Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
klasikuri filologiis, bizantinistikisa da neogrecistikis
instituti
maia SuxoSvili
platonis ,,sofisti” (filologiuri analizi)
filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori
asocirebuli profesori irine darCia
Tbilisi
2011
2
Sesavali --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6
Tavi I. platonis “sofistis” Seswavlis Tanamedrove mdgomareoba -------------- 9
Tavi II. sofistikis raoba da sofistTa moZraobis arsebiTi maxasiaTeblebi
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 13
termin ,,sofistis” mniSvneloba -------------------------------------------------------------- 13
sofistTa moZraoba rogorc socialuri movlena ------------------------------- 14
sofistebi -------------------------------------------------------------------------------------------------- 15
sofisturi subieqtivizmi da relativizmi -------------------------------------------- 16
sofistTa politikuri moRvaweoba da samarTlisa da kanonis maTeuli
aRqma ---------------------------------------------------------------------------------------------------------- 18
aRzrdis sakiTxi sofistebTan --------------------------------------------------------------- 21
ritorika --------------------------------------------------------------------------------------------------- 23
sofisturi eristika da antilogika ------------------------------------------------------ 24
sofistebi da sokrate ----------------------------------------------------------------------------- 25
sofistikis mniSvneloba -------------------------------------------------------------------------- 26
Tavi III. dialogis Janri da dialeqtikuri meTodi --------------------------------------- 28
dialogi ---------------------------------------------------------------------------------------------------- 28
dialogis Janris problematika da misi Seswavlis Tanamedrove
mdgomareoba ---------------------------------------------------------------------------------------------- 29
dialogi da monologi ---------------------------------------------------------------------------- 30
Sinagani dialogi ------------------------------------------------------------------------------------- 31
dialogis struqtura ------------------------------------------------------------------------------ 32
3
dialogis roli sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva sferoSi ----- 33
dialogis kavSiri azrovnebasa da logikasTan ------------------------------------ 33
logika da ritorika filosofiur dialogSi ------------------------------------- 34
dialogi filosofiasa da literaturaSi -------------------------------------------- 36
Janris SerCeva platonis mier ---------------------------------------------------------------- 38
platonis argumentebi da dialogis forma ------------------------------------------ 41
platoni dialogis Sesaxeb --------------------------------------------------------------------- 45
platonis dialogebis forma da ZiriTadi maxasiaTeblebi ---------------- 48
dialogis Janris Semdgomi ganviTareba ------------------------------------------------ 51
dialogi da dialeqtika -------------------------------------------------------------------------- 51
“sofistis” literaturuli formisa da dialeqtikuri meTodisaTvis –
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 55
Tavi IV. platonis “sofistis“ struqtura da siuJetis – filosofiuri
msjelobis – ganviTareba ------------------------------------------------------------------------- 60
dialogis mTavari moqmedi pirebi da maTi SepirispirebiTi
daxasiaTeba ----------------------------------------------------------------------------------------------- 60
saubris dawyeba. kvlevis meTodis SerCeva ------------------------------------------- 62
nadiroba sofistze. nimuSi (παράδειγμα) rogorc kvlevis meTodis erT-
erTi elementi ------------------------------------------------------------------------------------------ 69
dayofis (διαίρεσις) meTodi ------------------------------------------------------------------------- 74
sofistis pirveladi definiciebi ----------------------------------------------------------- 77
sofisti rogorc antilogikosi (αντιλογικός) ------------------------------------------- 83
4
arsebuli da ararsebuli ------------------------------------------------------------------------ 85
arsis Teoriebis kritika ------------------------------------------------------------------------- 87
arsebuli, moZraoba da uZraoba ------------------------------------------------------------- 90
dialeqtikis xelovneba sofistikasTan SepirispirebiT ---------------------- 91
umaRles gvarTa ziareba ------------------------------------------------------------------------- 92
filosofosisa da sofistis gamijvnis kidev erTi cda --------------------- 93
ararsebuli da tyuili azrovnebasa da msjelobaSi -------------------------- 94
sofistis saboloo definicia --------------------------------------------------------------- 95
dialog “sofistis” struqtura ------------------------------------------------------------- 97
dialog ”sofistTan” dakavSirebuli ramdenime mniSvnelovani sakiTxi -
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 97
“sofistis” dramatuli buneba -------------------------------------------------------------- 101
Tavi V. “sofistis” kompoziciuri organizaciisTvis ---------------------------------- 104
Tavi VI. platonis “sofistis” terminologia ----------------------------------------------- 117
ontologiuri terminologia ---------------------------------------------------------------- 117
gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebasTan dakavSirebuli terminebi --- 121
saubarTan, msjelobasa da azrovnebasTan dakavSirebuli terminebi -125
adamianis saqmianobasa da moRvaweobasTan dakavSirebuli terminebi -----
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 133
nadirobasTan dakavSirebuli terminebi ----------------------------------------------- 136
sulis mankierebebTan dakavSirebuli terminebi --------------------------------- 137
Tavi VII. “sofisti” rogorc mxatvruli nawarmoebi --------------------------------------139
5
epiTetebi, Sedarebebi, metaforebi ------------------------------------------------------- 139
platonis bgerweris Taviseburebani ---------------------------------------------------------- 143
mokle pasuxebi ---------------------------------------------------------------------------------------- 145
daskvna --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 148
literatura ------------------------------------------------------------------------------------------------------ 151
platonis sofisti (Targmani Zveli berZnulidan qarTulad) ----------------------158
komentarebi --------------------------------------------------------------------------------------------------------235
6
Sesavali
platonis dialogebi, sayovelTao aRiarebiT, dasavleTis filosofiuri
tradiciis saTavea. am dialogebs filosofiuri mwerlobis yvelaze adreul
srul kodeqsadac moixsenieben, romelmac Cvenamde sruli saxiT moaRwia
(133, 1). platonis Semoqmedeba aqtualuria yvela droSi.
platonis filosofiis kvlevisas aucileblad unda gaviTvaliswinoT,
rom misi ZiriTadi mizani da miswrafeba berZnebis cxovrebis Zireuli
gardaqmna, SeiZleba iTqvas, Tavisi epoqis zneobrivi reformacia iyo.
rogorc უ. gaTri aRniSnavs, platons ori motivi amoZravebda: mas surda
gaegrZelebina sokrates dawyebuli saqme, ganemtkicebina misi moZRvreba da,
imavdroulad, ,,daecva qalaq-saxelmwifos, rogorc damoukidebeli
politikuri, ekonomikuri da socialuri erTeulis idea” (24, 96). platonis
epoqaSi ki es mizani aucileblobiT sofistebis poziciasTan dapirispirebas
gulisxmobda.
amdenad, platonis Semoqmedeba mTlianobaSi, misi filosofia,
TiToeuli debuleba, sofistebis kritikis, maTi zneobrivi relativizmis
uaryofis procesSi yalibdeboda da swored am procesis dasafiqsireblad,
Tavisi Sexedulebebis gadmosacemad, man dialogis forma airCia.
rogorc cnobilia, filosofosi-mecnieri platoni ganuyofelia
filosofosi-mwerali platonisagan, romlis wvlili mxatvruli
literaturis ganviTarebaSi mniSvnelovanwilad swored dialogis Janris
formirebam da am Janris mxatvrulma srulyofam ganapiroba.
platonis Sesaxeb, misi filosofiis TiToeul niuansTan dakavSirebiT,
uamravi gamokvleva arsebobs. samecniero literaturaSi araerTgzis aris
aRniSnuli, erTi mxriv, sofistebTan platonis dapirispirebis detalebis,
meore mxriv ki, dialogis literaturuli Janrisa da kvlevis dialeqtikuri
meTodis urTierTkavSiris Sesaxeb.
Cemi naSromi miznad isaxavs dialog ,,sofistis” filologiur analizs,
rac gulisxmobs aRniSnuli nawarmoebis filologiuri aspeqtebis kvlevas,
7
kerZod, esenia: “sofistis”, rogorc filosofiuri dialogis, Janrobrivi
maxasiaTeblebi, siuJetis ganviTarebis Taviseburebebi da “sofistis”
dramatuli buneba, nawarmoebis struqtura da kompozicia, platonis stili
da tropuli metyveleba, bgerweris Taviseburebebi, personaJTa SerCevisa da
individualizaciis principebi, terminologiuri aspeqtebi da sxv.Uunda
iTqvas, rom “sofistis” kompoziciuri da struqturuli organizaciis
Taviseburebebi mecnierTa mier dRemde gamokvleuli ar aris.
aRsaniSnavia, rom “sofisti” mxatvruli TvalsazrisiTac naklebadaa
Seswavlili, TiTqosda im mizeziT, rom is nakleb mxatvrulia platonis
sxva nawarmoebebTan SedarebiT.KCemi naSromiT “sofistis” sistemur
filologiur kvlevas da zemoT aRniSnuli mosazrebis marTebulobis
dadgenas Sevecdebi.
vinaidan “sofisti” aris mxatvruli formiT gadmocemuli filosofia,
bunebrivia, kvlevis dros ver avuvliT am dialogis calkeul filosofiur
aspeqtsac, rogoricaa sofisturi moZraobis istoria da misi ZiriTadi
maxasiaTeblebi, dialogis literaturul JanrTan uSualod dakavSirebuli
msjelobis dialeqtikuri meTodi, ideaTa Teoria da sxv. naSromSi sagangebo
adgili davuTme Tanamedrove mecnierebaSi “sofistis” kvlevis istoriasac.
rac Seexeba “sofistis” kvlevis istorias qarTul mecnierebaSi, unda
aRiniSnos, rom am dialogis analizi platonis sxva nawarmoebebTan
SedarebiT iSviaTad gvxvdeba. samwuxarod, aqamde arc “sofistis”
qarTulenovani Targmani gagvaCnda da arc misi monografiuli gamokvleva.
naSromze muSaobis procesSi momixda dialog “sofistis” qarTulad
Targmna da Targmanis aRWurva Sesabamisi komentarebiT. Zveli berZnulidan
qarTulad Targmnis procesSi damatebiT visargeble “sofistis”
axalberZnuli, inglisuri, rusuli da franguli1 TargmanebiT, ramac
saSualeba momca dialogis SedarebiT rTuli pasaJebi qarTulad meTargmna
maTi sxvadasxva interpretaciis gaTvaliswinebiT. Sevecade, rom Targmani
dedanTan maqsimalurad miaxloebuli yofiliyo, rac saSualebas iZleva
1 gansakuTrebul madlobas vuZRvni q-n magda mWedliZes, romlis daxmarebiTac SesaZlebeli
gaxda “sofistis” frangulenovani Targmanis gamoyenebac.
8
maqsimalurad zustad gaviazroT TiToeuli frazis, calkeuli monakveTisa
da mTeli dialogis terminologiuri da azrobrivi niuansebi.
9
Tavi I
platonis “sofistis” Seswavlis Tanamedrove mdgomareoba
platonis yvela nawarmoebi mecnierTa mier mravalmxrivaa Seswavlili
da amas mowmobs is uamravi gamokvleva, statia da monografia, romelic
didi filosofosisa da misi nawarmoebebis Sesaxeb arsebobs. gamonakliss
arc dialogi “sofisti” warmoadgens. platonis am dialogis Sesaxeb
arsebuli mravalricxovani gamokvlevebis arseboba mowmobs, rom es
nawarmoebi aqtualuria sxvadasxva epoqaSi, samecniero skolasa Tu wreSi.
“sofistisadmi” interesi droTa ganmavlobaSi araTu iklebs, aramed
TandaTan ufro da ufro matulobs.
dReisaTvis arsebobs “sofistis” kritikuli gamocemis ramdenime
varianti. dialogis Targmnisa da kvlevisas veyrdnobodi oqsfordis
gamocemas (Platonis Opera - Recognovit brevique adnotatione critica instruxerunt E. A Duke, W.
F. Hicken, W. S. M. Nicoll, D. B. Robinson, J. C. G. Strachan - vol. I (Eutyphro, Apologia, Crito,
Phaedo, Cratylus, Theaetetus, Sophista, Politicus) - Oxford, Oxford University Press 1995 (revision
of the edition published by John Burnet, 1900-1907), romelic platonis mkvlevarTa
Soris dRemde yvelaze sando da misaReb gamocemad iTvleba. Tumca,
kvlevisas, sxvadasxva sadavo pasaJis interpretaciisas, viyenebdi sxva
gamocemebsac (Plato, Sophistes and politicus, by Lewis Campbell, 1867; Plato, Opera, ex
recensione R. B. Hirschigii, v. I, Graece et Latine, Parisiis, 1873; Plato, Opera, recognovit I. Burnet,
t. I, Oxonii, 1905; Plato, Theaetetus, Sophist (Loeb Classical Library No. 123), 1921; Plato,
Thaetetus. Sophist, with an English translation by Fowler, London, 1967).
dialog ”sofistis” aqtualobas sxvadasxva droSi mowmobs is faqtic,
rom igi araerTgzisaa naTargmni sxvadasxva evropul enaze sxvadasxva
periodis sakmaod avtoritetul mecnier-mkvlevarTa mier (f. m. kornfordi,
b. seTi, v. kobi, e. brani, e. salemi, j. durlingeri, b. joveti, a. die, n.
kordero, r. vili, r. mainhardti da sxv.).
rac Seexeba uSualod dialogis problematikis kvlevas, “sofistis”
Seswavlis aspeqtebi pirobiTad ramdenime jgufad SegviZlia davyoT: 1.
dialogis wminda filosofiuri Seswavla; 2. dialogis
10
literaturaTmcodneobiTi TvalsazrisiT kvleva; 3. dialogis rogorc
filosofiisa da filologiis sinTezis Sedegad miRebuli nawarmoebis
Seswavla. TiToeul am jgufSi ki gamoiyofa sxvadasxva qvejgufi.
didi xnis ganmavlobaSi ufro aqtualuri iyo platonis wminda
filosofiuri aspeqtiT kvleva, ramac ganapiroba is faqti, rom am tipis
gamokvlevebi ufro didi raodenobiT mogvepoveba. SesamCnevad mcire
raodenobiT gvaqvs naSromebi, romlebic am dialogis mxatvrul da
literaturaTmcodneobiT mxareebs exeba. am ukanasknelis mizezad, rogorc
ukve aRvniSne, is iTvleboda, rom platonis “sofistis” SedarebiT dabali
mxatvruli Rirebulebis gamo, es nawarmoebi calke filologiuri kvlevis
sagani ar unda gamxdariyo.
platonis “sofistis” kvlevisas mkvlevarTa did interess iwvevs
“arsebobis” sakiTxi am dialogSi (platonis ontologia), romelsac
mecnierebi sxvadasxva aspeqtiT ganixilaven. es sakiTxi pirvelad dasva f. m.
kornfordma, romelic erT-erTi yvelaze gamorCeuli figuraa platonis
“sofistis” Semswavlel mecnierTa Soris. “sofistSi” “arsebobis” problemis
kvleva Semdgom ganaviTares m. ouvenma da m. fredem. gvxvdeba uamravi
gamokvleva, romelic exeba dialogis Semdeg problematikas: “arsebulisa”
da “ararsebulis” sakiTxs, imas, Tu ra aris platonisTvis “arseboba”; aris
Tu ara platonis “yofna” damoukidebeli zmna, Tu is mxolod
SemaerTebelia; rogoria platonis ontologia; zogierTi problema
platonis “yofna”-s Sesaxeb; gansxvaveba platonis ”yofnasa” da “qmnadobas”
Soris; “arsebobis” kategoriebi da qvekategoriebi platonis am dialogis
mixedviT. “sofistis” ontologiisa da “yofna” zmnis Sesaxeb mniSvnelovani
gamokvlevebi aqvs agreTve amerikel mkvlevar b. seTsac.
unda aRiniSnos, rom “arseboba” mTeli dialogis sakvanZo sakiTxi da
“xerxemalia”, romelsac SedarebiT detalurad Sevexebi dialogis
siuJeturi qargis ganviTarebis Sesaxeb msjelobisas.
meore mniSvnelovani problema aris “WeSmariti” da “mcdari”
“sofistSi”, romelic, garkveulwilad, isev “arsebobis” sakiTxTanaa
dakavSirebuli (oqsfordis skola, j. akrili). mecnierTa yuradRebas, aqac
11
platonis dialeqtika ipyrobs. ganxilulia platonis gvarebi da gvarTagan
umaRlesebi (aqac erT-erTi gamorCeuli mkvlevari aris f. m. kornfordi).
gvarTa ziarebis problemas ukavSirdeba sxva dialeqtikuri aspeqtebic,
romlebic mTlianobaSi qmnis erT-erT mniSvnelovan mimarTulebas
“sofistis” kvlevaSi.
XX saukunis 60-iani wlebidan erT-erT gamokveTil figurad platonis
“sofistis” kvlevaSi gvevlineba g. vlastosi. am periodidan “sofistis”
analizi ukve gansxvavebul xasiTs iZens. ZiriTadad xdeba misi calkeuli
pasaJebis filosofiuri kuTxiT Seswavla. am periodis naSromebi swored
platonis “sofistis” konkretuli pasaJebis filosofiur analizs exeba.
amas ganapirobebs is faqtic, rom platonis “sofistis” erTianobaSi kvlevis
mxriv mniSvnelovani nabijebi iqna gadadgmuli da siaxleebis Zieba ukve
dialogis konkretuli pasaJebis gansxvavebul interpretaciebSi
mdgomareobda. am mxriv ikveTebian r. s. blaki da j. gordoni, manCesteris
skolis warmomadgenlebi, romlebic ZiriTadad ikvleven dialogis calkeul
pasaJebs da maTze dayrdnobiT msjeloben platonis dialogebis garkveul
doqtrinebze.
rac Seexeba platonis am nawarmoebis literaturuli aspeqtiT
Seswavlas, is, rogorc ukve aRiniSna, mxolod XX saukunis 90-iani wlebis
bolodan xdeba popularuli da aqtualuri. savaraudoa, rom am periodidan
ukve mcdarad iTvleba mosazreba imis Taobaze, rom araviTari forma am
dialogSi ar SeiZleba vikvlioT da rom es aris mxolod da mxolod
mSrali filosofiuri nawarmoebi. gacilebiT ufro adre mecniereba
SeTanxmda imaze, rom platoni ramdenadac aris filosofosi, imdenad aris
mwerali da rom es exeba mis uklebliv yvela nawarmoebs, iqneba is
mxatvruli xerxebiT datvirTuli Tu am mxriv SedarebiT “Raribi”.
dialogis filologiuri analizis kuTxiT mniSvnelovan naSromad unda
gamoiyos m. fredes “sofistis literaturuli forma”.
Cvens yuradRebas agreTve ipyrobs XX saukunis miwuruls gamocemuli
gamokvleva (Gordon, Jill, Turning toward Philosophy. Literary Device and Dramatic Structure in
12
Plato’s dialogues, Univ Park. 1999), romelic “sofistis” struqturuli
organizebisa da misi sxva nawarmoebebTan mimarTebis sakiTxebs exeba.
miuxedavad imisa, rom XX saukunis miwurulidan aSkarad TvalsaCinoa
am dialogiT, rogorc mxatvruli nawarmoebiT daintereseba, rogorc ukve
aRiniSna, dRemde ar ganxorcielebula dialog “sofistis” sistemuri
filologiuri kvleva. Cemi naSromiT Sevecdebi mokrZalebuli wvlili
Sevitano aRniSnuli nawarmoebis mxatvruli aspeqtebis kvlevaSi.
sanam “sofistis” uSualod filologiur aspeqtebs Sevexebode,
mimovixilav sofisturi moZraobis istorias da mis ZiriTad maxasiaTeblebs,
radgan sxvagvarad warmoudgenelia, CavwvdeT platonis sofistebTan
dapirispirebis arss da SevZloT sofistikis raobis dialeqtikuri analizi,
rac am dialogis mTavari Temaa.
13
Tavi II
sofistikis raoba da sofistTa moZraobis ZiriTadi maxasiaTeblebi
termin ,,sofistis” mniSvneloba
sityva ,,sofisti” mWidrodaa dakavSirebuli berZnul sityvebTan sofov~
da sofiva romlebic Cveulebriv iTargmneba rogorc ,,brZeni” da ,,sibrZne”.
termini ,,sofisti” gulisxmobs iseT adamians, romelic Tavisi mcdari azris
dasamtkiceblad yvela xerxs mimarTavs. Tumca, Tavdapirvelad es sityva
imaves niSnavda, rasac ,,brZeni”. termin ,,sofistis” mniSvnelobam droTa
ganmavlobaSi Semdegi transformacia ganicada: 1. konkretuli xelovnebis
codna, ostatoba; 2. praqtikuli an politikuri goniereba, sibrZne; 3.
mecnieruli, Teoriuli an filosofiuri sibrZne (113, 24). lidl-skotis
ZvelberZnuli-inglisuri leqsikoni ki am sami mniSvnelobis garda
gvTavazobs Semdeg ganmartebas: “adamiani, romelic aswavlis gramatikas,
maTematikas, ritorikas da sanacvlod iRebs fuls” (16, 1622).
termin “sofistiT” aRniSnavdnen kanonmdeblebs, poetebs, filosofosebs,
musikosebs, qurumebs da a. S. a. giliarovi aRniSnavs, rom herodotosi am
sityviT moixseniebs cnobil kanonmdebel solons, filosofos piTagoras
(Herod. Hist. 2.49)2, misi Tanamedrove filosofosi diogenes apolonieli ki _
yvela im filosofoss, vinc bunebis kvleviTaa dakavebuli (Diog. Apoll.
Philosoph. 3.12). pindarosi sofistebs poetebs uwodebs (Pind. 5.1.28), esqile
musikosebs (Aesch. Fragm. 314), sofokle _ gamomgoneblebs (Soph. Fragm. 101) (45,
12). sityva “sofistma” sxva Sinaarsic miiRo, rac, rogorc fiqroben,
dakavSirebulia imasTan, rom moxerxebuloba da SorsmWvreteloba xSirad
gulisxmobs eSmakobasa da sicrues.
iTvleba, rom sityva ,,sofisti” uaryofiTi mniSvnelobiT pirvelad
gvxvdeba esqilesTan ,,mijaWvul promeTeSi”, sadac is aRniSnavs eSmaksa da
2 antikuri periodis nawarmoebebis citirebisas, veyrdnobiT maTi laTinurenovani
saxelwodebebis klasikur filologiaSi dReisaTvis aRiarebul da gavrcelebul Semoklebebs. ix.: r. gordeziani, m. danelia, Sesavali klasikur filologiaSi, programa “logosi”, Tbilisi 2005.
14
matyuaras (Aesch. PV 62). amave mniSvnelobiT iyenebs am sityvas evripide (Eur.
Heracl. 993). Zv. w. V saukunis meore naxevridan es sityva ZiriTadad uaryofiTi
mniSvnelobiT gamoiyeneba da samarcxvino xdeba, Tumca mas Zveli
mniSvnelobiTac iyeneben. sofistebis saxeliT cnobili istoriuli
pirebisadmi mkveTrad uaryofiTi damokidebulebis miuxedavad, sityva
,,sofistis” Zveli mniSvnelobiT gamoyeneba arc isokratesis, qsenofonisa Tu
aristotelesaTvis aris ucxo. qsenofoni sityva ,,sofistiT” moixseniebs
yvela brZen adamians, gansakuTrebiT ki _ filosofosebs, romlebic bunebis
kvleviT arian dakavebulni (Xen. Hell, I. 6. 13). isokrate da aristotele am
sityviT aRniSnaven cnobil Svid brZens (Isocrates, 1 5 I 48, Aristot, Rhet I 419) (45,
14-16).
Semdgomi periodis bizantiel avtorebTanac es sityva orive
mniSvnelobiT gamoiyeneba. grigol nazianzeli Tavis erT-erT werilSi
sofistebs iseT adamianebs uwodebs, romlebic sityvis Sedgenisas
mniSvnelobas formas aniWeben da ara Sinaarss (1, 38). maswavleblis an
filosofosis gageba aqvs am sityvas VII saukunis qristian avtorTan _ ioane
mosxosTan (2, 36).
Zv. w. V saukunis meore naxevridan sofistebad iwodeboda
maswavlebelTa is klasi, romlis warmomadgenlebic fuls iTxovdnen
siqvelis swavlebaSi, rac, arsebiTad, saubris, ufro sworad ki, kamaTis,
eristikis xelovnebis swavlebaze dahyavdaT, Teoriulad da praqtikulad
amuSavebdnen ritorikis sakiTxebs, adgendnen politikur da sakanonmdeblo
sityvebs. swored maT moRvaweobas ukavSirdeba ,,sofistis” saxelis
uaryofiTi mniSvnelobiT damkvidreba.
sofistTa moZraoba rogorc socialuri movlena
SemTxveviTi ar iyo, rom sofistebi asparezze Zv. w. V saukunis meore
naxevris aTenSi gamovidnen. es ganapiroba am periodSi momxdarma socialur-
politikurma cvlilebebma. kerZod, am dros damTavrda sparselTa
15
Semotevebi, berZnebi Seudgnen qveynis marTvas, damyarda demokratia.
pirovnebas meti Tavisufleba mieca. intensiuri saxe miiRo saxalxo
krebebma, ramac gamoiwvia mWevrmetyvelebis ganviTareba (72, 203). saWiro
gaxda pirovnebis ganaTleba, raTa is yofiliyo Tavisufali da SeZleboda
saxelmwifos marTvaSi monawileobis miReba. sofistebis erT-erTi umTavresi
mizanic saxelmwifo moRvaweebis momzadeba iyo. sofistebi warmoSobiT
berZnuli samyaros sxvadasxva regionidan iyvnen da, miuxedavad imisa, rom
isini qalaqidan qalaqSi mogzaurobdnen da avrcelebdnen TavianT codnas
(72, 78), TiToeuli maTganisaTvis umTavresi samoRvaweo adgili mainc aTeni
iyo. Zv. w. V saukunis Sua periodidan aTeni sofisturi moZraobis namdvil
centrad iqca. SeiZleba iTqvas, rom sofisturi moZraoba erTmniSvnelovnad
periklesis dros aTenSi gatarebulma reformebma da am reformebis Sedegad
Seqmnilma viTarebam ganapiroba (113, 22).
sofistebi
CvenTvis cnobilia ocdaeqvsamde sofistis saxeli, romlebic
moRvaweobdnen Zv. w. 460-380 wlebSi. es is periodia, rodesac sofistebis
aqtivobam umaRles mwvervals miaRwia. Zv. w. IV saukuneSi maT ufro
organizebuli skolebi Camoayalibes (113, 42). CvenTvis cnobil sofistTagan
rva-cxra udavod saxelganTqmuli iyo. amas emateba ori anonimuri naSromis
(Dissoi Logoi da e. w. Anonymus Iamblichi) avtori. samwuxarod, sofistTa
nawarmoebebma Cvenamde sruli saxiT TiTqmis ver moaRwia da sofistTa
naazrevis Sesaxeb msjeloba calkeuli fragmentebis safuZvelze Tu
SegviZlia. miuxedavad amisa, sofistTa calkeuli warmomadgenlebis Sesaxeb
gvaqvs garkveuli informacia:
protagoras abdereli, platonis Tanaxmad, iyo pirveli, visac sofisti
uwodes da vinc swavlebaSi gasamrjelo aiRo (Prt. 349 a)3. moRvaweobda Zv. w.
3 suv g j ajnafando;n uJpokhruxavmeno~ eij~ pavnta~ tou;~ }Ellhna~, sofisth;n ejponomavsa~ seautovna pevfhna~ paideuvsew~ kai; ajreth`~ didavskalon, prw`to~ tou[tou misqo;n ajxiwvsa~ a[rnusqai (Prt. 349 a).
16
490-421 wlebSi. mas ekuTvnis ,,eristikis xelovneba”, ,,mecnierebaTa Sesaxeb”,
,,saxelmwifos Sesaxeb”, ,,siqveleTa Sesaxeb”, ,,antilogiebi”.
gorgiasi leontinidan empedoklesis mowafe unda yofiliyo. igi,
rogorc Cans, ritorikiT yofila dakavebuli. mis yvelaze cnobil
nawarmoebs erqva ,,bunebis, anu ararsebulis Sesaxeb”.
prodikos keoseli dainteresebuli iyo lingvisturi sakiTxebiT.
kerZod, mas ekuTvnis naSromi sinonimikis, anu msgavsi mniSvnelobis
sityvebis garCevis Sesaxeb.
hipias eliseli cnobili yofila mnemonikis, anu mexsierebis xelovnebis
swavlebiT.
sofistTa umcrosi Taobis warmomadgenlebi iyvnen: Trasimaqosi,
antifoni, kaliklesi, kritiasi, alkidamasi, polosi, evTidemosi,
dionisidorosi.
rac Seexeba anonimi avtoris “ormag sityvebs” (Dissoi Logoi), romelic
aRmoCenilia seqstus empirikosis xelnawerebSi, is dawerilia doriul
dialeqtze da Sedgeba eqvsi Tavisgan. miiCneven, rom am Txzulebis avtors
protagorasis meTodis gavlena unda ganecada. am naSromis ZiriTadi nawili
eTmoba mSvenierisa da usaxuris Sesaxeb arsebul sapirispiro SexedulebaTa
mtkicebas (113, 42-54; 60, 13-14; 39, 51-80).
miuxedavad imisa, rom sofistTa calkeuli warmomadgenlebi
erTmaneTisgan gansxvavdebodnen TavianTi interesebis sferoTi,
SexedulebebiT, saqmianobiT, maTi ZiriTadi funqcia mainc imaSi
mdgomareobda, rom adamianebisTvis eswavlebinaT, Tu rogor SeiZleba
nebismieri azris WeSmaritebis damtkiceba msjelobiT, rasac ukavSirdeba
cnobili sofisturi subieqtivizmi da relativizmi.
sofisturi subieqtivizmi da relativizmi
sofistebi aswavlidnen, rom obieqturi samyaro Seucnobelia. isini
arian pirveli agnostikosebi, Tumca maTi agnosticizmi gamoixateba
17
relativizmiT _ swavlebiT imis Sesaxeb, rom WeSmariteba fardobiTia da
damokidebulia garemo pirobebze, droze, adgilsa da calkeul adamianebze.
sofistebi ambobdnen, rom WeSmariteba subieqturia; amdenad, isini
uaryofdnen ara zogadad WeSmaritebas, aramed obieqtur WeSmaritebas.
sofistebis gnoseologiuri relativizmi ganapirobebda eTikur
relativizms, romlis mixedviTac ar arsebobs sikeTisa da borotebis
gansazRvris obieqturi kriteriumebi da sikeTe aris is, rac SenTvis
sasargebloa (71, 204).
diogene laerteli protagorasze msjelobisas aRniSnavs, rom is iyo
pirveli, vinc Tqva, rom nebismieri sagnis Sesaxeb msjelobisas arsebobs
ori urTierTgamomricxavi argumenti (Diog. Laert. Vitae Philosophorum 80 A 1). aq
mTavari is ki araa, rom SesaZlebelia ori argumentis arseboba, aramed is,
rom isini SesaZloa gaaCndes erTsa da imave mosaubres, rogorc
erTmaneTisagan damoukidebeli argumenti (113, 85; 60, 16-17; 72, 81). gorgiass
SeeZlo erTsa da imave saganze kargic eTqva da cudic, misi obieqturi
Tvisebebis miuxedavad. kidev ufro sainteresoa misi traqtati ,,bunebis, anu
ararsebulis Sesaxeb”, sadac gorgiasi Tavis mosazrebas sam etapad
aviTarebs: 1. araferi ar arsebobs; 2. Tu raime arsebobs, misi Semecneba
SeuZlebelia; 3. arsebulis Semecneba SesaZlebelic rom iyos, am codnis
sxvisTvis gadacema iqneba SeuZlebeli.
didi xnis ganmavlobaSi miiCneoda, rom es iyo parodia an sarkazmi
filosofosebis winaaRmdeg. saukeTeso SemTxvevaSi ki Tvlidnen, rom es
traqtati warmoadgenda garkveul ritorikul savarjiSos. g. kerferdis
azriT, aq SesaZloa iyos lovgo~-is ori gansxvavebuli mniSvnelobis
dapirispireba: 1. raRac, rac Cvens gonebaSi warmoiSoba rogorc SegrZnebis
Sedegi; 2. fonetikuri bgera, naTqvami sityva. gorgiass am pasaJiT, SesaZloa,
im winaaRmdegobis Cveneba surda, rom sityvaTa mxolod mcire nawilia
onomatopoeturi, danarCens ki _ SeTanxmebiT aqvs darqmeuli saxelebi.
amdenad, didia albaToba imisa, rom maTi gamoyenebiT Cven sagnis WeSmariti
arsi ver gadmovceT (6, 33-35).
18
sofistur relativizms zustad gamoxatavs protagorasis cnobili
sityvebi: ,,adamiani aris yvela sagnis sazomi, arsebulebis, rom isini arian
da ararsebulebis, rom isini ar arian” (Tht. 152 a)4. u. gaTris TqmiT,
protagorass albaT imis Tqma undoda, rom sagani CemTvis iseTia, rogoric
me meCveneba da SenTvis iseTi, rogoric Sen geCveneba. aqedan ki
gamomdinareobs daskvna, rom Tu yvela SegrZneba WeSmaritia, maSin ar
arsebobs mcdari SegrZneba, amdenad, azri ar aqvs SewinaaRmdegebas (24, 84).
es iyo sofistikisaTvis damaxasiaTebeli Teza, saidanac safuZvels iRebs
paradoqsuli doqtrina: ,,SeuZlebelia SewinaaRmdegeba”. ar arsebobs mcdari
azri, radgan yvela azri WeSmaritia imisTvis, visac is ekuTvnis (Euthydemos
285 b)5. swored amgvari sofisturi relativizmi aRmoCnda sabediswero
sofistebisTvis, radganac, Tu yvela azri WeSmaritia, misi sapirispiro
azric, anu, sofistebis sapirispiroc, WeSmariti iqneba.
sofistTa politikuri moRvaweoba da samarTlisa da kanonis maTeuli aRqma
sofistebis moRvaweobisTvis damaxasiaTebeli iyo politikuri
saqmianoba. isini aqtiurad iyvnen CarTulni saxelmwifo saqmeebSi. TiTqmis
yvela sofisti monawileobda politikaSi. hipiasi amayobda imiT, rom,
“rodesac eliss raime saqmis mogvareba surda, umal mas mimarTavda da
elCad gzavnida, radgan swored igi miaCnda im sityvebis saukeTeso
mauwyeblad, romlebsac, Cveulebriv, warmoTqvamen xolme molaparakebaSi
monawile qalaqebis saxeliT” (Hp. mai. 281 a)6. sofistebi axalgazrdebsac
pirdebodnen, rom Seaswavlidnen, Tu rogor CarTuliyvnen politikur
saqmianobaSi.
4 fhsi; gavr pou pavntwn crhmavtwn mevtron a[nqrwpon ei[nai, tw`n me;n o[ntwn wJ~ e[sti, tw`n de; mh; o[ntwn wJ~ oujk e[stin (Tht. 152 a).5 ajll j a[ra, o{tan ejgw; me;n to;n tou` pravgmato~ lovgon levgw, su; de; a[llou tino;~ a[llon, tovte ajntilevgomen, h] ejgw; levgw me;n to; pra`gma, su; de; oujde; levgei~ to; paravpan, oJ de; mh; levgwn tw/` levgonti pw`~ a] ajntilevgo (Euthydemos285 b)i.6 hJ ga;r H{li~ o{tan ti devhtai diapravxasqai prov~ tina tw`n povlewn, ajei; ejpi; prw`ton ejme; e[rcetai tw`n politw`n aiJroumevnh presbeuthvn, hJgoumevnh dikasth;n kai; a[ggelon iJkanwvtaton ei[nai tw`n lovgwn oi} a{n para; tw`n povlewn eJkavstwn levgwntai (Hp. mai. 281 a).
19
sofistebis amgvar damokidebulebas politikuri saqmianobisadmi
ganapirobebda samarTlisa da kanonis maTeuli gaazreba. miuxedavad imisa,
rom am sakiTxSi gansxvavebuli iyo sofistebis poziciebi, maTTvis saerTo
iyo bunebisa da kanonis dapirispireba. novmo~-fuvsi~-is cnobili antiTeza
pirvelad Tavs sofistebTan iCens (113, 114).
cnobili sofisti protagorasi Tavis Sexedulebebs kanonTan
dakavSirebiT miTis saxiT ayalibebs. is ambobs, rom zevsma adamianebs
STaunerga ridi7 da samarTali, raTa maT erTmaneTi ar moespoT, radgan
amaT gareSe adamianTa erToba _ saxelmwifo _ ver iarsebebs (Prt. 322 d)8.
amasTan, gansxvavebiT xelobis sxva saxeebisagan, romlebsac zogi flobs,
zogi ki _ ara, ridi da samarTali yvelas sakuTrebaa. amis Semdeg adamiani
ukanonobisTvis isjeba, magram igi isjeba ara Cadenili ukanonobisTvis,
aramed im mizniT, rom momavalSi sxvam ar gaimeoros misi danaSauli (Prt. 324
b)9, amitom yoveli mSobeli Tu maswavlebeli cdilobs kanonis Sesabamisi
cxovreba da moqmedeba aswavlos bavSvs (Prt. 326 d)10.
platonis dialogSi protagorasis mier moyvanili miTi
sxvadasxvagvarad SeiZleba iyos interpretirebuli. SeiZleba vinmem ifiqros,
rom sofists samarTali adamianisaTvis RvTaebisgan boZebulad miaCnia. u.
gaTri ki, ambis gadmocemis aSkarad miTosuri xasiaTis gaTvaliswinebiT,
agreTve religiisadmi protagorasis skeptikuri damokidebulebidan
gamomdinare, askvnis, rom am miTSi protagorasi adamianTa mier kanonTa
aucileblobis Segnebamde misvlaze mogviTxrobs, rac praqtikuli
7 ai|dw~-s v. soloviovi ,,sircxviliT” Targmnis, h. foulers ,,sindisad” gadmoaqvs. Cven ,,ridi” varCieT, radgan konteqstis mixedviT protagorasi kanonis winaSe ,,SiSze” ufro saubrobs, vidre sircxvilze sxva adamianTa mimarT. miT ufro ar aris saubari mis sityvaSi sakuTari Tavis mimarT sircxvilis gancdaze, rac ,,sindisze” gvafiqrebinebda.8 Zeu;~ ou[n deivsa~ peri; tw/` gevnei hJmw`n mh; ajpovloito pa`n, EJrmh`n pevmpei a[gonta eij~ ajnqrwvpou~ aijdw` te kai; divkhn, i} jei[en povlewn kovsmoi te kai; desmoi; filiva~ sunagwgoiv (Prt. 322 d).9 oJ de; meta; lovgou ejpiceirw`n kolavzein ouj tou` parelhluqovto~ e{neka ajdikhvmato~ timwrei`tai, ouj ga;r a]v tov ge pracqe;n ajgevneton qeivh, ajlla; tou` mevllonto~ cavrin, i{na mh; au\qi~ ajdikhvsh/ mhvte aujto;~ ou|to~ mhvte a[llo~ oJ tou`ton ijdw;n kolasqevnta (Prt. 324 b).10 i{na mh; au[toi ejf jauJtw`n eijkh/` pravttwsin, ajll j ajtecnw`~ w{sper oiJ grammatistai; toi`~ mhvpw deinoi`~ gravfein tw`n paivdwn uJpogravyante~ gramma;~ th/` grafivdi ou{tw to; grammatei`on didovasin kai; ajnagkavzousi gravfein kata; th;n uJfhvghsin tw`n grammw`n, w}~ de; kaiv hJ povli~ novmou~ uJpogravyasa, ajgaqw`n kai; palaiw`n nomoqetw`n euJrhvmata, kata; touvtou~ ajnagkavzei kai; a[rcein kai; a[rcesqai, o}~ d j a]n ejkto;~ baivnh touvtwn, kolavzei (Prt. 326 d).
20
saWiroebiT iyo gamowveuli (24, 85-86). am azrs pirdapir gadmogvcems
,,saxelmwifoSi” glavkoni, rogorc saqveynod aRiarebul Sexedulebas (Resp.
359 a)11.
meore cnobili sofisti hipiasi fiqrobs, rom kanoni tirania da
mravals iseTi ramis gakeTebas aiZulebs, rac bunebas ewinaaRmdegeba, Tumca
isic aRiarebs kanonis mniSvnelobas saxelmwifosaTvis. amasTan, aRniSnavs,
rom Tumca saxelmwifos sakeTildReod adgenen, sargebloba mxolod
sworad dadgenil kanons moaqvs, arasworad dadgenili ki, piriqiT,
saxelmwifosTvis mavnea (Hipp. mai. 284 d)12. aqedan gamomdinare, hipiasi
kanonebsa da maTdami morCilebas did mniSvnelobas ar aniWebda, radgan
xSirad kanonmdeblebi sakuTari Sexedulebebisamebr Tavad cvlian kanonebs.
platonTan sofistebis SedarebiT naklebad mniSvnelovani
warmomadgenlebisa da maTi mimdevrebis Sexedulebebsac vxvdebiT kanonis
Sesaxeb, romlebic aRiareben, rom maTTvis ar aqvs mniSvneloba
samarTliansa da usamarTlos, mTavaria iyo Zalmosili (Grg. 468 e-469 e)13, rom
kanoni aris xelovnuri SezRudva, romelic sustebis mieraa dadgenili im
mizniT, rom isini Zlierebze amaRldnen, Zlierni ki bunebis kanonebs
emorCilebian, romlebic ar emTxveva dadgenils (Grg. 483 b-c)14, rom
11 kai; ejnteu`qen dh; a[rxasqai novmou~ tivqesqai kai; sunqhvka~ auJtw`n, kai; ojnomavsai to; uJpo; tou` novmou ejpivtagma novmimovn te kai; divkaion kai; ei\nai dh; tauvthn gevnesivn te kai; oujsivan dikaiosuvnh~, metaxu; ou\san tou` me;n ajrivstou o[nto~, eja;n ajdikw`n mh; didw`/ divkhn, tou` de; kakivstou, eja;n ajdikouvmeno~ timwrei`sqai ajduvnato~ h (Resp. 359 a) /\.12 Swkravth~novmon de; levgei~, w\ Ijppiva, blavbhn povlew~ ei\nai h] wjfelivan;JIppiva~Tivqetai me;n oi\mai wjfeliva~ e{neka, ejnivote de; kai; blavptei, eja;n kakw`~ teqh/` oJ novmo~.Swkravth~tiv dev; oujc wJ~ ajgaqo;n mevgiston povlei tivqentai to;n novmon oiJ tiqevmenoi; kai; a[neu touvtou meta; eujnomiva~ ajduvnaton oijkei`n (Hipp. mai. 284 d);JIppiva~Ajlhqh` levgei~.13 eij ou\n ajpistou`ntiv soi deivxaimi to; ejgceirivdion, i[sw~ a[n ei[poi~ ijdw;n o{ti w\ Swvkrate~, ou{tw mevn pavnte~ a]n mevga duvnainto, ejpei; ka]n ejmprhsqeivh oijkiva touvtw/ tw/` trovpw h{ntinav soi dokoi`, kai; tav ge Ajqhnaivwn newvria kai; aiJ trihvrei~ kai; ta; ploi`a pavnta kai; ta; dhmovsia kai; ta; i[dia. ajll j oujk a[ra tou`t j e[stin to; mevga duvnasqai, to; poiei`n a} dokei` aujtw/` (Grg. 468 e-469 e).14 ajll joi\mai oiJ tiqevmenoi tou;~ novmou~ oiJ ajsqenei`~ a[nqrwpoiv eijsin kai; oiJ polloiv. pro;~ auJtou;~ ou\n kai; to; auJtoi`~ sumfevron touv~ te novmou~ tivqentai kai; tou;~ ejpaivnou~ ejpainou`sin kai; tou;~ yovgou~ yevgousin, ejkfobou`nte~ touv~ ejrrwmenestevrou~ tw`n ajnqrwvpwn kai; dunatou;~ o[nta~ plevon tw`n a[llwn zhtei`n e[cein, ajgapw`si ga;r oi\mai aujtoi; a[n to; i[son e[cwsin faulovteroi o[nte~. dia; tau`ta dh; novmw/ me;n tou`to a[dikon kai; aijscro;n levgetai, to; plevon zhtei`n e[cein tw`n pollw`n, kai; ajdikei`n aujto; kalouvsin (Grg. 483 b-c).
21
samarTlianoba realurad aris is, rac surs Zliers (Resp. 339 a)15, rom
usamarTlo praqtikulad yovelTvis jabnis samarTlians (Resp. 343 d - 344 e)16,
rom sabolood swored usamarTlobaa praqtikulad sasargeblo.
antifoni Tavis wignSi ,,WeSmaritebis Sesaxeb” wers, rom kanonebis
umravlesoba bunebas ewinaaRmdegeba. kanonebs is uwodebs ,,bunebis
borkilebs” (39, 380; 71, 215-216; 60, 21-22).
amrigad, sofistebis moZRvrebaSi eWvqveS dgeba adreuli epoqis kanonisa
da samarTlis aRqma, romelic polisis sulad moiazreboda da bunebaSi
moqmed kanonebTan SesabamisobaSi ganixileboda (53, 147), raki kosmosis
ideac ki divkh-s _ samarTlis bunebaSi ganmgeblobas gulisxmobda (53, 204).
Tumca isic unda gaviTvaliswinoT, rom sofistebi maTi Tanamedrove
sazogadoebis umravlesobis azris gamomxatvelni arian. TavianTi azris
dasabuTebisas isini, rogorc wesi, umravlesobis azrs imowmeben (Resp. 358 a-
360 d)17.
gorgiasi imasac acxadebda, rom igi samarTlianisa da usamarTlos
Sesaxeb saubars aswavlida (Grg. 454 b)18, magram, platonis azriT, mTavari iyo
ara “saubris codna”, aramed _ Tavad samarTlianisa da usamarTlosi.
codnis Temas aRzrda-ganaTlebis sakiTxTan mivyavarT.
aRzrdis sakiTxi sofistebTan
sofistebs pedagogikis fuZemdeblebad miiCneven. maT mier dasaxul gzas
mihyveba dResac umTavresad ganaTleba. maTi es damsaxureba ar SeiZleba
gadafasebul iqnas. isini arian maswavleblebi am sityvis sruli
15 tai`~ povlesin taujto;n ei\nai divkaion, to; th`~ kaqesthkusiva~ ajrch`~ sumfevron, au{th dev pou kratei`, w{ste sumbaivnei tw`/ ojrqw`~ logizomevnw/ pantaxou` ei\nai to; aujto; divkaion, to; tou` kreivttono~ sumfevron (Resp. 339 a).16 kai; ga;r o{tan ajrchvn tina a[rch/ eJkavtero~, tw/` me;n dikaivw/ uJpavrcei, kai; eij mhdemiva a[llh zhmiva, tav ge oijkei`a di jajmevleian mocqhrotevrw~ e[cein, ejk de; tou` dhmosivou mhde;n wjfelei`sqai dia; to; divkaion ei\nai, pro;~ de; touv toi`~ ajpecqevsqai toi`~ te oijkeivoi~ kai; toi`~ gnwrivmoi~, o{tan mhde;n ejqevlh/ aujtoi``~ uJphretei`n para; to; divkaion, tw/` de; ajdivkw/ pavnta touvtwn tajnantiva uJpavrcei (Resp. 343 d - 344 e). 17 ouj toivnun dokei`, e[fh, toi``~ polloi``~, ajlla; tou` ejpipovnou ei[dou~, o} misqw`n q J e{neka kai; eujdokimhvsewn dia; dovxan ejpithdeutevon, aujto; de; di J auJto; feuktevon wJ~ o] calepovn (Resp. 358 a-360 d). 18 tauvth~ toivnun th`~ peiqou`~ levgw, w\ Swvkrate~, th`~ ehn toi`~ dikasthrivoi~ kai; e;n toi`~ a[lloi~ o[cloi~, w{sper kai; a[rti e[legon, kai; peri; touvtwn a} ejsti divkaiav te kai; a[dika (Grg. 454 b).
22
mniSvnelobiT (50, 134). Tumca maTi aRmzrdelobiTi moZraobis mizani
Tavdapirvelad iyo ara sazogadoebis ganaTleba, aramed politikuri
winamZRolis, lideris formireba. Tavdapirvelad sofistebi swored
rCeulebs mimarTavdnen da maTTan midioda is, visac politikosad
Camoyalibeba surda. amisaTvis ki saWiro iyo gonebis ganviTareba, erTi
mxriv, enciklopediuri codnis miRebiT, meore mxriv ki, praqtikuli
ganswavliT.
samwuxarod Cvenamde moRweuli ar aris sofistTa naSromebi, magram,
cnobilia, prodikus keoselis sinonimika, protagorasis swavleba zmnasa da
sqesze, Trasimaqosis _ “winadadebis wevrebze”. sofistebma daamkvidres
piTagoras swavleba harmoniaze. saerTod, trivium-kvadriviumis ciklSi
Semaval saganTa didi nawilis swavleba ukve sofistebma SemoiRes.
sofistebamde ar yofila saubari gramatikasa da ritorikaze. amitom isini
am ukanasknelTa fuZemdeblebad iTvlebian. isini pirvelebi ganmartavdnen
did poetTa nawarmoebebs (simonidesi, Teognisi, pindarosi), homerosi ki
maTTvis erTgvari enciklopediaa. saerTod, protagorasis aRmzrdelobiTi
moZRvreba, romelic miznad sazogadoebis srulyofili wevris formirebas
isaxavda, yvelafris _ poeziis, musikis, gimnastikis swavlebas
saxelmwifosaTvis Rirseuli moqalaqis aRzrdas uqvemdebarebda (Prt. 326 d)19.
Tumca sofistebs aviwydebodaT, rom politikuri xasiaTis aRzrdisas
aucilebelia WeSmaritebis Zieba. maTi aRzrdis mTavari mizani aRsazrdelis
WeSmaritebis Secnobisaken warmarTva ki ar iyo, aramed _ nebismieri sagnis
Sesaxeb saubarsa da nebismieri mosazrebis dasabuTebaSi gawafva.
Eu\ levgein _ ,,kargad saubari” iyo swored is saganmanaTleblo ideali,
romelic yvela sofists aerTianebda (53, 78).
19 ejpeida;n de; ejk didaskavlwn ajpallagw`sin, hJ povli~ au\ touv~ te novmou~ ajnagkavzei manqavnein kai; kata; touvtou~ zh`n kata; paravdeigma, i{na mh; aujtoi; ejf jauJtw`n eijkh/` pravttwsin, ajll jajtecnw`~ w{sper oiJ grammatistai; toi``~ mhvpw deinoi``~ gravfein tw`n paivdwn uJpogravyante~ gramma;~ th/` grafivdi ou{tw to; grammatei`on didovasin kai; ajnagkavzousi gravfein kata; th;n uJfhvgesin tw`n grammw`n, w}~ de; kai; hJ povli~ novmou~ uJpogravyasa, ajgaqw`n kai; palaiw`n nomoqetw`n euJrhvmata, kata; touvtou~ ajnagkavzei kai; a[rcein kai; a[rcesqai, o}~ d j a]n ejkto;~ baivnh touvtwn, kolavzei (Prt. 326 d).
23
ritorika
Zv. w. V saukunis meore naxevris aTenSi gavrcelebuli iyo mosazreba,
rom ar arsebobs WeSmariteba da WeSmariti movlenebi. arsebobs mxolod
ideologiebi da konceptualuri modelebi, romelTa SerCevac
individualuria. ritorikasa da WeSmaritebas Soris farTo ufskruli iyo.
Tavad ritorikis Zala sofistTa Taobis aRmoCena ar iyo. misi aucilebloba
ukve homerossac esmoda da verc erT poets warmoedgina sakuTari
moRvaweoba sityvis Zalis gareSe, magram ritorikis xelovnebis Teoria
sofistur periodSia Seqmnili (113, 83-84).
ritorikis xelovnebis fuZemdeblad diogene laerteli protagorass
miiCnevs (Diog. Laert. Vitae Philosophorum A 1. 17), romelmac, misive TqmiT, pirvelma
gamoiyena sofizmebi sityvier SejibrebaSi. Tumca Tavad diogene
protagorasis ritorikas afasebs rogorc sakmaod zedapiruls. igive
diogene gvamcnobs, rom protagorasma saubari oTx nawilad dayo, esenia:
Txovna, SekiTxva, pasuxi, brZaneba (Diog. Laert. Vitae Philosophorum A 1. 19) (59, 33).
saerTod, sofistebi miiCnevdnen, rom ar aris saWiro, kargma oratorma
icodes, ra aris samarTliani. sakmarisia icode, ra Cans samarTlianad
umravlesobisaTvis. igive SeiZleba iTqvas mSvenierisa da kargis Sesaxebac.
swored ase SeiZleba daarwmuno xalxi da ara WeSmaritebis saSualebiT
(Phdr.260 a)20.
cnobilia, rom hipiasic amayobda Tavisi ritorikuli xelovnebiT da
specialuradac ki werda sityvebs, romlebic, misi azriT, mSvenieri iyo
gamoxatvis xerxebiT (Hipp. mai. 286 a)21, magram sofisturi ritorikis
saukeTeso warmomadgenlad mainc gorgiasi miiCneva. igi Tavis Tavs karg
orators uwodebs (Grg. 449 a)22 da fiqrobs, rom ritorikis sagania yvelaze
20 ei\nai ajnavgkhn tw`/ mevllonti rJhvtori e[sesqai ta; tw`/ o[nti divkaia manqavnein ajlla; ta; dovxant j a]n plhvqei oi{per dikavsousin, oujde; ta; o[ntw~ ajgaqa; h] kala; ajll j o{sa dovxei, ejk ga;r touvtwn ei\nai to; peivqein ajll j oujk ejkth`~ ajlhqeiva~ (Phdr.260 a).21 e[[sti gavr moi peri; aujtw`n pagkavlw~ lovgo~ sugkeivmeno~, kai; a[llw`~ eu\ diakeivmeno~ kai; toi``~ ojnovmasi, provschma dev moiv ejsti kai; ajrch; toiavde ti~ tou` lovgou (Hipp. mai. 286 a).22 Swkravth~rJhvtora a[ra crhv se kalei`n;
24
ufro mSvenieri da didebuli saqmeebi (Grg. 451 d)23, xolo misi mizania, SeZlo
sityviT daarwmuno mosamarTleebi sasamarTloSi da xalxi _ saxalxo
krebaze (Grg. 452 e)24.
gorgiasi miiCnevs, rom oratoruli xelovneba mas saSualebas aZlevs
daarwmunos umravlesoba imaSi, raSic unda. janmrTelobasTan dakavSirebul
sakiTxebSic ki oratori ukeT daarwmunebs xalxs, vidre eqimi (Grg. 456 b).
amaSia oratoruli xelovnebis Zala. ritorikis saSualebiT sofistebs
SeeZloT ,,araswori saqme sworad gamoeyvanaT” da ,,susti argumenti
Zlierad eqciaT”.
sofisturi eristika da antilogika
miRebulia, rom sofistebi dialeqtikis meTodsac iyenebdnen, magram,
rogorc g. kerferdi aRniSnavs, Tavidanve unda gavmijnoT erTmaneTisagan
sami termini: dialeqtika, antilogika da eristika (113, 62). dialeqtika aris
meTodi, romelic platonma WeSmariti filosofosis saqmianobad gansazRvra
da romelzec dawvrilebiT qvemoT SevCerdebiT. sofistebma ki es meTodi
aqcies kamaTis, eristikis, ritorikuli darwmunebis xelovnebad, romelic
efuZneboda urTierTsapirispiro Tezisebis arsebobisas nebismieri maTganis
miRebis SesaZleblobas. misi erTaderTi mizani iyo kamaTSi gamarjveba. rac
Seexeba antilogikas (ajntilogikh`), es aris erTi da imave sagnis Sesaxeb
sapirispiro azrTa gamoTqmis xelovneba. antilogika dgas eristikasa da
Gorgiva~ajgaqovn ge, w\ Swvkrate~, eij dh; o{ ge eu[comai ei\nai, wJ~ e[fh O{mhro~, bouvlei me kalei`n.Swkravth~ajjlla; bouvlomaiGorgiva~kavlei dhv (Grg. 449 a).23 Swkravth~Levge dh; tw`n peri;; ejsti tou`to tw`n o[ntwn, peri; ou| ou|toi oiJ lovgoi eijsi;n oi|~ hJ rJhtorikh; crh`tai;Gorgiva~Ta; mevgista tw`n ajnqrwpeivwn pragmavtwn, w\ Swvkrate, kai; a[rista (Grg. 451 d).24 to; peivqein e[gwg joi|ovn t j ei\nai toi``~ lovgoi~ kai; ejn dikasthrivw dikasta;~ kai; ejn bouleuthrivw/ bouleuta;~ kai; ejn ejkklhsiva/ ejkklhsiasta;~ kai; ejn a[llw/ sullovgw/ pantiv, o{sti~ a]n politico;~ suvllogo~ givgnetai. kaivtoi ejn tauvth/ th`/ dunavmei dou`lon me;n e{xei~ to;n ijatrovn, dou`lon de; to;n paidotrivbhn, oJ de; crhmatisth;~ ou|to~ a[llw/ ajnafanhvsetai crhmatizovmeno~ kai; oujc auJtw/`, ajlla; soi; tw`/ dunamevnw/ levgein kai; peivqein ta; plhvqh (Grg. 452 e).
25
dialeqtikas Soris. is aris pirveli nabiji, romelsac mivyavarT
dialeqtikamde da romelsac g. kerferdi zenonis aRmoCenad miiCnevs (113, 65).
sofistebi da sokrate
swored saubris warmarTvis xerxebiT amsgavsebdnen erTmaneTs
sofistebsa da sokrates, rac erT-erTi mniSvnelovani sakiTxia filosofiis
istoriaSi. Tuki erTni sokrates sofistebis dauZinebel mtrad miiCnevdnen,
meoreni fiqrobdnen, rom igi iyo ,,sofisti sofistTagani”, rom rasac
platoni ambobs sofistebis Sesaxeb, upirveles yovlisa, sokrates
miemarTeba, rom erTaderTi gansxvaveba maT Soris iyo is, rom sofistebi
swavlebaSi fuls iRebdnen, sokrate ki _ ara (113, 63-67).
mTeli rigi niSnebiT sokrate marTlac SeiZleba mivamsgavsoT
sofistebs. esenia: fizikasa da metafizikaze uaris Tqma da yuradRebis
adamianisaken mimarTva, didaqtikur-saganmanaTleblo saubrebi, sakiTxis
gasarCevad saubris formis gamoyeneba. gansakuTrebiT didi iyo msgavseba im
SemTxvevebSi, rodesac sokrate cdilobda Tanamosaubris msjelobaSi
winaaRmdegobebi epova. miuxedavad amisa, maTi miznebi arsebiTad
gansxvavebuli iyo, rac xSirad mxedvelobidan gamorCebaT xolme. v. iegeris
TqmiT, “platonis mier gamovlenili sxvaoba sokratul da sofistur
meTodebs Soris gamoepara komikos aristofanes Janruli msgavsebis gamo”
(113, 63-67).
sokratesa da sofistebs Soris arsebuli gansxvavebebisaTvis amosavali
codnisa da WeSmaritebisadmi maTi sxvadasxvagvari midgomaa. sofistebisTvis
obieqturi WeSmariteba ar arsebobda, sokratesTvis ki codna iyo
erTaderTi sikeTe, ucodinroba ki _ boroteba. igi Rrmad iyo darwmunebuli
obieqturi WeSmaritebis arsebobaSi, Tumca misi wvdomis sirTulec kargad
hqonda gaazrebuli. swored codnisa da WeSmaritebis gansxvavebuli
gaazreba iwvevda sokratesa da sofistebis sxvadasxva pozicias yvela
danarCen sakiTxTan dakavSirebiT.
26
sofistikis mniSvneloba
filosofiur mimdinareobaTagan sofistika ueWvelad erT-erTi yvelaze
ufro saintereso da cvalebadia. sofistebis Sesaxeb yvela epoqaSi azrTa
didi sxvadasxvaoba iyo. maT gamoCenas Tavdapirvelad aRtacebiT Sexvdnen,
mogvianebiT ki isini imdenad moiZules, rom maT naazrevSi raime mecnierul
Rirebulebasac ki ver xedavdnen. ukve aristotele sofistebs im adamianebs
uwodebs, romlebic fuls moCvenebiTi sibrZniT Souloben. miuxedavad imisa,
rom sofistebi Tavs politikis maswavleblebad Tvlidnen, aristoteles
azriT, isini amisTvisac gamoudegarni iyvnen, radgan ar hqondaT arc
praqtikuli gamocdileba da arc Teoriuli codna. isokratesic brals
sdebs sofistebs imaSi, rom isini izidaven axalgazrdebs, arTmeven fuls da
ar zrunaven WeSmaritebis Ziebaze. isokratesi sofistebs gamoucdelebad
miiCnevs ritorikis swavlebaSic (44, 29-33). mogvianebiT sofistebTan
dakavSirebiT azri kvlav Seicvala da maT damcvelebi gamouCndnen,
romelTa Soris iseTi didi filosofosic ki iyo, rogoric hegelia (44, 3).
dResdReobiT aRiarebulia sofisturi moZraobis istoriuli da
inteleqtualuri mniSvneloba. sofistebis interesebis sferos
ganekuTvneboda gramatika, lingvistikis Teoria, literaturuli analizi da
kritika. isini ganixilavdnen moralur da politikur doqtrinebs,
swavlobdnen maTematikas, fizikis elementebs, svamdnen filosofiuri
xasiaTis SekiTxvebs da aseTsave pasuxebs moiTxovdnen. Tumca maT
filosofosobasTan dakavSirebiT dResac uryevia platonis mosazreba,
romlis mixedviTac, filosofia aris WeSmaritebis ganWvreta, rac, SeiZleba
iTqvas, rom Zalian Sors iyo sofistebisgan. platoni im periodSi
moRvaweobda, rodesac ar arsebobda filosofiis gansazRvruli gageba. am
dros ganviTarebuli iyo abstraqtuli da analitikuri azrovnebis
sxvadasxva saxe. platonis winamorbed moazrovneebs, kanonmdeblebs,
ostatebs, cru sibrZnis maZieblebTan erTad moixseniebdnen rogorc sovfoi da
sofivstai. sityva filosofei`n da misgan nawarmoebi fuZeebi iSviaTad Canda gvian
27
Zv. w. V saukunemde. am termins ar hqonda Camoyalibebuli teqnikuri
mniSvneloba. rodesac asparezze gamovida platoni, man SemogvTavaza am
sityvis specifikuri da sakmaod viwro gansazRvreba sakuTari moRvaweobis
aRsaniSnavad. amiT man sakuTari Tavi yvela sokratemdeli filosofosisagan
gamijna. magram es ar iyo sakmarisi. man Tavisi naazrevis gadmosacemad
Seqmna sruliad axali literaturuli Janri _ dialogi da gamoyo is sxva
Janrebisgan, rogorc erTaderTi forma WeSmaritebis kvleva-Ziebis
gadmosacemad (122, 10).
imisaTvis, rom ufro Rrmad CavwvdeT sofistTa mimarT dapirispirebaSi
Camoyalibebul platonis saazrovno meTodologias, romelic reliefurad
mJRavndeba “sofistSic” da romelic uSualod ukavSirdeba am nawarmoebis
rogorc filosofiuri, ise filologiuri aspeqtiT kvlevas, unda
ganvixiloT dialogis Janri, misi problematika da am JanrTan
dakavSirebuli msjelobis dialeqtikuri meTodi.
28
Tavi III
dialogis Janri da dialeqtikuri meTodi
dialogi (zogadi mimoxilva)
diavlogo~ _ berZnuli sityvaa da niSnavs ,,saubars”, ,,dialogs”,
,,msjelobas”. igi nawarmoebia zmnidan dialevgomai, romelic niSnavs
,,vsaubrob”, ,,vesaubrebi” (vinmes), ,,vmsjelob”, ,,vinmesTan erTad ganvixilav
sakiTxs”, ,,msjelobis Sedegad vaskvni”, ,,vkamaTob”, ,,vdaob” (16, 402).
termini ,,dialogi” SeiZleba ganxilul iqnas sam ZiriTad doneze: 1.
saubari or an ramdenime pirs Soris; 2. mxatvruli teqstis nawili, misi
erT-erTi komponenti, romelic personaJTa sityvier urTierTobas asaxavs; 3.
literaturuli Janri, upiratesad filosofiuri Sinaarsisa, romelSic
avtoris azri gadmocemulia ori an meti piris saubris saxiT (14, 96).
swored am TvalsazrisiT ganixilavs dialogs antikuri xanis avtori _
diogene laerteli, romlis ganmartebiTac, dialogi aris saubari, romelic
Seicavs sityva-pasuxs ama Tu im filosofiur, religiur an politikur
sakiTxze (17, 337).
dialogis formas sakmaod mniSvnelovani efeqtis moxdena SeuZlia
mkiTxvelze. kerZod, dialogi dasabuTebuli pasuxebis ufro did
SesaZleblobas iZleva, vidre nebismieri filosofiuri traqtati. es
gansakuTrebuli literaturuli Janri aris, erTi mxriv, saukeTeso
saSualeba sakuTari doqtrinebis gadmosacemad, meore mxriv ki, im
SesaZleblobebis gamosaxatad, rasac weris xelovneba iZleva (101, 95).
dialogis Janris Seqmna antikurobis erT-erTi udidesi moazrovnis _
platonis saxels ukavSirdeba, Tumca, ,,dialogis klasikosad” aRiarebuli
moazrovnis SemoqmedebaSi am Janris Camoyalibebasa da mis maRal mxatvrul
srulyofas uTuod hqonda garkveuli wanamZRvrebi.
filosofiuri dialogis pirvel literaturul Canasaxad miCneulia
demokritesis nawarmoebi ,,gonebisa da grZnobis gasaubreba”. amasTanave,
29
monologTan erTad dialogs vxvdebiT istorikosTa TxzulebebSi (rom
aRaraferi vTqvaT dramaze). garda amisa, rogorc aRniSnaven, Zv. w. V
saukuneSi cnobili unda yofiliyo e. w. ,,Svidi brZenis saubrebi”. dialogis
forma hqonda ion qioselis anekdotebs saxelganTqmuli adamianebis Sesaxeb.
ganuzomlad didia sofistebisa da sokrates wvlili zepiri debatebis
xelovnebis ganviTarebaSi (18, 127). magram, saerTo aRiarebiT, dialogurma
formam farTo da intensiuri ganviTareba pirvelad literaturis
istoriaSi swored platonTan hpova.
dialogis Janris problematika da misi Seswavlis Tanamedrove mdgomareoba
dialogis Kmecnieruli kvlevisadmi interesi XX saukunis 80-iani
wlebidan mkveTrad izrdeba. amave periodidan iwereba ZiriTadad dialogis
Sesaxeb monografiuli gamokvlevebi.25
dialogs rogorc literaturul Janrs sxvadasxva aspeqtiT
ganixilaven: dialogi da Semoqmedeba, dialogi da azrovneba, samecniero
dialogi da sxva. ganarCeven dialogis ramdenime saxes: dialogi-kamaTi,
dialogi-ganmarteba, dialogi-emociuri konfliqti, dialogi-unisoni.
dialogis tipebs ganarCeven imis mixedviTac dasrulebulia msjeloba Tu
dausrulebeli, SeTanxmebulia TanamosaubreTa moqmedeba Tu
urTierTsawinaaRmdego da a. S. (57, 83-86) rac Seexeba specialurad
filosofiur dialogs, masSi gamoyofen kvleviT (romelic moicavs
polemikasac), didaqtikur da satirul tipebs (15, 73).
Tanamedrove mkvlevari d. voltoni dialogis tipebis klasifikacias
maTi miznebis Sesabamisad axdens da gamoyofs eqvs tips, romelsac is aseve
uwodebs: 1. darwmuneba; 2. molaparakeba; 3. kvleva; 4. ganxilva; 5;
informaciis Zieba; 6. kamaTi (137, 27).
25 Tuki pauli-visovas leqsikonis Zvel gamocemaSi dialogisadmi miZRvnili calke statiac
ki ar aris, axal Neue Pauli-Si ukve safuZvlianad aris mimoxiluli am Janris ganviTarebis istoria antikur xanaSi, qristianuli literaturis CaTvliT.
30
dialogis Janrze saubrisas Tavdapirvelad yuradReba unda
gavamaxviloT im sakiTxebze, romlebic umTavresad dialogis struqturas,
mis formasa da Sinaarss Soris kavSirs, monologTan mis mimarTebas da
aseve zogierT im aspeqts Seexeba, romlebic filosofiuri dialogisaTvis
aris mniSvnelovani.
upirveles yovlisa, ismis kiTxva: ra SemTxvevaSi, ra pirobebSi
SeiZleba Sedges dialogi? g. girginovis ganmartebiT, ori mxaris
polarulad gansxvavebuli Sexedulebebisa da poziciebis arsebobis drosac
ki unda iyos raRac saerTo, rac gaxdeba dialoguri urTierTobis
safuZveli. misive TqmiT, dialogi socialuri movlenaa da mas SeiZleba
hqondes Cveulebrivi saubris, diskusiis, disputis an polemikis saxe (46, 32).
dialogi da monologi
zepiri metyvelebis formaTagan dialogi monologze adrindeli
warmoSobisaa (57, 37), Tumca miuTiTeben maT Soris arsebul mWidro
kavSirzec, rac istoriulad aris damowmebuli. n. bezmenovas TqmiT,
antikuri codna dialogis saxiT formirdeba, Semdeg ki sxvadasxva teqstSi
monologad yalibdeba (36, 21).
g. kuCinskis azriT, esa Tu is Sexeduleba aucileblad unda
gamoicados dialogur msjelobaSi, raTa mis safuZvelze warmoiSvas sxva
dasabuTebuli Sexeduleba; monologSi ki codna fiqsirdeba, rogorc
azrovnebis procesis dasrulebuli produqti (57, 91).
n. bezmenova imowmebs v. perelmans, romelic istoriul-komunikaciur
modelad asaxelebda ara monologs, aramed dialogs, radgan monologisas
SesaZlebelia sakuTari Tavis motyuebac, dialogSi ki zustdeba
argumentacia. am mxriv, antikurobaSive gaemijna erTmaneTs ritorika,
romelic iyenebda monologs da filosofia, romlisTvisac misaReb formad
dialogi iqca (36, 67). zogierTi mecnieri dialogis monologisagan
ganmasxvavebel niSnad pirvelis reaqciul xasiaTs miiCnevs. l.
31
slavgorodskaias ganmartebiT, dialogi aris metyveleba, romelic
replikebisgan Sedgeba. es aris Zlier dramatizebul reaqciaTa jaWvi (70, 80).
monologs saerTod xelovnur enobriv formad miiCnevda rusi
mecnieri g. Serba, romlis azriTac, Tavis WeSmarit arss ena mxolod
dialogSi avlens: dialogis dros Cndeba axali sityvebi, iwarmoeba axali
formebi, razec gavlenas fsiqologiuri da fiziologiuri faqtorebi
axdens. salaparako ena mas TavisTavad dialogurad miaCnda, ramdenadac igi,
upirveles yovlisa, urTierTobis iaraRia (38, 19).
Sinagani dialogi
g. kuCinski aRniSnavs, rom xSirad xdeba dialoguri metyvelebis
monologizeba, xolo monologi, Tavis mxriv, xSirad iqceva Sinagan
dialogad. Sinagani dialogi ki, rogorc g. kuCinski ambobs, sxva araferia,
Tu ara metyvelebis forma, rodesac adgili aqvs erTi da imave individis
gansxvavebul mosazrebaTa urTierTqmedebas (57, 46).
Sinagani dialogis cneba TavisTavad gulisxmobs dialogis kavSirs
azrovnebasa da logikasTan. es sakiTxi sagangebod aris ganxiluli g.
girginovTan: Sinagani dialogi warmoiSoba maSin, roca xdeba adamianis
azrovnebis dialogizeba. es ki imitom xdeba, rom azrovnebis ganviTareba
aris logikis ganviTareba. dialogi, erTi mxriv, aris obieqturi, Rirebuli
informaciis dagrovebis, WeSmaritebis miRwevisa da WeSmariti codnis
gamdidrebis saSualeba, meore mxriv ki, misi Rirseba da done
damokidebulia imaze, Tu rogor eTanxmeba is logikuri azrovnebis kanonebs
(46, 51). l. slavgorodskaia yuradRebas amaxvilebs dialogis mniSvnelobaze
TviTSemecnebis gaRrmavebisTvisac. misi TqmiT, dialogi berZnebisaTvis aris
ara marto urTierTobis, aramed azrovnebis saukeTeso formac (57, 77).
