38
Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos dienai 2015.09.14 LR Seimas, Vitražo salė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros prof. Zenonas NORKUS

Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir

šiandien

Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“

skirtas Tarptautinei demokratijos dienai

2015.09.14 LR Seimas, Vitražo salė

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros prof.

Zenonas NORKUS

Page 2: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Dėkoju už tokią garbingą tribūną pasidalinti

pastebėjimais, skaičiais ir palyginimais

sk. 10 „Kada Lietuvoje buvo daugiau demokratijos? Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos politinių

režimų palyginimas“

Du nepriklausomybės

dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir

Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios

istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Aukso

žuvys, 2014

http://web.vu.lt/fsf/z.norkus/files/2014/02/Du2

0me%C4%8Diai.pdf

Monografijos leidybą finansavo Europos socialinis fondas pagal Lietuvos 2007–2013 m. laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektą „Du nepriklausomybės dešimtmečiai: Kauno (1918–1940) ir Vilniaus (1990–2012) Lietuvos Respublikos lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu“ (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010).

Page 3: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 4: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Įvadinės pastabos ir išlygos

• Tikslas – ne papasakoti tarpukario Lietuvos (o paskui dar ir

pokomunistinės Lietuvos politikos istoriją demokratijos raidos

požiūriu), o MOKSLIŠKAI palyginti

• MOKSLIŠKAI=KIEKYBIŠKAI, SKAIČIAIS

• Imanuelis Kantas (laisva parafrazė): kiekviename moksle yra

tiek mokslo, kiek jame yra skaičių

• Martynas Heideggeris (laisva parafrazė), mąsto filosofai (ir

poetai), o mokslininkai skaičiuoja

• Demokratija yra „skaičių valdžia“ (Georgas Simmelis; laisva

parafrazė)

• Kas valdo, priklauso nuo to, kas kiek laimėjo balsų

• Kokie sprendimai primami, priklauso nuo to, kaip pasiskirsto balsuotojų (tiesioginėje

dcmokratijoje) ar jų atstovų (atstovaujamoje demokratijoje) balsai

• IŠVADA: DEMOKRATIJA GALI BŪTI MOKSLIŠKAI TIRIAMA, TAIGI IR

LYGINAMA!

Page 5: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Demokratijos stebėjimo ir matavimo industrija

• Per paskutinius 50 metų susikūrė galinga tarptautinė demokratijos

monitoringo industrija

• Egzistuoja dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir akademinių

centrų užimtų nuolatiniu demokratijos matavimu visame pasaulyje

• Matuojama visokiausiais indeksais, kurie apibendrina empirinius

demokratijos būklės rodiklius.

• Indeksas – skaičius, apibendrinantis daug (bent du) kitų skaičių,

kurie yra paprasčiau suskaičiuojami

• Bene pats garsiausias indeksas – BVP (bendrasis vidaus

produktas), kuris visuotinai priimtas per tam tikrą laiką (metus)

naujai sukurtam turtui matuoti

• Politikoje tokio (beveik) visuotinai priimto demokratijos indekso

nėra, esama kelių konkuruojančių • Pvz. Freedom House index, Bertelsmann Status Index, „Economist“ Intelligence Unit Democracy Index, Varieties of Democracy Index (V-

Dem) (work in progress) etc.

• Demokratijos indeksams taikyti renkama ir kaupiama informacija, komplektuojant ir nuolat atnaujinant duomenų

rinkinius bei ištisas bazes, dauguma kurių laisvai prieinamos internete

Page 6: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Kodėl Vanhaneno demokratijos indeksas (VDI) ir Polity

IV? • Daugumoje esamų politometrinių duomenų bazių/rinkinių duomenų ir indeksų

eilutės prasideda ne anksčiau 1960-1970 m.

• Dvi išimtys, kurių egzistavimas leidžia kiekybiškai palyginti tarpukario ir

šiuolaikinės Lietuvos demokratiją:

• Suomių politologo Tatu Vanhaneno surinktas Polyarchy (187 šalys, 1810-2000)

• Tęstinio (vykdomo nuo 1970-ųjų) tyrimų projekto, vykdytojų surinktas duomenų

rinkinys Polity IV (167 šalys 1800-2014) duomenų rinkinys.

