Europos Sąjungos idėją pirmą kartą 1950 m. gegužės 9 d. iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman). Todėl gegužės 9-ąją minima viena iš svarbiausių ES dienų.

Europos Sąjungos istorijos momentaiEuropiečiai susibūrė į Europos Sąjungą siekdami taikos bei gerovės ir kartu praturtino vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa.

Buvęs karininkas, karo žurnalistas ir Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas(1940–1945 ir 1951–1955 m.) V. Čerčilis buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti„Jungtines Europos Valstijas“. Antrojo pasaulinio karo patirtis jį įtikino, kad tik suvienyta Europa gali garantuoti taiką. 1946 m. Ciuricho universitete sakydamas garsiąją „kalbą akademiniam jaunimui“ paskelbė: „Per kelerius metus Europą galima padaryti <...> laisvą ir <...> laimingą. Reikia atgaivinti Europos tautų šeimą, bent jau tokią, kokią galime, ir suteikti jai tokią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas jai gyventi taikiai, saugiai ir laisvai. Turime sukurti kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas.“

europa.eu

Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill)

ES steigėjai

Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) su šeima.

europa.eu

1948 m. Hagoje, Europos kongrese, sakydamas kalbą V. Čerčilis (Winston Churchill) rodo pergalės ženklą.europa.eu

Bendradarbiaudamas su Žanu Monė (Jean Monnet) jis parengė ir 1950 m. gegužės 9 d. paskelbė visame pasaulyje pagarsėjusį vadinamąjį Šumano planą. Ši data šiandien laikoma Europos Sąjungos gimimo diena. Jis pasiūlė bendrai kontroliuoti anglių ir plieno – svarbiausių ginklų pramonės medžiagų – gamybą. Pagrindinė plano idėja tokia: tas, kas nekontroliuos anglių ir plieno gamybos, nebus pajėgus kariauti.

europa.eu

Roberas Šumanas (Robert Schuman)

ES steigėjai

Prancūzijos politikos ir ekonomikos patarėjas Žanas Monė gyvenimą paskyrėEuropos integracijos idėjai. Jis buvo vadinamojo Šumano plano, kuriuo buvosiekiama Vakarų Europos sunkiosios pramonės susijungimo, įkvėpėjas.Kaip Prancūzijos vyriausybės svarbiausias patarėjas, Ž. Monė buvo pagrindinis1950 m. gegužės 9 d. paskelbtos garsiosios Šumano deklaracijos iniciatorius.Ši deklaracija buvo pagrindas įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją, todėl yralaikoma Europos Sąjungos gimimo aktu. 1952–1955 m. Ž. Monė buvo pirmasisšios Bendrijos vykdomosios įstaigos pirmininkas.

europa.eu

Žanas Monė (Jean Monnet)

ES steigėjai

Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer)

Konradas Adenaueris – pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, 1949–1963 m. vadovavęs sukurtai naujai valstybei. Jis labiau nei kuri nors kita asmenybė pakeitė pokario Vokietijos ir Europos istoriją. K. Adenaueris, kaip daugelis to meto politikų, jau po Pirmojo pasaulinio karo suvokė, kad ilgalaikę taiką galima pasiekti tik suvienijus Europą.Susitaikymas su Prancūzija buvo svarbiausias K. Adenauerio užsienio politikos uždavinys. Kartu su Prancūzijos Prezidentu Šarliu de Goliu (Charles de Gaulle) jis pakreipė istoriją kita linkme – 1963 m. buvusios didžiausios priešės Vokietija ir Prancūzija pasirašė draugystės sutartį. Tai buvo vienas svarbiausių Europos integracijos etapų.

europa.eu

ES steigėjai

Žozefas Bešas (Joseph Bech)

Žozefas Bešas buvo Liuksemburgo politikas, 6-ojo dešimtmečio pradžioje padėjęs įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją, ir vienas pagrindinių Europos integracijos pradininkų vėliau, 6-ajame dešimtmetyje.Liuksemburge du pasaulinius karus pergyvenęs Ž. Bešas suprato, kokia bejėgė gali būti maža valstybė, izoliuota tarp dviejų galingų kaimynių. Tai padėjo jam suvokti, koks svarbus yra internacionalizmas ir valstybių bendradarbiavimas kuriant tvirtą ir klestinčią Europą. Jis padėjo sukurti Beniliukso sąjungą tarp Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo, ir ši patirtis labai pravertė kuriant Europos institucijas. Šios trijų nedidelių valstybių sąjungos kūrimo procesas laikomas pačios Europos Sąjungos prototipu.

