EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario–kovo mėnesiais)

Sociologinio tyrimo dalies „Tolerancija korupcijai“ apžvalga

Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių požiūris į korupciją – kiek plačiajai visuomenei

priimtina atsilyginti pinigais (angl. to give money), paslaugomis (angl. to do a favour), dovanomis

(angl. to give a gift) už geresnes ar greitesnes viešojo sektoriaus subjektų teikiamas paslaugas.

Tyrimo duomenimis, maždaug 1 iš 4 europiečių mano, kad jam yra priimtina atsilyginti

dovana ar paslauga. 26 proc. apklaustų europiečių priimtina atsilyginti tam tikra paslauga, malone,

23 proc. – kokia nors dovana. 1 iš 6 priimtina atsilyginti pinigais. Apie 3 proc. apklaustųjų mano,

kad taip elgtis priimtina visais atvejais turint reikalų su viešojo administravimo subjektais, kiek

didesnė dalis sutiko, kad taip elgtis priimtina kartais. Dauguma europiečių vis dėlto mano, kad tokie

atsilyginimai neturėtų būti toleruojami.

Respondentams iš 12 valstybių (NMS12), įstojusių į Europos Sąjungą (toliau – ES) 2004 m.,

daug dažniau priimtina atsilyginti įvairiais būdais, nei likusių 15 šalių (EU15), įstojusių į ES iki

2004 m. – atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Daugiausiai taip manančių respondentų yra Slovakijoje –

68 proc., Vengrijoje – 60 proc., Lietuvoje – 54 proc., Čekijos Respublikoje – 53 proc. Šias

valstybes vejasi Latvija – 48 proc., Graikija – 38 proc., Kroatija – 36 proc.

Taip pat 1 iš 10 respondentų Slovakijoje ir Vengrijoje mano, kad visada priimtina atsilyginti

malone už gautas geresnes ar greičiau suteiktas viešojo sektoriaus paslaugas, kai ES vidurkis šiuo

aspektu siekia tik 3 proc.

Mažiausiai priimtina atsilyginti už gautas viešąsias paslaugas yra šių šalių gyventojams:

Slovėnijos – 17 proc., Portugalijos – 16 proc., Švedijos ir Maltos – po 15 proc., Danijos – 14 proc.

ir Suomijos – 8 proc. Visose šiose valstybėse maždaug 8 respondentai iš 10 mano (Suomijoje – 9 iš

10), kad taip elgtis negalima jokiomis aplinkybėmis.

Gana didelis procentas Latvijos – 8 proc., Bulgarijos – 10 proc. ir Rumunijos – 11 proc.

respondentų neturi šiuo klausimu jokios nuomonės (bendras ES vidurkis – 2 proc.).

Ženklus skirtumas tarp NMS12 ir EU15 yra kalbant apie požiūrį atsilyginti už viešąsias

paslaugas dovana. Respondentams dvylikoje po 2004 m. į ES įstojusių valstybių maždaug dvigubai

dažniau atrodo priimtina „kartais“ atsilyginti dovana, nei respondentams iš likusių 15 šalių

(atitinkamai 35 ir 17 proc.), ir keturis kartus dažniau priimtina taip elgtis „visada“ – atitinkamai 4 ir

1 proc.

Daugiausiai palankiai vertinančių atsilyginimą dovanomis už gautas paslaugas yra Latvijoje –

67 proc., Vengrijoje – 61 proc., Lietuvoje – 60 proc., Slovakijoje – 50 proc., Čekijos Respublikoje

– 47 proc., Graikijoje – 42 proc., Kroatijoje – 43 proc. Nepalankiausiai šį reiškinį vertina

respondentai Portugalijoje – 9 proc., Danijoje – 8 proc., Suomijoje – 6 proc.

Skirtingai nei kalbant apie atsilyginimą dovanomis, požiūris tarp NMS12 ir EU15 valstybių

nelabai skiriasi. Kad tai „priimtina kartais“ sutinka 17 proc. NMS12 valstybių ir 14 proc. EU15

šalių respondentų. Kad tai „visai nepriimtina“, mano 78 proc. NMS12 ir 83 proc. EU15 valstybių

apklaustųjų.

Daugiausiai manančių, kad atsilyginimas už gautas paslaugas pinigais priimtinas yra

Lietuvoje – 42 proc., Vengrijoje – 39 proc., Latvijoje – 38 proc., Slovakijoje – 29 proc., Danijoje –

25 proc., Graikijoje. Mažiausiai taip galvojančių: Maltoje – 9 proc., Slovėnijoje – 9 proc., Kipre – 8

proc., Suomijoje – 7 proc., Ispanijoje – 7 proc., Portugalijoje – 6 proc., Kroatijoje – 9 proc.

Pastebimas požiūrio į atsilyginimą už gautas viešojo sektoriaus paslaugas skirtumas

skirtingose demografinėse grupėse. Atsilyginimas atrodo priimtinas šioms visuomenės grupėms:

- 15–24 m. žmonėms, palyginus su 55+ amžiaus grupe, daug atlaidžiau vertina atsilyginimą.

Atitinkamai: atsilyginimas paslauga – 32% prieš 23%; dovana – 29% prieš 19%; pinigais – 25%

prieš 12%;

- studentams, palyginus su pensinio amžiaus gyventojais, atsilyginimas yra priimtinas.

Atitinkamai: paslauga atsilygintų 31% prieš 23%; dovana – 28% prieš 20%; pinigais – 27% prieš

12%;

- tiems, kurie apklausos metu teigė pažįstantys asmenis, kurie ima / ėmė kyšius, palyginus su

tais, kurie teigė nepažįstą tokių. Atitinkamai: atsilygintų paslauga – 35% prieš 24%; dovana – 31%

prieš 21%; pinigais – 22% prieš 15%;

- tiems, kurie apklausiami teigė susidūrę su korupcija per pastaruosius 12 mėnesių, palyginus

su tais, kurie tokios patirties neturėjo. Atitinkamai: atsilygintų paslauga – 40% prieš 25%; dovana –

39% prieš 22%; pinigais – 28% prieš 15%.

Taip pat išskirtos grupės, manančios, kad priimtina atsilyginti paslaugomis ar dovanomis, bet

ne pinigais:

- tie, kurie vengia – nuolat / kartais – mokėti sąskaitas, palyginus su tais, kurie taip nedaro.

Atitinkamai: atsilygintų paslaugomis - 27% / 29% prieš 23%; dovanomis - 25% / 28% prieš 20%;

- tie, kurie mano, kad korupcija jų šalyje yra paplitusi, palyginus su manančiais, kad šis

reiškinys jų valstybėje yra retas. Atitinkamai – paslauga atsilygintų 27% prieš 22%; dovanomis -

24% prieš 18%;

- tie, kurie teigė susidūrę ir nukentėję nuo korupcijos, palyginus su tais, kurie tokios patirties

neturėjo. Atininkamai: paslaugomis atsilygintų 30% prieš 24%; dovanomis - 27% prieš 21%.

- 30 proc. manančių, kad korupcijos lygis jų šalyje per pastaruosius 3 metus sumažėjo,

palyginti su tais, kurie mano, kad korupcijos lygis padidėjo ar liko toks pats – po 23 proc.

Tolerancijos korupcijai indeksas

Parengė Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos

Korupcijos rizikos skyriaus specialistė Julija Antanaitienė