32
dialogis struqtura
g. kuCinski dialogis Janris kvlevisas umniSvnelovanes sakiTxad
dialogis struqturis, kerZod ki, struqturuli erTeulis dadgenas
miiCnevs. amasTan dakavSirebiT igi ganixilavs mecnierebaSi arsebul
sxvadasxva mosazrebas: struqturul erTeulad saxeldeba sityva (a.
vigotski), winadadeba (p. seCenovi), gamonaTqvami (v. ianouSeki), ori mosaubris
Sesityveba (m. baxtini), kiTxva-pasuxis cikli (e. orlova) (57, 91). misi azriT,
ramdenadac dialogis Sinaarsi da forma erTiani unda iyos, Seswavlisas
struqturul erTeulad aRebul unda iqnas kiTxva-pasuxis cikli, romelic
SeiZleba daemTxvas mikro-dialogs.
zogierTi mecnieri (g. koxi) struqturis Seswavlisas axdenda teqstis
diferencirebas, gamoyofda siuJets, motivs, magram, g. kuCinskis TqmiT, aq ar
unda dagvaviwydes, rom dialoguri metyveleba aris lakonuri da bevri ram,
rac ar aris naTqvami, xSir SemTxvevaSi igulisxmeba. amitom dialogis
struqturis kvlevisas gaTvaliswinebul unda iqnas iseTi enobrivi formebi,
rogorebicaa: 1. reducireba _ roca piri aRar imeorebs ukve naTqvams, an
saerTod ar asrulebs azrs; 2. multifunqcioba _ roca teqstis garkveuli
monakveTi asrulebs ra dialogSi erT funqcias, moicavs meoresac (mag:
pasuxi-informacia, pasuxi-damokidebuleba); 3. funqciuri elementebis
formaTa sesxeba an Sereva (mag: ritorikuli SekiTxva, SekiTxva-gamxneveba)
(57, 94).
g. kuCinski ganixilavs dialogis formisa da Sinaarsis mimarTebasac.
forma, upirveles yovlisa, dialogis Sinaarsis ganviTarebis saSualebaa.
dialogis Sinaarsis analizisas amosavali cnebebia ,,Tema” da ,,Sexeduleba”.
SekiTxva aris ZiriTadi saSualeba dialogis Temis dasadgenad da im
Sexedulebis misaTiTeblad, romlis gagebasac isaxavs miznad dasmuli
SekiTxva. pasuxi ki aris Sexedulebis gamoxatva im Temaze, romelic
SekiTxviT dafiqsirda (57, 99).
33
struqturulad rTuli dialogebis Seswavlisas cal-calke unda iqnas
gamokvleuli Semadgeneli mikro-dialogebis Temebi, romlebic erTianobaSi
dialogis mTavar Temas qmnis.
dialogis roli sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva sferoSi
dialogis mniSneloba aqtualuria sazogadoebrivi cxovrebis
sxvadasxva sferoSi. Tumca dialoguri formis gamoyenebas upiratesobas
aniWeben ara mxolod saxelmwifoTaSorisi urTierTobebisas, aramed
sxvadasxva jgufisa Tu asakis warmomadgenlebis erTmaneTTan dakavSirebis
drosac. dialogi TandaTan ufro metad xdeba politikuri liderebis
moRvaweobisa da axali politikuri azrovnebis umniSvnelovanesi komponenti
(46, 17). TviT ganaTlebis sistemaSic ki dialogi mkvidrdeba rogorc
swavlebis meTodi (unda aRiniSnos, rom Sua saukuneebSi dialogi
garkveulwilad ukve iyo gamoyenebuli e. w. kiTxva-pasuxis meTodis saxiT,
dRes ki mas swavlebis interaqtiur meTods uwodeben.
dialogis kavSiri azrovnebasa da logikasTan
l. slavgorodskaia specialurad ganixilavs dialogs mecnierebasTan
mimarTebaSi. misi TqmiT, dialogis Tema mWidrod ukavSirdeba komunikaciis,
zemoqmedebisa da kontaqtis gagebas. yovelive es ki ganuyofelia brZenis,
mecnieris moRvaweobisagan. metic, amaT gareSe mecnieris moRvaweobas azri
ekargeba. l. slavgorodskaias TqmiT, SemTxveviTi ar iyo, rom mecniereba,
dRevandeli gagebiT, pirvelad Zv. w. V s-is saberZneTSi Cndeba. am dros
polisebSi demokratiis damkvidrebam gamoiwvia zepiri sityvis ganviTareba.
saxalxo krebasa Tu sasamarTloSi gamosvlisas sakuTari azris
damajerebeli argumentirebis aucileblobam ganapiroba logikuri
dasabuTebis xerxebis SemuSaveba. brZeni adamianis zepiri sityva ki
yovelTvis ufro Zvirfasia, vidre Cawerili. amitom saubari xdeba ara
marto swavlebis, aramed kvlevis saukeTeso formac. werilobiTi teqstebis
34
aucilebloba ki mxolod imaSia, rom informacia Semdgom Taobas gadasces.
sokratec upiratesobas aniWebs cocxal, zepir metyvelebas (Phdr. 275 d-e)26.
amdenad, mecnierebisa da dialogis Janris ganviTareba demokratiul
saberZneTSi slavgorodskaias kanonzomier movlenad miaCnia (70, 48).
logika da ritorika filosofiur dialogSi
filosofiur dialogs rogorc Janrs didi xnis istoria aqvs. klasikur
epoqasa da gvian antikurobaSi platonis adreuli e. w. sokratuli
dialogebidan dawyebuli, plutarqosis, ciceronis, tacitusisa da netari
avgustines nawarmoebebiT damTavrebuli, dialogis Janrma seriozuli
cvlilebebi ganicada. is mniSvnelovan Janrad rCeboda renesansisa da
ganmanaTleblobis epoqaSic da popularuli iyo iseT avtorebTanac,
rogorebic arian galileo, didro, volteri, loki d. a. S. XX saukunis Sua
da bolo periodSi xdeba dialogis Janris aRorZineba, rac mWidrodaa
dakavSirebuli am periodSi kritikuli diskursis ganviTarebasTan.
miuxedavad amisa, filosofiur dialogs Cveulebriv
“araliteraturul Janrad”, erTgvar “virtualur Teatrad” miiCneven. am
Janrma hermenevtikosebisa da enis filosofosebis gansakuTrebuli
yuradReba miiqcia. lingvistikis mxridan gamoikveTa sami ZiriTadi midgoma:
pragmatikis, logikisa da ritorikis. 70-ian wlebSi iqamdec ki mividnen, rom
dialogi miiCnies kulturuli evoluciisa da kulturaTaSorisi gacvlebis
ZiriTad meqanizmad. msgavsi Janri arsebobda Cinur literaturul
tradiciaSic, magram samwuxarod Cinur-evropuli literaturuli
komparativistikis mier ar momxdara am ori fenomenis Sedareba.
26 deinovn gavr pou, w\ Fai`dre, tou`t j e[cei grafhv, kai; wJ~ ajlhqw`~ oJ{moion zwgrafiva. kai; ga;r ta; ejkeivnh~ e[kgona e{sthkh me;n wJ~ zw`nta, eja;n d j ajnevrh/ti, semnw`~ pavnu siga`/. taujto;n de; kai; oiJ lovgoi, dovxai~ me;n a]n w{~ ti fronou`nta~ aujtou;~ levgein, eja;n dev ti e[rh/ tw`n legomevnwn boulovmeno~ maqei`n, e{n ti shmaivnei movnon taujton ajeiv. o{{tan de; a{pax grafh`/, kulindei`tai me;n pantacou` pa`~ lovgo~ oJmoivw~ para; toi`~ ejpaivousin, wJ~ d j au{tw~ ti ajr j oi|~ oujde;n proshvkei, kai; oujk ejpivstatai levgein oi|~ dei` ge kai; mhv. Plhmmelouvmeno~ de; kaiv oujk ejn divkh/ loidorhqei;~ tou` patro;~ ajei; dei`tai bohqou`, aujto;~ ga;r ou[t j ajmuvnasqai ou[te bohqh`sai dunato;~ auJtw`/ (Phdr. 275 d-e).
35
mivyveT sokrates tradicias, romelic pirveli iyo, vinc aRmoaCina
ritorikasa da logikas Soris arsebuli Sinagani uTanxmoeba, rac, Tavis
mxriv, qmnis filosofiuri dialogis pragmatul arss. pirvel rigSi unda
CavuRrmavdeT istoriul konteqsts. aleqsandriuli memkvidreobis
paralelurad klasikurma mecnierebam ganaviTara Tavisi srulyofili
forma da meTerTmete saukunis bolos daaarsa pirveli universiteti. am
periodSi humanitarul mecnierebaTa swavleba ori nawilisgan Sedgeboda,
eseni iyo triviumisa da kvadriviumis cikli. triviumSi Sedioda gramatika,
ritorika, logika, romelTagan TiToeuli garkveuli aspeqtiT ukavSirdeba
enas. zogierTisTvis swavlebis es modeli moZvelebuli da
ararelevanturia, Tumca ukanasknelma wlebma aCvena, rom Sua saukuneebis
triviumis ganaxlebul modelad SeiZleba miviCnioT Tanamedrove enis
filosofia da semiotika. v. perelmanisa da amerikeli neo-pragmatistebis
moRvaweobam ki kidev erTxel dasva sakiTxi logikisa da ritorikis
urTierTdapirispirebis Sesaxeb, romelic inicirebuli iyo sokrates mier
iseT dialogebSi, rogoricaa “gorgiasi” da “menoni” (121, 35).
eWvgareSea, rom am sami mimarTulebidan TiToeuls hqonda Tavisi
funqcia, Rirebuleba da perspeqtiva. pragmatikis koncefciam icvala Tavisi
gageba da Tu adre is moiazreboda ZiriTadad leqsikografiad da stilad,
dRes is gulisxmobs enis struqturas erTianobaSi da ar ukavSirdeba enis
logikur statussa da WeSmaritebas. amis sapirispirod, logikis pirveladi
da ZiriTadi gageba aris WeSmariteba da misi procedura ki – WeSmaritebis
Zieba. rac Seexeba ritorikas, is Tavidanve dakavSirebuli iyo darwmunebis
xelovnebasTan (121, 42).
berZnul-romaul ritorikaSi iyo erTi mniSvnelovani sakiTxi. ra unda
gaakeTon Tanamosaubreebma maSin, rodesac filosofiuri kvleva ver
aRmoaCens simarTles da rodesac simarTle, romelic eTikur Rirebulebebs
ukavSirdeba, ver iqneba aRmoCenili logikuri proceduris Sedegad?
platonuri korpusi TiTqmis mTlianad am sakiTxze pasuxis gacemiTaa
dakavebuli. termin diavlogo~-is etimologiac swored isaa rom, rodesac
36
lovgo~ (WeSmariteba) ar aris misawvdomi da rodesac aravis SeuZlia lovgo~-is
(metyveleba) monopolizeba, maSin procesi unda warimarTos masSi sxva
Tanamosaubreebis CarTvis gziT (diav). anu dialogi aris gangrZobadi
diskusiuri procesi, romlis Sedegadac Cndeba raRac WeSmariteba mainc.
enis gamoyenebis es pragmatuli aspeqti imdenad gavrcelebulia dRes, rom
Cven amas verc ki vacnobierebT. amitomacaa, rom dialogis Janri yuradRebis
centrSi moeqca swored XX saukuneSi.
platonis adreul dialogebSi sokrate yvelgan aris wamyvani
Tanamosaubris rolSi. ufro xSirad is aris adamiani, romelic svams sawyis
SekiTxvas da iwyebs realuri dialogis ganviTarebas. erTi mxriv, sokrate
aris adamiani, romelic TiTqosda siqvelisa da WeSmaritebis ZiebaSia, meore
mxriv ki, is zustad iseve iyenebs ritorikul strategiebs, rogorc amas
sofistebi akeTeben, romelTac is utevs. modeli aseTia: sokrate
Tavdapirvelad acxadebs, rom man ar icis sakiTxi, Semdeg ikvlevs
TanamosaubresTan erTad da logikisa da ritorikis urTierTSepirispirebis
fonze Tanamosaubresac aCvenebs, rom man araferi icis. es aris cnobili
elenxosis meTodi, romelic niSnavs mxilebas. aRsaniSnavia, rom es meTodi
gvxvdeba platonis bevr dialogSi da maT Soris “sofistSic” (am
nawarmoebis elenxosis gamoyenebis Taviseburebebis Sesaxeb detalurad ix.
Tavi IV).
ra aris Rirebuli da saintereso am meTodidan Tanamedrove
pragmatistebisaTvis? mniSvnelovani isaa, rom dialogis forma da meTodi
Tavis TavSi moicavs logikuri msjelobis procedurisa da ritorikis
darwmunebis teqnikis elementebs, rac mimarTulia Tanamosaubris
gardaqmnisaken.
dialogi filosofiasa da literaturaSi
literaturis zogierTi Teoretikosi yuradRebas aqcevs filosofiur
teqstebs literaturuli kritikis TvalsazrisiT da Tvlis, rom is am mxriv
arafriT gansxvavdeba literaturuli teqstisgan. Sesabamisad,
37
filosofiuri da literaturuli teqsti unda ganvixiloT erTi da imave
saSualebebiT. miuxedavad amisa, zogierTebi filosofiur da literaturul
teqstebs miznebis mixedviT ganasxvaveben. filosofosebi qmnian teqstebs,
romlebic WeSmaritebas Seesabameba, maSin rodesac mwerlebi koncentrirebas
axdenen gamoxatvaze – stilze. magram filosofia mudam aris literatura
da xSirad xdeba meta-literaturac. filosofia aqcents akeTebs arsebulze,
maSin roca literaturas aqvs kreaciis saSualeba da ar aqvs aucilebloba
eyrdnobodes WeSmaritebas.
rodesac am sakiTxze vmsjelobT, kidev ufro bundovani xdeba erTi
avtoris, am konkretul SemTxvevaSi platonis gamijvna, rogorc mwerlis da
rogorc filosofosis. Tavi rom davaneboT platons, rogorc filosofoss,
misi nawarmoebebi SegviZlia ganvixiloT, rogorc xelovnebis nimuSebi,
Txzulebebi, romlebic Zalian mniSvnelovania kulturis istoriisaTvis
maTi literaturuli Rirebulebis gamo. zogierTi mecnieri Tvlis, rom
platonis korpusis Sesaswavlad ar aris aucilebeli misi dialogebis
formis kvleva. sinamdvileSi, nawarmoebebis mxatvruli forma TavisTavad
mniSvnelovani Seswavlis sagania. sxvebi eWvqveS ayeneben mosazrebas imis
Taobaze, rom platonis filosofiuri Teoriebis gadmocema mxolod
dialogis formiT iyo SesaZlebeli da rom dialogis forma platonis
azrovnebasTan uSualodaa dakavSirebuli. isini qmnian platonis stilis
kvlevis gansxvavebul Teoriebs da safuZvlad udevT SekiTxva: ratom airCia
platonma, romelic mudam akritikebs dramis avtorebs, maincadamainc es
forma, romelic ufro metad literaturulia, vidre filosofiuri.
cnobili mkvlevari m. nusbaumi amasTan dakavSirebiT fiqrobs, rom platonma
imitom airCia dramis stili, rom amiT gamijvnoda tragikul dramas da
Seeqmna e. w. anti-tragikuli drama, romliTac mkiTxveli masTan erTad
miaRwevda WeSmaritebas (92, 32).
platonis dialogebi aris erTgvari Teatri, sadac ZiriTadad
TamaSoben filosofiuri argumentebi da mTavaria mihyve maT, rogorc
TeatrSi mihyvebi moqmedebas. Sesabamisad, es naklebad aris filosofiuri
xasiaTis leqciebi.
38
saerTod SegviZlia vTqvaT, rom es sakiTxi, ekuTvnis dialogebi
filosofias Tu literaturas, platonis dros saerTod ar idga, radganac
im dros es ori sfero erTmaneTisagan ase naTlad ar iyo gamijnuli. im
dros epikuri da tragikuli poetebi iTvlebodnen moazrovneebad da
maswavleblebad da maT nawarmoebebs aravin aRiqvamda nakleb seriozulad.
platonma scada am cnobierebis Secvla da dawera drama, romlis umTavresi
mizanic xalxis samsaxuri iyo (92, 39).
Janris SerCeva platonis mier
ratom mimarTa platonma dialogis formas? am SekiTxvaze pasuxi ar
SeiZleba iyos calmxrivi. rogorc Cans, erT-erTi mizezi sokrates saubris
maneris SenarCuneba iyo. platonTan kerZo saubarma mxatvruli dialogis
saxe miiRo. isic unda gaviTvaliswinoT, rom Zveli berZenisaTvis saubari
iyo ara marto urTierTobis, aramed azrovnebis formac. swored saubarSi
ibadeba codna, aRwevs srulyofas da gadaecema sxvas. v. iegeris TqmiT,
platonis survili iyo eCvenebina filosofosi kvlevisa da Ziebis procesSi,
gaexada eWvi da konfliqti xiluli (46, 47). platonis dialogebSi mudam
aris mkiTxvelisaTvis mravalmxrivi codnis dapireba. igi arasodes aris
gadmocemuli pirdapir, aramed igulisxmeba saubarSi da mouwodebs
mkiTxvels, ufro mravalmxrivad miudges sakiTxs, ufro ukeT ganWvritos da
ufro metad dafiqrdes (133, 3).
dialogis formis arCeviT platonma Tavi aarida mkiTxvelisaTvis
pirdapir mimarTvas. nacvlad amisa, dialogebSi erTmaneTs misi moqmedi
pirebi esaubrebian. saerTod, SeiZleba iTqvas, rom platoni nawerebSi
Tavisi piriT arasodes gadmoscemda filosofiur ideebs. VII werilSi is
ambobs, rom arasodes dauweria Tavisi filosofia da amas sakuTriv
filosofiuri mizezi aqvs, _ filosofia sityvebiT ar gadmoicema (Epist. 341
39
c-e)27. Tuki dialogebi ar aris platonis filosofia, maSin ras warmoadgens
isini da ra mimarTeba aqvs platonis naazrevTan?
r. hircelis dakvirvebiT, Tuki dialogebs martivad mivudgebiT, vnaxavT,
rom es aris maRali donis dramatuli Txzulebebi, sadac brwyinvaledaa
daxatuli xasiaTebi, konfliqti aris aSkara da mwvave, mxatvruli ostatoba
ki iseTi, rom umciresi detalebic ki srulyofilia. maTSi warmodgenili
moqmedebebi gansxvavdeba standartuli dramaturgiisagan. sxva sityvebiT,
dialogi aris ideaTa drama, sadac xdeba WeSmaritebis TandaTanobiTi
gaSla (109, 1118).
ratom dawera platonma aseTi dramebi? amis mizezi Tavad dialogis
formaa. namdvili filosofiuri saubari SeiZleba ganxorcieldes mxolod
realur adamianTa cxovrebaSi, sazogadoebaSi, sadac saintereso sakiTxebs
ganixilaven (109, 122). WeSmaritebas, gagebasa da sibrZnes mxolod amgvar
msjelobaSi SeiZleba miaRwio. filosofiuri saubari iwyeba imis SegnebiT,
rom Cveni Sexedulebebi ar aris WeSmaritebis Sesabamisi. rodesac am
problemas Seigneb, unda daiwyo pasuxis Zieba. filosofiis koncefcia aris
sibrZnis Ziebis wadili, rac ganuyofelia platonis dialogebis dramatuli
struqturisagan. Tavad dialogi ki am Ziebis mxatvruli mibaZvaa (104, 94). v.
sinaikos TqmiT, platoni xSir SemTxvevaSi swored aq irCevs sokrates ucxo
da paradoqsul saxes, rom daayenos is scenis SuagulSi, radganac sokrates
aqvs genialuri Tviseba CaebRauWos dramatul situaciaSi damalul
filosofiur sakiTxs da moaqcios is fokusSi. es aris sokrates dramatuli
funqcia dialogebSi, romelic gansxvavebul xalxTan gansxvavebul
situaciebSi vlindeba (133, 7). Sesabamisad, dialogebic gansxvavebulad
warimarTeba da gansxvavebuli SedegebiT sruldeba. SeiZleba iTqvas, rom
aseTia platonis koncefcia: sibrZnis Zieba SeiZleba yvelgan nebismier
adamianTan erTad, Tumca Sedegi mWidrodaa dakavSirebuli TanamosaubreTa
xasiaTze, unarsa da miznebze.
27 kaivtoi tosovnde oi|da, o{ti grafevnta h] lecqevnta uJp j ejmou` bevltist j a]n lecqeivh, kai; mh;n o{ti gegrammevna kakw`~ oujc h{kist j a]n ejme; lupoi`. eij dev moi ejfaivneto grapteva q j iJkanw`~ ei\nai pro;~ touv~ pollou;~ kai; rJhtav, tiv touvtou kavllion ejpevprakt j a]n hJmi`n ejn tw`/ bivw/ h] toi`~ te ajnqrwvpoisi mevga o[felo~ gravyai kai; th;n fuvsin eij~ fw`~ pa`sin proagagei`n (Epist. 341 c-e);
40
s. rozenis ganmartebiT, platonisaTvis dialogi TavisTavad
warmoadgens TanamosaubreTa mcdelobas ama Tu im movlenis Sesaxeb
warmoadginon TavianTi doqtrina. sxva sityvebiT, es aris erTgvari
yucagwgiva, anu sulis aRzrda, sulis „gaZRola“. xolo raki sulebi bunebiT
gansxvavebulia erTmaneTisagan, Sesabamisad, maTi „gaZRolac“ sxvadasxva
saxis saubrebiT unda moxdes. dialogis dramatuli forma aris is gza,
romliTac avtori sakuTar doqtrinebs gansxvavebul mkiTxvelTa bunebebs
Seusabamebs (128, 2).
amgvarad, SeiZleba iTqvas, rom dialogis Janris formirebaze Swkratikoiv
lovgoi-s gavlena platonis mkvlevarTa mier erTxmad aris aRiarebuli. am
cocxal Janrs gvinaxavs aseve esqines fragmentebi da qsenofoni. rogorc
Cans, am stiliT werdnen sokrates megobrebi. platoni gansxvavdeba
qsenofonisagan. a. naitingeili fiqrobs, rom platonis dialogebSi
amosaval wertilad unda miviCnioT berZnuli poeziisa da ritorikis JanrTa
gaerTianeba. amis magaliTebia: ,,protagorasSi” damowmebuli simonidesis
poema, dakrZalvisas warmosaTqmeli sityva ,,meneqsenosSi”, prozauli
evlogiebi ,,nadimSi”, lisiasis panegiriki ,,fedrosSi”. marTalia, platoni
xazgasmiT ganmartavs filosofosisaTvis damaxasiaTebel meTods _
dialeqtikas _ sapirispirod poeziisa da musikis macdunebeli enisa, misi
dialogebi arasodes Semoifargleba dialeqtikiT. masze aSkara zegavlenas
axdens, erTi mxriv, tragedia, meore mxriv ki, komedia. komedia amzadebs
models adreuli sokratuli nawerebisaTvis, tragedia ki _ mogvianebiT
xdeba misi paradigma, anu platonis meTodi garkveulwilad
interteqstualuria. mcire albaTobaa imisa, rom qsenofonma miiRo Janri,
romelsac amgvari Sereuloba axasiaTebda da is gaamartiva. ufro
savaraudoa, rom platonma aiRo dramatizebuli saubrebis martivi Janri da
multiJanrulad aqcia is (122, 204).
cnobilia, rom sokrates yvela moswavle werda dialogebs, magram verc
erTma ver SeZlo mTeli cxovreba ise gadmoeca dialogSi, rogorc es
platonma moaxerxa. mxolod man SeZlo literaturulad gamoexata
41
sokratuli saubris Taviseburebebi. amitom iTvleba is filosofiuri
dialogis Semqmnelad (100, 184).
zogierTi mkvlevari (d. klei) cdilobda platonis dialogis Janris
sofronis mimebTan dakavSirebas. es varaudi emyareba diogene laertelis
gadmocemas, rom platonma ,,pirvelma Camoitana aTenSi mimografos sofronis
wignebi da baZavda maT xasiaTebis daxatvisas. es wignebi mas sasTumalTan
upovnes” (Diog. III, 18). aristotelec Tavis ,,poetikaSi” sokratul dialogebs
sofronis mimebis doneze ayenebda (Arist. Poet. 1447 b). miuxedavad amisa, sakmaod
paradoqsulad Cans, rom platons an romelime sokratels filosofiuri
dialogis specifikuri tipis modelad literaturis es saxeoba aeRo.
sacdurs albaT is qmnida, rom sofronis mimebi aris erTaderTi
literaturuli Janri dramatul prozaSi, romelic arsebobda Zv. w. V
saukuneSi, magram mimebic iseTi prozauli dramebi unda yofiliyo,
romlebic scenaze dasadgmelad iyo gaTvaliswinebuli, rac qmnida
principul gansxvavebas platonis dialogebisagan (136, 59).
platonis argumentebi da dialogis forma
imisaTvis, rom ufro amomwuravi pasuxi gavceT SekiTxvas, Tu ratom
airCia platonma weris es forma, ganvixiloT, Tu ra kavSirSia platonis
dialogebSi gadmocemuli argumentebi Tavad am JanrTan.
platonis dialogebi xelovnebis nimuSebs warmoadgens. isini iZleva
zust warmodgenas imis Sesaxeb, Tu rogori SeiZleba yofiliyo namdvil
dialeqtikur saubarSi monawileoba, an ubralod misi mosmena. ufro metic,
isini SesaZloa imaze metis warmodgenasac ki iZleva, vidre amgvar saubarSi
CarTva mogvcemda, radganac es dialogebi warmoadgens paradigmatul
saubrebs, sadac paradigmatulia xasiaTebic da dramatuli konteqstic.
dialogebSi gamoyenebulia imgvari literaturuli xerxebi, rom es
nawarmoebebi literaturis tradicias miekuTvneba (97, 201). imavdroulad
isini filosofiuri mwerlobis magaliTebicaa da es warmoSobs kiTxvas, Tu
42
rogor aris dakavSirebuli es ori sakiTxi erTimeoresTan platonis
SemoqmedebaSi. saubari ar aris imaze, rom es ori aspeqti erTimeoris
gamomricxavia, an erTimeorisagan damoukidebelia. piriqiT, platonis
koncefcia swored isaa, rom Tu literaturas unda miaRwios raime did
mizans, is aucileblad filosofiuri unda iyos da piriqiT, imisaTvis rom
filosofiurma naazrevma filosofiur mizans miaRwios, man aucileblad
mxatvruli literaturis forma unda gamoiyenos (97, 202).
fokusireba unda moxdes erT konkretul aspeqtze, romliTac, vfiqrob,
filosofiuri da literaturuli formebi mWidrod aris dakavSirebuli
erTmaneTTan. sakiTxis arsi amgvaria: platons aqvs konkretuli
Sexedulebebi filosofiuri Tezisebisa da argumentebis statussa da
RirebulebasTan dakavSirebiT, romlebic, misi azriT, mxolod da mxolod
dialogis formiT, ufro zustad ki dramatuli dialogis formiT
SeiZleboda asaxuliyo. am zogad ideas SeiZleba daefuZnos Cveni Semdgomi
kvlevac.
platonis dialogebSi uamrav sxva aspeqtTan erTad gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs argumentebs, romlebic sainteresoa Semdegi mizezebis
gamo: 1) dialogebis absoluturi umravlesoba swored am argumentebisagan
Sedgeba, rac agreTve literaturul elementebs warmoadgens; 2) rogorc
wesi, swored argumenti qmnis dialogis “xerxemals” da ayalibebs mis
struqturas; 3) dialogis forma srul SesabamisobaSia platoniseul kiTxva-
pasuxis formatTan da amas swored argumentebis buneba ganapirobebs; 4)
platonis dialogebis argumentebis sidiade ganapirobebs Tavad platonis
filosofiuri koncefciis mniSvnelobas. amiT imis Tqma ki ar minda, rom
platoni filosofiis mniSvnelobas mxolod da mxolod argumentebis
Camoyalibebasa da ganviTarebaSi xedavs, aramed imisi, rom filosofiuri
xedva da Sinaarsi, platonis azriT, bevrad aris damokidebuli logikur
argumentebze. asea Tu ise, argumenti platonis dialogis erT-erTi sakvanZo
Semadgeneli komponentia da amitom masze aucileblad unda gavamaxviloT
yuradReba.
43
aq Tavs iCens erTi mniSvnelovani problema. kerZod, Cven gvaqvs
argumentebis erTi jgufi, romelic danamdvilebiT viciT, rom platons
ekuTvnis da amis paralelurad gvaqvs meore jgufi, romelic sadavoa,
ekuTvnis Tu ara platons. aRsaniSnavia, rom platoni imgvarad agebs Tavis
dialogebs, rom mxolod dialogze dayrdnobiT ver mivxvdebiT, ekuTvnis Tu
ara esa Tu is argumenti platons. amis dasamtkiceblad Cven gvWirdeba
damatebiTi faqtebisa da garemoebebis codna platonis naazrevsa da
Sexedulebebze.
rodesac vinme wers filosofiur traqtats, iq calmxrivad da
erTmniSvnelovnad aris gatarebuli avtoris argumenti, romelsac is mTel
traqtatSi icavs. amdenad, SegviZlia vimsjeloT logikuri, damajerebeli da
Zlieri aris Tu ara filosofiuri traqtatis avtoriseuli argumenti.
argumenti aris platoniseuli dialogisaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi
mniSvnelovani problema, romelic TavisTavad rig SekiTxvebs warmoSobs: 1)
romelia platoniseuli dialogis is formaluri maxasiaTeblebi, romlebic
Riad tovebs sakiTxs, ekuTvnis Tu ara dialogSi ganviTarebuli esa Tu is
argumenti Tavad platons? 2) akeTebda Tu ara amas platoni Segnebulad? 3)
Tu es ukanaskneli asea, ratom airCia man weris es forma? am SekiTxvebze
pasuxis gacemiT ki naTeli moefineba sakiTxs, Tu ratom werda platoni
filosofiur dialogs am formiT.
pirveli mniSvnelovani maxasiaTebeli, romlis meSveobiTac Riad rCeba
sakiTxi, ekuTvnis Tu ara dialogSi ganviTarebuli esa Tu is argumenti
Tavad platons aris is, rom dialogi mxatvruli literaturis produqtia,
romelSic argumentebs aviTareben mxatvruli personaJebi. aseT SemTxvevaSi
avtori ar aris pasuxismgebeli personaJebis mier SemoTavazebul
argumentebze, garda im SemTxvevisa, rodesac Tavad avtori migvaniSnebs amas
raime gziT. dialogis SemTxvevaSi erT-erTi aseTi saSualeba SeiZleba iyos
sakuTari Tavis gamoyvana Tanamosaubred an avtoris identificireba
romelime personaJTan. platonis SemTxvevaSi amgvari personaJi xSirad,
magram ara yovelTvis, aris sokrate. es yovelTvis asec rom iyos, aq Cndeba
ukve meore formaluri maxasiaTebeli imisa, Tu ratomaa argumentebisadmi
44
platonis damokidebuleba darCenili Riad. esaa Tavad platonis
dialogebSi ganviTarebuli argumentebis forma.
platonis dialogebSi, ZiriTadad, argumentebs Semdegi struqtura
aqvs: dialogSi aris ori mxare: erTi, romelic svams SekiTxvas da meore,
romelic pasuxobs. Tavdapirvelad pirveli mxare svams rig SekiTxvebs,
romlebzec iTxovs pasuxs “ki” an “ara”, Semdeg ki meore mxares misive
pasuxebis safuZvelze sTxovs konkretul definicias. dialogSi kargad ar
Cans, Tu romeli personaJisaa esa Tu is argumenti, imisi, vinc SekiTxvebs
svams, Tu imisi, vinc pasuxobs. esec dramis struqturisaTvis
damaxasiaTebeli elementia da swored am mizniT unda iyos gamoyenebuli.
meore SekiTxvaze, akeTebda Tu ara amas platoni Segnebulad, pasuxi,
vfiqrob, dadebiTi unda iyos, magram manamde umjobesia pasuxi mesame
SekiTxvas gavce, Tu ratom airCia platonma weris es forma, romelic ase
niRbavs argumentebis realur avtorsa da mxardamWers.
am sakiTxis kvlevisas gasaTvaliswinebelia erTi faqti. kerZod is,
rom dialogebSi da gansakuTrebiT ki aporiul dialogebSi ganviTarebuli
msjeloba aSkarad tovebs im STabeWdilebas, rom rac ar unda Zlieri da
logikuri iyos argumenti, is ver gauZlebs sokrates gamocdas. ras
fiqrobda platoni? gauZlebda ki is amas? albaT, pasuxi am kiTxvaze
uaryofiTi unda iyos. platons namdvilad hqonda garkveuli argumentebi,
romlebze dayrdnobiTac ayalibebda Tavis filosofiur mosazrebebs, magram
icoda, rom aRniSnuli argumentebis siswore kidev unda gadasinjuliyo. mas
rom es argumentebi filosofiuri traqtatis formiT gadmoeca, SesaZloa,
ver gaqceoda mxilebas. dialogis miseuli forma ki platons aZlevda
saSualebas, gadmoeca Tavisi Sexedulebebi da argumentebi ise, rom
adamianebs miscemodaT saSualeba ukeT da ufro Rrmad efiqraT maT
sisworeze.
aq aris meore aspeqtic. kerZod, ar arsebobs argumenti, romelic
SeiZleba miiCnio srulyofilad da romelic ar eqvemdebareba gansjas.
platons es argumentebi pirdapir traqtatis formiT rom gadmoeca,
adamianebi aRar ifiqrebdnen bevrs maT sisworeze an Semdgom ganxilvaze.
45
swored amitom man isini gadmogvca misi dialogebisaTvis damaxasiaTebeli
struqturiT, sadac nebismiers SeuZlia CaerTos da gaamdidros
kacobriobis codna da naazrevi. amdenad, pasuxi Cvens mier dasmul bolo
or kiTxvaze aseTia: platoni amas akeTebda ganzrax, momavali codnis
Seqmnis mizniT.
saboloo daskvna ki is SeiZleba iyos, rom arsebobda mravali mizezi
imisaTvis, rom platons weris swored es forma aerCia da amgvari
struqturis dialogebi Seeqmna. es nawarmoebebi Cven erTgvar filosofiur
gakveTils gvitarebs. weris es gza ayalibebs da warmogvidgens
filosofiur poziciasa da arguments yvelaze ufro ukeT gasagebi da
cxadi dramatuli gziT. dialogis forma da dramatuli siuJeti swored
filosofiuri miznebisaTvis gamoiyeneba. dialogebi gvaiZulebs vifiqroT
maTSi warmodgenil argumentebze, es ki Sedegad gvaZlevs axal codnas,
axal naazrevs.
platoni dialogis Sesaxeb
dialogis problematikis kvlevisas, mniSvnelovania Tavad dialogis
Janris klasikosis _ platonis TxzulebebSi gamoTqmuli Teoriuli
mosazrebebis gacnoba.
sakiTxis kvlevis saukeTeso gzad platonis dialogebis personaJi _
sokrate, rogorc cnobilia, swored dialogis formas miiCnevs. amitom is
yovelTvis dasawyisSive uTanxmdeba Tanamosaubres, kiTxva-pasuxis
monacvleobiT isaubron. ,,pirvel alkibiadesSi” is afrTxilebs
alkibiadess, rom misTvis Cveul grZel sityvebs ver moismens da dasmul
SekiTxvebze mokle pasuxebs moiTxovs (Alc. 106 b)28. misive TqmiT, kiTxvebze
pasuxi umecrebis daZlevis saukeTeso saSualebaa (Alc. 127 e)29.
28 a\r j ejrwta`/~ ei[ tin j e[cw eijpei`n lovgon makrovn, oi{ou~ dh; ajkouvein ei[qisai; ouj gavr ejsti toiou`ton to; ejmovn, ajll j ejndeivxasqai mevn soi, wJ~ ejgw\/mai, oi|ov~ t J a]n ei[hn o{ti tau`ta ou{tw~ e[cei, eja;n e}n movnon moi ejqelhvsh/~ bracu; uJphreth`sai (Alc. 106 b);29 ajpokrivnesqai ta; ejrwtwvmena, w\ Ajlkibiavdh, kai; eja;n tou`to poih`/~, a]n qeo;~ qevlh/, ei[ ti dei` kai; th`/ ejmh/` manteiva/ pisteuvein, suv te kajgw; bevltion schvsomen (Alc. 127 e).
46
platonis Rrma rwmeniT, azrovneba aris sulis saubari sakuTar TavTan,
magram mxolod iseT saubars aqvs mniSvneloba, sadac gageba miiRweva
sakiTxis sxvadasxva mxridan ganxilvis gziT (Phdr. 276 e)30. dialogi aris
cocxali metyveleba mcodne adamianisa, dawerili sityva ki _ misi mibaZva
(Phdr. 276 a)31.
sanam saubars daiwyeb, jer unda Seimecno WeSmariteba im sagnis Sesaxeb,
romelzec saubrob, yvelaferi am WeSmaritebis Sesabamisad gansazRvro,
gansazRvris Semdeg ki, unda icode, rogor dayo is saxeebad. sulis bunebac
ase unda ganixilo. unda monaxo sityvis iseTi saxe, romelic Tanamosaubris
xasiaTisTvis Sesaferisi iqneba da ise aago sityva. rTul suls unda
mimarTo rTuli, mravalferovani sityvebiT, martivs ki _ martiviT (Phdr. 277
b-c)32.
amasTanave, sokrate ayenebs dialogis warmarTvis aucilebel pirobebs:
vinaidan dialogi msjelobasTan erTad kvlevac aris (Menon 80 d)33, saWiroa
SekiTxvebze Tamamad pasuxi, miuxedavad imisa, iqneba Tu ara is mxilebuli
(Chrm. 166 d)34. SekiTxvebi ar unda iyos usamarTlo, radgan sxvanairad aigeba
kamaTi da sxvanairad _ msjeloba (Tht. 167 d-e)35. dialogSi ar unda iyos
30 e[sti gavr, w\ fivle Fai`dre, ou{tw, polu; d j oi|mai kallivwn spoudh; peri; aujta; givgnetai, o{tan ti~ th`/ dialektikh/` tevcnh/ crwvmhno~, labw;n yuch;n proshvkousan, futeuvh/ te kai; speivrh/ met j ejpisthvmh~ lovgou~, oi} eJautotoi`~ tw`/te futeuvsanti bohqei`n iJkanoi; kai; oujci; a[karpoi ajlla; e[conte~ spevrma, o{qen a[lloi ejn a[lloi~ h[qesi fuovmenoi tou`t j ajei; ajqavnaton parevcein iJkanoiv, kai; to;n e[conta eujdaimonei`n poiou`nte~ eij~ o{son ajnqrwvpw/ dunato;n mavlista (Phdr. 276 e).31 Swkravth~o}~ met j ejpisthvmh~ gravfetai ejn th`/ tou` manqavnonto~ yuch`/, dunato;~ me;n ajmu`nai eJautw/`, ejpisthvmwn de; levgein te kai; siga`n pro;~ ou}~ dei`.Fai`dro~To;n tou` eijdovto~ lovgon levgei~ zw`nta kai; e[myucon, ou| oJ gegrammevno~ ei[dwlon a[n ti levgoito dikaivw~ (Phdr. 276 a).32 pri;n a[n ti~ tov te ajlhqe;~ eJkavstwn eijdh`/ pevri w|n levgei h} gravfei, kat j aujtov te pa`n oJrivzesqai dunato;~ gevnhtai, oJrisavmenov~ te pavlin kat j ei[dh mevcri tou` ajtmhvtou tevmnein ejpisthqh`/, periv te yuch`~ fuvsew~ diid`w;n kata; taujtav, to; prosarmovtton eJkavsth/ fuvsei ei\do~ aneurivskwn, ou{tw tiqh`/ kai; diakosmh`/ to;n lovgon, poikivlh me;n poikivlou~ yuch`/ kai; panarmonivou~ didou;~ lovgou~, aJplou`~ de; aJplh`/, ouj provteron dunato;n tevcnh e[sesqai kaq j o{son pevfuke metaceirisqh`nai to; lovgwn gevno~, ou[te ti pro;~ to; didavxai ou[te ti pro;~ to; pei`sai, wJ~ oJ e[mprosqen pa`~ memhvnuken hJmi`n lovgo~ (Phdr. 277 b-c). 33 o{mw~ de; ejqevlw meta; sou` skevyasqai kai; suzhth`sai o{ti potev ejstin (Menon 80 d).34 qarrw`n toivnun, h|n d j ejgwv, w\ makavrie, ajpokrinovmeno~ to; ejrwtwvmenon o{ph/ soi faivnetai, e[a caivrein ei[te Kritiva~ ejstin eu[te Swkravth~ oJ ejlegcovmeno~, ajll j aujtw`/ prosevcwn to;n nou`n tw/` lovgw/ skovpei o{ph/ pote; ejkbhvsetai ejlegcovmeno~ (Chrm. 166 d).35 w/| su; eij me;n e[cei~ ejx ajrch`~ ajmfisbhtei`n, ajmfisbhvtei lovgw/ ajntidiexelqwvn, eij de; di j ejrwthvsewn bouvlei, di j ejrwthvsewn, oujde; ga;r tou`to feuktevon, ajlla; pavntwn mavlista diwktevon tw`/ nou`n e[conti (Tht. 167 d-e).
47
maswavlebeli, romelic gadascems codnas da moswavle, romelic iRebs am
codnas (Prt. 314 b)36. platonisaTvis dialogi, upirveles yovlisa,
WeSmaritebis miRwevis saSualebaa. ,,filebosSi” sokrate ambobs: Cven
erTmaneTs ar vejibrebiT imisaTvis, rom Cemma an Senma msjelobam
gaimarjvos, aramed orivem unda vibrZoloT WeSmaritebisaTvis (Phlb. 14 b)37.
sokrates rwmeniT, mxolod sityvasa da msjelobaSi ibadeba WeSmariteba.
amitom Tanamosaubre unda amodiodes WeSmaritebidan (Prt. 331 c)38.
WeSmaritebis Zieba aris is mTavari kriteriumi, romliTac erTmaneTisagan
ganirCeva dialeqtika _ saubris xelovneba (Menon 75 a)39 da eristika _
kamaTisa da sityvieri Sejibris xelovneba (Resp. 454 a)40.
dialogisaTvis aucilebel pirobad platoni saerTo Temas asaxelebs.
lisimaqesi ambobs: „swored im mizniT mogiwvieT saTaTbirod, rom vicodiT,
es sakiTxi TqvenTvisac sagulisxmo da sayuradRebo unda yofiliyo. barem
Tqveni azric gamoTqviT da kiTxva-pasuxis monacvleobiT SeudeqiT am
sakiTxis ganxilvas“ (Lach. 187c - d)41.
36 maqhvmata de; oujk e[stin ejn a[llw/ ajggeivw ajpevejgein, ajll j ajnavgkh kataqevnta th;n timh;n to; mavqhma ejn aujth`/ th/` yuch`/ labovnta kai; maqovnta ajpievnai h] beblammevnon h] wjfelhmevnon (Prt. 314 b).37 th;n toivnun diaforovthta, w\ Prwvtarce, tou` ajgaqou` tou` t j ejmou` kai; tou` sou` mh; apokruptovmenoi, katatiqevnte~ de; eij~ to; mevson, tolmw`men, a[n ph/ ejlegcovmenoi mhnuvswsi povteron hJdonh;n tajgaqo;n dei` levgein h] frovnhsin h[ ti trivton a[llo ei\nai. nu`n ga;r ouj dhvpou pro;~ ge aujto; tou`to filonikou`men, o{pw~ aJgw; tivqemai, tau`t j e[stai ta nikw`nta, h] tau`q j a} suv, tw`/ d j ajlhqestavtw/ dei` pou summacei`n hJma`~ a[mfw (Phlb. 14 b). 38 mhv moi, h| d j ejgwv, oujde;n ga;r devomai to; “eij bouvlei” tou`to “ei[ soi dokei” ` ejlevgcesqai, ajll j ejmev te kai; sev, to; d j“ejmev te kai; sev” tou`to levgw, oijovmeno~ ou{tw to;n lovgon bevltist j a]n ejlevgcesqai, ei[ ti~ to; “ei[” ajfevloi aujtou` (Prt. 331 c).39 eij ou\n tw`/ ejrwtw`nti ou{tw~ h] peri; schvmato~ h] crwvmato~ ei\pe~ o{ti “a;ll j oujde; manqavnw e[gwge o{ti bouvlei, w\a[nqrwpe, ou[de oi|da o{ti levgei~”, i[sw~ a]n ejqauvmase kai; ei\pen, “ouj manqavnei~ o{ti zhtw` to; ejpi; pa`sin touvtoi~ taujtovn”, h] oujde; ejpi; touvtoi~, w\ Mevnwn, e[coi~ a]n eijpei`n, ei] tiv~ se ejrwtw/vsh, “ti; ejstin ejpi; to; strogguvlw/ kai; eujqi` kai; ejpi; toi`` a[lloi~, a} dh; schvmata kalei`~, taujto;n ejpi; pa`sin”, peirw`/ eijpei`n, i{na kai; gevnetai soi melevth pro;~ th;n peri; th`~ ajreth`~ ajpovkrisin (Menon 75 a). 40 h| gennaiva, h|n d j ejgwv, w\ Glauvkwn, hJ duvnami~ th`~ ajntilogikh`~ tevcnh~. tiv dhv; o{ti, ei\pon, dokou`siv moi eij~ aujth;n kai; a[konte~ polloi; ejmpivptein kai; oi[esqai oujk ejrivzein ajlla; dialevgesqai, dia; to; mh; duvnasqai kat j ei[dh diairouvmenoi to; legovmenon ejpiskopei`n, ajlla; kat j aujto; to; o[noma diwvkein tou` lecqevnto~ th;n ejnantivwsin, e[ridi, ouj dialevktw/ pro;~ ajllhvlou~ crwvmenoi (Resp. 454 a).41 eij de; boulomevnoi~ uJmi`n e[jsi peri; tw`n toiouvtwn ejrwta`sqai te kai; didovnai lovgon, aujtou;~ dh; crh; gignwvskein, w\ Nikiva te kai; Lavch~. ejmoi; me;n ga;r kai; Melhsiva/ tw/`de dh`lon o{ti hJdomevnoi~ a]n ei[h eij pavnta a} Swkravth~ ejrwta`/ ejqevloite lovgw/ diexievnai, kai; ga;r ejx ajrch`~ ejnteu`qen hjrxovmhn levgwn, o{ti eij~ sumboulh;n dia;tau`ta uJma`~ parakalevsaimen, o{ti memelhkevnai uJmi`n hJgouvmeqa , wJ~ eijkov~, peri; tw`n toiouvtwn, kai; a[llw~ kai; ejpeidh; oiJ pai`de~ uJmi`n ojlivgou w{sper oiJ hJmevteroi hJlikivan e[cousi paideuvesqai. eij ou|n uJmi`n mhv ti diafevrei, ei[pate kai; koinh`/ meta; Swkravtou~ skevyasqe, didovnte~ te kai; decovmenoi lovgon par j ajllhvlwn (Lach. 187c -d).
48
dialogSi ,,gorgiasi” platonma aRwera is sami SesaZlo Sedegi,
romelic SeiZleba mohyves dialogs. Tu ori iwyebs raime sakiTxze
msjelobas, xSirad TavianTi mosazrebebis gamoTqmisas da sxvisis
gaTavisebisas, isini midian saerTo ganmartebamde da aq asruleben saubars,
magram mosaubreni xSirad Sexedulebebs ver aTanxmeben da erTmaneTis
mosazrebas miiCneven arasworad. sxvebi ki _ saerTod CxubiTa da
erTimeoris SeuracxyofiT Sordebian (Grg. 457 c - d)42. amitom, jer unda
gaiTvaliswino, rogoria Tanamosaubre, rom ise aawyo saubari. aq
faqtobrivad laparakia dialogis ganviTarebis SesaZlo variantebze,
rogorebicaa: 1. SeTanxmeba; 2. winaaRmdegoba; 3. sruli izolacia da rac
dResac gamoiyofa samecniero literaturaSi.
platonis dialogebis forma da ZiriTadi maxasiaTeblebi
platonis weris stili erT-erTi yvelaze ufro sadavo da amoucnobia
dRemde. mTavari sirTule ukavSirdeba misi weris maneris sxvadasxvaobas,
gansxvavebulobas, variaciulobas. ratom werda platoni ase
sxvadasxvagvarad? filosofosebisTvis xom werisas umTavresia erTi ram –
weron rac SeiZleba ufro cxadad da mkafiod. miCneulia, rom platonis
TiToeuli nawarmoebi dawerilia erTi da imave gziT – esaa cocxali
saubari or an met Tanamosaubres Soris. miuxedavad amisa, Tuki sakiTxs
CavuRrmavdebiT, vnaxavT, rom dialogis formati iyofa gansxvavebul
saxeobebad, romelTac aSkarad gansxvavebuli Sedegebi aqvs. gansxvavebulia
maTi mTavari moqmedi piri – sokratec.
42 oi|mai, w\ Gorgiva, kai; se e[mpeiron ei\nai pollw`n lovgwn kai; kaqewrakevnai ejn aujtoi`~ to; toiovnde, o{ti ouj rJa/divw~ dunavntai peri; w|n a]n ejpiceirhvswsin dialevgesqai diorisavmenoi pro;~ ajllhvlou~ kai; maqovnte~ kai; didavxante~ eJautouv~, ou{tw dialuvesqai ta;~ sunousiva~, ajll j ejavn peri; tou` ajmfisbhthvswsin kai; mh; fh`/ oJ e{tero~ to;n e{teron ojrqw`~ levgein h] mh; safw`~, calepaivnousiv te kai; kata; fqovnon oi[ontai to;n eJautw`n levgein, filonikou`nta~ ajll j ouj zhtou`nta~ to; prokeivmenon ejn tw`/ lovgw/, kai; ejnioiv ge teleutw`nte~ ai[scista ajpallavttontai, loidorhqevnte~ te kai; eijpovnte~ kai; ajkouvsante~ peri; sfw`n aujtw`n toiau`ta oi|a kai; tou;~ parovnta~ a[cqesqai uJpe;r sfw`n aujtw`n, o{ti toiouvtwn ajnqrwvpwn hjxivwsan (Grg. 457 c - d).
49
riTi aixsneba es? nuTu platoni ase xSirad icvlida Tavis
mosazrebas da midgomas filosofiisadmi da werisadmi? es sakiTxi
problemurad rCeba Tanamedrove mecnierebaSic.
platonis TiToeuli dialogi aris filosofiuri, anu gamoxatavs
filosofias moqmedebaSi. aqedan gamomdinare, sxvadasxva dialogSi
ganviTarebuli sxvadasxva msjeloba erTmaneTisagan gansxvavebuli saxisaa,
radganac platons hqonda filosofiis wvdomis gansxvavebuli gzebi.
zogierT SemTxvevaSi gvaqvs mokle kiTxvebisa da pasuxebis monacvleoba,
xolo zogierT SemTxvevaSi msjeloba gadadis monologis formaSi.
platonis dialogebze saubrisas unda gvaxsovdes, rom nebismier
daweril dialogs aqvs ori sxva Tavisebureba, romelic Cveulebriv ar
vlindeba realur dialogSi, esenia: 1) avtori da 2) auditoria.
rasakvirvelia, platoni werda Tavisi auditoriisaTvis, is fiqrobda imaze,
Tu ra imoqmedebda mkiTxvelze. filosofosi ar qmnida dialogebs ise,
rogorc mas es surda, aramed iTvaliswinebda momavali mkiTxvelis
poziciasac. amdenad, Cven mudam varT teqstsa da avtors ASoris,
auditoriasa da avtors Soris. dawerili dialogi aris ufro meti, vidre
filosofiis nawili, is aris filosofia Tavisi monawileebiTurT, Tavisi
moqmedebiT, mkafiod Camoyalibebuli formiT, mimarTulebiT, Seqmnili
viRacisaTvis viRacis mier (130, 9).
gamoricxuli ar aris iseTi dialogis daweris SesaZleblobac, sadac
dialogi da filosofia ubralod Tanaarseboben. vTqvaT mosaubre a ambobs
raRacas, rasac Semdeg mosaubre b sxva raimes upirispirebs da sabolood
mosaubre a Tmobs Tavis sawyis pozicias. es ufro hgavs sokrates sawyis
dialeqtikas, magram platonis arc erTi dialogi ar aris amis msgavsi.
dasawyisidanve a da b Tanamosaubreebi arian gamokveTili personaJebi,
individebi, sadac a ZiriTadad aris sokrate, xolo b sokrates megobari,
rafsodi, sofisti, oratori an vinme sxva da maT Soris gamarTul saubars
ZiriTadad gansazRvravs swored b-s vinaoba (130, 10). swored amitom eqceva
50
gansakuTrebuli yuradReba personaJebis SerCevis principebs platonis
dialogebSi.
kidev erTi sagulisxmo garemoeba, romelic gaTvaliswinebuli unda
iqnas platonis dialogebis Seswavlisas aris is, rom zogierTi maTgani
iseT STabeWdilebas tovebs, TiTqos aq or pirs Soris saubari ki ar
imarTeba, aramed Sinagani dialogi platonisa/sokratesi Tavis TavTan.
gansxvavebul suraTs qmnis sxvadasxva dialogi masSi dialeqtikis
meTodis gamoyenebis xvedriTi wilis mixedviTac. zogierTi maTgani xSirad
iRebs monologis saxesac. safiqrebelia, rom droTa ganmavlobaSi
icvleboda ara platonis midgoma filosofiisadmi, aramed mkiTxvelze
zemoqmedebis miseuli strategia, radganac swored es ukanaskneli
warmoadgenda mis mTavar mizans. zogierT SemTxvevaSi saWiro iyo
dialeqtika meti doziT, zogSi – naklebiT, xan ki monologis formac ki
gamoiyeneboda.
j. klainis azriT, platonis nebismieri dialogis interpretaciisas
unda gaviTvaliswinoT Semdegi wanamZRvrebi:
1. platoniseuli dialogi ar aris traqtati an leqciis teqsti,
rogorc aristoteles naSromebi an plotinosis ,,eneadebi”.
2. rac ar unda seriozuli iyos platonis dialogis mizani da
Sinaarsi, masSi Sefarulia ironia.
3. vinc ar unda iyos Tanamosaubre, platonis dialogis saubarSi
monawileobs mkiTxveli, rogorc utyvi partniori. mas SeuZlia awon-
dawonos, miiRos an uaryos SemoTavazebuli daskvnebi.
4. arc erTi platoniseuli dialogi ar asaxavs imas, rasac SeiZleba
vuwodoT ,,platonuri doqtrina”. dialogma SeiZleba migvaniSnos platonis
naazrevze, magram bolomde arasodes hfens mas naTels.
5. ar aris swori dialogebis qronologiis mixedviT platonis
azrovnebis ganviTarebis etapebze saubari. nebismieri dialogi aris
damoukidebeli struqtura, romelSic Tanamosaubreebi asruleben erTaderT
da gamorCeul rols.
51
6. platonis dialogebSi TiToeul sityvas gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs. TiToeul TiTqosda SemTxveviT naTqvam sityvas SeiZleba ufro meti
mniSvneloba hqondes, vidre vrcel msjelobas (114, 2).
dialogis Janris Semdgomi ganviTareba
cnobilia, rom platonis dialogma sruliad gansakuTrebuli adgili
daikava am Janris istoriaSi da ver hpova pirdapiri gagrZeleba verc
berZnul da verc romaul literaturaSi. Tumca filosofosis mier
literaturul Janrad damkvidrebuli dialoguri forma sxvadasxva
modifikaciiT antikur periodSive damkvidrda da ganviTarda.
dialogis formas iyenebdnen da aviTarebdnen aristotele da
peripatetikosebi. mogvianebiT, heraklites pontoelTan dialogSi Semodis
axali elementebi. popularuli xdeba e. w. simposionebis Janri. dialoguri
elementebi fiqsirdeba kinikosTa moRweul fragmentebSic. romaul xanaSi
dialogebs werdnen terenciusi da ciceroni. maT mimdevrebad gvevlinebian
tacitusi da seneka. plutarqosTan gvxvdeba filosofiuri an naxevrad-
filosofiuri dialogebi, romlebic moklebulia platoniseul dramatul
Zalas. lukianosi amkvidrebs satirul dialogs. mniSvnelovani adgili
ukavia dialogis HJanrs qristianul literaturaSic, romlis
umniSvnelovanesi warmomadgenlebi arian origenesi, meTodios olimpieli,
grigol noseli, avgustine (63, 177).
dialogi da dialeqtika
sityvebi ,,dialogi” da ,,dialeqtika” erTmaneTis monaTesavea
etimologiurad da Sinaarsobrivad. orivesaTvis amosavalia ,,saubari”,
,,metyveleba”, ,,msjeloba” anu lovgo~-i. diogene laertelis ganmartebiT,
dialeqtika aris azrovnebis xelovneba, romelic kiTxvebisa da pasuxebis
meSveobiT Tanamosaubres arwmunebs an amxilebs (56, 19).
52
f. kesidis azriT, dialeqtika rogorc polemikis xelovneba, iSva
politikuri dialogis safuZvelze da Semdgom gadavida filosofiur
sferoSi (56, 20). gadmocemiT, zenon eliselma pirvelma SeimuSava
dialeqtikuri meTodi, rogorc Tezisebis mtkicebis an mxilebis xelovneba.
miuxedavad imisa, rom dialeqtikis antikuri koncefciebi gansxvavebuli
xasiaTisa iyo, f. kesidis TqmiT, TiToeuli maTgani gulisxmobda dialogs,
rogorc filosofosobis formas.
ra aris dialeqtika Tavad platonisaTvis? es aris gansakuTrebuli
meTodi, romelsac igi aseve uwodebs _ hJ dialhktikh; mevqodo~ (Resp. 533 c), an
saubrebTan dakavSirebuli xelovneba _ hJ peri; tou` logou` tevcnh (Phdr. 90 b), an
saubris meTodi _ hJ mevqodo~ tw`n lovgwn (Soph. 227 a). platonisaTvis dialeqtika
aris saukeTeso yvela SesaZlo meTods Soris. is aris erTaderTi WeSmariti
mecniereba da xelovneba (Resp. 533 b-c)43.
platonis azriT, es meTodi saWiroa lingvistikaSi (Cra. 390)44,
maTematikaSi (Resp. 510-511)45, ritorikasa da fsiqologiaSi (Phdr. 269-273)46. Tuki
raime aRmoCenila mecnierebaSi, yvelaferi _ am meTodis wyalobiT.
ra aris am meTodis arsi? ,,kratilosSi” platoni dialeqtikosad
ganmartavs imas, visac SeuZlia SekiTxvebis dasma da pasuxebis gacema (Cra.
390 c)47, ,,fedrosSi” ki dialeqtika ganisazRvreba rogorc cocxali
metyvelebis codna samarTlianobis, mSvenierebisa da siqvelis Sesaxeb (Phdr.
43 ajll j aiJ me;n a[llai pa`sai tevcnai h] pro;~ dovxa~ ajnqrwvpwn kai; ejpiqumiva~ eijsin h] pro;~ genevsei~ te kai; sunqevsei~, h] pro;~ qerapeivan tw`n fuomevnwn te kai; suntiqemevnwn a{pasai tetravfatai, aiJ de; loipaiv, a}~ tou` o[nto~ ti e[famen ejpilambavnesqai, gewmetriva~ te kai; ta;~ tauvth/ eJpomevna~, oJrw`men wJ~ ojneirwvttousi me;n peri; to; o[n, u{par de; ajduvnaton aujtai`~ ijdei`n, e{w~ a]n uJpoqevsesi crwvmenai tauvta~ ajkinhvtou~ ejw`si, mh; dunavmenai lovgon didovnai aujtw`n. w\ ga;r ajrch; me;n o} mh; oi|de, teleuth; de; kai; ta; metaxu; ejx ou| mh; oi|den sumpevplektai, tiv~ mhcanh; th;n toiauvthn oJmologivan pote; ejpisthvmhn genevsqai; oujdddemiva, h| d j o{~. oujkou`n,
h|n d j ejgwv, hJ dialektikh; mevqodo~ movnh tauvth poreuvetai, ta;~ uJpoqevsei~ ajnairou`sa (Resp. 533 b-c).44 kinduneuvei a[ra, w\ Ejrmovgene~, ei[nai ouj fau`lon, wJ~ su; oi[ei, hJ tou` ojnovmato~ qevsi~, oujde; fauvlwn ajndrw`n oujde; tw`n ejpitucovntwn. kai; Kratuvlo~ ajlhqh` levgei levgwn fuvsei ta; ojnovmata ei\nai toi`~ pravgmasi, kai; ouj pavnta dhmiourgo;n ojnomavtwn ei\nai, ajlla; movnon ejkei`non to;n ajpoblevponta eij~ to; th` fuvsei o[noma o]n eJkavstw/ kaiv dunavmenon aujtou` to; ei\do~ tiqevnai ei[~ te ta; gravmmata kai; ta; sullabav~ (Cra. 390).45 manqavnw, e[fh, o{ti to; uJpo; tai`~ gewmetrivai~ te kai; tai`~ tauvth~ ajdelfai`~ tevcnai~ levgei~ (Resp. 510-511).46 eij mevn soi uJpavrcei fuvsei rJhtorikw`/ ei\nai, e[sh/ rJhvtwr ejllovgimo~, proslabw;n ejpisthvmhn te kai; melevthn, o{pou d j a[n ejlleivph/~ touvtwn, tauvth/ ajtelhv~ e[sh/. o{son de; aujtou` tevcnh, oujc h| Lusiva~ te kai; Qrasuvmaco~ poreuvetai dokei` moi faivnesqai hJ mevqodo~ (Phdr. 269-273). 47 to;n de; ejrwta`n kai; ajpokrivnesqai ejpistavmenon a[llo ti su; kalei`` h] dialektikovn (Cra. 390 c).
53
265 d)48. ,,sofistSi” dialeqtikis amgvari definicia gvxvdeba: gvarebis
mixedviT dayofa da erTi da imave gvaris sxvad ar daSveba, xolo sxvisa _
erTsa da imaved, aris dialeqtikis codna (Soph. 253 d)49.
platonisaTvis dialeqtika ganuyrelia filosofiisagan. dialeqtikis
meTodi ar aris arc filosofiis propedevtika, arc misi xerxi an iaraRi.
dialeqtika Tavad filosofiaa, magram is amave dros Zalian saSiSi meTodia.
saSiSia imdenad, ramdenadac Seicavs ejlevgco~-s da amitom SeiZleba gadavides
eristikaSi. es ukanaskneli ki dialeqtikis sapirispiro gamocdilebaa. misi
mizania sakuTari argumentaciis gamarjveba, dialeqtikisa ki _ WeSmaritebis
aRmoCena. platoni xSirad esxmis Tavs eristikosebs. ,,menonSi” teqnikuri
termini ,,dialeqtikuri” Sepirispirebulia ,,eristikulTan” (Men. 75 c-d)50.
arsebobs iseTi mosazrebac, rom platonis mier eristikasTan
dapirispirebis ZiriTadi mizezi is iyo, rom dialeqtika Zalian hgavda
sofistebis xelovnebas, rom platonis konstruqciuli dialeqtika bevr
msgavsebas avlenda sokrates arakonstruqciul ejlevgco~-Tan da, rom
sokrates saubari sxva araferi iyo, Tu ara meore mxaris mosazrebis
uaryofis cda. r. robinsonis TqmiT, platoni kargad xvdeboda, rom
eristika sokrates meTodis saxecvlileba iyo (127, 85-86).
swored is faqti, rom dialeqtikuri meTodi aris saubris meTodi,
ganapirobebs platonis nawarmoebTa literaturul formas _ dialogs.
r. robinsons gamokvleuli aqvs platonis dialogebSi warmodgenili
dialeqtikis ramdenime meTodi: elenxosi (ejlevgco~), epagoge (ejpagwgh`) da
hipoTesisi (uJpoqesi~). adreuli dialogebisaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi
meTodia _ elenxosi, romelic farTo gagebiT niSnavs adamianis
48 ta; de; nu`n para; sou` te kai; Lusivou maqovnta~ eijpe; tiv crh; kalei`n, h] tou`to ejkei`nov ejstin hJ lovgwn tevcnh, h|/ Qrasuvmaco~ te kai; oiJ a[lloi crwvmenoi sofoi; me;n aujtoi; levgein gegovnasin, a[llou~ te poiou`sin, oi} a]n dwroforei`n aujtoi`~ wJ~ basileu`sin ejqevlwsin (Phdr. 265 d).49 to; kata; gevnh diairei`sqai kai; mh; te taujto;n ei\do~ e{teron hJghvsasqai mhv te e{teron o] taujto;n mw`n ouj th`~ dialektikh`~ fhvsomen ejpisthvmh~ ei\nai (Soph. 253 d).50 kai; ei; mevn get w`n sofw`n ti~ ei[h kai; eijristikw`n te kai; ajgwnistikw`n oJ ejrovmeno~, ei[poim j a]n aujtw`/ o{ti, ejmoi; me;n ei[rhtai, eij de; mh; ojrqw`~ levgw, so;n e[rgon lambavnein lovgon kai; ejlevgcein. eij de; w{sper ejgwv te kai; su; nuvn fivloi o[nte~ bouvlointo ajllhvloi~ dialevgesqai, dei` dh; pra/ovterovn pw~ kai; dialektikwvteron ajpokrivnesqai. e[sti de; i[sw~ to; dialektikwvteron mh; movnon tajlhqh` ajpokrivnesqai, ajlla; kai; di j ejkeivnwn w|n a]n prosomologh`/ eijdevnai oJ ejrwtwvmeno~ (Men. 75 c-d).
54
Sexedulebis gamocdas SekiTxvebis dasmis saSualebiT. es SekiTxvebi ki
xSirad cvlis Tanamosaubris pirvelad mosazrebebs. amgvarad, viwro
mniSvnelobiT elenxosi aris uaryofis erT-erTi forma (127, 11).
TiTqmis yvela adreul dialogSi sokrate svams kiTxvebs, romlebic ar
iTxovs informacias, aramed mxolod daTanxmebas saWiroebs. rodesac
filosofosi Sekrebs Sedegebs, aRmoCndeba xolme, rom isini Tanamosaubris
Tavdapirvel Sexedulebebs ewinaaRmdegeba. elenxoss ucodinari adamiani,
romelsac hgonia, rom raRac icis, mihyavs im mdgomareobamde, rom is xvdeba
Tavis arcodnas. es ki mniSvnelovani nabijia codnisaken mimaval gzaze.
amdenad, elenxosi aris swavlebis meTodi, romelic amzadebs safuZvels
codnis misaRebad. sxva sityvebiT, elenxosi aris mosaubris sakuTar
mosazrebebTan SewinaaRmdegeba.
meore mniSvnelovani meTodi aris epagoge, rac niSnavs erTi an
ramdenime argumentis wanamZRvrebidan meore argumentis daskvnas. epagoges
formebia: erTi SemTxvevidan meoris daskvna, kerZodan zogadamde asvla,
kerZodan zogadamde asvla da kvlav kerZosTan dabruneba (127, 97).
epagoges meTodis gamoyenebisas platoni xSirad xmarobs Semdeg
formulebs: kata; to;n aujto;n lovgon (msjelobis Sesabamisad), sullhbdhvn (erTad),
ou|tw kai; peri; pantw`n (asea yvelaferTan dakavSirebiT), eJvni lovgw (erTi sityviT).
platonis Sua periodis dialogebSi sruliad qreba elenxosi da mis
adgils ikavebs axali meTodi _ hipoTesisi (hipoTeza). zmna uJpotivqemai
niSnavs ,,raRacis winaswar dadgenas”, romlis safuZvelzec SeiZleba aago
Semdgomi msjeloba. r. robinsoni erTmaneTisagan gamijnavs tivqemai da
uJpotivqemai zmnebs. pirveli niSnavs ,,msjelobis Sedegad raimes dadgenas”,
meore ki _ ,,dadgenas azrovnebis procesis gareSe” (127, 30-34). hipoTesisi
aris dadgena momavali moqmedebis mizniT. is aris im Sexedulebis SerCeva,
romelic msjelobisas unda iqnas ganxiluli da gamocdili. robinsonis
azriT, platonis hipoTesisi aris p-s daSveba im mizniT, rom daaskvna, Tu ra
aris q-s buneba (127, 108). mogvianebiT platoni am meTods upirispirebs
mouazrebel (ajnupoqevteon) dasawyiss, romelsac ufro xSirad mivyavarT
55
WeSmaritebamde. ,,parmenidesis” Semdeg hipoTesisis meTodi aRar gvxvdeba arc
erT dialogSi.
D“sofistis” literaturuli formisa da dialeqtikuri meTodisaTvis
“sofistis” literaturuli formis ganxilvisas aucileblad
gamoikveTeba erTi saintereso sakiTxi – ra Taviseburebebia damaxasiaTebeli
platonis am konkretuli dialogis literaturuli formisaTvis?
“sofisti”, iseve rogorc platonis sxva nawarmoebebi, dialogis Janrs
miekuTvneba. Tu davakvirdebiT platonis adreul e. w. aporiul dialogebs,
advili SesamCnevia, rom aq gvaqvs mza ganmartebebi, Tu ratom dawera isini
platonma dialogis formiT, magram rodesac gadavdivarT Sua da
gansakuTrebiT ki gviani periodis dialogebze, es ganmartebebi ufro da
ufro naklebad gvxvdeba. amgvari tipis ganmartebebi gansakuTrebiT mcirea
dialog “sofistSi”. Cans isic, rom rogorc minimum, “sofistis” Sua nawili
aris dawerili, rogorc traqtati sicruis Sesaxeb.
imisaTvis rom ukeT gavigoT, platonis adreuli dialogebi da is
faqti, ramac ganapiroba maTi dialogis formiT dawera, unda gvesmodes
platonis elenxosi. formula aseTia: adamiani, romelsac aqvs pretenzia,
rom raRac icis da aris avtoritetuli raRac sferoSi, Tavdapirvelad
acxadebs raRacas, rac Tavad WeSmariteba hgonia. Semdeg am sakiTxTan
dakavSirebul kiTxvebze pasuxis gacemiT, is pirvelad naTqvamis
sawinaaRmdegos ambobs da am gziT ewinaaRmdegeba sakuTar Tavs, “ibneva” da,
Sesabamisad, aRar iTvleba avtoritetad am sferoSi. erT-erTi mniSvnelovani
momenti am proceduraSi aris is, rom arc im adamianma (xSir SemTxvevaSi
sokratem), romelic svams SekiTxvebs, ar icis WeSmariteba, magram mas sjera,
rom dialogis gamoyenebiTa da dialeqtikis meTodiT SesaZloa WeSmarit
daskvnamde misvla.
savaraudod, platoni fiqrobda, rom Cven yvelani varT sokrates
Tanamosaubreebis mdgomareobaSi. sokrates ki mivyavarT “dabneulobamde”.
aravin aris daculi imisgan, rom misma mosazrebam kraxi ganicados da
56
damarcxdes. platoni Tvlida, rom, am mxriv, arc TviTon warmoadgenda
gamonakliss, radgan igi flobda sibrZnes da gamosakvlevi iyo, es sibrZne
WeSmaritebasTan axlosaa Tu ara. amitom man Tavi Seikava iseTi traqtatebis
werisagan, sadac misi mosazrebebi ar iqneboda gadasinjuli. amis
brwyinvale magaliTia platonis adreuli dialogebi.
mdgomareoba sagrZnoblad icvleba Sua periodSi, rodesac Cven aRar
gvaqvs arc aporiuli dialogebi, arc elenxosis meTodi am sityvis sruli
gagebiT. aq ukve romeliRac Tanamosaubre (xSir SemTxvevaSi sokrate)
ayalibebs mosazrebebs, romlebic miiCneva, rom aris platoniseuli. TiTqos
dialogis forma am periodSi TandaTan iqceva wminda mxatvrul formad,
romelsac araviTari filosofiuri datvirTva ar gaaCnia. yvelaze did
SekiTxvas ki dialogis formis gamoyenebis saWiroebaze platonTan mainc
“sofisti” badebs. sofistis gansazRvris mcdelobisas Cven vawydebiT
problemas, Tu rogor aris SesaZlebeli sicrue, mcdari mtkiceba, mcdari
rwmena da ase Semdeg. dialogis mTavari mosaubre – eliseli ucxoeli ar
upirispirebs Tavis Tanamosaubres _ Teetetoss elenxosis meTods, is ar
umtkicebs mas, rom am ukanasknelma araferi icis sofistis Sesaxeb da rom
misi mosazrebebi mcdaria, ar eubneba mas, wavides saxlSi da momavalSi
ifiqros am sakiTxebze. ar akeTebs amas imitom, rom aRar aris amis
saWiroeba. Teetetosi aris sakmaod moridebuli da ampartavnebisagan
Tavisufali Tanamosaubre. amitom dialogi midis Tavisi gziT da ucxoels
ar sWirdeba aq elenxosis gamoyeneba.
ibadeba kiTxva – xom SeeZlo am SemTxvevaSi platons gamoeyenebina
filosofiuri traqtatis forma? albaT, pasuxi isev da isev igivea –
platoni fiqrobda, rom traqtatis dawera niSnavs raRacis weras
avtoritetis poziciidan. ratom fiqrobda igi ase? unda aRiniSnos, rom
traqtatis Janri platonis periodSi jer kidev ar iyo calke
Camoyalibebuli da damkvidrebuli Janri. rac Seexeba heraklitosisa da
parmenidesis nawarmoebebs, isini swored rom avtoritetis mier daweril
Txzulebebs warmoadgens. parmenidesis Sesaxeb msjeloba gvaqvs
57
“sofistSic”. moxseniebulia “didi parmenidesi” (Soph. 237 a)51 da “mama
parmenidesi” (Soph. 241 d)52, romelic gvesaubreba rogorc bavSvebs (Soph. 237 a)53,
romlis mosazrebasac eliseli ucxoeli upirispirdeba, im faqtis
miuxedavad, rom is “mamis mkvlelad” warmoCndeba (Soph. 241 d)54. eWvi ar unda
SevitanoT imaSi, rom platoni parmenidesis filosofiur miRwevebs
aRiarebda, TumcaRa aq SeiniSneba erTgvari ironia da platonisTvis
parmenidesis avtoriteti arafris mTqmelia. amrigad, am dialogSi swored
parmenidesis mosazrebebi iqneba ganxiluli da swored maT winaaRmdeg
iqneba gamoyenebuli elenxosic. amas ki platoni axerxebs isev da isev
dialogis da ara traqtatis gziT.
dialog “sofistis” forma ar aris arc aporiuli arc elenqtikuri.
raRac doneze TiTqos aris aporiisaken swrafvis, dabrunebis survili.
dialogis pozitiur, konstruqciul msvlelobaSi aporiis elementebis
CarTvis mcdeloba aSkarad SeiniSneba. adreul dialogebSi elenxoss Seaqvs
destruqciuli Zala da angrevs mtkicebebs. TumcaRa aris raRac, rac
SeiZleba iswavlo aq warmodgenili aporiidan. ZiriTadad ki is SeiZleba
iswavlo, Tu ra unda daaskvna da ra _ ara. amis miRweva ki advilia
aporiis gziT. magram adreul dialogebSi aqcenti amaze ar aris.
am sakiTxze yuradReba gadatanilia “sofistSi”. gansakuTrebiT ki es
elementi SeiniSneba dialogis Sua nawilSi (Soph. 236 c-264 c), sadac platoni
Tavidan ixmobs “dabneulobebs” arsebulTan, ararsebulTan, mcdar azrebTan
da msjelobebTan dakavSirebiT. Semdeg ki igi nel-nela Wris am aporiebs,
jer ararsebulTan, Semdeg arsebulTan, bolos ki mcdar warmodgenebsa da
mtkicebebTan dakavSirebiT. amrigad, imisaTvis rom raimes bunebas Cawvde,
jer unda mimoixilo, ra aporiebia masTan dakavSirebiT.
