ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS

Laimutė Kudirkienė

ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ ANALIZĖ KAUNO RAJONO ZAPYŠKIO

IR ALTONIŠKIŲ KADASTRO VIETOVĖSE

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Inžinerija

Studijų programa: Žemėtvarka

Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2015

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)

Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos

departamento direktorius

Nariai:

1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.

Mokslinis vadovas prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentė lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentė doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:

KUDIRKIENĖ, L. Žemės darbų analizė Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro

vietovėse. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU, Akademija,

2015.

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:

KUDIRKIENĖ, L. Žemės darbų analizė Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro

vietovėse. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslo darbai (kompaktinė plokštelė), 2015.

4

SANTRAUKA

Laimutė Kudirkienė

ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ ANALIZĖ KAUNO RAJONO ZAPYŠKIO IR

ALTONIŠKIŲ KADASTRO VIETOVĖSE

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 52 puslapiai, 5 lentelės, 11 paveikslų, 46

literatūros šaltiniai, 1 priedas, darbas parengtas lietuvių kalba.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: žemės reforma, nuosavybės teisė, žemės sklypas.

Darbo objektas – Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.

Darbo tikslas – išanalizuoti žemės reformos darbų eigą Kauno rajono Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės

reformos darbus. 2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą

Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse. 3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų

apimtis. 4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

Naudoti metodai: dokumentų analizės, anketinės apklausos, lyginamasis, anologijos,

ekstrapoliacinis, matematinis, statistinis, apibendrinimo, grafinio vaizdavimo, aprašomasis.

Darbo rezultatai: Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktai,

reglamentuojantys žemės reformos darbus. Antroje – atlikta Kauno rajono ir Zapyškio bei

Altoniškių kadastro vietovių apžvalga, išanalizuota nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens

telkinius atkūrimas šiose vietovėse. Trečiojoje – išanalizuota žemės reformos darbų apimtis

Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse. Ketvirtojoje darbo dalyje atliktas žemės reformos

darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse vertinimas, nustatytos

problemos ir galimybės užbaigti žemės reformą analizuojamose kadastro vietovėse.

Daugumos žemės savininkų turima žemės valda yra per maža, kad būtų galima vykdyti

perspektyvią ir konkurencingą veiklą. Zapyškio kadastro vietovėje atkurtos nuosavybės teisės į

žemę, mišką ar vandens telkinius 558 piliečiams į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc.

pageidaujamų prašymų ir 102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto ir Altoniškių kadastro vietovėje

- 231 piliečiui į 509,1032 ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc.

prašymuose nurodyto ploto.

5

SUMMARY

Laimutė Kudirkienė

ANALYSIS OF LAND REFORM IN ZAPYŠKIS AND ALTONIŠKIAI CADASTRAL

LOCALITIES OF KAUNAS DISTRICT

This final Master thesis consists of 52 pages, 5 charts, 11 pictures, 46 references, 1

appendix, all in the Lithuanian language.

KEY Words: land reform, property right, land plot.

Object of the thesis is Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities of Kaunas district.

The aim of the paper is to analyse the workflow of land reform in Zapyškis and

Altoniškiai cadastral localities.

Objectives of the thesis are as follows: 1. To examine and perform the survey of scientific

literature on legal acts regulating land reform. 2. To analyse the restoration of property rights to

land, forest and water bodies in Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities. 3. To analyse the

scope of works carried out during the land reform. 4. To identify existing problems and

opportunities to finish land reform in Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities.

The methods used: document analysis, questionnaire survey, comparative, analogical,

extrapolational, mathematical, statistical, summative, graphical representation, descriptive

methods.

The results of the paper: the first part of the paper introduces examination and scientific

survey of legal acts that regulate land reform works. The second part of the paper deals with the

overview of the cadastral areas in Kaunas district, Zapyškis and Altoniškiai, analysis of the

restoration of the Government’s property rights to land, forest and water bodies in the

aforementioned areas. The third part analyses the scope of the land reform works in the cadastral

areas of Zapyškis and Altoniškiai. In the fourth part of this paper, the qualitative and perspective

assessments of the works carried out in Zapyškis and Altoniškiai cadastral areas are performed,

problems and opportunities of finishing the land reform in the cadastral areas thereof are

determined.

The land plot owned by majority of owners is not large enough to perform perspective and

competitive activities. Property rights of land, forest and water bodies in Zapyškis cadastral

locality were restored to 558 citizens 1914.6741 ha area, it makes 76.3 percent number of

preferred applications or 102.7 per cent total area indicated in the applications, whereas in

6

Altoniškiai cadastral locality this number amounts for 231 citizens 509.1032 ha area, it makes

81.3 percent number of preferred applications or 104.3 per cent total area indicated in the

applications.

7

TURINYS

ĮVADAS..........................................................................................................................................8

1. LITERATŪROS APŽVALGA..................................................................................................10

2. ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO POLITIKA.................................................22

2.1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai.............................................................................26

3. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI....................................................................................31

4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS.....................................................................32

4.1. Tyrimo metodai..................................................................................................................32

4.2. Kauno rajono apžvalga.......................................................................................................32

4.3. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovių apžvalga............................................................35

5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS............................................................38

5.1. Žemės reformos darbai Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse...................................38

5.2. Žemės reformos darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse

vertinimas.......................................................................................................................................40

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS............................................................................................48

LITERATŪROS SĄRAŠAS.........................................................................................................49

PRIEDAI........................................................................................................................................53

8

ĮVADAS

Žemė – brangiausias nekilnojamasis turtas, kurį šiame pasaulyje turime. Šį turtą valdome,

juo disponuojame žemės santykių procese. Žemė visuotinė vertybė, tautos nacionalinis turtas,

gamtos dalis, žmogaus gyvenimo ir veiklos pagrindas. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos

nepriklausomybę pradėta septintoji žemės reforma.

Racionalaus žemės naudojimo tvarką nustato įstatymai bei Vyriausybės nutarimai, taip

pat teritorijų planavimo dokumentai, jų pagrindu atskiroms teritorijų dalims nustatoma pagrindinė

žemės naudojimo paskirtis, būdas, sąlygos ir reglamentai. Tinkamai suplanuotas žemės

naudojimas turi garantuoti reikiamą žemės ūkio gamybos lygį, dirvožemių apsaugą, ekologinį

teritorijos stabilumą, žemės ūkio naudmenų kokybės gerėjimą (Gurskienė, 2002).

Lietuvos Respublikos žemės reforma, kuri vyksta iki šiol, pradėta vykdyti nuo 1991 m.

liepos 25 d. kai Atkuriamasis Seimas Vilniuje priėmė – „Žemės reformos įstatymą“. Šio įstatymo

paskirtis reglamentuoti žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Žemės reformos objektas

– Lietuvos Respublikos žemės fondas.

Žemės reformos tikslai: užtikrinti gamtos išteklių apsaugą; įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai

nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant

pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines

ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant

valstybinę žemę.

Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę iki

2010–07–01 priėmė apskrities viršininkai, o nuo 2010–07–01 Nacionalinės žemės tarnybos

vadovas prie Žemės ūkio ministerijos ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė

žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka

(Lietuvos..., 2013).

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis iki 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje

buvo gauta 51815 piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose 39662 ha žemės

plotą. Piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į visą jų prašymuose nurodytą plotą, skaičius

42771. Kitiems piliečiams pateikusiems prašymus buvo atlyginta vertybiniais popieriais, pinigais

9

ir kitais būdais. Parengta išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai

nuosavybėn 14133 piliečiams į 7879 ha žemės plotą.

Kaimuose buvo gauta 784209 prašymai į 4020413 ha žemės. Atkurtos 770877 piliečiams

nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius į 3995576 ha žemės plotą.

Tam kad darbai vyktų sklandžiai buvo įsteigta Žemės reformos kontrolės skyrius.

Patikslinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, atliekama žemės reformos

žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė.

Darbo objektas: Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.

Darbo tikslas: Išanalizuoti žemės reformos darbų eigą Kauno rajono Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos darbus.

2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų apimtis.

4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

Darbo aktualumas. Lietuvoje žemės ūkis vis dar užima ganėtinai didelę rinkos dalį ir

tikėtina, kad ateityje jo reikšmė nemažės. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas

viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Pastaraisiais metais itin didelis dėmesys

yra skiriamas pažangiam, konkurencingam ir moderniam ūkiui. Magistro tezių tema aktuali dėl

žemės reformos žemėtvarkos projektų teisingo įvertinimo.

Darbo naujumas yra tai, kad išnagrinėti teisiniai ir procedūriniai klausimai rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jų problemas tikslinant kadastrinių matavimų metu

žemės sklypų plotus ir ribas.

Darbo teorinė ir praktinė reikšmė – panaudoti atliktų tyrimų medžiagą, išvadas ir

pasiūlymus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kokybės pagerinimui.

Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 5 skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir

priedai. Darbo apimtis 52 puslapiai, juose 5 lentelės, 11 paveikslų. Bibliografinį aprašą sudaro 46

šaltiniai.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimo taisykles, derinimo ir

tvirtinimo darbų eigą reglamentuoja įvairūs įstatymai, įstatymų pakeitimai, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimai, moksliniai straipsniai. Išskirti svarbiausi moksliniai darbai, įstatymai ir

reglamentuose pateiktų darbų aspektai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume

pabrėžia:

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas;

kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Konstitucijoje yra pabrėžiama, kad nuosavybės teisės yra neliečiamos ir saugomos

įstatymų. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir

teisingai atlyginama (Lietuvos..., 1992b).

Vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra pripažįstamas

teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris suponuoja valstybės bei valstybės institucijų pareigą

laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Būtent šis – teisėtų lūkesčių principas – ne tik Konstitucinio

Teismo jurisprudencijoje, bet ir nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu garantuojančios

1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos oficialaus interpretuotojo

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra laikomas vienas iš pagrindinių teisės į nuosavybę

gynimo kriterijų, kai su nuosavybės teisės pripažinimu ir šios teisės gynimu susiduriama

nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių kontekste (Monkevičius, 2006).

LR Konstitucijos IV skirsnio 47 str. reglamentuoja, kad žemė, vidaus vandenys, miškai

nuosavybės teise gali priklausyti tik LR piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems

nacionaliniams subjektams, taip pat ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams,

gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų

tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Taip pat žemės

sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei

– jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti (Lietuvos..., 1992b).

1991 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatymas, kuriame

Lietuvos Respublikos Seimas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai –

Atkuriamajam Seimui 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę,

11

nustojo veikę svetimos valstybės primestiniai įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos

Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą.

Šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių

nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai

nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą

„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“,

nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant

susiformavusius visuomeninius turtinius santykius (Lietuvos..., 1997a).

LR žemės reformos įstatyme, priimtame 1991 m. liepos 25 d. (nauja įstatymo redakcija

priimta 1997 m. liepos 2 d., Nr. VIII – 370), numatytos sąlygos atkurti nuosavybės teises į žemę,

ją grąžinant, suteikiant nuosavybės teises neatlygintinai ar išperkant įvairiais kompensavimo

būdais, kaip ir kurią žemę galima įsigyti nuosavybėn, žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo pagrindinės nuostatos, apibūdinta asmeninio ūkio žemė.

