Ekonomika.lt nr. 26 (89)

Pernai rekordinę apyvartą krovęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet tempą sumažino.

tos, – pasakojo jis. – Šiek tiek nerimaujame dėl konteine-rių, mat jų krovos apyvarta sumenko apie 13 proc., o pas kaimynus net ūgtelėjo.“

Vis dėlto A. Drungilas tvirtino esąs optimistas: jei iki metų pabaigos šios spra-gos būtų užpildytos, bendra krovos apyvarta galėtų būti didesnė nei pernai.

Iš turgaus liko tik legenda Sostinės Kalvarijų turgus kaip atskiras pa-saulis: maisto produktai čia nėra pigesni nei parduotuvėje, o elektronikos prietaisai mena praėjusią epochą. Užtat drabužių turguje galima rasti madingų, patvaresnių ir pigesnių. Plačiau 6–7 p.

Ispaniška mañana ekonomika Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasi-žadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomi-kos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Plačiau 20 p.

Egzotiškos Lietuvos eksporto kryptysAfrika jau paragavo juodos duonos, Japoni-joje renčiami rąstiniai nameliai, o Argentina elektrą skaičiuoja lietuviškais skaitikliais. Plačiau 22–23 p.

Išmanusis elektroninių įrenginių žudikas Navigacija, fotoaparatas, kamera, modemas, diktofonas, žaidimų kompiuteris, MP3 grotu-vas, radijas, prožektorius ir dar daug tradicinių įrenginių telpa vos viename išmaniajame telefone. Prekybininkai žada, kad išmanusis greit perims ir piniginės funkcijas. Plačiau 24–25 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 89Tiražas: 15 000

»V. Klyvienė: Didesnę įtaką pasaulio ekonomikai darys ne fundamentalūs ekonominiai veiksniai, o trumpalaikiai įvykiai

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 28–29 p.

■Iki šiol uosto konkuren-cingumą augino investicijos, tačiau baiminamasi, kad Vyriausybės užmojai gauti dividendų iš valstybės įmonių gali jį sužlugdyti.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administra-cijos direktorius Artūras Drungilas pasakojo, kad pra-

ėjusiais metais uostamiesčiui pavyko aplenkti pagrindinius konkurentus – Rygos, Ventspi-lio ir Talino uostus. Tiesa, šie-met krovos mastas smuktelėjo daugiau nei 8 proc. (neskai-čiuojant krovos Būtingėje).

„Nuo metų pradžios suma-žėjo baltarusiškų trąšų, nes gamintojai nespėjo sudaryti sutarčių su pirkėjais. Dėl „Mažeikių naftos“ remonto mažiau eksportuojama ir naf-

M. Kazakas: Jei pasaulio ekonomika nesuirs, smūgis, kurį gausime, bus gerokai silpnesnis nei 2007–2008 metais

Plačiau 8 p.

A. Bagdonavičienė: Įmonės neretai susikoncentruoja ne į tai, ko nori jų klientai, o į tai, ką daro konkurentai

Rinkos pokyčiai380,89639,70346,675573,162893,258443,10

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–1,04%–0,79%+0,33 %–1,39 %–1,09 %–2,61%

Liepos 20-26 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

pIRMADIENIS. 2012 M. Liepos 30 – rugpjūčio 5 d. Nr. 26 (89) SAVAITRAšTIS. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį

Valstybė išsems uosto sėkmę

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 89 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

uris sąrašas ilgesnis? Šis klausimas neišvengia-mai nuspalvins rinkimų batalijas. O juk liko dar keli mėnesiai – Vyriausybė turi galimybę kuo nors apstulbinti. Dauguma Lietuvos žmonių tikrai nustebtų, jeigu Vyriausybė iki referendumo dėl naujos branduolinės jėgainės statybos sugebėtų pateikti pasitikėjimą keliantį energetikos plėtros modelį su visais reikiamais skaičiais: ūkio au-gimo tempais, energijos poreikiais, jos gamybos alternatyvomis, atsipir-kimo prognoze, skolini-mosi ir skolų grąžinimo grafiku. Pateiktų taip, kaip iki šiol nedarydavo – kad būtų ir arkliui aišku, kaip mėgsta sakyti vie-nas Lietuvos politikos patriarchas. Nesitikėdami stebuklų pasižvalgykime po nepaliestus dirvonus, kuriuos ši Vyriausybė paliks tiems, kurie ją pa-keis. Vadinamasis biurokratijos saulėlydis buvo viena iš Andriaus Kubiliaus ideologinių aistrų. Pernai pasirodė Vitalio Nakrošio ir Žilvino Mar-tinaičio sudaryta knyga (anglų k.), skirta Lietuvos viešojo sektoriaus agentūroms ir įstaigoms. Au-toriai, remdamiesi Saulėlydžio komisija, nurodo, kad bendras centrinio lygmens įstaigų skaičius su-mažėjo nuo 1 190 2008 metais iki 1 061 2010-aisiais. Tai sudaro apiе 11 proc. ir, tyrinėtojų nuomone, nėra daug. Knygoje vardijama, kas sudarė tą 1 061 įstaigą, veikusią 2010 metais. Tai 14 ministerijų, 98 įstaigos prie ministerijų, 14 Vyriausybės įstaigų ir jai atskaitingų organizacijų, 607 biudžetinės įstai-gos, 168 viešosios įstaigos, 100 valstybės įmonių ir 60 akcinių bendrovių. Palyginkime – 2010 metais Estijoje centrinio lygmens organizacijų buvo du

tris kartus mažiau: 11 ministerijų ir 51 Vyriausy-bės institucija (įskaitant 15 apskričių administra-cijų), 150 valstybės agentūrų, 21 viešoji įstaiga ir 66 fondai (iš viso 299 centrinio valdymo lygmens organizacijos be valstybės įmonių). Komentuodamas minėtus skaičius V. Nakrošis pa-teikia tokį vertinimą: didelę administracinę naštą sudaro tai, kad verslą Lietuvoje kontroliuoja apie 150 skirtingų įstaigų. Anot jo, institucinei sanda-

rai trūksta skaidrumo, nes panašias funkcijas vykdančios įstaigos turi kitokį teisinį statusą, įstaigų pavadinimai ne-rodo jų paskirties. Todėl politikai, suinteresuotos grupės ir piliečiai dažnai

nesupranta skirtingų įstaigų veiklos paskirties. Saulėlydis – tas atvejis, kai A. Kubiliui nepavyko „užgesinti“ daugelio abejotino reikalingumo įs-taigų. Bet gal jam pavyko daug „uždegti“? Bedame pirštu į Vyriausybės programą. 2009 me-tais patvirtintose programos įgyvendinimo prie-monėse yra toks punktas: ,,<...> stiprinsime visų lygių socialinį ir ekonominį dialogą tarp darbuo-tojų, darbdavių ir visuomenės <...> Siekdami to tikslo reformuosime Trišalę tarybą, įtraukdami į jos veiklą nevyriausybines organizacijas ir pa-versdami ją Ekonominių ir socialinių reikalų ta-ryba, kuri galėtų parengti Nacionalinį susitarimą dėl šalies ekonomikos modernizavimo“.Punktelis atrodo reikalaujantis mažai sąnaudų, bet jo pozityvios pasekmės gali būti labai didelės. Ir kurgi ta Ekonominių ir socialinių reikalų ta-ryba? Kada ji bus įsteigta? Per rugpjūtį ir rugsėjį? Laukiam, laukiam...

Stotis, Kubilius, lagaminas…Šios Vyriausybės kadencija eina į pabaigą. Padaryti darbai telpa keliuose popieriaus lapuose.

Neįgyvendinti pažadai irgi. Tam tinkama laikmena – kišenė, o ne lagaminas.

K

Redakcija 3

»Didelę administracinę naštą sudaro tai, kad verslą Lietuvoje kontroliuoja apie 150 skirtingų

įstaigų

Nr. 272012 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

Arūnas štaras, susisiekimo viceministras

»Jei uostas turės sumokėti valstybei dalį pelno, kai kurios investicijos taps beprasmės, o įmonės, planavusios ir stačiusios suprastruktūrą, liks be nieko. Uostui teks skolintis

»Matome uosto direkcijos indėlį į uosto veiklą ir jį vertiname. Klaipėdos uoste veikia daug kompanijų, kiekviena nori, kad būtų plėtojama jos infrastruktūra. Tai normalios verslo diskusijos

prižiūrės labiau

Operatorių rezultatai

Stiprina pozicijas

patyrė nuostolių

Keliasi į Estiją

Lietuvos kredito unijų ka-pitalas šių metų I pusmetį ūgtelėjo 150 mln. litų.

„Dėl didėjančio paskolų portfelio sparčiau augo ka-pitalas ir stiprėjo mokumas. Tai rodo didesnį kredito

unijų stabilumą ir atsakingą požiūrį prisiimant riziką bei įsipareigojimus esant ekono-mikos pokyčiams“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos finansų analitikas Au-relijus Cvilikas.

Ilgiau nei mėnesį už-trukęs planinis kapitalinis remontas didžiausiai Lietu-vos pramonės įmonei „Or-len Lietuva“ per šių metų II ketvirtį atnešė 86 mln. JAV dolerių (246,2 mln. litų) nuostolių.

Juos lėmė ir 7 proc. per metus sumažėjęs par-davimo mastas. Pasak įmonės vadovo Ireneuszo Fąfaros, per remontą įgy-vendinta daugiau nei 54 įvairių įrenginių atnauji-nimo ir modernizavimo projektų.

„Hanner“ nuo šiol bus estiško kapitalo bendrovė. Pasak kompanijos vadovo Arvydo Avulio, įmonė ki-tąmet planuoja dešimtis ar net šimtus milijonų litų sieksiančias investicijas, o esant neaiškiai dabartinei

mokesčių politikai tai daryti būtų rizikinga. „Tikimybė, kad mokesčiai keisis, yra 99 proc. Investuojant tokias su-mas svarbu žinoti ne tik, kas bus rytoj, bet ir kas laukia ir po trejų ar penkerių metų“, – teigė jis.

Mobiliojo ryšio opera-toriai paskelbė finansinius rezultatus. Bendrovės „Bitė Lietuva“ antrojo ketvirčio pajamos išliko stabilios ir siekė 118,6 mln. litų – tai 0,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų lai-kotarpiu, „Tele2“ pajamos II ketvirtį išaugo 2,6 proc. ir buvo 119,8 mln. litų. Per šių metų II ketvirtį „Omnitel“ uždirbo 124 mln. litų pajamų – 2 proc. daugiau nei per šių metų I ketvirtį.

Bendrovės, ketinančios keisti esamus ar platinti naujus finansinius produk-tus, privalės informuoti Lie-tuvos banką. Tokią tvarką siūloma taikyti nuo rudens.

„Taip galėsime stebėti rinkos plėtrą ir įvertinti, ar dalyviai pasirenka tin-

kamas priemones rizikai valdyti. Jei kils abejonių, rekomenduosime šalinti pažeidimus, o prireikus vie-šai įspėsime vartotojus“, – sakė Lietuvos banko Prie-žiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

„Orlen Lietuvos“ planinis remontas lėmė nuostolius. Fotodiena

Mobiliųjų operatorių pajamos augo simboliškai. Fotodiena

»Jei nebeužteks, kad laivai prie Kiaulės Nugaros galėtų tik švartuotis, ir sala bus naudojama intensyviau, uosto direkcija pažadėjo įrengti alternatyvių salų Kuršių mariose, kad būtų išsaugotos ten gyvenančios paukščių kolonijos

Erlandas paplauskis, žaliųjų judėjimo narys

NUOMONĖ

Vytautas Kaunas, kLasCo komercijos direktorius



atveju gali net sužlugdyti įmonę.

„Pasikeitė numatomų darbų kainos – jos tapo ge-rokai didesnės, nei buvo numatęs uostas, – sakė A. Štaras. – Kai vienoje vietoje per trejus metus dingsta 100 mln. litų, kitoje vietoje taip pat galima sužlugdyti bet kokią įmonę.“

Vienos didžiausių uoste dirbančių kompanijų KLASCO komercijos di-rektorius Vytautas Kaunas sakė esantis patenkintas dabartinėmis uosto investi-cijomis. Bendrovė nemažai lėšų plėtrai skiria pati.

„Investuojame į kro-vimo techniką, sandė-lius, iškrovimo stotis ir t. t. Laukdami šių metų derliaus sandėlius, ku-riuose tilpdavo 60 tūkst. tonų grūdų gerokai išplė-tėme – dabar juos tilps 105 tūkst. tonų grūdų. Turime planų beveik dvigubai didinti ir trąšų sandėlius (juose tilps iki 220 tūkst. tonų trąšų), pradėsime krovą naujoje krantinėje, kurios akvatorija dabar gilinama, – investicijas vardijo V. Kaunas. – Ma-tome uosto direkcijos indėlį į uosto veiklą ir jį vertiname, nes uosto ben-drovės neišvengiamai turi su ja bendradarbiauti, o visa grandinė privalo dirbti sklandžiai.“

Valstybė išsems uosto sėkmęPernai rekordinę apyvartą krovęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet tempą sumažino. Iki šiol uosto konkurencingumą augino investicijos, tačiau baiminamasi, kad Vyriausybės užmojai gauti dividendų iš

valstybės įmonių gali jį sužlugdyti.EVELINA pOVILAITyTė[email protected]

Savaitraščio „Eko-nomika.lt“ kal-bintas Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto direkcijos Rinko-daros ir administracijos direktorius Artūras Drun-gilas pasakojo, kad praėju-siais metais uostamiesčiui pavyko aplenkti pagrindi-nius konkurentus – Rygos, Ventspilio ir Talino uostus. Tiesa, šiemet krovos mas-tas smuktelėjo daugiau nei 8 proc. (neskaičiuojant kro-vos Būtingėje).

„Nuo metų pradžios su-mažėjo baltarusiškų trąšų, nes gamintojai nespėjo sudaryti sutarčių su pirkė-jais. Dėl „Mažeikių naftos“ remonto mažiau ekspor-tuojama ir naftos, – pasa-kojo jis. – Šiek tiek neri-maujame dėl konteinerių, mat jų krovos apyvarta su-menko apie 13 proc., o pas kaimynus net ūgtelėjo.“

Vis dėlto A. Drungilas tvirtino esąs optimistas: jei iki metų pabaigos šios spragos būtų užpildytos, bendra krovos apyvarta galėtų būti didesnė nei per-nai. Jis pripažino, kad tarp Baltijos šalių uostų konku-rencija didžiulė, daug kas priklauso ir nuo sausumos vežėjų taikomų įkainių bei krovinių transportavimo atstumo. Klaipėdos uostas neperkrauna anglių, taip pat dėl sutarties su „PKN Orlen“ ribotai perkrauna naftos produktus, todėl jį lenkia Rygos bei Ventspilio uostai. Vis dėlto skirtingų uostų rytinėje Baltijos pa-krantėje krovos kainos ski-riasi palyginti nedaug.

„Angliai krauti reikia didelių laivų, specialių ter-

minalų, – sakė A. Drungi-las. – Tai būtų perspektyvu, tačiau dabartiniam uostui, kad galėtų tai daryti, rei-kėtų naujų galimybių arba tektų statyti naują uostą.“

Naujas uostasMinčių statyti naują uostą yra. Šiuo metu sudaryta programa naujo giliavan-denio uosto statybai ir pra-dėtas vertinti strateginių pasekmių poveikis aplin-kai. Vėliau bus rengiamas ir specialusis planas.

„Geriausia vieta išo-riniam giliavandeniam uostui statyti yra Būtingė. Čia būtų galima krauti ir anglį, nes ji būtų sau-giai atskirta nuo naftos produktų ir jos žaliavų“, – sakė A. Drungilas.

Dėl galiojančių regla-mentų tokio objekto staty-bos neprasideda greičiau kaip po dešimtmečio. Anot Klaipėdos uosto atstovo, dabar jo statyti ir nebū-tina, nes dar neišnaudotas dabartinio uosto potenci-alas.

„Bet jei viską suplanuoji iš anksto, tai nekenkia“, – pridūrė A. Drungilas.

Dėl naujo uosto sta-tybos vietos nerimauja žalieji. Anot savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinto Lietuvos Žaliųjų judėjimo nario Erlando Paplauskio, jiems pavyko susitarti su uosto direkcija, kad gilia-vandenis uostas būtų sta-tomas prie Būtingės.

„Jei vėl bus apsigalvota ir nutarta uostą statyti Kuršių mariose, protes-tuosime. Mes tam nepri-tariame, nes didžiulis pa-jūrio gabalas – Melnragės zona – taptų kloaka, nuodų telkiniu“, – sakė jis.

Gana skeptiškai žalieji vertina ir uosto gilinimo darbus bei laivybą šalia Kiaulės Nugaros salos, tačiau uosto direkcija, atrodo, visais klausimais

linkusi išklausyti jų nuo-monę.

„Gilinimo darbai mums nuolat kelia nerimą, bet poveikio aplinkai verti-nimą atliko kompetentingi ichtiologai, tad diskusijų dėl to nekyla, – aiškino E. Paplauskis. – Jei ne-beužteks, kad laivai prie Kiaulės Nugaros galėtų tik švartuotis, ir sala bus nau-dojama intensyviau, uosto direkcija pažadėjo įrengti alternatyvių salų Kuršių

mariose, kad būtų išsaugo-tos ten gyvenančios paukš-čių kolonijos.“

Investicijos be pinigųŠiemet į Klaipėdos uostą planuojama investuoti daugiau nei 250 mln. litų, pernai įgyvendinta pro-jektų, kurių vertė 144 mln. litų. Anot A. Drungilo, investicijomis siekiama didinti uosto konkurencin-gumą, o vienas iš rioriteti-nių šiandienos darbų yra

uosto laivybos kanalo gili-nimas ir platinimas.

„Didesnis gylis sutei-kia galimybių pritraukti didesnių krovininių laivų, taip pat krovinių ne tik iš sausumos, bet ir iš van-dens. Tai nauja niša, kuri padėtų gauti papildomų pajamų ir didinti krovinių srautą“, – aiškino Klaipė-dos uosto atstovas.

Dabar uosto akvatorija gilinama iki 14,5 metro. Ti-kimasi, kad darbus pavyks

baigti greičiau nei iki pla-nuoto kitų metų balandžio.

A. Drungilas teigė, kad investicijos yra naudingos ne tik uostui, jos generuoja 90 proc. šalies transporto įmonių, turinčių su juo są-sajų, pajamų.

„Daug veiklų priklauso nuo uosto. Skaičiuojame, kad viena uoste perkrauta tona Lietuvos transporto įmonėms ir kitiems susiju-siems verslams atneša apie 45 litus pajamų, – sakė jis. – Jei per metus pervežame 37 mln. tonų, gauname 1,66 mlrd. litų pajamų, mūsiš-kės sudaro apie 10 proc. šios sumos. Jas vėl inves-tuojame.“

Kalbėdamas apie siner-giją Klaipėdos jūrų uoste A. Drungilas pripažino, kad dabar direkcija labiau-siai nerimauja dėl naujai priimtų teisės aktų, ku-

rių nuostatose nurodyta, kad valstybė gali perimti dalį savo valdomų įmonių pelno. Anot jo, tai galbūt nesustabdytų pradėtų pro-jektų, tačiau apribotų gali-mybes investuoti ateityje.

Tokią grėsmę mato ir susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Jis teigė,

kad galimi du scenarijai: reikalauti, kad investuotų privačios kompanijos, arba skolintis.

„Uostas įprato dirbti pa-gal modelį, kai jam likdavo visi pinigai. Juos naudo-damas turėjo laisvesnes rankas. Dabar teisės ak-tai numato, kad valstybei jis turėtų sumokėti iki 50 proc. gauto pelno – praė-jusiais metais ši suma su-darė 33–34 mln. litų, – sakė A. Štaras. – Uostas sudaro investicinę programą tre-jiems metams, dabar dalies tų pinigų nebebus, nebus ir 2013–2014 metais. Vadinasi, plane atsiranda 100 mln. litų skylė.“

Gali sužlugdytiSusisiekimo viceminis-tras sakė, kad nutrūkus investicijoms dabartiniai gilinimo darbai taps be-prasmiai, o įmonės, pla-navusios ar jau stačiusios suprastruktūrą, liks be nieko.

„Tai juodasis scenari-jus, tikiuosi, kad jis ne-bus pasirinktas, – vylėsi A. Štaras. – Gali būti, kad valstybė viena ranka pasi-ims pinigus, o kita ranka turės padėti uosto direkci-jai skolintis pinigų.“

Susisiekimo ministeri-jos atstovas teigė, kad su-skystintų gamtinių dujų terminalo statyba tokiu

»Viena uoste perkrauta tona Lietuvos transporto įmonėms neša apie 45 litus pajamųpraėjusiais metais Klaipėdai pavyko aplenkti pagrindinius konkurentus: Rygos, Ventspilio bei Talino uostus, o šiemet krovos mastas

smuktelėjo daugiau nei 8 proc. Fotodiena

FAKTAI

KLAIpėDOS VALSTyBINIS JūRų UOSTAS

• Čia dirba 17 didelių kro-vos, laivų remonto ir sta-tybos bendrovių, teikia-mos visos su jūros verslu ir krovinių pergabenimu susijusios paslaugos.

• Uostas per metus gali perkrauti iki 45 mln. tonų įvairių krovinių. Šie-met iki birželio pabaigos čia perkrauta 16,9 mln. tonų krovinių.

• Šiandien Klaipėdos uostas daugiausia per-krauna krovinių, atvežtų sausuma. Jie atkeliauja iš Lietuvos (56 proc.), Baltarusijos (31 proc.), Rusijos (10 proc.), Ukrai-nos, Kazachstano, Uzbe-kistano.

• Šiemet į uostą planuo-jama investuoti daugiau nei 250 mln. litų. Priori-tetiniai projektai yra su-siję su uosto akvatorijos gilinimu (74 mln. litų), keleivių ir krovinių termi-nalo statybomis (35 mln. litų), kelių tvarkymu ir krantinių statyba.

