Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Europos Socialinis fondas: išbandymai Lietuvos Trečiajam sektoriui
Ugnius Savickas
Kaunas 2004
Iki šiandien
PHARE nuo 1991 m.ISPA nuo 2000 m.SAPARD nuo 2000 m.
Nuo šiandien
Europos Sąjungos struktūriniai fondai
ES struktūrinių fondų bendrieji tikslai
ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:
1 tikslasSkatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.
2 tikslasRemti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių.
3 tikslasTeikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės - profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo.
Pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir ES(šaltinis EUROSTAT)
IndikatoriusIndikatorius MetaiMetai LietuvaLietuva ES ES vidurkisvidurkis
Skirtumo Skirtumo įvertinimasįvertinimas
Bendras vidaus Bendras vidaus produktas, mln. Lt produktas, mln. Lt
20022002 38,1438,14 100100 didelisdidelis
BedarbystBedarbystėė 20022002 13,5%13,5% 7,1%7,1% didelisdidelis
DarboDarbo jjėgosėgosproduktyvumasproduktyvumas
20002000 38,6538,65 100100 didelisdidelis
Darbo jėgos vieneto Darbo jėgos vieneto kaštų didėjimaskaštų didėjimas
20022002 -- 6,36%6,36% 0,3%0,3% didelisdidelis
InfliacijaInfliacija 20022002 0,4 %0,4 % 2,1%2,1% didelisdidelis (bet (bet teigiamasteigiamas))
UUžimtumožimtumo didėjimas didėjimas ((pokytis per metuspokytis per metus))
20012001 -- 4%4% 1,3 %1,3 % didelisdidelis
UžimtumasUžimtumas 20002000 60,1%60,1% 63,4%63,4% MMažasažas
ES struktūriniai fondai
Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) Europos socialinis fondas (ESF)Europos žemės ūkio vystymo ir garantijų fondas (EAGGF) Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (FIFG)Ir Sanglaudos fondas
Europos Regioninės Plėtros Fondas
TIKSLASMažinti regioninius skirtumus, skatinti subalansuotą plėtrą.
PARAMOS SRITYS– Investicijos į infrastruktūrą (keliai, uostai, vandenvala, ligoninės, mokyklos,
universitetai, turizmo objektai);– Investicijos į gamybinį sektorių (pažangios technologijos, kokybės
standartai, energijos taupymas);– Parama smulkiam ir vidutiniam verslui ir vietinei plėtrai
(mikrokreditavimas, palūkanų dengimas, mugės, parodos).
– PARAMOS GAVĖJAI– Savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės
(pramonės įmonės, smulkus ir vidutinis verslas, amatininkai), viešosios įstaigos.
Europos regioninės plėtros fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūriniųfondų biudžeto.
Europos Socialinis Fondas
TIKSLASŽmogiškųjų išteklių plėtra ir užimtumo skatinimas.
PARAMOS SRITYS– Bedarbių (tame tarpe jaunų) integracija į darbo rinką per mokymus;– Kvalifikuotos darbo jėgos ugdymas (mokymas);– Tyrimų ir mokslo plėtros rėmimas;– Lygių įsidarbinimo galimybių rėmimas, moterų užimtumo didinimas
(darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas neįgaliems);– Švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas, mokymo programų
rengimas.
PARAMOS GAVĖJAIDarbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos centrai) nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui).
Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (orientavimo dalis)
TIKSLASParama BŽŪP ir žemės ūkio struktūrų tobulinimui.
PARAMOS SRITYS- Ūkių restruktūrizavimas ir modernizavimas;- Parama jauniems ūkininkams;- Parama perdirbimui ir rinkodarai;- Alternatyvi ekonominė veikla kaimo vietovėse (kaimo turizmas, verslai);- Miškininkystė (apsodinimas mišku).
PARAMOS GAVĖJAIŪkininkai, kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo gyventojai, kiti verslininkai.
Orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).
Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas
TIKSLASSubalansuotas išteklių valdymas ir konkurencingų struktūrų kūrimas.
PARAMOS SRITYS- Laivų modernizavimas gerinant darbo saugos, sanitarines sąlygas, žuvų kokybę, nedidinant pajėgumų- Perdirbimas ir rinkodara- Teritorijų prikl. nuo žuvininkystės restruktūrizavimas (ankstyvas žvejų išėjimas į pensiją)- Aukciono įsteigimas, kuro, ledo ir vandens tiekimas,
PARAMOS GAVĖJAI- Žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejai.