51 Parmenivdh~ de; oJ mevga~, w\ pai`, paisi;n hJmi`n ou\\sin ajrcomevnov~ te kai; dia; tevlou~ tou`to ajpermatuvrto (Soph. 237 a).52 to;n tou` patro;~ Parmenivdou lovgon ajnagkai`on hJmi`n ajmunomevnoi~ e[stai basanivzein (Soph. 241 d).53 Parmenivdh~ de; oJ mevga~, w\ pai`, paisi;n hJmi`n ou\\sin ajrcomevnov~ te kai; dia; tevlou~ tou`to ajpermatuvrto (Soph. 237 a).54 patraloivan uJpolavbh/~ givgnesqaiv tina (Soph. 237 d).
58
amdenad, platons am SemTxvevaSic sWirdeboda dialogis forma, raTa
ganxilva ufro cxadi gaexada. garda amisa, dialogis formam, romelic man
“sofistSi” gamoiyena, misca saSualeba aqve ganemarta filosofosis raobac
da aRar dasWirveboda calke dialogis dawera. platonis “sofisti”
gamoirCeva dialogis gansakuTrebuli formiT. es aris sada,
konstruqciuli, koordinirebuli da SeTanxmebuli moqmedeba, sadac
Tanamosaubreebi pativs scemen erTmaneTs da erTad midian saboloo miznis
miRwevisaken. miuxedavad amisa, garkveul pasaJebSi mainc SeiniSneba ironia.
platonis „sofistis“ literaturuli formisa da dialeqtikuri
meTodis Sesaxeb msjelobisas, bunebrivia, Cndeba kiTxva: ramdenad
reliefurad warmoCndeba filosofiuri dialogis zemoT moyvanili
Janrobrivi maxasiaTeblebi „sofistSi“. am TvalsazrisiT misma kvlevam
warmoaCina, rom Tu Tanamedrove mkvlevarTa mier SemoTavazebul,
filosofiuri dialogis klasifikaciebs daveyrdnobiT, „sofisti“ SeiZleba
miCneul iqnas e.w. kvleviT dialogad. xolo Tu konkretulad d. voltonis
klasifikacias aviRebT amosavlad, maSin aRmoCndeba, rom es nawarmoebi
filosofiuri dialogis eqvsi tipidan, xuTis maxasiaTeblebis mqonea.
kerZod, esenia: darwmuneba, kvleva, molaparakeba, ganxilva da informaciis
Zieba.
dialogis Semadgeneli struqturuli elementebidan „sofistSi“
gvxvdeba kiTxva-pasuxebis cikli, xolo filosofiuri dialogis enobrivi
formebidan ki – e.w. reducireba, multifunqcioba, funqciuri elementebis
sesxeba. rac Seexeba dialeqtikis meTodebs, am mxriv, „sofisti“ sakmaod
mdidar da mravalferovan masalas iZleva. kerZod, aq r. robinsonis mier
gansazRvruli dialeqtikis samive meTodia gamoyenebuli: elenxosic,
epagogec da hipoTezisic.
Pplatonis literaturuli Semoqmedebis erT-erT ZiriTad
maxasiaTeblad misi dialogebis dramatuli buneba, nawarmoebebis Sinagani
dinamika da dramatizmi iTvleba. rogorc ukve aRiniSna, platonis
dialogebs zogjer ganixilaven rogorc ideaTa dramas (109, 1118) da
59
mkvlevarni svamen kiTxvas – ratom da rogor dawera platonma aseTi
dramebi?
platonis nebismieri nawarmoebis da maT Soris „sofistis“
filologiuri aspeqtiT kvleva faqtobrivad warmoudgenelia misi
dramatuli bunebis warmoCenis gareSe. swored amitom imisaTvis, rom pasuxi
gavceT kiTxvas, Tu ramdenad maRalmxatvrulia es dialogi, upirveles
yovlisa, unda gavaanalizoT misi dramatuli buneba, rac am nawarmoebis
struqturisa da siuJetis – filosofiuri diskursis – ganviTarebis
Taviseburebebis kvleviT miiRweva.
60
Tavi IV
platonis “sofistis“ struqtura da
siuJetis – filosofiuri msjelobis – ganviTareba
dialogis mTavari moqmedi pirebi da maTi SepirispirebiTi daxasiaTeba
dialogi ,,sofisti” platonis trilogiis („sofisti“, „politikosi“,
„filosofosi“) pirveli nawarmoebia. igi platonis sxva dialogebSi
warmodgenili sofistikis Sejamebaa da misi arsis gansazRvrasac
gvTavazobs. amasTanave, es nawarmoebi siuJetur da Tematur kavSirSia
“TeetetosTan” da “parmenidesTan”.
“sofistSi” mocemulia Sekrebisa da dayofis uamravi magaliTi, ris
Sedegadac sabolood viRebT sofistis daxasiaTebas. dialogis erT-erTi
mTavari mosaubre, ucxoeli darwmunebulia, rom sofistis saboloo
definicia gamoxatavs mis WeSmarit bunebas. platonis azri amasTan
dakavSirebiT TiTqmis ar Cans am dialogSi. gansxvavebiT platonis sxva
mravali dialogisagan, sadac mTavar mosaubred gvevlineba sokrate, am
dialogSi igi utyvad zis da usmens elisel ucxoels. ucxoelis vinaoba
gasaidumloebulia. am mxrivac es dialogi gansxvavdeba platonis sxva
dialogebisagan, sadac met-naklebad aris miniSneba moqmedi pirebis
vinaobaze. Cven TiTqmis araferi viciT ucxoelis Sesaxeb garda imisa, rom
is warmoSobiT eleadan aris. ucxoeli Tavis Tavs mijnavs sofistebisagan,
xolo sokrate ar miiCnevs ucxoels filosofosad. albaT, swored amitom
aris utyvad sokrate am dialogSi da platonis mizani aris gvaCvenos
ucxoelis saubrisaTvis damaxasiaTebeli stili sokrates saubris
manerasTan mimarTebaSi da is, Tu ra kontrastia filosofossa da sofists
Soris.
Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom ucxoeli dialog “sofistSi” bolomde
ucnobad rCeba. Cven viciT, rom is warmoSobiT eleadan aris da asocirdeba
parmenidesisa da zenonis wresTan, magram es socialuri da geografiuli
miniSneba avtomaturad ar gulisxmobs ucxoelis filosofosobas. platoni
61
arc ucxoelis portrets ar gvixatavs. is ar gviambobs raime istorias, rac
ukavSirdeba am personaJis warsuls, mis warmatebebs an marcxs. mTeli
dialogis manZilze ucxoeli ar gamoxatavs raime saxis emocias, rogorc
amas xSirad akeTeben platonis sxva dialogebis moqmedi pirebi.
ucxoelis saubris manerasa da meTodze ufro mets vigebT, vidre TviT
mis pirovnebaze da swored es ganasxvavebs mas principulad sokratesagan.
Tuki am ori personaJis msoflmxedvelobas erTimeores SevupirispirebT,
miviRebT Semdeg daskvnebs: sokrate arasodes ar miiCnevs Tavs raime codnis
an ideis mqoned, is aris Suamavali, rom adamianebs moumwifdeT ideebi da
miiRon raRac konkretuli codna. sokrate sakuTar Tavs ufro
ganmanaTleblad miiCnevs, vidre metafizikosad. ucxoeli ki eZebs iseT
Tanamosaubreebs, romlebic mas daxmarebas gauweven WeSmaritebis aRmoCenaSi.
is darwmunebulia, rom aucileblad miiRebs saboloo pasuxs. sokrate ki
darwmunebulia, rom filosofia uSualo kavSirSia TviTSemecnebasa da
zomierebasTan da rom saboloo WeSmaritebis wvdoma arc ise ioli saqmea
(128, 98).
ucxoelisa da sokrates mier TavianTi meTodebisa da filosofiis
aRwerac mniSvnelovan gansxvavebs gviCvenebs maT midgomebs Soris. ucxoeli
ase aRwers dialogisaTvis aucilebeli pirobis miseul gagebas:
“Tavdapirvelad, rogorc me mgonia, CemTan erTad kvleva sofistidan unda
daiwyo, gamoiZio da gamoamJRavno, Tu ra aris is. axla xom me da Sen
mxolod saxelTan dakavSirebiT varT SeTanxmebulni, im saganze ki, rasac
TiToeuli maTgani am saxels vuwodebT, SesaZloa, sakuTari azri gvaqvs.
yovelTvis yvelafris Sesaxeb Tavad saganze msjelobiT unda SeTanxmde da
ara mxolod saxelze, [saganze] msjelobis gareSe” (Soph. 218 c-d)55.
aq Cans ramdenime maxasiaTebeli, romelic arsebiTia ucxoelisaTvis:
pirveli, is dainteresebulia TanamosaubresTan SeTanxmebasa da harmoniis
miRwevaSi. meore, misTvis mniSvnelovania arsebobdes saerTo definicia.
55 nu`n ga;r dh; suv te kajgw; touvtou pevri tou[noma movnon e[comen koinh/`, to; de; e[rgon ejf j w/| kalou`men eJkavtero~ tavc j a]n ijdiva/ par j hJmi`n aujtoi`~ e[coimen, dei` de; ajei; panto;~ pevri to; pra`gma aujto; ma`llon dia; lovgwn h] tou[noma movnon sunwmologh`sqai cwri;~ lovgou. to;de; fu`lon o} nu`n ejpinoou`men zhtei`n ouj pavntwn rJa/`ston sullabei`n tiv pot j e[stin, oJ sofisthv~ (Soph. 218 c-d).
62
mesame, definicia unda asaxavdes saqmis realur arss da ara mxolod
saxelwodebas. sokratesTvis ki arasodes ar aris aucilebeli
TanamosaubresTan SeTanxmeba, misTvis, piriqiT, mniSvnelovania arsebobdes
winaaRmdegoba, rac aris winapiroba kvlevisa da WeSmaritebis Ziebisa.
amdenad, saboloo jamSi ucxoelisa da sokrates Sepirispirebas mainc
sofistisa da filosofosis Sepirispirebamde mivyavarT da TiToeuli
mkiTxveli saboloo jamSi Tavad acnobierebs, Tu romeli xasiaTi aris
ufro metad filosofiuri da romeli _ spekulatiuri, sofisturi.
ganvixiloT dialog “sofistis” struqtura da siuJetis –
filosofiuri msjelobis – ganviTareba, risTvisac Tanmimdevrulad da
struqturirebulad warmovadginoT nawarmoebis Sinaarsi, dialogis
ZiriTadi debulebebisa da filosofiuri problematikis CaTvliT, raTa
filosofiur diskursTan uSualo kavSirSi warmoCndes is mwerluri,
mxatvruli xerxebi, romelTa saSualebiTac platoni Tavis filosofiur
saTqmels gamoxatavs.
saubris dawyeba. kvlevis meTodis SerCeva.
(Soph. 216 a-218 b)
nawarmoebis dasawyisi, romelic erTgvari prologis, eqspoziciis
funqcias asrulebs, aris ufro meti, vidre mTavari moqmedi pirebis
warmodgena. rogorc es platonis dialogebisTvis zogadad aris
damaxasiaTebeli, Sesavali aris winaswari miniSneba im problemebze,
romlebic ganxilul unda iqnas dialogSi da im konteqstze, romelSic es
problemebi eqceva. “konteqstSi” igulisxmeba platonis dialogebis
samyaros dramatuli konteqsti da mxolod nawilobriv Zv. w. V saukunis
aTenis istoriuli da politikuri garemo. mcdari mecnieruli midgomaa
dramis, rogorc istoriuli dokumentis, wakiTxva. platonis dialogebis
siuJeturi qarga aris platonis mxatvruli gamogoneba da ara istoriuli
movlenebis Canaweri. gaumarTlebelia imis kvleva, realurad hqonda Tu ara
63
adgili am saubrebs, romlebsac platoni mxatvruli formiT warmogvidgens.
es aris filosofosis mier im Temebis SerCeva, romlebzec mas surda
gagvsaubreboda (128, 1119).
sxvagvarad rom vTqvaT, prologis Tema aris sokratesa da eliseli
ucxoelis Sexvedra. dialog ,,TeetetosSi” warmarTuli saubris meore dRes
Teetetosi da Teodorosi SeTanxmebisamebr midian sokratesTan. Tan axlavT
ucxoeli eleadan. isini sokrates ucxoels warudgenen rogorc
filosofoss (ajnh;r filovsofo~) da raki, rogorc Semdgom Cans, sokratec
eTanxmeba mis amgvar saxeldebas, es imas niSnavs, rom rasac ucxoeli ityvis,
Cven seriozulad unda miviRoT da, rom mis saubars pirdapiri da
mniSvnelovani kavSiri unda hqondes sakuTriv platonis filosofiasTan
(Tumca, rogorc Semdgom vnaxavT, sokrate erTimeorisagan ganasxvavebs
WeSmarit da cru filosofoss da ucxoelis mimarT Tavdapirvelad
warmoTqmul mis sityvebSi, SesaZloa, erTgvari ironiac SeiniSnebodes) (106,
225).
es Sexvedra svams dialogis mTavar sakiTxs, Tu rogori aris
filosofosis buneba. mTavari aspeqti ki isaa, filosofosebi adamianebs
pirdapir eCvenebian Tu Sefarulad. es ukanaskneli ki Tavis mxriv ayalibebs
WeSmaritisa da msgavsis erTimeorisagan garCevis teqnikur problemas.
swored filosofosis ganWvretis sakiTxi aris is konteqsti, romelSic
unda mivagnoT sofists. meore Tema, romelic prologSive iSleba, aris
ucxoelis sakiTxi. ra mizniTaa mosuli ucxoeli? sokrates gansadideblad
Tu gansasjelad? Tu is gansasjelad movida, maSin ra mizeziT? da mesame
mniSvnelovani sakiTxi, romelic prologSive farTodaa gaSlili, gaxlavT
“diairesisis” meTodis farTod gamoyeneba dialogSi, rac upirveles
yovlisa erTmaneTis opoziciaSi ayenebs, erTi mxriv, sokratesa da mis
megobrebs, xolo meore mxriv, elisel ucxoels. igi ar miekuTvneba
sokrates wres. Teodorosi ambobs: ,,movediT da moviyvaneT es ucxoeli” da
amiT zRvars avlebs aTenelebsa da sxva qalaqebis mkvidrT Soris. Cven
versad vigebT ucxoelis sakuTar saxels, magram es arc aris mniSvnelovani,
radgan Cven ar gvainteresebs is, Tu vin aris ucxoeli. Cven gvainteresebs,
64
romeli skolis warmomadgenelia is. Teodorosis daxasiaTebac ki, rom
ucxoeli aris parmenidessa da zenonTan daaxloebuli piri, ar xsnis
problemas da ar gvaZlevs pasuxs kiTxvaze: aris Tu ara ucxoeli
filosofosi? da Tumca albaT platons aranairi eWvi ar Sehqonda
parmenidesis filosofosobaSi, misTvis filosofosTan daaxloebuli piri a
priori ar aris filosofosi.
swored am ucxoelis identificirebis sakiTxs udgeba platoni
gansxvavebulad da aq mimarTavs homeross: ,,iqneb RmerTi mohyavs Teodoross
da ara adamiani” (Hom. Od. XVII, 485-487). am pasaJis qveteqsti ki mravalnairi
SeiZleba iyos, kerZod: 1) SesaZloa, aq imazea saubari, rom filosofosi
mokvdav adamianTa Soris ise Cans, rogorc RmerTi; 2) ufro Rrma
interpretacia iqneboda pasaJis ise gageba, rom aq saubaria ucxoelsa da
odisevsze. Tan cnobilia, rom RmerTebi ucxoelebis msgavsad evlinebian
mokvdav adamianebs, raTa Tvali adevnon maT da dasajon isini zviadobisa
da ampartavnebis gamo. amitomac xSirad maT erTmaneTisgan ver arCeven; 3)
sofistebis msgavsad RmerTebSic rTulia WeSmaritis msgavsisagan garCeva.
amaSi Cven ZiriTadad gvexmareba saxelebi an Sesabamisi atributika. Tumca,
Tu ar figurirebs saxeli, maSin saqme rTuldeba, amitom WeSmaritis garda
unda icode misi msgavsi saxec, rom Semdeg SeZlo maTi erTmaneTisagan
gamijvna. ,,WeSmariti” da ,,msgavsi” aris opozicia, romelic Zalian
mniSvnelovania platonis mTliani msoflmxedvelobis gasagebad da es ar
aris ubralod ori ramis erTimeorisagan gansxvaveba, aramed ,,kargis”
,,cudisgan” gamorCevis unari (128, 42).
aq aseTi paraleli SegviZlia davinaxoT, sokrate aris Wabuki,
Teodorosi – antinoe, ucxoeli – odisevsi, Teetetosi ki – penelope,
romelic “nadirobs” axalgazrda Wabukebze. amis Semdeg ki platoni
agrZelebs, rom filosofosebi RmerTebis msgavsad Znelad gasarCevi arian.
Tu RmerTebi amxileben mokvdavebs zviadobisa da ampartavnebis gamo, erTi
filosofosi aucileblad amxilebs meores misi araswori
argumentebisaTvis. es aris platonis mier homerosis pasaJis Sesworeba.
65
yvelasaTvis cnobilia, rom Tavad sokrate gvevlineboda Tavisi
Tanamedroveebis araswori argumentebisa da mosazrebebis mamxileblad da
swored es iyo mis mimarT wayenebul braldebaTagan erT-erTi. sxvisi
mosazrebebis mamxileblebad miiCneodnen sofistebic, oRond mxolod
keTilSobili sofistikis warmomadgenelni. amdenad, sokrate mamxilebel
RmerTs uwodebs ucxoels da amiT icavs sakuTar Tavs am danaSaulisagan.
magram aq dgeba Semdegi problema: rogorc Teodorosi ambobs, is ar aris
RmerTi, aramed filosofosi, oRond RvTaebrivi (128, 47).
aq ismeba sakvanZo problema. sokrate ambobs, rom filosofosTa gvari
(gevno~) ar aris martivad gasarCevi (diakrivnein), iseve rogorc RmerTebis.
sokrate aqac sTavazobs erTmaneTisagan gamijvnas WeSmaritad
filosofosisa da cru, SeTiTxnili filosofosisa. sxva sityvebiT, garCevas
WeSmaritisa da misi msgavsisa. amas mohyveba Semdegi pasaJi:
,,yvela es adamiani, ara cru, aramed WeSmaritad filosofosni,
romelnic sxvadasxvagvarad warmoudgeniaT danarCenebs TavianTi umecrebis
gamo, “moivlian qalaqebs”, da zemodan dahyureben qvemoT myofTa cxovrebas;56
zogi miiCnevs, rom isini pativiscemas ar imsaxureben, zogi ki maT yvelaze
ufro Rirseulebad Tvlis; maT xan politikosebad warmosaxaven, xan _
sofistebad, zogi ki imasac fiqrobs, rom sruliad SeSlilni arian. amitom
Cvens ucxoels siamovnebiT gamovkiTxavdi, Tu misi survilic iqneboda, ras
fiqrobdnen da ras ambobdnen amaze mis qveyanaSi” (Soph. 216 c – 217 a)57.
es aris Zalian mniSvnelovani pasaJi, kerZod, isev citirebaa
,,odiseadan” (Hom. Od. XVII, 485-487) da moyvanilia terminebi, romlebic
ucxoelis momdevno msjelobisas ukve teqnikur mniSvnelobas SeiZens. aq,
erTi mxriv, aris gamijvna terminebisa xati (eijkovna) da moCveneba (favntasma).
sofisti aris filosofosis favntasma, xolo WeSmariti RmerTebi zemodan
uyureben da amxileben adamianebs. am kompleqsuri pasaJidan ori ZiriTadi
56 Sdr. iqve, XVII, 485-487.57 pavnu ga;r a|ndre~ ou|toi pantoi`oi fantazovmenoi dia; th;n tw`n a[llwn a[gnoian ejpistrwfw`si povlha~, oiJ mh; plastw`~ ajll j o[ntw~ filovsofoi, kaqorw`nte~ uJyovqen to;n tw`n kavtw bivon, kai; toi`~ me;n dokou`sin ei\nai tou` mhdeno;~ tivmioi, toi`~ d ja[xioi tou` pantov~, kai; tote; me;n politikoi; fantavzontai, tovte de; sofistaiv, tote; d j e[stin oi|~ dovxan paravscoint j a]n wJ~ pantavpasin e[conte~ manikw`~. tou` mevntoi xevnou hJmi`n hJdevw~ a[npunqanoivmhn, eij fivloi aujtw`/, tiv tau`q j oiJ peri; to; ejkei` tovpon hJgou`nto kai; wjnovmazon (Soph. 216 c – 217 a).
66
daskvna gamomdinareobs: 1) ara marto sofistebi dadian qalaqebSi da
esaubrebian arafilosofos sazogadoebas, aramed WeSmaritad
filosofosebic; 2) amxileben RmerTebi da ara filosofosebi. aqedan,
pirveli daskvna sakmaod misaRebi da naklebad saeWvoa (128, 78).
sadavoa meore daskvna imdenad, ramdenadac sokrate sayovelTaod
cnobilia Tavisi mxilebis meTodiT. SesaZloa, platons aq imis Tqma
undoda, rom arsebobs mxilebis araerTi saxe da, rom zogierTi maTgani
arafilosofiuria. Sesabamisad, amiT mwerals SeuZlia dasawyisSive Tavidan
aicilos ucxoelis mier sokrates mxileba. am sakiTxze pasuxis gacema arc
Tu ise advilia. Aamitom, vfiqrob, pirvelive scenidan naTeli xdeba, rom am
dialogis kvlevis erT-erTi mniSvnelovani aspeqti unda iyos masSi
gamoyenebul terminTa mniSvnelobebisa da maTi gamoyenebis aspeqtebis
kvleva.
imis gamo, rom arsebobs bevri favntasma, rTulia sofistis,
filosofosisa da politikosis erTmaneTisagan garCeva. da swored aq
sokrates mier idgmeba pirveli kritikuli nabiji WeSmariti dialogis
dasawyebad. mas surs gaigos, ras fiqroben (hJgou`nto) am gvarebze ucxoelis
Tanamemamuleebi da ras uwodeben (wjnomavzwn) maT. kvlav sayuradReboa es
opozicia, romelic faqtobrivad igivea, rac WeSmaritisa da misi msgavsis
opozicia. anu erTsa da imave gvars SeiZleba hqondes gansxvavebuli
Sinaarsi da saxeldeba. cota mogvianebiT ucxoelic adasturebs am
opozicias, rodesac ambobs, rom ,,yovelTvis yvelafris Sesaxeb Tavad
saganze msjelobiT unda SeTanxmde da ara mxolod saxelze, [saganze]
msjelobis gareSe” (Soph. 218 c).58 ufro detalurad ki: erT gvarad miiCneven
am sams, Tu sam gansxvavebulad, rogorc saxelia sami? aq ukve aRar aris
“SeSlili” da sakvlevia mxolod sofisti, filosofosi da politikosi.
kerZod, garkveul unda iqnas TiToeulis raoba (tiv), buneba (gevno~) da saxeli
(o[noma). am sami maxasiaTebliT sagnis kvleva da amis Sesabamisad gansazRvra
ki sxva araferia, Tu ara WeSmariti arsis anu lovgo~–is garkveva. es sami
58 dei` de; ajei; panto;~ pevri to; pra`gma auj to; ma`llon dia; lovgwn h] tou[noma movnon sunwmologh`sqai cwri;~ lovgou
(Soph. 218 c).
67
maxasiaTebeli qmnis TiToeuli substanciis lovgo~–s. amdenad, dialogis
kvlevis mTavari mizania sofistis lovgo~–is kvleva (106, 171). ucxoelis
pasuxidan am SekiTxvaze, rom ecdeba Tqvas is, rac ,,axlaxan moismina da jer
ar daviwyebia”, ori ram xdeba naTeli: 1) ucxoels surs sokratem moisminos
misi nalaparakevi; 2) man unda gadmogvces romeliRac elisuri doqtrina.
ucxoeli warmoSobiT eliselia. cnobilia, rom eristikis meTodebs
garkveulwilad elisuri tradiciis gamgrZelebeli evklides megarelis
mimdevrebic aviTarebdnen. sainteresoa, ratom airCia platonma dramatul
personaJad eliseli, romelic elisur eristikas akritikebs. rogorc r.
blaki ambobs, SesaZloa, es imitom moxda, rom platoni eristikosebs maTive
iaraRiT gamklaveboda (82, 31).
sokrate eWvobs, rom Teodoross SeiZleba uneburad romeliRac
mamxilebeli RmerTi (qeo;~ ejlegktikov~) mohyavs. igi homerossac daimowmebs.
amrigad, rogorc j. rusoni SeniSnavs, ,,sofisti” iwyeba ara guSindeli
saubriT, aramed berZnuli saubris cocxali safuZvlebiT _ homerosiT (132,
42). aq miniSnebaa imaze, Tu rogor ver Seicnoben kiklopebi odisevss (Od.
XVII, 483-487.). ucxoelic, SesaZloa, Znelad gansaWvreti adamiani iyos.
Teodorosi uxsnis mas, rom es ucxoeli ar aris kamaTiT gatacebuli (peri;
ta; e[rida ejspoudakovtwn). aq kidev erTxelaa miniSnebuli, rom is ar aris
sofisti, magram is arc RmerTia. is aris RvTaebrivi (qei`o~), rogorc
uwodebs Teodorosi yvela filosofoss. am gvaris garCeva ki ar aris
RmerTebis gvaris garCevaze advili. aq platoni migvaniSnebs imaze, rom
filosofosTa gvari Znelad Sesacnobia. isini raRacnairad warmogvidgebian
xolme (fantavzontai), moivlian qalaqebs, ara cru (plastw`~), aramed
WeSmaritad (ojntw``~) filosofosebi. zogi maT politikosebad miiCnevs, zogi _
sofistebad, zogi ki _ sruliad SeSlilebad. aq xazgasmulia, rom,
marTalia, ucxoeli ar aris RmerTi, magram jer kidev gasarkvevia misi
WeSmariti buneba, aris is WeSmariti filosofosi, Tu _ cru. opozicia
,,WeSmariti da cru filosofosi” SeiZleba gavigoT, rogorc opozicia
,,filosofosi da sofisti” (128, 92).
68
swored aq daismeba sakiTxi, Tu ra aris filosofosi (filovsofo~),
sofisti (sofisthv~) da politikosi (politikov~). am dialogSi garkveulia
sofistis sakiTxi, dialogSi ,,politikosi”, Sesabamisad, politikosis, xolo
rac Seexeba filosofoss, dRemde sadavod rCeba, hqonda Tu ara platons
ganzraxuli mesame dialogis _ ,,filosofosis” _ dawera. Tumca, aqve unda
aRiniSnos, rom filosofiisa da filosofosis Sesaxeb platonis
dialogebSi xSiradaa saubari. mag. ,,saxelmwifoSi” platoni filosofoss
ganmartavs rogorc adamians, romelsac SeuZlia arsebuli TavisTavad
ganWvritos, mudam Tavisi Tavis igiveobrivad, romelic ar icvleba
warmoSobisa da ganadgurebis ZaliT (Resp. V-VI, 480 a, 484b)59. iqve WeSmariti
filosofosi Sepirispirebulia sofistTan, romlisTvisac amosavalia
Sexeduleba da ara _ WeSmariteba.
saubris Temis garkvevis Semdeg, sokrate dgams meore da
msjelobisaTvis aranakleb mniSvnelovan nabijs – is sTavazobs
Tanamosaubres saubris meTodze SeTanxmebas. kvlevis dawyebamde sokrate
sTxovs ucxoels airCios saubris meTodi, grZeli sityvebis (lovgo~ makrov~) an
SekiTxvebis meSveobiT (di j ejrwthvsewn) kvleva. aqve xazgasmulia, rom kiTxva-
pasuxis meTodi masTanaa gamarTlebuli, vinc mSvidi (ajluvpw~) da morCilia
(eujhnivw~). sokrates rCeviT ucxoeli gadawyvets, rom erTi Tanamosaubre
airCios, kerZod, Teetetosi da msjeloba mokle sityvebis monacvleobiT
(kata; smikro;n e[po~ pro;~ e[po~) warmarTos, Tumca sakiTxis sirTule msjelobis
zogierT monakveTSi moiTxovs vrcel msjelobasac (lovgo~ sucnov~). s. rozenis
azriT, aq xazgasmulia, rom kvlevis saukeTeso gza aris dialogis meTodi
da rom WeSmariti kvleva mxolod orTa saubriT SeiZleba. Tumca,
miuxedavad imisa, rom ucxoeli irCevs kiTxva-pasuxis formats, misi
msjeloba mainc umeteswilad, SeiZleba iTqvas, monologis saxiT viTardeba,
radgan Teetetosis pasuxebi mxolod Tanxmobaa mis mier warmoTqmul
sityvebze. anu aq erTimeoris opoziciaSia dialogisa da monologis forma.
59 h] ouj mhnmoneuvomen o{ti fwnav~ te kai; crova~ kala;~ kai; ta; toiau`t j e[famen touvtou~ filei`n te kai; qea`sqai, aujto; de; to; kalo;n oujd j ajnevcesqai w{~ ti o[n, ejmoi; gou`n e[ti dokei` a]n beltiovnw~ fanh`nai eij peri; touvtou movnou e[dei rJhqh`nai, kai; mh; polla; ta; loipa; dielqei`n mevllonti katovyesqai tiv diafevrei bivo~ (Resp. V-VI, 480 a, 484b).
69
marTalia, irCeven dialogs, magram ucxoeli nawilobriv mainc monologis
gziT warmarTavs mas. WeSmariti filosofosisaTvis msjelobis erTaderT
formad, platoni dialogs miiCnevda. anu aq SeiZleba kidev erTxel eWvqveS
davayenoT eliseli ucxoelis filosofosobis sakiTxi (128, 31).
vfiqrob, swored aq unda veZioT imis mizezi, rom mecnierebi xSirad
usayvedureben platons, TiTqosda man am dialogSi dakarga weris is
cocxali kiTxva-pasuxis manera, romelic damaxasiaTebeli iyo misi adreuli
da Sua periodis dialogebisaTvis (128, 40). vfiqrob, es ase araa. da weris es
stilic mxolod da mxolod am konkretuli dialogis mizandasaxulobidan
gamomdinareobs.
sokrate da ucxoeli gadawyveten, Tavdapirvelad gamoikvlion sofisti,
Tu ra aris is, radganac garkveulia mxolod misi saxeli (o[noma) da ar
aris SeTanxmebuli Tavad sagani (e[rgon), rasac TiToeuli am saxels
uwodebs. nebismieri sakiTxis kvlevisas ki, rogorc es platons swams,
upirveles yovlisa, saganze unda SeTanxmde da ara mxolod saxelze (Soph.
218 c)60. aqve unda gavixsenoT sagnis wvdomis platoniseuli koncefcia,
romelic mas VII werilSi aqvs mocemuli: nebismieri sagnis gadmocemisaTvis
gvaqvs oTxi saSualeba, esenia: 1. saxeli; 2. ganmarteba; 3. saxe; 4. codna an
cneba TavisTavad. es oTxi qmnis sagnis arss (lovgo~) (101, 100).
nadiroba sofistze. nimuSi (paravdeigma) rogorc
kvlevis meTodis erT-erTi elementi
(Soph. 218 c-219 a)
pirveli scenis ZiriTadi daskvna iyo is, rom unda gairkvas gansxvaveba
adamianTa sam tips Soris: sofisti, politikosi, filosofosi. xazi unda
gaesvas, rom aq saqme gvaqvs ara ubralod formebis an mxolod maTi tevcnh-s,
aramed maTi arsis erTmaneTisagan garCevasTan. Cven, mkiTxvelni, varT
monadireebi, romlebic kvaldakval unda mivyveT adamianTa am sam tips.
60 dei` de; ajei` panto;~ pevri to; pravgma aujto; ma`llon dia; lovgwn h} tou[noma movnon sunwmologh`sqai cwri;~ lovgou
(Soph. 218 c).
70
Tanamedrove mecnierebisagan platoni bevri ramiT gansxvavdeba.
arsebiTi ki am gansxvavebaSi aris Semdegi: platonis filosofiuri
pedagogikis umTavresi momenti aris is, rom nawarmoebSi unda Candes suli.
dramis amosavali wertili da ZiriTadi mizani aris aCvenos saubrisa da
moqmedebis urTierTTamaSi. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom moqmedeba
,,sofistSi” bevrad ufro struqturirebuli da daxvewilia, vidre es
zogierT tragediaSia (am terminis klasikuri mniSvnelobiT) (99, 67).
rac Seexeba sofistze nadirobas, es safuZvelia dramisaTvis. sxva
dialogebisgan gansxvavebiT, ,,sofistSi” sofists miewereba xelovneba
(tevcnh), imisda miuxedavad, rom es sakmaod bundovani da orazrovani
xelovnebaa da mdgomareobs yalbi gamosaxulebebis SeqmnaSi. Tu ver
gavarCevT im gamosaxulebebs, romlebsac qmnis sofisti, maSin miuxedavad
diairesisis xerxisa, ver mivaRwevT sofistis teqnikur definicias. ra
funqciac ar unda hqondes sofists, diairesisi unda moicavdes sofistis
saqmianobis mTavar maxasiaTeblebs, mTavar Strixebs – mis eSmakobasa da
arapirdapirobas. am portretis erT-erTi ZiriTadi mizani ki aris imis
Tavidanve gamovlena, Tu rogor iZvrens Tavs sofisti, masze nadirobisas,
Tundac mis winaaRmdeg gamoyenebul iqnas sakmaod Zlieri teqnikuri
meqanizmebi. amas garda, sofistis portretis SeswavliT, Cven viRebT
informacias misi filosofiuri bunebis Sesaxeb.
amdenad, ucxoeli da Teetetosi SeTanxmdebian imaze, rom maTi kvleva
daiwyos sofistiT. araviTari sababi ar arsebobs imisa, rom sokrates
CamonaTvalis rigiTobaSi (“sofisti”, “politikosi”, “filosofosi”) Setanil
iqnas raime cvlileba. am Tanmimdevrobasac Tavisi logikuri safuZvlebi
unda hqondes. pirvel rigSi, aq SeiZleba davinaxoT garkveuli saxis
ierarqia, anu am sam gvars Soris aris ierarqiuli damokidebuleba, uxeSad
rom vTqvaT, maTi ,,seriozulobis” da maTi adamianTaTvis ,,Rirebulebis”
TvalsazrisiT. pirveli, anu sofisti – araseriozuli gvari, bolo,
filosofosi – gvarTagan yvelaze ufro wminda da Rirebuli, rac SeiZleba
arsebobdes da saSuri iyos adamianTaTvis da politikosi – ase vTqvaT, am
ori gvaris zRvarze myofi, gardamavali saxe. Tumca, aq SeiZleba sxva
71
mizezic davinaxoT, Tu ratom viwyebT sofistiT. radgan sofisti bundovania
da ar aris advilad mosanadirebeli da gasarCevi sxvebisgan, amitom
saWiroa misi momwyvdeva da izolireba, raTa Semdeg is ar agverios
politikosSi da filosofosSi, anu ver Seiparos am or gvarSi.
amgvarad, SeiZleba vTqvaT, rom es Tanmimdevroba garkveulwilad aris
winaswari dazRveva imisgan, rac sofistis bunebaSi yvelaze ufro
ironiulia da rac gvibiZgebs, vikvlioT is ase Rrmad. amis mTavari mizani
ki xasiaTis naklovanebis gamovlenaa da ara cru xelovnebisa, anu
garkveulwilad aq aris opozicia xasiaTi da xelovneba da aqac
aucilebeli xdeba diairesisis meTodi (128, 96).
maSasadame, kvleva unda daviwyoT im SeTanxmebiT, rom Cven
gvainteresebs is, Tu “ras” warmoadgens sofisti da ara is, Tu ,,vin” aris
sofisti. es aris imis aucilebeli winapiroba, rom diairesisis meTodi
gamosadegi iyos. anu sofisti Sedgeba formaluri elementebis
erTianobisagan da es elementebi mravalricxovania. maT Soris nawili aris
wminda sofisturi, nawili ki – ara. Cven unda aRmovaCinoT swored es wminda
sofisturi elementebi.
aq ucxoeli Tavidanve xazs usvams winaaRmdegobriobas, romelic
SeiniSneba sofistis bunebaSi: saubari da fiqri, anu saxeli da sagani,
romelsac es saxeli ewodeba. warmodgenili pasaJi mniSvnelovania
terminologiuri TvalsazrisiT. aq ucxoeli saqmes Tavdapirvelad
gansazRvravs sityviT e[rgon, Semdeg ki sityviT pravgma (Soph. 218 c)61. es
sityvebi mniSvnelovania da isini SeiZleba iTargmnos, rogorc moqmedeba,
saqme, movlena. es terminebi gamoxatavs yoveldRiur cxovrebaSi arsebuli
fenomenebis dinamiur monacvleobas, romelsac ar gamoxatavs sityva o[n. Cven
gvainteresebs sagani, arsi ,,Tavis TavSi” da ara yoveldRiur dinamizmsa da
monacvleobaSi an sxva fenomenebTan urTierTmimarTebaSi. anu pravgma da o[n
arsebiTad gansxvavebuli raRaceebia, isini winaaRmdegobaSia erTimeoresTan
61 nu`n ga;r dh; suv te kajgw; touvtou pevri tou[noma movnon e[comen koinh/`, to; de; e[rgon ejf j w/|/ kalou`men eJkavtero~ tavc j a]n ijdia/ par j hJmi`n aujtoi`~ e[comen, dei` de; ajei; panto;~ pevri to; pra`gma aujto; ma`llon dia; lovgwn h] tou[noma movnon sunwmologh`sqai cwri;~ lovgou (Soph. 218 c).
72
da qmnis ganmasxvavebel niSans sagnisaTvis, droSi cvalebadia is Tu
maradiuli. anu sakiTxi asec SeiZleba davayenoT: aris sofisti pravgma Tu
o[n?
Tu davubrundebiT ,,sofistis” teqsts, aq ucxoeli agrZelebs, rom Cven
gvaqvs saziaro saxelebi enis sazogado bunebis gamo. magram saxelebze
SeTanxmeba yovelTvis unda xdebodes pra`gma-s lovgo~-Tan dakavSirebis
meSveobiT da ara mxolod pra`gma -dan gamomdinare lovgo~-is gareSe. anu is,
rasac Cven yvelani vflobT, sxva araferia Tu ara pra`gma da definicia
masac unda moicavdes aucileblad, Tumca ar unda Semoifarglebodes
mxolod misiT.
davubrundeT arsebul problemas: mosanadirebeli da dasadgeni aris
sofistis buneba, radgan ar aris martivi erTad SevkriboT is, rac gonebaSi
gvaqvs. arsebobs ori problema: 1) pirveli exeba im sakiTxs, rasac Cven
yvelani kerZod da piradad vflobT da rac ar SegviZlia sxvas gadavceT
sazogado enis gareSe. Tu is, rasac Cven vflobT, ar aris lingvisturi,
maSin rogor SegviZlia masze saubari da Tu aris lingvisturi, maSin
rogor SeiZleba darCes is cariel, SiSvel formad? 2) rogor SeiZleba
kerZo gaxdes sazogado, anu ,,sagani, arsi Tavis TavSi”? magram Tu es aseTi
ar iqneba, ver mivaRwevT definiciasac, radganac definicia unda iyos
mdgradi da stabiluri, Sesabamisad aracvalebadi. anu Tu ar gveqneba gvari,
ver gveqneba definiciac. Tu sofisti ar aris gvari, maSin ris mimarT
vadgenT mis definicias? mxolod saxis? SeiZleba, magram esec saqmea (128,
101-104).
amis Semdeg ucxoeli Teetetoss sTavazobs, rom, radgan sakvlevi
sakiTxi Zalian rTulia, vidre mas Seexebode, umjobesia jer ufro mciresa
da martivSi ivarjiSo, romelzec kvlevis meTods (mevqodo~) mosinjav.
,,menonSic” sokrate menons sTavazobs, sanam siqveles gansazRvravdes, jer
figura ganixilos, rac misTvis varjiSi iqneba (Menon 75 a)62. igive meTodia
,,saxelmwifoSi”, im gansxvavebiT, rom iq savarjiSod ufro didi modelia
62 tiv ejstin ejpi; tw/` strogguvlw/ kai; eujqei` kai; ejpi; toi`~ a[lloi~, a} dh; schvmata kalei`~, taujto;n ejpi; pa`sin, peirw`
eijpei`n, i{na kai; gevnhtaiv soi melevth pro;~ th;n peri; th`~ ajreth`~ ajpovkrisin (Menon 75 a)
73
aRebuli. kerZod, vidre gaarkvevdnen samarTlianobas adamianSi, ganixilaven
samarTlianobas saxelmwifoSi (Resp. 368 e)63.
amrigad, gadawyveten, jer raime umniSvnelos mimarTon, Semdeg ki is
nimuSad (paravdeigma) daadginon ufro mniSvnelovanisaTvis. arsebiTi saxeli
paravdeigma nawarmoebia zmnur Zirze “ma” sufiqsis darTviT. paravdeigma aris
paradeivknumi-s Sedegi, rac sityvasityviT niSnavs ”erTimeoris gverdigverd
vaCveneb”. paravdeigma ormagi mniSvnelobis mqonea. erTi esaa, nimuSi,
magaliTi, xolo meore _ magaliTi im gagebiT, rom esaa standarti,
romliTac izomeba sxva rameebi. vfiqrobT, am SemTxvevaSi platoni mas
pirveli mniSvnelobiT iyenebs. saerTod, rodesac platons raimes
ganmarteba surs, mas xSirad exmareba magaliTi. nimuSi aris erT-erTi
mosaxerxebeli saSualeba, romlis meSveobiTac SeiZleba miaRwio WeSmarit
codnas. h. g. gadameri Tvlis, rom nimuSis rols kvlevaSi igive funqcia
aqvs, rac daxatuli figuris rols maTematikaSi (101, 115).
am SemTxvevaSi nimuSad aRebulia meTevze, romelic yvelasTvis
nacnobia, magram did dafiqrebas ar moiTxovs. pirvelad ganixilaven,
ostatia (tecnivth~) is Tu ara (a[tecnon), romelsac aqvs oden raime unari
(duvnami~). amiT platoni erTimeorisagan gamijnavs, erTi mxriv, xelovnebas
(tevcnh) da, meore mxriv, raRacis keTebis unars, SesaZleblobas (duvnami~),
romelTa Sorisac principuli gansxvavebaa.
saerTod, platoni tevcnh-Si gulisxmobs ara marto xelovnebas, aramed
xelosnobasa da mecnierebasac ki. ,,sofistSi” am terminSi is gulisxmobs
adamianis uklebliv yvela saxis praqtikul saqmianobas. platonisaTvis am
SemTxvevaSi yvelaferi arsebuli sxva araferia, Tu ara xelovneba (69, 29).
samagierod, ,,gorgiasSi” is ganarCevs, erTi mxriv, WeSmarit codnaze
damyarebul saqmianobebs, romelsac uwodebs tevcnai-s, meore mxriv ki,
sxvadasxva empiriul moRvaweobas (Grg. 462 b-465 e)64, romelic warmoadgens
63 ejgwv soi, e[fhn, ejrw`. dikaiosuvnh, famevn, e[sti me;n ajndro;~ eJnov~, e[sti dev pou kai; o{lh~ povlew~ (Resp. 368 e).64 Pw`lo~ajlla; tiv soi dokei` hJ rJhtorikh; ei\nai;Swkravth~pra`gma o} fh/;~ su; poih`sai tevcnhn ejn tw`/ suggravmmati o} ejgw; e[nagco~ ajnevgnwn.
74
tevcnai-s _ mibaZvebs da iqamde ver CaiTvleba xelovnebebad, sanam ar
daemyareba racionalur principebs (113, 85). ,,gorgiasSi” sofistika aRiqmeba
empiriul saqmianobad, erTgvar gawafvad. ,,sofisti” erTaderTi dialogia,
sadac platoni sofistikas xelovnebad gansazRvravs.
diairesisis (diaivresi~) meTodi
“sofistSi” mocemulia meTevzis gansazRvreba dayofis (diaivresi~) gziT,
diqotomiuri principiT. es meTodi SeiZleba gamoyenebul iqnas ori
gansxvavebuli miznisaTvis, esenia: 1. saxeTa klasifikacia; 2. erTi calkeuli
saxis definicia (92, 171). platoni am princips orive miznisaTvis iyenebs.
rogorc vxvdebiT, nimuSi sinamdvileSi aris ara meTevze, aramed Tavad es
dayofa erTiani xelovnebisa, romelic gviCvenebs, Tu ra aris meTevze (113,
5). dayofas (diaivresi~) SemdgomSi mohyveba erTad Sekreba, gaerTianeba
(sunagwghv) meTevzisaTvis Sesabamisi dayofebisa, ris Sedegadac, viRebT mis
srul definicias.
dialogi “sofisti” mTlianad agebulia dayofis seriaze. meTevzis
magaliTs mohyveba kidev Svidi dayofa, romelic gansazRvravs sofists.
dialog “sofistis” orive TanamosaubrisaTvis kargad nacnobi diairesisis
meTodi gulisxmobs Semdegs: rodesac gvsurs raimes gansazRvra, amas
vaRwevT nabij-nabij. TiToeuli nabiji did jgufs yofs or ufro mcire
jgufad, romelTagan orives aqvs raRac maxasiaTebeli didi jgufisa, magram
aqvs kidev raRac mxolod misTvis damaxasiaTebeli. es dayofa grZeldeba
manam, sanam ar darCeba mxolod is jgufi, romelsac ekuTvnis gansasazRvri
sagani.
Tavad es meTodi dialogSi ramdenjermea gamoyenebuli, magram arsad
ar moixsenieba da ar ganimarteba. Sekrebisa da dayofis principebis aRwera
Pw`lo~tiv tou`to levgei~Swkravth~ejmpeiriva a[ra soi dokei` hJ rJhtorikh; ei\nai (Grg. 462 b-465 e).
75
gvxvdeba sxva dialogebSic, rogoricaa “filebosi”, “fedrosi”,
“politikosi”. SeiZleba iTqvas, rom diairesisis meTodi, romelic am
dialogSi gamoiyeneba, sxva araferia, Tu ara dialeqtikis meTodis
Semadgeneli nawili, mas am dialogSi Zalian didi roli da funqcia aqvs.
imisaTvis, rom ukeT CavwvdeT diairesisis meTodis arssa da am meTodis
gamoyenebis mniSvnelobas dialog “sofistSi”, ganvixiloT diairesisi
platonis ramdenime sxva dialogSi.
platoni terminebs “Sekreba” (sunagwghv) da “dayofa” (diaivresi~) meTodis
gansazRvrisaTvis pirvelad iyenebs “fedrosSi”. am dialogSi warmodgenilia
ara mxolod terminebis teqnikuri mniSvneloba, aramed meTodis sakmaod
vrceli daxasiaTebac. “fedrosi” exeba siyvaruls, oratorul darwmunebasa
da filosofias. fedrosi ukiTxavs sokrates lisiasis Sedgenil sityvas. aq
dgeba siyvarulis (e[rw~) gansazRvris sakiTxi. siyvaruli aris miswrafebis
erT-erTi saxe (ejpiqumiva), magram arsebobs orgvari miswrafeba:
siamovnebisadmi Tandayolili miswrafeba (e[mfuto~, ejpiqumiva, hJdonh)̀ da
SeZenili survili, rom daeuflo saukeTesos (ejpivkthto~, dovxa, ejfiemevnh, tou`
ajristou)̀. Seyvarebulis sulSi mTavaria siamovnebisadmi miswrafeba. aqve
fedrosi warmoTqvams meore sityvas imis Sesaxeb, Tu ra aris Seyvarebuli
adamianis suli.
amis Semdeg sokrate iwyebs msjelobas Sekrebasa da dayofaze, riTic
surs am ori sityvis erTimeoresTan dakavSireba. is ambobs, rom arsebobs
ori saxe, romelsac SemTxveviT Seexo es ori sityva. pirveli aris Sekreba,
mravali gafantuli ramis erTi ideis qveS gaerTianeba (eij~ mivan ijdevan
sunorw`nta a[gein ta; pollach/` diesparmevna), xolo meore _ amis sapirispiro,
saxeebad dayofa (kat jei\dh duvnasqai tevmnein). da bolos ki daayolebs: “me
moyvaruli var dayofebisa da Sekrebebisa, romlebic gvexmareba saubarsa da
azrovnebaSi. Tuki SevniSnav, rom sxvasac aqvs bunebrivi unari sagnebi
ganWvritos cal-calke dayofilni da erTad Sekrebilni, fexdafex mivyvebi
mas, rogorc RmerTs. sworia Tu ara es, RmerTma icis, magram me maT
76
dialeqtikosebs vuwodeb” (Phaedr. 266 b)65. amrigad, am dialogSi Sekreba da
dayofa dakavSirebulia dialeqtikis meTodTan, es sxva araferia, Tu ara
dialeqtikis Semadgeneli nawili.
dialogi “politikosi” Tematurad mosdevs “sofists” da isic dayofis
meTodis demonstrirebiT iwyeba. magram aqac “fedrosis” msgavsad gvaqvs
msjeloba TviTon meTodsa da mis gamoyenebaze. “politikosSi” (Polit. 285-287)
am meTodis damaxasiaTebeli teqnikuri terminebic ki erTmaneTis identuria.
kerZod, aqac aRwerilia saxeebad dayofis meTodi (th;n mevqodon... tou` kat ei\dh
dunato;n ei\nai diairei`n). aqac diairesisi ivaraudeba dialeqtikis Semadgenel
nawilad.
rac Seexeba kidev erT dialogs “fileboss”, aq diairesisis meTodTan
dakavSirebiT gvaqvs wina ori nawarmoebisagan gansxvavebuli leqsika.
kerZod, arsad ar aris naxsenebi terminebi “Sekreba” (sunagwgh)̀ da “dayofa”
(diaivresi~). Tumca mniSvnelovania is faqti, rom diairesisis meTodi aqac
daxasiaTebulia rogorc yvela xelovnebis mimarT gamosayenebeli
saSualeba. am dialogSi Cndeba axali terminologia, kerZod es meTodi
dakavSirebulia erTsa (to; e{n) da mravals (ta; pollav) Soris arsebul
gansxvavebasTan.
diairesisis meTods kargad aRwers e. teilori: roca Cven gvinda
ganvmartoT raime x, viRebT ufro farTo klass _ a-s, romlis erT-erTi
qvedanayoficaa x. a klass vyofT or gansxvavebul b da c klasebad,
romlebic erTmaneTisagan imiT gansxvavdeba, rom b flobs, c ki _ ara raRac
damaxasiaTebel b-s, romelic gvWirdeba x-is sapovnelad. b aris marjvena
sveti, c ki _ marcxena. marcxenas vtovebT da mivyvebiT marjvena mxaris amave
principiT dayofas. roca mivadgebiT x-s, wina dayofebis daxasiaTebis
mixedviT ganvsazRvravT mis bunebas (83, 34).
65 touvtwn dh; e[gwge aujtov~ te ejrasthv~, w\ Fai`dre, tw`n diairevsewn kai; sunagwgw`n, i{na oi|o~ te w\ levgein te
kai; fronei`n, ejavn tev tin j a[llon hJghvswmai dunato;n eij~ e} kai; ejpi; polla; pefukovq j oJra`n, tou`ton diwvkw katovpisqe met j i[cnion w{ste qeoi`o. kai; mevntoi kai; tou;~ dunamevnou~ aujto; dra`n eij me;n ojrqw`~ h] mh; prosagoreuvw, qeo;~ oi\de, kalw` de; ou\n mevcri tou` de dialektikouv~ (Phaedr. 266 b).
77
g. Cernisis azriT, diairesisi mxolod ideis gaxsenebaSi ar gvexmareba.
is aris obieqtis saxelis gaxsenebis praqtikuli saSualeba (83, 39).
sofistis pirveladi definiciebi
(Soph. 219 b-231 c)
sofistis pirveli definicia mTlianad monadiris saqmianobazea
agebuli. mas ase viRebT: nebismieri xelovneba aris SemoqmedebiTi (poihtikhv)
da mopovebiTi (kthtikhv). Tevzaoba miekuTvneba mopovebiTs da ara
SemoqmedebiTs, xelSi Cagdebis xelovnebas (ceirwtikovn) da ara gadacvlis
(metablhtikovn), nadirobas (qereutikhv) da ara Sejibrebas (ajgwnistikhvn), sulier
arsebebebze nadirobas (ejmyuvcou) da ara usuloebze (ajyuvcou), wylis
cxovelebze nadirobas (ejnugroqerikovn) da ara xmeleTisaze (pezoqerikovn),
Tevzaobas (aJlieutikhvn) da ara meCitbadeobas (ojrniqeutikhv), dartymis
saSualebiT (plhghv) da ara badeebiT (kaq je[rkesin), dRisiT (meqhmerinovn) da ara
RamiT (nukterinovn), kaviT (ajgkistreutikovn), qvevidan zeviT amoTreviT rom
xorcieldeba.
amave paradigmiT iwyeba sofistis kvleva. flobs Tu ara sofisti raime
xelovnebas? ucxoeli uSvebs, rom is flobs garkveul xelovnebas, kerZod,
isic meTevzis msgavsad monadirea, mxolod xmeleTis cxovelebze
(pezoqerikovn). aq misi da meTevzis saqmianoba erTmaneTs Sordeba. amis Semdgom
gamoiyeneba diqotomiis igive principi. kerZod, sofisti miekuTvneba Sinaur
cxovelebze monadires (hJmeroqerikhv), Tuki adamians CavTvliT Sinaur
cxovelad, darwmunebiT (piqanourgikhv) da ara ZaladobiT nadirobas (bivaion
qh`ra), kerZod (ijdiva) da ara saxalxod (dhmosiva), jildos moTxovniT
(misqarnhtikovn) da ara saCuqrebis momtani xelovnebiT (dwroforikovn), mxolod
im SemTxvevaSi, rodesac jildo fulia.
am dayofis Tanaxmad, viRebT sofistikis pirvel definicias: nadirobas,
romelic ganekuTvneba mopovebiT, xelSi Cagdebis xelovnebas, kerZod,
nadirobas xmeleTis, Sinaur cxovelebze, adamianebze, xelovnebas, romelic
78
jildod fuls moiTxovs, moCvenebiT aRzrdas (doxopaideutikhv), nadirobas
mdidar da Rirseul Wabukebze, ewodeba sofistika (Soph. 223 b)66.
pirveli definicia uSualod nadirobisa da misi calkeuli elementebis
simbolikis gamoyenebiTaa miRebuli. aq ukve gvxvdeba termini doxopaideutikhv,
romelic miuTiTebs imaze, rom sofistika emyareba Sexedulebas da ara
WeSmaritebas, rac gadamwyveti xdeba sofistis bolo, yvelaze mniSvnelovani
definiciisaTvis.
amrigad, pirvel definiciaSi xazgasmulia sofistisaTvis
damaxasiaTebeli erT-erTi arsebiTi niSani: sofistebi mdidar, axalgazrda
Wabukebs moCvenebiTi aRzrdis sanacvlod fuls arTmeven.
sakiTxi TiTqos gadaWrilia, magram radganac sofistika sakmaod
mravalmxrivi da rTuli gvaria, saWiroa misi sxvagvarad ganxilvac.
mopovebiTi xelovnebis saxeebi iyo: nadiroba da gadacvlis xelovneba. axla
mivyvebiT am ukanasknels: is iyofa usasyidlod (dwrhtikovn) da savaWrod
(ajgorastikovn), savaWro xelovneba _ sakuTari saqonliT (aujtopwlikhvn) da
sxvisi saqonlis gadacvlad (metablhtikhv), es ukanaskneli iyofa
mewvrilmaneobad (kaphlikhv) da msxvil vaWrobad (ejmporikhv), msxvili vaWroba _
sulisaTvis saWiro sazrdoTi da sxeulisaTvis saWiro sagnebiT vaWrobad,
sulisaTvis saWiro sazrdoTi vaWroba (yucemporikh)̀ iyofa Cvenebis
xelovnebad (ejpideiktikhv) da codniT vaWrobad (maqhmatopwlikhv), es
ukanaskneli ki iyofa, erTi mxriv, xelovnebebis, xolo, meore mxriv,
saTnoebis codnasTan dakavSirebul vaWrobad (ajrethv pwlitikovn), romelic sxva
araferia, Tu ara sofistika.
ase viRebT sofistis meore definicias: sofistika aris mopovebis,
gadacvlis, gayidvis, vaWrobis, saTnoebasTan dakavSirebuli msjelobebiTa
da codniT vaWrobis xelovneba. sofisti aris vaWari (Soph. 224 d)67.
66 hJ tevcnh~ oijkeiwtikh`~, ceirwtikh`~, kthtikh`~, qereutikh`~, zw/oqhriva~, pezoqhriva~, cersaia~,hJmeroqhrikh~, Ajnqrwpoqhriva~, piqanoqhriva~, idioqhriva~, nomismatopwlikh`~, doxopaideutikh`~, nevwnplousivwn kai; gignomevnh q`hvra prosrhtevon, wJ~ oJ nu`n lovgo~ hjmi`n sumbaivnei, sofistikh (Soph. 223 b)v.67 th`~ kthtikh`~, metablhtikh`~, ajgorastikh`~, ejmporikh`~, yucemporikh`~ peri; lovgou~ kai; maqhvmata ajreth`~ pwlhtiko;n deuvteron ajnefavnh sofistikh (Soph. 224 d) v.
79
aqac xazgasmulia sofistikisaTvis damaxasiaTebeli mTavari niSan-
Tviseba _ misi merkantilizmi, rac, rogorc Cans, yvelaze metad sZuls
platons.
mesame definicia Zalian moklea da isic gansazRvravs sofists rogorc
vaWars. is SemdegSi mdgomareobs: mopovebiTi xelovnebis gacvliTi da
savaWro nawilic, orive SemTxvevaSi, iqneba es sxvisi saqonliT vaWroba, Tu
_ sakuTariT, aris sofistika (Soph. 224 d-e)68. es mesame definicia SegviZlia
ganvixiloT, rogorc meoris dazusteba. aqac amosavali isaa, rom sofisti
vaWaria.
amis Semdeg ucxoeli gvTavazobs axal dayofas: mopovebiTi xelovnebis
erTi nawilia Sejibreba (ajgwnistikhv), romelic iyofa paeqrobad (aJmillhtikovn)
da sabrZolo xelovnebad (machtikovn). es ukanaskneli moicavs Zaladobasa
(biastikovn) da SewinaaRmdegebas (ajmfisbhthtikovn). am ukanasknelSi gamoiyofa
sasamarTlo saqme (dikanikovn) da SekamaTeba (ajntilogikovn). SekamaTebis erTi
saxe xelovnebas ar mimarTavs da saxelic ar gaaCnia, meore ki xelovnebas
moiTxovs da mas eristika (ejristikovn) ewodeba. misi erTi mimarTuleba fulis
mflangvelia (crhmatofqorikovn), meore ki _ fulis mSovneli (crhmatistikovn).
ase viRebT meoTxe definicias: sofisti aris fulis mSovnelTa gvari,
eristikis, SewinaaRmdegebis, SekamaTebis, sabrZolo, Sejibrebis xelovani. is
aris eristikosi (Soph. 226 a)69. sainteresoa, rom platoni aq eristikas
SekamaTebis _ antilogikis xelovnebis saxed miiCnevs da ambobs, rom es
xelovneba rogorc xelovneba swored eristikaSi vlindeba (Tumca, rogorc
zemoT aRiniSna, g. kerferds antilogika miaCnia calke xelovnebad,
romelic dgas eristikasa da dialeqtikas Soris).
aq gansazRvrulia sofistikisaTvis damaxasiaTebeli kidev erTi
arsebiTi momenti: sofistebi fulis safasurad aswavlian kamaTs nebismier
sakiTxTan dakavSirebiT.
68 kai; to; kthtikh`~ a[ra metablhtikovn, ajgorastikovn, kaphlikovn ei[te aujtopwlikovn, ajmfwtevrw~, o{tiper a]n h\/ peri; ta; toiau`ta maqhmatwpoliko;n gevno~, ajei; su; proserei`~, wJ~ faivnh/, sofistikovn (Soph. 224 d-e).69 h] to; crhmatistiko;n gevno~, wJ~ e[oiken, ejristikh`~ o]n tevcnh~, th`~ ajntilogikh`~, th`~ ajmfisbhthtikh`~, th`~ machtikh`~, th`~ ajgwnistikh`~, th``~ kthtikh`~ e[stin, wJ~ oJ lovgo~ au\ memhvnuke nu`n, oJ sofisthv~ (Soph. 226 a).
80
sofisti ukve meoTxe saxiT warmodga. aq isev Semodis nadirobis
simbolika, rodesac ucxoeli ambobs, rom es cxoveli (qhrivon) Wrelia
(poikivlon) da mas cali xeliT ver daiWer (ouj thv eJtevra lhptovn), aramed unda
ecado, oriT daiWiro. mas kvaldakval unda mihyve (metaqeovnta~ i\cno~).
diairesisis Semdgom gamoyenebamde dialogSi warmodgenilia
SinamosamsaxureTa iseTi saqmianobebi, rogorebicaa: gawurva, gacra,
ganiaveba, gamorCeva, CeCva, rTva, qsova da a. S. yvela es xelovneba aris
garCevis (diakritikhv).
aq saintereso pasaJi gvaqvs kvlevis meTodis universalurobasTan
dakavSirebiT: ,,kvlevis meTodi RrubliT dambanis xelovnebaze arc metad
zrunavs da arc naklebad, vidre wamlis damzadebis [xelovnebaze], Tundac
erTi meoreze ufro saWiro iyos Cveni ganwmendisaTvis. es meTodi cdilobs
codnis mopovebis mizniT Seicnos riTi hgavs da riTi gansxvavdeba
xelovnebani erTmaneTisgan. amis gamo yvelas Tanabrad afasebs da,
ramdenadac isini erTimeoris msgavsni arian, arc erTs ar miiCnevs meoreze
sasacilod. vinc nadirobas mxedarTmTavrobis magaliTze aCvenebs, ar
miiCnevs mas imaze aRmatebulad, vinc amas tilebze nadirobiT akeTebs,
Tumca pirvels ufro amaRlebulad Tvlis. axla ki, Seni kiTxvis pasuxad,
ra saxeli davarqvaT yvela im Zalas, romelsac usulo Tu sulier sxeulTa
ganwmenda xvda wilad. am meTodisaTvis mniSvneloba ar aqvs, romeli saxeli
iqneba ufro Sesaferisi, oRond yvela saxis ganwmenda moicvas, garda imisa,
romelic suls ukavSirdeba” (Soph. 227 a-c)70.
garCevis xelovneba iyofa or nawilad: erTi aris uaresis ukeTesisagan
gayofa, meore ki _ msgavsisa msgavsisagan. is, romelic ukeTess itovebs,
uaress ki ganagdebs, aris ganwmenda (kaqarmov~). misi nawilebia: sulTan da
sxeulTan dakavSirebuli ganwmenda. pirvels kurnavs gimnastika (gumnastikhv)
70 ajlla; ga;r th`/ tw`n lovgwn meqovdw/ spoggistikh`~ h] farmakoposiva~ oujde;n h|tton oujdev ti ma`llon tugcavneimevlon eij to; me;n smikrav, to; de; megavla hJma`~ wjfelei` kaqai`ron. tou` kthvsasqai ga;r e{neka nou`n pasw`n tecnw`nto; suggene;~ katanoei`n peirwmevnh tima`/ pro;~ tou`to ejx i[sou pavsa~, kai; qavtera tw`n eJtevrwn kata; th;noJmoiovthta oujde;n hJgei`tai geloiovtera, semnovteron dev ti to;n dia; strathgikh`~ h] fqeiristikh`~ dhlou`ntaqhreutikh;n oujde;n nenovmiken, ajll j wJ~ to; polu; caunovteron. kai; dh; kai; nu`n, o{per h[rou, tiv proserou`men o[nomasumpavsa~ dunavmei~ o{sai sw`ma ei[te e[myucon ei[te a[yucon eijlhvcasi kaqaivrein, oujde;n aujth`/ dioivsei poi`on tilecqe;n eujprepevstaton ei\nai dovxei, movnon ejcevtw cwri;~ tw`n th`~ yuch`~ kaqavrsewn pavnta sundh`san o{sa a[lloti kaqaivrei (Soph. 227 a-c).
81
da eqimoba (ijatrikhv). arsebobs sulis borotebis ori gvari: mankiereba
(ponhriva) da arcodna (a[gnoia), am ukanasknelisagan ganaSorebs aRzrda
(didaskalikhv). masSi gamoiyofa swavlebis xelovnebis ori saxe: Segoneba
(nouqetikhv) da mxileba (e[legco~). aqvea mocemuli am meTodis sakmaod vrceli
daxasiaTeba: ,,kiTxvebs usvamen adamians imasTan dakavSirebiT, razec mas
hgonia, rom raRacas ambobs, sinamdvileSi ki arafers ambobs. da raki es
adamianebi mied-moedebian, advilad arkveven maT azrebs, msjelobebSi
aerTianeben da erTmaneTs upirispireben; amgvarad ki warmoaCenen, rom erTsa
da imave sakiTxTan dakavSirebuli azrebi, mimarTebebi da saSualebebi
erTmaneTs ewinaaRmdegeba. amas rom dainaxaven, isini TavianT Tavze
brazoben, sxvebs ki Tavazianad eqcevian da am gziT sakuTari Tavis Sesaxeb
didi warmodgenisa da akviatebuli azrebisgan Tavisufldebian. amis mosmena
yvelaferze ufro sasiamovnoa. imisTvis ki, vinc amas ganicdis, es yvelaze
saimedo ganTavisuflebaa. isini, vinc [am adamianebs] ganwmends, Svilo Cemo,
fiqroben eqimebis msgavsad, romelnic Tvlian, rom sxeuli manam ver
Seirgebs SeTavazebul saWmels, sanam imas ar gandevnis, rac mas xels
uSlis. asevea sxeulTan dakavSirebiTac: manam ar miiRebs sargebels
SeTavazebuli codnidan, sanam mamxilebeli mxilebuls ar Searcxvens,
codnis Semaferxebel azrebs ar ganudevnis, ar ganwmends da ar
afiqrebinebs, rom icis mxolod is, rac icis, meti ki _ ara” (Soph. 230 b-d)71.
rac ar unda sakvirveli iyos es, sofisti am xelovnebiTac aris dakavebuli.
amrigad, viRebT sofistis mexuTe definicias: sofisti aris fuWi
sibrZnis mamxilebeli gvari da amas platoni keTilSobil sofistikas
(gennai`a sofistikhv) uwodebs.
71 dierwtw`sin w|n a]n oi[htaiv tiv~ ti pevri levgein levgwn mhdevn, ei\q j a{te planwmevnwn ta;~ dovxa~ rJa/div/w~ ejxetavzousi, kai; sunavgonte~ dh; toi`~ lovgoi~ eij~ taujto;n ti qevasi par j ajllhvla~, tiqevnte~ de; ejpideiknuvousinaujta;~ aujtai`~ a{ma peri; tw`n aujtw`n pro;~ ta; aujta; kata; taujta; ejnantiva~. oiJ d j oJrw`nte~ eJautoi`~ me;ncalepaivnousi, pro;~ de; tou;~ a[llou~ aJmerou`ntai, kai; toutw`/ dh; tw` trovpw/ tw`n peri; aujtou;~ megavlwn kai; sklhrw`n doxw`n ajpallavttontai pasw`n te ajpallagw`n ajkouvein te hJdivsthn kai; tw`/ pavsconti bebaiovtatagignomevnhn. nomivzonte~ gavr, w\ pai` fivle, oiJkaqaivronte~ aujtouv~, w{sper oiJ peri; ta; swvmata ijatroi; nenomivkasi mh; provteron a]n th`~ prosferomevnh~ trofh`~ ajpolauvein duvnasqai sw`ma, pri;n a]n ta; ejmpodivzontaejntov~ ti~ ejkbavlh/, taujto;n kai; peri; yuch`~ dienohvqhsan ejkei`noi, mh; provteron aujth;n e{xein tw`nprosferomevnwn maqhmavtwn o[nhsin, pri;n a]n ejlevgcwn ti~ to;n ejlegcovmenon eij~ aijscuvnhn katasthvsa~, ta;~ toi`~ maqhvmasin ejmpodivou~ dovxa~ ejxelwvn, kaqaro;n ajpofhvnh/ kai; tau`ta hJgouvmenon a{per oi\den eijdevnai movna, pleivw de; mhv (Soph. 230 b-d).
82
amis Semdeg Tavmoyrilia sofistis miRebuli definiciebi da erTadaa
CamoTvlili eqvsi gansxvavebuli ganmarteba: 1. axalgazrdebsa da mdidrebze
sazRauris fasad monadire; 2. sulTan dakavSirebuli codniT movaWre; 3.
wvrilvaWari; 4. Tavisi saqonliT movaWre; 5. eristikosi da aTleti sityvier
SejibrebebSi; 6. sulTan dakavSirebuli swavlis Semaferxebel azrTagan
ganmwmendi.
ismis kiTxva: es definiciebi sofistikis sxvadasxva aspeqts warmoadgens
Tu sxvadasxva tipis sofistebs? zogierTi mkvlevari miiCnevs, rom es ar
aris imdenad mniSvnelovani, radgan Tu Cven sofistikis aspeqtebs vexebiT,
unda gaviTvaliswinoT, rom isini zogi sofistisaTvis SeiZleba yofiliyo
damaxasiaTebeli, zogisTvis ki _ ara (83, 52).
mainc ratom dasWirda platons sofistis amdeni definicia? pirveli
oTxi gansazRvravs orator sofistebs, rogorebic iyvnen protagorasi,
gorgiasi, hipiasi. mexuTe ganmarteba axasiaTebs eristikos adamians,
romelic ibrZvis gamarjvebisaTvis da ara WeSmaritebisaTvis. am gvars
Tavisi profesionali warmomadgenlebi hyavda, msgavsad evTidemosisa, Tumca,
f. kornfordis TqmiT, eristika aseve damaxasiaTebeli iyo eliselTa da
megarelTa dialeqtikisaTvis. yvelaze sadavo mainc meeqvse ganmartebaa.
mkvlevarTa erTi nawili fiqrobs, rom aq ganxiluli e[legco~-is meTodi ise
aravis Seefereba, rogorc sokrates. am sakiTxSi Tavad dialogis
monawileebic ar arian kargad garkveulni. ucxoeli ambobs, rom es
xelovneba da sofistika ise gvanan erTmaneTs, rogorc ZaRli _ mgels. Tuki
aq sokrates meTodzea saubari, maSin gaugebaria misi funqcia am konteqstSi.
ratom miviReT sofistis gansazRvrisas sokrates meTodis ganmarteba? (92,
183) aq albaT mainc sofistebze unda iyos saubari, radgan isinic iyenebdnen
am meTods da swored es iyo is sacduri, romlis gamoc maT sokrates
amsgavsebdnen. Tumca, platoni aqve dasZens, rom es aris ,,keTilSobili
sofistika” (gennai`a sofistikh)̀, rac albaT imaze unda mianiSnebdes, rom is ar
hgavs sofistikisaTvis damaxasiaTebel sxva niSnebs. platoni, rogorc Cans,
mainc cnobda sofistikaSi erT dadebiT aspeqts, rac aqarwylebda adamianis
83
usafuZvlo Tavdajerebulobas. Tumca, im faqtis gaTvaliswinebiT, rom
sofisturi mxilebis meTods aRar mosdevda ,,ganwmendilisaTvis” WeSmariti
codnis miwodeba, sofistikas, igi, cxadia, arsebiTad uaryofiT movlenad
ganixilavda (128, 134).
j. klainis azriT, Tuki dialogis dasawyisSi sokratem sityvaTa
TamaSiT ucxoeli mamxilebel RmerTs Seadara, meeqvse definiciiT
ucxoelma imave sityvaTa TamaSiT sokrate Seadara mamxilebel sofists
(114, 126).
sofisti rogorc antilogikosi (ajntilogikov~)
(Soph. 231 d - 235 c)
maSin, rodesac miviReT sofistis amdennairi ganmarteba, unda avirCioT
erT-erTi, romelic yvelaze metad migvaniSnebs masze. platonis azriT, es
aris is, rom sofisti SekamaTebis xelovania (ajntilogikov~). rodesac
garkveulia misi buneba, saWiroa davadginoT, rasTan dakavSirebuli
SekamaTebis xelovania is. aq gamoyofilia xuTi punqti, romlis
maswavlebladac iTvlebodnen platonis Tanamedrove eristikosi sofistebi.
es aris SewinaaRmdegeba:
1. im RvTaebrivis Sesaxeb, rac umravlesobisaTvis dafarulia.
