EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO UGDYMO … · Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė? Tai kaip kamuolys, kuriame matyti vanduo, sausuma, ledynai, kalnai. Ar žinote, kad sausuma,

Viešoji Įstaiga SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO

UGDYMO VAIKAMS

Projektas „DARNI VILNIAUS PLĖTRA PRASIDEDA NUO PAČIŲ MAŽIAUSIŲ“

2

Pratarmė

Edukacinė - ekologinė metodika skirta ikimokyklinio ugdymo vaikams, siekiant parengti

studentus organizuoti užsiėmimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Parengta metodika gali tarnauti

kaip įrankis, skirtas pasiruošti informaciniams-pažintiniams susitikimams su ikimokyklinio amžiaus

vaikais siekiant ugdyti jų ekologines vertybes.

Šioje metodikoje pateikiami praktiniai patarimai kaip pasirengti užsiėmimams su

ikimokyklinio amžiaus vaikais, į ką reikėtų atsižvelgti dirbant su šia amžiaus grupe.

Edukacinė- ekologinė metodika paremta žaidimų principu, šitaip užtikrinant tinkamą

pateiktos teorinės medžiagos įsisavinimą, praktinį susistemintos medžiagos įgyvendinimą, kad ji

atitiktų ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymosi raidą, būtų patraukli ir suprantama šios amžiaus

grupės vaikams.

3

Turinys

Pratarmė............................................................................................................................................... 2

Rekomenduojami ekologinių užsiėmimų organizavimo metodai ir formos ....................................... 4

1. PAŽINK. GAMTA – MŪSŲ NAMAI............................................................................................ 5

1.1. Žemė ......................................................................................................................................... 5

1.2. Oras ........................................................................................................................................... 7

1.3. Vanduo...................................................................................................................................... 9

1.4. Gyvūnai ...................................................................................................................................... 11

1.5. Augalai.................................................................................................................................... 14

2. Saugok ir tausok aplinką............................................................................................................ 16

2.1. Rūšiuok atliekas ...................................................................................................................... 18

2.1.1. Perdirbk atliekas panaudodamas jas dar kartą.................................................................. 21

Naudota literatūra: ............................................................................................................................. 22

4

Rekomenduojami ekologinių užsiėmimų organizavimo metodai irformos

Vedant užsiėmimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais, būtina atsižvelgti į jų vystymosi

ypatumus ir atitinkamai parinkti formas užsiėmimų vedimui:

Patariama seminarų vedimo metu naudoti šiuos ugdymo metodus:

Žodinius

Praktinius

Vaizdinius

Žaidimo.

5

1. PAŽINK. GAMTA – MŪSŲ NAMAI

1.1. Žemė

Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.

Kas yra Žemė?

Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė?

Tai kaip kamuolys, kuriame matyti vanduo, sausuma, ledynai, kalnai. Ar žinote, kad sausuma, t.y.

kietas paviršius ant ko mes vaikštome, sudaro 1 trečdalį Žemės planetos, o likusi dalis – vandenynai

ir jūros?

Kietas išorinis Žemės sluoksnis vadinamas pluta. Po pluta yra Žemės mantija, o po ja yra skystas

sluoksnis, vadinamas išorinis ir vidinis branduoliai.

Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis veikiamas vandens, oro, organizmų. Tai

pagrindinė visų augalų ir kai kurių gyvūnų ir organizmų buveinė.

Žemės paviršius yra vienas svarbiausių dalykų, kurį mes turėtume saugoti. Ant žemės numestas

polietileninis maišelis ne tik trukdys pro jį užaugti gėlytei ar medeliui, bet ir irdamas išskirs

nuodingas medžiagas.

6

Žaidimas:

Kambarys suskirstomas į šias dalis:

1. Sausuma;

2. Vanduo;

3. Oras;

4. Po žeme;

Vaikams vardinami įvairūs daiktai, gyvūnai, paukščiai ir kt. ir jie turi pasirinkti kur yra

kiekvienas daiktas (pvz. sliekas – gyvena po žeme) ir atitinkamai bėgti į tinkamą kambario dalį.