Žemės reforma Lietuvoje prasidėjo 1991 m. rugsėjo mėnesį kai buvo priimtas Žemės

reformos įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti žemės reformos ir žemės

privatizavimo tvarką. Šiame įstatyme nurodomi žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės

reformos metu: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar

suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės.

Žemės reformos objektas yra LR žemės fondas. Žemės reformos tikslai yra įgyvendinti

LR piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymo numatyta tvarka ir sąlygomis

grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar

suteikiant naudotis valstybinę žemę, sudaryti ekonomines ir teisines sąlygas žemės rinkai plėtoti.

Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje grąžinama nuosavybėn ir

parduodama laikantis Žemės reformos įstatyme nurodytos eilės ir pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus. Pagal įstatymą piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal

įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemė

neperduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami

naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat

piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės

nustatyta tvarka (Lietuvos..., 2010).

12

Žemės reformos įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką žemės

reformos metu, kurios pagrindinis tikslas užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų

teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai

nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant

pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines

ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant

valstybinę žemę (Lietuvos..., 1997a).

Poįstatyminiai norminiai teisės aktai skirstomi į centrinius, t. y. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, ministerijų ir kitų centrinių valstybės institucijų bei savivaldos institucijų aktus. Tai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, centrinių valstybės institucijų norminiai aktai bei

savivaldos institucijų sprendimai, kuriuose nustatytos teisės normos, t. y. bendrosios elgesio

taisyklės, taikomos žemės santykiams reguliuoti. Vienas pagrindinių poįstatyminių aktų ir būtų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo

tvarkos ir sąlygų“ reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo

tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymą. Valstybinės žemės pardavimo tvarką nustato Valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles reglamentuojančios žemės ūkio paskirties

žemės įsigijimą nuosavybėn ir nuomą kaimo gyvenamojoje vietovėje ir naudojamų kitos

paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurios nustato naudojamų

kitos paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarką. Žemės sklypų projektavimo ir žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo tvarką kaimo vietovėje nustato Žemės reformos žemėtvarkos

projektų rengimo metodika, 1998 metais patvirtinta tuometinės Žemės ir miškų ūkio ministerijos

įsakymu (Lietuvos..., 1997b).

Vienas pagrindinių specialiųjų įstatymų reguliuojančių žemės teisnius santykius – Žemės

įstatymas, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės

tvarkymą ir administravimą. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės

santykiai turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir

juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant

gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

teises (Lietuvos..., 1994).

13

Civilinio kodekso pirmajame projekte, kuris po pirmojo svarstymo Seime 1996 metais

buvo paskelbtas visuomenei, nuosavybės teisės objektu tradiciškai buvo laikomas tik materialus

daiktas. Tačiau to paties projekto kituose skyriuose buvo daug normų, kurios teisės objektais

laikė ne tik daiktus. Be to, pirmosios Civilinio kodekso knygos III dalis skirta vien tik civilinių

teisių objektams, tarp kurių nurodyti ne tik daiktai, bet ir kiti nematerialūs objektai.

Civilinio kodekso II skyriaus 95 str. teigiama, kad nuosavybės teisės objektai yra žemė,

jos gelmės, vandenys, miškai ir kitas turtas. Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį.

Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti

perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties (Lietuvos..., 2000b).

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais priėmė Civilinį kodeksą, kuriame nuosavybės

teisės objektas – žemė ir su ja susiję teisiniai santykiai, priskiriami daiktinės teisės objektui. Šio

kodekso normos reglamentuoja ne tik nuosavybės teisės valdymą, bet ir šio turto patikėjimo teisę,

sąlygas dėl servitutų nustatymo ir panaikinimo, taip pat uzufrukto, užstatymo teisės, ilgalaikės

nuomos, įkeitimo bei paveldėjimo teisės principus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad žemės

sklypo savininko nuosavybės teisės objektas yra viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės

sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu kitaip nenustatyta

įstatymu arba sutartimi (Lietuvos..., 2000b).

Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar

Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys,

kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse

teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai.

Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų

jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami

jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos

projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą

kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos

žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų

padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal

darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta

tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos

pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos

projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės

14

kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad

jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš

naujo netaikomas (Lietuvos..., 1991).

Kadastriniai matavimai yra geodezinių matavimų atvejis, kai matavimų rezultatai

panaudojami nekilnojamojo turto kadastrui sudaryti bei žemės sklypų plotui ir statinių

techniniams parametrams apskaičiuoti. Sąvoka geodezija aprašoma dviejų graikų kalbos žodžių

junginiu ge (žemė) ir daiõ (daliju), anksčiau buvo suprantama kaip mokslas, tiriantis Žemės

formą ir dydį bei vietovės matavimus, susijusius su planų ir žemėlapių sudarymu (Variakojis,

1984). Dabar geodezija yra vadinama ne tik mokslo sritis, bet ir praktinė veikla šioje srityje. 2001

m. birželio 28 d. LR Seime priimtame geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezija apibrėžiama

kaip mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio

tikslinimą, gravitacinio lauko bei erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio

paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatymą (Lietuvos..., 2001).

Geodeziniai matavimai atliekami darant žemės sklypų planus, vykdant statybas, tiesiant

antžeminius ir požeminius tinklus, statant kelius ir kitur. Pastaraisiais metais geodeziniams

matavimams vis plačiau taikoma globalinė padėties nustatymo sistema (GPNS), kurioje

panaudojama specializuotų dirbtinių Žemės palydovų bei kitų įrenginių visuma ir kompiuterinės

informacijos apdorojimo sistemos. Lietuvoje taip pat kuriama geografinė informacinė sistema

(GIS), kuri sistemina, apdoroja ir reikiamuose formatuose saugo informaciją. Ateityje

geodeziniais matavimais turėtų būti atliekamas statinių inventorizavimas. Pirmieji žingsniai šioje

srityje žengti, tai yra, nustatomas statinio centro koordinatės (Lietuvos..., 2002b).

Pagrindinės kadastrinių matavimų sąvokos apibūdintos 2000 m. birželio 27 d. LR Seime

priimtame Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Pagal tą įstatymą, kadastriniai matavimai yra

veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės

valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba)

statinių techniniai parametrai. Šis apibrėžimas aiškiai parodo, kad kadastriniai matavimai yra tik

viena iš geodezinių matavimų sričių, apimanti tik žemės sklypų ir statinių tam tikrų įstatymais

nustatytų parametrų nustatymą (Lietuvos..., 2000a).

Remiantis kadastriniais matavimais, sudaromi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiai –

nekilnojamojo turto kadastro duomenų dalys, kuriose nurodyta nekilnojamojo turto buvimo vieta,

jo kiekybinės ir kokybinės savybės bei skirtingų nekilnojamojo turto objektų padėtis valstybinėje

15

geodezinių koordinačių sistemoje ir kurioje ši informacija išreikšta žodžiais, skaitmenimis,

grafiniais elementais ir kartografinėmis priemonėmis (Lietuvos..., 2000a).

Kadastriniai matavimai nustato reikalingus nekilnojamojo turto parametrus ir yra prielaida

vieningam turto vertinimui. Nesant vieningos nekilnojamojo turto (sklypų, statinių ir kt.)

registracijos ir sandorių vykdymo tvarkos galimi piktnaudžiavimo asmens nuosavybe atvejai.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys veiklą kadastrinių matavimų srityje, yra

Nekilnojamojo turto įstatymas ir Geodezijos ir kartografijos įstatymas (Lietuvos..., 2001c) bei šių

įstatymų poįstatyminiai aktai.

ŽŪM Žemės politikos departamentas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. pagal patikslintą

Žemės ūkio ministerijos struktūrą naujai įsteigto Žemės politikos departamento uždaviniai yra

kartu su kitais ministerijos padaliniais formuoti valstybės politiką, žemės tvarkymo ir

administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto

kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti

šios valstybės politikos įgyvendinimą (Lietuvos..., 2010).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tai struktūrinis Žemės ūkio

ministerijos padalinys, įgyvendinantis valstybės žemės politiką visoje šalies teritorijoje. Nuo

2010 metų liepos 1 dienos, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės

tarnyba perėmė ir apskričių viršininkų administracijose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas

(Lietuvos..., 2001b).

Bendrosios NŽT funkcijos. Žemės įstatymu nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,

žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto

lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims

apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus

privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,

naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę

kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės

nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą

Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto

16

atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai

savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus

žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir

perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius

veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir Žemės įstatymo nustatytus atvejus, kai

valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu

veikia Valstybės žemės fondas;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos

schemų, žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės

naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo

dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

8) Žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę

visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;

11) Žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus

suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai

prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus NTR pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės

žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus

suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

15) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas (Nacionalinė..., 2014).

17

Be to, žemės tvarkymo ir administravimo srityje NŽT atlieka šiuos darbus:

- rengia ir dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, teikia siūlymus dėl teisės aktų projektų

pagal tarnybos kompetenciją;

- metodiškai vadovauja žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos ir

nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbams;

- koordinuoja žemės konsolidacijos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja žemės

konsolidacijos procese;

- koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių specialistų mokymą;

- pagal kompetenciją rengia informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą

ir kitais klausimais;

- rengia atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus,

priskirtus tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja (Lietuvos..., 2001b).

NŽT veiklos strateginiai uždaviniai. Svarbiausios NŽT veiklos kryptys įgyvendinant

valstybės politiką žemės privatizavimo, jos naudojimo reguliavimo, žemėtvarkos paslaugų ir

įstatymų laikymosi priežiūros klausimais yra: žemės reformos darbai, žemėtvarkos projektų

rengimas, racionalaus žemės fondo naudojimo planavimas, žemės informacinės sistemos

tvarkymas ir žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Šiems darbams vykdyti NŽT teritoriniuose

padaliniuose yra specializuoti darbuotojai, kurių veiklą koordinuoja ir jiems metodiškai

vadovauja centrinio padalinio specialistai (Lietuvos..., 2001b).

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas. Žemės sklypai formuojami

remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir žemėtvarkiniais projektais. Teritorijų planavimas -

tai kraštotvarkos reguliavimo procesas ar procedūra, teritorijoje esanti privati, valstybinė ir

savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo

paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: žemės ūkio paskirties žemę, miškų ūkio

paskirties žemę, vandens ūkio paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę ir kitos paskirties

žemę. O neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės

žemės fondui. Didžiausią dalį – apie 60 % Lietuvos teritorijos užima žemės ūkio paskirties žemė.

Ją sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui skirta teritorijos ir žemės

naudojimo tiksliniai paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms

nustatyti. Į šį reguliavimo procesą įtraukiama žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų

vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemos, skirtos gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir

juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti (Lietuvos..., 2013).

