Elektros energetikos sistemos perspektyvinė raida ir

Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrimas

1

Darbo vykdytojai: Arvydas Galinis Vidas Lekavičius Vaclovas Miškinis Egidijus Norvaiša Dalius Tarvydas

Arvydas Galinis

Lietuvos energetikos institutas Vilnius, 2013.04.25

2

Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai

Analizės tikslas Visapusiškai išnagrinėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į:

esamą padėtį šalies elektros energetikos sistemoje ir jos ryšius su centralizuoto šilumos tiekimo sistema,

šalies ekonomikos vystymąsi ir su tuo susijusius elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius, jų kitimą laike, vietinių energijos išteklių potencialą,

ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis elektros energijos prekybos ir rezervinių galių tiekimo srityje,

pasaulines ir regionines pirminių energetinių išteklių, elektros energijos kainų kitimo tendencijas, energijos (elektros ir šilumos) gamybos technologijų raidą, jų prieinamumą, techninius-ekonominius rodiklius,

energijos tiekimo saugumo, gamtosauginius reikalavimus ir kt. faktorius.

Įvertinti naujos Visagino AE įtaką elektros energetikos sistemos perspektyvinei raidai (kuro, energijos, galios (įskaitant rezervinę) balansams elektros energetikos sistemoje, investicijų, eksploatacinių išlaidų, išlaidų kurui ir elektros energijos importui apimtims, gaminamos elektros energijos savikainai, prekybos balansui.

Pateikti šią informaciją sprendimus dėl Visagino AE ateities priimančioms institucijoms. 3

Analizės objektas

Lietuvos elektros

energetikos sistema

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistema

Lenkija, (ENTSO-E)

Latvija, Estija, Suomija, Rusija

Švedija, (Nordpool)

Baltarusija, Rusija (IPS/UPS)

Kaliningradas (IPS/UPS)

Šilumos tiekimas iš TE, konkuruojant su jos tiekimu

iš vandens šildymo katilų

Technologijų, kuro rūšių parinkimas, elektros ir šilumos gamyba, kuro-

energijos balansų įvertinimas, rezervinių galių užtikrinimas,

importo-eksporto balansavimas, energijos tiekimo saugumo, gamtosauginių reikalavimų

užtikrinimas su mažiausiomis išlaidomis

4

5

Esama situacija, pradinės sąlygos, nagrinėtos alternatyvos,

prielaidos

Esama situacija – elektros energijos gamyba ir vartojimas 2000-2011m.

Informacijos šaltinis: Lietuvos energetika 2011 ir kitų metų leidiniai. Lietuvos kuro ir energijos 2000 – 2011 metų balansai .

6

Komentarai

•  2000-2008 m. galutinės elektros energijos ūkio šakose augo vidutiniškai 4,8% per metus, o po nuosmukio atsigaunant ekonomikai 2010-2012 m. apie 2,9% (preliminariais duomenimis).

•  Uždarius Ignalinos AE, ženkliai sumažėjo elektrinių savosios reikmės, kas lėmė bendrųjų elektros energijos sąnaudų mažėjimą.

•  Iš AEI 2010 m. pagaminta 7,9%, o 2011 m. 9,6% visoms šalies reikmėms sunaudotos elektros.

Išvados •  Lietuvos elektros energetikos sistema turi pakankamai įrengtųjų galių ir tvirtus ryšius su kaimyninių šalių elektros

energetikos sistemomis. Įrengtoji elektrinių galia 2013 metais siekė 4369 MW. Tuo tarpu maksimali pareikalaujama galia 2011 metais - tik 1715 MW.

•  Daugumos šalyje esančių elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina. Dėl šių priežasčių elektros energijos importas šalyje išaugo iki 5.99 TWh 2010 metais ir 6.74 TWh 2011 metais.

•  Dauguma Lietuvos elektrinių nebeatitiks naujų gamtosauginių reikalavimų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų. •  Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsivyrauja neracionali vandens šildymo katilų, o ne termofikacinių

elektrinių plėtros tendencija. Vartotojų išlaidos už šilumą labai didelės. •  Reikia išanalizuoti elektros energetikos sistemos perspektyvinės plėtros galimybes ir nustatyti racionalias kryptis.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2000 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050

Mlrd.  litų

Lietuvos  BVP  augimo  scenarijai

Faktiniai  duomenys Greito  augimoPagrindinis  scenarijus Lėto  augimo

BVP augimo ir elektros energijos poreikių prognozė

Prognozė  įver,na  ženkliai  didesnį  elektros  vartojimo    efektyvumą:  2025  m.  ūkio  šakose  sunaudojamos  elektros  energijos  kiekis,  tenkan,s  BVP  vienetui,  bus  1,2  karto,  o  2050  m.  beveik  1,7  karto    mažesnis  nei  2011  m.    

