Etninë tematika ir nepakantumas Lietuvos þiniasklaidoje

19

Etninë tematika ir nepakantumasLietuvos þiniasklaidoje: dienraðèiø analizë

Vida Beresnevièiûtë, Monika Frëjutë-RakauskienëSOCIALINIØ TYRIMØ INSTITUTAS

S A N T R A U K A . Straipsnyje nagrinëjama, kaip etninës maþumos, pabëgëliai, imigrantai ir kitos gru-pës bei etniniai klausimai apraðomi Lietuvos spaudoje, kokios vyrauja pagrindinës etniniø maþumøgrupiø charakteristikos. Pasitelkus etninio nepakantumo þiniasklaidoje raiðkos formø klasifikacijà, pa-teikiami Etniniø tyrimø centro atliekamos etninës tematikos spaudoje stebësenos apibendrinti rezul-tatai bei etninio nepakantumo ir ksenofobijos Lietuvos spaudoje pavyzdþiai. Pagrindiná duomenø ma-syvà sudaro 2005 m. spaudoje pasirodæ praneðimai etnine tema. Didëjantis informacijos srautas et-nine tematika, kuriame dominuoja santykinai „silpnesnës“ nepakantumo konstravimo spaudoje for-mos, pvz., negatyvus maþumos grupës vaizdinio kûrimas teksto pagalba, etninës arba religinës gru-pës minëjimas þeminanèiame kontekste ir pan., sutampa su stiprëjanèiomis visuomenës neigiamomisnuostatomis ir etninio nepakantumo tendencijomis tam tikrø etniniø grupiø atþvilgiu. Daþniausiai mi-nimos ðios etninës ir religinës grupës: rusai, þydai, èigonai (romai), musulmonai ir imigrantai. Mi-nëtos grupës spaudoje vaizduojamos priskiriant joms reikðmingus negatyvaus turinio bruoþus, maþaidëmesio skiriant realioms maþumø grupiø problemoms bei informacijà pateikiant vienpusiðkai.

P a g r i n d i n i a i þ o d þ i a i : ETNINIS NEPAKANTUMAS, ETNINIØ MAÞUMØ GRUPËS, SPAUDOS ANALIZË.

Þiniasklaidos vaidmuo skleidþiant rasistináir etniná nepakantumà

Þiniasklaida gali bûti nagrinëjama kaip tam tikras socialiniø reiðkiniø rodik-lis (pavyzdþiui, socialiniø nuostatø barometras) arba kaip savarankiðkas anali-zës objektas, kuris gali bûti lyginamas ir analizuojamas kartu su kitais duome-nø ðaltiniais. Ðiuo atveju svarbus þiniasklaidos kaip tarpininko vaidmuo (netik tarp informacijos ðaltiniø ir informacijos gavëjø, bet ir tarp informacijosobjektø ir informacijos gavëjø), kuris suteikia informacijos apie ávairias etni-nes grupes, su jomis tiesiogiai nesusiduriant kasdienëje veikloje. Informacijaapie asmens etninæ kilmæ, odos spalvà, religijà, lytá ar kitas charakteristikas,pateikta tam tikrame socialiniame kontekste, gali lemti iðankstinius vertini-mus, nusistatymus bei etninius santykius. Ryðys tarp etniniø santykiø (ir jøvaizdiniø) konstravimo þiniasklaidoje1 ir socialinëje tikrovëje nebûtinai yra tie-

1 Þiniasklaidos ir visuomenës sàveikos, áskaitant þiniasklaidos átakà visuomenei, nagrinëja-mos pasitelkiant ávairias socialiniø mokslø teorines perspektyvas, taèiau iki ðiol stokojama

20

E T N I Ð K U M O S T U D I J O S 2 0 0 6 / 1 ETNINIS NEPAKANTUMASE T H N I C I T Y S T U D I E S 2 0 0 6 / 1 ETHNIC INTOLERANCE

sioginis, taèiau ryðkus, kadangi pateikiamas tam tikras etninis ar rasinis þino-jimas, jo formos persmelkia kitas visuomenës þinojimo konstravimo formasbei suteikia interpretacinius rëmus.

Per pastaruosius deðimtmeèius stebimi nemaþi þiniasklaidos pokyèiai – jitapo daug sudëtingesne ir komercine. Pasak Websterio, „þiniasklaidos funk-cija kinta, nes, perimdama visuomenës formuotojo vaidmená ir traukdamasinuo funkcijos teikti informacijà, ji vis labiau artëja prie kapitalistiniø intere-sø“ (Webster 2005:172). Kitaip tariant, kinta ir auditorijos (skaitytojo) suvo-kimas, svyruojantis tarp visuomenës, kuri turi tam tikrø interesø ar teisiø, beirinkos – potencialiø vartotojø. Ðie aspektai reikalautø platesnio aptarimo iryra svarbûs analizuojant bei vertinant pateikiamos informacijos turiná. Infor-macijos srityje vykstantys pokyèiai, susijæ su þiniø pavertimu preke, átikinëji-mo akcentavimu ir kitais aspektais, neiðvengiamai turi átakos informacijos tu-riniui ir formoms. Marginalizuotos maþumos, socialinis uþribis, tam tikrø grës-miø vaizdavimas yra þiniasklaidai dëkingos temos, galinèios staiga pritrauktivisuomenës dëmesá ir padidinti leidiniø reitingus. Pateikiant naujienas apie et-nines grupes, jos daþnai pristatomos akcentuojant skirtumus ir nurodant jø ki-toniðkumà bei nukrypimà nuo bendrø vertybiø ir normø (Downing, Husband2005: 247). Tuo tarpu maþumø grupës, socialiai atskirtos bendruomenës daþ-niausiai neturi lygiaverèiø galimybiø daryti átakà informaciniam fonui ir kon-tekstui, kuriuose jos vaizduojamos. Kiekvienas klausimas, patekæs á þiniasklai-dos akiratá, yra padidinamas ir sustiprinamas – ðitaip vienos ar kitos etninëskilmës ar rasës þmonës tampa labiau matomi nei kiti. Bûtent nedideliø, vi-suomenëje lengvai atskiriamø grupiø nariai daþniausiai tampa nepakantumotaikiniu ar rasinës diskriminacijos aukomis.

Skirtingø ðaliø lyginamosios studijos2 patvirtina, kad kartà ásivyravæs (api-brëþtas) negatyvus diskursas migrantø ar etniniø maþumø atþvilgiu yra linkæs

empiriniø tyrimø, kurie ávertintø ir atskleistø þiniasklaidos sukurtà tikrovæ ir jos átakà var-totojø nuomonei, nuostatoms ar suvokimams bei jø kaitai, taip pat veiksmui ar elgesiui.Dauguma ðiø teorijø yra subjektyvios (paminëtinos socialinës psichologijos teorija, tinkløteorija, kognityvinë þiniø trûkumo teorija, kognityvinë darbotvarkës apibrëþimo koncepcijair kt.), labiau akcentuojanèios informacijos tikslà ir poveiká, o ne praneðimo turiná (Smythe,Dallas 2006:231). Pagrindinës þiniasklaidos átakos studijos pradëtos nagrinëti politiniuosemoksluose, analizuojant þiniasklaidos poveiká rinkëjø elgesiui (Lazarsfeld P., Klapper J. T.).Teigiama, kad ðiuolaikinëse demokratijose þiniasklaida priartina politiná diskursà prie kon-kretaus þmogaus, uþtikrina valdþios ir pilieèiø bendradarbiavimà, atlikdama ðias funkcijas:interpretuoja naujienas, daro átakà pilieèiø nuomonei, formuoja valdþios veiksmø darbot-varkæ, ugdo politinæ kompetencijà, socializuoja pilieèius politiðkai. Taip pat tai yra vienasvaldþios kontrolës instrumentø, skatinanèiø diskusijas politinëmis temomis (Krupavièius,Ðarkutë 2004: 143).

2 Rasicm and cultural diversity in the mass media. An overview of research and examplesof good practice in the EU Member States, 1995–2000. Viena, 2002, 36 p.

21

dominuoti. Jis tampa „fiksuotu“ repertuaru, kur ávykio apraðymas kartoja tàpaèià teiginiø, veiksmø ir iðvadø grandinæ (Rasicm and Cultural Diversity2002:36), kurià sunku pakeisti. Lyginamoji Europos Sàjungos ðaliø analizë ro-do, kad kalbant apie etninius santykius visose ðalyse fiksuojamas dëmesys ánegatyvius dalykus (negatyvià informacijà), nusikalstamà veikà, potencialius arrealius konfliktus. Vakarø þiniasklaidai bûdingos nuomonës atsispindi bei yratiraþuojamos ir Lietuvos spaudoje.

Rasizmas3 visuomenëje reiðkiasi per diskriminacines ar atskirties prakti-kas, nuostatas, nuomones, poþiûrius ar ideologijas. Kaip reiðkinys rasizmas reið-kiasi visuomenës, grupës, individø, institucijø dimensijose, taèiau tai nëra in-dividualaus asmens bruoþas, bet sudëtingas, struktûrinis reiðkinys. Kadangi ra-sizmas – tai socialinë praktika, apibûdinanti visuomenës bûsenà (bûvá), pla-èiàja prasme visuomenë gali bûti rasistinë arba ne, o individai gali turëti ra-sistiniø nuostatø, taèiau rasistais jie gali bûti apibûdinti tiek, kiek jø nuostatosátvirtina visuomenës rasizmà. Ásivyravusios socialinës praktikos ir socialinis þi-nojimas argumentus pateikia tiek kasdienëse sàveikose, tiek þiniasklaidoje.

Þiniasklaidoje rasizmas komunikuojamas per socialiniø reprezentacijø for-mas. Svarstytina, ar etniniø arba imigrantø grupiø ávaizdis bei etniniø santy-kiø interpretacija þiniasklaidoje yra sàmoningai iðkreiptas (sukonstruotas) vaiz-dinys, ar yra platesnio socialiniø reprezentacijø (re)produkavimo proceso vie-ðojoje erdvëje dalis. Rasizmas þiniasklaidoje daþnai nëra akivaizdus, o grei-èiau yra numanomas nagrinëjant vyraujanèias reprezentacijas, apibendrinanèiasar pagrindþianèias teiginius, kurie apibendrinami visos grupës atþvilgiu, tamtikrai grupei priskiriant tik tam tikras socialines kategorijas ar markerius, pa-brëþianèius (ávardijanèius) socialius skirtumus. Taigi rasistinë ar ksenofobinëinformacija þiniasklaidos praneðimuose suprantama kaip bet kuri raðytinë arvaizdinë medþiaga, propaguojanti, skatinanti ar kurstanti neapykantà, diskri-minavimà ar smurtà, nukreiptà prieð asmená ar asmenø grupæ dël rasës, odosspalvos, etninës kilmës bei religijos.

Ðiuolaikiniø rasistiniø praktikø, etninio nepakantumo tyrinëtojai pabrëþia,kad visuomenëje kinta rasizmo apraiðkos, jø formos ir turinys. Rasizmas ðiuoatveju suprantamas plaèiàja prasme, o formos gali bûti paèios ávairiausios –netolerancija, neapykanta, antisemitizmas ar islamofobija, tiesioginë ar netie-sioginë diskriminacija, rasistinis smurtas. Bendràja prasme nuo fizinës agresi-jos, prievartos ar rasistinio smurto apraiðkø, diskriminacijos judama link dis-kursyvaus rasizmo, t. y. (ne)kalbëjimas, (ne)raðymas apie etnines grupes tam-pa priemone marginalizuoti ir iðskirti maþumø grupes bei patvirtinti domi-

3 Europos Komisijos pateiktas ir Europos rasizmo ir ksenofobijos stebëjimo centro (EUMC)taikomas rasizmo apibrëþimas nurodo, kad rasizmas – tai ásitikinimas, kad rasë, odos spal-va, kalba, religija, tautybë ar etninë kilmë gali pateisinti paniekà asmeniui ar asmenø gru-pei arba pagrásti asmens ar asmenø grupës pranaðumà.