2. miwieri da ciuri movlenebis Sesaxeb (es gamijvna uxilavisa da
xilulisa, mogvianebiT Camoyalibdeba metafizikad da fizikad).
3. kerZo saubarSi warmoSobasa da arsebobaze.
4. kanonebsa da saxelmwifo sakiTxebze.
5. yvela danarCen xelovnebasTan dakavSirebiT, rasac sofistebi
werilobiTi gziT avrcelebdnen.
swored es qmnis gaugebrobas, Tu rogor SeiZleba, romelime adamianma
yvelaferi icodes da rogor moaxerxebs, Tavad ucodinari, mcodnes
SeewinaaRmdegos. es sakiTxi ,,gorgiasSic” aris ganxiluli, sadac naTqvamia,
rom ritors ar sWirdeba codna, sakmarisia mxolod saubris codna, ris
84
Sedegadac armcodneTa winaSe ucodinari ufro damajerebeli iqneba, vidre
eqimi, romelmac icis (Grg. 459 a-c)72. sofistikis Zalis sakvirveleba ki
swored imaSia, rom es aris raRac moCvenebiTi codna (doxastikhv ejpisthvmh) da
ara WeSmariti (oujk alhvqeia). radgan es asea, vxvdebiT, rom sofisti qmnis
arsebulis mibaZvebsa (mimhvmata) da msgavsebebs (oJmwnumiva) da amiT atyuebs
umecar axalgazrdebs. mas aqvs raRac iseTi xelovneba, rom SeuZlia
saubarSi Seqmnas gamosaxulebebi (ei[dwla), romlebsac WeSmaritebis saxe aqvT,
magram ar arian WeSmaritni. is aris jadoqari (govh~), mimbaZveli (mimhhv~) da
misi xelovneba miekuTvneba TamaSobaTa (paideiva) nawils.
aq isev Semodis nadirobis metafora, rodesac ucxoeli ambobs, rom
axla mTavaria ar gauSvan cxoveli (qh`ra), romelic Sepyrobilia
msjelobaTa iaraRiT. unda gayon gamosaxulebaTa Seqmnis xelovneba
(eijdwlopoiikhv) da Tu sofisti maT winaSe aRmoCndeba, Seipyron is mefis
sityviT (basiliko;~ lovgo~) da nanadirevad (a[gra) gamoacxadon. am metaforis
garkveul axsnas vxvdebiT ,kanonebSi”, sadac saubaria imaze, Tu rogor
iyvandnen tyved eretrielebs, sparseTis mefis _ dariosis brZanebiT. mtrebi
ambobdnen, TiTqos sparsma jariskacebma mTeli eretria badiT SemosazRvres.
a. dies azriT, aq SeiZleba vivaraudoT sityvaTa TamaSi: basiliko;~ lovgo~,
mefis ediqti anu suverenuli goneba. aq ukve erTmaneTSia gadaxlarTuli,
erTi mxriv, omisa da nadirobis saxeebi, meore mxriv ki, logikuri
terminebi. Tuki sofisti moaxerxebs baZvis xelovnebis (mimhtikhv) nawilSi
damalvas, unda mihyve mas (xunakoluqei`n) da miRebuli nawilebi iqamde unda
daanawilo, sanam ar daiWer. verc erTi gvari ver SeZlebs, gaeqces imas, vinc
flobs, erTi mxriv, mTlianobis, meore mxriv ki, calkeuli Semadgeneli
nawilebis miyolis meTods. aqac, rogorc vxedavT, saubaria diairesisis
Sesaxeb.
72 kai; peri; tou` uJgieinou` tou` ijatrou` piqanwvtero~ e[stai oJ rJhvtwr. aujta; me;n ta; pravgmata oujde;n dei` aujth;neijdevnai o{pw~ e[cei, mhcanh;n dev tina peiqou`~ huJrhkevnai w{ste faivnesqai toi`~ oujk eijdovsi ma`llon eijdevnai tw`neijdovtwn (Grg. 459 a-c).
85
arsebuli da ararsebuli
(Soph. 235 d-242 c)
arsebobs baZvis ori saxe: 1. xatebis Seqmnis xelovneba (eijkastikhv),
romlis Sedegic, Sesabamisad, aris xati (eijkwvn) da 2. moCvenebaTa Seqmnis
xelovneba (fantastikhv), romelic qmnis moCvenebebs (favntasma). rogorc
vxedavT, aq kvlav dayofis meTodi gamoiyeneba.
amis Semdeg ki Zalian Znelia imis ganWvreta, Tu romel saxes ekuTvnis
sofisti, radganac Tuki vinme gabedavs imis gancxadebas, rom saWiroa
tyuilis Tqma da fiqri, is imasac dauSvebs, rom ararsebuli (to; mh; o[n)
arsebobs (ei\nai), rasac mudam uaryofda parmenidesi (Peri physeos, B 7 D).
amis Semdeg platons sofistis gansaWvretad da misi arsis sawvdomad
sWirdeba arsebulisa da ararsebulis dialeqtikisa da gvarTa
urTierTziarebis moSvelieba. amas platoni isev da isev dialogis ZiriTadi
miznisaTvis mimarTavs. amasTan, vidre esoden rTuli sakiTxis ganxilvas
Seudgebodes, is gvafrTxilebs, goneba movikriboT da Segnebulad mivyveT
msjelobas (ucxoeli afrTxilebs Teetetoss). dialogis moTxovnaa,
Tanamosaubre ar modundes da mudmivad inarCunebdes kritikulobas (Soph.
236 d)73, miT ufro, rodesac msjeloba mihyavs erTs, meore ki mas mihyveba.
arsebulisa da ararsebulis dialeqtika ki SeiZleba amgvarad
gadmovceT: ararsebulze vinc saubrobs, is arafers ambobs. magram, rodesac
Cven ararsebuls mxolobiT ricxvs vuwyobT, mainc vambobT masze raRacas
da amiT mas arsebulTan, kerZod, ricxvTan vakavSirebT. es mcdeloba ki, rom
ararsebuls arsebuli davukavSiroT, usamarTlo da arasworia. amrigad,
ararsebuli aris miuwvdomeli (ajdianovhton), aRuwereli (a[rrhton), gamouTqmeli
(a[fqegkton) da mouazrebeli (a[logon). magram Tu ararsebuli amgvaria, maSin
ar SeiZleba misi uaryofa, radganac ar SeiZleba uaryofa azrovnebisa da
saubris gareSe. mis mamxilebels ki ararsebuli iseT dabneulobamde mihyavs,
rom vinc ki xels mihyofs mis uaryofas, iZulebuli xdeba amasTan
73 ejpei; kai; nu`n mavla eu\ kai; komyw`~ eij~ a[poron ei\do~ diereunhvsasqai katapevfeugen (Soph. 236 d).
86
dakavSirebiT sakuTar Tavs SeewinaaRmdegos. radgan ucxoeli ver poulobs
simarTles ararsebulTan dakavSirebiT, is sTavazobs Teetetoss, axla man
ganixilos igive, radgan masze axalgazrdaa. Teetetosic aRiarebs am
sirTules da isini SeTanxmdebian, rom sofistma metad miudgomel adgilas
ostaturad CayvinTa.
Tuki sofists etyvi, rom gamosaxulebebis Seqmnis xelovnebas flobs,
gkiTxavs: ra aris gamosaxuleba? Tu upasuxeb, rom esaa wyalsa da sarkeebSi
arsebuli gamosaxulebebi, naxatebi da qandakebebi, is Tavs mogaCvenebs
brmad da gkiTxavs imas, rac Senive sityvebidan gamomdinareobs: ra aqvs am
yvelafers erTmaneTTan saerTo? ra aris gamosaxuleba? is aris WeSmaritis
msgavsi iseTive sxva (e{teron toiou`ton). is namdvilad ar arsebobs, magram
namdvilad arsebobs is, rasac xats vuwodebT. amdenad, arsebuli da
ararsebuli Zalian uCveulod aris erTimeoreSi gadaxlarTuli. am
TvalsazrisiT ararsebuli rogorRac arsebobs.
roca vambobT, rom sofisti moCvenebebiT gvatyuebs da misi xelovnebac
aris motyuebis (ajpathtikhv), Cveni sulic am xelovnebis meSveobiT tyuilze
(yeudhv) fiqrobs. mcdari azri ki aris azri ararsebulis Sesaxeb. es
formula: ,,tyuilis Tqma an fiqri niSnavs imis Tqmasa da fiqrs, rac ar
arsebobs”, sakmaod gavrcelebuli iyo, magram sofistebi, romlebic
Secdomis SesaZleblobas uaryofdnen, uaryofdnen ararsebulis Tqmasa da
fiqrsac. Tuki vinme mcired mainc moityueba, e. i. ararsebuli rogorRac
arsebobs.
amdenad, roca sofists mefokuseobisa da jadoqrobis xelovnebaSi
veZebT, warmoiSoba mravali Sepirispireba (ajntivlhyi~) da dabneuloba (ajporiva),
magram Tu mihyvebi, SeZleb mis daWeras. amisaTvis ki saWiroa, parmenidesis
sawinaaRmdegod imis damtkiceba, rom ,,ararsebuli rogorRac arsebobs da
arsebuli ar arsebobs.”
87
arsis Teoriebis kritika
(Soph. 242 c- 249 a)
vinaidan arsebulis raobac sakmaod problemuria, aq platoni irCevs
arapirdapir gzas. esaa arsis Teoriebis kritika da, amave dros, es aris
maTi gadmocemis meTodis kritika _ isini saerTod ar zrunaven imaze, esmiT
Tu ara sxvebs maTi naTqvami (Soph. 243 b)74. amitom, Tavdapirvelad, saWiroa
ucxoeli da Teetetosi kidev erTxel darwmundnen imaSi, rom sworad esmiT
is, rasac uwindelebi amboben, raTa ar moxdes swori gzidan gadaxveva (Soph.
242 b)75: Zvelma filosofosebma scades ganesazRvraT, Tu rogori da ramdeni
aris arsebuli. zogi ambobda, rom is ori sapirispiro stiqiisagan Sedgeba,
zogs is samad miaCnda, parmenidess ki _ erTad. zogi ki mixvda, rom jobia
gaaerTiano da Tqva, rom arsebuli erTic aris da mravalic. arsebulis
Teoriebis am kritikis mizania, aCvenos, rom arsebuli aranakleb aris
dabneulobiT moculi, vidre ararsebuli. a. die Tvlis, rom es aris zogadi
mizani, ufro konkretuli amocana ki aris im principis dafuZneba,
romelzec gvarTa urTierTziarebis dasabuTeba unda iqnas agebuli:
rogoric ar unda iyos dualizmi, romliTac cdiloben arsebulis bunebis
gansazRvras, is arasodes daiyvaneba am dualobaze, radgan is yovelTvis
aris e{terovn ti da trivton ti. aq sakiTxis kvlevisas ucxoeli iyenebs
elenxosisa da hipoTesisis meTodebs. is ise ekiTxeba unitarebsa da
pluralistebs, TiTqos isinic iq imyofebian da maT nacvlad jer uSvebs
garkveul debulebebs, Semdeg ki amxels maT. unitarebi da pluralistebi
cdiloben Tqvan, rogori da ramdeni aris arsebuli, magram pluralistebi
ver gansazRvraven mas mxolod ori terminiT, radgan am orSi ver Tavsdeba
Tavad arsebuli da gamodis am dualizmidan, is ukve mesame terminia.
unitarebi ki, piriqiT, uZlurni arian daicvan arsebulis rogorc mTelis
74 tou`tov te to; nu`n ajporouvmenon oJpovte ti~ ei[poi, to; mh; o[n, ajkribw`~ w[/mhn sunievnai. nu`n de; oJra`/~ i{n j ejsme;naujtou` pevri th`~ ajporiva~ (Soph. 243 b). 75 ta; dokou`nta nu`n ejnargw`~ e[cein ejpiskevyasqai prw`ton mhv ph/ tetaragmevnoi me;n w\men peri; tau`ta, rJa/divw~ d j ajllhvloi~ oJmologw`men wJ~ eujkrinw`~ e[conte~ (Soph. 242 b).
88
absoluturi erTianoba. parmenidesic ki, romelic arsebuls sferos
adarebs, cdeba, radgan sfero, iseve, rogorc mTeli, dayofadia.
aris kidev ori jgufi, romelic yuradRebiT ikvlevs arsebulsa da
ararsebuls. maTi mosazrebebis ganxilvac elenxosisa da hipoTesisis
meTodebis saSualebiT xorcieldeba. erTi jgufi yvela arsebuls
sxeulebriviT SemosazRvravs da ar aRiarebs arafers arasxeulebrivs.
meore ki _ Sedgeba ideaTa megobrebisgan, romlebic, piriqiT, arsebobas
goniT sawvdom, uxilav ideebad aRiareben. pirvelni iZulebulni gaxdebian
dauSvan, rom samarTlianoba, goniereba da sxva siqveleebi, aseve Tavad
suli, arasxeulebrivia, radgan ar aRiqmeba SegrZnebebiT.
ar aris sabolood dadgenili, Tu vin igulisxmeba miwis SvilebSi,
materialistebSi. mkvlevarni yovelTvis cdilobdnen, gaeigivebinaT isini
romelime konkretuli filosofiuri skolis warmomadgenlebTan. met-
naklebad gavrcelebuli mosazrebebia, rom aq igulisxmebian atomistebi (l.
gomperci), antisTenesi (p. natorpi, e. celeri, m. maieri), antisTenesi da
atomistebi erTad (l. kempbeli), atomistebi da aristiposi (f. Slaiermaxeri)
(128, 213). Tumca, f. kornfordis azriT, aq ufro zogadi suraTi unda iyos.
materialistebSi yvela is filosofosi igulisxmeba, romelic realobad
mxolod xilul da SegrZnebad samyaros miiCnevs (92, 231).
materialistebs sTavazoben da isinic miiReben arsebulis saerTo
definicias sxeulebrivisa da arasxeulebrivisaTvis: rasac ki bunebiT aqvs
SesaZlebloba (duvnami~) imoqmedos sxva rameze an Tavad ganicados umciresi
ram, sruliad umniSvnelosganac ki da mxolod erTxel, WeSmaritad
arsebobs, anu arseboba aris SesaZlebloba.
arsis definicia duvnami~-ad kritikosebis azrTa sxvadasxvaobas iwvevs.
l. kempbelma aRniSna, rom es definicia aq warmodgenilia rogorc
droebiTi, erTi mxriv, materialistebisaTvis, radgan maT am etapze ukeTesi
ar aqvT da, meore mxriv, ucxoelisaTvis, romelic aRniSnavs, rom
mogvianebiT maT es sakiTxi SeiZleba sxvagvarad moeCvenoT. a. apelti ar
kmayofildeba imiT, rom es droebiTi definiciaa da acxadebs, rom am
89
materialistur Tezas araviTari kavSiri ar SeiZleba hqonoda platonTan
(92, 231). s. rozenis azriT ki, es droebiTi definicia ,,sofistSi”
dialeqtikur saSualebad aris gamoyenebuli. is ar SeiZleba iyos mocemuli,
rogorc arsis problemis gadaWra. arsis gansazRvra duvnami~-ad miznad imis
damtkicebas isaxavs, rom arsi ar SeiZleba ganisazRvros sxva romelime
terminiT, garda sakuTari Tavisa (128, 218).
rac Seexeba ideaTa megobrebs, isini warmoSobasa (gevnesi~) da
arsebobaze (oujsiva) gancalkevebulad saubroben. isini Tvlian, rom gancdisa
da moqmedebis Zala warmoSobas ekuTvnis, arsebobas ki _ ara. magram
cnobierebis (gnw`si~) mier Semecnebuli arseba imdenad Seimecneba,
ramdenadac gancdis gamo moZraobs, radgan gancda ver iqneba uZravi. suls
arsebulTan aqvs kavSiri, ramdenadac is mas Seimecnebs; arsebuls ki
imdenad aqvs maTTan kavSiri, ramdenadac is Semecnebulia sulis mier. iq,
sadac araferi ar moZraobs, ar arsebobs aranairi Semecneba. arsebuls unda
eziarebodes moZraoba da dgoma, magram is amaTgan gansxvavebulia. arsi
imdenad, ramdenadac Semecnebulia, moZravia, rogorc ganmcdeli, radgan
gancda ar SeiZleba ise ganxorcieldes, rom ar iyos moZraoba. Tuki
sayovelTaod arsebulidan (to; pantelw`~ o[n) ar gvinda, rom gavaZevoT goneba
(nou`~), masSi unda davuSvaT sicocxle (zwhv), suli (yuchv), anu moZraoba
(kivnhsi~). iq, sadac araferi ar moZraobs, ar arsebobs aranairi Semecneba da,
Sesabamisad, ar arsebobs fiqri (skevyi~), gonebis moqmedeba.
mecniereba arc ideaTa megobrebis vinaobasTan dakavSirebiTaa
erTsulovani. arsebobs aseTi mosazrebebi, rom aq igulisxmebian: 1. platoni,
romelic gakritikebulia ucnobi avtoris mier da es nawili araavTenturia
(s. vindelbandi) an Tavad platoni akritikebs sakuTar Tavs (l. gomperci, v.
lutoslavski); 2. platonikosebi, romlebic CamorCnen platons (p. natorpi,
l. kempbeli); 3. megarelebi (f. Slaiermaxeri, e. celeri, a. apelti); 4.
piTagorelebi (i. barneti); 5. eliselebi (J. diuseni). f. kornfordis azriT,
aqac zogadad unda igulisxmebodes yvela is idealisti, romelsac swams
uxilavi, noeturi samyaros arsebobisa (92, 242-243).
90
arsebuli, moZraoba da uZraoba
(Soph. 249 a-252 e)
Tuki yvelaferi moZraobaSia, igiveobrivi gamoiricxeba arsebulidan,
Sesabamisad, ar aris gonebis arsebobis SesaZlebloba. Tu ar gvinda, rom
erTmaneTs davaSoroT codna (ejpisthvmh), goniereba (frovnhsi~) da goneba (nou``~),
unda uarvyoT isic, rom yvelaferi uZravia da isic, rom yvelaferi
moZraobs da daveTanxmoT, rom arsebulic da sxva yvelaferic uZravicaa da
moZravic. amis aRiareba ki sxva problemas warmoSobs. arsebuli gadis
moZraobisa da uZraobis miRma. is orivesagan gansxvavebulia bunebiT, radgan
arc moZravia da _ arc uZravi. Sedegad ki, arsebuli iseTive damabneveli
aRmoCndeba, rogorc ararsebuli.
amis Semdeg ucxoeli Teetetoss kvlevis aseT meTods sTavazobs, rom
radgan arsebuli da ararsebuli erTnairad damabnevelia, orive erTad
gamoikvlion, radgan ramdenadac gasagebi aRmoCndeba erT-erTi maTgani,
meorec aseTi iqneba.
arsebulTan dakavSirebiT ki am sami hipoTezidan erT-erTi unda iqnas
arCeuli: 1. an arsebuli ar ukavSirdeba moZraobasa da uZraobas da isini,
Seurevlebi, ar eziareba erTmaneTs; 2. an yvelafers SeuZlia yvelaferTan
ziareba; 3. an zogs SeuZlia, zogs ki _ ara.
pirveli hipoTeza swrafad SeiZleba ukugdebul iqnas, radganac imis
Tqma, rom yvelaferi moZravia, an yvelaferi uZravi, an, rom mravali idea
mudam igiveobrivia, niSnavs arsebulis sxva terminTan dakavSirebas _ an
moZraobasTan, an dgomasTan. imis Tqma ki, rom araferi ar ukavSirdeba
erTmaneTs da arsebuli yvelafrisagan gancalkevebulia, mainc arsebulis
sxva terminTan dakavSirebas niSnavs.
meore mosazreba srul aRrevas iwvevs, radgan Tuki yvelafers aqvs
yvelaferTan urTierTobis Zala, moZraoba gaigivdeba dgomasTan da dgoma _
moZraobasTan, rac SeuZlebelia (92, 126-128).
91
dialeqtikis xelovneba sofistikasTan SepirispirebiT
(Soph. 252 e-254 b)
mesame SemTxveva ki, romlis mixedviTac zogierT elements SeuZlia
erTmaneTTan Sereva, zogs ki _ ara, hgavs asoebis Sewyobas. asoebisa da
bgerebis Sewyoba-arSewyobas awesrigebs gramatikosi da musikosi, gvarebisas
ki _ dialeqtikis xelovnebis mflobeli. amrigad, platoni sofistis
kvlevisas pirvelad filosofoss aRmoaCens. aqve is gvaZlevs dialeqtikis
xelovnebis ganmartebas: dialeqtikis codna aris gvarebis mixedviT dayofa
da erTi da imave gvaris sxvad ar daSveba da sxvisa _ imaved. vinc amis
gakeTebas SeZlebs, is kargad ganasxvavebs mravlisagan erT ideas,
yovelmxriv ganfenils, romelSic TiToeuli [idea] cal-calke imyofeba,
aseve _ mraval erTmaneTisagan gansxvavebul ideas, romlebic erTis mieraa
moculi. agreTve, roca erTi idea erTianad mravalTanaa SeerTebuli, da
mravali idea erTmaneTisagan sruliad gancalkevebuli. is, Tu rogor
SeuZlia TiToeuls erTimeoresTan urTierToba da rogor _ ara, aris
gvarebad dayofis codna (diakrivnein kata; gevno~ ejpivstasqai) (Soph. 253 c-e).
f. kornfordis azriT, dialeqtikis am ganmartebaSi aris ori
Semadgeneli nawili: pirveli SegviZlia ganvmartoT rogorc Sekrebisa da
dayofis meTodebis aRwera (erTi ideis meorisagan gansxvaveba da erTi
ideis mier moculi mravalis ganWvreta), meore nawilSi ki saubaria
Sekrebisa da dayofis proceduraTa Sedegebze (erTi idea mravalTan
SeerTebuli da mravali erTmaneTisagan gancalkevebuli) (92, 266-267). sxva
mecnierebic saubroben dialeqtikosis saqmianobis aq aRweril or
safexurze (83, 129).
swored es xelovneba aris, platonis azriT, dialeqtika, romelsac is
mudam upirispirebs sofistis saqmianobas. is ambobs, rom es xelovneba
miekuTvneba imas, vinc wmindad (kaqarw`~) da samarTlianad (dikaivw~)
filosofosobs (filosofei`n). platonis azriT, filosofosis cxadad
Secnobac rTulia, magram sofistTan dakavSirebuli sirTule sul sxva
92
saxisaa. sofisti arsebulis wyvdiadSi garbis, Seereva mas da rTuli
Sesacnobia. filosofosi ki, romelic arsebulis ideas mudam gansjiT
udgeba, rTuli dasanaxia am adgilis brwyinvalebis gamo, radgan
umravlesobis (polloiv) sulis Tvalebs ar SeuZlia RvTaebrivis (qei`o~)
Semecneba. aq filosofosi kidev erTxel moixsenieba RvTaebrivad da
gansazRvrulia umravlesobasTan opoziciaSi (saerTod, platoni
umravlesobas ucodinrad miiCnevs).
iTvleba, rom dialogSi platonma azris ganviTareba specialurad
miiyvana dialeqtikis xelovnebis gansazRvramde, raTa kidev erTxel
daenaxvebina mkiTxvelisaTvis WeSmariti filosofosisa da sofistis
saqmianobis ZiriTadi gansxvavebis arsi.
umaRles gvarTa ziareba
(Soph. 254 b-259 d)
platoni warmogvidgens, Tu romel gvarebs aqvT erTmaneTTan ziareba
da rogor. dgoma da moZraoba arsebobs. orive eziareba arsebobas, maSin
roca erTimeoresTan ar aqvT urTierToba. am samidan TiToeuli maTgani
danarCeni orisagan gansxvavebulia da Tavisi Tavis igiveobrivi. amgvarad,
samis nacvlad gvaqvs xuTi gvari, romlebic erTmaneTis mimarT
igiveobrivicaa da gansxvavebulic. arsebuli TavisTavad arsebobs sxvasTan
kavSiris gareSe. ararsebuli arsebobs, radganac yvelaferTan mimarTebaSi
myofi gansxvavebulobis buneba yovelives arsebulisagan gansxvavebulad
aqcevs da ararsebulad xdis. arsebuli ki ar arsebobs imdenad, ramdenadac
is ar aris arc erTi sxva gvarTagani. amdenad, rodesac vambobT
ararsebuls, arsebulis sapirispiro raRacas ki ar vgulisxmobT, aramed
mxolod misgan gansxvavebuls. amdenad aqvs ararsebuls Tavisi buneba da
amdenad arsebobs. parmenidesis swavleba amasTan dakavSirebiT arasworia,
radganac aRmoCnda, rom ararsebuli rogorRac mainc arsebobs.
rodesac raRacaze vambobT, rom is ,,aris” da Tan ,,ar aris”, aq, albaT,
aseTi gansxvaveba unda davinaxoT:
93
moZraoba aris (anu arsebobs).
moZraoba ar aris (igive, rac dgoma).
moZraoba aris igiveobrivi (sakuTari Tavis mimarT).
moZraoba ar aris igiveobrivi (igive, rac igiveobrivi).
moZraoba aris gansxvavebuli (dgomis mimarT).
moZraoba ar aris gansxvavebuli (igive, rac gansxvavebuli).
asevea yvela sxva gvarTan dakavSirebiT (83, 151-152).
f. kornfordi miiCnevs, rom yvelanairi gaurkvevloba am gansxvavebas
efuZneba. Tuki davadgenT ,,ris mimarT” vsaubrobT ,,raRacaze”, aRar iqneba
aranairi gaugebroba (92, 285).
SegviZlia SevkriboT ,,aris” da ,,ar aris” formaTa mniSvnelobebi:
1. ,,aris” niSnavs ,,arsebobs”; ,,ar aris” _ ,,ar arsebobs”.
2. ,,aris” niSnavs ,,igive aris”; ,,ar aris” _ ,,gansxvavebuli aris”.
amdenad, SegviZlia vTqvaT, rom platonma gamijna ,,yofna” zmnis ori
gansxvavebuli mniSvneloba, rac msjelobaSi did dabneulobas iwvevda.
Tumca, am sakiTxTan dakavSirebiT mecnierebaSi azrTa didi sxvadasxvaobaa.
j. akrilma gamoTqva mosazreba, rom am dialogSi platonma scada meSveli
zmnis mniSvnelobaTa garCeva. v. krombic eTanxmeba amas, Tumca Tvlis, rom
platonma es Seugneblad, gaucnobiereblad gaakeTa. mecnierebi ise Sorsac
midian, rom xSirad iviwyeben dialogis mTavar Temas. sruliad sapirispiro
azri aqvs m. fredes. misi azriT, platoni saerTod ar cdilobs ,,yofna”
zmnis mniSvnelobaTa garCevas. arsebobs iseTi mosazrebac (s. ouveni),
TiTqos platoni Tavad ver arCevda erTmaneTisagan am zmnis gansxvavebul
mniSvnelobebs (83, 9-17).
filosofosisa da sofistis gamijvnis kidev erTi cda
(Soph. 259 e-260 a)
platoni saubrobs imaze, rom msjelobisas marad winaaRmdegobebis
aRmoCenis sixaruli ar aris WeSmariti mxileba (e[legco~ oujk ajlhqinov~). es isev
94
da isev sofistikisagan gamijvnis mcdelobaa. albaT, Tavad platonsac
kargad esmoda, rom sofistebTan yvelaze did msgavsebas mxilebis meTodi
qmnida da erTmaneTs daupirispira WeSmariti da ara WeSmariti mxileba.
amasTanave, filosofosi dasZens, rom ,,yvelafris yvelafrisagan gamoyofa”,
anu calkeuli cnebebiT operireba, romelic sofistebisaTvis iyo
damaxasiaTebeli, gaunaTlebeli (a[mouso~) da arafilosofosi (ajfilovsofo~)
adamianisaTvis aris damaxasiaTebeli. es aris nebismieri diskursis
saboloo ganadgureba. WeSmariti filosofosebis msjeloba ki ideebis
erTmaneTTan gadaxlarTviT warmoiSoba. xolo Tu mas moakldebi, moakldebi
filosofiasac. aq kidev erTxel aris gansazRvruli msjeloba, saubris
forma, WeSmariti filosofosisaTvis damaxasiaTebel arsebiT niSnad.
ararsebuli da tyuili azrovnebasa da msjelobaSi
(Soph. 260 b-264 e)
mas Semdeg, rac aRmoCnda, rom ararsebuli arsebulis erT-erTi gvaria,
gansaxilvelia, Seereva Tu ara is azrsa da msjelobas. Tuki ararsebuli
maT Seereva, maSin msjelobac mcdari iqneba da azric. tyuili xom sxva
araferia, Tu ara ararsebulze saubari da azrovneba. sofisti amtkicebs,
rom SeuZlebelia tyuilis arseboba. axla amis sawinaaRmdegod,
damtkicebul unda iqnas, rom tyuili realurad arsebobs, radgan is, rom
ararsebuls gamoTqvamen an warmoidgenen, ukve aris tyuili azrovnebasa da
msjelobaSi.
amis dasamtkiceblad platoni kvlevis aseT gzas gvTavazobs: jer
garkveuli unda iqnas, ra aris azri (dovxa) da warmodgena (fantasiva) da ra
kavSiri aqvT maT ararsebulTan. aqedan gamomdinare, unda dasabuTdes
tyuilis arseboba da Semdeg is daukavSirdes sofists. aqve, kidev erTxel
aris xazgasmuli, rom sofisti metad rTulad mosanadirebeli gvaria
(dusqevreuton gevno~). is barierebiTaa (provblhma) savse da roca romelimes win
wamowevs, jer is unda gadalaxo, sanam Tavad masTan mixval.
95
amis Semdeg platoni saWirod Tvlis, ganmartos kvlevisaTvis
aucilebeli terminebi. msjeloba unda Sedgebodes saxelisa (o[noma) da
zmnisagan (rJh`ma). mogvianebiT amas aristotelec imeorebs (Rh. 1404 b).
gavrcelebulia mosazreba, rom aq saxeli da zmna aris ara gramatikuli,
aramed filosofiur-dialeqtikuri dayofa moqmed pirad da moqmedebad.
mxolod am ori komponentis Serwyma qmnis msjelobas (128, 320), romelic
aucileblad raRacas unda exebodes da raRac Tvisebis mqone iyos. is
SeiZleba iyos mcdari da WeSmariti. azrovneba ki sxva araferia, Tu ara
sulis saubari sakuTar TavTan, azri ki _ azrovnebis Sedegi. Tuki
msjeloba SeiZleba iyos WeSmariti da mcdari, azrTaganac zogierTi mcdari
iqneba. raki arsebobs mcdari msjeloba da azri, arsebobs arsebulis
mibaZvebic (mimhvmata) da aqedan ki warmoiSoba motyuebis xelovneba
(a{pathtikhv).
sofistis saboloo definicia
(Soph. 264 e-268 d)
radgan sofisti romeliRac zemoT ganxilul gvars ekuTvnis, kvlav
gamoyenebul unda iqnas diqotomiis meTodi da ase gamoaSkaravdes sofistis
WeSmariti buneba. dialogSi mocemulia adre praqtikulad ukve araerTgzis
gamoyenebuli diairesisis meTodis daxasiaTeba: “sofistis definiciisaTvis
gansaxilvelad SerCeul romelime gvars orad gavyofT da mis marjvena
ganayofs mivyvebiT, romelic sofistTan iqneba kavSirSi, sanam ar
CamovaSorebT yvelafer saerTos sxvasTan, mas sakuTar bunebas ar
davutovebT da jer CvenTvis ar gamovaaSkaravebT mas, xolo Semdeg maTTvis,
vinc bunebiT axlosaa aseT meTodTan” (Soph. 264 d-e)76.
sofisti aris mopovebiT xelovnebaSi, sanadiro, SejibrebiT, savaWro
nawilSi. axla ki, radgan is garemoculia mibaZvis xelovnebiT (mimhtikh)̀,
76 pavlin toivnun ejpiceirw`men, scivzonte~ dich`/ to; proteqe;n gevno~, poreuvesqai kata; toujpi; dexia; ajei; mevro~ tou` tmhqevnto~, ejcovmenoi th`~ tou` sofistou` koinwniva~, e{w~ a[n aujtou` ta; koina; pavnta perielovnte~, th;noijkeivan lipovnte~ fuvsin ejpideivxwmen mavlista me;n hJmi`n aujtoi`~, e[peita kai; toi`~ ejggutavtw gevnei th`~ toiauvth~ meqovdou pefukovsin (Soph. 264 d-e).
96
jer SemoqmedebiTi xelovneba unda gavyoT or nawilad, esenia: RvTaebrivi
da adamianuri. adamianuri Semoqmedeba iyofa sakuTriv sagnebis da
gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebebad. gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebis
erTi nawilia xatebis Seqmna, meore ki _ moCvenebebis. am ukanasknelis
nawilia baZva. is baZavs moCvenebebiT, rasac hqvia sakuTriv baZva. man ar
icis, ras baZavs da amitom aris SexedulebiT mimbaZveli (doxomimhtikhv). is
aris ironiuli mimbaZveli (eijroniko;~ mimhthvn). is aris saxalxo oratori,
romelic kerZo saubarSi Tanamosaubres aiZulebs, sakuTar Tavs
SeewinaaRmdegos. vinaidan is ucodinaria, ar SeiZleba brZenad (sofov~)
iwodebodes, magram radgan brZens baZavs, misi Sesabamisi saxeli _ sofisti
(sofisthv~) unda ewodos.
Sedegad viRebT amgvar definicias: ,,[sofistika] aris mowinaaRmdegis
damabneveli xelovneba, romelic ganekuTvneba SexedulebiT baZvis ironiul
nawils, es ki _ rogorc moCvenebaTa Seqmnis xelovneba _ gamosaxulebaTa
Seqmnis xelovnebis [nawilia], romelic ara RvTaebrivi, aramed adamianuria,
ganisazRvreba msjelobebiT da mefokuseobis nawilia. da ai, vinc ityvis,
rom ,,am modgmisa da sisxlisaa” namdvili sofisti, rogorc Cans, is
savsebiT marTali iqneba” (Soph. 268 c-d)77.
ase mTavrdeba es dialogi. amrigad, mas Semdeg, rac gavarkvieT, rom
ararsebuli arsebobs da, amdenad, arsebobs tyuilic azrovnebasa da
saubarSi da Semdeg es davukavSireT sofists, miviReT saboloo definicia,
romelic realurad gadmogvcems saqmis arss. es gansazRvreba punqtobrivad
CamoTvlis im saqmianobebs, riTic aris dakavebuli sofisti. es definicia
exeba ara sofistTa romelime jgufs an calkeul warmomadgenels, aramed
maTi azrovnebisaTvis damaxasiaTebel zogad tendencias, sofistikis arss.
es ukanaskneli gansazRvreba emyareba Sexedulebis gansxvavebas
WeSmaritebisagan. sofistika aris filosofiisa da politikis cru SeniRbva,
77 to; dh; th`~ ejnantiopoiologikh`~ eijrwnikou` mevrou~ th`~ doxastikh`~ mimhtikovn, tou` fantastikou` gevnou~ ajpo; th`~ eijdwlopoiikh`~ ouj qei`on ajll j ajnqrwpiko;n th`~ poihvsew~ ajforismevnon ejn lovgoi~ to; qaumatopoiiko;nmovrion, tauvth~ th`~ genea`~ te kai; ai{mato~, o}~ a]n fh`/ to;n o[ntw~ sofisth;n ei\nai, tajlhqevstata, wJ~ e[oiken, ejrei` (Soph. 268 c-d).
97
romelsac adgili mxolod da mxolod gamosaxulebaTa, anu ei[dwla-Ta
samyaroSi aqvs (128, 236).
dialog ”sofistis” struqtura
dialogi „sofisti” aris drama, romelSic pirobiTad SegviZlia
gamovyoT eqspozicia, sami moqmedeba da dasasruli. TiToeuli moqmedeba
Tavis mxriv iyofa scenebad da sabolood gvaqvs aseTi suraTi:
prologi (eqspozicia), romelic warmoadgens dramis monawile
personaJebs da dasawyisSive arkvevs kvlevis meTods, romelic mTeli
dialogis manZilze iqneba gamoyenebuli (Soph. 216 a – 218 b).
I moqmedeba – meTevzis definicia, romelic gvacnobs kvlevis kidev
erT meTods – paradigmis meTods (Soph. 218 c – 221 c).
II moqmedeba – sofistis pirveladi definiciebi, romelSic gamoiyofa
5 scena, romlebic TavisTavad sofistis xuT gansxvavebul definicias
warmoadgens (Soph. 221 c – 231 c).
intermedia, romelic aqamde miRebuli Sedegebis Sejamebaa (Soph. 231 c
– 231 e).
III moqmedeba – umaRles gvarTa ziareba da arsebulisa da
ararsebulis dialeqtika, romelSic Tavis mxriv gamoiyofa 5 scena
(arsebuli da ararsebuli, arsis Teoriebis kritika, dialeqtikis xelovneba
da sofistika, umaRles gvarTa ziareba, arsebuli da tyuili azrovnebasa
da msjelobaSi) (Soph. 232 a - 264 d).
dasasruli, romelic warmoadgens sofistis saboloo Semajamebel
definicias (Soph. 264 e - 268 d).
dialog ”sofistTan” dakavSirebuli ramdenime mniSvnelovani sakiTxi
dialog “sofistSi” pirobiTad Semdegi ZiriTadi sakiTxebi SegviZlia
gamovyoT, romlebic ufro xSirad xdeba mecnierTa Tu mkvlevarTa
98
interesis sagani: 1. sofistikis arsis gansazRvra da sofistis gmiris
xasiaTi, buneba; 2. dialeqtikis meTodi (dayofebi da Sekrebebi); 3.
arsebulisa da ararsebulis dialeqtika (ararsebulTan dakavSirebuli
bundovaneba); 4. filosofosTa brZola da sxv.
dialog “sofistis” mTavari moqmedi piri – sofisti – aris motyuebis
xelovnebis ostati, ucxoeli, piri, romelic adamianebisgan fuls iRebs,
magram araviTar SemTxvevaSi ar aris maswavlebeli. piriqiT, aris imis
antipodi, rasac WeSmariti maswavlebeli warmoadgens. mokled rom vTqvaT,
is aerTianebs yvela im Tvisebas da avlens yvela im moralur Tu
inteleqtualur tendencias, romelic ase Zlier sZulda platons da
romelic misi idealis – sokrates – Rirebulebebis sruliad sawinaaRmdego
iyo.
amdenad, unda iTqvas, rom es konkretuli personaJi ar aris romelime
sofisti an sofistikis romelime mimarTulebis warmomadgeneli, aramed es
aris platonis mier personificirebuli idea. CvenTvis cnobilia, rom Zvel
berZnul filosofias, iseve rogorc miTologias, axasiaTebda ideebis
ganzogadeba da personificireba da, vfiqrob, swored erT-erT amgvar
SemTxvevas aqvs adgili am dialogSic. dialogis ZiriTadi Tema – sofisti –
ar aris is adamiani, romelic ubralod aswavlis davas nebismier sakiTxze
fulis fasad, aramed esaa platonis mier Seqmnili zogadi saxe im
adamianisa, romelic Tavis TavSi aerTianebs absoluturad yvelanair
siyalbes.
Tu gadavxedavT platonis Semoqmedebas, vnaxavT, rom zogierT
dialogSi platonis toni sofistebis mimarT ufro mkacria, zogan ufro
rbili. Tumca, unda aRvniSnoT, rom am nawarmoebSi sofistebTan
dakavSirebiT ar aris araferi radikalurad gansxvavebuli sxva
dialogebisagan. ubralod aq platonma gaaerTiana da Tavi mouyara yvela im
saqmianobas da maxasiaTebel niSan-Tvisebas, rac sofistTa klass
axasiaTebda da es yvelaferi dramis msvlelobis dinamizmiT SeniRba.
99
zemoT (ix. Tavi I) detalurad gadmoveci termin “sofistis”
mniSvnelobis ganviTarebisa da transformaciis istoria. kidev erTxel
mivubrundebi am sakiTxs gansxvavebuli aspeqtiT.
cnobilia, rom arsebobs mravali iseTi termini, romelsac aqvs
zogadi da specifikuri mniSvneloba da es ori mniSvneloba xSirad
erTimeorisagan mkafiod ar aris gamijnuli. zog SemTxvevaSi terminis
zogadi mniSvneloba viwrovdeba da xdeba ufro konkretuli, specifikuri.
zogjer ki, piriqiT, terminis viwro mniSvneloba farTovdeba da adis zogad
mniSvnelobamde. garda amisa, gvaqvs rigi SemTxvevebi, rodesac terminis
mniSvneloba erTdroulad viwrovdeba da farTovdeba kidec. xSir
SemTxvevebSi termini, romelmac mniSvnelobaTa evoluciis xangrZlivi gza
ganvlo, erTmaneTis paralelurad gamoiyeneba dadebiTi, uaryofiTi da
neitraluri mniSvnelobiTac ki. swored aseTi termini aris “sofisti”,
romlis mniSvnelobac erTdroulad Seviwrovda da gafarTovda. amis
dasadastureblad zeviT moviyvaneT magaliTebi herodotosidan da Zveli
berZeni tragikosebidan.
am konkretul SemTxvevaSi CvenTvis sayuradReboa sakiTxi, namdvilad
hqonda Tu ara specifikuri uaryofiTi mniSvneloba termin “sofists”
sokrates TanamedroveTaTvis. varaudobda Tu ara Zv. w. aR.-is V saukunis
aTeneli sokratesa da platons imave jgufSi, romelSic misTvis gorgiasi
da protagorasi Sediodnen. am SekiTxvaze pasuxi, vfiqrob, uaryofiTi unda
iyos da Tu odesme is mainc termin “sofistiT” platonsa da sokrates
varaudobda, maSin es iqneboda mxolod da mxolod am terminis neitraluri
mniSvneloba.
swored termin “sofistis” mniSvnelobis es mravalgvari
interpretacia unda iyos asaxuli amave saxelwodebis dialogSi, sadac
sofisti sxvadasxva saxiT warmodgeba. swored Tavisi didi mxatvruli da
mwerluri ostatobiT axerxebs platoni mkiTxvelSi im efeqtis miRwevas,
rom sofisti misTvis xan dadebiTi, xan uaryofiTi, xan ki absoluturad
neitraluri mniSvnelobiT aris warmoCenili.
100
dialogTan dakavSirebuli kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi aris
dialeqtikis gamoyeneba ”sofistSi”, ufro zustad ki is uamravi dayofisa
da Sekrebis magaliTi, romelsac es konkretuli dialogi gvTavazobs. aris
ki dayofebisa da Sekrebebis es magaliTebi platoniseuli WeSmaritebis
wvdomis utyuari gza? nuTu ase fiqrobda Tavad platoni? unda aRiniSnos,
rom es ase namdvilad araa. esaa mxolod da mxolod logikuri
savarjiSoebi, romlebic xels uwyobs gonebis, azrovnebisa da msjelobis
ganviTarebas da dayofis is meTodi da diqotomiis is nimuSebi, romliTac
sofistis amdeni definicia aris miRebuli, ufro metad satiruli da
ironiulia, vidre platonis WeSmariti kvlevis meTodis amsaxveli.
kidev erTi sakiTxi, romelsac es dialogi warmogvidgens, arsebulisa
da ararsebulis dialeqtika, ararsebulTan dakavSirebuli problema da
”dabneulobaa”, rac zemoT detalurada ganvixileT. sakiTxi ase dgas: ra
aris bolosdabolos ararsebuli da Tu is mainc arsebobs, maS rogorRa
aris is ararsebuli? platonis pasuxi am sakiTxze dialog “sofistSi”
calsaxaa: es dabneuloba da aRreva gamowveulia mxolod da mxolod
adamianis enobrivi SesaZleblobebis defeqtebiT. platonis azriT,
ararsebuli aris arsebulisagan gansxvavebuli ram, romelsac arsebulis
msgavsad mravali saxe gaaCnia. saboloo daskvna ki aseTia, rom ararsebulic
sxva araferi gamodis Tu ara arsebulis erT-erTi saxe, romelic
Tanaarsebobs arsebulTan, magram masTan winaaRmdegobaSia.
da bolos, Cemi azriT, erT-erTi sayuradRebo sakiTxi am dialogSi
aris sxvadasxva filosofiuri mimdinareobebis, skolebisa da
filosofosebis erTmaneTis opoziciaSi warmodgena, iqneba es megarelebi,
eliselebi, cinikosebi, atomistebi Tu materialistebi. aq TiTqos iqmneba
suraTi, rom platoni erT adgilas uyris Tavs mis epoqamde arsebul da mis
Tanamedrove Zvel berZnul filosofiur Sexedulebebs ama Tu im sakiTxTan
dakavSirebiT, Semdeg ki mihyveba da saTiTaod akritikebs maT. es ise ar unda
gavigoT, TiTqos aq platonis mier Zvel berZen filosofosTa naazrevis
raime sistemaa mocemuli. piriqiT, platoni am dialogSi arsad axsenebs, Tu
101
vis ekuTvnis esa Tu is doqtrina an mosazreba. es mxolod da mxolod
mecnierTa kvlevisa da dakvirvebis sagania.
amdenad, vfiqrob, filosofosTa Soris arsebuli davis warmoCena
platons imis demonstrirebisaTvis sWirdeboda, Tu raoden aRreuli iyo im
drois warmodgenebi samyarosa da mis Semadgenel sxvadasxva nawilTan
dakavSirebiT da rom im periodSic ki ar arsebobda erTiani azri am
sakiTxze.
“sofistis” dramatuli buneba
ra TvalsazrisiT aris platonis “sofisti” drama? ra aqcevs mas
dramad? ra aris am dialogis dramatizmis mTavari sazomi?
dialogis struqturisa da siuJetis ganviTarebis Taviseburebebis
gamovlenis Semdeg, ganvixiloT “sofistis” dramatuli buneba. xazgasmiT
unda aRiniSnos, rom am dialogSi warmmarTvelia opoziciaTa dapirispireba,
romelic sxvadasxva doneze iCens Tavs da swored es aspeqti aqcevs am
nawarmoebs dramad.
dialog ,,sofistis” prologSive Tavs iCens “WeSmaritisa” da “msgavsis”
dapirispireba, romelic mTel am dialogs laitmotivad gasdevs. ,,WeSmariti”
da ,,msgavsi” aris opozicia, romelic qmnis dialogis ZiriTad fabulas da
mTeli nawarmoebi am opoziciis calkeuli variaciebis gamomJRavnebisa da
maTi erTimeorisagan gamijvnis mcdelobaa. es opozicia TavisTavad aris
umniSvnelovanesi aspeqti platonis mTliani msoflmxedvelobis gasagebad;
es ar aris ubralod ori ramis erTimeorisagan gansxvaveba, aramed ,,kargis”
,,cudisgan” gamorCevis unari.
meore mniSvnelovani opoziciuri wyvili, romelic prologSive
gvxvdeba, aris sokrate da eliseli ucxoeli, kerZod, da filosofosi da
arafilosofosi, sazogadod. es “dapirispirebac” eyrdnoba dialogis
ZiriTad opozicias _ ,,WeSmariti” da ,,msgavsi”. platoni qmnis
dapirispirebas: erTi mxriv, ,,filosofosi” – ,,WeSmariti”, meore mxriv,
,,arafilosofosi” _ ,,msgavsi”. aqve, WeSmaritad filosofosi (ojntw`~)
102
Sepirispirebulia cru, SeTiTxnil filosofosTan (plastw`~), anu
,,WeSmariti’’ _ ,,msgavsTan”.
prologSive kidev erTxel dgeba ,,WeSmaritisa” da ,,msgavsis”
erTmaneTisagan gamijvnis, garCevis sakiTxi. kerZod, sokrate erTimeorisagan
gaarCevs, ras fiqroben (hJgou`nto) da ras uwodeben (wjnomavzon) sofistebs. esec
igivea, rac ,,WeSmaritisa” da misi ,,msgavsis opozicia”. anu erTi da imave
gvars SeiZleba hqondes gansxvavebuli Sinaarsi da saxeldeba. WeSmariti
aris gvaris Sinaarsi da raoba, xolo misi saxeldeba mxolod da mxolod
WeSmaritis msgavsia.
ucxoeli Tavidanve xazs usvams winaaRmdegobriobas, romelic
SeiniSneba sofistis bunebaSi: ,,saubari” da ,,fiqri”, anu ,,saxeli” (o[noma) da
,,sagani” (pra`gma), romelsac es saxeli ewodeba.
kidev erTi mniSvnelovani winaaRmdegoba, romelic gvxvdeba uSualod
dialogis ZiriTadi nawilis dasawyisSi, meTevzis gansazRvrisas, aris
opozicia tecnivth~ _ a[tecnwn. pirveli aris gvari, romelic flobs raime
xelovnebas, anu aris xelovani, meore ki, romelic ar flobs xelovnebas,
magram aRWurvilia raime sxva ZaliT (a[llhn de; duvnamin). es opozicia
umniSvnelovanesia platonisaTvis, romelic, rogorc cnobilia, sofistikas
ar miawers raime xelovnebas, magram mas miawers did Zalas, romelic
zemoqmedebs adamianebze. anu meore opozicia aris tevcnh da duvnami~. es ori
ram ki principulad gansxvavdeba erTimeoresagan. diairesisi SeiZleba
gavrceldes da gamoyenebul iqnas mxolod da mxolod xelovnebaze da
araviTar SemTxvevaSi Zalaze. anu es opoziciac ganzogadebiT adis
,,WeSmaritisa’’ da ,,msgavsis’’ dapirispirebamde. xelovneba aris WeSmariti –
raRacis WeSmaritad codna, xolo Zala – msgavsi, moCveneba, rom raRac ici.
da bolos, ar SeiZleba ar aRvniSnoT kidev erT mniSvnelovani
opozicia, romelzec mTeli dialeqtikuri msjeloba aris agebuli, esaa
arsebulisa (to; o[n) da ararasebulis (to; mh; o[n) dialeqtika, rac TavisTavad
sxva araferia Tu ara ,,WeSmaritisa” da ,,msgavsis” opozicia.
vfiqrob, zemoTqmuli cxadyofs, raoden mniSvnelovania am dialogis
ganviTarebaSi opoziciur wyvilTa erTmaneTTan dapirispireba. swored es
103
opoziciebi gviqmnis warmodgenas platonis msoflmxedvelobaze, imaze, Tu
ras miiCnevs igi WeSmaritad, anu filosofosad da ra aris arsebiTi mis
dapirispirebaSi msgavsTan, anu sofistTan.
da bolos, rac yvelaze ufro mniSvnelovania, swored amgvar
opoziciur wyvilTa dinamiuri TamaSiTa da urTierTmonacvleobiT aRwevs
platoni im efeqts, rom dialogi ,,sofisti” WeSmarit dramad gvevlineba,
romelsac, albaT, yvelaze metad Seefereba saxeli – WeSmaritisa da
msgavsis Widilis drama.
104
Tavi V
“sofistis” kompoziciuri organizaciisaTvis
mecnierebaSi fundamenturia azri imis Sesaxeb, rom platonma Zvel
saberZneTSi gadadga pirveli nabiji literaturulobisaken da moaxdina
erTgvari revolucia komunikaciis teqnologiaSi. j. havelokma Seadara
homerosis, platonisa da aristoteles stili da daaskvna, rom stilTa
Soris arsebuli gansxvavebebi naTels xdis, rom zepiri metyvelebidan
fonetikur anbanze gadasvlisas adamianis mentalitetSi didi cvlilebebi
xdeboda. man daaskvna, rom homerosis “iliada” da “odisea” aris zepiri
Semoqmedebis pirveli nimuSebi, aristoteles prozauli traqtatebi wminda
literatura da platonis dialogebi _ kritikuli gardamavali wertili
zepiridan werilobiT tradiciamde. am mosazrebaze mecniereba SeTanxmda da
dRes homerosi miiCneva zepir tradiciad, platonis dialogebi ki -
avtorizebul teqstebad (80, 149).
aris ki platonis filosofiuri dialogebi mxolod literatura, Tu
isini raRac doneze mainc avlens zepiri tradiciisaTvis damaxasiaTebel
stilur formebs, romlebic ZiriTadad damaxasiaTebelia homerosis epikuri
tradiciisaTvis?
rogorc ukve aRiniSna, platoni warmoadgens erTgvar gardamaval etaps
berZnul kulturaSi momxdari didi revoluciis – zepiridan werilobiT
tradiciaze gadasvlisa. ufro zusti ki iqneba, Tu vityviT, rom platonis
dialogebi aris garkveuli saxis hibriduli mediumi, romelSic
informaciis Senaxvis tradiciuli, zepiri formebi Serwymulia werilobiT
literaturul stilTan (180, 163).
platonis nebismieri dialogis wakiTxvisas gvrCeba STabeWdileba, rom
es ubralod zepiri dialogebis Caweraa arsebuli informaciis gadarCenis
mizniT. eWvs kidev ufro aRrmavebs platonis cnobili msjeloba VII
werilSi, rom mas Tavisi filosofia arasodes ar gadmoucia werilobiTi
gziT.
105
ra SeiZleba miviCnioT sazomad, romlis mixedviTac davadgenT zepir
tradicias miekuTvneba nawarmoebi Tu werilobiTs? berZnul tradiciaTa
Soris uZvelesi zepiri tradicia aris homerosi, romlis ZiriTadi
argumentic, rom esaa erTi avtoris mier Seqmnili zepiri nawarmoebi, aris
misi struqturuli da kompoziciuri organizacia, kerZod ki, wriuli da
paraleluri dayofis principebi. am tipis struqturuli organizacia
SeiniSneba sam doneze: 1. sityvebisa da frazebis; 2. calkeuli Temebisa da
epizodebis; 3. mTeli nawarmoebis. Tu romelime teqstis kompozicia avlens
amgvar struqturas erT doneze mainc, amboben, rom es teqsti aris zepiri
anu tradiciuli nawarmoebi. amas sxvanairad “mexsierebis teqnikasac”
uwodeben.
imisaTvis, rom gavarkvioT ra mdgomareobaa am mxriv platonTan, misi
nawarmoebebis struqturis analizs mivmarToT. unda iTqvas, rom am
TvalsazrisiT platonis memkvidreoba _ kerZod ki, misi nawarmoebebis
kompoziciuri organizaciis sakiTxi _ saTanadod Seswavlili ar aris.
arada nebismieri nawarmoebis Seswavlisas udidesi mniSvneloba unda
eniWebodes mis arqiteqtonikasa da struqturas, rac mniSvnelovanwilad
gansazRvravs nawarmoebis individualobasa da mxatvrul Rirsebas (26, 52).
platonis dialogebs formaluri TvalsazrisiT or jgufad hyofen,
imisda mixedviT, nawarmoebs dialogis pirdapiri reprezentaciis saxe aqvs,
Tu igi calkeuli personaJis mier moTxrobil dialogs warmoadgens. maT
aRmniSvnelad Semdegi terminebi gamoiyeneba: arapirdapiri, iribi,
moTxrobili (reported, narrated, ,,dihegmatic”) dialogi (masSi mocemulia
warmosaxviTi avtoris mier gadmocemuli saubari) da pirdapiri, uSualo,
dramatuli (dramatic) dialogi (masSi warmosaxviTi mTxrobelis gareSe,
uSualod aris gadmocemuli saubari) (136, 54).
platonis dialogTa struqturis amgvari klasifikacia, ra Tqma unda,
misaRebia, magram igi miznad isaxavs nawarmoebTa dajgufebas formaluri
TvalsazrisiT da ara kompoziciaTa siRrmiseul gaazrebas (26, 53).
106
Sevecdebi `sofistis~ kompoziciis TaviseburebaTa gamovlenas misi
struqturis analizis safuZvelze.7879
iTvleba, rom “sofisti” platonis adreuli da Sua periodis
dialogebisagan gansxvavebiT naklebad mxatvrulia da igi e. w. dramatul
dialogTa ricxvs miekuTvneba. masSi TiTqmis ar gvaqvs moqmedeba, aq aris
wminda msjeloba da amdenad Cven unda ganvixiloT msjelobis kompozicia,
is, Tu rogor nawildeba dialogSi filosofiuri problematika. ZiriTad
struqturul erTeulebad gamovyofT sofistis definiciebs, romlebic
erTianobaSi qmnis dialogis simetriul struqturas, Tavis mxriv ki
TiToeul definiciaSi SeiniSneba garkveuli simetria.
“sofistSi” ganviTarebuli msjeloba, rac qmnis dialogis fabulas,
calkeul monakveTebad SegviZlia davyoT:
1. prologi (eqspozicia) (216 a – 218 b). sokratesa da Teodorosis
Sexvedra da saubris Temis gansazRvra. es aris dialogis Sesavali
nawili, romelic pirvel struqturul erTeulad gamoiyofa.
imavdroulad is SeiZleba iyos erT-erTi mniSvnelovani struqturuli
nawili trilogiisaTvis: “sofisti”, “politikosi”, “filosofosi”. aqve
xdeba Tanamosaubreebis gacnoba da saubris meTodis – dialogis
SerCevac.
2. meTevzis definicia (218 c – 221 c). es aris erTgvari sacdeli definicia,
martivi sakiTxis (meTevze) kvleva, romelic gaxdeba nimuSi ufro
rTuli sakiTxis (sofisti) sakvlevad.
3. sofistis pirveli definicia (221 c – 223 b). pirveli definicia mihyveba
meTevzis paradigmas da mTlianad monadiris saqmianobazea agebuli.
4. sofistis meore definicia (223 c – 224 d). meore definicia warmoadgens
sofists rogorc vaWars da Zalian mcire moculobisaa.
78 aRsaniSnavia, rom qarTul mecnierebaSi ukve ganxorcielda platonis sxva dialogebis
struqturis analizic, kerZod, es nawarmoebebia “fedoni” da “kratilosi” (dawvrilebiTix.: 26; 27).
79 gansakuTrebul madlobas movaxseneb baton rismag gordezians naSromis mocemul TavTan dakavSirebiT gamoTqmuli mosazrebebisa da rekomendaciebisTvis.
107
5. sofistis mesame definicia (224 d). mesame definiciac, sofisti – vaWari
Zalian moklea da is garkveulwilad meore definiciis dazustebaa.
6. sofistis meoTxe definicia (224 e – 225 d). aq sofisti gansazRvrulia,
rogorc eristikis xelovani.
7. sofistis mexuTe definicia (226 a – 231 c). sofistis es definicia wina
orTan SedarebiT vrcelia da aq sofisti fuWi sibrZnis mamxilebelia.
8. intermedia (231 c – 231 e). aq gvaqvs mcire Sesveneba, romlis drosac
xdeba saubris pirveli nawilis reziumireba, kerZod ki erTadaa
Tavmoyrili sofistis aqamde miRebuli definiciebi.
9. umaRles gvarTa ziareba da dialeqtika (232 a – 264 d). aq ukve sofistis
kidev erTi definiciis gansazRvrisas saWiro xdeba arsebulisa da
ararsebulis dialeqtika, arsis gvarebis kritika. es struqturuli
erTeuli yvelaze vrcelia da mas uWiravs dialogis TiTqmis naxevari.
10. sofistis meeqvse definicia _ daskvna (264 e - 268 d). es aris yvelaze
amomwuravi definicia, romelSic faqtobrivad punqtobrivadaa
CamoTvlili yvela is saqmianoba, riTic aris dakavebuli sofisti. es
Semajamebeli definicia imavdroulad am dialogis daskvnacaa.
amrigad, saxezea dialogis 10 ZiriTadi monakveTi, romelTagan
TiToeuls, Tavis mxriv, aqvs eqspozicia, romelic gulisxmobs sakiTxis
dasmas. TiToeuli es nawili ki garkveul struqturul-simetriul
mimarTebaSia erTmaneTTan da qmnis dialogis erTian arqiteqtonikas.
Tavdapirvelad gvaqvs Sesavali nawili, romelic gansazRvravs dialogis
ZiriTad misaRwev mizans. Semdeg modis definiciebis seria, romelsac
sakmaod vrceli adgili ukavia. amas mohyveba intermedia da Sejameba wina
msjelobis Sedegad miRebuli Sedegebisa, rac Tavis mxriv, aris gza
martividan ufro rTul sakiTxze gadasasvlelad, Semdeg ki iwyeba yvelaze
vrceli da rTuli nawili – arsebulisa da ararsebulis dialeqtika da
umaRles gvarTa ziareba, rasac bolos kvlav mohyveba sofistis ukanaskneli
definicia, romelic imavdroulad am dialogis daskvnacaa. struqturulad
es yvelaferi Semdegnairad SegviZlia gamovsaxoT:
108
A - prologi (eqspozicia)
B - sakiTxis dasma
C - meTevzis definicia
B1 - sakiTxis dasma
C1 - sofistis pirveli definicia
B2 - sakiTxis dasma
C2 - sofistis meore definicia
B3 - sakiTxis dasma
C3 - sofistis mesame definicia
B4 - sakiTxis dasma
C4 - sofistis meoTxe definicia
B5 - sakiTxis dasma
C5 - sofistis mexuTe definicia
B6 - sakiTxis dasma
C6 - arsebulisa da ararsebulis dialeqtika
B7 - sakiTxis dasma
A1 - sofistis meeqvse definicia = daskvna
amrigad, dialogSi pirobiTad SegviZlia gamovyoT sami ZiriTadi - A, B
da C elementi, romelTa ritmuli monacvleoba qmnis harmonias. am
elementTagan A gvxvdeba mxolod orjer, Tavsa da boloSi da gvevlineba
dialogis sayrdenad da gamaerTianeblad. A elementis, anu prologis
(eqspoziciis) da daskvnis, Tavsa da boloSi arseboba aris zogadad
nebismieri nawarmoebisaTvis damaxasiaTebeli Tviseba. rac Seexeba B da C
elementebs, maT Soris aris mimarTebiTi kavSiri, anu es aris ara identuri,
aramed erTmaneTis msgavsi nawilebi, romelTa Soris aris struqturuli da
kompoziciuri urTierTmimarTebebi. B elementi gvxvdeba rvajer, es aris
yvelaze mokle, magram TavisTavad umniSvnelovanesi erTeuli, radganac
warmoadgens dialogis Tavisebur saxsars, sxvadasxva nawilebis
SemaerTebels. rac Seexeba C elements, es aris sakuTriv dialogis
filosofiuri msjelobis gaSla da is gvxvdeba Svidjer, eqvs SemTxvevaSi
109
esaa definiciebi, xolo meSvideSi - arsebulisa da ararsebulis
dialeqtika.
Sesabamisad, viRebT saintereso da originalur struqturas, romelSic
elementebi isea ganawilebuli, rom organizaciis mxriv warmoadgens
”wyvilTa” gameorebebs. A elementis Tavsa da boloSi yofna ganapirobebs
dialogis wriul simetrias, xolo B da C elementebis ritmuli
monacvleoba, B C B1 C1 B2 C2 B3 C3 B4 C4 B5 C5 B6 C6 B7 – dialogis wyvilTa
gameorebis organizaciul princips.
SegviZlia Tamamad vTqvaT, rom mTeli nawarmoebis doneze gvaqvs
mkacrad sistematizebuli struqturuli organizacia. originaluri
struqturuli organizebis principi SeiniSneba calkeuli pasaJebis da
epizodebis donezec, rac struqturulad ase SeiZleba gamoixatos:
meTevzis definicia:
A - meTevze
B - mopovebiTi xelovneba
C - xelSi Cagdebis xelovneba
D - nadiroba
E - sulier arsebebze nadiroba
F - TevzWera
G - dartymiT nadiroba
H - kaviT nadiroba
I - amoqaCva qvemodan zemoT
B - mopovebiTi xelovneba
C - xelSi Cagdebis xelovneba
D - nadiroba
E - wylis cxovelebze nadiroba
F - TevzWera
G - dartymiT nadiroba
H - kaviT nadiroba
110
I - amoqaCva qvemodan zemoT
A - meTevze
analizis Sedegad vaskvniT, rom pirvelive epizodi – meTevzis
definicia _ warmoadgens saintereso struqturas. kerZod, aqac dialogis
msgavsad gvaqvs A elementi Tavsa da boloSi, oRond im gansxvavebiT, rom A
elementi am SemTxvevaSi warmoadgens absoluturad identur erTeulebs da
kravs am epizods, aerTianebs mas. am elementis Tavsa da boloSi arseboba
ganapirobebs wriuli kompoziciurobisaken swrafvas, magram amas xels
uSlis sakuTriv or A elements Soris moqceuli danarCeni elementebi,
romlebic amJRavnebs paraleluri dayofisaTvis damaxasiaTebel
struqturas, kerZod ki: B C D E F G H I B C D E F G H I. es elementebic identuri
erTeulebia da TiToeuli or-orjer meordeba teqstSi. SegviZlia vTqvaT,
rom aq gvaqvs wriuli simetriisa da paraleluri dayofis nazavi.
sofistis pirveli definicia:
A - sofisti
B - monadire
C - xmeleTis cxovelebze nadiroba
D - Sinaur cxovelebze nadiroba
E - Segonebis xelovneba
F - gasamrjelos momTxovni
G - kerZo nadiroba
H - maameblobis xelovneba
B - nadiroba
C - xmeleTis cxovelebze nadiroba
D - Sinaur cxovelebze nadiroba
E - ______________
F - gasamrjelos momTxovni
G - ______________
111
H - ______________
A - sofistika
meore epizodi – sofistis pirveli definicia – mTeli dialogisa da
misi pirveli epizodis msgavsad imeorebs A elements Tavsa da boloSi,
sadac A elementi absoluturad identur erTeulebs warmoadgens da kravs
da aerTianebs aRniSnul epizods. am elementis Tavsa da boloSi arsebobac
ganapirobebs wriuli kompoziciurobisaken swrafvas, magram amas xels
uSlis sakuTriv or A elements Soris moqceuli danarCeni elementebi,
romlebic amJRavnebs paraleluri dayofisaTvis damaxasiaTebel
struqturas, kerZod ki: B C D E F G H B C D E F G H. es elementebic identuri
erTeulebia da TiToeuli or-orjer meordeba teqstSi. Tumca aq sam
SemTxvevaSi gvaqvs iseTi elementi, romelic aklia, amovardnilia, rac
garkveulwilad angrevs am epizodisa da mTeli dialogisaTvis
damaxasiaTebel harmoniul struqturas, Tumca miuxedavad amisa, SegviZlia
vTqvaT, rom am SemTxvevaSic gvaqvs wriuli da paraleluri dayofis nazavi.
sofistis meore definicia:
A - mopovebiTi xelovneba
B - gadacvlis xelovneba
C - savaWro
D - gadacvlis xelovneba
E - msxvili vaWroba
F - codniT vaWroba
G - sofisti
A - mopovebiTi xelovneba
B - gadacvlis xelovneba
C - savaWro
D - ______________
E - ______________
112
F - codniT vaWroba
mesame epizodi – sofistis meore definicia – wina orTan SedarebiT
moklea da struqturulad met Taviseburebas avlens. daviwyoT imiT, rom aq
aRar gvaqvs Tavsa da boloSi arsebuli gamaerTianebeli A elementi. igi aq
jdeba paralelur dayofaSi. kerZod ki viRebT amgvar struqturas: A B C D E
F G A B C D E F. anu A-dan moyolebuli F elementebis CaTvliT gvaqvs
paraleluri dayofis principi, Tumca aqac aklia ori, D da E elementi. G
elementi warmoadgens am struqturis centrs. unda aRiniSnos, rom
TiToeuli es elementi aris erTmaneTis identuri da TiToeuli or-orjer
meordeba teqstSi. aqac garkveulwilad wriuli da paraleluri dayofis
niSnebi gvaqvs.
sofistis meoTxe definicia:
A - mopovebiTi xelovneba
B - Sejibreba
C - sabrZolo xelovneba
D - paeqroba
E - SewinaaRmdegeba
F - eristika
G - sofisti
F - eristika
E - SewinaaRmdegeba
D - paeqroba
C - sabrZolo xelovneba
B - Sejibreba
A - mopovebiTi xelovneba
mesame epizodi – sofistis meoTxe definicia – kargad organizebulia
da amJRavnebs wriuli dayofis principebs, rac struqturulad ase SeiZleba
113
gamovsaxoT: A B C D E F G F E D C B A. anu TiToeuli erTmaneTis identuri
erTeuli or-orjer meordeba. ar aris gamotovebuli elementebi da
mTlianobaSi warmodgenilia wriuli simetria.
sofistis mexuTe definicia:
A - sofisti
B - garCevis xelovneba
C - ganwmenda
D - sulis ganwmenda
E - swavlebis xelovneba
F - aRzrda
G - mxileba
B - garCevis xelovneba
C - ganwmenda
D - sulis ganwmenda
E - swavlebis xelovneba
F - aRzrda
G - mxileba
A - sofistika
rac Seexeba meoTxe epizods – sofistis mexuTe definicias – aqac
pirveli epizodis msgavsad A elementi Tavsa da boloSia, warmoadgens
identur erTeulebs da kravs am epizods, aerTianebs mas. am elementis Tavsa
da boloSi arseboba ganapirobebs wriuli kompoziciurobisaken swrafvas,
magram amas xels uSlis sakuTriv or A elements Soris moqceuli
danarCeni elementebi, romlebic amJRavnebs paraleluri dayofisaTvis
damaxasiaTebel struqturas, kerZod ki: B C D E F G B C D E F G . es
elementebic identuri erTeulebia da TiToeuli or-orjer meordeba
teqstSi. SegviZlia vTqvaT, rom aqac gvaqvs wriuli simetriisa da
paraleluri dayofis nazavi.
114
sofistis meeqvse definicia:
A - SemoqmedebiTi xelovneba
B - adamianuri Semoqmedeba
C - gamosaxulebaTa Seqmnis xelovneba
D - moCvenebaTa Seqmnis xelovneba
E - baZvis xelovneba
F - SexedulebiT baZva
G - ironiuli baZva
H - oratori
I - sofisti
H - ___________
G - ironiuli nawili
F - SexedulebiT baZva
E - ___________
D - moCvenebebi
C - gamosaxulebebi
B - adamianuri Semoqmedeba
A - __________
Dda bolos, mexuTe epizodi – sofistis meeqvse definicia – aseve
amJRavnebs wriuli dayofis principebs, rac struqturulad ase SeiZleba
gamovsaxoT: A B C D E F G H I H G F E D C B A. anu TiToeuli erTmaneTis
identuri erTeuli or-orjer meordeba. gamotovebulia sami erTeuli.
aRsaniSnavia, rom aq aris is erTaderTi SemTxveva, rodesac A elementi
aklia. mTlianobaSi SeiniSneba wriuli dayofis struqturuli organizacia.
amrigad, kvlevam cxadyo, rom platonis ”sofistSi” warmodgenilia
simetria calkeuli pasaJebisa da sityvebis doneze. eqvs SemTxvevaSi
calkeul epizods aRmoaCnda struqturuli organizaciis erTmaneTisagan
gansxvavebuli da TviTmyofadi, originaluri saxe. kerZod, oTx SemTxvevaSi
gvaqvs wriuli da paraleluri dayofis originaluri nazavi, xolo or
SemTxvevaSi _ wminda saxis wriuli simetria. unda aRiniSnos, rom mxolod
115
ramdenime SemTxvevaSi gvaqvs mcire saxis ”amovardnebi”, anu ”elementi unda
iyos, magram aklia”. mTlianobaSi ki struqturuli erTeulebi sakmaod
kargad jdeba erTian sistemaSi da qmnis mowesrigebul, organizebul
struqturas.
ibadeba SekiTxva: ra ganapirobebs calkeuli elementebis ”amovardnas”?
nuTu amas platoni Segnebulad akeTebda? iqneb es elementebi odesRac iyo
teqstSi da Cvenamde ver moaRwia? am kiTxvebze pasuxi ar aris martivi.
dabejiTebiT ver vityviT, rom Sinaarsobrivad, konteqstis gaTvaliswinebiT
platonma aRar moindoma garkveuli struqturuli erTeulebis ganmeoreba
da rom es Segnebulad moxda. verc imas vityodiT, rom platonisaTvis
damaxasiaTebeli stilis avtors gasWirveboda konteqstSi ramdenime
elementis Casma, raTa struqturuli kompozicia ar darRveuliyo. SesaZloa,
aq garkveuli teqsti dakargulia, magram esec sadavoa.
mimarTavda Tu ara platoni dialogis struqturuli organizaciis
amgvar stils gacnobierebulad? vfiqrob, amas ganapirobebda TviTon
filosofiuri dialogis specifika. platons surda, rom mis msmenels
masTan erTad ekvlia. imisaTvis ki, rom auditoria kargad ahyoloda
saubris dinamikas da miRebuli daskvnebi ar daviwyeboda, mas sWirdeboda
erTi da imaves Sexseneba, xazgasma. SesaZloa, amitomac xdeba ise, rom
epizodebisaTvis damaxasiaTebel struqturul organizebaSi TiToeuli
elementi orjer meordeba. erTxel mis warmosaCenad da meored _
xazgasasmelad, mkiTxvelisaTvis Sesaxseneblad. anu struqturuli da
kompoziciuri organizaciis is forma, romelic am dialogSi iCens Tavs, ar
unda yofiliyo platonis TviTmizani. amas albaT ufro filosofiuri
dialogis logika da specifika ganapirobebda.
samwuxarod, arsebobs platonis dialogebis struqturis kvlevis
mxolod ramdenime cda da Cven saSualeba ar gvaqvs ganvixiloT platonis
”sofistis” kompoziciuri Taviseburebebi sxva dialogebis struqturuli
organizebis principebTan mimarTebaSi. kargi iqneba Tu es mdgomareoba
momavalSi Seicvleba da saSualeba mogvecema platonis dialogebis
dajgufebisa maTi struqturul-kompoziciuri agebis principebis
116
Sesabamisad. Tu platonis dialogebs struqturuli analizis meTodiT
gamovikvlevT, es saSualebas mogvcems ufro Rrmad da axleburad
gaviazroT misi Semoqmedeba.