Vidu,niai  elektros  poreikių  augimo  tempai      2013-­‐2030  m.  2,3%,  2031-­‐2050  m.  1,3%  

Pagrindiniame  scenarijuje    numatyta,  kad  2013-­‐2030  m.  BVP  augs  3,7%,  2031-­‐2050  m.  2,6%  

Vidiniai kintamieji

Šilumos poreikių prognozė

8

0

10

20

30

40

50

60

70

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Eur/MWh

Metai

SYS

SE

FI

PL

Užsienio elektros energijos rinkos

    2000-­‐2012   2007-­‐2012  

Švedija   100   100  

Lenkija   99.3   104.3  

Vokie,ja   116.4   108.9  

Procentais nuo Švedijos kainų

Daroma prielaida, kad kaina Rusijoje bus palaikoma nežymiai mažesnė už kainą Švedijoje, o kaina Lenkijos rinkoje bus ~ 4% didesnė nei Švedijoje. 9

Elektros kainos Skandinavijos, Lenkijos ir Vokietijos rinkose

Skaičiavimuose naudojama

„Nord pool“ rinkos elektros kainų prognozės 2013-2035 m.

Šaltinis: www.markedskraft.com

10

Nagrinėjamos elektros energijos gamybos alternatyvos

Technologijos  ,pas   Inves,cijos,  Lt/kW  

Tarnavimo  laikas,  m.  

Pastoviosios  eksploatacinės  išlaidos,  Lt/

kW  

Kintamosios  eksploatacinės  išlaidos,  Lt/MWh  

NVK  (elektros)   NVK  (šilumos)  

Šilumos/elektros  santykis  

Didelės  šiaudų-­‐skiedrų  TE   13811.2   25   138.1   22.1   0.29   0.72   2.48  

Mažos  šiaudų-­‐skiedrų  TE   17781.9   25   355.6   40.6   0.29   0.72   2.48  

VAE   14158   60   291.9   0   0.35          

Biokuro  priešslėginės  TE   6200-­‐14000   20-­‐25   138-­‐140   22-­‐53.9   0.06-­‐0.25   0.69-­‐0.88   3.23-­‐11.07  

Didelės  KCDTTE   2897.7-­‐3003.9   25   103.6   8.6   0.56-­‐0.64   0.42-­‐0.44   0.75-­‐0.75  

Didelės  dujų-­‐dyzelino  DTTE   2071.7-­‐3004   25   41.4-­‐70.8   5-­‐7   0.45-­‐0.58   0.35   0.77  

Mažos  dujų-­‐dyzelino  DTTE   4143.4   25   82.9   15.5   0.41   0.39   0.96  

Dujų  variklinės  TE   4143.4-­‐4316   20-­‐25   77.3   31.8-­‐40.6   0.44-­‐0.47   0.43-­‐0.5   0.9-­‐1.16  

Komunalinių  atliekų  TE   11843.8-­‐23321   20   483   69.1   0.25-­‐0.29   0.77-­‐0.8   2.61-­‐3.25  

Vilniaus  TE-­‐3  pervedimas  į  biokurą   5360   20   100.1   13.5   0.37-­‐0.38   0.54   1.47  

Kauno  T110  pervedimas  į  biokurą   5312   20   100.1   13.5   0.27-­‐0.33   0.75   2.73  

Petrašiūnų  elektrinės  pervedimas  į  biokurą   5988   20   901.4   10.5   0.29   0.77   2.66  

Kitos  iškas,nio  kuro  TE   50-­‐4834   4-­‐54   52.3-­‐216.8   0.6-­‐11.4   0.21-­‐0.38   0.44-­‐0.58   1.41-­‐2.71  

Kitos  iškas,nio  kuro  kogeneracinės  jėgainės   266.7-­‐10358   20-­‐40   112.3-­‐774.4   0.6-­‐14.8   0.06-­‐0.38   0.35-­‐0.85   1.4-­‐15.43  