europa.eu

ES steigėjai

Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen)

Tarptautinio masto bankininkas, verslininkas ir politikas Johanas Vilemas Bejenas buvo Nyderlandų politikas, savo parengtu vadinamuoju Bejeno planu 6-ojo dešimtmečio viduryje prikėlęs Europos integracijos procesą naujam gyvenimui. Eidamas užsienio reikalų ministro pareigas J. V. Bejenas Nyderlanduose svariai prisidėjo prie Europos suvienijimo. Jis sugebėjo prieštaraujančias Nyderlandų ir Europos jėgas įtikinti pritarti Europos integracijai. Jo parengtame vadinamajame Bejeno plane buvo siūloma muitų sąjunga ir plataus užmojo ekonominis bendradarbiavimas Europos bendrojoje rinkoje. Dėl šio pasiūlymo esmės galutinai buvo apsispręsta 1957 m. Romos sutartyse ir nuo tada tai yraEuropos Sąjungos pagrindas.

europa.eu

ES steigėjai

Alčidė de Gasperis (Alcide de Gasperi)

Nuo 1945 iki 1953 m. eidamas Italijos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas Alčidė de Gasperis kūrė šalies likimą pokario metais.Jis daug kartų rėmė Vakarų Europos integracijos iniciatyvas, padėjo įgyvendinti Maršalo planą ir kūrė glaudžius ekonominius ryšius su kitomis Europos šalimis, visų pirma Prancūzija. Be to, rėmė Šumano planą įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją ir prisidėjo prie bendros Europos gynybos politikos idėjos plėtojimo.

europa.eu

ES steigėjai

Valteris Halštainas (Walter Hallstein)

Valteris Halštainas buvo pirmasis Europos Komisijos Pirmininkas (1958–1967 m.),atsidavęs europietis ir ryžtingas Europos integracijos gynėjas.Eidamas Europos Komisijos Pirmininko pareigas V. Halštainas siekė, kad kuo skubiau būtų sukurta bendroji rinka. Net ir nebebūdamas pirmininku jis savo entuziazmu ir gebėjimu įtikinti ir toliau labai prisidėjo prie Europos integracijos. Jo kadencijos metu integracijos procesas itin paspartėjo.

europa.eu

ES steigėjai

Sikas Mansholtas (Sicco Mansholt)

Sikas Mansholtas buvo ūkininkas, olandų pasipriešinimo Antrojo pasaulinio karo metais dalyvis, šalies politikas ir pirmasis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys. S. Mansholto idėjos padėjo pagrindą bendrai Europos Sąjungos žemės ūkio politikai – vienai iš svarbiausių politikos krypčių nuo pat Sąjungos įsteigimo.Svarbiausias S. Mansholto bendros žemės ūkio politikos plane iškeltas tikslas buvo skatinti žemės ūkio produktyvumą.Dėl proeuropinių pažiūrų ir aiškios ateities vizijos, taip pat noro kurti bendrą ateitį S. Mansholtas gali būti apibūdintas kaip nuoširdus Europos integracijos šalininkas.

europa.eu

ES steigėjai

Sikas Mansholtas (Sicco Mansholt) – pirmasis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys.europa.eu

Polas Henris Spakas(Paul-Henri Spaak)

Europos politikas belgas Polas Henris Spakas padarė ilgametę politinę karjerą, ėjo ir užsienio reikalų ministro, ir ministro pirmininko pareigas. Jau per Antrąjį pasaulinį karą jis rengė Beniliukso šalių susijungimo planus, o pasibaigus karui iš karto pritarė Europos vienijimo idėjai, rėmė planus steigti Europos anglių ir plieno bendriją bei Europos gynybos bendriją.P. H. Spakas buvo įsitikinęs, kad veiksmingiausias būdas užtikrinti taiką ir stabilumą – suvienyti tautas pasirašant įpareigojančią sutartį. Jis padėjo siekti šių tikslų kaip pirmojo Jungtinių Tautų posėdžio (1946 m.) pirmininkas ir NATO Generalinis Sekretorius (1957–1961 m.).P. H. Spakas buvo vienas pagrindinių Romos sutarties rengėjų. 1955 m. Mesinos konferencijoje dalyvavusių šešių šalių vyriausybės paskyrė jį už Sutarties rengimą atsakingo komiteto pirmininku.europa.eu