117
Tavi VI
platonis “sofistis” terminologia
platonis Semoqmedebis Targmnisa da interpretirebisas mravali
problema iCens Tavs, romelTagan erT-erTi ZiriTadi terminologiasTan
aris dakavSirebuli. rogor unda movuZebnoT zusti qarTuli Sesatyvisebi
berZnul cnebebs? miT umetes, roca saqme exeba filosofias da teqnikur
terminebs, romelTa odnav gansxvavebuli niuansuri interpretirebac ki
filosofiuri problemisa da masTan dakavSirebuli mecnieruli naazrevis
mcdar gaazrebas gamoiwvevs.
terminTa qarTuli Sesatyvisebis moZiebisas Semdeg meTodologias
mivmarTe: 1. Tavdapirvelad ganvixile terminis mniSvnelobebi Tavad Zvel
berZnul enaSi; 2. am terminis gamoyenebis specifika platonis dialogebSi; 3.
terminis mniSvneloba konkretulad “sofistSi”; 4. warmovadgine am terminis
qarTuli Sesatyvisi.
”sofistSi” gamoyenebuli terminebi Sinaarsobrivad pirobiTad Semdeg
ZiriTad jgufebad SeiZleba daiyos: 1. ontologiuri terminebi; 2.
gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebasTan dakavSirebuli terminebi; 3.
azrovnebasTan, msjelobasa da saubarTan dakavSirebuli terminebi; 4.
adamianis sxadasxva saqmianobisa da moRvaweobis aRmniSvneli terminebi; 5.
nadirobasTan dakavSirebuli terminebi; 6. sulis daavadebebTan
dakavSirebuli terminebi.
ontologiuri terminologia
zemoT gamoyofil pirvelive Sinaarsobriv jgufSi gvaqvs terminTa
Semdegi qvejgufi: to; o[n, to; mh; o[n, ta; o[nta, to; ei\nai, oujsiva, o[ntw~. Ei[mi zmnas Zvel
berZnulSi Semdegi ZiriTadi mniSvnelobebi aqvs: 1. egzistencialuri
arseboba a) adamianebis, b) realuri samyarosi, g) movlenebis; 2. raime
faqtis an SemTxvevis arseboba; 3. SemaerTebeli, makavSirebeli zmna,
romelic akavSirebs a) predikativs subieqtTan, b) mimReobas zmnasTan; 3.
118
raRacis maradiulad arseboba a[ra nawilakTan erTad xmarebisas (16, 487-489).
danarCeni terminebi swored am sawyisidan aris nawarmoebi da xSirad maTi
zusti ekvivalentebis moZieba qarTulSi sakmaod rTulia. Tavad platoni am
zmnas sxvadasxva dialogSi iyenebs uklebliv yvela am mniSvnelobiT, magram
rodesac saqme dialog “sofists” da masSi ganviTarebuli ontologiuri
struqturis Teorias exeba, aq platoni to; ei\nai-s iyenebs realuri samyaros
arsebobis, egzistenciis mniSvnelobiT. mis Sesatyvisad SeiZleba gamoviyenoT
“arseboba”.
rac Seexeba terminebs to; o[n da to; mh; o[n, aq saqme SedarebiT garkveulia,
orive aris to; ei\nai-dan nawarmoebi mimReoba: erTi _ dadebiTi da meore _
uaryofiTi mniSvnelobebiT da qmnis opoziciur (antinomiur) wyvils –
arsebuli-ararsebuli. unda aRiniSnos, rom Zveli berZenisTvisac ki es
termini ar iyo erTi da imave mniSvnelobis mqone da martivad gasagebi. [On,
ufro sworad ki to; o[n niSnavda: 1. abstraqtulad arsebuls, 2. arsebul
saganTa krebuls, erTobliobas, 3. ubralod raRac sagans, romelic
arsebobs (16, 488). zustad igive mniSvnelobebi meordeboda am formis
mravlobiTi ricxvisTvisac _ ta; o[nta. garda amisa, platonTan es termini
xSirad iRebs oujsiva-s mniSvnelobasac da gvevlineba mis sinonimadac ki.
saerTod platonTan mkacrad ar aris erTmaneTisgan gamijnuli terminebis
to; o[n, ta; o[nta da hJ oujsiva mniSvnelobebi. gansxvavebuli niuansuri
mniSvnelobiT gamoiyeneba isini sxvadasxva dialogis sxvadasxva konteqstSi,
Tumca TiToeuli maTgani aucileblad upirispirdeba da qmnis opoziciur
wyvils terminTan gevnesi~ _ “gaxdoma”, “warmoSoba”.
“sofistSi” ganviTarebuli moqmedeba Tavad migvaniSnebs “ararsebulis”
mniSvnelobaze. sofisti aris matyuara, romelic qmnis ararsebul
gamosaxulebebs. is qmnis iseT raRaceebs, rac miekuTvneba “gamoCenis”
(faivnesqai), “miCnevis” (dokei`n) sferos, magram ara “arsebobisas” (to; ei\nai).
Tavis mxriv faivnesqai ukavSirdeba termins favntasma, anu is, rac Cans ar aris
WeSmariti, is mxolod moCvenebiTia. amrigad, gamosaxuleba TavisTavad
gamodis ararsebulis epiTeti, rac damatebiT problemebs warmoSobs –
119
arsebobs ki ararsebuli? Tu Cven am terminiT raRacas avRniSnavT da
raRacas vgulisxmobT, ese igi es ukve “arsebulia”. amgvarad, araferze ar
SegviZlia vTqvaT, rom is “ararsebulia”.
rac Seexeba termins ta; o[nta, Zvel berZnulSi amgvari tipis, anu
saSualo sqesis mravlobiTi ricxvis saxeli krebiT arsebiT saxels
Seesabameba, risi pirdapiri gadmotanac qarTulSi Znelia. amitom am termins
vTargmni sityviT “arsebulni” da masSi vgulisxmob “yvelafers, rac ki
arsebobs”.
specifikuri mniSvneloba aqvs termins oujsiva. Cveulebriv, Zvel
berZnulSi es termini Semdegi mniSvnelobebiT gamoiyeneba: 1. materialuri
qoneba; 2. substancia; 3. arsebuli; 4. realuri buneba (16, 1274). platonis
dialogebSi da gansakuTrebiT ki “sofistSi”, mas arsebiTad gansxvavebuli
semantikuri datvirTva aqvs da qmnis opoziciur wyvils terminTan gevnesi~,
anu mas isev da isev arsebobis mniSvneloba eniWeba mcire niuansuri
gansxvavebiT. varCie es termini gadmometana rogorc “arseboba”, radgan
dialogis konteqsti am termins upirispirebs “qmnadobas”, “warmoSobas”.
termini oujsiva dialog sofistSi upirispirdeba gevnesi~-s, anu esaa “arsi”,
romelic ar eqvemdebareba JamTa da garemoebaTa cvlas.
sirTulesTanaa dakavSirebuli termin o[ntw~-is Targmnac.
gramatikulad es aris zmnizeduri forma zmnidan to; ei\nai da qarTuladac
varCie imave gramatikuli kategoriiT gadmometana, esaa “WeSmaritad”. mag:
fraza oJ o[ntw~ filovsofo~ qarTulad yvelaze ukeT SeiZleba gadmoices ase:
“WeSmaritad filosofosi”, anu “filosofosi “Tavisi yvelaze ufro
realuri bunebiT”.
JH gevnesi~ Zvel berZnulSi erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli
mniSvnelobebiT gamoiyeneboda, kerZod ki: 1. warmoSoba, sawyisi, wyaro; 2.
warmomavloba, erovneba; 3. produqcia, warmoeba; 4. konkretuli Semoqmedeba;
5. Taoba; 6. qmnadoba, sisruleSi moyvana (16, 343). “sofistSi” es termini
swored am ukanaskneli mniSvnelobiT gamoiyeneba da qmnis opoziciur
120
wyvils terminTan to; o[n, anu is, rac marad arsebobs, upirispirdeba imas, rac
qmnadia, rasac sWirdeba warmoSoba, sisruleSi moyvana.
To; o[n-is erT-erTi damaxasiaTebeli Tviseba aris is, rom flobs raRac
Zalas (kekthmevnon duvnamin), xolo is, rac flobs Zalas, WeSmaritad arsebobs
(ojntw`~ ei\nai). amrigad, sagani, romelic arsebobs sxva araferia, Tu ara Zala
(ta; o[nta, w|~ e[stin oujk a[llo ti plh`n duvnami~) (Soph. 247d-e). Zalas ki orgvari
gavlena SeiZleba hqondes arsebulze, is an moqmedebs masze (poiei`n), an
Tavad daiTmens misgan moqmedebas (paqei`n). amis msgavsi msjeloba gvxvdeba
“TeetetosSic” (duvnamin de; to; me;n poiei`n e\con, to; de; pavscein) (Tht. 156a).
amrigad, “sofistSi” Semodis kidev erTi mniSvnelovani termini,
romelsac Zvel berZnulSi hqonda Zalis mniSvneloba oRond erTmaneTisagan
radikalurad gansxvavebuli niuansebiT, kerZod ki: 1. fizikuri Zala,
SesaZlebloba; 2. gavlena, avtoriteti; 3. saomari Zala; 4. saSualeba,
saxsrebi, qoneba; 5. RvTiuri, zeciuri Zala; 6. energia (16, 343). platoni am
dialogSi Zalas (duvnami~) yvelafris mamoZraveblad da Semqmnelad, anu
arsebulis ZiriTad maxasiaTeblad da TiTqmis mis sinonimad warmogvidgens,
rac SegviZlia vTargmnoT, erTi mxriv, rogorc energia, da, meore mxriv,
rogorc Zala, SesaZlebloba. dialogis konteqstidan gamomdinare, varCie am
terminis Targmna “Zalad” an “SesaZleblobad”.
erT-erTi umniSvnelovanesi ontologiuri terminia koinwniva (ziareba,
kavSiri). “sofistSi” mis sinonimebad gamoiyeneba agreTve terminebi: Sereva
(summeivgnumi), Serwyma (sunarmwvttw), miReba (devcomai), monawileoba (metevcw) da
wvlilis Setana (metalambavnw). TiToeuli es termini erTmaneTis
paralelurad gamoiyeneba da gansazRvravs umaRles gvarTa ziarebas.
ar aris mkveTrad gamijnuli terminebis “gvari” (gevno~) da “saxe”
(ei\do~) mniSvneloba. dialogis ZiriTad nawilSi es ori terminic erTimeoris
paralelurad gamoiyeneba sinonimuri mniSvnelobiT. asea es platonis gviani
periodis sxva dialogebSic. gansxvavebas is qmnis, rom rodesac saubaria
umaRles gvarebze (megivsta gevnh) aq versad vxdebiT termins ei\do~. anu gvari
aris ufro msxvili da zogadi kategoria, romelic iyofa saxeebad (ei\do~).
121
qarTulad gadmotanisas varCie am terminTa erTmaneTisagan gamijvna,
rogorc “gvari” (gevno~) da “saxe” (ei\do~).
mokled SevCerdebi kidev or mniSvnelovan frazaze, romelic gvarTa
ziarebis Teoriis gadmocemisas gvxvdeba. nebismieri ram, sagani iqneba es,
gvari Tu sxva, SeiZleba ganvixiloT ori saxiT, esenia kaq j aujtov (Tavis
TavSi) da pro;~ a[lla (sxvebis mimarT). pirveli maTgani gamoxatavs raRacis
absolutur arsebobas, imas, rasac es raRac warmoadgens WeSmaritad, xolo
meore – am raRacis sxvadasxvagvar gamovlinebebs, rac Cans sxvisTvis,
magram rac ver asaxavs realobas, WeSmaritebas. amitom, rodesac raimes
gageba gsurs, is unda ganWvrito da ganixilo pirveli variantiT _ kaq j aujtov
(Tavis TavSi).
gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebasTan dakavSirebuli terminebi
dialogis ganviTareba sofistis erT-erTi definiciis gansazRvrisas
gvaZlevs kidev erT saintereso leqsikur–terminologiur jgufs. kerZod ki,
dialogSi naTqvamia, rom sofisti aris gamosaxulebebis (ei[dwla) Semqmneli,
romelic moRvaweobs gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebaSi (eijdwlopoiikh)̀. am
xelovnebis dayofis pirveli nabiji ki aseTia: gamosaxulebebi iyofa
xatebad (ei[kona) da moCvenebebad (fantavsmata). aRsaniSnavia, romAam dialogis
garda es sami termini arsad ar gvxvdeba erT jgufad (42, 67).
Ei[dwlon “sofistSi” Cveulebriv gamoiyeneba gamosaxulebis, anu imis
aRsaniSnavad, rac aris gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebis produqti.
Ei[dwlon-is Tavdapirveli berZnuli mniSvneloba aris “moCveneba”, “landi”. es
aris erTaderTi mniSvneloba, romelic gvxvdeba homerosTan. platonic
axdens homerosis citirebas da xSirad iyenebs am termins amave
mniSvnelobiT (Resp. III, 386d; Ion 593 a; Phd. 81 d; Leg. 959 b) (20, 609). Tumca ufro
xSirad platonTan koncentrireba xdeba filosofiuri datvirTvis mqone
mniSvnelobebze, romlebsac raRac kavSiri aqvT “xilvis” semantikasTan, anu
122
iseTi subieqtebis arsebobasTan, rac aris xiluli, magram arsebobis
ararealuri nawili.
xSirad termini ei[dwlon gamoiyeneba xiluli gamosaxulebis an
originalis aslis mniSvnelobiT. asea “sofistSi”, sadac mxatvrebis
namuSevrebi moxseniebulia ei[dwla–d, iseve rogorc “saxelmwifoSi” (Resp. X,
596 a). es termini gamoiyeneba agreTve wyalsa da sarkeSi arsebul
gamosaxulebaTa aRsaniSnad (Ti. 46 a; Resp. III, 402 b; Resp. VII, 516 a) (20, 609).
mogvianebiT ei[dwlon ganmartebulia rogorc uxilav arsebaTa
aRmniSvneli raRac xiluli gamosaxuleba. “politikosSi” (Polit. 286 a)
saubaria imaze, rom ar arsebobs umaRles da ukeTilSobiles arsebaTa
(megivstoi~ ou[si kai; timwtavtoi~) Sesabamisi raime xiluli gamosaxuleba (ei[dwlon).
“fedrosSic” (Phdr. 250 a) saubaria imaze, rom ar arsebobs gonierebis
(frovnhsi~) TvaliT xiluli gamosaxuleba (ei[dwlon), arsebobs mxolod
silamazis gamosaxulebebi. sul mcire am or ukanasknel monakveTSi
saubaria uxilavis aRmniSvnel xilul gamosaxulebaze, rac Zalian bevr
arsebuls saerTod ar gaaCnia. anu aq saubaria xilul da uxilav samyaros
Soris arsebul winaaRmdegobaze.
sxva monakveTebSi ei[dwlon ganmartebulia rogorc WeSmaritis arasruli
xati, romelic iseve upirispirdeba pirvelwyaros, rogorc cru _ WeSmarits
da Sexeduleba _ codnas. “gorgiasSi” (Grg. 463 b) sokrate ritorikas
uwodebs politikis nawilis gamosaxulebas (politikh`~ morivou ei[dwlon).
amgvarad, aSkaraa, Tu raoden gansxvavebuli mniSvnelobebi aqvs TviT
platonTan erT termins _ ei[dwlon. dasasrul, moviyvan gamoqvabulis
alegorias “saxelmwifodan” (Resp. VII, 516), sadac saubaria imaze, rom
WeSmaritidan baZvamde Tanmimdevroba aseTia: Crdilebi (skiva~),
gamosaxulebebi (ei[dwla) da Tavad sagnebi (aujtav). xolo VII werili Seicavs
sxva saxis progresias: saxeli (o[noma), mniSvneloba (lovgo~), gamosaxuleba
(ei[dwlon), codna (ejpisthmhv) da Tavad sagani, sadac ierarqia ar aris zusti da
Tanmimdevruli (141, 97).
123
zemoaRniSnulidan gamomdinare, daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom
miuxedavad termin ei[dwlon-is amdeni gansxvavebuli mniSvnelobisa, TiToeul
maTgans aqvs erTi saerTo maxasiaTebeli, kerZod is, rom es aris raRac, rac
gansxvavdeba WeSmaritisagan.
platonTan xSir SemTxvevaSi terminebi ei[dwlon da favntasma erTi da
imave mniSvnelobis matarebelia. ei[dwlon–is yvela mniSvneloba, romelic
zemoT warmovadgine, SeiZleba daiZebnos favntasma–sTvisac. xSirad es ori
termini erTimeoris sinonimebs warmoadgens. magaliTad, “saxelmwifoSi”
(Resp. X, 596 a) orive es termini gamoiyeneba “gamosaxulebis”, “xilvis”
mniSvnelobiT (Parm. 165 a; Phaed. 81 d; Phil. 40 a; Ti. 71 a; Resp. VII, 532 b) (22, 470).
Tuki favntasma iZens mniSvnelobis raime gansxvavebul niuanss, es
aucileblad ukavSirdeba warmosaxvis, gonebrivi Semoqmedebis produqts,
rac damaxasiaTebelia aristotelesaTvis da iSviaT SemTxvevaSi
platonisTvisac (Cra. 386e). erT SemTxvevaSi, kerZod ki “timeosSi” (Ti. 46 a)
gamoiyeneba sizmris, gamocxadebis mniSvneloba. Tumca metwilad es
semantikuri niuansic ukavSirdeba WeSmaritebas, realobidan daSorebas.
arsebobs kidev erTi termini, romelic gvxvdeba “sofistSi” da
gamoiyeneba gamosaxulebis mniSvnelobiT. esaa eijkwvn (xati). maSin rodesac
ei[dwlon da favntasma xSirad gamoiyeneba erTi da imave mniSnelobiT, eijkwvn
iSviaTad Tu asocirdeba romelime maTganTan. “sofistSic” ki es termini ar
gvxvdeba gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebis pirvelad diqotomiaSi.
mogvianebiT is Cndeba or Semdgom dayofaSi (Soph. 240 b – 241 c, 260 c), Tumca
arc erT SemTxvevaSi ar aqvs principulad gansxvavebuli mniSvneloba.
eijkw`n gvxvdeba gansxvavebul konteqstebSi, romelTac kavSiri aqvT
“msgavsebis” sawyis semantikasTan. xSirad eijkw`n ubralod niSnavs
“analogias” an “Sedarebas” (Phd. 87 d; Grg. 517 d; Menon, 80 c; Resp. VI, 487 b; Phil. 39
c; Ti. 29 b; Cra. 431 c; Tht. 162 e) (20, 616-617). es termini aseve gamoiyeneba
ritorikuli figuris aRsaniSnad (Phdr. 267c). im konteqstebSi, romlebic
ukavSirdeba eijkwvn-is, rogorc gamosaxulebis, naxatis semantikas, am terminis
gamoyeneba faravs im mniSvnelobas, rac terminebs ei[dwlon da favntasma gaaCnia.
124
amave terminma SeiZleba aRniSnos moqandakis an mxatvris Semoqmedebis
nayofi an gamosaxulebebi wyalSi da Crdilebi (Phd. 99 e; Resp. VI, 509 d) (20,
616-617).
eijkwvn wina ori terminisagan gansxvavdeba imdenad, ramdenadac is Tavis
TavSi moicavs Sesabamisobis, Sesaferisobis semantikas. amave niuansis
matarebelia am terminidan nawarmoebi derivativi e[oika _ “Sehfers”,
“Seesabameba”. Tumca xSir SemTxvevaSi am terminsac gamosaxulebis, xatis
mniSvneloba aqvs.
“saxelmwifos” centralur nawilSi gamosaxuleba moqceulia
arsebulsa da ararsebuls Soris. ar SeiZleba iTqvas, rom gamosaxuleba
realurad arsebobs, magram arc imis mtkicebaa SesaZlebeli, rom is
namdvilad gamosaxulebaa. nebismieri gamosaxuleba aris msgavsic da
aramsgavsic im originalisa, romelsac is gamoxatavs. is erTdroulad aris
originalis igiveobrivic da misgan gansxvavebulic.
amrigad, SeiZleba davaskvnaT, rom gamosaxuleba aris farTod
gavrcelebuli metafora, romelic ukavSirdeba monawileobis, ziarebis
Teorias, yovel SemTxvevaSi es danamdvilebiT asea “saxelmwifosa” da
“timeosSi”.
“sofistSi” gamosaxuleba aris metafora, raRac gardamavali,
Sualeduri forma arsebulsa da ararsebuls Soris da am orivesTan mas
simetriuli mimarTeba aqvs. “sofistSi” gamosaxuleba ukavSirdeba baZvis
cnebas, Tumca msgavsi ram xSirad sxva dialogebSic gvxvdeba. mag:
“saxelmwifoSi” baZvis analizisas aRniSnulia, rom sofisti aris
mimbaZvelis erT-erTi saxe, romelic hgavs mxatvars, anu Tavisi baZviT qmnis
raRac gamosaxulebebs. es xelovneba ki Tavis mxriv kidev iyofa or
nawilad: erTi, rodesac iqmneba xati, romelic WeSmaritis msgavsia
(eijkastikhv) da meore, rodesac warmoqmnili gamosaxuleba gansxvavebulia
WeSmaritisagan (fantastikhv). Tumca es orive mainc mxolod da mxolod
baZvaa, romelsac Sedegad mxolod gamosaxuleba mohyveba, im gansxvavebiT,
rom pirvel SemTxvevaSi viRebT WeSmaritis msgavs produqts (eijkwvn), xolo
meoreSi – misgan gansxvavebuls (favntasma) (142, 112).
125
saubarTan, msjelobasa da azrovnebasTan dakavSirebuli terminebi
dialogis kidev erT saintereso da mniSvnelovan terminologiur Sres
qmnis is terminebi, romlebic ukavSirdeba saubars, msjelobasa da
azrovnebas. aq platonis gza aseTia: is iRebs ukve arsebul da Zvel
berZnulSi farTod gavrcelebul leqsikur erTeulebs da maT teqnikur
terminebad aqcevs. aseTi terminebi uxvad gvxvdeba am konkretul
dialogSic.
pirveli da umniSvnelovanesi termini, romelic gvxvdeba platonTan,
aris dialogi. naSromis dasawyisSi ukve aRvniSne, rom diavlogo~ _ berZnuli
sityvaa da niSnavs ,,saubars”, ,,dialogs”, ,,msjelobas”. igi nawarmoebia
zmnidan dialevgomai, romelic Zvel berZnul leqsikonebSi ganmartebulia
rogorc ,,vsaubrob”, ,,vesaubrebi” (vinmes), ,,vmsjelob”, ,,vinmesTan erTad
ganvixilav sakiTxs”, ,,msjelobis Sedegad vaskvni”, ,,vkamaTob”, ,,vdaob” (16,
402). platoni am termins aniWebs teqnikur mniSvnelobas da mas saubris
misTvis damaxasiaTebeli da gansakuTrebuli maneris aRsaniSnad iyenebs, rac
filosofiur msjelobas, saubars ukavSirdeba.
am jgufSi Sedis meore mniSvnelovani termini – dialeqtika (dialektikhv).
sityvebi ,,dialogi” da ,,dialeqtika” erTmaneTis monaTesavea etimologiurad
da Sinaarsobrivad. orivesaTvis amosavalia ,,saubari”, ,,metyveleba”,
,,msjeloba” anu dialogi (diavlogo~). diogene laertelis ganmartebiT,
dialeqtika aris azrovnebis xelovneba, romelic kiTxvebisa da pasuxebis
meSveobiT Tanamosaubres arwmunebs an amxels (56, 19).
ra aris dialeqtika Tavad platonisaTvis? gadavxedoT platonis sxva
dialogebsac. dialeqtika aris gansakuTrebuli meTodi, romelsac igi aseve
uwodebs _ hJ dialektikhv mevqodo~ (Resp. 533 c), an saubrebTan dakavSirebuli
xelovneba _ hJ peri; tou` logou` tevcnh (Phdr. 90 b), an saubris meTodi _ hJ mevqodo~
tw`n lovgwn (Soph. 227 a). platonisaTvis dialeqtika aris saukeTeso yvela
126
SesaZlo meTods Soris. is aris erTaderTi WeSmariti mecniereba da
xelovneba (Resp. 533 b-c)80.
platonis azriT, es meTodi saWiroa lingvistikaSi (Cra. 390)81,
maTematikaSi (Resp. 510-511)82, ritorikasa da fsiqologiaSi (Phdr. 269-273)83. Tuki
raime aRmoCenila mecnierebaSi, yvelaferi am meTodis wyalobiT.
ra aris am meTodis arsi? ,,kratilosSi” platoni dialeqtikosad
ganmartavs imas, visac SeuZlia SekiTxvebis dasma da pasuxebis gacema (Cra.
390 c)84, ,,fedrosSi” ki igi dialeqtikas gansazRvravs rogorc cocxali
metyvelebis codnas samarTlianobis, mSvenierebisa da siqvelis Sesaxeb
(Phdr. 265 d)85. ,,sofistSi” dialeqtikis amgvari definicia gvxvdeba: gvarebis
mixedviT dayofa da erTi da imave gvaris ar daSveba sxvad, xolo sxvisa _
erTi da imaved, aris dialeqtikis codna (Soph. 253 d)86.
platonisaTvis dialeqtika ganuyrelia filosofiisagan. is ar aris arc
filosofiis propedevtika, arc misi xerxi an iaraRi. dialeqtika Tavad
filosofiaa, magram is amave dros Zalian saSiSi meTodia. saSiSia imdenad,
ramdenadac is Seicavs ejlevgco~-s da amitom SeiZleba gadavides eristikaSi.
eristika ki dialeqtikis sapirispiro gamocdilebaa. misi mizania sakuTari
argumentaciis gamarjveba, dialeqtikisa ki _ WeSmaritebis aRmoCena.
80 ajll j aiJ me;n a[llai pa`sai tevcnai h] pro;~ dovxa~ ajnqrwvpwn kai; ejpiqumiva~ eijsin h] pro;~ genevsei~ te kai; sunqevsei~, h] pro;~ qerapeivan tw`n fuomevnwn te kai; suntiqemevnwn a{pasai tetravfatai, aiJ de; loipaiv, a}~ tou` o[nto~ ti e[famen ejpilambavnesqai, gewmetriva~ te kai; ta;~ tauvth/ eJpomevna~, oJrw`men wJ~ ojneirwvttousi me;nperi; to; o[n, u{par de; ajduvnaton aujtai`~ ijdei`n, e{w~ a]n uJpoqevsesi crwvmenai tauvta~ ajkinhvtou~ ejw`si, mh; dunavmenai lovgon didovnai aujtw`n. w\ ga;r ajrch; me;n o} mh; oi|de, teleuth; de; kai; ta; metaxu; ejx ou| mh; oi|densumpevplektai, tiv~ mhcanh; th;n toiauvthn oJmologivan pote; ejpisthvmhn genevsqai; oujdemiva, h| d j o{~. oujkou`n, h|nd j ejgwv, hJ dialektikh; mevqodo~ movnh tauvth poreuvetai, ta;~ uJpoqevsei~ ajnairou`sa (Resp. 533 b-c).81 kinduneuvei a[ra, w\ Ejrmovgene~, ei=nai ouj fau`lon, wJ~ su; oi[ei, hJ tou` ojnovmato~ qevsi~, oujde; fauvlwn ajndrw`noujde; tw`n epitucovntwn. kai; Kratuvlo~ ajlhqh` levgei levgwn fuvsei ta; ojnovmata ei\nai toi`~ pravgmasi, kai; oujpavnta dhmiourgo;n ojnomavtwn ei\nai, ajlla; movnon ejkei`non to;n ajpoblevponta eij~ to; th` fuvsei o[noma o]n eJkavstw/ kai; dunavmenon aujtou` to; ei\do~ tiqevnai ei[~ te ta; gravmmata kai; ta; sullabav~ (Cra. 390).82 manqavnw, e[fh, o{ti to; uJpo; tai`~ gewmetrivai~ te kai; tai`~ tauvth~ ajdelfai`~ tevcnai~ levgei~ (Resp. 510-511).83 eij mevn soi uJpavrcei fuvsei rJhtorikw`/ ei\nai, e[sh/ rJhvtwr ejllovgimo~, proslabw;n ejpisthvmhn te kai; melevthn, o{pou d j a[n ejlleivph/~ touvtwn, tauvth/ ajtelhv~ e[sh/. o{son de; aujtou` tevcnh, oujc h| Lusiva~ te kai; Qrasuvmaco~ poreuvetai dokei` moi faivnesqai hJ mevqodo~ (Phdr. 269-273). 84 to;n de; ejrwta`n kai; ajpokrivnesqai ejpistavmenon a[llo tis u; kalei`` h] dialektikovn (Cra. 390 c).85 ta; de; nu`n para; sou` te kai; Lusivou maqovnta~ eijpe; tiv crh; kalei`n, h] tou`to ejkei`nov ejstin hJ lovgwn tevcnh, h|/ Qrasuvmaco~ te kai; oiJ a[lloi crwvmenoi sofoi; me;n aujtoi; levgein gegovnasin, a[llou~ te poiou`sin, oi} a]n dwroforei`n aujtoi`~ wJ~ basileu`sin ejqevlwsin (Phdr. 265 d).86 to; kata; gevnh diairei`sqai kai; mh; te taujto;n ei\do~ e{teron hJghvsasqai mhv te e{teron o] taujto;n mw`n ouj th`~ dialektikh`~ fhvsomen ejpisthvmh~ ei\nai (Soph. 253 d).
127
platoni xSirad esxmis Tavs eristikosebs. ,,menonSi” teqnikuri termini
,,dialeqtikuri” Sepirispirebulia ,,eristikulTan” (Men. 75 c-d)87.
platonis dialogebSi warmodgenilia dialeqtikis ramdenime meTodic:
elenxosi (ejlevgco~), epagoge (ejpagwghv) da hipoTesisi (uJpovqesi~), romelTac
zemoT dawvrilebiT SevexeT (ix. Tavi III).
mogvianebiT platoni hipoTesisis meTods upirispirebs termins
ajnupoqevteon, romelsac ufro xSirad mivyavarT WeSmaritebamde. jAnupoqevteon
platonis mier nawarmoebi teqnikuri terminia zmna uJpotivqemai-dan uaryofiTi
semantikis prefiqs an–is da zedsarTavuli sufiqsis –tevo~ darTviT. es
termini SegviZlia vTargmnoT rogorc „dauSvebeli“, „mouazrebeli“.
“mouazrebelis” mniSvnelobiT SegviZlia gadmovitanoT kidev erTi
termini, romelic am dialogSi gvxvdeba, esaa a[logo~. am termins Zveli
berZnebi sxvadasxva mniSvnelobiT iyenebdnen, kerZod: 1. usityvo; 2.
gamouTqmeli, ganusazRvreli; 3. gaugebari, miuwvdomeli; 4. uazro; 5.
gauTvaliswinebeli, mouazrebeli; 6. gonierebas moklebuli. sxvadasxva
dialogSi am termins platoni TiTqmis yvela am mniSvnelobiT iyenebs,
Tumca dialog „sofistis“ SemTxvevaSi mis zust qarTul ekvivalentad,
vfiqrob, swored „mouazrebeli“ unda miviCnioT.
“sofistSi” saubarTan, msjelobasa da azrovnebasTan dakavSirebuli
terminebi gansakuTrebiT mravalferovania, rasac am dialogSi
dadasturebuli da qvemoT warmodgenili terminTa katalogic mowmobs:
a[logo~ _ mouazrebeli.
ajmfisbhvthsh, hJ _ SewinaaRmdegeba.
ajmfignoevw _ vcdebi, vmeryeob, veWvob.
ajnapunqavnomai _ gamovkiTxav.
ajnepivfqono~ _ udavo.
87 kai; ei; mevn get w`n sofw`n ti~ ei[h kai; eijristikw`n te kai; ajgwnistikw`n oJ ejrovmeno~, ei[poim j a]n aujtw`/ o{ti, ejmoi; me;n ei[rhtai, eij de; mh; ojrqw`~ levgw, so;n e[rgon lambavnein lovgon kai; ejlevgcein. eij de; w{sper ejgwv te kai; su; nuvi; fivloi o[nte~ bouvlointo ajllhvloi~ dialevgesqai, dei` dh; pra/ovterovn pw~ kai; dialektikwvteron ajpokrivnesqai. e[sti de; i[sw~ to; dialektikwvteron mh; movnon tajlhqh` ajpokrivnesqai, ajlla; kai; di j ejkeivnwn w|n a]n prosomologh`/ eijdevnai oJ ejrwtwvmeno~ (Men. 75 c-d).
128
ajntivqesi~, hJ _ dapirispireba.
ajntilevgw _ vekamaTebi.
ajntivlhyi~, hJ _ SewinaaRmdegeba.
ajnarmovttw _ ar vewyobi.
ajnalambavnw _ viReb.
ajpokrivnomai _ vpasuxob.
ajpodevcomai _ viReb, veTanxmebi.
ajpovdeixi~, hJ _ mtkiceba.
ajpovfasi~, hJ _ uaryofa.
ajporevw _ dabneuli var.
ajpocorivzw _ gamovyof.
ajpoknevw _ ver vwyvet.
ajponevmw _ gamovyof.
aJrmovttw _ vewyobi, vukavSirdebi.
a[fqegkto~ _ gamouTqmeli.
ajforivzw _ ganvsazRvrav.
ajfermeneuvw _ ganvmartav.
basanivzw _ viZieb.
gignwvskw _ Sevimecneb.
gnwvrhsh, hJ _ codna.
dhvlwma, to; _ aRmniSvneli.
diairevw _ gamovyof, vacalkeveb.
diaivresi~, hJ _ dayofa.
diakrivnw _ gavarCev.
dialevgw _ virCev.
dialevgomai _ vesaubrebi (vinmes), vmsjelob, ganvixilav (vinmesTan erTad).
dialhktikh`, hJ _ dialeqtika.
dianoevw _ ganvizraxav, Cavifiqreb.
distavzw _ vmeryeob.
dianoi`a, hJ _ azrovneba.
dialogivzomai _ ganvsji, ganvixilav, vmsjelob.
129
diateivnw _ vamtkiceb.
diavkrisi~, hJ _ gayofa, gamorCeva, gansxvaveba.
diakribologevomai _ yuradRebiT vikvlev, ganvixilav.
dierwtavw _ gamovkiTxav.
diexeivmi _ gadmovcem, vuambob.
diexevrcomai _ dawvrilebiT gadmovcem.
dievrcomai _ aRvwer, gadmovcem.
diereunavw _ vikvlev.
diiscurivzomai _ vamtkiceb.
diorivzw _ ganvsazRvrav.
diomologevw _ SevuTanxmdebi.
do`gma, to; _ mtkiceba.
dovxa, hJ _ azri.
doxavzw _ vfiqrob, vazrovneb.
ejxairevw _ gamovricxav.
ejxamartavnw _ vcdebi, vcodav, danaSauls Caviden.
ejxelevgcw _ vamxel.
ejxetavzw _ gamovikvlev, gamovikiTxav.
eijrwneuvomai _ Tavs vaCveneb.
ejklevgcw _ virCev.
ejlevgcw _ vamxel.
e[legco~, to; _ mxileba.
ejlegktikov~ _ mamxilebeli.
ejmfanivzw _ aRmovaCen, gamovarkvev.
ejnantiologevw _ vewinaaRmdegebi.
ejndeivknumi _ vaCveneb, warmovadgen, davamtkiceb.
ejnnoevw _ vxvdebi, vgulisxmob.
ejpideivknumi _ gamovavlen, vaCveneb.
ejpideivxi~, hJ _ Cveneba, sabuTi, mtkiceba.
ejpifevrw _ mivakuTvneb.
ejperwtavw _ SekiTxvebs vsvam.
130
ejponomavzw _ vuwodeb.
e\ri~, to; _ kamaTi.
ejrwvthsi~, hJ _ SekiTxva, sakiTxi.
euJrivskw _ vpoulob, aRmovaCen.
zhthvw _ vikvlev, veZeb.
zhvthma, to; _ sakiTxi, ganxilvis sagani, kvleva.
ijdeva, hJ _ idea.
ijscurivzomai _ vamtkiceb.
kaqoravw _ Tvalyurs vadevneb, vimecneb.
katanoevw _ vxvdebi, vigeb.
katamanqavnw _ vigeb, vxvdebi.
katafronevw _ ugulebelvyof, eWviT vuyureb.
katariqmevw _ vTvli, miviCnev.
logismov~, oJ _ gansja.
mevqodo~, hJ _ kvlevis gza, meTodi.
metadoxavzw _ azrebs vicvli, vurev.
mimnhvskw _ vixseneb.
nomivzw _ miviCnev, vTvli.
oJmologiva, hJ _ SeTanxmeba, aRiareba.
oJnomavzw _ vuwodeb, vasaxeleb.
ojrivzw _ ganvsazRvrav.
o{ro~, oJ _ sazRvari, termini.
paravdeigma, to; _ nimuSi, magaliTi.
paramuqevomai _ varwmuneb.
parafrosunh`, hJ _ gadacdoma.
planavw _ vcdebi, vibnebi.
prosagoreuvw _ mivmarTav, vuwodeb.
prosdialevgomai _ saubarSi verTvebi.
prosomilevw _ vesaubrebi.
prosomologevw _ veTanxmebi.
punqavnomai _ gamovikiTxav, gavigeb.
131
skevyi~, hJ _ ganxilva, kvleva.
skh`ptw _ veyrdnobi, Tavs vimarTleb.
spoudavzw _ dakavebuli var.
sumfh`mi _ veTanxmebi.
sunarmovttw _ vewyobi.
sunousiva, hJ _ saubari, swavleba, urTierToba.
sunnoevw _ vfiqrob.
sunomologevw _ SevuTanxmdebi (vinmes).
suskevptomai _ ganvixilav (vinmesTan erTad).
sugcwrw` _ davuSveb, daveTanxmebi.
sfa`llw _ vcdebi.
scivzw _ vyof.
tevmnw _ gamovyof.
uJpotivqemai _ davuSveb, davadgen.
uJpovqesi~, hJ _ debuleba.
uJpiscnevomai _ vpirdebi.
fantavzomai _ warmovsaxav.
fa`si~, hJ _ mtkiceba.
fqevggomai _ gamovTqvam.
filosofevw _ filosofiiT var dakavebuli.
fravzw _ mivuTiTeb, avuxsni.
fronevw _ vazrovneb.
yeu`do~, to; _ tyuili.
am jgufSi Semodis kidev erTi mniSvnelovani termini, esaa ajlhqei`a.
berZnebs “WeSmaritebis” gamoxatvisaTvis gansakuTrebuli forma aqvT. es
aris TavsarTi a romelsac aqvs uaryofiTi mniSvneloba. es uaryofiTi
mniSvneloba niSnavs imis arqonas, rac raRacas unda hqondes, unda SeeZlos,
saWiroa rom hqondes. amgvari uaryofiTi mniSvnelobis mqone sityvebia:
“brma”, “utyvi” da a. S. “WeSmaritebac”, romelic CvenTvis dadebiTia,
berZnebisaTvis aris uaryofiTi. amis nacvlad maTTvis dadebiTia “tyuli” –
132
yeu`do~, romelic CvenTvis aSkarad uaryofiTia. ajlhvqeia niSnavs “raRacis
damalulad aRar yofnas”, “gaxsnas”, “aRmoCenas”. anu berZnebisaTvis
arsebuli unda iyos, rogorc wesi damaluli, dafaruli. amgvarad,
arsebuli gvxvdeba ori saxiT: erTi _ dafaruli da meore, aranakleb saSiSi
– gacxadebuli, aRmoCenili, gaxsnili. mTeli berZnuli filosofia
arsebulis am pirveli formidan meoreze gadasvlis gzis kvlevaa da sxva
araferi, anu kvleva imisa, ra aris is, rac Cans da ra aris is sinamdvileSi.
amrigad, ajlhvqeia ar aris TavisTavad arsebuli, aramed is aris arsebulis
Tviseba. berZnebis mTeli saqmianoba aris ajlhqeuei`n, romelic ar iTargmneba
sityvasityviT, magram niSnavs “raRacis gaxsnas, aRmoCenas, fardis axdas”,
rac pirvel rigSi saubris – levgein _ gziT miiRweva (138, 243).
ajlhqeuei`n TavisTavs amJRavnebs levgein-is procesSi. levgein ki aris is,
rac ZiriTadad ganapirobebs adamianTa arsebobas. saubarSi arseboba
amJRavnebs sakuTar Tavs, es saubari ki imdenad mniSvnelovani iyo
berZnebisTvis, rom maT adamianis gansazRvreba am fenomenis mimarT da am
fenomenis safuZvelze daadgines da amgvarad adamiani gansazRvres rogorc
zwvon lovgon e[con. am gansazRvrebasTanaa dakavSirebuli isic, rom adamiani
aris arseba, romelsac SeuZlia Tvla (ajriqmei`n).
aristotelem gansazRvra lovgo~ misi ZiriTadi funqciis mimarT,
rogorc ajpofaivnesqai, dhlou`n. saxe, romliTac is SeiZleba gamoixatos, aris
katavfasi~ da ajpovfasi~, mtkiceba da uaryofa, rac mogvianebiT ganisazRvra
rogorc pozitiuri da negatiuri msjeloba (142, 98).
jAlhvqeia Cveulebriv codnisa da wvdomis sferos miekuTvneba da es gza
dakavSirebulia arsebulTa aRmoCenasa da imasTan, Tu ra gamoaSkaravdeba am
gziT. codna, romelic aRmoaCens arsebulebs, aris WeSmariteba. esaa codna,
romelic xels Caavlebs arsebulebs, gamoxatavs sakuTar Tavsac da Tavs
imkvidrebs msjelobaSi. amgvar mtkicebas ki WeSmaritebas vuwodebT.
WeSmaritebis koncefcia, anu WeSmaritebis fenomeni, rogorc es berZnebma
gansazRvres, warmoadgens informacias imis Sesaxeb, Tu ra aris codna da
ra aris is “arsebulTa mimarT”. berZnebma WeSmaritebis koncefcia
133
gaaanalizes, rogorc codnis damaxasiaTebeli “Tviseba”. amgvarma berZnulma
logikam ki Tavis kulminacias mogvianebiT aristotelesTan miaRwia.
pirvelma swored platonma miaqcia yuradReba im faqts, rom “WeSmariteba”
aris msjeloba da rom arsebobs WeSmariti da mcdari msjeloba, razec
“sofistSic” aris saubari (142, 100).
adamianis saqmianobasa da moRvaweobasTan dakavSirebuli terminebi
dialog “sofistSi” vxvdebiT mraval termins, romelic aRniSnavs
adamianis ama Tu im saqmianobas, moRvaweobas, mecnierebasa Tu xelovnebas.
maTi umravlesoba zogjer imdenad dawvrilmanebulia, rom erTgvari
ironiulobis SegrZnebasac ki badebs. amgvari terminebis umravlesoba
platonis Seqmnili, xolo garkveuli nawili ukve arsebuli teqnikuri
terminia.
platonis “sofistSi” 78 amgvari leqsikuri formativi gvxvdeba.
Tavdapirvelad ganvixiloT, Tu ra mniSvneloba aqvs am dialogSi termins
“tevcnh’’. mniSvnelovania is faqti, rom platoni sofistis saqmianobas
aRniSnavs rogorc xelovnebas (tevcnh) da ara, rogorc gawafulobas (tribhv)
an gamocdilebas (ejmpeiriva). tevcnh-sa da tribhv-s Soris ki zustad igive
gansxvavebaa, rac WeSmaritebas (ajlhvqeia) da azrs (dovxa) Soris. anu
xelovnebis SemTxvevaSi misma mflobelma icis am saqmianobasTan
dakavSirebuli WeSmariteba da am codnis Sesabamisad aris dakavebuli am
saqmianobiT, xolo gawafulobis dros, rogorc amas Tavad termini
gviCvenebs, ama Tu im saqmianobiT dakavebuli adamiani mxolod da mxolod
raRac Sexedulebebs flobs da am SexedulebebiT aris gawafuli ama Tu im
saqmianobaSi. ufro zustad rom vTqvaT, tribhv aris efeqtebis Seqmna
sistemuri meTodis arsebobis gareSe da imis gaucnobiereblad, Tu rogor
iqmneba esa Tu is efeqti. kavSiri sofistikasTan aq aSkara da cxadia.
sofistebis xelovneba sworedac rom arasistemur codnas warmoadgens da
Sexedulebebs efuZneba (142, 132). maS, ratom ar gamoiyena am dialogSi
134
platonma es termini sofistikis aRsaniSnad da ratom mimarTa termins
“xelovneba” (tevcnh)?
platonis dialogebSi termini “tevcnh’’ xSir SemTxvevaSi xelovnebas
aRniSnavs, xolo “sofistSi” misi mniSvneloba SedarebiT dakninebulia. aq
termini “tevcnh’’ gamoxatavs nebismier unars, SesaZleblobas, rac ki ama Tu
im adamians SeiZleba gaaCndes. Sesabamisad, terminebi tecnivth~ da a[tecno~
xelovnebasTan ki ar aris dakavSirebuli, aramed unarsa da saqmianobasTan,
anu isini qarTulad SegveZlo gadmogvetana rogorc “unaris mqone, SemZle”
da, Sesabamisad _ “uunaro”. magram, vfiqrob, platons surda yvela am
umniSvnelo da zogjer kuriozuli saqmianobisaTvis ironiulad swored
xelovneba ewodebina. amitomac termini “tevcnh’’ gadmomaqvs tradiciulad,
rogorc xelovneba da terminebi tecnivth~ da a[tecno~, Sesabamisad, rogorc
xelovani, ostati, gamocdili da araxelovani, gamoucdeli.
tevcnh-s erT-erT cnobil opozicias warmoadgens ejpisthmhv-c. am
dialogSi sofists ejpisthmhv-c gaaCnia, oRond mniSvnelovania, rom es ar
aris ejpisthmhv am sityvis klasikuri gagebiT. is, rasac sofisti flobs, aris
ara WeSmariti codna, aramed Sexedulebebze dafuZnebuli codna (doxastikhv
ejpisthmhv). aq platonis mier Zalian ostaturad xdeba opoziciuri wyvilis
erTmaneTTan dakavSireba da am gziT iseTi terminis miReba, romelic
sofistis saqmianobas uwodebs codnas. es ukanaskneli ki realurad ar aris
codna, radgan is moklebulia WeSmaritebas (ajlhvqeia) da efuZneba mxolod da
mxolod Sexedulebebs (dovxa).
amis Semdeg gansaxilvelia, Tu ra gziT awarmoebs platoni sxvadasxva
xelovnebisa da saqmianobis aRmniSvnel teqnikur terminebs:
1. abstraqtul saxelTa warmoebis Zvel berZnul enaSi cnobili tipi,
arsebiT saxelze –ikhv sufiqsis darTva; amgvarad nawarmoebi saxelebi
yvelaze ufro metia am dialogSi. maTgan zogierTi ukve arsebuli da Zvel
berZnulSi farTod gamoyenebuli terminia, zogi ki _ platonis
sityvaTwarmoebis produqti. esenia: ajgwnistikhv _ Sejibrebis xelovneba,
aJlieutikhv _ Tevzaoba, ajndrapodistikhv _ damorCilebis xelovneba, ajpathtikhv _
135
motyuebis xelovneba, aujtopwlikhv _ sakuTari saqonliT vaWroba, balaneutikhv _
meqisis xelovneba, gnafeutikhv _ Telvis xelovneba, grafikhv _ mxatvroba,
gumnastikhv _ gimnastikis xelovneba, dhmhgorikhv _ oratorobis xelovneba,
diairhtikhv _ dayofis xelovneba, diakritikhv _ garCevis xelovneba, didaskalikhv _
swavlebis xelovneba, dikanikhv _ sasamarTlo xelovneba, doxomimhtikhv _
SexedulebiT baZvis xelovneba, doxopaideutikhv _ moCvenebiTi swavlebis
xelovneba, eijdwlopoiikhv _ gamosaxulebaTa Seqmnis xelovneba, eijkastikhv _
xatebis Seqmnis xelovneba, ejmporikhv _ msxvili vaWroba, ejnugroqerikhv _ wylis
cxovelebze nadiroba, ejpideiktikhv _ Cvenebis xelovneba, ejrkoqerikhv _ badiT
nadiroba, ejrwtikhv _ siyvarulis xelovneba, zwoqerikhv _ cxovelebze nadiroba,
hJduntikhv _ maameblobis xelovneba, hJmeroqerikhv _ Sinaur cxovelebze
nadiroba, qaumatikhv _ mefokuseoba, qhreutikhv _ nadirobis xelovneba, ijatrikhv
_ eqimoba, ijdiwqereutikhv _ kerZod nadiroba, iJstorikhv _ mecniereba, kaphlikhv _
mewvrilmaneoba, kolumbhtkhv _ curvis xelovneba, kolakikhv _ mliqvnelobis
xelovneba, kosmhtikhv _ morTvis xelovneba, kthtikhv _ mopovebiTi xelovneba,
lhstikhv _ yaCaRobis xelovneba, maqhmatopwlikhv _ codniT vaWroba, mimhtikhv _
baZvis xelovneba, mousikhv _ musiuri xelovneba, nomismatopwlikhv _ fulze
gadacvlis xelovneba, nouqethtikhv _ Segonebis xelovneba, oijkhtikhv _
moSinaurebis xelovneba, ojrniqeutikhv _ meCitbadeoba, paideutikhv _ aRzrdis
xelovneba, piqanourgikhv _ darwmunebis xelovneba, plhktikhv _ dartymiT
nadirobis xelovneba, poihtikhv _ SemoqmedebiTi xelovneba, prosomilhtikhv _
urTierTobis xelovneba, pureutikhv _ cecxliT nadiroba, spoggistikhv _
RrubliT dabanis xelovneba, strathgikhv _ mxedarTmTavris xelovneba,
tecnopwlikhv _ xelovnebebiT vaWroba, turanikhv _ tiraniis xelovneba,
fantastikhv _ moCvenebaTa Seqmnis xelovneba, fqeiristikhv _ tilebis
ganadgurebis xelovneba, yucemporikhv _ sulTan dakavSirebuli codniT
vaWroba.
2. arsebiT saxelebze –ikov~ sufiqsis darTviT miRebuli kuTvnilebis
gamomxatveli zedsarTavi saxelebis warmoeba. amgvarad nawarmoebi
zedsarTavi saxelebis saSualo sqesi xSirad abstraqtul saxelebad
136
ixmareba da semantikurad gamoxatavs raRacis codnas, raRac xelovnebis an
xelobis flobas. es jgufi pirvelTan SedarebiT mcirea. amgvari saxelebia:
ajgkistreutikovn _ kaviT nadiroba, ajgorastikovn _ savaWro xelovneba, ajllaktikovn _
gacvlis xelovneba, aJmillhtikovn _ Sejibrebis xelovneba, ajmfisbhthtikovn _
SewinaaRmdegebis xelovneba, ajntilogikovn _ SekamaTebis xelovneba,
aujtopoihtikovn _ SemoqmedebiTi xelovneba, biastikovn _ Zaladobis xelovneba,
dwrhtikovn _ Cuqebis xelovneba, dwroforikovn _ saCuqris momtanixelovneba,
ejristikovn _ eristika, kaqartikovn _ ganwmendis xelovneba, maqhmatikovn _ codnis
xelovneba, machtikovn _ sabrZolo xelovneba, metablhtikovn _ gadacvlis
xelovneba, misqarnhtikovn _ jildos moTxovnis xelovneba, pezoqerikovn _
xmeleTis cxovelebze nadiroba, ceirwtikovn _ xelSi Cagdebis xelovneba,
crhmatistikovn _ fulis mSovneli xelovneba, crhmatofqorikovn _ fulis
mflangveli xelovneba.
3. mxolod erTi abstraqtuli saxeli iwarmoeba zmnis fuZeze -iva
sufiqsis darTviT (-evw bolokiduriani zmnebis SemTxvevaSi). amgvari
SemTxvevaa farmakoposiva, romelic gadmogvaqvs sityvasityviT “wamlis
damzadebis xelovneba”.
nadirobasTan dakavSirebuli terminebi
nadirobis metaforebi platonTan Zalian xSirad gvxvdeba, adreuli
dialogebidan dawyebuli yvelaze ufro gviandeli nawarmoebebiT
damTavrebuli. masTan vxvdebiT sityvebze nadirobas (Grg. 490 a), saxelebze
nadirobas (Tht. 166 c), sityvebiT nadirobas (Euthd. 295 d), sityvebis devnasa da
imis nadavlad CaTvlas, Tuki vinme msjelobisas daibneva (Grg. 489 b),
pasuxisagan dasxltomas (Euthd. 297 b) da a. S. nadirobis terminologia
specialuradac gamoiyeneba mecnieruli kvlevis, logikuri meTodis
aRsaniSnad.
oriode sityva unda iTqvas Tavad sityva mevqodo~-zec, romlis fuZec
aris oJdov~ _ gza an mogzauroba. a. losevis azriT, es sityva nadirobis
137
leqsikidan unda yofiliyo aRebuli da mevqodo~-sa da zmna metievnai-s Soris
iseTive kavSiri unda iyos, rogoric oJdov~-sa da ijevnai-s Soris arsebobs (60,
281). magram arsad aris saubari jer oJdov~-ze da Semdeg aqedan mevqodo~-is
warmoebaze. r. robinsonis azriT, mevqodo~-s Tavidanve meTodis mniSvneloba
hqonda da ar Cans teqnikuri terminis warmoebis procesi. is Tavidanve
teqnikuri terminia. i. barneti miiCnevda, rom meTodi aris nadirobis
metafora (127, 67).
unda aRiniSnos, rom arc erT sxva dialogSi ar aris ase detalurad
gatarebuli nadirobis simbolika adamianis sulieri moRvaweobis
aRsaniSnad, rogorc es ,,sofistSia”. meTodis mizani ki aris im adamianis
bunebis gansazRvra, romelic rTuli da Znelad mosanadirebelia (calepo;n
kai; dusqhvreuton).
sulis mankierebebTan dakavSirebuli terminebi
mniSvnelovan terminologiur masalas gvawvdis sofistis meeqvse
definicia (Soph. 226a-231c), sadac saubaria ganwmendaze, romelic gulisxmobs
borotebisagan (kakiva) ganSorebas. boroteba ki arsebobs ornairi: sxeulTan
da sulTan dakavSirebuli. sulTan dakavSirebul borotebaSi Tavis mxriv
kidev ori saxe gamoiyofa: sneuleba (novso~) da usaxuroba (ai\sco~). pirveli
igivea, rac uTanxmoeba (stavsi~), romelic warmoiSoba bunebiT monaTesavis
ganadgurebis Sedegad (diafora` tou` fuvsei suggenou`~). usaxuroba ki igivea, rac
araTanazomiereba (ajmetriva). uTanxmoeba da sulis daavadeba igivea, rac
sulis mankiereba (ponhriva), meore ki igivea, rac arcodna (a[gnoia), romelic
sxva araferia, Tu ara is SemTxveva, rodesac suli WeSmaritebas eswrafis
da gagebas ascdeba, anu gadacdoma (paraforav). aq gvaqvs sityvebis erTgvari
TamaSi (paraforav da diaforav). es orive termini imgvaradaa nawarmoebi, rom
raRac mimarTulebas gulisxmobs. parav- aris “gverdiT” da diva- “gavliT”,
maTi mniSvnelobebic swored am semantikidan gamomdinareobs (141, 57).
138
amasTanave, platoni simxdales (deiliva), aRviraxsnilobas (ajkolasiva) da
usamarTlobas (ajdikiva) sulis mankierebad miiCnevs da ara adamianis nebad,
iyos boroti. arcodna mankiereba ki ar aris, aramed _ usaxuroba.
mankierebas kurnaven dasjis xelovnebiT (kolastikhv), arcodnas ki _
swavlebiT (didaskalikhv). magram arsebobs arcodnis meore saxec, roca
arafris mcodnes hgonia, rom icis. esaa uswavleloba (ajmaqiva) da mas
kurnavs aRzrda (paideiva). es ukanasknelic ori saxisaa: Segoneba (nouqetikhv)
da mxileba (e[legco~).
amrigad, platons aqvs Camoyalibebuli da erTmaneTisgan gamijnuli
teqnikuri terminebi sulis ama Tu im mankierebisa Tu usaxurobis
aRsaniSnad. masTan gamijnulia erTi SexedviT msgavsi mniSvnelobis mqone
terminebi: arcodna (a[gnoia) da uswavleloba (ajmaqiva) da maTi ganmkurnavi
saSualebebi: swavleba (didaskalikhv) da aRzrda (paideiva).
“sofistSi” gamoyenebuli mravalferovani da mravalfunqciuri
terminologia aris umniSvnelovanesi instrumenti, erTi mxriv, am dialogis
filosofiuri miznebis gansaxorcieleblad, xolo, meore mxriv, am
nawarmoebis enobrivi Sris sakvlevad, rac “sofistis” TviTmyofad
mxatvrul samyaros ganapirobebs misi struqturisa da kompoziciis,
siuJetis ganviTarebis Taviseburebebisa da dramatizmis paralelurad. rac
Seexeba am dialogis sxva mxatvrul Rirsebebs, maT warmoCenas naSromis
Semdgom TavSi Sevecdebi.
139
Tavi VII
“sofisti” rogorc mxatvruli nawarmoebi
epiTetebi, Sedarebebi, metaforebi
Tanamedrove SefasebiT, `sofisti~ platonis sxva dialogebTan
SedarebiT naklebad mxatvrul nawarmoebs warmoadgens. naSromis mocemul
TavSi Sevecdebi, literaturuli nawarmoebis raobis ganmsazRvreli
ramdenime komponenti SeZlebisdagvarad sistemurad Seviswavlo da,
Sesabamisad, warmovaCino am dialogis mxatvruli mxare da platonis
stilis Taviseburebebi88.
iTvleba, rom platonis weris manera zedmiwevniT sada da daxvewilia,
xolo _ metyveleba mkafio da lakonuri. v. asmusis SefasebiT, platonis ena
`moqnilia, gamomsaxveli, gamWvirvale, amasTan zusti da xatovani~ (35, 9),
rac mxatvruli xerxebis zomieri gamoyenebiT miiRweva.
platonis mier `sofistSi~ gamoyenebul mxatvrul saSualebaTa (xerxTa)
analiziT Sevecdebi warmovaCino, Tu ramdenad mJRavndeba am dialogSi
platonis enisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi.
`sofistis~ epiTetebi originalobiT ar gamoirCeva. sxvadasxva sagnebisa
da movlenebis gansazRvrisas platoni, Cveulebriv, tradiciul zedsarTav
saxelebs mimarTavs, Tanac sakmaod TavSekavebulad da zomierad, rac sxva
faqtorebTan erTad `sofistis~ stilis sisadaves ganapirobebs (am xriv
“sofisti” platonis sxva dialogebis msgavsia).
unda iTqvas, rom platoni `sofistSi~ upiratesobas aniWebs Sedarebebsa
da metaforebs, romlebsac, Cveulebriv, mimarTavs filosofiuri diskursis
gasaZliereblad.
`sofistSi~ mwerali yvelaze xSirad Sedarebebs iyenebs, romelTa
saSualebiTac filosofiur kategoriebze gvesaubreba. platonis “sofistis”
mxatvrulobis mTavari maxasiaTebeli isaa, rom mis mier gamoyenebuli
88 “sofistis” mxatvruli aspeqtebis kvlevisas visargeble i. darCias mier “fedonis”
kvlevisas gamoyenebuli meTodologiiT (detalurad ix.: 26).
140
TiToeuli metafora da Sedareba emsaxureba filosofiuri miznebis
ganxorcielebas. am dialogSi platoni filosofiur cnebebze msjelobs
mxatvruli saxeebis saSualebebiT. anu, platonis sxva dialogebis
kvalobaze, aqac “literatura eqvemdebareba filosofias, magram filosofia
Tavis mizans aRwevs mxolod da mxolod literaturuli saSualebebiT”.
“sofistis” prologSive vxvdebiT dialogis moqmedi pirebis Sedarebas
miTologiur personaJebTan. platonis mier citirebulia homerosi (,,odisea”,
IX, 271 da XVII, 483-487): “Teodoros, homerosis Tqmisa ar iyos, iqneb
ucxoeli ki ara, romelime RmerTi mogyavs ise, rom Tavadac ar uwyi?
rogorc is ambobs, sxva RmerTebic da, gansakuTrebiT ucxoelTa mfarveli
RvTaeba, im adamianTa Tanamgzavrebi xdebian, romlebic saTanado ridiT
gamoirCevian, raTa Tvalyuri adevnon adamianTa zviadobasa Tu kanonierebas.
SesaZloa, Senc RvTaebaTagan erT-erTi uZlieresi gaxlavs, raTa Cven _
msjelobebSi uZlurT _ dagvakvirdes da gvamxilos, rogorc mamxilebelma
RmerTma (Soph. 216 a - b)89”.
aq aseTi paraleli SegviZlia davinaxoT, sokrate aris Wabuki,
Teodorosi – antinoe, ucxoeli – odisevsi, Teetetosi ki – penelope,
romelic “nadirobs” axalgazrda Wabukebze.
rogorc ukve aRiniSna, “nadirobis” Sedarebebi da metaforebi uxvadaa
gabneuli mTel dialogSi. saerTod, nadirobis metaforebi platonTan
Zalian xSiria, adreuli dialogebidan dawyebuli da yvelaze ufro
gviandeli nawarmoebebiT damTavrebuli. masTan vxvdebiT sityvebze
nadirobas (rJhvmati qereuvw) (Grg. 490 a), saxelebze nadirobas (eij dh; ojnomavtwn ge
dehvsei qereuvsei~) (Tht. 166 c), sityvebiT nadirobas (qhreu`sai ta; ojnovmata) (Euthd.
295 d), pasuxisagan dasxltomas (feuvgei~ kai; oujk ejqevlei~ ajpokrivnesqai) (Euthd. 297 b)
da a. S. nadirobis terminologia specialuradac gamoiyeneba mecnieruli
kvlevis, logikuri meTodis aRsaniSnad.
89 a\r j ou\n, w\ Qeovdwre, ouj xevnon ajllav tina qeo;n a[gwn kata; to;n JOmhvrou lovgon levlhqa~, o{~ fhsin a[llou~ te qeou;~ toi`~ ajnqrwvpoi~ oJpovsoi metevcousin aijdou`~ dikaiva~, kai; dh; kai; to;n xevnion oujc h{kista qeo;n sunopavdon gignovmenon u{brei~ te kai; eujnomiva~ tw`n ajnqrwvpwn kaqora`n. tavc j ou\n an] kai; soiv ti~ ou|to~ tw`n kreittovnwn sunevpoito, fauvlou~ hJma`~ o[nta~ ejn toi`~ lovgoi~ ejpoyovmenov~ te kai; ejlevgx`n, qeo;~ w[n ti~ ejlegktikov~ (Soph. 216 a - b).
141
dialogis ganviTarebisas TandaTan ufro da ufro cxadi xdeba, Tu ra
damokidebulebaSia kvlevis meTodi nadirobis simbolikasTan.
Tavdapirvelad nimuSad aRebulia Tevzaoba, romelzec unda moisinjos
kvlevis meTodi. Tavad Tevzaobac nadirobis erT-erTi saxea. garda amisa
Tevzaoba da nadiroba Zlier hgavs sofistikas.
“sofisti ararsebulis wyvdiadSi garbis, gamocdileba aqvs Seerios mas
da rTuli Sesacnobia” (Soph. 254 a)90.
sofistis gansazRvris mcdelobisas ucxoeli ambobs: “metad miudgomel
adgilas ostaturad CayvinTa sofistma” (Soph. 239 c)91.
dialogSi metaforuladaa moyvanili sofistikis xelovnebasTan
Sesadareblad Sinamosamsaxuris iseTi saqmianobebi, rogoricaa: ,,gawurva”,
,,gacra”, ,,ganiaveba”, ,,gamorCeva”, ,,CeCva”, ,,rTva”, ,,qsova”, “meqisis xelovneba”
(Soph. 226 b, 227 a).
eristikisa da sofistikis mxatvruli Sedarebis brwyinvale magaliTs
vxvdebiT im definiciaSi, sadac sofisti gansazRvrulia eristikosad:
“ZaRlic xom hgavs mgels, yvelaze gareuli _ yvelaze Sinaurs” (Soph. 231 a)92.
sofistis daxasiaTebisas mxatvruli miniSneba gvaqvs miTologiur
asTavian hidraze, romelic heraklem daamarcxa. ucxoeli ambobs: “rogor
araa uCveulo? xedav, rom axla am gadawvnis gamo mravalTavianma sofistma
gvaiZula survilis sawinaaRmdegod davTanxmebodiT, rom ararsebuli
rogorRac arsebobs?” (Soph. 240 c)93
mxatvruli metaforis nimuSia is monakveTic, sadac ucxoeli ambobs:
“roca dabneulebi viyaviT, ufro didi wyvdiadi Camowva” (Soph. 264 c)94. aq
“wyvdiadi” aRniSnavs filosofiur msjelobaSi arsebul bundovanebas.
mxatvruli azrovnebis SesaniSnav nimuSad unda CaiTvalos
sokratemdeli filosofiuri skolebis da maTi warmomadgenlebis
90 oJ me;n ajpodidravskwn eij~ th;n tou` mh; o[nto~ skoteivnothta, tribh`/ prosaptovmeno~ auhth`~, dia; to; skoteino;n
tou` tovpou katanoh`sai calepov~ (Soph. 254 a). 91 panourgw``~ eij~ a[poron oJ sofisth`~ tovpon katadevduken (Soph. 239 c).92 kai; ga;r kuni; luvko~, ajgriwvtaton hJmerwtavtw/ (Soph. 231 a).93 pw~ ga;r oujk a[topon, oJra`/~ gou`n o{ti kai; nu`n dia; th`~ ejpallavxew~ tauvth~ oJ polukevfalo~ sofisth;~
hjnavgkaken hJma`~ to; mh; o[n ohjc eJkovnta~ oJmologei`n ei\nai pw~ (Soph. 240 c). 94 kai; tou`q j hmw`n ajporoumevnwn e[ti meivzwn katecuvqh skotodiniva (Soph. 264 c).
142
daxasiaTeba miTologiuri personaJebisa da movlenebis daxmarebiT. platoni
ambobs, rom am filosofosebs “Cans, arsebobasTan dakavSirebiT kamaTisas
erTmaneTSi raRac gigantomaqiis msgavsi aqvT” (Soph. 246 a)95. aq ironiulad
aris warmoCenili filosofiuri skolebis kamaTi, rogorc olimpieli
RmerTebisa da titanebis brZola hesiodes ,,TeogoniaSi” (674-719).
filosofosTa erT jgufze saubrisas ucxoeli ambobs: “CvenTvis
naTelia, Teetetos, rom es adamianebi ukeTesebi gaxdnen, radgan maTgan,
romlebic Sva da aRzarda miwam, arc erTs ar Sercxveboda arafris, aramed
yvelanairad daamtkicebdnen, rom is, rasac xeliT ver Seexebi, saerTod
araferi ar aris” (Soph. 247 c)96. aq aris ironiuli Sedareba miTologiur
,,spartelebTan”, romlebic miwidan iSvnen, kadmosis mier drakonis kbilebis
daTesvis Sedegad. ,,romlebic Sva miwam” _ es aTenelebia, romelTa pirveli
mefe kekropsi iyo ,,avtoxToni” (Tavad Sobili miwidan), romelsac hqonda
naxevrad _ adamianis, naxevrad _ gvelis tani.
warmovadgen “sofistSi” moZiebuli Sedarebebisa da metaforebisa
analizis Sedegad miRebul zogad daskvnebs:97
1. `sofisti~ Sedarebebisa da metaforebis mravalferovnebiT xasiaTdeba.
2. am nawarmoebSi vxvdebiT rogorc mokle, ise gavrcobil Sedarebebs.
mokle Sedarebebs xSirad martivi formulis saxe aqvT da gansakuTrebuli
originalobiT ar gamoirCevian.
3. platonis Sedarebebi sakmaod sada da upretenzioa. mwerali ar
cdilobs sxvadasxva obieqtebsa Tu movlenebs Soris Sexebis moulodneli
wertilis gamonaxvas an Sesadarebeli elementis mravalferovnebis
warmoCenas.
95 kai; mh;n e[oikev ge ejn aujtoi~ oi|on gigantomaciva ti~ ei\nai dia; th;n ajmfisbhvthsin peri; th~ oujsiva~ pro;~
ajllhvlou~ (SOph. 246 a). 96 safw``~ ga;r hJmi`n, w\ Qeaivthte, beltivou~ gegovnasin a|ndre~: ejpei; touvtwn oujd j a]n e}n ejpaiscunqei`en oi{ ge
aujtw`n spartoiv te kai; aujtovcqone~, ajlla; diateivnoint j a]n pa`n o} mh; dunatoi; tai``~ cersi; sumpievzein eijsivn, wJ~ a[ra tou`to oujde;n to; paravpan ejstivn (Soph. 247 c).
97 aRsaniSnavia, rom analogiuri daskvnebi keTdeba platonis sxva dialogebis filologiuri analizis drosac, rac kidev erTxel cxadyofs, rom “sofistis” mxatvruli mxare arsebiTad ar gansxvavdeba sxva dialogebis mxatvruli samyarosgan. magaliTad, Sdr.: 26, 32-33.
143
4. zogjer Znelia zRvaris gavleba `sofistis~ Sedarebebsa da
metaforebs Soris. maTi sinTeziT platoni Tavisebur metaforul
Sedarebebs gvTavazobs.
5. platoni Zunwi, magram mkveTri da STambeWdavi saSualebebiT qmnis
sxvadasxva mxatvrul saxeebs. amasTan metaforebSi ukeT warmoCndeba
platonis azrovnebis masStaburoba da originaluri mwerluri xedva (26, 32-
33).
platonis bgerweris Taviseburebani
bgerweras gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba nebismieri mniSvnelovani
mwerlis da maT Soris platonis SemoqmedebaSic. veTanxebi mosazrebas, rom
misi dialogebis srulyofili filologiuri analizi am sakiTxis
gaTvaliswinebasac moiTxovs.
Tanamedrove mkiTxvelma, romelic striqonebs TvaliT aRiqvams, SeiZleba
verc ki SeamCnios sityvaTa Tanxmieroba, magram platons Tavisi dialogebi
gankuTvnili hqonda mkiTxvelisaTvis, romelic `dawerils warmoTqvamda
mJReri xorxiT da warmoTqmuls aRiqvamda navarjiSebi smeniT~ (30, 56).
Sesabamisad, igi SedarebiT advilad afiqsirebda da `SeigrZnobda~ sityvebis
TamaSs.
mkvlevari, romelic platonis prozas bgerweris TvalsazrisiT
ganixilavs, ori problemis winaSe dgas: jer erTi, rogor SeamCnios
mwerlis enis akustikuri Taviseburebani da meorec, rogor aRweros da
ganmartos isini.98
platonis `sofisti~ aris originaluri mxatvruli nawarmoebi, romlis
bevri mxatvruli Rirseba, Cveulebriv, TargmanebSi naklebad warmoCndeba da
ZiriTadad originalTan ziarebiT xdeba naTeli. gansakuTrebiT SeumCneveli
rCeba mkiTxvels “sofistis” akustikuri mxare.
magaliTad, ganvixiloT winadadeba:
98 am sakiTxis Sesaxeb detalurad ix.: 26.