Hidroelektrinės   1000-­‐12000   12-­‐60   38.3-­‐142.2   0   1          

Vėjo  elektrinės   4632.8-­‐10703.7   20   0   0-­‐65.6   1          

Saulės  elektrinės   6507.2-­‐8632   20   0   89.5-­‐117.4   1          

Anglies  elektrinė   6839.3-­‐7043.7   40   212.7   7.6   0.52          

Individualios  mini  TE   10358.4   10   0   -­‐23.3-­‐-­‐16.6   0.06   0.84   13.5  

Pastaba: Skirtumai tarp pateikiamų parametrų reikšmių priklauso nuo to ar technologija jau yra egzistuojanti ar nauja alternatyva, nuo galimų techninių sprendimų, nuo paramos dydžių (jei elektrinė pastatyta 2011-2012 m.m. laikotarpyje), nuo to ar tai yra technologijos modernizacija, darbo laiko pratęsimas ar nauja statyba, technologijų tobulėjimo laiko bėgyje ir pan. Kiekvienam technologiniam sprendimui konkrečioje vietoje yra konkreti parametrų reikšmė ir matematiniame modelyje tai įvertinama individualiai.

Rodiklis   Visas  projektas   Lietuvos  dalis   LT-­‐Hitachi  

Bloko  dydis   1384       526       657           Mln.  Lt   Lt/kW   Mln.  Lt   Lt/kW   Mln.  Lt   Lt/kW  Kapitaliniai  įdėjimai  elektrinei   17265   12475   6561   12475   8196   12475  Infrastruktūros  paruošimo  išlaidos   1106   799   1106   2103   1106   1683  Inves,cijos,  viso   18371   13274   7667   14578   9302   14158  

   Elektrinės  uždarymo  išlaidos   2089       794       992      Pastoviosios  eksploatacinės  išlaidos   404   292   154   292   192   292  Kintamosios  eksploatacinės  išlaidos   0   0   0   0   0   0  

   Techninio  tarnavimo  laikas,  metai   60       60       60      Paskolos  grąžinimo  laikas,  metai   18       18       18      

   Grąžinama  paskola   23645       10089              Grąžinamos  palūkanos   21769       9289              Grąžinama  paskola  ir  palūkanos   45414       19378              

Visagino AE ekonominiai rodikliai

11

0

50

100

150

200

250

300

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Lt/MWh

Metai

VAE  savikaina  18  m.,  Lt/MWh

Nordpool  kaina,  Lt/MWh

VAE  savikaina  60  m.  5%  disk.,Lt/MWh

Nordpool  maksimali

Nordpool  minimali

Galima naujos VAE_LT (Lietuvos dalies) elektros energijos gamybos savikaina prie 8000h

Prie 5% diskonto normos

VAE savikaina vidutinę Nordpool kaina viršija 9-12 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 18-19 Lct/kWh

VAE savikaina vidutinę Nordpool kainą viršija 0-3 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 10-11 Lct/kWh

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Lt/MWh

Metai

VAE  savikaina  18  m.,  Lt/MWh

Nordpool  kaina,  Lt/MWh

VAE  savikaina  60  m.  5%  disk.,Lt/MWh

Nordpool  maksimali

Nordpool  minimali

Prie 8% diskonto normos

12

13

Elektros energijos gamybos savikainų VAE_LT ir Alytaus biokuro TE palyginimas

(TE dirba termofikaciniame režime)

0

20

40

60

80

100

120

2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000

Lct/kWh

Darbo  laikas  metuose,  val.

VAE_LT  8%  diskontonorma

VAE_LT  5%  diskontonorma

Alytaus  TE  8%  diskontonorma

Alytaus  TE  5%  diskontonorma

Skaičiavimai atitinka Visagino AE duomenis, pateiktus 12 skaidrėje (Lietuvos dalis). Alytaus TE gauta ES parama neatimama. Skiedrų ir branduolinio kuro kainos atitinka studijoje naudojamo pagrindinio kuro kainų scenarijaus duomenis.

Elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina labai priklauso nuo jų darbo laiko metuose (galios išnau- dojimo koeficiento).

Pastarąjį apsprendžia elektros ir šilumos poreikių netolygumas, agregatų avaringumas, prastovos remontuose ir pan.

