E-LEIDINYS Nr

LEIDINIO PARTNERIS

Nr.32RuGsėjis 2 0 1 5

E - L E I D I N Y S

T U R I N Y S

Sveiki,

Teisininkas atkreipia Jūsų dėmesį, kad verslui siekiant nekartoti praėjusių metų statistikos, šiemet reikėtų ypatingą dėmesį skirti importuojamų prekių ver-tei. Statistika tokia, kad 2014 m. muiti-nei atlikus ūkinės komercinės veiklos įmonėse patikrinimus, buvo papildomai apskaičiuota 71 mln. litų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Didžiausią nurodytų papildomai priskaičiuotų mokesčių dalį - netgi 81 proc. - sudarė mokesčiai, apskaičiuoti patikslinus deklaruotą prekių vertę.

Todėl šiame numeryje kviečiame pasi-gilinti į prekių vertės temą. Teisininkas pristato teismo išaiškinimą, ar jūrinių konteinerių prastovos (angl. demmu-rage charges) gali būti pripažintos ne-tesybomis, kurios neapmokestinamos PVM. Taip pat aptaria Pasaulio muitinių organizacijos Muitinio įvertinimo tech-ninio komiteto parengtus dokumentus ir jų reikšmę verslui. Atsakome į skaity-tojo klausimą dėl nemokamai tiekiamų prekių vertės deklaravimo ir importo mokesčių mokėjimo.

Spalio pabaigoje, kaip kasmet, Europos Komisija išleis reglamentą dėl Kom-binuotosios nomenklatūros pakeitimų. Pateikiame patarimus, kaip ieškoti aktualių pakeitimų, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir aptariame teisme nagrinėtą bylą prekės kodo nustatymo tema.

Taip pat rašome muitinei pateiktų deklaracijų taisymo klausimu, prista-tome Sąjungos muitinės kodekso ak-tualijas ir pateikiame teisės aktų pakei-timus.

Linkime įdomaus ir naudingo skaitymo!Leidėjų vardu, Enrika Mažeikienė

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

Kitos šalys: muitinių veikla,

aktualios publikacijos

Teisės aktų pakeitimai,

teismų praktika

Žinios praktiniam taikymui,

veiklos rizikų valdymui

Muitinės srities temos,

specialistų komentarai

„MUITŲ TEISĖ PRAKTIKAMS”

TEMOS

VERSLO IR MUITINĖS BENDRADARBIAVIMAS

LR teisės aktų pakeitimų apžvalga

ES ir pasaulio aktualijos

Prekių kodų pasikeitimų stebėjimas

Prastovos ir PVM apmokestinamoji vertė

PMO vertės komiteto spren-dimai ir jų reikšmė verslui

Nemokamai tiekiamų prekių įvertinimas

Muitinei pateiktos importo deklaracijos taisymas

Sąjungos muitinės kodeksas: parengtas deleguotasis aktas

2 - 3 psl.

4 - 6 psl.

7 - 8 psl.

9 - 10 psl.

11 psl.

12 psl.

12 psl.

14 psl.

Nr. 32

2 psl. © UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

LR TEISĖS AKTŲ PAKEITIMŲ APŽVALGA

2015 m. rugpjūčio 15 d. – 2015 m. rugsėjo 14 d. teisės aktų pakeitimų apžvalga

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

2015-09-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 pakeistos 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 patvirtintos „Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės“ (toliau –Taisyklės) ir išdėstytos nauja redakcija (Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės nauja redakcija nedėstomos). Nutarime sąvoka „kredito ar kitos įmokas priimančios įstaigos“ pakeista į „mokėjimų paslaugų tiekėją“. Naujai išdėstyti: „11 p. Šių Taisyklių 6.1 papunktyje ir 8–10 p. nurodytais atvejais mokesčiai mokami per mokėjimo paslaugų teikėją pavedimu.“, „12.1 papunktis, sumokėti grynaisiais pinigais Muitinės departamento nustatyta tvarka arba mokėjimo kortele, jeigu muitinės įstaigoje sudarytos sąlygos atlikti mokėjimus mokėjimo kortele;“, „12.2. sumokėti iš anksto per mokėjimo paslaugų teikėją į muitinės įstaigos sąskaitą, jeigu muitinės pareigūnui, atliekančiam prekių muitinį įforminimą, pateikiamas:“.

Nutarimas galioja nuo 2015-09-15.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės de-partamento generalinio direktoriaus prie Lietuvos Respub-

likos finansų ministerijos įsakymai

2015-08-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VA-64/1B-662 priimta Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-09-03 įsakymu Nr. VA-97/1B-553 patvirtinta „Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tais atvejais, kai neveikia valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinė ir (arba) muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, taisyklių“ nauja redakcija (toliau – Taisyklės). Taisyklės nustato, kaip asmenys gali vykdyti eksportui skirtų akcizais apmokestinamų prekių,

kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą, kai neveikia VMI akcizų informacinė sistema (toliau – AIS), kurios integracinė dalis yra Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir stebėjimo ES viduje kompiuterizuota sistema, ir (arba) Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (toliau – MDAS) bei nustato atvejus, kada laikoma, kad nurodytosiomis sistemomis neįmanoma pasinaudoti. 4 p., laikoma, kad AIS neveikia, kai nurodytos sistemos prisijungimo lange yra paskelbtas VMI pranešimas apie sistemos neveikimą. 6 p., laikoma, kad MDAS neveikia, jeigu negali būti vykdomi elektroninių duomenų mainai tarp asmens ir muitinės dėl MDAS, ją aptarnaujančių arba susietai dirbančių muitinės sistemų arba asmens sistemų sutrikimų. 7 p., veiksmus, kurių imamasi, neveikiant MDAS, reglamentuoja Muitinės veiklos tęstinumo taisyklės. 8 p., sprendimą apie AIS neveikimą priima VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas. 9 p., jei nustatytas techninis gedimas šalinamas ilgiau negu 2 valandas, registruotas akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (toliau – Siuntėjas) turi teisę kreiptis į VMI dėl atsarginių procedūrų taikymo ir nesant informacinio pranešimo apie AIS neveikimą. 10 p., tais atvejais, kai neveikia AIS, taikoma atsarginė procedūra, t. y. akcizais apmokestinamos prekės, gali būti išgabentos, išrašius atsarginį lydraštį, vadovaujantis Gabenimo taisyklėmis. 11 p., Siuntėjas, prieš pateikdamas elektroninę eksporto deklaraciją MDAS priemonėmis, atsarginio lydraščio vidinį identifikacinį numerį nurodo elektroninės eksporto deklaracijos laukelyje „Pateikiami dokumentai“, atitinkančiame Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio 44 langelį (toliau – EED 44 langelis), naudodamas dokumento kodą „C651“. 12 p., atsarginės procedūros taikymo atveju eksporto įstaigoje eksporto formalumai MDAS užbaigiami (prekės išleidžiamos eksportui), negavus kryžminės patikros rezultatų pranešimo, ir kai eksporto įstaigai pateikiamas atsarginis lydraštis, kuris nurodytas EED 44 langelyje. 13 p., kai galimybė naudotis AIS atkuriama, Siuntėjas nedelsdamas turi išrašyti e-AD, suvesdamas išrašyto atsarginio lydraščio duomenis į AIS. 14 p., kai taikoma atsarginė procedūra, naudojant atsarginį lydraštį, o eksporto procedūros atliktos, naudojantis MDAS priemonėmis: 1) pagal duomenų teikimo sutartį VMI pateikiami eksporto faktą identifikuojantys duomenys; 2) VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas, paskirtas techniniams ir veiklos AIS procesams užtikrinti, rankiniu būdu AIS turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių eksportą Siuntėjo nurodytam e-AD. 15 p., kiti Siuntėjo veiksmai, susiję su skirtų eksportui akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, atliekami tik veikiant AIS. 16 p., kai, neveikiant MDAS, buvo taikoma grįžtamoji procedūra, vadovaudamiesi Muitinės veiklos tęstinumo taisyklėmis: 1) Siuntėjas VMI turi pateikti eksporto faktą patvirtinančius dokumentus; 2) VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas, paskirtas techniniams ir veiklos AIS procesams užtikrinti, rankiniu būdu AIS turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių eksportą Siuntėjo nurodytam e-AD. 17 p., akcizais apmokestinamų prekių importas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba tiesioginio pristatymo vietą, neveikiant AIS arba MDAS, įforminamas Gabenimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Įsakymas galioja nuo 2015-09-05.Nukelta į 3 psl.

Nr. 32


2015-08-27 patvirtintos VMI viršininko ir MD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VA-63/1B-661 „Importuojamų akcizais apmokestinamų prekių gavimo akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje arba tiesioginio pristatymo vietoje patvirtinimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). 5 p., prekių gabenimas į sandėlį ar tiesioginio pristatymo vietą įforminamas Gabenimo taisyklėse (2010-08-02 VMI viršininko įsakymas Nr. VA-88 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo taisyklių patvirtinimo“) nustatyta tvarka. 6 p., kai prekės per 5 darbo dienas nuo prekių išleidimo į laisvą apyvartą yra atgabenamos į sandėlį ar į tiesioginio pristatymo vietą, jų gavimas patvirtinamas VMI sistemoje AIS Gabenimo taisyklėse nustatyta tvarka. 7 p., kai prekės gabenamos Gabenimo taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka parengus atsarginį lydraštį, laikoma, kad jos gautos sandėlyje, kai Gabenimo taisyklėse nustatyta tvarka e-AD (elektroninis akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento) duomenys yra suvedami į AIS ir užpildomas e-RoR (elektroninis pranešimas apie prekių gavimą, kuris rengiamas pagal 2009-07-24 Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 684/2009 patvirtintas Gabenimo procedūrų nuostatas), o VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas AIS nurodo, kad e-AD keičia atsarginį lydraštį. 8 p., tuo atveju, kai importuojamoms prekėms muitinės formalumai buvo atlikti, taikant grįžtamąją procedūrą, sandėlių savininkai ir registruoti akcizais apmokestinamų prekių siuntėjai su prašymu dėl Pažymos išdavimo turi kreiptis į VMI. 9 p., sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas, pageidaujantis, kad už į sandėlį arba į tiesioginio pristatymo vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, nugabentas prekes neatsirastų prievolė mokėti importo akcizų, sumokėti importo akcizai būtų grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, su prašymu dėl Pažymos išdavimo turi kreiptis į VMI. 10 p., prašymas išduoti Pažymą (įsakyme nustatyta FR1141 forma) gali būti pateiktas VMI tiesiogiai, atsiųstas paštu arba išsiųstas AIS prisijungimo lange nurodytais el. pašto adresais arba faksu (prašyme nurodomi duomenis pateikti įsakyme). 12 p., kartu su prašymu turi būti pateiktas prekių priėmimo į sandėlį ar tiesioginio pristatymo vietoje aktas. 13 p., VMI, gavusi prašymą, per 3 darbo dienas turi išduoti Pažymą. 14 p., pagal sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo pateiktą Pažymą muitinės įstaiga neskaičiuoja mokėtinų importo akcizų arba importo akcizai grąžinami (atsisakoma jų išieškoti). 15 p., jeigu atitinkamam e-AD per 5 darbo dienas nuo prekių išleidimo į laisvą apyvartą dienos (šių taisyklių 6–7 p. nurodytu atveju) e-RoR nėra užregistruojamas arba sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas nepateikia Pažymos (vietą šių taisyklių 8–9 p. nurodytu atveju), už prekes apskaičiuotas akcizų sumas gali būti atsisakyta išieškoti arba sumokėti akcizai grąžinti Aprašo nustatytais atvejais.

Įsakymas galioja nuo 2015-09-05.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai

2015-08-25 įsakymu Nr. 1B-664 patvirtinti „Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatai“. Muitinės laboratorijoje