ETNINË TEMATIKA IR NEPAKANTUMAS LIETUVOS ÞINIASKLAIDOJE: DIENRAÐÈIØ ANALIZË

22


nuojanèias diskurso praktikas (Barker 1999; Hall 1996; van Dijk 2005). Taigigalima teigti, jog apskritai nuo atviro rasizmo judama link subtilesnio, „uþ-slëpto“ rasizmo formø. Paèiuose tekstuose vengiama atvirø rasistiniø, antise-mitiniø ar nepakanèiø pasisakymø, kurie gali bûti vienareikðmiai apibrëþiamikaip rasistiniai ir kartu provokaciniai. Konstruojamas etninës grupës ar etni-niø santykiø vaizdinys, kurio tikrovëje nëra, taèiau siûloma patikëti, kad bû-tent toks vaizdinys yra tikras. Subtilesnis vaizdavimo bûdas yra labiau átiki-nantis, nei tam tikras provokacinis atviras rasistinis tekstas. Tai kartu susijæ supagrindiniø antirasistiniø normø þinojimu. Naujos rasizmo formos reiðkia irtai, kad rasizmo analizë negali apsiriboti deðiniuoju ekstremizmu ar rasistiniusmurtu, taip pat negali bûti apsiribojama tik atviro ar akivaizdaus rasistiniønuostatø arba nuomoniø analize.

Daugumoje ðaliø pripaþástama, kad neapykantos diskursas yra neigiamasreiðkinys, þeidþiantis visuomenæ ir yra kriminalizuojamas4. Á ðá reiðkiná at-kreipë dëmesá ir tarptautiniai ekspertai, pavyzdþiui, 2006 m. vasario mën. ata-skaitoje ECRI ragina Lietuvos valdþios institucijas uþtikrinti visø rasinës ne-apykantos kurstymo atvejø kruopðtø tyrimà bei bausmiø taikymà ir, nepaþei-dþiant redaktoriø savarankiðkumo, reikalauti, kad þiniasklaida uþtikrintø, jogskelbiama informacija neskatintø prieðiðkumo ir neapykantos visø maþumøgrupiø atþvilgiu.

Ðio straipsnio tikslas – iðnagrinëti, kaip apraðomos etninës maþumos, pa-bëgëliai, imigrantø ir kitos grupës bei etniniai klausimai Lietuvos spaudoje,kokios vyrauja pagrindinës etniniø maþumø grupiø charakteristikos, kokios jøreprezentacijos reprodukuojamos. Ið dalies galima teigti, kad atliekama repre-

4 Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 170 straipsnis numato baudas arba laisvësapribojimà, arba areðtà, arba laisvës atëmimà iki dvejø metø uþ vieðus pareiðkimus þo-dþiu, raðtu ar panaudojant visuomenës informavimo priemonæ tyèiojimàsi, niekinimà, ne-apykantos skatinimà ar kurstymà diskriminuoti þmoniø grupæ ar jai priklausantá asmenádël lyties, seksualinës orientacijos, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, ti-këjimo, ásitikinimø ar paþiûrø, taip pat numatoma bauda arba laisvës apribojimas, arbaareðtas, arba laisvës atëmimas iki trejø metø uþ vieðà kurstymà smurtauti, fiziðkai susido-roti su þmoniø grupe ar jai priklausanèiu asmeniu dël lyties, seksualinës orientacijos, ra-sës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø arba to-kios veiklos finansavimà (Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas, 2000 09 26,Nr. VIII-1968, ásigaliojo nuo 2006 06 22), [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.show-doc_l?p_id=280488]2006 m. birþelio 8 d. ratifikuotas ir nuo 2006 m. liepos 5 d. ásigaliojo Konvencijos dëlelektroniniø nusikaltimø papildomas protokolas dël rasistinio ir ksenofobinio pobûdþioveikø, padarytø naudojantis kompiuterinëmis sistemomis, kriminalizavimo (Lietuvos Res-publikos ástatymas Dël konvencijos dël elektroniniø nusikaltimø papildomo protokolodël rasistinio ir ksenofobinio pobûdþio veikø, padarytø naudojantis kompiuterinëmis sis-temomis, kriminalizavimo ratifikavimo, 2006 07 08, Nr. X-674, Þin., 2006, Nr. 75-2848),[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278845]

23

zentacijø analizë, siekiant atskleisti konstruojamus etniniø maþumø grupiø vaiz-dinius spaudoje. Ðiuo atveju apsiribojama spauda dël keleto argumentø. Pami-nëtina spaudos iðliekamoji vertë – ji leidþia fiksuoti ávykiø sekà ir ávertintisuteiktà svorá bei prasmæ laike. Be to, laiko tëkmëje galima potencialiai at-skleisti skirtingas perspektyvas, vertinti galimà informacijos átakà (poveiká). Ki-tas paminëtinas aspektas – tai spausdinto þodþio fenomenas, nes uþraðyta (ið-spausdinta) informacija gali bûti nagrinëjama ávairiais pjûviais, atsiþvelgiant tieká turiná (tematikà), tiek á laikotarpá. Taip pat gali bûti tikrinamos ávairios hi-potezës ar konstruojamos ávairios analizës kategorijos. Pagrindiná tyrimo duo-menø masyvà sudaro 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. I ketvirèio Etniniø tyrimøcentro atlikta spaudos stebësena5, kurios metu buvo sistemingai renkami spau-dos praneðimai etnine tematika, nagrinëti pagrindiniai etninës informacijos tu-rinio aspektai. Detaliausiai analizuojami 2005 m. duomenys, kurie lyginamisu 2004 m. ir 2006 m. I ketvirèio duomenimis.

Etninio ir rasistinio nepakantumo apraiðkosLietuvos þiniasklaidoje: spaudos analizë

Analizuojant etninës tematikos raiðkà Lietuvos spaudoje pirmiausia svarbu ávar-dyti pagrindines tendencijas. Perþiûrëjus spaudà ir elektroninius naujienø por-talus bei suskaièiavus praneðimus, straipsnius ir þinutes etnine tematika gali-ma stebëti didëjantá informacijos srautà ðia tema: 2005 m. praneðimø skai-èius gerokai iðaugo, lyginant su 2004 m. (þr. 1 pav.). Daþniausiai tekstuose irpraneðimuose minimos etnines ar religines grupës – tai rusai, þydai, èigonai(romai), imigrantai (ði kategorija apima ávairaus statuso imigrantø grupes,áskaitant leidimus dirbti ir gyventi turinèius uþsienieèius, nelegaliai gyvenan-èius asmenis, prieglobsèio praðytojus, pabëgëlius ir kt.), lenkai, musulmonai,èeèënai, tautinës maþumos apskritai ir kitos etninës maþumos. Atkreiptinasdëmesys, kad minëtos kategorijos yra nevienalytës ir gali sutapti, pavyzdþiui,èeèënai ir musulmonai ar imigrantai ir musulmonai, taèiau atliekant tyrimàsiekiama kuo aiðkiau atskirti ávairias kategorijas, kurios daþnai paèiuose teks-

5 Remiamasi Etniniø tyrimø centro atliekama Lietuvos þiniasklaidos stebësena, vykdomanuo 2004 m. Daugiausia dëmesio skiriama spaudai lietuviø kalba, t. y. kaupiama ir siste-minama spaudoje pasirodþiusi informacija: tekstai, straipsniai, þinutës ir kt. praneðimaietnine tematika bei apie etnines maþumas, migrantus, pabëgëlius ir kitas maþumø grupesLietuvoje. Atliekant stebësenà, sudaryta spaudoje ir interneto portaluose spausdintø beipaskelbtø tekstø duomenø bazë, kurioje galima chronologinë ir turininë duomenø paieð-ka pagal ávairias kategorijas. Tyrimui pasirinkti ðie dienraðèiai lietuviø kalba: Lietuvos ry-tas, Respublika ir Lietuvos þinios, taip pat pagrindiniai interneto portalai DELFI, OMNI,BERNARDINAI. Be to, fiksuojama kituose informacijos ðaltiniuose pasirodanti infor-macija etnine tema.


24


tuose bûna suplakamos, nesigilinant á jø turinio aspektus. Kategorija „kitos et-ninës maþumos“ apima etnines grupes, kuriø paminëjimas, palyginti su kito-mis, sudaro nereikðmingà visø straipsniø ir þinuèiø dalá (daþniausiai tai seniaiLietuvoje gyvenanèios etninës grupës – karaimai ir totoriai) (þr. 2 pav.). Api-bendrinus fiksuojamus ir analizuojamus spaudos praneðimus etnine tematikaryðkëja daþniausiai Lietuvos spaudoje minimos etninës ir religinës grupës: ru-sai, þydai, èigonai (romai), musulmonai ir imigrantai.

Pastebëtina, kad atskirø etniniø grupiø minëjimo daþnumas kito laike, at-siþvelgiant á politiná kontekstà, nacionalinius ir tarptautinius ávykius ir kt. Ga-lima teigti, kad iðaugusiam rusø etninës grupës aktualumui (ávairia tematika,susijusia su Lietuvos rusø etnine grupe arba Rusija) spaudoje átakos turëjopolitinës temos, 2005 m. sulaukusios visuomenës platesnio ar ypatingo dë-mesio, pavyzdþiui, Antrojo pasaulinio karo metiniø minëjimo Maskvoje su-kelti debatai apie Rusijà ir rusus, besitæsiantis 2004 m. „prezidentinës“ kri-zës ðleifas (J. Borisovo bylos nagrinëjimo apraðymas), taip pat aukðtosios mo-kyklos rusø dëstomàja kalba „Tarptautinës Baltijos akademijos“ veiklos beiteisëtumo kvestionavimas ir kt.

2005 m. pastebimas ir kur kas daþnesnis Lietuvos þydø etninës grupës irsusijusios tematikos minëjimas Lietuvos spaudoje, kuris gali bûti sietinas sudviem pagrindinëmis temomis – tai þydø turto restitucijos ir pilietybës gràþi-nimo litvakams klausimai. Atskirai paminëtinas ir padidëjæs dëmesys musul-monø religinei grupei bei imigrantams, pabëgëliams, nelegaliai Lietuvoje gy-venantiems uþsienieèiams ir jø daþnesnis minëjimas Lietuvos spaudoje. Ap-skirtai galima teigti, kad per keletà pastarøjø metø ðiø kategorijø nariai, norsir esantys skaièiumi nedideliø grupiø ar bendruomeniø atstovai, tapo þiniask-laidoje matoma ir atpaþástama grupe.

Reikia atkreipti dëmesá, kad kai kurios grupës 2005 m. spaudoje minimosreèiau negu 2004-aisiais – daþniausiai tai tradicinës ir didþiausios Lietuvosetninës grupës, tokios kaip lenkai, bei maþiau tradicinës – èeèënai, arba tau-tinës maþumos apskritai (kaip atskira kategorija). Galima daryti prielaidà, kaddëmesio tokioms grupëms sumaþëjimas gali bûti siejamas arba kompensuoja-mas dëmesio nukreipimu „naujoms“ arba „aktualioms“, ypaè tarptautiniu mas-tu, grupëms, kaip musulmonai, imigrantai, pabëgëliai.

Pakankamai pastovus ir nekintantis yra èigonø etninës grupës minëjimospaudoje daþnis. Viena vertus, tai sietina su ávykiais, sulaukusiais daug vieðo-jo dëmesio, pavyzdþiui, romø bûsto griovimas Vilniaus Kirtimø gyvenvietëje2004 m. pabaigoje, taèiau, kita vertus, pastebëtina ir gana pakankamai pastovi(ásitvirtinusi) tendencija ðià grupæ pateikti iðskirtinai neigiamame, diskrimina-ciniame kontekste.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad padidëjæs dëmesys ávairioms etninëms gru-pëms Lietuvos spaudoje sutampa su 2005 m. sustiprëjusiomis visuomenës nei-giamomis nuostatomis ir etninio nepakantumo tendencijomis tam tikrø etni-

25

niø grupiø atþvilgiu. Remiantis visuomenës nuomonës apklausomis6, etninënetolerancija èigonø (romø) atþvilgiu yra didþiausia – tai viena labiausiai ne-pageidaujamø grupiø respondentø kaimynystëje. Tai pasakytina ir apie musul-monø bei imigrantø grupes. Taigi neatmestina prielaida, kad þiniasklaidoje pa-teikiama informacija apie etnines grupes gali bûti svarbus veiksnys visuome-nës nuomonës kaitai.

