Kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui

Dr. Laura Markham

Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų

santykiai

V I L N I U S 2020

Iš anglų kalbos vertė Jonas Čeponis

Copyright © 2015 by Dr. Laura Markham© Vertimas į lietuvių kalbą, Jonas Čeponis, 2020© Viršelis, Viktorija Austytė, 2020© Iliustracijos, Bryndon D. M. Everett© Leidykla VAGA, 2020

ISBN 978-5-415-02592-3

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Versta išPeaceful Parent, Happy SiblingsDr. Laura Markham

All rights reserved including the right of reproduction in whole or in part in any form. This edition published by arrangement with TarcherPerigee, an imprint of Penguin Publishing Group, a division of Penguin Random House LLC.

Kai turite vieną vaiką, esate tėvai. Kai du – arbitrai.

– DAVID FROST

Prieš išmokydami savo vaikus klausytis, atpažinti problemą, reikšti savo jausmus, priimti sprendimus

ir rasti bendrus dalykus, turite patys įsisavinti šiuos problemų sprendimo įgūdžius.

– LAUR A DAVIS IR JANIS KEYSER, BECOMING THE PARENT YOU WANT TO BE

(„K AIP TAPTI TĖVAIS, KOKIAIS NORITE BŪTI“)

Nori pasakyti, kad vaikelis galėtų būti berniukas? Betgi aš tavo berniukas. Turbūt nieko baisaus...

Juk visada galime jį išsiųsti atgal, tiesa? – AUTORĖS TREJŲ METŲ SŪNUS

Įvadas . 11Jeigu vėl laukiatės vaikelio . 17Jeigu jūsų vaikai nuolat pešasi . 18

Pirmoji dalisRami tėvystė. Pradmenys

1. Kaip galite būti ramūs tėvai . 27 Tėvystės įgūdžiai, padedantys tapti ramesniais tėvais . 31

2. Kaip rami drausmė palaiko brolių ir seserų tarpusavio santykius . 44 Kodėl bausmės ir liberalumas skatina brolius ir seseris

dar labiau peštis . 45 Permąstyti drausmę . 48 Atjaučiamai užbrėžti ribas . 51 Permąstyti laiką skyrium . 54Permąstyti atlygius . 57Skirtumas tarp pasekmių ir ribų . 59 Jeigu atjauta neveiksminga? . 63 Profilaktinė priežiūra . 67 Kai jūsų vaikas išsidirbinėja: laikas drauge . 72 Padėti stiprių jausmų apimtiems vaikams:

suplanuotos emocinės krizės . 75

turinys

t u r i n y s . 5

Kaip padėti kiekvienam stiprių jausmų apimtam jūsų vaikui,

kai jie visi prislėgti . 81

3. Kas skatina lenktyniauti brolius ir seseris ir kaip tėvai gali ištaisyti situaciją . 86 Jūsų vaiko požiūris: tai ne draugas, o tik jo pakaitalas . 87 Veiksniai, galintys sustiprinti lenktyniavimą . 89Tėvų įtaka puoselėjant kuo puikesnius brolių ir seserų

santykius . 96

Antroji dalisMokyti taikos

4. Lavinti vaikus perteikti jausmus ir spręsti problemas . 103Lavinti svarbiausius emocinio intelekto įgūdžius . 105 Naujasis jūsų vaidmuo: interpretatorius . 108 Lavinti vaikus atpažinti ir perteikti savo reikmes

ir jausmus . 110 Lavinti vaikus nubrėžti vienas kitam ribas . 114 Lavinti vaikus klausytis vienas kito . 119 Lavinti vaikus spręsti problemas . 120 Pagrindinės derybų priemonės, kurių reikia

mokyti vaikus . 129

5. Kai problemų išspręsti nepavyksta: mokyti, kaip sureguliuoti konfliktą . 134Kaip dėl marškinėlių „Mes sutariame“? . 134 Kodėl peštynės svarbios, mokant vaikus santykių

įgūdžių . 137 Kaip padėti vaikams mokytis rasti sprendimą patiems . 138

6 . t u r i n y s

Stiprinti vaikus atsispirti erzinimams . 160 Pikti žodžiai . 162 Kai jūsų vaikas sako neapkenčiantis savo brolio

arba sesers . 163 Įsiterpiant į peštynes tarp brolių ir seserų:

pagrindiniai dalykai . 167 Ar bausti savo vaiką už agresyvumą? . 170 Kai vos tik pramokęs vaikščioti mažylis skriaudžia

vyresnius brolius ar vyresnes seseris . 175 Lavinti vyresnius vaikus, kaip dorotis su mažųjų brolių

ar seserų agresija . 179 Kaip sustabdyti pakartotinę agresiją . 182Mokyti įgūdžių: įsiterpiant į brolių ir seserų peštynes . 186 Padėti vaikams po peštynių atitaisyti skriaudą, o ne versti

