1

E S L E O N A R D O D A V I N È I O P R O J E K TA S LT / 0 1 / B / F / P P - 1 3 7 0 1 1

2

„Mokytojo knyga” parengtas gavus ES Leonardo da Vinèioprogramos subsidijà pagal projektà Nr. LT/01/B/F/PP-137 011.Leidinio turinys nebûtinai atitinka Europos Bendrijos bei Leonardoda Vinèio programos koordinavimo paramos fondo nuomonæ irneuþtraukia joms su tuo susijusios atsakomybës.

“Teacher’s guide” was co-financed by the EU Leonardo daVinci programme, project No. LT/01/B/F/PP-137 011. The content ofthis publication does not necessarily complies with the officialopinion of the European Commission and Leonardo da Vinciprogramme Coordination Support Foundation.

© Intelektualinë nuosavybë priklauso Leonardo da Vinèio projektoLT/01/B/F/PP-137 011 partneriams.

© Copyright. Intellectual property bellongs to the Leonardo da Vinciproject LT/01/B/F/PP-137 011 partners.

3

ÁÞANGA ..................................................................................................................... 5

1. AUTOMECHANIKØ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMØLIETUVOJE, VOKIETIJOJE IR SUOMIJOJE LYGINAMOJI ANALIZË ...................... 7

2. AUTOMOBILIØ TECHNINËS PRIEÞIÛROS, DIAGNOSTIKOS IR TAISYMOMODULIØ PARAMETRAI ....................................................................................... 15

3. VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI ..................................... 23

3.1. Modulis: vaþiuoklës techninës bûklës diagnostika ir taisymas .......................... 25

3.2. Modulio projektas: variklio valdymo sistemos diagnostika ............................... 29

3.3. Modulis: transmisijos techninës bûklës diagnostika ir taisymas ....................... 32

4. MODULIO “VAÞIUOKLËS TECHNINË DIAGNOSTIKA IR TAISYMAS”METODINË MEDÞIAGA .......................................................................................... 35

4.1. Mokymo(si) temos ...................................................................................................... 37

4.2. Þiniø ávertinimo testas .............................................................................................. 59

TURINYS

4

5

ÁÞANGA

Ðiandieninë veiklos pasaulio kaita, nauji kvalifikacijø poreikiai ir reika-lavimai skatina ið naujo ávertinti esamas profesinio mokymo programas irjas adaptuoti prie naujø sàlygø bei reikalavimø. Leonardo da Vinèio progra-mos pilotinio projekto LT/01/B/F/PP-137 011 “Ásidarbinimo galimybiø iðplëti-mas optimizuojant profesinio rengimo programas” pagrindinis tikslas buvoiðtirti profesinio mokymo programø optimizavimo, siekiant jas adaptuotiprie naujø veiklos pasaulio poreikiø, galimybes ir pateikti konkreèius profesi-nio mokymo programø optimizavimo pasiûlymus.

Projekto metu buvo tiriamos profesinio mokymo programø optimizavi-mo galimybës papildant esamas mokymo programas naujais lanksèiais mo-kymo moduliais, parengtais remiantis darbo rinkos poreikiø ir veiklos sekto-riaus kaitos (veiklos funkcijø pokyèiø) analize. Tyrimui buvo pasirinktos au-tomechanikø profesinio rengimo programos.

Ðios „Mokytojo knygos” tikslas yra suteikti metodinës-informacinës pa-ramos profesijos mokytojams, mokymo programø bei moduliø rengëjams irtobulintojams. Knygoje pateikiami projekto dalyviø sudaryti automechani-ko profesinio mokymo modulinës programos parametrai. Automechaniko mo-dulinës mokymo programos parametrai buvo sudaromi remiantis automobi-lio sandaros principu, tai yra sudaryti pagrindiniø automobilio mazgø irmazgø grupiø diagnostikos, taisymo ir techninës prieþiûros moduliai. Tokápasirinkimà nulëmë kelios prieþastys:

• Automobiliø diagnostikos, taisymo ir techninës prieþiûros sektoriausspecializacija, kuri dalinai remiasi skirstymo pagal automobilio san-darà principu.

• Darbo rinkos ir automobiliø servisø sektoriaus raidos ir paklausosspecifika, kai autoserviso paslaugos, susijusios su ávairiø automobiliomazgø diagnostika, taisymu ir technine prieþiûra turi skirtingà pa-klausà. Pavyzdþiui, atlikta automechanikos sektoriaus analizë paro-dë, kad Lietuvoje didesnæ paklausà turi vaþiuoklës techninë prieþiûrair taisymas, taip pat këbulo taisymas. Ðie skirtumai, savo ruoþtu,átakoja ir veiklos sektoriaus diktuojamø darbo jëgos kvalifikacijosporeikiø raidà.

Á Þ A N G A

6

Automomechaniko profesinio mokymo modulinës programos paramet-rus sudaro aðtuoni moduliai susijæ su vaþiuoklës, transmisijos, variklio, va-riklio valdymo sistemos, këbulo, automobilio valdymo sistemos, automobilioelektrinës-elektroninës sistemos, maitinimo sistemos diagnostika, taisymu irtechnine prieþiûra. Ið ðiø moduliø pilnai parengti ir iðbandyti yra trys modu-liai: vaþiuoklës diagnostikos, taisymo ir techninio aptarnavimo, transmisijosdiagnostikos, taisymo ir techninio aptarnavimo ir variklio valdymo sistemosdiagnostikos. Kitiems moduliams yra pateikti tik pagrindiniai parametrai,kuriais remiantis ir naudojantis jau sudarytø moduliø pavyzdþiais, galimasukurti iðbaigtus mokymo modulius.

Leidinio autoriai tikisi, kad ði knyga bus naudinga visiems, besidomin-tiems mokymo programø optimizavimu ir laukia Jûsø pastabø, kritikos irpasiûlymø.

Á Þ A N G A

7

AUTOMECHANIKØ

PROFESINIO MOKYMO

PROGRAMØ LIETUVOJE,

VOKIETIJOJE IR SUOMIJOJE

LYGINAMOJI ANALIZË

8

9

Aut

omec

hani

kø p

rofe

sini

o m

okym

o pr

ogra

mø

Liet

uvoj

e, V

okie

tijo

je i

r Su

omijo

je l

ygin

amoj

i an

aliz

ë

Prog

ram

os p

ava-

dini

mas

, m

oky-

mo

truk

më,

lygi

s,st

ojim

o re

ikal

a-vi

mai

, su

teik

ia-

ma

kval

ifika

cija

Veik

los

funk

cijo

sKo

mpe

tenc

ijos

ir

bend

riej

i ge

bëjim

aiTe

orin

io i

rpr

akti

nio

mok

ymo

dalis

Spec

ializ

acija

Tech

ninë

ir

tech

nol

ogin

ëm

okym

o ba

zë

LIET

UV

A

Va

rik

lin

iøtr

an

spo

rto

pr

iem

on

iøm

echa

nika

sTr

ukm

ë ir

ly-

gis:

2 –

3 m

etai

/ III

lygi

s (P

agal

ISCE

D :

Pir

mi-

nis

pro

fesi

nis

mok

ymas

/ IS

-CE

D 9

7 3

ly-

gis)

Min

imal

i m

o-ky

mo

prog

ra-

mos

api

mti

s –

2960

mok

ymo

vala

ndø.

Mo

ky

mo

si

prad

þios

rei

ka-

lavi

mai

:Tr

eèio

s pa

ko-

pos

mok

ymu

i–

pag

rin

din

isvi

duri

nis

iðsi

-la

vin

imas

(9

1.

Vari

klin

iøtr

ansp

orto

pri

e-m

oniø

tec

hni-

në p

rieþ

iûra

ir

diag

nost

ika.

2. A

utom

obili

oag

rega

tø i

r si

s-te

mø

tais

ymas

.3.

Det

aliø

val

y-m

as

ir

plov

i-m

as i

r jø

kok

y-bë

s ko

ntro

lë.

4.

Tepi

mo

iral

yvos

pak

eiti

-m

o da

rbai

.5.

A

tsar

gin

iøde

taliø

, m

azgø

ir e

kspl

oata

ci-

niø

med

þiag

øpa

rin

kim

as i

rpa

keit

imas

uþ-

tikr

inan

t rei

kia-

mà

auto

mob

ilio

koky

bës

lygá

.6.

D

arba

s su

vari

klin

iø tr

ans-

1.1.

Áver

tint

i aut

omob

ilio

sist

emø

ir a

greg

atø

tech

ninæ

bûk

læ, r

emia

ntis

iðor

inëm

is a

utom

obi-

lio ch

rakt

eris

tiko

mis

.1.

2. N

usta

tyti

aut

omob

ilio

mec

hani

zmø

ir si

ste-

mø

veik

imo

para

met

rus n

audo

jant

is te

chni

nës

diag

nost

ikos

inst

rum

enta

is ir

pri

etai

sais

.1.

3. A

tlikt

i nus

taty

tas t

echn

inës

pri

eþiû

ros p

ro-

cedû

ras

paga

l gam

into

jo i

nstr

ukci

jas

ir r

eko-

men

daci

jas,

laik

ytis

nus

taty

tø d

arbø

saug

os ir

aplin

kosa

ugos

reik

alav

imø.

1.4.

Sau

giai

ir ti

kslin

gai n

audo

tis ða

ltkal

viø

áran

-ki

ais,

tech

nolo

gine

tech

ninë

s pri

eþiû

ros á

rang

a.1.

5. A

tlikt

i ðal

tkal

viui

pri

klau

sanè

ius m

etal

o ir

pana

ðiø

med

þiag

ø da

rbus

.1.

6. Tu

rëti

bûtin

us su

viri

nim

o ge

bëjim

us ir

kom

-pe

tenc

ijas:

suv

irin

imas

duj

omis

, suv

irin

imas

elek

tra,

lita

vim

as.

1.7.

Iða

rdyt

i aut

omob

ilio

mec

hani

zmus

, agr

e-ga

tus

ir s

iste

mas

pag

al g

amin

tojo

tec

hnol

ogi-

nius

reik

alav

imus

.2.

2. N

usta

tyti

ged

imus

, jø

prie

þast

is ir

jas p

aða-

linti.

2.3.

Sur

inkt

i, su

regu

liuot

i, p

rita

ikyt

i ir i

ðban

dyti

auto

mob

ilio

mec

hani

zmus

, agr

egat

us ir

sis

te-

mas

.

Prak

tin

is m

o-k

ymas

sud

aro

ma

þia

usi

ai

70%

vis

o m

o-ky

mo

laik

o(m

aþi

au

sia

i80

0 pr

akti

nio

mok

ymo

dirb

-tu

vëse

val

an-

dø).

2 m

etø

tru

k-m

ës m

okym

op

rog

ram

ose

teor

inio

ir p

rak-

tini

o m

okym

osa

nty

kis

yra

toks

:te

orin

is m

ok.

30%

- 3

7% i

rpr

akti

nis

mok

.63

% -

70%

3 m

etø

tru

k-m

ës

prog

ra-

mos

e te

orin

ioir

pr

akti

nio

Paga

l aut

omo-

bili

o ti

pà:

-len

gvø

jø a

u-

tom

ob

iliø

,su

nkv

eþim

iø,

auto

busø

, m

o-to

cikl

ø i

r kt

.ta

isym

as

irte

chni

në p

rie-

þiûr

a.-þ

emës

û

kio

tech

nik

os

irtr

an

sp

ort

opr

iem

oniø

–

trak

tori

ø, k

om-

bain

ø i

r pa

n.

tais

ymas

ir

tech

ninë

pri

e-þi

ûra.

Paga

l pa

slau

-gø

fun

kcija

s:1.

Pri

ëmim

as ir

diag

nost

ika.

2. T

aisy

mas

.3.

A

uto

mob

i-li

ø ir

jø

sist

e-

Áren

gim

ai

irár

ank

iai:

Au

tom

obil

iøke

ltuv

ai –

3;

ratø

mon

tavi

-m

o st

enda

s;ra

tø b

alan

savi

-m

o st

enda

s - 2

;el

ektr

os p

rie-

tais

ø

kon

tro-

lës

sten

das

–2; áp

ur

ðk

imo

band

ymo

ir r

e-g

uli

av

imo

sten

das

– 1

;þi

bin

tø

regu

-li

avim

o st

en-

das

– 1;

CO d

ujø

anal

i-za

tori

us

- 1;

këbu

lo

tais

y-m

o ir

geo

met

-ri

jos

reko

nst

-ru

kcij

os s

ten

-

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

10

met

ai).

Su

teik

iam

akv

alif

ikac

ija:

au

tom

obil

iøm

ech

an

ika

s,a

uto

mob

iliø

va

iru

otoj

as,

þem

ës

ûki

ote

chni

nës

prie

-þi

ûro

s ir

re

-m

onto

spe

cia-

list

as

port

o pr

iem

o-ni

ø di

agno

sti-

kos,

te

chni

nës

prie

þiû

ros

irta

isym

o ár

en-

gim

ais,

di

ag-

nost

inës

inf

or-

mac

ijos

ir d

uo-

men

ø an

aliz

ë.7.

Pir

moj

i med

i-ci

ninë

pag

alba

nu

ke

ntë

ju-

siem

s.8.

A

uto

mob

i-li

o te

chn

inës

prie

þiûr

os ir

re-

mon

to

darb

øfi

nan

sin

ë ap

-sk

aita

.9.

Be

ndr

avi-

mas

su

kli

en-

tais

.10

. Vai

ravi

mas

.11

. U

þim

tum

osk

atin

imas

.

3. K

okyb

iðka

i pla

uti i

r val

yti d

etal

es, a

tlikt

i de-

taliø

def

ekta

cijà

.4.

Pat

ikri

nti a

lyvo

s ir e

kspl

oata

cini

ø m

edþi

agø

lygá

mec

hani

zmuo

se b

ei si

stem

ose,

áver

tinti

aly-

vos,

tepa

lø ir

kit

ø ek

splo

atac

iniø

skys

èiø

bûkl

æ,su

tept

i, pa

keis

ti a

lyvà

, tep

alus

ir k

itus

eks

ploa

-ta

cini

us sk

ysèi

us.

5. P

arin

kti r

eika

linga

s ir

tin

kam

as a

tsar

gine

sde

tale

s ir j

omis

pak

eist

i def

ektu

otas

det

ales

, tei

-si

ngai

par

inkt

i tin

kam

as k

onst

rukc

ines

ir e

ks-

ploa

taci

nes m

edþi

agas

.6.

Dar

be t

aiky

ti m

atav

imo,

dia

gnos

tiko

s, k

o-ky

bës k

ontr

olës

inst

rum

entu

s ir á

reng

imus

; ras

-ti

reik

alin

gà te

chni

næ ir

tech

nolo

ginæ

info

rmac

i-jà

ið áv

airi

ø ða

ltini

ø ir

jà p

anau

doti

tech

nolo

gi-

niam

e pr

oces

e.7.

Sut

eikt

i pir

màj

à m

edic

inin

æ pag

albà

nuk

entë

-ju

sies

iem

s.8.

Atli

kti i

r val

dyti

pir

min

æ au

tom

obili

ø pr

ieþû

-ro

s ir

rem

onto

dar

bø a

pska

ità;

val

dyti

dar

boap

skai

tos p

roce

sus i

r ana

lizuo

ti ám

onës

vei

klos

rezu

ltatu

s.9.

Iðsi

ugdy

ti m

anda

gaus

ben

drav

imo

su k

lien-

tais

gim

tàja

ir u

þsie

nio

kalb

omis

ágûd

þius

; pa-

aiðk

inti

klie

ntui

tech

ninæ

jo a

utom

obili

o bû

klæ,

jos á

takà

aut

omob

ilio

eksp

loat

avim

o sa

ugum

ui,

aplin

kai,

ekon

omin

iam

s eks

ploa

taci

jos p

aram

et-

ram

s, s

utei

kti k

lient

ui ið

sam

ià ir

tik

slià

info

r-

mok

ymo

sant

y-ki

s yr

a:te

orin

is m

ok.

40%

ir

prak

tini

s -

60%

.

mø

te

chn

inë

prie

þiûr

a.4.

A

uto

mob

i-li

ø

serv

iso

ámon

ës v

aldy

-m

o fu

nkci

jos

-fi

nan

sin

ë ap

-sk

aita

ir

dar-

bas

su k

lien

-ta

is.

Toki

o ti

po s

pe-

cial

izac

ija d

aþ-

nia

usi

ai p

asi-

þym

i di

dþio

-si

os

serv

iso

ámon

ës.