Analizuojant etninës tematikos raiðkà þiniasklaidoje bei etninio ir rasinionepakantumo apraiðkas Lietuvos spaudoje, reikëtø atkreipti dëmesá, kad sun-ku rasti aiðkius, pamatuojamus kriterijus, galinèius apibûdinti nepakantumolaipsná ar lygmená. Atsiþvelgiant á rasinio ir etninio nepakantumo raiðkos for-mas ir jø ávairovæ, taip pat á nepakantumo apraiðkas tekste, kurios tiesiogiaigali bûti nematomos (dël pavirðiniø ir giluminiø teksto struktûrø), bet daþ-nai atsispindi pavirðinëse teksto struktûrose, tokiose kaip straipsnio pobûdis,antraðtës, spausdinamos nuotraukos ar paraðai po jomis. Kitas aspektas pri-klauso nuo tam tikro neiðvengiamo subjektyvumo (ypaè atliekant kokybinæturinio analizæ), susijusio su potencialiai skirtingu, individualiu praneðimø su-vokimu.

Analizuojant 2005 m. duomenø masyvà ir siekiant atlikti kokybinæ spau-dos praneðimø apie etnines grupes turinio analizæ, ið dalies remtasi MaskvosHelsinkio grupës, atlikusios tyrimà apie nacionalizmà, rasizmà ir ksenofobijàRusijos þiniasklaidos priemonëse (spaudoje), taikytu tyrimo instrumentu, pa-gal kurá tyrimo autoriai iðskyrë devyniolika etninio nepakantumo spaudoje raið-kos formø. Ðiø formø kontinuumas iðsidëstë nuo atviro neapykantos kursty-mo, kvieèiant susidoroti fiziðkai ir diskriminuoti, iki santykinai „silpniausiø“nepakantumo apraiðkø, susijusiø su nepagarbiu tam tikros tautybës paminëji-mu þiniasklaidoje (pavyzdþiui, nekorektiðki juokai etnine tema arba etninësgrupës paminëjimas neigiamame kontekste) (Íàöèîíàëèçì 2002: 191-193).Þemiau pateikiamas kategorijø sàraðas:

• tiesioginiai kvietimai smurtauti;• kvietimai smurtauti bendrais lozungais;• tiesioginiai kvietimai diskriminuoti;• kvietimai diskriminuoti bendrais lozungais;• paslëpti kvietimai smurtauti ir diskriminuoti bendrais lozungais;• negatyvaus maþumos grupës vaizdinio kûrimas (pateikiant kaltinimus,

kurie daþniausiai suprantami ið teksto pobûdþio);• istoriniø smurto ir diskriminacijos atvejø pateisinimas;• visuotinai pripaþintø istoriniø diskriminacijos ir smurto atvejø kvestio-

navimas;

6 Socialiniø tyrimø instituto Etniniø tyrimø centro uþsakymu 2005 m. geguþës 5–9 d. ir2006 m. vasario 14–21 d. atliktos reprezentatyvios visuomenës nuomonës apklausos. Plaèiauapie apklausas þr. Etniniø tyrimø centro tinklalapyje http://www.ces.lt


26


• minëjimas áþeidþianèiame arba paþeminanèiame kontekste (daþniausiainusikaltimø kronikose);

• teiginiai apie tam tikros etninës grupës arba kultûros atstovø nepilna-vertiðkumà;

• tam tikrø etniniø grupiø istoriniø nusikaltimø minëjimas ir prikaiðio-jimas;

• minëjimas siekiant diskredituoti dël etniniø arba religiniø grupiø ryðiøsu valstybës arba uþsienio politinëmis ir valstybinëmis struktûromis;

• tam tikros etninës arba religinës grupës ávardijimas kriminaline;• tvirtinamai apie tam tikros etninës arba religinës grupës moraliniø nor-

mø trûkumà arba jø nesilaikymà;• samprotavimai apie neproporcingà vienos ar kitos grupës materialinæ

gerovæ, atstovavimà valdþios institucijose, spaudoje ir pan.;• kaltinimai dël neigiamos átakos visuomenei, valstybei;• etninës arba religinës grupës minëjimas þeminanèiame kontekste (daþ-

niausiai straipsnio ar þinutës pavadinimuose);• kvietimai neleisti ásitvirtinti tam tikrai religinei, etninei grupei tam tik-

rame mieste arba regione;• citavimas nepateikiant komentaro, atitinkanèio pasisakymus ir tekstus

(pavyzdþiui, ksenofobiðki asmens pasisakymai, nepateikiant laikraðèiopozicijos ðiuo klausimu).

Þinoma, pateiktas etninio neapkantumo spaudoje formø sàraðas atspinditam tikras idealias kategorijas, kurios tikrovëje gali skirtingai pasireikðti, per-sidengti ar konstruoti kitus darinius. Kita vertus, siekiant iðsamiai iðanalizuotikiekvienos ið minëtø kategorijø minëjimà (taikymà) tekste, duomenø masyvasturëtø bûti analizuojamas skirtingais pjûviais. Ðiame straipsnyje pagrindinës et-ninio nepakantumo apraiðkos pirmiausia bus aptariamos analizuojant atskirøetniniø grupiø atvejus.

Iðanalizavus 2005 m. Lietuvos spaudos praneðimus etnine tematika matyti,kad pagal Maskvos Helsinkio grupës sudarytà klasifikacijà daþniausiai nepa-kantumas Lietuvos spaudoje pasireiðkia „silpnesnëmis“ nepakantumo konstra-vimo formomis: negatyvaus maþumos grupës vaizdinio kûrimas, suprantamasið teksto pobûdþio; etninës arba religinës grupës minëjimas þeminanèiame kon-tekste (daþniausiai straipsnio ar þinuèiø pavadinimuose); teiginiai apie tam tik-ros etninës grupës arba kultûros atstovø nepilnavertiðkumà; tam tikrø etniniøgrupiø istoriniø nusikaltimø minëjimas ir prikaiðiojimas; minëjimas siekiantdiskredituoti dël etniniø arba religiniø grupiø ryðiø su valstybës arba uþsieniopolitinëmis ir valstybinëmis institucijomis; tam tikros etninës arba religinësgrupës ávardijimas kriminaline; minëjimas áþeidþianèiame arba paþeminanèia-me kontekste (daþniausiai nusikaltimø kronikoje); kvietimai neleisti ásitvir-tinti tam tikrai religinei, etninei grupei tam tikrame mieste arba regione.

27

Nagrinëtuose Lietuvos spaudos tekstuose nepasitaikë „agresyviø“ arba „ne-paslëptø“ nepakantumo formø, susijusiø su tiesioginiais ar netiesioginiais kvie-timais smurtauti, diskriminuoti, uþ kuriuos numatoma administracinë atsako-mybë7. Paminëtina, kad tokios nepakantumo apraiðkos daþnos elektroninëjeþiniasklaidoje straipsniø ar þinuèiø, spausdinamø tam tikruose portaluose, ko-mentatoriø pasisakymuose, o ir toks verbalinis nepakantumo demonstravimaskomentarø pavidalu internete susilaukë atgarsio visuomenëje8.

Taip pat pakankamai retai pasitaiko samprotavimø apie neproporcingà vie-nos ar kitos grupës materialinæ gerovæ, atstovavimà valdþios institucijose, spau-doje ir pan. Palyginti retai tam tikra etninë ar religinë grupë kaltinama dël nei-giamos átakos visuomenei, valstybei, nors kai kuriuose tekstuose galima rasti to-kio pobûdþio netiesioginiø kaltinimø, kuriø objektu tampa rusai, taèiau daþniau-siai bijomasi ne rusø, gyvenanèiø Lietuvoje, o Rusijos politinës, kultûrinës ir eko-nominës átakos Lietuvos valstybingumui, suplakant ðiuos skirtingas aspektus ávienà kategorijà. Be to, daþniausiai tam tikrai redakcijos pozicijai paremti vienosar kitos etninës grupës atþvilgiu tikslingai parenkamos atitinkamos citatos ir ði-taip iðvengiama citatø be komentaro, atitinkanèio pasisakymus ir tekstus.

Atlikus kokybinæ 2005 m. sukauptø Lietuvos spaudos tekstø analizæ galimateigti, kad pagrindiniais nepakantumo raiðkos objektais tampa tokios etninës gru-pës, kaip rusai, þydai, èigonai, musulmonai bei imigrantai. Kiekviena ðiø grupiø

7 Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso 214 (12)straipsnis uþ spaudiniø, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojanèios naciona-linæ, rasinæ ar religinæ nesantaikà, gaminimà ar laikymà turint tikslà platinti, taip pat pla-tinimà arba viešà demonstravimà uþtraukia baudà nuo vieno tûkstanèio iki penkiø tûks-tanèiø litø su tokio pobûdþio gaminamos, laikomos, demonstruojamos ar platinamos pro-dukcijos bei priemoniø, ið esmës naudojamø tai produkcijai gaminti ar demonstruoti, kon-fiskavimu arba be tokiø priemoniø konfiskavimo. (Lietuvos Respublikos administraciniøteisës paþeidimø kodeksas, 2006 10 24, Nr. ADM), [http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai-eska.showdoc_l?p_id=285924]

8 Paminëtinas 2005 m. STI Etniniø tyrimø centro vykdytas projektas „Etninis nepakantu-mas ir ksenofobija. Pilietinis atsakas þiniasklaidoje“, kuriam paramà skyrë JAV ambasa-dos Lietuvoje Demokratijos komisija ir kurio metu parengti ðie straipsniai: Diliûnaitë L.(2005) „Komentarai internete: etninio nepakantumo apraiðkos“, DELFI, 2005 03 17;Madsen G. (2005) „Komentarai neturi tautybës (áþvalgos ið interneto komentarø)“, DELFI,2005 04 18; taip pat DELFI internetiniame portale vykusià konferencijà, kurioje á klau-simus apie etniná nepakantumà internete atsakë dr. Tadas Leonèikas („Internetinëje DELFIkonferencijoje – apie etniná nepakantumà internete“, DELFI, 2005 04 18). Reikëtøpaminëti ir LTV televizijos laidà „Be pykèio“, vykusià 2005 04 25, skirtà temai apieinterneto debatus ir internetui, kaip vieðosios erdvës pokyèiø iniciatoriui, aptarti („Bepykèio“ – interneto pasaulis: kalba , kultûra, politika“, OMNI, 2005 04 25). Galimapaminëti ir kitus straipsnius apie komentarus ir etniná nepakantumà, paskelbtus interne-to portaluose OMNI ir DELFI. Tai – Ulevièius L. (2005) „Internetas – naujosios lium-penø revoliucijos laukas!“, OMNI, 2005 04 27; Landsbergis V.V. (2005) „Gelbëk musnuo pikto (mintys apie internetinius komentarus)“, DELFI, 2005 05 03; Mikðys M. (2005)„Internetiniai komentarai: kodël Dievas nuþudë kaèiukà?“, DELFI, 2005 06 02.


28


siejama su tam tikra tematika spaudoje – rusai daþniausiai siejami su politinë-mis, þydai – su turto restitucijos temomis, èigonai – su nusikalstamumo (ypaènarkotikø prekyba) tema ir buitinëmis problemomis, o musulmonai ir imigran-tai – su kultûriniø ypatybiø ir savybiø akcentavimu bei aptarimu.