atsiprašinėti . 192

6. Kodėl jie negali dalytis? Kodėl vaikai pešasi dėl jiems priklausančių daiktų? . 196 Permąstyti dalijimąsi: radikalus sprendimas . 199 Savireguliaciniai apsimainymai eiliškumu:

ko vaikai išmoksta . 202 Lavinti vaikus, laukiančius savo eilės . 206

7. Mažinti konkurenciją . 213 „Tai neteisinga!“ . 213 Niekada nelyginkite . 219Atsispirkite klijuoti etiketes . 223Kaip pagerbti kiekvieną vaiką, nekurstant

konkurencijos? . 226Kas gauna nuspausti lifto mygtuką? . 229 Kaip užtikrinti, kad jūs patys nejučia neskatintumėte

konkurencijos? . 231

t u r i n y s . 7

Padėti konkuruoti linkusiems vaikams . 232 Gimimo eiliškumas ir konkurencija . 236 Jeigu vienas vaikas jums mielesnis? . 238

8. Kaip užkirsti kelią lenktyniavimui ir ugdyti giminišką prieraišumą . 241 Tikėkitės, kad jūsų vaikai vertins vienas kitą . 242 Šeimos įpročiai, stiprinantys brolių ir seserų giminišką

prieraišumą . 244 Šeimos taisyklės ir devizai, palaikantys artumą tarp

brolių ir seserų . 249 Kaip įnešti daugiau pozityvo į jūsų vaikų bendravimą . 251 Strategijos brolių ir seserų komandoms sukurti . 254 Besimainančios sąjungos: kaip pasiekti, kad vaikai

nesiburtų vienas prieš kitą . 256 Kodėl šėlionės namie mažina lenktyniavimą tarp

brolių ir seserų . 257 Kodėl nekutenti? . 263 Kai vaikų kambarys bendras . 264Kai vaikas priima namie draugą . 267Šeimos susirinkimai: galimybė, kurią radę

labai džiaugsitės . 270

Trečioji dalisPrieš gimstant kitam kūdikiui ir pirmi metai po to

9. Prieš kūdikiui ateinant į pasaulį: ruoštis šiltai jį pasitikti . 275 Pasakyti savo vaikui, kad turės broliuką arba sesutę . 276 Dvylika būdų padėti savo vaikams megzti giminišką

prieraišumą su gimsiančiu kūdikiu . 280

8 . t u r i n y s

Užtikrinti, kad jūsų vaikas galėtų kliautis

abiem tėvais . 284 Dešimt patarimų, kaip palaikyti savo vaiką emociškai, jam

netrukus tapsiant vyresniuoju broliu (vyresniąja sese) . 287 Atjunkymas nuo krūties ar tandeminis žindymas . 291Paruošti savo vaiką atsiskyrimui per būsimo gimdymo

laiką . 293 Jeigu planuojate, kad jūsų vaikas dalyvaus

per gimdymą . 296 Sukurti savo vaikui pereinamojo laikotarpio knygą . 297 Parengti savo vaikui veiklos žaislų dėžę . 298 Įveikti savo pačių emocijas dėl to, kad turėsite

antrą vaiką . 300 Kiekvieną vaiką mylėti labiausiai . 301

10. Įžengiant į gerą pradžią: kūdikio gimimas ir pirmi keli mėnesiai . 303 Supažindinti savo vaiką su naujagimiu . 304 Pirma savaitė: nusistovint kaip šeimai . 306 Kaip užimti vaiką, kol maitinate kūdikį . 311 Padėti savo vaikui dorotis su mišriais jo jausmais kūdikiui . 314 Kaip dėl tų pernelyg karštų glamonių? . 317 Regresas: jūsų vaikas grįžta atgal . 319 Dienos ir nakties miegas, kai auginate daugiau

nei vieną vaiką . 323 Ankstyvieji mėnesiai: naujai normalu . 327 Kai jūsų vaikui sunku prisitaikyti . 329 Kasdieniai įpročiai, padedantys neprarasti ryšio su savo vaiku,

kai jam tenka jumis dalytis . 333 Žaidimai, padedantys vaikui dorotis su pavydu . 339

t u r i n y s . 9

Skaitykite savo vaikui knygeles apie tai, kaip tampama

broliu (sese) . 342 Devyni patarimai, kaip iš pat pradžių skatinti nuostabius

santykius tarp savo vaikų . 344

11. Sukurti pozityvų pagrindą, kai kūdikis pradeda šliaužioti . 348 Dešimt patarimų, kaip išsaugoti ramius namus,

mažyliui pradedant mokytis vaikščioti . 349 Kaip dalyti savo laiką . 353 Kaip padėti vyresniam vaikui sutarti su jaunėliu . 356 Ką sakyti, kai jūsų vaikas pavyduliauja atsiradusiam