ES steigėjai

Altjeras Spinelis (Altiero Spinelli)

Italijos politikas Altjeras Spinelis – vienas iš Europos Sąjungos steigėjų. Jis buvo pagrindinis Europos Parlamento teikto Sutarties dėl federalinės Europos Sąjungos pasiūlymo – vadinamojo Spinelio plano – propaguotojas. Šis planas 1984 m. didžiąja Europos Parlamento narių balsų dauguma buvo patvirtintas ir tai padėjo 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose tobulinti ES sutartis.Būdamas A. de Gasperio (Alcide de Gasperi), P. H. Spako (Paul Henri Spaak) ir Ž. Monė (Jean Monnet) patarėju, A. Spinelis prisidėjo prie Europos vienijimo. Be to, jis propagavo Europos idėją akademiniame pasaulyje ir įsteigė Tarptautinių santykių institutą Romoje. Nuo 1970 iki 1976 m. jis buvo už vidaus politiką atsakingas Europos Komisijos narys. 1979 m. buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.

europa.eu

ES steigėjai

R. Šumanas (R. Schuman) supažindina Vokietijos kanclerį K. Adenauerį (K. Adenauer) su savo planu: bendrai kontroliuoti anglių ir plieno – svarbiausių ginklų pramonės medžiagų – gamybą. Šis iš karto pripažino, kad taip būtų galima užtikrinti taiką Europoje, ir pritarė planui. Netrukus prie plano prisijungė Italijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų vyriausybės. 1951 m. balandžio mėn. šešios valstybės Paryžiuje pasirašė susitarimą dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo. Taip Europa pradėjo įgyvendinti taikos iniciatyvą.europa.eu

Ekonominiu požiūriu buvo sukurta laisvos prekybos erdvė, bendroji angliakasybos ir metalurgijos pramonės šakų rinka: 1953 m. balandžio 10 d. pradėjo veikti akmens anglies, geležies rūdos ir metalo laužo bendroji rinka, 1953 m. gegužės 10 d. – bendroji plieno rinka. Politinė šios sutarties reikšmė buvo ta, kad pirmą kartą Europoje atsirado tarpvalstybinė organizacija, turinti aiškių supranacionalinių bruožų.europa.eu

1955 m. birželio 1–3 d. Mesinos susitikime šešių valstybių užsienio reikalų ministrai nusprendžia išplėsti Europos integraciją į visas ekonomikos sritis.

Iš kairės į dešinę: Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen), Nyderlandai; Gajetanas Martinas (Gaetano Martino), Italija; Žozefas Bešas (Joseph Bech), Liuksemburgas; Antuanas Pinė (Antoine Pinay), Prancūzija; Valteris Halštainas (Walter Hallstein), VFR ir Polas Henris Spakas (Paul-Henri Spaak), Belgija.

europa.eu

Žozefas Bešas (Joseph Bech), Polas Henris Spakas (Paul-Henri Spaak) ir Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen) viešbučio, kuriame buvo apsistoję Mesinos konferencijos metu, sode.europa.eu

1957 m. kovo 25 d. Romoje šešios valstybės pasirašo Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Europos atominės energijos bendrijos („Euratomo“) steigimo sutartis. Jos įsigalioja 1958 m. sausio 1 d. (Romos sutartis).europa.eu

1963 m. liepos 20 d. Jaundėje pasirašoma EEB ir aštuoniolikos Afrikos valstybių asociacijos sutartis.

europa.eu

1965 m. balandžio 8 d. pasirašoma visų trijų bendrijų (EAPB, EEB ir „Euratomo“) vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis ir įsteigiama bendra Taryba ir bendra Komisija. Sutartis įsigalioja 1967 m. liepos 1 d.europa.eu