Rusai spaudoje

Kalbant apie rusø etninës grupës ávaizdá Lietuvos spaudoje reikia pabrëþti,kad kur kas didesnë straipsniø dalis apie juos yra susijusi su tarptautiniu kon-tekstu ir tik nedidelë dalis – su vietos – Lietuvos kontekstu (þr. 3 pav.). Daþ-niausiai rusø etninë grupë spaudoje yra minima norint jà diskredituoti dël ry-ðiø su uþsienio (Rusijos) politinëmis arba valstybinëmis institucijomis, taip patji siejama su istoriniais nusikaltimais (turima omenyje sovietø okupacija Lie-tuvoje). Palyginti retai rusø etninë grupë kaltinama dël neigiamos átakos vi-suomenei, valstybei, nors kai kuriuose tekstuose galima rasti tokio pobûdþionetiesioginiø kaltinimø, taèiau daþniausiai bijomasi ne rusø, gyvenanèiø Lie-tuvoje, o Rusijos politinës, kultûrinës ir ekonominës átakos Lietuvos valsty-bingumui, suplakant ðiuos skirtingas aspektus á vienà kategorijà.

Ðiems aspektams átakos turëjo politinës temos, sulaukusios 2005 m. pla-tesnio visuomenës dëmesio, pavyzdþiui, Antrojo pasaulinio karo metiniø mi-nëjimo Maskvoje sukelti debatai apie Rusijà ir rusus, besitæsiantis 2004 m.„prezidentinës“ krizës ðleifas (J. Borisovo bylos nagrinëjimo apraðymas), taippat aukðtosios mokyklos rusø dëstomàja kalba „Tarptautinës Baltijos akade-mijos“ veiklos bei teisëtumo kvestionavimas ir kt. Daþniausiai ðiø temø kon-tekste rusø etninë grupë yra vaizduojama kaip politiðkai „nepatikima“, o jønepatikimumas siejamas su Rusijos Federacijos vidaus bei uþsienio politikaLietuvos atþvilgiu, taip pat Lietuvos – Rusijos santykiais sovietinës okupacijos„paveldo“ ir teisëtumo klausimais.

Nepakantumas Lietuvos rusø etninës grupës atþvilgiu daþniausiai spaudojereiðkiasi, kai ði grupë minima siekiant diskredituoti dël jos ryðiø su Rusijos Fede-racijos politinëmis arba valstybinëmis struktûromis (institucijomis). Ðá teiginá galipaaiðkinti faktas, kad rusø etninë grupë daþnai minima tarptautiniame kontekste– straipsniuose politinëmis temomis, susijusiomis su Lietuvos–Rusijos santy-kiais, arba tekste randamas tarptautinis ar Rusijos kontekstas (t. y. ðie straipsniaidaþniausiai kalba apie Rusijos vykdomà politikà Lietuvos atþvilgiu, apie Rusijosekonominæ, politinæ ir ideologinæ átakà Lietuvai). Kiti straipsniai arba praneðimaipasakoja apie Lietuvoje gyvenanèius rusus. Minëtas tendencijas galime pamatyti 3paveiksle, kai straipsniai, kalbantys apie lokalø kontekstà, sudaro nedidelæ visøstraipsniø apie rusø etninæ grupæ dalá (þr. 3 pav.). Þymus vieðojo diskurso tyrinë-tojas Teun A. van Dijkas, kalbëdamas apie Estijos rusø maþumà ir diskriminacijosapraiðkas, nukreiptas prieð ðià grupæ, daro prielaidà, kad tokia diskriminacija nëra

29

paremta etniniu pagrindu, o yra sociopolitinë, nes rusai suvokiami kaip atstovau-jantys buvusiems ðalies ðeimininkams. Panaðias tendencijas ðis tyrëjas lygina suantivokiðkomis nuotaikomis Olandijoje po naciø okupacijos. Pasak van Dijko, pa-saulyje galima rasti daug pavyzdþiø prieðiðkumo, kuris pasireiðkia ekonominiu,istoriniu ir politiniu dominavimu arba konkuravimu tarp grupiø, nors tos grupësyra giminingos etnine ar rasine kilme (E-mail Interview…2005). Panaðiø tenden-cijø galime rasti ir Lietuvos spaudoje – kalbama apie Rusijos baimæ, ekonominæ,politinæ ir ideologinæ átakà, daþniausiai remiantis istorinës praeities (okupacijos)nuoskaudomis. Taèiau reali Lietuvoje gyvenanèiø rusø socialinë situacija, blogë-janti padëtis darbo rinkoje nëra aptariama. Daþniausiai su vietos rusais siejamosðvietimo temos, apraðomas mokyklø skaièiaus maþinimas9.

Þydai spaudoje

Þydø etninë maþuma (taip pat kaip ir rusø) laikoma politiðkai ir ekonomið-kai nepatikima. Apraðomi ávykiai ar konfliktai daþnai sutirðtinami, esmæ iraspektus siejant su tarptautiniu kontekstu (Lietuvos þydus su Izraelio pozicijatarptautiniais klausimais). Lietuvos spaudoje ðá atvejá iliustruotø tokia temakaip pilietybës gràþinimas litvakams. Ði tema ir diskusijos spaudoje sietinossu keletu politiniø ávykiø – tai 2005 m. kovo 13–17 d. Lietuvos Prezidentovizitas Izraelyje (su tuo susijæs jo pareiðkimas prieð iðvykstant apie prokuratû-ros nutrauktà bylà Respublikai dël nacionalinës ir religinës nesantaikos kurs-tymo bei vizito metu iðreikðtas pritarimas dël pilietybës gràþinimo litvakamsbei turto gràþinimo paspartinimo ir kovos prieð antisemitizmà Lietuvoje). Ap-raðant ðias dvi temas pastebima tendencija þydø etninæ grupæ vaizduoti su ið-ankstiniu nusistatymu, kaip nepatrauklià, nesimpatiðkà, besivaidijanèià ir be-sikivirèijanèià tarpusavyje, reiðkianèià vien pretenzijas Lietuvos vyriausybei irsiekianèià pasidalyti tai, kas jai dar nepriklauso10.

9 Pavyzdþiui, Vinevièiûtë E. (2004) „Dovana rusakalbiø mokyklai – A. Puðkino vardas“,Lietuvos rytas, 2004 07 13, Nr. 159 (4307); Jasinskaitë E. (2006) „Vidurinës mokyk-los Klaipëdoje turi iðlikti“, Respublika, 2006 07 05, Nr. 150 (4905); Darguþienë N.(2006) „1. Ne jûros oðimas nustelbia susikalbëjimà“, Respublika, 2006 11 06, Nr. 253(5008); Darguþienë, N. (2006) „2. Ne jûros oðimas nustelbia susikalbëjimà“, Respubli-ka, 2006 11 07, Nr. 254 (5009).

10 „Atidaryta sinagoga virto þydø rietenø arena“ (2004), Respublika, 2004 08 02, Nr. 176(4324); Vakarytë S. (2004) „Þydai pykstasi dël bûsimo turto“, Respublika, 2004 08 04,Nr. 178 (4326); „Þydø rietenos virsta gàsdinimais rusø tankais“ (2004), Respublika,2006 04 31, Nr. 201 (4349); Vaièiulytë R. (2006) „Þydai pykstasi dël gràþintino turto“,Respublika, 2006 01 05, Nr. 2(4757); Mickutë L. (2004) „Þydø kaltinimai ðokiravo pre-zidentà“, Respublika, 2004 11 09, Nr. 260 (4408); „Þydai siekia susigràþinti turtà“(2005), Lietuvos rytas, 2005 03 08, Nr. 55 (4319); „Þydø turto sàraðà teks tikrinti“ (2005),Lietuvos rytas, 2005 03 09, Nr. 56 (4320).


30


Nepakantumo pasireiðkimø, kai spaudoje abejojama dël visuotinai pripa-þintø smurto ar diskriminacijos faktø (pavyzdþiui, holokausto mastø kvestio-navimas arba jo neigimas), Lietuvoje nepastebëta. Taèiau bûtent þydø etninëgrupë Lietuvoje tampa pagrindiniu neapykantos kurstymo „objektu“ spaudoje.Þydø etninë grupë Lietuvoje ir þydø turto restitucijos tema – vienas ryðkiau-siø neapykantos kurstymo pavyzdþiø. Pavyzdþiui, per keletà savaièiø Respub-likoje buvo iðspausdinti devyni straipsniai „þydø turto“ tema11. Galima darytiprielaidà, kad straipsniai, susijæ su þydø turto restitucija, ir ðiø straipsniø an-tisemitiðka pozicija Respublikoje gali bûti susijusi su tuo metu vykusia Res-publikos redaktoriaus V. Tomkaus byla dël nacionalinës ir religinës nesantai-kos kurstymo. Straipsniuose pateikiamas neigiamas poþiûris á þydus, norinèiussusigràþinti religinei bendruomenei priklausiusius statinius – iliustracijos ðiamteiginiui galëtø bûti straipsniø antraðtës: „Ðiauliuose þydai nori ir to, ko netu-rëjo“, „Þydø turto sàraðe – prabangûs pastatai“, „600 milijonø litø: tiek Vil-niuje vertas turtas, kurio nori þydai“, „Kaune þydai atsiimtø beveik visà Lais-vës alëjà“, „Þydø turtas uþ pusantro milijardo litø“, taip pat nuotraukos, ma-tyt, norimø susigràþinti pastatø, ir paraðai po nuotraukomis: „Vyriausybei áteik-tame sàraðe áraðyta ir Panevëþio autobusø stotis“, „Namas prie Klaipëdos tur-gaus – gardus kàsnelis“, „Þydai pretenduoja ir á miesto [Kauno – aut. past.]gaisrinæ, taèiau jos vadovas sako, jog pastatas statytas Lietuvos valstybës lëðo-mis“, „Ðioje Ðiauliø vietoje þydai nori atgauti neþinia kà, nes tokio adreso, ko-ká jie nurodo, nëra“. Diskurso studijose tokios nepakantumo tendencijos, „pa-slëptos“ straipsniø antraðtëse, komentaruose po nuotraukomis, taip pat paèio-se nuotraukose, vadinamos „pavirðinëmis“ diskurso struktûromis, skirtingainuo straipsnio turinio arba reikðmës struktûrø, slypinèiø tekste (van Dijk1993). Tokias pavirðines struktûras greièiau ásisavina ir auditorija, nes ir ne-perskaièius straipsnio galima susidaryti tam tikrà nuomonæ. Taip pat toks kon-struojamas vaizdinys yra átikinamesnis bei sustiprinantis iðankstines visuome-nëje vyraujanèias nuostatas. Beje, Respublikoje iðsakyta pozicija þydø turto klau-simu ið dalies sutampa su visuomenës nuomone, atsispindëjusia 2005 m. ge-guþës ir 2006 m. vasario mën. Etniniø tyrimo centro atliktose reprezentaty-viose visuomenës nuomonës apklausose, kur daugiau apklaustøjø buvo linkæ

11 Vaièiulytë R. (2005) „Likæ objektai Lietuvoje, á kuriuos pretenduoja þydai“, Respublika,2005 03 19, Nr. 64 (4516); Vaièiulytë R. (2005) „Ðiauliuose þydai nori ir to, ko neturë-jo“, Respublika, 2005 03 19, Nr. 64 (4516); Vaiseta T. (2005) „Þydø sàraðe – vël naujiobjektai“, Respublika, 2005 03 08, Nr. 55 (4507); Girdvainis J. (2005) „Þydø turtosàraðe – prabangûs pastatai“, Respublika, 2005 03 15, Nr. 60 (4512); Liðkauskaitë R.(2005) „600 milijonø litø: tiek Vilniuje vertas turtas, kurio nori þydai“, Respublika,2005 03 17, Nr. 62 (4514); Strikulienë O. (2005) „Kaune þydai atsiimtø beveik visàLaisvës alëjà“, Respublika, 2005 03 18, Nr. 63 (4515); Èiuþauskas D., Pocius J. (2005)„Þydø turtas uþ pusantro milijardo litø“, Respublika , 2005 03 21, Nr. 65 (4517); „Res-publikoje“ – þydø pretenzijos á turtà“ (2005), Respublika, 2005 03 16, Nr. 61 (4513).