144
sumbaivnei d j ou[n, w[ Qeaivthte, ajkinhvtwn te o[ntwn nou`n mhdeni; peri; mhdeno;~ ei\nai
mhdamou` _ amrigad, Teetetos, gamodis, rom Tu arsebuli uZravia, aravin
arsad arafers ar iazrebs (Soph. 249 b).
ar aris SemTxveviTi, rom mTels frazaSi figurirebs mhden�- fuZisgan
nawarmoebi sityvebi (mhdeniv, mhdenov~, mhdamou)̀. platoni, Cemi azriT, aq
sagangebod imeorebs uaryofiTi nacvalsaxelis fuZes, romelic, TavisTavad
`ararsebuls~ ukavSirdeba da “arsebulTan” opoziciaSia. erTi da igive
bgeris ramdenjerme, ritmuli ganmeorebiT mwerali akustikur efeqts qmnis
da mkiTxvels (ufro sworad msmenels) mocemul winadadebaze umaxvilebs
yuradRebas. imavdroulad, mhden- fuZis ganmeorebiT xdeba misi mniSvnelobis
aqcentireba. amdenad, akustikur efeqts mwerali iyenebs “ararsebulis”
cnebis xazgasasmelad.
analogiuri datvirTvisaa Semdeg frazebic:
prw`ton mhdeni; mhde;n mhdemivan duvnamin e[cein koinwniva~ eij~ mhdevn _ arafers
araferTan urTierTobis aranairi Zala ara aqvs (Soph. 251 e).
eij sunecwrhvsamen mhdemivan ei\nai mei`xin mhdeni; pro;~ mhdevn _ wagverTmeva im
SemTxvevaSi, Tu daveTanxmebiT, rom araferi arafers aranairad ar Seereva
(Soph. 260 a).
mocemul SemTxvevebSi qarTuli sruliad Zaldautaneblad da savsebiT
bunebrivad gadmogvcems berZnuli frazis akustikur efeqts.
mocemuli mxatvruli xerxis swori interpretaciisaTvisac amosavali
unda gaxdes is konteqsti, romelSic igi gamoiyeneba. mhden- fuZis samgzis
an oTxgzis ganmeoreba ar aris arc SemTxveviTi da arc mxolod garegnuli
samkauli. igi, rogorc uaryofis mniSvnelobis mqone, frazas simkacres da
kategoriulobas aniWebs da misi saSualebiT aqcentirebulia zogadad
platonis da, kerZod, mocemuli nawarmoebis umniSvnelovanesi debuleba
arsebulis maradiuli arsebobis Sesaxeb.
sityvaTa TamaSis brwynvale magaliTia am dialogSi fuZeebis paideiva da
paidiav gamoyeneba. paideiva _ ganaTleba, aRzrda aris filosofosisaTvis
damaxasiaTebeli da misgan ganuyofeli Tviseba, romelic upirispirdeba
sofists da piriqiT, msgavsi fuZis mqone sityva paidiav – xumroba, TamaSi
145
sofistis Tviseba, romelic upirispirdeba filosofoss. aRsaniSnavia, rom
sityvaTa TamaSi aq “sofistis” laitmotivs – opoziciaTa Widils
ukavSirdeba.
mokle pasuxebi
dasasrul, yuradReba unda SevaCeroT zogadad platonis Semoqmedebis
da konkretulad am dialogisaTvis damaxasiaTebel iseT niuansze,
rogoricaa mokle pasuxebi, romlebic uxvadaa gabneuli am dialogSi da
SeiZleba vinmem saWirod arc ki CaTvalos maTze sagangebod yuradRebis
gamaxvileba.
dialogSi erT-erT saintereso leqsikur Sres qmnis Teetetosis mza,
mokle pasuxebi, romlebic ZiriTadad gamoxatavs Sefarul eWvs, pasiur
Tanxmobas, pozitiur SeTanxmebas an Txovnas ufro meti sicxade moefinos
sakvlev sakiTxs. aseTebia: naiv, pw`~, pw`~ d jouj, pw`~ gavr ouj, tiv de, ti; mhvn, ou{tw~, pavnu
ge, pavnu mevn ouj, pantavpasi me;n ou[n, e[stw, oujkou;n crh`, mavla ge, oujdamw`~ da sxva
msgavsi, romlebic uaRresad mniSvnelovania teqstis dramatuli konteqstis
gasaazreblad.
Naiv – Zalian xSirad gvxvdeba da misi qarTulad Targmna damokidebulia
im SekiTxvaze, romlis pasuxsac es forma warmoadgens, kerZod gvaqvs aseTi
SemTxvevebi: “diax”, “ki”, “asea”, “aris”.
Pw`~; – gvxvdeba or SemTxvevaSi: 1. rodesac raRacis gansamartad
Tanamosaubre, xSir SemTxvevaSi Teetetosi, svams SekiTxvas; 2. rodesac
Teetetosi dabneulia dasmuli SekiTxviT da mas kiTxviTve pasuxobs. orive
SemTxvevaSi iTargmneba rogorc “rogor?”.
Pw`~ d jouj; – orive SekiTxvis formaa, magram Sinaarsobrivad Tanxmobas
warmoadgens. qarTulad gadmogvaqvs rogorc “rogor ara?” “ratomac ara?”
Tiv de; ti; mhvn; – qarTulad gadmodis sxvadasxvanairad, konteqstis
mixedviT, kerZod: “rogor ara?” “maS ra?” “maS rogor ara?” “raRa?” anu es
formebic Sinaarsobrivad Tanxmobas warmoadgens.
146
Ou{tw~ – iTargmneba rogorc “asea”. pasuxis zemoT moyvanil formebTan
SedarebiT iSviaTad gvxvdeba da gamoiyeneba im SemTxvevaSi, rodesac erTi
Tanamosaubre darwmunebulia meoris mier ganviTarebuli azris sisworeSi
da aRar aqvs Sinagani eWvi amasTan dakavSirebiT.
Pavnu ge, pavnu mevn ouj – qarTulad gadmodis rogorc “ra Tqma unda”, “raRa
Tqma unda”, “rasakvirvelia”. es aris is SemTxveva, rodesac Tanamosaubre
darwmunebulia da aqamdec darwmunebuli iyo meore Tanamosaubris Tezis
WeSmaritebaSi.
Pantavpasi mh;n ou[n – gadmogvaqvs rogorc “ra Tqma unda”, “namdvilad
asea”, “ra Tqma unda, asea”, “yvelanairad asea”.
[Estw – es formac SedarebiT iSviaTad gvxvdeba da gamoiyeneba im
SemTxvevebSi, rodesac Tanamosaubre ar aris darwmunebuli ganviTarebuli
Tezis sisworeSi, arc eTanxmeba mas, magram uSvebs raRacas momavali
kvlevis mizniT, uSvebs, rom es raRac aris WeSmariteba. qarTulad
Seesabameba “iyos ase”.
Oujkou`n crh` – gadmogvaqvs rogorc “asea saWiro”.
Mavla ge – gamoiyeneba maSin, rodesac Tanamosaubre ara marto Tanxmobas
gamoxatavs, aramed aRtacebas da aRfrTovanebas, rac ganviTarebuli Tezis
sisworiT aris gamowveuli. iTargmneba rogorc “Zalianac”, “sworedac”.
Oujdamw`~ – gamoiyeneba im SemTxvevebSi, rodesac Tanamosaubre
kategoriulad winaaRmdegia daeTanxmos Tanamosaubris mier ganviTarebul
mosazrebas. iTargmneba rogorc “aranairad” an “araviTar SemTxvevaSi”.
Sevecade warmomeCina, Tu mokle pasuxis ramdeni sxvadasxva varianti
aris gamoyenebuli platonis mxolod am erT konkretul dialogSi. maTi
qarTulad gadmotanisas ramdenime principiT vxelmZRvanelobdi. kerZod,
vecade: 1. gadmometana qarTulSi yoveldRiuri leqsikiT, rac dialogs ar
daukargavda sicxoveles da dinamiurobas; 2. gadmotanisas SemenarCunebina
gramatikuli forma da sityvawarmoebis principi; 3. rac SeiZleboda ufro
zustad amesaxa semantikuri niuansebi.
147
sagangebod unda aRiniSnos, rom platonis dialogebis da maT Soris
`sofistis~ stilis silaRes, sisadavesa da simsubuqes bevrwilad swored
aseTi mokle pasuxebis ostaturi gamoyeneba ganapirobebs.
“sofistis” mxatvruli TvalsazrisiT ganxilvam cxadyo, rom es
dialogi xorcSesxmulia sxvadasxva mxatvruli xerxis daxvewili da
originaluri gamoyenebiT, rac namdvilad ar Seesabameba gavrcelebul
mosazrebas, rom es nawarmoebi platonis sxva dialogebTan SedarebiT
nakleb maRalmxatvrulia.
148
daskvna
“sofisti” mxatvruli TvalsazrisiT naklebadaa Seswavlili, TiTqosda
im mizeziT, rom is nakleb mxatvrulia platonis sxva nawarmoebebTan
SedarebiT.KCemi naSromiT swored “sofistis” sistemuri filologiuri
kvleva davisaxe miznad da zemoT aRniSnuli mosazrebis marTebulobis
dadgenas Sevecade.
aRniSnuli dialogis kvlevis Tanamedrove mdgomareobis
gaTvaliswinebiT, Zveli berZnuli originalis SeZlebisdagvarad
siRrmiseuli analizis safuZvelze da sakuTar dakvirvebebze dayrdnobiT,
warmovadgine es dialogi rogorc mxatvruli nawarmoebi. sagangebod
gavamaxvile yuradReba im aspeqtebze, romlebic dReisaTvis saTanadod
Seswavlili ar aris. bunebrivia, filologiuri aspeqtebis kvleva warimarTa
filosofiur problematikasTan mWidro kavSirSi.
naSromis dasasrul warmovadgen kvlevis Sedegad miRebul ZiriTad
daskvnebs:
platonis “sofistis” kvleva, ZiriTadad, mimdinareobs filosofiuri
kuTxiT da sxva dialogebTan SedarebiT naklebi yuradReba eTmoba am
nawarmoebis filologiuri aspeqtebis analizs, Tumca viTareba
garkveulwilad icvleba XX saukunis miwuruls da “sofistis” mxatvruli
samyaros kvleva SedarebiT ufro aqtualuri xdeba. miuxedavad amisa, am
dialogis sistemuri filologiuri analizi dRemde ar momxdara.
,,sofistSi” platoni dialeqtikur meTods da dialogis literaturul
formas iyenebs sofistikis arsis analizisa da gansazRvrisaTvis. SeiZleba
iTqvas, rom es dialogi aris sofistikis mecnierul-Teoriuli analizi. aq
Tavmoyrilia da mecnieruli definiciis saxe aqvs micemuli sofistikis
yvela im maxasiaTebels, rasac sxva, adreul dialogebSi, platoni calkeul
sofistTa saxeebis daxatviTa da saubris dramatizebiT warmoaCenda:
monadire mdidar ymawvilebze, moCvenebiTi codniT vaWari, eristikosi,
moCvenebaTa Seqmnis ostati.
149
“sofisti” aris kvleviTi xasiaTis dialogi, romelic dRes
literaturaTmcodneobaSi miRebuli filosofiuri dialogis eqvsi tipidan
xuTis maxasiaTeblebis mqonea, esenia: darwmuneba, kvleva, molaparakeba,
ganxilva da informaciis Zieba. dialogis Semadgeneli ZiriTadi
struqturuli elementi aris kiTxva-pasuxebis cikli, xolo filosofiuri
dialogis enobrivi formebidan “sofistSi” gvxvdeba reducireba,
multifunqcioba da funqciuri elementebis sesxeba. nawarmoebSi
gamoyenebulia dialeqtikis samive meTodi: elenxosic, epagogec da
hipoTesisic.B
dialogs laitmotivad gasdevs “WeSmaritisa” da “msgavsis”
dapirispireba, romelic sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva opoziciur
wyvilTa warmoCeniT mJRavndeba da am nawarmoebis dramatul bunebas
ganapirobebs. amgvar opoziciur wyvilTa dinamiuri TamaSiTa da
urTierTmonacvleobiT ,,sofisti” namdvil dramas emsgavseba da mas SeiZleba
ewodos “WeSmaritisa” da “msgavsis” Widilis drama.
dialogi „sofisti” SeiZleba pirobiTad warmovidginoT rogorc drama,
romelSic gamoiyofa prologi (eqspozicia), sami moqmedeba da dasasruli.
TiToeuli moqmedeba Tavis mxriv iyofa scenebad.
“sofisti” xasiaTdeba originaluri kompoziciuri organizaciiT.
nawarmoebis siuJetis _ filosofiuri msjelobis _ msvlelobaSi
SeiniSneba sxvadasxva struqturul erTeulTa gameorebis organizaciuli
principi, romelic sakmaod mkacrad aris daculi. garkveuli simetria iCens
Tavs calkeuli pasaJebisa da sityvebis donezec. kerZod, calkeul
epizodebs gaaCnia struqturuli organizaciis erTmaneTisagan gansxvavebuli
da TviTmyofadi saxe. zog SemTxvevaSi esaa wriuli da paraleluri
dayofebis originaluri nazavi, xolo zogan _ wminda saxis wriuli dayofa.
”sofistSi” gamoyenebuli terminebi Sinaarsobrivad ramdenime ZiriTad
jgufad iyofa: 1. ontologiuri terminebi; 2. gamosaxulebaTa Seqmnis
xelovnebasTan dakavSirebuli terminebi; 3. azrovnebasTan, msjelobasa da
saubarTan dakavSirebuli terminebi; 4. adamianis sxadasxva saqmianobisa da
moRvaweobis aRmniSvneli terminebi; 5. nadirobasTan dakavSirebuli
150
terminebi; 6. sulis daavadebebTan dakavSirebuli terminebi. platoni Zvel
berZnulSi arsebul zogad terminebs viwro teqnikuri mniSvnelobebiT
aRWurvavs da amave semantikiT amkvidrebs.
“sofistSi” gamoyenebuli mravalferovani da mravalfunqciuri
terminologia aris umniSvnelovanesi instrumenti, erTi mxriv, am dialogis
filosofiuri miznebis gansaxorcieleblad, xolo, meore mxriv, am
nawarmoebis enobrivi Sris sakvlevad.
platoni `sofistSi~ upiratesobas aniWebs Sedarebebsa da metaforebs,
romlebsac, Cveulebriv, mimarTavs filosofiuri diskursis gasaZliereblad
da romelTa Soris zRvaris gavlebac zogjer rTulia, radgan maTi
sinTeziT filosofosi Tavisebur metaforul Sedarebebs gvTavazobs.
“sofistSi” warmodgenilia originaluri bgerweris nimuSebic,
romlebic, sxva mxatvruli saxeebis msgavsad, filosofiuri msjelobis
mniSvnelovani aspeqtebis xazgasasmelad gamoiyeneba. G
“sofistSi” platoni, Cveulebisamebr, mimarTavs e.w. mokle pasuxebs. sxva
dialogebis kvalobaze, `sofistis~ stilis silaRes, sisadavesa da
simsubuqes bevrwilad swored aseTi mokle pasuxebis ostaturi gamoyeneba
ganapirobebs.
“sofistis” filologiuri analizi cxadyofs, rom es dialogi
xorcSesxmulia sxvadasxva mxatvruli xerxis daxvewili da originaluri
gamoyenebiT, rac ewinaaRmdegeba gavrcelebul mosazrebas, rom “sofisti”
platonis sxva dialogebTan SedarebiT nakleb mxatvrulia.
“sofistis” TviTmyofad mxatvrul samyaros ganapirobebs filosofiuri
problematikis analizi da xorcSesxma filosofiuri dialogis moqnili da
tevadi formiT, sofistikis arsis metaforuli gadmocema, arsebulisa da
ararsebulis dialeqtikis analizi filosofiuri dialogis Janrobrivi
maxasiaTeblebis ostaturi gamoyenebiT, opoziciaTa Widili da siuJetis –
filosofiuri msjelobis – dramatuli ganviTareba, nawarmoebis
originaluri kompoziciuri organizacia, mxatvruli xerxebis, tropuli
metyvelebisa da bgerweris originaluri sinTezi.
151
literatura:
teqstebi, Targmanebi, komentarebi:
1. grigol nazianzeli, nikobuloss (maszed, Tu rogor unda
iwerebodes werili), Targmani q. bezaraSvilisa, bizantiuri
mwerlobis qrestomaTia, I, red. l. kvirikaSvili, Tbilisi 1994.
2. ioane mosxosi, limonari, teqsti gamokvleviTa da leqsikoniT
gamosca i. abulaZem, Tbilisi 1960.
3. platoni, adreuli dialogebi, Zveli berZnulidan Targmna,
winaTqmebi da komentarebi daurTo b. bregvaZem, Tbilisi 1997.
4. platoni, ioni. didi hipia. menoni, Zveli berZnulidan Targmna,
winaTqmebi da komentarebi daurTo b. bregvaZem, Tbilisi 1974.
5. platoni, fedoni, Zveli berZnulidan Targmna da SeniSvnebi daurTo
b. bregvaZem, Tbilisi 1982.
6. platoni, parmenide, Zveli berZnulidan Targmna, winaTqmebi da
komentarebi daurTo b. bregvaZem, Tbilisi 2002.
7. platoni, saxelmwifo, Zveli berZnulidan Targmna b. bregvaZem,
Tbilisi 2003.
8. Платон, Сочинения в трёх томах, под. ред. А. Ф. Лосева и В. Ф. Асмуса,
Москва1968-1972.
9. Plato, Opera, recognovit I. Burnet, t. I, Oxonii 1905.
10. Plato, Opera, ex recensione R. B. Hirschigii, v.I, Graece et Latine, Parisiis 1873.
11. Plato, Thaetetus. Sophist, with an English translation by H. Fowler, London 1967.
12. Platon, Le Sophiste, texte etabli et traduit par A. Dies, Paris 1925.
13. Νικολουδης Η. Π., Πλατων, Σοφιστης, Κακτος, Αθηνα, 1993.
leqsikonebi da enciklopediebi:
14. Дворецкий И. Х., Древнегреческо-русский словарь, т. 1-2, Москва 1958.
15. Литературный энциклопедический словарь, под. ред. Кожевникова В. М. и
Николаева П. А., Москва 1987.
152
16. Философский энциклопедический словарь, под. ред. Константинова Ф. В., Москва
1989.
17. Greek-English Lexicon, by H. G. Liddell and R. Scott, Oxford 1961.
18. The Oxford Classical Dictionary, by N. G. L. Hammond and H. H. Scullard, Oxford, 1970.
19. Der Neue Pauly, Enzyklopadie der antike, hg. v. H. Cancik und H. Schneider, 15 Bde,
Stuttgart, Weimar 1996.
20. Lalande A., Levxikon th~ filosofiva~, Aqhvnai 1955.
21. Lexicon Platonicum sive vocum Platonicarum, vol. I, ed. F. Astius, Lipsiae 1835.
22. Lexicon Platonicum sive vocum Platonicarum, vol. II, ed. F. Astius, Lipsiae 1836.
23. Lexicon Platonicum sive vocum Platonicarum, vol. III, ed. F. Astius, Lipsiae 1838.
zogadi naSromebi da specialuri gamokvlevebi:
24. antikuri filosofiis narkvevebi, Tbilisi 1983.
25. gaTri u., berZeni filosofosebi, Targ. inglisuridan, Tbilisi 1983.
26. darCia i., platonis fedoni (literatura, filosofia, miTologia,
mistika), Tbilisi 1998.
27. doliZe T., moZraoba, rogorc genetikuri cneba plotines
moZRvrebaSi sami hipostazis Sesaxeb, ANAQESI`S, filologiur-
istoriuli Ziebani, akademikos T. yauxCiSvilis saiubileod, Tbilisi
1999.
28. doliZe n., ZiriTadi enaTmecnieruli tendenciebi antikur
filosofiaSi da platonis ,,kratilosi”, Tbilisi 1998.
29. TevzaZe g., antikuri filosofia, Tbilisi 1983.
30. mWedliZe m., sokrates dialeqtikes erTi meTodisaTvis, ,,ena da
kultura”, # 4, Tbilisi 2003.
31. narkvevebi filosofiis istoriaSi, red. j. korZaia, Tbilisi 1993.
32. kukava T., berZnuli filosofiis istoria, Tbilisi 1988.
33. wereTeli s., antikuri filosofia, Tbilisi 1968.
34. Аверинцев С. С., Классическая греческая философия как явление историко-
литературного ряда, Новое в современной классической филологии, Москва 1979.
153
35. Асмус В. Ф., Античная философия, Москва 1976.
36. Асмус В. Ф., Платон, Москва 1975.
37. Безменова Н. А., Очерки по теории и истории риторики, Москва 1991.
38. Богомолов А. С., Диалектический логос, становление диалектики, Москва 1982.
39. Боровой Л. Я., Диалог или размена чувств и мыслей, Москва 1969.
40. Брентано, Древние и современные софисты, Санкт-Петербург 1886.
41. Брутян Г., Коренная противоположность диалектики софистике, Ереван 1953.
42. Буш Г. Я., Диалог и творчество, Рига 1985.
43. Виноградов В. В., О языке художественной прозы, Москва 1980.
44. Гегель, Сочинения, т. Х, Москва 1932.
45. Гиляров А. И., Греческие софисты, их мировоззрения и деятельность в связи с
общей политической и культурной истории Греции, Москва 1888.
46. Гиляров А. И., Источники о софистах: Платон как исторический свидетель, Киев
1891.
47. Гиргинов Г., Диалог, философско-политическй анализ, Москва 1989.
48. Диалогическая речь, основы и процес, Тбилиси 1980.
49. Диалоговые взаимодействия и представление знании, Новосибирск 1985.
50. Егоров Б. Ф., О мастерстве литературной критики, Ленинград 1980.
51. Жураковский Г. Е., Очерки по истории античной педагогики, Москва 1940.
52. Зеленецкий К. П., Исследование о риторике, Москва 1991.
53. История античной диалектики, Москва 1972.
54. Йегер В., Пайдейя, Москва 2001.
55. Кассен Б., Эффект софистики, Москва 2000.
56. Кессиди Ф. Х., Сократ, Санкт-Петербург 2001.
57. Кессиди Ф. Х., Философия, диалог и далектика в Древней Греции классического
периода, в. сб. Проблемы античной культуры, Москва 1986.
58. Кучинский Г. М., Диалог и мышление, Минск 1983.
59. Литературные направления и стили, под. ред. П. А. Николаева и Е. Г. Гудневой,
Москва 1976.
60. Лосев А. Ф., История античной эстетики, Высокая классика, Москва 1974.
61. Лосев А. Ф., История античной эстетики, Софисты, Сократ, Платон, Москва 1969.
154
62. Льюис А., Античная философия, Минск 1997.
63. Марков И., Педагог древнего классического лица – философ Сократ, Москва 1976.
64. Миллер Т. А., Мефодий Олимпийский и традиция платоновского диалога, в. сб.
Античность и Византия, Москва 1975.
65. Минасян А. Т., Диалектика и софистика, Ростов 1985.
66. Нерсесянц В., Сократ, Москва 1976.
67. Орлова Е., Сократ, Платон, Аристотель, Сенека, Москва 1985.
68. Платон и его эпоха, под. ред. Ф. Х. Кессиди, Москва 1979.
69. Подосинов А. И., К проблеме сократовского диалога, в сб. Античная культура и
современная наука, Москва 1985.
70. Синтаксис и стилистика, отв. ред. Г. А. Золотова, Москва 1976.
71. Славгородская Л. В., Научный диалог, Ленинград 1986.
72. Чанышев А. Н., Курс лекции по древней философии, Москва 1981.
73. Целлер Е., Очерк истории греческой философии, Санкт-Петербург 1996.
74. Церетели Гр., Труды по истории античной литературы, Тбилиси 1993.
75. Якубинский Л., О диалогической речи, Петербург 1923.
76. Ackrill J., Symplokê eidôn, Bulletin of the Institute of Classical Studies 2: 31-35 1955.
77. Ackrill J., Plato and the Copula: Sophist 251-9, Journal of Hellenic Studies 77: 1-6 1957.
78. Ambuel D., Image and Paradigm in Plato's Sophist. La Vegas: Parmenides Publishing
Company 2007.
79. Annas J. Rowe C., New Perspectives on Plato, Modern and Ancient, Harvard University
Press, 2002.
80. Athenagoras N, Zakopoulos, Plato on Man, new York 1975.
81. Benardete S., On Plato's Sophist, Review of Metaphysics 46: 747-780 1993.
82. Berman S., Plato's Explanation of False Belief in the Sophist, Apeiron 29: 19-46 1996.
83. Bluck R. S., False Statement in the "Sophist", Journal of Hellenic Studies 77: 181-186,
1957.
84. Bluck R. S., Plato’s Sophist, Manchester 1975.
85. Bohm D., On Dialogue, New York 2003.
86. Bolton R., Plato's Distinction Between Being and Becoming, Review of Metaphysics 29:
66-95, 1975.
155
87. Bondeson W., Some Problems about Being and Predication in Plato's “Sophist” 242-249,
Journal of The History of Philosophy 14: 1-10, 1976.
88. Bostock D., "Plato on 'is not' (Sophist, 254-9)," Oxford Studies in Ancient Philosophy 2:
89-119, 1984.
89. Brouwer M., The Limits of Philosophy: Plato’s “Sophist” and “Statesman”, UMI
Dissertation Services, 2005.
90. Brown L., The verb 'to be' in Greek Philosophy: Some Remarks. In Language. Edited by
Everson Stephen. Cambridge: Cambridge University Press, 212-236, 1994
91. Brown L., The Sophist on Statements, Predication, and Falsehood, In The Oxford
Handbook of Plato. Edited by Fine Gail. New York: Oxford University Press, 383-410,
2008.
92. Brumbaugh R. S., Diction and Dialectic. The language of Plato's Stranger from Elea. In
Language and Thought in Early Greek Philosophy. Edited by Cobb Kevin. La Salle:
Hegeler Institute, 266-276, 1983.
93. Cornford F. M., Plato’s Theory of Knowledge, London 1967.
94. Cuningham M., Dramatic Device or Didactic Tool? Rhetoric in Byzantium, London 2001.
95. Dancy Russell M., "The Categories of Being in Plato's Sophist 255c-e," Ancient
Philosophy 19: 45-72, 1999.
96. Duerlinger J., Plato’s Sophist, Oxford 2005.
97. Duerlinger J., The Ontology of Plato “Sophist”: the problems of Falsehood, Non-being and
Being, Classical Quarterly 65: 151-169, 1988.
98. Frede M., Plato's Arguments and the Dialogue Form. In Oxford Studies in Ancient
Philosophy, Oford 201-219, 1992.
99. Frede M., Plato's Sophist on False Statements. In The Cambridge Companion to Plato.
Edited by Kraut Richard. Cambridge: Cambridge University Press, 397-424, 1992.
100. Frede M., The Literary Form of the Sophist. In Form and argument in Late Plato.
Edited by Gill Christopher and McCabe Mary Margaret. Oxford: Oxford University Press,
1996.
101.Friedlander P., Platon, Eidos, Paideia, Dialogos, Berlin 1928.
102. Gadamer H. G., Dialogue and Dialectic, Eight Hermeneutical Studies on Plato,
London 1980.
156
103. Gerson L., The Holy Solemnity of Forms and the Platonic Interpretation of Sophist,
Ancient Philosophy 26: 291-304, 2006.
104. Gordon, Jill, Turning Toward Philosophy. Literary Device and Dramatic Structure in
Plato’s Dialogues, Univ Park 1999
105. Gundert, Dialog und Dialektik, Berlin 1971.
106. Guthrie W. K. C., A History of Greek Philosophy, The Presocratic Tradition from
Parmenides to Demokritus, v. II, Cambridge 1980.
107. Heidegger M., Plato's Sophist. Bloomington: Indiana University Press 1997.
108. Heinaman R., Self-predication in the Sophist, Phronesis.A Journal for Ancient
Philosophy 26: 55-66, 1981.
109. Hestir B. E., A conception of truth in Plato's Sophist, Journal of The History of
Philosophy 41: 1-24, 2003.
110.Hirzel R., Der Dialog, Leipzig 1895.
111. Jordan R. W., Plato's task in the Sophist, Classical Quarterly 34: 113-129, 1984.
112. Johansen K. F., A History of Ancient Philosophy: From the Beginnings to Augustine,
London & New York 1998.
113. Kahn Ch., Some Philosophical Uses of 'to be' in Plato, Phronesis.A Journal for Ancient
Philosophy 26: 105-134, 1981.
114. Kerferd G. B., The Sophistic Movement, Cambridge 1981.
115. Klein J., Plato’s Trilogy, Thaetetus, the Sophist and the Statesman, Chikago 1980.
116. Leigh F., The Copula and Semantic Continuity in Plato's Sophist, Oxford Studies in
Ancient Philosophy 34: 105-121, 2008.
117. Lyons J., Structural semantics, An Analysis of Part of the Vocabulary of Plato, Oxford
1967.
118. Malcolm J., Plato's Analysis of “to on” and “to me on” in the Sophist, Phronesis.A Journal
for Ancient Philosophy 12: 130-146, 1967.
119. Malcolm J., A Way Back for Sophist 255c12-13, Ancient Philosophy 26: 275-289, 2006.
120. Mason A. S., California 2010.
121. McCoy M., Plato on The Rhetoric of Philosophers and Sophists, Cambridge University
Press, 2008.
157
122. Moravcsik J., Being and Meaning in the Sophist, Acta Philosophica Fennica 14: 23-
78, 1962.
123. Morgenstern A. S., Leaving the Verb 'to be' behind: an Alternative Reading of
Plato's Sophist, Dionysius 19: 27-50, 2001.
124. Nightingale A. W., Genres in Dialogue, Plato and the Construct of Philosophy,
Cambridge 2000.
125. Notomi Noburu. The Unity of Plato's Sophist. Between the Sophist and the
Philosopher. Cambridge: Cambridge University Press 1999.
126. Peterson S., Socrates and Philosophy in the Dialogues of Plato, Cambridge 2011.
127. Philosophy in Dialogue: Plato’s Many Devices, edit. by G. A. Scott, Illinois 2007.
128. Ray Ch., For images: an interpretation of Plato's Sophist. Lanham: University Press
of America 1984.
129. Rijk L. M., Plato’s Sophist: A Philosophical Commentary, New York 1986.
130. Robinson R., Plato’s Earlier Dialectic, Oxford 1962.
131.Rosen S., Plato’s Sophist, The Drama of Original and Image, London 1983.
132. Rowe C., Plato, Bristol Classical Press, 2008.
133.Rowe C., Plato and the Art of Philosophical Writing, Cambridge University Press, 2007.
134. Rudebusch G., Does Plato Think False Speech is Speech? Nous 24: 599-609, 1990.
135. Russon J., Sallis J., Retracing the Platonic Text, Evanston 2000.
136. Sinaico W. L., Love, Knowledge and Discourse in Phaedrus, Republic, Parmenides,
London 1986.
137. Stokes A. W., Plato’s Socratic Conversations, Drama and Dialectic in Three
Dialogues, London 1986.
138. Szlezak T. A., Reading Plato, London and New York 1993.
139. Thesleff H., Comentationes Humanorum Litterarum: Studies in Platonic chronology,
Helsink 1982.
140. Walton D. N., The new dialectic. Conversational Contexts of argument, Toronto
1998.
141. Warner R., The Greek Philosophers, New York 1958.
142. Zuckert C. H., Who's a Philosopher? Who's a Sophist? The Stranger v. Socrates,
Review of Metaphysics 54: 65-97, 2000.
158
danarTi
platoni
“sofisti”
(Targmani Zveli berZnulidan)
159
sofisti
[an arsebulis Sesaxeb. logikuri xasiaTis dialogi]
Teodorosi, sokrate, eliseli stumari, Teetetosi
T e o d o r o s i. rogorc guSin SevTanxmdiT1, sokrate, Cven
Tavad movediT da ai, es ucxoelic Tan mogvyavs, warmoSobiT eleadan,
parmenidesisa2 da zenonis3 mimdevarTa megobari, namdvili filosofosi.
s o k r a t e. Teodoros, homerosis Tqmisa ar iyos, iqneb ucxoeli
ki ara, romelime RmerTi mogyavs ise, rom Tavadac ar uwyi?4 rogorc is
ambobs, sxva RmerTebic, da gansakuTrebiT ucxoelTa mfarveli RvTaeba,
im adamianTa Tanamgzavrebi xdebian, romlebic saTanado ridiT
gamoirCevian, raTa Tvalyuri adevnon adamianTa zviadobasa Tu
kanonierebas. SesaZloa, Senc RvTaebaTagan erT-erTi uZlieresi
gaxlavs, raTa Cven _ msjelobebSi uZlurT _ dagvakvirdes da
gvamxilos, rogorc mamxilebelma RmerTma.
T e o d o r o s i. aseTi rodia, sokrate, es ucxoeli, aramed
imaTze ufro Tavmdabalia, romlebic kamaTiT arian gatacebulni. Cemi
azriT, es adamiani sulac ar aris RmerTi, aramed _ RvTaebrivi, radgan
me yvela filosofoss ase vuwodeb.
s o k r a t e. da samarTlianadac, megobaro. rogorc Cans, am
gvaris garCeva ar aris ufro advili, vidre RmerTebis gvarisa. yvela
es adamiani, ara cru, aramed WeSmaritad filosofosni, romelnic
sxvadasxvagvarad warmoudgeniaT danarCenebs TavianTi umecrebis gamo,
“moivlian qalaqebs”, da zemodan dahyureben qvemoT myofTa cxovrebas;5
zogi miiCnevs, rom isini pativiscemas ar imsaxureben, zogi ki maT
yvelaze ufro Rirseulebad Tvlis; maT xan politikosebad
160
warmosaxaven, xan _ sofistebad, zogi ki imasac fiqrobs, rom sruliad
SeSlilni arian. amitom Cvens ucxoels siamovnebiT gamovkiTxavdi, Tu
misi survilic iqneboda, ras fiqrobdnen da ras ambobdnen amaze mis
qveyanaSi.
T e o d o r o s i. kerZod, raze?
s o k r a t e. sofistze, politikosze, filosofosze.6
T e o d o r o s i. gansakuTrebiT ra gafiqrebs da ra SekiTxvis
dasma gadawyvite amasTan dakavSirebiT?
s o k r a t e. ai amis: yovelive amas erT ramed miiCnevdnen, orad
Tu, rogorc saxelia sami, sam calkeul gvarad ganarCevdnen da
TiToeul saxels TiTo gvars miakuTvnebdnen?
T e o d o r o s i. me vfiqrob, amis ganxilvaze is uars ar ityvis.
ase araa, ucxoelo?
u c x o e l i. asea, Teodoros, siamovnebiT gipasuxebT, miT ufro,
rom ar aris rTuli saTqmeli: samad miiCnevdnen. magram rac Seexeba
TiToeulis zustad gansazRvras _ Tu romeli ra aris _ es ar aris
patara da ioli saqme.
T e o d o r o s i. sokrate, sruliad SemTxveviT, daaxloebiT im
sakiTxebs Seexe, romelTa Sesaxeb Cvenc vekiTxebodiT, sanam aq
movidodiT. da rasac axla Sen geubneba, Cvenc imaves gveubneboda, rom
sakmarisad aqvs amis Sesaxeb mosmenili da ar daviwyebia.
s o k r a t e. maS, ucxoelo, nu gvetyvi uars pirvel saTxovarze
da es gviTxari: rogor gCvevia _ grZeli sityviT gadmosce is, risi
damtkicebac ginda, Tu SekiTxvebis saSualebiT, rogorc amas odesRac
parmenidesi akeTebda Tavisi mSvenieri msjelobebis gadmocemisas7,
rasac mec moveswari, rodesac axalgazrda viyavi, is ki _ metad
moxucebuli.8
u c x o e l i. sokrate, mas, vinc mSvidad da morCilad gesaubreba,
ufro advilia SekiTxvebiT mimarTo, sxva SemTxvevaSi ki umjobesia
Tavad isaubro.9
161
s o k r a t e. maS, SegiZlia damswreTagan vinc ginda, is airCio,
yvelani mSvidad dagemorCilebian. Tu Cems rCevas mihyvebi, romelime
axalgazrda airCie. ai, es, Teetetosi, an sxva, romelic ginda.
u c x o e l i. sokrate, radgan TqvenTan pirvelad var, merideba,
nacvlad imisa, rom saubari mokle sityva-pasuxiT warvmarTo, grZlad
gavWimo da gabmuli msjelobiT mivmarTo Cems Tavs an vinme sxvas,
TiTqos amas Tavis warmosaCenad vakeTebde. magram sinamdvileSi
dasmuli sakiTxi iseTi araa, rogoric vinmes SeiZleba egonos, aramed
sakmaod vrcel msjelobas saWiroebs. meore mxriv ki, Sen da amaT rom
ar gaamoT, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac Sen Tqvi, araTavazianad da
xeprulad meCveneba. Tanaxma var, rom Cemi Tanamosaubre Teetetosi iyos,
radgan masTan adrec misaubria da axla Senc momiwodeb.
T e e t e t o s i. maS, ucxoelo, ise moiqeci, rom, rogorc
sokratem Tqva, yvelas eamos.
u c x o e l i. rogorc Cans, amaze saTqmelic aRaraferia,
Teetetos. amis Semdeg saubrisas ukve Sen mogmarTav da Tu xangrZlivi
Sroma dagamZimebs, me ki nu damadanaSauleb, aramed am Sens megobrebs
[mohkiTxe].
T e e t e t o s i. vfiqrob, ukan ar davixev da Tu aseTi ram mainc
moxda, maSin moviSveliebT am sokrates,10 sokrates sexnias, romelic
Cemi tolia da CemTan erTad varjiSobs. is miCveulia CemTan erTad
Sromas.
u c x o e l i. kargi naTqvamia, magram amas Tavad mixvdebi
saubrisas. Tavdapirvelad, rogorc me mgonia, CemTan erTad kvleva
sofistidan unda daiwyo, gamoiZio da gamoamJRavno, Tu ra aris is.
axla xom me da Sen mxolod saxelTan dakavSirebiT varT
SeTanxmebulni, im saganze ki, rasac TiToeuli maTgani am saxels
vuwodebT, SesaZloa, sakuTari azri gvaqvs. yovelTvis yvelafris
Sesaxeb Tavad saganze msjelobiT unda SeTanxmde da ara mxolod
saxelze, [saganze] msjelobis gareSe. im gvaris wvdoma ki, romlis
162
kvlevac axla gadavwyviteT _ Tu ra aris sofisti _ srulebiT ar aris
advili. meore mxriv, rodesac mniSvnelovani sakiTxia saTanadod
dasamuSavebeli, amasTan dakavSirebiT yvelani, maT Soris Zvelebic,
fiqrobdnen, rom sanam yvelaze mniSvnelovan sakiTxs Seexebi, jer ufro
mciresa da martivSi unda ivarjiSo.11 axla ki, Teetetos, Cveni
TavisTvis me es rCeva meqneba: radgan rTuli da Znelad
mosanadirebelia sofistis gvari, pirvelad raRac sxva, ufro martivze
movsinjoT misi kvlevis meTodi, Tu, ra Tqma unda, Sen ufro martivi
gza ar gaqvs.
T e e t e t o s i. ara.
u c x o e l i. maS, gsurs, jer raime umniSvnelos mivmarToT,
Semdeg ki vcadoT, gamoviyenoT is nimuSad ufro mniSvnelovanisTvis?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. amrigad, ra wamovwioT win iseTi, romelic kargad
cnobili, magram umniSvneloa da, amasTan, ufro mniSvnelovanze naklebi
[msjeloba] ar sWirdeba? aseTi meTevzea _ is xom yvelasaTvis nacnobia
da [misi kvleva] did Zalisxmevas ar moiTxovs?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. vimedovneb, rom misi [kvlevisaTvis] gamosadegi
meTodi da msjeloba ar iqneba usargeblo Cven mier dasaxuli
miznisaTvis.
T e e t e t o s i. kargi iqneboda.
u c x o l i. maS, modi, amiT daviwyoT. miTxari: ra davuSvaT _ rom
[meTevze] ostatia, Tu is, rom ostati ar aris, magram raRac sxva unari
ki aqvs?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, ostatia.
163
u c x o e l i. TiTqmis yvela xelovneba or gvarad iyofa.12
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. miwaTmoqmedebasa da yvelafer imas, rac mokvdavis
sxeulis movlas Seexeba, aseve rac Sedgenilsa da gakeTebuls
ukavSirdeba, rasac ki sxvadasxva saWiroebisTvis movixmarT da agreTve
mimetikasac _ am yvelafers samarTlianad SeiZleba erTi saxeli
vuwodoT.
T e e t e t o s i. rogor da ra saxeli?
u c x o e l i. imaze, rac uwin ar iyo, mogvianebiT ki viRacam
arsebobaSi moiyvana13, Cven vambobT, rom is, vinc moiyvana Semqmnelia,
xolo rac moiyvana _ Seqmnili.14
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. yvelaferi, rac axla ganvixileT, amave Zalas
ganekuTvneba.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. yovelive amas mTlianobaSi vuwodoT SemoqmedebiTi
xelovneba.
T e e t e t o s i. iyos ase.
u c x o l i. swavla da codnis yvela saxeoba, aseve savaWro,
Sejibrebisa da nadirobis xelovneba, romelTagan arc erTi arafers ar
qmnis, aramed, erTi mxriv, sityvebiTa Tu qmedebiT xelSi Caigdebs imas,
rac arsebobs da rac warmoiSoba, meore mxriv ki, sxvebs xelSi
Cagdebis saSualebas ar aZlevs _ yvelaze Sesaferisi iqneba, yvela es
[saqmianoba] movixsenioT rogorc mopovebiTi xelovneba.
T e e t e t o s i. diax, Sesaferisi iqneboda.
164
u c x o e l i. Tu yvelanairi xelovneba an mopovebiTia, an
SemoqmedebiTi, romel maTgans mivakuTvnebdiT Tevzaobas, Teetetos?
T e e t e t o s i. cxadia, mopovebiTs.
u c x o e l i. gana mopovebiTi xelovnebac ori saxis araa? erTi _
nebayoflobiT gacvlis xelovneba, romelic CuqebiT, qiraobiT an yidva-
gayidviT xorcieldeba, meore ki _ yvelafris xelSi Cagdeba saqmiT an
sityvebiT _ gana xelSi Cagdebis xelovneba ar iqneba?
T e e t e t o s i. naTqvamidan ase Cans.
u c x o e l i. maS, xelSi Cagdebis xelovnebac orad ar unda
gavyoT?
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. yvelaferi, rac Riad xdeba, mivakuTvnoT
Sejibrebis, xolo is, rac dafarulia _ nadirobis xelovnebas.
T e e t e t o s i. keTili.
u c x o e l i. uazro iqneboda, nadirobac orad rom ar gagveyo.
T e e t e t o s i. Tqvi, rogor!
u c x o e l i. gamovyoT, erTi mxriv, usulo, xolo, meore mxriv,
sulier gvarze nadiroba.
T e e t e t o s i. ratomac ara, Tu orive arsebobs?
u c x o e l i. rogor ar arsebobs? usuloebze nadirobas, garda
zogierTi wyalqveSa saxeobisa, romelTa raodenobac mcirea da
romelsac [raime] saxeli ar gaaCnia, amjerad Tavi davaneboT, sulier
arsebebze nadirobas ki cxovelebze nadiroba vuwodoT.
T e e t e t o s i. ase iyos.
165
u c x o e l i. xom samarTliani iqneba cxovelebze nadirobac or
saxed gavyoT: erTi iqneba xmeleTis gvari, romelSic sxvadasxva saxe da
saxeli gamoiyofa _ xmeleTis cxovelebze nadiroba, meore ki _ yvela
mcurav arsebaze, wylis cxovelebze nadiroba.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. xom vxedavT, rom mcurav arsebaTa erTi gvari
frTosania, meore ki _ wyalqveSa?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. frTosan gvarze yvela saxis nadirobas CvenTan
meCitbadeoba ewodeba.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. wyalqveSa [cxovelebze] nadirobis TiTqmis yvela
saxes ki _ Tevzaoba.
T e e t e t o s i. diax.
u c x o e l i. da ra? es nadirobac or Zalian mniSvnelovan
nawilad xom ar gagveyo?
T e e t e t o s i. romlebad?
u c x o e l i. erTi adgilzeve nadirobs badeebiT, meore ki _
dartymiT.
T e e t e t o s i. ras uwodeb [Tevzaobis] am TiToeul [saxes] da
rogor ganasxvaveb maT erTmaneTisgan?
u c x o e l i. erTs, romelic yvelafers SemosazRvravs, raTa
moimwyvdios, badis msgavsi unda ewodos.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
166
u c x o e l i. godoryurebs, kokozebs, Tokebs, kakanaTebsa da
msgavs rameebs sxva ra vuwodoT, Tu ara bade?
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. maS, nadirobis am saxes badiT Tevzaoba an raime
aseTi vuwodoT.
T e e t e t o s i. vuwodoT.
u c x o e l i. xolo [nadirobis] meore saxeobas, romelic kavebisa
da samkapebis dartymiT xorcieldeba, erTi saxeli _ dartymiT
Tevzaoba unda vuwodoT. an iqneb, vinmem ukeTesi saxelic ki daarqvas,
Teetetos?
T e e t e t o s i. nuRar vizrunebT saxelze, radgan esec
sakmarisia.
u c x o e l i. RamiT, cecxlis Suqze dartymiT Tevzaobas,
vfiqrob, Tavad monadireni cecxliT nadirobas uwodeben.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. dRisiT, kavebiTa da samkapebiT [nadirobas] ki _
kaviT nadirobas.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. kaviT Tevzaobis [saxeobas]15, romelic ZiriTadad
samkapebiT zemodan qvemoT dartymiT xorcieldeba, vfiqrob, samkapiT
Tevzaoba unda ewodos.
T e e t e t o s i. zogi asec uwodebs.
u c x o e l i. darCa kidev erTi da, ase vTqvaT, erTaderTi saxe.
T e e t e t o s i. romeli?
167
u c x o e l i. ra saxeli unda vuwodoT, Teetetos, im dartymis
sawinaaRmdegos, romelic kaviT xorcieldeba, magram ise ki ara, Tevzis
sxeulis nebismier nawilze rom moxvdes _ rogorc samkapebiT
Tevzaobisas, aramed mudam TavSi an pirSi rom urtyamen da Semdeg
sapirispirod, qvemodan zemoT wkeplebiTa da joxebiT rom amoaTreven?
T e e t e t o s i. vfiqrob, axla ki mivadeqiT swored imas, risi
kvlevac miznad davisaxeT.
u c x o e l i. axla me da Sen ara marto TevzWeris [xelovnebis]
saxelze SevTanxmdiT, aramed Tavad sagnis arssac16 CavwvdiT.17 yoveli
xelovnebis naxevari aris mopovebiTi xelovneba, mopovebiTi xelovnebis
naxevaria xelSi Cagdebis xelovneba, xelSi Cagdebis xelovnebis
naxevari _ nadirobaa, nadirobisa _ cxovelebze nadiroba, cxovelebze
nadirobisa _ wylis cxovelebze nadiroba, wylis cxovelebze
nadirobis is saxeoba, romelic qvemodan xorcieldeba, mTlianad
Tevzaobaa, Tevzaobis naxevaria dartymiT Tevzaoba, dartymiT Tevzaobis
naxevari ki _ kaviT Tevzaoba. Am [ukanasknelis] naxevars ki, roca
dartymiT qvemodan zemoT amoqaCaven Tevzs, sagnis msgavsi saxeli hqvia
_ TevzWera, rac axlaxan msjelobis Sedegad vuwodeT.18
T e e t e t o s i. es yvelaferi savsebiT gasagebia.
u c x o e l i. modi, amave nimuSis mixedviT SevecadoT,
gamovikvlioT, ra aris sofisti.19
T e e t e t o s i. Zalian kargi.
u c x o e l i. pirveli kiTxva xom es iyo: Cveulebriv adamianad
unda CavTvaloT meTevze Tu raime xelovnebis mcodned?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ase rom, Cveulebriv adamianad miviCnioT sofisti,
Teetetos, Tu yvelafris WeSmarit mcodned?
168
T e e t e t o s i. Cveulebriv [adamianad] _ araviTar SemTxvevaSi
[ar unda CavTvaloT]. vxvdebi, Sen ambob, rom yvelaferi imis Sesabamisi
unda iyos, ra saxelic hqvia.
u c x o e l i. maS, rogorc Cans, unda davuSvaT, rom is raime
xelovnebis mcodnea.
T e e t e t o s i. romeli [xelovnebis]?
u c x o e l i. RvTis gulisaTvis, gana ar viciT, rom es kaci imis
msgavsia?
T e e t e t o s i. romeli _ visi?
u c x o e l i. meTevze _ sofistis.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. me vfiqrob, rom orive monadirea.
T e e t e t o s i. meore raRaze nadirobs? erTze ukve vTqviT.
u c x o e l i. axlaxan xom yvela saxis nadiroba orad gavyaviT
da erTmaneTisgan ganvasxvaveT wylisa da xmeleTis cxovelebze
nadiroba?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. Semdeg ganvixileT wylis cxovelebze nadiroba.
xmeleTis cxovelebze nadiroba ki aRar dagviyvia, magram vTqviT, rom
mravalgvaria.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. amrigad, aqamde sofistica da meTevzec mopovebiTi
xelovnebiT arian dakavebulni.
T e e t e t o s i. rogorc Cans.
169
u c x o e l i. cxovelebze nadirobidan moyolebuli ki [isini]
erTmaneTs emijnebian, erTi zRvaSi, mdinareebsa da tbebSi
mobinadreebze nadirobs.
T e e t e t o s i. meore?
u c x o e l i. meore ki – miwasa da sxva saxis, simdidrisa da
siWabukis mdinareebSi [nadirobs]20, raTa iq uxv mdeloebze nazardT,
daeuflos.
T e e t e t o s i. ras ambob?
u c x o e l i. xmeleTis cxovelebze nadiroba iyofa or yvelaze
did nawilad.
T e e t e t o s i. romel [nawlebad]?
u c x o e l i. erTi – Sinaur cxovelebze nadiroba, meore –
gareul cxovelebze.
T e e t e t o s i. nuTu arsebobs Sinaur cxovelebze nadirobac?
u c x o e l i. ra Tqma unda, adamiani Sinauri cxovelia. CaTvale,
rogorc ginda: an saerTod nu dauSveb, rom arsebobs Sinauri cxoveli,
an [dauSvi] rom sxva raime Sinauri cxovelia, adamiani ki – gareuli; an,
iqneb, ambob, rom adamiani Sinauri cxovelia, magram ar uSveb [rom
arsebobs] adamianebze nadiroba? romelic girCevnia, Tavad amoirCie da
gviTxari!
T e e t e t o s i. ucxoelo, vfiqrob, rom Cven Sinauri cxovelebi
varT da vambobT, rom arsebobs adamianebze nadirobac.
u c x o e l i. Sinaur cxovelebze nadirobac orad gavyoT.
T e e t e t o s i. ris mixedviT?
170
u c x o e l i. yaCaRoba, damoneba, tirania da yvelaferi, rac
brZolas ukavSirdeba _ erTianad ganvsazRvroT rogorc ZaladobiT
nadiroba.
T e e t e t o s i. mSvenieria!
u c x o e l i. sasamarTlo, oratoruli da dialogis xelovneba,
aseve erTianad ganvsazRvroT darwmunebis xelovnebad.
T e e t e t o s i. marTalia!
u c x o e l i. davasaxeloT darwmunebis xelovnebis ori gvaric.
T e e t e t o s i. romlebi?
u c x o e l i. erTi kerZod xorcieldeba, meore – sajarod.
T e e t e t o s i. ki, arsebobs orive saxeoba.
u c x o l i. kerZo nadirobis erTi saxe gasamrjelos momTxovnia,
meore ki – saCuqrebis momtani.
T e e t e t o s i. ver vxvdebi.
u c x o e l i. rogorc Cans, SeyvarebulTa nadirobisTvis
yuradReba ar migiqcevia.
T e e t e t o s i. rasTan dakavSirebiT?
u c x o e l i. viszec nadiroben, mas saCuqrebsac uZRvnian.
T e e t e t o s i. savsebiT marTali xar.
u c x o e l i. maS, es iyos siyvarulis xelovnebis saxe.
T e e t e t o s i. kargi.
u c x o e l i. im [saxeobas] ki, romelic gasamrjelos moiTxovs,
roca urTierTobas amyareben gasamrjelos xaTriT da siamovnebas
sacdurad aqceven, xolo sazRaurad – mliqvnelobiT sazrdooben, _
rogorc me vfiqrob, maameblobis xelovneba unda vuwodoT.21
T e e t e t o s i. sworia.
171
u c x o e l i. xolo im saxeobas, roca amboben, rom siqvelis gamo
amyareben urTierTobas, gasamrjelod ki fuls iReben, samarTliani ar
iqneba, sxva saxeli vuwodoT?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. romeli? Seecade, Tqva!
T e e t e t o s i. es xom cxadia: mgonia, rom Cven sofists
mivakvlieT. vfiqrob, mas Sesaferisi saxeliT movixsenieb.
u c x o e l i. msjelobis Tanaxmad, Teetetos, rogorc Cans,
nadiroba, romelic ekuTvnis mopovebis, xelSi Cagdebis, xmeleTis
cxovelebze, Sinaur cxovelebze, adamianebze, kerZo, gasamrjelos
momTxovn, fuliT nadirobas, moCvenebiT aRzrdas, mdidar da
warCinebul Wabukebze nadirobas sofistika unda ewodos.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. modi, asec SevxedoT: is, rasac axla vikvlevT,
ubralo xelovnebas ki ar ekuTvnis, aramed metad mravalmxrivs. Cven
adrindel naTqvamSi aseT gvarad ki ar Canda, rogorc axla [Cans],
aramed sul sxvanairad.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. mopovebiTi xelovneba ormagi saxis iyo: erTi mxriv,
nadirobis, meore mxriv ki, gacvlis [xelovneba].
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. davasaxeloT gacvlis xelovnebis ori saxec, erTi
_ Cuqebis, meore _ gayidvis [xelovneba].
T e e t e t o s i. ase iyos.
u c x o e l i. Semdeg gayidvis xelovnebac orad gavyoT.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. gamovyoT sakuTari saqonlis gayidva da sxvisi
saqonlis gacvla _ gadacvlis xelovneba.
T e e t e t o s i. kargi.
u c x o e l i. da ra? gadacvlis xelovnebis TiTqmis naxevars,
romelic qalaqSi xorcieldeba, mewvrilmaneoba ar ewodeba?
172
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. xolo erTi qalaqidan meoreSi gadacvla da yidva-
gayidva msxvili vaWroba ar aris?
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. xom vxedavT, rom msxvili vaWrobis erTi nawili
yidis da fulze cvlis imas, riTic sazrdoobs sxeuli da rac mas
sWirdeba, meore ki imas _ rac suls sWirdeba?
T e e t e t o s i. amas ratom ambob?
u c x o e l i. is, rac sulTanaa dakavSirebuli, SesaZloa ar
viciT, meores ki rogorRac vxvdebiT.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. SeiZleba iTqvas, rom mTeli musikaluri
xelovneba22, romelic qalaqidan qalaqSi gadaaqvT, romelsac
yiduloben da yidian, mxatvroba, mefokuseoba23 da sxva mravali
sulisaTvis saWiro ram, romelTagan zogi gasarTobad, zogi ki
seriozuli miznebisaTvis SeaqvT da yidian, SemtanTa da
gamyidvelTaTvis saWmelsa da sasmelze naklebi araa. amitom maT
namdvilad Seefereba, rom vaWrebi vuwodoT.
T e e t e t o s i. marTals ambob.
u c x o e l i. imasac amave saxels xom ar uwodebdi, vinc codnas
yidulobs da qalaqidan qalaqSi fulze cvlis?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. sulieri sazrdoTi vaWrobas gana samarTlianad ar
ewodeba Cvenebis xelovneba? meores ki, masze aranakleb gasarTobs,
romelic codniT vaWrobas warmoadgens, Tavad saqmis Sesaferisi
saxeli ar unda vuwodoT?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. codniT vaWrobis im nawils, romelic sxva
xelovnebaTa codnasTanaa dakavSirebuli, erTi saxeli unda vuwodoT,
xolo siqvelesTan dakavSirebuls _ meore.
T e e t e t o s i. rogor ara?
173
u c x o e l i. erT_erTs xelovnebebiT vaWroba Seesabameba, meores
ki, ecade, Sen daarqva saxeli.
T e e t e t o s i. sxva ra saxeli vuwodo, rom ar Sevcde, axlaxan
gamokvleuli sofistikis gvaris garda?
u c x o e l i. sxva araferi. modi, axla SevajamoT da vTqvaT, rom
meore SemTxvevaSi sofistika aRmoCnda mopovebis, gadacvlis, gayidvis,
mewvrilmaneobis, sakuTari nivTebiT vaWrobis, codniT vaWrobis gvari.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. mesamec arsebobs: vfiqrob, Tu vinme qalaqSi
dasaxldeba, codnas xan yidulobs, xan ki Tavad qmnis da yidis, raTa
cxovrebis sarCo moipovos, mas sxva ra unda vuwodoT, Tu ara is, rac
ukve davarqviT.
T e e t e t o s i. ratomac ara?
u c x o e l i. mopovebiTi xelovnebis, gadacvlis, gayidvis,
mewvrilmaneobisa da sakuTari saqonliT vaWrobis saxes, ramdenadac is
am sakiTxebis Sesaxeb codniT vaWrobis gvaria, rogorc Cans, kvlav
sofistikas uwodeb.
T e e t e t o s i. aucileblad. msjelobisas Tanmimdevruli unda
iyo.
u c x o e l i. vnaxoT, kidev rames xom ar hgavs Cven mier
ganxiluli gvari?
T e e t e t o s i. ras?
u c x o e l i. mopovebiTi xelovnebis erT-erTi saxeoba Sejibreba
iyo.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. uadgilo ar iqneba, Tu mas orad gavyofT.
T e e t e t o s i. ra nawilebad?
u c x o e l i. davuSvaT, rom erTi nawili paeqrobiTia, meore ki _
sabrZolo.24
T e e t e t o s i. ase iyos.
174
u c x o e l i. sabrZolo xelovnebis im saxeobas, roca sxeuli
sxeuls upirispirdeba, Sesaferisad unda vuwodoT iseTi saxeli,
rogoricaa Zaladobrivi.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. im [saxeobas] ki, roca sityvebi sityvebs
upirispirdeba, SewinaaRmdegebis garda sxva ra vuwodoT?
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. isic unda davuSvaT, rom SewinaaRmdegebis
xelovnebac ori saxisaa.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. sajaro [SewinaaRmdegeba], rodesac grZeli sityvebi
grZel sityvebs upirispirdeba da samarTlianobasa da usamarTlobas
exeba, sasamarTlo xelovnebaa.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. xolo [SewinaaRmdegebas], romelic kerZo xasiaTisaa
da kiTxva-pasuxebs moicavs, Cveulebisamebr, SekamaTebis xelovnebas ar
vuwodebT?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. SekamaTebis is nawili, romelic kerZo saqmeebze
davobs araostaturad, miuxedavad imisa, rom _ rogorc msjelobisas
aRmoCnda _ saxeobad unda iTvlebodes, Zvelebmac dasaxelebis gareSe
datoves da Cvenganac ar aris saxelis Rirsi.
T e e t e t o s i. namdvilad. is xom umcires da mravalgvar
nawilad iyofa.
u c x o e l i. imas ki, romelic Tavis TavSi xelovnebas Seicavs
da samarTlianze, usamarTlosa da sxva yvelaferze kamaTobs, gana
Cveulebriv eristikas ar vuwodebT?25
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. eristikis erTi saxeoba fulis mflangvelia, meore
ki _ mSovneli.
T e e t e t o s i. marTlac asea.
175
u c x o e l i. vcadoT, TiToeuli maTganisTvis saxelis darqmeva.
T e e t e t o s i. vcadoT.
u c x o e l i. vfiqrob, im nawils, romelic siamovnebis gamo
dros ise flangavs, rom Tavis saqmeebze ar zrunavs da romlis
naTqvamic umravlesobisaTvis usiamovno mosasmenia, layboba unda
erqvas.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, ase unda erqvas.
u c x o e l i. amis sapirispiros ki, romelic fuls kerZo kamaTSi
Soulobs, scade, Tavad uwodo saxeli.
T e e t e t o s i. Secdoma iqneboda, ar gveTqva, rom ukve meoTxed
warmogvidga is sakvirveli sofisti, romelsac vikvlevT.
u c x o e l i. rogorc Cans da, rogorc msjelobamac gviCvena,
sofisti aris fulis mSovneli gvari, eristikis, SekamaTebis,
SewinaaRmdegebis, sabrZolo, Sejibrebis, mopovebiTi xelovnebisa.26
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. xedav, ra marTladaa naTqvami, rom es cxoveli
Wrelia da, andazis mixedviT, iseTi ram aris, rom cali xeliT ver
daiWer?
T e e t e t o s i. maS, oriveTi unda daiWiro.
u c x o e l i. ra Tqma unda. SeZlebisamebr ise unda moviqceT, rom
kvaldakval mivyveT mas. miTxari: saojaxo saqmeebs saxelebi xom aqvT?
T e e t e t o s i. uamravi. romeli maTgani gainteresebs?
u c x o e l i. iseTebi, romlebzec vambobT: ,,gawurva”, ,,gacra”,
,,ganiaveba”, ,,gamorCeva”.
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. garda amisa, ,,CeCva”, ,,rTva”, ,,qsova” da kidev
uamravi msgavsi ram, rac viciT, rom xelovnebas ganekuTvneba.
T e e t e t o s i. am magaliTebiT risi Cveneba gsurs da ras
mekiTxebi?
u c x o e l i. yvelaferi is, rac CamovTvaleT, SeiZleba dayofil
iqnas.
176
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. Cemi azriT, ramdenadac es yvelaferi erT
xelovnebas ukavSirdeba da erTs miekuTvneba, mas erTi saxeli unda
vuwodoT.
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. garCevis xelovneba.
T e e t e t o s i. ase iyos.
u c x o l i. daukvirdi, am xelovnebis ori saxis Cvenebac xom ar
SegviZlia?
T e e t e t o s i. Zalian swraf azrovnebas iTxov Cemgan.
u c x o e l i. garCevis im xelovnebaTagan, romlebic CamovTvaleT,
erTi uaresis ukeTesisagan gamoyofa iyo, meore ki _ msgavsisa
msgavsisagan.
T e e t e t o s i. mec ase vfiqrob.
u c x o e l i. am xelovnebis erTi saxeobis dasaxeleba ar
SemiZlia, garCevis xelovnebis meore saxeoba ki, romelic ukeTess
itovebs, uaress ki ganagdebs _ vici, rac aris.
T e e t e t o s i. Tqvi, ra aris?
u c x o e l i. yvela aseT garCevas, ramdenadac me vici, yvela
ganwmendas uwodebs.27
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. gana yvela ver mixvdeba, rom ganwmendis xelovnebac
orgvaria?
T e e t e t o s i. SeiZleba asec iyos, Tu davfiqrdebi, magram
axla ver vxvdebi.
u c x o e l i. sxeulTan dakavSirebuli ganwmendis mravali saxe
erTi saxeliT unda movixsenioT.
T e e t e t o s i. ra saxeebi da romeli saxeliT?
u c x o e l i. cocxal arsebebTan dakavSirebuli ganwmenda imisa,
rac sxeulis SigniTaa da rac eqimobisa da gimnastikis wyalobiT
sworad gamoiyofa da ganiwmindeba; aseve gareganTan dakavSirebuli
177
ganwmenda, romlis Sesaxebac uxerxulia saubari da romelic meqisis
xelovnebiT xorcieldeba; amas garda, usulo sxeulebTan
dakavSirebuli ganwmenda, romelzec mTeli Tavisi wvrilmanebis
CaTvliT zrunavs Telvis da yvela saxis morTvis xelovneba, maT metad
sasacilo saxelebi aqvT.
T e e t e t o s i. Zalian.
u c x o e l i. namdvilad asea, Teetetos, magram kvlevis meTodi
RrubliT dambanis xelovnebaze28 arc metad zrunavs da arc naklebad,
vidre wamlis damzadebis [xelovnebaze]29, Tundac erTi meoreze ufro
saWiro iyos Cveni ganwmendisaTvis. es meTodi cdilobs codnis
mopovebis mizniT Seicnos riTi hgavs da riTi gansxvavdeba xelovnebani
erTmaneTisgan. amis gamo yvelas Tanabrad afasebs da, ramdenadac isini
erTimeoris msgavsni arian, arc erTs ar miiCnevs meoreze sasacilod.
vinc nadirobas mxedarTmTavrobis magaliTze aCvenebs, ar miiCnevs mas
imaze aRmatebulad, vinc amas tilebze nadirobiT akeTebs, Tumca
pirvels ufro amaRlebulad Tvlis. axla ki, Seni kiTxvis pasuxad, ra
saxeli davarqvaT yvela im Zalas, romelsac usulo Tu sulier
sxeulTa ganwmenda xvda wilad. am meTodisaTvis mniSvneloba ar aqvs,
romeli saxeli iqneba ufro Sesaferisi, oRond yvela saxis ganwmenda
moicvas, garda imisa, romelic suls ukavSirdeba. axla xom [am meTodma]
azrovnebasTan dakavSirebuli ganwmenda gamohyo yvela sxva saxis
[ganwmendisagan], Tu, ra Tqma unda, Cven vxvdebiT, namdvilad ra surs
mas.
T e e t e t o s i. mivxvdi da veTanxmebi, rom arsebobs ganwmendis
ori saxe, erTi _ sulTan dakavSirebuli, meore ki _ sxeulTan.
u c x o e l i. Zalian kargi! momismine da scade, rasac vityvi,
kvlav orad gayo!
T e e t e t o s i. ra mimarTulebac ar unda momce, vecdebi
gamogyve.
u c x o e l i. imas, rac sulSi saTnoebisgan gansxvavebulia,
mankierebas ar vuwodebT?
178
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. ganwmenda yvelaferi uvargisisgan ganSoreba da
danarCenis datovebaa.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. Tu sulisgan borotebis ganSorebis raime gzas
vipoviT da mas ganwmendas vuwodebT, saTanadod moviqceviT.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. isic unda vTqvaT, rom arsebobs sulTan
dakavSirebuli borotebis ori saxe.
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. erTi [hgavs] sneulebas sxeulSi, meore ki _
usaxurobas.
T e e t e t o s i. ver gavige.
u c x o e l i. iqneb sneuleba da areuloba erTi da igive ar
ggonia?
T e e t e t o s i. arc amaze maqvs pasuxi.
u c x o e l i. areulobad sxva ra migaCnia, Tu ara ngreva,
romelic bunebiT monaTesaveTa Soris ganxeTqilebis Sedegad
warmoiSoba?30
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. usaxuroba ki sxva ra aris, Tu ara
araTanazomierebis yovelmxriv deformirebuli gvari?
T e e t e t o s i. sxva araferi.
u c x o e l i. da ra? ver vamCnevT, rom uRirsi adamianebis sulSi
azrebi _ vnebebs, neba _ siamovnebebs, goneba _ mwuxarebebs
upirispirdeba?
T e e t e t o s i. rogor vera?
u c x o e l i. es yvelaferi xom aucileblad erTmaneTs
enaTesaveba?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
179
u c x o e l i. maS, Tu areulobasa da sulis sneulebas
mankierebas vuwodebT, swori naTqvami iqneba.
T e e t e t o s i. usworesi.
u c x o e l i. maS, yvelaferze, rac ki moZraobas eziareba da
raime mizans isaxavs, romliskenac miiswrafvis, magram moZraobisas
scdeba [mizans] da ver aRwevs mas, ras vityviT, erTmaneTis
Tanazomierebis gamo xdeba es, Tu, piriqiT, _ araTanazomierebis?
T e e t e t o s i. cxadia, araTanazomierebis gamo.
u c x o e l i. xom viciT, rom yoveli suli Tavisdauneburad
scdeba yvelaferSi?31
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. arcodna ki is aris, roca suli WeSmaritebas
eswrafvis, magram mis gagebas ascdeba, anu sxva araferi, Tu ara
gadacdoma.32
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. ugunuri suli ki usaxurad da araTanazomierad
unda CavTvaloT.
T e e t e t o s i. rogorc Cans.
u c x o e l i. savaraudod, masSi borotebis es ori gvaria: erTi _
romelsac umravlesoba mankierebas uwodebs da, romelic, cxadia,
[sulis] sneulebaa.
T e e t e t o s i. diax.
u c x o e l i. meores ki ucodinrobas uwodeben, magram ar surT
aRiaron, rom es mxolod sulSi arsebuli borotebaa.
T e e t e t o s i. rasakvirvelia, unda daveTanxmo imas, rac
axlaxan Tqvi da raSic maSin daveWvdi, rom sulSi borotebis ori
gvari arsebobs, da rom simxdale, aRviraxsniloba da usamarTloba,
yvelaferi erTad, CvenSi arsebul sneulebad33 unda CavTvaloT, xolo
mravali da sxvadasxvagvari ucodinrobis mdgomareoba _ usaxurobad.
u c x o e l i. sxeulis am or mdgomareobasTan dakavSirebuli ori
saxis xelovnebac xom ar arsebobs?
180
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. usaxurobasTan dakavSirebiT _ gimnastika,
sneulebasTan [dakavSirebiT] ki _ eqimoba.
T e e t e t o s i. rogorc Cans.
u c x o e l i. zviadobas, usamarTlobasa da simxdalesTan
dakavSirebiTac xom ar arsebobs Tavisi bunebiT samarTlianobisaTvis
yvelaze Sesaferisi _ dasjis xelovneba?34
T e e t e t o s i. ase Cans, yovel SemTxvevaSi
adamianTa SexedulebiT.
u c x o e l i. da yvela saxis ucodinrobasTan dakavSirebiT? gana
swavlebis xelovnebaze ufro marTebulad SeiZleba CaiTvalos rame?
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. maS, kargi. ra unda vTqvaT: rom arsebobs swavlebis
xelovnebis erTi gvari, Tu meti, romelTagan ori yvelaze
mniSvnelovania? dafiqrdi!
T e e t e t o s i. vfiqrob.
u c x o e l i. mgonia, rom ase swrafad vipoviT [gamosavals].
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. vnaxoT, ucodinrobac orad xom ar iyofa. Tu is
oria, cxadia, rom swavlebis xelovnebasac ori nawili unda hqondes _
ucodinrobis TiToeuli gvaris Sesabamisad TiTo.
T e e t e t o s i. ras ityvi? naTelia SenTvis is, rasac axla
ganvixilavT?
u c x o e l i. mgonia, rom vxedav ucodinrobis did, rTul,
gancalkevebul saxes, romelic [ucodinrobis] yvela sxva nawilis
tolfasia.
T e e t e t o s i. romels?
u c x o e l i. imas, rodesac ucodinars hgonia, rom icis. rogorc
Cans, yvelas aqedan warmoeSoba azrovnebis yvela Secdoma.
T e e t e t o s i. namdvilad.
181
u c x o e l i. vfiqrob, ucodinrobis mxolod am saxes unda
vuwodoT uswavleloba.
T e e t e t o s i. WeSmaritad.
u c x o e l i. ra unda davarqvaT swavlebis xelovnebis im nawils,
romelic [uswavlelobas] gvaSorebs?
T e e t e t o s i. vfiqrob, ucxoelo, swavlobis xelovnebis erT
nawils xelobis swavleba, xolo meores ki aq, CvenTan aRzrda
[ewodeba].
u c x o e l i. da TiTqmis yvela berZenTan, Teetetos. magram Cven
isic unda ganvixiloT, ukve erTiani da dauyofelia is, Tu aqvs raime
nawili, romelic saxelis Rirsi iqneboda.
T e e t e t o s i. namdvilad, unda ganvixiloT.
u c x o e l i. vfiqrob, rom es nawilic rogorRac iyofa.
T e e t e t o s i. ris mixedviT?
u c x o e l i. saubrebis saSualebiT swavlebis xelovnebaSi erTi
gza ufro uswormasworo Cans, meore ki _ swori.
T e e t e t o s i. ras vityviT TiToeul maTganze?
u c x o e l i. erTi gza uZvelesi da mamapapuria, romelsac
upiratesad SvilebTan mimarTavdnen da bevri axlac iyenebs. roca
Svilebi raRacaSi damnaSaveni arian, xan uwyrebian maT, xan ki ubralod
uyvaveben. yvelafer amas marTebulad vuwodebdiT Segonebis xelovnebas.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. rac Seexeba meore gzas, rogorc Cans, zogierTma
daaskvna, rom uswavleloba uneburia da is, visac hgonia, rom brZenia,
arasodes moisurvebs iswavlos is, raSic fiqrobs, rom Zlieria.
amdenad, aRzrdis SegonebiTi saxe, romelic did Sromas moiTxovs,
nakleb efeqturia.
T e e t e t o s i. sworadac daaskvna.
u c x o e l i. am azris ukusagdebad sxva saSualebas mimarTaven.
T e e t e t o s i. romels?
182
u c x o e l i. kiTxvebs usvamen adamians imasTan dakavSirebiT,
razec mas hgonia, rom raRacas ambobs, sinamdvileSi ki arafers ambobs.
da raki es adamianebi mied-moedebian, advilad arkveven maT azrebs,
msjelobebSi aerTianeben da erTmaneTs upirispireben; amgvarad ki
warmoaCenen, rom erTsa da imave sakiTxTan dakavSirebuli azrebi,
mimarTebebi da saSualebebi erTmaneTs ewinaaRmdegeba. amas rom
dainaxaven, isini TavianT Tavze brazoben, sxvebs ki Tavazianad eqcevian
da am gziT sakuTari Tavis Sesaxeb didi warmodgenisa da akviatebuli
azrebisgan Tavisufldebian. amis mosmena yvelaferze ufro sasiamovnoa.
imisTvis ki, vinc amas ganicdis, es yvelaze saimedo ganTavisuflebaa.35
isini, vinc [am adamianebs] ganwmends, Svilo Cemo, fiqroben eqimebis
msgavsad, romelnic Tvlian, rom sxeuli manam ver Seirgebs
SeTavazebul saWmels, sanam imas ar gandevnis, rac mas xels uSlis.
asevea sxeulTan dakavSirebiTac: manam ar miiRebs sargebels
SeTavazebuli codnidan, sanam mamxilebeli mxilebuls ar Searcxvens,
codnis Semaferxebel azrebs ar ganudevnis, ar ganwmends da ar
afiqrebinebs, rom icis mxolod is, rac icis, meti ki _ ara.36
T e e t e t o s i. esaa saukeTeso da yvelaze keTilgonieri gza.
u c x o e l i. am yvelafridan gamomdinare, Teetetos, mxilebaze
unda visaubroT, rogorc udides da umniSvnelovanes ganwmendaze da
unda miviCnioT, rom is, visac amgvari mxileba ar ganucdia, diadi
mefec37 rom iyos, vinaidan umniSvnelovanesSi ar aris ganwmendili,
uswavleli da usaxuria imaSi, raSic WeSmariti bednierebis msurveli
yvelaze wminda da mSvenieri unda iyos.