• Šių rinkinių duomenų eilutės apima ir abu modernios Lietuvos valstybės periodus,

t.y. leidžia kiekybiškai išmatuoti ir palyginti demokratiją LR I ir LR II laikais

• Išlygos:

• (1) skaičių, kuriuos ten randame, negalima imti už gryną pinigą; abiejuose

rinkiniuose yra matavimo klaidų – bet jas galima ištaisyti (pamėginau) tai padaryti.

Pvz., Vanhanenas LRII laiko parlamentine demokratija; pačios Lietuvos politologai

sutaria, kad ji pusiau prezidentinė. Dėl to paties Vanhaneno pateiktas VDI reikšmes

perskaičiavau – toliau pateikiamuose duomenų ištraukose viršutinėje eilutė Lietuvos

skiltyje – originalūs duomenys yra viršutinėje eilutėje; apatinėje – mano siūlomos

pataisos

• (2) Vanhaneno rinkinio eilutės baigiasi 2000; bet jas galima ir pratęsti – ką taip pat

pamėginau padaryti

Page 7: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Dėl LR I ir LR II politinių režimų palyginamumo

• Tarpukario Lietuva į lietuvių istorinę atmintį įėjo kaip

„smetoninė Lietuva“; iš istorijos vadovėlių žinome,

kad demokratija Lietuvoje baigėsi su 1926.12.17

perversmu.

• Išeitų, kad galima lyginti tik 6 (1920-1926)

„seimokratinės“ Lietuvos metus su jau 25 atkurtos LR

demokratijos metais – ar yra prasmės? • Netiesa, kad demokratija Lietuvoje žlugo 1926 m. Iki pat 1939.03.23, kai hitlerinė

Vokietija atėmė iš Lietuvos Klaipėdos kraštą, Lietuva buvo šalis su dviem

politinėmis sistemomis, panašiai kaip šiuolaikinė Kinija, kur yra demokratijos

anklavas/oazė Honkonge. Lietuvos „Honkongas“ buvo Klaipėdos kraštas, kur

„seimokratija“, t.y. parlamentinė demokratija (su pertrauka 1934-1935 m.) išliko

• Kai taikome kiekybinius demokratijos matus, griežtos ribos tarp demokratijos ir

demokratijos nėra – yra „pilkoji“ ar tarpinė zona tarp aiškios demokratijos ir aiškios

nedemokratijos. Galime tik susitarti, nuo kokios indekso skaitmeninės reikšmės

demokratija pasibaigia.

Page 8: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Lietuvos istorikų klaida ir jos ištaisymas

• “Kaip žinoma”, demokratija Lietuvoje žlugo 1926.12.17, įvykus kariniam

perversmui. Valdžią užgrobę sąmokslininkai ją perdavė A. Smetonai. Tas pats

fiksuojama tarptautinėje literatūroje bei duomenų bazėse (pvz. Polity IV ir T. Vanhaneno). Estų politologas Reinas Taagepera net

išvedė “Šiaurės-Pietų nuolydžio” tarpukario Rytų ir Vidurio Europoje dėsnį – kuo toliau į nuo Šiaurės į Pietus, tuo rečiau pasitaiko

stabilios demokratijos.

• Didelė klaida, nes demokratija Klaipėdos krašte išliko. Ją saugojo Klaipėdos

konvencija. Jos tarpukario istorikai nepastebi, nes ji veikė ne lietuvių, o vokiečių

naudai. Todėl ji suvokiama taip pat, kaip ją suvokė tautininkų valdžia – kaip

apmaudžią ir šalintiną kliūtį krašto sulietuvinimui.

• Tiesa, tai buvo ne liberali, o tik rinkiminė demokratija, nes kaip ir visoje

Lietuvoje veikė karo padėties režimas, kuris suteikė plačius įgaliojimus karo

komendantams. Veikė cenzūra, buvo ribojama susirinkimų laisvė. Tačiau vyko

konkurencingi rinkimai ir veikė daugiapartinė sistema. • Josephas A. Schumpeteris: „demokratinis metodas yra tokia institucinė politinių sprendimų priėmimo tvarka, kai

tam tikri individai per konkurencinę kovą dėl rinkėjų balsų įgyja sprendimo galią“ (Schumpeter 1998 (1942): 297).

