ALYTAUS REGIONO

EKOLOGINIO ŠVIETIMOPROGRAMA

2015-2019 METAMS

2015 ALYTUSParengė UAB AMORO

2

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Alytaus regiono ekologinio švietimo 2015–2019 metų programoje (toliau – programa) apibrėžia-mi Alytaus regiono ekologinio švietimo tikslai ir uždaviniai, numatomos programos įgyvendinimo priemonės ir veiksmai, apibūdinami laukiami rezultatai.

Alytaus regiono ekologinio švietimo programa parengta ir vykdoma, vadovaujantis: Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva apie visuomenės teisę susipažinti su aplinko-

saugine informacija 2003/35/EB,Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymu,Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“,Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategija ir veiksmų programa, Lie-

tuvos Respublikos Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo progra-ma,

Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 metams planu,Alytaus regiono atliekų tvarkymo planu 2014-2020 metams,Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Prienų, Varėnos rajonų, Birštono savivaldybių atliekų tvarkymo

planais 2014-2020 metams,Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Prienų,Varėnos rajonų, Birštono ir Druskininkų savivaldybių

atliekų tvarkymo taisyklėmis. Progama parengta, įvertinant skirtingų visuomenės grupių poreikius ir interesus, atsižvelgiant į re-

gione atliktus aplinkosauginės situacijos tyrimus, įvertinant jos pokyčius. Remiantis regiono gyven-tojų nuomonių tyrimų išvadomis bei rekomendacijomis ir informacija apie atliekų tvarkymo situaciją šalyje bei regione, programoje numatyta ekologinio švietimo priemonių visuma atskiroms visuome-nės grupėms, išskiriant joms priimtiniausias, lengviausiai prieinamas informavimo priemones.

Programą įgyvendina Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ARATC) kartu su sep-tyniomis regiono savivaldybėmis: Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Prienų,Varėnos rajonų, Birštono ir Druskininkų.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Ekologinio švietimo programos tikslas – didinti regiono gyventojų informuotumą apie aplinkai draugiško gyvenimo būdo svarbą, pokyčius ir naujoves aplinkosaugos srityje, skatinti visuomenę domėtis darnaus vystymosi idėjomis ir aktyviai dalyvauti kuriant švarią ir saugią aplinką, ugdyti ak-tyvią, pilietišką, atsakingai mąstančią visuomenę, turinčią pakankamai žinių ir aiškų supratimą apie atliekų tvarkymo svarbą ir reikšmę mūsų gyvenimo kokybei.

Bendrieji tikslai:

• didinti Alytaus regiono visuomenės supratimą apie atliekų tvarkymo reikšmę, ugdyti atsakingą visų visuomenės grupių požiūrį į aplinkos vertybes;

• skatinti aplinkosauginės elgsenos pokyčius bei visuomenės dalyvavimą aplinkosauginėje vei-kloje, siekiant mažinti atliekų kiekius, saugoti aplinką bei užtikrinant darnų regiono vystymąsi;

• gerinti gyvenamosios aplinkos būklę, mokant ir ugdant gyventojų įpročius rūšiuoti bei atsakin-gaitvarkyti buityje susidarančias atliekas;

3

• gerinti bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir nustatyti konkrečius tikslus visų interesų grupių bendradarbiavimui pasiekti aplinkosauginės komunikacijos procese;

• tobulinti ekologinio švietimo bei ugdymo modernizavimą pagal pažangios visuomenės reik-mes;

• taikyti novatoriškus sprendimus, įtraukiant visuomenę į aplinkosauginę veiklą ir gerinant aplinkosauginį informuotumą;

• skatinti visuomenę saugoti savitą regiono kraštovaizdį, rūpintis ir puoselėti gamtos vertybes.

Artimiausi programos uždaviniai:

• siekti, kad visiems regiono gyventojams būtų prieinama informacija apie ARATC kuriamą ir plėtojamą atliekų tvarkymo sistemą bei jos pokyčius, jų svarbą ir naudą gyvenimo kokybei ir švarios aplinkos užtikrinimui;

• nuolat informuoti visuomenę apie situaciją regiono atliekų tvarkymo srityje, atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, įrenginėjamus objektus, jų įtaką šiuolaikiškam atliekų tvarkymo procesui; su-pažindinti su atliekų tvarkymo būdais, atliekų tvarkymo kaštus, nuolat pranešti apie skirtingų rūšių atliekų išvežimo grafikus, pateikiant informuoti apie atliekų tvarkytojų kontaktinę ir kitą atliekų turėtojams reikalingą informaciją;

• sudaryti galimybes visuomenei išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus, priimant sprendimus atliekų tvarkymo klausimais.

• Nuolat teikti informaciją atskiroms visuomenės grupėms apie neigiamą atliekų poveikį aplin-kai bei žmonių sveikatai:

• organizuoti tikslines informacines kampanijas, formuojančias atsakingą visuomenės požiūrį į aplinką, naujus elgesio su atliekomis įpročius;

• organizuoti mokymus specialistams, kurie teiktų informaciją atliekų tvarkymo klausimais įvai-rių visuomenės grupių atstovams;

• skatinti aplinkosauginio švietimo iniciatyvas regiono savivaldybių institucijose. • Stiprinti institucijų bendradarbiavimą: • siekti, kad seniūnijų darbuotojai, namų ūkių administratoriai, sodininkų bendrijų ir garažų sa-

vininkai gautų pakankamai žinių apie atliekų tvarkymą ir savo veikloje jomis vadovautųsi;• gerinti ekologinių žinių sklaidą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyk-

lose, skatinant pedagogus tikslingai mokyti jaunimą taupaus vartojimo, energijos, vandens, bioįvairovės, kraštovaizdžio bei išteklių saugojimo, pagarbaus elgesio su gamta ir aplinka.

Skatinti verslo iniciatyvas atliekų perdirbimo srityje, nuolat teikiant verslininkams informaciją apie atliekų perdirbimo galimybes.

4

III. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

Europos Tarybos bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEB) atliekos apibūdinamos kaip „bet kokios medžiagos ar objektai, kurių turėtojas atsikrato ar yra įpareigotas atsikratyti”.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme atliekų apibrėžimas perkeltas iš ES bendrosios atliekų direktyvos.

Kontekstas

Tarša atliekomis pripažįstama pavojingiausia aplinkos taršos forma. Kasmet Europos Sąjungoje susidaro daugiau kaip 250 milijonų tonų komunalinių atliekų. Komunalinės atliekos – namų ūkiuose (individualių namų valdose ir daugiabučių namų butuose

bei aplinkoje susidarančios buities atliekos, taip pat savo pobūdžiu ir sudėtimi į jas panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Kiekvienas ES pilietis kasmet vidutiniškai sukuria apie 500 kilogramų atliekų. Mažiau kaip treč-dalis jų yra perdirbama ir beveik pusė patenka į sąvartynus. Kasmet didėjantis atliekų kiekis gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis yra vienas mažiausių Europoje. 2013 m. vienam Lietuvos gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis šalyje siekė apie 430 kg (Lietuvos statistikos departamento duomenys). Europos statitstikos agentūros Eurostat duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekis yra dar mažesnis, nesiekiantis nė 400 kg.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 5,5 mln. tonų atliekų, iš jų apie 1,37 mln. tonų – komunalinių atliekų, o gamybos ir kitos ūkinės veiklos apie 4,09 mln. tonų atliekų.

Lietuvoje sukurtos savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos apima komunalinių ir kitų savivaldy-bių teritorijoje susidariusių atliekų, kurios nepatenka į gamybos atliekų tvarkymo sistemą, tvarkymą.

Nors komunalinės atliekos sudaro palyginti nedidelę visų susidarančių atliekų dalį, tačiau dėl savo specifikos (sudėties, didelio atliekų turėtojų skaičiaus, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai bei visuotinio pobūdžio) šių atliekų surinkimui ir tvarkymui yra skiriamas labai didelis dėmesys.

Didžiąją dalį surinktų komunalinių atliekų sudaro mišrios komunalinės atliekos. Kaip nurodoma Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams, vėluojant įgyvendinti ko-munalinių atliekų apdorojimo ir naudojimo infrastruktūros sukūrimo projektus, didžioji dalis surinktų komunalinių atliekų Lietuvoje vis dar šalinama sąvartyne.

2011 metais sąvartynuose buvo šalinama apie 75 proc. komunalinių atliekų, kas sudarė 337 kg vie-nam šalies gyventojui. Tai – beveik dukart daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau statistika rodo, kad pastaraisiais metais sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai Lietuvoje mažėja, o perdirbamų ir kitaip panaudojamų atliekų kiekis auga.

