LIETUVOS TSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ MOKSLO DARBAI, KALBOTYRA, IX, 1963

DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS SKAPIŠKIO TARMĖJE

E. EIDUKAITIENĖ

Darbe apsiribojama medžiaga, surinkta autorės gimtajame Totoriškio (to.to.-rl.ški.s)1 ir aplinkiniuose Čypelių (či.pę.-lai), Čypiškių (či'piške.s), Mituvos (mi-tuva), Totorių (to.to'fai), Vilniaus (vi.lnus), Žiogų (zo.gai) kaimuose. Aprašomoji tarmė pavadinta Skapiškio (sk5.piški.s) todėl, kad Skapiškio miestelis yra arti­miausias kultūrinis bei administracinis centras.

Trumpa tarmės charakteristika

§ 1. Svarb iaus ios fonet inės ypa tybės . Skapiškio tarmė priklauso aukš­taičiams rytiečiams, turintiems puntininkų, rotininkų ir dadininkų tarminių ypa­tybių. Tarmėje, kaip ir kitur puntininkuose, lk dvigarsiams am, an, em, en atliepia um, un, im, in, pvz.: kumpę.li.s ~ kampėlys, lun'da „landa", ti.mpa.~ tempė „guma", li.nkas ~ lenkas2; kaip ir kitur rotininkuose, lk kirčiuotiems negalūniniams a ir a kirčiuotuose tvirtapradžiuose ai, al, ar atliepia o., o.i, o.l, o.r, pvz.: p5.saka ~ pa­saka, vi.karas ~ vakaras, kro.pas ~ krapas, bo.ila. ~ bailė „baimė", našl5.iti.s ~ našlditys, ko.lnas ~ kalnas, ko.ltas, ko.rtis ~ kartis, šo.rka ~ šarka; kaip ir kitur dadininkuose, lk e ir ė prieš tolimesniame skiemenyje esantiems užpakalinės eilės balsiams atliepia a, pvz.: dd'da. ~ dedė, darbi'mata. ~ darbymetė, sasarū. ~ seserų, o.kmanu. „akmenų"; nekirčiuotiems lk šakniniams ir tiek kirčiuotiems, tiek ne­kirčiuotiems galūniniams ie, uo atliepia e., D., pvz.: pę.nę.lLs ~ pierielys, po.dę.-li.s ~ puodely s, šh.td.la. ~ šluotelė, pę.mo. ~ piemuo, saso. ~ sesuo, raumo. ~ raumuo.

§ 2. Balsių i lgumas . Trumpieji balsiai i, u kirčiuotoje pozicijoje, išskyrus galūnę, pailgėja iki pusilgių, pvz.: ki.ški.s ~ kiškys, mi.škas, kū.bilas. Ilgieji balsiai žodžio viduryje kirčiuotoje pozicijoje išlieka ilgi, nekirčiuoti ir absoliutinės galūnės kirčiuoti sutrumpėja iki pusilgių, pvz.: vi'ras ~ vyras, dū'mas, žū'sis. „žąsis", u.žo.-Id'li.s ~ ąžuolėly s, gaidzū. ~ gaidžių, sasarū. ~ seserų (bet aki' „akyje", širdi' „šir­dyje"), o.ki. ~ akį, vi.rę.li.s ~ vyrelys, du.mę.li.s ~ dūmelys, šo.ku. ~ šaką, vai 'ku. ~ vaiką.

1 Dabar Totoriškis vadinamas Švedūkalnio kaimu ir priklauso Skapiškio apylinkei, Rokiš­kio rajonui.

2 Pusilgiai balsiai žymimi taškeliu dešinėje pusėje žemai, pvz., a., e., L, u.; ilgi balsiai ir kir­čiuoti ilgi priebalsiai žymimi taškeliu dešinėje pusėje aukštai, pvz., a', e', i\ «", m', r.

50

§ 3. K i r t i s , p r i ega idė . Skapiškio tarmė priklauso sąlyginio kirčio ati­traukimo plotui. Kirtis atitraukiamas iš trumpos galūnės į ilgą šaknį, pvz.: bū'da „būda", jė'ga „jėga", diena, run'ka „ranka", pif'štus „pirštus".