• Roberto Dahlio išplėstinis minimalios arba procedūrinės demokratijos apibrėžimas:

• (1) renkami pareigūnai; (2) laisvi ir sąžiningi rinkimai; (3) inkliuzyvi balsavimo teisė, kurią galima interpretuoti ir

griežčiau – reikalaujant ją suteikti visiems suaugusiems, ir laisviau – apsiribojant santykiškai didele suaugusiųjų

dalimi; (4) teisė balotiruotis; (5) žodžio laisvė; (6) alternatyvi informacija („piliečiai turi teisę ieškoti alternatyvių

informacijos šaltinių. Be to, alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimas yra saugomas įstatymų“ (Dahl 1994

(1989): 296)); (7) teisė jungtis į asociacijas.

Page 9: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Klaipėdos krašto partinė sistema iki 1933 m.

Lietuviškos partijos • Laukininkų susivienijimas

• Mažųjų laukininkų susivienijimas

• Gaspadoriška autonomijos partija

• Klaipėdos krašto lietuvių

visuomenės sąjunga

• Klaipėdos krašto lietuvininkų

susivienijimas

• Klaipėdos krašto lietuvių

darbininkų ir amatininkų

susivienijimas

• Lietuvių socialistų sarašas (1927)

• Ir kt. • Apie 10 sąrašų 1925 m. rinkimuose į Seimelį 1925

m., apie 4 sarašai – 1927 m.

• Valsonokas R. Klaipėdos problema, 1989, p. 338,

343

Vokiškos partijos (surinkdavusios ir

“šišioniškių” balsus)

• Landwirtschaftspartei (Žemės ūkio

partija) – atstovavo žemės ūkio

interesus

• Volkspartei (Liaudies partija) –

valdininkija ir smulkioji miesto

buržuazija

• Socialdemokratų partija

• Komunistų (vadinosi „Darbininkų

partija“)

• Šios dvi partijos varžėsi dėl darbininkų

balsų: iš pradžių geriau sekėsi

socialdemokratams, paskui

komunistams

• 1930 m. rinkimuose (nesėkmingai)

dalyvavo vokiečių ir žydų pramoninkų

Wirtschaftspartei (Ūkio partija), stojusi

už glaudesnę Lietuvos ir Klaipėdos

krašto integraciją

Page 10: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį 1925-1938 m. (dalyvavimas

nuo visų rinkėjų skaičiaus (%) ir partijų laimėti balsai (% nuo

balsavusių skaičiaus)

http://www.gonschior.de/weimar/Memelgebiet/

Page 11: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį 1925-1938 m.

vietų pasiskirstymas http://www.gonschior.de/weimar/Memelgebiet/

Page 12: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Lietuvių frakcijos sudėtis Klaipėdos krašto

seimeliuose Gliožaitis p. 307

Page 13: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Partinė LR I demokratinio laikotarpio seimų sudėtis Šaltinis: L.Truska „Parlamentarizmo I Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)

bruožai“, Parlamento studijos, 2004, Nr. 2

http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Istorija_Truska.htm

Page 14: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Vanhaneno demokratijos indeksas

• VDI matuoja ne tik (rinkiminę) demokratiją, bet

ir jos likučius.

Dvi prielaidos/dimensijos/indikatoriai

• (1) kuo daugiau (partijų) konkurencijos, tuo daugiau demokratijos;

• (2) kuo didesnė gyventojų dalis turi teisę rinkti, tuo daugiau demokratijos. Partijų konkurencijos (PK) matas yra procentinė balsų dalis, liekanti išskaičiavus daugiausiai balsų surinkusio

rinkimų dalyvio procentinę balsų dalį (PK=100–max)

Dalyvavimo dimensija matuojama procentine balsavusiųjų dalimi nuo bendro gyventojų skaičiaus.

Abi procentinės dalys sudauginamos, o rezultatas dalijamas iš 100

Pvz. Jeigu Amazonijoje daugiausiai balsų rinkimuose surinkusi partija konkurentams paliko 70 proc. balsų (pati

laimėjo 30%) , o prie balsadėžių atėjo 15 proc. visų gyventojų, tai VDI=(70×15)/100=10,5.

Skiriant demokratijas nuo nedemokratijų naudojamos 3 slenkstinės reikšmės:

(1) daugiausiai balsų surinkusi partija konkurentams turi palikti ne mažiau kaip 30 proc. balsų;

(2) (2) balsuoti turi ateiti ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų;

(3) VDI turi būti ≥5.