»Konkurencija tarp Baltijos uostų didžiulė, ji priklauso nuo vežėjų sausuma įkainių

Krova Baltijos jūros rytinės paKrantės uostuose (mln. tonų)

Uostasprimorskassankt peterburgasklaipėda ir Būtingės terminalasrygaust LugaventspilisTalinaskaliningradas

Mastas*38,527,6820,2818,7918,6617,3115,876,3

pokytis (proc.)**+1,3–1,8–10,4+11,7+111,9+19,5–17,5–12,9

* – Šiemet sausio–birželio mėnesiais** – Pokytis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais

asmeninio albumo nuotr.v. kuklieriaus nuotr.Fotodiena

LietuvojeLietuvoje 76

60LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK PRAMONĖS SEKTORIAUS VADOVų TIKISI, KAD II PUSMETĮ VARTOJIMAS ŠALyJE IŠLIKS STABILUS

Ragina kurti darbo vietas

R. Žylius teigia, kad darbo vietas turi kurti verslas, ne Vyriausybė. Fotodiena

■Vyriausybės interesas yra ne kurti naujas darbo vietas, o steigti naujus verslus, sako ūkio minis-tras Rimantas Žylius.

„Mes nenorime sukurti daugiau mokytojų etatų ar daugiau pinigų išleisti vie-šajame sektoriuje. Norime, kad būtų įsteigta daugiau

verslų. 2011 metais jų buvo įkurta rekordiškai daug“, – teigė jis.

Ministras taip pat pabrėžė užsienio investicijų reikšmę naujų darbo vietų kūrimui. Lietuvos darbo biržos duo-menų registre liepos 19 d. buvo 209,7 tūkst. bedarbių – 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Iš turgaus liko tik legendaSostinės Kalvarijų turgus kaip atskiras pasaulis: maisto produktai čia nėra pigesni nei parduotuvėje,

o elektronikos prietaisai mena praėjusią epochą. Užtat drabužių turguje galima rasti madingų, patvaresnių ir pigesnių.

GABIJA SABALIAUSKAITėMARIJUS š[email protected]

Savaitraštį „Eko-nomika.lt“ į sos-tinės Kalvarijų turgų tyrimui at-

likti palydėjo savo srities profesionalai – Laurynas Vilimas, Lietuvos preky-bos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, Edas Palionis, mobiliųjų telefonų prekybos tinklo „Mobili linija“ direkto-rius bei dizaineris Rober-tas Kalinkinas, vadovau-jantis savo menų studijai.

Mėsa nuo grindųLankytojams įėjus į mė-sos paviljoną, nuo vieno prekystalio po svečių kojomis išsyk žnektelėjo rūkytos dešros gabalas. Pardavėja mūsų manda-giai paprašė produktą pakelti ir netrukus vėl padėjo į lentyną. „Vienas iš pavyzdžių – kažkas tą dešrą nusipirks. Bet jų ne-sukontroliuosi“, – sako L. Vilimas.

Jo teigimu, vartotojai neigiamai reaguoja į ap-laidumą.

„Vienos dešrytės kaina visame prekybos centre yra miniatiūrinė, todėl verslininkai orientuojasi į kokybę, sanitarines są-lygas, kad pirkėjas būtų patenkintas“, – tikina tur-gaus palydovas.

Vilniaus valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pava-duotojas Saulius Surgine-vičius teigia: prekiauto-jas jokiu būdu negali ant žemės nukritusio nesu-fasuoto maisto produkto dėti ant prekystalio prie švarių maisto produktų – taip jis užteršia kitus ga-minius.

Dar turgaus produk-cijos aprašymuose per mažai detalių: neaišku, ar siūloma mėsa yra šoninė, nugarinė ar sprandinė – reikia klausti. Pasak inspektoriaus S. Surgi-nevičiaus, produktų žen-klinimo neatitikimai yra dažniausias pažeidimas Kalvarijų turguje.

Anot L. Vilimo, tur-gaus privalumas nebent tas, kad pardavėjos at-pjauna produkto ir duoda paragauti.

Liko tik legendaVaikštinėjant tarp pre-kystalių ir šaldytuvų akys užkliūna už Mažeikių mė-sinės dešros, kurios kilo-gramas Kalvarijų turguje kainuoja 12,90 lito. Toks pat gaminys prekybos centre atsieina litu pigiau, o jeigu dar akcija – tai ma-žiau kaip dešimtinė.

Šiame mėsos skyriuje bene brangiausiai tektų mokėti už šalto rūkymo jautienos kumpį – 60 litų už kilogramą. Prekybos centre galima rasti impor-tinio kumpio ir už 130 litų.

„Kalvarijų turgus yra brangus – čia miestiečiai ateina iš inercijos. Kainos nėra stebuklingos“, – pa-stebi L. Vilimas.

Jo manymu, iš turgaus liko tik legenda. „Pro-duktų kainų skirtumas susidaro ne iš kosmoso – tai dėl mokesčių vengimo.

Tai iškraipo konkuren-ciją. Jeigu viskas būtų tvarkinga ir kultūringa, aš tikrai nebūčiau nieko prieš. Manau, parduotuvės yra atidžiau ir paprasčiau kontroliuojamos negu čia esantys pardavėjai“, – sako prekybininkų atstovas.

Sykiu jis pasidžiaugė,

kad šalia tokių sovietinį provincialumą išsaugo-jusių turgaviečių randasi šiuolaikiškų turgelių, ku-riuose pristatoma produk-cija iš ekologiškų ūkių.

Vidutiniškai šviežia „Pašom ponai! Lietuviška žuvis. Šiandien atvežta“,

– lankytojus žuvies pavil-jone pasitinka vaikinas. Apžiūrinėdamas žuvies asortimentą, savaitraščio konsultantas pastebi, kad produkcijos išdėstymas ir pateikimas yra paprastas, primityvus ir net nepa-trauklus. Maža to, ryklys čia tampa „rikliu“, o ly-

nas – „linu“.„Maximoje“ visokio

šūdo prifasuota, – pra-deda kalbą žuvies parda-vėja, – Čia žmonės patys pasirenka, ko jiems rei-kia, o parduotuvėje nepa-sirinksi. Nueisi, nupirksi, sumokėsi.“

„Bet ir parduotuvėse galima pasirinkti – yra vi-sokių stendų“, – oponuoja jai L. Vilimas.

„Kur? O ko ten pri-kišta? Čia ateini ir pa-sižiūri, o ten negalima, – teigia moteris. – Jūs man neaiškinkit: aš viską žinau. Ne pirmą dieną dirbu. 16 metų!“

L. Vilimas iškart rea-guoja: taip, turguje kul-tūra kitokia – čia įprasta prekes čiupinėti: „Matyt, vyresnės kartos žmo-nėms tai imponuoja, bet man asmeniškai patinka tvarka, sterilumas. Įsi-vaizduojate, kiek kartų per dieną ją pačiupinėja, pažiūrinėja, palaižinėja?“

Aptinkame į vandenį sumerktų ir jau ne „pir-mos jaunystės“ plekšnių pavytusia oda. Parda-vėja, paklausta, ar žuvis šviežia, rusiškai atsako – vidutiniškai. „Čia tas pateikimas! – nusistebi prekybos įmonių atsto-vas. – Patrauklumo jie atsisako.“

Populiari rūkyta atlan-tinė skumbrė Kalvarijų turguje kainuoja 22,90 lito. Prekybos centre to-kios žuvies kaina 16–20 litų už kilogramą, nelygu šaltai ar karštai rūkyta.

Kaip ant podiumo„Žiūrėk, kokios įspū-dingos tamprės su tiulio įsiuvais! Ar matei kur tokias? Net ant podiumo

tokių nesu matęs“, – žygį po prekeivių pavėsines ir paviljonus entuziastingai pradeda dizaineris Rober-tas Kalinkinas.

Sutariame, kad drabu-žiai turguje tokia pati grei-tosios mados (angl. fast fashion) produkcija, kokia platinama tinklinėse par-duotuvėse. Mados kūrėjas pastebi, kad čia galima rasti kokybiškesnį pro-duktą nei parduotuvėje.

„Žiūrėk, kokios baltaru-siškos kelnės – trikotažas. Medvilniniai chalatėliai dar dešimt metų pragulės močiutės spintoje ir neiš-bluks – to negali pasakyti apie tuniką, pirktą pre-kybos centre. Išskalbus spalvos išdega“, – audinių kokybę lygina dizaineris.

Apžiūrime 35 litų vertės kelnes. Tiesa, dermanti-ninis dirželis jau yrantis, bet juk galima jį išsinerti. „Normali kaina, – skai-čiuoja R. Kalinkinas. – „Zaroje“ nusiperki tuniką ar švarką – vienkartinį daiktą, skirtą gražiai atro-dyti, kurio paskirtis nėra dėvėti kasdien.“

Įvertiname vyrišką pieno spalvos kostiumą, puošiantį manekeną. „Man jis klaikus. Ir audi-nys, ir pasiuvimas, – sako dizaineris. – Pirmas pi-gaus daikto požymis – po-livinilinės etiketės. Jei jas bent paslėptų kišenėje, atrodytų prabangiau.“ Palydovas juokauja, kad turguje siūlomi kostiumai tinka nebent dviems pro-goms: laidotuvėms arba

vestuvėms.Tačiau šalia aptinkame

siuvinėtą triko už 55 litų. „Aš tokį pasiūčiau nebent už 400 litų, ir tai senai draugei“, – palygina kai-nas dizaineris.

Prasilenkiame su tur-gaus pirkėja. „Stilinga mergaitė – ko ji čia ieškojo, agurkų? Matyt nusipirko ir karolius už 5 litus, – atsi-suka R. Kalinkinas.

Telefonai – anos erosGaliausiai su mobiliųjų telefonų prekybos ir re-

»Skirtingai negu turguje parduodamų daržovių, telefono pats neužauginsi

monto tinklo vadovu už-sukame į vieną kioską turguje, kuriame siūlomi vos 4 naudoti mobilieji telefonai. Didžiąją prekys-talių ir vitrinų vietos už-ima senesnių modelių te-lefonams skirti korpusai.

E. Pangonis minutėlę apsidairo po asortimentą ir duria laukan: „Jie nieko čia neturi. Jeigu te-lefono prekyboje nebėra dešimtmetį, kam tie kor-pusai“, – sako „Mobilio-sios linijos“ vadovas.

Kitame paviljone ap-

aratų modeliai siūlomi brangesni – už 230–300 litų. „Neturiu ką ir pasa-kyti: telefonai 3–5 metų senumo, – neliko suža-vėtas pasiūla turguje E. Pangonis. – Čia verslas el-giasi nekonkurencingai.“

Paskutiniame aplan-kytame taške pasirinki-mas jau didesnis. „Bet čia jau net ne telefonai, o antikvarai“, – sako kviestinis savaitraščio ekspertas. Štai klasikinė, prieš 11 metų prekyboje pasirodžiusi „Nokia 6310“

Mėsa turguje nebūtinai pigesnė nei parduotuvėje. Fotodiena

FAKTAI

KALVARIJų TURGUS

• Kalvarijų turgavietė ofi-cialiame šaltinyje pirmą kartą paminėta 1903 me-tais.

• Turgų valdo įmonė KTVG.

• Turgui vadovauja Gedi-minas Čaikauskas, į šias pareigas pasiūlytas Libera-lų ir centro sąjungos.

• Valstybinė maisto ir ve-terinarijos tarnyba kasmet atlieka planinį turgaus pa-tikrinimą, bet inspektoriai čia užsuka beveik kasdien.

• Pernai Vilniaus savi-valdybė išrinko mįslingą investuotoją turgavietei rekonstruoti.

• Turgus turi būti atnau-jintas per ateinančius ke-lerius metus.

• Koncesininkas turės in-vestuoti 25 mln. litų.

»Čia žmonės patys pasirenka, ko jiems reikia, o parduotuvėje nepasirinksi. Nueisi, nupirksi, sumokėsi

prekeivių siūloma už 135 litus. „Palyginti nebran-giai“, – įvertina E. Pan-gonis.

Savaitraščio konsul-tantas reziumuoja, kad Kalvarijų turgus nėra ta vieta, kur verta ieš-koti mobiliųjų telefonų. „Skirtingai negu turguje parduodamų daržovių, telefono pats neužau-ginsi. Štai trečiadienį pas mus buvo akcija – 39 litai už telefono aparatą. Ne-naudotas, su visais mo-kesčiais“, – palygino jis.



■Statybų bendrovė „Irdaiva“ praėjusią savaitę pasirašė sutartį su mokslo – gamybos įmone „šviesos konversija“ dėl gamybinių pastatų Vilniu-je rekonstrukcijos darbų, kurių vertė – beveik 15 mln. litų.

„Šviesos konversija“ – daugiaspalvių femtosekun-dinių lazerių gamybos pra-dininkė ir pasaulio lyderė, jos įmonėje pagaminti švie-sos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulio rinkos, – sakė „Šviesos konversijos“ direktoriaus pavaduotojas dr. Donatas Podėnas. – Įmonė eksportuoja 94 proc.

produkcijos į daugiau nei 35 šalis, tai ypatingo tikslumo prietaisai, todėl reikalavi-mai dėl naujųjų gamybinių patalpų ir mokslo laborato-rijų – labai griežti.“

Statybų bendrovės „Ir-daiva“ direktorius Irmantas Kubilius sakė, kad šis objek-tas – unikalus paskirtimi. „Per rekonstrukciją bus nugriautas esamas pasta-tas sostinės Keramikų g. ir statomas naujas, kuriame bus gamybinės patalpos, sandėliai ir mokslo labora-torijos. Pastate bus kuria-mos ir gaminamos mikro-elektronikos pramonei ir medicinos tikslams skirtos lazerinės sistemos, todėl

Rekonstruos lazerių laboratorijąstatybos ir rekonstrukcijos darbai turi būti atlikti koky-biškai ir preciziškai, o švaros reikalavimai – ypač aukšti, – sakė „Irdaivos“ direkto-rius. – Tai, kad užsakovai mus vertina ir pasitiki, lėmė atsakingas požiūris į darbą, užsakovų poreikių analiza-vimas ir lanksti kainų poli-tika.“

Šiemet „Irdaiva“ ati-davė eksploatuoti Vilniaus neįgaliųjų vaikų ugdymo centrą ,,Viltis“, (Šimulio-nio g.) ir Ugdymo plėtotės centro pastatą (M. Katkaus g.) Vilniuje. Šiuo metu įmonės specialistai atlieka rekonstrukcijos ir restau-racijos darbus V. Kasiulio „Irdaiva“ rekonstruos lazerių laboratoriją Vilniuje. Fotodiena

dailės muziejuje Vilniuje, Biržų pilies komplekse, Bur-biškio dvaro ansamblyje ir kituose kultūrinio paveldo bei visuomeninės svarbos objektuose.

Už Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų IV aukšto ir Lietuvos Tarybos salės remontą 2011 m. įmonė buvo apdovanota „Lietu-vos metų gaminio“ aukso medaliu. Ketverius metus buvusi sparčiausiai auganti Vilniaus apskrities įmonė „Irdaiva“ pelnė „Gazelės 2011“ apdovanojimą. 2011 m. „Irdaivos“ apyvarta siekė 56,344 mln. litų, o šie-met planuojama, kad per-kops 60 milijonų litų.

%

prekeiviai kuriasi ir turgaus prieigose, „už tvoros“. Fotodiena

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė:Lietuva yra maža ir atvira. neįmanoma atsiriboti nuo to, kas vyksta pasaulyje, o pasaulis gyvena prastokomis nuotaikomis ir ne ką geresniais lūkesčiais. Šį kartą, kaip ir pirmosios krizės atveju, pagrindinės priežastys bus išorinės

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas: Lūkesčiai optimistiniai. jie paneigia kalbas, kad Lietuvai gresia antroji krizės banga. verslininkai tikisi daugiau užsakymų. Tai rodo, kad šalies pramonės produkcija išlieka konkurencinga užsienyje. vadinasi, ir toliau matysime sparčią pramonės plėtrą

NUOMONĖ

Esame per maži Krizės nebus

Ar sulauksime antrosios krizės bangos?

eLTaFotodiena

Kitu žvilgsniu8 Nr. 272012 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 d.

M. Kazakas: krizė tęsiasiLietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis

ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams.

?Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar

ją pajusime?Mes ją jau jaučiame.

Antra ar kuri tai banga bebūtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėju-sia 2007–2008 metais ir pa-skandinusia visą Europą. Dabartinis šokas nėra toks netikėtas, be to, nebe toks didelis ir masiškas. Ma-tome ir didelių skirtumų lygindami valstybes: stip-rių ekonomikų augimas sulėtėjo, o silpnosiose prasidėjo recesija. To-dėl problemos dabar bus sprendžiamos kitais bū-dais.

Baltijos šalių padėtis, palyginti su Europa, yra kitokia. Pirmoji krizė smogė skirtingai: Latvija ir Estija pirmos patyrė nuosmukį, Lietuva – kiek vėliau. Pagrindinė pro-blema buvo ekonomikos nesubalansavimas, todėl Baltijos šalys tuo metu buvo itin silpnos. Dabar su didžiąja dalimi to dis-balanso jos susitvarkė. Nors išlieka didelis ne-darbas, biudžetas tapo tvaresnis, ekonomika patyrė nemažai reformų, tapo stipresnė ir konku-rencingesnė. Taigi mūsų pozicija dabar geresnė negu prieš pirmąją krizę.

Žinoma, jei pagrin-diniai mūsų prekybos partneriai nukentės, mes tai pajusime. 2008 metais visos ekonomikos patyrė recesiją, taigi ir mes to ne-išvengėme. Dabar mums

EVELINA pOVILAITyTė[email protected]

šypsosi sėkmė, nes mūsų prekybos partneriai pri-klauso vienoms stipriau-sių ekonomikų regione.

? Lietuvos politikai sunerimę dėl krizės, tačiau verslas

teigia į ateitį žvelgiantis optimistiškai ir neprognozuoja antrosios krizės bangos. Kurie teisūs?

Ir vieni, ir kiti. Politi-kai teisūs sakydami, kad

turime išlikti atsargūs ir stebėti, kas vyksta. Ta-čiau negali visko sustab-dyti ir laukti gresiančio žemės drebėjimo. Gyveni-mas tęsiasi, galimybių vis dar yra. Mūsų bendrovės sugebėjo prisitaikyti prie ankstesnio šoko ir dabar veikia gerokai efektyviau, jos vis dar gali augti ir tai sėkmingai daro. Taigi, jei pasaulio ekonomika nesuirs, smūgis, kurį gau-sime, bus gerokai silpnes-nis nei 2007–2008 metais.

Baltijos šalių ekono-mika dabar yra gerokai atsparesnė šokui. Pavyz-džiui, per pirmąją krizę

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susi-traukė 25 proc., tačiau nemanau, kad toks scena-rijus galėtų pasikartoti. Nebent subyrėtų Euro-pos Sąjunga. Ekonomika dabar visiškai kitokia. O jeigu Europa priims tei-singus sprendimus, mes ir toliau augsime, tačiau augimas bus nedidelis – geriausiu atveju 3–5 proc.

?O kaip tokiam scenarijui rengiasi bankai?Bankų sektorius ir

visame pasaulyje, ir Eu-ropoje, ir Baltijos šalyse gerokai pasikeitė: itin

sumažėjo investicijų į rizikos kapitalą, pakito bankų reguliavimo sis-tema. Taigi Baltijos šalyse ir Skandinavijoje ban-kai yra geriau pasirengę naujai krizei. Žinoma, tai nereiškia, kad krizė neda-rys jokios įtakos, tačiau šįkart sektorius turės daugiau įgūdžių geriau reaguoti, bus sukaupęs didesnius rezervus.

? Ginčijamasi, ar laukiame antrosios krizės ban-

gos, ar vis dar išgyvename 2008-aisiais prasidėjusią krizę. Ką manote jūs?

Manau, tęsiasi ta pati

istorija. Tik ji plečiasi. Tai tarsi ledkalnis, kurio viršūnę išvydome 2007–2008 metais, o dabar ma-tome jo daugiau. Politikai tikėjosi, kad problemos išsispręs savaime arba dings. Daugeliu atvejų sprendimai buvo priimti per vėlai arba per menki, palyginti su krizės mastu. Vadinasi, problemos tapo gilesnės ir išplito į kitas šalis.

Dabar svarbiausias vaidmuo tenka politi-kams. Jie turi priimti sprendimus dėl struktū-rinių pokyčių. Bankai, bendrovės, gyventojai prisitaikys, bet ekonomi-nius impulsus ir aplinką formuoja politikai. Kol kas padėtis tik blogėjo.

? Europos centrinis bankas skatindamas skolintis

sumažino bazines palūkanų normas. Kokių rezultatų reikėtų tikėtis?

Aukštos palūkanų nor-mos daugeliu atveju nėra didžiausia problema. Priežastis, kodėl pinigai Europoje dažnai nepa-siekia verslo, yra ta, kad vis dar egzistuoja daug neužtikrintumo, euro zonos skolų problemos. Todėl reikia ne tik žemų palūkanų normų, reikia struktūrinių reformų. Iš esmės tai tik laiko pir-kimas. Baltijos šalyse bendrovės gali skolintis daugiau, bankai mielai joms skolintų, tačiau daž-nai kompanijos yra pel-ningos, turi indėlių, todėl skolintis joms nereikia. Kartais bankai tiesiog ne-randa klientų.

»Mūsų pozicija daug geresnė negu prieš pirmąją krizę

M. Kazakas teigia, kad grėsmė Baltijos šalių ekonomikai kils, jei krizė palies mūsų prekybos partnerius. Vis dėlto šįkart sukrėtimams būsime atsparesni. asmeninio albumo nuotr.

CV Martinas Kazakas

1991–1995 m. Latvijos universitete studijavo ekonomiką

1995–1996 m. studijavo ekonomiką Kembridžo universitete

1996–2005 m. Londono universitete įgijo ekonomi-kos mokslų daktaro laipsnį

1994–1995 m. dirbo vyres-niuoju ekonomistu Latvijos finansų ministerijoje

1996–2008 m. dėstytojavo Stokholmo ekonomikos mokykloje

2000–2002 m. buvo Lon-dono universiteto mokslinis darbuotojas

Nuo 2005 m. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje

Diskutuokime10

Kaip „LinkedIn“ uždirba iš jūsų CV Šiandien socialinis tinklalapis „Linkedin“ padeda ne tik darbo ieškantiems asmenims, bet ir naujų darbuotojų besidairantiems įmonių vadovams. kompani-jos moka nemenkas pinigų sumas už teisę pasižiūrėti jas dominančių asmenų paskyras.

Mūsų kalba veikia sąskaitą bankear gali turėtų jūsų kalba įtakos sąskaitai banke? pa-sirodo, ne tik gali, bet ir turi. Tai įrodė jeilio universiteto ekonomikos profesorius M. keithas Chenas savo tyrimu „kalbos įtaka ekonominei elgsenai“.