Kambario dalis sužymėti taip, kad vaikai lengvai atskirtų kur sausuma, vanduo, oras ir po žeme.

Pvz.: drugelis, zylutė, debesėlis (oras), medis, žmogus, mama, šuniukas (sausuma), varliukas,

krokodilas, žuvytė (vanduo), kirminas, kurmis, šaknys, bulvė (po žeme) ir pan.

Užduotėlė namų darbams:

Paskaičiuok ir knygelėje pažymėk kiek eidamas namo pamatei šiukšlių numestų ant žemės.

7

1.2. Oras


Ar žinai, kiek pasaulyje yra oro?

Iš kur jis atsiranda?

O gal vieną dieną pasibaigs?

Vieną penktadalį viso oro, kuris supa mūsų planetą, Žemę, sudaro deguonis. Deguonis, kaip ir visos

kitos oro sudedamosios dalys neturi spalvos, kvapo, skonio, todėl negalime matyti, kur jo yra, o kur

ne. Tačiau deguonis labai reikalingas visiems - ir augalams, ir gyvūnams, ir žmonėms! Deguonį

gamina augalai, „susiurbdami“ į save nuodingas medžiagas. Štai todėl mes miškus vadiname Žemės

plaučiais. Oras greičiausiai niekada nesibaigs, tačiau jei sumažės deguonies dalis ir padaugės kitų

oro sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, anglies dioksido, kuris yra nuodingas, oras taps nebetinkamu

kvėpuoti. Anglies dioksido daugėja, kai važinėjame automobiliais, deginame anglis ar iš naftos

pagamintą kurą. Kiekvienas rūkstantis katilinės ar gamyklos kaminas teršia orą nuodingomis

dujomis. Taigi, nevenk pasivaikščiojimų pėsčiomis – tai smagu ir sveika ne tik tau, bet ir Žemės

planetai!

Žaidimas:

Susėskite ratu. Žaidimo vedėjas rankoje laiko kamuoliuką ir sako, ką mėgsta (galima) veikti lauke ir

toliau siunčia kamuoliuką šalia sėdinčiam vaikui, kuris taip įvardina ką mėgsta (ką galima) veikti

lauke. Žaidimo tikslas – pamatyti kiek smagių dalykų galima veikti lauke.

8


Paskaičiuok ir knygelėje pažymėk kiek laiko šiandien praleidai lauke: žaidei, ėjai pėstute, kiek

važiavai dviračiu, ir kiek važiavai autobusu, kiek važiavai mašina.

9

1.3. Vanduo


Ar kada pagalvojai, kiek tau reikia vandens?

Kiek paprašytum ryte tau įpilti, jei žinotum, kad jo turės užtekti visai dienai?

Juk vandenį ne tik geriame, turime ir nusiprausti, ir suplauti indus, ir nuleisti vandenį pasinaudoję

tualetu. Daugelio mūsų namuose šildymo vamzdžiais teka karštas vanduo ir taip neleidžia mums

sušalti žiemą.

Lietuvoje mes turime pakankamai vandens visiems savo poreikiams, bet yra šalių, kur vaikai

parsinešti vandens eina po keletą kilometrų, kur vandens trūksta net atsigerti. Ten stiklinė švaraus,

gaivaus vandens yra didžiulė prabanga. Todėl neeikvokime jo be reikalo, užsukime vandens čiaupus

namie ir darželyje! Tikrai yra smagu žiūrėti į bėgantį vandenį, kol valomės dantis, tačiau užsukę

čiaupą, ne tik sutaupysime vandens - nešvarių nuotekų irgi bus mažiau, liks švaresnės upės bei

ežerai, nes vandens valymo įrenginiai dar ne visur yra pastatyti ir tinkamai veikia.