Tarmė pažįsta 5 priegaidės: a) trumpinę — ('), b) tvirtapradę — ('), c) tvir-tagalę — (~), d) vidurinę — (f), e) kirstinę — ( z). Vidurinės priegaidės ženklas rašomas ant pailgėjusių trumpųjų balsių, o taip pat ant ilgųjų balsių bei dvibalsių ie, uo, kurių tvirtapradė ir tvirtagalė priegaidė tarmėje taip supanašėjusios, kad fak­tiškai nebeskiriamos, pvz.: li.že. ~ ližė, gegū.ta. ~ gegutė, daržę.li.s ~ darželys, su.-nd'nas ~ sūnėnas, do.nkepd'j ~ duonkepėj, ta.kmd'n ~ tėkmėn, abald'n „obelin", me.šli'nas ~ mėšlynas, makštį' ~ makšty, undeni' „vandeny", dunti's „dantyse", aki's ~ „akyse", bulbę.nd'kai ~ bulbienokai „bulvienokai", o.gę.no'jai ~ uogie­nojai, šienas, pienas, kuodas, šubli.s. Kirstinė priegaidė atliepia literatūrinės kalbos tvirtagalei priegaidei žodžio gale, pvz.: vaiku. ~ vaikų, lauku., padu. ~ pačių, sa.manū. ~ sėmenų, duktarū. ~ dukterų.

* * *

§ 4. Giminė . Daiktavardžiai Skapiškio tarmėje yra vyriškosios, moteriško­sios ir vadinamosios bendrosios giminės. Yra vyrų pavardžių, kurios, kaip ir lk, turi moteriškosios giminės daiktavardžiams būdingą galūnę: indrei'ka, indrd.la. ~ Indrelė, čei'ka, katd.la. ~ Katelė, ki'tra~Kytra, kro.vd. ~Kriove, mald.la. ~ Ma-lelė, raugo.la. ~ Raugale, spę.ti'la ~ Spietyla, stuoka, io'ba.

Pasitaiko daiktavardžių, kurie tarmėje gali būti tiek vyriškosios, tiek ir moteriškosios giminės, pvz.: pabali.s || pabąla, „pieva prie balos", pasublus || pa-sucla. „vieta po suolu", paū'kšti.s || paū'kšta., pū.srubli.s \\ pu.srubla., šū.ngri.bi.s || šū.ngri.ba..

Vadinamosios bendrosios giminės daiktavardžių nemaža. Šios giminės daž­niausiai yra o-kamieniai žodžiai, pvz.: aki.pla.ša, aki.žara, užuomarša, di.lba „di­delis nerangus žmogus", džū'sna, gvd'ra „nevikrus, apsnūdęs žmogus", Ugama, kerd'pla, kevo.rza „kas šlitiniuoja", kū.tva.la „labai netvarkingas, apsileidęs žmo­gus", kvai'ša, malatd „daug kalbąs žmogus", mū.rza, mušei'ka, nę.vala „netvarkin­gas žmogus", padd.uža, padro.ika „išdykęs, naktimis kas trankosi", pikcū.rna, pla-vd'sa „netvarkingas, netaupus", fd'gla „nerangus", sti.pana „sudžiūvęs, sublogęs žmogus", susna, taradei'ka „kas daug kalba", vo.lkata, vd'pla. Pasitaiko vienas kitas ir ė-kamienių, pvz., md'ma. ~ memė,pako.rtuva. „kas išdykęs, naktimis triukšmauja", spirge.ld. ~ spirgeli „labai nekantrus, skubąs žmogus". Kartais sutinkama ir a-ka-mienių, pvz., Id.užas „labai apsileidęs, netvarkingas žmogus".

Visi vadinamosios bendrosios giminės daiktavardžiai turi niekinamąją, menki­namąją reikšmę.

§ 5. Ska ič ius . Tarmėje, kaip ir lk, vartojami du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita. Dviskaitos lytis turi tik a, ia, u, iu ir priebalsinis vyr. g. kamienas. Vartojamas tik dviskaitos galininkas su skaitvardžiu du, dū.jai ir įvardžiu abu, abū.-du, pvz.: du klai'mu javu. sudę.gino.; pamacaū dū vi'ru atai'nunt; dū.jai vilku 6.šei macaū; vd.s dū.jai su'fu tur'guj par'dava.; dū tur'gu paf'šu. nepar'davau; abū.du sū'nu md'kslan išld.ida.; ataduok dū rublū, kur^sko'linai; jauni.kla. avd.la. dū.jai gę.fd'ku tū.fa; jau^dū spiecu pago.vo.m; po.^lin'tai dū.jai o.kmenu po.kiše.; mū.m dū šunit vil'kas nū.neše. .

51

Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai yra tokie pat, kaip ir lk. Kar­tais vienaskaitiniai pavartojami daugiskaitoje, ir atvirkščiai, pvz.: pb.grabu kę.tfas duonas kepsmd (laidotuvėms keturis kartus duoną kepsime), spi.rgo. nebd'rai vi.ralu aštri.nt'; bulbienu bli'nu daū'k td.uko. raVka; ję. no.veli'ku. Ib.šino. nebatū.fa.