Kodėl Londono olimpinių žaidynių laukia fiaskoprasidėjo Londono vasaros olimpinės žaidynės. ar mies-tui pavyks išvengti olimpinio prakeiksmo? panašu, kad ne. Tiesą sakant, jei neįvyks stebuklas, Londono olimpinės žaidynės gali būti prisimenamos kaip vienas labiausiai nepavykusių renginių per pastaruosius metus.

Daiktai, kuriuos verta pirkti naudotusidėja: pirkti naujų daiktų nebūtina. atsiranda vis daugiau būdų pigiai įsigyti prekių. Tai padaryti galima per drabužių mainų tinklala-pius, vis populiarėjančiose nebrangiose parduotuvė-lėse ir vykstant didiesiems išpardavimams.

Žlugimas prasidėjo, ispanai neteks siestoseuro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Lietuvis 2012-07-26Vartojimas mažėja, nes nebėra agresyvios reklamos! Aš pats nebevartoju alkoholinių gėrimų jau daugiau nei 2 metus ir net nežadu kada nors vėl vartoti. Ir tokių žmonių daugėja! Koks absurdas vaikščioti apsvaigu-siam ir apspangusiam! Nejauti didžiausios gyvenimo dalies malonumų!

tomas2012-07-26Paskui jie sako, kad paprasti žmonės nekelia ekonomikos, nes jie negauna didesnių algų. Kelkit algas paprastiems žmo-nėms. Kažkuriame straipsnyje skaičiau, kad vienas aktyvus Lietuvos visuomenės veikėjas siūlė kelti iki 1000 Lt MMA ir aš tikrai tam pritarčiau, nes kitu atveju žlugs jau ir taip žlunganti mūsų tauta.

Aa2012-07-26O kad daugybę metų kainos augo, alga nė centu nedidėjo – visiems nusispjaut, bet va, padidino 50 Lt minimalią, tai, vadinasi, jau reikia kelti ir kainas... Tik pas mus Lietuvoje taip galima.

Multi2012-07-25Pradžia būtų tokia: pieną, kečupą ir kt. pirkti polietileno maišeliuose, o ne plastikiniuose buteliuose. Riešutus ir džiovintus vaisius pirkti nefasuotus. Ir, svarbiausia, prašyti kasininkės nekrauti visko darsyk į maišelius. Aš taip darau gal 8 metus, nes gyvename savame name ir mokame už savo šiukšles.

Albertas2012-07-25Nereikėjo pirkti beprotiško dydžio „Mitsubishi“ džipų ir prabangių „Audi A6“. O riedžius puikiai pakeistų dviračiai. Už vieną riedį būtų galima visą komisariatą aprūpinti dviratu-kais. Gal mūsų pareigūnams ne lygis po miestą patruliuot su dviračiais? Kažkaip Vakaruose tokio komplekso nėra, net ir JAV, kur dominuoja automobilių kultas, galima rasti miestų, kuriuose bent dalį patruliavimo pareigūnai atlieka dviračiais.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITėS STRAIpSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

2012 07 23žmonės emigruoja, nes Lietu-voje brangus pragyvenimo lygis, o algos neatitinka realybės, švie-timo sistema prasta, socialinių garantijų nėra, didelis nedarbo lygis, darbdavių požiūris į dar-buotoją prastas, būsto kainos kosminės, be paskolos jaunoms šeimoms neįmanoma įsigyti

būsto, visą gyvenimą paskolos nesinori mokėti, nes nežinai, kaip bus ateityje. emigruoja ne tik bedarbiai, studentai, as-menys neturintys išsilavinimo, profesijos, ar mažas pajamas gaunantys žmonės, emigruoja tokie kaip mes, kurie, kad ir ne-gali skųstis pajamomis, tačiau

už jas būsto įsigyti neįstengia. vaikų gimdyti noro nėra dėl prastų socialinių garantijų. at-sibodo matyti, kaip Lietuvoje niekas negerėja, o tik blogėja. Lietuviai nori gyventi ir džiaugtis gyvenimu, sudaryti geresnes są-lygas būsimiems vaikams, o ne būti priklausomi nuo paskolų.

»Lietuviai nori gyventi ir džiaugtis gyvenimu, sudaryti geresnes sąlygas būsimiems vaikams, o ne būti priklausomi nuo paskolų

Nuomos rinka įkaito■Būsto nuomos rinkoje jau prasidėjo studentų antplūdžio sukeltas pikas – didžiuosiuose miestuose ekonominės klasės butai pabrango iki 20 procentų.

Ekspertai pastebi, kad šiemet būsto nuomos kainos pakilo labiau nei įprastai. Tam įtakos turi mažesnis perkamų butų skaičius ir geresnė eko-nominė padėtis.

Pasak „Akorus Real Estate“ pardavimo va-dovo Donato Kojalos, kiekvienais metais ga-lima beveik dienų tiks-lumu nusakyti, kada dėl studentų antplūdžio didžiuosiuose Lietuvos miestuose ima aktyvėti butų nuomos rinka – esą pirmas sujudimas paste-bimas dar birželio pabai-goje. „Studentai dažnai iš egzaminų rezultatų jau jaučia, ar įstos, ir iš anksto pradeda dairytis būsto, – pasakojo D. Ko-jala.

Pašnekovas pridūrė, kad šiemet būsto nuomos rinka, nepriklausomai nuo studentų įtakos jai, yra aktyvesnė nei anks-tesniais metais. Taip, pa-sak D. Kojalos, yra todėl, kad žmonės perka mažiau būstų.

„Šiemet būstų perka-mumas yra sumažėjęs iki 10 proc. Žmonėms reikia kur nors gyventi, todėl jie renkasi nuomą, – aiš-

kino pardavimo vadovas. – Nuomos rinka šiemet apskritai labai aktyvi, pa-lyginti su praėjusiais me-tais, ji ūgtelėjo 5–10 proc.

Tarpininkai parazitai„DND būsto“ direktorius Gediminas Jankauskas taip pat tvirtino, kad butų nuomos rinka šiemet ge-rokai aktyvesnė.

„Apskritai šiemet jau-čiamas šioks toks eko-nomikos pagyvėjimas. Žmonės, kurie anksčiau atidėliojo sprendimą nuo-motis būstą ir, pavyzdžiui, gyveno su tėvais ar kitaip save ribojo, nusprendė gyventi patogiau. Tai lemia didesnę paklausą nuomos rinkoje“, – sakė pašnekovas.

G. Jankauskas aiškino, kad prasidėjus studentų antplūdžiui butų nuomos kainos padidėja nuo 10 iki 20 proc. Anot jo, aktyviau-siai ieškoti butų studentai pradeda liepos viduryje, sujudimas trunka iki pat spalio.

Pasak G. Jankausko, daugiau nei 80 proc. stu-dentų būstą nuomojasi per NT tarpininkus. Esą net NT skelbimų tinklala-piuose sudėtinga rasti tie-sioginius buto nuomotojo kontaktus, nes dažnai jais prisidengia „parazituo-jančios NT bendrovės“, kurios apsimeta fiziniais būsto nuomotojais arba perspausdina gyventojų skelbimus ir nešvariais būdais siekia uždirbti.

Nenori nuomotiDidžiausią Lietuvoje NT turto skelbimų tinklalapį „Aruodas.lt“ valdančios įmonės „Diginet“ direkto-riaus pavaduotoja Vikto-rija Steponavičiūtė sakė nesusidūrusi su atvejais, kad įmonės jų tinklalapyje apsimesdamos privačiais asmenimis nuomotų NT.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau jaučiamas ekonominės klasės butų stygius, pavyzdžiui, sosti-nėje trūksta butų, kurių kaina neviršytų 1,5 tūkst. litų. „Tokie butai yra graibstomi, tik ne visada nuomotojai nori nuomoti studentams, – pridūrė V. Steponavičiūtė.

pAULIUS GRINKEVIČ[email protected]

Didžiuosiuose miestuose jau sunku rasti pigesnių ekonominės klasės butų. Fotodiena

www.ek.lt/videopOpULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITėS KLAUSIMAS

Ar nuomodamiesi būstą susiduriate su tarpininkais?

Vilniaus pulsas 11

Siūlo įkurti Miestų fondąRApOLAS [email protected]

Sostinės meras Artūras Zuokas ragina įsteigti bendrą Vyriausybės, Europos Sąjungos finansinių institucijų ir savivaldybių Miestų fondą.

Vilniaus galva taip pat kreipėsi į Vyriausybę, planuojančią ki-

tų metų savivaldybių biu-džetus, ir siūlo atsižvelgti į ekspertų išvadas dėl priežasčių, lėmusių esamą finansinę šalies savivaldy-bių situaciją.

„Bendro Miestų fondo lėšos būtų skirtos renovaci-jai, savivaldybių įsiskolini-mams perkredituoti ar pro-jektams, kurie vykdomi gavus Europos Sąjungos finansinę paramą, kofinan-suoti“, – sakė A. Zuokas. Pasak sostinės mero, Vy-riausybė savo sprendimais

iki šiol tik blogino miestų finansinę padėtį. Tai pažy-mima ir Ekonominio ben-dradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje. Joje teigiama, kad „per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valsty-bės į savivaldybių lygmenį pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokes-

čio surinkimo. Toks valsty-bės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą.“

„Vyriausybė, planuo-dama kitų metų biudžetą, turėtų atkreipti dėmesį į tarptautinių ekspertų išva-das ir atsakingai planuoti savivaldybių biudžetus. Be to, būtina suteikti daugiau teisių pačioms savivaldy-bėms didinti savo paja-mas“, – sakė A. Zuokas.

Sostinės vadovo tei-gimu, savivaldybės skola per praėjusią kadenciją užaugo daugiau kaip 500 mln. litų. Finansų anali-tikai tvirtina, kad viena svarbiausių priežas-čių, kodėl miesto skolos 2007–2010 metais smarkiai didėjo, buvo netinkamas Vyriausybės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planavimas. Dėl to savivaldybės biudžetas negavo apie 300 mln. litų. Vykdydamas šiuo metu galiojančius įstatymus Vilnius 60 proc. mieste su-renkamo GPM atiduoda

kitoms savivaldybėms, 40 proc. lieka miesto biudžete. Beveik visuose kituose ša-lies miestuose lieka visa surenkama GPM suma. Dar dalis – 278 mln. litų vil-niečių mokamo GPM buvo pervesta kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, nors dirba ir gyvena sostinėje.

„Darome viską, kad miestas kuo greičiau grą-žintų skolas verslui ir kiek įmanoma geriau supla-nuotų, kaip suvaldyti per pastaruosius ketverius me-tus sukauptus didelius sa-

»Darome viską, kad miestas kuo greičiau grąžintų skolas verslui

A. Zuoko teigimu, savivaldybės skola per praėjusią kadenciją užaugo daugiau kaip 500 mln. litų. Fotodiena

vilniaus savivaldybės skolos per praėjusią kadenciją padidėjo daugiau nei 500 mln. lt

289,3

200

Šaltinis – Vilniaus miesto savivaldybė

300

400

500

600

700

800

900

292,8244,7 252,2

236,8247,2

327,1

273,6

352,0

457,3

607,6

704,6

798,9 819,0

2000 11 15 – 2003 04 09 kadencija

2003 04 09 – 2007 04 08 kadencija

2007 04 17 – 2011 04 19 kadencija

2011 04 19 – – kadencija

2001

01 0

1

2002

01 0

1

2003

01 0

1

2004

01 0

1

2005

01 0

1

2006

01 0

1

2007

01 0

1

2008

01 0

1

2009

01 0

1

2010

01 0

1

2011

01 0

1

2011

05

01

* – 2007 04 01

2007

05

01

■Vilniaus miesto savi-valdybė į miesto biudžetą surinko 411,8 proc. dau-giau pajamų iš baudų, nei buvo planuota.

Per 2012 metų pirmąjį pusmetį planuota surinkti 449 tūkst. litų, surinkta – 1,8 mln. litų, tai yra 1,4 mln. litų daugiau. Vien vietinės rinkliavos už stovėjimą šių metų I–II ketvirčiais buvo surinkta 1,35 mln. litų dau-giau nei per tą patį laiko-tarpį 2011 metais. Įplaukos į savivaldybės biudžetą 2012-aisiais, palyginti su

2010 metais, padidėjo dau-giau nei 50 proc.

Pavyzdžiui, vien Saugaus miesto departamento pada-linių pareigūnai per mėnesį surašo apie 4 000 adminis-tracinių teisės pažeidimų protokolų. Daugiausia jų yra surašoma už alkoholi-nių gėrimų vartojimą vie-šose vietose, Tvarkymo iš švaros taisyklių pažeidimus, Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus, Išorinės rekla-mos įrengimo taisyklių pa-žeidimus, stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir

Sostinė surinko 412 procentų daugiau baudųkiemuose pažeidimus bei Vietinės rinkliavos už nau-dojimąsi tarybos nustatyto-mis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuos-tatų pažeidimus.

Nuo 2011 metų kovo 1 dienos įsigaliojus Lietu-vos Respublikos adminis-tracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams sa-vivaldybių vykdomosioms institucijoms pavesta vyk-dyti naujas funkcijas. Buvo išplėsta ne tik pareigūnų kompetencija kontroliuoti pažeidimus ir surašyti admi-nistracinių teisės pažeidimų Vilniaus savivaldybė surinko 412 proc. daugiau baudų. Fotodiena

protokolus už naujas veikas, bet ir suteikti įgaliojimai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Administracinių teisės pa-žeidimų nustatymas ir bylų nagrinėjimas tapo efekty-vesnis, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą reorganizuoti Saugaus miesto departa-mentą ir padaliniuose buvo padidintas etatų skaičius.

2010 metų gegužę dirbo 18 Viešosios tvarkos sky-riaus pareigūnų, 2012-ųjų gegužę – jau 24. užs. nr. 07-27-2012

vivaldybės įsiskolinimus. Nors netrūksta trukdymų, sprendžiame savo proble-mas ir grąžiname pavel-dėtas skolas. Pavyzdžiui, šiemet privalome grąžinti 2010-aisiais parduotas skolas. 2011 metais grą-žinta 121,0 mln. litų skolų, 2012-aisiais planuojama atiduoti 171,9 mln. litų“, – sakę A. Zuokas

Primename, jog sostinės savivaldybės taryba ba-landį kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos vilniečių teisės ir atlyginta padaryta žala – 939 mln. litų pajamų, negautų 2009–2011 metais, – bei nuo 40 iki 60 proc. pa-didinta GPM dalis, liekanti Vilniaus biudžete.užs. nr. 07–26–2012



FAKTAI

BUTų NUOMA

• Studentai dažniausiai nuomojasi 2–3 kambarių ekonominės klasės butus miegamuosiuose didžiųjų Lietuvos miestų rajonuose

•Dėl studentų antplūdžio, kuris trunka apytiksliai nuo liepos iki rugsėjo pabaigos ar spalio vidurio, butų nuo-mos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose šokteli 10–20 proc.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 272012 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 d.


KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALų

TOP 3

T A I L A N d A S . Du studentai iš Lietuvos dau-gybę kartų bandė nelegaliai iš-sigryninti pinigų iš bankomatų Patajos kurorte Tailande ir ap-linkinėse vietovėse. Tailando naujienų portalas praneša, kad abu sulaikytieji yra Lietu-vos piliečiai, kurie priklauso tarptautinei vagių gaujai. Į Tailandą jie atvyko apsimetę

turistais, padirbo banko kor-teles, su kuriomis ir bandė „išprievartauti“ bankomatus. J A V . Auroros miestelyje, Kolorado valstijoje, po praėjusią savaitę įvykusio išpuolio kino teatre išaugo ginklą norinčių įsigyti žmonių skaičius. Per tris die-nas prašymų dėl patikrinimų, reikalingų išduodant leidimą

ginklui, padaugėjo 43 proc. Kolorado tyrimų biuro duo-menimis, liepos 13 dieną 880 žmonių pateikė prašymus gin-klui įsigyti. Liepos 29-ąją, pra-ėjus dienai po išpuolio, tokių žmonių skaičius padidėjo iki 1 tūkst. 216.L E N K I J A . Vėlai antradienį Lenkijoje, Turovo lignitu kūrenamoje

jėgainėje, dėl anglies dulkių įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Buvo uždaryti trys iš aštuonių jėgainės blokų. Per sprogimą buvo nesunkiai sužeisti keturi žmonės. Gaisrą gesino 35 ugniagesių ekipažai. Ugnia-gesiai ir jėgainės darbuotojai vertina padarytą žalą, dėl ku-rios Lenkijos pietvakariuose gali pritrūkti elektros.

Vagia elektrošoku

policija išsiaiškino, kad prabangūs automobiliai vagiami pasitelkus elektrošoką. Fotodiena

■Vagys pasirinktus automobilius atrakina naudodami elektros šoko aparatą – tokią automo-bilių vagių gudrybę išsi-aiškino Estijos ir Suomijos policija.

Per kratą sulaikius va-gių gaują, pas juos rasti keli elektrošoko prietaisai.

Apklausiami nusikaltėliai parodė pareigūnams, kaip galima atidaryti bet kurios markės automobilį.

Estijoje pagrobti šeši prabangūs automobiliai. Suomijoje – daug daugiau. Automobiliai iš Estijos at-sidūrė Rusijoje, o suomių transporto priemonės iške-liavo į Estiją ir Lietuvą.

Pasaulio ekonomikos

gangsteriai

RAyMONDAS FISMANASEDwARDAS [email protected]

Pradedant despotiškais Vidurio Afrikos karo vadais, baigiant Pietų Kinijos jūros

kontrabandininkais – visi jie iš tiesų vadovaujasi logiškais ekonomikos dėsniais.

mėjosi vietos bulvarinė žiniasklaida ir eiliniai indoneziečiai turėjo gali-mybę pažvelgti į privile-gijuotą pirmosios šeimos gyvenimą. Iš kur Tomio gaudavo grynųjų praban-giems automobiliams? Kaip ir kiti Suharto vaikai, Tomio buvo verslininkas, ir jo verslo imperija apėmė kiekvieną Indonezijos eko-nomikos sferą, įskaitant

cigarečių gamybos įmones, naujienų televiziją, auto-mobilių korporacijas ir visa kita. It karalius Midas – prie ko tik prisiliesdavo, viskas virsdavo didžiausiu pelnu, ir, žinoma, jo nerei-kėjo raginti, kad atsiriektų dalį sau. Suharto šeimos nariai liūdnai garsėjo kaip reikalaujantys savo dalies iš bet kurios verslo įmonės, norinčios bendradarbiauti su valstybinėmis šalies ins-titucijomis.

***Vos prieš kelis dešim-

tmečius elektronikos prekės ar pigūs žaislai iš Azijos mus pasiekdavo su lipduku „Pagaminta Hon-konge“. Dabar šios prekės pažymėtos ženklu „Paga-minta Kinijoje“.

Mat šiandien septyni milijonai honkongiečių yra pernelyg turtingi, kad konkuruotų su pigia darbo jėga gretimojoje Kinijoje, kur dirba dauguma gy-ventojų, o jų yra 1,3 mlrd. Honkongas grįžo prie savo šaknų – prekių transpor-tavimo verslo ir šiuo metu yra žinomas kaip prekybos mazgas, Kinijos eksportą pristatantis į bet kurią pa-saulio šalį ir priimantis di-dėjančius importo srautus, skirtus sparčiai augančiai šios šalies kaimynės eko-nomikai pamaitinti.

Nesunku įsivaizduoti, kaip prekių gabenimas konteineriais padėjo ir Kinijos al kaponėms – gin-klų, narkotikų ir kitos

populiarios kontrabandos prekeiviams. Patikros ir priežiūros technologijos nesiplėtojo tokiais spar-čiais tempais kaip krovi-nių gabenimas. Dauguma patikrų vis dar atliekamos senoviniais metodais – plika akimi apžiūrint kon-teinerio turinį. Tačiau, pa-vyzdžiui, vien 2006 m. per Honkongo uostą pervežta beveik 24 milijonai 40 pėdų konteinerių su prekėmis, arba daugiau nei 2 700 kon-teinerių per valandą, todėl vietos muitininkai pajėgūs patikrinti visai nedidelės šių konteinerių dalies tu-rinį. Niekas nežino, kas iš tiesų keliauja per Hon-kongo uostą tuose milijo-nuose vienodų bevardžių konteinerių.

***Lai Changxingas atvyko

į Fudziano provincijos sos-tinę Siameną ieškodamas pragyvenimo šaltinio. Jis atvažiavo XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, kaip tik tuo metu, kai Ki-nijos vyriausybė šiek tiek sumažino privataus verslo kontrolę. Ponas Lai atvyko be pinigų, neturėdamas jokių pažinčių, nemokėda-mas nei skaityti, nei rašyti. O 1990-aisiais jis jau buvo milijonierius, 1999-aisiais – milijardierius, turintis akcijų kone visose Fu-dziano verslo įmonėse, pra-dedant sporto komando-mis, viešbučiais, baigiant logistikos bendrovėmis. Šiandien pono Lai istorija

jau išnarpliota. Šiuo metu L. Changxingas gyvena namų arešto sąlygomis.

Greičiausiai šis nova-toriško greitojo krovinių gabenimo ir pasenusių patikros metodų neati-tikimas niekam nebuvo toks naudingas kaip L. Changxingui. Jis užsiėmė kontrabandine veikla, tačiau jo nelegaliai gabe-

Norint suprasti, kodėl taip yra, tereikia pa-mąstyti, kas

sulaiko mus nuo mokesčių slėpimo arba, pavyzdžiui, kas trukdo papietavus restorane pasprukti neap-mokėjus sąskaitos, – rašo JAV ekonomistai Raymon-das Fismanas ir Edwar-das Miguelis savo knygoje „Ekonomikos gangsteriai: korupcija, smurtas ir vals-tybių skurdas“, išleistoje leidyklos „Baltos lankos“. – Iš dalies – teisinių pase-kmių baimė: o kas, jeigu sugaus? Bet bausmė už sukčiavimą mokesčių srityje – mažai tikėtina ir santykinai nedidelė, o ne-atsiskaityti su padavėju restorane galima apskritai nesibaiminant jokių tei-sinių bausmių (nors grei-čiausiai tame restorane tapsite nepageidaujamas). Vis dėlto dauguma žmonių dažniausiai nepažeidžia įstatymų. Ko gero, daug labiau nei baudos ar kalėji-mas nuo nusikaltimų mus sulaiko vien žinojimas, kad taip elgtis tiesiog nedera. Sąžiningai elgtis mus ver-čia mūsų pačių sąžinė.“

„Ekonomika.lt“ publi-

kulkosvaidžius, o ne teisi-ninkus).