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. maS, ra vuwodoT imas, vinc am xelovnebiTaa
dakavebuli? vSiSob, mas sofisti vuwodo.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. metismeti pativi rom ar mivagoT.
T e e t e t o s i. magram, rac axla vTqviT, raRac aseTs hgavs.
183
u c x o e l i. ZaRlic xom hgavs mgels, yvelaze gareuli _
yvelaze Sinaurs. windaxeduli adamiani msgavsebasTan mimarTebaSi
yovelTvis gansakuTrebiT frTxilad unda iyos, radgan es Zalian
meryevi gvaria.38 de, iyos ase, radgan vfiqrob, mcire sazRvrebis gamo
ar daoben, roca maT kargad icaven.
T e e t e t o s i. albaT, ara.
u c x o e l i. dae, garCevis xelovnebis erTi nawili iyos
ganwmendis xelovneba, ganwmendis xelovnebidan gamovyoT is nawili,
romelic sulTanaa dakavSirebuli, aqedan ki _ swavlebis xelovneba,
swavlebis xelovnebidan _ aRzrdis xelovneba, aRzrdis xelovnebidan
ki gamovyoT amao sibrZnis mxileba da, am msjelobis Tanaxmad, vuwodoT
keTilSobili sofistikis gvari.39
T e e t e t o s i. vuwodoT. me ki, imis gamo, rom [sofisti] ukve
bevri ram aRmoCnda, dabneuli var. ra unda vTqvaT, WeSmariti da
damajerebeli, imasTan dakavSirebiT, Tu ra aris sinamdvileSi sofisti?
u c x o e l i. bunebrivia, dabneuli rom xar, magram
gaiTvaliswine, rom ukve isic dabneulia, sad gaeparos Cvens msjelobas.
marTalia andaza, rom yvelafers advilad ver gaeqcevi.40 axla ki droa
[sofists] Tavs davesxaT.
T e e t e t o s i. mSvenivrad ambob.
u c x o e l i. jer SevCerdeT, suli moviTqvaT, SevisvenoT da
sakuTar Tavs SevaxsenoT, ramdeni saxiT warmogviCnda sofisti.
vfiqrob, pirvel rigSi gasamrjelos fasad axalgazrdebsa da
mdidrebze monadire aRmoCnda.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. meorec _ sulTan dakavSirebuli codniT movaWrea.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. mesame: gana ar aRmoCnda, rom mwvrilmanea?
T e e t e t o s i. ki. da meoTxe: codnasTan dakavSirebuli
sakuTari saqonliT movaWre iyo.
184
u c x o e l i. sworad gagaxsenda. mexuTes ki Sevecdebi, me
gavixseno. igi sityvier SejibrebebSi aTletad mogvevlina, mas Semdeg,
rac eristikis xelovnebas daeufla.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. meeqvse sakamaToa, Tumca [sofists] davuTmeT da
SevTanxmdiT, rom igi suls ganwmends codnis damabrkolebeli
azrebisgan.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, asea.
u c x o e l i. nuTu yuradReba ar miaqcie, rom roca vinme
mravlis mcodne aRmoCndeba da mas erTi xelovnebis saxeliT ixsenieben,
ase swori warmodgena ar iqmneba? magram, xom cxadia, rom mas, vinc ase
aRiqvams romelime xelovnebas, ver xedavs masSi imas, riskenac
mimarTulia yvela es codna da amis gamo is erTis nacvlad mravali
saxeliT moixseniebs am codnaTa mflobels?
T e e t e t o s i. rogorc Cans, xSirad ase xdeba.
u c x o e l i. Cvenc, sizarmacis gamo, kvlevis dros es nu
dagvemarTeba, aramed imaTgan, rac sofistis Sesaxeb iTqva, aviRoT erT-
erTi, romelic, Cemi azriT, yvelaze metad migvaniSnebs masze.
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. erTgan vTqviT, rom is SekamaTebis xelovania.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. maS, amas sxvebsac xom ar aswavlis?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. vnaxoT, ras amboben [es adamianebi], ra saxis
SekamaTebis xelovnad aqceven isini sxvebs. modi, Cveni kvleva Tavidan
amgvarad warvmarToT: im RvTaebrivis Sesaxeb xom ar aswavlian kamaTs,
romelic umravlesobisTvis uxilavia?
T e e t e t o s i. maTze ase amboben.
u c x o e l i. rac Seexeba miwier, ciur da sxva amgvar
movlenebs?41
T e e t e t o s i. maT Sesaxebac.
185
u c x o e l i. kerZo saubrebSi, roca sityva Camovardeba
warmoSobasa da arsebobaze, xom viciT, rom Tavadac Zlierni arian
kamaTSi da sxvebsac Zlierebad aqceven?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. rac Seexeba kanonebsa da yvelafer imas, rac
politikas ukavSirdeba, xom ar pirdebian, rom amaSic Zlier
mowinaaRmdegeebad gaxdian?
T e e t e t o s i. SeiZleba iTqvas, aravin daelaparakeboda maT,
amas rom ar pirdebodnen.42
u c x o e l i. is, raSic TiToeul xelovnebasTan dakavSirebiT
unda [SeeZlos] SekamaTeba ostats, swavlis msurvelTaTvis werilobiTi
saxiTaa gamoqveynebuli.
T e e t e t o s i. vfiqrob, protagorasis nawarmoebs gulisxmob
Widaobasa da sxva xelovnebaTa Sesaxeb.43
u c x o e l i. da mraval sxvasac, dalocvilo. nuTu ar fiqrob,
rom SekamaTebis xelovneba saerTod yvela sakiTxze kamaTisTvis
Sesaferisi saSualebaa?
T e e t e t o s i. rogorc Cans, [mas] TiTqmis araferi gamorCeba.
u c x o e l i. magram, RmerTebis gulisTvis, Svilo, Sen es
SesaZleblad migaCnia? Tqven, aaxalgazrdebi, amas ufro maxvili
TvaliT uyurebT, vidre Cven.44
T e e t e t o s i. amas ratom ambob? ver gavige SekiTxva.
u c x o e l i. Tu aris SesaZlebeli, rom erTma adamianma
yvelaferi icodes.
T e e t e t o s i. namdvilad dalocvili iqneboda, ucxoelo, Cveni
gvari.
u c x o e l i. rogor SeZlebs Tavad ucodinari mcodnes saRad
SeekamaTos?45
T e e t e t o s i. veranairad.
u c x o e l i. maS, raRa iqneboda sofistikis Zalis sakvirveleba?
T e e t e t o s i. rasTan dakavSirebiT?
186
u c x o e l i. rogor moaxerxebdnen axalgazrdebisaTvis is azri
STaenergaT, rom yvelaferSi yvelaze ufro brZenni arian. cxadia,
sworad rom ar ekamaTebodnen, an [axalgazrdebs] rom ar eCvenebodeT,
rom [sworad ekamaTebian], an rom eCvenebodeT, rom sworad
ewinaaRmdegebian, magram am SewinaaRmdegebis gamo gonierebad ar
Tvlidnen maT, Senive TqmiT, [axalgazrdebi] ar moisurvebdnen maTTvis
fulis micemasa da maT mowafeobas.
T e e t e t o s i. albaT, ara.
u c x o e l i. axla xom surT?
T e e t e t o s i. Zalianac.
u c x o e l i. vfiqrob, isini imis mcodneebad Canan, razec
kamaToben.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. magram, xom vambobT, rom amas yvela sakiTxTan
dakavSirebiT akeTeben?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. isini moswavleebs yvela sakiTxSi brZenebad
eCvenebian.46
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. magram ar arian. xom gacxadda, rom es SeuZlebelia.
T e e t e t o s i. rogor ar aris SeuZlebeli?
u c x o e l i. maS, sofisti aRmoCnda yvela sakiTxTan
dakavSirebiT raRac moCvenebiTi codnis mqone da ara _ WeSmariti
codnisa.47
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, da axlandeli naTqvami yvelaze
ufro marTali Cans.
u c x o e l i. aviRoT amaze ufro naTeli magaliTi.
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. ai es. scade yuradReba moikribo da kargad upasuxo
Cem SekiTxvas.
T e e t e t o s i. romel SekiTxvas?
187
u c x o e l i. Tu vinme ityvis, rom verc laparakobs, verc
ekamaTeba, magram erTi saxis xelovnebiT yvelafris gakeTeba SeuZlia...
T e e t e t o s i. ,,yvelaferSi” ras gulisxmob?
u c x o e l i. Cemi naTqvamis amosavals ver xvdebi, radgan,
rogorc Cans am ,,yvelafers” ver igeb.
T e e t e t o s i. vera.
u c x o e l i. vgulisxmob imas, rom Senc, mec, da CvenTan erTad
sxva cxovelebi da mcenareebi “yvelaferSi” SevdivarT.
T e e t e t o s i. ras gulisxmob?
u c x o e l i. Tu vinme ityvis, rom mec Semqmnis, Senc da yvela
sxva Seqmnil [arsebasac]...
T e e t e t o s i. romel Seqmnas gulisxmob? ra Tqma unda,
romelime miwaTmoqmedze ar laparakob, raki mas cxovelebis
Semqmnelsac uwodeb.
u c x o e l i. vuwodeb da amasTan erTad, zRvis, miwis, cisa da
sxva yvelafris Semqmnelsac.48 swrafad qmnis TiToeul maTgans da
iafad yidis.
T e e t e t o s i. xumrob?
u c x o e l i. aba ra? imasac xumrobad ar CaTvli, Tu vinme
ityvis, rom yvelaferi icis da mokle xanSi sxvebsac iafad aswavlis?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. ici, xumrobis romelime ufro ostaturi da
sasiamovno saxe, vidre baZvaa?49
T e e t e t o s i. araviTari. Sen daasaxele yovlismomcveli da
mravalferovani saxe da amiT yvelafers erTad mouyare Tavi.
u c x o e l i. amgvarad, viciT, rom is, vinc pirdeba erTi
xelovnebiT yvelafris Seqmnas, mxatvrobis xelovnebiT qmnis arsebulis
mibaZvebsa da mosaxeleebs da, radgan daxatuls Soridan warmoaCens,
mas SeuZlia moatyuos ugunuri axalgazrdebi, TiTqos xelewifeba
namdvilad aRasrulos is, rac surs.
T e e t e t o s i. asea.
188
u c x o e l i. maS ra? xom ar CavTvaloT, rom sityvebTan
dakavSirebiTac arsebobs raime sxva xelovneba, romlis saSualebiTac
SesaZlebelia moajadovo axalgazrdebi da isini, vinc Sors arian
saganTa WeSmariti arsisgan, moajadovo saubrebiT, romlebic smenaze
moqmedeben, da yvelafris sityvier aCrdilTa CvenebiT? amgvarad,
naTqvams WeSmaritad miiCneven, mTqmels ki _ yvela sakiTxSi yvelaze
ufro brZenad.
T e e t e t o s i. ratomac ar unda arsebobdes raime aseTi
xelovneba?
u c x o e l i. Teetetos, gana mravali msmeneli mas Semdeg, rac
sakmao dro gava da asaks miaRwevs, dauaxlovdeba realobas da mware
gamocdilebiT iZulebuli ar gaxdeba ukeT Caswvdes arsebuls, ar
Seicvlis adre Camoyalibebul azrebs ise, rom mcire didad moeCveneba,
rTuli _ advilad da yvela mcdari warmodgena ki, romelic
msjelobebs moaqvs, gauqarwyldeba praqtikuli saqmianobis Sedegad?
T e e t e t o s i. rogor ara, ramdenadac Cems asakSi ganvsji,
magram, vfiqrob, rom mec maT Soris var, vinc am [mdgomareobisgan] jer
kidev Sorsaa.
u c x o e l i. amitomac, Cven SevecdebiT da axlac vcdilobT, am
gamocdilebis gareSe, rac SeiZleba axlos migiyvanoT am
[mdgomareobamde].50 sofistTan dakavSirebiT ki es miTxari: ukve cxadia,
rom is jadoqaria, romelic arsebuls hbaZavs Tu kvlav vmeryeobT, xom
ar aqvs mas WeSmaritad is codna, rasTan dakavSirebiTac Cans, rom
kamaTi SeuZlia?
T e e t e t o s i. rogor, ucxoelo? naTqvamidan ukve naTelia, rom
is garTobis nawilia.
u c x o e l i. da amitomac, is jadoqrad da mimbaZvelad unda
CavTvaloT.
T e e t e t o s i. rogor ara?
189
u c x o e l i. maS, axla xelidan ar gavuSvaT mxeci. is TiTqmis
ukve momwyvdeuli gvyavs im iaraRis badeSi, romelsac am sakiTxebTan
dakavSirebuli msjelobiT vflobT.
T e e t e t o s i. saidan?
u c x o e l i. gana mefokuseTa gvarisa ar aris?
T e e t e t o s i. mec ase mgonia.
u c x o e l i. SevTanxmdiT, rom rac SeiZleba swrafad gavyoT
gamosaxulebaTa Seqmnis xelovneba51. roca masSi SeviWrebiT, Tu
sofisti Cven pirispir aRmoCndeba, SevipyrobT mas mefis sityviT,52 masve
gadavcemT da nanadirevad gamovacxadebT. Tu rogorme moaxerxebs baZvis
xelovnebis nawilSi damalvas, mivyvebiT mas bolomde da [dayofis
Sedegad] miRebul nawilebs iqamde davyofT, sanam ar daviWerT. verc es
da verc romelime sxva gvari Tavs ver moiwonebs, rom SeuZlia gaeqces53
imas, vinc flobs, erTi mxriv, mTlianis, meore mxriv ki, nawilis devnis
meTods.
T e e t e t o s i. kargad ambob! zustad ise, rogorc saWiroa.
u c x o e l i. miRebuli dayofis xerxis Tanaxmad, me meCveneba,
rom baZvis or saxes vWvret. xolo, Tu romelSia sakvlevi idea, amis
gageba, vfiqrob, axla ar SemiZlia.
T e e t e t o s i. jer Tqvi da gangvimarte, romel or saxes
gulisxmob!
u c x o e l i. erTSi vgulisxmob xatebis Seqmnis xelovnebas,
rodesac vinme qmnis originalis sigrZis, siganisa da simaRlis
Tanazomier baZviT nawarmoebs da, amasTanave, TiToeul [nawils]
Sesaferis fers aZlevs.
T e e t e t o s i. rogor? yvela mimbaZveli amas ar cdilobs?
u c x o e l i. isini ara, romlebic raime did qmnilebas Zerwaven
an xataven. mSvenier saganTa WeSmariti zomebi rom gadmoscen, Sen ici,
rom zeda nawili imaze ufro mcire aRmoCndeba, vidre saWiroa, qveda ki
_ ufro didi, imitom, rom erTs Soridan vuyurebT, meores ki _
axlodan.54
190
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. xom ar ugulebelyofen Semoqmedni WeSmaritebasa da
arsebul zomebs da qmnian mxolod im gamosaxulebebs, romlebic maT
mSvenivrad eCvenebaT?
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. gana samarTliani ar iqneba, pirvels, raki igi
msgavsia, xati vuwodoT?55
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. amasTanave, baZvis xelovnebis erT nawils xatis
Seqmnis xelovneba xom ar vuwodoT?
T e e t e t o s i. vuwodoT.
u c x o e l i. maS, ra vuwodoT imas, rac mSvenieris msgavsi Cans,
radgan saTanado adgilidan ar vuyurebT, magram Tu vinmes saSualeba
miecema saTanadod ganWvritos, mSvenieris msgavsic ki ar ar
aRmoCndeba? is, rac msgavsi Cans, magram [msgavsi] ar aris, moCveneba
araa?
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. es nawili xom mxatvrobaSic da yvela saxis baZvis
xelovnebaSic Zalian didia?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. moCvenebis da ara xatis Semqmnel xelovnebas
marTebulad ar vuwodebT moCvenebaTa Seqmnis xelovnebas?
T e e t e t o s i. Zalianac sworad.
u c x o e l i. amgvarad, me davasaxele gamosaxulebaTa Seqmnis
ori saxe: xatis Semqmneli da moCvenebisa.
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. rac Seexeba imas, Tu romels mivakuTvnoT sofisti,
amasTan dakavSirebiT adrec dabneuli viyavi da axlac ver vxedav
naTlad. WeSmaritad sakvirveli da Znelad gansaWvreti kacia. axlac
Zalian moxerxebulad gagveqca im saxeobaSi, romelic rTuli
gamosakvlevia.
191
T e e t e t o s i. ase Cans.
u c x o e l i. Sen amas Segnebulad eTanxmebi Tu raRac sityvis
Zalam, Cveulebisamebr, gibiZga rom swrafad daTanxmebodi?
T e e t e t o s i. rasTan dakavSirebiT ambob amas?
u c x o e l i. namdvilad Zalian didi safiqrali gvaqvs,
dalocvilo. rodesac raime Cans da miiCneva imad, rac ar aris, aseve
raimes Tqma, rac araa WeSmariti _ yvelaferi es adrec yovelTvis
dabneulobiT aRsavse iyo da axlac asea. Zalian rTuli gasagebia,
Teetetos, Tu rogor ar unda movides winaaRmdegobaSi is, vinc ambobs,
rom namdvilad SesaZlebelia tyuilis fiqri da Tqma?
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. aseTi msjeloba imasac ki dauSvebda, rom
ararsebuli arsebobs.56 sxvanairad xom tyuilic ar iarsebebda. didma
parmenidesma, Svilo, roca Cven bavSvebi viyaviT, maSin daiwyo mtkiceba
da bolomde amas ambobda xan prozad da xan leqsad:57
,,arasodes arsad ase ar aris, rom ararsebuli arsebobdes,
da, Sen, kvlevisas amgvar gzas ganaride azri”.58
maS, masTan es damowmebulia da am msjelobis saTanado gamoZieba59
yvelaze metad cxadyofda amis [siswores]. pirvelad swored es
ganvixiloT, Tu SenTvis mniSvneloba ar aqvs.
T e e t e t o s i. me Tu mkiTxav, rogorc ginda, ise iyos, xolo
rac Seexeba msjelobas, moifiqre, rogor iqneba misi warmarTva ukeTesi
da mec im gziT gamiZexi!
u c x o e l i. ase unda moviqceT. miTxari, gavbedavT, rom
warmovTqvaT ,,aranairad arsebuli”?
T e e t e t o s i. ratomac ara?
u c x o e l i. Tu saWiro iqneboda, rom romelime msmenels
kamaTis an xumrobis gamo ki ara, aramed seriozulad epasuxa, ras
ekuTvnis es saxeli _ ,,ararsebuli” _ rogor gvgonia, ras upasuxebda
kiTxvis damsmels, rasTan dakavSirebiT da rogor gamoiyenebda am
[sityvas]?
192
T e e t e t o s i. rTul da damabnevel kiTxvas misvam.
u c x o e l i. magram is ki cxadia, rom ararsebuli ar miemarTeba
raimes arsebulTa Soris.
T e e t e t o s i. rogor unda miemarTebodes?
u c x o e l i. amrigad, Tu ar miemarTeba arsebuls, maSin ar
iqneba marTali is, vinc [ararsebuls] ,,raimes” miakuTvnebs.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. CvenTvis cxadia is, rom sityvas ,,raRac” yovelTvis
arsebulze vambobT. misi warmoTqma SiSvlad, yvela arsebulisgan
gancalkevebiT SeuZlebelia. ase ar aris?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. msjelobis Tanaxmad, imasac xom ar eTanxmebi, rom
vinc raRacaze saubrobs, es raRac aucileblad erTia?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. ,,raRac”, Sen ityvi, rom niSnavs erTs, ,,raRac
wyvili”60 _ ors, ,,raRaceebi” ki _ mravals.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. Tu vinme raRacas ar ambobs, rogorc Cans, is
aucileblad saerTod arafers ambobs.
T e e t e t o s i. aucileblad asea.
u c x o e l i. imasac xom ar unda daveTanxmoT, rom aseTi
adamiani Tumca ki laparakobs, magram arafers ambobs?61 ,,laparakic” ki
ar unda iTqvas imaze, roca vinme cdilobs ararsebuli warmoTqvas.
T e e t e t o s i. yovel SemTxvevaSi, Cvens msjelobaSi
dabneulobas bolo moeReboda.
u c x o e l i. masec nu ityvi, dalocvilo, radgan arsebobs kidev
erTi dabneuloba, upirvelesi da umniSvnelovanesi. is Tavad problemis
sawyiss ukavSirdeba.
T e e t e t o s i. ras ambob? Tqvi, nu ayovneb!
u c x o e l i. arsebuls Tu ukavSirdeba raime sxva arsebulTagan?
T e e t e t o s i. ratomac ara?
193
u c x o e l i. magram, vityviT, rom SesaZlebelia, ararsebuls
odesme raime arsebuli daukavSirdes?
T e e t e t o s i. da rogor?
u c x o e l i. ricxvebs xom arsebulTa Soris vaTavsebT?
T e e t e t o s i. Tuki saerTod rame SeiZleba CaiTvalos
arsebulad.
u c x o e l i. amgvarad, arc ki unda vecadoT, ararsebuls
simravle an erTi mivakuTvnoT.
T e e t e t o s i. msjelobidan gamomdinare, Cans, ar iqneboda
swori, es rom gvecada.
u c x o e l i. maS, rogor gamoTqvamda vinme eniT an, saerTod,
azrovnebiT rogor Cawvdeboda ararsebulebsa da ararsebuls ricxvis
gareSe?
T e e t e t o s i. Tqvi, rogor?
u c x o e l i. roca vambobT ,,ararsebulebs”, gana ar vcdilobT
mravlobiTi ricxvi SevuwyoT?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. ,,ararsebuls” ki _ mxolobiTi.
T e e t e t o s i. es cxadze ucxadesia.
u c x o e l i. magram, usamarTlod da arasworad migvaCnia
mcdeloba, arsebuls ararsebuli SevuwyoT.
T e e t e t o s i. marTlad ambob.
u c x o e l i. maS, xvdebi, rom SeuZlebelia marTebulad gamoTqma,
Tqma Tu gafiqreba ararsebulisa Tavis TavSi, aramed is aris
miuwvdomeli, aRuwereli, gamouTqmeli da mouazrebeli?
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. maS, Sevcdi, roca vTqvi, rom vaxsenebdi
[ararsebulTan] dakavSirebul yvelaze did dabneulobas, radgan ufro
mniSvnelovani raRac gvaqvs saTqmeli.
T e e t e t o s i. ra?
194
u c x o e l i. Zvirfaso, naTqvamidan ver xvdebi, rom mis
mamxilebels ,,ararsebuli” ise daabnevs, rom vinc ki xels mihyofs mis
uaryofas, iZulebuli xdeba Tavisi Tavis sawinaaRmdego Tqvas amasTan
dakavSirebiT?62
T e e t e t o s i. ras ambob? ufro gasagebad Tqvi!
u c x o e l i. Cemi azriT, ar aris saWiro amis ufro naTlad Tqma.
me xom davuSvi, rom ararsebuli arc erTs SeiZleba eziarebodes da _
arc mravals. axla ki erTi vuwode mas, radgan vambob “ararsebuls”.
SeniSne es?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ufro adre ki vTqvi, rom is gamouTqmeli,
aRuwereli da mouazrebelia. momyvebi?
T e e t e t o s i. mogyvebi, rogor ara?
u c x o e l i. magram, rodesac vcdilobdi, arsebobasTan
damekavSirebina, zemoTqmulis sawinaaRmdegos xom ar vambobdi?
T e e t e t o s i. ase Cans.
u c x o e l i. maS, [ararsebuls] rom vukavSirebdi, rogorc erTs,
ise ar movixseniebdi?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. vuwodebdi ra mouazrebels, aRuwerelsa da
gamouTqmels, rogorc erTze, ise vlaparakobdi.
T e e t e t o s i. diax.
u c x o e l i. vazusteb: marTebulad rom iTqvas, [ararsebuli] ar
unda iqnas gansazRvruli arc erTad da arc mravlad; saerTod ar unda
ewodos ,,es”, radgan dasaxelebiTac erTis gvarad iqneba gansazRvruli.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. ras ityvian Cemze? adrec da axlac damarcxebuli
aRmovCndebi ararsebulis mxilebisas. Cem naTqvamSi, rogorc ukve vTqvi,
nu veZebT simarTles ararsebulTan dakavSirebiT, aramed, modi, axla
SensaSi veZeboT.
T e e t e t o s i. ras ambob?
195
u c x o e l i. modi, rogorc axalgazrdas Sehferis, Zal-Rone
moikribe da ecade ise, rom arc arsebuli, arc erTi, arc ricxvTa
simravle ar miakuTvno ararsebuls, raime marTebuli Tqva masTan
dakavSirebiT!
T e e t e t o s i. mZime da uazro iqneboda Cemi survili, Tuki
Seni mdgomareobis Semxedvare, ase moviqceodi.
u c x o e l i. Tu ginda, moveSvaT sakuTar Tavs da manam, sanam ar
wavawydebiT vinmes, vinc amis gakeTebas SeZlebs, vTqvaT, rom metad
miudgomel adgilas ostaturad CayvinTa sofistma.
T e e t e t o s i. asec Cans.
u c x o e l i. amitom, Tu vityviT, rom igi moCvenebaTa Seqmnis
xelovnebas flobs, am msjelobis gamoyenebiT, igi advilad Seabrunebs
Cvens naTqvams sawinaaRmdego mxares. roca mas gamosaxulebaTa
Semqmnels vuwodebT, gvkiTxavs, saerTod ra aris gamosaxuleba.
amitomac, Teetetos, unda movifiqroT, ra vupasuxoT am ymawvils
SekiTxvaze.
T e e t e t o s i. cxadia, davasaxelebT wyalsa da sarkeSi
arsebul gamosaxulebebs, aseve naxatebsa da qandakebebs da sxva aseT
rameebs.63
u c x o e l i. Teetetos, rogorc Cans, sofisti jer ar ginaxavs.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o l i. mogeCveneboda, rom is Tvalebs Wutavs an saerTod ar
aqvs [Tvalebi].
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. roca mas aseT pasuxs gascem, sarkeebsa Tu
qmnilebebs dausaxeleb, Sens naTqvams dascinebs, radgan Sen mas ise
daelaparakebi, rogorc mxedvels, is ki Tavs mogaCvenebs, TiTqos arc
sarkeebs, arc wyals da saerTod arc mxedvelobas ar icnobs da
mxolod imas gkiTxavs, rac Seni sityvebidan gamomdinareobs.64
T e e t e t o s i. ras?
196
u c x o e l i. ra aqvs erTmaneTTan saerTo yvelafer imas, rac
CamoTvale, erTi saxelis Rirsad miiCnie da gamosaxuleba uwode. Tqvi
da daicavi Tavi! nu dauTmob am kacs!
T e e t e t o s i. ucxoelo, ra vuwodoT gamosaxulebas imis
garda, rom is aris WeSmaritis msgavsi aseTive sxva ram?
u c x o e l i. ,,aseTive sxva” niSnavs aseTive, Tu ras miakuTvneb
,,aseTives”?
T e e t e t o s i. araviTar SemTxvevaSi [ar mivakuTvneb] WeSmarits,
aramed _ msgavss.
u c x o e l i. WeSmarits xom namdvilad arsebuls uwodeb?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. maS, ara WeSmariti WeSmaritis sapirispiroa?
T e e t e t o s i. aba ra!
u c x o e l i. maS, msgavss WeSmaritad arsebulad ar miiCnev, Tu
ambob, rom is ar aris WeSmariti.
T e e t e t o s i. magram is rogorRac arsebobs.
u c x o l i. Sen ambob, rom ar [arsebobs] WeSmaritad.
T e e t e t o s i. ara, ra Tqma unda, Tumca is WeSmaritad aris
xati.65
u c x o e l i. amgvarad, gamodis, rom is, rasac Cven xats
vuwodebT, Tumca WeSmaritad ararsebulia, mainc WeSmaritad arsebobs.
T e t e t o s i. Cans, Zalian uCveulod aris erTmaneTSi
gadaxlarTuli arsebuli da ararsebuli.
u c x o e l i. rogor araa uCveulo? xedav, rom mosazrebaTa
monacvleobis gamo mravalTavianma sofistma66 gvaiZula Cveni survilis
sawinaaRmdegod davTanxmebodiT, rom ararsebuli rogorRac arsebobs?
T e e t e t o s i. kargadac vxedav.
u c x o e l i. maS, rogor unda ganvmartoT misi xelovneba, rom
sakuTar TavTan SeTanxmeba SevZloT?
T e e t e t o s i. ratom ambob amas an risi geSinia?
197
u c x o e l i. roca vambobT, rom is moCvenebas [qmnis da ise]
gvatyuebs da misi xelovnebac momatyuebelia, maSin imas xom ar
vgulisxmobT, rom Cven sulsac misi xelovnebis meSveobiT mcdari
azrebi uCndeba? Tu ras vityviT?
T e e t e t o s i. amas. sxvas ras vityviT?
u c x o e l i. mcdari azri iqneba imis sawinaaRmdegos fiqri, rac
arsebobs, Tu rogor?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. maS, ambob, rom mcdari azri aris azri
ararsebulis Sesaxeb?
T e e t e t o s i. aucileblad.
u c x o e l i. es aris azri, rom ararsebuli ar arsebobs, Tu
[azri], rom saerTod ararsebuli rogorRac arsebobs?
T e e t e t o s i. ararsebuli rogorRac unda arsebobdes, Tu
odesme vinme rames mcired mainc icruebs.
u c x o e l i. rao? iseTi azric xom SesaZlebelia, rom
WeSmaritad arsebuli saerTod ar arsebobs?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. da esec tyuilia?
T e e t e t o s i. esec.
u c x o e l i. vfiqrob, is msjelobac mcdarad CaiTvleba,
romelic acxadebs, rom arsebuli ar arsebobs, ararsebuli ki _
arsebobs.
T e e t e t o s i. rogor iqneba es sxvanairad?
u c x o e l i. aranairad, magram amas sofisti ar ityvis. da gana
arsebobs raime saSualeba, romliTac saRad moazrovnes amaze
daiTanxmeb, maSin roca manamde vaRiareT, rom igi gamouTqmeli,
aRuwereli, mouazrebeli da miuwvdomelia? vxvdebiT, Teetetos, ras
ambobs [sofisti]?
T e e t e t o s i. rogor ver vxvdebiT. igi ityvis, rom imis
sawinaaRmdegos vambobT, rac weRan vTqviT, radgan gavbedeT imis Tqma,
198
rom tyuili arsebobs azrebSic da sityvebSic. Cven xom xSirad
iZulebulni varT arsebuli ararsebuls SevuerToT, Tumca axlaxan
SevTanxmdiT, rom es yovlad SeuZlebelia.
u c x o e l i. marTebulad gagaxsenda, magram droa,
moviTaTbiroT, rogor moviqceT sofistTan dakavSirebiT. xedav, ra
advilad warmoiSoba mravali winaaRmdegoba da dabneuloba, roca mas
matyuarebisa da jadoqrebis xelovnebaSi mivuCenT adgils?
T e e t e t o s i. Zalian bevri.
u c x o e l i. Cven maTi mcire nawili ganvixileT, isini ki, ase
vTqvaT, uTvalavia.
T e e t e t o s i. Tuki es asea, rogorc Cans, SeuZlebelia
sofistis daWera,.
u c x o e l i. amgvarad ukve Tavi davaneboT SeSinebulebma?
T e e t e t o s i. vfiqrob, Tavi ar unda davaneboT, Tu odnav
mainc SegviZlia misi daWera.
u c x o e l i. maS, mapatieb da, rogorc axla Tqvi, Tanaxma iqnebi,
rom rogorme nel-nela davaRwioT Tavi am esoden rTul msjelobas?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. ufro metad ki erT rames gTxov.
T e e t e t o s i. ras?
u c x o e l i. ar ifiqro, rom mamismkvleli vxdebi.
T e e t e t o s i. ratom unda vifiqro?
u c x o e l i. Tavi rom davicvaT, iZulebulni varT, gamovcadoT
mamis, parmenidesis67 moZRvreba da SesaZleblobis [farglebSi]
davamtkicoT, rom ararsebuli rogorRac arsebobs da piriqiT _
arsebuli rogorRac ar arsebobs.
T e e t e t o s i. cxadia, msjelobis dros mogviwevs amgvari
[ramis] dacva.
u c x o e l i. cxadi rogor ar aris? es, rogorc amboben,
brmisTvisac ki naTelia. sanam amas ar uarvyofT an ar daveTanxmebiT,
veravin ilaparakebs mcdar sityvebsa Tu azrebze, gamosaxulebebze,
199
xatebze, mibaZvebsa Tu moCvenebebze, aseve maTTan dakavSirebul yvela
saxis xelovnebaze ise, rom dasacini ar gaxdes da sakuTar Tavs
aucileblad ar SeewinaaRmdegos.
T e e t e t o s i. WeSmaritad.
u c x o e l i. amitom axla unda gavbedoT da davupirispirdeT
mamis moZRvrebas, an saerTod mivatovoT yvelaferi, Tu raimes SiSi
Segvaferxebs.
T e e t e t o s i. araferma aranairad ar unda Segvaferxos.
u c x o e l i. da mesamec, mcire saTxovari maqvs.
T e e t e t o s i. oRondac Tqvi.
u c x o e l i. axlaxan vTqvi, rom am yvelafris mxilebisas
uimedoba mipyrobs da axlac ase [damemarTa].
T e e t e t o s i. ki, ase Tqvi.
u c x o e l i. vSiSob, am naTqvamis gamo SeSlili ar gegono,
romelic Tavdayira dgeba. magram Seni gulisTvis mainc SevudgeT am
moZRvrebis mxilebas, Tu movaxerxebT.
T e e t e t o s i. vfiqrob, araviTar Secdomas ar dauSveb, Tuki
amis mxilebas da mtkicebas Seudgebi. amitom, midi, gabedulad!
u c x o e l i. maS, riTi daviwyoT es Tamami msjeloba? vfiqrob,
aucileblad am gzas unda davadgeT.
T e e t e t o s i. romels?
u c x o e l i. Tavdapirvelad is ganvixiloT, rac migvaCnia, rom
CvenTvis ukve naTelia, raTa ar davibneT da advilad ar davijeroT,
rom sworad vmsjelobT.
T e e t e t o s i. ufro gasagebad Tqvi, ras gulisxmob!
u c x o e l i. vfiqrob, parmenidesma ioli gza monaxa CvenTan
sasaubrod da aseve yvelam, vinc ki odesme gadawyvita ganesazRvra, Tu
rogori da ramdenia arsebuli.68
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. mgonia, rom TiToeuli maTgani raRac miTs gviyveba,
rogorc bavSvebs: erTi gveubneba, rom arsebuli samia,69 da rom isini
200
xan erTmaneTs ebrZvian, xan _ umegobrdebian, qorwindebian, mravldebian
da STamomavlobas zrdian; sxva ambobs, rom oria70 _ sveli da mSrali,
Tbili da civi _ erTad cxovroben da qorwindebian; Cveni, eleelTa
modgma ki, qsenofanesidan71 moyolebuli, da ufro adridanac, Tavis
miTebSi gadmogvcems, rom is, rasac ,,yvelaferi” ewodeba, erTia.
mogvianebiT ionieli da sicilieli muzebi72 mixvdnen, rom yvelaze
usafrTxoa, orive gaaerTiano da Tqva, rom arsebuli mravalic aris da
erTic da mtrobiTa da megobrobiTaa moculi. ,,uTanxmoeba mudam
TanxmobaSi modis”, _ amboben ufro mkacri muzebi,73 ufro lmobierni ki
mudam Tmobdnen da ambobdnen, rom yovelTvis yvelaferi monacvleobiT
aris, xan _ erTiania da megobruli afrodites wyalobiT, xan _
mravali da Tavis TavTan mebrZoli raRac mtrobis gamo. amaTgan
romeli laparakobs marTebulad da romeli _ ara, rTuli saTqmelia,
da Tanac, ar Rirs, aseTi saxelovani da Zveli adamianebis gakicxva. es
ki udavod Cans...
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. isini Cven, umravlesobas, zemodan gviyurebdnen da
arad gvagdeben. saerTod ar zrunaven mivyvebiT maT naTqvams, Tu
CamovrCebiT, TiToeuli Tavisas akeTebs.
T e e t e t o s i. ras ambob?
u c x o e l i. rodesac romelime maTgani gamoTqvams azrs, rom
arsebobs, warmoiSva an warmoiSoba mravali, erTi an ori, xolo sxva
ambobs, rom Tbili Seereva civs, dauSvebs ra dayofebsa da
gaerTianebebs, RmerTebis gulisaTvis, Teetetos, yovelTvis xvdebi, ras
amboben isini? roca ufro axalgazrda viyavi da vinme ararsebulis
Sesaxeb saubrobda, rac axla mabnevs, maSin vfiqrobdi, rom zustad
vxvdebodi. axla ki, xedav, rogori dabneulebi varT [ararsebulTan]
dakavSirebiT?!
T e e t e t o s i. vxedav.
u c x o e l i. SesaZloa, arsebulTan dakavSirebiTac dabneulobis
aranaklebi gancda gvaqvs sulSi. Tumca vambobT, rom roca vinme
201
[arsebulis] Sesaxeb gamoTqvams azrs, kargad gvesmis, meoris Sesaxeb ki
_ ara. ise ki, orivesTan dakavSirebiT erTnairad varT.
T e e t e t o s i. SesaZloa.
u c x o e l i. da im yvelafris Sesaxeb, razec adre vilaparakeT,
ase unda vTqvaT.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. bevr rames Semdegac ganvixilavT, Tu saWiro iqneba,
udidesi da upirvelesi ki axla pirvel rigSi unda gamovikvlioT.
T e e t e t o s i. raze ambob? cxadia, Tvli, rom, Tavdapirvelad,
arsebuli unda gamovikvlioT _ ras warmoadgens is maTTvis, vinc mis
Sesaxeb msjelobs?
u c x o e l i. fexdafex momyvebi, Teetetos. vfiqrob, Cven aseTi
meTodi unda SevimuSavoT: maT kiTxvebi davusvaT ise, TiTqos isinic aq
imyofebian: ,,aba, yvela, vinc ambobT, rom Tbili da civi da aseTi
rameebi, yvelaferi oria, ras gulisxmobT ,,orSi”, roca ambobT, rom
orive erTad da TiToeuli cal-calke arsebobs? rogor gavigoT es
Tqveni ,,arseboba”? Tqveni msjelobis mixedviT, davuSvaT am orTan
raRac mesame da yvelaferi samad miviCnioT da ara orad? Tuki oridan
erTs arsebuls vuwodebT, ver ityviT, rom orive erTnairad arsebobs,
radgan, rogorc erT, ise meore SemTxvevaSi, arsebuli erTi iqneboda
da ara ori.”
T e e t e t o s i. marTals ambob.
u c x o e l i. ,,xom ar gindaT orives arsebuli uwodoT?”
T e e t e t o s i. SeiZleba.
u c x o e l i. Cven vityviT: ,,megobrebo, ase xom, ors erTs
uwodebdiT”.
T e e t e t o s i. marTali Tqvi.
u c x o e l i. ,,radgan Cven axla dabneulebi varT, Tqven amaSi
gagvarkvieT: risi aRniSvna gsurT, roca warmoTqvamT ,,arsebuls”?
cxadia, Tqven es adrec icodiT, Cven ki aqamde gvegona, rom vicodiT,
axla ki dabneulebi varT. jer es gvaswavleT, raTa ar gvegonos, rom
202
vxvdebiT Tqvens naTqvams, sinamdvileSi ki yvelaferi amis
sapirispirodaa”. ase Tu visaubrebT da amasve moviTxovT maTgan da
sxvebisgan, romlebic amboben, rom yvelaferi erTze metia, nuTu rameSi
SevcdebiT, Svilo?
T e e t e t o s i. yvelaze naklebad.
u c x o e l i. maS, xom ar gamovikvlioT, SeZlebisamebr, ras
Tvlian ,,arsebulad” isini, romlebic amboben, rom yvelaferi erTia?
T e e t e t o s i. rogor ara.
u c x o e l i. ai, am [kiTxvas] upasuxon: ,,ambobT, rom arsebobs
mxolod erTi?” ,,ase vambobT” _ ityvian isini, ara?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ,,da raimes arsebuls uwodebT?”
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ,,erTi da imave [ramisaTvis] iyenebT or saxels Tu
rogor [iqceviT]?”
T e e t e t o s i. amis Semdeg ras gvipasuxeben, ucxoelo?
u c x o e l i. Teetetos, cxadia, rom imisTvis, vinc aseT varauds
uSvebs, arc ise advilia, upasuxos am SekiTxvas an nabismier sxvas.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. sasaciloa ori saxelis aRiareba da imis daSveba,
rom araferi ar arsebobs erTis garda.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. da saerTod azri ar aqvs, daeTanxmo imas, vinc
ambobs, rom saxeli aris raRac.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. vinc uSvebs sagnisgan gansxvavebul saxels,
gulisxmobs or rames.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. Tu Tvlis, rom saxeli sagnis igiveobrivia, maSin an
iZulebuli gaxdeba, rom Tqvas arafris saxeli, xolo Tu ityvis, rom
203
is raRacis [saxelia], gamova, rom saxeli mxolod saxelis saxelia da
sxva arafris.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. da erTi iqneb ara erTis saxeli, imavdroulad
iqneba saxelis erTi.
T e e t e t o s i. aucileblad.
u c x o e l i. da mTliani gansxvavdeba arsebuli erTisagan, Tu
ityvian, rom misi igiveobrivia?
T e e t e t o s i. rogor ar ityvian, roca axlac amboben?
u c x o e l i. da Tu mTliani arsebobs, maSin, rogorc
parmenidesi ambobs, aris
,,yovelmxriv mrgvali sferos masis msgavsi,
Suagulidan yovel mxares Tanabari, arc ufro didi,
arc ufro patara, dadis, rogorc saWiroa, aqeT-iqiT”.74
_ Tuki arsebuli aseTia, aqvs Suaguli da kideebi, [maSin] mas
aucileblad unda gaaCndes nawilebic. Tu ara?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. magram araferi uSlis xels, rom yvela dayofili
nawilis mimarT erTi Tvisebis iyos da aris ra ,,yvela” da ,,mTeli”,
[imavdroulad] iyos erTi.75
T e e t e t o s i. sulac ara.
u c x o e l i. magram gana SeuZlebeli ar aris, es ganicados da
Tavad erTi iyos?
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. swori msjelobiT, WeSmaritad erTi unda vuwodoT
imas, rac aris sruliad daunawevrebeli.
T e e t e t o s i. ase unda iyos.
u c x o e l i. es ki, anu arsebuli rogorc mravali nawilisgan
Semdgari, ar Seesabameba [mTelis ganmartebas].76
T e e t e t o s i. mesmis.
204
u c x o e l i. maS, iqneba arsebuli, erTis Tvisebis mqone, erTi da
mTeli, Tu saerTod ar unda vTqvaT, rom arsebuli mTelia?
T e e t e t o s i. rTuli arCevani SemomTavaze.
u c x o e l i. srul WeSmaritebas ambob. Tu arsebulis Tvisebaa
rogorRac erTi iyos, is veRar iqneba erTis igiveobrivi, da yvelaferi
erTze meti iqneba.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. Tuki arsebuli imitom ki ar aris mTeli, rom es
Tviseba erTisagan miiRo, aramed is aris mTeli Tavis TavSi, maSin
gamodis, rom arsebuls Tavisi Tavi aklia.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. am msjelobis Tanaxmad, arsebuls rom Tavisi Tavi
aklia, ararsebulia.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. da yvelaferi erTze meti xdeba, Tuki arsebulmac
da mTelmac _ TiToeulma sakuTari buneba miiRo.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. Tu mTeli saerTod ar arsebobs, maSin zustad
igive mouva arsebulsac da is garda imisa, rom ar iarsebebs, verc
verasodes gaxdeba arsebuli.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. warmoSobili mudam mTelia. amgvarad, arc
arsebobaze, arc warmoSobaze, rogorc arsebulze ar unda
vilaparakoT, Tu arsebulSi erTs an mTels ar davuSvebT.
T e e t e t o s i. Cans, es namdvilad asea.
u c x o e l i. da ramxelac ar unda iyos raime, is ar iqneba ara
mTeli. ramxelac da rogoric ar unda iyos raime, is aucileblad
mTelis Sesabamisi unda iyos.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
205
u c x o e l i. da aTasi ram, TiToeuli maTgani, usazRvro
dabneulobas gamoiwvevs, rogorc Cans, imisTvis, vinc ambobs, rom
arsebuli an raRac oria, an _ mxolod erTi.
T e e t e t o s i. aRmoCndeba is, rac axla ukve TiTqmis
gamJRavnebulia. erTs meore mosdevs, romelic kidev ufro metad
gvabnevs imasTan dakavSirebiT, rac uwin iTqva.
u c x o e l i. Cven mainc ar gvimsjelia yvelaze, vinc yuradRebiT
ikvlevs arsebulsa da ararsebuls, Tumca esec sakmarisia. axla ki
imaTac mivxedoT, vinc sxvagvarad fiqrobs, raTa am yvelafridan
gamomdinare davinaxoT, rom imis Tqma, Tu ra aris arsebuli,
ararsebulze advili raRac ar aris.
T e e t e t o s i.LsaWiroa maT winaaRmdegac gavilaSqroT.
u c x o e l i. Cans, arsebobasTan dakavSirebiT kamaTisas maT
erTmaneTSi raRac gigantomaqiis msgavsi aqvT.77
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. erTni zecidan da uxilavidan78 yvelafers miwaze
moaTreven, xelebiT exvevian kldeebsa da muxebs, yvelafer amas
CaWidebulni ki amtkiceben, rom mxolod is arsebobs, rac eqvemdebareba
Sexebasa da SegrZnebas, sxeulsa da arsebobas ki igiveobrivad
gansazRvraven.79 xolo Tu vinme sxva ityvis, rom raRac usxeulo
arsebobs, mas eWviT uyureben da sxva ramis mosmena aRarc surT.
T e e t e t o s i. saSineli xalxi daasaxele. aseTebs mec
Sevxvedrivar.
u c x o e l i. amitom vinc maT ekamaTeba, isini didi sifrTxiliT
saidanRac zevidan, uxilavi adgilidan, icaven Tavs. isini amtkiceben,
rom WeSmariti arseboba aris raRac goniT sawvdomi da usxeulo
ideebi, im sxeulebs ki, romlebzec eseni saubroben da rasac
WeSmaritebas uwodeben, mcire nawilebad yofen TavianT msjelobebSi da
arsebobis nacvlad moZrav qmnadobas uwodeben. amasTan dakavSirebiT,
Teetetos, orive mxares Soris mudam daZabuli brZolaa.
T e e t e t o s i. WeSmaritad.
206
u c x o e l i. maS, orive gvarisgan Tanmimdevrulad miviRoT
ganmarteba, Tu ras Tvlian isini arsebobad.
T e e t e t o s i. magram rogor miviRebT?
u c x o e l i. imaTgan, vinc [arsebobas] ideebSi uSvebs _ es
advilia, radgan ufro Tvinierni arian; xolo imaTgan, vinc ZaliT
yvelafers sxeulisken miaTrevs _ ufro rTuli da, albaT, TiTqmis
SeuZlebelic. magram vfiqrob, maT amgvarad unda moveqceT.80
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. SesaZlebeli rom iyos, yvelaze kargi iqneboda maTi
saqmiT gamosworeba. xolo Tu ase ar gamodis, sityviT vcadoT:
davuSvaT, rom maT surT ufro wesierad gvipasuxon, vidre aqamde. is,
razec saukeTesoni SeTanxmdnen, ufro mniSvnelovania, vidre is, razec
_ uaresni. Tumca Cven maTze ki ar vzrunavT, aramed WeSmaritebas
veZebT.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. sTxove maT, vinc ukeTesebi gaxdnen, gipasuxon da
Sen ki maTi naTqvami gangvimarte.
T e e t e t o s i. ase iyos.
u c x o e l i. dae, giTxran, amboben Tu ara, rom [saerTod]
arsebobs raime mokvdavi arseba.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. sulier sxeulad xom ar miiCneven mas?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o l i. suls arsebulad Tvlian?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. rao? xom ar amboben, rom erTi suli samarTliania,
meore _ usamarTlo, erTi _ gonieri, meore _ ugunuri?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. samarTlianobis Tanaarseboba TiToeul suls
aseTad aqcevs, sapirispiro ki _ sapirispirod, ara?
T e e t e t o s i. ki, amasac eTanxmebian.
207
u c x o e l i. magram, rasac SeuZlia, raimeSi Tanaarsebobdes an
ar arsebobdes, yvela SemTxvevaSi raRac unda iyos, ityvian isini.
T e e t e t o s i. asec amboben.
u c x o e l i. rodesac arsebobs samarTlianoba, goniereba, sxva
saTnoebebi da maTi sapirispiro [Tvisebebi], aseve suli, romelSic isini
arseboben, maTgan raimes xilulad da xelSesaxebad miiCneven, Tu
yvelafers uxilavad [Tvlian]?
T e e t e t o s i. TiTqmis arafers ar miiCneven xilulad.
u c x o e l i. magram nuTu amboben, rom maT sxeuli aqvT?
T e e t e t o s i. aq yvelaferze erTnairad ar pasuxoben. isini
miiCneven, rom Tavad suli flobs raRac sxeuls, xolo rac Seexeba
gonierebasa da im yvelafers, rac ikiTxe, rcxveniaT da ver bedaven,
rom an saerTod ararsebulebad aRiaron an amtkicon, rom yvela es
sxeulia.
u c x o e l i. CvenTvis naTelia, Teetetos, rom es adamianebi
ukeTesebi gaxdnen, radgan maTgan, romlebic Sva da aRzarda miwam,81 arc
erTs ar Sercxveboda arafris, aramed yvela xerxiT daamtkicebdnen,
rom is, rasac xeliT ver Seexebi, saerTod araferi ar aris.
T e e t e t o s i. TiTqmis amgvarad fiqroben, rogorc ambob.
u c x o e l i. kvlav gamovkiTxoT isini: Tu moisurveben, rom
raime, arsebulTagan sul mcirec ki, usxeulod CaTvalon, es sakmarisi
iqneba. maSin maT unda Tqvan, ra aris bunebrivi amaTTvisac da
imaTTvisac, romlebsac sxeuli aqvT da ris mixedviT uwodeben orives
arsebuls. ase, albaT, swrafad daibnevian da, Tu es moxdeba, ifiqre,
moisurveben Tu ara, dagveTanxmon da aRiaron, rom arsebuli swored
amgvaria.
T e e t e t o s i. rogori? Tqvi da male gavigebT!
u c x o e l i. vambob, rom rasac ki bunebiT aqvs SesaZlebloba,
imoqmedos sxva rameze an Tavad ganicados Tundac umciresi
[zemoqmedeba], Tundac sruliad umniSvnelosgan da Tundac mxolod
erTxel, _ es yvelaferi WeSmaritad arsebobs. me arsebulis aseT
208
gansazRvrebas gTavazobT, rom is sxva araferia, Tu ara
SesaZlebloba.82
T e e t e t o s i. isini gaiziareben am [mosazrebas], radgan amJamad
ukeTesi araferi aqvT saTqmeli.
u c x o e l i. mSvenieria. mogvianebiT, SesaZloa, Cvenc da maTac
sxvagvarad mogveCvenos. magram axla maTTan jer-jerobiT aseTi
SeTanxmeba davtovoT.
T e e t e t o s i. davtovoT.
u c x o e l i. maS, gadavideT sxvebTan, ideebis megobrebTan.83 Sen
ki maTi [naTqvamic] gangvimarte!
T e e t e t o s i. ase iyos!
u c x o e l i. qmnadobasa da arsebobas xom erTmaneTisagan
gamoyofT da maTze cal-calke saubrobT?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. sxeuliT, SegrZnebebiT veziarebiT qmnadobas;
suliT, gansjiT ki _ WeSmarit arsebobas, romelzec ambobT, rom igi
yovelTvis igiveobrivia, qmnadoba ki sxvadasxva dros _ sxvadasxvagvari.
T e e t e t o s i. ase vambobT.
u c x o e l i. magram ziarebis Sesaxeb ra vTqvaT, ras
gulisxmobT, Tqven, warCinebulno, TiToeul SemTxvevaSi? imas xom ara,
rac axlaxan vTqviT?
T e e t e t o s i. ra vTqviT?
u c x o e l i. gancda an moqmedeba, romelic erTmaneTTan
Sexvedris Sedegad warmoqmnili Zalisagan warmoiSoba. Teetetos,
SesaZloa, Sen ar gesmis maTi pasuxi, me ki mesmis, radgan maT miCveuli
var.84
T e e t e t o s i. ras amboben?
u c x o e l i. imaSi ar gveTanxmebian, rac axlaxan vuTxariT
dedamiwis mkvidrTa arsebobasTan dakavSirebiT.
T e e t e t o s i. ra?
209
u c x o e l i. Cven xom arsebulis damakmayofilebel ganmartebad
davadgineT is, rom raimes aqvs gancdis an moqmedebis Tundac umciresi
Zala (SesaZlebloba).
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. amis sawinaaRmdegod amboben, rom gancdis da
moqmedebis Zala qmnadobas ekuTvnis, arsebobas ki arc erTi Zala ar
ukavSirdeba.
T e e t e t o s i. nuTu aseT rames amboben?
u c x o e l i. Cven unda vTqvaT, rom ufro naTlad gagvagebinon,
eTanxmebian Tu ara imas, rom suli Seimecnebs, arsebobas ki Seimecneben?
T e e t e t o s i. swored amas amboben.
u c x o e l i. maS, ras ityviT, Seimecno da Semecnebul iyo,
moqmedebaa, gancda, Tu orive erTad? Tu erTi gancdaa, meore ki _
moqmedeba? Tu saerTod arc erTi arc erTs ar eziareba?
T e e t e t o s i. cxadia, rom arc erTi ar eziareba arc erTs. ase
xom adre naTqvamis sawinaaRmdegos ityodnen.
u c x o e l i. gasagebia. Semecneba rom raime qmedeba iyos,
Semecnebuloba aucileblad gancda gamovidoda. am msjelobis mixedviT,
cnobierebis mier Semecnebuli arseba imdenad Seimecneba, ramdenadac
gancdis gamo moZraobs, gancda ki, rogorc vambobT, ver iqneboda
uZravTan.85
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. zevsis gulisaTvis, ase advilad xom ar
davrwmundebiT, rom sinamdvileSi moZraoba, sicocxle, suli da goneba
ar eziarebian WeSmaritad arsebuls da is arc cocxlobs, arc
azrovnebs, aramed aris wminda, amaRlebuli, ar aqvs goneba da uZravia?
T e e t e t o s i. saSinel msjelobas daveTanxmebodiT, ucxoelo.
u c x o e l i. maS, vTqvaT, rom mas goneba aqvs, sicocxle ki -
ara?
T e e t e t o s i. rogor?
210
u c x o e l i. da Tumca vambobT, rom es orive masSi arsebobs,
uarvyofT, rom isini [anu goneba da sicocxle] mas sulSi aqvs?
T e e t e t o s i. sxvagvarad rogor eqneboda?
u c x o e l i. maS, goneba, sicocxle da suli aqvs da Tumca
sulieria, mainc uZravia?86
T e e t e t o s i. me es yvelaferi uazrod meCveneba.
u c x o e l i. unda davuSvaT, rom moZravi da moZraoba arsebulia.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. amrigad, Teetetos, gamodis, rom Tu arsebuli
uZravia, aravin arsad arafers ar iazrebs.87
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, asea.
u c x o e l i. xolo, meore mxriv, Tu davuSvebT, rom yvelaferi
gadaadgildeba da moZraobs, am msjelobiT igiveobrivs arsebulidan
gamovricxavT.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. Sen ggonia, rom uZraobis gareSe odesme iarsebebda
igiveobrivi, Tavisive msgavsi da imave mimarTebaSi myofi?
T e e t e t o s i. aranairad.
u c x o e l i. maS ra? xvdebi, amaT gareSe rogor iarsebebda an
warmoiSoboda sadme goneba?
T e e t e t o s i. yvelaze naklebad.
u c x o e l i. marTlac rom yvelanairi msjelobiT unda ebrZolo
imas, vinc aqrobs codnas, gonierebasa da gonebas da raimesTan
dakavSirebiT raimes amtkicebs!
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. filosofosisaTvis, romelic am yvelafers metad
afasebs, rogorc Cans, aucilebelia, swored amitom ar daeTanxmos imas,
vinc ambobs, rom arsebobs erTi an Tundac mravali idea da yvelaferi
uZravia, xolo, meore mxriv, saerTod ar mousminos imas, vinc ambobs,
rom arsebuli yovelmxriv moZravia; aramed rogorc bavSvebi natroben,
211
rom yvelaferi uZravi moZraobdes, Tqvas, rom arsebulic da yovelic
uZravicaa da moZravic.88
T e e t e t o s i. WeSmaritad.
u c x o e l i. ra, nuTu ar Cans, rom msjelobiT ukve SevipyariT
arsebuli?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. ehe, Teetetos! vfiqrob, axla ki zustad vxvdebiT,
Tu ra rTulia [arsebulis] kvleva.
T e e t e t o s i. rogor? ra Tqvi?
u c x o e l i. dalocvilo, ver xvdebi, rom mis Sesaxeb ukve
araferi viciT, Tumca ki gvgonia, rom raRacas vambobT.
T e e t e t o s i. asea. magram ver vxvdebi, rogor gamogvepara, rom
aseT mdgomareobaSi aRmovCndiT.
u c x o e l i. daukvirdi ufro kargad: Tuki axla amaze
SevTanxmdiT, albaT, samarTlianad SegvekiTxebodnen imaves, rac Cven
vkiTxeT maT, vinc ambobda, rom yvelaferi civi da Tbilia.
T e e t e t o s i. romel SekiTxvebs ambob? Semaxsene!
u c x o e l i. ra Tqma unda. vecdebi es Seni gamokiTxviT gavakeTo,
rogorc maSin imaT vekiTxebodi, raTa rogorme win wavideT.
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. Sen xom ambob, rom moZraoba da dgoma erTimeoris
sapiripiroa?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. da isini erTadac arseboben da cal-calkec?
T e e t e t o s i. ase vambob.
u c x o e l i. xom ar fiqrob, rom orive erTadac moZraobs da
cal-calkec, radgan eTanxmebi, rom [isini] arseboben?
T e e t e t o s i. aranairad.
u c x o e l i. maS, rodesac ambob, rom orive arsebobs,
gulisxmob, rom isini uZravni arian?
T e e t e t o s i. rogor?
212
u c x o e l i. radgan maTTan erTad sulSi raRac mesames _
arsebuls uSveb, romliTac arian garemoculni moZraobac da dgomac
da vinaidan dainaxav da Cawvdebi maT kavSirs (ziarebas) arsebobasTan,
fiqrob, rom orive arsebobs?
T e e t e t o s i. Cans, rom namdvilad vwinaswarmetyvelebT raRac
mesames _ arsebuls, roca vambobT, rom moZraoba da dgoma arsebobs.
u c x o e l i. amgvarad, erTad aRebuli moZraoba da dgoma ki ar
aris arsebuli, aramed is amaTgan gansxvavebuli ramaa.
T e e t e t o s i. rogorc Cans.
u c x o e l i. aqedan gamomdinare, arsebuli Tavisi bunebiT arc
uZravia da arc moZravi.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. kidev ras unda miaqcios yuradReba iman, visac
surs, rom am [sakiTxSi] ufro naTlad gaerkves?
T e e t e t o s i. raRas?
u c x o e l i. vfiqrob, aRaraferia martivi. radgan Tuki raRac ar
moZraobs, uZravi ar iqneba? da piriqiT, is, rac saerTod araa uZravi,
rogor ar imoZravebs? arsebuli ki am orives miRma aRmoCnda. gana es
SesaZlebelia?
T e e t e t o s i. SeuZlebelia.
u c x o e l i. amasTan dakavSirebiT upriania erTi ram gavixsenoT.
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. roca gvkiTxes, ras unda mivakuTvnoT saxeli
“ararsebuli”, sruliad davibeniT. gaxsovs?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. gana axla nakleb dabneulebi varT arsebulTan
dakavSirebiT?
T e e t e t o s i. vfiqrob, SeiZleba iTqvas, ufro metadac ki,
ucxoelo.
u c x o e l i. dae, es aseve darCes aq gaurkvevlad. radgan
arsebuli da ararsebuli erTnairad ukavSirdeba dabneulobas, imedi
213
viqonioT, rom ramdenadac erTi maTgani met-naklebad gasagebi
aRmoCndeba, [imdenad] meorec [gairkveva]. da Tu cal-calke verc erTs
ver davadgenT, Cveni SesaZleblobebisamebr, yvelaze Sesaferisi gziT,
oriveze erTad ganvagrZobT msjelobas.
T e e t e t o s i. mSvenieria.
u c x o e l i. modi, vTqvaT, rogor vuwodebT erTsa da imave
rames yovelTvis mraval saxels!89
T e e t e t o s i. ras? damisaxele magaliTi!
u c x o e l i. roca adamianze vlaparakobT, mas bevr rames
vuwodebT,90 [masve] mivakuTvnebT ferebs, formebs, zomebs, mankierebebs,
siqveleebsa da kidev aTas sxva rames. vambobT, rom mxolod adamiani ki
ar aris, aramed keTilia da a. S. dausruleblad. sxva rameebzec aseve
vmsjelobT. TiToeul maTgans erTeuladac miviCnevT, simravledac da
mraval saxelsac vuwodebT.
T e e t e t o s i. marTals ambob.
u c x o e l i. amiT, vfiqrob, axalgazrdebsa da swavlaSi
CamorCenil moxucebs nadimi movumzadeT. dauyovnebliv yvelas mzad
eqneba pasuxi, rom SeuZlebelia mravali erTi iyos da erTi _ mravali.
uxariaT, rom ar rTaven nebas, adamians keTili uwodon, aramed keTils
keTils uwodeben da adamians _ adamians. Teetetos, rogorc vici,
aseTebTan xSirad gixdeba urTierToba, zogjer ufros adamianebTanac,
romlebic am saqmiT arian dakavebulni da, romelTac gonebis
naklebobis gamo ukvirT aseTi rameebi da hgoniaT, rom raRac Zalian
brZnuli aRmoaCines.91
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. Cveni msjeloba yvelas unda exebodes, visac ki
odesme arsebulis Sesaxeb raime uTqvams. axla SekiTxvebiT mivmarToT
amaTac da sxvebsac, visTanac ki adre gvisaubria.
T e e t e t o s i. romeli SekiTxvebiT?
u c x o e l i. ar vakavSirebT arsebobas moZraobasa da dgomasTan,
arc sxva rames _ raimesTan? aramed, radgan Seurevlebi arian da
214
erTmaneTs ar eziarebian, aseTebad viRebT Cvens msjelobebSi? Tu
yvelafers erTnairad SevurevT erTmaneTSi, radgan erTmaneTTan
ziareba SeuZliaT? Tu zogs SevurevT, zogs _ ara? ras vityviT,
Teetetos, amaTgan romels arCeven?
T e e t e t o s i. amaze maT nacvlad araferi maqvs sapasuxo.
u c x o e l i. ratom ar scem pasuxs TiToeul SekiTxvas cal-
calke da ar aanalizeb Sedegebs?
T e e t e t o s i. marTals ambob.
u c x o e l i. Tu ginda, davuSvaT, rom isini amboben, [TiTqos]
arafers araferTan urTierTobis aranairi Zala ara aqvs.92 ase xom
moZraoba da dgoma veranairad ver eziareba arsebobas?
T e e t e t o s i. vera.
u c x o e l i. maS, amaTgan raime iarsebebs arsebobasTan kavSiris
gareSe?
T e e t e t o s i. ver iarsebebs.
u c x o e l i. amas rom daveTanxmeT, maSinve yvelaferi Tavdayira
dadga, rogorc Cans, imaTTvisac, vinc yvelafers moZravad Tvlis da
imaTTvisac, vinc yvelafers, rogorc erTians, uZravad miiCnevs;
imaTTvisac ki, vinc ambobs, rom arsebulebi ideebis Sesabamisad
arseboben da yovelTvis Tavisi Tavis igiveobrivni arian. radgan yvela
maTgani arsebobas ukavSirebs: erTni rodesac amboben, rom yvelaferi
WeSmaritad moZraobs, sxvebi ki, rom WeSmaritad mdgomia.
T e e t e t o s i. swored asea.
u c x o e l i. isinic, vinc xan yvelafers aerTebs, xan ki _ yofs,
iqneba es erTSi SeerTeba da Semdgom erTis usazRvrod dayofa Tu
gansazRvrul elementebad dayofa da Semdeg maTi erTad Sekreba, _ sul
erTia, dauSveben, rom es monacvleobiT xdeba Tu yovelTvis, _ am
yvelafriT mainc verafers ityvian, Tuki ar arsebobs aranairi Sereva.93
T e e t e t o s i. marTalia.
215
u c x o e l i. xolo yvelaze sasaciloni isini iqnebodnen,
romlebic saerTod ar uSveben, rom sagani gansxvavebulTan ziarebis
Sedegad gansxvavebulad iwodebodes.94
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. iZulebuli arian yvelaferTan mimarTebaSi
gamoiyenon sityvebi: ,,arseboba”, ,,calke”, ,,sxvebi”, ,,Tavis TavSi” da
aTasi sxva. da raki Zala ar SeswevT, Tavi Seikavon da TavianT
msjelobebSi ar warmoTqvan es sityvebi, ar sWirdebaT sxva
mamxilebeli, aramed, rogorc amboben, maT hyavT Sinauri mteri da
mowinaaRmdege, romelsac xetialisas Tan daatareben da romelic
Signidan gamoscems xmas, rogorc ucnauri evriklesi95.
T e e t e t o s i. zustad da marTebulad laparakob.
u c x o e l i. magram rogor iqneba saqme, Tuki davuSvebT, rom
yvelafers aqvs erTmaneTTan urTierTobis Zala?
T e e t e t o s i. magis uaryofa mec ki SemiZlia.
u c x o e l i. rogor?
T e e t e t o s i. erTmaneTTan urTierToba rom hqonodaT,
moZraoba sruliad gaCerdeboda da, piriqiT, dgoma amoZravdeboda.96
u c x o e l i. magram didi aucileblobiT xom SeuZlebelia
moZraobis gaCereba da dgomis amoZraveba?
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. rCeba mxolod mesame [SesaZlebloba].
T e e t e t o s i. diax.
u c x o e l i. aucilebelia, amaTgan romeliRac erTi iyos: an
yvelafers unda surdes Sereva, an _ arafers, an _ zogs surdes, zogs
ki _ara.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. aRmoCnda, rom aqedan ori SeuZlebelia.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. visac surs, sworad upasuxos, darCenil mesames
dauSvebs.
216
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. roca zogs surs Sereva, zogs ki _ ara, TiTqmis ise
xdeba, rogorc asoebs mosdis, zogi erTmaneTs Seewyoba, zogi ki _
ara.97
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. xmovnebi sxva asoebisagan gamoirCevian imiT, rom,
rogorc SemakavSirebelni, yvelafers msWvalaven. SeuZlebelia,
romelime maTganis gareSe erTi aso meores Seewyos.98
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. yvelam icis, romel asos romelTan SeuZlia
dakavSireba Tu xelovneba sWirdeba mas, vinc apirebs amis saTanadod
gakeTebas?
T e e t e t o s i. xelovneba sWirdeba.
u c x o e l i. romeli?
T e e t e t o s i. gramatikis.
u c x o e l i. maS, ra? maRal da dabal bgerebTan dakavSirebiTac
ase araa? vinc imis Secnobis xelovnebas flobs, romeli bgerebi
erwymian erTmaneTs da romlebi _ ara, musikosia, vinc [amas] ver
Seicnobs, is ar aris musikosi.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. sxva xelovnebebsa da imasTan dakavSirebiT, rac
xelovnebas moklebulia, amgvar [gansxvavebas] aRmovaCenT.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. maS, radgan SevTanxmdiT, rom gvarebic99 zustad ase
ereva erTmaneTs, xom aucilebelia, rom raRac codnis gamoyenebiT
msjelobdes is, vinc apirebs aRmoaCinos, romeli gvari romels
eTanxmeba da romeli romels ar iRebs? aseve, yovelTvis aqvT Tu ara
[gvarebs] erTmaneTSi raRac kavSiri ise, rom Sereva SeZlon da, piriqiT,
dayofisas Tu aris maTSi dayofis mizezebi?
T e e t e t o s i. rogor ar sWirdeba codna da, albaT, udidesi
[codnac sWirdeba].
217
u c x o e l i. ra vuwodoT, Teetetos, axla mas? zevsis
gulisaTvis, CvenTvis SeumCnevlad Tavisufal [moqalaqeTa] codnas xom
ar wavawydiT da sofistis Ziebisas jer filosofosi xom ar
aRmovaCineT?100
T e e t e t o s i. ras ambob?
u c x o e l i. rodesac gvarebis mixedviT vyofT, aseve, rodesac
igiveobrivi saxe gansxvavebulad ar migvaCnia, xolo gansxvavebuli saxe
ki _ igiveobrivad, gana ar vityviT, rom es dialeqtikis codnaa?
T e e t e t o s i. vityviT.
u c x o e l i. vinc amis gakeTebas SeZlebs, is kargad ganasxvavebs
mravlisagan erT ideas, yovelmxriv ganfenils, romelSic TiToeuli
[idea] cal-calke imyofeba, aseve _ mraval erTmaneTisagan gansxvavebul
ideas, romlebic erTis mieraa moculi. agreTve, roca erTi idea
erTianad mravalTanaa SeerTebuli, da mravali idea erTmaneTisagan
sruliad gancalkevebuli. is, Tu rogor SeuZlia TiToeuls
erTimeoresTan urTierToba da rogor _ ara, aris gvarebad dayofis
codna.
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. dileqtikas, vfiqrob, mxolod imas miakuTvneb, vinc
wmindad101 da samarTlianad filosofosobs.
T e e t e t o s i. rogor SeiZleba sxvas miakuTvno?
u c x o e l i. filosofoss aseT adgilas aRmovaCenT axlac da
Semdegac, Tuki mis Ziebas SevudgebiT.102 da Tumca, misi bolomde
Secnoba rTulia, sofistTan dakavSirebuli sirTule sul sxva saxisaa,
vidre es.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. [sofisti] ararsebulis wyvdiadSi garbis,
gamocdilebiT Seereva mas da am adgilis sibnelis gamo rTuli
Sesacnobia. xom asea?
T e e t e t o s i. ase Cans.
218
u c x o e l i. filosofoss ki, romelic arsebulis ideas mudam
gansjiT udgeba, piriqiT, advilad ver ixilav am adgilis
brwyinvalebis gamo. umravlesobis sulis Tvalebs xom ar SeuZlia
RvTaebrivis Semecneba.
T e e t e t o s i. esec winaze aranakleb damajereblad
gamoiyureba.
u c x o e l i. maS, Tu survili geqneba, [filosofoss] male ufro
naTlad ganvixilavT.103 rac Seexeba sofists, cxadia, mas Tavi ar unda
davaneboT, sanam saTanadod ar gamovikvlevT.
T e e t e t o s i. mSvenivrad Tqvi.
u c x o e l i. Cven SevTanxmdiT, rom zogierT gvars surs
erTmaneTTan urTierToba, zogs ki _ ara; zogs _ cotasTan, zogs _
bevrTan, zogs ki yovelTvis yovelgvari Seferxebis gareSe yvelasTan
aqvs urTierToba. amis Semdeg erTad wavwioT win msjeloba ise, rom
yvela saxe ki ar gamovikvlioT da simravlis gamo davibneT, aramed is
[saxeebi] amovirCioT, romlebic ufro mniSvnelovnad iTvleba.
Tavdapirvelad ganvixiloT, rogoria TiToeuli maTgani, Semdeg _
erTmaneTTan urTierTobis ra Zala aqvT da Tu mTeli sizustiT ver
CavwvdebiT arsebulsa da ararsebuls, ise mainc ar davrCeT, rom misi
raime ganmarteba ar davadginoT, Tuki kvleva amis saSualebas mogvcems.
iqneb uvnebelni gadavurCeT Cvensave gancxadebas, rom ararsebuli
WeSmaritad arsebulia.
T e e t e t o s i. asea saWiro.
u c x o e l i. gvarebidan udidesni, romlebsac axla ganvixilavT
aris: Tavad arsebuli, dgoma da moZraoba.
T e e t e t o s i. swored asea.
u c x o e l i. amaTgan orze vambobT, rom erTmaneTs ar ereva.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. arsebuli ki orives ereva. orive xom rogorRac
arsebobs.
