijos klausimus;

Draudimas kitis byl nagrinjimo proces;

Beslygikas teismo sprendim privalomumas;

Teisj galiojimai turi bti adekvats jiems suteikt teisi ir pareig gyvendinimui ir pagarbos teismui utikrinimui;

Aukta teisj kvalifikacija;

Teisjo galiojim nepertraukiamumas;

Ir k.t.

3.4.5 Teismo proceso vieumo principasio principo tikslas- apsaugoti besibylinjanius asmenis nuo slapto teisingumo vykdymo, kurio negalt stebti visuomen. Iimtis- teismo posdis gali bti udaras siekiant apsaugoti mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptum.

Vieas bylos nagrinjimas reikmingas dl to, kad:

a) skatina teisjus laikytis statym;

b) skatina dalyvaujanius byloje elgtis atsakingai ir sakyti ties;

c) drausmina kitus proceso dalyvius;

d) utikrina visuomens teisin vietim;

e) sudaro slygas pltoti teiss doktrin.

Teismo proceso vieumas taikomas:

1. Teismo posdiams (CPK 9 str.)

2. Teismo sprendimo paskelbimui (sprendimas skelbiamas vieai, su juo galima susipainti kaip su sudtine civilins bylos mediagos dalimi; iimtis- vaikinimo bylose nesikalbama rezoliucin teismo sprendimo dalis);

3. Bylos mediagai.

Teismo proceso vieumas suprantamas dvejopai:

1. Siaurja prasme- tai dalyvaujanio byloje asmens teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinjime bei susipainti su bylos mediaga.

2. Plaija prasme- visuomens teiss dalyvauti jame, gauti ir skelbti informacij apie byl.

is principas galioja ir apeliacins instancijos, ir kasaciniame teisme.

Civilinio proceso tvarka paprastai nagrinjami privataus pobdio ginai, todl privataus gyvenimo nelieiamumas reikalauja vieumo princip iimi.

Vieumo principo ribojimai:

1. udaras teismo posdis- siekiant apsaugoti asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptum. Dl nevieo nagrinjimo teismas turi priimti motyvuot nutart.

2. technini priemoni naudojimo ribojimas- teismas teismo posdio eigai, rodymams fiksuoti ir jiems tirti vairias technines priemones gali naudoti be apribojim. Visiems kitiems naudoti technines priemones draudiama.

3. bylos mediagos vieumo ribojimas (CPK 10 str.)- negalima susipainti su bylos mediaga nedalyvavusiems asmenims, jei teismo posdis buvo udaras, taip pat jei teismo posdis buvo vieas, taiau teismas nusprendia, kad bylos mediaga ar jos dalis yra ne viea.

4. Raytinis procesas.

3.4.6. ali procesinio lygiateisikumo principasTai yra demokratins visuomens principas. io principo turin sudaro ie elementai:

1. Teismas negali priimti sprendimo neiklauss abiej ali;

2. Abiems pusms turi bti garantuojamos vienodos tiesos rodinjimo priemons: kas neleidiama iekovui, tas turi bti neleidiama ir atsakovui, ir atvirkiai.

Atkreiptinas dmesys, kad byloje dalyvaujani asmen teisinio lygiateisikumo esm- asmen lygyb teismui, bet ne gin sprendianio teismo ir byloje dalyvaujani asmen lygyb. Civiliniame procese galiojant rungimosi principui vienodomis slygomis tarpusavyje bylintis gali tik lygiateiss alys. Teismas abiems alims vienodai turi padti gyvendinti procesines teises, vienodai reikalauti vykdyti pareigas. Aplinkyb, kad iekovo iekinys buvo atmestas, negali bti vertinama kaip lygiateisikumo principo paeidimas, jeigu iekinys atmestas, kaip nepagrstas. Lygiateisikumas turi bti ne formalus, bet realus.

Taigi is principas- vienas i tinkamo teismo proceso poymi. Lygiateisikumas civiliniame procese reikia, kad bylos teismuose turi bti nagrinjamos pagal vienodas taisykles ir be diskriminacijos, teismas neturi bti suinteresuotas iekovo ar atsakovo laimjimu byloje. Valstyb turi garantuoti tok proceso model, kad byl laimt teisioji alis, alys turi turti vienodas galimybes rodinti savo ties.

3.4.7. Teismo proceso kalbos principasTeismo procesas LT vyksta lietuvi kalba, o asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose naudojantis vertjo paslaugomis. Teis turti vertj atsiranda tiek visikai nemokant lietuvi kalbos, tiek j mokant nepakankamai. Jeigu bylos alimi esantis asmuo nemoka lietuvi kalbos, taiau neatvyksta teismo posd ir teismas byl nagrinja teismo posdyje nedalyvaujant vertjui, nra pagrindo teigti, kad buvo paeistas aptariamas principas, jeigu kiti dalyvavusieji teisme moka kalb. Aptariamo principo turin sudaro ne tik utikrinimas lietuvi kalbos nemokantiems asmenims teiss dalyvauti teismo procesiniuose veiksmuose naudojantis vertjo paslaugomis, bet ir teismo pareig usienio pilieiams ar asmenims be pilietybs ir usienio juridiniams asmenims siuniamus teismo procesinius dokumentus iversti angl ar kit kalb.

is principas turi tam tikras veikimo ribas. Tai reikia, kad teise pasinaudoti nemokama valstybs garantuojama vertjo pagalba galima tik procesiniu veiksmus atliekant teisme arba teismui procesinius veiksmus atliekant ne teismo patalpose. Valstybs sskaita angl ar kit kalb iveriami tik ir dalyvaujantiems byloje asmenims siuniami tik teismo procesiniai dokumentai.

3.4.8. odikumo principasCivilinis procesas istorikai klostsi kaip odinis, o atsiradus ratui tapo raytiniu. Toks modelis Europoje gyvavo madaug iki XVIII a., nuo XVIII a. pradios pamau pereita prie odinio principo.

Kadangi odin proces btina ikviesti visus dalyvaujanius byloje asmenis ir kitus dalyvius, j iklausymas uima daug laiko, bylos atidedamos dl neatvykimo ir t.t, todl nuo XX a. etojo deimtmeio odinis principas imtas riboti raytinis procesas taikomas nagrinjant smulkius ginus, nesudtingose bylose, kasacijoje, nustatomos supaprastintos procedros, atliekamos raytinio proceso tvarka.

odikumo principo esm ta, rodymai tiriami odiu, ali kalbos, pasirengimas bylai ir pats teisminis nagrinjimas vyksta odiu. Teismo sprendimo pagrindas gali bti tik mediaga, kuri buvo pateikta ir itirta odiu. Nagrindamas byl odiu teismas gali geriau suvokti ali reikalavimus ir itirti bylos aplinkybes, lengviau alis sutaikyti, be to taip gyvendinamas vieumo principas. Kita vertus, odiniame procese sunku fiksuoti kiekvieno asmens kalb, tam sugaitama daug laiko.

Tuo tarpu raytiniame procese alys detaliau apsvarstyti kitos alies argumentus, nereikia atidlioti bylos nagrinjimo kuriam nors i byloje dalyvaujani asmen neatvykus.

Taigi, tiek odinis, tiek raytinis procesai turi privalum ir trkum, todl danai pritariama miriam procesui.

Lietuvos civilinio proceso teisje odinis procesas reikia, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai paaikinimus, praymus ir t.t teikia odiu, rodymai, taip pat ir raytiniai rodymai, ekspert ivados, daiktiniai