1968 m. liepos 1 d. aštuoniolika mėnesių anksčiau, nei numatyta, visiškai panaikinami pramoninių prekių muito mokesčiai ir įvedamas bendras išorės muitų tarifas. europa.eu

1972 m. sausio 22 d. Briuselyje pasirašomos Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos stojimo į Europos Bendrijas sutartys.

europa.eu

europa.eu

1973 m. sausio 1 d. Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė – valstybių narių skaičius padidėja iki devynių. Daugumai gyventojų per referendumą balsavus prieš narystę, Norvegija nusprendžia nestoti į EB.europa.eu

Europos Taryba išsamiai aptaria Komisijos pasiūlytas priemones dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reorganizavimo, kurios turi įsigalioti iki 1977 m. pabaigos.

europa.eu

europa.eu

1974 m. gruodžio 9–10 d. aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje devynių valstybių narių politiniai vadovai nusprendžia susitikti tris kartus per metus kaip Europos Vadovų Taryba. Jie taip pat pritaria tiesioginiams Europos Parlamento rinkimams ir susitaria įkurti Europos regioninės plėtros fondą.europa.eu

1981 m. sausio 1 d. į Europos Bendrijas įstoja Graikija – valstybių narių skaičius padidėja iki dešimties.europa.eu

1979 m. birželio 7–10 d. surengiami pirmieji tiesioginiai 410 vietų Europos Parlamento rinkimai. Anksčiau Parlamento narius deleguodavo nacionaliniai parlamentai.europa.eu

1986 m. sausio 1 d. į Europos Bendrijas įstoja Ispanija ir Portugalija – valstybių narių skaičius padidėja iki dvylikos.europa.eu

europa.eu

ES pradeda „Erasmus“ programą, pagal kurią finansuojami universitetų studentai, norintys metus studijuoti kitoje Europos šalyje. Šia ir panašiomis ES programomis pasinaudojo daugiau kaip 2 milijonai jaunuolių.europa.eu

1991 m. gruodžio 9–10 d. Mastrichte Europos Vadovų Taryba priima Europos Sąjungos sutartį, kurioje nustatomi bendros užsienio ir saugumo politikos, glaudesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje bei ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant bendrą valiutą, sukūrimo pagrindai.1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašoma Europos Sąjungos sutartis. Sutartis įsigalioja 1993 m. lapkričio 1 d.europa.eu

1995 m. sausio 1 d. į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija – valstybių narių skaičius padidėja iki penkiolikos. Norvegija vėl nusprendžia nestoti, nes per referendumą dauguma gyventojų balsuoja prieš narystę.europa.eu

europa.eu

europa.eu

1995 m. kovo 26 d. įsigalioja Šengeno susitarimas septyniose šalyse: Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Šių šalių piliečiai, nesvarbu tautybė, gali keliauti be pasienio pasų kontrolės tarp visų šių šalių.

europa.eu

1997 m. spalio 2 d. pasirašoma Amsterdamo sutartis. Sutartis įsigalioja 1999 m. gegužės 1 d.Ji remiasi Mastrichto sutarties pasiekimais, nustatančiais planus, kuriais siekiama reformuoti ES institucijas, suteikti Europai svaresnį balsą pasaulyje ir sutelkti daugiau lėšų užimtumui ir piliečių teisėms.europa.eu

europa.eu

2000 m. gruodžio 7–8 d. Europos Vadovų Taryba Nicoje susitaria dėl naujos sutarties teksto, kuriuo pakeičiama ES sprendimų priėmimo tvarka, kad Europos Sąjunga būtų pasirengusi plėtrai. Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai iškilmingai paskelbia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją.2001 m. vasario 26 d. pasirašoma Nicos sutartis. Ji įsigalioja 2003 m. vasario 1 d.

europa.eu

2002 m. sausio 1 d. 12-oje euro zonos valstybių pradedami naudoti eurų banknotai ir monetos.

europa.eu

europa.eu

europa.eu

2003 m. sausio 1 d. Bendroji rinka ir jos keturios laisvės – laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas – tampa realybe. Nuo 1986 m. buvo susitarta dėl daugiau nei 200 įstatymų: mokesčių politikos, verslo taisyklių, profesinės kvalifikacijos ir kt., kad nebūtų kliūčių atverti sienas.