VDI=0, jeigu rinkimai netiesioginiai, arba nekonkurencingi (balsuojama tik už 1 partiją)

Reikšmių diapazonas – nuo 0 iki 70. 70 gautų šalis, kur visi gyventojai (net kūdikiai) ne tik turėtų teisę, bet ir ateitų balsuoti,, o

daugiausiai balsų surinkusi partija paliktų konkurentams ne mažiau kaip 70 % (jeigu palieka daugiau, surinkusi, pvz., tik 20%,

konkurencijos rodikliu vis tiek laikoma 70, kaip maksimali galima konkurencijos rodiklio reikšmė; tokia reikšmė įvedama, kad

išvengti implikacijos, kad kuo didesnė partinės sistemos fragmentacija, tuo daugiau demokratijos. Realiai maksimalios VI reikšmės

retai viršija 40

Page 15: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Polity IV indeksas (21 balai nuo +10 iki -10)

• Unikalus/įdomus Polity IV indekso bruožas tas, kad jis apima ne vien demokratijas, bet ir

nedemokratinius režimus

Yra dviejų atskirų subindeksų, iš kurių vienas matuoja politijos demokratiškumą

(DEMOCRACY), o kitas – jos autokratiškumą (AUTOCRACY), junginys. Matuojant naudojami tie

patys rangų skalės lygio indikatoriai, kurių vienos reikšmės naudojamos politijos demokratiškumo

indekso reikšmei išvesti, o kitos – politijos autokratiškumo lygiui nustatyti.

• Palyginimui, Vanhaneno indeksas matuoja tik demokratiją, o kai yra taikomas

nedemokratiniams režimams, gali aptikti tik demokratijos likučius, bet ne išmatuoti jų

autokratiškumo laipsnį.

• Konkrečias šalis matuojant abiem Polity IV indeksais, grynai autokratiškos politijos gauna 0

balų pagal demokratijos skalę, galėdamos surinkti iki 10 balų pagal autokratijos skalę, o grynai

demokratiškos – 0 balų pagal autokratijos skalę ir iki 10 balų pagal demokratijos skalę. Tačiau

daugelis jų gauna „taškų“ pagal ir vieną, ir kitą skalę – taigi turi tiek demokratinio, tiek

autoritarinio režimo bruožų.

• Visuminė Polity IV reikšmė:

• Polity IV (P IV)=DEMOCRACY-AUTOCRACY

• Kai +10 ≥P IV≥+6, politija yra demokratija,

• kai –6 ≥P IV≥–10, ji yra autokratija,

• o kai +6>P IV>–6, ji pakrikštijama anokratija – mišriu, hibridiniu arba

pereinamojo tipo politiniu režimu

Page 16: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Vanhaneno DI ir Polity IV

indeksų palyginimas • VDI matuoja politinio PROCESO demokratiškumą, todėl jo

reikšmės pasikeičia kas kiekvieni parlamento (parlamentinėse

demokratijose), prezidento (prezidentinėse demokratijose) ar

parlamento ir prezidento (pusiau prezidentinėse demokratijose)

rinkimai. VDI aprėpia ne tik demokratinius režimus bet ir

nedemokratinius – bet tik tuos, kuriuose yra rinkiminės

demokratijos likučių

• Polity IV matuoja „bendrus institucinius politinės valdžios

bruožus“, t.y. formalias ir neformalias „POLITINIO ŽAIDIMO

TAISYKLES“ ar rėmus, kuriuose tas procesas vyksta bei aprėpia

visus politinius režimus. Todėl jo reikšmės nesikeičia kas rinkimai,

o tik kai įvyksta politinio režimo kokybiniai pokyčiai

Page 17: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

Polity IV indekso struktūra: 3

dimensijos, 6 rodikliai

Page 18: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

DEMOKRATIJOS IR AUTOKRATIJOS SUBINDEKSŲ REIKŠMIŲ KODAVIMO

SCHEMOS

data VU, fakultetas

Page 19: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 20: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 21: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 22: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 23: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 24: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 25: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 26: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 27: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 28: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