18

Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius,

susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo,

apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.

Saugomos teritorijos statusas tam tikrai vietovei suteikiamas tik atlikus jos ir joje esančių

objektų, gamtinių bei kultūrinių kompleksų tyrimus. Jei teritorija turi pripažintą mokslinę,

ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę, joje nustatomas specialus režimas. Visose saugomose

teritorijose, išskyrus rezervatus, gali būti sudaromos sąlygos pažintiniam turizmui (Lietuvos...,

2010).

Apie Lietuvoje vykstančią žemės reformą, jos tikslus ir įvykdytus darbus rašoma

daugelyje leidinių, publikacijų, straipsnių ir knygų.

P. Aleknavičius straipsnyje analizuojama ko reikia žemėtvarkininkui, kad jis galėtų

tinkamai parengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įforminti naujas žemės valdas

(Aleknavičius, 1991).

P. Aleknavičiaus vadovėlyje supažindinama su žemės reformos darbų, žemės nuosavybės

santykių ir žemės naudojimo sąlygų teisiniam reguliavimui. Šiame leidinyje išdėstytos tik

galiojančių norminių teisės aktų nuostatos (Aleknavičius, 2007).

V. Pakalniškis savo staipsnyje nagrinėja nuosavybės santykių Lietuvos Respublikoje

teisinio reglamentavimo formavimosi istorinės prielaidas, įvairių nuosavybės teisės doktrinų

poveikį naujojo Civilinio kodekso normų turiniui, nuosavybės teisės instituto sąveiką su kitais

civilinės teisės institutais. Daugiau dėmesio skiriama aktualiausiam klausimui – šiuolaikinės

nuosavybės teisės doktrinos plėtros veiksniams ir su jais susijusiai civilinių teisių ir nuosavybės

teisės objekto problematikai (Pakalniškis, 2002).

V. Gurskienė (2000) savo disertacijoje pateikė ūkių dydžių dinamiką Europos Sąjungoje

ir žemėnaudų formavimo žemės reformos metu Lietuvoje analizę. Jos pagrindu nustatyta, kad dėl

žemės grąžinimo buvusiomis ribomis susidarė daug neracionalių žemėnaudų. Pagrindiniai jų

požymiai tai ištęstumas, netaisyklinga forma, žemėnaudos išdėstymas keliuose žemės sklypuose.

P. Aleknavičius (2001) straipsnyje rašo apie žemės reformos vykdymo uždavinius, vertina

agrarinius pertvarkymus reglamentuojančių įstatymų raidą.

E. Grakausko (2004) mokslinėje publikacijoje išskiriami trys pagrindiniai ūkininko ūkio

teisinės padėties raidos etapai. Pirmasis – valstiečių ūkio etapas. Žemės skyrimas pagal Valstiečio

ūkio įstatymą tęsėsi iki pat 1991 m. liepos 25 d. priimto Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo

dienos, t. y. iki 1991 m. rusėjo 1 d. (Lietuvos..., 1991). Trečiasis ūkininko ūkio raidos etapas

19

siejamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimu ir Lietuvos integracija į Europos

Sąjungą. 2002 m. gruodžio 10 d. buvo priimta nauja Ūkininko ūkio įstatymo redakcija, kuri

įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d (Lietuvos..., 2002).

A. Antanavičius ir V. Atkocevičienė straipsnyje teigia, kad žemės reforma yra labai

sudėtingas žemės nuosavybės ir jos naudojimo santykių sureguliavimo bei žemės pasiskirstymo

procesas, kurio negalima atlikti be išankstinio teritorinio suplanavimo (Antanavičius ir kt., 2004).

M. Treinio straipsnyje nagrinėjami agrosocialiniai pokyčiai, agrarinės pertvarko

nuostatos. Kaip teigiama, šiame straipsnyje pirmasis organizacinis žingsnis reformos žemės ūkyje

link buvo žengtas dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Tuo metu iškelta nuostata dėl

visiško ūkių savarankiškumo įtvirtinimo (Treinys, 2007).

M. Tracy (1993) teigimu – kolūkiai ir valstybiniai ūkiai dažniausiai dirbo nenašiai,

ypatingai dėl per didelio ploto ir neefektyvaus vadovavimo, todėl jų pertvarkymas buvo sąlyga

norint išvengti didesnių nuostolių. Šių kolūkių trūkumus pripažino daugelis tačiau niekas

nežinojo, kas turėtų atsirasti jų vietoje. Tuo pagrindu Vidurio ir rytų Europos šalys susidūrė su

rimtais sunkumais nustatant ūkininkavimo sektoriaus veiklos politiko tikslus.

S. Maasikamäe straipsnyje nagrinėja pokomunistinių šalių žemės sklypų fragmentacijos

problemą. Šiuo metu žemės ūkio įmonės ir privatūs ūkiai daug mažesni nei buvo, privačios arba

valstybinės nuosavybės teise valdoma žemėnauda susiskaidžiusi. Akivaizdu, kad būtina

peržvelgti reikšmingus teorinius teiginius ir iš naujo įvertinti ankstesnę žemės naudojimo

planavimo patirtį (Maasikamäe, 2005).

Daugelio kitų knygų autorių ir kompetentingų žemės ūkio srities žinovų (P.

Aleknavičiaus, K. Antanavičiaus, M. Treinio) teigimu tuo metu padaryta esminė klaida buvo ta,

kad visas šis ūkių pertvarkymas buvo orientuotas į anksčiau pasitraukiusius iš žemės ūkio veiklos

subjektus, kurie mažai jau ką bendro turėjo su ūkininkavimu. A. Poviliūnas pažymėjo, kad

pirmieji žemės ūkio reformos žingsniai buvo nukreipti ne į ūkininkavusią, bet į ankstesnę

žemdirbių kartą, į jų tėvų ir senelių kartą.

Tarptautinėse – mokslinėse konferencijose apie žemės reformą Estijoje rašė V. Aasmäe ir

I. Aasmäe (Aasmäe et al., 2003). E. Mugu nagrinėjo ar Estijoje savivaldybėms reikia

savivaldybių žemės (Mugu, 2000). A. Palabinska rašė apie žemės privatizavimą ir žemės rinką

kaimo regionuose Latvijoje (Palabinska, 2000). Žemės valdymą iki žemės reformos Latvijoje

analizavo V. Parsova ir D. Dambite (Parsova et al., 2007).

20

Apibendrinant tuo metu susiklosčiusią situaciją daroma išvada, kad to meto žemės ūkio

struktūrų pertvarkymo idėja buvo kiek idealizuota, netgi politizuota, kaip ir parodė vėlesni

įvykiai: žemdirbių reiškiamas nepasitenkinimas vykdoma žemės ūkio reforma, šio ūkio šakos

ekonominis nuosmukis, žemės ūkio politinės aplinkos nestabilumas ir kt., tik patvirtino, kad

visuomenė tokiam kardinaliam šuoliui ir permainom nebuvo pasirengusi.

Nebuvo parengtos nei racionalios teisinės bazės, taip pat nebuvo atlikta jokia išsamesnė

socialinė ar ekonominė pasiruošimo naujosios žemės ūkio reformos įgyvendinimo studija.

Anot A. Poviliūno (2008) visos šios programos buvo ruoštos skubotai, nesubūrus

reikalingų specialistų, neturint tam reikalingų žinių, nesant būtino reikalo. Nebuvo pateikti

konkretūs šių programų realizavimo būdai ir nauda. Analizuojant praeito dešimtmečio žemės

ūkio veiklą bei reformą reglamentuojančius teisės aktus, galima daryti išvadą, kad su kiekviena

naujai suformuota vyriausybe keitėsi ir žemės ūkio politika. Tai rodo kompetencijos bei politinės

valios trūkumą, kadangi neturint aiškios žemės ūkio vizijos, tam neparengus jokios strategijos,

lieka neaiški ir šios ūkio šakos ateitis, kartu ir ūkinių struktūrų perspektyva.

P. Aleknavičiaus ir J. Liaskovskajos straipsnyje nagrinėjamos specialiosios žemės ir

miško naudojimo sąlygos, susijusios su kraštovaizdžio, žemės ūkio naudmenų ar derlinguoju

dirvožemiu ir statinių apsauga. Straipsnyje išnagrinėta, kad turėtų būti tobulinami įstatymai kurie

nustatytų griežtesnius reikalavimus našių dirbamos žemės plotų su derlinguoju dirvožemiu

saugojimui tuo pačiu sudarytų palankesnes sąlygas racionalaus dydžio ūkio formavimuisi

(Aleknavičius ir kt., 2006).

P. Aleknavičius ir V. Sudonienė straipsnyje rašo, kad Lietuvoje žemės reformos metu

besiformuojančiuose ūkiuose dėl kompaktiškų žemėnaudų mažėja žemės naudojimo ekonominis

efektyvumas, o intensyvus žemės naudojimas daro neigiamą ekologinį poveikį dirvožemiui, todėl

būtina planuoti žemėnaudų plėtrą žemės ūkio paskirties žemėje ir leisti ją tvarkyti tik pagal

žemėtvarkos projektus (Aleknavičius ir kt., 2003).

Žemės santykiai reguliuojami vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo

dokumentais, todėl žemės administravimą vykdančiose valstybės ir savivaldybių institucijose

dirbantys specialistai privalo gerai žinoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras,

žemės sklypų formavimo ir teisinio registravimo tvarką, žemės nuosavybės ir naudojimo

pakeitimo bei žemės naudmenų sudėties pakeitimo sąlygas ir tvarką. Viešojo administravimo

klausimais valdymo institucijų priimami administraciniai teisės aktai nustato tam tikrus ūkinės ir

kitos veiklos, naudojant žemę, kryptingo reguliavimo reikalavimus. Tai tarpusavyje susijusių

21

leidimų, draudimų ir pozityvių įpareigojimų, kurie sudaro galimybę įgyvendinti valstybės politiką

ir užtikrinti asmenų teisines garantijas, kompleksas. Knygoje aprašyti žemę administruojančių

institucijų veiksmai, kuriems reikia teisinių žinių – žemės sklypų formavimas, specialiųjų žemės

ir miško sąlygų nustatymas, valstybinės žemės pardavimas ir nuoma, žemės servitutų nustatymas,

žemės paėmimas visuomenės poreikiams, bendrųjų planų, detaliųjų planų ir žemėtvarkos

planavimo dokumentų rengimas, leidimų pakeisti žemės naudmenų sudėtį, statyti statinius,

ekploatuoti žemės gelmių išteklius išdavimas. Šie klausimai knygoje išdėstyti pasinaudojant

įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų norminių teisės aktų nuostatomis.

Įsisavinę žemės administravimo ir žemės teisės pagrindus, galima juos taikyti gamyboje. Tai

ypač svarbu rengiant žemėtvarkos schemas ir projektus bei žemės valdų planus, taip pat priimant

sprendimus teritorijų tvarkymo ir žemės nuosavybės bei naudojimo santykių reguliavimo

klausimais.