Prof

e-si

nës

m

okyk

-lo

s or

ien

tuo-

tos

reng

ti p

la-

èios

kva

lifi

ka-

cijo

s au

tom

e-ch

anik

us

das

–1;

daþy

mo

áren

gi-

ny

s;va

rikl

io d

iag-

nost

ikos

ste

n-da

s.

Liet

uvo

s pr

o-fe

sin

ëms

mo-

kykl

oms,

dir

-ba

nèi

oms

au-

tom

ech

anik

øpr

ofes

inio

ren

-gi

mo

srit

yje

reik

alin

ga a

t-na

ujin

ti i

r re

-k

on

str

uo

ties

amà

tech

ni-

næ b

azæ.

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

Prog

ram

os p

ava-

dini

mas

, m

oky-

mo

truk

më,

lygi

s,st

ojim

o re

ikal

a-vi

mai

, su

teik

ia-

ma

kval

ifika

cija

Veik

los

funk

cijo

sKo

mpe

tenc

ijos

ir

bend

riej

i ge

bëjim

aiTe

orin

io i

rpr

akti

nio

mok

ymo

dalis

Spec

ializ

acija

Tech

ninë

ir

tech

nol

ogin

ëm

okym

o ba

zë

11

mac

ijà a

pie

rast

us g

edim

us, b

ûdus

jiem

s pað

a-lin

ti, t

aisy

mo

truk

mæ i

r dar

bø k

ainà

.10

. Ger

i vai

ravi

mo

ágûd

þiai

ir þi

nios

.11

. Paþ

inti

ver

slo

aplin

kà t

am, k

ad

áver

tint

øsa

vo g

alim

ybes

sura

sti d

arbà

; tai

kyti

ágyt

as p

ro-

fesi

nes þ

inia

s ir á

gûdþ

ius p

rade

dant

savo

ver

slà.

Aut

omec

han

i-ka

sTr

ukm

ë:

3,5

met

ø.Pr

ofes

inio

mo-

kym

o ly

gis

:pi

rmin

is p

rofe

-si

nis

mok

ymas

/ IS

CED

97

3

lygi

s.M

ok

ym

os

ipr

adþi

os r

eika

-la

vim

ai:

9-10

met

ø pa

grin

di-

nio

vid

uri

nio

iðsi

lavi

nim

o.S

ute

ikia

ma

kval

ifik

acij

a:kv

alif

iku

otas

auto

mec

han

i-ko

s da

rbu

oto-

jas.

1. P

rofe

sini

s mo-

kym

as.

2.

Mok

ymo

inst

itu

cijo

sst

rukt

ûra

ir o

r-ga

niza

vim

as.

3. D

arbo

tei

së,

kol

ekty

vin

iøde

rybø

te

isë,

darb

ø

sau

gu-

mo

reik

alav

i-m

ai.

4. D

arbø

sau

-ga

, ap

linko

sau-

ga ir

rac

iona

lus

iðte

kliø

pan

au-

dojim

as.

5. D

arbo

pro

ce-

so p

lana

vim

asir

pa

sire

ngi

-m

as,

darb

o re

-z

ul

ta

tø

ÁVER

TIN

IMAS

ir

kont

rolë

.6.

Te

chn

inës

1. D

arbø

pla

navi

mas

, kok

ybës

uþt

ikri

nim

as,

darb

ø or

gani

zavi

mas

.2.

Pat

ikro

s ir m

atav

imo

darb

ai a

utom

obili

uo-

se, v

isø

pirm

a su

sijæ

su:

- ge

bëjim

ais

iðar

dyti

ir s

urin

kti a

utom

obili

osi

stem

as,

- geb

ëjim

ais s

kaity

ti ir

nau

dotis

gra

ndin

iø d

iag-

ram

omis

, sek

inëm

is d

iagr

amom

is, á

jung

imo

brëþ

inia

is g

edim

ø ra

dim

o m

etu,

paþ

inti

term

i-na

lø þy

mëj

imà

ir ju

ngim

o el

emen

tø si

mbo

lius.

3. A

tlikt

i áva

iriø

aut

omob

iliø

tipø

sist

emø

tai-

sym

o uþ

duot

is (s

rovë

s tie

kim

as, g

ener

ator

ius,

þibi

ntø

sist

ema,

áspë

jam

ieji

ir si

gnal

inia

i pri

e-ta

isai

, var

iklis

, var

iklio

pri

edai

, auð

inim

o si

ste-

ma,

iðm

etam

øjø

dujø

áren

gini

ai, p

alei

dim

o ár

en-

giny

s/st

arte

ris,

var

iklio

val

dym

as ir

kur

o pa

-da

vim

as, p

avar

os/tr

ansm

isija

ir sa

nkab

a, st

ab-

dþiø

sist

ema,

aði

ø va

ldym

as, v

aþiu

oklë

su ra

tøir

pad

angø

mon

tavi

mu,

këb

ulo

daly

s ir v

idin

ëda

nga)

. Geb

ëti n

audo

tis g

edim

ø áv

ertin

imo

tech

-ni

nëm

is p

riem

onëm

is ir

par

engt

i aut

omob

ilá p

a-te

ikti

klie

ntui

.4.

Atli

kti t

echn

inës

pri

eþiû

ros

ir p

atik

ros

dar-

bus

paga

l gam

into

jo in

stru

kcija

s ir

tei

sini

usre

ikal

avim

us.

5. A

tlikt

i dia

gnos

tiko

s dar

bus n

audo

jant

is m

a-

Teo

rini

s m

o-ky

mas

:30

%.

Pr

ak

tin

ism

okym

as:

70%

.

Trys

spe

cial

i-za

cijo

s kr

yp-

tys

treè

iais

iais

ir k

etvi

rtai

siai

sp

ro

gr

am

os

met

ais

:1.

A

uto

mob

i-li

o te

chn

inë

prie

þiûr

a2.

Su

nkv

eþi-

miø

tec

hnin

ëpr

ieþi

ûra

3.

Mot

ocik

løte

chni

në p

rie-

þiûr

a.Ki

ekvi

enas

au-

tom

echa

nika

sga

li di

rbti

vis

o-se

tri

jose

sri

ty-

se

nep

rikl

au-

som

ai n

uo p

a-si

rin

ktos

mo-

kym

o sp

ecia

li-za

cijo

s.

Au

tom

echa

ni-

kai d

irba

nep

ri-

klau

som

ose

au-

tom

obil

iø

re-

mon

to d

irbt

uvë-

se a

rba

auto

mo-

biliø

serv

isuo

se,

prik

laus

anèi

uo-

se a

utom

obili

øga

min

toja

ms

(ðak

inës

ámon

ësar

ba p

agal

fran

-èi

zës

suta

rtis

dirb

anty

s ats

to-

vai).

Tech

ninë

ir te

ch-

nolo

ginë

baz

ë:1.

Dia

gnos

tiko

spr

iem

onës

(eks

-pe

rtav

imo

sist

e-m

os,

nusk

aity

-m

o pr

ieta

isai

).2.

Tec

hnin

ës in

-fo

rmac

ijos s

iste

-m

os.

3. K

ompi

uter

i-

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

VO

KIET

IJA

12

zuot

a m

ata-

vim

o ár

anga

(aut

omat

inës

vari

kliø

val

-dy

mo

sist

e-m

ø di

agno

s-ti

kos

prog

ra-

mos

).4.

Vaþ

iuok

lës

ir a

ðiø

diag

-no

stik

os p

rie-

tais

ai .

Sp

ecia

lio

spr

iem

onës

ir

prie

taisa

i áva

i-ri

oms

auto

-m

obili

ø si

ste-

mom

s tai

syti.

tavi

mo

prie

tais

ais

ir g

edim

ø nu

stat

y-m

o sk

aity

tuva

is;

áver

tint

i ge

dim

øko

dus

ir n

audo

tige

dim

ø

radi

mo

stra

tegi

jà p

agal

diag

nos

tiko

s in

-st

rukc

ijas;

nust

aty-

ti g

edim

ø pr

ieþa

s-ti

s.6.

Atl

ikti

viz

ualø

pati

krin

imà

ir p

a-tik

rint

i gar

sø k

lau-

sym

o bû

du.

7. A

tlikt

i iðm

etam

ø-jø

duj

ø an

aliz

æ.8.

Atli

kti v

aþiu

oklë

sm

atav

imus

.Pa

tikr

inti

aut

omo-

bilio

ged

imus

re-

mia

ntis

klie

nto

pa-

rody

mai

s ir n

usta

-ty

ti ta

isym

o sà

nau-

das.

doku

men

taci

jos s

kait

ymas

, nau

dojim

as ir

suda

rym

as.

7. T

ikri

nim

as ir

mat

avim

as.

8. S

urin

kim

as.

9. R

anki

nis

apdi

rbim

as.

10.

Mec

hani

nis

apdi

rbim

as.

11.

Tech

ninë

pri

eþiû

ra.

12. S

uvir

inim

as, t

erm

inis

pjo

vim

as.

13.

Elek

tros

tec

hnol

ogija

, el

ektr

onik

a.14

. Hid

raul

ika,

pne

umat

ika.

15.

Kom

pone

ntø,

agr

egat

ø ir

sis

tem

ø ið

ardy

mas

ir

suri

nkim

as a

utom

obili

ø te

chni

nës

prie

þiûr

os m

etu.

16.

Auto

mob

iliø

tech

ninë

pri

eþiû

ra.

17. M

echa

nini

ø, h

idra

ulin

iø, p

neum

atin

iø, e

lekt

rini

øir

ele

ktro

nini

ø si

stem

ø be

i maz

gø t

ikri

nim

as, r

egul

ia-

vim

as ir

ájun

gim

as.

18. I

ðmet

amøj

ø du

jø i

r pa

vojin

gø t

erða

lø i

ðmet

imo

áap

linkà

sum

aþin

imo

áren

gini

ø pa

tikr

a.19

. Ged

imø

radi

mas

, jø

prie

þasè

iø n

usta

tym

as.

20.

Auto

mob

iliø

sist

emø

ir k

ompo

nent

ø ta

isym

as.

21. A

utom

obili

ø st

rukt

ûrin

iø i

r pa

deng

tø k

ompo

nen-

tø i

r ag

rega

tø t

aisy

mas

.22

. Pap

ildom

ø m

azgø

ir in

stal

iaci

jos

mon

tavi

mo

dar-

bai.

23.

Au

tom

obil

iui

pada

ryto

s þa

los

ir

gedi

mø

áÁVER

TIN

IMAS

.24

. At

lieka

mø

darb

ø ko

ntro

lë.

Prog

ram

os p

a-va

dini

mas

, mo-

kym

o tr

ukm

ë,ly

gis,

sto

jim

ore

ikal

avim

ai,

sute

ikia

ma

kval

ifika

cija

Veik

los

funk

cijo

sKo

mpe

tenc

ijos

ir b

endr

ieji

gebë

jimai

Teor

inio

ir

prak

tini

om

okym

oda

lis

Spec

ializ

acija

Tech

ninë

ir

tech

nol

o-gi

në

mok

ymo

bazë

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

13

SUOM

IJA

Au

tom

ech

a-

nika

sP

rog

ram

os

truk

më:

120

mok

ymo

sava

ièiø

(3

met

ai).

Prof

e-si

nio

re

ngi

-m

o ly

gis

pa-

gal

ISCE

D 9

7:

3.M

ok

ym

osi

prad

þios

rei

-ka

lavi

mai

: pa-

grin

dini

s vi

-du

rini

s ið

sila

-vi

nim

as (9

-10

met

ø).

Sute

ikia

ma

kval

ifik

acija

:au

tom

ech

a-ni

kas.

Bend

rojo

lav

inim

o da

lyka

i: gi

mto

ji ka

lba

ir b

endr

avi-

mas

, ðv

edø

kalb

a, a

nglø

kal

ba,

mat

emat

ika,

fiz

ika

irch

emija

, pr

atyb

os,

visu

omen

ës m

oksl

ai i

r te

isë,

pas

i-re

nkam

ieji

kurs

ai.

Pagr

indi

niai

pro

fesi

niai

dal

ykai

(30

mok

ymo

sava

ièiø

):1.

Inf

orm

acin

ës t

echn

olog

ijos

auto

mob

ilyje

.2.

Tec

hnin

ë br

aiþy

ba.

3. M

edþi

agø

tech

nolo

gijo

s.4.

Met

alo

apdi

rbim

o pr

akti

nis

mok

ymas

.5.

Mec

hani

nio

apdi

rbim

o ir

sur

inki

mo

tech

nolo

gijo

s.6.

Ele

ktro

s in

þine

rijo

s pa

grin

dai.

7. E

lekt

ros

inþi

neri

jos

prak

tini

s m

okym

as.

8. H

idra

ulik

os i

r pn

eum

atik

os p

agri

ndai

.9.

Aut

omob

ilio

kons

truk

cija

.10

. A

utom

obili

o te

chni

nis

apta

rnav

imas

.Sp

ecia

lieji

prof

esin

iai

daly

kai

(60

mok

ymo

sava

ièiø

):1.

Vaþ

iuok

lës

ir t

rans

mis

ijos

tech

nini

s ap

tarn

avim

as.

2. V

arik

lio i

r el

ektr

os á

rang

os t

echn

inis

apt

arna

vim

as.

3. D

iagn

osti

kos

pagr

inda

i.4.

Aut

omat

ikos

inþ

iner

ija.

5. M

echa

nini

ø ge

dim

ø ra

dim

as.

6. E

lekt

rinë

s da

lies

gedi

mø

radi

mas

.7.

Med

þiag

ø m

oksl

as i

r su

viri

nim

as.

8. A

utom

obili

o da

liø t

aisy

mas

.9.

Këb

ulo

rem

onta

s.10

. Ged

imø

anal

izë

ir t

aisy

mo

sàna

udø

apsk

aièi

avim

as.

11.

Këbu

lo m

atav

imas

.12

. A

utom

obili

ø da

þym

as.

Pasi

renk

amie

ji pr

ofes

inia

i da

lyka

i (1

0 m

ok.

sava

ièiø

):1.

Var

iklio

tai

sym

as.

2. V

arik

lio v

aldy

mo

sist

emos

tai

sym

as.

3. K

ëbul

o re

mon

tas.

1. A

tlik

ti m

echa

ni-

nës

ir e

lekt

rinë

ssi

stem

os g

edim

øra

dim

o ir

def

ektø

diag

nost

ikos

dar

-bu

s.2.

Atl

ikti

tec

hnin

æpr

ieþi

ûrà

ir p

atik

-ro

s da

rbus

pag

alga

min

tojo

in

-st

rukc

ijas.

3. A

tlikt

i këb

ulo

re-

mon

to ir

daþ

ymo

darb

us p

agal

ga-

min

tojo

inst

rukc

i-ja

s.4.

Lai

kyti

s da

rbø

saug

os r

eika

lavi

-m

ø ir

tais

ykliø

.

Teo

rin

ism

okym

as:

30%

.P

rak

tin

ism

okym

as:

70%

.

Iðim

tin

ësp

ecia

lizac

i-jo

s kr

ypti

s:le

nkty

nini

øau

tom

obi-

liø t

echn

o-lo

gija

.

Tec

hnin

ë ir

tech

nol

ogi-

në m

okym

oba

zë:

1. D

iagn

osti

-ko

s pri

etai

-sa

i.2.

Kom

piut

e-r

izu

ota

mat

avim

oár

anga

.3.

Ci

lin

drø

ga

lvu

èiø

tais

ym

oár

anga

.3.

Rat

ø ba

lan-

sa

vim

osi

stem

a (4

taðk

ø).

4.

Din

amo-

met

ras.

5. B

andy

mø

sten

das.

6. K

ëbul

o re

-m

on

to

plat

form

osir

mat

avi-

mo

áran

ga.

7.

Daþ

ymo

kam

era.

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

14

Lyginamosios analizës iðvados

1. Analizuojamø mokymo programø ir standartø bendrieji bruoþai yrapanaðûs. Ðià iðvadà ypaè gerai iliustruoja tokie panaðûs parametrai:programø trukmë (3–3,5 metai), profesinio iðsilavinimo lygis (ISCED97 3 lygis), mokymosi pradþios reikalavimai (pagrindinis vidurinisiðsilavinimas – 9, 10 metø).

2. Analizuojamose programose apibrëþtas kompetencijos turinys yra ga-na panaðus. Vokietijos profesinio mokymo programos iðsiskiria iðsa-miais ir tiksliais techniniais automechanikø profesiniø þiniø ir ágû-dþiø apraðymais. Jie suteikia daugiau informacijos apie automecha-nikø kvalifikacijos turiná.