Daiktavardžių linksniavimas

§ 6. L inksn ia i . Be septynių linksnių, vartojamų lk, tarmėje labai plačiai vartojamas aštuntasis — vidaus einamasis vietininkas (iliatyvas), pvz.: laukan, ke.lin, pievo.n, stalan, miškan, mę.din, sd.ujo.n, valdzd'n, akmenin, kelmuos, svecubs, dro'-ba.s, galvd's.

§ 7. K a m i e n a i . Tarmėje geriausiai išsilaikę a-, įa-, o-, įo- ir ė-kamieniai daik­tavardžiai. Ypač silpnas priebalsinis kamienas; daugelis linksnių formų pereina į kitus kamienus. Taip pat maža žodžių, kurie būtų išlaikę daugiau ar mažiau svei­ką i-, u-, iM-kamienių daiktavardžių linksniavimą. Plačiau kamienų mišimas bus aptariamas prie paradigmų.

§ 8. a- kamienas

Vienaskaita

V. vi'ras ri.ktas kę.lmas laū'kas K. vi'ro. rb.kto. kę.lmo. laū'ko. N. vi'ru ro.ktu kę.lmu laū'ku G. vi'ru. rb.ktu. kę.lmu. laū'ku. Įn. vl'ru raktu kę.lmu laū'ku Vt. ko'ti pif'šti kel'mi laū'ki 11. ko'tan pir'štan kelman laukan Š. vi'rai kę.lmai

Daugiskaita

V. vi'rai rd.ktai kelmai laukai K. vi'ru. rb.ktu. kelmu. lauku. N. vi'ro.m rb.ktd.m kelmo.m laukb.m G. vi'rus raktus kę.lmus laū'kus Įn. vi'rais ro.ktais kelmais laukais V t . \ 11. /

> kd.uh.s ko.lnj.s kelmuos laukuos

Dviskaita

G. dū vi'ru, kd'tu, kd.ulu, raktu, pir'štu, ko.lnu, kę.lmu

Pastabos. § 9. Vn. naud. galūnė -u; lk galūnė -ui tarmėje nepažįstama. Vn. naud.

galūnę -u turi visi vyr. g. daiktavardžiai. § 10. Tikriniai daiktavardžiai vn. šauksm. turi formantą -ai, pvz.: baltrū'nai,

janū'nai, jašū'nai, gailū'nai (pavardės), jo'nai, pd.trai „Petrai", lo.nginai (vardai). Pavardžių, vardų su priesagomis -{i)okas, -{i)ukas vn. šauksm. gali ir neturėti

52

jokios galūnės, pvz.: petfū.k, jo.nū.k, untand'k. Vienas kitas daugiaskiemenis tikri­nis daiktavardis vn. šauksm. gali būti pasakomas be galūnės, pvz., unto.n „Anta­nai", silva.str „Silvestrai". Yra vienas kitas žodis ir su galūne e, pvz., dieve, vai'ke, vaf'ge.

§ 11. Vn. viet. galūnė -i ( < in < eri). § 12. Vn. il. galūnė -an ( < *-and). Pilnesnė lytis su -ana nesutinkama. Toks

iliatyvas su atitinkamais kamiengaliniais balsiais yra ir visų kitų kamienų. § 13. Dg. naud. galūnė -o.m (ji yra apibendrinta pagal kirčiuotą galūnę) gali

būti kirčiuota ir nekirčiuota. Lk dg. naud. lytys su -s tarmėje nevartojamos. § 14. Dg. viet. yra be galūninio -e. § 15. Dg. il. nesiskiria nuo dg. viet., dg. šauksm. nuo dg. vard. § 16. Skirtingai nuo lk tarmėje a-kamieniai yra šie žodžiai: atd.sto.gai „atos­

togos", bri.ndulas „branduolys", garda'sai „gardėsiai", blakstienas „blakstiena", kulnas „kulnis", nū.maras „numeris", panū.kšlas „peniukšlis", pę.tai „pietūs, prš. šiaurė", sto.viias „statula", po.das „(kojos) pėda".