Žemės naudojimo ilgalaikis tikslas – gerinti žemės ūkines savybes, tausoti žemės ūkio

naudmenas, miškus ir kitus gamtos išteklius. Šiam tikslui pasiekti būtina rengti teritorijų

planavimo dokumentus, suderinančius gamtines bei ūkines sistemas, ir šių dokumentų pagrindu

teisiškai bei ekonomiškai reguliuoti gamybos augimą. Atsižvelgiant į tai, leidinyje pateikiami

bendrieji reikalavimai Lietuvos žemės fondo racionaliam naudojimui ir metodinės nuostatos

kaimiškųjų teritorijų planavimui (Aleknavičius, 2012).

Nuosavybės teisė šiuolaikinėje teisėje transformavosi taip, kad ji suprantama kaip

savininko galimybė elgtis su daiktu taip, kaip jam atrodo būtina, tačiau elgesys privalo

neprieštarauti viešiesiems (valstybės ir visuomenės), taip pat kitų savininkų interesams ir pan.

(Vansevičius, 2001).

Kol kas mūsų naujoji Žemės reforma tęsiasi, niekas negali nuspėti, kada ir kaip ji galėtų

baigtis. Nenuostabu, kad ir istorikai kol kas snaudžia. Vytauto Valiukevičiaus (1992) knygelė

galėtų būti pavyzdžiu visokiems istorikų, teisininkų ar net politikų darbams apie dabartinę vis dar

neužbaigtą reformą.

22

2. ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO POLITIKA

Žemė, tai visuotinė vertybė, tautos nacionalinis turtas. Kartu su saule, oru ir vandeniu ji

sudaro gyvosios gamtos egzistavimo pagrindą. Žmogui žemė yra gyvenamoji vieta, pagrindinė

gamybos priemonė žemės ir miškų ūkio produkcijai išauginti, žaliavų šaltinis pramonei, teritorija

ūkinei veiklai. Šios veiklos rezultatas – žemės ūkio naudmenos, statiniais, įrenginiais ir sodiniais

užimta žemė. Tačiau žmogaus pertvarkytos teritorijos tėra tik visuomenės poreikiams pritaikyta

gamtos dalis. Jos turi būti naudojamos taip, kad nepažeistų ekologinių sistemų, nepakenktų

aplinkai. Net ir privačios žemės savininkas su žeme negali elgtis taip, kaip su žmogaus sukurtu

daiktu. Siekdama išsaugoti gamtos išteklius ateities kartoms ir suteikti pirmenybę bendriesiems

visuomenės interesams valstybė reguliuoja žemės naudojimą (Aleknavičius ir kt.1999). Teisės

aktais bei teritorijų planavimo dokumentais nustatoma racionalaus žemės naudojimo tvarka,

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, jos naudojimo būdas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. pradėta septintoji žemės reforma, kurią

galima pavadinti žemės nuosavybės restitucija. Jos tikslai – atkurti nuosavybės teisę į žemę

buvusiems žemės savininkams arba jų vaikams ir vaikaičiams. Taigi priimami norminiai

dokumentai, kuriais vadovaujantis vykdoma žemėtvarka ir tvarkomas žemės kadastras. Taip

susiformuoja žemės teisė – savarankiška Lietuvos privatinės teisės sistema, teisės šaka, kuri

reguliuoja žemės nuosavybės, naudojimo ir valdymo bei apsaugos santykius, nustato šių santykių

subjektų teises ir pareigas, atsakomybę ir žemės ginčų sprendimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Lietuvos...,

2008) patvirtino penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje numatyti

uždaviniai Lietuvos kaimo plėtrai, t. y. siekti užtikrinti gyvybingą kaimo raidą ir nustatyti, kad

prioritetas būtų teikiamas vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai, o tai sudarys

prielaidas kurtis ir stiprėti kaimo viduriniam sluoksniui. Taikant modernias technologijas, kaimas

taps patrauklia vieta gyventi ir dirbti, o pažangioms permainoms užtikrinti būtina:

tobulinti kaimo raidos planavimą, administravimą ir tyrimus;

gerinti teisinę ir institucinę aplinką, pertvarkyti žemės išteklių valdymo institucijas;

didinti kaimo veiklos konkurencingumą;

gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir diegti inovacijas;

tobulinti aplinkosaugos ir žemės, miškų ir vidaus vandenų išteklių vadybą.

23

Formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių

išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse), kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos,

geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės,

žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės

pažangos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, mokslo, mokymo, švietimo, novatoriškų

technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje, melioracijos ir

melioracijos investicijų, augalininkystės, gyvulininkystės, augalų apsaugos, sėklininkystės,

veislininkystės, žuvivaisos, fitosanitarijos ir veterinarijos, tautinio paveldo srityse ir organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą yra Žemės ūkio ministerijos

veiklos tikslai (Lietuvos..., 2010).

Žemės ūkio ministerijos strateginis tikslas – formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę

politiką, užtikrinant ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairesnę

ekonominę veiklą kaime, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, aplinkos apsaugą ir

kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą prioritetą teikiant šeimos ūkiui.

Žemės ūkio ministerijos veiklos prioritetinės kryptys (Žemės..., 2014):

verslo kaime plėtra, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimas, eksporto

didinimas;

teisinė ir administracinė žemės tvarkymo sistemos pertvarka, orientuota į racionalių

žemėnaudų kūrimą;

atsinaujinančios energijos išteklių kaimo vietovėse plėtra;

Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų valdymo modelio optimizavimas.

Svarbiausi žemės ūkio ministerijos atlikti darbai administruojant žemės tvarkymą – tai:

sudarytos palankios sąlygos ūkininkavimui valstybinėje žemėje. 2009 m. gruodžio 28 d.

pakeistos žemės grąžinimą reglamentuojančios įstatyminės nuostatos, numatant, jog kai

nuosavybės teisės atkuriamos perduodant ūkininkų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn

lygiaverčiu žemės sklypu (,,pagal išvadą”) kitam asmeniui, valstybinės žemės nuomos sutartis

nenutraukiama – pasikeičia tik nuomotojas: vietoj valstybės – žemės savininkas. Taip pat

įtvirtinta nuostata, kad laisva žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja

ūkininkai, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai (,,pagal išvadas”) tik šią žemę

dirbantiems piliečiams;

administracinės naštos mažinimo priemonės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) parengė eilę teisės aktų projektų,

24

mažinančių administracinę naštą verslo subjektams. Kadangi reikalavimas turėti licencijas,

išduotas kompetentingos institucijos, ir kiti paslaugų teikėjų apribojimai bei reikalavimai

prieštaravo 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų

vidaus rinkoje nuostatoms, siekiant sumažinti naštą verslui, 2010 m. priimtuose įstatymuose

atsisakyta licencijų juridiniams asmenims atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius

darbus bei kadastrinius matavimus, taip pat licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus,

pakeičiant šių licencijų išdavimą mažiau ribojančia nuostata – kvalifikacijos pažymėjimų

fiziniams asmenims, atliekantiems geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus bei

kadastrinius matavimus, ar specialistams, rengiantiems žemėtvarkos planavimo dokumentus,

išdavimu. Be to, siekiant supaprastinti šių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo tvarką, numatoma

minėtų dokumentų išdavimo procedūras vykdyti elektroniniu būdu;

pertvarkytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos. Lietuvos Respublikos

Seimui priėmus žemės tvarkymą ir administravimą šalyje reglamentuojančius įstatymus, nuo

2010 m. liepos 1 d. įtvirtinančius apskričių viršininkų administracijų vykdomų žemės tvarkymo ir

administravimo funkcijų perdavimą vienai valstybės institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai,

nuo minėtos datos šiai institucijai perduotos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos ne tik

šalies kaimo vietovėse, bet ir miestuose. Šis pasirinktas žemės tvarkymo ir administravimo

pertvarkymo modelis yra tinkamiausias, kadangi valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės

institucija, turinti savo padalinius savivaldybių teritorijų centruose, o žemės tvarkymo ir

administravimo paslaugos bus suteikiamos arčiau gyventojų. Teisės aktuose numatyta, jog

didžioji dauguma sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis bus priimama

savivaldybių (rajonų) teritorijose esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose

padaliniuose, taigi sutrumpės laikotarpis nuo asmens prašymo įsigyti žemės nuosavybėn ar

nuomoti pateikimo, iki sprendimo priėmimo;

įsteigta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Lietuvos Respublikos Seimo

priimtame Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo

kompetencija reguliuojant žemės santykius. Valstybės žemės fondui, kurio savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija yra Žemės ūkio ministerija, suteikti įgaliojimai rengti duomenis

apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarkyti Lietuvos

Respublikos žemės informacinę sistemą, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės

biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų

struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, organizuoti žemės konsolidacijos projektų

25

rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Taip pat VŽF suteikta teisė vykdyti valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

atnaujinti ortofotografiniai žemėlapiai. Siekiant užtikrinti sklandų žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių deklaravimo procesą, išpildant ES reikalavimus, sudarant žemdirbiams

patogias sąlygas pasinaudoti tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei

užtikrinant vieningos bazinės kartografinės medžiagos naudojimą nekilnojamojo turto kadastro,

žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir kitose srityse, atnaujinti visos Lietuvos Respublikos

teritorijos spalvoti aukšto tikslumo ortofotografiniai žemėlapiai.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų nurodymai ir potvarkiai, kai jie

veikia valstybės vardu yra privalomo ir žemės santykių subjektams. Per šiuos santykius

įgyvendinama valstybės institucijų ir pareigūnų kompetencija ir atsakomybė reguliuojant ir

valdant valstybinės žemės fondą. Santykiuose su žemės savininkais ir naudotojais valstybės

institucijos ir pareigūnai privalo vykdyti žemės įstatymų reikalavimus.

Institucijai – Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos skyriui (Žemės..., 2014a) (toliau –

Politikos skyrius) patikėta kartu su kitais ministerijos padaliniais formuoti valstybės politiką

žemės ūkio, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto

kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti

šios valstybės politikos įgyvendinimą. Politikos skyrius pagal kompetenciją padeda Žemės ūkio

ministerijai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintus tikslus ir uždavinius bei jai suteiktas teises ir

įgaliojimus, taip pat teikia išvadas ir pasiūlymus nagrinėjant asmenų skundus, prašymus ir

pranešimus.

Nacionalinės žemės tarnybos, įsteigtos 2001 m. liepos 1 d., misija yra užtikrinti valstybės

politikos įgyvendinimą žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, geodezijos,

kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityse (Nacionalinė..., 2014). Taip pat Nacionalinė

žemės tarnyba rengia teisės aktų projektus, reikalingus tolesniam žemės tvarkymui ir

administravimui, žemės rinkos plėtrai, geodezinei ir kartografinei veiklai ir georeferencinių

duomenų bazių kūrimui reglamentuoti, metodiškai vadovauti minėtiems darbams bei jų kontrolei.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės

tarnyba perėmė ir apskričių viršininkų administracijose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas –

įkurti 48 teritoriniai visoje Lietuvoje veikiantys žemėtvarkos skyriai. 2012 metų balandžio 2

dieną įsigaliojo atnaujinta Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra su 50 teritorinių

skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba siekia dirbti taip, kad būtų kuo lengviau pasiekiama

26

gyventojams – dauguma sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis neatlygintinai

priimama savivaldybių teritorijose esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose

padaliniuose, tokiu būdu sutrumpėja laikotarpis nuo asmens prašymo įsigyti žemės nuosavybėn

ar nuomoti pateikimo, iki sprendimo priėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba turi dvi pagrindines

veiklos sritis – tai žemėtvarka bei kartografija ir geodezija ir taip pat yra atsakinga už žemės

reformos šalyje vykdymą bei kitas priemones, leidžiančias formuoti racionalias žemės valdas.