***XX a. aštuntojo dešim-

tmečio pabaigoje FTB pareigūnai įkūrė fiktyvią įmonę „Abdul Enterpri-ses“, per kurią mėgino išprašyti iš politikų tam tikrų paslaugų (įskaitant paramą plaunant pinigus) išgalvotam turtingam Artimųjų Rytų šeichui. Slaptieji FTB agentai siūlė kyšius senatoriams, Kon-greso nariams ir kitiems aukštiems JAV politikams, o visus pokalbius su jais įrašinėjo. Ši vadinamoji „Abscam“ operacija bai-gėsi penkiems Jungtinių Valstijų Kongreso nariams, vienam senatoriui ir dau-gybei vietos pareigūnų pateiktais kaltinimais, taip pat visuomenės pasipikti-nimu JAV valdžios institu-cijose akivaizdžiai paplitu-sia korupcija.

***Kodėl verta būti prezi-

dento sūnumi? Paklauskite bet kurio eilinio indone-ziečio, ir jis jums atsakys, kad dėl labai daug ko. Šis atsakymas bus paremtas asmenine patirtimi dar iš tų laikų, kai šalį valdė pre-zidentas Suharto. Jo sūnus Mandala Putra Suharto tu-rėjo užtektinai lėšų daugy-bės milijonų vertės viloms visame pasaulyje įsigyti, prabangių automobilių ko-lekcijai išlaikyti ir kitoms pramogoms, būdingoms turtingiems plevėsoms. Tomio (taip Indonezijoje vadina buvusio prezidento sūnų) žygiais nuolat do-

kuoja ištrauką iš ekono-mistų atlikto pasaulinio tyrimo.

***Tokie asocialūs asme-

nys kaip Alas Capone šito-kių skrupulų turi kur kas mažiau. Taigi jei kas nors

elgiasi vien paisydamas siauriausių savanaudiškų interesų – sukčiaudamas su mokesčiais ar neapmo-kėdamas sąskaitos resto-rane, – tokį žmogų reikėtų laikyti nusikaltėliu, netu-rinčiu sąžinės, ir galėtume

vadinti jį ekonomikos gangsteriu. Deja, kaip pa-matysime, šioks toks „eko-nomikos gangsteris“ tūno kiekviename iš mūsų.

***Alas Capone visi pri-

simena buvus gangsterį, žiaurų, šaltakraujį žudiką. Tačiau kur kas mažiau žmonių žino, kad prieš įstodamas į Čikagos šiau-rinės dalies (North Side) gaują ir vėliau tapdamas jos vadeiva jis dirbo buhal-teriu statybos bendrovėje. Paprastai mes nesiejame gana kuklios, gal net nuo-bodžios buhalterio profe-sijos su tokiais žinomais banditais kaip Alas Ca-pone. Tačiau buhalterio įgūdžiai Alas Capone labai pravertė kuriant ištisą nu-sikalstamo verslo impe-riją. Čia derėtų pabrėžti žodį „verslas“, nors Alas Capone vertėsi kontroliuo-jama prostitucija, lošimais, reketu, prekyba pilstuku (prohibicijos metais ir šio neteisėto verslo ginčus sprendė pasitelkdamas

namos prekės nebuvo ne-teisėtos. Kaip skelbiama 1998 m. oficialaus tyrimo, pagaliau sužlugdžiusio Lai imperiją, ataskaitoje, šis kontrabandininkas nele-galiai iš Honkongo į Kiniją įvežė 6 milijardų JAV do-lerių vertės prekių, kurios Kinijos vyriausybei atsiėjo milijardus nesumokėtų mokesčių.

Indonezijos prezidento Suharto šeimos verslas apėmė kiekvieną šalies ekonominės veiklos sferą – viskas, prie ko jie prisiliesdavo, virsdavo pelnu, kurio didelę dalį šeima atsiriekdavo sau. scanpix

FAKTAI

EKONOMIKOS GANGSTERIAI

• Kontrabandą į Kiniją ne-norom skatino pati valsty-bė: 1996 m. šalies valdžia 1996 m. nustatė 55 proc. muitą kvepalams ir 70 proc. muitą tabako gami-niams. Užsienietiškiems automobiliams buvo tai-komas 100 proc. muitas, monitoriams – 50 proc.

• Ekonomikos nuosmukis – nepaprastai svarbi smur-to Afrikoje priežastis. Karo rizika Afrikos valstybėse padidėja 50 proc. (30 proc. šuolis nuo maždaug 20 proc.) būtent ekonomikos recesijos metais

•Angola turtinga naftos ir deimantų, tačiau 2002 m. dauguma jos gyventojų pragyveno už mažiau nei dolerį per dieną. Pasibai-gus ilgam ir varginamam pilietiniam karui, jie gyve-no kur kas skurdžiau nei prieš 27 metus, kai buvo paskelbta šalies nepriklau-somybė

»Buhalterio įgūdžiai Alui Capone labai pravertė kuriant ištisą nusikalstamo verslo imperiją. Čia reikėtų pabrėžti žodį „verslas“

Knygą „Ekonomikos gangsteriai: korupcija, smurtas ir valstybių skurdas“ lietuvių kalba išleido leidykla „Baltos lankos“. ekonomika.lt

Verslumas 15

Lengvatinė paskola – galimybė pradėti verslą

RApOLAS GABRyS [email protected]

Kepyklėlės, nedidelės parduotuvės, restoranai ir net saulės energijos įmonės – tokį verslą renkasi lietuviai pa-naudodamiesi lengvatinėmis Verslumo skatinimo fondo paskolomis.

Beveik dvejus me-tus įgyvendina-mas projektas „Verslumo ska-

tinimas“ jau duoda vaisių – nuo projekto pradžios išduota daugiau nei pus-trečio šimto paskolų len-gvatinėmis sąlygomis. Vi-sos jos skirtos įmonėms, veikiančioms mažiau nei metus, arba fiziniams as-menims, norintiems kurti savą verslą, bet neturin-tiems galimybių gauti pakankamą kreditą įpras-tuose bankuose.

Jauki vyninė ir salonasPasinaudojęs Verslumo skatinimo fondo lengva-tinėmis paskolomis savo idėjas sėkmingai įgyven-dino jaukią vyninę „No-tre Vie“ Vilniuje, Stiklių gatvėje, su kolega atidaręs Marius Linikas. „Prekyba vynu neatskleidžia visų šio produkto savybių“, – aiškino M. Linikas. Bū-tent dėl šios priežasties kilo kitokio verslo vizija ir noras atidaryti vyninę. „Norėjome lankytojams pateikti ne tik etiketę, bet ir skonį, kvapą, išmokyti derinti su užkandžiais, maistu“, – pridūrė versli-ninkas.

Paskolą lengvatinėmis sąlygomis gavo ir grožio saloną „Sfinksas“ Vilniuje atidaręs Styvenas Kilins-kis. Verslininkas turi kuo džiaugtis – „Sfinksas“ pa-teko į geriausių Europos grožio salonų šimtuką. Šiuo metu S. Kilinskio salonas plečiamas ir ne-trukus turėtų virsti, pa-sak vadovo, didžiausiais ir prabangiausiais grožio namais Vilniuje. Jaunam verslininkui, sėkmingai įgyvendinusiam savo verslo svajonę, tėra 25 me-tai.

parama visiemsBendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (IN-VEGA) vadybininkė Vik-torija Jonušaitė pasakojo, kad verslumo skatinimo priemonė skirta visiems žmonėms, tačiau asme-nys, kuriems pradėti verslą sunkiau dėl am-žiaus ar negalios, čia turi daugiau galimybių nei kitur.

„Nesvarbu, ar žmogus bedarbis, neįgalus, jaunas verslininkas, į kurį visi

žiūri su nepasitikėjimu, ar vyresnio amžiaus, – mes skatiname pradėti savo verslą ir turime ne-mažai pavyzdžių, kai pa-liekami darbai, kad būtų įgyvendinti seniai puose-lėti planai“, – sakė speci-alistė.

Anot V. Jonušaitės, Verslumo skatinimo fon-das yra patogiausia išeitis verslo patirties neturin-čiam žmogui. „Tokiam asmeniui gauti banke pa-skolą verslui gana sudė-tinga. Neretai tenka imti vartojimo kreditą, o jų pa-lūkanos gerokai didesnės nei verslo paskoloms siū-lomos palūkanos“, – teigė ji. Šiandien lengvatinių paskolų iš Verslumo ska-tinimo fondo palūkanos siekia 5,49 proc.

Anot specialistės, blo-giausiu atveju palūkanos gali didėti kiek daugiau nei iki 9 proc., bet tai pri-klauso nuo vidutinės tarp-bankinės palūkanų nor-mos, kuriai kylant kiltų visų paskolų, teikiamų litais, kintamosios palū-kanų normos.

Kompensuoja palūkanasDidžiausia šių metų nau-jovė – visiems verslumo skatinimo paskolų gavė-jams 95 proc. kompensuo-jamos palūkanos. „Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios skolintis verslo pradžiai ryžosi gerokai daugiau žmonių nei pra-ėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – teigė pro-jekto „Verslumo skati-nimas“ koordinatorius

Tomas Valauskas. Iki šių metų pradžios 50 proc. palūkanų buvo kompen-suojama tik tiems paskolų gavėjams, kurių paskolas garantuodavo INVEGA. Kitiems paskolų gavėjams palūkanos nebūdavo kom-pensuojamos.

„Priemonė įsigaliojo atgaline tvarka, vadinasi, net tiems paskolų gavė-jams, kuriems jos buvo išduotos anksčiau nei pri-imtas naujas sprendimas dėl palūkanų kompensa-vimo, palūkanos bus kom-

pensuojamos“, – sakė V. Jonušaitė.

Daugiau laikoDar viena naujovė, pra-džiuginusi dalį paskolos gavėjų, – pratęstas pa-skolų grąžinimo laiko-tarpis. „Grąžinti pasiim-tas paskolas bus galima iki 2018 metų. Kai kurie verslininkai jau suskubo pasinaudoti šia naujove“, – pasakojo INVEGOS va-dybininkė. Anot jos, tai puiki lengvata, nes verslui išplėtoti vienų metų neuž-tenka.

„Kai kuri verslą, kie-kvienas veiksnys, pade-dantis sutaupyti lėšų, yra reikšmingas. Galimybė sumažinti mėnesines įmo-kas – itin svarbi“, – sakė specialistė. Pasinaudoti verslumo skatinimo pro-grama galima spėti iki 2014 metų vidurio.

Aktyviausias jaunimasPasak T. Valausko, bene aktyviausi projekto daly-viai – jauni verslininkai iki 29 metų. „Idėjų jie ne-retai atsiveža iš užsienio. Galbūt kur nors pamato, yra patys tokį darbą dirbę ir mano, kad verslo idėją galima pritaikyti Lie-tuvoje“, – pasakojo jis. – Vyresni asmenys bando orientuotis daugiau į tra-dicinį, šeimos verslą.“

Pasak „Verslumo ska-tinimo“ projekto koordi-natoriaus, galimybė pa-sinaudoti šiomis verslui teikiamomis paskolomis – kone geriausia iš visų, siūlomų rinkoje. „Ši pro-grama naudinga tiems, kurie turi gerą idėją ir mato ateities perspektyvą. Pavyzdžiui, jaunai įmonei, gaunančiai daug užsa-kymų, reikia iš kur nors pigiai pasiskolinti verslo plėtrai. Ši programa – ge-riausia išeitis“, – tikino jis.

užs. nr. 07-24-2012

FAKTAI

pARAMA VERSLUI

•Norintieji pasinaudoti „Verslumo skatinimo pro-gramos“ parama turėtų kreiptis į artimiausią kredi-to uniją pagal savo gyvena-mąją arba veiklos vykdymo vietą. Galima kreiptis ir į Lietuvos centrinę kredito uniją

•Per visą priemonės tai-kymo laikotarpį buvo kom-pensuota 278 tūkst. litų paskolų palūkanų

•Maksimali lengvatinės paskolos verslui suma – 86 tūkst. litų.

•Pirmenybę gauti paskolą turi bedarbiai, neįgalieji, jaunimas iki 29 metų, vy-resni nei 50 metų asme-nys.

•Nuo projekto įgyven-dinimo pradžios 2010 metų rugsėjį mokymuose dalyvavo apie 3,4 tūkst. asmenų (t. y. 68 proc. viso numatyto skaičiaus), iš jų į pirmenybinę grupę paten-ka apie 2,06 tūkst. žmonių

• Jau suteiktos 276 pasko-los (23 proc. visų numaty-tų). Didžioji dalis gavusiųjų paskolas – jaunimas iki 29 metų

• Sukurta 321 (32,1 proc. rezultato rodiklio) nauja darbo vieta (iki 2011 metų gruodžio 31 dieną)

»Nesvarbu, ar žmogus bedarbis, neįgalus, jaunas verslininkas, į kurį visi žiūri su nepasitikėjimu, ar vyresnio amžiaus, – mes skatiname visus pradėti verslą

Lengvatine paskola pasinaudojusio S. Kilinskio įkurtas grožio salonas „Sfinksas“ jau žinomas Europoje. Fotodiena


Firminio þenklo dalis A - juodaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100Firminio þenklo dalis B - pilkaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=40Uþraðai - juodiPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100Uþraðø ðriftas -Helvetica LT Condensed Bold

UžsienyjeUžsienyje 1716

21ATLIKTAS TyRIMAS PARODĖ, KAD PASAULIO TURTINGIEJI IKI 2010 METų PABAIGOS NUSLĖPĖ MAŽIAUSIAI 21 TRLN. JAV DOLERIų (60 TRLN. LITų) MOKESČIų

Drebėjimams nepasirengę

Fukušimos elektrinėje praėjusių metų kovą įvykus avarijai Japonijos valdžia nusprendė laikinai atsisakyti atominės energetikos. reuters

■pirmadienį paskelbto-je ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad Japonijos vyriausybės pasirinktų priemonių po avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje nepakanka no-rint įveikti tokius sunkiai kontroliuojamus gamtos reiškinius kaip žemės drebėjimas, cunamis ir ugnikalnio išsiveržimas.

Ataskaitos autoriai reko-menduoja Japonijos vyriau-sybei nedelsiant apsvarstyti papildomas priemones, kurios leistų sustiprinti bran-duolinių objektų saugumą. „Šalies vyriausybė ir energeti-kos bendrovės privalo sukurti naują filosofiją, kuri prioritetą teiktų prevencinėms priemo-nėms gamtos katastrofos atveju“, – sako ekspertai.

UŽSIENIONAUJIENOS 500

TIK SKAIČIAI

DIDŽIAUSIA ISPANIJOS ŽINIASKLAIDOS GRUPĖ „PRISA“, LEIDŽIANTI PAGRINDINĮ ŠALIES DIENRAŠTĮ „EL PAIS“, DĖL MAŽĖJANČIO PELNO IŠ REKLAMų PER ANTRĄJĮ KETVIRTĮ PATyRĖ 53 MLN. EURų (183 MLN. LITų) NUOSTOLIų

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS (TVF) SUTIKO BOSNIJAI IR HERCEGOVINAI SKIRTI 500 MLN. JAV DOLERIų (1,42 MLRD. LITų) PASKOLĄ

53

prognozuoja rekordinį skurdą

2010 metais JAV gyveno 46 mln. skurstančiųjų, dauguma jų – šalies provincijose. aFp

■Dėl silpnos ekonomikos ir finansų krizės skurdas JAV artimiausiu metu pasieks aukščiausią lygį nuo pra-ėjusio šimtmečio vidurio, pranešė naujienų agentūra Ap, apklaususi daugiau nei dešimt įvairių pažiūrų ekonomistų.

Specialistai prognozuoja, kad oficialus skurdas JAV ar-

timiausiu metu pakils nuo 15,5 proc., užfiksuoto 2010 metais, iki mažiausiai 15,7 proc. Tai būtų didžiausias rodiklis nuo XX a. septinta-jame dešimtmetyje pradė-tos kampanijos prieš skurdą laikų.

Dauguma apklaustų eko-nomistų yra įsitikinę, kad oficialus skurdo rodiklis gali būti dar didesnis.

mln.

trln.

mln.

Baiminamasi, kad kilus masiniam streikui bus paralyžiuotas svarbiausių Brazilijos uostų ir juose esančių prekių sandėlių darbas. reuters

4

TIK SKAIČIAI

ŠIų METų RUGPJūČIO 22 DIENĄ RUSIJA OFICIALIAI TAPS PASAULIO PREKyBOS ORGANIzACIJOS (PPO) NARE

GREITOJO MAISTO RESTORANų TINKLO „MCDONALD‘S“ PELNAS PER ANTRĄJĮ KETVIRTĮ SMUKO 4 PROC. IR SIEKIA 1,35 MLRD. JAV DOLERIų

22 d.

Euro nenori

Bulgarija atitinka visus narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, tačiau prisijungti prie bendros valiutos sąjungos neskuba. aFp

■Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui ne-priklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau.

Bulgarijos finansų mi-nistras Simeonas Djanko-vas „The Financial Times Deutschland“ sakė: „Nors mūsų šalis atitinka narystei

euro zonoje keliamus rei-kalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities.“

Jis taip pat pridūrė, kad Bulgarija pasisako prieš euro obligacijų įvedimą. Kiek anksčiau S. Djankovas pranešė, kad Bulgarija kol kas neketina prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mecha-nizmo (VKM II).

Sumažino reitingą

Bendrovės „Nokia“ pardavimai pastarąjį ketvirtį smuko 19 proc., o išmaniųjų telefonų pardavimai – 34 proc. reuters

■Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ atsižvelgė į silpnus Suo-mijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ antrojo ketvirčio rezultatus ir sumažino ilgalaikį jos skolinimosi reitingą.

Agentūra pažymėjo, kad kompanijos nuostoliai atei-tyje tikriausiai tik augs. „No-

kia“ per antrąjį ketvirtį patyrė 1,41 mlrd. eurų (4,86 mlrd. eurų) nuostolių, palyginti su 368 mln. eurų (1,27 mlrd. litų) nuostoliais tuo pačiu laikotar-piu prieš metus. „Nokia“ at-stovai sakė, kad yra nusivylę tokiu „Moody‘s“ sprendimu, ir pabrėžė, kad jo poveikis bus ribotas, o kompanija ir toliau mažins išlaidas bei stiprins savo finansinę būklę.

paralyžiavo uostus■Sanitarinės kontrolės agentūros darbuotojų strei-kas paralyžiavo Brazilijos uostų darbą – per šios vals-tybės uostus gabenama 90 proc. šalies eksporto. Streikuotojai reikalauja 25 proc. padidinti atlyginimą ir pagerinti darbo sąlygas.

Sanitarinės kontrolės valdininkai nebeišduoda

dokumentų, būtinų pre-kėms pakrauti ir iškrauti. Profsąjungos duomenimis, darbą nutraukė 70 proc. sanitarinės kontrolės agen-tūros darbuotojų. Streikas sutrikdė ne tik jūros, bet ir oro uostų darbą.

Be to, Brazilijoje strei-kuoja elektros, naftos, kal-nakasybos ir civilinės aviaci-jos sektorių darbuotojai.

Protekcionizmas grįžopriemonių prekybos ap-ribojimams mažinti nesi-ima protekcionizmo šešė-lio dengiamos valstybės.

pačių kaltėMeksikoje susitikę G20 šalių vadovai taip pat iš-reiškė susirūpinimą dėl augančio protekcionizmo ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus vengti naujų prekybos ribojimų. Kalbėti ir nuolat kartoti tą

Iš pasaulio politikos ir verslo lyderių galvų nedingstančios globalios ekonominės ir finansų problemos ne vieną privertė prabilti apie augančią protekcionizmo bangą. Ar galima tikėtis, kad pasikartos Didžiosios

depresijos scenarijus?

MINDAUGAS [email protected]

Praėjusio amžiaus trečiajame de-šimtmetyje pra-sidėjusi Didžioji

depresija privertė vals-tybes ieškoti priemonių, kaip pagyvinti savo eko-nomiką. To meto lyderiai nusprendė įvesti aukštus muitų tarifus, importo kvotas ir griežtas užsienio valiutų mainų kontrolės priemones. Tačiau šios priemonės nepasiteisino ir privedė prie pasaulinės prekybos žlugimo. Šian-dien panašaus scenarijaus baiminasi ne vienas eko-nomikos ekspertas.

prekybos apribojimaiPastaraisiais metais tarp-tautinėje erdvėje buvo

galima pastebėti ne vieną pavyzdį, kai kuri nors valstybė, siekdama at-gaivinti savo ekonomiką, pradėjo taikyti įvairias užsienio prekybą ribojan-čias priemones.

Norėdama pakelti savo valiutos kursą Argentina nustatė valiutų keitimosi normas, kad galėtų su-mažinti importo išlaidas, ir sukėlė kitų užsienio valstybių nepasitenki-nimą. Brazilija ėmė riboti automobilių importą iš Argentinos ir Meksikos. Papildomų barjerų tarp-tautinei prekybai sudaro ir nauja antidempingo mokesčių banga.

Prekybos mastą su-jaukė ir tam tikrų valsty-bių eksporto apribojimai. Indonezija tokius riboji-mus taiko nikelio rūdai,

Kinija – retiesiems meta-lams, Tanzanija – kukurū-zams. Iš pradžių taikomos švelnios produktų kontro-lės priemonės, tačiau vė-liau vis dažniau visiškai uždraudžiamas importas. Visai neseniai Rusija, tvir-tindama, kad siekia užti-krinti sveikatos apsaugą, uždraudė gyvų gyvulių importą iš Europos Sąjun-gos (ES) ir sukėlė priešta-ravimų Briuselyje.

Kai kurios protekcinės priemonės gali atrodyti visiškai nereikšmingos, pavyzdžiui, minimalios kainos kuprinėms ir vai-kiškiems vėžimėliams Argentinoje arba nauji ta-rifai žoliapjovių pjūklams Pietų Afrikoje, tačiau ben-dras poveikis yra nemažas ir kelia nerimą.