31

pritarti nei nepritarti teiginiui, jog Lietuvos þydai siekia uþvaldyti jiems nepri-klausantá turtà („sutinku“ ir „greièiau sutinku nei nesutinku“ – 51 proc.), nors,kita vertus, dauguma respondentø (70 proc.) pripaþino, kad visiems Lietuvospilieèiams nuosavybë turi bûti gràþinama be iðlygø, neatsiþvelgiant á tautybæ,áskaitant ir þydus, taip pat daugiau kaip pusë sutiko, kad turto gràþinimo dis-kusijose manipuliuojama Lietuvos þydø bendruomene (Etninio nepakantumo... 2005: 88). Daþniausiai raðant apie þydø etninæ maþumà, taip pat kaip apiekitas maþumas Lietuvos spaudoje, vyrauja vadinamasis daugumos grupës dis-kursas, kai raðoma atsiþvelgiant á daugumos „pozicijà“ vienu ar kitu klausi-mu. Retai arba visai nëra paèiø etniniø maþumø grupiø atstovø (ðiuo atvejuþydø) nuomoniø arba komentarø aptariamomis temomis, o jei pateikiama tamtikra „maþumos“ nuomonë, daþniausiai ji pateikiama negatyviame kontekste(pavyzdþiui, akcentuojant tarpusavio konfliktus ir tarsi darant prielaidà, kadetninë maþuma turi laikytis vieningos nuomonës atskirais klausimais). Taippat spaudos praneðimuose nëra dialogo tarp daugumos ir maþumø grupiø. Nag-rinëtoje medþiagoje pasigendama ir temø ávairovës raðant apie þydø etninæ gru-pæ – apraðomi tie patys ávykiai, informacija pateikiama vienpusiðkai.

Romai (èigonai) spaudoje

Pateikiant informacijà arba spausdinant straipsnius apie romø etninæ grupæ,dominuoja etninës grupës minëjimas þeminanèiame kontekste, kuris papras-tai atsispindi straipsnio arba þinutës pavadinime. Ði etninio nepakantumo for-ma ir diskriminacinis poþiûris spaudoje daþniausiai taikomas romø etnineigrupei. Straipsniø turinys apie romus leidþia kalbëti ir apie kitus etninio ne-pakantumo simptomus spaudos praneðimuose – stereotipø kûrimà, iðskyrimà,stigmatizavimà, neapykantà, iðankstiná nusistatymà. Romai taip pat yra labiau-siai Lietuvos spaudoje kriminalizuojama etninë grupë, siejama su nusikalti-mais ir narkotikø platinimu. Pavyzdþiui, jei praneðimuose ir neminima áta-riamojo ar nusikaltusiojo asmens tautybë arba etninë kilmë, tai nurodoma vieta(pavyzdþiui, romø taboras Kirtimuose), leidþianti susieti nusikaltimà su tamtikra etnine grupe. Taip pat straipsniuose apie èigonø etninæ grupæ naudoja-ma daugiausia vaizdinës medþiagos – nuotraukø, padedanèiø praplësti tekstointerpretacijos reikðmes ir formuoti vienpusæ nuomonæ. Tokios nuotraukostaip pat suteikia „etniðkumo“ atspalvá straipsniams, kurie apraðo nusikalti-mus, narkotikø platinimo bylas. Spausdinami pilieèiø, gyvenanèiø netoli Vil-niaus èigonø taboro Kirtimuose, arba tëvø, bijanèiø dël savo vaikø ateities,laiðkai apie nepakeliamà èigonø taboro Kirtimuose kaimynystæ, nuogàstau-jant dël numanomo nesaugumo, keliamo èigonø, siejant juos su narkotikø pla-tinimu, jø vartojimu, banditizmu. Daugiausia tokio pobûdþio straipsniø pa-stebëta Respublikoje.


32


Spausdinamuose interviu su narkomanø reabilitacijos centrø, organizacijø,prevenciniø programø darbuotojais ar dalyviais pabrëþiamas paèiø romø (èi-gonø) vaidmuo narkotikø versle bei èigonø taboro Kirtimuose, kaip pagrindi-nës narkotikø prekyvietës Vilniuje, vaidmuo12. Raðant apie romø etninæ gru-pæ pastebimas didþiausias prieðpastatymas daugumos grupei, kur apibendrintamaþumos grupë vaizduojama kaip „agresyvi“, „neprognozuojama“, „tinginë“,o jos atstovai –„nusikaltëliai“, „narkotikø platintojai“, besinaudojantys nema-þomis savivaldybës lëðomis ir kita parama (pavyzdþiui, nemokamas vaikø mai-tinimas mokyklose kaip pagrindinë prieþastis, rugsëjá èigonø vaikus sukvieèiantiá mokyklà (Byèienë 2005). Kita spaudai patraukli tema – tai romø (èigonø)buitis ir gyvenimas Kirtimuose (pavyzdþiui, Lietuvos ryte nuo 2004 m. pabai-gos iki 2006 m. buvo iðspausdinti aðtuoni straipsniai13). Straipsniuose vaiz-dþiai ir detaliai apraðinëjama èigonø kasdienë aplinka, konstatuojant, kad kaikurie èigonai gyvena geriau uþ daugelá kitø socialiai remtinø miestieèiø, gyve-nanèiø miesto bendrabuèiuose (Razmytë 2004), nepaisant nuolatiniø taborogyventojø skundø dël prastø gyvenimo sàlygø.

Taip pat raðant apie èigonø etninæ grupæ yra abejojama jø intelektualiniaisgebëjimais mokytis ir dirbti. Straipsniø, tvirtinanèiø apie romø nenorà ir ne-gebëjimà dirbti, pasipylë po neteisëtø Vilniaus miesto savivaldybës akcijø èi-gonø tabore Kirtimuose, kai buvo nugriauti keli èigonø statiniai. Akcentuo-jant Kirtimø gyventojø nenorà ir menkas pastangas integruotis á Lietuvos dar-bo rinkà, átvirtinamos nuostatos, kad maþumos grupë, gyvenanti ekstremalio-mis sàlygomis, yra kalta dël susiklosèiusios padëties, nesvarstant negebëjimodirbti prieþasèiø (Taboro gyventojams tiesiama pagalbos ranka 2005; Valdi-ninkai èigonus ragins dirbti 2005).

Pavyzdþiui, raðant apie apklausà, kurios metu romø (èigonø) buvo klau-siama apie jø ketinimus dirbti, teigiama, kad norinèiøjø atsirado 20 asmenø,taèiau ið straipsnio neaiðku, kiek ið viso buvo apklausta taboro gyventojø (Trin-

12 Gurevièius A. (2004) „Taboras – neáveikiamas mirties fabrikas“, Respublika, 2005 10 09,Nr. 235 (4383); Bartkevièius T. (2005) „Taboras: gydyti ar iðardyti?“, Respublika,2005 09 14, Nr. 213 (4665); Grigaliûnaitë V. (2005) „Kova su narkotikais Vilniuje –nusikaltimas?“, Vilniaus þinios, 2005 09 16, Nr. 37 (1286);

13 Kuizinaitë M. (2006) „Èigonø problemos vis tos paèios“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2006 06 15,Nr. 115(2692); Zimblienë D. (2006) „Á darbo rinkà bus mestas èigonø desantas“, Lietu-vos rytas, 2006 03 29, Nr. 72 (4639); Kuizinaitë M. (2005) „Taboro lûðnø krosnyse smilks-ta net grindø lentos“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2005 12 22, Nr.248 (2581); Sostinës inf.(2005) „Valdininkai èigonus ragins dirbti“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2005 12 14, Nr. 242(2575); Trinkûnaitë S. (2005) „Èigonø lûðnos Kirtimuose iðnyks dar negreitai“, Lietuvosrytas/Sostinë, 2005 11 03, Nr. 213 (2546); Sostinës inf. (2005) „Taboro gyventojams tie-siama pagalbos ranka“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2005 01 19, Nr. 12 (2345); Sostinës inf.(2004) „Èigonams savivaldybë pasiûlë tvarkyti parkus“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2004 10 06,Nr. 232 (4192); Razmytë J. (2004) „Èigonø ðeimoms Kirtimø taboras – nebemielas“, Lie-tuvos rytas/Sostinë, 2004 03 02, Nr. 42 (2110).

33

kûnaitë 2005). Arba savivaldybës pasiûlyta galimybe ásikurti socialiai remti-noms ðeimoms skirtuose bûstuose per pusmetá susidomëjo vos pusë taboro gy-ventojø, kai tuo tarpu tokiø bûstø kiti vilnieèiai laukia iðtisus deðimtmeèius(Trinkûnaitë 2005). Iðsamiai apraðomos Vilniaus miesto savivaldybës vykdo-mos ávairios programos14, padedanèios romams integruotis á Lietuvos visuo-menæ, taèiau neuþsimenama apie programø rezultatus (sëkmës atvejus). Straips-niuose pateikiant paèiø èigonø svarstymus apie nedarbà – darbo èigonai ne-randantys ar nedirbantys dël to, kad jiems darbo niekas neduoda, visada pa-brëþiama, kad èigonai tabore mielai uþsiima nelegaliais verslais, kuriø pagrin-dinis – narkotikø platinimas (Razmytë 2004). Informacija apie Vilniaus savi-valdybës paramà èigonams, gyvenantiems Kirtimø tabore, pateikiama prieðpas-tatymo principu, kur noras padëti èigonams susiduria su èigonø nenoru dirb-ti. Ðiam tikslui pasiekti pasitelkiami paraðai po nuotraukomis, komentuojan-tys èigonø skundus dël pragyvenimo ðaltinio neturëjimo, pavyzdþiui: „Griautitvoras, lupti grindis ir garsiai skøstis – tokia veikla ðiuo metu yra uþsiëmæèigonø taboro gyventojai“ (Kuizinaitë 2005) arba „makaronai – pigiausi, mil-tai – prasti, kompensacija uþ malkas – tik pasityèiojimas“; „èigonø taboro gy-ventojai vël choru rëkë, kad á darbà jø niekas nepriima“– taip apibûdinamaèigonø „padëka“ Vilniaus savivaldybei uþ teikiamà paramà (Kuizinaitë 2006).Straipsniai daþnai uþbaigiami sakiniu, kad nepaisant praëjusiais metais èigonøtaboro gyventojams savivaldybës siûlyto darbo uþ minimalø atlyginimà, valdi-ninkai papildomos darbo jëgos ið taboro nesulaukë. Apraðant Europos Ben-drijø iniciatyvos EQUAL finansuojamà projektà taip pat pabrëþiamas menkasromø iniciatyvumas: „ðis beveik 1,8 mln. litø vertës projektas buvo pristatytasUkmergëje. Ið beveik 70 èia gyvenanèiø èigonø renginyje dalyvavo vos kelio-lika.“ (Zimblienë 2006).

Atsiþvelgiant á anksèiau iðvardytas apraðomas romams priskiriamas savy-bes spaudoje, ði grupë apibûdinama kaip labiausiai netoleruotina ir kriminali-zuota Lietuvos etninë grupë. Spaudoje konstruojami vaizdiniai yra glaudþiaisusijæ su jau minëtø visuomenës nuomonës apklausø rezultatais: didþioji dau-guma respondentø (86 proc.) mano, kad dël savo problemø ir skurdo yra kal-ti patys romai, o jø realios problemos, kaip jas daþniausiai ávardija tarptauti-nës organizacijos15, siekianèios „taisyti“ (keisti) romø padëtá visuomenëje, në-ra tokios baisios.

14 Pavyzdþiui, 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybës vykdoma vieðøjø darbø programa, pa-siûliusi apie 50 þmoniø darbà uþ minimalø atlyginimà, taip pat socialinio bûsto romamssuteikimo programa.

15 Turima omenyje Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), kurios atsto-vai, rengiant eilinæ ataskaità apie tautiniø maþumø padëtá Lietuvoje, 2005 m. balandþio 1 d.lankësi èigonø tabore Vilniuje. Ta proga spaudos praneðimai skelbë, jog „èigonai demonst-ruos skurdo spektaklá“ ekspertams, kai tuo tarpu raðoma, jog pati savivaldybë diena prieðekspertams atvykstant á èigonø taborà Kirtimuose sulygino kelius ir iðveþë ðiukðles.