§ 17. ja- kamienas

Vienaskaita

V. kū.rmi.s kę.li.s kaf'šti.s arklus svę.Čas K. kū.rmo. kę.lo. kaf'šco. o.rklo. svę.co. N. kū.rmu kę.lu kar'šču o.rklu svę.cu G. kū.rmi. kę.li. kaf'šti. o.rkli. svę.Su. Įn. kū.rmu kelū kar'šču o.rklu svecū Vt. kę.li. kaf'šti. sto.bri' 11. kę.lin kaf'štin sto.brin Š. kū.rmi kę.li o.rkli || arklį. svę.Sau

V. bro'li.s bro.ll.s mę.di.s | mę.dzas K. bro'lo. mę.dzo. N. brd'lu mę.diu G. bro'li. mę.di. || mę.dzu. Įn. brd'lu medzū Vt. mę.di. \\ medi' II. mę.din \\ medin; mė.dzan \\ medzah Š. bro'li || bro.li.;

bro.laū \\ bro'l

Daugiskaita

V. kū.rmei kę.lei kaf'ščei arklei svečei K. kū.rmu. kę.lu. kaf'šcu. arklu. svecū. N. kū.rmo.m kę.h.m kaf'šco.m arklo.m sveco.m G. kū.rmus kėlūs kaf'šČus o.rklus svecūs Įn. kū.rmeis kę.leis kaf'ščeis arkleis svečeis Vt. 11. y > kę.h.s kaf'šco.s arkluos svečubs

š. kū.rmei arklei svečei

53

v . bro'lei \\ bro.lei mė.džei K. bro'lu. || bro.lū. mę.dzu. N. bro'h.m || bro.D.m mę.dh.m G. bro'lus medžūs Įn. brd'leis | | bro.leis mę.dzeis Vt. bro'lo.s | bro.Iuds 11. Š. bro'lei II bro.lei

mį.dŽo.s

Dviskaita

G. d& kū.rm'u, kelū, o.rkTu, sveSu, bro'lu, medzū

Pastabos. § 18. Vn. vard. turi dvi galūnes: -i's (kirčiuota), -i.s (nekirčiuota) ir -as (po

minkšto priebalsio). Galūnė -i.s yra be kirčio sutrumpėjusi senoji ilga galūnė. § 19. Vn. gal. -i. ~ -i, jei vn. vard. galūnė -i.s, -i's; -u. ~ -ą, jei vn. vard. ga­

lūnė -as (po minkšto priebalsio). § 20. Vn. viet. baritoninio kirčiavimo formos baigiasi oksitoninio — -i'.

Tokią pat galūnę turi i- ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai. § 21. Vn. šauksm. -r, -au (po minkšto priebalsio). Dažnai pasitaiko, kad

galūnė visai numetama, pvz.: bro'l, bro.la.l, do.bild'T ir kt. Galūnės priebalsis šiuo atveju visada minkštas.

§ 22. Vn. il. -in, -iri, jei vn. vard. galūnė -us, -i's; -an, -ari, jei vn. vard. -as (po minkšto priebalsio), plg. § 12.

§ 23. mę.di.s pažymi tebeaugantį, o mi.dzas — statybinę medžiagą ir tevar­tojamas tik vienaskaitoje, pvz.: prę. kę.to. vienas mę.di.s d.uga; pri.stas m5.no. mę.dias, vę.n^tik ę.glini.s; neba'rai pi.nigo. mę.diu pir'ktę.; vi.su. mę.diu. bai'gam suvęJtę..

§ 23. Dg. naud., il. plg. § 13, 15. § 24. Dg. šauksm. galūnė -ai, -ai (po minkšto priebalsio) sutampa su vardi­

ninku, plg. § 15. § 25. Tarmėje dažniau sutinkami šie j'a-kam. žodžiai: bo.li.s „balius", dugni.s

„dugnas", ramū.ni.s „ramunė", skri'beli.s „skrybėlė", klurh'bi.s „klumpė", pakfaū'-ši.s, pamergi.s, peti.s „petys", ū.ngli.s „anglis", gę.h.ni.s „geluonis".

§ 26. o- kamienas

Vienaskaita

V. vo.rpa bala buf'na kar'na K. v5.rpo.s b5.lo.s burno.s karno.s N. vo.rpai M.lai bū.rnai kaf'nai G. vo.rpu. bo.lu. bū.rnu. kaf'nu. Įn. vo.rpu balu bū.rnu kaf'nu Vt. v5.rpo.j bį.lo.j burno'j valdid'j 11. vo.rpo.n b5.lo.n bumo'n valdžo'n Š. šo.rka pū.pa go.lva lo.zda

54

Daugiskaita

V. vo.rpo.s bd.lo.s bū.rno.s kar'no.s K. vo.rpu. bo.lu. burnų. karnų. N. vo.rpo.m bo.lo.m burnd'm karno'm G. vo.rpas balas bū.rnas kar'nas Įn. vo.rpo.m bo.lo.m burnd'm karn&m V t . N

11. , Š.