14

Šalies aprūpinimo elektros energija saugumas

„Lankstus nebranduolinis“ ir „VAE statybos“ scenarijai,

Visagino AE galimybes vertinant pagal elektrinės

verslo plane pateiktus techninius-ekonominius rodiklius ir numatomas papildomas išlaidas infrastruktūros plėtrai.

(Analizė atlikta stabiliais 2011 m. pinigais, taikant 8% diskonto normą)

Išlaidos energetiniam saugumui

0 2 4 6 8 10

AaAcAbAdAeAf

BaBcBeBbBfBd

PaPcPePbPfPd

UaUeUcUbUfUd

Mlrd.  Lt

Scenarijai

Diskontuotų  išlaidų  prieaugis  2011-­‐2080  m.  elektros  energijos  tiekimo  saugumo  padidinimui

    A   B   P   U   C  a   0.00   3.40   6.60   8.69   8.84  c   0.00   3.40   6.61   9.04   9.45  b   0.00   4.69   8.58   10.42   10.34  d   0.00   6.45   12.84   15.77   15.97  e   0.00   0.24   2.74   3.97   3.99  f   0.00   0.75   4.14   5.56   5.47  

Procentais nuo suminių elektros energetikos sistemos generuojančių galių plėtros ir funkcionavimo išlaidų 2011- 2080 m.m. laikotarpyje (esant tiems patiems technologiniams ribojimams).

    A   B   P   U   C  a   0.00   3.40   6.60   8.69   8.84  c   0.00   3.40   6.61   9.04   9.45  b   0.91   5.64   9.57   11.42   11.34  d   0.91   7.42   13.87   16.83   17.02  e   4.67   4.92   7.54   8.82   8.85  f   5.57   6.35   9.93   11.44   11.34  

Procentais nuo pigiausio scenarijaus išlaidų

?

15

2.2 ct/kWh 4.0 ct/kWh

Importas <30%, 20%

Importas <50%,20%

Importas <50%

Importas neribojamas

16

Elektros tiekimo saugumo užtikrinimo scenarijai

VAE statybos scenarijus

Užtikrinama nuolatinė vietinė gamyba:

•  Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% •  Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%

Bendras elektros energijos importas:

•  Nuo 2023 m. – ne daugiau 30% •  Nuo 2030 m. – ne daugiau 20%

Elektros energijos importas iš trečiųjų

šalių:

•  Nuo 2023 m. – ne daugiau 20% •  Nuo 2030 m. – ne daugiau 10%

Lankstus nebranduolinis scenarijus

Šalis turi turėti tiek instaliuotų ir darbui parengtų galių elektrinėse, kad esant reikalui,

galėtų pagaminti:

•  Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% •  Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%

Realus vietinės elektros energijos gamybos ir importo santykis priklauso nuo:

•  kainos rinkoje, •  techninių sąlygų,

•  geopolitinių veiksnių ir kt.

17

Elektros energijos gamyba

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GWh

Metai

Scenarijus  AGI50b-­‐"Be  mažų  AE  užtikrinant  galią"

Elektros  energijos  importas

Cheminių  procesų  energija

Kiti  atsinaujinantys  ištekliai

Biokuras  ir  komunalinės  atliekos

Iškastinis  kuras

Branduolinis  kuras

Galutiniai  poreikiai

Esant PALANKIOMS importo sąlygoms

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GWh

Metai

Scenarijus  Uf-­‐"Be  mažu  AE  su  VAE ribojant  importa"

Elektros  energijos  importas

Cheminiu  procesu  energija

Kiti  atsinaujinantys  ištekliai

Biokuras  ir  komunalines  atliekos

Iškastinis  kuras

Branduolinis  kuras

Galutiniai  poreikiai

VAE statybos scenarijus* * Čia ir toliau, jei nenurodyta kitaip, VAE charakterizuojama verslo plane pateiktais techniniais-ekonominiais rodikliais ir įvertinant patikslintas išlaidas infrastruktūrai.