Žaidimas:

Vaikai sėdi pusračiu. Žaidimo vedėjas meta kamuoliuką skelbdamas kokią nors temą, pvz.:

Skrenda, plaukia, šliaužia. Vaikas, sugavęs kamuoliuką greitai turi pasakyti tos sferos gyventoją,

pvz.: jei vedėjas pasakė skrenda – vaikas gali pasakyti Erelis. Laimi tas vaikas, kuris atsakinėja

ilgiausiai.

10

Žaidimas „Oras, žemė, ugnis ir vanduo“

Žaidimo tikslas: Nesuklysti vardijant žvėris, žuvis ir paukščius

Visi vaikai sustoja ratu. Vienas lieka rato viduryje, jis meta kuriam nors žaidėjui kamuolį ir sako

„žemė“, „oras“, „ugnis“ arba „vanduo“. Išgirdęs „žemė“ žaidėjas turi pasakyti žvėries pavadinimą,

„oras“ – paukščio“, vanduo – „žuvies“, o „ugnis“ – tylėti. Atsakymai turi būti ištarti, kol vedėjas

suskaičiuos iki 3. Antrą kartą to paties žodžio sakyti negalima. Nespėjęs arba nepataikęs atsakyti

žaidėjas iškrenta iš rato. Laimi likęs paskutinis.


Kartu su tėveliais paskaičiuok kiek vandens sunaudojate per mėnesį.

Pasvarstykite su tėveliais kaip galite taupyti vandenį.

11

1.4. Gyvūnai


Kas yra gyvūnai?

Tai sugebantys judėti organizmai. Jie būna tiek labai maži, tiek labai dideli.

Kokį žinote mažiausią gyvūną? (musė),

Kokį žinote didžiausią? (Dramblys).

Gyvūnai dar skirstomi į gyvenančius vandenyje ir gyvenančius sausumoje.

Kokius gyvūnus žinote gyvenančius jūroje, upėje, ežere?

O kokie gyvena sausumoje?

O paukščiai yra gyvūnai? Taip.

Kaip ir žuvys, varliagyviai, ropliai ir žinduoliai. Gyvūnus dar galime skirstyti į plėšriuosius (tie,

kurie valgo mėsą) ir žolėdžius, kurie minta žole.

Kokius žinote pavyzdžius?

Gyvūnai taip pat būna naminiai ir laukiniai. Ar žinote kuo jie skiriasi?

Ir vis tik visus gyvūnėlius turime gerbti ir jais rūpintis, jei jie nebesugeba pasirūpinti savimi. Mes

taip pat esame atsakingi už tai, kad jie gyventų švarioje ir saugioje aplinkoje.

12

Žaidimas:

Gyvūnų balsai

Vaikai pasirenka viena iš jiems pasiūlytų gyvūnų (pvz. katė, šuo, arklys, karvė, vilkas, zuikis) ir

suvaidindami bei leisdami jam būdingus garsus vaikšto po grupę, kol susiranda kitus tokius pat ir

susiburia į vieną grupę.

Tinklas

Nubrėžiamas erdvus stačiakampis, kuriame du žaidėjai, susikibę rankomis – „tinklas“, gaudys

likusius žaidėjus – „žuvis“. Sugautieji tampa „tinklo“ dalimi. „Žuvys“ gaudomos kol lieka vienas

žaidėjas, kuris paskelbiamas nugalėtoju.

Krokodilai

Dvi komandos su vienodu skaičiumi žaidėjų atsitupia vorele, susikabina už juosmens arba

uždeda rankas priekyje tupinčiam ant pečių, ir po signalo pradeda šokuoti į priekį. Laimi

„krokodilas“, greičiausiai pasiekęs finišą.

13


Suskaičiuok ir knygelėje pažymėk kokius ir kiek gyvūnų šiandien sutikai ir kam iš jų buvo

reikalinga Tavo pagalba ir Tu ją jiems suteikei (pvz. pamaitinai).

Žiemą su tėveliais nuvykite į mišką, pamaitinkite miško žvėrelius.

Aplankykite gyvūnų globos namus, nuveškite jiems maisto.