kūdikiui . 359 Ką daryti dėl žaislų grobstymo . 363 Kai jūsų vaikas agresyvus kūdikio atžvilgiu . 366 Jeigu agresorius per mažas, kad suprastų? . 374 Jeigu agresyvus būtent kūdikis? . 375 Žaidimai, padedantys jūsų vaikams pajausti giminišką

prieraišumą kūdikiui . 377

Baigiamasis žodis. Rinkitės meilę . 378

Padėkos . 380

įvadas

Buvau nepasirengusi savo sūnaus reakcijai į sesutės atsiradimą šeimoje. Iki tol per savo ketverius gyvenimo metus jis turėjo tik kelis kaprizų priepuolius. Bet gimus kūdikiui sūnus tartum supanikavo. Vis norėjo įsikibti į mane, buvo piktas, išsigandęs. Nors ir mokyta psichologė, niekaip nepajėgiau to suprasti.

Daugelis tėvų, kaip ir aš, viliasi pamatyti pagarbų baugulį savo vyresnio vaiko veide, kai tas pirmą kartą stebeilys į šei-moje atsiradusį naujagimį. Įsivaizduojame kūdikį juokian-tis, kai vyresnis broliukas jį linksmina visokiomis keistomis grimasomis. Kai vienas vaikas jaučiasi įskaudintas, kitas atkartos patirtą iš mūsų rūpestį pamyluodamas savo sesutę ar broliuką arba užklodamas antklodyte. Laikui bėgant, iš-dykavimus su purkštuvu pakeis pasivažinėjimai dviračiu ir nakvynės palapinėje, o dar vėliau – ginčai, katras šeštadienio vakarui gaus mašiną, ir paguodos žodžiai vienas kitam dėl pralaimėtų rungtynių ir sudaužytų širdžių. Baigę vidurinę jie galbūt pasuks skirtingais keliais, bet tas giminiškas prie-raišumas išliks per visus pilnametystės pakilimus ir nuo-

į va da s . 11

12 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

smukius. Mums norisi tikėti, kad savo vaikams paliekame neįkainojamą dovaną – draugą visam gyvenimui.

Pačiais pirmaisiais metais – galbūt net prieš kūdikiui gimstant – daugelis tėvų pradeda suvokti, kad viskas gali būti ne taip paprasta. Iš šeimų, kurias konsultuoju, išgirstu:

• Ji myli savo broliuką... Tiesą sakant, apkabina jį taip sti-priai, kad mums net baugu... Jos rankos visada galiau-siai atsiduria prie jo kaklo.

• Aš net negaliu saugiai vairuoti automobilio, nes jie nie-kaip nesiliauja pešęsi.

• Jis kone išvarė mane iš proto – išėjusi iš dušo pamačiau, kad apsiusiojo savo devynių mėnesių broliuką!

To niekaip neišvengsi. Lenktyniavimas tarp brolių ir seserų šeimoje visuotinis. Galų gale, juk kiekvienas žmogus gene-tiškai užprogramuotas saugoti išteklius, kurie padės jam iš-likti gyvam, o jūsų vaikai priklauso nuo ir varžosi dėl to, kas iš tikrųjų yra vertingi jų ištekliai, – jūsų laiko ir dėmesio. Net kai meilės yra užtektinai, mažyliai dar nemoka gerai kontroliuoti savo impulsų, todėl patenka į konfliktines situ-acijas. Galiausiai, kiekvienus santykius nuspalvina tempera-mentas. Sunkaus charakterio vaikai tampa dar sunkiau su-kalbami, kai jiems pristatote broliuką arba sesutę, ir kartais paprasčiausiai su jais susikimba.

Deja, daugelis tėvų nežino, kaip padėti vaikams, patirian-tiems tokias stiprias emocijas, tad užgauti jausmai gali vesti į agresyvius veiksmus, o tie – spirališkai pakilti į negatyvius tarpusavio bendravimo modelius. Atšiaurūs jausmai gali

duoti toną brolių ir seserų santykiams per visus paauglys-tės metus ir netgi visą gyvenimą netikėtai iššokti stresiniais momentais.

Esama ir gerų žinių. Artimi santykiai tarp brolių ar sese-rų būna tada, kai nugludinami šiurkštūs ankstyvųjų metų susikoncentravimo į save kampai ir kai išmokstame valdyti savo stipriausias emocijas. Broliai ir seserys kartais tampa gerais draugais ir puikiai vienas kitą pažinodami gali jaustis abipusiškai patogiai. Net ir daug besipešantys broliai ir sese-rys ilgainiui įgyja pagarbos vienas kitam ir galiausiai suta-ria. Suaugę daugelis brolių ir seserų jaučia stiprų tarpusavio ryšį  – juk jie vieninteliai žmonės, suprantantys, ką reiškia kartu užaugti tuose namuose.