^ vo.rpo.s bo.lo.s burno's karno's V t . N

11. , Š. šo.rko.s pū.po.s go.lvo.s lo.zdo.s

Pastabos.

§ 27. Vn. gal. galūnė -u. (-u. < -ą < an). § 28. Vn. įn. -u ~ -a (-u < -ūn < -ari). § 29. Vn. viet. yra be galūninio -e: -o.j, -6'j. § 30. Vn. šauksm. o-kam. žodžiai turi galūnę -a. § 31. Tarmėje o-kamieniai yra šie žodžiai: bū.Tba „bulvė", litrą „litras",

naga „nagas", mo.igo.s „maigai", tabo'ka, ū.škunda, vd'ža „vėžė".

§ 32. io- kamienas

Vienaskaita

V. sd.uja gird pati maf'ti ai'la K. sd.ujo.s gi.fo.s pacd.s marcd.s ailč.s N. sd.ujei gi.rei po.čei maf'čei ai'lei G. sd.uju. gi.fu. po.Su. maf'cu. ai'Iu. Įn. sd.uju gifu pacū maf'cu ai'lu Vt. sd.ujo.j gi.fo.j ailo'j 11. sd.ujo.n gi.fo.n aild'n Š. koja gi'fa po.S maf'f

Daugiskaita

V. sd.ujo.s gi.fo.s poJo.s maf'Ėo.s ai'lo.s K. sd.uju. gi.fu. pač*ū. marcū. ailū. N. sd.ujo.m gi.fo.m paSd'm marcd'm ailo'm G. sd.ujas gifds patas mar'Sas ai'las In. sd.ujo.m gi.fo.m paČd'm marSd'm ailč'm Vt. n . /

^sd.ujo.s gi.fo.s marSd's aild's

š. kdjo.s gi.fo.s poJo.s maf'So.s ai'Io.s

Pastabos.

§ 33. Visų linksnių /'o-kamienių daiktavardžių galūnės tokios pat, kaip ir o-kam.

§ 34. Daiktavardžiai, vienaskaitos vardininke turį galūnę -i, vienaskaitos šauksmininke neturi jokios galūnės.

55

§ 35. Tarmėje sutinkami zo-kam. šie žodžiai: ai'la „eilė", bru.kno.s „bruknės", dala „1. dalia, 2. dalis", ladaū'na „ledainė", muša „musė" šputd „špūlė".

§ 36. Kai kurie moterų vardai, turį lk ė-kamieną, tarmėje yra /a-kamieno, pvz.: stdJa „Stasė", gę.na, jd.na, patrušd „Petrutė".

§ 37. ė- kamienas

Vienaskaita

V. ko.rva. „karvė" bi.ta. „bitė" gę.smd. „giesmė" do.bd. „duobė" K. ko.rva.s bi.ta.s gę.smd.s do.bd.s N. ko.rvai bi.tai giemtai duobai G. ko.rvbi. bi.tbi. giesmbi. duobų. Įn. ko.rvu bitu S

giesmu duobų Vt. ko.rva. j sit'ke.j gę.smd'j do.bd') 11. ko.rva.n sŪ'ke.n gerkla'n do.bd'n Š. ko.rva sil'ke gę.rkla dibba

Daugiskaita

V. ko.rva.s K. ko.rvju. N. ko.rva.m G. ko.rvas Įn. ko.rva.m v , . \

II- / ko.rvas

ko.rva.s

bi.ta.s 3

giesma.s dubba.s bi.iu. gę'smjū. do.bjū. bi.ta.m gę.smd'm do.bd'm bitas s

giesmas difobas

bi.ta.m gę.sma'm do.bd'm

sŪ'ke.s gę.smd's do.bd's

sil'ke.s gę.rkla.s dubba.s

Pastabos.

§ 38. ė-kamieniai daiktavardžiai vienaskaitos vardininke turi galūnę -ė tik po priebalsių k, g, š, z, č,j, pvz.: sil'ke., li.nge., d.puše., li.že., cū.če. „šuo", po visų kitų priebalsių vietoj Įk -ė tarmėje yra -a.

§ 39. Vn. gal. po k, g, š, ž, č,y galūnė -/. (-i. < -ę < -en), visais kitais atvejais—u. § 40. Dg. kilm. po priebalsių b, m, p, v dar tenka kartais išgirsti tariant j ,

pvz.: drd'bju., vif'vju. ir kt. § 41. Daugiaskiemeniai daiktavardžiai vn. šauksm. dažniausiai vartojami be

galūnės, pvz.: birū.t, danū.t, avo't, karvi't, mergo't. Galūninis priebalsis yra kietas.