Negirdimi perspėjimaiApie augančią protekci-onizmo bangą bandan-čios perspėti institucijos bei jų vadovai tikisi, kad nerimo balsus išgirs ir

didžiųjų pasaulio vals-tybių galvos. Kol kas viršūnių susitikimuose tik sakomos kalbos apie protekcionizmo žalą ir girdimi siūlymai, kaip derėtų jos išvengti, tačiau akivaizdu, kad laisvą pre-kybą ribojantys barjerai yra lengviau statomi nei griaunami.

Birželį ES pateikė atas-kaitą apie pasaulinę pre-kybą. Joje teigiama, kad daugėja protekcionizmo priemonių, kuriomis valstybės siekia apsau-goti nacionalinę pramonę nuo užsienio konkuren-cijos. Bendrijos prekybos komisaras Karelas De Guchtas prieš G20 vals-tybių susitikimą, kuris birželio viduryje vyko Meksikoje, paragino di-džiąsias pasaulio ekono-mikas akyliau stebėti pro-tekcionizmo tendencijas.

„Akivaizdu, kad G20 narės privalo dėti dau-giau pastangų kovodamos su protekcionizmu, – pri-

statydamas ES ataskaitą žurnalistams kalbėjo K. De Guchtas. –Nerimą ke-lia vien per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai išaugęs prekybos ribo-jimo priemonių skai-čius.“

protekcionizmo cunamisNeseniai paskelbtoje Pa-saulio prekybos organi-zacijos (PPO) ataskaitoje pažymima, kad prekybą ribojančios priemonės šiandien įgyja naujų, su-dėtingesnių formų, o be-sivystančios rinkos taiko

didžiausius apribojimus eksportui. PPO jau nuo 2008 metų stebi įvairias protekcionizmo tenden-cijas pasaulio prekyboje. Organizacijos generali-nis direktorius Pascalis Lamy tvirtina, kad šios priemonės jau dabar ke-lia didžiulį susirūpinimą.

„Iki šiol dar nesame pastebėję tokio protekci-onizmo cunamio, kokio galėjome tikėtis 2007–2008 metais, tačiau paskutinė mūsų ataskaita rodo, kad nerimą keliančios tendencijos išlieka ir pa-mažu didėja rizika, jog ateityje tai gali pakenkti pasaulinei ekonomikai“, – „Bloomberg“ televizi-

jos laidoje „City Central“ teigė jis.

Remdamasi PPO pa-skelbta ataskaita Tarp-tautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde taip pat pasinau-dojo proga priminti, kad jokia šalis nėra apsaugota nuo neigiamų protekcio-nizmo padarinių.

„Naujausia PPO atas-kaita, kurioje teigiama, kad auga protekcionizmo rizika, kelia nerimą“, – Indonezijos sostinėje Dža-kartoje vykusiame versli-ninkų forume kalbėjo Ch. Lagarde.

Visi šie perspėjimai tėra tuščios kalbos, jei jų negirdi ir atitinkamų

patį bepigu, kai labiausiai dėl sėlinančios protekcio-nizmo bangos yra kaltos pačios G20 šalys.

ES ataskaitoje kaip di-džiausios laisvos prekybos pažeidėjos buvo nurodytos Argentina ir Rusija. Dau-giausia PPO ataskaitos autorių kritikos strėlių sulaukė išsivysčiusios ša-lys. PPO duomenimis, tris ketvirtadalius prekybos ribojimo priemonių taiko išsivysčiusios šalys pre-kiaudamos su kitų šalių įmonėmis, o dažniausiai šios priemonės taikomos žemės ūkio produkcijos versle.

Vieno Šveicarijos uni-versiteto profesoriaus Si-mono Evenetto vadovau-jama stebėjimo tarnyba „Global Trade Alert“ ne-seniai pranešė, kad vals-tybių protekcionizmas praėjusiais metais buvo kur kas pastebimesnis nei 2010-aisiais.

„Pasaulinei prekybos sistemai nepavyko suma-žinti protekcionizmo lygio nuo 2009 metų, kai įsiga-lėjo „naudos iš kaimynių“ politika“, – „Financial Ti-mes“ tvirtino S. Evenettas.

„Global Trade Alert“ pažymi, kad 2008 metais G20 valstybės pasižadėjo išlaikyti laisvą prekybą, tačiau grupės narės šie-met taiko beveik 80 proc. visų pasaulinių protekcio-nizmo priemonių.

Nustatyti bendrą pre-kybos apribojimo mastą nėra lengva. Daugelis tokių priemonių yra susi-jusios su licencijavimu ar reguliavimu, o ne tokiais lengvai pamatuojamais veiksmais kaip antidem-pingas ar subsidijavimas. Dauguma tokių priemo-nių yra teisėtos, nes di-džiosios valstybės randa būdų, kaip išnaudoti PPO taisyklių spragas.

Vis dėlto pasaulinė prekybos sistema nėra pagrindinis pavojus. Kur kas labiau baiminamasi, kad dėl išaugusio protek-cionizmo pasaulio eko-nomika gali vėl pasinerti į recesiją, o valstybės, bandydamos išlaikyti kvalifikuotus darbinin-kus šalyje, palankiau vertins vietos kompani-jas. Dartmuto koledžo ekonomikos profesorius Douglasas Irwinas teigia, kad toks scenarijus yra tikėtinas.

„Kuo ilgiau nebus sprendžiamos ekonomi-kos problemos, tuo dau-giau prekybos apribojimų taps nuolatiniai, – „Wall Street Journal“ rašo D.

»pasaulinei prekybos sistemai nepavyko sumažinti protekcionizmo lygio nuo 2009 metų, kai įsigalėjo „naudos iš kaimynių“ politika

FAKTAI

pROTEKCIONIZMO ANTpLūDIS

• Europos Komisijos (EK) duomenimis, per pasta-ruosius 8 mėnesius pa-saulyje buvo įvestos 123 naujos prekybą ribojančios priemonės, t. y. daugiau nei 25 proc. daugiau nei prieš metus. Per tą patį laikotarpį buvo panaikinta vos 13 tokių priemonių.

•Anot PPO ataskaitos autorių, per pastarąjį pus-metį priemonės vietos kompanijoms apsaugoti pasaulinės prekybos mastą sumažino 3 proc.

•PPO teigimu, didžiausia kliūtis laisvai prekybai yra netarifinės priemonės: techniniai prekybos barje-rai, sanitarinės ir fitosanita-rinės kontrolės priemonės.

• Stebėjimo tarnybos „Global Trade Alert“ duo-menimis, 80 proc. preky-bos apribojimų praėjusiais metais taikė G20 grupei priklausančios šalys.

•Nors nuogąstavimų netrūksta, bankas HSBC prognozuoja, kad pasaulio prekyba per ateinančius 15 metų augs beveik 90 proc.

protekcionizmo tendencijos labiausiai pastebimos pasaulio prekyboje, mat siekdamos pagyvinti savo ekonomiką didžiosios valstybės palaiko vietos įmones ir varžo eksportuotojus iš kitų šalių. reuters

»Iki šiol nesame pastebėję tokio protekcionizmo cunamio, kokio galėjome tikėtis 2007–2008 metais

Irwinas. – Didžioji depre-sija parodė, kad įtvirtintus apribojimus vėliau tampa vis sunkiau panaikinti.“

»Daugiausia ppO ataskaitos autorių kritikos strėlių sulaukė išsivysčiusios šalys



%

UžsienyjeUžsienyje 1918

Kreipsis paramos

Katalonija yra labiausiai ekonominiu požiūriu išsivystęs Ispanijos regionas – jam tenka 20 proc. visos šalies ekonomikos. aFp

■Ispanijos autonominio regiono Katalonijos valdžia ketina artimiausiu metu pateikti Ispanijos vyriau-sybei oficialų prašymą suteikti finansinę paramą, pranešė oficialus Katalo-nijos vyriausybės atstovas Francescas Homsas.

Kaip skelbia vietos žinias-klaida, kalbama apie 800

mln. eurų (2,76 mlrd. litų) paskolą. Antrąjį šių metų pusmetį Katalonija turi su-mokėti 8,7 mlrd. eurų (30 mlrd. litų) už obligacijas.

Tai jau antras Ispanijos regionas, kuris dėl finansi-nės paramos kreipėsi į Ispa-nijos vyriausybę. Anksčiau tokia galimybe pasinaudojo Valensijos autonominis re-gionas.

parduos valstybinį banką

„ATEbank“ Graikijoje turi 483 padalinius, 35 Rumunijoje ir vieną Vokietijoje. reuters

■Graikija parduos nuos-tolingą valstybinį banką „ATEbank“.

Šaliai priklauso 77 proc. banko akcijų. Manoma, kad norint užtikrinti tolesnę „ATE-bank“ veiklą jam prireiks iki 5 mlrd. eurų (17,2 mlrd. litų) iš ES paketo, skirto Graikijos bankams rekapitalizuoti. „ATEBank“ iki šiol nepa-

skelbė 2011 metų rezultatų ir neišlaikė Europos finansinių priežiūros tarnybų inicijuotų streso testų. Graikija gali res-truktūrizuoti banką, uždaryti jį arba padalyti į dvi dalis vie-noje iš jų sutelkdama vadina-muosius bloguosius aktyvus. Anksčiau ketvirtas pagal dydį Graikijoje bankas „Piraeus Bank“ domėjosi galimybe įsigyti „ATEbank“.

Vėl pirmauja

„Toyota“ atstovai atmeta kalbas apie konkurenciją su GM pagal pardavimą ir teigia, kad pagrindinis jų tikslas – dirbti pelningai. reuters

■Remiantis pirmojo pusmečio rezultatais, Japonijos automobilių gamintoja „Toyota Motor“ susigrąžino pasaulio auto-mobilių pramonės lyderės vardą.

Per pusmetį „Toyota“ par-davė 4,97 mln. automobilių, tai yra 33,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš

metus. Japonijos koncernui pavyko aplenkti JAV automo-bilių milžinę „General Mo-tors“ (GM), kuri pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 4,67 mln. automobilių. 2011-aisiais „Toyota“ užleido pirmaujan-čias pozicijas kompanijai GM, nes dėl žemės drebėjimo ir cu-namio Japonijoje bei potvynių Tailande smarkiai sumažėjo automobilių gamyba.

Autonominiai miestai: nuo Hondūro iki Gruzijos

Globalizacija visokiais būdais ardo nacionalinių valstybių pamatus. Kartais pačios valstybės savaip suprantamos pažangos labui prigręžia „skylučių“ konstitucijose ir tokiu būdu leidžia steigti kolonijas

savo teritorijose.

ARūNAS [email protected]

Kolonistus ofi-cialiai kviečia Hondūras ir Gruzija. Ekono-

minį pagrindą tam kuria Vakarų sociologai ir eko-nomistai.

Pradėkime nuo są-vokų. Jurisdika – gana retai vartojamas istorinis terminas. Abiejų Tautų Respublikoje tai reiškė ypatingą zoną, kur galiojo sava teisė. Pavyzdžiui, visas miestas tvarkosi pagal Magdeburgo teisę, tačiau jame yra dvarelių, įvairių konfesijų bendruo-menėms priklausančių valdų, kur miestiečių sa-vivaldybė neturi valdžios. Tai jurisdikos. Sąvoka kai kur tapo vietovardžiais. Viena Jurzdika yra prie Lavoriškių, kita – netoli Vievio.

Valstybė valstybėjeĮsivaizduokime tokią utopiją. Lietuvoje pasta-toma Visagino atominė elektrinė (VAE). Šalia kuriamos pramonės įmo-nės, telkiasi mokslininkų pajėgos, atsiranda kai kas panašaus į JAV Silicio slėnį. Tolesnei Visagino ir jo ūkio plėtrai trukdo ne-tobuli Lietuvos įstatymai. Verslo teisė šiaip sau, teis-mai prasti, prokuratūra nerangi, policija skurdi.

Lietuvos valdžia prastu-mia Konstitucijos patai-sas, pagal kurias Visagino

teritorija tampa naujo-viška jurisdika. Įstatymais sutvarkoma teritorijos savivalda, taip pat nusta-toma, kokius mokesčius Visaginas mokės Lietuvai. Kitų saitų su Lietuvos vals-tybe visaginiečiams lei-džiama atsisakyti. Būtinas valstybines funkcijas Visa-ginui leidžiama susirasti pasaulyje kaip išorinius išteklius (angl. outsour-cing). Ir susiranda: teisin-gumą vykdo Didžiosios Britanijos teismai, viešąją tvarką palaiko Vokietijos policija, Visaginas tampa Suomijos priešgaisrinės apsaugos dalimi, pensijų sistemą tvarko Švedija. Tarptautinės paslaugos, aišku, mokamos. Bet jas pirkti visaginiečiams la-biau apsimoka, nei gauti iš Lietuvos.

Gruzijos petras DidysisUtopiją apie Visaginą ga-lima perskaityti kaip hu-moreską, tačiau pasaulyje jau yra viena valstybė, ku-rioje Konstitucija pakeista taip, kad autonominiais miestais (angl. chartered city) vadinami projektai galėtų būti įgyvendinti. Tai Hondūras.

Centrinės Amerikos šalies pavyzdys, matyt, už-krėtė Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. Jis pradėjo reikalus nuo kito galo – iš pradžių ėmė sta-tyti miestą, paskui vei-kiausiai tikisi pakeisti Gruzijos Konstituciją.

Prie pat sienos su Ab-

chazija yra Anaklijos miestelis. Čia galbūt iš-augs M. Saakašvilio suma-nytas Lazikio miestas su puse milijono gyventojų, viešbučiais, vandens par-kais, finansų centru, oro uostu. Viso projekto kaina – apie 120 mlrd. dolerių.

Kai 2011 m. gruodį M. Saakašvilis paskelbė apie Lazikio projektą, tai buvo palaikyta dar vienu abejotinu reikalu. Tačiau statybos jau vyksta. M. Saakašvilio svajoja, kad Lazikis per 10 m. turėtų

mokytas, nusistvėrė JAV ekonomisto Paulo Rome-rio idėjos įsteigti autono-minį miestą.

P. Romeris, tyrinėjęs pažangos variklius ir stabdžius, priėjo išvadą, kuri daugeliui akivaizdi ir be didelių tyrimų: eko-nomikos sėkmė priklauso nuo gerai veikiančių ins-titucijų, darnios teisinės sistemos. Kita P. Romerio išvada – inovacijos at-eina per miestus. Būtent miestų plėtra yra šalies sėkmės priežastis.

P. Romeris rėmėsi žino-mais pavyzdžiais – Singa-pūru, Honkongu, Jungti-niais Arabų Emyratais, Dubajumi. Autonominio miesto prototipas gali būti viena iš Dubajaus urbanizuotų teritorijų (vadinkime tai mieste-liu), kur veikia Didžiosios Britanijos teisė ir dirba teisėjai iš Anglijos, Sin-gapūro, Naujosios Zelan-dijos (reikia manyti, kad per posėdžius jie vis dar dėvi teisėjų perukus).

Hondūras – neturtinga šalis, kurios du trečdaliai

gyventojų gyvena skur-džiai. Ekonomikoje domi-nuoja kelios šeimos ir dvi amerikiečių kompanijos, kontroliuojančios žemės ūkio produkcijos eks-portą. Jungtinių Tautų duomenimis, Hondūras yra pasaulio „čempio-nas“ pagal žmogžudys-čių skaičių – 2010 m. 100 tūkst. gyventojų čia teko 82,1 žmogžudystės. Pasau-lio korupcijos piramidėje Hondūras stovi apačioje ant 129 laiptelio iš 183 (piramidės viršūnėje – mažiausiai korumpuotos valstybės).

P. Lobo iniciatyva buvo priimtos Konstitucijos pataisos ir atvertas kelias Ypatingos raidos rajonui (Special Development Region) steigti. Vieta taip pat numatyta – prie Tru-chiljo miesto Atlanto pa-krantėje.

P. Romeris svajoja apie didmiestį, kuriame kada nors būtų 10 mln. gyven-tojų – 5 kartus daugiau nei dabar Hondūre. Kol kas Hondūro autonomi-nis miestas egzistuoja tik kaip juridinė gali-mybė, reklaminė vaizdo medžiaga ir 1 000 kv. ki-lometrų žemės plotas. Į Truchilją bus kviečiami kolonistai iš viso pasau-lio.

Truchiljo tapsmas Hondūro Honkongu bus paremtas paprasta mo-kesčių sistema: 12 proc. gyventojų pajamų mokes-čiu ir 16 proc. bendrovių pelno mokesčiu. Dau-giausia įplaukų tikimasi gauti iš žemės nuomos investuotojams.

Kurs demokratijąKol mieste nėra gyven-tojų, negali būti ir demo-kratijos. Numatyta, kad besikuriančiam miestui vadovaus gubernatorius, Hondūro pilietis, ir tarp-

tautinė „skaidrumo ta-ryba“ iš 5. Gubernatorių ir tarybą skiria Hondūro prezidentas.

Taryba skirs teisėjus – jie gali būti kitų šalių piliečiai. Autonominio miesto teismai galės remtis kitų šalių teismų precedentais. Apeliacinis teismas taip pat bus kitoje šalyje. Švedija ir Didžioji Britanija tokios garbės atsisakė, bet Hondūrui pavyko susitarti su Mau-ricijaus Respublika, kad šios šalies teismai atliktų autonominio miesto ape-liacinių teismų funkci-jas. Mauricijus priklauso Tautų Sandraugai – buvu-sias Britanijos kolonijas vienijančiai organizaci-jai. Aukščiausia Maurici-jaus apeliacinė instancija yra Didžiojoje Britanijoje. Tai Jungtinės Karalys-tės slaptoji taryba (angl. Privy Council of the Uni-ted Kingdom).

Pernai gruodį Hon-dūro prezidentas paskyrė „skaidrumo tarybą“: Ge-orge‘ą Akerlofą, ekono-mistą, Nobelio premijos laureatą; Harry Stra-chaną, buvusį INCAE verslo mokyklos direkto-rių; Ongą Booną Hwee, Singapūro armijos atsar-gos brigados generolą; Nancy Birdsall, buvusią Amerikos plėtros banko (angl. Inter-American De-velopment Bank) vicepre-zidentę. Komisijos pirmi-ninku tapo P. Romeris.

Truchiljo miestas įdo-mus tuo, kad Cristoforo Colombo 1502 m., per ke-tvirtąją savo kelionę, jo apylinkėse išlipo į krantą. Kita įdomybė: Truchiljo mieste amerikiečių ra-šytojas O. Henry parašė apsakymų rinkinį „Kara-liai ir kopūstai“, kuriame pavartotas apibūdinimas „bananų respublika“ vė-liau plačiai paplito.

Ateities miestą kuriančiame Hondūre policija sunkiai užtikrina saugumą. šalis – pasaulio „čempionė“ pagal žmogžudysčių skaičių. scanpix

FAKTAI

AUTONOMINIAI MIESTAI

• Kava, bananai ir kreve-tės – pagrindinės Hon-dūro eksporto prekės. 30 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ekspor-tuojama į JAV. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Hondūre – 165 JAV do-leriai

• 2010 m. Hondūre buvo surinkta tiek mo-kesčių, kiek reikia išmo-kėti valdininkų algoms

• Pagal JAV Kalifornijos valstijos Konstituciją kie-kvienas miestas, jeigu nori, gali tapti autono-minis ir tvarkytis pagal savo statutą (angl. char-ter)

• Pavyzdžiui, merui gali-ma suteikti didelius arba menkus įgaliojimus. Savo statutus turi 112 iš 478 Kalifornijos miestų

»Ekonomikos sėkmė priklauso nuo gerai veikiančių institucijų, darnios teisinės sistemos

Šis klausimas JAV tapo pagrindiniu kovos objektu artėjančiuose prezidento rinkimuose, tačiau ne ką mažesnę reikšmę diskusijos dėl valstybės intervencinės politikos turi ir Europoje bei besivystančiose rin-kose.

Pavyzdžiu galime lai-kyti Kiniją, kuri pasitel-kusi valstybinį kapita-lizmą pastaruosius tris dešimtmečius demons-travo įspūdingą augimą. Brazilijos ekonominio vystymosi strategijoje valstybė taip pat atliko svarbų vaidmenį.

Valstybės ekonominis svoris ir vaidmuo, sie-kiant tvaraus augimo, tapo euro zonos likimą sprendžiančių diskusijų pagrindu. Daugelis Eu-ropos kritikų, ypač Jung-tinėse Valstijose, yra linkę susieti euro krizę su pernelyg išsipūtusiu valstybės sektoriumi, ta-čiau derėtų nepamiršti, kad Skandinavijos ša-lys, nepaisant didžiulių viešųjų išlaidų, kol kas

Valstybė ir ekonomika2008 metais prasidėjusi finansų krizė paskatino

diskusijas apie valstybės vaidmenį rinkose. Kokio masto valstybės intervencija į ekonomiką

yra priimtina?

KEMALIS DERVIšASProject-syndicate.org

laikosi puikiai. Prancū-zijoje nauja centro kairės vyriausybė ieško būdų, kaip suderinti biudžeto deficito mažinimą su rin-kimų pažadais sustiprinti socialinį solidarumą.

Kartu su ekonominiais argumentais už ar prieš aktyvesnį valstybės vaid-menį ekonomikoje šalys susiduria ir su augančia skirtimi tarp rinkėjų ir politikų (ypač nacionali-nio lygmens). Daugelyje valstybių rinkimuose da-lyvaujančių piliečių skai-čius krinta, o savo nišą atranda tokios margina-linės partijos ir judėjimai kaip Vokietijos piratų partija ar Italijos „Penkių žvaigždžių“ judėjimas. Šios tendencijos atsklei-džia rinkėjų nepasitenki-nimą esama valdžia.

Šiuo metu JAV Kon-gresą palaiko rekordiškai mažas rinkėjų skaičius – vos 14 proc. Amerikoje tokie ekspertai kaip Bruce'as Katzas iš Bru-kingso instituto mano, kad vienintelė išeitis iš susidariusios padėties – vyriausybės kompeten-cijas perleisti valstijoms ir savivaldos subjektams.

»Valstybės ekonominis svoris ir vaidmuo, siekiant tvaraus augimo, tapo euro zonos likimą sprendžiančių diskusijų pagrindu

Toks žingsnis padėtų at-naujinti ryšius su priva-čiu sektoriumi ir visuo-mene.

Vis dėlto šis požiūris turi tam tikrų trūkumų. Tereikia prisiminti Is-paniją, kuri pernelyg entuziastingai decentra-lizavo fiskalinę sistemą ir suteikė daugiau galių regionams, o pastarieji paplovė tvirtus valstybės viešųjų finansų pamatus.