Štai pati geriausia žinia: formuodami brolių ir seserų san-tykius tėvai gali daug ką pakeisti. Brolių ir seserų tarpusavio pavydas neišvengiamas, bet beveik visada įmanoma padėti vaikams išsiugdyti stiprų, pozityvų ryšį, kuris permuš na-tūralų pavydą. Ne visada lengva užauginti vaikus, kad jie vertintų vienas kitą, taptų draugais visam gyvenimui, – bet viskas priklauso nuo atsidavusių tėvų. Parašiau šią knygą, kad parodyčiau jums, kaip to siekti.

Kai vargau gimus antram mano vaikui, vienintelė kny-ga apie brolius ir seseris šeimoje, kurią man pavyko rasti, buvo Adelės Feiber (Adele Faber*) ir Ileinės Mazliš (Elaine Maz-lish) „Mano vaikai nesipyksta“ ** (Siblings Without Rivalry), ir ji

* Amerikiečių autorė (g. 1928 m.), rašo knygas apie vaikų auklėjimą ir šeimos pro-blemas, yra suaugusiųjų ir vaikų bendravimo ekspertė. Jos knygų išleista ir lietuvių kalba. Čia ir toliau vertėjo pastabos, jei nenurodyta kitaip.** Vertė Ieva Šimkuvienė, Vilnius: Vaga, 2013.

į va da s . 13

1 4 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

liko ant staliuko prie mano lovos metų metus. Šią knygą aš vis dar rekomenduoju pirmiausia mokyklinio amžiaus vai-kų tėvams, kurių atžaloms iškyla sunkumų būti vienam su kitu. Bet augindama kūdikį ir mažą vaiką aš kasdien susi-durdavau su iššūkiais, pavyzdžiui, kaip užimti savo sūnų, kol maitinu jo seserį, kaip padėti jam išmokti būti švelniam, kai pernelyg karštai ją myluoja, kaip dorotis su tokia padėtimi, kai ji pradėjo ropoti ir siekti jo žaislų. Tomis ankstyvosiomis augančios šeimos dienomis nuolatos kildavo sunkumų; man reikėjo konkrečių strategijų, kaip transformuoti juos į artu-mą tarp savo vaikų. Buvau perskaičiusi nemažai mokslinių darbų, todėl žinojau, kad vaikų tarpusavio santykių pama-tai klojami tuos pirmus metus ar dvejus, bet nepajėgiau rasti nuorodų, kaip tai daryti.

Metams bėgant, Kolumbijos universitete baigiau rašyti klinikinės psichologijos disertaciją filosofijos daktaro laips-niui įgyti ir įkūriau interneto svetainę AhaParenting.com. Tėvystės konsultantės praktika atvėrė man langą į dešim-tis tūkstančių šeimų, aš gavau galimybę tiesiogiai pamaty-ti, kas veiksminga, o kas – ne, kai šeimos patiria sunkumų. Rėmiausi Feiber ir Mazliš, taip pat jų mentoriaus Chaimo Ginoto (Haim Ginott), vieno iš nūdienos pozityviosios tėvys-tės judėjimo pirmtakų, propaguojamu atjautos modeliu, kad integruočiau naujus mokslinius duomenis apie emocijas, prieraišumą ir smegenų vystymąsi (prašom pasižiūrėti į pa-dėkas). Poslinkių šeimose, su kuriomis dirbau, stebėjimas, taip pat dėmesinga mano pačios praktika padėjo išsiaiškin-ti, kaip tėvai gali imtis valdyti permainas savo šeimoje ne

kontroliuodami vaikus, bet keisdami savo pačių mąstyseną, jausmus, žodžius ir elgesį. Pamačiau, kad tėvystė gerokai pa-lengvėja, kai mes, tėvai, įstengiame nuveikti tris labai sun-kius dalykus:

1. Reguliuoti savo pačių emocijas. 2. Neprarasti ryšio su savo vaiku, net kai jam nubrėžiame

ribas arba kai vaikas yra prislėgtas. 3. Vadovauti, užuot kontroliavę, ugdant vaiko emocinį in-

telektą, kreipti jį atjauta ir palaikant meistriškumą, o ne bausmėmis.

Šios trys idėjos pakeis jūsų santykius su savo vaikais, tad šie bus laimingesni, emociškai sveikesni ir labiau linkę paklusti, o jūs – ramesni ir labiau patenkinti savąja tėvyste. (Išsamiai viskas paaiškinta pirmoje mano knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai:

Kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį“*.) Man šios idėjos – raktas atrandant džiaugsmą tėvystėje. Jos yra lai-mingų vaikų auginimo pagrindas, todėl lygiai taip pat svar-bios geriems santykiams tarp brolių ir seserų. Kaip parašė viena iš mano skaitytojų:

Kai pritaikiau tris didžiąsias jūsų idėjas (savireguliacijos, ryšio ir vadovavimo), maniškiai – šešiametis, penkiametis ir trimetė – dabar dažniau sutaria. Nors kiekvienas pajautė tvirtesnį ryšį su manimi, atrodo, jie patiria mažiau vidinio nerimo ir todėl nema-to reikalo taip dažnai išsidirbinėti ir peštis.

