Šiaulių Simono Daukanto gimnazija

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita

Tema: Literatūra (kultūra)

Potemė : Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje?

Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.Greta Škultinaitė, IV a

Emigracija [ lot. emigratio – išsikėlimas] – tai žmonių persikėlimas iš tėvynės i kitą šalį.

Alfonsas Nyka-Niliūnas Antanas Škėma

„Žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei.“

Žanas Batistas Lakorderas

ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS (1919 m.- 2015 m.)

Vienas iš intelektualiausių ir intertekstualiausių vyresniosios kartos egzodo lietuvių poetų.

 „Aš jau seniai supratau, kad šie užrašai tapo neišvengiamu ritualu, savotiška autoprievartos forma, ir kad juos nutraukdamas neišvengčiau bausmės.“

Alfonsas Nyka-Niliūnas

„Ilgai ir be jokio tikslo vaikščiojau gatvėmis, be perstojo sunkiai galvodamas ir ieškodamas atsakymo į nuolat mane kankinantį klausimą: kodėl aš sulaužiau pasirašytą vaikystės sutartį ir visus juos vienus palikau? Viskas čia svetima: kraštas, gatvės, namai, medžiai, žmonės, ir aš jaučiuosi lyg tas svetimumas būtų kerštas už mano išdavystę.“

Alfonsas Nyka-Niliūnas „Dienoraščio fragmentai“

„Šios nakties sapnas vyko gerai pažįstamoje realybėje, ir aš jį atsimenu iki mažiausių smulkmenų, nes tai buvo grįžtantis, iki tam tikro laipsnio pasikartojantis sapnas – grįžimas iš Utenos žemomis plačiomis rogėmis su paskutiniais pirkiniais Kūčių pavakary...“

Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Dienoraščio fragmentai“

„Žmogus - vienintelė būtybė, kuri atsisako būti tuo, kuo yra. “

Alberas Kamiu

ANTANAS ŠKĖMA (1910 m.- 1961 m.)

Vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką – vertybių griūties, žmogaus vidinės baimės, grėsmės bei nevilties išgyvenimus.

„Baltoje drobulėje“ regime žmogų – individą, kuris bando prisitaikyti visuotinėje globalizacijoje.

„Viena minutė iki starto. Antanas Garšva eina ir stebi save veidrodžiuose. Štai Garšva, štai Garšva, štai 87-asis.“

Antanas Škėma „Balta Drobulė“

“Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę.“

Antanas Škėma „Balta Drobulė“

  „Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, todėl ryju tabletes. Viskas vardan mirti.“

Antanas Škėma „Balta Drobulė“

  „Poetas kaip daina – gimsta tautoj ir gyvena tautoj.”

Stasys Santvaras