T e e t e t o s i. rogor ara?
219
u c x o e l i. eseni samia.
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. TiToeuli sxva orisgan gansxvavebuli da Tavisi
Tavis igiveobrivia.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. ra vuwodeT amgvarad axla igiveobasa da sxvaobas?
es raRac ori gvaria, im samisagan gansxvavebuli, romelic
aucileblobiT mudam maT Seereva? maS, unda vikvlioT xuTi gvari, da
ara sami. iqneb, ver vamCnevT da igiveobasa da sxvaobas romelime
maTgans vuwodebT?
T e e t e t o s i. SesaZloa.
u c x o e l i. moZraoba da dgoma xom arc igiveobaa da arc
sxvaoba?
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. is, rasac moZraobasa da dgomaze saerTos
vityodiT, amaTgan arc erTi araa.104
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. ase moZraoba gaCerdeba da dgoma amoZravdeba. am
oridan, romelic ar unda iyos, oriveSi rom iqneba, gansxvavebuls
aiZulebs Tavisi bunebis sapirispirod gadaiqces, radgan sapirispiros
eziareba.
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. orive eziareba igiveobasac da sxvaobasac.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. arc moZraobaze ar unda vTqvaT, rom igiveobaa an
sxvaoba da arc _ dgomaze.
T e e t e t o s i. ara.
u c x o e l i. xom ar unda vifiqroT, rom arsebuli da
igiveobrivi erTi ramea?
T e e t e t o s i. SesaZloa.
220
u c x o e l i. magram Tu arsebuli da igiveobrivi gansxvavebuls
arafers aRniSnavs, maSin, roca vambobT, rom moZraoba da dgoma _
orive arsebobs, ase orives movixseniebT rogorc arsebuls,
igiveobrivs.
T e e t e t o s i. magram es SeuZlebelia.
u c x o e l i. amgvarad, SeuZlebelia, rom arsebuli da
igiveobrivi erTi iyos.
T e e t e t o s i. TiTqmis.
u c x o e l i. sam saxesTan erTad meoTxec xom ar davuSvaT _
igiveoba?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. maS, sxvaoba mexuTe [saxed] unda CavTvaloT, ara? an,
iqneb, is da arsebuli erTi gvaris or saxelad miviCnioT?
T e e t e t o s i. SesaZloa.
u c x o e l i. vfiqrob, dameTanxmebi, Tu arsebulTagan zogi Tavis
TavSi arsebuls gulisxmobs, zogi ki _ mudam sxvasTan mimarTebaSi
arsebuls.
T e e t e t o s i. ratomac ara?
u c x o e l i. gansxvavebuli ki mudam sxvis mimarT aris aseTi,
xom asea?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. ase ar iqneboda, arsebuli da gansxvavebuli
saerTod rom ar gansxvavdebodnen; magram gansxvavebuli orive saxes
rom eziarebodes, rogorc arsebuli, maSin gansxvavebulTagan erTi ram
ar iqneboda gansxvavebulis mimarT gansxvavebuli. axla ki martivad
gamogvivida, rom is, rac gansxvavebulia, aucileblad gansxvavebulis
mimarTaa gansxvavebuli.
T e e t e t o s i. rogorc aris, ise ambob.
u c x o e l i. im saxeebSi, romlebic avirCieT, mexuTed
gansxvavebulis buneba unda CavTvaloT.
T e e t e t o s i. ki.
221
u c x o e l i. imasac vityviT, rom [gansxvavebuli] yvela sxva
gvars gaivlis. radgan TiToeuli gvari Tavisi bunebiT ki ar aris
sxvebisagan gansxvavebuli, aramed imitom, rom gansxvavebulis ideas
eziareba.
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. saTiTaod Tu aviRebdiT, am xuT gvarTan
dakavSirebiT, ase vityodiT.105
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. pirveli, rom moZraoba sruliad gansxvavebulia
dgomisagan. Tu rogor vTqvaT?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. maSasadame, is ar aris dgoma.
T e e t e t o s i. aranairad.
u c x o e l i. magram arsebobs arsebulTan ziarebis gamo.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. aseve moZraoba igiveobrivisagan gansxvavebulia.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. maS, ar aris igiveobrivi.
T e e t e t o s i. marTlac.
u c x o l i. magram is igiveobrivi imitom iyo, rom yvelaferi
eziareboda igiveobrivs.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. unda daeTanxmo, rom moZraoba aris igiveobrivic da
araigiveobrivic da ar unda daibne. roca vTqviT, rom is igiveobrivicaa
da araigiveobrivic, ar gviTqvams [rom aris] erTnairi, aramed roca
igiveobrivs vuwodebT, amas vambobT igiveobrivTan ziarebis gamo, anu
sakuTari Tavis mimarT, xolo araigiveobrivs vambobT, piriqiT, _
gansxvavebulTan kavSiris gamo, risi meSveobiTac, igiveobrividan
gamoyofisas [moZraoba] igiveobrivi ki ar iqneba, aramed gansxvavebuli
da, amdenad, WeSmaritad kvlav araigiveobrivad CaiTvleba.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
222
u c x o e l i. Tavad moZraoba ramenairad uZraobas rom
eziarebodes, araferi iqneboda imaSi uCveulo, rom misTvis uZravi
gvewodebina.
T e e t e t o s i. yvelaze swori iqneba, Tu SevTanxmdebiT, rom
zog gvars surs erTmaneTTan ziareba, zogs ki _ ara.
u c x o e l i. ai, amis mtkicebamde Cven ufro adre mivediT, roca
vasabuTebdiT, rom es bunebiTaa ase.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. kidev erTxel vTqvaT: moZraoba gansxvavebulisagan
gansxvavebulia, iseve, rogorc igiveobrivisa da dgomisagan?
T e e t e t o s i. aucileblad.
u c x o e l i. am msjelobis mixedviT, is rogorRac
gansxvavebulic aris da [imavdroulad] arc aris.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. amis Semdeg ra? imas vityviT, rom [moZraoba] sami
gvarisagan gansxvavebulia, meoTxesgan ki _ ara, maSin, roca
SevTanxmdiT, rom is gvarebi, romelTa kvlevac miznad davisaxeT,
xuTia?
T e e t e t o s i. rogor? SeuZlebelia, ukve aRmoCenil
raodenobaze naklebi vaRiaroT.
u c x o e l i. maS, uSiSrad unda vibrZoloT da vTqvaT, rom
moZraoba arsebulisagan gansxvavebulia?
T e e t e t o s i. rac SeiZleba uSiSrad.
u c x o e l i. gana naTeli araa, rom moZraoba, WeSmaritad,
ararsebulicaa da arsebulic, radgan arsebobas eziareba?
T e e t e t o s i. sruliad naTelia.
u c x o e l i. maS, ararsebuli aucileblobiT moZraobasac
ukavSirdeba da yvela sxva gvarsac. yvelaferSi myofi gansxvavebulis
buneba, romelic yovelives arsebulisgan gansxvavebulad aqcevs,
amgvarad maT ararsebulebad xdis. [zemoTqmulis] Tanaxmad, yvelaferi
223
SeiZleba miviCnioT ararsebulad da, piriqiT, arsebulad, radgan
arsebobas eziareba.
T e e t e t o s i. rogorc Cans, asea.
u c x o e l i. TiToeul saxes arsebulisa da ararsebulis
usazRvro simravle ukavSirdeba.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. amgvarad, unda iTqvas, rom Tavad arsebulic sxva
saxeebisagan gansxvavebulia.
T e e t e t o s i. aucileblad.
u c x o e l i. ese igi, ramdenadac arseboben sxva rameebi,
imdenadve ar arsebobs arsebuli. radgan is ar aris sxva rameebi, Tavad
igi aris erTi da sxva rameebi ar aris usazRvro raodenobis.
T e e t e t o s i. TiTqmis asea.
u c x o e l i. ase rom, es ar unda iyos samwuxaro, raki gvarebs
bunebiT mosdgamT erTmaneTTan urTierToba. Tu vinme amas ar eTanxmeba,
jer wina sityvebSi gadagvarwmunos, Semdeg ki _ momdevnoSi.
T e e t e t o s i. samarTlianad ambob.
u c x o e l i. axla esec vnaxoT.
T e e t e t o s i. ra?
u c x o l i. roca vambobT ararsebuls, rogorc Cans, arsebulis
sapirispiro rames ki ar vgulisxmobT, aramed mxolod misgan
gansxvavebuls.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. roca raimes vuwodebT ,,ara dids”, maSin am
gamoTqmiT, fiqrob, rom raRac pataras ufro vgulisxmobT, vidre
tols?
T e e t e t o s i. da ratom?
u c x o e l i. nu daveTanxmebiT, roca ityvian, rom uaryofa
sawinaaRmdegos niSnavs; mxolod imas daveTanxmoT, rom ,,ara”106 niSnavs
raRac gansxvavebuls im saxelTagan, romlebic mas mosdevs an, ufro
224
sworad, gansxvavebuls im saganTagan, romelTac miemarTeba saxelebi,
romlebsac gamoTqvamen uaryofis Semdeg.
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. Tu Senc ase fiqrob, amazec davfiqrdeT.
T e e t e t o s i. raze?
u c x o e l i. gansxvavebulis buneba me danawevrebulad meCveneba
iseve, rogorc codna.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. isic rogorRac erTia, magram misi TiToeuli
nawili, romelic raRacas ukavSirdeba, gamoyofilia da raRac
sakuTari saxeli aqvs. amitomac saubroben mraval xelovnebasa da
codnaze.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. gansxvavebulis bunebac erTia da mis nawilebsac
aseTi Tviseba aqvT.
T e e t e t o s i. SesaZloa, magram rogor ganvsazRvroT?
u c x o e l i. gansxvavebulis romelime nawili mSveniers xom ar
upirispirdeba?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ras vityviT, usaxeloa igi, Tu aqvs raime saxeli?
T e e t e t o s i. aqvs. is, rasac yovelTvis ,,ara mSveniers”
vuwodebT, sxva arafrisgan araa gansxvavebuli, Tu ara mSvenieris
bunebisa.
u c x o e l i. modi, axla es miTxari!
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. gamodis, rom ,,ara mSvenieri” aris arsebulTa
romeliRac erTi gvarisgan gamoyofili da kvlav arsebulTagan
romeliRac gvarisadmi dapirispirebuli ram?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. rogorc Cans, ise gamovida, rom “ara mSvenieri”
aris arsebulTan dapirispirebuli arsebuli.
225
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. da ra? Cveni am msjelobis Tanaxmad, mSvenieri
metad miekuTvneba arsebuls, “ara mSvenieri” ki _ naklebad?
T e e t e t o s i. aranairad.
u c x o e l i. unda vTqvaT, rom “ara didi” da “didi” erTnairad
arsebobs?
T e e t e t o s i. erTnairad.
u c x o e l i. usamarTloc xom samarTlianis igiveobrivad unda
davadginoT im TvalsazrisiT, rom arc erTi ar arsebobs meoreze
naklebad?
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. sxvebzec ase vityviT, radgan aRmoCnda, rom
gansxvavebuli Tavisi bunebiT arsebulTa Sorisaa. Tuki is arsebobs,
aucilebelia, rom misi nawilebic aranakleb arsebulebad miviCnioT.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. rogorc Cans, dapirispireba gansxvavebulis nawilis
bunebisa da arsebulis bunebisa, rodesac isini erTmaneTs
upirispirdebian, aranaklebi arsebobaa, vidre Tavad arsebuli, Tu
SeiZleba ase iTqvas, radgan igi arsebulis sawinaaRmdegos ki ar
niSnavs, aramed mxolod misgan gansxvavebuls.
T e e t e t o s i. sruliad naTelia.
u c x o e l i. ra vuwodoT mas?
T e e t e t o s i. cxadia, swored is aris ararsebuli, rasac
sofistis gamo vikvlevdiT.
u c x o e l i. rogorc aRniSne, is, albaT, sxva rameze metad ar
aris moklebuli arsebobas; da ukve gabedulad unda iTqvas, rom
ararsebuls aucileblobiT aqvs Tavisi buneba, da rogorc didi iyo
didi, mSvenieri _ mSvenieri, ara didi _ ara didi, ara mSvenieri _ ara
mSvenieri, amgvaradve, ararsebuli aris ararsebuli, romelic mravali
arsebulis erT-erTi saxea. an, iqneb, masTan dakavSirebiT mainc raime
eWvi gvaqvs, Teetetos?
226
T e e t e t o s i. araviTari.
u c x o e l i. ici, rom saerTod ar davujereT parmenidesiseul
akrZalvas?
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. kvlevisas ise win wavediT, rom mas imaze meti
davumtkiceT, vidre neba dagvrTo.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. man xom sadRac Tqva:
,,es arsad arasodes ase ar aris, rom ararsebuli arsebobdes,
amitom, Sen, kvlevisas amgvar gzas aaride goneba.”
T e e t e t o s i. namdvilad ase Tqva.
u c x o e l i. Cven ki ara marto aRmovaCineT, rom ararsebuli
arsebobs, aramed is saxec gamovikvlieT, romelsac igi ekuTvnis.
aRmovaCineT, rom gansxvavebulis buneba arsebobs da igi
danawevrebulia yvela arsebulSi, romelTac erTimeoresTan aqvT
urTierToba da imis Tqma gavbedeT, rom swored arsebulTan
dapirispirebuli gansxvavebulis bunebis TiToeuli nawili aris
WeSmaritad ararsebuli.
T e e t e t o s i. ucxoelo, vfiqrob, rom Zalianac sworad
vTqviT.
u c x o e l i. nuravin ityvis Cvenze, rom arsebulis sapirispirod
ararsebulis warmoCeniT, imis Tqmas vbedavT, rom is arsebobs. didi
xania davanebeT Tavi imas, rac arsebulis sapirispiroa _ arsebobs is
Tu ara, aqvs sazrisi Tu sruliad uazroa. imaSi ki, rac axla vTqviT,
Tu ra aris ararsebuli, gvamxilos vinmem da dagvarwmunos, rom kargad
ar vTqviT, Tu ara da, sanam amis gakeTeba ar SeuZlia, igive unda Tqvas,
rasac Cven vambobT:107 Mrom gvarebi erTmaneTs erevian, rom arsebuli da
gansxvavebuli aRwevs yvelaferSi da erTimeoreSic; gansxvavebuli,
romelic arsebuls eziareba, am ziarebis gamo arsebobs, Tumca is ar
aris, rasac eziareba, aramed _ gansxvavebuli. da raki arsebulisagan
gansxvavebulia, cxadia, aucileblad ararsebulia. meore mxriv,
227
arsebuli, romelic gansxvavebulTan aris naziarebi, sxva gvarebisagan
gansxvavebuli iqneba da, rogorc yvela maTganisgan gansxvavebuli, arc
TiToeuli maTgani cal-calke da arc yvela erTad aRebuli, sakuTari
Tavis garda. ase rom, aTasobiT SemTxvevaSi arsebuli udavod ar
arsebobs da sxva yvelaferic cal-calke an erTianad, xan arsebobs, xan
ki _ ara.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. Tu vinmes ar sjera am winaaRmdegobebis, Tavad
ganixilos da imaze ukeTesad Tqvas, vidre axla iTqva. Tu raRac
rTuls Caifiqrebs da uxaria, rom msjelobas xan erT mxares
gadaisvris, xan _ meore mxares, is didad Rirebul saqmes ar akeTebs,
rasac axlandeli msjelobac adasturebs. amis aRmoCena arc
gonebamaxviluria da arc rTuli, is ki rTulic aris da imavdroulad
mSvenieric.
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. rac uwin iTqva: rom daanebo Tavi aseT rameebs,
rogorc iolad dasaZlevs da SegeZlos, mihyve naTqvams da saTiTaod
amxilo, roca vinme imaze, rac gansxvavebulia, ityvis, rom is rogorRac
igiveobrivia da imaze ki, rac igiveobrivia _ gansxvavebuliao. imis
gancxadeba, rom igiveobrivi rogorRac gansxvavebulia, xolo
gansxvavebuli _ igiveobrivi, didi _ mcire, msgavsi _ ara msgavsi, da
amgvarad msjelobebSi mudmivad winaaRmdegobebis aRmoCenisagan
sixaruli, ar aris WeSmariti mxileba.108 cxadia, aseTi vinme axalbedaa,
romelic es-esaa Seexo arsebuls.
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. Zvirfaso, yvelafris yvelafrisagan gamoyofis
mcdeloba gaumarTlebeli da Tan sruliad gaunaTlebeli da
arafilosofosi kacis maxasiaTebelia.109
T e e t e t o s i. aba ra?
228
u c x o e l i. yvelafris yvelafrisagan gamoyofa nebismieri
msjelobis saboloo ganadgurebaa.110 Cveni msjeloba xom ideebis
erTmaneTTan dakavSirebiT warmoiSoba.
T e e t e t o s i. WeSmaritad.
u c x o e l i. daakvirdi, rogor droulad SevebrZoleT axla
aseT xalxs da vaiZuleT daeSvaT, rom erTi [idea] meores Seereva.
T e e t e t o s i. rasTan dakavSirebiT?
u c x o e l i. msjeloba CvenTvis raRac erTi gvaria
arsebulTagan. [msjelobas] Tu movakldebodiT, rac mTavaria,
filosofiasac davSordebodiT. axla imazec unda SevTanxmdeT, Tu ra
aris msjeloba. is Tu wagverTmeva, an saerTod ar iarsebebs, Cven
verafers vityviT. wagverTmeva im SemTxvevaSi, Tu daveTanxmebiT, rom
araferi arafers aranairad ar Seereva.111
T e e t e t o s i. marTlac asea. magram ver gamigia, ratom unda
SevTanxmdeT axla msjelobasTan dakavSirebiT.
u c x o e l i. iqneb, ase rom mihyve, ufro advilad gaigo.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. ararsebuli Cven erT-erT gvarad mogvevlina,
romelic yvela arsebulSia ganTesili.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. amis Semdeg unda ganvixiloT, Seereva Tu ara igi
azrsa da saubars.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. Tu is amaT ar Seereva, aucileblad yvelaferi
WeSmariti iqneba, xolo Tu Seereva _ azric mcdari gaxdeba da
msjelobac. ifiqro da ilaparako ararsebulze _ swored esaa tyuili,
romelic azrovnebasa da saubarSi Cndeba.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. Tu tyuili arsebobs, arsebobs motyuebac.
T e e t e t o s i. ki.
229
u c x o e l i. Tu arsebobs motyueba, yvelaferi aucileblad
gamosaxulebebiT, xatebiTa da moCvenebebiT iqneba savse.
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. sofistis Sesaxeb vTqviT, rom igi rogorRac am
adgilas daimala, Tumca saerTod uaryofda tyuilis arsebobas: rom
TiTqos ararsebulis Sesaxeb arc aravin fiqrobs, arc laparakobs da
rom igi arsebuls aranairad ar eziareba.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. axla ki aRmoCnda, rom ararsebuli arsebuls
eziareba. ase rom, albaT, amasTan dakavSirebiT aRar ikamaTebs. Tumca,
savaraudod, ityvis, rom zogi saxe eziareba ararsebuls, zogi ki _ ara,
xolo saubari da azri im [saxeebs] miekuTvneba, romlebic ar
eziarebian. amitom, kvlav ikamaTebs, rom ar arsebobs gamosaxulebebisa
da moCvenebebis Seqmnis xelovneba, romelSic is, Cveni azriT, imyofeba,
radganac azrs da msjelobas ar aqvs kavSiri ararsebulTan. xolo,
ramdenadac ar arsebobs amgvari kavSiri, saerTod ar arsebobs
tyuilic. amitom, jer unda gamovikvlioT, ra aris saubari, azri da
warmodgena, raTa, roca gavarkvevT, davinaxoT maTi kavSiri
ararsebulTan. amas rom davinaxavT, davamtkicebT, rom tyuili
arsebobs, xolo roca davamtkicebT, mas sofists davukavSirebT, Tuki
is damnaSavea, an gavuSvebT da sxva gvarSi movZebniT.
T e e t e t o s i. ucxoelo, rogorc Cans, dasawyisSi WeSmaritad
iTqva sofistis Sesaxeb, rom rTulad mosaxelTebeli gvaria. emCneva,
uamravi barieri aqvs112 da roca romelimes win wamowevs, aucileblad
jer is unda daZlio, sanam Tavad [sofistTan] mixval. axlaxan Zlivs
gadavlaxeT is barieri, TiTqos ararsebuli ar arsebobs da sxva
SemogvTavaza. unda davumtkicoT, rom tyuili arsebobs msjelobebsa da
azrebSi. amis Semdeg, albaT, sxva [barieri] iqneba, Semdeg _ kidev sxva,
da, rogorc Cans, dasasruli arasodes gamoCndeba.
u c x o e l i. Teetetos, visac SeuZlia cotaTi mainc waiwios win,
man unda gabedos amis gakeTeba. vinc am [dros] suliT daecema, sxva
230
rames rogorRa gaakeTebs? is an verafers daZlevs am
winaaRmdegobebidan, anda sulac ukan daixevs. andazisa ar iyos, aseTi,
albaT, verasodes aiRebs qalaqs. axla ki, Zvirfaso, mas Semdeg, rac
gadavlaxeT is [barieri], razec Sen laparakob, Cven aRebuli unda
gvqondes udidesi kedeli, sxvebi ufro martivi da nakleb
mniSvnelovania.
T e e t e t o s i. kargad ambob.
u c x o e l i. Tavdapirvelad, rogorc axlaxan iTqva, saubari da
azri aviRoT, raTa ufro zustad gaverkvaT: exeba Tu ara maT
ararsebuli, Tu orive sruliad WeSmaritia da arc erTi arasodes araa
mcdari?
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. modi, rogorc ideebsa da asoebze visaubreT,
saxelebic ise ganvixiloT, radgan daaxloebiT aseve warmoCndeba,
rasac axla vikvlevT.
T e e t e t o s i. ras unda davukvirdeT saxelebTan dakavSirebiT?
u c x o e l i. yvela Seewyoba erTmaneTs Tu arc erTi? Tu zogs
surs es da zogs _ ara?
T e e t e t o s i. cxadia, zogs surs [saxelis Sewyoba], zogs ki _
ara.
u c x o e l i. Sen ambob, rom romlebic TanmimdevrobiT
gamoiTqmian da raRacas gamoxataven, erTmaneTs ewyobian, xolo
romelTa Tanmimdevrobac arafers niSnavs _ ar ewyobian?
T e e t e t o s i. rogor? ras gulisxmob?
u c x o e l i. imas, rac, megona, rom miiRe da daeTanxme. Cven xom
gvaqvs arsebobis xmiT gamoxatvis ori gvari?113
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. erTs hqvia saxelebi, meores _ zmnebi.114
T e e t e t o s i. gviambe TiToeulis Sesaxeb!
u c x o e l i. moqmedebis gamomxatvels zmnas vuwodebT.
T e e t e t o s i. ki.
231
u c x o e l i. xolo, imaT bgeriT aRniSvnas, romlebic
moqmedebebs axorcieleben, saxeli ewodeba.
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. arc mxolod saxelebis TanmimdevrobiT CamoTvla
araa saubari da arc piriqiT _ saxelebis gareSe zmnebisa.115
T e e t e t o s i. es ver gavige.
u c x o e l i. cxadia, weRan rom dameTanxme, raRac sxva gegona. is
mindoda meTqva, rom am [sityvebis] aseTi TanmimdevrobiT gamoTqma araa
saubari.
T e e t e t o s i. ratom?
u c x o e l i. ,,midis”, ,,mirbis”, ,,sZinavs” da sxva aseTebi,
romlebic qmedebas aRniSnavs, zmnebia. Tu vinme amaT am TanmimdevrobiT
gamoTqvams, is ver Seadgens saubars.
T e e t e t o s i. marTlac da rogor Seadgens?
u c x o e l i. aseve, Tu vinme ityvis ,,lomi”, ,,iremi”, ,,cxeni”, da
agreTve [CamoTvlis] saxelebs, romlebic imas aRniSnaven, vinc
moqmedebs, am TanmimdevrobiTac ver Sedgeba saubari. amgvarad, es
naTqvami arc qmedebas, arc ara qmedebas, arc arsebulis, arc
ararsebulis arsebobas ar gamoxatavs, sanam vinme saxelebs zmnebs ar
Seuwyobs. maSin Seewyoba da pirvelive Serwyma myisve warmoSobs
saubars, romelic saubrebs Soris pirveli da yvelaze moklea.
T e e t e t o s i. amiT risi Tqma ginda?
u c x o e l i. roca vinme warmoTqvams: ,,adamiani swavlobs”, xom
ityvi, rom es pirveli da yvelaze mokle winadadebaa?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. cxadia, es arsebuls exeba raRacnairad, rac an
awmyoSi xdeba, an warsulSi moxda, an momavalSi moxdeba, da ara marto
saxels arqmevs, aramed raRac sxvasac aRwevs, roca zmnebs saxelebs
uxamebs. amitomac vambobT, rom is ara marto saxels arqmevs, aramed
laparakobs da saxelebis amgvar wyobas vuwodeT metyveleba.
T e e t e t o s i. namdvilad.
232
u c x o e l i. iseve, rogorc zogierTi sagani ewyoba erTmaneTs,
zogi ki _ ara, aseve bgeriT aRniSvnaSic zogi ar ewyoba, zogi ki _
ewyoba da qmnis metyvelebas.
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. erTi detalic aris.
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. roca arsebobs metyveleba, is aucileblad raRacis
Sesaxebaa, sxvagvarad SeuZlebelia.116
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. Tavadac xom raRac Tvisebis mqone unda iyos?
T e e t e t o s i. rogor ara?
u c x o e l i. sakuTar Tavsac mivaqcioT yuradReba.
T e e t e t o s i. es namdvilad saWiroa.
u c x o e l i. me Sens [gasagonad] warmovTqvam winadadebas,
romelic sagansa da qmedebas daakavSirebs saxelisa da zmnis meSveobiT,
Sen ki miTxari, raze iqneba saubari!
T e e t e t o s i. ase moviqcevi SeZlebisdagvarad.
u c x o e l i. ,,Teetetosi zis.” grZeli winadadeba xom ar aris?
T e e t e t o s i. ara, zomieria.
u c x o e l i. Sen unda Tqva, vis Sesaxebaa da rasTanaa
dakavSirebuli.
T e e t e t o s i. cxadia, rom Cemzea da me mexeba.
u c x o e l i. amaze raRas ityvi?
T e e t e t o s i. raze?
u c x o e l i. ,,Teetetosi, romelsac me vesaubrebi, dafrinavs.”
T e e t e t o s i. amazec, sxvas verafers ityvi garda imisa, rom
Cemzea da me mexeba.
u c x o e l i. imasac vambobT, rom yoveli winadadeba aucileblad
raime Tvisebis mqone unda iyos.
T e e t e t o s i. ki.
233
u c x o e l i. unda vTqvaT, am [ori winadadebidan] romeli
rogoria.
T e e t e t o s i. erTi _ mcdari, meore _ WeSmariti.
u c x o e l i. amaTgan erTi _ WeSmariti _ Senze arsebuls ise
gadmogvcems, rogorc aris.
T e e t e t o s i. aba ra?
u c x o e l i. tyuili ki _ arsebulisgan gansxvavebuls.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. ararsebulze ise laparakobs, rogorc arsebulze.
T e e t e t o s i. TiTqmis.
u c x o e l i. yovel SemTxvevaSi saubrobs Sen Sesaxeb [SenTan
dakavSirebuli] arsebulisagan gansxvavebul arsebulze. yvelaferTan
dakavSirebiT xom vambobdiT, rom mravali ram arsebulia, mravali ki _
ararsebuli.
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o e l i. meore winadadeba, romelic Sen gexeba, metyvelebis
Cveneuli ganmartebidan gamomdinare, aucileblad erT-erTi yvelaze
mokle unda iyos.
T e e t e t o s i. amaze xom axlaxan SevTanxmdiT.
u c x o e l i. agreTve, is raRacis Sesaxeb unda iyos.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. Tu es Sen Sesaxeb araa, maSin arc sxva vinmeze
iqneba.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. arafris Sesaxeb rom yofiliyo, saerTod ar
iqneboda winadadeba. Cven xom warmovaCineT, rom SeuZlebelia
winadadeba arafris Sesaxeb winadadeba iyos.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. roca Sen Sesaxeb gansxvavebuli isea naTqvami,
rogorc igiveobrivi, xolo ararsebuli _ rogorc arsebuli, Cans, rom
234
saxelebisa da zmnebisagan warmoqmnili amgvari kombinacia WeSmaritad
mcdari metyvelebaa117.
T e e t e t o s i. sruli WeSmaritebaa.
u c x o e l i. maS ra? nuTu ukve cxadi araa, rom rogorc mcdari,
ise WeSmariti fiqri, mosazreba da warmodgena _ TiToeuli maTgani
Cvens sulebSi warmoiSoba?
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. ufro advilad gaigeb, Tuki jer imas mixvdebi, ras
warmoadgens TiToeuli maTgani da ra ganasxvavebs maT erTmaneTisgan.
T e e t e t o s i. Sen oRondac miTxari!
u c x o e l i. fiqri da metyveleba gana erTi da igive ar aris?
oRond Cven xom fiqrs vuwodebT sulSi sakuTar TavTan dialogs,
romelic uxmod mimdinareobs?118
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. piridan amosul bgeraTa nakads ki metyveleba hqvia.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. isic viciT, rom metyvelebaSi arsebobs...
T e e t e t o s i. ra?
u c x o e l i. mtkiceba da uaryofa.
T e e t e t o s i. viciT.
u c x o e l i. roca [mtkiceba da uaryofa] sulSi uxmod, fiqriT
xdeba, nuTu gaqvs raime sxva saxeli amisaTvis, Tu ara mosazreba?
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. roca ase xdeba ara TavisTavad, aramed SegrZnebebis
saSualebiT, aseT gancdas marTlac sxva ra vuwodoT, Tu ara
warmodgena?
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. amgvarad, Tu arsebobs WeSmariti da mcdari
metyveleba, xolo fiqri sulis sakuTar TavTan dialogi aRmoCnda,
mosazreba _ fiqris gasruleba, is ki, razec vambobT ,,Cans” _
SegrZnebebisa da mosazrebis narevi, maSin, ramdenadac es yvelaferi
235
metyvelebis monaTesavea, aucilebelia maTgan zogierTi zogjer
mcdaric iyos.
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. xvdebi, rom mcdari mosazreba da metyveleba ufro
adre aRmovaCineT, vidre velodiT? Cven ki, amas rom vikvlevdiT,
gveSinoda, saerTod dausrulebel saqmes ar mivdgomodiT.
T e e t e t o s i. vxvdebi.
u c x o e l i. danarCen [sakiTxebTan] dakavSirebiTac nu davecemiT
suliT. mas Semdeg, rac es gavarkvieT, gavixsenoT wina dayofa saxeebis
mixedviT.
T e e t e t o s i. romeli?
u c x o e l i. Cven xom gamovyaviT gamosaxulebaTa Seqmnis ori
[saxis] xelovneba _ xatebisa da moCvenebebis Semqmneli?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. isic vTqviT, rom ar vicodiT, romlisTvis
migvekuTvnebina sofisti.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. roca aseTi dabneulebi viyaviT, ufro didi
wyvdiadi Camowva _ Tavi iCina metyvelebam, romelmac yvelaferi uaryo,
TiTqos saerTod ar arsebobs arc xati, arc gamosaxuleba, arc
moCveneba da, amdenad, arsad arasodes aranairi tyuili ar arsebobs.119
T e e t e t o s i. marTals ambob.
u c x o e l i. axla ki, roca aRmoCnda, rom arsebobs mcdari
metyveleba da, Sesabamisad, mcdari mosazreba, imis daSvebac SeiZleba,
rom arsebobs arsebulis mibaZvebic, da rom amgvari ganwyobidan
warmoiSoba motyuebis xelovneba.
T e e t e t o s i. SeiZleba.
u c x o e l i. xolo is, rom sofisti am oridan erT-erTs
ekuTvnis, amaze ki ukve SevTanxmdiT.
T e e t e t o s i. ki.
236
u c x o e l i. axla vcadoT winamdebare gvari orad gavyoT da mis
marjvena ganayofs mivyveT, romelic sofistTan iqneba kavSirSi, sanam
ar CamovaSorebT yvelafer saerTos sxvasTan, mas sakuTar bunebas ar
davutovebT da jer CvenTvis ar gamovaaSkaravebT mas, xolo Semdeg
maTTvis, vinc bunebiT axlosaa aseT meTodTan.
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. xom imiT daviwyeT, rom gamovyaviT SemoqmedebiTi da
mopovebiTi xelovneba?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. [sofisti] xom mopovebiTi xelovnebis, nadirobis,
Sejibrebis, vaWrobis da sxva aseT saxeebSi warmogviCnda?
T e e t e t o s i. zustad asea.
u c x o el i. axla ki, radgan baZvis xelovnebaSia moqceuli, jer
SemoqmedebiTi xelovneba unda gavyoT orad. mibaZvac xom erTgvari
Semoqmedebaa, gamosaxulebebis mibaZvas vgulisxmobT da ara Tavad
sagnebs. xom asea?
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
u c x o e l i. jer gamovyoT SemoqmedebiTi xelovnebis ori
nawili.
T e e t e t o s i. romlebi?
u c x o e l i. RvTaebrivi da adamianuri.
T e e t e t o s i. jer ver gavige.
u c x o e l i. Tuki gavixsenebT, rac dasawyisSi iTqva,
SemoqmedebiTi xelovneba aris yvela is SesaZlebloba, romelic imis
warmoSobis mizezia, rac adre ar arsebobda.
T e e t e t o s i. gvaxsovs.
u c x o e l i. nuTu vityviT, rom yoveli mokvdavi, cxoveli da
mcenare, romelic miwaze TesliT an fesviT aRmocendeba, aseve miwaSi
arsebuli usulo, galRobili da gaulRobeli sxeulebi, romlebic
adre ar iyo, mogvianebiT warmoiSva vinme sxvisgan da ara Semoqmedi
RmerTisgan? Tu umravlesobis mtkicebebsa da sityvebs daveyrdnoT?
237
T e e t e t o s i. romlebs?
u c x o e l i. rom aseTebs buneba raRac TavisTavadi mizeziT
Sobs da gonebis gareSe aRmoacenebs. Tu gonebiTa da RvTaebrivi
codniT RmerTisgan warmoiSoba?
T e e t e t o s i. me, SesaZloa, asakis gamo azrs vicvli, magram
axla, roca giyureb, vxvdebi, rom Sen amaT RmerTisgan warmoSobilad
Tvli da mec ase mimaCnia.
u c x o e l i. mSvenieria, Teetetos! rom gvefiqra, rom Sen cota
xnis Semdeg sxvagvarad moazrovneTa Soris aRmoCndebodi, axlave
aucileblad vecdebodiT damajerebeli msjelobiT dagverwmunebine.
magram, ramdenadac Seni buneba vici, is Cveni sityvebis gareSec
miubrundeba imas, rac, rogorc axla ambob, mas izidavs. amdenad, Tavs
daganebeb, radgan es drois zedmetad xarjva iqneba. rac bunebis
Seqmnilad iTvleba, RvTaebrivi xelovnebiT iqmneba, rac adamianebis
mier _ adamianuriT. am msjelobis Tanaxmad ki ori SemoqmedebiTi gvari
arsebobs: adamianuri da RvTaebrivi.
T e e t e t o s i. marTalia.
u c x o e l i. axla TiToeuli maTgani kidev orad dayavi.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. rogorc maSin yofdi SemoqmedebiTi xelovnebis
TiToeul nawils siganeze, axla sigrZeze dayavi.
T e e t e t o s i. dae, ase daiyos.
u c x o e l i. amgvarad, oTxi nawili warmoiSoba: ori CvenTan
dakavSirebuli _ adamianuri da oric RmerTTan _ RvTaebrivi.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. sxvanairadac arian dayofilni: TiToeuli naxevris
erTi nawili Tavad SemoqmedebiTia, darCenil ors ki yvelaze ukeT
gamosaxulebaTa Seqmnis [xelovneba] SeiZleba vuwodoT. amis Tanaxmad,
SemoqmedebiTi xelovneba kidev orad iyofa.
T e e t e t o s i. Tqvi, TiToeuli maTgani rogor iyofa.
238
u c x o e l i. viciT, rom Cvenc, sxva suliernic da isic, risganac
yvelaferi bunebrivi warmoiSva, rogoricaa cecxli, wyali da
yvelaferi maTi monaTesave, RmerTis warmoSobilia da TiToeuli
maTgani manve Seqmna. ase ar aris?
T e e t e t o s i. asea.
u c x o e l i. xolo TiToeul maTgans Tan gamosaxulebebi
dahyveba da ara Tavad sagnebi, romlebic aseve RvTaebrivi saSualebiT
aris Seqmnili.
T e e t e t o s i. romlebi?
u c x o e l i. isini, romlebic sizmrebSia da isinic, romlebic
dRisiT TavisTavad warmoqmnil moCvenebebadaa cnobili: Crdilebi,
roca cecxlTan sibnele Cndeba, ormagi moCvenebebi, rodesac Suqi _
sakuTari da sxvisi _ brwyinvale da gluv saganze erTmaneTs xvdeba da
qmnis saxes, romelic winandeli, Cveuli iersaxis sapirispiro
SegrZnebas warmoSobs.
T e e t e t o s i. es aris RvTaebrivi Semoqmedebis ori qmnileba:
Tavad is da misi Tanamdevi gamosaxuleba.
u c x o e l i. rac Seexeba Cvens xelovnebas, ar vityviT, rom is
mSeneblobis xelovnebiT qmnis erT saxls, mxatvrobiT ki _ raRac sxva
[saxls], adamianis sizmris msgavss, romelic iqmneba maTTvis, vinc
fxizlobs?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. asevea sxvebTan dakavSirebiTac: Cveni SemoqmedebiTi
xelovnebac ormagia da orad iyofa: namdvili sagnis Semqmnel da
gamosaxulebaTa Semqmnel xelovnebad.
T e e t e t o s i. axla ukeT gavige da vuSveb, rom arsebobs
SemoqmedebiTi xelovnebis ori ormagi saxe: erTi adamianurad da
RvTaebrivad iyofa, meore ki, imis mixedviT, Tavad arsebuls qmnis Tu
mis msgavs rames.
u c x o e l i. gavixsenoT, rom gamosaxulebaTa Seqmnis xelovnebis
erTi nawili xatebis, meore ki _ moCvenebaTa Seqmnis xelovneba unda
239
yofiliyo, Tuki aRmoCndeboda, rom tyuili namdvilad tyuilia da
bunebiT igi arsebulTagania.
T e e t e t o s i. ase iyo.
u c x o e l i. gana ase ar aRmoCnda? amis gamo axla eWvgareSe
unda CaiTvalos, rom arsebobs am xelovnebis ori saxe?
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. moCvenebaTa Seqmnis xelovnebac orad gavyoT.
T e e t e t o s i. rogor?
u c x o e l i. erTi sxvadasxva iaraRis daxmarebiT iqmneba, meore
ki maSin, roca is, vinc qmnis moCvenebebs, Tavad iyenebs sakuTar Tavs
iaraRad.
T e e t e t o s i.L ras ambob?
u c x o e l i. vgulisxmob imas, rom moCvenebaTa Seqmnis
xelovnebis im nawils baZva ewodeba, roca vinme cdilobs Tavisi
sxeuliT Sens sxeulTan, an xmiT _ Sens xmasTan msgavseba aCvenos120.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. gamovyoT igi da mas vuwodoT baZvis xelovneba
(mimetika). sxva yvelafers ki, Tavi davaneboT, raki daviRaleT; sxvam
mouyaros Tavi da Sesaferisi saxelic daarqvas.
T e e t e t o s i. dae, erTi gamovyoT da meore ki sxvas
gadavabaroT.
u c x o e l i. esec ormagad unda miviCnioT, Teetetos. daukvirdi,
ratom?
T e e t e t o s i. Tqvi.
u c x o e l i. mimbaZvelTagan zogierTma icis, ras baZavs, rodesac
amas akeTebs, zogma ki _ ara. codnasa da ucodinrobas Soris arsebul
gansxvavebaze ufro did gansxvavebad sxva ra SeiZleba CaiTvalos?
T e e t e t o s i. araferi.
u c x o e l i. maS, axlaxan rac iTqva, mcodneTa baZva ar iyo?
radgan, mxolod is mogbaZavs, vinc icis Seni saxe da gicnobs Sen.
T e e t e t o s i. aba rogor?
240
u c x o e l i. rac Seexeba samarTlianobis da, mTlianobaSi,
saTnoebis saxes, gana yvela, vinc ar icnobs, magram raRac warmodgena
mainc aqvs masze, ar ecdeba, gamoavlinos is, rac hgonia, rom masSia, da
rac SeiZleba ukeT mibaZos mas saqmiTac da sityviTac?
T e e t e t o s i. bevri moiqceva ase.
u c x o e l i. magram, gana yvela damarcxdeba sakuTari Tavis
samarTlianad warmoCenisas, rodesac aseTi srulebiT ar aris? Tu
mTlianad amis sapirispiro ram xdeba?
T e e t e t o s i. sruliad [sapirispiro].
u c x o e l i. aseTi ucodinari mimbaZveli, vfiqrob, rom mcodne
[mimbaZvelis] sapirispirod unda CavTvaloT.
T e e t e t o s i. ki.
u c x o e l i. maS, saidan moitans vinme TiToeuli maTganisaTvis
Sesaferis saxels? cxadia, es rTulia da amitom Cvens winamorbedebs,
rogorc Cans, gvarebis saxeebad dayofa raRac mocaleobad da
uazrobad eCvenebodaT da aravin arafris dayofas ar cdilobda. amis
gamo saxelebis siuxvis aucileblobac ar iyo. Tumca, ufro
gabeduladac rom vTqvaT, SexedulebasTan dakavSirebul baZvas,
garCevis mizniT, SexedulebiT baZva vuwodoT, codnasTan
dakavSirebuls ki _ mecnieruli baZva.
T e e t e t o s i. iyos ase.
u c x o e l i. cxadia, pirveli unda gamoviyenoT, radgan sofisti
mimbaZvelebs miekuTvneba da ara mcodneebs.
T e e t e t o s i. namdvilad.
u c x o e l i. SexedulebiT mimbaZveli ise ganvixiloT, rogorc
rkinas sinjaven, mTelia Tu raime [bzari] aqvs.
T e e t e t o s i. vnaxoT.
u c x o e l i. aqvs da Zalian bevric, radgan am mimbaZvelTagan
erTi moyeyeCoa, romelic fiqrobs, rom icis is, ris Sesaxebac mxolod
warmodgena gaaCnia. meoris ieri ki, Tumca msjelobisas bevr rames mied-
241
moedeba, eWvsa da imis SiSs iwvevs, rom ar icis is, razec sxvasTan
mcodnis saxes iRebs.
T e e t e t o s i. ra Tqma unda, Sens mier dasaxelebuli orive
gvari arsebobs.
u c x o e l i. xom ar davuSvaT, rom erTi martivi mimbaZvelia,
meore ki _ faruli, ironiuli?
T e e t e t o s i. Cans, asea.
u c x o e l i. misi gvari erTad miviCnioT Tu orad?
T e e t e t o s i. Sen TviTon naxe.
u c x o e l i. vxedav da me orad meCveneba: erTs SeuZlia sajarod,
xalxis winaSe grZeli sityvebiT TvalTmaqcoba, meore ki mokle
sityvebiT kerZo saubarSi Tanamosaubres aiZulebs, sakuTar Tavs
SeewinaaRmdegos.
T e e t e t o s i. savsebiT marTals ambob.
u c x o e l i. rad CavTvaloT es uxvsityviani? politikosad Tu
saxalxo oratorad?
T e e t e t o s i. saxalxo oratorad.
u c x o e l i. meores ra vuwodoT? brZeni Tu sofisti?
T e e t e t o s i. SeuZlebelia, brZeni vuwodoT, raki ucodinrad
CavTvaleT. radgan brZens baZavs, cxadia, rom misi misgavsebuli saxeli
unda ewodos da ukve TiTqmis mivxvdi, rom mas yvela TvalsazrisiT
WeSmaritad sofisti unda davarqvaT.
u c x o e l i. rogorc adre, xom ar SevadginoT misi saxeli, misi
Semadgeneli nawilebis gaerTianebiT bolodan dasawyisamde?
T e e t e t o s i. ra Tqma unda.
u c x o e l i. [sofistika] aris mowinaaRmdegis damabneveli
xelovneba, romelic ganekuTvneba SexedulebiT baZvis ironiul nawils,
es ki _ rogorc moCvenebaTa Seqmnis xelovneba _ gamosaxulebaTa
Seqmnis xelovnebis [nawilia], romelic ara RvTaebrivi, aramed
adamianuria, ganisazRvreba msjelobebiT da mefokuseobis nawilia. da
242
ai, vinc ityvis, rom ,,am modgmisa da sisxlisaa” namdvili sofisti,
rogorc Cans, is savsebiT marTali iqneba.
T e e t e t o s i. namdvilad asea.
1 saubaria dialog “TeetetosSi” gadmocemul Sexvedraze, romelSic
monawileobdnen Teodorosi, Teetetosi da sokrate.
2 parmenidesi (daaxloebiT Zv. w. 500 wlis farglebSi) – Zveli berZeni
filosofosi, romelic moRvaweobda eleaSi. igi aris e. w. eleaturi skolis
fuZemdebeli. parmenidesi iTvleboda logikuri azrovnebis simbolod. misi
logika efuZneboda Semdeg debulebas: Tuki WeSmaritia mtkiceba, rom arsi
aris, SeuZlebelia aseve WeSmariti iyos mtkiceba: arsi ar aris.
3 zenoni – eleaturi skolis warmomadgeneli. parmenidesis moswavle da
megobari.
4 Sdr. ,,odisea”, IX, 271 da XVII, 483-487.
5 Sdr. iqve, XVII, 485-487.
6 dialog “timeosSic” sokrate saubrobs sofistebis filosofosebisa da
politikosebisagan gamijvnis aucileblobis Sesaxeb, radgan sofistebic
mogzauroben qalaqidan qalaqSi, gamocdilni arian mWevrmetyvelebaSi (Ti. 19
e – 20 b). amrigad, sakvlevi aris sami ram: sofisti, politikosi, filosofosi.
sofisti ganxilulia am dialogSi, politikosi – nawarmoebSi „politikosi“.
filosofosi, iTvleba, rom unda ganxiluliyo calke dialogSi
„filosofosi“, Tumca platons ar dauweria aseTi nawarmoebi.
7 berZeni mTargmneli mocemul konteqstSi xmarobs termin „monovlogo~“
(monologi) da amiT TiTqos xazs usvams monologisa da dialogis
meTodebis antonimiurobas. analogiuria ingliseli mTargmnelis midgomac.
igi mimarTavs terminebs „continuous speech“ (gangrZobiTi msjeloba) da „method
of dialogue“ (dialogis meTodi). originalSi ki arc erTi es termini ar aris
gamoyenebuli.
243
8 rodesac stumari saubrobs, imperfeqtumSi igulisxmebian parmenidesi,
zenoni da maTi mimdevrebi. msjeloba saubris meTods gulisxmobs.
9 aq laparakia Tanamosaubris xasiaTis mixedviT saubris agebaze.
10 aq es utyvi personaJi, Teetetosis megobari, saubarSi ar ereva. mas
vxvdebiT „TeetetosSic“ (Tht. 147 d) da ,,politikosSic” (Plt. 257 d).
11 saubaria kvlevis meTodze. ,,menonSi” (75 a) sokrate menons sTavazobs jer
figura gansazRvros, sanam gansazRvravdes siqveles, rac misTvis varjiSi
iqneba. igive meTodia ,,saxelmwifoSi” (368 d), im gansxvavebiT, rom iq
savarjiSod ufro didi modelia aRebuli.
12 amis Semdeg gamoyenebulia diqotomiuri principi. diqotomia (Sdr.
,,saxelmwifo”, 302 e) miznad isaxavs ufro metad klasifikacias, vidre
definicias. is aris Tanamimdevruli gamoricxvis meTodi.
13 mogvyavs Zveli berZnulis zusti, pwkareduli Targmani: ei[~ oujsivan a[gein _
arsebobaSi moyvana.
14 am definiciisaTvis Sdr. ,,nadimi” (205 b - c).15 Zvel berZnul termins mevro~ vTargmniT rogorc „saxeobas“.
16 Zvel berZnul termins lovgo~ vTargmniT rogorc „arss“.
17 Sdr. aqve, 218 c da yuradsaRebi msjeloba VII werilSi (342 b - 343 d).
18 “sofistSi“ gamoiyeneba ori, erTmaneTTan semantikurad axlos mdgomi
termini: aJlieutikhv da aJspalieutikhv. orive terminis safuZvelia Zveli
berZnuli sityva a{l~ _ zRva, wyali. ajspaleutikhv _ zusti etimologia
daudgenelia. platoni mas xumrobiT ukavSirebs ,,zemoT aqaCvas” ukavSirebs
(ajnaspa`n), xolo hesioxiosis Tanaxmad, es termini SeiZleba daukavSirdes
sityvas a[spalo~, rac „Tevzs“ niSnavs. platonis mier warmodgenili
nadirobis klasifikaciis Targmnisas aJlieutikhv gadmogvaqvs rogorc
„Tevzaoba“, xolo aJspalieutikhv rogorc „TevzWera“ (Sdr. inglisuri: fishing -
angling, axali berZnuli: alieutikhv - elkoalieutikhv (terminis SerCevis dros
berZeni mTargmneli eyrdnoba platonis mier SemoTavazebul etimologias).
19 aq SeiniSneba platonis erTgvari sarkazmi da ironia. diqotomiis meTodi,
romelic misaRebia iseTi martivi terminis gansasazRvrad, rogoricaa
244
„meTevze“, sinamdvileSi gamousadegaria iseTi rTuli teqnikuri terminis
gansasazRvrad, rogoricaa „sofisti“. platoni seriozulad ar gamoiyenebda
„meTevzis“ kvlevis paradigmas „sofistis“ sakvlevad. swored am ironiis
gamo, moxvda omi da tirania nadirobis kategoriaSi, xolo codna da
xelovneba – vaWrobaSi. Tumca platonis am sarkazmsa da iumors miRma
ifareba misi „mecnieruli suli“. platoni ikvlevs, Tu rogoria ganxilul
sakiTxebTan dakavSirebiT umravlesobis azri da ra aris miRebuli
„sazogado WeSmaritebad“. aq SeiniSneba satirisa da mecnieruli kvlevis
erTgvari nazavi.
20 aq metaforulad aris miniSneba sofistebze, romlebic mdidari Wabukebis
swavlebiT irCenen Tavs.
21 „sofistSi“ moxseniebuli maamebloba, romelic “mzareulis gawafulobis”
msgavsia (Sdr. “Teetetosi” 173 e), mxolod nawilia gorgiasis oTxgvari
maameblobisa (Grg. 464 b – 466 a, 501 a – 503 a, 517 b – 522 e): mzareuloba,
parfiumeria, ritorika da sofistika. sofistika gamoyofilia
maameblobisagan, radganac is aswavlis fulis fasad. yvelaze metad
platons sofistikaSi swored misi oportunizmi sZuls (493 a - c).
22 sityva mousikhv aq gamoxatavs „Tavisufal mecnierebebs“ farTo gagebiT.
amgvari musiuri xelovnebis maswavleblebi bevrni iyvnen aTenSi, magram
isini metwilad ucxoelebi gaxldnen.
23 ix. ,,kanonebi” (Leg. 658 b-d), sadac xalxis gamrTobTa Soris dasaxelebulia
sakvirvelebaTa maCveneblebi (to;n ta; qauvmata ejpideiknuvntakomikosi, tragikosi,
rafsodi. qau`maxSirad aris Tojina an marioneti. ,,kanonebSi” (Leg. 644 e da
Smdg.) naTqvamia, rom Cven varT marionetebi, romlebsac RmerTebi ZafebiT
aTamaSeben. sakvirvelmoqmedTa xelobam STaagona platons gamoqvabulis
cnobili alegoria (Resp. 514 b).
24 es azri gavrcobilia “kanonebSi” (Nom. 731 a).
25 aRsaniSnavia, rom eristikas platoni xelovnebad miiCnevs.
245
26 ejristikh`~ o]n tevcnh~ - iseTi ”zedmeti” sityvebis gamoyeneba, rogoricaa am
SemTxvevaSi o]n, aris platonisaTvis damaxasiaTebeli gansakuTrebuli
stilis gamovlineba.
27 mosazreba, rom flosofia aris sulis ganwmenda, ukavSirdeba piTagorul
swavlebas da gvxvdeba “fedonSic” (Phd. 238 c - e), igive idea kavSirSia
mmarTvelobis codnasTan “politikosSi” (Pol. 239 d).
28 mocemul konteqstSi platoni iyenebs terminebs: balaneutikhv (meqisis
xelovneba), giatrikhv (eqimoba), spoggistikhv (RrubliT dabanis xelovneba),
farmakoposiva (wamlis damzadebis xelovneba). mniSvnelovania, rom TargmanSic
terminebi gadmotanil iqnas maqsimaluri sizustiT, raTa mkiTxvelisaTvis
mkafio gaxdes platonis mier SemoTavazebuli klasifikaciis principebi.
29 wamlis damzadebaze platoni msjelobs agreTve “saxelmwifoSi” (Resp. 407)
da “timeosSi” (Ti. 89 c-d).
30 e[k tino~ diafora`~ diafqoravn _ ase ikiTxeba es adgili yvela xelnawerSi,
garda galenosisa, sadac aris: diafqora`~ diaforavn.
31 ix. “kanonebi” (Nom. 860 d).
32 aq aris erTgvari sityvaTa TamaSi – parafrosuvnh miRebulia thn paravforon
suvnesin-dan. Sdr. ,,kratilosis” etimologiebs Soris sunievnai-s gagebas. esaa
sulis moZraoba, romelic saganTa moZraobas Seesabameba (411 e).
33 ix. “timeosi” (Ti. 86 d – 87 b). aRviraxsniloba anu “ajkolasiva” unda CavTvaloT
avadmyofobad da ara imad, rom adamians nebiT surs iyos boroti. siave,
erTi mxriv, aris memkvidreobiTi mis xasiaTTan erTad, meore mxriv ki, is
damZimebulia cudi aRzrdiT. amaze ufro metad pasuxismgebelni arian
mSoblebi da aRmzrdelebi. nacvlad imisa, rom vlanZRoT, aseTi adamiani
unda SevicodoT da gamovasworoT sxeulisa da gonebis swori
gajansaRebiT.
34 vinaidan dasja gulisxmobs raime mankierebis, naklis gamosworebas,
poinikh; tevcnh SeiZleba iTargmnos, rogorc gamosworebis xelovneba (Sdr.
inglisuri Targmani: corrective art).
35 Sdr. ,,Teetetosi” (Tht. 168 a, 210 c), ,,sokrates apologia” (Ap. 23 c).
246
36 saubaria mxilebis meTodze.
37 ase moixseniebdnen spars mefeebs, romelTa cxovreba da simdidre
iTvleboda adamianuri bednierebis simbolod.
38 amave sakiTxs exeba “saxelmwifo”, sadac xazgasmulia, rom msgavsebac
aranakleb damabnevelia, vidre gansxvaveba da es safrTxes mxolod imaTTvis
ar warmoadgens, vinc icis Sekreba (sunavgein) da dayofa (diairei`sqai) (Resp. 454
b).
39 keTilSobili sofistika anu mxilebis xelovneba garegnulad hgavs
Cveulebriv sofistikas, magram misgan gansxvavebiT, is WeSmariti sibrZnea.
termini doxosofiva gvxvdeba “filebosSic” (Phil. 49 a), xolo termini doxovsofo~
_ “fedonSi” (Phdr. 275 b).
40 amgvari andazebi platonTan xSirad gvxvdeba. kamaTsac brZolisa da
Sejibrebis xasiaTi aqvs (Resp. VIII 544 b; Leg. III 682 e).
41 Sdr. “timeosi” (Ti. 41 a), aristoteles “nikomaqosis eTika” (Eth. Nic. H, 7).
42 sofistTa dapirebebis Sesaxeb Sdr. ,,gorgiasi” (Grg. 456 b – c).
43 diogene laertelis cnobiT (IX, 55), protagorasi iTvleba avtorad
nawarmoebisa ,,Widaobis Sesaxeb”. mis ritorikul naSromebze migviTiTebs
platoni “fedrosSic” (Phdr. 267 c).
44 aq SeiniSneba erTgvari ironia. marTalia, axalgazrdebs bevrad ukeTesi
mxedveloba aqvT, vidre moxucebs, magram es saerTod ar niSnavs imas, rom
maT ukeT SeuZliaT rTul SekiTxvebze pasuxi.
45 Sdr. ,,gorgiasi” (Grg. 459 a - c), sadac naTqvamia, rom orators ar sWirdeba
codna, sakmarisia mxolod saubris codna. maT winaSe, romelTac ar ician,
is, ucodinari, ufro damajerebeli iqneba, vidre eqimi, romelmac icis.
46 Sdr. ,,saxelmwifo” (Resp. 596 a - 605 b), mimetikasTan dakavSirebiT.
47 aq moCvenebiTi codna dapirispirebulia WeSmaritebasTan, Tumca
imavdroulad termini gnwvmh dapirispirebulia terminTan ejpisthvmh, iseve
rogorc termini ajlhvqeia miemarTeba protagorasis ajlhvqeia-s.
48 Sdr. ,,saxelmwifo” 596 c.
247
49 platoni sofistebs iseT adamianebs uwodebs, romlebic floben baZvaze
dafuZnebul cru codnas. baZvaSi ki SeuZlebelia iyos raime saxis
WeSmariteba. am sakiTxze platoni detalurad msjelobs “saxelmwifoSi”,
sadac is ambobs, rom baZvis xelovneba Sorsaa WeSmaritebisgan (Resp. X 598 b).
mimbaZvels ar aqvs realuri codna, ratomaa raRac kargi an cudi, mas
SeuZlia mxolod imgvari saxiT mibaZva, rom kargad gamoCndes ucodinar
brboSi (Resp. X 602 b).
50 asakTan erTad mosazrebebis cvlilebaze Sdr. ,,kanonebi” (Leg. 888 a – b),
sadac naTqvamia, rom aRmzrdels surs axalgazrda kacs aaridos
imedgacrueba.
51 termini eijdwlopoiikhv aq aris sinonimi terminisa mimhtikhv.
52 Sdr. ,,kanonebi” (Leg. 698 c – d), sadac saubaria imaze, Tu rogor
atyvevebdnen eretrielebs, sparseTis mefis, dariosis, brZanebiT. mtrebi
ambobdnen, TiTqos sparsma jariskacebma mTeli eretria badiT SemosazRvres.
aseve Sdr. ,,meneqsene” (Men. 240 a – c). es ambavi ar ewinaaRmdegeba sxvagvar
axsnasac, romlis mixedviTac, aq SeiZleba sityvaTa TamaSi vivaraudoT:
basiliko;~ lovgo~, mefis ediqti, anu suverenuli goneba. omis, nadirobis saxeebi
da logikuri terminebi mTels dialogSi erTmaneTSia gadaxlarTuli.
53 igive fraza meordeba sofokles tragediaSi “oidiposi kolonosSi” (1024).
54 Sdr. ,,filebosi” (Phil. 41 c - 42 a), gansakuTrebiT ki ,,saxelmwifo” (Resp. 602 b
– d). xelovnebiT imitaciasa da WeSmaritebas Soris arsebuli gansxvavebis
saCveneblad aq CamoTvlilia mxedvelobis iluziebi. Cveni bunebis sisuste
aZlevs mefokuseebs TavianTi xelovnebis ganxorcielebis saSualebas. aseve
Sdr. ,,fedoni” (Phd. 69 b), ,,saxelmwifo” (Resp. 523 b), ,,parmenidesi” (Parm. 165 c),
,,Teetetosi” (Tht. 208 e), kritiasi” (Cri. 107 c), ,,kanonebi” (Leg. 663 c).
55 berZnul teqstSi aris eijkov~ da eijkwvn.
56 aristotele “metafizikaSi” (N, 1089 a) ambobs, rom platonisaTvis to; mh; o[n
niSnavs tyuils _ yeu`do~ da tyuilis bunebas.
57 aq igulisxmeba saubrebi da poema.
248
58 parmenidesis ,,bunebis Sesaxeb” B 7 D. Sdr. aristoteles ,,metafizika” (1089
a 2).59 es Teza warmodgenilia, rogorc braldebuli, romlis winaaRmdegac
mowmed gamodis parmenidesi. magram, rogorc sokrate ,,gorgiasSi” (Grg. 471 e -
472 d) warmoaCens, rac ar unda STambeWdavni iyvnen mowmeebi da avtoritetebi,
isini dasabuTebisaTvis ar gamodgebian.
60 platoni aq ganusazRvrelobiTi nacvalsaxelis orobiTi ricxvis formas
iyenebs _ tinev.
61 analogiuri msjeloba aris ,,saxelmwifoSi” (Resp. 478 b) da ,,TeetetosSi”
(Tht. 188 e - 189 a).
62 es aris dialogis erT-erTi sakvanZo adgili, sadac ukve iwyeba imis
xazgasma, rom arsebuli erTdroulad arsebobs kidec da arc arsebobs.
63 analogiuri CamonaTvali aris ,,saxelmwifoSi”: Crdilebi da
gamosaxulebebi wyalsa da sarkeSi (Resp. 510 a), qandakebebi qvasa da xeSi
(Resp. 515 a), naxatebi (Resp. 598 a). Teetetosis Secdoma imaSia, rom is
definiciis nacvlad yvelafer amas CamoTvlis. aseve Sdr. ,,Teetetosi” (Tht.
146 e, Menon 172 a).
64 Sdr. “Teetetosi” (Tht. 165 a - e).
65 Zveli berZnulis termini eijkwvn niSnavs xats da msgavss. vinaidan
qarTulSi “xatis” erT-erTi mniSvneloba “msgavsia”, Targmnisas viyenebT
swored “xats”, romelic imavdroulad SeiZleba gaazrebul iqnas rogorc
“msgavsi” (Sdr. “sofistis” inglisuri Targmani, sadac eijkwvn iTargmneba
rogorc likeness).
66 miniSneba miTologiur asTavian hidraze, romelic heraklem daamarcxa.
,,evTidemosSi” sokrate sofists hidras uwodebs (Euthd. 297 c).
67 parmenidesi aqac da Semdgomac ,,mamad” moixsenieba, radgan is eleelTa
skolis winamZRoli iyo.
68 aq platoni, msgavsad aristotelesi (Metaph. A, 6, 987 b), xazs usvams imas,
rom uwindel filosofiaSi dialeqtikas adgili ar hqonda.
249
69 rogorc fiqroben, aq igulisxmebian ionieli filosofosebi, romlebic
Tvlidnen, rom bunebaSi moqmedebs sami kosmogoniuri Zala: zevsi, qronosi
(cronov~) da miwa (cqoniva).
70 aq unda igulisxmebodnen naturfilosofosebi, romlebic yvelafris
sawyisad ”civisa” da ”cxelis” urTierTqmedebas miiCnevdnen.
71 qsenofanes kolofoneli (VI – V ss.) _ eleelTa skolis fuZemdebeli. misi
azriT, arsebuli erTiani, ucvleli, uZravi da SemosazRvrulia.
72 siciliel muzebSi igulisxmeba empedoklesi, romelsac ekuTvnis swavleba
siyvarulsa da borotebaze da romelic siyvaruls miiCnevda yvelafris
gamaerTianebel Zalad.
73 mkacr muzebSi igulisxmeba heraklitesi, romelic mamoZravebel Zalad
miiCnevda antinomiur wyvilebs, rogorebicaa ”mTeli” da ”aramTeli”,
”msgavsi” da ”aramsgavsi” d. a. S.
74 ix. parmenidesis ,,bunebis Sesaxeb” (28 B 8).
75 ix. ,,parmenidesis” meore hipoTeza (Parm. 145 a).
76 dasabuTeba midis via negationis meTodiT, rogorc ,,parmenidesis” pirveli
hipoTezisa (Parm. 137 c).
77 aq ironiulad aris gamoxatuli filosofiuri skolebis kamaTi, rogorc
olimpieli RmerTebisa da titanebis brZola hesiodes ,,TeogoniaSi” (674-719).
kinikosTa sensualizmi Sepirispirebulia megarelTa ukidures idealizmTan.
78 aq miwa da zeca erTmaneTTan dapirispirebulia da zeca moiazreba
uxilavad. “saxelmwifoSi” platoni zecas xilulis kategoriaSi aTavsebs
(Resp. 509 d).
79 Sdr. hesiodes “Teogonia” (675-715).
80 Sdr. “kanonebi” (Leg. 663 c).
81 ironiuli Sedareba miTologiur ,,spartebTan”, romlebic miwidan iSvnen,
kadmosis mier drakonis kbilebis daTesvis Sedegad. ,,romlebic Sva miwam” _
es aTenelebia, romelTa pirveli mefe kekropsi iyo ,,avtoxToni” (Tavad
Sobili miwidan), romelsac hqonda naxevrad _ adamianis, naxevrad _ gvelis
tani.
250
82 Sdr. is, rac ar SeiZleba iyos azrovnebis obieqti, ar arsebobs (Soph. 248
e) da, rac sruliad arsebulia, is mTlianad obieqtia (Resp. 477 a).
83 sityva ei\do~ am konteqstSi imis gamomxatvelia, rom aq xsenebuli
adamianebi sokratesTan axlos myofebad moiazrebian. eseni ar unda iyvnen
arc kinikosebi, arc kirenelebi. iTvleba, rom aq unda igulisxmebodnen
sokratelebi, romlebsac aqvT eleaturi da piTagoruli skolebis
zegavlena. imasTan dakavSirebiT, Tu vin igulisxmebian “ideaTa megobrebSi”,
arsebobs Semdegi mosazrebebi: 1. platoni, romelic gakritikebulia ucnobi
avtoris mier da es nawili araavTenturia (s. vindelbandi) an Tavad
platoni akritikebs sakuTar Tavs (l. gomperci, v. lutoslavski); 2.
platonikosebi, romlebic CamorCnen platons (p. natorpi, l. kempbeli); 3.
megarelebi (f. Slaiermaxeri, e. celeri, a. apelti); 4. piTagorelebi (i.
barneti); 5. eliselebi (J. diuseni). f. kornfordis azriT, aqac zogadad
unda igulisxmebodes yvela is idealisti, romelsac swams uxilavi,
noeturi samyaros arsebobisa.
84 rodesac ucxoeli gamoxatavs sakuTar Sexedulebebs, SesaZloa, isini mis
Tanamedrove eleatebs ekuTvnodes. xolo, rodesac platonis mimdevrebze
aris saubari, SesaZloa, aq ucxoeli Tavad platonis mosazrebebs
gamoTqvamdes.
85 Sdr. ,,gorgiasi” (Grg. 476 b da Smdg.). gancdisa da uZraobis opozicia
zemoTac igulisxmeba (Soph. 248 b - c) da pirdapir aris gamoTqmuli
,,TeetetosSi” (Tht. 156 a).
86 Sdr. ,,kratilosi” (Cra. 431 b - c), ,,fedrosi” (Phdr. 275 c).
87 saintereso adgilia bgerweris TvalsazrisiT: mhdeni; peri; mhdeno;~ ei\nai
mhdamou`.
88 Sdr. aristoteles ,,metafizika” (Metaph. 1012 b 23). es adgili sxvebTan
SedarebiT bundovania, gansakuTrebiT ki paraleli bavSvebTan. aq, albaT is
unda igulisxmebodes, rom rodesac filosofoss hkiTxav, arsebuli
moZravia Tu uZravi, is gipasuxebs – “orive”, rogorc amas akeTeben bavSvebi.
251
89 aq unda iyos miniSneba evklidesis gamonaTqvamze, rom “erTs sxvadasxva
saxels uwodeben”.
90 Sdr. aristoteles ,,fizika” (185 b 25).
91 aq miniSneba unda iyos antisTenesze, an Tu personalurad antisTenesze
ara, im adamianebze, romlebic ironiulad moixsenebian “evTidemosSi”.
92 saintereso adgilia bgerweris TvalsazrisiT: prw`ton mhdeni; mhde;n mhdemivan
duvnamin e[cein koinwniva~ eij~ mhdevn.
93 es adgili unda mianiSnebdes empedoklessa (ejn mevrei) da heraklitosze
(ajei;), maSin roca sityvebi ejx eJnov~ miemarTeba ufro adrindel ioniel
filosofosebs, rogoricaa anaqsimenesi.
94 aq platoni erTad krebs sam opozicias: moZraobasa da uZraobas, erTsa da
mravals, igivesa da sxvas, anu ,,Teetetoss”, ,,parmenidessa” da ,,sofists”.
95 misani, romelic Tavis Tavs TviTon uwinaswarmetyvelebda borotebas.
96 Sdr. plotinis ,,eneadebi” VI, 2, 7 .
97 asoebis analogia ix. atomistebTan, aristoteles ,,metafizikaSi” (Metaph.
985 b 15), ,,warmoSobisa da mospobis Sesaxeb” (315 b 6), ,,kratilosSi” (Cra. 393 d,
422 c – 426 d), ,,saxelmwifoSi” (Resp. 368 d), ,,filebosSi” (Phlb. 17 a – 18 e).
98 aq xmovnebi ganasaxierebs umaRles ideebs: arsebuli, igiveoba, sxva.
99 termini gevno~ xSirad gamoiyeneba termin ei\do~–is sapirispirod rogorc am
dialogSi, ise “parmenidesSi”, “filebosSi”, “kanonebsa” da “timeosSi”.
100 Sdr. “Teetetosi” (Tht. 172). miuxedavad imisa, rom ucxoeli ar
monawileobda wina dRes warmarTul dialogSi, aq miniSnebaa filosofosis
cxovrebaze, romelsac sokrate aRwers “TeetetosSi”.
101 kaqarmov~ - wminda, romelsac ar ereva arafilosofiuri ideebi. Sdr.
“fedoni” (Phd. 65 e, 67 a - b, 69 b).
102 miniSneba dialog “filosofosze”, romelsac wesiT unda Seejamebina
”sofistisa” da ”politikosis” Sedegebi. TumcaRa, fraza “Tuki mis Ziebas
SevudgebiT”, SesaZloa, migvaniSnebdes imaze, rom platoni amgvari dialogis
daweras ar apirebda.
252
103 aq Cans platonis ganzraxva daweros dialogi, romelSic warmogvidgens
filosofosis gansazRvrebas.
104 anu arc igiveobrivia, arc gansxvavebuli.
105 arsebulis es xuTi gvari mogvianebiT gadaiRo plotinosma, romelmac
Secvala umaRlesi WeSmaritebis gvarebis sistema da upiratesoba mianiWa am
5 gvars “filebosis” sammagi arsebulis gvarTan erTad. ix. plotinosis (E, b.
1, Z, b. 2)
106 Zveli berZnulis ori uaryofiTi nawilaki mhv da oujqarTulSi ,,ar”
nawilakad gadmodis.
107 amis Semdeg msjeloba warmoadgens dawyebuli diskusiis reziumes.
108 e. w. eristikosebi Tanamosaubreebs winaaRmdegobaSi agdebdnen,
amtkicebdnen ra, rom erTi da igive raRac erTdroulad arsebobs da ar
arsebobs. platonma gamoavlina amgvari winaaRmdegobebi, rac mogvianebiT
sofizmebis saxeliT gaxda cnobili.
109 ,,yvelafris yvelafrisagan gamoyofa” anu calkeuli cnebebiT operireba,
romelic saerTomde ar adis, damaxasiaTebeli iyo sofistebisaTvis,
romlebsac platoni ,,gaunaTleblebad” da ,,arafilosofosebad” miiCnevs.
110 es Sexeduleba aris mTeli dialogis gasaRebi. sofistis mTavari
maxasiaTebeli aris e. w. antilogika – uaryofis xelovneba. antilogikuri
dialeqtikis wyalobiT sofisti axerxebs Tavis daRwevas da ise damalvas,
rom ver gaarCio sad aris misi WeSmariti adgili.
111 saintereso adgilia bgerweris TvalsazrisiT: eij sunecwrhvsamen mhdemivan
ei\nai mei`xin mhdeni; pro;~ mhdevn.
112 platoni aq provblhma-s ormag mniSvnelobas iyenebs, erTi _ winaRoba,
meore _ dabrkoleba, barieri, romelic msjelobaSi Cndeba.
113 Sdr. ,,kratilosi” (Cra. 422 e - 423 e).
114 saxeli da zmna aq aris ara gramatikuli, aramed filosofiur-
dialeqtikuri dayofa moqmed pirad da moqmedebad. am ori komponentis
Serwyma qmnis metyvelebas. Sdr. ,,kratilosi” (Cra. 425 a, 431 b - c).
115 Sdr. aristoteles ,,kategoriebi” I A, 16-19, ,,hermenevtika” II, III Tavebi.
253
116 Sdr. “Teetetosi” (Tht. 160 a).
117 sityvaTa amgvari kavSirisaTvis Sdr. zemoT (Soph. 240 b, 254 d), ,,Teetetosi”
(Tht. 189 c - d).
118 azrovnebisa da azris amgvari definiciisaTvis Sdr. ,,Teetetosi” (Tht. 189 e
- 190 a).
119 saintereso adgilia bgerweris TvalsazrisiT: dia; to; mhdamw`~ mhdevpote
mhdamou` yeu`do~ ei\nai.
120 metyvelebaSi mimetikis Sesaxeb Sdr. “kratilosi” (Cra. 423 a-b).