IŠVADOS (detaliau žr. „Du nepriklausomybės

dvidešimtmečiai“, p. 570-578

• 1. Nei VDI, nei Polity IV tiesiogiai neįtraukia pilietinių laisvių (žodžio, susirinkimų, sąjungų)

dimensijos. Todėl VDI ir Polity IV subindeksas DEMOCRACY, galima teigti, matuoja tik

rinkiminę (electoral), bet ne liberaliąją demokratiją. Tarpukario Lietuvoje liberali demokratija

egzistavo tik 1920 kovo-liepos, 1926 birželio-gruodžio ir po mėnesį prieš 1922 m. spalio, 1923 m.

gegužės, 1926 m. gegužės mėn. vykusius I, II, III Seimo rinkimus, kai Lietuvoje (ir tai ne visoje

teritorijoje) būdavo atšaukiama karo padėtis („karo stovis“).

• Formalus pagrindas ją taip ilgai išlaikyti buvo nesureguliuoti santykiai su Lenkija, su kuria iki 1938 m. kovo

mėn. Lietuva save laikė esančia karo padėtyje. Tikroji priežastis nuo 1921 m. buvo vidaus politikos sumetimai:

iš pradžių krikščionims demokratams, o po 1926 m. – tautininkams ji atrodė patogus instrumentas valdyti šalį.

• Dar kartą ji buvo atšaukta 1938 m. lapkričio mėn.-gruodžio pradžioje, kai 1938 m. kovo mėn.

normalizavus santykius su Lenkija, Vokietija pareikalavo atšaukti ją Klaipėdos krašte (netrukdyti

ten veikti demokratijai, t.y. hitlerininkams).

• Siekdama „išsaugoti veidą“, Lietuvos Vyriausybė nutarė ją nuo 1938 m. lapkričio 1 d. atšaukti visoje

šalyje. Tačiau kitu pavadinimu (kaip „sustiprintos valstybės apsaugos“ padėtis) ji jau 1938 m.

gruodžio 10 d. buvo vėl įvesta Kauno mieste ir apskrityje, o praradus Klaipėdos kraštą – ir visoje

likusioje Lietuvos teritorijoje.

• LR II nepaprastoji padėtis formaliai niekada neįvesta. Paskutiniu metu (prasidėjus Ukrainos krizei

ir suintensyvėjus Šaltajam karui su Rusija) klostosi kažkas panašaus į neformalią „nepaprastąją

padėtį“ (kovos su „Rusijos propaganda“ pretekstu)

• Kariaujant (kad ir vien tik „šaltąjį“ karą) net pačioje demokratiškiausioje šalyje piliečių teisės ir

laisvės suvaržomos.

• Abiem atvejais įšaldytas konfliktas su Rytų kaimynu (tada Lenkija, dabar Rusija) buvo kliūtis žodžio

ir diskusijų laisvei, t.y. visavertei liberaliai demokratijai.

Page 29: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

2.Pirmaisiais tarpukario „seimokratijos“ metais (1920–

1922) rinkiminės demokratijos lygis pranoko jos būklę

pirmaisiais pokomunistinės Lietuvos metais (1990–

1992). Krikščionys demokratai Steigiamąjame seime 1920-

1922 neturėjo tokios didelės persvaros, kokią

Atkuriamajame Seime 1990-1991 turėjo Sąjūdis (1992

m., kaip žinoma, prasidėjo Sąjūdžio daugumos

fragmentacija), tad pagrindiniais valstybės kūrimo

klausimais privalėjo siekti konsenso su tuometine kaire

(visų pirma liaudininkais).

Tuo tarpu iki 1992 m. LPS strateginius sprendimus

galėjo priimti vienašališkai, neatsižvelgdamas į

nacionalkomunistinę LDDP, o iki tam tikro laiko – ir į

kitas opozicines jėgas, atskylančias nuo LPS

Page 30: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 31: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 3. Rinkiminės demokratijos lygis pirmųjų dviejų tarpukario Lietuvos Seimų

laikais (1922–1926 m.) buvo ne žemesnis nei pirmojo Seimo jau atkurtos

nepriklausomybės l ikais (1992–1996 m.). Tai reiškia, kad partijų konkurencija

buvo nedaug mažesnė, o dalyvavimas rinkimuose – net kiek aktyvesnis (žr.

toliau). Po triuškinančios LPS pergalės 1990 m. ir vienvaldystės sekė toks pat

triuškinantis LKP įpėdinės ekskomunistinės LDDP revanšas 1992 L R Seimo ir

1993 m. LR Prezidento rinkimuose bei iki 1996 m. trukusi vienvaldystė. Per

rinkimus į seimą LR I demokratinio laikotarpio metais tokios didelės

„rinkiminės laimės“ svyravimo amplitudės nebūdavo arba ji nespėjo pasireikšti.