3. Pagal analizuojamas programas ruoðiamø automechanikø speciali-zacijos yra gana panaðios. Bendras bruoþas yra tai, kad visose ðalyseautomechanikø profesinio mokymo programose ir standartuose nu-matoma rengti plaèios kvalifikacijos specialistus. Automechanikaigali taisyti ávairias transporto priemones – automobilius, sunkveþi-mius, motociklus.

Kadangi Lietuvos partneriai á savo analizæ átraukë þemës ûkio technikostechninio aptarnavimo ir remonto specialistø rengimo programas, tai-komas þemës ûkio mokyklose, jø analizëje yra nurodyta ði specializa-cija. Suomijos partneriai nurodë lenktyniniø automobiliø technologi-jos specializacijà.

4. Teorinio ir praktinio mokymo santykis yra panaðus visø analizuoja-mø programø atvejais: teorinis mokymas vidutiniðkai sudaro 30%,praktinis mokymas – 70 % mokymo laiko.

5. Skiriasi praktinio mokymo vieta. Lietuvoje didþioji dalis praktiniomokymo vyksta mokyklø dirbtuvëse. Ámonës á praktinio mokymo pro-cesà átraukiamos palyginti retai. Vokietijoje praktinis mokymas vyks-ta ámonës darbo vietoje ir papildomai ámoniø ásteigtuose mokymocentruose (vok. uberbetriebliche Berufsbildungsstatten). Suomijojepraktinis mokymas vyksta vietinëse automobiliø serviso ámonëse(garaþuose).

P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë

15

AUTOMOBILIØ

TECHNINËS PRIEÞIÛROS,

DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO

MODULIØ PARAMETRAI

16

17

1. Ág

yti

auto

mob

i-liø

këb

ulo

diag

nos-

tiko

s þin

iø ir

geb

ë-jim

ø (

med

þiag

øm

oksl

as,

këbu

lodi

agno

stik

os te

ch-

nolo

gija

ir t.

t.)2.

Ágyt

i aut

omob

i-liø

këb

ulo

tais

ymo

þini

ø ir

geb

ëjim

ø(la

kðti

nio

met

alo

apdi

rbim

o te

chno

-lo

gijo

s, ða

ltkal

vys-

të).

3. Ág

yti a

utom

obi-

liø k

ëbul

ø da

þym

oir

pavi

rðia

us a

pdai

-lo

s þi

niø

ir g

ebëj

i-m

ø (k

ëbul

ams d

a-þy

ti n

audo

jam

øda

þym

o m

edþi

agø

tipai

ir jø

pan

audo

-ji

mas

, kë

bulo

glai

stym

o, g

runt

a-vi

mo

ir

daþy

mo,

nuda

þyto

pav

ir-

ðiau

s pa

tikr

os b

eiap

dailo

s tec

hnol

o-gi

ja).

Pro

fesi

niø

mo

ky

klø

mok

slei

viai

,b

eda

rbia

i,be

sim

okan

-ty

s pa

gal

darb

o ri

n-

kos

prof

esi-

nio

m

oky-

mo

prog

ra-

mas

, ser

visø

darb

uoto

jai.

Mod

ulio

dal

yvia

i ge

bës:

1. Á

vert

inti

au

tom

obili

økë

bulo

tec

hnin

æ bû

klæ.

2. N

usta

tyti

këb

ulo

paþe

i-di

mu

s, d

efek

tus,

def

or-

mac

ijos

poþy

miu

s.3.

Par

inkt

i ti

nkam

à, ra

cio-

nalø

aut

omob

ilio

këbu

lota

isym

o bû

dà.

4.

Tais

yti

auto

mob

ilio

prie

kini

us ir

gal

iniu

s sp

ar-

nus,

dur

eles

, sl

enks

èius

,ba

gaþi

næ,

ðlif

uoti

, gl

ais-

tyti

ir g

runt

uoti

këb

ulo

da-

lis.

5. P

aru

oðti

au

tom

obil

iokë

bulà

daþ

ymui

.6.

Par

inkt

i da

þus

paga

l jø

tipà

, spa

lvà,

bliz

gum

à, a

t-sp

arum

à sm

ûgia

ms

ir d

e-fo

rmac

ijai.

7. P

arin

kti

daþø

ir

grun

tosk

iedi

kliu

s be

i ki

etik

lius.

8. N

audo

tis

poli

ravi

mo,

daþy

mo

ir

dþio

vin

imo

áran

kiai

s ir á

reng

imai

s, p

o-lir

avim

o m

edþi

agom

is.

9. D

aþyt

i kë

bulà

.10

. N

usta

tyti

ir

paða

linti

nu

daþy

to k

ëbu

lo p

avir

-ði

aus

trûk

umus

.

1. A

utom

obili

ø k

ëbul

ø pa

þeid

imai

ir d

efek

tai.

1.1.

Ava

rini

ai

këbu

lø p

aþei

dim

ai, d

efek

tai,

de-

form

acija

ir

jos

rûðy

s.1.

2.

Koro

zijo

s a

tsir

adim

o pr

ieþa

stys

ir

bûda

ija

i pa

ðalin

ti.

1.3.

Ant

ikor

ozin

iø m

edþi

agø

savy

bës

ir j

ø ta

i-ky

mo

bûda

i.2.

Aut

omob

iliø

këb

ulo

tais

ymo

tech

nolo

gija

.2.

1. A

utom

obili

ø k

ëbul

o ta

isym

o m

etod

ai.

2.2.

Këb

ulo

diag

nost

ika

ir a

rdym

as.

2.3.

Lak

ðtin

io m

etal

o m

echa

nini

s ap

dirb

imas

.2.

4. K

ëbul

o da

liø:

vari

klio

dan

gèio

, pr

ieki

niø

ir g

alin

iø s

parn

ø, p

riek

inës

pan

elës

, sto

go, d

u-re

liø,

baga

þinë

s du

gnin

ës i

r da

ngèi

o, s

lenk

s-èi

ø, p

orëm

io s

ijø,

prie

kini

o ir

gal

inio

buf

eriø

iðar

dym

as, l

ygin

imas

, tai

sym

as, g

lais

tym

as i

rgr

unta

vim

as.

3. A

utom

obili

o kë

bulo

daþ

ymo

tech

nolo

gija

.3.

1. A

utom

obili

o kë

bulo

par

uoði

mas

daþ

yti.

3.2.

Këb

ului

daþ

yti

naud

ojam

os m

edþi

agos

,jø

tip

ai,

chem

inës

ir

fizi

nës

savy

bës.

3.3.

Daþ

ymo

áran

kiai

ir ár

engi

mai

, jø

eksp

loat

a-ci

ja.

3.4.

Daþ

yto

pavi

rðia

us d

þiov

inim

o bû

dai

ir r

e-þi

mai

.3.

5. N

udaþ

yto

pavi

rðia

us a

pdai

la, j

ai a

tlikt

i nau

-do

jam

i ðl

ifavi

mo

ir p

olir

avim

o ár

anki

ai i

r ár

en-

gim

ai.

3.6.

Nud

aþyt

o pa

virð

iaus

kok

ybës

ÁVER

TIN

IMAS

.3.

7. D

arbø

sau

gos

ir a

plin

kosa

ugos

rei

kala

vi-

mai

.

Baig

iam

a-si

s eg

za-

min

as.

320

val.

2.1.

Au

tom

obil

iø k

ëbu

lø t

aisy

mas

ir

daþy

mas

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odu

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Mod

uli

oap

imti

sA

tsis

kait

y-m

o fo

rma

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

18

1. Á

gyti

au

tom

o-bi

liø

va

ldym

oár

engi

mø

tech

ni-

nës

prie

þiûr

os þ

i-n

iø i

r ge

bëji

mø

(hid

rau

lin

ës

irpn

eum

atin

ës s

is-

tem

os p

rieþ

iûra

ina

udoj

amos

me-

dþia

gos

ir d

eta-

lës,

hid

raul

inës

ir

pn

eu

ma

tin

ës

stab

dþiø

si

ste-

mos

re

guli

avi-

mas

).2.

Ágy

ti a

utom

o-bi

liø

va

ldym

oár

engi

mø

tai

sy-

mo

þini

ø ir

geb

ë-jim

ø (h

idra

ulin

ësir

pn

eum

atin

ësst

abdþ

iø

sist

e-m

os

tais

ymas

,ða

ltk

alv

yst

ësda

rbai

ir k

t.)

Pro

fesi

niø

mo

ky

klø

mok

slei

viai

,b

eda

rbia

i,be

sim

okan

-ty

s pa

gal

darb

o ri

n-

kos

prof

esi-

nio

m

oky-

mo

prog

ra-

mas

, ser

visø

darb

uoto

jai.

Mod

ulio

dal

yvia

i ge

bës:

1. S

upra

sti

leng

vøjø

ir

krov

ini-

niø

auto

mob

iliø

vair

o ir

stab

dþiø

kons

tru

kcij

os y

patu

mu

s, h

id-

raul

inio

vak

uum

inio

sta

bdþi

øst

ipri

ntuv

o ir

vai

ro s

tipr

intu

vove

ikim

à, A

BS s

iste

mos

vei

kim

à.2.

Áve

rtin

ti

auto

mob

iliø

vald

y-m

o m

echa

nizm

o ag

rega

to, m

az-

gø i

r de

taliø

tec

hnin

æ bû

klæ.

3. R

egul

iuot

i au

tom

obili

ø va

ldy-

mo

áren

gim

ø ve

ikim

o pa

ram

et-

rus:

aut

omob

iliø

stov

ëjim

o st

ab-

dþio

pav

arà,

vai

ro t

rauk

liø ð

ar-

nyri

nius

suj

ungi

mus

, va

iro

ra-

to la

isvà

jà e

igà,

tarp

elá t

arp

stab

-dþ

iø t

rink

eliø

ir b

ûgno

, sta

bdþi

øpe

dalo

lai

svàj

à ei

gà,

pneu

mat

i-ni

o st

abdþ

io è

iaup

o pa

varà

ir

pagr

indi

nio

sta

bdþi

o pa

varà

,pa

ðalin

ti o

rà ið

hid

raul

inës

sta

b-dþ

iø s

iste

mos

.4.

Nus

taty

ti d

etal

iø d

efek

tus

irja

s p

akei

sti:

kom

pres

oria

us p

a-va

ros

dirþ

elá,

vair

o tr

aukl

iø ð

ar-

nyri

nius

suj

ungi

mus

, pr

ieki

niø

ir u

þpak

alin

iø r

atø

stab

dþiø

trin

-ke

les.

5. P

akei

sti

alyv

os k

ieká

hid

raul

i-ni

o si

urbl

io b

ake.

1. A

utom

obili

ø va

ldym

o ár

engi

mai

.1.

1. A

utom

obili

ø va

ldym

o ár

engi

mø

pa-

skir

tis,

san

dara

, tip

ai.

2. V

airo

pas

kirt

is,

kons

truk

cija

, ve

iki-

mas

ir ti

pai.

2.1.

Vai

ro p

avar

a ir

mec

hani

zmas

, jo

ssa

ndar

a, v

eiki

mas

ir

gedi

mai

.2.

2. H

idra

ulin

io v

airo

sti

prin

tuvo

vei

ki-

mas

, san

dara

, ged

imai

.3.

Sta

bdþi

ø si

stem

os.

3.1.

Sta

bdþi

ø si

stem

ø ti

pai,

pask

irti

s,sa

ndar

a ir

vei

kim

as.

3.2.

Hid

raul

inës

sta

bdþi

ø si

stem

os k

on-

stru

kcija

, vei

kim

as i

r pr

ieþi

ûra.

3.3.

Hid

raul

iniø

sta

bdþi

ø va

kuum

inio

stip

rint

uvo

veik

imas

ir g

edim

ai, h

idra

u-lin

iø s

tabd

þiø

stov

ëjim

o st

abdy

s.3.

4. P

neu

mat

inës

sta

bdþi

ø s

iste

mos

sand

ara,

pas

kirt

is, v

eiki

mas

ir

gedi

mai

.3.

5. O

ro k

ompr

esor

iai,

stab

dþiø

èia

upai

,ba

liona

i, re

dukt

oria

i, vo

þtuv

ai,

prie

ka-

bos

skir

stym

o èi

aupa

i, ra

tø s

tabd

þiø

kam

eros

, st

ovëj

imo

stab

dys,

jo

veik

i-m

as ir

reg

ulia

vim

as.

3.6.

Sta

bdþi

ø A

BS p

aski

rtis

, sa

ndar

a,ve

ikim

as ir

tipa

i, ga

limi g

edim

ai, j

ø pr

ie-

þast

ys i

r ða

linim

o bû

dai.

Dar

bø s

augo

s ir

apl

inko

saug

os r

eika

-la

vim

ai a

tlie

kant

aut

omob

ilio

vald

ymo

áren

gim

ø te

chni

næ p

rieþ

iûrà

ir

tais

ymà.

Baig

ia-

ma

sis

egza

mi-

nas

120

val.

2.2.

Au

tom

obil

iø v

aldy

mo

áren

gim

ø t

ech

nin

ë pr

ieþi

ûra

ir

tais

ymas

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odu

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Mod

uli

oap

imti

sA

tsis

kait

y-m

o fo

rma

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

19

Mod

ulio

dal

yvia

i geb

ës:

1. S

udar

yti i

r ska

ityt

i ele

ktro

s ár

engi

-ni

ø m

onta

þine

s ir e

lekt

rine

s sch

emas

.2.

Iði

mti

ir

sum

ontu

oti

auto

mob

ilio

elek

tros

áren

gini

us.

3. Ta

isyk

linga

i pri

jung

ti el

ektr

os en

er-

gijo

s ðal

tiná

.4.

Nau

doja

ntis

ávai

riai

s ele

ktro

tech

ni-

kos

diag

nost

ikoj

e ta

ikom

ais

mat

avi-

mo

prie

tais

ais a

tlikt

i aut

omob

ilio

elek

-tr

iniø

áren

gini

ø di

agno

stik

à.5.

Rem

iant

is b

endr

aisi

ais

reik

alav

i-m

ais

ir g

amin

tojo

inst

rukc

ijom

is a

t-lik

ti au

tom

obili

o el

ektr

os ár

engi

mø

tai-

sym

o da

rbus

: 5

.1. S

urem

ontu

oti d

efek

tuot

as e

lek-

trin

ës d

alie

s det

ales

. 5

.2. D

efek

tuot

as e

lekt

rinë

s da

lies

de-

tale

s pak

eist

i nau

jom

is.

6. R

emia

ntis

ben

drai

s tec

hnin

iais

rei-

kala

vim

ais

ir g

amin

tojo

inst

rukc

ijo-

mis

atli

kti a

utom

obili

ø el

ektr

inës

sis-

tem

os ir

jos

daliø

tech

ninæ

pri

eþiû

rà:

akum

ulia

tori

ø ir

gen

erat

oriø

, rel

iø,

star

teri

ø, u

þdeg

imo

sist

emø,

apð

viet

i-m

o si

stem

os p

riet

aisø

, jun

gikl

iø ir

ins-

talia

cijo

s tec

hnin

æ pri

eþiû

rà.

7. D

irba

nt l

aiky

tis

elek

trot

echn

ikos

darb

ø sa

ugos

reik

alav

imø.

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odu

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Ats

iska

ity-

mo

form

aM

odu

lio

apim

tis

1. Á

gyti

aut

omo-

bili

ø

elek

tros

áren

gim

ø

diag

-no

stik

os þ

iniø

ir

gebë

jim

ø

(ele

k-tr

otec

hnik

os m

e-dþ

iagø

mok

slas

,el

ektr

otec

hnik

oste

orija

, mat

avim

opr

ieta

isai

, el

ek-

tros

ár

engi

mø

dia

gn

ost

iko

ste

chno

logi

ja).

2. Á

gyti

aut

omo-

bili

ø

elek

tros

áren

gim

ø t

aisy

-m

o þi

niø

ir g

ebë-

jim

ø

(ele

ktro

sár

engi

niø

elek

tri-

niø

sch

emø

su

-da

rym

as,

elek

-tr

os

áren

gim

øm

onta

vim

as,

tai-

sym

as i

r te

chni

-n

is

apta

rnav

i-m

as,

ðalt

kalv

ys-

tës

darb

ai i

r kt

.).