atliekami prekių tyrimai, siekiant: 1) suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas nomenklatūras; 2) priskirti Nacionalinį papildomą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodą; 3) identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti (išvežti) prekes; 4) nustatyti tam tikrus prekės parametrus. Tyrimai įforminami surašant: 1) specialisto išvadą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytais atvejais nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas; 2) tyrimo protokolą, kai: a) muitinės įstaigoms reikalingos specialiosios žinios ar tyrimai prekėms suklasifikuoti; b) kitoms valstybinėms institucijoms būtina atlikti prekių tyrimus ir nustatyti muitinės nomenklatūros kodą; c) kitas juridinis arba fizinis asmuo (toliau – asmuo) pageidauja, kad būtų nustatyti tam tikri prekės parametrai. 4 p., tyrimai turi būti atlikti per 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo tiriamojo objekto pristatymo į Muitinės laboratoriją dienos. Papildomos informacijos ar sudėtingų tyrimų atveju terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Apie pratęsimą informuojama raštu. 5 p., muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) tyrimas ir klasifikavimas atliekamas vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443. 6 p. išvadai gauti pateikiama medžiaga: 1) lydraštis, kuriame įvardijamos aplinkybės, dėl kurių reikia specialisto išvados, surašomi klausimai, nurodomas pateikiamos medžiagos sąrašas; 2) prekės pavyzdys arba mėginys, išsamus prekės aprašymas arba prekės nuotraukos, brėžiniai, techninė dokumentacija ar kiti dokumentai; 3) kiti daiktai ir dokumentai, kurie yra pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. 12 p., jeigu paskirtas tyrimas Muitinės laboratorijoje nedaromas arba Muitinės laboratorija neturi atitinkamų specialistų ar įrenginių, apie tai nedelsiant pranešama užsakovui. 28 p., tyrimo protokolui gauti pateikiamas užsakovo rašytinis prašymas, kuriame turi būti nurodyta: 1) duomenys apie užsakovą (pavardė, vardas ir (arba) įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, prašymą pasirašiusio asmens pareigos); 2) klausimai specialistui; 3) tyrimo objektas, kiti tyrimui svarbūs duomenys. 31 p., tyrimo protokolas surašomas Muitinės laboratorijos blanke (įsakymo 1 ir 2 priedai). 33 p., už atliktą tyrimą užsakovai apmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. 34 p., valstybinėms institucijoms tyrimai atliekami nemokamai. 35 p., muitinės laboratorijos direktoriaus sprendimu tyrimo protokolas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl netikslios (nepilnos) arba klaidingos informacijos, pateiktos prašyme. Tyrimo protokolas netenka galios nuo sprendimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu priėmimo dienos. Apie tai informuojamas užsakovas, kuriam tyrimo protokolas buvo išduotas.

Įsakymas galioja nuo 2015-09-02.

Nukelta į 4 psl.

Atkelta iš 2 psl.

Nr. 32


Nukelta į 5 psl.

Galutinis antidempingo muitas šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams; pranešimai apie artėjančią tam tikrų priemonių galiojimo pabaigą; galutinio antidempingo muito ir laikinojo muito surinkimas plieno vieloms; antidempingo muito taikymas stiklo pluošto audiniams; nustatomas galutinis antidempingo muitas biodyzelinui; nustatomas galutinis kompensacinis muitas biodyzelinui

2015.08.15-2015.09.14

Galutinis antidempingo muitas šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams iš Kinijos ir Taivano

2015.08.26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1429, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, kurių KN kodai šiuo metu yra 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81 ir 7220 20 89, nustatomas galutinis antidempingo muitas reglamente išvardintoms bendrovėms taikant nustatytą papildomą TARIC kodą. Individualios muito normos nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje turi būti pateikta deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos (deklaracijos forma pateikiama reglamente). Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Pagal šį reglamentą, galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/501 nustatytos laikinojo antidempingo muito sumos. Sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, nerenkamos. Reglamentas galioja nuo 2015.08.27.

Pranešimai apie artėjančią tam tikrų priemonių galiojimo pabaigą

Pranešimas 2015/C 280/06. Jeigu Europos Komisijos nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 464/2011 nustatytas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams, galutinis surinkimas nustos galioti 2016.05.15.

Pranešimas 2015/C 280/07. Jeigu Europos Komisijos nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 457/2011 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaninui nustatytas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas nustos galioti 2016.05.14.

Pranešimas 2015/C 280/08. Jeigu Europos Komisijos nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 451/2011 nustatytas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galutinis surinkimas nustos galioti 2016.05.15.

Pranešimas 2015/C 280/09. Jeigu Europos Komisijos nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 452/2011 nustatytas galutinis antisubsidijų muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui nustos galioti 2016.05.15.

Bet kuriuo metu nuo šių pranešimų paskelbimo dienos, bet ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki nurodytos galiojimo pabaigos dienos, Sąjungos gamintojai Europos Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui gali pateikti rašytinį prašymą atlikti peržiūrą.

Galutinio antidempingo muito ir laikinojo muito surinkimas plieno vieloms iš Indijos

2015.09.01 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1483 kuriuo, atlikus pakartotinį absorbcijos tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 12 str., iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, kurių KN kodai šiuo metu yra 7223 00 19 ir 7223 00 99, galutinis surinkimas. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013 keičiamas iš dalies. Galutinio antidempingo muito normos – nuo 0% iki 12,5%, taikomos reglamento 1 d. aprašytoms ir lentelėje išvardytų bendrovių pagamintiems produktams,

ES IR PASAULIO AKTUALIJOS

Nr. 32


90 92 12), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826 00 10 29, 3826 00 10 39, 3826 00 10 49, 3826 00 10 99) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826 00 90 19), nustatomas galutinis antidempingo muitas. Galutinio antidempingo muito normos ir papildomas TARIC kodas nustatyti reglamento 1 str. 2 dalyje. 2 str. Galutinio antidempingo muito, nustatyto visoms kitoms bendrovėms, kaip nurodyta 1 str.2 d., taikymas išplečiamas į Sąjungą importuojamiems iš Kanados siunčiamiems, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kanados kilmės, riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516 20 98 21), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518 00 91 21), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518 00 99 21), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710 19 43 21), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710 19 46 21), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710 19 47 21), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710 20 11 21), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710 20 15 21), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710 20 17 21), ex 3824 90 92 (TARIC kodas 3824 90 92 10), ex 3826 00 10 (TARIC kodas 3826 00 10 20, 3826 00 10 30, 3826 00 10 40, 3826 00 10 89) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826 00 90 11), išskyrus gaminamiems BIOX Corporation, Oukvilis, Ontarijo provincija ir Rothsay Biodiesel, Gvelfas, Ontarijo provincija bendrovių. Individualios muitų normos pagal 1 ir 2 str. taikomos tik tuo atveju, jei muitinei pateikiama sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Priešingu atveju, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Galutinio antidempingo muito, nustatyto 1 str. 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516 20 98 30), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518 00 91 30), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518 00 99 30), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710 19 43 30), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710 19 46 30), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710 19 47 30), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710 20 11 30), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710 20 15 30), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710 20 17 30), ex 3824 90 92 (TARIC kodas 3824 90 92 20), ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826 00 90 30). Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje. Individualios muitų normos taikomos tik tuo atveju , jei muitinei pateikiama sąskaita faktūra, atitinkanti III priede išdėstytus reikalavimus. Priešingu atveju, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Prašymai atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas 2 str. 1 d. ir 3 str. 1 d., Europos Komisijai pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą teikiančio subjekto įgalioto asmens. Reglamentas galioja nuo 2015.09.16.

nurodant papildomą TARIC kodą. Individualios muito normos, nustatytos priede nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje turi būti pateikta nustatytos formos deklaracija, kurią pasirašė sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūnas. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma – 12,5%.