Taigi svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių uždaviniai yra

įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę,

mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose

žemės reformos srityse, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos,

geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo,

Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Taip pat atlikti valstybinės žemės

patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, o rganizuoti ir vykdyti žemės naudojimo

valstybinę kontrolę, prižiūrėti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir

užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą).

2.1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai

Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių

konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

Žemės reformos įstatymo (Lietuvos..., 1997) 19 straipsnyje nurodyta, kad žemės reformai

reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai

priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų

patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius,

suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar

patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos

žemėtvarkos projektams. Taip pat nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose

projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio

žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių

asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės

27

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės

teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti

įgyvendinami jų lėšomis, o asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarka nustatyta Asmenų lėšomis atliekamų žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 (Žin., 2002, Nr. 17-688, 2008, Nr. 137-

5401, 2009, Nr. 110-4661, 2010 Nr. 118-6018).

Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų

parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas

ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose

suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės

sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio

organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams

eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir

ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė

žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti

nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti

racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias

sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, pardavimo

ir nuomos nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo

įstatymą (Lietuvos..., 2013) ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos

(Lietuvos..., 2015) nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose

suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami,

matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą metodiką. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos

vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto

28

skirtumą, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo

(2.1 lentelė) valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

2.1 lentelė. Maksimalios leistinos sklypų ploto paklaidos

Naudojama

kartografinė

medžiaga

Sklypo plotas,

ha

Plano mastelis

1:10 000 1:5 000 1:2 000

Ortofotografiniai

žemėlapiai

iki 1 P05,0 P03,0 P02,0

1,1 – 2,0 P06,0 P04,0 P03,0 2,1 – 4,0

P07,0 P05,0 P04,0

4.1 ir daugiau P08,0 P16,0 P05,0

Kita kartografinė

medžiaga

iki 1 P07,0 P05,0 P04,0

1,1 – 2,0 P08,0 P06,0 P05,0 2,1 – 4,0 P09,0 P07,0 P06,0 4,1 – 10,0 P1,0 P08,0 P07,0

10,0 ir daugiau P12,0 P1,0 P08,0

Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad

žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės,

miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais

arba vertybiniais popieriais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti,

suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės

tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar

perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir

standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių ir kitų tyrinėjimų

kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar

Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys,

kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse

teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai.

29

Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų

jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami

jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos

projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą

kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos

žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų

padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal

darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta

tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos

pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos

projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės

kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad

jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš

naujo netaikomas.

Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų

dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo dienos. Tuo atveju, jeigu į tinkamai

pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais kvalifikacijos pažymėjimui

išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks

pažymėjimas yra išduotas. Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam laikui

asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose

išklausiusiems ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo tema, išlaikiusiems profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimu, patikrinimo testą. Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas buvo

išduotamas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinko kitus šioje dalyje

nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Profesinių žinių, susijusių su žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testas organizuojamas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas privalo per trejus metus nuo kvalifikacijos

pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Kvalifikacijos pažymėjimų

galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Žemės

30

įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo

dokumentams rengti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo

panaikinimo pagrindus, nustatytais pagrindais. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kvalifikaciniai leidimai dirbti žemės reformos žemėtvarkos

darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pakeičiami kvalifikacijos

pažymėjimais žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti. Už kvalifikacijos pažymėjimų

žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti ar jų dublikatų išdavimą, kvalifikacijos

pažymėjimų patikslinimą imama valstybės rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

Konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizuoja ir

vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės reformos laikotarpiu daug kartų keitėsi prioritetai jai vykdyti, taip pat įstatymai,

reglamentuojantys ją. Žemės reformos metu vyravo daug prieštaringų nuomonių, vieni palaikė

vykdomą žemės reformą, kiti prieštaravo priimtiems įstatymams ir taisyklėms ją vykdyti. Žemės

reforma jau artėja link pabaigos, todėl išlieka didžiausias tikslas – teisingai ją užbaigti.

Ši magistrinio darbo tema ir objektas pasirinkti, kadangi šiose kadastro vietovėse atlieku

žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo darbus.

31

3. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti žemės reformos darbų eigą

Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos darbus.

2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų apimtis.

4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse.

32

4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

4.1. Tyrimo metodai

Tyrimo objektas yra Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.

Tyrimo metodai: dokumentų analizės, anketinės apklausos, lyginamasis, anologijos,

ekstrapoliacinis, matematinis, statistinis, apibendrinimo, grafinio vaizdavimo, aprašomasis.

Atliekant tiriamąjį darbą buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais. Naudota

informacija iš Nacionalinės žemės tarnybos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apie

žemės reformos darbų ataskaitas, iš internetinių puslapių (www.nzt.lt, www.zum.lt,

www.registrucentras.lt) apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, mokslinių straipsnių ir įstatymų

apibendrinimas.

Pagal 2015 metų sausio mėnesį parengtą 12-os klausimų anketą (1 priedas) buvo atlikta

apklausa. Respondentai apklausti tiesiogiai VĮ VŽF Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.

Anketą užpildė 152 respondentai.

Anketa buvo anoniminė. Respondentai ją pildė patys laisvai pasirinkdami pažymėjimo

būdą, pabraukdami, tam skirtame keturkampyje pažymėdami kryželiu, vienu brūkšneliu ir pan.

Respondentų pasirinkimo tvarka – atsitiktinė.

Surinkus užpildytas anketas, atlikta apklausos analizė.

Kadangi šis tyrimas buvo orientuotas į žemės reformos darbus, juos organizuojančių

valdžios įstaigų veiklos vertinimą, taip pat pageidaujamus raidos kelius, tai respondentų

atsakymai į pateiktus klausimus leido vertinti kadastro vietovių gyventojų požiūrį į žemės

reformos dabartinę situaciją bei perspektyvas.

Anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis Mikrosoft Excel programa.

Surinkti duomenys sistemiškai apdoroti, išanalizuoti, aprašyti bei pateikti lentelėse ir

stulpelinių bei skritulinių diagramų pavidalu. Diagramos išbraižytos siekiant parodyti atitinkamų

dydžių kitimo pobūdį, o apibendrinimo metodas tyrime pasitelktas išanalizuotai medžiagai

apibendrinti, išvadoms formuluoti.

4.2. Kauno rajono apžvalga

Kauno apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje. Ją sudaro

Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono

33

savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Kaunas. Kauno apskrities plotas – 8089 km² (12,4

proc. Lietuvos ploto), gyventojų – 673706 (20 proc. Lietuvos gyventojų), tankis – 83,3 gyv. /

km².

Kauno rajono plotas – 1496 km² (18,5 proc. apskrities ploto), gyventojų – 87168 (12,9

proc. apskrities gyventojų), seniūnijos – Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės,

Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos,

Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio,

Užliedžių, Vandžiogalos, Vilkijos, Vilkijos apylinkių, Zapyškio (4.1 pav.).

4.1 pav. Kauno rajono administracinis pasiskirstymas

(Kauno rajono savivaldybės administracija)

Kauno rajono savivaldybė supa jai nepriklausantį Kauno miestą, kuriame yra rajono

administracija. Didesnė teritorijos dalis – žemumos, kur susieina Suvalkijos, Aukštaitijos ir

Žemaitijos žemės. Didelius plotus užima Karalgirio, Varluvos, Paryžinės miškai, Dubravos giria.

Daug draustinių (Paštuvos botaninis, Ringovės ir Nerėpos entomologiniai, Dubysos ichtiologinis,

Nevėžio ir Jiesios kraštovaizdžio ir kt.). Per savivaldybės teritoriją prateka Nemunas, Neris,

Nevėžis ir Jiesia, tyvuliuoja Kauno marios.

34

Šiandien Kauno rajono savivaldybė viena iš didžiausių Respublikoje. Savivaldybėje yra 3

miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija, ir 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė,

Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis. Rajoną kerta Via Baltika, Vilniaus –

Kauno – Klaipėdos magistralės, tarptautiniai geležinkeliai, Karmėlavoje yra tarptautinis oro

uostas.

Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio vingiai ir slėniai,

Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta žavi ir traukia akį. Daug gamtos,

istorijos ir kultūros paminklų.

Kauno rajono savivaldybė išsiskiria ir tuo, kad joje, Noreikiškėse, yra Aleksandro

Stulginskio universitetas, Lietuvos miškų, Lietuvos Sodininkystės ir daržininkystės (vienintelis

Baltijos šalyse) institutai. Aktyvaus sporto šalininkus kviečia greta Kačerginės įsikūrusi garsi ne

tik Lietuvoje automobilių ir motociklų Nemuno žiedo trasa, ekstremalių pramogų mėgėjus vilioja

Zapyškio seniūnijoje Jadagonių kaime iškilusi vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse 13 metrų

aukščio tikros uolos imitacija, skirta laipioti (Kauno rajono savivaldybė).

Gera geografinė padėtis, puikūs magistraliniai keliai, vystoma vandens transporto,

Karmėlavos oro uosto infrastruktūra, projektuojamas europinės vėžės geležinkelis, viešieji

logistikos centrai, daugiarūšio transporto terminalas, didėjanti per regioną einančių tarptautinių

transporto koridorių reikšmė – visa tai formuoja regioną kaip stambų šalies transporto ir

logistikos centrą.

Plėtros vizijoje Kauno kraštą matome, kaip modernų Rytų ir Vidurio Europos žinių

ekonomikos regioną, europinį mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros ir turizmo

centrą su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo infrastruktūra, jame gyvenančia nuolat

besimokančia, verslia, sveika ir saugia bendruomene.

Kauno rajone iki 2015 m. sausio 1 d. pateikta 25665 piliečių prašymų atkurti nuosavybės

teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 95600 ha plote. Priimti 25638 sprendimų, kuriais

piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 94285 ha plotą. Neatkurtos nuosavybės teisės 1067

piliečiams į 1415 ha plotą, nepasirinko (nenurodė) realiai galimo nuosavybės teisių atkūrimo

(atlyginimo) būdo ar vietos, vyksta teismo procesai ar ginčai tarp pretendentų, piliečiai

neatvyksta į žemės sklypų ženklinimą arba nesutinka su žemės sklypo ribomis.

Iš viso Kauno rajone atkurtos nuosavybės teisės į plotą 98,52 proc. piliečių, pateikusių

visus dokumentus, prašymuose nurodyto ploto.