Pro

fesi

niø

mo

ky

klø

mok

slei

viai

,b

eda

rbia

i,be

sim

okan

-ty

s pa

gal

darb

o ri

n-

kos

prof

esi-

nio

m

oky-

mo

prog

ra-

mas

, ser

visø

darb

uoto

jai.

1. E

lekt

rote

chni

kos p

agri

ndai

.2.

Ele

ktro

tech

niko

s med

þiag

ø ti

pai,

rû-

ðys,

savy

bës i

r pan

audo

jimas

.3.

Aut

omob

iliø

elek

tros

áren

gini

ø ti

pai,

jø p

aski

rtis

.4.

Aut

omob

iliø

elek

tros

áren

gini

ø di

ag-

nost

ikos

mat

avim

o pr

iem

onës

.5.

Aut

omob

iliø

elek

tros

áren

gini

ø di

ag-

nost

ikos

tech

nolo

gija

.6.

Aut

omob

iliø

elek

tros

áren

gini

ø te

ch-

ninë

pri

eþiû

ra.

7. Ða

ltka

lvys

tës p

agri

ndai

.8.

El

ektr

otec

hnik

os t

erm

inol

ogij

auþ

sien

io k

albo

mis

, na

udoj

ama

ga-

min

tojø

ins

truk

cijo

se i

r pa

naði

uose

doku

men

tuos

e.

Baig

ia-

ma

sis

egza

mi-

nas

400

val.

2.3.

Au

tom

obil

iø e

lek

tros

áre

ngi

mø

dia

gnos

tik

a, t

aisy

mas

ir

tech

nin

is a

ptar

nav

imas

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

20

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odau

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Ats

iska

ity-

mo

form

aM

odu

lio

apim

tis

1. G

ebët

i áv

erti

nti

mai

tini

mo

sist

e-m

ø te

chni

næ b

ûklæ

ir a

tlikt

i dia

gnos

ti-kà

.2.

Ágyt

i þin

iø ir

ge-

bëjim

ø, re

ikal

ingø

tais

yti

auto

mob

i-liø

mai

tini

mo

sis-

tem

as.

3. Ág

yti þ

iniø

ir g

e-bë

jimø,

reik

alin

gøau

tom

obili

o m

aiti-

nim

o si

stem

ø te

ch-

nine

i pri

eþiû

rai a

t-lik

ti.

Pro

fesi

niø

mo

ky

klø

mok

slei

viai

,be

darb

iai,

be-

sim

okan

tys

paga

l da

rbo

rink

os p

rofe

-si

nio

mok

y-m

o pr

ogra

-m

as, s

ervi

søda

rbuo

toja

i.

Mod

ulio

dal

yvia

i geb

ës:

1. N

usta

tyti

mai

tinim

o si

stem

ø te

ch-

ninæ

bûk

læ ir

jø d

arbo

par

amet

rus.

2. N

usta

tyti

aut

omob

ilio

mai

tini

mo

sist

emø

gedi

mus

, nau

doja

ntis

kon

-tr

olin

ëmis

mat

avim

o ir

dia

gnos

tikos

prie

mon

ëmis

.3.

Pað

alin

ti a

ptik

tus m

aiti

nim

o si

s-te

mø

gedi

mus

atli

ekan

t ard

ymo,

su-

rink

imo,

det

aliø

rem

onto

ir p

akei

ti-

mo

bei s

urin

ktos

sis

tem

os r

egul

ia-

vim

o da

rbus

.4.

Atli

kti a

utom

obili

o m

aitin

imo

sis-

tem

ø te

chni

næ p

rieþ

iûrà

(kur

o ba

kas,

vam

zdel

iai,

filtr

ai,

kuro

siu

rblia

i,pu

rkðt

ukai

, kar

biur

ator

iai,

jø v

eiki

-m

o pa

tikr

inim

as ir

regu

liavi

mas

).

1. M

edþi

agø

mok

slas

– k

uras

, aut

omob

i-lio

eks

ploa

tavi

mo

skys

èiai

.2.

Dyz

elin

io v

arik

lio m

aiti

nim

o si

stem

ossa

ndar

a ir

vei

kim

as.

3. B

enzi

nini

o ka

rbiu

rato

rini

o va

rikl

io m

ai-

tini

mo

sist

emos

sand

ara

ir v

eiki

mas

.4.

Ben

zino

ápur

ðkim

o si

stem

os, j

ø sa

nda-

ra ir

vei

kim

as.

5. D

yzel

inio

var

iklio

mai

tini

mo

sist

emø

diag

nost

ika

ir ta

isym

as.

6. B

enzi

nini

o ka

rbiu

rato

rini

o va

rikl

io m

ai-

tini

mo

sist

emø

diag

nost

ika

ir ta

isym

as.

7. B

enzi

no áp

urðk

imo

sist

emø

diag

nost

i-ka

ir ta

isym

as.

Baig

iam

a-si

s eg

za-

min

as.

400

val.

2.4.

Au

tom

obil

iø m

aiti

nim

o si

stem

ø d

iagn

osti

ka,

tai

sym

as i

r te

chn

inis

apt

arn

avim

as

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

21

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odu

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Ats

isk.

form

aM

od

.ap

imt.

Ágyt

i aut

omob

iliø

vari

klio

ir jo

sis

-te

mø

diag

nost

ikos

, tai

sym

o ir

tech

-ni

nës p

rieþ

iûro

s teo

rini

ø þi

niø

ir g

e-bë

jimø:

1. N

usta

tyti

var

iklio

mar

kæ, v

arik

-lio

dar

bo p

aram

etru

s, e

sant

áva

i-ri

ems

alkû

nini

o ve

leno

aps

isuk

i-m

ams.

2. N

usta

tyti

vari

klio

auð

inim

o ir

uþ-

degi

mo

sist

emø

darb

o pa

ram

etru

s.3.

Nus

taty

ti b

endr

à va

rikl

io te

chni

-næ

bûk

læ.

4. A

tlikt

i var

iklio

ard

ymo

ir su

rink

i-m

o da

rbus

.5.

Nus

taty

ti v

arik

lio c

ilind

rø b

loko

ir g

alvu

èiø

defe

ktus

ir ju

os ta

isyt

i.6.

Nus

taty

ti a

lkûn

inio

-ðva

isti

klin

iom

echa

nizm

o de

fekt

us ir

juos

tais

y-ti. 7.

Nus

taty

ti d

ujø

skir

stym

o m

echa

-ni

zmo

defe

ktus

, rem

ontu

oti a

rba

pa-

keis

ti jo

dal

is.

8. A

tlikt

i var

iklio

uþd

egim

o si

stem

osdi

agno

stik

os, t

aisy

mo

ir te

chni

nës

prie

þiûr

os d

arbu

s.9.

Atli

kti v

arik

lio te

chni

nës p

rieþ

iû-

ros o

pera

cija

s: p

akei

sti

tepa

là, a

uðin

imo

skys

tá, su

regu

liuo-

ti ge

nera

tori

aus i

r pas

kirs

tym

o m

e-ch

aniz

mo

dirþ

elio

átem

pim

à.

Prof

esi-

niø

mo-

ky

klø

mok

slei

-vi

ai,

be-

darb

iai,

besi

mo-

ka

nty

sp

ag

al

da

rb

ori

nk

os

prof

esi-

nio

mo-

ky

mo

prog

ra-

mas

, ser

-vi

sø d

ar-

bu

oto

-ja

i.

Mod

ulio

dal

yvia

i geb

ës:

Nust

atyt

i var

iklio

tech

ninæ

bûk

læ ir

jo d

ar-

bo p

aram

etru

s.Di

agno

zuot

i au

tom

obili

o va

rikl

io g

edi-

mus

, nau

doda

mie

si k

ontr

olin

ëmis

mat

a-vi

mo

ir d

iagn

osti

kos p

riem

onëm

is.

Patik

rint

i var

iklio

auð

inim

o si

stem

à, v

en-

tilia

tori

aus v

eiki

mà,

pak

eist

i auð

inam

àjá

skys

tá.

Pati

krin

ti t

epim

o si

stem

à, p

akei

sti a

ly-

và.

Pati

krin

ti v

arik

lio u

þdeg

imo

sist

emos

maz

gø ir

agr

egat

ø ti

nkam

umà

eksp

loa-

tuot

i, át

empt

i ar

pake

isti

gen

erat

oria

usdi

rþel

á.Ið

imti

var

iklá

ið a

utom

obili

o.N

usta

tyti

vari

klio

cilin

drø

blok

o ir

gal

vu-

tës g

edim

us ir

juos

ðalin

ti.

Nus

taty

ti a

lkûn

inio

-ðva

isti

klin

io m

echa

-ni

zmo

daliø

def

ektu

s, ja

s re

mon

tuot

i ar-

ba p

akei

sti.

Nus

taty

ti d

ujø

skir

stym

o m

echa

nizm

oda

liø d

efek

tus,

jas

rem

ontu

oti a

rba

pa-

keis

ti.

Tais

yti

þvak

es, a

ukðt

os á

tam

pos

laid

us,

skir

styt

uvà,

indu

kcin

æ rit

æ var

iklio

uþd

e-gi

mo

sist

emoj

e.N

usta

tyti

ele

ktro

s sr

ovës

ðal

tini

ø de

fek-

tus,

atli

kti j

ø re

mon

tà a

rba

pake

isti

.N

usta

tyti

uþd

egim

o pa

skub

os k

ampà

.Pa

tikri

nti k

onta

ktin

æ, k

onta

ktin

æ-tr

anzi

s-to

rinæ

uþd

egim

o si

stem

à ir

jà ta

isyt

i.

Vari

klio

tipa

i, sa

ndar

a ir

vei

kim

as.

Vari

klio

maz

gai i

r sis

tem

os.

Vari

klio

tech

ninë

pri

eþiû

ra.

Auto

mob

ilio

vari

klio

tais

ymo

tech

-no

logi

ja:

Vari

klio

iðë

mim

as i

r pa

ruoð

imas

tais

yti.

Vari

klio

ard

ymo

ir s

urin

kim

o m

e-to

dai i

r rei

kala

vim

ai.

Vari

klio

cili

ndrø

blo

ko ir

gal

vutë

snu

ëmim

as, d

efek

tø n

usta

tym

as ir

tais

ymas

.Al

kûni

nio

vele

no d

efek

tø n

usta

ty-

mas

ir

tais

ymas

, ádë

klø

pari

nki-

mas

ir p

rita

ikym

as.

Ðvai

stik

linës

-stû

mok

linës

gru

pës

defe

ktø

nust

atym

as i

r ta

isym

as,

stûm

okliø

, cili

ndrø

ir st

ûmok

liniø

þied

ø pa

rink

imas

ir p

rita

ikym

as.

Dujø

skir

stym

o m

echa

nizm

o de

fek-

tø n

usta

tym

as ir

tai

sym

as, á

siur

-bi

mo

ir ið

met

imo

voþt

uvø

pari

nki-

mas

, pri

tryn

imas

ir re

ikia

mo

ðilu

-m

inio

tarp

elio

regu

liavi

mas

.Su

tais

yto

vari

klio

pas

taty

mas

ávi

età

ir iðb

andy

mas

, nau

doja

nt áv

ai-

rias

dia

gnos

tiko

s pri

emon

es.

Auto

mob

ilio

vari

klio

uþd

egim

o si

s-te

mos

tais

ymo

tech

nolo

gija

.

Baig

ia-

ma

sis

eg

za

-m

inas

.

360

val.

2.5.

Au

tom

obil

io v

arik

lio

ir j

o si

stem

ø d

iagn

osti

ka,

tai

sym

as i

r te

chn

inë

prie

þiû

ra

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

22

1. G

ebët

i nus

taty

ti v

arik

lio v

al-

dym

o si

stem

os v

eiki

mo

sutr

i-ki

mø

poþy

miu

s.2.

Lok

aliz

uoti

var

iklio

val

dym

osi

stem

os g

edim

us n

audo

jant

isko

mpi

uter

izuo

ta d

iagn

osti

kos

apar

atûr

a.3.

Atli

kti s

iste

min

æ var

iklio

val

-dy

mo

sist

emos

dia

gnos

tikà

:3.

1. A

tlikt

i ápr

astà

dia

gnos

tikà

.3.

2. A

tlik

ti in

tegr

uotà

dia

gnos

-tik

à na

udoj

antis

kom

piut

eriz

uo-

ta d

iagn

osti

kos a

para

tûra

.3.

3. A

tlikt

i dia

gnos

tikà

paga

l au-

tom

obili

ø ga

min

tojø

inst

rukc

i-ja

s.3.

4. A

tlik

ti p

atir

tim

i pa

grás

tàdi

agno

stik

à.4.

Nus

taty

ti d

iagn

osti

kos

ope-

raci

jom

s at

likti

rei

kalin

gus

ið-

tekl

ius –

áran

gà, m

edþi

agas

.5.

Sup

lanu

oti d

iagn

osti

kos d

ar-

bo p

roce

sà.

6. P

atik

rint

i dia

gnos

tikos

rezu

l-ta

tø p

atik

imum

à, k

ontr

oliu

oti

diag

nost

ikos

kok

ybæ.

7. A

tlik

ti k

oreg

uoja

muo

sius

diag

nost

ikos

pro

ceso

vei

ksm

us.

Prof

esin

iøm

ok

yk

løm

oksl

eivi

ai,

bed

arb

iai,

besi

mok

an-

tys

paga

lda

rbo

rink

osp

rofe

sin

iom

ok

ym

opr

ogra

mas

,se

rvis

ø da

r-bu

otoj

ai.

Mod

ulio

dal

yvia

i geb

ës:

1. N

usta

tyti

var

iklio

val

dym

o si

stem

os v

eiki

-m

o su

trik

imø

poþy

miu

s ir l

okal

izuo

ti g

edim

usva

dova

udam

iesi

pok

albi

u su

klie

ntu,

viz

ualiu

pati

krin

imu,

vei

kian

èio

vari

klio

pat

ikri

nim

u,si

gnal

ø re

gist

ravi

mu

esan

t ski

rtin

gom

s var

ik-

lio a

pkro

vom

s ir s

ukim

osi g

reiè

iui,

nau

doda

mi

kom

piut

eriz

uota

s dia

gnos

tiko

s sis

tem

as.

2. Áv

erti

nti s

iste

min

á aut

omob

ilio

vari

klio

val

-dy

mo

sist

emos

vei

kim

à na

udod

amie

si v

eiki

-m

o ch

arak

teri

stik

ø di

agra

mø

regu

liavi

mu,

pa-

tikr

inti

akt

yvat

oriu

s, áv

erti

nti g

edim

ø at

min

-ti

es tu

riná

, ieð

koti

ged

imø

paga

l gam

into

jo n

u-st

atyt

as ta

isyk

les,

dia

gnos

tiko

s pla

nus i

r str

a-te

gija

s.3.

Ana

lizuo

ti ir

áver

tinti

ryði

us ta

rp g

autø

var

ik-

lio v

aldy

mo

sist

emos

dia

gnos

tiko

s re

zult

atø,

paro

danè

iø si

stem

os v

eiki

mo

sutr

ikim

us ir

ge-

dim

us.

4. A

naliz

uoti

ir áv

erti

nti v

arik

lio v

aldy

mo

sist

e-m

os g

edim

ø át

akà

auto

mob

ilio

veik

imui

ir a

p-lin

kai.

5. N

usta

tyti

dia

gnos

tiko

s op

erac

ijom

s at

likti

reik

alin

gus i

ðtek

lius.

6. S

upla

nuot

i dia

gnos

tiko

s ope

raci

jas.

7. U

þtik

rint

i va

rikl

io v

aldy

mo

sist

emos

dia

g-no

stik

os o

pera

cijø

vyk

dym

o ko

kybæ

.8.

Paa

iðki

nti k

lient

ui jo

aut

omob

ilio

vari

klio

val

-dy

mo

sist

emos

vei

kim

o pa

ram

etru

s, d

iagn

os-

tiko

s re

zulta

tus

ir jø

átak

à au

tom

obili

o ve

iki-

mui

bei

apl

inka

i.

1. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os ti

pai i

r san

dara

.2.

Var

iklio

val

dym

o si

s-te

mos

dia

gnos

tiko

s ára

n-ga

.3.

Var

iklio

val

dym

o si

s-te

mos

dia

gnos

tiko

s tec

h-no

logi

ja: á

pras

ta d

iagn

os-

tika

, int

egru

ota

diag

nos-

tika

, di

agno

stik

a pa

gal

gam

into

jo in

stru

kcija

s ir

plan

us, p

atir

tim

i par

em-

ta d

iagn

osti

ka.

4. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os e

lekt

ros

sche

mos

ir d

iagr

amos

.5.

Aut

omob

iliø

gam

into

-jø

iðle

isto

s var

iklio

val

dy-

mo

sist

emos

dia

gnos

ti-

kos

inst

rukc

ijos

, sc

he-

mos

, pla

nai i

r str

ateg

ijos.

6. V

arik

lio si

stem

ø ve

iki-

mo

ir jo

sut

riki

mø

átak

aap

linka

i ir a

plin

kosa

ugos

reik

alav

imai

.7.

Aut

omob

iliø

vari

kliø

vald

ymo

sist

emos

dia

g-no

stik

os p

lana

vim

as i

rko

kybë

s ko

ntro

lë.

Baig

ia-

ma

sis

egza

mi-

nas

360

val.

2.6.

Au

tom

obil

io v

arik

lio

vald

ymo

sist

emos

dia

gnos

tik

a

Mod

uli

oti

ksla

i T

iksl

inë

gru

pëM

odu

lio

rezu

ltata

iM

odu

lio

turi

nys

Ats

isk.

form

aM

odul

ioap

imti

s

A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI

23

VAÞIUOKLËS,

VARIKLIO IR

TRANSMISIJOS

MODULIAI

24

25

VEIK

LOS

SPEC

IFIK

ACIJO

SM

OKYM

OSI S

PECI

FIKA

CIJO

SVE

RTIN

IMO

SPEC

IFIK

ACIJO

S

Mok

ymos

i tik

slai

Þini

ø sr

itys

Skal

ëRe

ikal

avim

aida

rbo

atlik

imui

Kom

pete

ncijø

árod

ymas

1. P

riim

ti k

lient

à

2.Áv

erti

nti

va

-þi

uokl

ës te

chni

-næ

bûk

læ

1.1.

Efek

tyva

us k

omun

ikav

imo

prin

cipa

i1.

2.Kl

ient

o nu

osav

ybës

sau

goji-

mas

ir ju

ridi

në a

tsak

omyb

ë

2.1.

1. P

akab

os k

onst

rukc

ija2.

1.2.

Dia

gnos

tiko

s pr

iem

onës

2.1.

3. D

iagn

osti

kos

tech

nolo

gija

2.1.

4. P

akab

os t

echn

inës

cha

rak-

teri

stik

os

2.2.

1.Að

iø k

onst

rukc

ija2.

2.2.

Diag

nost

ikos

pri

emon

ës2.

2.3.

Diag

nost

ikos

tech

nolo

gija

2.2.

4.Að

iø te

chni

nës c

hara

kter

is-

tiko

s

2.3.

1.Ra

tø k

onst

rukc

ija2.

3.2.

Diag

nost

ikos

pri

emon

ës2.

3.3.

Diag

nost

ikos

tech

nolo

gija

2.3.

4.Ra

tø te

chni

nës c

hara

kter

is-

tiko

s

1.1.

Klie

nto

pore

ikia

i ir

nus

i-sk

undi

mai

, sus

ijæ su

ben

dra

auto

mob

ilio

tech

nine

bûk

-le

ir v

aþiu

oklë

s fun

kcio

na-

vim

u ið

klau

syti,

á jo

kla

usi-

mus

ats

akyt

a1.

2.Kl

ient

o au

tom

obili

o ap

sau-

ga ti

nkam

ai u

þtik

rint

a

2.1.

Pak

abos

tech

ninë

bûk

lë áv

er-

tint

a, g

edim

ai n

usta

tyti

2.2.

Aði

ø te

chni

në b

ûklë

áver

tin-

ta, g

edim

ai n

usta

tyti

2.3.

Rat

ø te

chni

në b

ûklë

áver

tin-

ta, g

edim

ai n

usta

tyti

Iðkl

ausy

ti j

o nu

-si

sku

nd

imu

sap

ie a

utom

obi-

lio

tech

nin

æbû

klæ

ir p

agei

-da

vim

us

Paka

ba, a

ðys,

ra-

tai

- A

pþiû

rëti

- Pa

tikr

inti

nau

-do

jan

t pr

ie-

tais

us i

r ár

en-

gim

us

1. N

usta

tyti

klie

nto

pore

i-ki

us i

r pa

geid

avim

us,

susi

jusi

us su

ben

dra

joau

tom

obili

o te

chni

nebû

kle

ir v

aþiu

oklë

sfu

nkci

onav

imu

2.1.

Áver

tint

i pak

abos

tech

-ni

næ b

ûklæ

2.2.

Áver

tint

i aði

ø te

chni

næbû

klæ

2.3.

Áver

tint

i rat

ø te

chni

næbû

klæ

3.1.

Mod

uli

s:

vaþi

uok

lës

tech

nin

ës b

ûk

lës

diag

nos

tik

a ir

tai

sym

as

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

26

3.P

aa

iðk

inti

klie

ntu

i va

-þi

uokl

ës t

ech-

ninë

s bû

klës

para

met

rus,

nuro

dyti

gedi

-m

ø pa

ðalin

i-m

o ka

inà

irte

rmin

us

4.Su

plan

uoti

va-

þiuo

klës

tais

y-m

o da

rbø

se-

kà

5. T

aisy

ti v

a-þi

uokl

æ

- N

umat

yti t

ai-

sym

o et

apus

-

Nu

mat

yti

prie

tais

us

irár

engi

mus

Paka

ba, a

ðys,

ra-

tai:

-Ið

ardy

ti

va-

þiuo

klës

maz

-g

us

-D

efe

ktu

oti

va

þiu

ok

lës

maz

gus

-Pa

keis

ti d

eta-

les

-Su

rin

kti

va-

þiuo

klæ

3.1.

Paai

ðkin

ti k

lient

ui v

a-þi

uokl

ës te

chni

nës b

ûklë

spa

ram

etru

s

3.2.

Nur

odyt

i ged

imø

paða

li-ni

mo

kain

à ir

dar

bø a

tli-

kim

o te

rmin

us

4. Þ

inot

i vaþ

iuok

lës

tais

ymo

darb

ø se

kà

5.1.

Iðar

dyti

vaþ

iuok

lës m

az-

gus

5.2.

Ras

ti d

efek

tuot

as d

eta-

les

5.3.

Par

inkt

i tin

kam

as d

eta-

les

ir ja

s pa

keis

ti

5.4.

Sur

inkt

i vaþ

iuok

lës m

az-

gus

vado

vauj

anti

s ga

-m

into

jo n

usta

tyta

is te

ch-

nini

ais r

eika

lavi

mai

s

3.1.

Vaþ

iuok

lës

tech

ninë

s bû

klës

para

met

rai

3.2.

Dar

bø a

pska

ita

ir k

aino

dara

4. V

aþiu

oklë

s tai

sym

o te

chno

logi

-ja

5.1.

1. V

aþiu

oklë

s ar

dym

o –

suri

n-ki

mo

tech

nolo

gija

5.2.

1. D

efek

tavi

mo

bûda

i5.

2.2.

Def

ekta

vim

o pr

iem

onës

5.2.

3. D

efek

tavi

mo

darb

ø se

ka

5.3.

1. V

aþiu

oklë

s de

talë

s

5.4.

Vaþ

iuok

lës a

rdym

o-su

rink

imo

tech

nolo

gija

3.1.

Vaþ

iuok

lës t

echn

inës

bûk

lës

para

met

rai

klie

ntui

iðs

a-m

iai p

aaið

kint

i, á j

o kl

ausi

-m

us k

valif

ikuo

tai a

tsak

yta

3.2.

Ged

imø

paða

linim

o ka

ina

irda

rbø

atlik

imo

term

inai

nuro

dyti,

á klie

nto

page

ida-

vim

us, s

usiju

sius

su k

aina

ir te

rmin

ais,

tink

amai

rea-

guot

a

4.1.

Vaþ

iuok

lës

tais

ymo

darb

øse

ka ti

nkam

ai su

plan

uota

4.2.

Tin

kam

ai p

asir

inkt

i tai

sy-

mo

darb

ø ár

anki

ai

5.1.

Vaþ

iuok

lës m

azga

i tei

sing

aiið

ardy

ti

5.2.

Def

ektu

otos

det

alës

ras

tos

5.3.

Tei

sing

ai p

arin

ktos

tin

ka-

mos

pak

eiti

mui

det

alës

ir

koky

biðk

ai p

akei

stos

5.4.

Vaþ

iuok

lës m

azga

i sur

inkt

iir

atit

inka

gam

into

jo n

usta

-

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

VEI

KLO

S SP

ECIF

IKA

CIJO

SM

OKYM

OSI S

PECI

FIKA

CIJO

SVE

RTIN

IMO

SPEC

IFIK

ACIJO

S

Mok

ymos

i tik

slai

Þini

ø sr

itys

Skal

ëRe

ikal

avim

aida

rbo

atlik

imui

Kom

pete

ncijø

árod

ymas

27

6. Ið

band

yti

va-

þiuo

klæ p

o ta

i-sy

mo

ir p

atik

-ri

nti j

os t

ech-

ninæ

bûk

læ

7. P

atei

kti k

lien-

tui

suta

isyt

àau

tom

obil

á,at

likt

i at

si-

skai

tym

à

6.1.

Nus

taty

ti, a

r pa

tais

ytas

maz

gas v

eiki

a pa

gal g

a-m

into

jo n

usta

tytu

s eks

-pl

oata

cini

us r

eika

lavi

-m

us

7.1.

Pat

eikt

i klie

ntui

info

rma-

cijà

api

e atli

ktus

dar

bus

ir jø

kað

tus

7.2.

Sud

aryt

i dar

bø a

pska

itos

doku

men

tus

6.1.

1. D

iagn

osti

kos

prie

mon

ës6.

1.2.

Maz

gø t

echn

inës

cha

rakt

e-ri

stik

os6.

1.3.

Dia

gnos

tiko

s te

chno

logi

ja

7.1.

1. P

anau

dotø

eks

ploa

taci

niø

med

þiag

ø ir

det

aliø

bei

at-

liktø

dar

bø a

pska

ita

7.1.

2. E

fekt

yvau

s ko

mun

ikav

imo

prin

cipa

i

7.2.

1. D

arbø

aps

kait

a

tytu

s te

chni

nius

rei

kala

vi-

mus

6.1.

Tei

sing

ai p

atik

rint

as p

atai

-sy

to m

azgo

vei

kim

as.

6.2.

Nus

taty

ta, a

r pa

tais

yto

ga-

min

io v

eiki

mas

atit

inka

ga-

min

tojo

nus

taty

tus

tech

ni-

nius

reik

alav

imus

.

7.1.

Info

rmac

ija a

pie a

tlikt

us d

ar-

bus i

r jø

kaðt

us k

lient

ui p

a-te

ikta

, á j

o kl

ausi

mus

kva

li-fik

uota

i ats

akyt

a

7.2.

Dar

bø a

pska

itos

dok

umen

-ta

i tai

sykl

inga

i sud

aryt

i

1. K

lient

o po

reik

iai i

r nu

sisk

undi

mai

, sus

ijæ s

u be

ndra

auto

mob

ilio

tech

nine

bûk

le ir

vaþ

iuok

lës f

unkc

iona

vi-

mu

iðkl

ausy

ti, á

jo k

laus

imus

ats

akyt

a

2. K

lient

o au

tom

obili

o ap

saug

a ti

nkam

ai u

þtik

rint

a

3. P

akab

os te

chni

në b

ûklë

áver

tint

a, g

edim

ai n

usta

tyti

Mod

uli

s:

“Vaþ

iuok

lës

tech

nin

ës b

ûk

lës

diag

nos

tika

ir

tais

ymas

” m

okym

osi

pasi

ekim

ø v

erti

nim

o pl

anas

VEI

KLO

S SP

ECIF

IKA

CIJO

SV

ERTI

NIM

O

BÛD

AI

Test

asG

rupi

nio

darb

ost

ebëj

imas

Sava

rank

iðko

spr

akti

nës

uþd

uot

ys

Prak

tini

sda

rbas

dirb

tuvë

se

Efek

tyva

usko

mun

ikav

imo

áver

tinim

as

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

28

VEI

KLO

S SP

ECIF

IKA

CIJO

SV

ERTI

NIM

O

BÛD

AI

Test

asG

rupi

nio

darb

ost

ebëj

imas

Sava

rank

iðko

spr

akti

nës

uþd

uot

ys

Prak

tini

sda

rbas

dirb

tuvë

se

Efek

tyva

usko

mun

ikav

imo

áver

tinim

as

4. A

ðiø

tech

ninë

bûk

lë áv

erti

nta,

ged

imai

nus

taty

ti

5. R

atø

tech

ninë

bûk

lë áv

erti

nta,

ged

imai

nus

taty

ti

6. V

aþiu

oklë

s tec

hnin

ës b

ûklë

s par

amet

rai k

lient

ui ið

sa-

mia

i paa

iðki

nti,

á jo

klau

sim

us k

valif

ikuo

tai a

tsak

yta

7. G

edim

ø pa

ðalin

imo

kain

a ir

dar

bø a

tliki

mo

term

inai

nuro

dyti,

á klie

nto

page

idav

imus

, sus

ijusi

us su

kai

nair

term

inai

s, ti

nkam

ai re

aguo

ta

8. V

aþiu

oklë

s tai

sym

o da

rbø

seka

tink

amai

supl

anuo

ta

9. Ta

isym

o da

rbø

áran

kiai

tink

amai

pas

irin

kti

10. V

aþiu

oklë

s maz

gai t

eisi

ngai

iðar

dyti

11. D

efek

tuot

os d

etal

ës r

asto

s

12. T

eisi

ngai

par

inkt

os ti

nkam

os p

akei

tim

ui d

etal

ës ir

koky

biðk

ai p

akei

stos

13. V

aþiu

oklë

s maz

gai t

inka

mai

suri

nkti

ir a

titi

nka

ga-

min

tojo

nur

odyt

us te

chni

nius

reik

alav

imus

14. T

eisi

ngai

pat

ikri

ntas

pat

aisy

to m

azgo

vei

kim

as

15.N

usta

tyta

, ar

pata

isyt

o m

azgo

vei

kim

as a

titi

nka

gam

into

jo n

usta

tytu

s tec

hnin

ius r

eika

lavi

mus

16. I

nfor

mac

ija a

pie a

tlikt

us d

arbu

s ir j

ø ka

ðtus

klie

ntui

pate

ikta

, á jo

kla

usim

us k

valif

ikuo

tai a

tsak

yta

17. D

arbø

aps

kait

os d

okum

enta

i tai

sykl

inga

i sud

aryt

i

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

29

VEIK

LOS

SPEC

IFIK

ACIJO

SM

OKYM

OSI S

PECI

FIKA

CIJO

SVE

RTIN

IMO

SPEC

IFIK

ACIJO

S

Mok

ymos

i tik

slai

Þini

ø sr

itys

Skal

ëRe

ikal

avim

aida

rbo

atlik

imui

Kom

pete

ncijø

árod

ymas

1.

Prii

mti

klie

ntà

2.

Áver

tin

tiva

rikl

io v

al-

dym

o s

iste

-m

os te

chni

næbû

klæ

1.1.

1.Ef

ekty

vaus

kom

uni-

kavi

mo

prin

cipa

i.1.

1.2.

Klie

nto

nuos

avyb

ëssa

ugoj

imas

ir ju

ridi

-në

ats

akom

ybë.

1.2.

1.Va

rikl

io v

aldy

mo

sis-

tem

os d

iagn

osti

kos

tech

nolo

gija

1.2.

2.Di

agno

zavi

mo

proc

e-dû

ros p

lana

vim

as

2.1.

1. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os k

onst

rukc

ija2.

1.2.

Var

iklio

val

dym

o si

s-te

mos

ele

ktro

s gra

n-di

niø

diag

ram

os.

2.1.

3. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os d

iagn

osti

kos

prie

mon

ës ir

inst

ru-

men

tai.

2.1.

4. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os d

iagn

osti

kos

tech

nolo

gija

.2.

1.5.

Aut

omob

iliø

pove

ikis

aplin

kai,

ekol

ogin

iai

auto

mob

ilio

eksp

loa-

tavi

mo

reik

alav

imai

.2.

1.6.

Apl

inko

s ap

saug

os

1.1.

Klie

nto

pore

ikia

i ir

nus

i-sk

undi

mai

, sus

ijæ su

ben

dra

auto

mob

ilio

tech

nine

bûk

-le

ir v

arik

lio fu

nkci

onav

imu

iðkl

ausy

ti, á

jo

klau

sim

usat

saky

ta.