Reglamentas galioja nuo 2015.09.03.

Antidempingo muito taikymas ir iš Indijos bei Indonezijos importuojamiems stiklo pluošto audiniams

2015.09.09 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1507, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1371/2013, kuriuo galutinis antidempingo muitas nustatytas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams. Antidempingo muito taikymo sritis išplečiama iš Indijos ir Indonezijos siunčiamiems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indijos ir Indonezijos kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00 (TARIC kodai – 7019 51 00 14, 7019 51 00 15, 7019 59 00 14 ir 7019 59 00 15). Išimtis daroma „Montex Glass Fibre Industries Pvt.Ltd.“ (papildomas TARIC kodas B942) ir „Pyrotek India Pvt. Ltd.“ gaminamiems produktams (papildomas TARIC kodas C051), jeigu išpildomi reglamento priede išdėstyti reikalavimai.


Nustatomas galutinis antidempingo muitas Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui

2015.09.14 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 str. 2 d. atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas. 1 str. Importuojamiems JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516 20 98 29), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518 00 91 29), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518 00 99 29), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710 19 43 29), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710 19 46 29), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710 19 47 29), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710 20 11 29), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710 20 15 29), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710 20 17 29), 3824 90 92 (TARIC kodas 3824

Nukelta į 6 psl.

Atkelta iš 4 psl.

Nr. 32


Nustatomas galutinis kompensacinis muitas Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui

2015.09.14 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1519, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 str. atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai. Galutinis kompensacinis muitas nustatomas importuojamiems JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazolinams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai nurodyti reglamento 1 str. 1 dalyje. Galutinio kompensacinio muito normos taikomos reglamento 1 str. 2 d. išvardintoms bendrovėms. Galutinio kompensacinio muito taikymas išplečiamas į Sąjungą importuojamiems iš Kanados siunčiamiems, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kanados kilmės produktams, riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai nurodyti reglamento 2 str. 1 dalyje, išskyrus gaminamiems BIOX Corporation, Oukvilis, Ontarijo provincija ir Rothsay Biodiesel, Gvelfas, Ontarijo provincija bendrovių. Individualios muito normos, nustatytos 1 str. 2 d. nurodytoms bendrovėms, taikomos, jei valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus

reikalavimus. Galutinio kompensacinio muito taikymas išplečiamas į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazolinams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai nurodyti reglamento 3 str. 1 dalyje. Individualios muito normos, nustatytos 1 str. 2 d. nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti III priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Prašymai atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas 2 str. 1 d. ir 3 str. 1 d., pateikiami Europos Komisijai raštu viena iš oficialiųjų ES kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą teikiančio subjekto įgalioto asmens.


Atkelta iš 5 psl.

Nr. 32


įgyvendinimo reglamentai dėl tam tikrų prekių klasifikavimo, priimami pagal Muitinės kodekso komiteto parengtas klasifikavimo išvadas. Priėmus naują reglamentą dėl tam tikrų prekių klasifikavimo jis yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Muitinės departamentas savo svetainėje pateikia reglamentų suvestinę http://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/tarifinisreguliavimas/prekiuklasifikavimas/ebreglamentai

Sekdami naujus reglamentus dėl tam tikrų prekių klasifikavimo, palyginkite, ar reglamentuose suklasifikuotos prekės nėra panašios į jūsų prekes, kurias galbūt reikėtų klasifikuoti kaip nurodyta reglamente. Aptarkime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje A-143-1028/2009 (2009-11-13) nagrinėjant ginčą, kuris nebūtų kilęs, jeigu importuotojas būtų atkreipęs dėmesį į reglamento dėl tam tikrų prekių klasifikavimo išleidimą ir žinojęs, kaip tokie reglamentai yra taikomi.

■ Teisme nagrinėtas ginčas dėl prekių klasifikavimo

Bendrovė importavo spausdintas vaikiškas knygeles: „7 pasaulio kontinentai“ ir „Puikusis baletas“ su įrašytais baleto muzikos fragmentais kompaktinėje plokštelėje. Knygeles Bendrovė suklasifikavo kaip spausdintas knygas pozicijoje 4901. Teritorinė muitinė, atlikusi prekių klasifikavimo patikrinimą nustatė, jog prekės turėjo būti deklaruotos 9503 pozicijoje kaip dėlionės, atitinkamai taikant aukštesnius muito ir PVM tarifus.

Bendrovė nesutiko su išvada, kad paminėtos knygos neklasifikuotinos 4901 pozicijoje, jog tekstas ir paveikslėliai jose atlieka pagalbinę funkciją, o dėlionės nulemia esminį gaminio požymį, nes ji iš esmės neatitinka protingumo ir teisingumo principų bei padaryta nenurodžius jokių argumentų, neišanalizavus ir neįvertinus paminėtų

PREKIŲ KODŲ PASIKEITIMŲ STEBĖJIMAS

Kaip kasmet, spalio mėnesį Europos Komisija išleis reglamentą dėl Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų. Ne kartą teko dalintis patarimais su įmonėmis, kaip reikėtų stebėti prekių kodų pasikeitimus. Artėjant naujiems pasikeitimams, dalinamės keletu rekomendacijų šia tema bei aptariame teisme nagrinėtą bylą.

Nepriklausomai nuo to, kaip seniai importuojate/eksportuojate prekes, ar tik pradedate verslą, suklasifikavus prekes rekomenduojame periodiškai pasitikrinti, ar teisės aktuose neatsirado pakeitimų, kurie sąlygoja prekių KN kodo pasikeitimą.

■ Kombinuotosios nomenklatūros (KN) pakeitimai

Kiekvienais metais Europos Komisija priima įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas. Reglamento I priede kartu su Bendrojo muitų tarifo autonominiais ir įprastiniais muitais pateikiamas galutinis Kombinuotosios nomenklatūros (KN) variantas, priimamas pritaikius Tarybos arba Komisijos patvirtintas priemones (pvz., ES KN paaiškinimų pakeitimai). Šis reglamentas paskelbiamas ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

Peržiūrėdami naująją KN ir joje padarytus pakeitimus, atkreipkite dėmesį, ar šalia jūsų naudojamų prekių kodų neatsirado „★“ ženklas, kuris žymi naujus prekių kodus. Gal jūsų naudojamas kodas yra išbrauktas iš nomenklatūros ar vienas kodas praplėstas keliais naujais kodais. Tokiu atveju, nuo sekančių metų sausio 1 d. prekę reikės deklaruoti nauju KN kodu.