35

Kauno rajono žemės fondo sudėtis yra parodyta 4.2 pav. Duomenys yra 2015 m. sausio 1

d. iš valstybės įmonės Registrų centro.

4.2 pav. Kauno rajono žemės fondo sudėtis ha (VĮ Registrų centras)

Kauno rajono žemės fondo sudėtis procentais: žemės ūkio naudmenos – 51,0 proc.,

miškai – 33,0 proc., keliai – 2,0 proc., užstatyta teritorija – 6,0 proc., vandenys – 5,0 proc., kita

žemė – 3,0 proc.

4.3. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovių apžvalga

Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės ribojasi su Noreikiškių seniūnija, Ežerėlio ir

Kačerginės gyvenvietėmis, Lekėčių seniūnija (Šakių rajonas, Marijampolės apskritis), Kazlų

Rūdos seniūnija (Kazlų Rūdos savivaldybė, Marijampolės apskritis). Šiaurine seniūnijos riba teka

Nemunas. Seniūnijos centras – Kluoniškių kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 19 kaimų.

Seniūnijos plotas – 14999 ha, iš jų 67,8 proc. užima miškai, 31,9 proc. - žemės ūkio

naudmenos, 0,3 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Miškai tolygiai išsidėstę visoje

teritorijoje. Pušynai sudaro 66 proc. visų medynų, baltalksniai – 15 proc., eglynai – 8 proc.,

beržynai – 6 proc. Likusiame plote auga juodalksniai, ąžuolai.

Viena iš būdingiausių apylinkės kraštovaizdžių ypatybių – jos žemės paviršiaus

banguotumas. Į Nemuno upe, kuri teka seniūnijos šiaurės rytų pakraščiu, įteka Dievogalos,

Liekės, Ligaikapio, Ovos, Judrės, Skirpstaujos, Kerupės ir kiti upeliai.

Gyventojai: 2423 žmonės, iš jų – 523 asmenys iki 16 metų.

36

Zapyškis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumos kairiajame Nemuno krante Užnemunės

žemumos šiaurės rytinėje dalyje. Vidutinis aukštis – 55 m. Miestelis yra 17 km į vakarus nuo

Kauno, prie kelio Kaunas – Šakiai.

XVI a. pr. įkurtas Zapyškio dvaras priklausė Sapiegoms. XVI a. dvaras vadintas

Panemune, vėliau – Tarpupiu ir Sapiegiškiu. Miestelis minimas nuo 1575 m. Per jį ėjo svarbus

Kauno-Virbalės prekybos ir pašto traktas.

1562 m. minima bažnyčia, 1580 m. – cerkvė. Zapyškis labai nukentėjo per XVII a. vid. –

XVIII a. pr. karus. 1759 m. atiteko Prūsijai. Užnemunę prijungus prie Rusijos, 1815 m. atiteko

Rusijai. 1825 – 1847 m. turėjo miesto teises. Zapyškis nukentėjo per 1846 m. potvynį, 1857 m.

gaisrą ir Pirmąjį pasaulinį karą. 1919 – 1950 m. buvo valsčiaus centras.

Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578

m. Tai brangus ir labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos paminklas, matęs visų amžių

negandas, karus ir potvynius, apgaubtas legendomis. Bažnyčia nuo XX a. pradžios kulto

reikalams nenaudojama. Vasarą bažnyčioje vyksta bažnytinės muzikos koncertai; minint Vytauto

Didžiojo karūnavimo dieną- kultūriniai renginiai. Greta šv. Jono bažnyčios, ten, kur driekiasi

panemunio pievos, yra senoji Zapyškio gyvenvietė. Rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a.

1990 m. vasaros archeologiniai tyrinėjimai Zapyškio senamiestyje ne tik patvirtino rašytiniuose

šaltiniuose minimus miestelio gyvenimo faktus, bet ir suteikė naujų žinių, papasakojo apie

gyvenvietės išsidėstymą, sodybas, gyventojų buitį.

Zapyškio miestelyje labai gražiai ir simboliškai tarp trijų ąžuolų įkomponuotas Lietuvos

Nepriklausomybės 10-mečio paminklas tarsi parodo lietuvių tautos tvirtumą ir tęstinumą. Jis

pastatytas 1929 m. gegužės mėn. Zapyškio šaulių būrio vado Jurgio Žitinevičiaus iniciatyva.

1960 m. paminklas buvo nugriautas. 1989 m. gegužės mėn. Sekminių šventei Zapyškio Sajūdžio

grupės narių iniciatyva paminklas atstatytas.

Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia. Tai įdomus XIX a. vidurio romantizmo

epochos statinys turintis didelę kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę. Koplyčioje buvo

laidojami kunigai, tarp kurių ir Zapyškio bažnyčios klebonas Kolyta, V.Kudirkos globėjas. Labai

vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, istorijos ir architektūros bruožų yra senosios Zapyškio

kapinės, kuriose prieš ir po 1863 m. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės.

Reikšminga tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose spaudos draudimo laikais buvo rašomi

lietuviškai, vietine suvalkiečių tarme.

37

Tai rodo menką lenkų kultūros įtaką šiaurės Suvalkijos žmonėms. Įdomūs iki šių dienų

išlikę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai. Visi išvardinti kultūros paveldo objektai yra prie

kelio Kaunas – Šakiai.

Kuro girininkijoje paminklinis akmuo ženklina 1863 m. sukilėlių kapus. Žydų genocido

aukų kapus ir senąsias žydų kapines mena Dievogalos ir Kluoniškių kaimuose pastatyti

paminklai. Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto

1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas

Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d. susidegino Maskvoje, Revoliucijos aikštėje,

protestuodamas prieš Lietuvos ekonominę blokadą (Kauno rajono savivaldybė).

Žemės ūkio paskirties žemėje vyrauja žemės ūkio naudmenos – išdirbti žemės ūkio

veiklos plotai, nuolat dirbami ir naudojami žemės ūkio produkcijai išauginti. Šioje teritorijose

susiformavo kaimiškasis kraštovaizdis, jis yra santykinai stabilus ir kinta tik dėl intensyvios

ūkinės veiklos – pastatų statybos, melioracijos darbų, miško įveisimo.

38

5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS

5.1. Žemės reformos darbai Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse

Šiame darbe detaliau analizuojama Zapyškio seniūnijos Zapyškio ir Altoniškių kadastro

vietovių žemės reformos darbų eiga. Zapyškio kadastro vietovės teritorija – 10227,40 ha,

Altoniškių – 7633,78 ha.

Pateikiami Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse nustatytų laisvos valstybinės žemės

plotų iki 2015 m. sausio 1 d. suvestiniai duomenys 5.1 lentelė.

5.1 lentelė. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų suvestiniai

duomenys (NŽT Kauno teritorinis skyrius)

Kadastro

vietovės

pavadinimas

Bendras

LVŽ

sklypų

plotas

ha

LVŽ sklypų žemės naudmenų plotų eksplikacija

ha Pastabos

(saugomose

teritorijose

plotas ha)

žemės ūkio

naudmenos

miškas

vandens

telkiniai

(ežerai,

tvenkiniai)

kitos

žemės

naud

menos bendras

plotas

iš jo,

ariamoji

žemė

Zapyškio 167,62 51,07 51,07 55,87 – 60,68 39,99

(geologiškai

išžvalgytas

plotas

Altoniškių 77,52 19,09 19,09 42,18 11,46 4,79 13,58

(saugomose

teritorijose)

Kaip matyti iš lentelės daugiausia laisvą valstybinę žemę Zapyškio kadastro vietovėje

sudaro kitos žemės naudmenos, o Altoniškių kadastro vietovėje – miškas.

Žemės reformos darbų eiga yra pakankamai skirtinga lyginant analizuojamas kadastro

vietoves (5.2 ir 5.3 lentelės).

39

5.2 lentelė. Reformos darbų eiga Zapyškio kadastro vietovėje (NŽT Kauno teritorinis skyrius)

Metai Pretendentų

skaičius

Pageidaujamas

žemės, miško,

vandens

telkinio plotas

ha

Projektuojamų žemės

valdų % nuo

pageidaujamų

prašymų

% nuo

prašymuose

nurodyto

ploto skaičius plotas ha

2003 187 996,3400 122 927,9900 65,2 93,1

2006 177 365,6657 139 352,9500 78,5 96,5

2010 228 334,3621 190 454,4800 83,3 135,9

2013 80 64,9587 63 114,7891 78,8 176,7

2015 59 103,3349 44 64,4650 74,6 62,7

Viso: 731 1864,6614 558 1914,6741 76,3 102,7

Kaip matyti iš lentelės daugiausia prašymų buvo gauta 2010 m. - 228 piliečių prašymai

dėl žemės sklypų projektavimo. Zapyškio kadastro vietovėje gauta 731 piliečio prašymas atkurti

nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 1864,6614 ha plote. 558 piliečiams

nuosavybės teisės atkurtos į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc. pageidaujamų prašymų ir

102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto.

5.3 lentelė. Reformos darbų eiga Altoniškių kadastro vietovėje (NŽT Kauno teritorinis skyrius)

Metai Pretendentų

skaičius

Pageidaujamas

žemės, miško,

vandens

telkinio plotas

ha

Projektuojamų žemės

valdų % nuo

pageidaujamų

prašymų

% nuo

prašymuose

nurodyto

ploto skaičius plotas ha

2003 107 194,7099 85 165,8600 79,4 85,2

2007 91 182,6455 77 222,4900 84,6 121,8

2011 69 95,0898 57 113,9200 82,6 119,8

2013 17 15,7452 12 6,8332 70,6 43,4

Viso: 284 488,1904 231 509,1032 81,3 104,3

Kaip matyti iš lentelės daugiausia prašymų buvo gauta 2003 m. – 107 piliečių prašymai

dėl žemės sklypų projektavimo. Altoniškių kadastro vietovėje gauta 284 piliečių prašymai atkurti

nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 488,1904 ha plote. 231 piliečiui nuosavybės

40

teisės atkurtos į 509,1032 ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc.

prašymuose nurodyto ploto.

Lyginant pretendentų skaičių ir pageidaujamą žemės, miško ir vandens telkinio plotą,

nustatyta, kad Zapyškio kadastro vietovėje pretendentų skaičius (731) ir pageidaujamas plotas yra

didesnis (1864,6614 ha), o Altoniškių kadastro vietovėje – (284) mažesnis (488,1904 ha) ir

skirtingas procentas pageidaujamų prašymų - 76,3 proc. ir 81,3 proc., pageidaujamo ploto – 102,7

proc. ir 104,3 proc.

Problema – pretendentų neatvykimas į organizuojamus susirinkimus arba nepasirinkimas

žemės sklypų. Yra galimybė patenkinti visų pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į

žemę, mišką ir vandens telkinius analizuojamose kadastro vietovėse ir užbaigti reformą.