Didėja ir bendras susidarančių atliekų kiekis. Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje surinkta apie 1,24 mln. t komunalinių atliekų, o įskaitant ir atskirai surinktas komunalinių pakuočių atliekas – iš viso apie 1,37 mln. t komunalinių atliekų.

Tai sietina su atsigaunančia ekonomika ir augančiu šalies gyventojų vartojimo lygiu, tačiau kartu pastebima, kad didėja ir žmonių aktyvumas rūšiuojant atliekas. Aktyvesnį rūšiavimą lemia gerėjan-čios ir visuotinomis tampančios sąlygos rūšiuoti: prie daugiabučių namų pastatyti rūšiavimo kontei-neriai, jais aprūpinami individualių namų gyventojai.

Lietuvoje faktiškai įgyvendintas vienas svarbiausių uždavinių, užtikrinančių kokybišką atliekų tvarkymą, – sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuoti-numą, kokybę ir prieinamumą. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių

5

atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų.

2012 metais pradėjus tirti sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėtį, paaiškėjo, kad Lietuvoje biologiškai skaidžios atliekos sudarė apie 46 procentus, o antrinės žaliavos – apie 30 procentų visų šalinamų mišrių komunalinių atliekų.

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aero-biniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės, žaliosios, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.

Efektyvus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas – vienas svarbiausių uždavinių, užtkrinant Eu-ropos Sąjungos keliamų aplinkosauginių reikalavimų vykdymą ir mažinant sąvartynuose užtikrinant šalinamų atliekų kiekį.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turi vykdyti ES nustatytas užduotis, kurių viena – mažinti sąvar-tynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų akiekius. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 m. plane numatyta, kad iki 2020 m. sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos suda-rytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

Padėtis regione

Alytaus regione atliekų tvarkymo sistemos veiklą organizuoja 2002 metais įkurtas Alytaus regio-no atliekų tvarkymo centras. Jo steigėjos – septynios savivaldybės: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonų).

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras eksploatuoja atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, administruoja vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vyk-do visuomenės informavimo ir švietimo programą apie atliekų tvarkymą.

Organizuojant atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione vadovaujamasi 2013 metais birželio 12 dieną Alytaus regiono plėtros tarybos patvirtintu naujuoju Alytaus regiono atliekų tvarkymo planu 2014-2020 metams.

Siekiant įgyvendinti Alytaus regiono atliekų tvarkymo plane numatytus tikslus, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras sėkmingai plečia plane numatytą infrastruktūrą ir paslaugas, nuolat šviečia ir informuoja visuomenę atliekų tvarkymo klausimais.

Pastariasiais metais situacija regione atliekų tvarkymo srityje ženkliai gerėja. Baigti visų vienuo-likos anksčiau regione buvusių nelegalių sąvartynų uždarymo darbai, vykdoma jų priežiūra po užda-rymo ir poveikio aplinkai monitoringas.

Uždarytas 71 regione veikęs nelegalus šiukšlynas – nuo atliekų išvalytos jų teritorijos išlygintos, padengtos mišriu gruntu ir apsėtos daugiamete žole.

Visos likutinės atliekos gabenamos į šiuolaikišką, tinkamai prižiūrimą ir minimalų poveikį aplin-kai darantį regioninį Takniškių sąvartyną.

Nors bendras komunalinių atliekų kiekis nemažėja, bet į sąvartyną jų patenka gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Tokia tendencija pastebėta 2013 metais, kai iš daugiau kaip 73 tūkstančių tonų atliekų sąvartyne buvo pašalinta mažiau kaip 45 tūkst. tonų. Likusios atliekos – 40 procentų – buvo perdirbtos ar panaudotos. Tai buvo geriausias rodiklis per visą Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos gyvavimo istoriją nuo 2006 metų. Iki 2012 metų sąvartyne kasmet būdavo šalinama viduti-niškai po 60 tūkst. tonų atliekų per metus.

Pagal sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį vienam statistiniam gyventojui per metus Alytaus re-gionas gerokai viršija šalies vidurkį.

2014-ieji – esminių pokyčių regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje metai.

6

2014 metais iš regione susidariusių daugiau kaip 76 tūkst. tonų komunalinių atliekų perdirbta ir kitaip panaudota 53 proc.

Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne 2014 m. pašalinta 38,49 proc. mažiau atliekų negu 2012 metais bei 24,78 proc. mažiau negu 2013 metais.

Gerėjančią situaciją lemia kelios esminės aplinkybės: gyventojų aprūpinimas individualiais rūšia-vimo konteineriais, nuolatinė kontrolė, kurią vykdo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre įsteigtas Kontrolės padalinys, pradėti eksploatuoti mechaninio rūšiavimo įrenginiai bei stipriai išplėstas stam-biųjų atliekų surinkimo aikštelių tinklas.

2012-2013 metais Alytaus regiono gyventojams išdalinta daugiau kaip 30 tūkst. individualių pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių. Tai turėjo didžiulę įtaką Alytasu regiono gyventojų elgse-nai rūšiuojant atliekas. 2014 m. surinktų ir perdirbtų pakuočių kiekis lyginant su mišrių komunalinių atliekų srautu padidėjo iki 31 proc., o aptinkamų priemaišų sumažėjo apie 5 proc.

Vienu mėlynuoju pakuočių konteineriu per 2014 metus surinkta 56 kg atliekų. Nuo 2014 metų regiono gyventojai turi galimybę atskirai rūšiuoti ir stiklo atliekas – jiems buvo

išdalinta beveik 31 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms. 2013 metais Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre įsteigtas Kontrolės padalinys, kurio speci-

alistai nuolat tikrina, kaip gyventojai ir įmonės rūšiuoja atliekas. Pirmaisiais veiklos metais Kontrolės padalinio inspektoriai kartu su seniūnijų atstovais ir savival-

dybių ekologais daugiausia dėmesio skyrė individualių namų gyventojų likutinių atliekų konteinerių patikrinimui, kurio metu nustačius pažeidimus, ant konteinerių buvo klijuojamas įspėjamasis rau-donos spalvos lapelis su informacija, kad konteineryje yra neleistinų atliekų bei nurodymais, kaip teisingai jas tvarkyti. Vėliau pradėta taikyti papildoma priemonė – konteinerių, kuriuose nustatyti dideli pažeidimai, netuštinimas.

Vykdant nuolatinę kontrolę pažeidimų ženkliai sumažėjo: 2013 m. patikrintuose konteineriuose pažeidimai sudarė 35,3 proc., 2014 m. – tik 8,7 proc.

2014 m. pradėta vykdyti ir daugiabučių namų gyventojų likutinių atliekų rūšiavimo kontrolė. Dau-giabučių namų likutinių atliekų konteinerių kontrolė – tai viena sunkiausiai kontroliuojamų sričių, kadangi bendrame atliekų rūšiavime sunku surasti ir nubausti kaltus. Vis dėlto, pradėjus klijuoti įspė-jimus, kad atliekos nerūšiuojamos, patys gyventojai pradėjo kelti klausimą bendrijų susirinkimuose kaip tinkamai rūšiuoti atliekas, pradėjo pranešti apie piktavališkai ir netinkamai išmestas kaimynų atliekas.

Alytaus regione yra išplėtotas stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių tinklas ir vis daugiau žmo-nių išrūšiuotas atliekas atveža į šias aikšteles. Iš viso regione veikia 17 stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių, 7 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės.

2014 m. Alytaus regiono stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse surinkta daugiau kaip 4 800 tonų komunalinių atliekų. Tai – daugiau kaip dukart daugiau nei 2012 m. ir beveik pusantro karto daugiau nei 2013 m.

2014 metų pabaigoje Alytaus regione pradėti eksploatuoti pirmieji šalyje mechaninio rūšiavimo įrenginiai, kuriuose planuojama gaminti dvi deginimui skirtas frakcijas: aukšto kaloringumo ir žemo kaloringumo degias frakcijas.

Tai – pirmieji tokie įrenginiai Lietuvoje. Įrenginių projektinis pajėgumas yra iki 65 tūkst. tonų per metus, planuojamas – 45 tūkst. tonų per metus.

Šių įrenginių eksploatacija ir išplėstas žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių tinklas turėjo didžiu-lės įtakos esminiams pokyčiams tvarkant biologiškai skaidžias atliekas.

Į regioninį sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekis per pastarąjį dešimtmetį su-mažėjo beveik 10 kartų. Statistiniai duomenys rodo, kad visos regiono savivaldybės sėkmingai vykdo

7

Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvarty-ne mažinimo užduotis.

Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos arba panaudojamos biokuro gamybai. Kompostavimo aikštelėse kasmet vis daugiau pagaminama kompostavimo žemės. ARATC sistemoje esančiuose įrenginiuose sukompostuojamų atliekų kiekis išaugo daugiau kaip 2 kartus: nuo 6 tūkst. 2013 metais iki 14,4 tūkst. 2014 m.

Sukurta regioninė mechaninio apdorojimo infrastruktūra netinkamų perdirbti ir turinčių energetinę vertę bei biologiškai skaidžių komunalinių atliekų atskyrimui.

Atskirtos netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę komunalinės atliekos vežamos deginti į UAB Fortum Klaipėda ir atiduodamos kieto atgauto kuro (KAK) gamybai UAB Ekobazė Alytuje.

Teisės aktų reikalavimai

Ekologinio visuomenės švietimo ir informavimo apie aplinkosaugines problemas bei atliekų tvar-kymo svarbą pabrėžiančios nuostatos yra įtvirtintos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Alytaus regiono savivaldybių dokumentuose.

Europos Sąjungos teisės aktai nustato atliekų tvarkymo principus bei prioritetus ir reikalauja imtis reikiamų priemonių bei užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonių sveikatai ir nenaudojant aplinkai galinčių pakenkti procesų ar metodų.

ES aplinkos apsaugos teisė kuriama nuo 1970 m. Šioje srityje parengta ir galioja keli šimtai di-rektyvų, reglamentų ir sprendimų. Vis dėlto ES aplinkos apsaugos politikos veiksmingumas labai priklauso nuo jos įgyvendinimo nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

Europos Sąjungos bendrojoje Atliekų direktyvoje numatytas reikalavimas iki 2015 m. užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio.

Visuomenės teisę laisvai gauti informaciją ir dalyvauti, priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais, reglamentuoja ES Direktyvos 2003/4/EB ir 2003/35/EB, Orhuso konvencija. Orhuso konvencijos ir ES direktyvų nuostatos ir reikalavimai yra perkelti į nacionalinius LR teisės aktus.

Lietuvoje visuomenės aplinkosauginio švietimo ir informavimo būtinybė pabrėžiama LR Aplin-kos apsaugos įstatyme, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme, Visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijos ir veiksmų programoje, Aplinkos apsaugos bei Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijose, Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimo programoje, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei kituose teisės aktuose.

Minėtuose dokumentuose akcentuojama visuomenės įtraukimo į aplinkosauginę veiklą svarba bei suprantamos ir kokybiškos informacijos pateikimo gyventojams būtinybė. Visuomenės suinteresuo-tumo tapti aktyvia aplinkosauginio judėjimo dalyve neįmanoma pasiekti be išsamaus ir kryptingo jos informavimo, kuris yra neatsiejama aplinkosauginių idėjų populiarinimo dalis ir būtina sąlyga.

Siekiant įtraukti visuomenę į aplinkosauginę veiklą, būtina, kad žmonės žinotų, kaip jų veikla gali daryti įtaką aplinkos kokybei, kokie yra galimi aplinkosaugos problemų sprendimo būdai bei kiekvie-no visuomenės nario galimybė prisidėti prie šių problemų sprendimo. Žmonėms turi būti pateikiama kokybiška, suprantama ir naudinga informacija bei užtikrinta galimybė dalyvauti, pareikšti savo nuo-monę, svarstant ir priimant sprendimus aplinkosaugos srityje.

Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijoje teigiama, kad laiku pa-teikta, argumentuota, objektyvi, moksliškai pagrįsta, lengvai prieinama aplinkosauginė informacija yra viena svarbiausių prielaidų aplinkosauginiame švietime, nes tik disponuojant tokia informacija galima padidinti visuomenės kompetenciją ir domėjimąsi aplinkosaugos problmemomis.

8

Tinkamas visuomenės informavimas ir švietimas atliekų tvarkymo klausimais yra vienas svarbiau-sių ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) uždavinių. Jo svarba akcentuojama regiono bei jam priklausančių savivaldybių Atliekų tvarkymo planuose, atliekų tvarkymo taisyklėse, savival-dybių aplinkos apsaugos rėmimo programose.

Atlikti darbai

Aplinkosauginį visuomenės informavimą ir švietimą Alytaus regiono atliekų centras iki šiol vyk-dė, įgyvendindamas Ekologinio švietimo programą 2010-2014 metams. Jos įgyvendinimas buvo ne-atsiejamas nuo atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir naujovių joje diegimo.

Regiono žiniasklaidoje: periodiniuose leidiniuose, radijo, televizijos laidose, interneto portaluose gyventojai buvo nuolat informuojami apie atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, joje diegiamas nauojo-ves, jų reikšmę atliekų tvarkymo sistemos kokybei ir švaresnės aplinkos užtikrinimui. Visuomenė buvo nuolat informuojama apie įgyvendinamus naujus projektus, jų eigą ir svarbą, parengiant ir dali-jant skrajutes, lankstinukus, atmintines.

Ekologinio švietimo priemonės buvo skirtos įvairioms visuomenės grupėms, kiekvienai jų paren-kant labiausia priimtiną pateikimo formą. Skirtingo amžiaus moksleiviams organizuoti konkursai, parodos, interaktyvūs spektakliai, išleistos papildomam ugdymui skirtos priemonės.

Nuolat vyko susitikimai su žiniasklaidos atstovais, organizuotas jų rašinių konkursas. Politikai ir savivaldybių specialistai pakviesti į konferencijas, vykdytus eksperimentus, seminarus.

2011 metais Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu buvo parengtas ir išleistas mo-komasis leidinys „Langas“ apie Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą ir bendruosius ekologi-jos principus. Leidinys su praktinėmis mokomo-siomis užduotimis skirtas 7 klasių moksleiviams. 2500 egzempliorių tiražu išleistame leidinyje pa-teikta išsami informacija apie

Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimo procesą, esamą situaciją bei numatomus atlikti darbus. Gausiai iliustruotame leidinyje pri-statyti bendrieji ekologijos principai, jų svarba šiandienos pasaulyje, pateikiama įdomių faktų ir praktinių patarimų iš aplinkosaugos srities, aiški-nama, kaip reikia elgtis, kad mus supanti aplinka būtų švaresnė ir saugesnė.

Regiono savivaldybių mokyklose parengtos ir vykdytos ekologinio švietimo programos, ku-rių metu vyko įvairūs renginiai: parodos, akcijos, konkursai.

Moksleiviams ir kitoms asmenų grupėms or-ganizuotos ekskursijos į regioninį atliekų są-vartyną, surengtos atvirų durų dienos sąvartyne. ARATC specialistai skaitė paskaitas moklsieviams apie aplinkai draugišką guvenimo būdą, atliekų rūšiavimo svarbą.

2011-2012 m. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, Alytaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino projektą „Pietų ir

9

pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“. Jo tikslas – pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimo ir švietimo aplinkosaugos klausimais gerinimas, visuomenės tausojančios elgsenos ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas. Pro-jekto metu įgyvendinta visa eilė veiklų: televizijos ir radijo laidos, apklausos, spektakliai, akcijos ir konkursai, kuriais projekto įgyvendinimo komanda stengėsi paskatinti visuomenę tausoti aplinką ir keisti savo kasdienius įpročius taip, kad jie padėtų taupyti savo ir gamtos išteklius.

Įgyvendinant projektą, 2011 m. atlikta reprezentatyvi Alytaus regiono gyventojų apklausa, kurios metu siekta išsiaiškinti, kiek regiono gyventojai žino apie aplinkai palankų gyvenimo būdą. Apklau-sos rezultatai parodė, kad daugelis žmonių ne tik žino, supranta atliekų tvarkymo svarbą, bet ir patys atsakingai šiame procese dalyvauja. 2012 m. atlikta antroji apklausa apie tausojantį vartojimą bei atliekų tvarkymą. Jos tikslas – įvertinti Druskininkų, Birštono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdi-jų rajono, Varėnos rajono ir Prienų rajono savivaldybių gyventojų informuotumo ir žinių lygio pokytį projekto įgyvendinimo metu.

Įgyvendinant šį projektą parengti septyni informaciniai elektroniniai biuleteniai. Jie skelbti Aly-taus regiono savivaldybių internetinėse svetainėse ir išplatinti regiono mokykloms bei įmonėms.

2011 m. ARATC atnaujinus savo internetinę svetainę www.aratc.lt buvo parengtas komunalinių atliekų rūšiavimo vadovas. Atliekų turėtojams atsirado galimybė sužinoti, kaip rūšiuoti ir tvarkyti visas buityje susidariusias atliekas, o kilus daugiau neaiškumų, pasinaudoti specialia KLAUSK! skil-timi, kurioje atsakoma į visus užduotus klausimus.