Sanglaudos fondas
Stambūs (virš 10 mln. eurų vertės) aplinkosaugos ir transporto infrastruktūriniai projektai
Paramos kriterijai:- aplinkos apsaugos ir transporto projektai- šalims, kurių BNP/1 gyv. < nei 90% ES vidurkio (Airija, Graikija, Ispanija, Portugalija)
Savivaldybės, valstybės ir savivaldybėsįmonės, privačios įmonės (pramonės,SVV, amatininkai), viešosios įstaigos
Europos regioninės plėtros fondas
Darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos
centrai), nevyriausybinės organizacijos, Universitetai, mokyklos, privačios įmonės
(personalo kvalifikacijos tobulinimui)
Europos socialinis fondas
Europos žemėsūkio orientavimo
ir garantijų fondas
Ūkininkai, žemės ūkio bendrijos (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo
gyventojai plėtojantys kaimo turizmą ir alternatyvias veiklas
Finansinis instrumentasžuvininkystei orientuoti
Žvejybos įmonės,perdirbimo įmonės, žvejai
Paramą transporto ir aplinkos infrastruktūros plėtrai (50 : 50 ), skiriama konkretiems
projektams, kiekvieną kurių reikės derinti Briuselyje. Projektui min. vertė 10 mln. eurų;
Sanglaudosfondas
ES PARAMOS ADMINISTRAVIMO STRUKTŪROS LIETUVOJE SCHEMA
VADOVAUJANTI INSTITUCIJAFinansų ministerijos Finansinės
paramos departamentas
MOKĖJIMO INSTITUCIJAFinansų ministerijos Nacionalinio
fondo departamentas
ŠMM AMSM ŪM
TRANSPORTOINVESTICIJŲDIREKCIJA
APLINKOS PROJEKTŲVALDYMOAGENTŪRA
VALDYMO IR MOKĖJIJMO INSTITUCIJOS
TARPINĖSINSTITUC.
ĮGYVENDINANČIOS
INSTITUC.
.LIETUVOS
VERSLOPARAMOS
AGENTŪRA
CENTRINĖPROJEKTŲVALDYMOAGENTŪRA
SADM ŽŪM
NACIONALINĖMOKĖJIMOAGENTŪRA
ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS
PROGRAMŲ FONDAS
SAM IVPK
PRIEŽIŪROS KOMITETAS
SF paramos teikimą reglamentuojantys dokumentai
Dokumentai, reglamentuosiantys ES SF paramos teikimą:
• Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) irjo Programos priedas.
• Valstybės pagalbos teikimo tvarkos.• ES struktūrinių fondų procedūrų vadovai. • Gairės paraiškų teikėjams.• Paraiškų formos.• Kiti dokumentai.
Bendras ES PARAMOS finansinis paketas LIETUVAI 2004-2006 M. - 2,67 Mlrd. EUR (pasiskirstymas mln. eurų)
TIESIOGINĖS IŠMOKOSŽEMĖS ŪKIUI, RINKOS
REGULIAVIMAS, KAIMO PLĖTRA
ENERGETIKATRANSPORTASAPLINKASVEIKATOS IR SOCIALINĖ
INFRASTRUKTŪRAPRAMONĖ,VERSLASTURIZMO INFRASTRUKTŪRAINFORMACINĖS PASLAUGOSŠVIETIMASUŽIMTUMASŽUVININKYSTĖMAISTO ŪKISKAIMO PLĖTRAŽEMĖS ŪKIS
SANGLAUDOS FONDAS 544
793
REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS
SOCIALINIS FONDAS
ŽUVININKYSTĖSFONDAS
ŽEMĖS ŪKIOFONDAS
723
ES BIUDŽETOVIDAUS POLITIKA
(t.t. IAE uždarymas)
301 “Shengenas”, institucijų stiprinimas, kt
285
Šaltinis: Finansų ministerija
BPD PRIORITETŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 2004-2006 m.
SOCIALINĖS-EKONOMIKOS INFRASTRUKTŪROS
PLĖTRA
GAMYBINIO SEKTORIAUSPLĖTRA
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲPLĖTRA
STRUKTŪRINIŲ FONDŲLĖŠOS, 793 MEUR (100%):
BPD PRIORITETAI:
EUROPOS REGIONINĖS
PLĖTROS FONDAS521.2 MEUR
65.8 %
147.3 MEUR18.6 %
317.6 MEUR40.1%
ŽUVININKYSTĖS FONDAS
ŽEMĖS ŪKIO FONDAS
123.6 MEUR15.6%
KAIMO IR ŽUVININKYSTĖSPLĖTRA
203.5 MEUR25.7%
SOCIALINIS FONDAS
ES Finansavimo taisyklės
Finansuojami sektoriai Nefinansuojami sektoriai
• infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga), • žmogiškieji ištekliai (mokslas ir švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai, informacinėvisuomenė), • gamybos sektorius/paslaugos (žemės ūkis, pramonė, verslas, turizmas)
• valstybės valdymas, • teisėsauga ir teisėtvarka, • krašto apsauga, • pasyvi socialinė apsauga (pensijos, išmokos, kt.), t.t.