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GWh

Metai

Scenarijus  Ud-­‐"Be  jokiu  AE  ribojant  importa"

Elektros  energijos  importas

Cheminiu  procesu  energija

Kiti  atsinaujinantys  ištekliai

Biokuras  ir  komunalines  atliekos

Iškastinis  kuras

Branduolinis  kuras

Galutiniai  poreikiai

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms

Lankstus nebranduolinis scenarijus

Reali situacija būtų tarp šių

ribinių būsenų

18

Investicijos

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln.  Lt

Metai

Scenarijus  Ud-­‐"Be  jokiu  AE  ribojant  importa"

Cheminiu  procesu  energijoselektrines

Kitu  atsinaujinanciu  ištekliuelektrines

Biokuro  ir  komunaliniu  atliekuelektrines

Iškastinio  kuro  elektrines

Branduolines  elektrines

Vidutiniškai  per  metus  2011-­‐2050  m

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln.  Lt

Metai

Scenarijus  Uf-­‐"Be  mažu  AE  su  VAE ribojant  importa"

Cheminiu  procesu  energijoselektrines

Kitu  atsinaujinanciu  ištekliuelektrines

Biokuro  ir  komunaliniu  atliekuelektrines

Iškastinio  kuro  elektrines

Branduolines  elektrines

Vidutiniškai  per  metus  2011-­‐2050  m

0

500

1000

1500

2000

2500

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln.  Lt

Metai

Scenarijus  AGI50b-­‐"Be  mažų  AE  užtikrinant  galią"

Cheminių  procesų  energijoselektrinės

Kitų  atsinaujinančių  ištekliųelektrinės

Biokuro  ir  komunalinių  atliekųelektrinės

Iškastinio  kuro  elektrinės

Branduolinės  elektrinės

Vidutiniškai  per  metus  2011-­‐2050m

997 mln. Lt

608 mln. Lt

1012 mln. Lt

Lankstus nebranduolinis scenarijus Esant PALANKIOMS importo sąlygoms

VAE statybos scenarijus*

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms

Reali situacija būtų tarp šių

ribinių būsenų

19

Elektros energijos savikaina energijos tiekimo saugumą užtikrinant skirtingais būdais

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Lt/MWh

Metai

Lankstus  nebranduolinis  scenarijus,  esant  NEPALANKIOMS  importo  salygomsVAE  statybos  scenarijusLankstus  nebranduolinis  scenarijus,  esant  PALANKIOMS  importo  salygomsNordpool  elektros  kaina,  Lt/MWh

20

-­‐5000

-­‐4000

-­‐3000

-­‐2000

-­‐1000

0

1000

2000

3000

4000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln.  Lt

Metai

Galimas  išlaidu  kitimo  diapazonasGalimas  išlaidu  kitimo  diapazonas

Investuojant  skolintas  lešas Investuojant  nuosavas  lešas

VAE  ekonomi-­‐nio  efekto  nera

Ekonominis  efektas  yra

Investuojant puse skolintu ir puse nuosavu lešu

Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp

lankstaus nebranduolinio ir VAE statybos scenarijų Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Esant PALANKIOMS importo sąlygoms

-­‐10000

-­‐5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln.  Lt

Metai

Investuojant  skolintas  lešas

Lankstus  nebranduolinisscenarijusVAE  statybos  scenarijus

-­‐10000

-­‐5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln.  Lt

Metai

Investuojant  nuosavas  lešas

Lankstus  nebranduolinisscenarijusVAE  statybos  scenarijus

Investuojant skolintas lėšas

Investuojant nuosavas lėšas

21

Galimi Visagino AE techninių-ekonominių rodiklių nukrypimai

ir jų įtaka elektros energetikos sistemos raidai ir VAE statybos tikslingumui

22

VAE projektas nevertinant išlaidu

infrastrukturai (4800$/kW)

VAE projektas LT dalis(ivertinant išlaidas

infrastrukturai (5607$/kW))

www.vermontlaw.edu/.../NuclearSafetyandNuclearEconomics(0).pdf

VAE projektas LT dalis 5607 $/kW

(2023 m.)