1.2.

Klie

nto

auto

mob

ilio

apsa

u-ga

tink

amai

pas

irûp

inta

.1.

3. N

usta

tyta

tink

ama

vari

klio

vald

ymo

sist

emos

vei

kim

odi

agno

zavi

mo

proc

edûr

a.

2.1.

Var

iklio

val

dym

o si

stem

osm

azgø

ir el

emen

tø v

eiki

mo

sutr

ikim

ø si

mpt

omai

nu-

stat

yti i

r ged

imai

loka

lizuo

-ti

tin

kam

ai p

anau

doju

sið

vard

ytas

dia

gnos

tiko

spr

iem

ones

ir m

etod

us.

2.2.

Var

iklio

val

dym

o si

stem

oste

chni

në b

ûklë

áver

tinta

sis-

tem

iðka

i, tin

kam

ai p

anau

-do

jus i

ðvar

dyta

s dia

gnos

ti-ko

s pri

emon

es ir

met

odus

.2.

3. Te

isin

gai á

vert

inti

gaut

ø du

o-m

enø

apie

var

iklio

val

dy-

mo

sist

emos

su

trik

imø

sim

ptom

us ta

rpus

avio

ry-

ðiai

.

Iðkl

ausy

ti jo

nus

isku

ndi-

mus

api

e aut

omob

ilio

(irjo

var

iklio

) tec

hnin

æ bûk

-læ

bei

pag

eida

vim

us

Star

teri

sIðm

etam

øjø

dujø

sist

ema:

- kat

aliz

ator

ius

- duj

ø su

laik

ymo

ir su

grà-

þini

mo

sist

ema

Kuro

pad

avim

o, áp

urðk

i-m

o ir

uþd

egim

o si

stem

osTu

ðèio

s eig

os re

gulia

vim

osi

stem

osM

echa

ninë

s, hi

drau

linës

,pn

eum

atin

ës, m

echa

tro-

ninë

s va

rikl

io v

aldy

mo

sist

emos

Met

odai

:Po

kalb

is su

klie

ntu

Optin

is ir

aku

stin

is p

atik

-ri

nim

as

1.1.

Nust

atyt

i klie

nto

pore

ikiu

s ir

page

idav

imus

dël

jo a

utom

o-bi

lio b

endr

os te

chni

nës b

ûk-

lës

bei v

arik

lio fu

nkci

onav

i-m

o1.

2.Re

mia

ntis

klie

nto

nusi

skun

-di

mai

s nus

taty

ti tin

kam

à va

-ri

klio

val

dym

o si

stem

os v

ei-

kim

o su

trik

imø

loka

lizav

imo

proc

edûr

à.

2.1.

Nus

taty

ti v

arik

lio v

aldy

mo

sist

emos

maz

gø ir

ele

men

tøve

ikim

o su

trik

imø

sim

pto-

mus

ir lo

kaliz

uoti

ged

imus

,na

udoj

ant:

- pok

albá

su k

lient

u,- o

ptin

á ir a

kust

iná p

atik

rini

-m

à,- e

lekt

ros

gran

dini

ø di

agra

-m

as,

- ele

ktro

s sr

ovës

áta

mpo

s ir

varþ

os m

atav

imus

,- s

igna

lø p

agal

var

iklio

ap-

krov

à ir

suk

imos

i gr

eitá

regi

stra

vim

à,- k

ompi

uter

izuo

tas d

iagn

os-

tiko

s si

stem

as.

3.2

. Mod

ulio

pro

jekt

as: a

utom

obilių

vari

klio

val

dym

o sis

tem

os d

iagn

ostik

a

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

30

3. P

aaið

kint

i klie

n-tu

i var

iklio

val

dy-

mo

sist

emos

tech

-ni

nës b

ûklë

s par

a-m

etru

s kl

ient

ui,

nuro

dyti

sut

riki

-m

ø ir

ged

imø

prie

-þa

stis

bei

ged

imø

paða

linim

o ka

inà

ir te

rmin

us

2.2.

Atli

kti s

iste

min

á var

iklio

val

-dy

mo

sist

emos

tec

hnin

ësbû

klës

ver

tini

mà

naud

o-ja

nt a

ukðè

iau

min

ëtus

me-

todu

s2.

3. Á

vert

inti

gau

tø d

uom

enø

apie

var

iklio

val

dym

o si

s-te

mos

sut

riki

mø

sim

pto-

mø

tarp

usav

io ry

ðius

.2.

4. N

usta

tyti

ir áv

erti

nti

vari

k-lio

val

dym

o si

stem

os ir

jos

maz

gø v

eiki

mo

sutr

ikim

øda

rom

à át

akà

apl

inka

i.

3.1.

Paa

iðki

nti k

lient

ui v

arik

liova

ldym

o si

stem

os t

echn

i-në

s bûk

lës p

aram

etru

s.3.

2. N

urod

yti k

lient

ui su

trik

imø

ir g

edim

ø pr

ieþa

stis

.3.

3. N

urod

yti

klie

ntui

ged

imø

paða

linim

o ka

inà

ir te

rmi-

nus.

2.4.

Teis

inga

i nus

taty

tas i

r áve

r-ti

ntas

var

iklio

val

dym

osi

stem

os ir

jos m

azgø

vei

-ki

mo

sutr

ikim

ø da

rom

aspo

veik

is a

plin

kai.

3.1.

Var

iklio

val

dym

o si

stem

oste

chni

nës

bûkl

ës p

ara-

met

rai

klie

ntui

iðs

amia

ipa

aiðk

inti

, á jo

kla

usim

usat

saky

ta.

3.2.

Sut

riki

mø

ir g

edim

ø pr

ie-

þast

ys n

urod

ytos

ir p

aaið

-ki

ntos

klie

ntui

.3.

3. G

edim

ø pa

ðalin

imo

kain

air

dar

bø a

tliki

mo

term

inai

nuro

dyti

, á k

lient

o pa

gei-

davi

mus

, su

siju

sius

su

kain

a ir

term

inai

s ti

nka-

mai

reag

uota

.

VEIK

LOS

SPEC

IFIK

ACIJO

SM

OKYM

OSI S

PECI

FIKA

CIJO

SVE

RTIN

IMO

SPEC

IFIK

ACIJO

S

Mok

ymos

i tik

slai

Þini

ø sr

itys

-El

ektr

os s

rovë

s m

a-ta

vim

o pr

oced

ûros

,át

ampa

ir

va

rþa

(tru

mpa

s ju

ngim

aspo

pliu

so,

trum

pas

jung

imas

po

áþem

ini-

mo,

per

trûk

iai)

-D

iagn

osti

kos

met

o-da

i pag

rást

i reg

ulia

-vi

mu

-G

edim

ø si

mul

iavi

-m

as -

U

þved

imo

proc

edû-

ros s

imul

iavi

mas

teis

inia

i re

ikal

avi-

mai

.2.

1.7.

Efe

ktyv

aus k

omun

i-ka

vim

o pr

inci

pai.

3.1.

Var

iklio

val

dym

o si

s-te

mos

ir

jos

maz

gøve

ikim

o pa

ram

etra

i.3.

2. V

arik

lio v

aldy

mo

sis-

tem

os e

kspl

oata

vi-

mo

tech

nini

ai r

eika

-la

vim

ai ir

gam

into

join

stru

kcijo

s.3.

3. D

arbø

aps

kait

a ir

kai

-no

dara

.

Skal

ë

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

31

4. U

þreg

istr

uoti

vari

klio

val

dym

osi

stem

os d

iagn

o-za

vim

o re

zult

a-tu

s te

chni

niuo

seir

dar

bø a

pska

i-to

s dok

umen

tuo-

se,

skir

tuos

eám

onei

ir k

lient

ui.

Darb

ø ap

skai

tos

do-

kum

enta

cija

Tech

ninë

gam

into

jødo

kum

enta

cija

4.1.

Dar

bø a

pska

ita

irka

inod

ara.

4.2.

Info

rmac

inës

tech

no-

logi

jos.

4.3.

Auto

mob

iliø

tech

ni-

në d

okum

enta

cija

.4.

4.Ra

ðtve

dyba

ir te

chni

-n

ës

info

rmac

ijos

kaup

imo

ir s

iste

mi-

nim

o bû

dai.

4.1.

Uþr

egis

truo

ti ap

tiktø

ged

imø

ir s

utri

kim

ø pa

ram

etru

s ir

prie

þast

is d

arbø

aps

kait

osdo

kum

entu

ose,

sàs

kait

ose,

ámon

ës ir

atit

inka

mo

gam

in-

tojo

dok

umen

tø si

stem

oje.

4.2.

Nau

doti

suka

uptu

s uþr

egis

t-ru

otus

duo

men

is a

pie v

arik

-lio

sis

tem

ø di

agno

stik

os re

-zu

ltatu

s tai

sym

o ir

dia

gnos

-ti

kos

darb

e.

4.1.

Apt

ikti

vari

klio

sist

emø

ge-

dim

ø ir

sut

riki

mø

para

-m

etra

i be

i jø

pri

eþas

tys

tink

amai

uþr

egis

truo

tida

rbø

apsk

aito

s do

ku-

men

tuos

e, s

àska

itos

e,ám

onës

ir

gam

into

jo d

o-ku

men

tø si

stem

oje.

4.2.

Rem

onto

ir

diag

nost

ikos

met

u ti

nkam

ai n

audo

ja-

mas

i suk

aupt

ais

duom

e-ni

mis

api

e at

liktø

var

ik-

lio s

iste

mø

diag

nost

ikø

rezu

ltatu

s.

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

32

VEI

KLO

S SP

ECIF

IKA

CIJO

SM

OK

YM

OSI

SPEC

IFIK

ACI

JOS

VERT

INIM

O SP

ECIF

IKAC

IJOS

Mok

ymos

i ti

ksla

iÞi

niø

srit

ys

1. P

riim

ti kl

ient

à

2. Áv

erti

nti t

ran-

smis

ijos

tech

-ni

næ b

ûklæ

.

1.1.

Efe

ktyv

aus

kom

unik

avi-

mo

prin

cipa

i.1.

2. K

lient

o nu

osav

ybës

sau

-go

jimas

ir ju

ridi

në a

tsa-

kom

ybë

2.1.

1. S

anka

bos

kons

truk

cija

2.1.

2. S

anka

bos

diag

nost

ikos

prie

mon

ës,

tech

nolo

gi-

ja,te

chni

nës c

hara

kter

is-

tiko

s 2

.2.1

. Mec

hani

nës p

avar

ø dë

-þë

s kon

stru

kcija

2.2.

2. M

echa

ninë

s pa

varø

dë-

þës d

iagn

osti

kos p

riem

o-në

s, te

chno

logi

ja ir

tech

-ni

nës c

hara

kter

istik

os2.

3.1.

Aut

omat

inës

pav

arø

dë-

þes k

onst

rukc

ija2.

3.2.

Aut

omat

inës

pav

arø

dë-

þës d

iagn

osti

kos p

riem

o-në

s,tec

hnol

ogija

ir te

chni

-në

s cha

rakt

eris

tiko

s2.

4.1.

Ratø

pav

aros

kon

stru

k-ci

ja,

diag

nost

ikos

pri

e-m

onës

, te

chno

logi

ja

irte

chni

nës

cha

rakt

eris

ti-

kos

Klie

nto

pore

ikia

i ir

pag

eida

-vi

mai

sus

ijæ s

u jo

aut

omo-

bilio

tec

hnin

e bû

kle

ir t

ran-

smis

ijos

funk

cion

avim

u nu

-st

atyt

i, á

klie

nto

klau

sim

usið

sam

iai

atsa

kyta

2.1.

San

kabo

s te

chni

në b

ûklë

po a

pþiû

rëjim

o ir

pat

ikri

nim

ona

udoj

ant p

riet

aisu

s áve

rtin

ta,

galim

i ged

imai

nus

taty

ti

2.2.

Mec

hani

nës

pav

arø

dë-

þës t

echn

inë b

ûklë

po

apþi

ûrë-

jimo

ir p

atik

rini

mo

naud

ojan

tpr

ieta

isus

áver

tinta

, gal

imi g

e-di

mai

nus

taty

ti

2.3.

Aut

omat

inës

pav

arø

dë-

þës t

echn

inë b

ûklë

po

apþi

ûrë-

jimo

ir p

atik

rini

mo

naud

ojan

tpr

ieta

isus

áver

tinta

, gal

imi g

e-di

mai

nus

taty

ti

2.4.

Rat

ø pa

varo

s te

chni

nëbû

klë p

o ap

þiûr

ëjim

o ir

pat

ik-

rini

mo

naud

ojan

t pr

ieta

isus

áver

tint

a, g

alim

i ged

imai

nu-

stat

yti

Iðkl

ausy

ti j

o nu

-si

sku

nd

imu

sap

ie a

utom

obili

ote

chni

næ b

ûklæ

irpa

geid

avim

us

Sank

aba

Mec

han

inë

pa-

varø

dëþ

ë A

uto-

mat

inë

pav

arø

dëþë

Ratø

pav

ara

Vert

inim

o et

a-pa

i:-

Apþ

iûrë

ti-

Pati

krin

ti n

au-

doja

nt

prie

tai-

sus

ir á

reng

iniu

s

1.1.

Nus

taty

ti kl

ient

o po

reik

ius i

rpa

geid

avim

us, s

usiju

sius

su

bend

ra jo

aut

omob

ilio

tech

-ni

ne b

ûkle

ir

tran

smis

ijos

funk

cion

avim

u, ið

sam

iai a

t-sa

kyti

á jo

kla

usim

us

2.1

Áver

tint

i sa

nkab

os t

echn

inæ

bûkl

æ

2.2.

Áver

tint

i mec

hani

nës p

avar

ødë

þës t

echn

inæ b

ûklæ

2.3.

Áver

tinti

auto

mat

inës

pav

arø

dëþë

s tec

hnin

æ bûk

læ

2.4.

Áver

tinti

ratø

pav

aros

tech

ni-

næ b

ûklæ

3.3.

Mod

ulis

: tra

nsm

isijo

s tec

hninės

būk

lės d

iagn

ostik

a ir

tais

ymas

Skal

ëRe

ikal

avim

aida

rbo

atlik

imui

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

Kom

pete

ncijø

árod

ymas

33

3.

Paai

ðkin

tikl

ient

ui tr

an-

smis

ijos t

ech-

ninë

s bû

klës

para

met

rus,

nuro

dyti

gedi

-m

ø pa

ðalin

i-m

o ka

inà

irte

rmin

us.

4. S

upl

anu

oti

tran

smis

ijos

tais

ymo

dar-

bø s

ekà.

5. T

aisy

ti t

ran-

smis

ijà.

- N

umat

yti

tai-

sym

o et

apus

.-

Num

atyt

i pr

ie-

tais

us i

r ár

engi

-ni

us

Sank

aba,

mec

ha-

ninë

pav

arø

dëþë

,au

tom

atin

ë pav

a-rø

dëþ

ë, r

atø

pa-

vara

Iðar

dyti

tr

an-

smis

ijos

m

az-

gu

sD

efek

tuot

i tr

an-

smis

ijos

maz

gøde

tale

sPa

keis

ti d

etal

esSu

rin

kti

tran

-sm

isij

os

maz

-g

us

3.1.

Paai

ðkin

ti k

lient

ui tr

ansm

isi-

jos t

echn

inës

bûk

lës p

aram

et-

rus

3.2.

Nur

odyt

i ged

imø

paða

linim

oka

inà

ir d

arbø

atli

kim

o te

rmi-

nus

4.1.

Geb

ëti s

upla

nuot

i tra

nsm

isi-

jos

áren

gim

ø (m

azgø

) tai

sy-

mo

darb

ø se

kà

5.1.

Iðar

dyti

tran

smis

ijos m

azgu

s

5.2.

Rast

i def

ektu

otas

det

ales

5.3.

Pari

nkti

tin

kam

as d

etal

es ir

jas p

akei

sti

5.4.

Suri

nkti

tran

smis

ijos m

azgu

spa

gal g

amin

tojo

nus

taty

tus

reik

alav

imus

3.1.

Tran

smis

ijos

tech

ninë

sbû

klës

par

amet

rai

4.1.

1 Tr

ansm

isijo

s ta

isym

ote

chno

logi

ja

5.1.

1.Tr

ansm

isijo

s maz

gø a

r-dy

mo –

surin

kim

o tec

h-no

logi

ja

5.2.

1.De

fekt

avim

o bû

dai

5.2.