• Tą patį galima pasakyti ir apie LR II politikai būdingą populistinių partijų

iškilimo fenomeną, kai per kiekvienus naujus rinkimus efektingai pasireiškia vis

nauja populistinė partija, susirenkanti vadinamuosius protesto bei

„svyruojančių“ (swing) rinkėjų balsus.

• Tai, kad rinkimų švytuoklė „seimokratinėje“ Lietuvoje svyravo ne taip stipriai, o

populistinių „naujųjų partijų“ fenomenas nespėjo pasireikšti, galima aiškinti ir

tuo, kad protesto balsų buvo mažiau, ir tuo, kad juos ir taip buvo kam atiduoti.

• Tai buvo „antisisteminės“ Lietuvos komunistų partijos bei su ja dėl to paties

elektorato konkuravusių „sisteminių“ socialdemokratų, savo antikapitalistine

retorika nedaug nusileidusių komunistams, bet tvirtai stojusių už

nepriklausomą Lietuvą, sąrašai

Page 32: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 4. Rinkiminės demokratijos LR I III Seimo laikais lygis (VDI=31,24)

prilygsta aukščiausiems LR II pasiektiems rodikliams. Formaliu

aritmetiniu požiūriu, jį šiek tiek pranoksta LR II rodikliai 1997–2001 m.

(31,6–33,2), tačiau skirtumą galima traktuoti kaip skaičiavimo artefaktą. Aukštesnius LR II rodiklius lemia tai, kad konkurencija 1997 m. Prezidento rinkimuose skaičiuojama pagal balsus, kuriuos

pirmame rinkimų rate surinko galutinis nugalėtojas. 1997 m. rinkimuose Artūras Paulauskas, surinkęs 45,28 proc. balsų pirmame

rate, galiausiai pralaimėjo Valdui Adamkui, kuris pirmame rate surinko 27,90 proc. balsų, tokiu būdu „palikdamas“

konkurentams daugiau nei 70 proc. balsų. Skaičiuojant pagal daugiausiai balsų pirmame rate surinkusį kandidatą arba pagal

balsavimo antrame rate rezultatus (kaip minėjome, T. Vanhanenas daugeliu atveju pats taip daro), konkurencijos rodiklis

ženkliai sumažėtų, o dėl to ir nurodytojo laikotarpio suminis VDI būtų mažesnis už VDI reikšmę LR I po III Seimo rinkimų 1926

metais.

• 5. LR I III Seimo rinkimuose 1926 m. konkurencijos rodiklis priartėjo prie

maksimalios 70 proc. ribos. LR II ši riba taip pat buvo pasiekta jau

septintaisiais demokratijos metais (1996). Po to šio rodiklio reikšmė išliko

panašaus lygio iki pat 2009 m., rodydama didėjančią LR II partinės

sistemos fragmentaciją. 2009 m. konkurencijos rodiklis staigiai sumažėjo

dėl fenomenalios Dalios Grybauskaitės sėkmės 2009 m. LR Prezidento

rinkimuose (69,09 proc. balsų pirmuoju ratu). • Jeigu LR būtų prezidentinė respublika, tai būtų simptomas, kad Lietuva pavojingai „smuko“ iki vieno iš

slenksčių, skiriančių demokratiją nuo nedemokratijos. Priminsiu, kad politinių sistemų, kuriose

pralaimėjusios partijos ar kandidatai visi drauge gauna mažiau nei 30 proc. balsų, T. Vanhanenas nelaiko

demokratijomis. Tik pusiau prezidentinis LR II pobūdis ir didelė jos partinės sistemos fragmentacija,

išryškėjanti rinkimuose į LR Seimą, užtikrino Lietuvai pakankamai aukštą rinkiminės demokratijos lygį ir

2009–2012 m. laikotarpiui (VDI=20,28).