Investicijos branduolinėms elektrinėms JAV ir Prancūzijoje

Šaltiniai: World Nuclear Industry Status Report 2012

VAE investicijos iki šiol statytų branduolinių elektrinių kontekste nėra išskirtinės, tačiau perspekty- vinių duomenų fone atrodo gana žemos. Pav., Hitachi investicijos JK vertinamos ~20 mlrd. Lt. Yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės nei nurodytos verslo plane.

http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/energy/9644399/Hitachi-unveils-20bn-plan-to-build-nuclear-reactors-in-the-UK.html

23

BWR ir ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientai

0102030405060708090

100

1982

1984

1986

1988

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

2012

%

Metai

LASALLE-­‐1

LASALLE-­‐2

LIMERICK-­‐1

NINE  MILE  POINT-­‐2

SUSQUEHANNA-­‐1

COLUMBIA

JAV elektrinese

0

20

40

60

80

100

120

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

%

Metai

KASHIWAZAKIKARIWA-­‐7

KASHIWAZAKIKARIWA-­‐6

HAMAOKA-­‐5

SHIKA-­‐2

Japonijos elektrinese

70,2%

Šaltinis: http://www.iaea.org/PRIS/CountryStatistics/CountryStatisticsLandingPage.aspx http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

Pasaulinis statistinis BWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas yra 70,2%. VAE verslo plane jis prilygintas 90%. Iki šiol iš eksploata- cijos išvestų reaktorių vidutinis tarnavimo laikas ~ 22 metai.

24

Nagrinėtini kiti VAE projekto raidos variantai

Šalia pateikto VAE projekto vertinimo pagal elektrinės verslo plano rodiklius reikia panagrinėti: „Realų optimistinį“ variantą. Realus yra tuo, kad šiuo atveju elektrinės galios

išnaudojimo koeficientas prilygintas ne 90%, kaip numatyta elektrinės verslo plane, o 70.2% kas atitinka pasaulinį visų BWR reaktorių statistinį vidurkį. Kintamosios eksploatacinės išlaidos atitinka elektrinių su ABWR reaktoriais išlaidas**. Optimistinis yra tuo, kad laikoma jog elektrinės statyba nepabrangs, statyba neužsitęs ir nesirealizuos joks kitas papildomos grėsmės faktorius;

„Realų pesimistinį“ variantą. Realus dėl aukščiau minėtų priežasčių. Pesimistinis yra tuo,

kad kartu gali išaugti investicijos iki numatomų investicijų lygio Jungtinėje Karalystėje EDF planuojamai statyti elektrinei (7200 $/kW) ir elektrinės techninio tarnavimo laikas trunka 40 metų, o norint jį pratęsti iki 60 metų reikia papildomų investicijų.

Šaltiniai: http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html **Projected Costs of Generating Electricity, 2005 Update. Nuclear Energy Agency, International Energy Agency, Organization for Economic Co-operation and Development, 2005. https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

25

Elektros energijos savikainos priklausomybė nuo galimų VAE verslo plano rodiklių nukrypimų

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Lt/MWh

Metai

Lankstus  nebranduolinis  scenarijus  prie  NEPALANKIŲ  importo  sąlygųVidutinė  šilumos  gamybos  savikaina,  Lt/MWhNordpool  elektros  kaina,  Lt/MWhVAE  pagal  verslpo  plano  duomenis"Realaus  optimistinio"  varianto  atveju"Realaus  pesimistinio"  varianto  atveju

-­‐7000

-­‐6000

-­‐5000

-­‐4000

-­‐3000

-­‐2000

-­‐1000

0

1000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln.  Lt

Metai

Realaus  pesimistinio  varianto  atveju

Galimas  išlaidų  kitimodiapazonas

Investuojant  skolintas  lėšas

Investuojant  nuosavas  lėšas

26

Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp

lankstaus nebranduolinio ir VAE statybos scenarijų

-­‐5000

-­‐4000

-­‐3000

-­‐2000

-­‐1000

0

1000

2000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln.  Lt

Metai

Realaus  optimistinio  varianto  atveju

Galimas  išlaidų  kitimo  diapazonasGalimas  išlaidų  kitimo  diapazonas

Investuojant  skolintas  lėšas Investuojant  nuosavas  lėšas

VAE  ekonomi-­‐nio  efekto  nėra

Ekonominis  efektas  yra

VAE teigiamo ekonominio efekto

nėra

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms

Išvados (I)

Ø  Visagino AE tiekiamos elektros energijos savikaina pagal verslo plane pateiktus duomenis, įvertinus išlaidas infrastruktūrai, ir elektrinei dirbant 8000 val/metus:

27

Ø  Biokuro termofikacinės elektrinės, gaminančios elektrą ir šilumą, yra ekonomiškai pranašesnės už Visagino AE, tačiau jų efektyvaus panaudojimo apimtis apsprendžia ribotas šiluminis apkrovimas ir jo netolygumas metų bėgyje;