5.2. Žemės reformos darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir

Altoniškių kadastro vietovėse vertinimas

Vertinant bet kurių valdžios įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, labai svarbi yra tų

paslaugų vartotojų nuomonė. Todėl, siekiant įvertinti žemės reformos darbų kokybę ir

perspektyvas, pagal 2015 metų sausio mėnesį parengtą anketą (priedas Nr.1) buvo atlikta

apklausa (pateikiant respondentams 12 – os klausimų anketą) bei atlikta tos apklausos rezultatų

analizė.

Šis tyrimas buvo orientuotas į žemės reformos darbus, juos organizuojančių valdžios

įstaigų veiklos vertinimą, taip pat pageidaujamus raidos kelius, tai respondentų atsakymai į

pateiktus klausimus leido vertinti kadastro vietovių gyventojų požiūrį į žemės reformos dabartinę

situaciją bei perspektyvas.

Sudarant anketą, naudotos visų keturių tipų kintamųjų matavimo skalės: nominali,

tvarkos, intervalų ir santykių. Anketa buvo anoniminė. Respondentų pasirinkimo tvarka –

atsitiktinė. Respondentai apklausti tiesiogiai VĮ VŽF Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.

Respondentai ją pildė patys laisvai pasirinkdami pažymėjimo būdą, pabraukdami, tam skirtame

keturkampyje pažymėdami kryželiu vienu brūkšneliu ir pan.

Anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis Mikrosoft Excel programa.

Apklausta 152 respondentai, didesnė dalis apklaustųjų asmenų yra vyrai – 64 proc.(5.4

lentelė).

41

5.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Atsakymo variantai Atsakymų pasiskirstymas

proc. Respondentų skaičius

Moteris 36 55

Vyras 64 97

Viso: 100 152

Moterys sudaro 36 proc. respondentų, tačiau negalima teigti, kad būtent taip yra

pasiskirstę žemės savininkai pagal lytį, nes daugumas sutuoktinių veda bendrus ūkius arba turi

registravę žemės sklypus bendra jungtine nuosavybe.

Analizuojant gautus duomenis, visi apklausti respondentai buvo suskirstyti pagal amžių į

penkias grupes: 1) nuo 18 iki 29 metų; 2) nuo 30 iki 39 metų; 3) nuo 40 iki 49 metų; 4) nuo 50 iki

59 metų; 5) 60 ir daugiau metų (5.2.1 pav.).

5.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių proc.

Jauniausias apklaustasis buvo 25 m., vyriausias – 75 m. Apklausa parodė, kad tarp

respondentų dominuoja vidutinio (30 – 39 metų) ir vyresnio (40 – 49 metų) amžiaus žemės

savininkai ir naudotojai. Tarp apklaustųjų gana nedaug pasitaikė jaunų žmonių (18 – 29 metų

amžiaus respondentų tebuvo 15 %), o vyresnių nei 60 metų žemės savininkų apklausta tik 9 %.

Vyresnio amžiaus žemės ūkio veiklos subjektai yra nelabai linkę pritaikyti naujoves savo

ūkiuose.

42

Kaip minėta ankstesniame paragrafe, pagrindinis Zapyškio ir Altoniškių gyventojų

apklausos tikslas buvo išsiaiškinti jų požiūrį į sklypų matavimų atlikimo kokybę bei juos

organizuojančių valdžios įstaigų veiklą ir išryškinti būtinas veiklos šioje srityje tobulinimo

kryptis. Tuo tikslu anketoje buvo pateikti atitinkamai suformuluoti klausimai.

Žemės ūkio veiklos subjekto išsilavinimas vienas pagrindinių veiksnių, kurie įtakoja

konsultavimo paslaugų žemės ūkio subjektams poreikį. Daugelyje literatūros šaltinių pažymima,

jog aukštesnio išsilavinimo žemės ūkio veiklos subjektai labiau domisi naujovėmis ir yra labiau

suinteresuoti gautą informaciją panaudoti savo ūkiuose.

Kaip rodo apklausa, dauguma apklaustųjų turi vidurinįjį (48 %) išsilavinimą, aukštesnįjį

išsilavinimą turi (32 %), kai kurie yra baigę aukštąsias mokyklas, tačiau tokių yra palyginti

nedaug (17 %). Dalis apklaustųjų yra baigę tik pradinę mokyklą (5.2.2 pav.).

3%

48%32%

17%

Pradinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis

5.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą proc.

Iš grafiko matyti, kad jų yra mažiausiai (mažiau negu turinčių aukštąjį išsilavinimą).

Norisi tikėti, kad apklausos rezultatai atspindi realią situaciją, tačiau gali būti, kad išsilavinimo

stoka sąlygojo mažesnį tokių respondentų aktyvumą.

Racionalus ūkis yra vienas iš konkurencingą žemės ūkio gamybą sąlygojančių veiksnių.

Stambesni ūkiai produkciją gamina mažesne savikaina, tai yra geriau išnaudoja turimus išteklius

bei taikant naujas ir pažangias technologijas gaminamas didesnis produkcijos kiekis. Smulkiems

ūkiams rinkoje konkuruoti darosi vis sunkiau, nes produkcijos kaštai dėl žemės ūkio technikos

brangumo yra dideli.

Anketas užpildę respondentai valdo smulkius žemės plotus (5.2.3 pav.).

43

10%

44%28%

15%

3%

Iki 1 ha

Iki 3 ha

IKI 10 ha

Iki 20 ha

5.2.3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimos žemės plotą proc.

Stambesni ūkininkai – iki 20 ha žemės turi 15 % apklaustųjų, o daugiau kaip 20 ha žemės

turi tik 3 % apklaustųjų. Reikia tikėtis, kad ateityje ūkiai bus stambinami, todėl bus reikalinga

vykdyti konsolidaciją.

Vystant gamybą labai svarbu ar ūkininko naudmenos yra viename sklype, ar keliuose.

Žymiai patogiau dirbti technika, kai sklypas vientisas. Dauguma apklaustųjų respondentų turi po

1 – 5 žemės sklypus (5.2.4 pav.). Tokių ūkininkų yra net 47 proc.

31%

47%

20%

2%

1

1-5

6-10

10 ir daugiau

5.2.4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimų žemės sklypų skaičių proc.

44

Galima daryti išvadą, kad naudotojams nėra labai patogu naudotis žeme, todėl, kad yra

daug sklypų, dažniausiai vieną nuo kito juos skiria apie 1 – 3 km, todėl, norint juos naudoti pagal

paskirtį, reikia nemažai išlaidų. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad ateityje bus būtina vykdyti

sklypų konsolidaciją.

Dauguma apklaustųjų respondentų atliktus sklypų matavimus vertina tinkamai (5.2.5

pav.).

72%

4%

24%

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Tinkamai

Netinkamai

Neturiu nuomonės

5.2.5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar tinkamai atlikti Jūsų

sklypo (ų) matavimai ?“

Kaip atskirą aspektą, galime išskirti problemas ir kliūtis, trukdančias vykdyti žemės

reformą. Viena iš priežasčių, dėl kurių užsitęsia projektų rengimo darbai ir nuosavybės teisių

atkūrimo procesas yra žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų paskelbimo, rengimo,

derinimo, tvirtinimo bei įgyvendinimo vilkinimas, dažna teisės aktų, reglamentuojančių

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaita, nepakankamas finansavimas. Mažas piliečių

aktyvumas, sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus.

Nepaisant šių problemų apklausa parodė, kad respondentai patenkinti nuosavybės teisių

įteisinimo laiku (5.2.6 pav.).

45

26%

63%

11%

0 10 20 30 40 50 60 70

Visiškai patenkintas

Patenkintas

Nepatenkintas

5.2.6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar esate patenkinti nuosavybės teisių

į žemę įteisinimo laiku ?“

Neigiamą įtaką žemės reformai bei žemėtvarkos darbų spartai turėjo ir tai, jog žemės

reformos darbai buvo vykdomi atliekant preliminarius matavimus.

Apibendrinant atsakymus į klausimą ,,Ar reikalingi žemės sklypų kadastriniai

(geodeziniai) matavimai“?, galima teigti, kad dauguma žemės naudotojų (40 % respondentų

atsakė - „taip“, 30 %. – „nežinau“) supranta kadastrinių matavimų reikalingumą (5.2.7 pav.).

40%

30%

30%

0 10 20 30 40 50

Taip

Ne

Nežinau

5.2.7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar reikalingi kadastriniai matavimai ?“

46

Kadastriniai matavimai preliminarius matavimus patikslina, tačiau dėl preliminarių

matavimų metu padarytų klaidų ir esamos teisinės bazės netobulumo kadastrinių matavimų

derinimas yra problematiškas.

Matavimų tikslumas reformos pradžioje neturėjo įtakos darbų spartai. Baigiant žemės

reformą, matavimų tikslumo reikalavimai labai apsunkina parengtų sklypų įregistravimą kadastro

žemėlapyje.

Pagal atsakymų į klausimą „Ar pakanka informacijos apie žemės sklypų kadastrinius

(geodezinius) matavimus?“ pasiskirstymą galima daryti išvadą, kad ūkininkams informacijos apie

kadastrinius matavimus pakanka (5.2.8 pav.).

5.2.8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ,,Ar pakanka

informacijos apie kadastrinius matavimus?“

Į klausimą Ar esate patenkinti NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus ir projekto autoriaus

Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse darbu? dauguma respondentų yra patenkinti, nes iš jų

gauna konsultacijas įvairiais klausimais. Jie konsultuoja kaip galėtų būti sprendžiama problema,

pateikia naudingą informaciją, formuoja suvokimą.

Vykdant žemės konsolidaciją kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės

teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai

valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Žemės konsolidacija

padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant.

Paskaičiuota, kad dėl sumažėjusio atstumo nuo ūkio centro ir dirbamos žemės ploto bei

47

pagerėjusios sklypo formos, išlaidos žemės ūkio augalų išauginimui gali sumažėti iki 10 proc. Be

to, suformavus kompaktiškesnę žemėvaldą, išauga žemės ir viso ūkio vertė. Dauguma

respondentų nežino ar reikalinga žemės konsolidacija (5.2.9 pav.).

5.2.9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ,,Ar reikalinga žemės konsolidacija

žemės sklypų stambinimas)?“

Apibendrinant visus atsakymus į anketos klausimus, galima padaryti tokias pagrindines

išvadas:

tarp respondentų dominuoja vidutinio (30 – 39 metų) ir vyresnio (40 – 49 metų)

amžiaus žemės savininkai ir naudotojai, turintys vidurinįjį ir aukštesnįjį

išsilavinimą;

respondentai valdo smulkius žemės plotus ir turi daug sklypų;

respondentai atliktus sklypų matavimus vertina tinkamai;

nepaisant problemų apklausa parodė, kad respondentai patenkinti nuosavybės

teisių įteisinimo laiku;

žemės sklypo kadastriniai matavimai padidina žemės sklypo planų kokybę;

informacijos apie žemės sklypų kadastrinius matavimus pakanka;

dauguma respondentų nežino ar reikalinga žemės konsolidacija.

Kadangi kadastrinių matavimų aspektu Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse

būdingos panašios raidos tendencijos kaip ir daugelyje kitų kadastro vietovių, tikėtina, kad šios

išvados taikytinos ir kitoms kadastro vietovėms.