Bėda, kad technologi-nės pažangos ir globali-zacijos iššūkių dalyviai vis dar mąsto ir elgiasi taip, tarsi modernioje valstybėje nacionalinė vyriausybė turėtų išim-tinį poveikio priemonių monopolį. Norėdami pa-keisti diskusijų kryptį taip, kad ji atitiktų šian-dienos realybę, priva-lome sutelkti dėmesį į keturis valdžios lygius ir susitarti dėl tinkamiau-sio teisių bei pareigų pa-skirstymo tarp šių struk-tūrų.

Tokie klausimai kaip vietos infrastruktūros plėtra, žemėtvarka, pra-moninių objektų plėtra, eismo kontrolė ir gamtos apsauga gali būti spren-džiami savivaldos lygme-niu, nes ši valdžios struk-tūra yra artimesnė vietos elektoratui ir jaučia jo pageidavimus.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

K. Dervišas: technologinės pažangos ir globalizacijos iššūkių

dalyviai vis dar mąsto ir elgiasi taip, tarsi modernioje valstybėje

nacionalinė vyriausybė turėtų išimtinį poveikio priemonių

monopolį. reuters

CV Kemalis dervišas

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas

2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras

2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys

2005–2009 m. – Jungtinių Tautų plėtros programos administratorius

Brukingso instituto (JAV) Pasaulinės ekonomikos ir plėtros programos viceprezi-dentas ir direktorius

tapti antruoju pagal dydį Gruzijos miestu. Tiesa, šį projektą gali sužlugdyti toks paprastas dalykas kaip parlamento ir prezi-dento rinkimai Gruzijoje.

Kad ir koks būtų Lazi-kio likimas, M. Saakašvi-lio planas strategiškai tinkamas. Lazikis turėtų užgožti Abchazijos kuror-tus, tapti ekonominiu cen-tru ir galiausiai priversti Abchaziją šlietis prie Gru-zijos, o ne Rusijos.

Rusijos caras Petras I panašių paskatų vedamas

XVIII a. Nevos žiotyse įsakė statyti naują sostinę – Sankt Peterburgą. Mies-tas tapo Rusijos langu į Europą. M. Saakašvilis nori, kad Gruzija turėtų didmiestį prie Juodosios jūros, kaip rusai pastatė didmiestį Baltijos pakran-tėje.

M. Saakašvilio planų kryptis aiškėja ir iš kito projekto – bandymo apgy-vendinti Gruzijoje ūkinin-kus iš Pietų Afrikos, kur jie kenčia nuo čiabuvių te-roro. Senas ir patikrintas

metodas – Lietuvos didy-sis kunigaikštis Gedimi-nas taip pat rašė laiškus kviesdamas į Vilnių ama-tininkus.

Gruzijos žiniasklaidoje vis parašoma apie Hon-dūro pavyzdį ir probėgš-miais užsimenama, kad Lazikiui galbūt galios pa-naši tvarka.

Bananų respublikos siekiai2009 m. Hondūre įvyko valstybės perversmas. Naujasis prezidentas Por-firio Lobo, patarėjų pa-



Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų

įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų?

MINDAUGAS [email protected]

Birželio mėnesį euro zonos fi-nansų ministrai sutiko skirti 100

mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus, nekilnojamojo turto rinkai.

prarado tikėjimąIspanijos vyriausybės priimtos naujos taupymo priemonės, kurios, pasak šalies ministro pirmi-ninko Mariano Rajoy, iki 2014 metų turėtų suma-žinti valstybės deficitą 65 mlrd. eurų (224 mlrd. litų), sulaukė aršaus gyventojų pasipriešinimo.

Šiuo metu darbo neturi kas ketvirtas ispanas, o šalies skolinimosi reitin-gas yra sumažintas beveik iki žemiausio lygio. Praė-jusios savaitės pradžioje Ispanijos centrinis bankas pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekono-mika toliau silpnėjo ir di-džiausią įtaką tam turėjo smarkiai kritusi vidaus paklausa ir didelis nepa-stovumas finansų rinkose.

„Labai tikėtina, kad investuotojai per ilgai kentėjo dėl išvargusios Ispanijos ekonomikos ir nebetiki, jog šalis sugebės toliau funkcionuoti, jei ne-gaus pakankamos finan-sinės paramos“, – „Wall Street Journal“ tvirtino Londone esančio tyrimų centro analitikas Gary Jenkinsas.

Abipusė priklausomybėParama Ispanijos ban-kams finansų rinkose nesulaukė lauktos reak-cijos – investuotojai tik dar labiau sunerimo dėl šalies finansinės padėties. Du trečdaliai Ispanijos vy-riausybės obligacijų yra laikomi šalies bankuose, pensijų fonduose ir drau-dimo kompanijose. Per metus šis rodiklis išaugo 50 proc. ir rodo sparčiai blėstantį užsieniečių susi-domėjimą Ispanijos skola.

Ne vienas analitikas nerimauja, kad Ispanija ir šalies bankai yra pernelyg priklausomi vienas nuo kito. Centrinės valdžios iš-leistas obligacijas superka bankai, o gautos lėšos yra naudojamos bankų finan-sinei padėčiai pagerinti, kad už gautą paramą vėliau galėtų įsigyti dar daugiau valstybės skolos vertybinių popierių.

Šiais metais Ispanija

jau yra išleidusi obliga-cijų, kurių vertė 59 mlrd. eurų (203 mlrd. litų), tačiau dėl prastėjančios bankų fi-nansinės padėties didėja nerimas, kad ateityje jie nebeišgalės supirkti vy-riausybės skolos.

Regioninės žaizdosPer ekonomikos pakilimą Ispanijos autonominiai re-gionai, kurių šalyje iš viso yra net 17, sulaukė įplaukų iš nekilnojamojo turto mokesčių bei statybos lei-dimų. Šalies statybų sek-torius sulaukė imigrantų antplūdžio, o regionai pa-sipelnė surinkdami iš jų nemažas sumas pajamų mokesčio.

Viduržemio jūros pa-krantėje esančiuose regi-onuose pradėjo kilti nauji viešbučiai ir turtuolių vi-

los. Dėl išaugusio regionų biudžeto daugiau išlaidų skirta dideliems infras-truktūros projektams, imi-grantų vaikų švietimui ir sveikatos apsaugai, ypač sparčiai augančiam pensi-ninkų skaičiui.

2008 metais sprogęs ne-kilnojamojo turto burbu-las viską apvertė aukštyn kojomis. Regionai pra-rado turėtas pajamas, ta-čiau ankstesni vietos val-džių įsipareigojimai liko galioti. Praėjusiais me-tais bendras 17 regionų biudžeto deficitas sudarė 2,9 proc. visos Ispanijos ekonomikos.

Skirtingai nei centrinė valdžia, regionai praktiš-kai negalėjo skolintis nei iš kapitalo rinkų, nei iš taupomųjų bankų, vadi-namųjų cajas. Madride jau buvo įsteigtas 18 mlrd. eurų (62 mlrd. litų) Regi-oninis likvidumo fondas, iš kurio regioninė valdžia galės prašyti paskolų. Šiuo metu apie tokią galimybę kalbėti pradėjo labiausiai į skolas įklimpę Valensijos ir Katalonijos regionai.

Iki galo nėra aišku, ko-kio dydžio paramos reikia Ispanijos regionams, ta-čiau vietos dienraštis „El Pais“ apskaičiavo, kad

bendra regionų skola gali siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų).

pyktis nepadedaNuo praėjusių metų pabai-gos Ispanijos ministro pir-mininko pareigas einantis M. Rajoy vieną po kitos pristatė taupymo priemo-nes, kad nereikėtų prašyti finansinės paramos.

Naujosios taupymo priemonės sulaukė bene didžiausio visuomenės pa-sipriešinimo. Iki šiol Ispa-nijai pavykdavo išvengti žiaurių policijos ir protes-tuotojų susirėmimų, kurie jau buvo tapę Graikijos kasdienybe, tačiau šį mė-nesį M. Rajoy pristatytas naujas valstybės išlaidų karpymo ir mokesčių di-dinimo etapas į gatves sutraukė tūkstančius įnir-

šusių protestuotojų. Per šalies kasybos pramonės darbininkų ir policijos susirėmimą buvo sužeisti 22 demonstrantai ir 10 pa-reigūnų.

Kalnakasiai tvirtina, kad sumažintos subsidijos kasybos pramonei daugelį jų paliks be darbo. Prie kalnakasių prisidėjo ir nemaža dalis Madrido gy-ventojų, įsitikinusių, kad jų problemų pagrindas yra tas pats.

Prieš taupymo pro-gramą protestuojantys ispanai sulaukia vis di-desnio bendraminčių ant-plūdžio iš skirtingų ūkio sektorių. Ateityje panašių protestų gali daugėti, jų in-tensyvumas stiprės, kartu didės ir finansų rinkų ne-rimas dėl Ispanijos atei-ties.

»Labai tikėtina, kad investuotojai per ilgai kentėjo dėl išvargusios Ispanijos ekonomikos

Užsienyje20

Ispaniška mañana ekonomika

Ispanijos premjero M. Rajoy įvestos taupymo priemonės sulaukia vis aršesnio protestuotojų pasipriešinimo.Reuters


FAKTAI

ISpANIJOS EKONOMINėS pROBLEMOS

• Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitrau-kė 0,3 proc., o metinis jos smukimas siekė 0,4 proc.

•Dėl mažesnio namų ūkio vartojimo ir smukusių valstybės išlaidų pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus paklausa krito 1,2 proc.

• Ispanijos centrinis ban-kas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP kris 1,5 proc.

•Dienraščio „El Pais“ duomenimis, bendra Is-panijos autonominių re-gionų skola gali siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų)

• Šiais metais Ispanija jau yra išleidusi obligacijų, kurių vertė 59 mlrd. eurų (203 mlrd. litų). Didžiąją jų dalį supirko šalies ban-kai

Prekyba ir eksportasPrekyba ir eksportas 2322

Egzotiškos Lietuvos eksporto kryptysAfrika jau paragavo juodos duonos,

Japonijoje renčiami rąstiniai nameliai, o Argentina elektrą

skaičiuoja lietuviškais skaitikliais.

GABIJA SABALIAUSKAITė[email protected]

Lietuvos pramonei atsiveria netradi-cinės rinkos Juo-dajame žemyne,

Lotynų Amerikoje ar Toli-muosiuose Rytuose. Vieni verslininkai užsienio pre-kybos vaistais gydėsi per sunkmetį, kiti naujas eks-porto kryptis atrado dar prieš dvi dešimtis metų. Biurokratija, svetimos kal-bos barjeras, neformalus bendravimas – vos kelios subtilybės, su kuriomis susiduria lietuviškas vers-las, ieškantis naujų nišų. Ekspertai tikina, kad ver-tinga ir naudinga atkreipti dėmesį į besivystančias ša-lis, kai euro zonoje siautėja krizė.

Biurokratija „per pažintis“Elektros skaitiklių ga-mintoja „Elgama-Elektro-nika“ Pietų Amerikoje, Kolumbijoje, atsirado dar 1993-iaisiais, o prieš de-šimtmetį išmanieji elek-tros skaitikliai buvo įtai-syti ir Venesueloje. Įmonės eksporto vadybininkas Tadas Kabašinskas sakė, kad tarptautiniu mastu nedidelė įmonė turi veržtis į netradicines rinkas, nes konkuruoti su šimtame-tėmis, keliasdešimt kartų didesnėmis įmonėmis Va-karų Europoje pernelyg sunku.

„Venesueloje apskritai sudėtinga ką nors progno-zuoti. Šalis yra autorita-rinė, verslo aplinka ten

sunkėja kasdien. Vyksta nacionalizacija, verslas iš šalies traukiasi. Susidaro korupcinės ar įtakos sferos grupės. Jei į jas patenki, gali pavykti sukurti didelį

verslą“, – apie verslo aplin-kos specifiką pasakojo T. Kabašinskas. Įmonės atsto-vas savaitraščiui sakė, kad kai kuriose žemyno šalyse maža interneto sklaida, vadovaujamasi rekomen-dacijomis ir asmeniniais ryšiais, todėl nelengva rasti part-nerių. Vietos platintojai, linkę bendrauti neformaliai, dažnai prastai kalba angliškai, todėl ko-mandoje būtina turėti ispa-

niškai mokančių žmonių. „Yra vietinės normos,

pagal kurias turi vykdyti produkto sertifikaciją. Ar-gentinoje – dviejose įstai-gose. Turi rasti platintoją, jis turi turėti importuotojo teises, o kaskart prieš ką nors įveždamas vėl turi gauti leidimą. Kriterijai, kuriais remiantis jis su-teikiamas, nėra aiškūs. Aukščiausio lygio biu-rokratija“, – problemas

vardijo T. Kabašinskas. Anot jo, Lotynų Amerikoje verslui liberalios ir atviros yra Kolumbijos ir Čilės rinkos, ten lengviau rasti ir produkcijos platintojų. Venesuela, Ekvadoras ir Argentina politiškai orien-

tuotos į socializmą. Įmonės atstovas skaičiavo, kad nuo tada, kai laimimas viešas konkursas, iki produkcijos eksporto gali praeiti ir treji metai.

„Ieškome tokių rinkų, kuriose dėl mentaliteto panašumo ar kitų dalykų galėtume turėti savo nišą. Ne visada konkuruoja pats produktas, kartais svar-besni yra ryšiai“, – sakė vadybininkas.

Rąstiniai nameliai Klijuotos medienos kons-trukcijų gamintojos „Jūrės medis“ generalinis direk-torius Donatas Veinšreide-ris savaitraščiui pasakojo, kaip produkcija pradėta tiekti į Tolimųjų Rytų šalis. Vos Lietuva įstojo į ES, lie-tuviškai medienai atsivėrė ir Japonijos rinka.

„Užpildėme paraiškas, dalyvavome konkursuose ir išvažiavome nieko ne-

Žengiant į rinką sunku rasti partnerių. Mažesnės kompanijos neturi eks-porto ir importo patirties arba jų atstovai nekalba angliškai.

„Yra mūsų veikla besi-dominčių bendrovių, bet bendrauti su didelėmis kompanijomis, turinčio-mis tarptautinės prekybos patirties, sudėtinga, nes norinčių su jomis bendra-darbiauti daug“, – apie konkurenciją kalbėjo D. Veinšreideris.

Juoda duona AfrikaiPrieš dešimtį metų Ro-kiškio bendrovė „Lašų duona“ nusitaikė tiesiai už Atlanto – į Kanadą. Ilgai-niui eksporto krypčių dau-gėjo, o viena siunta pasiekė net Afriką. Bendrovės eksporto vadybininkas Ša-rūnas Prapuolenis savai-traščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad paklaustas, kur veža produkciją, lengviau atsako, kur jos neveža. Lie-tuviški kepiniai keliauja ir į Australiją, ir į Braziliją.

„Gavau užklausų iš kelių šalių. Tik nelabai išsivysčiusių – Gambi-jos, Kongo, Siera Leonės. Duona domisi ten dirban-tys lietuviai. Suprantame, kad vietos gyventojai ne-valgys duonos, bandelių, bet aprūpiname ten išvy-kusius žmones“, – sakė Š. Prapuolenis.

Afrikoje įmonė bendra-darbiavo su lietuvių vers-lininkų šeima, tiekiančia maistą vietos viešbučiams, ambasadoms, kavinėms. Tiesioginis duonos kelias į Afriką nutrūko – apskai-čiuota, kad dėl brangios logistikos, nepigiai atsiei-nančio kepinių laikymo ir šaldymo išlaidų geriau ją gabenti iš Londono.

Paklaustas, kodėl ryž-tasi eksportuoti net pusę kepinių, įmonės genera-linis direktorius Zenonas Akramavičius sakė, kad užsienio rinkose vyrauja palanki verslui aplinka. Anot jo, Lietuvos rinka yra

»Ne visada konkuruoja pats produktas, kartais svarbesni yra ryšiai

»Ieškome tokių rinkų, kuriose dėl mentaliteto panašumo ar kitų dalykų galime turėti savo nišą

FAKTAI

LIETUVOS EKSpORTAS

• Į JAV eskportuojama 3 proc. lietuviškos produk-cijos, į Kiniją, Indiją ir Bra-ziliją – 1 proc.

• 65 proc. Lietuvos ga-mintojų tikisi, kad eks-porto mastas ir toliau augs

• Pastaraisiais mėnesiais sumažėjo medienos, tekstilės ir transporto eksportas

• Lietuvos pramonė eks-portuoja 60 proc. pro-dukcijos

monopolizuota, svetur ga-benti gaminius pelningiau.

„Užsienio šalyse tai-komi mažesni nei Lietu-voje reikalavimai. Sunku buvo įžengti į Brazilijos rinką, nes ši šalis ją labai gina. Pradėti bendradar-biauti su Kanada, JAV, Didžiąja Britanija nebuvo sudėtinga. Lietuvoje kyla triukšmas, institucijos šokdina gamybininkus, o ten viskas sprendžiama paprasčiau“, – vietinę ir užsienio rinką lygino Z. Akramavičius.

Gelbsti nuo šokoLietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ana-litikas Aleksandras Izgo-rodinas savaitraščiui sakė, kad lietuviškos produkci-jos skverbimasis į netradi-cines egzotiškas rinkas ga-lėtų būti priemonė siekiant

apsisaugoti nuo euro zonos problemų, darančių įtaką Lietuvos eksportui: 60 proc. produkcijos tiekiama ES šalims, o eksportas į be-sivystančias rinkas sudaro vos 1 proc.

„Jei Europa arba NVS patiria ekonominį šoką, jį junta ir Lietuvos gaminto-jai. Šiuo metu beisvystan-čių ir egzotinių rinkų dalis tokia maža, kad paklausos augimas ten nekompen-suotų praradimų Euro-poje arba NVS, – aiškino analitikas. – Euro zonos ekonomika šiemet augs, bet tik iki 0,5 proc., Rusi-jos ekonomikos augimas siekia 4 proc., o Kinijos, Indijos ir Brazilijos ge-rokai viršija 5 proc. Šiuo metu įmonės turi puikią galimybę plėsti veiklą tose teritorijose, naudotis kles-tinčiu vartojimu ir didinti

savo pajamas.“A. Izgorodino teigimu,

lietuviška produkcija už-sienio rinkose konkuren-cinga dėl gamybos sąnaudų ir produkto kainos. Tačiau eksportą į besivystančias rinkas kiek apsunkina atstumas ir transporto iš-laidos, lemiančios galutinę kainą.

„Azijos regione, Lotynų Amerikoje konkurencija yra gerokai didesnė. Ga-limybėmis bando pasi-naudoti ir kitų valstybių įmonės, – komentavo A. Izgorodinas. – Kad galėtų efektyviai eksportuoti, įmonės turi padaryti daug namų darbų: atlikti kul-tūrinius, rinkos tyrimus, išsiaiškinti, kaip laikosi ekonomika, kokios prekės yra perspektyviausios.“

LPK analitikas A. Izgo-rodinas sakė, kad eksporto rodikliai ir toliau augs. Tiesa, dėl nepakankamų investicijų ir problemų euro zonoje stebuklų tikė-tis nereikia – augimo tem-pas nebus spartus.

žinodami. Ten apie rinką sužinojome daugiau ir pamažu užsikabinome“, – sakė D. Veinšreideris.

„Pagrindinis barje-ras, trukdantis parduoti didesnį kiekį produkci-jos, yra sertifikatai. Pa-grindinei produkcijai jų neturime, todėl ja nepre-kiaujame. Eksportuojame rąstinius namus, jiems sertifikatų nereikia“, – pa-sakojo jis.

Lietuvos eksporto krypčių žemėlapyje ir Afrika,

ir Tolimieji Rytai. reuters

2,227MAŽMENINĖS PREKyBOS, IŠSKyRUS VARIKLINIų TRANSPORTO PRIEMONIų IR MOTOCIKLų DIDMENINę IR MAŽMENINę PREKyBĄ BEI REMONTĄ, ĮMONIų APyVARTA (BE PVM) 2012 M. BIRŽELIO MĖN. SUDARĖ 2,227 MLRD. LITų

Įdiegė savitarnos kasas■Lietuvoje degalinių tinkle „Lukoil Baltija“ pradėjo veikti pirmosios savitarnos kasos.

Jose klientai, negaišdami laiko eilėse, už degalus ga-lės atsiskaityti bet kuriuo pa-ros metu ir bet kokiu būdu – grynaisiais, mokėjimo ar

kuro kortelėmis. Šiuo metu savitarnos kasos įrengtos 4 Vilniaus degalinėse, o iki metų pabaigos jos turėtų veikti visose „Lukoil“ dega-linėse.

Savitarnos kasos leis su-mažinti degalinių valdymo sąnaudas. Tai pajus ir klien-tai, praneša degalinių tinklo atstovai.„Lukoil“ degalinėse pradeda veikti savitarnos kasos. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

26,2TIK SKAIČIAI

„FINASTA“ PROGNOzUOJA, KAD II KETVIRTĮ BVP AUGIMAS NEPERKOPS 3 PROC.3

ŠIEMET PER PIRMĄJĮ PUSMETĮ MAŽEIKIų MĖSINĖS PAJAMOS SIEKĖ 26, 2 MLN. LITų IR, PALyGINTI SU PRAĖJUSIų METų TUO PAČIU LAIKOTARPIU, PADIDĖJO 17 PROC.

Ribos importą■Remiantis naujausiais susitarimais muitų sąjun-goje tarp Rusijos, Baltarusi-jos ir Kazachstano, Lietuvos verslininkai, į Lietuvą gabenantys automobilius, darbo turėtų nepritrūkti.

„Iš Užsienio reikalų minis-terijos ir oficialiame muitų są-jungos puslapyje pateikiamų

duomenų matyti, kad muitai, kuriuos iki šiol Rusijos, Balta-rusijos, Kazachstano piliečiai turėdavo mokėti gabendami automobilius į savo šalį, tu-rėtų gerokai mažėti“, – mano „Autoplius.lt“ plėtros vado-vas Viktoras Daukšas. Pasak jo, dėl to Rusija greičiausiai ribos nenaudingą šalyje vei-kiančių gamyklų importą. Rusija gali riboti automobilių importą. scanpix

mlrd.



Lietuviška duona domisi ir Naujoji Zelandija. Fotodiena

%

mln.