■ Komisijos reglamentai dėl tam tikrų prekių klasifikavimo

Viena iš priemonių, kuria siekiama, kad KN būtų taikoma vienodai visose ES valstybėse narėse – tai Komisijos

Nukelta į 8 psl.

Jurgita StanienėUAB „Muita“ Muitų teisės skyriaus vadovė

www.muita.lt :muitinės tarpininkai, auditas, konsultacijos, mokymai

Nr. 32


knygelių paskirties, jose esančio teksto informatyvumo ir sudėtingumo, teksto ir dėlionės santykio, galimų skaitytojų amžiaus ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

Bendrovė pažymėjo, kad knygelėje „7 pasaulio kontinentai“ patalpinti gana išsamūs visų pasaulio dalių geografiniai žemėlapiai su visų šalių pavadinimais ir toms šalims būdingiausiais simboliais, trumpai aprašyti nepaprasti faktai apie kiekvieną žemyną, skaitytojui siūloma surasti žemėlapyje po keletą simbolių. Tekstas patalpintas kiekviename iš 14 vidinių puslapių, o dėlionės užima tik 6 puslapius. Teigė, kad, pagal pateikiamos informacijos apimtį ir suvokimą, knygelė neabejotinai skirta tik mokyklinio amžiaus 8 – 10 metų vaikams, ją galima iš esmės naudoti pagal paskirtį ir be dėlionės.

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad knygelė „Puikusis baletas“ supažindina skaitytoją su specifine meno rūšimi – baletu, joje pateikiami trumpi 4 populiariausių baletų: „Spragtuko“, „Gulbių ežero“, „Miegančiosios gražuolės“ ir „Kopelijos“ libretai, dėlionėje atvaizduotos šių baletų scenos, aprašomas baleto atsiradimas, choreografijos, kostiumų, dekoracijų reikšmė, pavaizduotos pagrindinės baleto pozos, taip pat siūloma paklausyti CD esančių 4 muzikinių kūrinių iš paminėtų baletų. Knygelė skirta 10 – 12 metų skaitytojui, knygos forma organiškai apjungia muziką ir tekstą, o dėlionei, kuri užima 4 puslapius iš 10, neabejotinai tenka pagalbinis vaidmuo. Abiejose knygelėse patalpintos dėlionės susideda iš 48 elementų ir pagal sudėtingumą yra skirtos 5 metų amžiaus vaikų gebėjimams.

Bendrovės nuomone, visa tai įrodo, kad knygelėse būtent tekstas ir paveikslėliai atlieka pagrindinę funkciją, o dėlionės – pagalbinę, todėl paminėtoms importuojamoms vaikiškoms knygelėms buvo suteikti ISBN kodai, o tai reiškia, kad jos yra mišrios medijos leidiniai, kurių pagrindą sudaro tekstas (LST ISO 2108).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino Bendrovės skundo. Teismas nurodė, kad nagrinėjant ginčą taikytini minėto importo metu (2008-03-13) šiuos teisinius santykius reglamentavę Europos Bendrijos bei nacionalinės teisės aktai: Bendrijos muitinės kodeksas (šio kodekso 20 str. 6 d.), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1214/2007 (kuriuo iš dalies buvo pakeistas Tarybos reglamentas Nr. 2658/1987, nustatantis tarifinio prekių klasifikavimo Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūros pozicijas ir subpozicijas), pats Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/1987 (kuriame, be kita ko, yra pateiktos bendrosios TARIC nomenklatūros aiškinimo taisyklės), Reglamentas Nr. 1655/2005 (kuriame yra pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus KN 4901, 4903 ir 9503 pozicijų aiškinimas) bei šių (Europos Bendrijos) teisės aktų taikymą Lietuvoje reglamentuojantis Muitinės įstatymas (jo 35 str.).

Atkelta iš 7 psl.

Pasisakydamas dėl išvardintų Europos Bendrijos teisės aktų taikymo šioje administracinėje byloje, teismas pažymėjo, kad šių teisės aktų nuostatos yra taikytinos tiesiogiai ir be jokių išlygų bei jų taikymo aiškinimo nacionalinėje teisėje, jos yra privalomos importo į Europos Bendrijos muitų teritoriją apmokestinimo teisiniams santykiams. Tai reiškia, kad, sprendžiant atskirų KN pozicijų (šiuo atveju KN 4901, 4903 ir 9503 pozicijų) aiškinimo (šių pozicijų nustatymo bei tarpusavio ryšio) klausimą, yra būtina vadovautis tik tais kriterijais, kurie yra nustatyti atitinkamame Europos Bendrijos aiškinamajame akte. Šiuo aspektu

išskirtinę reikšmę nagrinėjamai bylai turi Reglamentas Nr. 1655/2005, nes jo priede 4 lentelėje nurodyta pavyzdinė situacija (kurioje yra aprašyta knyga-dėlionė vaikams, nurodytas tokios knygos-dėlionės KN kodas bei pateikti šio kodo nustatymo motyvai) iš esmės atitinka šioje byloje nagrinėjamą situaciją.

Atsakydamas į Bendrovės argumentus dėl būtinumo išaiškinti pagrindinę nurodytų knygų-dėlionių funkciją, teismas pažymėjo, kad aptariamos Reglamento Nr. 1655/2005 4 lentelės 3 skiltyje yra pateikti motyvai, dėl kurių pavyzdžiu pasirinkta knyga-dėlionė klasifikuotina pagal 9503 KN poziciją. Šie motyvai (nurodytos KN pozicijos pasirinkimo paaiškinimai) pagal jų prasmę negali būti laikomi atitinkamo vertinimo kriterijais, nes juose yra tik atsakoma, kodėl minėtas pavyzdys negali būti klasifikuojamas nei pagal 4901 poziciją (pozicija, kurią deklaravo pareiškėjas), nei pagal 4903 poziciją, o turi būti klasifikuojamas būtent pagal 9503 KN poziciją. Taigi pareiškėjo pateikti argumentai dėl būtinumo byloje aiškintis kokybinius ir kiekybinius santykius tarp minėtų knygų-dėlionių aprašomosios bei pavaizduojančiosios dalies ir pačių dėlionių negali būti pripažinti reikšmingais nagrinėjamai bylai, todėl teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Nr. 32


Nukelta į 10 psl.