Ana

* Vertė Jonas Čeponis, Vilnius: Vaga, 2018.

į va da s . 15

16 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

Nors šios idėjos gali labai pakeisti šeimos gyvenimą, tėvai vis dar man užduoda visokių klausimų, su kuriais pati grū-miausi, kai mano vaikai buvo maži. Kaip jie galėtų:

• Padėti mažiems vaikams išsiugdyti įgūdžius reikšti savo reikmes ir pakovoti už save?

• Padėti dviem ar net trims mažiems vaikams įveikti sti-prias emocijas tuo pat metu?

• Sukurti šeimoje sutarimo ir palaikymo kultūrą, kuri suteiktų galimybę meilei tarp brolių ir seserų paimti viršų prieš lenktyniavimą?

Laimė, yra sprendimų, kurie tikrai padeda. Kiekviena šeima turi savo sunkumų, bet yra įrodytų, moksliniais tyrimais pa-grįstų būdų, kaip elgtis, kad jūsų vaikų tarpusavio santykiai prasidėtų teisinga linkme ir neiškryptų iš kelio, kol susifor-muos iki patenkinamo lygio. Net kai vaikų temperamentai sunkiai suderinami arba vaikai nuožmiai konkuruoja, yra veiksmingų strategijų, kaip sumažinti lenktyniavimą tarp brolių ir seserų ir sustiprinti pozityvų jų ryšį. Ne visi bro-liai ir seserys gali būti geriausi draugai, bet jie gali išmokti gerbti vienas kitą ir atsižvelgti į vienas kito skirtingumus. Šioje knygoje smulkiai aprašomos tos strategijos, jums pa-teikiamos schemos, kaip žingsnis po žingsnio pakeisti vaikų tarpusavio santykius.

Kaip jūs, be abejo, jau supratote, vien tik įsakinėdami vai-kams, kad „sutartų“, nepadėsite jiems išmokti valdyti savo emocijų, perteikti reikmių ar derinti nuomonių skirtingu-mus. Taika neateina nustumiant konfliktus giliau į save; jie

neišvengiamai vėl prasiveržia – ir pernelyg dažnai, kai jūs vairuojate automobilį, stumiate prekybos centre pirkinių ve-žimėlį arba pietaujate pas močiutę. Bet jeigu suteikiate vai-kams įgūdžių, reikalingų orientuotis sudėtingoje žmonių emocijų ir santykių platybėje, užauginsite vaikus, kurie galės spręsti viską, kas tarp jų iškyla. Jie sugebės ginti savo pačių ir gerbti kitų reikmes. Išmoks ieškoti visus tenkinančių spren-dimų, o ne vien prisiimti grasintojo ir aukos vaidmenis. Trumpai drūtai, užauginsite giliai mylinčius, savo emocijas reguliuojančius ir sveikus santykius palaikančius vaikus. Jūsų vaikai ne tik užmegs artimą ir visą gyvenimą išliekan-tį ryšį su savo broliais ar seserimis, bet ir puikiai jausis su panašaus amžiaus ar panašios socialinės grupės individais, bendradarbiais ir galimu partneriu ateityje. Jie bus kaip tik tokie žmonės, kokių labiausiai mums pasaulyje reikia.

Šeimos – tai tigliai, transformuojantys mažamečius į brandžius žmones. Nesvarbu, kokie šiuo metu sunkumai jūsų šeimoje, įmanoma sukurti namus, kuriuose nesutari-mai sprendžiami draugiškai, ir užauginti vaikus draugais visam gyvenimui.

Jeigu vėl laukiatės vaikelio

Jeigu galite perskaityti šią knygą prieš gimstant kitam jūsų kūdikiui ar per pirmus metus su naujagimiu šeimoje, tuomet trečia knygos dalis – kaip tik jums. Jeigu jūsų šeima yra ki-tame etape, patariu susitelkti į mintis, išdėstytas pirmoje ir antroje dalyse.

į va da s . 17

18 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

Jeigu jūsų vaikai nuolat pešasi

Štai kas pas mus veiksminga: sunkiomis dienomis aš būnu vietoje, kad galėčiau įsikišti, vadovauti, duoti pavyzdį, užbėgti už akių nervų pakrikimui, peštynėms. Nematau, kad daug mano draugių, kurios yra mamos, kaip ir aš, taip elgtųsi... Tačiau net ir tos iš tikrųjų, iš tikrųjų nuostabios. Ne todėl, kad joms nerūpi, bet kad mes visos tokios užsiėmusios! Lyg kas nors turėtų duoti mums leidimą tiesiog palikti visa kita savieigai ir susitelkti į santykius.