Minint Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo dešim-tmetį 300 egz. tiražu išleistas infor-macinis leidinys „10 metų atliekų tvarkymo keliu“, vyko susitikimai su žiniasklaidos priemonių atstovais, su-rengtas jų rašinių konkursas „Viskas anksčiau ar vėliau virsta atlieka, o kas toliau?“.

Alytaus regiono vaikams buvo or-ganizuotas laiškų konkursas „Mano šeima rūšiuoja“. Šio konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į aktualias aplin-kosaugos problemas, ugdyti aktyvius piliečius, formuoti deramą vaikų su-pratimą bei požiūrį į jų gyvenamą aplinką. Vaikai buvo skatinami aprašyti savo šeimos patirtį, kaip jie rūšiuoja atliekas namuose, su kokiais nepatogumais susiduria, ko trūksta, kad rūšiavimas taptų patogesnis ir kokią naudą rūšiavimas duoda.

2011 metais Alytaus regiono paruošiamųjų klasių moksleiviams išplatinta spalvinimo knygelė „Švari žemė“. Regiono 4 klasių moksleiviams išplatinta knygelė „Žalia klasė – žalia mokykla“. Joje pateikta informacija apie rūšiavimą: kaip rūšiuoti ir kodėl verta rūšiuoti bei įdomių faktų apie atliekas.

Dalijant mėlynuosius pakuočių konteinerius, gyventojams išdalinta ir 29 tūkst, vnt. skrajučių su informacija, kokias atliekas galima mesti į šiuos konteinerius ir ką daryti su atiekomis, kurių į juso mesti negalima.

2012 metais buvo vykdomas eksperimentas „Kiek realiai sveria alytiškių atliekos?“ Šis ekspe-rimentas buvo vykdomas siekiant išsiaiškinti kiek realiai sveria konkretaus dydžio konteinerio turi-nys ir apskaičiuoti, kiek laiko trunka atliekų svėrimas, norint nustatyti faktinį jų kiekį. Eksperimentą vykdė UAB ARATC ir bendrovės „Ekonovus“ specialistai. Eksperimentą stebėjo Alytaus miesto sa-vivaldybės nariai, žurnalistai.

10

2012 m. balandį surengta netradicinė paroda „Ir šiukšliadėžė nori būti graži“, kurios tikslas – pa-rodyti kasdienio atliekų tvarkymo evoliuciją, paskatinti žmones rūšiuoti atliekas ten, jos susidaro kur jos susidaro – namuose, biuruose, įstaigose.

Regiono trečiųjų klasių moksleiviams išdalinta 1750 vnt. knygelių „Žaliųjų akinių paslaptis“. Tai – smagi istorija apie tinkamą atliekų tvarkymą. Spalvingoje knygelėje gausu užduočių, kurios ne tik moko rūšiuoti buityje susidarančias atliekas bei saugoti ganmtą, bet ir lavina įvairius gebėjimus.

Alytaus regioniniame sąvartyne, surengtas seminaras „Žaliųjų atliekų kompostavimo aikšte-lės ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos veikla“, kuriame dalyvavo aplinkos apsaugos specialistai.

2014 m. atlikta sociologinė apklausa „Gyventojų atliekų rūšiavimo elgsena Alytaus regione“, kuri atskleidė Alytaus regiono gyventojų įpročius.

Bendradrabiaujant su VšĮ „Problemų sprendi-mo centras“ surengti konsultaciniai seminarai dėl atsakingo vartojimo kultūros ir ekologiško el-gesio skatinimo sodininkų bendrijose ir savivaldy-bėse.

Radijo laidų ciklas aplinkosaugos tema „žalia-sis kanalas“ bei ekologijai skirta rubrika „Aš ža-lias“ radijuje FM99.

UAB „Alytaus radijas“ parengė ir transliavo garso anonsus „Aš žalias“ ir „Aš rūšiuoju atlie-kas“.

Parengtas ir į tvarkingas pašto dėžutes išplatin-tas informacinis lankstinukas „Atliekų kelias nuo konteinerio iki perdirbimo“.

Išleistas perfrazuotų patralių ir priežodžių leidi-nys „Išmintingam nepritinka netvarkyti“.

IV. POKYČIAI IR PROBLEMATIKA

Įgyvendinant Lietuvos bei Europos teisės aktuose keliamus aplinkosauginius reikalavimus, šalies regionams sukūrus vieningas atliekų tvarkymo sistemas, aplinkosauginė situacija ir visuomenės po-žiūris į ją bei atliekų tvarkymo problemas keičiasi. Pokyčius sąlygoja išaugęs tikslingos informacijos kiekis, tobulėjanti atliekų tvarkymo sistema, visuomenės elgesio su atliekomis pokyčiai.

Tačiau daugeliui atliekų turėtojų atliekų tvarkymas pirmiausia asocijuojasi su rinkliava už atliekų tvarkymą ir nuostata, kad atliekų tvarkymas tėra jų surinkimas ir išvežimas. Norint keisti šį požiūrį, būtina nuolat teikti informaciją apie atsakingo elgesio su atliekomis reikšmę mūsų gyvenimo ko-kybei, apie globalias su atliekų tvarkymu susijusias problemas, aiškinti atliekų tvarkymo sistemos plėtros būtinybę ir įdiegiamų naujovių svarbą.

Daugeliui žmonių vis dar atrodo, kad naujovės atliekų tvarkymo srityje turėtų daryti įtaką rinklia-vos mažėjimui. Todėl labai svarbu paprastai ir suprantamai aiškinti, už ką yra mokama rinkliava, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, kas yra atsakingas už atskirų jos funkcijų vykdymą.

Pastaraisiais metais Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemoje įvyko daug esminių pokyčių: pa-statyti mechaninio rūšiavimo įrenginiai, išplėstas stambiųjų ir kitų atliekų aikštelių surinkimo tinklas, gyventojai aprūpinti individualiai srūšiavimo konteineriais. Apie juos visus visuomenė buvo nuolat informuojama. Tačiau kiekvienos naujovės atsiradimas pareikalauja ir kitokio gyventojų elgesio, ku-

11

ris pirmiausia priklauso nuo požiūrio ir žinojimo, ką daryti, kaip daryti ir kodėl reikia tą daryti. Todėl labai svarbu nuolat teikti kiekvienai visuomenės grupei prieinamą ir suprantamą informaci-

ją, kuri skatintų požiūrio į atliekų rūšiavimą ir elgesio šioje srityje pokyčius, ugdytų supratimą, kad atliekų tvarkymas ir investicijos į šią sritį nėra kažkieno užgaida, o būtinybė ir tiesioginė kiekvieno atliekų turėtojo pareiga.

Ne mažiau svarbu nuolat informuoti gyventojus apie jų laukiančias naujoves. O jų Alytaus regi-one visada yra: 2015 metų vasarą pradės veikti biologinio apdorojimo įrenginiai, planuojama įsigyti konteinerius atskirų rūšių, pvz. tekstilės atliekoms, nuo 2016 m. bus įvesta plastiko butelių užstato sistema ir kt.

Atliekų tvarkymo aktualijos vis dar tebėra jautri tema daugeliui žmonių, tačiau susidomėjimas ja nuolat auga. Tai neišvengiama, nes sistema paliečia kiekvieną žmogų.

Labai svarbu, kad iki šiol visuomenėje vyriaujančias neigiamas nuostas apie atliekų tvarkymą pakeistų pozityvus požiūris ir kiekvieno asmeninės atsakomybės suvokimas. Tam reikalingas ne tik nuolatinis, gausus, bet ir labai tikslingas bei paveikus informacijos pateikimas ir aktyvi komunikacija su įvairiomis visuomenės grupėmis.

Ekologinio švietimo programa 2015-2019 metams parengta, įvertinant regioninės atliekų tvarky-mo sistemos ir gyventojų elgsenos pokyčius bei jų lūkesčius, kuriuos atskleidžia pastaraisiais metais regione surengtų sociologinių gyventojų apklausų rezultatai, žmonių pasisakymai ir vertinimai vie-šojoje erdvėje.

Pastaraisiais metais visuomenės informavimo kampanijos aplinkosauginiais klausimais stipriai suaktyvėjo. Tačiau labai svarbu, kad visuotinės informacijos gausoje gyventojus pasiektų konkreti ir tiksli informacija ir kad ji duotų laukiamą efektą.

Todėl ekologinio švietimo programa parengta, įvertinant regiono ypatumus, aktualiausias prob lemas atliekų tvarkymo srityje, gyventojų nuomonių tyrimų rezultatus ir orientuojantis į skirtingas visuomenės grupes, numatant kiekvienai grupei aktualios informacijos sritis ir pri-imtinus bei suprantamus jos pateikimo būdus.