Page 33: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 6. LR II būdinga dalyvavimo Seimo rinkimuose mažėjimo

tendencija. Jeigu neskaitysime Prezidento rinkimų 2009 m.,

kuriuose nebuvo realios konkurencijos, tai yra pagrindinė VDI

rodiklio smukimo antrajame pokomunistiniame dešimtmetyje

priežastis. Tokia tendencija nespėjo pasireikšti LR I

„seimokratiniu“ laikotarpiu, per kurį vis dėlto spėjo įvykti 4 Seimo

rinkimai – tiek pat, kiek įvyko LR II iki 2000 metų. • Kiek didesnius (skaičiuojant T. Vanhaneno nurodytu būdu) dalyvavimo LR II pirmojo dešimtmečio rinkimuose

rodiklius paaiškina demografinės struktūros skirtumai (santykinai didesnė jaunų, balsavimo teisės dar neturinčių

žmonių dalis) ir aukštesnis balsavimo amžiaus cenzas (21 versus 18 metų) LR I.

• Tačiau jau antrojo LR II dešimtmečio dalyvavimo rodikliai mažesni už LR I „seimokratinio“ laikotarpio rodiklius.

• Jeigu matuosime dalyvavimą ne procentine rinkimuose dalyvavusių gyventojų dalimi (kaip daro T. Vanhanenas),

bet procentine balsavimo teisę turėjusių ir balsavusių gyventojų dalimi (kaip įprasčiau), tai nė vienuose atkurtoje

nepriklausomoje Lietuvoje įvykusiuose rinkimuose nebuvo balsuota taip aktyviai kaip per beveik visus

„seimokratinėje“ LR I įvykusius seimo rinkimus.

• Per 1926 m. gegužės mėn. III Seimo rinkimus balsavo 86,4 proc. įtrauktųjų į sąrašus (tiesa, balsavimas vyko net 3

dienas). Matyt, būtent tais metais pasiektas absoliutus dalyvavimo rekordas per visus nuo XX a. pradžios iki šiol

Lietuvoje vykusius laisvus rinkimus (tik per rinkimus į Klaipėdos krašto seimelį būdavo dar didesnis aktyvumas –

virš 90%)

• Verta priminti, kad per „legendinį“ 1990 m. vasario 24 d. balsavimą rinkimuose į būsimąjį Atkuriamąjį Seimą

balsavo apie 72 proc. į sąrašus įtrauktų rinkėjų. Rinkėjų aktyvumu su „seimokratinėje“ LR I vykusiais Seimo

rinkimais gali lygintis tik LR II Prezidento rinkimai 1993 m. vasario 14 d. (78,6 proc. į sąrašus įtrauktų rinkėjų) bei

1997 m. gruodžio 21 d. (71,45 proc. pirmajame, 73,66 proc. antrajame rate). Vėlesniuose LR Prezidento rinkimuose

dalyvaudavo jau tik apie pusę registruotų rinkėjų. Toks pat įprastas ir registruotų rinkėjų dalyvavimo LR II Seimo

rinkimuose rodiklis, pradedant 1996 m. rinkimais. Išimtis – 1992 m. Seimo rinkimai, kur pirmame ture dalyvavo

75,25 proc. rinkėjų).

Page 34: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

7. Stabilūs ar net augantys dalyvavimo LR I seimų rinkimuose rodikliai

prieštarauja kai kurių autorių (ne vien tautininkų režimo ideologų) reiškiamai

nuomonei, kad Lietuva 1918–1926 m. buvo visiškai nepasirengusi demokratijai

Reikia patikslinti, kad savo ekonominiu lygiu, socialine struktūra bei politine

kultūra ji nebuvo subrendusi liberaliai demokratijai (kurios esminiai bruožai yra

tolerancija išpažįstantiems kitokias vertybes bei laisvės mažumoms), tačiau

didžioji dauguma Lietuvos gyventojų priėmė ir vertino rinkiminę demokratiją,

kurią apibrėžia teisės rinktis ir balsuoti.

Tuo iš dalies galima paaiškinti ir gana aukštą dalyvavimo nelaisvuose 1936 m. rinkimuose rodiklį (68,3

proc. turinčių teisę balsuoti asmenų), ženkliai pranokstantį dalyvavimo daugumoje laisvų LR II rinkimų

rodiklius. Verta dar kartą priminti, kad tai nebuvo rinkimai be pasirinkimo – paprastai rinkėjai gaudavo

rinktis iš trijų tautininkų valdžiai priimtinų kandidatų. Toks pat „demokratijos lygis“ (teisė iš kelių

komunistų išsirinkti patį geriausią) buvo Michailo Gorbačiovo sumanytos sovietinės politinės sistemos

demokratizacijos galutinis tikslas.