§ 42. Tarmėje ė-kamieniai žodžiai dar yra šie: atviru.ta. „atvirukas", abald. „obelis", dal'ge., alksni'na. „alksnynas", darbi'mata., berzi'na., egll'na., dumbli'na., garū.nkšta. „garankštis", kibirkštd., gri'ba., moki'kla. „mokykla", kimsi'na., kū.lše. „kulšis", lai'va. ~ laivė „laivas", praduh'ta. „tarpas tarp dantų, tarpdantis", prę.-ta.md. ~ prietėme „prietema", pasd'sta. ~ pasestė „pasėdas, pasėstas", ū.sna. (ret.), žibin'kšta. „žebenkštis", to'še. „tošis", sla.nd. „slėnis", kū.nda. „kandis".

56

§ 43. i- kamienas

Vienaskaita

I

V. po.ltis usnis žvė'ris aū'sis vagis K. po.ltę.s ū.snę.s žve.rĮ.s ausę.s vagi.s II vo.go. N. po.lčei ū.snei žve'fu aū'sei vo.gu G. po.lti. ū.sni. žve'ri. aū'si. vo.gi. Įn. po.lcu usnū žve'fu aū'šu vagū Vt. po.lti. usnį širdį ausi 11. po.ltin usnin širdin ausin Š. širdę. nakti. vagi. || vo.gi

Daugiskaita

V. po.lti.s ū.sni.s žve'ri.s aū'si.s || aū'sas vo.gLs II vagai K. po.lcu. ū.snu. žve.fū. aušū. || ausū. vagū. N. po.ltim ū.snim žve.ri.m || žve.fo.m ausi.m vagi.m II vagoj G. po.ltis usnis žvė'ris [| žvė'fus aū'sis vagis || vagūs Įn. po.ltim ū.snim žve.ri.m || žve.fais ausi.m vagi.m II vagah Vt. po.lti.s usni's žve.rls || žve.fuos ausis 11. po.lti.s usnis ausis Š. ū.sni.s žve'ri.s vo.gi.s | | vagai

Dviskaita G. dū žve'fu, vagū

II

V. duntl.s dun'tas || duntal || dun'ti.s K. dun'Čo. || duntę.s \\ dun'to.3 duntū. N. dun'cu || dun'tu dunti.m || dunto.m G. dun'ti. || dun'tu. dun'tis || dun'tus || dun'cus Įn. dun'cu Į | dun'tu dunti.m 11 duntais Vt. duntl || dun'ti duntl s | duntubs 11. duntin || duntan dunti.s || duntuos Š. dunti. | f duntę. || dun'ti dun'tas | duntai || dun'ti.s

Dviskaita G. dū dun'tu || dun'cu

§ 44. Vn. vard. turi galūnę -is, išskyrus žodį dunti.s, kurio vardininkas jau yra /fl-kamienis.

§ 45. Vn. kilm. galūnė -ę.s, -ę.s ~ -ies, -iSs. vagis turi i- ir įa- kamienų galūnes. § 46. Vn. naud. galūnė -ei; žodžiai, perėję į įa- kamieną, turi -(i)u, plg. § 9. § 47. Vn. viet., vn. ir dg. il., plg. § 12, 15, 20, 22.

3 Paradigmoje pirmiausia duodamos pagrindinės tarmės formos, o po jų—rečiau vartojamos.

57

§ 48. Vn. šauksm. galūnė -ę. ~-ie ir /a-kam. -i. § 49. Dg. vard. turi /-, ia- ir priebalsinio kamieno galūnes: -i.s, -ai (po minkštų

priebalsių), as ~ es. § 50. Dg. kilm. vieni šios grupės žodžiai turi tik priebalsinio kamieno galū­

nę, pvz.: duntū., du.ru., žū'su., žuvū., kiti vartojami jau ir su i- kam. galūne, pvz.: ausū. || ausū., treti turi tik i- kam. galūnes, pvz.: aM., pū.snu.

§ 51. Dg. naud., gal., įn., viet. turi /- ir ia- kam. galūnes. § 52. Tarmėje dantis yra linksniuojamas pagal a-, ia- ir priebalsinį kamieną,

plg. paradigmą, § 43, II. § 53. Tarmėje prie /-kam. priskiriamas žodis vežė'ti.s (kartais vartojamas ir

kaip /o-kam.), pvz.: vežė'ti.s, veže.čcū.,veže.ti.m, vezė'tis, veže.ti.m, veže.ti's. Taip pat linksniuojama ir skauteris „skiauterė".