Betė

Jeigu jūsų vaikai dažnai pešasi, veikiausiai jaučiatės prislėgti. Galbūt padėtų, jeigu prisimintumėte: nesvarbu, kaip stropiai atliekate tėvystės pareigas, visi vaikai kartkartėmis pešasi, kaip ir visos poros kartkartėmis kivirčijasi, kad ir kokie tvir-ti jų tarpusavio santykiai. Kivirčai neįrodo, kad kas nors yra blogas žmogus – nei jūs, nei jūsų vaikai.

Galbūt susizgrimbate besistebintys, kodėl būtent jūsų vaikas muša kūdikį, kai visų kitų vaikai atrodo mylintys savo mažuosius broliukus ar sesutes. Tačiau prisiminkite, kad negalite matyti, kas dedasi bet kurioje kitoje šeimoje. Visi vaikai kartais ima pavyduliauti, nesvarbu, kaip meiliai jie elgiasi viešai.

Galbūt esate gatavi aprėkti, nes jūsų vos tik pramokęs vaikščioti bamblys vis mušasi, kad ir kiek kartų jį kantriai mokėte, jog mušant skauda. Nepasiduokite. Iš mokslinių ty-rimų aiškėja, kad maži vaikai dažnai mušasi, nors ir ką daro jų tėvai, – matyt, todėl, jog jiems dar tebesivysto priekaktinė smegenų žievė, kuri vėliau bus atsakinga už savikontrolę. Tė-

vams vis nesiliaujant modeliuoti ir mokyti taikesnio elgesio, jų vaikai pasidaro švelnesni savo mažesnių broliukų ir sesu-čių atžvilgiu, taip pat labiau geba reguliuoti savo emocijas nei tie, kurie buvo auginami tradiciniais drausminimo būdais.1 Skirtumą lemiantis veiksnys – jūsų kantrybė, nors jūs patys kol kas dar to nesuvokiate.

Galbūt jūsų vaikai nepajėgia nugyventi dienos, neiškrėtę kokios nors eibės vienas kitam, tad jūs klausiate savęs, gal ką nors darėte ne taip. Atsakymas: „Ne.“ Jūs viską darėte gerai, kiek galėjote su turimomis žiniomis. Galų gale, jūsų vaikai kiekvienas su savu temperamentu, o jūs tik stengėtės paduoti į stalą pietus, pati nepalūždama. Nesate tobula, betgi niekas toks nėra. Labiausiai tikėtina, kad paprasčiausiai turite sun-kesnio būdo vaikus. Auginantys lengvesnio charakterio vai-kus tėvai galbūt to nesupras, bet aš kalbu tūkstančiams tėvų, ir visiškai aišku, kad su kai kuriais vaikais būna sunkiau.

Po teisybei, tėvystė visada sunki – iš tikrųjų, be jokių abe-jonių, sunkiausias dalykas, kokio bet kuris iš mūsų kada nors ėmėmės, sekinanti fiziškai ir emociškai. Labai dažnai mums tenka savąsias reikmes nustumti į antrą ar trečią planą arba išvis – negrįžtamai – išbraukti iš sąrašo. Auginti vaikus – tai priimti mums metamą iššūkį pakilti aukščiau prigimtinių žmogiškų jausmų – reikmių ir norų – ir duoti, duoti, duoti kitai žmogiškajai būtybei, kuri dar per mažutė, kad parodytų bent kokį dėkingumą.

Tad gyvenimas su vaikais visada kupinas iššūkių, net ir geriausiomis sąlygomis, – o daugelis iš mūsų anaiptol tokio-mis negyvename. Dauguma mūsų dorojamės su daugybe

į va da s . 19

20 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

stresą keliančių veiksnių ir stengiamės atsilaikyti, tad galiau-siai atrodo, lyg augintume vaikus atliekamu laiku. Kaip ir visi žmonės, mes, tėvai, patiriame stresą ir esame emociškai „nesureguliuoti“. Todėl prarandame lengvą, malonų ryšį su savo mažaisiais. Tada mūsų vaikai, kurie priklauso nuo to ryšio, kad ir patys liktų „sureguliuoti“, emociškai irgi išsi-muša iš vėžių, tad išsidirbinėja prieš mus ir vieni prieš kitus.

Vienas iš sprendimų – prisiminti, kad nuosavi vaikai iš ti-krųjų yra svarbiausia mūsų pareiga; mes auginame žmones. Formuojame ne tik jų santykius vieno su kitu, bet ir pačias jų smegenis. Kaip tik jūsų vadovavimas savo vaikams emoci-nio intelekto lavinimo linkme keičia jų tarpusavio santykius. Kam rūpi, jeigu savo vaikams pietų vėl pateikiate sūrio, kre-kerių ir morkų lazdelių? Užvis svarbiausia yra kasdienis gy-venimas vaikystėje, jis lemia, kuo jūsų vaikai taps ir kokie išsirutulios jų tarpusavio santykiai. Žinoma, kai kas priklau-so ir nuo genetikos. Genų sąveika su aplinka kaip tik ir for-muoja jūsų vaikus.