34


Musulmonai ir imigrantai spaudoje

Kitaip nei rusø, èigonø ar þydø etninës maþumos, kurios siejamos su tam tik-romis temomis spaudos diskurse – narkotikø platinimu, turto gràþinimu, oku-pacija, nepakantumas musulmonø religinei grupei arba jø baimë (islamofobi-ja) daþniausiai atsiskleidë netiesiogiai, raðant apie tam tikrus stereotipus, susi-jusius su priskiriamomis religinëmis ar kultûrinëmis ypatybëmis, kuriø daþ-nai randama laisvalaikio þurnaluose moterims (perspëjama vykstant poilsiautiá musulmoniðkuosius kraðtus, raðoma apie miðrias santuokas tarp pilieèiø iðmusulmoniðkøjø ðaliø ir Lietuvos, apie musulmonø tëvø be motinos þinios ið-veþtus vaikus).

Musulmonø religinæ grupæ lydi ir tokios nepakantumo formos spaudoje,kaip istoriniø nusikaltimø minëjimas, o ypaè siejimas su terorizmu, nepaisantto, kad Lietuvoje gyvena totoriø religinë bendruomenë (kurios nariai iðpaþástamusulmonø tikëjimà), iki ðiol nesukëlusi jokio pasipiktinimo arba visuome-nës nepasitenkinimo. Terorizmo, nesaugumo baimë, ypaè po sprogdinimø Lon-done, Mahometo karikatûrø spausdinimo skirtingø ðaliø spaudoje (taip pat irLietuvos) – gali bûti ávardijama viena ið prieþasèiø, aiðkinanèiø padidëjusá ne-pakantumà musulmonams Lietuvos visuomenëje ir padidëjusá dëmesá spaudo-je terorizmo reiðkiniui, musulmonams bei islamo religijai apskritai. Su tuo su-sijæs ir spaudoje pastebimai padidëjæs dëmesys vietos musulmonams ir jø ben-druomenëms (Lietuvos totoriams, taip pat pabëgëliø priëmimo centrø gyven-tojams), klausiama vietos musulmonø (daþniausiai bendruomeniø lyderiø) nuo-monës apie terorizmà, daþnai praðoma apibûdinti kultûrines (religijos, papro-èiø) skirtybes.

Taip pat reikia paminëti, kad Lietuvos spaudoje pastebëta, jog nepakantu-mas pasireiðkë prieð totoriø religinæ ir etninæ grupæ kvietimais neleisti ásitvir-tinti tam tikrame mieste arba regione, t. y. argumentuojant prieð meèetës sta-tymà Vilniaus mieste. Reikia paminëti straipsnius Lietuvos þiniose, pasirodþiu-sius 2005 m. rugpjûtá po to, kai Lietuvos musulmonai negavo ið Vilniaus sa-vivaldybës þadëto sklypo meèetës statybai16. Buvo iðspausdinti du straipsniai

16 1995 m. Vilniaus miesto savivaldybë skyrë 1,8 hektaro sklypà Antakalnyje meèetei staty-ti, taèiau ðis sklypas nebuvo uþregistruotas Registrø centre ir netapo Vilniaus totoriø ben-druomenës nuosavybe. Vëliau, po 10 metø, buvæ þeldiniai sklype pripaþinti valstybiniumiðku. Bandyta pakeisti sklypo detaløjá ir miesto bendràjá planus ið rekreacinës á visuo-meninæ paskirtá, taèiau Vilniaus miesto apskrities administracija nesutiko patvirtinti de-taliojo plano meèetës statybai, taip pat Aplinkos ministerija nesutiko patvirtinti pakeistødetaliojo ir bendrojo planø. Savivaldybë savo ruoþtu pasiûlë keletà kitø sklypø, taèiautoliau nuo miesto centro. Musulmonø bendruomenës vadovai piktinasi, kad siûlomi skly-pai maþi ir toli nuo miesto centro, o dël kelerius metus þadëto, bet taip ir nepaskirtosklypo bendruomenë patyrë keliø ðimtø tûkstanèiø litø nuostolá uþ savivaldybës rengtàdetaløjá planà ir dokumentacijos rengimà.

35

Lietuvos þiniose bei informacija Lietuvos ryte17 (taip pat buvo surengta DELFIapklausa dienos klausimo forma apie skaitytojø pritarimà musulmonø ðven-tyklos statybos Vilniuje planams18). Meèetës statybos Vilniuje istorijos pertei-kimo spaudoje atveju vyrauja kelios diskurso temos. Viena jø – stebimasi bû-tinybe totoriams Vilniuje statyti maldos namus (juolab kad vieni musulmonømaldos namai stovi beveik paèiame miesto centre). Pateiktomis citatomis (iðLietuvoje veikianèios islamo svetainës) ir totoriø bendruomenës perteiktais þo-dþiais spaudoje akcentuojama, kad meèetës statymas bûtent Vilniuje totoriamsyra gyvybiðkai svarbus dalykas, nes èia gyvena didþiausia totoriø bendruome-në. Antra diskursinë tema – statybos projektui musulmonai tikisi sulaukti ma-terialinës paramos ið kitø musulmoniðkøjø ðaliø. Ið ðiø temø ir kyla pagrindi-nës baimës, atsispindëjusios komentuojant ðià istorijà spaudoje, beje, jos buvoaptartos (diskutuojamos) tiesioginëje Lietuvos nacionalinio radijo laidoje „Fo-rumas“19 bei Lietuvos nacionalinës televizijos laidoje20. Radijo laidos tema sie-josi su musulmonø daugëjimo Europoje baime ir su ðio reiðkinio galimomispasekmëmis Lietuvai (terorizmas, integracijos sunkumai ir kt.). Televizijos lai-doje pateikiami samprotavimai, kad, pastaèius meèetæ Vilniuje, á Lietuvà imsplûsti musulmonai ið kitø ðaliø, atitinkamai sukeldami problemø ir sunkumø,pastebimø „senosiose“ Europos valstybëse, taip pat bijomasi, kad finansuojantmeèetës statybà Vilniuje galima susilaukti finansinës paramos ið siejamø suterorizmu musulmoniðkø organizacijø. Tai gali lemti, kad Lietuvoje ims akty-viai veikti teroristinës organizacijos, siejamos su organizuotais teroristiniais ið-puoliais ávairiose pasaulio ðalyse (ypaè Europoje). Nors mûsø tyrimas neátraukëinternetiniø straipsniø arba þinuèiø etninio nepakantumo tematika, bet vertin-ga atkreipti dëmesá á komentarus, pasirodþius minëtiems straipsniams inter-neto portaluose21, atskleidþianèius tam tikras visuomenës nuomones ðia tema.

17 Balikienë B. (2005) „Lietuvos musulmonai renkasi vietà meèetei“, Lietuvos þinios,2005 08 13, Nr. 187 (11 221); Tracevièiûtë R. (2005) „Musulmonai þada melstis Seime“,Lietuvos þinios, 2005 08 22; „Vilniaus totoriø netenkina pasiûlymai dël meèetës“ (2005),Lietuvos rytas, 2005 08 24, Nr. 195 (4459).

18 Ið 2529 á dienos klausimà atsakiusiøjø skaitytojø 67 proc. nepritarë ketinimams statytimusulmonø meèetæ, 25 proc. (947) neprieðtaravo tokiai idëjai, o 8 proc. (290) neturëjonuomonës ðiuo klausimu. (www.DELFI.lt (2005) „67 proc. DELFI skaitytojø nepritariameèetës statymo Vilniuje planams“, DELFI, 2005 08 17.

19 Radijo laida vyko 2005 m. geguþës 12 d. Laidos dalyviai: Seimo narys, liberalø ir centropartijos vicepirmininkas Vytautas Boguðis, Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø ins-tituto dëstytojas Egdûnas Raèius, Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas ir Teisingumo ministerijos vyr. specialistas Juozas Ruzgys.

20 LTV laida „Þurnalisto tyrimas“ apie musulmonø ðventyklos Vilniuje statybà, ávykusi2005 m. rugsëjo 13 d.

21 Reikia pastebëti, kad musulmonø ðventyklos statybos Vilniuje tema sulaukë labai dideliokomentatoriø dëmesio. Pavyzdþiui, informacija DELFI „Lietuvos musulmonai renkasivietà meèetei“ sulaukë net 1199 komentatoriø pasisakymø. (BNS (2005) „Lietuvos mu-sulmonai renkasi vietà meèetei“, DELFI, 2005 08 13).


36


Pavyzdþiui, DELFI portalo praneðimas apie skaitytojø nepritarimà meèetës sta-tybai Vilniuje sulaukë tokiø komentarø: „Taip, pasistatome meèetæ, paskui mustie musulmonai bandys padaryti „tikratikiais“, tai yra atversti á musulmoniðkàtikëjimà, kas nenorës bûti tikratikiu, bus „neðvarus“ ir taikinys susprogdinti.Musulmonams sprogdinti sekasi visiðkai neblogai, kas seka spaudà, gali pasi-skaityti.“ (67 proc. DELFI... 2005). Komentaruose daþnai atsispindi islamo-fobiðkos nuomonës: nenorima, kad meèetë bûtø statoma miesto centre; ak-centuojamas islamo átakos Europoje padidëjimas, musulmonø religinis fana-tizmas; musulmonai tapatinami su teroristais („aiðku að prieð totorius niekobloga neturiu, taèiau man islamas siejasi su terorizmu, sprogdinimais ir pan.“(67 proc. DELFI... 2005); minima Vakarø Europos ðaliø nesëkminga patirtisintegruojant musulmonus á ðiø ðaliø visuomenes. Taip pat komentaruose atsi-spindi nuomonës, kad nereikëtø Lietuvos totoriø maiðyti su musulmonais iðkitø ðaliø („tik vienas kitas komentatorius orientuojasi, kas yra totoriai ir kasyra musulmonai ið maþosios Azijos, Pakistano, Ðiaurës Afrikos ir pan., linkæá terorizmà. Nuo kunigaikðèiø laikø tautelë taikiai gyveno Lietuvoje, iðkentætuos paèius sunkius laikus, kaip ir lietuviai Lietuvoje, tai kodël jà reikëtøskriausti ðiandien, kai eskaluojama tolerancija religijoms, tautybëms ir t.t.“ (67proc. DELFI... 2005).

Musulmonø tema pakankamai nauja Lietuvos spaudoje (pavyzdþiui, nag-rinëjant trijø dienraðèiø masyvà 1991–1998 m., buvo aptiktos vos keliosþinutës minëta tema (Beresnevièiûtë, Nausëdienë 1999), taip pat straipsniøapie islamà, musulmonø religijà, jø bendruomenes Lietuvoje per 2004 01–2005 04 laikotarpá spaudoje buvo nedaug. Nebuvo pastebëta ryðkesniø de-batø apie Lietuvos musulmonø bendruomenes ir islamà apskritai. Musulmo-nø bendruomenës nariai nedalyvavo diskusijose, susijusiose su islamu, mu-sulmonø religija ar musulmonø bendruomenëmis Lietuvoje. Straipsniai apiemusulmonus spaudoje pasirodydavo tik jiems ðvenèiant ramadano mënesá. Is-lamofobija pasireiðkë kalbant apie pabëgëlius, imigrantus, numanomai uþplû-sianèius Lietuvai ástojus á ES. Daugiau negu apie musulmonø religinæ gru-pæ buvo raðoma apie èeèënø pabëgëlius, bëganèius nuo karo, apie jø gyve-nimà uþsienieèiø priëmimo centruose ir nesëkmes integruojantis á visuome-næ. Taèiau per 2005 ir 2006 metus stebimas padidëjæs dëmesys, susijæs suauganèiu informacijos kiekiu (þinuèiø (tekstø) skaièiumi) bei intensyvëjan-èia negatyvia informacija musulmonams apskritai, terorizmo reiðkiniui, isla-mo religijai bei vietiniams musulmonams ir pabëgëliø priëmimo centrø Lie-tuvoje gyventojams. Galima teigti, kad neþymiai kintant musulmonø gyven-tojø skaièiui Lietuvoje, per keletà metø ið maþos, negausios ir tarsi nereikð-mingos grupës musulmonai tapo „matoma“ maþuma. Tam nemaþos átakos tu-rëjo minëtas tarptautinis kontekstas. Be to, paminëtinos ir auganèios, stiprë-janèios negatyvios gyventojø nuomonës ðios grupës atþvilgiu. Kita vertus, ne-

37

gatyvaus turinio informacija ir komentarai gali bûti ávardijami kaip islamo-fobijos22 apraiðkos. Etniniø tyrimø centro 2005 ir 2006 m. atliktø apklausøduomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos gyventojø nuomonë apie musulmo-nus tampa vis negatyvesnë, gyventojai linkæ labiau pastebëti neigiamas neiteigiamas musulmonams priskiriamas savybes, taip pat musulmonai patenkatarp tø visuomenës grupiø, kuriø atþvilgiu matyti stipriausios etninio nepa-kantumo reakcijos23.