statinių statyba ir renovacija;įrangos įsigijimas, montavimas, instaliavimas;programinės įrangos kūrimas ar įsigijimas;mokymai ir konsultacijos;rinkodaros priemonės;dalyvavimas parodose (tik pirmą kartą); žemės įsigijimas (iki 10 proc. visų tinkamų
išlaidų ir jei tai susiję su projekto įgyvendinimu).
PVM; mokesčiai, susiję su finansinėmis transakcijomis, valiutų keitimo mokesčiai, nuobaudos už finansinius prasižengimus;apyvartinės lėšos;pastatų pirkimas;transporto priemonių įsigijimas.išlaidos iki paramos skyrimo projektui datos
nefinansuojamos.
Tinkamos išlaidos Netinkamos išlaidos
Papildomumo principas
Struktūrinių fondų parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui. Tai reiškia, kad projektai nėra visiškai finansuojami tik iš Europos Sąjungos biudžeto,
visada yra nacionalinio finansavimo dalis.
Viešasis indėlis
ES lėšos
iki 80%, vidurkis -65%
Nacionalinisbendras
finansavimasnuo 20%, vidurkis -
35%
Privatusbendras
finansavimas
nėra privalomasvieš. sektoriaus
projektams
1 prioritetas. Socialinės ir ekonomikos infrastruktūros plėtra
1.1. Priemonė: transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas - 41,0%
1.2. Priemonė: Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas – 17,3%
1.3. Priemonė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija – 7,1%
1.4. Priemonė:Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas – 9,9%
1.5. Priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF priemonė) – 24,7%
2 prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra
2.1. Priemonė: Užimtumo gebėjimų ugdymas - 28,0%
2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%
2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%
2.4. Priemonė:Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas – 28,0%
2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijosedidinimas – 16,0%
3 prioritetas. Gamybinio sektoriaus plėtra
3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%
3.2. Priemonė: Verslo sąlygų gerinimas – 14,97%
3.3. Priemonė: Informacinių paslaugų plėtra – 20,77%
3.4. Priemonė: Viešo turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtra – 29,69%
4 prioritetas. Kaimo ir žuvininkystės plėtra
4.1 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas
4.2 priemonė. Parama jauniesiems ūkininkams
4.3 priemonė. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas
4.4 Priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas
4.5 priemonė. Miškų ūkis
4.6 priemonė. „Leader +“ tipo priemonė
4.7 priemonė. Mokymas
4.8 priemonė. Veiksmai, susiję su žvejybos laivais
4.9 priemonė. Vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrengimai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse
4.10 priemonė. Kiti (su žuvininkyste susiję) veiksmai
Galimybės privačioms įmonėms
1.4. Priemonė:Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas – 9,9%
2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%
2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%
2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas – 16,0%
3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%
4.1 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas
4.3 priemonė. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas
4.4 Priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas
4.8 priemonė. Veiksmai, susiję su žvejybos laivais
4.9 priemonė. Vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrengimai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse
4.10 priemonė. Kiti (su žuvininkyste susiję) veiksmai
Galimybės viešosioms įstaigoms
1.1. Priemonė: transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas - 41,0%
1.2. Priemonė: Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas –17,3%
3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%
3.2. Priemonė: Verslo sąlygų gerinimas – 14,97%
3.3. Priemonė: Informacinių paslaugų plėtra – 20,77%
Galimybės nevyriausybinėms organizacijoms
1.3. Priemonė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija – 7,1%
1.5. Priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF priemonė) – 24,7%
2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%
2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%
2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas – 16,0%
4.6 priemonė. „Leader +“ tipo priemonė
4.7 priemonė. Mokymas
Iš visų 24 priemonių:
Įmonėms 12 priemonių
Viešosioms įstaigoms 5 priemonės (iš jų 2 kartu su įmonėm. Likusios su valstybinėm įstaigom)
Nevyriausybinėms organizacijoms 7 priemonės (iš jų 3 kartu su įmonėm likusios su valstybinėm įstaigom)
Valstybiniam sektoriui Daug
Tinkamos ESF projekto išlaidos
- Biuro išlaidos;
- Įrangos nuoma ir lizingas (retais atvejais naudotos įrangos įsigijimas –nerekomenduojama);
- Projekto personalo atlyginimai (tik dirbančio projekte; indėlis natūra ir nacionaliniu finansavimu);
- Projekto personalo apmokymai;
- Kelionės išlaidos: bilietai, dienpinigiai, viešbučio išlaidos;
- Patalpų nuoma (tik jeigu akivaizdžiai atitinka ESF veiklos įgyvendinimui);
- Paslaugų pirkimas (subkontraktavimas);
- Nedidelės šildymo ir kitų komunalinių paslaugų išlaidos;
- Auditas (jeigu būtina įgyvendinant projektą);
- Vertimas, ryšio paslaugos, informacijos sklaida, nusidėvėjimas.