Šioje knygoje jums pateikiamos priemonės, reikalingos jūsų šeimos gyvenimui pakeisti. Tikiuosi, rasite nušvitimo akimirkų. Žinau, jūs taip pat suprasite: tam, kad šios galin-gos priemonės taptų veiksmingos, reikia realaus laiko ir at-sidėjimo. Tad aiškiai duodu jums leidimą pirmenybę teikti savo vaikams ir jų tarpusavio santykiams. Bus dienų, kai tie-siog negalėsite imtis lėkščių, skalbinių ir elektroninių laiškų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus, kad nekultų vienas kito, – sėdėti su jais ant grindų, jog spėtumėte užkirsti kelią peštynėms, ir mokyti juos išsakyti savo reikmes, nepuldinė-

jant kito, rasti būdus, kaip įtampą paversti artumu su juoku arba ašaromis. Tai herojiškas darbas, nes labai uždaras, nes nėra nieko, kas matytų, kiek tai jums kainuoja. Bet tas triū-sas nėra toks nematomas, kaip atrodo. Visai kaip medžio rie-vės metų metais registruoja aplinkos sąlygas, dabartinė jūsų vaikų patirtis kuria žmones, į kuriuos jie užaugs. Kasdien tikrąja šio žodžio prasme formuojate, kokie jūsų vaikai bus visą likusį gyvenimą. Nesijaudinkite, rezultatas pasirodys, ir labai greitai – jį pamatysite iš vis pozityvesnio jūsų vaikų tar-pusavio bendravimo.

Sakau tai, puikiai suvokdama, kad vis dar būna dienų, kai jūsų vaikai kas penkias minutes šoka vienas ant kito. Tai ne-rodo, kad blogai atliekate savo pareigą, o tik tai, koks sunkus šis darbas. Jeigu jūs nuolat santykiams šeimoje teiksite pir-menybę prieš bet ką kitką, ką, jūsų nuomone, „turėtumėte“ daryti, jeigu nuolat giliau savyje sieksite emocinio dosnumo, pamatysite, kad jūsų vaikai vienas kito atžvilgiu pradeda švelnėti. Galėtų būti sunku įsivaizduoti jūsų vaikus tapsiant geriausiais draugais, bet emocinio intelekto, kurį kuriate, pamatinis akmuo mažų mažiausia palaikys pagarbius santy-kius – o galbūt ir ką nors daug artimesnio.

Ar tai lengva? Ne. Savireguliacija – sunkiausias bet ku-rio iš mūsų kada nors atliekamas darbas, bet tai esminė ir pirmutinė ramios tėvystės sudedamoji dalis. Nesijaudinkite, neprivalote būti tobuli. Šis darbas tebevyksta. Nėra tobulų tėvų, nes nėra tobulų žmonių. Svarbiausia, kad pastebėtume, kai iškrypstame iš kelio, susigrąžintume pusiausvyrą ir at-naujintume ryšį su savo vaikais.

į va da s . 21

22 . r a m ūs t ė va i , ge r i br ol i ų i r s e s e rų s a n t y k i a i

Laimė, tais kartais, kai prašauname pro šalį, mūsų vaikai daug išmoksta, nes ir jie prašauna pro šalį. Duoti pavyzdį, kaip sėkmingai orientuotis žmogiškojo netobulumo seklu-mose, – viena vertingiausių dovanų, kokią galime suteik-ti kiekvienam vaikui ir jo broliui arba seseriai, nes tai juos moko, kaip atleisti sau pačiam ir vienas kitam.

Tad prašom sutelkti visą savo gailestį ir dabar pat sau at-leisti, kad esate žmonės. Dabar pat pasiryžkite, kad, užuot kritikavę, atsiduosite saviauklai, kai nesate geriausios for-mos – o tai atsitinka gana reguliariai visiems tėvams. Tikrai. Nesvarbu, dėl ko. Man nerūpi, ką jūs padarėte, kai buvote išsisėmę ar įsiutę. Jūs – žmonės, vadinasi, klystate ir galite augti. Jums neprivalu būti anksčiau atsidėjus tobulai tėvystei ir nebūtina būti tobuliems ateityje. Kad ir kas kaip tik dabar dedasi jūsų šeimoje, pradėti turite nuo čia.

Pagalvokite, kokios paramos jums reikia? Savirūpos? In-formacijos? Konsultacijų? Rašytinio susitarimo su savo par-tneriu, kaip tvarkytis su kai kuriomis problemomis? Arba galbūt paprasčiausiai strategijų, kaip dorotis su jus glumi-nančiomis situacijomis? (Šioje knygoje tokių jums bus daug pateikta.) Suteikę sau tą paramą, galite pradėti keisti reikalus su savo vaikais.