14

1.5. Augalai


Augalai, tai gyvi organizmai, kuriems būtina yra saulės šviesa, kad išgyventų, ir kurie nemoka

judėti iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, medis gali judinti šakas (jos juda nuo vėjo arba labai lėtai

augdamos), bet negali pats persikelti iš vienos į kitą.

Kokius dar žinote augalus?

Kokia spalva būdinga augalams?

Augalai būna labai skirtingi. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. Juos galima skystyti į

vienmečius ir daugiamečius.

Kokius žinote augalus, kurie auga tik vienus metus (pvz. žolė, gėlės laukuose), o kokius žinote

daugiamečius ? (medis, gėlė vazone).

Augalai mums yra svarbiausi dėl to, kad gamina deguonį, kuris mums reikalingas kvėpuojant.

Ypač daug deguonies pagamina miškai, todėl jie ir vadinami Žemės plaučiais. Augalai reikalingi

gaminant medžiagas, popierių. Bet jei mes iškirsime per daug medžių, tai nebeliks kas gamintų

deguonį ir valytų orą. Todėl mums būtina saugoti medelius ir juos sodinti.

Ar kas iš Jūsų sodino medelį?

15

Žaidimas:

Kiekvienas vaikas gauna kiniškas lazdeles (arba du šiaudelius) bei maišelį. Ant grindų

vedantysis paberia žemės riešutų, kitų smulkių daiktų, kurie auga ant medžių. Vaikai renka daiktus

vien lazdelėmis, laimi tas, kieno maišelis pilniausias. Galima žaisti ir komandomis.


Suskaičiuok ir užrašyk kiek medžių matai pro langą, bei kiek gėlių auga Jūsų namuose.

Su tėveliais surašykite kokios gėlės auga pas jus namuose, ar dažnai jos laistomos

16

2. Saugok ir tausok aplinką


Yra labai daug būdų kaip saugoti aplinką, kurioje gyvename. Pirmiausia reikia taupyti. Kam

nepatinka šiltai ir šviesiai gyventi?

O ar žinai, kodėl žiemą kambaryje būna šilta?

O kodėl šviečia elektros lemputė?

Turbūt pastebėjai rūkstančius kaminus šaltais žiemos rytais. Katilinėse kūrenamos didžiulės

krosnys, kad šilta būtų visam miestui, todėl su šiluma turime elgtis pagarbiai! Pravėrę langą,

neužmirškime jo uždaryti. Išeidami uždarykime visas duris paskui save. Panašiai atsiranda ir šviesa

mūsų namuose. Lietuvoje yra atominė elektrinė, keletas termofikacinių ir hidroelektrinių, bandoma

naudoti vėjo sukamus malūnus elektrai gaminti. Jei šilumą ir šviesą naudosime taupiai, tausosime

gamtos turtus, nes katilinėse ir termofikacinėse elektrinėse deginamos anglys ar iš naftos

pagamintas kuras. Elektrinėse įrenginių vėsinimui naudojamas vanduo iš šalia esančių vandens

telkinių. Panaudotas vanduo grąžinamas atgal, tačiau jis būna šiltesnis, o tai trikdo gyvūnus. Taigi,

neužmirškime išjungti šviesos, kai mums jos nereikia, kompiuterio, kai juo nesinaudojame, ar

televizoriaus, kada jo nežiūrime.

Žaisti visada smagu!

Ar skaičiavai, kiek žaislų turi, kiek jų sulūžo ir teko išmesti?

Gal kažkada net tyčia kažką sulaužei, kad gautum naują?

Bet ar žinai, kad pasenę žaislai tampa šiukšlėmis, iš kurių kasmet supilame aukščiausią kalną?

Žaislams pagaminti naudojama šviesa ir šiluma, rūksta gamyklų kaminai, teršdami orą. Ar

girdėjai, kad šeštadalis pasaulio žmonių per dieną gali išleisti tik mažiau nei tris litus, kad šeštadalis

pasaulio vaikų visai neturi, ar turi tik pačių pasigamintus žaislus. Taigi, brangindamas savo žaislus,

apsaugosi aplinką nuo šiukšlių, orą nuo nuodingų dujų.