Muitinės veiklos ataskaitos duomenimis 2014 m. muitinei atlikus ūkinės komercinės veiklos įmonėse patikrinimus, buvo papildomai apskaičiuota 71 mln. litų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Didžiausią nurodytų papildomai priskaičiuotų mokesčių dalį (81 proc.) sudarė mokesčiai, apskaičiuoti patikslinus deklaruotą prekių vertę. Todėl įmonės prekių apmokestinamosios vertės nustatymui turėtų skirti ypatingą dėmesį.

Šiame straipsnyje – teismo išaiškinimas, ar jūrinių konteinerių prastovos (angl. demmurage charges) gali būti pripažintos netesybomis, kurios neapmokestinamos PVM, ar vis dėlto prastovos – tai transportavimo išlaidos, didinančios importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę.

Aptarsime Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3688-121/2010.

Bylos aplinkybės

Teritorinė muitinė, patikrinusi mokesčių mokėtojo (Bendrovė) laikotarpiu nuo 2007-01-25 iki 2010-01-31 pateiktas importo deklaracijas, 2010-03-18 surašė patikrinimo ataskaitą, kuria inter alia konstatavo, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė importavo prekes konteineriuose iš

Andrius KošelUAB „Muita“ teisininkas

www.muita.lt : muitinės tarpininkai, auditas, konsultacijos, mokymai

PRASTOVOS IR PVM APMOKESTINAMOJI VERTĖ

Argentinos, Kinijos, Turkijos, JAV, Filipinų, kurias deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Šių prekių transportavimo paslaugas Bendrovei teikė keli ekspeditoriai. Už suteiktas transportavimo paslaugas, įskaitant susidariusias konteinerių prastovas, ekspeditoriai Bendrovei išrašė PVM sąskaitas faktūras taikydami 0 PVM tarifą.

Muitinė nustatė, kad minėtos sąskaitos faktūros nepateiktos deklaruojant prekes ir Bendrovė nesikreipė į muitinę dėl importo deklaracijų taisymo, koreguojant deklaruotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Atitinkamai Bendrovė, nedeklaravusi ir nepridėjusi minėtų išlaidų prie importuotų prekių PVM apmokestinamosios vertės, pažeidė PVM įstatymo nuostatas. Nustačiusi pažeidimus, muitinė apskaičiavo papildomai mokėtiną PVM, delspinigius ir skyrė baudą.

Mokesčių mokėtojas apskundė teritorinės muitinės sprendimą dėl prastovų sumų apmokestinimo PVM nurodydamas, kad prastovų išlaidos yra baudos (netesybos) už sutarties sąlygų nevykdymą, o netesybų sumos nėra PVM objektas. Iki ginčui pasiekiant VAAT, jis buvo nagrinėtas Muitinės departamente ir Mokestinių ginčų komisijoje.

Muitinės departamento (Departamentas) nuomone, Bendrovės skundas yra nepagrįstas, nes Bendrovė ginčija išlaidų už konteinerių prastovas įskaitymo į importo deklaracijose deklaruotų prekių PVM apmokestinamąją vertę, motyvuodama neteisingu „konteinerių prastovų“ termino apmokestinimo interpretavimu. Departamentas remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 15 str. 15 dalimi ir nurodo, kad importo PVM apmokestinamosios vertės pagrindas - importuojamų prekių muitinė vertė. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1 dalies e punktą visos išlaidos, susijusios su importuojamų prekių transportavimu, yra sudedamoji tų prekių muitinės vertės, o tuo pačiu ir importo PVM, apmokestinamosios

TEISMŲ PRAKTIKA

Nr. 32


Atkelta iš 9 psl.

vertės dalis.

Departamentas taip pat mano, kad Mokestinių ginčų komisija, kaip ginčą nagrinėjusi institucija, pagrįstai konstatavo, jog, remiantis tarptautine apmokestinimo doktrina, tarptautinio krovinių gabenimo praktika, prastovos (demeredžas) yra mokestis už naudojimąsi konteineriu prekėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog šios išlaidos nelaikytinos susijusiomis su importuojamų prekių transportavimu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje (byla Nr. C-11/89) yra nurodęs, kad prastovų išlaidos yra transportavimo išlaidų dalis, nes transportavimo išlaidos turi apimti visus mokėjimus, kurie atsirado gabenant prekes į Bendrijos muitų teritoriją.

Departamento teigimu, Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sąskaitose už transportavimą nurodytos prastovų išlaidos yra baudos (netesybos) už sutarties sąlygų nevykdymą.

VAAT nutarimas

VAAT Bendrovės skundą atmetė. VAAT konstatavo, kad ekspeditorių išrašytose sąskaitose yra nurodytos prastovų išlaidos, o ne netesybų suma už sutarties sąlygų nevykdymą. Departamentas pagrįstai priėmė sprendimą prastovų išlaidomis didinti prekių apmokestinamąją vertę ir papildomai apskaičiuoti PVM, delspinigius bei skirti baudą.

Nr. 32


pardavėjas ar kitas asmuo.· 1984 m. rugsėjo 24 d. sprendimas dėl programinės

įrangos laikmenos muitinės vertės nustatymo. Šiuo sprendimu Vertės komitetas nurodė, kad nustatant importuojamų laikmenų su duomenimis ar instrukcijomis muitinės vertę, turėtų būti atsižvelgiama tik į pačios laikmenos savikainą arba vertę. Muitinės vertės todėl neapima duomenų vertės.

· 1995 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl muitinės administracijos veiksmų nustatant tikrąją prekių muitinės vertę. Šiuo sprendimu Vertės komitetas nurodė, kad tais atvejais, kai deklaracija buvo pateikta ir, kai muitinės administracija turi pagrindo abejoti duomenų tikslumu, ji gali paprašyti importuotojo pateikti papildomus paaiškinimus, įskaitant dokumentus ar kitus įrodymus, kad deklaruojamoji vertė atspindi visą sumą, faktiškai sumokėtą arba mokėtiną už importuotas prekes. Jei, gavusi papildomos informacijos muitinės administracija vis dar turi pagrįstų abejonių dėl deklaruotos vertės tikslumo, gali būti laikoma, kad muitinės vertė nenustatyta. Prieš priimant galutinį sprendimą, muitinės administracija paaiškina importuotojui savo abejonių pagrindą, o importuotojui suteikiama galimybė į juos atsikirsti. Kai galutinis sprendimas priimamas, muitinės administracija praneša importuotojui raštu savo sprendimą ir jo pagrindą.