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

1,34INTERNETO PREKyBOS MILŽINAS „AMAzON“ PER PIRMĄJĮ ŠIų METų PUSMETĮ SUMOKĖJO 1,34 MLN. DOLERIų (3,75 MLN. LITų) LOBISTAMS, GALINTIEMS DARyTI ĮTAKĄ PRIIMAMIEMS SPRENDIMAMS (ĮSTATyMAMS) VISAME PASAULyJE

Atidaro duomenų centrą■Rugpjūtį veiklą pra-dės antrasis „Baltnetos komunikacijų“ duomenų centras, į kurį bendrovė investavo 10 mln. litų.

Tai bus aukščiausios sau-gumo kategorijos duomenų centras Baltijos regione.Naujajame duomenų centre tilps daugiau nei 100 serverių

spintų, arba daugiau nei 4 400 serverių. Bus teikiamos įprastos – serverių spintų nuomos, serverių saugyklos, dedikuotų serverių ir kt. – bei plėtojamos sparčiai augan-čios vadinamosios debesų kompiuterijos paslaugos. Bendrovė 2009 m. pripažinta kaip greičiausiai augusi ITT rinkos bendrovė.

Rugpjūtį veiklą pradės „Baltnetos komunikacijų“ duomenų centras. Bendrovės nuotr.

TIK SKAIČIAI

70TIK SKAIČIAI

KOMPANIJA „FACEBOOK“ANTRĄJĮ 2012 FISKALINIų METų KETVIRTĮ PATyRĖ 157 MLN. DOLERIų (440 MLN. LITų) NUOSTOLIų157

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO UŽSAKyMU ATLIKTO TyRIMO DUOMENIMIS, ŠIUO METU 70 PROC. LIETUVOS GyVENTOJų NAUDOJASI KOMPIUTERIAIS, 68 PROC. – INTERNETU

Išmanusis elektroninių įrenginių žudikasNavigacija, fotoaparatas, kamera, modemas, diktofonas, žaidimų kompiuteris, MP3 grotuvas, radijas,

prožektorius ir dar daug tradicinių įrenginių telpa vos viename išmaniajame telefone. Prekybininkai žada, kad išmanusis greit perims ir piniginės funkcijas.


Tam, kad įkrau-tumėte 1983 metais pasiro-džiusį pirmąjį

mobilųjį telefoną „Moto-rola DynaTAC 8000X“ ir juo pusvalandį pakalbė-tumėte, reikėdavo skirti maždaug dešimt valandų. Pamažu telefonai tobu-lėjo, ėmė atlikti vis dau-giau kitiems prietaisams būdingų funkcijų. Vieni pirmųjų įrenginių, įsilie-jusių į mobiliuosius ir jau seniai tapusių įprastų, – pranešimų gavikliai, laikrodžiai, žadintuvai. Dabar, praėjus beveik 30 metų nuo pirmojo te-lefono išradimo, galime suskaičiuoti mažiausiai keliolika prietaisų, kurie integruoti į išmaniuosius telefonus.

Viskas vienameDauguma telefoninių įrenginių yra prastesnės kokybės nei tradiciniai jų atitikmenys, tačiau kai kurie įrengtieji tele-fonuose turėtų sėkmin-gai pakeisti pirmtakus. Pavyzdžiui, kai „Nokia“ šiemet pristatė net 41 megapikselio kamerą tu-rintį telefoną su „Nokia

PureView“ technologija, ko gero, nemažai varto-tojų vietoj geroms nuo-traukoms daryti skirto skaitmeninio fotoapa-rato ir telefono ateityje įsigis vieną „Nokia“ ir mėgausis ne tik gera nuo-traukų kokybe, tačiau ir patogumą – nuotraukas telefone galima išsaugoti nedideliu formatu ir grei-tai persiųsti elektroniniu paštu, MMS ar pasidalyti per socialinius tinklus. Tad kam dar reikalingas papildomas įrenginys, kaip skaitmeninis fotoa-paratas?

Dar viena funkcija, ku-rią turi kiekvienas išma-nusis, – garso įrašymas. Diktofonuose esančios garso įrašymo funkcijų galimybės, formatų gausa leidžia garsą įrašyti gero-kai kokybiškiau nei te-lefonu. Tačiau išmanusis turi pranašumų – pavyz-džiui, telefoninį pokalbį nenaudodami laisvų rankų įrangos galite įsi-rašyti vienu mygtuko pa-spaudimu neprijungę pa-pildomų laidų, be kurių diktofonu pokalbio neį-rašysite. O vėliau garsą telefone galėsite apdoroti specialiomis programė-lėmis. Pavyzdžiui, „An-droid“ operacinei siste-

mai tam sukurta „Sound Recorder“.

Kartkartėmis jau tenka sutikti ir Lietuvos žurnalistų, kurie vietoj diktofono į renginius nešasi tik išmaniuosius

telefonus ir sako esantys patenkinti garso kokybe.

Jungdamiesi prie in-terneto iš išmaniųjų jau retai pamąstome ir apie tai, kad dar visai neseniai norint tą patį padaryti

jungiantis iš asmeninio kompiuterio buvo reika-lingas modemas. Dabar viskas integruota.

Šių metų liepos pra-džioje pasaulyje pradėtas pardavinėti „Samsung

Galaxy Beam“ į išma-niųjų telefonų pasaulį atneša ir projektoriaus funkciją. „Samsung Galaxy Beam“ ant sie-nos projektuoja 50 colių vaizdą ir bus pravartus

norint su draugais pasi-dalyti kelionių nuotrau-komis ar kita informa-cija. Bent jau taip sako jo kūrėjai.

Grasina ir kompiuteriamsMobilieji telefonai pe-rima ir asmeninių ar nešiojamųjų kompiute-rių funkcijas. Manoma, kad šie metai gali būti pirmieji, kai išmaniųjų

vystančiosiose valstybėse milžiniškas išmaniųjų pranašumas, palyginti su kompiuteriais, – elek-tros energijos taupumas. Besivystančiosiose ša-lyse problema yra elek-tros stygius, o pakrauti net daugiausiai elektros energijos vartojantį iš-manųjį jos reikia daug mažiau nei kompiuteriui. Pridėjus gerokai žemesnę

»Kai kurie ekspertai teigia, kad kompiuterizacijos lygis besivystančiosiose valstybėse niekada nepasieks tokio, koks yra Vakaruose, nes didelę dalį kompiuterių pakeis išmanieji

FAKTAI

MOBILIEJI TELEFONAI

• Pirmasis mobilusis tele-fonas „Motorola DynaTAC 8000X“ pasirodė 1983 metais. „DynaTAC“ mode-lis buvo toks populiarus, kad bendrovė jį gamino iki 1993 metų

•Maždaug 1,2 mlrd. pa-saulio žmonių kasdien prisijungia prie interneto naudodamiesi išmaniai-siais telefonais

• Tikimasi, kad mobiliųjų telefonų atsiskaitymų rin-ka iki 2015 metų pasieks 670 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. litų) ir bus tris kartus didesnė negu dabartinė

išmaniųjų telefonų (ypač pigiausių modelių) kainą jie turi dar daugiau pra-našumų.

O interneto ryšį, rei-kalingą elektroniniam paštui pasitikrinti ar programėlėms atsisiųsti, besivystančių šalių gy-ventojai gali gauti nemo-kamai nuėję į kavines – europiniai kavinių tin-klai ten vis dažniau įdie-

gia belaidį internetą.

Ar pakeis korteles?Ateityje išmanieji te-lefonai gali pakeisti ir kreditines, lojalumo ar kitokias korteles. Maž-meninės prekybos tinklas „Wall–Mart“ ir „Target“ tyliai ir įtemptai dirba kurdami mobiliąsias mo-kėjimo sistemas, kurios leis išmaniuosiuose ne-šiotis beveik viską, kas telpa piniginėse. Tiesa, mobilusis vietoj kredi-tinės kortelės pasaulyje nėra naujiena ir dabar. Tokios programėlės, kaip „Google Wallet“, leidžia ne tik pirkinių sąrašą, bet ir kreditines ar lojalumo korteles, dovanų kuponus ir bilietus palikti namie ir mokėti vien mobiliuoju. Pirmiausia tokia sistema įdiegta Niujorke, vėliau turėtų pasiekti ir kitas šalis.

Lietuviškas „Google Wallet“ atitikmuo – mo-bilioji piniginė „Moki-pay“. Ji, be minėtų elektroninės piniginės pranašumų, leidžia nau-dotis ir elektroninio vie-šojo transporto bilieto ar miesto gido funkcijomis. Pernai „Mokipay“ buvo pripažinta Lietuvos metų gaminiu.

Panašių paslaugų jau siūlo ir didieji pasaulio bankai – „Barclays“ ir „JPmorgan Chase“.

„Forbes“ skaičiuoja, kad bendrai sudėjus mo-biliųjų telefonų atsiskai-

tymų rinka iki 2015 metų pasieks 670 mlrd. dolerių (1, 88 trln. litų) ir beveik tris kartus padidins da-bartinę, o atsiskaitymai naudojantis išmaniai-siais telefonais leis pre-kybininkams sukaupti dar daugiau informacijos apie pirkėjų įpročius ir pateikti daugiau naujų paslaugų bei prekių.

Kokybės dar trūkstaKad ir kaip viliotų mobi-liųjų telefonų reklamose rodomos naujovės, visų minėtų prietaisų išmanu-sis neatstos: „Samsung Galaxy Beam“ esantis projektorius greičiau bus laisvalaikio pramoga nei pagalbinis prietaisas per svarbias prezentacijas, o atskirai įsigytas MP3 grotuvas ar filmavimo ka-mera bus ilgaamžiškesni ir geriau atitiks poreikius. Be to, didelis trūkumas – išmaniųjų baterijos: jei visomis išmaniajame te-lefone esančiomis funk-cijomis pasinaudotumėte tą pačią dieną, vargu ar telefono baterija atlaikytų ilgiau nei pusdienį.

Tačiau pažvelgus į au-gančią konkurenciją iš-maniųjų telefonų rinkoje ir tai, kokiu greičiu ben-drovės tobulina telefonus ar kuria ne ką mažiau išmanias programėles, netolimoje ateityje galime tikėtis geresnės įrenginių kokybės.

Ką gali žinoti, gal po penkerių metų telefone esančio projektoriaus puikiai pakaks ir per da-lykinius susitikimus, o po susitikimo naudodamiesi tuo pačiu išmaniuoju tele-fonu galėsite atsiskaityti už pirkinius ir parduotu-vėje.

telefonų bus parduota daugiau negu asmeninių kompiuterių.

Kai kurie ekspertai teigia, kad kompiuteri-zacijos lygis besivystan-čiose valstybėse niekada nepasieks tokio, koks dabar yra Vakaruose, nes didelę dalį kompiuterių pakeis išmanieji. „The Guardian“ tam pateikia rimtų argumentų: besi-

%

pirmasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“ jau beveik neprimena dabartinių išmaniųjų. scanpix

Uždirbo rekordinį pelną■Viena didžiausių pasau-lyje išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung Electronics“ pranešė apie rekordinį pelną, gautą antrąjį 2012 m. ketvirtį.

Per tris mėnesius kompa-nija uždirbo 4,53 mlrd. JAV dolerių (12, 6 mlrd. litų). Pa-lyginti su tuo pačiu praėjusių

metų laikotarpiu, ketvirtinis „Samsung“ pelnas išaugo 38 proc. Pelno augimą nurodytu laikotarpiu daugiausia lėmė išmaniųjų telefonų „Galaxy“ pardavimas. Naujasis mode-lis „Galaxy SIII“ rinkoje pa-sirodė šį ketvirtį. Padalinys, gaminantis išmaniuosius telefonus, uždirbo 60 proc. kompanijos operacinio pelno.

„Samsung Electronics“ 2012 antrą ketvirtį uždirbo 4, 53 mlrd. JAV dolerių. scanpix

»Tokios programėlės, kaip „Google wallet“, leidžia ne tik pirkinių sąrašą, bet ir kreditines korteles, lojalumo korteles, dovanų kuponus ar bilietus palikti namie ir sumokėti vien mobiliuoju

mln.



mln.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 272012 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 d.


DINA [email protected]

Žmonėms reikia ne nuolaidų Susitikti pasikalbėti apie verslą „Krasta Auto“, oficialios BMW ir „Mini“ automobilių atstovės Lietuvoje, generalinė

direktorė Asta Bagdonavičienė sutiko greitai. Tiesa, pokalbio laiką keitėme kelis kartus – vis kliudė reikalai.

»Mažoje įmonėje užkrėsti žmones idėjomis, entuziazmu nėra sunku, gali su kiekvienu pasikalbėti. Kai kolektyvas auga, įvesti pokyčių tampa sunkiau

Tai nieko keista. Susitikimo iš-vakarėse buvo išplatinta ži-

nia, kad „Krasta Auto“ ir „BMW Group“ prisidės prie Lietuvos pirminin-kavimo Europos Sąjungai (ES) ir padės organizuoti įvairius ES Tarybos ren-ginius Lietuvoje. „No-rėjome padėti stiprinti Lietuvos įvaizdį, todėl ir atsiliepėme į Užsienio reikalų ministerijos pa-skelbtą kvietimą tapti partneriais“, – atskleidė A. Bagdonavičienė. „Krasta auto“ ir tarptau-tinė automobilių gamin-tojų grupė specialiai šia proga paskolins apie 180 naujų prabangių automo-bilių.

Svarbu klientasAutomobilių versle A. Bagdonavičienė dirba seniai. Taip seniai, kad klausimas, ar nesijaučia svetima vyriškoje srityje, yra šiek tiek pabodęs ir kelia juoką. „Išmanyti apie automobilius nėra vien vyriškas dalykas. Ži-noma, servise beveik 100 proc. dirba vyrų, tačiau šiame versle nepaprastai svarbūs žmoniškieji da-lykai, taigi padaryti taip, kad klientas jaustųsi čia jaukiai ir maloniai, itin svarbu. Kliento nedo-mina, kiek mes turime strategijų ir kiek ren-giame susirinkimų, jis ateina į saloną ir iš karto jaučia, ar įmonėje viskas gerai. Jis mato, kaip su juo kalbama, ar svarbūs jo poreikiai. Tai nesusiję su lytimi“, – aiškino vers-lininkė.

Tiesa, susidurti nuos-taba, kai apie automo-bilius klientams tenka kalbėtis su moterimi, A. Bagdonavičienei teko. „Tai pajutau ne pati, tačiau teko girdėti. Pa-vyzdžiui, ateina vyrai pasikonsultuoti dėl kro-vininių automobilių, juos pasitinka mergina. Kai paprašo pakviesti „ką nors, su kuo galima pasi-kalbėti“, labai nustemba, kad mergina pasako, jog galima kalbėtis su ja, ir

ruose moterys yra akty-vesnės ir dažniau eina vadovaujamas pareigas. Iš tikrųjų bendruose susi-rinkimuose, renginiuose būna dailiosios lyties ats-tovių, tačiau dažniausiai jos būna „antro lygio“ – ne generalinės vadovės, o pardavimo, rinkodaros vadovės ir t. t.“, – dalijosi

patirtimi A. Bagdonavi-čienė.

Reikia ne nuolaidųPasak A. Bagdonavičie-nės, kad galėtum būti geras vadovas, būtina tu-rėti stiprią, gerą ir susty-guotą komandą. „Svarbu, kad žmonės turėtų ben-drą tikslą ir jo siektų. Au-gant kolektyvui tai ypač svarbu. Mažoje įmonėje užkrėsti žmones idėjo-mis, entuziazmu nėra sunku, gali su kiekvienu pasikalbėti. Tačiau kai kolektyvas auga, atsi-randa struktūra, skyriai,

filialai, įvesti pokyčių tampa sunkiau“, – aiš-kino „Krasta Auto“ gene-

ralinė direktorė.Jos nuomone, geram

vadovui dera nepamiršti,

kad pavaldiniai neretai tik deklaruoja mėgstan-tys, jog viskas būtų nuro-dyta nuo A iki Z. „Reikia skatinti darbuotojus įsi-traukti į darbų procesą patiems, prisidėti prie kūrybos. Pavyzdžiui, mes diegėme naujus standar-tus ir prašėme darbuotojų aprašyti, kokie jie turėtų būti. Galėjome pasisam-dyti konsultantus, kurie būtų surašę tą patį, tačiau rezultatas nebūtų buvęs toks efektyvus“, – aiškino A. Bagdonavičienė.

Be to, pasak „Krasta Auto“ vadovės, įmonės neretai susikoncentruoja ne į tai, ko nori klientai, o į tai, ką daro jų kon-kurentai. Stebėti rinką ir aplinką, matyti, kas vyksta, yra normalu, ta-čiau pamiršti svarbiau-sio – kliento nederėtų. „Reikia galvoti, kaip patenkinti jo poreikius. Kol kas mums tai sekasi, tačiau dar negaliu pasi-girti, kad pirmaujame visose srityse“, – atviravo verslininkė. Anot A. Bag-donavičienės, bandydami prisivilioti klientus nuo-laidomis verslininkai ne visada pagalvoja, kad nuolaida nėra svarbiau-sias veiksnys, padedan-tis pasirinkti. „Kartais, žinoma, kainos aspektas svarbus, tačiau dažniau-siai kiti dalykai lemia, kodėl klientas priima vie-nokį ar kitokį sprendimą. Svarbiausia gilintis į kliento poreikius“, – pa-brėžė pašnekovė.

pirkti naujų neskatinaLietuvoje naujų automo-bilių pardavėjams rojumi dar nekvepia. Statistika rodo, kad iš dešimties naujų automobiliu de-vyni parduodami ne privatiems asmenims, o įmonėms. A. Bagdona-vičienė į tokius skaičius numoja ranka. Tai, kad naują automobilį perka įmonė, dar nereiškia, kad būtent įmonė jį ir nau-dos. „Kartais transporto priemonė registruojama įmonės vardu, o važinėja ja pats verslininkas. Kar-tais automobilis tampa motyvacine priemone darbuotojui – faktiškai jis priklauso įmonei, o prak-tiškai – darbuotojas jį naudoja ir asmeniniams, ir darbo tikslams“, – var-dijo moteris.

Žvelgdama į naujų au-tomobilių rinką Lietuvoje A. Bagdonavičienė tikino pastebinti teigiamų ten-dencijų. „Jei žvelgtume į keliolikos metų istoriją, pirmasis didelis lūžis buvo atsiradusi išperka-

kėtų žmonėms užkrauti dar vieną mokestį ir nieko neduoti mainais“, – stebėjosi verslininkė.

Mėgsta baltarusiaiA. Bagdonavičienė skai-čiavo, kad kol kas „Krasta Auto“ nepasiekė iki kri-zės buvusių rodiklių – tam greičiausiai pri-reiks dar kelerių metų. „Kol kas esame pasiekę maždaug 2006 metų lygį. Nesitikime didelio smu-kimo žvelgdami į ateitį, kuriai prognozuojama antra krizės banga, ta-čiau tokios kalbos verslui nepadeda“, – tikino pa-šnekovė.

„Krasta Auto“ automo-bilių salonai nesulaukia ir į Lietuvą apsirūpinti

dar atsako į visus klau-simus. Įprastai po kokių trijų klausimų ir atsa-kymų nuostaba dingsta“, – pasakojo „Krasta Auto“ vadovė.

Vis dėlto „BMW Group“ kitų šalių atsto-vybėse moterų vadovių nėra daug. „Tai keista, nes manoma, kad Vaka-

mosios nuomos galimybė. Tiesa, Estijoje ši naujovė prigijo iš karto, o Lietu-voje jai buvo sunku įgyti patikėjimą“, – pasakojo „Krasta Auto“ generalinė direktorė. Pašnekovės nuomone, tai viena iš priežasčių, kodėl Estijoje parduodama daugiau naujų mašinų ir auto-mobilių parkas yra gero-kai naujesnis. Itin senas Lietuvos automobilių parkas – didžiulė šalies problema. Automobilių mokestis nebūtų padėjęs jos išspręsti.

Valstybė šiandien ne-skatina pirkti naujesnių automobilių. „Priemonių, skatinančių tai daryti, ti-krai galėtų būti, tačiau kol kas kalbama, kad rei-

naujomis mašinomis užsukančių Rusijos pi-liečių. O štai baltarusių netrūksta. A. Bagdonavi-čienė pasakojo, kad praė-jusiais metais, kai balta-rusiai skubėjo apsipirkti iki liepos 1 dienos, nuo kurios gerokai išaugo importo mokesčiai, buvo šluojama viskas iš eilės. „Praėjusių metų pirmąjį pusmetį vyko didelis au-gimas“, – sakė moteris. Šie metai gerokai ra-mesni, tačiau valstybės kaimynės piliečiai sa-lone dažni svečiai: „Jie mėgsta čia atvažiuoti. Pavyzdžiui, šeštadienį servise visuomet būna baltarusių – jie keliauja į čia pat esantį „Akropolį“, o mašiną palieka mūsų servise.“

Paklausta, ar tikisi po-kyčių ir slaviškų kraštų piliečių antplūdžio, kai bus patvirtinti mažesni muito mokesčiai NVO šalių muitų sąjungoje, A.

Bagdonavičienė papurtė galvą: „Nemanau, kad augimas bus didelis ir pa-dėtis smarkiai pasikeis.“

Golfo pamokos vaikamsAutomobiliai ir jų par-davimas nėra vienintelis „Krasta Auto“ rūpestis. Rudenį įmonė su Lie-tuvos golfo federacija mokyklose inicijuos pro-jektą „BMW Golfsport“. Jo tikslas – leisti ne vie-nos šalies mokyklos ug-dytiniams pajusti, koks žaidimas yra golfas, ir galbūt siekti profesionalo karjeros.

Norą turėti savo patal-pose įrengtus golfo „lau-kus“ pareiškė daugiau nei 100 mokyklų. „Visose jose ir įrengsime, – žadėjo A.

Bagdonavičienė. – Rudenį pradėsime trenerių mo-kymus, pateiksime me-todikas, kaip kūrybingai pažindinti vaiką su golfu. Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija įtrauks šį sportą į ugdymo planus, tai bus pamokos dalis, jei ne – vaikai galės rinktis kaip būrelį.“

Verslininkė, laisvu laiku golfą žaidžianti su sūnumi, neslėpė, kad šiam projektui „Krasta Auto“ žada gražią ateitį. „Kalbama, kad golfas bus įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Kas žino, galbūt mūsų inici-atyva padės užauginti ne vieną profesionalą ir bū-simą olimpietį“, – pasva-jojo moteris.