Labiausiai nesubrendęs liberaliajai demokratijai buvo jaunos Lietuvos valstybės

politinis elitas. Ne tik krikščionys demokratai, nenorėję atnaujinti koalicijos su

liaudininkais, bet ir patys liaudininkai. Įsigalėjus A. Smetonos režimui, kalbomis

apie „masių nesubrendimą demokratijai“ pirmiesiems buvo patogu teisinti savo

talką perversmininkams, o antriesiems – gėdingą kapituliaciją 1926 m. gruodžio

17 dieną.

Page 35: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 8.Taikant kiekybinius politinių režimų matavimo instrumentus

tarpukario Lietuvos autoritariniam laikotarpiui, negalima

ignoruoti parlamentarizmo likučių autonominiame Klaipėdos

krašte bei dekoratyvinio parlamentarizmo restauracijos 1936–1940

m. visoje Lietuvoje.

• 9.Polity IV ir Vanahaneno duomenų rinkiniuose pateiktos

indeksų ir jo indikatorių reikšmės netiksliai perteikia Lietuvos

politinės sistemos būklę autoritarinio režimo laikotarpiu,

vaizduodamos jį kaip vieną griežčiausių tarpukario Europoje.

Polity IV analitikai ignoruoja teisinės valstybės bruožus LR I

politinėje santvarkoje autoritarinio A. Smetonos režimo

laikotarpiu bei parlamentinės demokratijos institucijų išlikimą

Klaipėdos krašte, kurių dėka Lietuva 1926–1939 m. buvo dviejų

politinių sistemų šalis.

• 10.Sunku sutikti su Polity IV ekspertų teiginiu, kad A. Smetonos

autoritarinis režimas buvo griežtesnis už A. Lukašenkos režimą

šiuolaikinėje Baltarusijoje arba pototalitarinį autoritarizmą Sovietų

Sąjungoje (po J. Stalino mirties 1953 m.).

Page 36: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 11. Pokomunistinė Lietuva Polity IV duomenų rinkinyje gauna

maksimalią indekso reikšmę (Polity IV=+10). Šios reikšmės per

didelės, nes 1990-1996 laikotarpiui Lietuvos demokratijai būdingi

Polity IV analitikų vadinamojo „sektantiško“ dalyvavimo ir

„frakcinės“ konkurencijos bruožai.

• 12. Dėl jų 1990–1996 m. laikotarpio politiniai procesai Lietuvoje

buvo gana panašūs į 1920–1926 m. „seimokratinės“ demokratijos

veikimą, nors dėl iš esmės pasikeitusios tarptautinės situacijos

politiniam stabilumui užtikrinti nebereikėjo „karo padėties“, kuri

iki 1926 m. vasaros demokratiją Lietuvoje apribojo rinkimine

demokratija. Tuo tarpu pokomunistinė demokratija Lietuvoje jau

nuo 1992 m. kūrėsi ir 1996 m. konsolidavosi kaip liberalioji

demokratija.

Page 37: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos
Page 38: Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir - lidata.eu · Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien Seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“ skirtas Tarptautinei demokratijos

• 13. Liberalioji demokratija neįmanoma be rinkiminės

demokratijos, tačiau aukšti rinkiminės demokratijos

rodikliai negarantuoja aukštos liberaliosios demokratijos

kokybės. Antai VDI reikšmėmis (rinkiminės

demokratijos lygiu) Italija 1990–2000 m. prilygo, o kartais

ir lenkė Skandinavijos šalis. Kita vertus, palyginti

neaukštas rinkiminės demokratijos lygis, būdingas

dvipartinės sistemos šalims, turinčioms didelę

procentinę balsavimo teise nesinaudojančių rinkėjų dalį

(JAV atvejis), gali būti suderinamas su aukšta

liberaliosios demokratijos kokybe.

• 14.Liberaliosios demokratijos kokybės matavimas yra

atskiras ir labai sudėtingas tyrimo uždavinys, kuriam

spręsti VDI ir Polity IV nėra tinkami instrumentai.