PMO VERTĖS KOMITETO SPRENDIMAI IR JŲ REIKŠMĖ VERSLUI

Rubrikoje „ Atsakymai į klausimus, patarimai“ minimas Muitinio įvertinimo kompendiumas. Tai ES lygmens teisinis dokumentas, kuris, be kita ko, parengtas remiantis tarptautiniu lygmeniu muitinio įvertinimo problemas spredžiančiais dokumentais. Kokie tai dokumentai ir kokia jų reikšmė verslui?

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) Muitinio įvertinimo techninis komitetas (Vertės komitetas), rengia įvairias papildomų gairių dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos praktinio taikymo ir interpretavimo priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika nuo 1992 m. yra PMO narė, o nuo 2001 m. yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublika ratifikavo Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, yra aktualūs PMO Vertės komiteto sprendimai, nurodymai, išvados, paaiškinimai, patarimai, komentarai, atliktų studijų medžiaga, PMO rekomendacijos. Minėtuose dokumentuose taip pat aptariami ir sandorio vertės metodo netaikymo prekių muitiniam įvertinimui, įrodinėjimo naštos paskirstymo muitinei ir deklarantui principai.

Vertės komiteto sprendimų pavyzdžiai (aktualūs ir šiai dienai):

· 1984 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl prekių įsigijimo finansavimo išlaidų įtraukimo į prekės muitinės vertę. Šiuo sprendimu Vertės komitetas nustatė, kad prekių įsigijimo finansavimo išlaidos nėra įtraukiamos į prekės muitinės vertę, jeigu: a) šios išlaidos yra aiškiai atribotos nuo prekės vertės, b) finansavimo susitarimas sudarytas raštu, c) pirkėjas gali įrodyti, kad tokios prekės parduotos už deklaruojamą sumokėtą ar mokėtiną kainą, d) finansavimo išlaidos neviršija įprasto finansavimo kainos toje valstybėje, kurioje buvo suteiktas finansavimas. Toks muitinės vertės nustatymo principas taikomas nevertinant aplinkybės, kas finansuoja įsigijimą – finansų įstaiga, prekių

Andrius KošelUAB „Muita“ teisininkas

www.muita.lt : muitinės tarpininkai, auditas, konsultacijos, mokymai

Nr. 32


ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS, PATARIMAI

NEMOKAMAI TIEKIAMŲ PREKIŲ ĮVERTINIMASImportuotojas trečiojoje šalyje įsigijo įvairių prekių. Rengiantis deklaruoti prekes išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, buvo nustatyta, kad sąskaitoje siuntėjas nurodė ne tik nupirktas prekes, bet ir daugiau tokių prekių, kurias nemokamai pridėjo prie siuntos. Nemokamai tiekiamų prekių vertė sąskaitoje nebuvo nurodyta. Importuotojas šias nemokamai patiektas prekes įvertino muitinės tikslais ir sumokėjo importo mokesčius. Ar importuotojas galėjo rasti kitą sprendimą ir mokesčių nemokėti?

Panašios situacijos pavyzdys yra pateiktas Muitinio įvertinimo kompendiume, 10 komentare dėl nemokamų prekių, tiekiamų kartu su mokamomis prekėmis, įvertinimo.

Pardavėjas suteikia pirkėjui komercinę nuolaidą, be mokamų prekių, kurias užsakė pirkėjas, teikdamas jam tam tikrą papildomą tapačių nemokamų prekių kiekį. Pavyzdžiui, įmonė importuoja 100 televizorių, kurių sąskaitoje faktūroje nurodyta 2 tūkst. piniginių vienetų vieneto kaina, ir toje pačioje siuntoje gauna 10 televizorių, kuriuos pardavėjas siūlo pirkėjui nemokamai, atsidėkodamas už jo ištikimybę.

Šiuo atveju manoma, kad mokamų prekių kaina, kuri buvo sumokėta arba yra mokėtina, apima visą importuojamą kiekį, tad kartu su mokamomis prekėmis tiekiamos nemokamos prekės neturėtų būti vertinamos atskirai. Taigi, mūsų nagrinėjamoje situacijoje importuotojui nebuvo būtina nustatyti nemokamai patiektų prekių vertę muitinės tikslams. Šios prekės galėjo būti deklaruotos muitinei tiesiog pridedant jų kiekį prie užsakytų prekių. Deklaracijoje nurodoma mokamai tiekiamų prekių vertė ir nuo jos mokami mokesčiai.

MUITINEI PATEIKTOS IMPORTO DEKLARACIJOS TAISYMAS Ar galima taisyti duomenis (pavyzdžiui, tikslinti krovinio vertę) importo deklaracijoje, kuri yra pateikta muitinei? Kokie keliami reikalavimai taisymui?

Kaip žinome, deklarantai su muitine keičiasi elektroniniais pranešimais. Elektroninės informacijos mainų taisyklės yra nustatytos Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-360 (2009-06-26) „Dėl elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“.

Muitinės deklaracija pateikiama išsiunčiant muitinei pranešimą IEI15LT. Muitinė apie importo deklaracijos priėmimą informuoja deklarantą pranešimu IEI28LT, kuriuo deklarantui perduodamas ir deklaracijai suteiktas MRN bei deklaracijos priėmimo data. Šiuo pranešimu perduodama informacija apie apskaičiuotus mokesčius (jeigu jie taikomi) ir kita deklaracijos priėmimo metu MDAS teikiama informacija (pvz., Lietuvos Respublikos integruoto tarifo sistemos LITAR pastabos, susijusios su deklaruojamomis prekėmis). Suteikus importo deklaracijai MRN, šios deklaracijos muitinis įforminimas laikomas pradėtu. Elektroninio pranešimo IEI28LT išsiuntimas deklarantui sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip rašytinės importo deklaracijos priėmimas ir įregistravimas importo muitinės įstaigoje.

Deklarantas, gavęs elektroninį pranešimą IEI28LT apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 65 straipsniu gali elektroniniu pranešimu IEI13LT importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją.

Nukelta į 12 psl.