2011 metais Alytaus regione atliktos apklausos duomenimis, beveik 63 proc. regiono gyventojų buvo įsitikinę, kad jie rūšiuoja atliekas ir dauguma jų tai darė, norėdami sumažinti aplinkos taršą. Taip pat dauguma apklausos dalyvių pareiškė manantys, jog sąvartynų skaičiaus ir atliekų kiekio juose didėjimas kelia didelę grėsmę aplinkai. Ją žmonės įžvelgia ir pavojingų medžiagų – dažų, lakų, elektroninių atliekų – išsiskyrime į aplinką.

Tokie duomenys rodytų išaugusį gyventojų sąmoningumą ir atsakomybę, tačiau tokią išvadą iš dalies paneigia tai, kad daugiau kaip 70 proc. tos pačios apklausos dalyvių pareiškė manantys, kad jie asmeniškai negali prisidėti prie tinkamo atliekų tvarkymo ir aplinkos taršos mažinimo.

Tik nedidelė dalis apklausos dalyvių teigė pasigendanti informacijos apie tinkamą atliekų tvar-kymą. Tuo tarpu beveik 33 proc. respondentų nurodė, kad jiems visiškai pakanka informacijos apie buitinių atliekų tvarkymo būdus, beveik 41 proc. – kad greičiau pakanka, ir tik 3,5 proc. atsakė, kad jiems visiškai nepakanka informacijos.

Apklausos dalyviai daugiau informacijos pageidautų gauti iš platinamų lankstinukų, o savo nuo-monę apie atliekų tvarkymą norėtų išsakyti susitikimuose su atsakingais pareigūnais.

2012 m. atliktos apklausos duomenys rodė kiek kitokią situaciją, tačiau specialistų vertinimu, jie labiau atspindėjo realią padėtį. Tik mažiau kaip trečdalis bendrovės „Ekokonsultacijos“ užsakymu atliktos apklausos dalyvių į klausimą „Ar rūšiuojate atliekas?“ atsakė „taip“.

Daugiau kaip 32 proc. tą daro kartais, o daugiau kaip 41 proc. – niekada arba labai retai. Daugiau-sia atliekas rūšiuoja vyresnio amžiaus žmonės – 60 metų ir vyresni. Mažiausiai rūšiuojančiųjų yra 40-49 metų amžiaus grupėje. Uoliausi atliekų rūšiuotojai – tarnautojai (33,6 proc.) ir pensininkai (30, 9 proc.). Prasčiausiai atliekas rūšiuoja namų šeimininkės (8,7 proc.).

Dauguma atliekas rūšiuojančių žmonių (58,1 proc.) tą daro, norėdami prisidėti prie atliekų per-

12

dirbimo, gamtinių ir energetinių išteklių taupymo. Beveik 48 proc. gyventojų rūšiuoja, nes turi tokią galimybę – netoli jų namų yra konteineriai antrinių žaliavų rūšiavimui. Gerokai mažiau – vos per 13 proc. – apklausos dalyvių atliekas rūšiuoja galvodami, kad atskyrus antrines žaliavas lieka mažiau atliekų ir reikia mažiau mokėti už jų išvežimą.

Priežastys, dėl kurių žmonės nerūšiuoja atliekų, yra kelios: daugelis netiki, jog jų išrūšiuotos atlie-kos bus perdirtos, o ne išvežtos į sąvartyną, neturi kur namuose laikyti išrūšiuotų atliekų arba tingi jas nešti iki antrinių žaliavų konteinerio, nes jis yra toli. Tik mažiau kaip 19 proc. apklausos dalyvių atliekų nerūšiuoja dėl to, kad jų išvežimo mokestis nepriklauso nuo atliekų kiekio.

Tačiau absoliuti dauguma – daugiau kaip 61 proc. – apklaustųjų nurodė, kad jų motyvacija rūšiuoti atliekas nėra susijusi su mokesčio dydžiu. Padidėjęs mokestis už nerūšiuotų atliekų tvarkymą dauge-lio nepriverstų labiau susirūpinti rūšiavimu: jei mokestis padidėtų 10 proc. atliekas daugiau rūšiuoti pradėtų mažiau nei 24 proc. gyventojų, o jo padidinimas 20 proc. rūšiavimu priverstų susirūpinti tik mažiau kaip 10 proc. gyventojų.

2014 m. atliktos sociologinės apklausos „Gyventojų atliekų rūšiavimo elgsena Alytaus regione“ rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė Alytaus regiono gyventojų jaučia moralinę pareigą rūšiuoti atliekas. Dar tiek pat jų rūšiuotų daugiau, jei nuo to mažėtų bendras mokestis už atliekų tvarkymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyva-vę Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Varėnos savivaldybių gyventojai parodė, kad jie puikiai suvokia atliekų rūšiavimo svarbą: apie trečdalis respondentų tvirtino rūšiuo-jantys visas jų namuose susidarančias atliekas.

Tyrimas parodė, kad rūšiuodami atliekas atsakingiau elgiasi kaimo gyventojai: daugiau kaip treč-dalis jų išrūšiuoja visas popieriaus atliekas ir beveik tiek pat metalo. Plastiko atliekų jie taip pat išrū-šiuoja 4 proc. daugiau nei miestiečiai, kurie kaimo gyventojus lenkia tik rūšiuodami stiklo atliekas: mieste jas išrūšiuoja 35, kaime 27 proc. gyventojų.

Tokia tendencija neabejotinai susijusi su tuo, kad pastaraisiais metais visi Alytaus regiono indivi-dualių namų gyventojai buvo aprūpinti pakuočių atliekų konteineriais, skirtais popieriaus, plastiko ir metalo atliekoms. Stiklo atliekas jie turėjo gabenti į atliekų surinkimo aikšteles arba stiklo konteine-rius, esančius prie daugiabučių namų. Šiemet individualių namų gyventojams jau dalijami ir stiklo atliekų konteineriai.

Apie 40 proc. respondentų tvirtino, kad atliekų rūšiavimas reikalauja minimalių pastangų, maž-daug 34 proc. įsitikinę, kad šis procesas visai jokių pastangų nereikalauja, bet yra ir manančių, kad atliekoms rūšiuoti reikia daug pastangų. Tiesa, jų mažuma – vos pora procentų.

Beveik 70 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad neperdirbamos atliekos yra labai rimta problema, todėl būtina veikti nedelsiant. Kai kas galvoja, kad atliekos visame pasaulyje kelia didesnę grėsmę nei jų pačių šeimos sveikatai ir gerovei.

Net 72 proc. respondentų mano, kad rūšiavimas yra gerai, 44 proc. prisipažino, kad rūšiavimas jau yra tapęs jų įpročiu, apie 50 proc. tvirtino, kad atliekas rūšiuotų geriau, jei nuo to mažėtų mokestis už jų tvarkymą arba būtų mokamas atlygis – kaip, pavyzdžiui, už butelių pristatymą į supirkimo punktus. Tačiau daugiau kaip trečdalis rūšiuoja tam, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai.

Apklausų rezultatai rodo, kad skirtingos visuomenės grupės skirtingai suvokia atliekų tvar-kymo problemas, skirtingai vertina neatsakingai tvarkomų atliekų keliamas grėsmes, todėl jų požiūriui ir atsakingam elgesiui formuoti reikalinga skirtingo turinio informacija pateikiama skirtin-gomis priemonėmis.

Sėkmingam ekologinio švietimo programos įgyvendinimui būtina plati visuomenės informavimo kampanija, kuri būtų:

• lanksti • nuosekli

13

• individualizuota• visuotinė• tęstinė.

Įgyvendinant Ekologinio švietimo programą 2015-2020 metams numatoma tęsti iki šiol vykdytą intensyvią informacinę šviečiamąją veiklą, papildant ją naujomis priemonėmis, atsižvelgiant į pasi-keitusias gyventojų informavimo galimybes, populiariausius komunikacijos šaltinius ir būdus.

Svarbu išlaikyti ligšiolinį sisteminį ir nuolatinį informacijos teikimo pobūdį, orientuojantis ne į kiekybinius, o į kokybinius komunikacijos rodiklius, siekiant užtikrinti, kad informacija ne tik pa-siektų adresatą, bet ir formuotų jo asmeninę atsakomybę už atliekų tvarkymo kokybę.