Per pastaruosius metus visuomenëje padidëjusá nepakantumà imigrantamsir pabëgëliams Lietuvoje galima bûtø aiðkinti dvejopai. Viena vertus, daþnaispaudoje apraðomi pabëgëliai arba imigrantai yra siejami su islamiðkuoju ti-këjimu, raðoma, jog didþioji jø dalis – musulmonai – arabai, èeèënai. Toká re-liginiø skirtumø akcentavimà ir „baimæ“ galima paaiðkinti socialiniø moksli-ninkø vartojama „kultûrinio“ arba „ðiuolaikinio“ rasizmo sàvoka ir jos pasi-reiðkimu ðiuolaikinëse visuomenëse. Pagrindiniu ðio „naujojo“ rasizmo, kitaipnei „senojo“, bruoþu ávardijama ne individo ar grupiø „rasinës“ iðvaizdos ak-centavimas, pavyzdþiui, odos spalva, o kultûrinës savybës, akcentuojant kal-bos, religijos ir kitus priskirtinus skirtumus. Galime stebëti, kad daþnai spau-doje terorizmas yra siejamas su islamo religija (Lietuvos spaudoje komentuo-jant ávykius, susijusius su Mahometo karikatûrø spausdinimu, akcentuojamaskonfliktas ir grësmë, kylantys ið Vakarø ir Rytø kultûrø, civilizacijø arba krikð-èioniðkosios ir islamo religijos skirtumø. Raðant apie imigrantus, atvykstan-èius arba jau gyvenanèius Lietuvoje pabëgëliø priëmimo centruose, pabrëþia-mi kultûriniai (religiniai, paproèiø, elgsenos) skirtumai ir ðiø skirtumø kelia-mos pasekmës – grësmë Lietuvos gyventojams (pavyzdþiui, daþnos straipsniøarba þinuèiø temos – riauðës pabëgëliø centruose).

Kita vertus, nepakantumas imigrantams arba pabëgëliams bei kitoms mi-nëtoms etninëms arba religinëms grupëms gali didëti ir dël spaudoje eskaluo-jamø rasizmo diskurso analizës studijose aptinkamø elementø – spaudoje at-spindima dominuojanèiø grupiø nuomonë (áskaitant politikø, ávairiø pareigû-nø), paplitæs „mes“ – „jie“ suprieðinimas, „pozityvaus savæs“ prieðpastatymas„negatyviems jiems“, pavyzdþiui, daþnai sutinkama nuomonë, kad Lietuvoje ku-riami „palankûs“ ástatymai imigrantams, nepaisant Lietuvos visuomenës (ar at-skirø grupiø) skurdo (vaikø ir seneliø globos namø gyventojai).

22 Islamofobija plaèiàja prasme suprantama kaip islamo, musulmonø, musulmonais suvokia-mø asmenø ir susijusiø dalykø baimë bei átarumas jø atþvilgiu.

23 Plaèiau apie tai Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiðkos Lietuvoje: visuomenësnuomonë. Lietuva Europos Sàjungoje: pirmieji metai. Socialiniø tyrimø institutas, Vil-nius, 2005, p. 82–89.Taip pat: Kovo 21-oji – tarptautinës rasinës diskriminacijos panaikinimo diena,[http://www.ces.lt/downloads/structure/files/ETC_Etninis_nepakantumas_2006_03_20.pdf]


38


1 PAV. Praneðimai apie etnines/religines grupes Lietuvos elektroninëje þiniasklai-doje* ir spaudoje** 2004 ir 2005 m. (praneðimø skaièius)

* Interneto portalai: DELFI, OMNI, BERNARDINAI.** Dienraðèiai: Lietuvos rytas, Respublika, Lietuvos þinios.

2 PAV. Praneðimai apie etnines/religines grupes Lietuvos elektroninëje þiniasklai-doje* ir spaudoje** 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. I ketvirtá (praneðimø skaièius)


39

3 PAV. Praneðimø apie rusø etninæ grupæ Lietuvos elektroninëje þiniasklaidoje* irspaudoje** turinys 2004 ir 2005 m. (praneðimø skaièius)


Iðvados ir apibendrinimai

Apibendrinus 2005 m. spaudos praneðimus etnine tematika galima ávardyti ðiaspagrindines tendencijas: per pastaruosius metus gerokai iðaugo praneðimø skai-èius, taèiau tame informacijos sraute vyrauja negatyvaus turinio informacija.Daþniausiai Lietuvos spaudoje minimø etniniø ir religiniø grupiø – rusø, þy-dø, èigonø (romø), musulmonø ir imigrantø – vaizdiniai konstruojami priski-riant joms reikðmingus negatyvaus turinio bruoþus, be kuriø jos nëra mato-mos ir atpaþástamos. Maþai dëmesio skiriant realioms etniniø maþumø gru-piø problemoms, vienpusiðkai pateikiant informacijà, neplëtojant dialogo tarpmaþumø ir daugumos grupiø, pagrindiniais nepakantumo raiðkos objektais tam-pa èigonai, musulmonai, þydai, rusai bei imigrantai. Kiekviena ðiø grupiø sie-jama su tam tikra tematika spaudoje – rusai daþniausiai siejami su politinë-mis, þydai – su turto restitucijos temomis, èigonai – su nusikalstamumo (ypaènarkotikø prekyba) tema ir buitinëmis problemomis, o musulmonai ir imig-rantai – su kultûriniø ypatybiø ir savybiø akcentavimu bei aptarimu. Tai ma-þumø grupes stumia á tam tikrà uþribá ir skatina marginalizavimo tendencijas.

Daþniausiai etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje pasireiðkia santykinai„silpnesnëmis“ nepakantumo konstravimo formomis, palyginti su „agresyvio-mis“ arba „atviromis“, susijusiomis su tiesioginiais ar netiesioginiais kvieti-mais smurtauti, diskriminuoti, uþ kuriuos numatoma baudþiamoji atsakomy-bë. Tarp daþniausiai pasitaikanèiø formø paminëtinos negatyvaus maþumos


40


grupës vaizdinio kûrimas vartojant tekste tam tikrà „fonà“, etninës arba religi-nës grupës minëjimas þeminanèiame kontekste (daþniausiai straipsnio ar þi-nuèiø antraðtëse), teiginiai apie tam tikros etninës grupës arba kultûros atsto-vø nepilnavertiðkumà, tam tikros etninës arba religinës grupës ávardijimas kri-minaline bei minëjimas áþeidþianèiame arba paþeminanèiame kontekste.

Paminëtina, kad Lietuvos spaudoje atkartojamos Europos ðaliø þiniasklai-dai bûdingos nuomonës, kuriose akcentuojami etniniø grupiø kultûriniai skir-tumai, o ne socialinës problemos, su kuriomis susiduria ðios grupës – pabë-gëliai, imigrantai ar èeèënai. Susiduriant su naujomis imigrantø grupëmis pa-brëþiamas grësmës aspektas, pavyzdþiui, karðtomis naujienomis tampa konflik-tai pabëgëliø centruose ar gyvenamosiose vietose, nelegali veikla ar pan. su-stiprina uþsienieèiø baimæ bei kursto ksenofobines nuostatas. Reikia paste-bëti, kad ðis diskursas pastaraisiais metais nekinta – vis dar retai svarstoma,kodël þmonës priversti ieðkoti prieglobsèio, su kokia diskriminacija susidu-ria nelietuviø kilmës gyventojai ir migrantai, kas palengvintø ir paskatintø jøintegracijà. Skirtingø Europos ðaliø lyginamosios studijos patvirtina, kad kar-tà ásivyravæs negatyvus diskursas migrantø ar etniniø maþumø atþvilgiu yralinkæs dominuoti: jis tampa „fiksuotu“ repertuaru, kur ávykio apraðymas kar-toja tà paèià teiginiø, veiksmø ir iðvadø grandinæ. Taèiau maþø bendruome-niø galimybës daryti átakà informaciniam fonui ir kontekstui, kuriame josvaizduojamos, yra ribotos.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad padidëjæs dëmesys ávairioms etninëms gru-pëms Lietuvos spaudoje sutampa su 2005 m. sustiprëjusiomis visuomenës nei-giamomis nuostatomis ir etninio nepakantumo tendencijomis tam tikrø etni-niø grupiø atþvilgiu. Remiantis visuomenës nuomonës apklausomis, etninë ne-tolerancija èigonø (romø) atþvilgiu iðlieka didþiausia – tai viena labiausiai ne-pageidaujamø grupiø respondentø kaimynystëje. Tai pasakytina ir apie musul-monø bei imigrantø grupes, kurioms Lietuvos gyventojø nepakantumas didëjakartu su gerokai intensyvëjanèiu spaudos dëmesiu ðiai grupei. Taigi neatmesti-na prielaida, kad þiniasklaidoje pateikiama informacija apie etnines grupes galibûti svarbus veiksnys visuomenës nuomoniø kaitai.

LITERATÛRA

Anderson B. (1999) Ásivaizduojamos bendruomenës. Apmàstymai apie nacionalizmo kilmæir plitimà. Vilnius: Baltos lankos.

Barker C. (1989) Television, Globalization asn Cultural Identities. Buckingham, Philadelp-hia: Open University Press.

Beresnevièiûtë V., Nausëdienë I. (1999) Trys Lietuvos dienraðèiai apie tautines maþumasLietuvoje. Sociologija: mintis ir veiksmas. Nr. 1999/1 (3): 67-78.

Downing J., Husband C. (2005) Representing ‘Race’. Racism, Ethnicities and Media. Lon-don, Thousand Ouks, New Delhi: Sage Publications.

41

„Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiðkos Lietuvoje: visuomenës nuomonë“ (2005),Lietuva Europos Sàjungoje: pirmieji metai. Vilnius: Socialiniø tyrimø institutas: 82-89.

E-mail Interview by Merit Karise for SIRP (Estonia) on the occasion of the Estoniantranslation of van Dijk’s book Ideology (Estonia). November 2005, available at: [http://www.discourses.org/Teun.html]

Hall S. (1996) „New ethnicities“, Stuart Hall. Critical Dialogues in Cultural Studies. Mor-ley D., Chen K-H. (eds.) London: Routledge.

Krupavièius A., Ðarkutë L. (2004) „Þiniasklaida ir politika“, Lietuvos politinë sistema: sà-ranga ir raida. Krupavièius A., Lukoðaitis A. (sud.). Vilnius: Poligrafija ir informatika:145–150.

Lukes S. (ed.) (1986) Power. Oxford: Blackwell.Milles R. (1999) „Racism as a concept“, Racism. Blumer, M.; Solomos, J. (eds.). Oxford:

Oxford University Press: 344-355.„Racism and cultural diversity in the mass media. An overview of research and examples

of good practice in the EU member States, 1995 – 2000“ (2002), Jessika ter Wall(ed.). Vienna: European Monitoring Centre on racism and Xenophobia (EUMC), Eu-ropean Research Centre on Migration and Ethnic Relations (Ercomer)

Smythe Dallas W. (2006) On the Audience Commodity and its Work. In: Media and Cul-tural Studies. Key works. Ed. By Durham, M., G. And Kellner, D., M. Blakwell Pu-lishing 2006. pp. 230–256.