§ 54. u-, įu- kamienas

Vienaskaita

spttcus v. madūs „ e d u s " sū'nus tur'gus K. madaūs su.naūs tuf'gaus N. ma.du sū'nu || su.num tuf'gu

sū.num* G. md.du. sū'nu. tuf'gu. In. madurh || madu su.num || sū'nu turgum | Vt. madū.j tur'guj ||

II tuf'gi 11. madun tur'gun | Š. su.naū

Daugiskaita

V. su.nai turgai K. su.nū. turgū. N. su.nč.m || su.nū.m turgo.m G. sū'nus tur'gus Įn. su.nais tur'gais \\ turgais Vt. su.nubs turguos 11. turgubs Š. su.nai

| tuf'gu turguj ||

| turgun

spiecu

spiecu. spiečum

j , sptečuj

sptecun kar5Jau

s , spieču

spiecei spiecu. spieco.m spiecus spiecais

s ,

spieco.s spieco.s spieiai

du sū'nu, tuf'gu, spiecu. Dviskaita

Pastabos. § 55. Visi u-, įu- kamieno žodžiai yra tik vyriškosios giminės. Vienaskaitoje

visi linksniai turi išlaikytą kamiengalio balsį u, įu, nors į įn. jau pradeda brautis ir a-, ia- kamienų galūnės.

§ 56. Visi linksniai dg. jau perėję į a-, įa- kamieną. Kartais dar galima išgirsti pasakant dg. naud. ir su -um, pvz.: jis su.nū.m nieko, nepali.ko..

Žr. 3 išnašą.

58

§ 57. pietu.s (valgio metas) visuose linksniuose yra išlaikęs u- kam. galūnes, nors jau įn. pasakomas ir su a- kam. galūne, pvz.: pietu.s, pę.tū., pę.tū.m, pietus, pę.tū.m || pę.tais.

§ 58. Daugiaskiemeniai daiktavardžiai su priesaga -ojus gali turėti įa- ir įu-kamienes formas, pvz., vasarojus || vasarojas ir kt.

§ 59. Tarmėje sutinkami šie u-, /a-kamieniai žodžiai: aū'glus „metūgis", kfaū'šus „1. krantas, 2; kraštas", dun'kcus „stogas", me.g5.lus „miegalis", snau-do.lus „snaudalis", staf'kus (pavardė).

V. K. N: G. In. Vt. II. Š.

§ 60. P r ieba l s in ia i kamiena i

Vienaskaita

I

pę.mo. s

piemeno. piemenų piemeni. piemenų

V. skę.mo. akm5. K. skiemeno. 5.kmeno. N. skiemenų o.kmenu G. skiemenį. 5.kmeni. Įn. skiemenų 5.kmenu Vt. skę.meni' akmeni' 11. skę.menin akmenin Š. 5.kmeni

| pę.menę.s

piemenį || pę.menę.

Daugiskaita

skiemanas skę.manū. skę.man5.m \\ skę.meni.m skiemanus || skiemenis skę.manais || skę.meni.m

skę.menus \\ ske.manihs

o.kmanas \\ o.kmeni.s \\ akmanai 5.kmanu. \\ akmanū. 5.kmano.m \\ akmeni.m \\ akmano.m 5.kmanus \\ o.kmenis 5.kmanais \\ akmentm \\ akmanais

5.kmano.s || akmeni's || akmanubs

5.kmanas || 5.kmeni.s \\ akmanai

V. t

piemanas | pę.manai || piemeni.s K. pę.manū. N. pę.meni.m || pę.mano.m

piemanus G. piemenis \\ || pę.mano.m piemanus

Įn. pę.meni.m || pę.manais vt> 1 1 . /

y pę.meni's |

piemanas |

| pę.manubs

š.

y pę.meni's |

piemanas | pę.manai

Dviskaita

G. dū skiemenų, o.kmenu || o.kmanu, piemenų \\ piemanu.

59

Pastabos.

§ 61. Vn. vard. galūninis uo > o., plg. § 1. § 62. Vn. kilm., naud., gal., įn., viet., il. n-kam. perėję į z'a-kam., piemuo turi

ir z'-kam. formą. § 63. Vn. šauksm. — ę. —ie, plg. § 48. § 64. Dg. vard. galūnė -as < -es yra senoji lytis, nors jau dažniau vartojam}

žodžiai pasakomi ir su -ai, -i.s. § 65. Dg. naud. -im, -o.m ~ -am lytys jau perėję į i- ir a-kam.