Ø  Siekiant spręsti ir apsirūpinimo šiluma problemas, biokuro TE plėtra gali būti suderinama su VAE statybos alternatyva;

Rodiklis Esant 5% diskonto normai ir

investicijas atperkant per Esant 8% diskonto normai ir

investicijas atperkant per Po investicijų atpirkimo per

18 metų 60 m. 18 m. 60 m. 18 m. Savikaina, Lct2011/kWh 20-22 ~28 28-31 35-36 8-10 Prognozuojamą Nordpool kainą viršija, Lct2011/kWh 0-3 10-11 9-12 18-19

Esant žemoms elektros kainoms rinkoje arba augant kapitalo kaštams, VAE patrauklumas mažėja.

28

Išvados (II)

Ø  Siekiant saugumo elektros energijos apsirūpinimo srityje (užtikrinant, kad nuo 2023 m. šalyje bus gaminama 70%, o nuo 2030 m. 80% suvartojamos elektros energijos) šalyje tektų:

•  investuoti į laisvos rinkos sąlygomis nerentabilias elektrines, •  jų gyvybingumo užtikrinimui būtų reikalingas subsidijavimas, •  Visagino AE (ją vertinant pagal verslo plane pateikiamus techninius-ekonominius

rodiklius), esanti viena iš ekonomiškai patraukliausių alternatyvų, leidžiančių padidinti taip suprantamą šalies energetinį saugumą, taip pat turėtų būti subsidijuojama,

•  vietinės generacijos didinimas sumines elektros sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas 2011-2080 m. laikotarpyje padidintų iki 17% arba 9 mlrd. Lt,

•  energetinio saugumo dedamoji į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikainoje per nagrinėtą laikotarpį vidutiniškai siektų iki 4 ct/kWh,

29

Išvados (II)

Ø Lankstaus nebranduolinio scenarijaus skirtumai, lyginant VAE scenarijumi, esant PALANKIOMS elektros importo sąlygoms:

•  į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 4-10 ct/kWh mažesnė, •  vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~400 mln. Lt mažesnės, •  ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. 5-7 mlrd. Lt

(diskontuotų), •  didesnis verslo konkurencingumas dėl mažesnių elektros kainų, kiti ekonominiai

efektai; Ø VAE statybos scenarijaus skirtumai, lyginant su lanksčiu nebranduoliniu

scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms: •  į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 2-5 ct/kWh mažesnė, •  vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~15 mln. Lt mažesnės, •  ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. ~3 mlrd. Lt

(diskontuotų), bet pradedantis reikštis tik po ~2030 m.; •  lėšų poreikis prieš elektrinės eksploatavimo pradžią iki ~4 mlrd. Lt didesnis.

30

Išvados (II)

Ø  VAE statybos scenarijaus skirtumai (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų), lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms:

§  Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt.

§  Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki 7200 $/kW, elektrinės eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki 40 metų, elektrinės statyba 2023 metais ekonomine prasme būtų nuostolinga. Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt.

31

Išvados (II)

Ø  VAE projekto tolesnės eigos atveju yra būtina pasiekti esminio sąlygų Lietuvos valstybei pagerinimo ir nuimti galimų nuostolių, elektrinei dirbant rinkos sąlygomis, riziką nuo šalies elektros energijos vartotojų pečių.

Ø  Visagino AE statybos tikslingumą (jos techninius – ekonominius rodiklius vertinant pagal elektrinės verslo planą), didele dalimi apsprendžia laikotarpis, kuriam šalis būtų pajėgi ir pasiryžusi investuoti dabar siekdama ekonominio efekto ilgalaikėje perspektyvoje.

Ø  Būtina įvertinti kitus VAE projektui papildomą riziką keliančius ir studijoje nenagrinėtus aspektus:

•  galimus branduolinėms elektrinėms nepalankius politinius sprendimus, •  rezervų užtikrinimo galimybes Baltijos šalių elektros energetikos sistemai dirbant

salos režime, •  galimų katastrofiškų avarijų riziką, •  neišspręstą atidirbusio branduolinio kuro galutinio palaidojimo problemą, •  galimas neplanines prastovas dėl kitų elektrinių gaminamos ir privalomai

superkamos pigesnės elektros energijos pasiūlos rinkoje, •  elektros energetikos sistemos lankstumą reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir kt.

Ačiū už dėmesį

32