V. VEIKSMAI IR PRIORITETAI

Lietuvos visuomenės aplikosauginio švietimo strategijoje pabrėžiama, kad visuomenės aplinko-sauginis švietimas yra prioritetinė valstybės aplinkos apsaugos ir švietimo politikos kryptis bei būtina subalansuotos plėtros sąlyga, keičiant vartotojišką žmogaus požiūrį į gamtos išteklius ir kitas jos ver-tybes. Vien administracinėmis, baudžiamosiomis, ekonominėmis priemonėmis aplinkos niokojimo sustabdyti neįmanoma, jei žmonės neišsiugdys vidinio poreikio saugoti ir tausoti aplinką bei gamtos išteklius.

Aplinkosauginio visuomenės sąmoningumo ugdymas – labai svarbi Alytaus regiono atliekų tvar-kymo centro veiklos sritis.

Aplinkosauginis sąmoningumas, kaip viena svarbiausių darnaus vystymosi, aplinkos kokybės pa-laikymo ir tobulinimo prielaidų, gali būti pristatomas plačiajai visuomenei ar atskiram asmeniui kaip aplinkai palankus veiksmas, vykdomas bet kurioje gyvenimo srityje: darbe, laisvalaikiu ir socialinėje veikloje, taip pat kaip aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus darnaus vystymosi klausimais.

Į šio poreikio ugdymą ir yra orientuota Alytaus regiono Ekologinio švietimo programa 2015-2019 metams. Joje numatytos priemonės yra skirtos:

• nuosekliam visuomenės informavimui apie gyvenamosios aplinkos būklę ir atliekų tvarkymo svarbą jos kokybei;

• regionui aktualiausių atliekų tvarkymo problemų akcentavimui;• elgesio su atliekomis pokyčių skatinimui bei diegimui;• pilietinio aktyvumo skatinimui; • atliekų vengimą įtakojančių įpročių ugdymui;• visų visuomenės grupių įtraukimui į aplinkosauginius projektus ir programas;• aplinkosauginių idėjų ir atsakingo požiūrio į atliekų tvarkymą populiarinimui; • ekologiškai atsakingos visuomenės ugdymui.

Institucijų bendradarbiavimas

Išaugus visuotinės aplinkosauginės informacijos srautui, gyventojams nėra lengva jame susivokti, atskirti esminius, praktinius dalykus nuo deklaratyvių tezių. Todėl jai pateikiama informacija turi būti labai aiški, tiksli ir įtaigi bei turėti grįžtamąjį ryšį, t.y., duoti rezultatą.

Tuo turėtų būti suinteresuotos visos už aplinkosauginę situaciją regione atsakingos institucijos: Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, regiono aplinkos apsaugos departamentas, savivaldybių

14

aplinkos apsaugos skyriai. Šių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas bei visų jų aktyvus bendradarbiavimas su nevyriau-

sybinėmis organizacijomis užtikrintų efektyvų aplinkosauginį informuotumą ir nuolatinį jo gerinimą. Labai svarbu, kad žinios apie aplinkosauginius sprendimus, naujus reikalavimus šioje srityje, po-

kyčius atliekų tvarkymo sistemoje visuomenę pasiektų pačioje pradinėje stadijoje. Tai leidžia pa-ruošti visuomenę jos laukiantiems pokyčiams bei įtraukti ją į diskusijas ir svarstymus, įgalina plačiai nušviesti aptarinėjamą problemą, išsamiai ją išanalizuoti ir sudaryto prielaidas konfliktinėms situaci-joms išvengti.

Svarbu, kad visuomenė taptų aktyvia aplinkosauginių projektų dalyve ir jų formuotoja, o ne tik liktų tik pasyvia stebėtoja ir vertintoja.

Regione sukūrus vieningą atliekų tvarkymo sistemos modelį, būtinas regiono savivaldybių aplin-kosaugos specialistų veiklos koordinavimas aplinkosaugos klausimais. Tai užtikrintų vieningos in-formacijos sklaidą regione ir leistų racionaliau naudoti lėšas bei kitas aplinkosauginiam švietimui būtinas priemones. Kartu būtų užtikrinta tolygi aplinkosauginių iniciatyvų ir informacijos sklaida regione – iki šiol kaimų gyventojai šios informacijos gauna vis dar mažiau nei gyvenantys didžiuo-siuose miestuose. Šis skirtumas šalintinas atskiroms visuomenės grupėms organizuojant skirtingas ekologinio švietimo priemones ir informavimui pasirenkant joms priimtiniausias ir lengvai prieina-mas informavimo priemones.

Į informacijos apie aplinkosaugines iniciatyvas sklaidos procesą būtina įtraukti religines bendruo-menes. Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijoje pabrėžiama, jog „be-veik visos religinės bendrijos skelbia pagarbą gamtai ir darną su visa gamtos kūrinija. Ši nuostata neatsiejama nuo visos religinio švietimo veiklos. Šiandienos visuomenė kenčia nuo netikrų vertybių pasirinkimo, moralės ir etikos normų nepaisymo, nuo neprotingo žmonių tarpusavio bei žmonių ir gamtos ryšio supratimo. Religinės bendrijos, turėdamos stiprias tradicijas ir švietėjišką bazę, gali labiau padėti žmogui orientuotis šiandienos situacijoje, ypač, jei skelbiamas žodis skatins išpažįstan-čiuosius imtis aktyvios veiklos”.

Pamaldų bažnyčiose metu galėtų būti skelbiama informacija apie rengiamas specifinių atliekų srautų – elektros ir elektroninės įrangos, didžiųjų atliekų, statybos ir griovimo atliekų, buities pavo-jingų atliekų surinkimo akcijas, organizuojamas paskaitas ar kitus renginius atliekų tvarkymo temati-ka, primenama, kad aplinkos tausojimas atsakingas vartojimas yra kiekvieno fundamentalias vertybes išpažįstančio ir jas gerbiančio asmens pareiga.

Atliekų turėtojų elgesio kontrolė turi tapti nuolatine prevencine ekologinio švietimo priemone, kurios įgyvendinimą turi garantuoti ne tik Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Kontrolės pa-dalinio veikla, bet ir glaudus bendradarbiavimas policijos, aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas, jiems rengiant bendrus patikrinimus, reidus kartu su akty-viais bendruomenių nariais, bendrijų primininkais, vyresniųjų klasių moksleiviais, aplinkosauginio judėjimo savanoriais.

Švietimo įstaigų bendradarbiavimas ekologinio švietimo srityje sudarytų galimybę pedagogams keistis informacija, dalintis patirtimi, ugdant moksleivių ekologinės gyvensenos įgūdžius.

Vykdant aiškinamąjį darbą apie užterštos aplinkos poveikį žmogaus sveikatai turi aktyviai daly-vauti visuomenės sveikatos centrų ir biurų specialistai, medikai. Su jais rengtini atskirų visuomenės grupių susitikimai; informacija apie darnaus vartojimo, atliekų rūšiavimo būtinybę, aplinkos įtaką žmogaus sveikatai skelbtina pirminės sveikatos priežiūros centrų stenduose; iš medikų žmonės gautų ta tema išleistą dalomąją medžiagą, kuri kartu su žodine informacija turėtų didesnį poveikį ir įtaigą.

Tinkamam visuomenės informavimui apie veiklą ekologinio švietimo srityje būtinas visų tuo su-interesuotų institucijų ir asmenų bendradarbiavimas su žinisaklaida, siekiant kuo išsamiau nušviesti įgyvendinamus projektus, surengtas akcijas, pranešant apie renginius ir jų metu skelbtą informaciją.

Žiniasklaidos priemonėse tikslinga rengti nuolatines ekologiniam švietimui skirtas rubrikas, ku-

15

riose būtų skelbiama įtaigi tekstinė bei vaizdinė informacija. Informaciją būtina skelbti ir populia-riuose vietos bendruomenių interneto portaluose, inicijuoti diskusijas aplinkosauginėmis temomis.

Renginiai ir akcijos

Aplinkosauginei informacijai skleisti būtina organizuoti renginius, akcijas ir eksperimentus, kurių forma bei turinys būtų patrauklūs visuomenei, skatintų jos domėjimąsi aplikosauginėmis aktualijomis ir formuotų teigiamą požiūrį į jas.

Kadangi pastaruoju metu aplinkosauginių akcijų yra organizuojama pakankamai daug, reiktų rengti tokias, kurios išsiskirtų iš bendro konteksto, patrauktų visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį bei taptų preteksu ne įkyriai, aktualiai informacijai skleisti ir visuomenės nuomonei formuoti.

Renginiai turėtų būti pakankamai siauros tematikos, pvz.: apie pavojingas atliekas, medicinines atliekas, žaliąsias atliekas, atliekų rūšiavimą, vartojimo optimizavimą, tolesnį atliekų panaudojimą. Renginių metu akcentuojant vienai problemai skirtą informaciją, ji būtų ir išsamesnė, ir ilgaamžiš-kesnė.