europa.eu

2003 m. kovo 31 d., vykdydama užsienio ir saugumo politiką, ES dalyvauja taikos palaikymo operacijose Balkanuose, visų pirma buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, vėliau Bosnijoje ir Hercegovinoje. Abiem atvejais ES vadovaujamos pajėgos pakeičia NATO dalinius. ES pritaria, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė visiems savo piliečiams bus sukurta iki 2010 m.europa.eu

europa.eu

2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstoja Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.Prisijungus prie ES aštuonioms Vidurio ir Rytų Europos šalims – Čekijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai – pagaliau baigiasi Europos padalijimas, kurį įvykdė didžiosios valstybės prieš 60 metų Jaltoje.

2004 m. spalio 29 d. Romoje priimama Europos Konstitucija, kurią turi ratifikuoti 25 Europos Sąjungos valstybės narės.europa.eu

Europos Konstitucija sukurta siekiant racionalizuoti demokratinį sprendimų priėmimą ir valdymą Europos Sąjungoje.europa.eu

2005 m. vasario 16 d. įsigaliojo Kioto protokolas – tarptautinė sutartis, siekianti apriboti visuotinį atšilimą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. ES nuosekliai deda visas pastangas sumažinti klimato kaitos poveikį.

europa.eu

2005 m. spalio 3 d. pradedamos derybos dėl stojimo į ES su Turkija ir Kroatija.

europa.eu

Kroatija

Turkija

2007 sausio 1 d. Į Europos Sąjungą įstoja Bulgarija ir Rumunija.

europa.eu

2007 sausio 1 d. Į Europos Sąjungą įstoja Bulgarija ir Rumunija.

europa.eu

2007 sausio 1 d. Slovėnijoje įvedamas euras.Gruodžio 13 d. pasirašoma Lisabonos sutartis, kuri įsigalios, kai ją ratifikuos visos ES valstybės narės.

europa.eu

2008 sausio 1 d. Kipre ir Maltoje įvedamas euras.Gruodžio 12 d. Šveicarija prisijungia prie Šengeno erdvės.

europa.eu

2009 sausio 1 d. Slovakija įsiveda eurą.

europa.eu

2011 sausio 1 d. Estija įsiveda eurą ir tampa 17-ąja euro zonos nare.

europa.eu

Kroatijos stojimo į ES sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. Pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES

Tarybai dieną – 2013 m. liepos 1-ąją – Kroatija taps 28-ąja ES valstybe nare.

europa.eu

2012 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Taryba Serbijai suteikė šalies kandidatės statusą.

Šalys kandidatės Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija Sostinė: SkopjėBendras plotas: 25 433 km²Gyventojų sk.: 2,05 mln.Valiuta: denaras (ден)Šengeno erdvė: nėra Šengeno erdvės narė Daugiau apie buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją Islandija Sostinė: ReikjavikasPlotas: 103 000 km² Gyventojų skč.: 0,3 mln.Valiuta: Islandijos krona (kr)Šengeno erdvė: Šengeno erdvės narė nuo 1996 Daugiau apie Islandiją Juodkalnija Sostinė: PodgoricaPlotas: 14 026 km² Gyventojų skč.: 0,6 mln.Valiuta: euro (€)Šengeno erdvė: nėra Šengeno erdvės narė Daugiau apie Juodkalniją Serbija Sostinė: BelgradasPlotas: 77 474 km² Gyventojų skč.: 7,4 mln.Valiuta: Serbijos dinaras (РСД)Šengeno erdvė: nėra Šengeno erdvės narė Daugiau apie Serbiją Turkija Sostinė: AnkaraBendras plotas: 780 580 km²Gyventojų sk.: 71,5 mln.Valiuta: Turkijos lira (TRY)Šengeno erdvė: nėra Šengeno erdvės narė Daugiau apie Turkiją

Buvusioji Jugoslavijos respublika Makedonija Islandija

JuodkalnijaSerbija

Turkija

Šalys kandidatės į Europos Sąjungos nares. 2012 m.

2012 m. gruodžio 10 d. Osle Europos Sąjungai įteikta 2012 m. Nobelio taikos premija. Ji skirta už daugiau kaip šešių dešimtmečių ES indėlį propaguojant taiką ir susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.

europa.eu