§ 66. Vienaskaita

II

V. saso. |] sę.ša dūkta. K. seserę.s || sęJo.s dukterę.s || dukta.s N. sę.serei \ | sę.sei dū.kterei G. sę.seri. sę.šu. du.kteri. \\ dū.kti. Įn. sę.sefu Į | sešū dū.ktefu || dūktu Vt. seserį' \\ sęJo.j dukterį' dukta'j 11. seseriit dukterih \\ dukta'n Š. seserę. || sę.ša dukterę. \\ dū.kta

Daugiskaita

V. sd.saras || sęJo.s dū.ktaras || dū.kta.s (ret.) K. sasarū. \ | sę.šu. duktarū. N. seseri.m || sę.šo.m dukterį.m || duktd'm G. sę.seris \ | sešas dū.kteris | dūktas Įn. seseri.m || sę.šo.m dukterį.m || duktd'm Vt. N

11. / y seseri's dukteri's || duktd's

š. sa.saras || sę.šo.s dū.ktaras || dū.kta.s

Pastabos.

§ 67. Vn. vard. galūnė — o. ~ -uo, -a. ~ -ė. Tarmėje sutinkamas ir z'o-kam žodis sesia.

§ 68. Vn. kilm. -ę.s ~ -ies. Čia priebalsinio kamieno daiktavardžiai turi iš­laikę seną priebalsinio kamieno galūnę, tik fonetiškai pakitusią, duktė turi ė-kam. lytį.

§ 69. Dg. vard. -as ~ -es — išlaikyta senoji lytis. § 70. Dg. kilm. turi išlaikęs priebalsinę galūnę, išskyrus žodį sę.ša. § 71. Visi kiti dg. linksniai turi i-, įo- ir ė- kamienų galūnes.

§ 72. III Vienaskaita Daugiskaita

V. šuva „šuo" šu.nas || šū.ni.s K. šunę.s \\ šū.no. šunū. N. šū.nu

60

G. šū.ni. sunūs [| sunūs || šunis Įn. 5M«M šunais \\ šuni.m || šunais Š. šii.TH || šū.nas || šū.ni.s

Pastabos.

§ 73. Vn. kilm. linksniuojamas pagal /- ir ja- kamieną. § 74. Dg. vard. turi -as ~ -ej ir jau perėjusią į z'-kam. formą.

Vilniaus valstybinis V. Kapsuko v. Įteikta universitetas, 1962 m. spalio mėn.

Lietuvių kalbos katedra

CJ10B0H3MEHEHHE B OEJIACTH HMEH CymECTBHTEJlbHbIX B TOBOPE CKAnHUIKHC

3. SKflyKAKTEHE

Pe3K)Me

B cTaTbe paccMaTpHBaeTCH CJIOBOH3MeHeHHe B o č j i a c r a HMCH cymecTBHTejib-HHX B OAHOM H3 roBopoB CeBepo-BocToraoH JIHTBH. Ha ocHOBe npHMepoB AaHHoro roBopa xapaKTepH3yeTCH poA, HHCJIO, naAeac cym,ecTBHTejibHbix; AaioTCH napa-AHTMH no OT^ejIbHblM 0CH0B3M, o6fcHCHHK)TCH dWieKCHH, OTJIIHaiOIUHeCH OT(J)JieK-CHH JIHTepaTypHOrO H3bIKa.

KpoMe HMeH cym,ecTBHTeJibHbix My>KCKoro H HceHCKoro POAOB, B ormcbiBa-eMOM roBope innpoKO ynoTpeČJifliOTCH H cymecTBHTejibHbie o č m e r o poAa, KOTO-pbie HMeiOT npeHefipejKHrejibHoe 3HaieHHe.

CymecTBHTejibHbie Ha ocHOBy a, ia, o, įo, ė FIO^TH He ouimaioTCH OT CKjioHe-HHH Tex x e cyirj,ecTBHTejibHbix B jiHTepaTypHOM H3MKe. BojibiiiHHCTBo cymecTBH-TejibHbix c OCHOBOH Ha corjiacHbifl B roBope CKJIOHHCTCH KaK cymecTBHTejibHbie C jmyi-HMH 0CH0B3MH.

B ASHHOM roBope, KaK H BO Bceii BOCTOHHOH JlHTBe, BCTpeųaeTCH HJIJIHTHB e^HH. H MH05K. HHCeJI.

B oTJUPBie OT jiHTepaTypHoro H3biKa AaTejibHbifi nap/sm e^HH raona My>KCKoro po^a HMeeT TOJibKo OKOHM3HHC -U.

KpoMe eAHHCTBeHHoro H MHOJKecTBeHHoro Mnceji, B roBope HMeeTCH H ABOH-CTBeHHoe MHCJIO. OHO BCTpe aeTCH TOJibKo B BHHHTejibHOM naAe^Ke MyjKCKoro poAa: dujai vil'ku, abu brd.iu, du sū'nu, abū.du piemenų.

61