Kiekvieno sezono pradžioje tikslinga organizuoti demonstracinius-švietėjiškus projektus, patei-kiant praktinius elgesio su skirtingų rūšių atliekomis pavyzdžius: pavasarį – švarinimosi talkos ir jų metu surinktų atliekų tvarkymas, akcentuojant, kad atliekas neužtenka surinkti – reikia žinoti, kur jas vežti, kokiomis sąlygomis jos priimamos iš įmonių ir gyventojų ir pan. Vasarą tikslinga rengti projek-tą, susijusį su žaliųjų atliekų kompostavimu, rudenį – statybos atliekų išvežimu ir kt.

Kadangi pastaraisiais metais vyksta intensyvi regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtra, tiks-linga 1-2 kartus per metus organizuoti savivaldybių tarybų nariams, administracijų specialistams, aplinkosaugininkams, žiniasklaidos atstovams skirtus pristatomuosius renginius, pvz. konferencijas, kuriose būtų pristatomos įdiegtos ir planuojamos įdiegti naujovės, aiškinama jų svarba ir kt.

Taip pat būtina inicijuoti ir organizuoti konkrečioms visuomenės grupėms skirtus renginius, įverti-nant amžių, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą, profesiją ir t.t. Tokie renginiai irgi galėtų tapti tradici-niais. Pvz.: konkursai moksleiviams, mokomosios meninės akcijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, žalieji senjorų festivaliai, įvairūs eksperimentai, skatinantys vengti atliekų, renkantis didesnes, geriau suyrančias pakuotes ar pan. Tai skatintų ir regiono savivaldybių įstaigų bendradrabiavimą, užtikrintų galimybę dalintis patirtimi, ugdytų siekį ieškoti naujovių.

Į atskirą renginių grupę reiktų išskirti šeimoms skirtus aplinkosauginius projektus. Tai užtikrintų mokyklose, įstaigose, viešojoje erdvėje įgytų žinių įtvirtinimą, ekologinių idėjų realizavimą, atsakin-go požiūrio į gamtos vertybes ugdymą šeimose.

Labai svarbu plačiai ir išsamiai nušviesti kiekvieną akciją ar aplinkosauginį renginį, nepriklau-somai nuo to, ar tai būtų plačiajai visuomenei ar konkrečiai jos grupei skirta priemonė. Netgi labai nedidelei auditorijai skirto renginio viešinimas suteikia galimybę plačiai kalbėti apie aplinkosaugines problemas ir tą galimybę kaskart būtina išnaudoti. Pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, kiti žiniasklaidos informavimo būdai turi tapti neatsiejama kiekvieno aplinkosauginio renginio dalimi.

Mokymai, susitikimai

Įgyvendinant ekologinio švietimo programą labai svarbūs yra susitikimai su tikslinėmis audito-rijomis ir specialistų, galinčių skleisti ir teikti informaciją visuomenei aktualiais aplinkosauginiais klausimais, mokymai.

Susitikimai yra tiesioginio bendravimo priemonė, užtikrinanti efektyviausią informacijos perdavi-mo principą „iš lūpų į lūpas“. Įvertinant, kad žmonės pakankamai vangiai renkasi į oficialius susitiki-mus su valdžios atstovais, reikėtų ieškoti lankstesnių ir patrauklesnių formų, į susitikimus kviečiant

16

žinomus žmones, aplinkosaugos autoritetus, kompetetingus nevyriausybinių organizacijų atstovus. Efektyviausi yra susitikimai su nedidelėmis grupėmis, pateikiant konkrečią, įdomią ir praktinę infor-maciją.

Susitikimuose su bendruomenėmis aptartinos sveikos ir ekologiškai švarios gyvensenos, darnaus vartojimo temos, atliekų vengimo ir rūšiavimo problemos bei svarba. Būtina sąlyga – susitikimuose kalbėti konkrečiai bendruomenei, konkrečiai vietovei aktualiomis temomis, nes abstraktūs dalykai mažai patrauklūs ir neįtaigūs.

Atskirai turėtų būti rengiami susitikimai su seniūnais, nes nuo jų požiūrio į aplinkosaugines pro-blemas, noro į jas gilintis ir skleisti informaciją bendruomenėms priklauso aplinkosauginių iniciatyvų įgyvendinimo seniūnijose sėkmė.

Pagrindinis šių susitikimų tikslas – aplinkosauginių idėjų propagavimas ir kvietimas jų dalyviams tapti ekologinio gyvenimo būdo ambasadoriais, darnaus vartojimo iniciatyvų skatintojais.

Svarbu organizuoti mokymus, paskaitas, konferencijas, seminarus aplinkosaugos specialistams, ikimokyklinio ugdymo bei kitų švietimo įstaigų darbuotojams, pateikiant jiems naujausią informaciją bei skatinant jos sklaidą ir įtvirtinimą visuomenėje.

Susitikimai ir mokymai turėtų būti ne tik teorinio, bet ir praktinio, demonstracinio pobūdžio, iš-važiuojamieji. Pvz.; jie gali vykti sąvartyno prieigose, atliekų surinkimo įmonėse ar apvažiuojant konteinerių išdėstymo maršrutą, ekologiškai dirbančiose įmonėse ar ūkiuose.

Informacijos pateikimo būdai

Prieš skleidžiant visuomenės ekologiniam švietimui skirtą informaciją, būtina įvertinti jos pobūdį ir pasirenkamo informavimo šaltinio prieinamumą.

Iki šiol didžiausia Alytaus regiono atliekų centro skelbiamos informacijos dalis vartotojus pasiek-davo per regione leidžiamus periodinius leidinius – vietos laikraščius. Tai daugeliui vartotojų patogus ir prieinamas būdas. Tačiau, įvertinant pokyčius informavimo priemonių prieinamumo rinkoje, būtina plačiau naudotis interneto galimybėmis, skelbiant informaciją ne tik specializuotose svetainėse, bet ir socialiniuose tinkluose, organizuojant diskusijas viešojoje erdvėje atliekų tvarkymo ir rūšiavimo tema.

Didžiulį poveikį turi vaizdinė informacija, kurią galima skleisti išnaudojant ne tik Regioninės televizijos (Alytaus regione veikia viena regioninė televizija), bet ir interneto galimybes Tikslinga rengti ir transliuoti ne tik informacinius reportažus, bet ir socialinės reklamos klipus, kurių dažnas kartojimas priverčia auditoriją įsiminti perteikiamą informaciją.

Interneti priemonės ir galimybės gali būti panaudonos ir gyventojų nuomonės tyrimams, rengiant pateikiant nedidelės apimties apklausas, aktualiausiais aplinkosauginiais klausimais, aiškinantis gy-ventojų požiūrį į naujoves.

Temines radijos laidas aplinkosaugos klausimais tikslinga transliuoti mažiausiai vieną kartą per mėnesį, o aktualiausiais klausimais sukurti ir transliuoti audio klipus.

Viena iš labiausiai prieinamų informavimo priemonių – informaciniai lankstinukai, brošiūros, kita dalomoji medžiaga, patenkanti tiesiai į atliekų turėtojų rankas. Todėl tokiu būdu skleidžiamos infor-mcijos srautas turėtų būti nuolat atnaujinamas ir palaikomas. Lankstinukus pravartu dalinti įvairių aplinkosauginių akcijų ir renginių metu, platinti juos per seniūnijas bei įstaigas. Nuolatinis informa-cijos pateikimas platinant lankstinukus, turėtų tapti nepertraukiamu procesu.

Pačią aktualiausią informaciją tikslinga spausdinti kitoje sąskaitų pusėje. Siekiant įtaigumo, ją galima pakeisti reklaminiu vaizdeliu ar naujausių aplinkosauginių tyrimų išvadomis.

Informacijos sklaidai būtina išnaudoti prie seniūnijų ir įstaigų esančius informacinius stendus, tal-pinant juose ir aktualią informaciją, ir vaizdinę medžiagą: plakatus, nuotraukas, konkursinių piešinių

17

reprodukcijas. Nedidelius informacinius stendus tikslinga įrengti atliekų konteinerių pastatymo vietose. Čia turi

būti nurodyta kontaktinė informacija, atliekų išvežimo grafikas, svarbiausios naujienos arba bent nuorodos, kur su jomis galima susipažinti.

Informacijos skelbimas, nuolat platinant nedidelius informacinius leidinius bei įrengiant stendus prie atliekų konteinerių svarbus ir tuo, kad tai yra vienas labiausiai prieinamų informacijos pateikimo būdų kaimo, atokių vietovių gyventojams, kuriuos pasiekia gerokai mažesnis aplinkosauginės infor-macijos srautas iš kitų šaltinių.