Speech by Beate Winkler, Director of the EUMC. (2006) Euro Mediterranean Seminar„Racism, Xenophobia and the Media: Towards respect and understanding of all reli-gions and cultures. [http://eumc.europa.eu/eumc/material/pub/general/euromed_spe-ech_dir_220506_en.pdf]

van Dijk T. A. (1993) „Analyzing Racism Through Discourse Analysis. Some Methodolo-gical Reflections“. In: Race and Ethnicity in Research Methods. Stanfield J.H., DennisR. M. (eds.), Newbury Park, London, New Delhi: International Educational and pro-fessional Publisher.

van Dijk T. A. (1993) Elite Discourse and racism. Newbury park, London, New Delhi:Sage Publications. International Educational and professional Publisher.

van Dijk T. A. (1999) „Discourse and racism. Editorial“. Discourse & Society. Vol. 10(2):147-148.

van Dijk T. A. (2000) Ideology. A Multidisciplinary approach. London, Thousand Ouks,New Delhi: SAGE Publications.

van Dijk T. A. Second draft, March 29, 2005. „Elite discourse and institutional racism“,Universidad Pompeu Fabra, Barcelona. [http://www.discourses.org/Teun.html]

Webster F. (2005) Informacinës visuomenës teorijos. Margi raðtai.Wodak R., Reisigl M. (1999) „Discourse and racism: European perspectives“. Annual Re-

view Anhropology. Nr. 28:175.Íàöèîíàëèçì, êñåíîôîáèÿ è íåòåðïèìîñòü â Ñîâðåìåííîé Ðîñèè (2002) Ìîñêâà:

Ìîñêîâñêàÿ õåëüñèíñêàÿ ãðóïïà.

ÐALTINIAI

„Atidaryta sinagoga virto þydø rietenø arena“ (2004), Respublika, 2004 08 02,Nr. 176(4324).

Balikienë B. (2005) „Lietuvos musulmonai renkasi vietà meèetei“, Lietuvos þinios,2005 08 13, Nr. 187 (11 221).


42


Bartkevièius T. (2005) „Taboras: gydyti ar iðardyti?“, Respublika, 2005 09 14, Nr. 213(4665).

„Be pykèio“ – interneto pasaulis: kalba, kultûra, politika“ (2005), OMNI, 2005 04 25.BNS (2005) „Lietuvos musulmonai renkasi vietà meèetei“, DELFI, 2005 08 13.Byèienë D. (2005) „Kybartø èigonø mokykla nevilioja“, Respublika, 2005 12 16, Nr. 292

(4744).Èiuþauskas D., Pocius J. (2005) „Þydø turtas uþ pusantro milijardo litø“, Respublika,

2005 03 21, Nr. 65 (4517).Darguþienë N. (2006) „1. Ne jûros oðimas nustelbia susikalbëjimà“, Respublika, 2006 11 06,

Nr. 253 (5008).Darguþienë, N. (2006) „2. Ne jûros oðimas nustelbia susikalbëjimà“, Respublika, 2006 11 07,

Nr. 254 (5009).Diliûnaitë L. (2005) „Komentarai internete: etninio nepakantumo apraiðkos“, DELFI,

20050317.Girdvainis J. (2005) „Þydø turto sàraðe – prabangûs pastatai“, Respublika, 2005 03 15,

Nr. 60 (4512).Grigaliûnaitë V. (2005) „Kova su narkotikais Vilniuje – nusikaltimas?“, Vilniaus þinios,

2005 09 16, Nr. 37(1286).Gurevièius A. (2004) „Taboras – neáveikiamas mirties fabrikas“, Respublika, 2005 10 09,

Nr. 235 (4383).„Internetinëje DELFI konferencijoje – apie etniná nepakantumà internete“ (2005), DELFI,

2005 04 18.Jasinskaitë E. (2006) „Vidurinës mokyklos Klaipëdoje turi iðlikti“, Respublika, 2006 07 05,

Nr. 150 (4905).Kuizinaitë M. (2005) „Taboro lûðnø krosnyse smilksta net grindø lentos“, Lietuvos rytas/

Sostinë, 2005 12 22, Nr. 248 (2581).Kuizinaitë M. (2006) „Èigonø problemos vis tos paèios“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2006 06 15,

Nr. 115 (2692).Landsbergis V. V. (2005) „Gelbëk mus nuo pikto (mintys apie internetinius komentarus)“,

DELFI, 2005 05 03.Liðkauskaitë R. (2005) „600 milijonø litø: tiek Vilniuje vertas turtas, kurio nori þydai“,

Respublika, 2005 03 17, Nr. 62 (4514).Madsen G. (2005) „Komentarai neturi tautybës (áþvalgos ið interneto komentarø)“, DELFI,

2005 04 18.Mickutë L. (2004) „Þydø kaltinimai ðokiravo prezidentà“, Respublika, 2004 11 09,

Nr. 260 (4408); „Þydai siekia susigràþinti turtà“ (2005), Lietuvos rytas, 2005 03 08,Nr. 55 (4319).

Mikðys M. (2005) „Internetiniai komentarai: kodël Dievas nuþudë kaèiukà?“, DELFI,2005 06 02.

Razmytë J. (2004) „Èigonø ðeimoms Kirtimø taboras – nebemielas“, Lietuvos rytas/Sosti-në, 2004 03 02, Nr. 42 (2110).

„Respublikoje“ – þydø pretenzijos á turtà“, (2005) Respublika, 2005 03 16, Nr. 61 (4513).Sostinës inf. (2004) „Èigonams savivaldybë pasiûlë tvarkyti parkus“, Lietuvos rytas/Sostinë,

2004 10 06, Nr. 232 (4192).Sostinës inf. (2005) „Valdininkai èigonus ragins dirbti“, Lietuvos rytas/Sostinë, 2005 12 14,

Nr. 242 (2575).Sostinës inf. (2005) „Taboro gyventojams tiesiama pagalbos ranka“, Lietuvos rytas/Sostinë,

2005 01 19, Nr. 12 (2345).Strikulienë O. (2005) „Kaune þydai atsiimtø beveik visà Laisvës alëjà“, Respublika,

2005 03 18, Nr. 63 (4515).

43

Tracevièiûtë R. (2005) „Musulmonai þada melstis Seime“, Lietuvos þinios, 2005 08 22,Nr. 193 (11 227).

Trinkûnaitë S. (2005) „Èigonø lûðnos Kirtimuose iðnyks dar negreitai“, Lietuvos rytas/Sos-tinë, 2005 11 03, Nr. 213 (2546).

Ulevièius L. (2005) „Internetas – naujosios liumpenø revoliucijos laukas!“, OMNI,2005 04 27.

Vakarytë S. (2004) „Þydai pykstasi dël bûsimo turto“, Respublika, 2004 08 04,Nr. 178 (4326).

Vaièiulytë R. (2005) „Likæ objektai Lietuvoje, á kuriuos pretenduoja þydai“, Respublika,2005 03 19, Nr. 64 (4516).

Vaièiulytë R. (2005) „Ðiauliuose þydai nori ir to, ko neturëjo“, Respublika, 2005 03 19,Nr. 64 (4516).

Vaiseta T. (2005) „Þydø sàraðe – vël nauji objektai“, Respublika, 2005 03 08, Nr. 55(4507).

Vaièiulytë R. (2006) „Þydai pykstasi dël gràþintino turto“, Respublika, 2006 01 05,Nr. 2 (4757).

„Vilniaus totoriai negaus ið savivaldybës sklypo Antakalnyje meèetës statybai“ (2005),DELFI, 2005 08 23.

„Vilniaus totoriø netenkina pasiûlymai dël meèetës“ (2005), Lietuvos rytas, 2005 08 24,Nr. 195 (4459).

Vinevièiûtë E. (2004) „Dovana rusakalbiø mokyklai – A. Puðkino vardas“, Lietuvos rytas,2004 07 13, Nr. 159 (4307).

Zimblienë D. (2006) „Á darbo rinkà bus mestas èigonø desantas“, Lietuvos rytas, 2006 03 29,Nr. 72 (4639).

„Þydø rietenos virsta gàsdinimais rusø tankais“ (2004), Respublika, 2006 04 31,Nr. 201 (4349).

„Þydø turto sàraðà teks tikrinti“ (2005), Lietuvos rytas, 2005 03 09, Nr. 56 (4320).„67 proc. DELFI skaitytojø nepritaria meèetës statymo Vilniuje planams“ (2005), DELFI,

2005 08 17.

Ethnic Topics and Intolerance in Lithuanian Media:Analysis of Daily Newspapers

Vida Beresnevièiûtë, Monika Frëjutë-RakauskienëINSTITUTE FOR SOCIAL RESEARCH

S U M M A R Y . This article focuses on an analysis of the representation of ethnic minorities, refugees,immigrants, and other groups, as well as other ethnic topics, in the Lithuanian press. It aims todisclose the dominant characteristics ascribed to these groups. The analysis is based on a classificationof the manifestations of ethnic intolerance in the mass media, which ranges from open, aggressiveand recognisable forms to subtile, implicitly rendered forms of intolerance. The article presents thegeneral results of monitoring carried out by the Centre of Ethnic Studies of ethnic topics in theLithuanian press. It includes examples of ethnic intolerance and xenophobia in the Lithuanian press.The analysis is based on data from 2005.

The results of the analysis demonstrate a significantly growing amount of information on ethnicissues, but the content of the information is exclusively negative. The ethnic or religious groupsmentioned most often in the Lithuanian press occur in the following sequence according to fre-


44


quency: Russians, Jews, Roma, Muslims, and immigrants. These groups are ascribed strongly nega-tive characteristics, while little attention is paid to their real problems. The information also remainsone-sided, without including the opinion of minorities or allowing them to participate in a dialogue.Each group is related to a specific topic in the press: in the case of Russians, political issues domi-nate; in the case of Jews, the issues are centred around the restitution of real estate; in the case ofRoma, the focus is on criminal news (especially drug dealing) and an exhaustive description of eve-ryday life and living conditions; and in the case of Muslims and immigrants, the spotlight is onascribed cultural characteristics. In most cases, ethnic intolerance is constructed through relatively„weaker“ forms of ethnic intolerance in the press (e.g. creating a negative image of the ethnic groupwhile using a certain „tone“ in a text or mentioning an ethnic or religious group within a humiliatingcontext, etc.) and is closely related to the strengthening of negative attitudes among the public andtendencies of ethnic intolerance towards certain ethnic groups.

The Lithuanian press tends to repeat the opinions dominating in the European media, whichemphasise cultural differences rather than the social problems that are faced by groups such as refu-gees, immigrants, or Chechens. While confronting new immigrant groups, the Lithuanian pressemphasises threatening aspects by focusing on conflict in refugee reception centres, illegal activities,etc. and in that way inciting xenophobic attitudes. This discourse has been stable during the pastseveral years; the discrimination faced by non-Lithuanians and immigrants, facilitation of their inte-gration, and reasons for asylum seeking are still rare topics of discussion. Comparative studies of theEuropean Union member states confirm that once established the negative discourse regarding mi-grants or ethnic minority groups tends to dominate. It also becomes a „fixed“ menu in which thedescription of an event occurs in an iterative sequence of statements, actions and conclusions. Smallcommunities, however, have limited opportunities to influence the informational background andcontext.

It is worth noticing that increased attention to different ethnic groups in the Lithuanian presscorresponds to the data of public opinion polls that indicate stronger negative attitudes towards cer-tain ethnic groups. According to the results of the polls, the ethnic intolerance towards the Roma isthe highest. The intolerance of Lithuanian people towards Muslims and immigrant groups is alsoincreasing together with growing attention in the media. The assumption that information aboutethnic groups in the media may constitute a significant factor in the changes in public opinionshould therefore not be rejected.

Documents

Etninë tematika ir nepakantumas Lietuvos þiniasklaidoje