CV Asta Bagdonavičienė

Gimė 1972 m. birželio 29 d.

1990–1995 m. Vilniaus universitete įgijo Gamybos ekonomikos ir valdymo specia-listės diplomą

1992–1993 m. studijavo Vo-kietijos Eichšteto universitete

1993–1996 m. dirbo bendrovės „Urdžia“ importo vadybininke

1996–2001 m. dirbo „Krasta Auto“ BMW importo ir parda-vimo vadybininke

2001–2004 m. dirbo „Auto-modus“ komercijos direktore

2004 m. tapo „Autobrava“ direktore, nuo 2007 m. yra „Krasta Auto“ generalinė direktorė ir „Modus“ grupės valdybos narė

A. Bagdonavičienei automobilis – ne tik transporto priemonė, bet ir savotiška repeticijų salė, mat dainuojančia verslininke vadinta moteris mėgsta dainuoti vairuodama. ruslano kondratjevo nuotr.

»Kartais, žinoma, kainos aspektas svarbus, tačiau dažniausiai kiti dalykai lemia, kodėl klientas priima vienokį ar kitokį sprendimą. Svarbiausia gilintis į kliento poreikius

FAKTAI

„KRASTA AUTO“

• Įmonė įkurta 1993 m.

• yra oficiali BMW ir „Mini“ automobilių ats-tovė Lietuvoje

• „Krasta Auto“ turi fi-lialus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

• Įmonėje dirba 176 dar-buotojai

• Įmonės apyvarta siekia 115 mln. litų per metus

Verslininkė atviravo, kad apsispręsti, pirkti ar nepirkti BMw automobilį, klientui geriausiai padeda bandomasis važiavimas, jis neretai tampa galutiniu argumentu. ruslano kondratjevo nuotr.

»priemonių, skatinančių atsinaujinti, tikrai galėtų būti, tačiau kol kas kalbama, kad reikėtų žmonėms užkrauti dar vieną mokestį ir nieko neduoti mainais

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Europos problemoms vėl išlindus į avansceną, akcijų biržose kainos pradėjo sparčiai kristi.

Lekia žemyn net griūdamos.

N. Treigys: Realus bankrotas būtų duobės dugnas, nuo kurio Europa atsispirtų ir vėl pradėtų kilti.ruslano kondratjevo nuotr.

Nei pakarta, nei paleista

■Baimė dėl euro zonos likimo nedingo. Ji labai stipri. O žibalo į ugnį mėgsta įpilti įvairūs guru ir žymūs investuotojai. Labai įdomus reiškinys: kuo stipresni ir didesni akcijų kainų pokyčiai pietuose, tuo daugiau „apokalipsės pranašų“ išlenda į eterį.

Visiškai ignoruoti to-kių pranešimų negalima. Juos skelbia gana pragma-tiški investuotojai, tokie kaip Warrenas Buffettas, Marcas Faberis, Jacobas Wallenbergas ir kiti. Pa-grindinė žinučių tema: viskas blogai, pasiruoš-kime dar blogesniems lai-kams. Nieko nauja ir jau girdėta ne kartą.

Kyla klausimas, ar jų pranešimai atspindi re-alią padėtį, ar pranešėjų norus ir lūkesčius. Ži-noma, niekam nepatinka, kai krinta akcijų kainos, mažėja portfelio vertė. Ta-čiau visi žinome, kad svy-ravimai rinkose vyksta dažnai ir yra dideli. Ne

pirma tokia krizė jau iš-gyventa, greičiausiai ir ne paskutinė.

Žinoma, niekas negali nuspėti ateities. Nei trum-palaikės, nei, tuo labiau, ilgalaikės. Todėl stebint žymių investuotojų pasi-sakymus šiek tiek keistai atrodo bandymas nuspėti, kas bus rytoj. Keistai at-rodo, kad savo ilgalaikėse investavimo strategijose jie kainų kritimus išnau-doja siekdami portfelius prisipildyti atpigusių ak-cijų. Juk jie nespekuliuoja akcijomis, jų nepardavi-nėja be reikalo arba visiš-kai nepardavinėja. Visi bafetai perka verslus. Ir labai džiaugiasi, kai gali nusipirkti didelę verslo dalį už labai mažą kainą.

Pats W. Buffettas ne kartą yra sakęs, kad jam geriau, kai akcijų kai-nos krinta. Blogai, kai jos kyla. Knygose apie šį žmogų ir jo paties laiš-kuose investuotojams toks teiginys pagrindžiamas.

Dabar gali pasklisti sąmokslo teorijų smarvė. Tačiau kas galėtų pa-neigti, kad tokie investuo-

tojai nepraleidžia progos pasinaudoti savo žodžio galia. Visos investavimo strategijos yra paremtos geriausių pasaulio inves-tuotojų sekimu, sukurti investicijų fondai („Guru ETF“ ir panašūs), kar-tojantys investuotojų veiksmus. Gali susidaryti didelė jėga, daranti įtaką kainoms.

Atkreipkime dėmesį dar ir į tai, kad investuoto-jai lėšas, gautas iš akcijų, permeta į vyriausybės obligacijas (VVP). JAV ir Vokietijos VVP paja-mingumas toliau sparčiai krinta, o Vokietijoje ne kartą fiksuotas neigiamas pajamingumas. Tai tik rodo augantį investuotojų nerimą. Ne be reikalo šie laikai investuotojų yra vadinami obligacijų lai-kais. Vis dėlto ne visus investuotojus tenkina ma-žėjantis pajamingumas. Dabar aukštesnį pajamin-gumą gali pažadėti žaliavų rinka ir kristi nustojusios akcijos. Ypač žemės ūkio produktai. Jau rašėme, kad investavimas į žemės ūkio produktus gali būti itin patrauklus. Panašu, kad klimato sąlygos derlių paveikė investuotojų nau-dai. Yra ir kitas dalykas, kurio negalima ignoruoti. Euro zonos griuvimas vis dar iškeltas į pirmą „dar-botvarkės“ vietą. Šiame kontekste VVP pajamin-gumas, svyruojantis maž-daug 1–2 proc., gali pasiro-dyti itin patrauklus.

Šiandien teisūs yra tie, kurie teigė, kad reikėjo leisti Graikijai bankru-tuoti, paleisti iš euro zo-nos ir sudaryti galimybę pradėti tvarkytis iš naujo. Šiandien nei pakarto, nei paleisto padėtis, kai Grai-kija su Ispanija yra fallito de facto, užtęs neramumus rinkose, jei tik užteks kan-trybės. Realus bankrotas būtų duobės dugnas, nuo kurio Europa atsispirtų ir vėl pradėtų kilti. Šiuo metu drumsčiamas van-duo, klimpstama į dum-blą, o dugno nematyti. Laikas bėga. Todėl ir žy-miausi pasaulio investuo-tojai pradeda nerimauti.

»šiandien teisūs tie, kurie teigė, kad reikėjo leisti Graikijai bankrutuoti, pa-leisti iš euro zonos ir sudaryti galimybę pradėti tvarkytis iš naujo

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas



Akcija

„City service“ (CTs1L)

–

–

–

–

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

pokytis

–1,09%

–

–

–

–

Apyvarta

126,70 eur

–

–

–

–

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, liepos 20–26 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitępokytis

+3,12%

+1,60%

+0,39%

+0,15%

–

Apyvarta

16,50 eur

820,80 eur

258,00 eur

1003,50 eur

–

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, liepos 20–26 d. duomenys

Akcija

Lietuvos jūrų laivininkystė (LjL1L)

Lietuvos dujos (Ldj1L)

ivalda (ivL1L)

Teo LT (Teo1L)

–

Pingantis euras ir duoda, ir atima


Dėl euro krizės vis labiau svaro ir dolerio atžvilgiu smunkantis euras

Lietuvoje turi dvi medalio puses: pirmoji lemia gerėsiantį eksportą

ir yra patraukli dėl santykinai didesnių emigrantų perlaidų,

o antroji neigiamai veikia importuojamų žaliavų kainas,

teigia verslininkai ir specialistai.

Statistikos depar-tamento duome-nimis, Lietuvos bendrovės pernai

daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 25,5 ir 34,3 proc.).

Maždaug į trisdešimt šalių, daugiausia – trąšas, eksportuojančios bendro-vės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dasti-kas, kalbėdamas apie euro atžvilgiu kylantį dolerio kursą, optimizmo nerodė. „Daugiausia mums atsi-skaito doleriais, o eurais tik apie 10 proc. Žaliavas taip pat perkame doleriais, todėl sunku pasakyti, kaip tai atsilieps, greičiausiai labai nežymiai“, – sakė jis.

Naujų eksporto rinkų ieškanti bendrovė „Švytu-rys-Utenos alus“, pernai

daugiausia eksportavusi į Rusiją, Airiją, Angliją, Norvegiją, Lenkiją bei JAV, tikisi, kad susilpnė-jęs euras bendrovei bus naudingas prekiaujant už Europos ribų.

„Tie, kas eksportuoja į euro zonos šalis, nepajus jokio skirtumo, o tokiose šalyse kaip Kinija, Ru-sija ar Amerika mes vie-nareikšmiškai išlošime, – prognozėmis dalijosi bendrovės generalinis direktorius Rolandas Vir-šilas. – Jeigu stiprėja va-liutos, kuria atsiskaitoma už mūsų prekes, kursas, didėja ir mūsų pajamos.“

papildys emigrantaiPasak Lietuvos finansų maklerių asociacijos pre-zidento Mariaus Dubniko, dolerio atžvilgiu susilpnė-jęs euras bus naudingas turint omenyje, kad viena pagrindinių mūsų preky-bos partnerių yra Rusija.

„Pernai pasiekėme re-kordinį eksporto lygį, o šiemet augimas sustojo. Tai natūralu, – komentavo M. Dubnikas. – Silpnėjant eurui mes išlošiame, nes eksportas į ne ES šalis tampa patrauklesnis ir palaiko mūsų eksporto lygį.“

Pašnekovas pridūrė, kad su valiutų pokyčiais susijusi dar viena gera

žinia Lietuvos ekonomi-kai – iki aukščiausio lygio nuo 2008-ųjų šiemet pa-brango svaras. Mat emi-grantų iš Didžiosios Bri-tanijos perlaidos sudaro nemažą dalį mūsų Ben-

drojo vidaus produkto, o pakilęs svaro kursas euro atžvilgiu reiškia, kad emigrantų persiųsti pini-gai Lietuvoje turės santy-kinai didesnę perkamąją galią.

Daugiau smukti neturėtųKalbėdama apie euro kurso kritimo pasekmes mūsų šalies verslui „Danske“ banko anali-tikė Violeta Klyvienė svarstė, kad Lietuvos

ekonomika vargu ar pa-jus reikšmingesnių tei-giamų ar neigiamų euro smukimo pasekmių, mat dėl euro kurso svyravimų pabrangs žaliavų impor-tas iš ne euro zonos šalių

– nuo jų esame labai pri-klausomi. Ar Lietuvos eksportuotojai sugebės uždirbti, pasak analiti-kės, priklausys nuo kon-kurencijos.

„Viskas priklausys nuo to, kaip mūsų eks-portuotojai konkuruos užsienyje – kainomis ar kokybe. Jei kainomis, tai bus privalumas, o jei kokybe, didesnės įtakos nepajusime“, – progno-zavo ji.

Paklausta, ar galime tikėtis dar didesnio euro kritimo dolerio atžvil-giu, pašnekovė atsakė, kad, remiantis „Dankse“ banko prognozėmis, di-desnių pokyčių sulaukti neturėtume, mat dolerio kursas netrukus gali pra-dėti silpti.

„Vertindami JAV ir euro zonos ekonomikos būklę žymesnio blogėjimo euro zonoje nesitikime – teigė V. Klyvienė. – To-kias tendencijas lems ne tik Europos ekonominė padėtis, bet ir tai, kad JAV ekonomika gali būti ka-muojama didesnių struk-tūrinių problemų – skolų, deficito padidėjimo ir nei-giamo išorinės paklausos poveikio.“

Artimiausiu metu esą didesnę įtaką pasaulio

ekonomikai darys ne fun-damentalūs ekonominiai veiksniai, o trumpalai-kiai įvykiai. Čia pašne-kovė prisiminė Graikijos premjero pareiškimą, kad šalis greičiausiai nevyk-dys fiskalinių įsipareigo-jimų, ar Ispanijos regionų pasakymus dėl gerokai pablogėjusios padėties. Į šiuos pranešimus staigiai sureagavo finansų rinkos ir pasimatė valiutų kurso pokyčiai.

Augimui kenkiaM. Dubnikas dabartinį euro kritimą daugiausia sieja ne tik su euro krize, bet ir su Mastrichto kri-terijus viršijančiomis valstybių skolomis, kurios vis labiau silpnina pasi-tikėjimą bendra Europos valiuta. O JAV, priešingai nei Europa, iki šiol gana sėkmingai tvarkėsi su pa-grindiniais ekonomikos iššūkiais.

„JAV šios krizės žaiz-das, atsiradusias, kai iškilo problemų nekilno-jamojo turto rinkoje, jau daugmaž išsigydė. Aišku, šalis dar susiduria su nedarbu ir kitais sunku-mais, bet jos ekonomika sutvirtėjo“, – aiškino pa-šnekovas.

M. Dubnikas pridūrė, kad dolerio patrauklumą euro bei kitų valiutų at-žvilgiu palaiko ir tai, jog doleris – rezervinė valiuta.

„Reikia turėti ome-nyje, kad ir pačiai Ame-rikai yra nepalanku, kad jų valiuta brangsta kitų valiutų atžvilgiu, nes tai galiausiai smogs šalies eksportui, o tai lėtins prekybą ir ekonomiką“, – sakė M. Dubnikas.

Didžiosios JAV bendro-vės, savo veiklą vykdan-čios kitose šalyse, ypač Europoje, taip pat jau prabilo apie prastesnius lūkesčius – krizės metu gerais finansiniais rezul-tatais džiuginęs greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“ praėju-sią savaitę pranešė apie mažesnį nei tikėtasi an-trojo šių metų ketvirčio pelną. Tai bendrovė sieja su prastėjančia pasaulio ekonomika ir dolerio pa-kilimu kitų valiutų atžvil-giu, mat du trečdalius vei-klos ji vykdo už JAV ribų. Apie panašias tendenci-jas neseniai prakalbo ir „Coca-Cola“.

FAKTAI

VALIUTų KURSAI

•Užpraėjusią savaitę euro kursas jenos atžvil-giu sumenko iki rekordi-nio lygio nuo 2000 metų lapkričio, o dolerio atžvil-giu – labiausiai per dvejus metus

• Šių metų liepą svaro kursas euro atžvilgiu pa-brango iki aukščiausio lygio nuo 2008-ųjų lap-kričio

• Tyrimai rodo, kad eko-nominių priežasčių nu-lemti valiutų kurso svyra-vimai dažniausiai visiškai matomi tampa tik praėjus 12 ar 24 mėnesiams

Iš euro kurso svyravimų daugiausia turėtų išlošti Lietuvos eksportuotojai. scanpix

»Tie, kas eksportuoja į euro zonos šalis, nepajus jokio skirtumo, o tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija ar Amerika mes vienareikšmiškai išlošime

»padidėjęs svaro kursas euro atžvilgiu reiškia, kad emigrantų persiųsti pinigai Lietuvoje turės santykinai didesnę perkamąją galią

Paskutinis puslapis 31

■Ežerų krašte besilan-kantys poilsiautojai jau gali iškylauti „Utenos“ poilsio zonose, kuriose įrengti iš perdirbto plastiko pagaminti lauko baldai ir modernios kepsninės.

Poilsio zonas prie po-ilsiautojų pamėgtų ežerų

Iš viso liepą įrengtos ketu-rios modernios „Utenos“ po-ilsio zonos: Molėtuose prie Pastovio ežero, Utenoje prie Balčio ežero, Dusetose prie Sartų ir Ignalinoje prie Gavio ežero. Kiekvienoje iš jų poil-siautojai ras stalus su suolais ir modernią kepsninę.

„Įrengdami pirmąsias po-

„Utenos“ poilsio zonoms įrengti aludariai iš viso skyrė beveik 57 tūkst. litų. igno jurkyno nuotr.

Iš perdirbtų žaliavų įrengė poilsio zonasilsio zonas su moderniais po-ilsiautojams skirtais daiktais iš perdirbto plastiko siekėme parodyti žmonėms, kad atliekų rūšiavimas yra nepa-prastai naudingas. Jis suku-ria ciklą: išmesti daiktai gali būti panaudoti dar kartą, kai yra perdirbami ir atgimsta nauju pavidalu. Tuo Ežerų krašto poilsiautojai jau gali įsitikinti patys: modernios „Utenos“ poilsio zonos yra mūsų padėka jiems už tai, kad neteršia gamtos, su-tvarko poilsiavietes po iškylų ir nuoširdžiai rūpinasi ežerų kraštu“, – sako bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ge-neralinis direktorius Rolan-das Viršilas.

Aktyvius aplinkosaugos projektus bendrovė vykdo jau aštuonerius metus: tvarko ežerų pakrantes, po-puliariausius paplūdimius aprūpino kokybiškomis po-ilsio priemonėmis, o nuo 2010-ųjų pradėjo vykdyti Ekostotelių projektą ir ragina žmones būti sąmoningus ir surinkti bei išmesti po iškylų gamtoje likusias šiukšles.

„Utenos“ poilsio zonoms įrengti aludariai iš viso skyrė beveik 57 tūkst. litų, o ben-dra ežerų krašto projekto vertė sudaro daugiau nei 200 000 litų. Ekostotelių projektą planuojama tęsti ir kitais metais, tad modernių poilsio zonų ežerų krašte ateityje daugės.

Ekostotelės, kuriose po-ilsiautojai gali surūšiuoti

Olimpiečiams – papildomas prizinis fondas

Keturių Lietuvos sporto šakų – imtynių, bokso, dziudo ir šiuolaikinės penkiakovės – atstovai Londono olimpiadoje buvo papildomai motyvuoti.Viešbutis „Air

Inn Vilnius“ įsteigė 260 tūkst. litų ver-

tės prizinį fondą ir para-gino kitus šalies versli-ninkus taip pat paremti olimpiečius. „Air Inn Vilniaus“ direktorė Lina Krištopaitytė ir keturių minėtų sporto šakų fede-racijų vadovai trečiadienį pasirašė ilgalaikio ben-dradarbiavimo sutartį, pagal kurią prizinę vietą iškovoję sportininkai bus apdovanoti solidžiomis pi-niginėmis premijomis.

Už olimpinį auksą skirta 30 tūkst. litų, sida-brą – 20 tūkst. litų, o bron-zos medalį iškovojusiam atletui atiteks 10 tūkst. litų. „Tai bus papildoma paskata siekti aukščiausių rezultatų ir garsinti Lietu-vos vardą“, – teigė L. Kriš-topaitytė.

Bokso federacijos pre-zidentas Darius Šaluga džiaugėsi, kad verslo at-

stovai parodė dėmesį ir parėmė ne krepšinį ar futbolą, o mažiau populia-rias sporto šakas. „Boksi-ninkai laimėjimais nenu-sileidžia krepšininkams, tačiau ši sporto šaka nėra tokia populiari ir žinoma. Tikimės, kad viešbučio pa-vyzdžiu seks ir kiti versli-ninkai“, – sakė jis.

Olimpiadoje dalyvaus du boksininkai – Egidijus Kavaliauskas ir Evaldas Petrauskas. Iš jų pasiro-dymo Londono žaidynėse tikimasi bent vieno me-dalio. Lietuvos dziudo fe-deracijos viceprezidentas Rimas Romutis Čepelio-nis tikino, kad iniciatyva paremti ne pačių populia-riausių sporto šakų atsto-vus maloniai nustebino. „Mūsų nelepina tokiais pasiūlymais, todėl iš pra-

džių net nepatikėjome, – juokėsi jis. – Jei viešbutis gali paremti mūsų sporti-ninkus, tai padaryti gali ir kitos bendrovės.“

Anot R. Čepelionio, Londone „iššauti“ gali Marius Paškevičius. Šiam sportininkui tai bus antra olimpiada. Daug vilčių dedama ir į Karolį Baužą. „Pasistengsime šį prizinį fondą sumažinti“, – žadėjo jis.

Lietuvos imtynių fede-racijos prezidentas Darius Čepauskas tikino, kad toks ilgalaikis verslo ir sporto bendradarbiavimas – sektinas pavyzdys.

Šiuolaikinės penkiako-vės federacijos preziden-tas Viktoras Majauskas pabrėžė, kad sportininkai į olimpiadą vyksta pir-miausia ginti Lietuvos Viešbutis „Air Inn Vilnius“ įsteigė 260 tūkst. litų vertės prizinį fondą olimpiečiams. ruslano kondratjevo nuotr.

garbės, o ne dėl pinigų. „Vis dėlto papildomas pri-zinis fondas suteiks spor-tininkams stimulą siekti medalių“, – sakė jis.


Iš penkiakovininkų realiausia kandidatė iš-kovoti medalį yra Laura Asadauskaitė. Be jos šioje sporto šakoje varžysis

Gintarė Venčkauskaitė ir Justinas Kinderis.

XXX vasaros olimpi-nėse žaidynėse Lietuvai atstovauja 63 atletai – 24 moterys ir 39 vyrai. Jė-gas jie išmėgins 14 sporto šakų. Gausiausia – lengvo-sios atletikos delegacija, ją sudaro 20 sportininkų.

ir nemokamai palikti po iškylos likusias šiukšles, iki pat rugsėjo veikia Utenos, Molėtų, Ignalinos ir zarasų rajonuose. Daugiau infor-macijos apie ežerų krašto ekologinę programą, vietas, kur stovi Ekostotelės ir kur šią vasarą įrengtos „Ute-nos“ poilsio zonos, rasite svetainėje www.ezeru-kras-tas.lt.

įkūrė jau trečius metus iš eilės ekologinę programą ežerų krašte vykdanti „Ute-nos alaus“ darykla. Šiemet ji ragina poilsiautojus ne tik pasirūpinti po iškylos likusio-mis šiukšlėmis ir nepalikti jų gamtoje, bet ir išrūšiuoti jas Ekostotelėse – 10 specialių šiukšlių rūšiavimo centrų. „Utenos“ poilsio zona Dusetose. igno jurkyno nuotr.

Documents

Ekonomika.lt nr. 26 (89)