Nr. 32


Deklaraciją taisyti galima, jeigu:

üimporto muitinės įstaigos priimtos importo deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, MRN atitinka nurodytąjį elektroniniame pranešime IEI13LT ir deklaracija, kurią deklarantas prašo taisyti, yra priimta importo muitinės įstaigoje;

üimporto deklaracijoje, kurią deklarantas prašo taisyti, nurodytas deklaranto identifikavimo kodas iš EORI sistemos atitinka nurodytąjį elektroniniame pranešime IEI13LT;

üimporto deklaracijoje, kurią deklarantas prašo taisyti, nurodytas importo muitinės įstaigos kodas, atitinka nurodytąjį elektroniniame pranešime IEI13LT;

üimporto deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, tikrinimo importo muitinės įstaigoje metu neišsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes, IEI29LT apie prekių išleidimą arba IEI51LT apie prekių neišleidimą.

Importo muitinės įstaiga, atlikusi elektroninio pranešimo IEI13LT tikrinimą ir nustačiusi, kad informacija, pateikta elektroniniame pranešime, atitinka nustatytus reikalavimus, priima sprendimą patenkinti deklaranto prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją, apie tai informuodama deklarantą elektroniniu pranešimu IEI04LT. Sprendimas nepatenkinti prašymo išsiunčiamas pranešimu IE05LT, šiuo atveju muitinė turi nurodyti priežastį.

Taip pat žinotinos šios Bendrijos muitinės kodekso 65 straipsnio nuostatos: pakeitimai negali pakeisti deklaracijos tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios pradžioje buvo joje nurodytos. Pakeitimų daryti neleidžiama, jeigu atitinkamo leidimo buvo paprašyta po to, kai muitinė nustatė, kad tam tikri duomenys yra neteisingi.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 (2004-04-13) patvirtinta „Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija“ nustato, kad deklaranto prašymu galima taisyti ne daugiau kaip 5 deklaracijos langelius.

Atkelta iš 12 psl.

Nr. 32


SĄJUNGOS MUITINĖS KODEKSAS: PARENGTAS DELEGUOTASIS AKTAS2015 m. liepos 28 d. Europos Komisija paskelbė, kad parengė deleguotąjį aktą, kuris kartu su Sąjungos muitinės kodeksu ir įgyvendinimo aktu sudarys Sąjungos muitinės kodekso teisės aktų rinkinį. Europos parlamentas ir Taryba turi teisę dviejų mėnesių laikotarpyje pateikti prieštaravimus dėl deleguotojo akto. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar du mėnesius.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas. Sąjungos muitinės kodeksas bus taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. Iki to laiko turi būti priimti jo taikymui reikalingi Europos Komisijos deleguotieji ir įgyvendinimo aktai ir atlikti kiti parengiamieji darbai (valstybių narių nacionalinių teisės aktų suderinimas, informacinių sistemų adaptavimas, muitinės pareigūnų ir verslininkų mokymai ir kiti).

Komisija kelerius metus dirbo nuodugniai peržiūrėdama ES muitinės teisės aktus. Kaip minėta, 2015 m. liepos 28 d. Komisija paskelbė, kad parengė deleguotąjį aktą. Lisabonos sutartimi nustatyta delguotojo teisės akto forma suteikia Komisijai teisę apspręsti techninius, neesminius egzistuojančios teisės, šiuo atveju Sąjungos muitinės kodekso, elementus.

ĮDOMU

LT LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 28 C(2015) 5195 final

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) …/...

2015 07 28

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso

nuostatos

Deleguotasis aktas apima plačią muitinės veiklos sritį, įskaitant:

ülaikinojo įvežimo perdirbti supaprastinimus;

üaiškesnes taisykles dėl vienodo teisės taikymo ekonominės veiklos vykdytojams ES;

üplačiai apimančias nuostatas, kurios leis muitinių sprendimus taikyti visose ES valstybėse;

übendrųjų reikalavimų duomenims nustatymą, kaip pagrindo visas ES valstybes apjungiančių IT sistemų sukūrimui ateityje.

Daugiau informacijos Europos Komisijos svetainėje: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5445_en.htm?locale=en

Nr. 32

15 psl.

© UAB „Muita“. Išimtinė teisė platinti leidinį „Muitų teisės praktikams“ priklauso UAB „Muita“. Mokama leidinio versija yra skirta tik ją teisėtai įsigijusiems asmenims. Platinti leidinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

Atsakomybė už UAB „Muita“ teisių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

INFORMACIJA APIE LEIDINĮ„Muitų teisė praktikams“ skaitytojams siunčiamas el. paštu, pdf formatu. Rengiamos dvi leidinio versijos: mokama ir nemokama. Leidinys leidžiamas kiekvieną mėnesį, iki sekančio mėnesio 1 d., leidėjas: UAB „Muita“, Nemuno g. 153, 93262 Klaipėda, www.muita.lt

Kontaktinis asmuo: Enrika Mažeikienė, tel. +370 46 257150, mob. +370 644 65553, el. paštas [email protected].

PRENUMERATA

“Muitų teisė praktikams” 11 numerių prenumerata kainuoja 120 € be PVM. Užsakius prenumeratą, Jums bus atsiųsti visi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio išleisti “Muitų teisė praktikams” numeriai ir metų pabaigoje juos apibendrinantis leidinys, kuriame rasite visus publikuotus straipsnius, surūšiuotus pagal temas.

Nemokamoje leidinio versijoje publikuojama dalis informacijos: muitų teisės aktų pakeitimų apžvalga, įdomūs faktai ir straipsnių įžanginės dalys. Jei ši leidinio versija į Jūsų elektroninį paštą buvo atsiųsta tiesiogiai leidėjo, prenumeruoti jos nebereikia - bus automatiškai pristatoma kiekvieną mėnesį. Atsisakyti prenumeratos galite paspaudę atitinkamą nuorodą gautame el. laiške. Norėdami prenumeruoti leidinį, užpildykite www.muita.lt/prenumerata pateiktą prenumeratos formą.

SKAITYTOJŲ KLAUSIMAINerandate reikiamos informacijos ar atsakymo į klausimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir specialistai straipsnį Jums aktualia tema parengs artimiausiuose leidinio numeriuose.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS, PATARIMAI

ATSAKOMYBĖ UŽ LEIDINIO TURINĮŠiame leidinyje pateikta informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinis patarimas,

išvada ar konsultacija. Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su leidėjų nuomone.

BENDRADARBIAVIMASNorėtumėte leidinyje paskelbti savo straipsnį ar pranešimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir aptarsime bendradarbiavimo sąly-gas.

Documents

E-LEIDINYS Nr