2. D

efek

tavi

mo

prie

mo-

nës i

r dar

bø se

ka

5.3.

1.Tr

ansm

isijo

s de

talë

s

5.4.

1. T

rans

mis

ijos m

azgø

ar-

dym

o – su

rinki

mo t

ech-

nolo

gija

3.1.

Tran

smis

ijos

tech

ninë

sbû

klës

par

amet

rai k

lien-

tui i

ðsam

iai p

aaið

kint

i, á

jo k

laus

imus

ats

akyt

a.3.

2.Ge

dim

ø pa

ðalin

imo

kain

air

dar

bø a

tlik

imo

kain

anu

rody

ta k

lient

ui, á

jo p

a-ge

idav

imus

ðio

je s

rity

jetin

kam

ai su

reag

uota

4.1.

Tran

smis

ijos

áren

gim

ø ir

maz

gø ta

isym

o da

rbø

se-

ka t

inka

mai

sup

lanu

ota

num

atan

t ta

isym

o et

a-pu

s be

i rei

kalin

gus

prie

-ta

isus

ir ár

engi

mus

5.1.

Tra

nsm

isijo

s maz

gai i

ðar-

dyti

5.2.

Def

ektu

otos

det

alës

apt

ik-

tos

5.3.

Tin

kam

ai p

arin

ktos

det

a-lë

s pa

keit

imui

, def

ektu

o-to

s de

talë

s pa

keis

tos

5.4.

Tra

nsm

isijo

s m

azga

i su

-ri

nkti

pag

al g

amin

tojo

tech

nini

us re

ikal

avim

us

VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI

34

VEI

KLO

S SP

ECIF

IKA

CIJO

SM

OK

YM

OSI

SPEC

IFIK

ACI

JOS

VERT

INIM

O SP

ECIF

IKAC

IJOS

Mok

ymos

i ti

ksla

iÞi

niø

srity

sSk

alë

Reik

alav

imai

darb

o at

likim

ui

6. Ið

band

yti t

ran-

smis

ijà p

o ta

i-sy

mo

ir p

atik

-ri

nti

jos

tech

-ni

næ b

ûklæ

.

7. P

atei

kti k

lien-

tui

suta

isyt

àau

tom

obil

á,at

likt

i at

si-

skai

tym

à.

6.1.

Nus

taty

ti a

r pa

tais

ytas

maz

-ga

s ve

ikia

pag

al g

amin

tojo

nust

atyt

us e

kspl

oata

cini

usre

ikal

avim

us.

7.1.

Pate

ikti

klie

ntui

info

rmac

ijàap

ie a

tlikt

us d

arbu

s ir j

ø ka

ð-tu

s.7.

2.Su

dary

ti d

arbø

aps

kait

os d

o-ku

men

tus.

6.1.

1.Tr

ansm

isijo

s dia

gnos

ti-

kos

prie

mon

ës.

6.1.

2.M

azgø

tec

hnin

ës c

ha-

rakt

eris

tiko

s.6.

1.3.

Diag

nost

ikos

tec

hnol

o-gi

ja.

7.1.

1.Pa

naud

otø

eksp

loat

aci-

niø

med

þiag

ø ir

det

aliø

atlik

imo

darb

ø ap

skai

-ta

.7.

1.2.

Efek

tyva

us k

omun

ikav

i-m

o pr

inci

pai.

7.1.

3. D

arbø

aps

kait

a.

6.1.

Tra

nsm

isija

po

tais

ymo

iðba

ndyt

a pa

gal g

amin

to-

jo t

echn

iniu

s re

ikal

avi-

mus

.

6.2.

Ats

iþve

lgia

nt á p

atik

rini

mo

rezu

ltatu

s pri

imta

s spr

en-

dim

as d

ël a

utom

obil

iogr

àþin

imo

klie

ntui

arb

a,ap

tiku

s at

liktø

dar

bø k

o-ky

bës n

eati

tikt

is, j

ø pa

ða-

linim

o

7.1.

Klie

ntui

info

rmac

ija a

pie

atlik

tus

darb

us ir

jø k

að-

tus

pate

ikta

, á j

o kl

ausi

-m

us a

tsak

yta.

7.2.

Dar

bø a

pska

itos d

okum

en-

tai t

vark

inga

i sud

aryt

i

Kom

pete

ncijø

árod

ymas

35

MODULIO

„VAÞIUOKLËS TECHNINË

DIAGNOSTIKA IR TAISYMAS”

METODINË MEDÞIAGA

36

37

4.1. Mokymosi temos

1. TEMA: Efektyvaus komunikavimo principai.

TIKSLAS: Mandagiai ir dalykiðkai bendrauti su klientais.

UÞDAVINIAI:

• Ágytus bendravimo gebëjimus taikyti praktinëje veikloje;

• Bendrauti su ávairaus iðsilavinimo þmonëmis, pritaikant buities, dar-bo ir elgesio kultûros reikalavimus gyvenime ir darbe;

• Dirbti komandoje ir priimti sprendimus, kad bûtø garantuota darboir ekologinë sauga;

• Pateikti klientui tikslià ir iðsamià informacijà apie nustatytus va-þiuoklës gedimus, jø paðalinimo bûdus, trukmæ ir paslaugø kainas.

TURINYS:

• Bendrøjø gebëjimø sàvoka;

• Metodai, kuriais galima tobulinti bendruosius gebëjimus;

• Komunikavimas, principai ir praktinio naudojimo pavyzdþiai;

• Darbas komandoje;

• Kompiuteriniø programø ir informaciniø priemoniø taikymas, patei-kiant informacijà klientui apie paslaugø kainas, trukmæ, gedimus.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas;

Individualus darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

38

SIÛLOMI RESURSAI.

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, vertëAleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

1.2. Mokytojo knyga. Bendrieji gebëjimai. Jo Kirby, Vilma Þydþiûnai-të, Romualda Trucienë, Birutë Sereikienë. Vilnius. 1999.

2. Praktinës uþduotys.

3. Uþduoèiø grafolakðtai.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS.

Grupinio darbo stebëjimas;

Grupinio ir individualaus darbo pristatymas, diskusijos.

2. TEMA: Kliento nuosavybës saugojimas ir juridinëatsakomybë.

TIKSLAS: Uþtikrinti kliento automobilio saugumà.

UÞDAVINIAI:

• Supaþindinti su pagrindiniais LR ástatymais ir Vyriausybës nutari-mais apie nuosavybæ;

• Paaiðkinti klientui prisiimamus ásipareigojimus uþ jo nuosavybëssaugojimà;

• Nusakyti juridinæ atsakomybæ uþ jo turtà;

• Priimti automobilá, iðklausyti kliento pageidavimus ir uþtikrinti au-tomobilio saugumà.

TURINYS:

• Darbo sutarties ástatymas;

• Lietuvos Respublikos ástatymai, reglamentuojantys juridinæ atsako-mybæ uþ kliento nuosavybæ;

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

39

• Automobilio saugumo uþtikrinimo bûdai ir galimybës konkreèioje si-tuacijoje.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Grupinës ir individualios praktinës uþduotys.

SIÛLOMI RESURSAI.

1. Literatûra: Þmoniø saugos darbe ástatymas. Norminiø aktø rinkinys.2000.

2. Uþduotys praktiniam darbui.

3. Kompiuteris.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas;

Grupinio darbo pristatymas;

Diskusija.

3. TEMA: Pakabos konstrukcija.

TIKSLAS: Atpaþinti pakabø mechanizmø sistemas, detales.

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti pakabø rûðis, mechanizmus ir jø detales;

• Surasti pakabø mechanizmus automobilyje;

• Atsiminti pakabø mechanizmus ir detaliø ypatumus.

TURINYS:

• Automobiliø spyruokliavimo sistemos (spyruoklës, lingës, stabilizato-rius);

• Priklausoma pakaba;

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

40

• Nepriklausoma pakaba (spyruoklinë pakaba, strypinë pakaba, pneu-matinë pakaba, hidropneumatinë pakaba);

• Ávairiø rûðiø pakabø privalumai ir trûkumai.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas, remiantis turimomis besimokanèiojo þiniomis;

Demonstravimas (mazgø);

Grupinis darbas.

SIÛLOMI RESURSAI.

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Áranga: Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas, 3500 kg këlimo galios.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Atsakymai á klausimus ir uþduotis.

KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS

1. Nustatykite pateikto automobilio spyruoklinës pakabos tipà.

2. Iðvardinkite spyruoklinës pakabos ypatumus.

3. Kokia yra stabilizatoriaus paskirtis?

4. TEMA: Diagnostikos priemonës.

TIKSLAS: Atpaþinti pakabos techninës diagnostikos priemones ir tinka-mai bei saugiai jomis naudotis.

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti pakabos diagnostikos priemones;

• Parinkti ir saugiai naudoti pakabos diagnostikos priemones;

• Teisingai naudoti techninæ matavimo, diagnostikos ir kokybës kon-trolës árangà.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

41

TURINYS:

• Pakabos diagnostikos priemonës;

• Techninë matavimo, diagnostikos ir kokybës kontrolës áranga.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Savarankiðkos praktinës uþduotys;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Praktinës uþduotys.

3. Matavimo priemonës.

4. Amortizatoriø tikrinimo stendas.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Praktinis darbas su amortizatoriø tikrinimo stendu.

Atsakymai á klausimus ir uþduotys.

KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS.

1. Kokius þinote cilindriniø spyruokliø suspaudimo átaisus?

2. Kada ir kaip valomos lakðtinës lingës?

3. Kokios apsaugos priemonës þiemà naudojamos pneumatinëse paka-bose?

4. Iðvardinkite automobilio AUDI 100, priekiniø ratø pakabos spyruok-lës keitimo darbø sekà.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

42

5. TEMA: Pakabos diagnostikos technologija.

TIKSLAS: Nustatyti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø darboparametrus techninës diagnostikos priemonëmis ir pataisyti.

UÞDAVINIAI:

• Prisiminti automobilio pakabos techninës prieþiûros ir diagnostikostikrinimo vietas;

• Iðvardinti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø darbo para-metrus;

• Nustatyti automobilio pakabos gedimus, defektus ir prieþastis;

• Mokëti atlikti automobilio pakabos diagnostikà pagal technologinánuoseklumà;

• Nustatyti atlikto darbo kokybæ pagal darbo parametrus;

• Pritaikyti teorines þinias ir ágûdþius praktiniame darbe;

• Pastebëti ir paðalinti defektus.

TURINYS:

• Automobilio pakabos techninës prieþiûros ir diagnostikos tikrinimovietos;

• Automobilio pakabos diagnostikos technologija ir atliekami darbai;

• Automobilio pakabos darbo parametrai;

• Nekokybiðkø detaliø ir mazgø keitimas.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Darbas grupëje;

Praktinis ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

43

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Techninës diagnostikos priemonës.

3. Áranga: amortizatoriø tikrinimo stendas.

4. Árankiai: raktø komplektas, matavimo liniuotë.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinis darbas ir jo pristatymas.

6. TEMA: Pakabos techninës charakteristikos.

TIKSLAS: Ávertinti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø techni-næ bûklæ pagal praktiðkai nustatytus duomenis, darbo parametrus.

UÞDAVINIAI:

• Iðsiugdyti savarankiðko darbo ágûdþius;

• Teorines þinias taikyti praktinëje veikloje;

• Pateikti pakabos sistemø ir detaliø technines charakteristikas ir tai-kyti praktinëje veikloje.

TURINYS:

• Automobilio pakabos techninës charakteristikos;

• Automobilio pakabos ir sistemø darbo parametrai;

• Automobilio pakabos gedimai, prieþastys ir pasekmës.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Grupinis darbas.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

44

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Klausimai.

3. Áranga: amortizatoriø tikrinimo stendas.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Atsakymai á klausimus;

Diskusija.

KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS

1. Apibûdinkite automobilio pakabos spyruokliø parinkimo kriterijus.

2. Pagal kokius poþymius, vaþiuojant ávertinamas vaþiuoklës tvarkingu-mas?

3. Kokie poþymiai rodo, kad amortizatorius netinkamas tolimesnei eks-ploatacijai.

4. Iðvardinkite automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø esamus irbûdingiausius gedimus.

7. TEMA: Aðiø konstrukcija.

TIKSLAS: Atpaþinti automobilio aðiø mechanizmus, sistemas ir detales.

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti pagrindines aðiø konstrukcijas;

• Teisingai naudoti specialybinius terminus;

• Apibûdinti aðiø konstrukcijos ypatumus;

• Praktinëje veikloje nustatyti aðiø rûðis.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

45

TURINYS:

• Priekiniø aðiø konstrukcija;

• Uþpakaliniø aðiø konstrukcija;

• Aðiø rûðys, jø privalumai ir trûkumai.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Grupinis darbas.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Áranga: dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg. këlimo galios.

REZULTTØ ÁVERTINIMAS

Savarankiðkos, praktinës uþduotys;

Atsakymai á klausimus.

KLAUSIMAI

1. Iðvardinkite ávairias vientisø aðiø konstrukcijas.

2. Paaiðkinkite sàvokà “vientisa aðis” ir iðvardinkite ðios aðies naudoji-mo sritis.

3. Kokie yra vientisø aðiø konstrukcijø privalumai ir trûkumai?

8. TEMA: Aðiø diagnostikos priemonës.

TIKSLAS: Atpaþinti aðiø diagnostikos priemones ir tinkamai bei saugiaijas naudoti.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

46

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti aðiø diagnostikos priemones;

• Parinkti ir taikyti techninæ matavimo diagnostikos ir kokybës kon-trolës árangà;

• Saugiai naudoti aðiø diagnostikos priemones praktinëje veikloje.

TURINYS:

• Automobilio aðiø diagnostikos priemonës;

• Automobilio ratø kampø nustatymo stendas, jo praktinis naudoji-mas;

• Keltuvas ratø suvedimui, jo techninës charakteristikos ir praktiniotaikymo galimybës.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Savarankiðkas darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Savarankiðko darbo uþduotys.

3. Matavimo priemonës.

4. Áranga:

4.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai.

4.2. Keltuvas ratø suvedimui.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Savarankiðkø praktiniø uþduoèiø atlikimas ir pristatymas.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

47

9. TEMA: Aðiø diagnostikos technologija.

TIKSLAS: Nustatyti automobilio aðiø mechanizmø darbo parametrus, nau-dojantis techninës diagnostikos priemonëmis ir esant reikalui pakeisti.

UÞDAVINIAI:

• Atpaþinti bûdingas automobilio aðiø mechanizmø diagnostikos vie-tas;

• Praktiðkai diagnozuoti aðiø mechanizmø gedimus pagal darbø sekà;

• Parinkti aðiø diagnostikos priemones;

• Laikytis darbø saugos reikalavimø.

TURINYS:

• Automobilio aðiø mechanizmø diagnozavimo vietos;

• Diagnostikos priemonës ir jø parinkimas;

• Darbas su diagnostikos priemonëmis;

• Gedimø radimas, ðalinimo bûdai ir taisymas.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

2. Grupinio darbo uþduotys.

3. Matavimo priemonës.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

48

4. Áranga:

4.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai.

4.2. Keltuvas ratø suvedimui.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas ir aptarimas.

Diskusijos.

10. TEMA: Aðiø techninës charakteristikos.

TIKSLAS: Iðvardinti aðiø technines charakteristikas pagal gamintojo duo-tus parametrus.

UÞDAVINIAI:

• Atsiminti bûdingiausias aðiø technines charakteristikas;

• Ávertinti automobiliø aðiø techninæ bûklæ pagal technines charakte-ristikas.

TURINYS:

• Aðiø techninës charakteristikos;

• Aðiø diagnostikos duomenø ávertinimas pagal parametrus;

• Aðiø techninë prieþiûra pagal gautus diagnozavimo parametrus.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

49

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas ir aptarimas.

Diskusijos.

11. TEMA: Ratø konstrukcija.

TIKSLAS: Atpaþinti automobilio ratø sandaros dalis.

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti ratø pagrindines rûðis;

• Atsiminti ratlankiø rûðis ir praktiðkai jas skirti;

• Praktiðkai pritvirtinti ratus;

• Praktiðkai parinkti, reikiamà automobiliui, padangà;

TURINYS:

• Ratø rûðys (diskiniai, þvaigþdiniai, su stipinais);

• Ratø tvirtinimas;

• Ratlankiai, jø paskirtis ir tipai;

• Padangos jø konstrukcija ir tipai.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

SIÛLOMI RESURSAI:

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

50

1.2. Mano automobilis. Kazimieras Giebra, Algimantas Valatka.Kaunas. Tyrai. 2002.

2. Áranga: dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Atsakymai á klausimus;

Praktinis ratø pritvirtinimas;

Klausimai ir uþduotys.

KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS

1. Iðvardinkite ratø sudëtines dalis ir apibûdinkite jø funkcijas.

2. Kokie yra vieliniø stipinø ratø privalumai?

3. Dël kokios prieþasties neiðardomi ratlankiai gaminami tik su giliuatraminiu pavirðiumi?

4. Kuo skiriasi ástriþapetis ratlankis nuo ratlankio su didelio statmenu-mo petimi? Parodykite tai praktiðkai.

5. Parodykite ratlanká su apsauginiu petimi ir (pakomentuokite) apibû-dinkite.

12. TEMA: Ratø diagnostikos priemonës.

TIKSLAS: Atpaþinti ratø diagnostikos priemones ir tinkamai bei saugiaijomis naudotis.

UÞDAVINIAI:

• Iðvardinti ratø diagnostikos priemones;

• Parinkti ir saugiai naudoti ratø diagnostikos priemones;

• Teisingai naudoti diagnostikos ir kokybës kontrolës áranga.

TURINYS:

• Ratø montavimo ir balansavimo árengimai;

• Darbø saugos reikalavimai dirbant su ratø diagnostikos priemonë-mis.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

51

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

1.2. L. Jonaitis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.

2. Áranga:

2.1. Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.

2.2. Lengvøjø automobiliø ratø balansavimo ir montavimo staklës.

3. Árankiai: padangø remonto árankiai ir priemonës.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas;

Savarankiðkos praktinës uþduotys;

Praktiniø uþduoèiø tobulinimas dirbtuvëse.

13. TEMA: Ratø diagnostikos technologija.

TIKSLAS: Nustatyti automobilio ratø darbo parametrus techninës diag-nostikos priemonëmis.

UÞDAVINIAI:

• Prisiminti automobilio ratø techninës prieþiûros ir diagnostikos tikri-nimo vietas;

• Iðvardinti ratø diagnostikos parametrus;

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

52

• Atlikti ratø diagnostikà pagal technologinæ sekà;

• Nustatyti atlikto darbo kokybæ ir darbà priduoti.

TURINYS:

• Automobilio ratø techninë prieþiûra ir diagnostika;

• Automobilio ratø diagnostikos technologija ir atliekami darbai;

• Nekokybiðkø detaliø ar daliø keitimas.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas;

Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.

SIÛLOMI RESURSAI:

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992.

1.2. L. Jonaitis, K.R. Jonaitis. Automobiliø techninio aptarnavimo la-boratoriniai darbai. Mokslas. Vilnius. 1991.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas;

Aptarimas;

Diskusija;

Atsakymai á klausimus.

KLAUSIMAI

1. Iðvardinkite pagrindinius galimus rato defektus.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

53

2. Kokius þinote automobilio (pasirinktos markës) ratø iðvirtimo regu-liavimo bûdus?

3. Kokiems padangø tipams esant bûtina naudoti ratlankius su kupre-lës formos iðlenkimu?

4. Vietoj 205/65R1594 V padangos buvo sumontuota 205/55R 1591 V pa-danga. Kokià átakà turi ðis pakeitimas?

5. Paaiðkinkite skirtumà tarp statinio ir dinaminio balansavimo.

6. Nusakykite charakteringus padangø paþeidimus ir jø prieþastis.

7. Kokie eksploataciniai ypatumai galioja ÞR paþymëtai padangai?

14. TEMA: Ratø techninës charakteristikos.

TIKSLAS: Iðvardinti ratø technines charakteristikas ir ávertinti ratø bûklæpagal gautus duomenis.

UÞDAVINIAI:

• Atsiminti bûdingiausias ratø technines charakteristikas;

• Ávertinti ratø techninæ bûklæ;

• Atlikti praktiðkai ratø techninæ prieþiûrà pagal gautus diagnozavi-mo duomenis.

TURINYS:

• Ratø techninës charakteristikos;

• Ratø techninës bûklës nustatymas pagal technines charakteristikas.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas jo pristatymas ir aptarimas.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

54

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992 .

1.3. L. Jonatis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.

2. Árengimai:

2.1. Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.

2.2. Lengvøjø automobiliø ratø balansavimo ir montavimo staklës.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Atsakymai á klausimus ir uþduotis;

Diskusija.

KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS

1. Kokià átakà automobilio eksploatavimui turi oro slëgis padangose?

2. Kodël automobiliui vaþiuojant “traukia” deðinën?

3. Kà reiðkia ðis padangos þenklinimas P61M+S175/70 R 13 steel 82S ?

4. Parodykite ratlanká ir uþraðykite ar pasakykite svarbiausius þymëji-mus.

5. Paaiðkinkite, kokia informacija uþraðyta ðiuose ratlankiø þymëjimuo-se: 6JX14 H2 ir 6X17,5?

6. Iðvardinkite padangoms keliamus reikalavimus.

7. Kuo skiriasi radialinë padanga nuo diagonalinës?

8. Kokie duomenys pateikiami padangos atpaþinime?

9. Kuo skiriasi 65-ta padanga nuo 50-tos, jei abiejø padangø ploèiai vie-nodi?

10. Kaip suprantate sàvokà “pluoðto kampas”?

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

55

15. TEMA: Vaþiuoklës taisymo technologija.

TIKSLAS: Praktiðkai atlikti vaþiuoklës taisymo darbus pagal technologi-jà.

UÞDAVINIAI:

• Paaiðkinti ir praktiðkai taikyti (naudoti) vaþiuoklës ardymo-surinki-mo technologijà;

• Atpaþinti defektavimo priemones ir atlikti defektavimo darbus pa-gal darbø sekà (technologijà);

• Parinkti tinkamas vaþiuoklës detales ir jas pakeisti;

• Surinkti vaþiuoklës mazgus vadovaujantis gamintojo nustatytais tech-niniais reikalavimais.

TURINYS:

• Vaþiuoklës mazgø ir detaliø ardymo technologija;

• Vaþiuoklës mazgø ir detaliø defektavimas ir naudojimo priemonës;

• Naujø detaliø ir mazgø (vietoje defektuotø) parinkimas ir pakeiti-mas.

• Vaþiuoklës mazgø surinkimas ir atlikto darbo kokybës nustatymas.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Demonstravimas;

Grupinis darbas, jo pristatymas ir aptarimas.

SIÛLOMI RESURSAI

1. Literatûra:

1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.

1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

56

1.3. L. Jonaitis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.

1.4. L. Jonaitis. Maðinø prieþiûra. Vilnius. Mokslas. 2000.

2. Áranga:

2.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai;

2.2. Keltuvas ratø suvedimui;

2.3. Hidraulinis presas.

3. Árankiai:

3.1. Amortizatoriø pakeitimo árankiai lengviems automobiliams irmikroautobusams ( K 70; K 101; K 40);

3.2. Spyruokliø suverþimo árankis;

3.3. Pneumatinis verþliø atsukëjas.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Kokybiðkai atlikto darbo pridavimas, grupinio darbo stebëjimas.

16. TEMA: Panaudotø eksploataciniø medþiagø ir deta-liø bei atliktø darbø apskaita.

TIKSLAS: Sudaryti atliktø darbø pirminës apskaitos dokumentus ir pa-teikti klientui informacijà apie atliktus darbus ir jø kaðtus.

UÞDAVINIAI:

• Þinoti vaþiuoklës techninës bûklës diagnozavimui ir taisymui reika-lingø detaliø, mazgø, eksploataciniø medþiagø sandëliavimà ir reika-lavimus jø apskaitai;

• Prisiminti efektyvaus komunikavimo su klientais principus;

• Vesti atliktø darbø ir panaudotø eksploataciniø medþiagø detaliø,mazgø apskaità.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

57

TURINYS:

• Eksploataciniø medþiagø, detaliø, mazgø sandëliavimas ir apskaita;

• Atliktø vaþiuoklës techninës bûklës diagnozavimo ir taisymo darbø,panaudotø eksploataciniø medþiagø, detaliø, mazgø pirminës apskai-tos dokumentø sudarymas;

• Informacijos pateikimas klientui apie atliktus darbus ir jø kaðtus.

SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS

Aiðkinimas;

Grupinis darbas;

Savarankiðkas praktiniø uþduoèiø atlikimas (atsiskaitymo dokumen-tø ir panaudotø medþiagø blankø pildymas).

SIÛLOMI RESURSAI

1. Vaþiuoklës detaliø ir mazgø pagal automobiliø markes katalogai;

2. Atliekamø darbø ákainiai (taikomi servisuose, ávedus koeficientà uþmoksleiviø atliktà darbà).

3. Sàskaitos ir uþsakymø blankai.

REZULTATØ ÁVERTINIMAS

Grupinio darbo stebëjimas;

Sàskaitø ir uþsakymo blankø pildymas ir pristatymas.

VERTINIMAS

Besimokanèiojo þinios ir ágûdþiai vertinami naudojant formalaus verti-nimo metodus. Siûlomas ávertinimas modulio eigoje ir suminis ávertinimasbaigus modulá. Vertinimui mokymosi eigoje rekomenduojami praktiniø uþ-duoèiø, savarankiðko darbo, diskusijø, klausimyno metodai. Baigus modulábesimokantysis atlieka testà Nr. 1.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

58

MOKYMO (SI) REZULTATAI

Iðklausæ ir praktiðkai iðbandæ modulio temose pateiktas uþduotis beiatlikæ testà Nr. 1 moksleiviai moka:

1. Pasirinkti automobilio vaþiuoklës diagnostikos priemones ir jomis sau-giai naudotis.

2. Sëkmingai bendrauti su klientais, dirbti komandoje, priimti uþsaky-mus, nustatyti paslaugø kainas, uþtikrinti kliento nuosavybës apsau-gà.

3. Atlikti vaþiuoklës diagnostikà ir remontà, t.y. nustatyti vaþiuoklës ge-dimus, pakeisti netinkamus mazgus bei detales.

BENDRIEJI GEBËJIMAI IR ÁGÛDÞIAI

Bendrøjø gebëjimø ugdymas - vienas ið svarbiausiø uþdaviniø, mokantir mokantis pagal modulio “Vaþiuoklës techninës bûklës diagnostika ir taisy-mas” temas. Mokymosi procese ugdomi komunikavimo, darbo su kitais, gim-tosios kalbos kultûros, kompiuterinio raðtingumo, bendravimo bei problemøsprendimo ágûdþiai.

MODULIO PRIEÞIÛRA IR ÁVERTINIMAS

Baigus modulá bûtina já perþiûrëti, nes gali keistis mokymo metodai,vertinimas, diagnostikos árengimai ar besimokanèiø iðsilavinimo lygis.

Tobulinant modulá, rekomenduojama atsiþvelgti á baigusiø moksleiviø,mokytojø, klientø ir darbdaviø pastabas bei siûlymus.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

59

4.2. Þiniø ávertinimo testas

MODULIO “VAÞIUOKLËS TECHNINËS BÛKLËS DIAGNOSTIKA IR TAI-SYMAS” TESTAS NR. 1

Tinkamà teisingo atsakymo numerá apveskite arba paþymëkite X.

1. Aðys, ratai, amortizatoriai yra sudëtinës dalys:

1. transmisijos;

2. vaþiuoklës;

3. valdymo árengimø;

4. variklio.

2. Vaþiuoklës pakabos elementams priskiriama:

1. vairo traukës, priekinë aðis;

2. diferencialas, ratai;

3. amortizatoriai, spyruoklës;

4. stabdþiø diskai, stebulës.

3. Norint ávertinti pakabos techninæ bûklæ tikrinama:

1. spyruoklës, amortizatoriai;

2. ratai, ratø guoliai, padangos;

3. kardaninë pavara, diferencialas, pagrindinë pavara;

4. vairo laisvumas, vairo reduktorius, vairo traukës.

4. Kodël pamatavus automobilio këbulo padëtá nuo sparno iki ratlankioapaèios, kairëje ir deðinëje pusëse matmenys yra skirtingi ?

1. sugedæs amortizatorius;

2. maþas oro slëgis padangoje;

3. netinkamas ratø suvedimas;

4. lûþusi pakabos spyruoklë.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

60

5. Kà galima nustatyti, spustelëjus automobilá þemyn ?

1. vairo laisvumà;

2. ratø disbalansà;

3. amortizatoriø gedimà;

4. oro slëgá padangose.

6. Ar pakaba vadinama nepriklausoma, kai kiekvienas ratas prie aðiessijos ar këbulo prijungtas atskirai?

1. ne;

2. taip;

3. taip, amortizatoriai dujiniai;

4. ne, jei padangos plaèios.

7. Kas tikrinama diagnozuojant automobilio aðis?

1. stabdþiø efektyvumas;

2. aðiø padëtis ir ratø nustatymo kampai;

3. ratø bûklë;

4. vairo laisvumas.

8. Dël kokios prieþasties automobilio posûkio spindulys á kairæ ir deðinæ -nevienodas?

1. skiriasi atstumai tarp priekiniø ir uþpakaliniø ratø kairëje irdeðinëje pusëse;

2. skiriasi priekinës ir uþpakalinës aðies atstumai tarp ratø;

3. netinkamas ratø iðvirtimas;

4. vairo traukiø laisvumas.

9. Kodël automobilis “traukia” deðinën?

1. kadangi yra nepriklausoma pakaba;

2. netinkamas ratø iðvirtimas;

3. sugedæs amortizatorius;

4. sugedæs stabilizatorius.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

61

10. Kada bûtina reguliuoti ratø nustatymo kampus?

1. patikrinus vairo traukiø ðarnyrus;

2. pripûtus padangà;

3. pakeitus rato guolius;

4. pakeitus vairo traukës ðarnyrà.

11. Kodël labiau dyla abiejø priekiniø padangø iðoriniai kraðtai?

1. dël padangø defektø;

2. dël netinkamos vaþiuoklës aðiø padëties;

3. dël maþo ratø suvedimo;

4. dël didelio ratø suvedimo.

12 . Kodël vaþiuojant didesniu greièiu, automobilio ratai pradeda “muðti’ir ðokinëti?

1. dël vairo mechanizmo gedimo;

2. dël netinkamo ratø suvedimo;

3. lûþusi pakabos spyruoklë;

4. dël ratø disbalanso.

13. Kas atsitinka, kai slëgis padangoje per maþas?

1. labiau dyla padangos vidurys;

2. labiau dyla padangos kraðtai;

3. padanga dyla lygiai;

4. padanga nudyla ávairiai.

14. Kà reiðkia ðis padangos þenklinimas 185/70 R14?

1. didþiausias leistinas padangos greitis;

2. padangos plotis, skerspjûvio santykis, padangos tipas, ratlankioskersmuo;

3. leistina padangos apkrova;

4. padanga universali.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

62

15. Kada ratà reikia balansuoti?

1. pripûtus oro;

2. kartà per metus;

3. pakeitus padangà;

4. pakeitus rato guolius.

16. Kuo matuojame orà padangose?

1. manometru;

2. tachometru;

3. dinamometru;

4. spidometru.

17. Kà nustatome prieð montuojant padangà?

1. padangos gamintojà;

2. padangos sukimosi kryptá;

3. padangos tipà;

4. padangos pagaminimo metus.

18. Kà daryti, kai nulûþusi automobilio pakabos spyruoklë?

1. spyruoklæ iðtemti iki reikiamo dydþio;

2. spyruoklæ suvirinti;

3. spyruoklæ pakeisti tinkama;

4. automobilá galima eksploatuoti nieko nedarius.

19. Kà daryti, kai netinkama viena automobilio padanga?

1. atnaujinti;

2. reguliuoti;

3. pakeisti;

4. eksploatuoti galima nieko nedarius.

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

63

SVEIKINAME! SËKMINGAI BAIGUS VAÞIUOKLËS MODULIO PROGRAMÀ.

VERTINIMAS:

Kiekvienas testo klausimas - 0,5 balo.

Neteisingas atsakymas - 0 balø.

Bendras ávertinimas, susumavus visus balus - paþymiu iki 10.

Pusë balo sumoje - vertinama mokinio naudai.

Maþiausias teigiamas vertinimo paþymys - 4.

Testà atsakinëjo:

Grupë_____________________________________________

Vardas, pavardë_______________________________________

___________________________________________________

Data____________________Paraðas_____________________

Atsakymus vertino ____________________________________

Mokinio atsakymai ávertinti______________________________

Pastabos:

M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A

64