17

Idėjos ir siūlymai:

Nusibodusius žaislus, gali atiduoti vaikams, kurie dar su jais žais. Gali net suorganizuoti akciją

savo darželyje ir surinkti visų nusibodusius žaislus, tada juos išrūšiuoti ir dalį atiduoti perdirbti, o

kitą dalį – labdaros ir paramos organizacijoms.

Kokias labdaros ir paramos organizacijas žinote savo mieste?

Kartu su tėveliais ar auklėtojomis aplankykite šias įstaigas, susipažinkite su jomis, nuneškite

savo žaislus, su kuriais jau nebežaidžiate.

18

2.1. Rūšiuok atliekas


Kiek tu atliekų (šiukšlių) išmeti per dieną?

O tavo darželis?

Šeima?

Kaimynai?

Kur jos keliauja iš šiukšlių konteinerio?

Ar pastebėjai, kad šiukšlės yra skirtingos?

Tai ir popierius, ir plastikiniai maišeliai, pieno bei sulčių pakuotės, bulvių lupenos,

nebereikalingi rašikliai, net pabodę ar sulūžę žaislai. Ar žinai, kad jei visi žmonės piltų savo

šiukšles į vieną krūvą, per metus išaugtų aukščiausias pasaulio kalnas! TU gali padėti! Atskirai

išmesk metalinius daiktus, stiklą, plastmases ir plastikinius maišelius, popierių – paprašyk

suaugusiųjų, kad tau padėtų.

Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

•Popierius - 2 metus,

•Konservų dėžutės - 90 metų,

•Plastiko pakuotės - 200 metų,

•Stiklainiai, buteliai - 900 metų.

19

Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose.

Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui,

plastmasei, stiklui ir bendrą.

Rūšiuodami atliekas mes:

•išsaugosime sveiką aplinką;

•sukaupsime antrinių žaliavų;

•sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;

•sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

KAIP RŪŠIUOTI:

POPIERIUS

laikraščiai;

žurnalai ir kiti spaudiniai;

popierius;

kartonas.

Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės

- išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.

Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių:

popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

PLASTMASĖ

plastikiniai buteliai

indai nuo padažų, aliejaus, šampūno

įvairi plastiko pakuotė

Metant į konteinerį butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies

(neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių,

pavojingų cheminių medžiagų.

STIKLAS

20

buteliai

stiklainiai

stiklo duženos.

Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

METALAS

konservų dėžutės

skardinės nuo gėrimų.

Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių

medžiagų.

Žaidimas:

Kiekvienas vaikas gauna skirtingų spalvų lipnius popieriukus ir jis turi sužymėti jais grupėje

esančius daiktus: popierius, stiklas, plastmasė, tekstilė, metalas, organinės medžiagos.


Kartu su tėveliais sąžiningai rūšiuokite šiukšles tris dienas ir surašyk kokių ir kiek šiukšlių

surinkote. Užrašyk kiek yra žingsnių nuo tavo namų iki šiukšlių rūšiavimo konteinerio.

21

2.1.1. Perdirbk atliekas panaudodamas jas dar kartą


Labai daug nebereikalingų daiktų galima panaudoti dar kartą. Taip sutaupomos medžiagos ir

energija, kuri būtų skirta naujam daiktui pagaminti. Prieš ką nors išmesdamas/-a pasvarstyk,

gal dar galėtum panaudoti – įvairiausius pakelius, dėžutes, senus žurnalus galima šauniai

panaudoti darbelių pamokose. O gal daiktas dar visai geras ir juo naudotis gali tu ar tavo

draugai?

Užduotėlė namų darbui:

Su tėveliai pagaminti žaislą savo geriausiam draugui naudojant antrines žaliavas.

22

Naudota literatūra:

http://vartojimas.apicentras.lt/

http://www.tratc.lt/atlieku-rusiavimas

Documents

EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO UGDYMO … · Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė? Tai kaip kamuolys, kuriame matyti vanduo, sausuma, ledynai, kalnai. Ar žinote, kad sausuma,