VI. AUDITORIJA

Ekologinio švietimo efektyvumą užtikrina įvairioms visuomenės grupės skirtų aplinkosauginių priemonių ir pateikiamos informacijos visuma. Įgyvendinant Alytaus regiono atliekų tvarkymo eko-loginio švietimo programą, išskirtinos šios visuomenės grupės:

1. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai.2. Vietos bendruomenės. 3. Aplinkosaugos specialistai. 4. Verslininkai, ūkininkai.5. Medikai, visuomenės sveikatos specialistai. 6. Pedagogai. 7. Už viešąją tvarką atsakingi pareigūnai.8. Savivaldybių administracijų, tarybų nariai. 9. Žiniasklaida.Kiekvienai visuomenės grupei parinktina jai priimtina ir tinkama ekologinio švietimo ir informaci-

jos pateikimo forma: meninės priemonės, renginiai, ekskursijos – vaikams, rašinių, idėjų konkursai – jaunimui, susitikimai konferencijos, seminarai – suaugusiųjų tikslinėms grupėms, akcijos – plačiajai visuomenei.

Išskirtinos kiekvienai visuomenės grupei aktualios ir suprantamos temos bei jai priimtinas infor-macijos pateikimo būdas.

Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas priklauso nuo visų piliečių, įmonių ir or-ganizacijų, valdžios institucijų pastangų. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro užduotis – skatinti šias pastangas ir jas koordinuoti, formuojant visuomenės nuostatas atsakingai elgtis su atliekomis, skatinant pasirinkti tinkamus atliekų tvarkymo būdus bei priemones.

VII. LAUKIAMI REZULTATAI

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro programos įgyvendinimas užtikrins visuomenės infor-mavimo atliekų tvarkymo bei rūšiavimo klausimais plėtrą, formuos atsakingą jos požiūrį į aplinką, skatins elgsenos su atliekomis pokyčius, sudarys galimybes visuomenei aktyviai dalyvauti aplinko-sauginiuose projektuose bei diskusijose, priimant svarbius sprendimus. Ją įgyvendinant, yra laukiami šie rezultatai:

• išaugęs visuomenės sąmoningumas atliekų tvarkymo ir rūšiavimo klausimais;

18

• padidėjęs dėmesys gyvenamosios aplinkos kokybei ir siekis ją gerinti; • pagerėjęs informacijos apie atliekų tvarkymą prieinamumas, jos nuoseklumas ir kokybė;• aktyvus visuomenės dalyvavimas aplinkosauginiuose projektuose ir aplinkosauginių klausimų

svarstyme;• pagerėjęs bendradarbiavimas tarp bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų bei valdžios

institucijų;• užtikrinta aktualių aplinkosauginių žinių sklaida plačiajai visuomenei;• išaugęs aplinkosauginių iniciatyvų skaičius;• padidėjęs visuomenės suvokimas apie būtinybę saugoti regiono kraštovaizdį ir gamtos verty-

bes;• įtvirtinta darnios regiono plėtros samprata.

Programos efektyvumą pagrindžiantys veiksniai yra šie: • apsilankymų skaičius ARATC ir regiono savivaldybių aplinkos apsaugos skyrių svetainėse;• išleistų ir visuomenei padalintų informacinių leidinių (lankstinukų, atmintinių, šviečiamųjų

leidinių) egzempliorių skaičius ir informacijos pobūdis;• surengtų mokymų-seminarų, konferencijų – aplinkosaugos specialistams skaičius ir juose

skleistos informacijos pobūdis;• surengtų susitikimų su bendruomenėmis skaičius;• mokymų bei susitikimų dalyvių skaičius;• aplinkosauginių projektų regione skaičius;• straipsnių, TV reportažų, vaizdo klipų, radijo laidų, garso klipų paskelbimo visuomenės infor-

mavimo priemonėse skaičius ir periodiškumas.

Efektyvumui neišvengiamos įtakos turi ir leidiniuose, laidose, mokymuose, susitikimuose patei-kiamos informacijos kokybė, pasirinktos tematikos įvairovė bei jos aktualumas konkrečiai auditorijai.

19

VEIKSMŲ PLANAS 2015-2020 metamsVeiksmų planas 2015-2020 m.

Eil. Nr.

Numatoma veikla Atsakinga institucija

Numatomos lėšos, EUR

Įgyvendinimo laikotarpis

1. Informacinė dalomoji medžiaga: ARATC

1. Lankstinukai apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą.

Atliekų vežėjai 1000 2015 m. gegu-žė-rugpjūtis

2. Skrajutės apie stiklo atliekų tvarkymą. 700 2015 m.

3. Atmintinės apie atliekų išvežimo grafikus. 500 2015-2019 m.

4. Lankstinukai su bendro pobūdžio informacija. 1500 2016-2019 m.

5. Atmintinės atliekų turėtojui. 500 2016-2019 m.

2. Mokomieji, reprezentaciniai leidiniai: ARATC

1. Mokomojo leidinio „Langas“ nauja redakcija. Regiono savi-valdybių švie-timo skyriai

7000 2015 m.

2. Vaikams skirto grožinės literatūros leidinio pa-rengimas ir leidyba.

3000 2016 m.

3. Leidinio, skirtos Alytaus regiono atliekų tvar-kymo sistemos 15 metrų veiklai, parengimas ir leidyba.

6000 2017 m.

4. Edukacinio leidinio (spalvinimo knygelės, kry-žiažodžių rinkinio), skirto pradinių klasių mokslei-viams parengimas ir leidyba.

3000 2018-2019 m.

5. Reprezentacinių kalendorių su svarbia aplinko-saugine informacija leidyba.

1500 2015-2019 m.

3. Informacijos sklaida regiono žiniasklaidos prie-monėse:

ARATC Savivaldybių aplinkos ap-saugos skyriai1. Regiono savivaldybių laikraščiuose ne rečiau

kaip kartą per mėnesį skelbti aktualią informaciją apie atliekų tvarkymą.

12000 2015-2016 m.

2. Nuolat skelbti informaciją regiono naujienų por-taluose, transliuoti juose informacinius skydelius.

5500 2015-2019 m.

3. Rengti ir transliuoti informacines laidas per Aly-taus regiono radiją, informuoti apei atliekų tvarky-mo aktualijas radijo laidose.

3000 2015-2019 m.

4. Informacinių reportažų, vaizdo klipo transliavi-mas per regioninę televiziją, infpormacijos skelbi-mas žinių laidose.

3000 2015-2019 m.

5. Informacinių TV laidų aplinkosaugine tematika ciklo parengimas ir trasliacija regiono televizijoje.

3600 2015-2019 m.

6. Informacijos skelbimas regiono savivaldybių įstaigų interneto svetainėse.

20

Eil. Nr.

Numatoma veikla Atsakinga institucija

Numatomos lėšos, EUR

Įgyvendinimo laikotarpis

4. Informacijos sklaida socialiniuose tinkluose

1. Sukurti ir administruoti ARATC paskyrą/puslapį populiariuose socialiniuose tinkluose.

ARATC 3000 2015 m.

2. Sukurti aplinkosaugai neabejingų asmenų grupę socialiniame tinkle, diskutuoti su jos nariais aktua-liomis aplinkosauginėmsi temomis.

ARATC 2000 2016 m.

5. Renginiai, konkursai, akcijos

1. Susitikimų ciklas su visuomenėje žinomais žmo-nėmis, puoselėjančiais aplinkosaugines tradicijas.

ARATC 1500 2016 m.

2. Konferencija, skirta Alytaus regiono atliekų tvar-kymo sistemos sukūrimo 15 metų sukakčiai.

ARATC 2500 2017 m.

3. Apskritojo stalo diskusijos su mokslininkais, aplinkosaugos specialistais.

ARATC 1000 2018 m.

4. Seminarai aplinkosaugos specialistams. ARATC 500 2019 m.

5. Sveikatos apsaugos specialistų ir aplinkosaugi-ninkų diskusijų ciklas.

Savivaldybių Aplinkos ap-saugos skyriai

500 2020 m.

7. Gyventojų apklausos

1. Sociologinė gyventojų apklausa apie aplinkosau-ginės informacijos poreikį.

ARATC Savivaldybių Aplinkos ap-saugos skyriai

2000 2016 m.

2. Gyventojų apklausa apie atliekų rūšiavimo įpro-čius.

ARATC Savivaldybių Aplinkos ap-saugos skyriai

2000 2017 m.

Bendra numatoma lėšų suma: 73 000