Nesvarbu, ar jūsų vaikai vos tik išmokę vaikščioti ma-žyliai, ikimokyklinukai ar daug vyresni, galite juos mokyti įgūdžių sutarti vienam su kitu. Galite šeimoje sukurti palai-kymo ir pagarbos kultūrą. Dar svarbiau: galite kiekvienam vaikui pagelbėti tvarkytis su emocijomis, kurios skatina priešiškumą jo broliui ar seseriai. Be to, galite sustiprinti ar-

tumą su kiekvienu vaiku, kad jis jaustųsi pakankamai sau-gus įveikti tas emocijas ir todėl niekada nebebijotų, kad gal-būt labiau mylite jo brolį ar seserį, o ne jį. Visa tai prasideda nuo jūsų gebėjimo valdyti savo pačių emocijas ir rasti būdų ryšiui su kiekvienu vaiku palaikyti.

Jaudinatės, kad žala jau padaryta? Niekada ne vėlu. Svar-bu, kad pripažintumėte nesantys laimingi dėl dalykų padė-ties ir parodytumėte norą įsikišti ir juos pataisyti. Nieko ne-išeis, jeigu savo vaiką barsite, kad taptų geresniu broliu arba geresne sese. Taip pat nepadės, jeigu gėdinsite, smerksite arba bausite – savo vaiką ar save pačius. Bet visada veiksmin-ga pakeisti savo pačių elgesį, atsižvelgti į jūsų vaiko reikmes ir padėti jam dorotis su jo emocijomis. Ar tai daug darbo? Be galo. Ar verta jo imtis? Pažiūrėkite, ką turi pasakyti ši mama:

Kai gimė Grantas, mes išgyvenome itin sunkų laikotarpį su Dinu – aš net negalėjau nusisukti, kad jis nemuštų mažojo. Tuo metu mes praktikavome pertraukas už durų – dažnai iš-nešdavome besispardantį ir klykiantį Diną į kitą kambarį – ir šiandien dėl to jaučiu tiek daug kaltės! Labai susinervindavau ir šaukdavau ant jo, kai mušdavo savo broliuką arba pratrūkdavo kaprizų priepuoliais. Aš tikrai jaudinuosi, kad ištisi metai taip ant jo barantis galėjo padaryti kokios nors žalos.

Ta pati mama po dvejų metų: Aš labai labai stengiausi, kad mes elgtumės vienas su kitu pagar-biai ir teisingai – kaip norėtume, kad ir su mumis būtų elgiama-si. Aš nuolatos juos pagiriu, kad yra geri vienas kitam, ir skatinu tarp jų abipuses paslaugėles. Pavyzdžiui, mums jau besirengiant išeiti pro duris, trimetis Grantas nusprendžia, kad jam reikia pasiimti sunkvežimiuką pikapą, ir penkiametis Dinas užbėga

į va da s . 23

laiptais viršun jo atnešti. Aš giedu Dinui pagyras, atlikdama – tikrai – „vyresniojo brolio“ šokį. Mes skatiname juos apsikabinti, bučiuotis ir būti atidiems vienas kitam. Apskritai, dažnai kalba-me apie tai, kaip nuostabu turėti broliuką ir žaidimų draugą... Ir kaip mes visi drauge čia gyvename.

Grantui ir Dinui pasisekė, kad turi motiną, kuri nepasidavė, nenusileido savo irzuliui ir beviltiškumui, bet kibo į darbą kiekvieną mielą dienelę. Ji reguliavo save. Padėjo savo ber-niukams dorotis su stipriomis jų emocijomis. Atsižvelgė į individualias jų reikmes. Sukūrė šeimoje pripažinimo ir pa-laikymo kultūrą. Dabar ji augina sūnus, kurie liks draugai visą gyvenimą.

Jūs irgi tai galite.

Pirmoje mano knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai: Kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį“ rašoma, kaip pastebėti mus užvaldančias stiprias emocijas, sugrąžinti save į ramią būseną, užmegzti ryšį su savo vaiku ir emociškai jį lavinti, kad gebėtų save drausminti ir norėtų paklusti, – ir visa tai nesigriebiant kokių nors bausmių. Šioje knygoje jūs rasite, kaip taikyti tas pamokas auginant šeimoje daugiau vaikų. Joje nėra vietos vėl iš naujo aptarti tėvystės pagrindų, išdėstytų knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“; tikiuosi, tą knygą perskaitysite, o galbūt jau perskaitėte. Nors šioje kny-goje rasite daug priemonių, kurios padės jums kurti laimin-gus santykius tarp jūsų vaikų, pamatysite, kad ji bus kur kas paveikesnė, kai derinsite su savireguliacijos, ryšio palaikymo ir lavinamosiomis priemonėmis, nuodugniai nušviestomis pirmoje mano knygoje.