48

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Apibendrinus žemės reformą reglamentuojančius dokumentus galima teigti, kad

dokumentų yra labai daug ir jie išskaidyti daugybėje įstatymų ir poįstatyminių aktų. Reikia labai

domėtis ir sekti situaciją, kad nuolat žinotum įstatyminės bazės pasikeitimus.

2. Vykdant žemės reformą, nuosavybę atkuriant įvairiais būdais (natūra, perduodant žemę

mišką, vandens telkinius neatlygintinai, asmeninio ūkio privatizavimas) akivaizdu, kad daugumos

žemės savininkų turima žemės valda yra per maža, kad būtų galima vykdyti perspektyvią ir

konkurencingą veiklą.

3. Zapyškio kadastro vietovėje atkurtos nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens

telkinius 558 piliečiams į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc. pageidaujamų prašymų ir

102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto ir Altoniškių kadastro vietovėje - 231 piliečiui į 509,1032

ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc. prašymuose nurodyto ploto.

4. Lyginant pageidaujamą žemės, miško ir vandens telkinio plotą, nustatyta, kad Zapyškio

kadastro vietovėje pageidajamas plotas yra didesnis (1864,6614 ha), o Altoniškių kadastro

vietovėje – mažesnis (488,1904 ha) ir skirtingas procentas pageidaujamo ploto -102,7 proc. ir

104,3 proc.

5. Problema – pretendentų neatvykimas į organizuojamus susirinkimus arba

nepasirinkimas žemės sklypų. Yra galimybė patenkinti visų pretendentų prašymus atkurti

nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius analizuojamose kadastro vietovėse ir

užbaigti reformą.

6. Pagrindinė užsitęsusios žemės reformos priežastis yra ta, kad buvo vilkinami žemės

reformos žemėtvarkos projektai, per ilgai truko jų rengimas bei vykdymas.

7. Atkūrus piliečiams nuosavybės teises į žemę, susiformavo gana smulki žemėvalda.

Siekiant, kad šalies ūkininkai galėtų konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, reikia

pradėti formuoti racionalias ūkių žemėvaldas – vykdyti žemės konsolidaciją.

8. Norint kuo greičiau ir sėkmingiau užbaigti darbus reikia skirti pakankamą finansavimą

žemės reformos darbams atlikti. Taip pat užtikrinti savalaikį ir tinkamą projektų rengimą bei

įgyvendinimą, savalaikį sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar valstybinės žemės

įteisinimo priėmimą.

49

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. AASMÄE V., AASMÄE I. Municipal land problem in parishes. Transactions of the Estonian

agricultural university Baltic surveying´03. Estonian agricultural university.Tartu, 2003, p. 82 –

.85

2. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės reformos parengiamieji darbai. Iš: Žemėtvarka ir melioracija.

1991, Nr. 2.

3. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės reforma ir žemės naudojimas. Iš: Pirmasis žemės reformos

dešimtmetis: straipsniai žemėtvarkos ir žemės naudojimo klausimais. Vilnius: Jandrija, 2001, p.

3-6.

4. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė. Kaunas: Judex, 2007, p. 296.

5. ALEKNAVIČIUS, P. Teritorijų administravimas ir teisė. Mokomoji knyga. Akademija: 2012,

p.

6. ALEKNAVIČIUS, P., SUDONIENĖ, V. Žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymas

ekonominiu ir ekologiniu aspektais. Iš: Vandens ūkio inžinerija: Lietuvos žemės ūkio universiteto

ir Vandens ūkio instituto mokslo darbai. LŽŪU, 2003, T.22(44), p. 106 – 113.

7. ALEKNAVIČIUS, P., LIASKOVSKAJA, J. Žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja

apribojimai vykdant žemės reformą. Iš: Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai.

Vilnius, 2006, p. 61 – 66.

8. ALEKNAVIČIUS, P., ČAPLINSKIENĖ R., OPTAŽIENĖ J. Žemėtvarka: mokymo priemonė

aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų studentams. Vilnius: Senoja, 1999, p. 11.

9. ANTANAVIČIUS, A., ATKOCEVIČIENĖ, V. Žemės reformos įtaka žemės naudojimui. Iš:

Žemės naudojimas ir žemėtvarka: tarptautinės mokslinės metodinės konferencijos pranešimai.

Akademija, 2004, p. 21.

10. GRAKAUSKAS, E. Ūkininko ūkio teisinis statusas [interaktyvus]. Teisė, 2004, 50. Prieiga

per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/50/straipsniai/str4.pdf, [žiūrėta 2014– 04 –

20].

11. GURSKIENĖ, V. Žemės naudojimo optimizavimas Vidurio Lietuvos augalininkystės krypties

ūkiuose: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, daktaro disertacijos santrauka.

LŽŪU. Kaunas – Akademija, 2000.

50

12. Gurskienė, V. 2002. Žemės naudojimo optimizavimas Vidurio Lietuvos ūkiuose. Iš: Vandens

ūkio inžinerija: mokslo darbai.19 (41). 62 – 69.

13. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1991, Nr. 24 – 635;

1997, Nr. 69 – 1735; 2000, Nr. 56-1649; 2009, Nr. 81– 3358; 2010, Nr. 72 – 3618.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 1992 a. Iš: Valstybės žinios, 1992, Nr.22-652;

1996, Nr. 2 – 43.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 spalio 25 d. referendumas), 1992 b. Iš: Valstybės

žinios, 1992, Nr. 33 – 1014.

16. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1993, Nr. 71 – 1326; 1995,

Nr. 53 – 1298.

17. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1994, Nr. 34 – 620 2004, Nr. 28

– 868, 2006, Nr. 42 – 1504; 2010, Nr. 72 – 3616. 2013, Nr. 76 – 3828.

18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1995, Nr. 107 –

2391; 1997, Nr.65 – 1548, Nr.96 – 2427; 2000, Nr.34 – 953, Nr.42 – 1195, Nr.58 – 1708, Nr. 92

– 2881; 2001, Nr. 39 – 1358; 2003, Nr. 42 – 1916; 2004, Nr. 21 – 617, Nr. 152 – 5532; 2006, Nr.

66 – 2429, Nr. 82 – 3256; 2007, Nr. 39 – 1437; 2008, Nr. 10 – 337, Nr. 50 – 1847, Nr. 135 –

5232; 2009, Nr. 144 – 6351, Nr. 159 – 7205; 2010, Nr. 65 – 3195, Nr. 84 – 4404; 2011, Nr. 163 –

7757; 2012, Nr. 63 – 3172, Nr. 111 – 5635, Nr. 132 – 6677; 2013, Nr. 76 – 3824.

19. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas, 1997 a. Iš: Valstybės žinios, 1997, Nr. 65 – 1558.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.1057 „Dėl Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1997 b. Iš: Valstybės žinios, 1997, Nr. 65 – 1558; 1999, Nr. 97

– 2807.

21. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 balandžio 23 d. įsakymas Nr.

207 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos

patvirtinimo”, 1998 a. Iš: Valstybės žinios, 1998, Nr. 43 – 1189; 2006, Nr. 45 – 1638; 2008 Nr.

93 – 3690; 2011, Nr.165 – 7881.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1120 „Dėl Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1998 b. Iš: Valstybės žinios, 1998,

Nr. 83 – 2327; 2001, Nr. 92 – 3215; 2008, Nr. 46 – 1732; 2010, Nr. 125 – 6405.

51

23. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 a. Iš: Valstybės žinios,

2000, Nr. 58 – 1704.

24. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000 b. Iš: Valstybės žinios, 2000, Nr. 74 – 2262.

25. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas, 2001 a. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr.

108 – 3902; 2010, Nr.81 – 4229.

26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 2001 m. birželio 14 d. Nr. 194, 2001 b. Iš:

Valstybės žinios, 2001, Nr. 51 – 1785.

27. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas, 2001 c. Iš: Valstyės žinios, 2001,

Nr. 62 – 2226.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 ,,Dėl Asmenų

lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir

žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“,

2002 a. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-688; 2009, Nr. 110-4661; 2010, Nr. 118-6018.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002–04–15 nutarimas Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 2002 b. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 41 –

1539.

30. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programos“. Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr. 146-5870.

31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Žemės politikos departamento

nuostatų patvirtinimo“ 2011 m. liepos 21 d. Nr. 3D–590. Iš: Valstybės žinios, 1998, Nr. 83 –

2327; 2010, Nr. 125 – 6405.

32. MAASIKAMÄE, S. Land fragmentation evaluation Iš: Vagos: mokslo darbai. LŽŪU, 2005,

T.67(20), p 75 – 83.

33. MONKEVIČIUS, E. Žemės teisė. Monografija. Vilnius: Justitija, 2006, p. 26 – 29.

34. MUGU, E. Do municipalities need the municipal land? International scientific – methodical

conference Land use planning and land surveying´2000. Estonian agricultural university. Tartu,

2000, p. 50 – 55.

35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio minsterijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20].

Prieiga per internetą:

http://www.nzt.lt/nzt/selectPage.do?docLocator=EF02F1DDF6E711DFB01D746164617373&am

p;inlanguage=lt&pathId=512.

52

36. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2015–02–

20]. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-Respublikos-zemes-fondas

37. PAKALNIŠKIS,V. Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Jurisprudencija, 2002, T.28(20), p.73.

38. PALABINSKA, A. Land privatization and land market in rural regions of Latvia.

International scientific – methodical conference Land use planning and land surveying´2000.

Etonian agricultural university. Tartu, 2000, p. 69 – 74.

39. PARSOVA, V., DAMBITE, D. Importance of land management in solution of issues of

physical planning in Latvia. Transaction of the Estonian university of life sciences. Tartu, 2007,

224, p. 96 – 102.

40. POVILIŪNAS, A. Žemės reformos ir ūkininkijos raidos ekonominės peripetijos. Iš: Žemės

ūkio mokslai: Lietuvos mokslų akademija. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2008,

T.14(1), p. 48 – 60.

41. TRACY, T. M. II Žemės ūkio politika ES. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

Vilnius: 1993, p. 346 –351.

42. TREINYS, M. Neformaliosios agrosocialinės minties raiška Lietuvoje priklausomybių

laikotarpiu. Iš: Žemės ūkio mokslai. Vilnius: Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2007, T.(14.1), p.

69 – 70.

43. VANSEVIČIUS, S. Nuosavybės teisė pagal Lietuvoje galiojusius carinės Rusijos civilinius

įstatymus. Iš: Lietuvos teisės ir valstybės istorijos: straipsnių ir mokslinių darbų ištraukos.

Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2001, p. 217.

44. VALIUKEVIČIUS, V. Nuosavybės teisė mūsų žemės reformos įstatymuose. Vilnius, 1992, p.

13 – 1.

45. Žemės ūkio ministerija [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20]. Prieiga per internetą:

http://www.zum.lt/documents/100%20svarbiausiu%20darbu%202009 2010%20metais.pdf.

46. Žemės ūkio ministerija [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20]. Prieiga per internetą:

http://www.zum.lt/lt/teisine-informacija/isakymai/6437/.