- Kitos pateisinamos išlaidos (pagal ESF veiklas ir pateisinamus dokumentus).
Netinkamos ESF projekto išlaidos
Pridėtinės vertės mokestis;
Debeto norma, mokesčiai, susiję su finansinėmis transakcijomis, valiutų keitimo mokesčiai ir kitos grynai finansinės išlaidos;
Nuobaudos už finansinius pažeidimus bei kitos, su jais susijusios išlaidos
Išlaidos, susijusios su iki projekto pradžia, parengiamajame etape padarytomis išlaidomis;
Išlaidos, pasibaigus projektui;
Nereikšmingos projekto išlaidos;
Nekilnojamo turto įsigijimas ir nusidėvėjimas;
Žemės įsigijimas.
Projekto išlaidos
• Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą, priimtus sprendimus, sudarytas ir pasirašytas sutartis;
• Tik tos projekto išlaidos, kurios padarytos projekto veiklos įgyvendinimo metu, gali būti laikomos tinkamomis ir pateisinamomis.
• Tinkamų išlaidų pateisinimui būtinai pateikiamos sąskaitos-faktūros.• Projekto vykdymo metu gautos pajamos (jeigu tokių būtų) yra laikomos
daliniu finansavimu, tačiau yra vienas iš faktorių, sumažinančių tinkamas išlaidas.
• Gali būti finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios atitinka tinkamoms ESF veikloms bei su jų vykdymu susijusiomis išlaidomis.
• Teikiant ESF finansinę paramą, didžiausiais dėmesys bus skiriamas teikiant pagalbą žmonių išteklių plėtrai pagalbos asmenims forma.
• Galutinis ESF projektų paramos gavėjas yra individualus asmuo irpagrindinis projekto tikslas turėtų būti orientuotas į žmogaus gebėjimų vystymą.
Kai kurie finansiniai aspektai įgyvendinant projektus
- paraiškos struktūrinių fondų paramai gauti bus teikiamos iki 2006 metų pabaigos;- projekto lėšų įsisavinimas galimas iki 2008 metų, t.y pagal n+2 taisyklę;- projekto pirmų metų neįsisavintas lėšas bus galima perkelti į kitus kalen-dorinius metus projekto veiklai finansuoti;
- patartina, kad visos ESF projekto lėšos būtų tinkamos, nes ES finansuoja 75-80% tinkamų lėšų (ES Reglamentas 1685/2000);
- ES grąžina lėšas tik įsitikinusi jų panaudojimo teisingumu;- galimas nacionalinis indėlis į projektą “natūra” (“in-kind”);- kai kurioms priemonėms bus taikoma valstybės pagalbos schema;- LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.827;- 5% auditas; 10% mokėjimų patikrinimas (atlieka Tarpinės institucijos); - ketvirtinės ataskaitos (tikėtina); mokėjimų prašymai (realiai tikėtina: EK-jai pateikiami prašymai 2 kartus metuose).
Numatomas projektų teikimas ir atranka
• Numatoma, kad paraiškos bus teikiamos priemonės veikloms 1-2 kartus metuose. Paraiškos pristatomos Įgyvendinančioms institucijoms.
• ESF paraiškai pateikti bus skiriami 2 mėn., ERPF paraiškai – 4 mėn. • Laiku nepristatytos paraiškos (termino dieną iki 12 val.) nebus priimamos.• Projektą vertina ne mažiau kaip 2 ekspertai. • Numatoma, kad projekto paraiškos vertinimas ir sprendimo priėmimas gali
užtrukti 2 mėnesius.• Sprendimą dėl projekto finansavimo priima tarpinė institucija,
vadovaudamasi projektų atrankos komisijos rekomendacijomis. • Lėšos yra skiriamos tik PROJEKTAMS, o ne institucijoms.
Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (A):
• Projektas turi atitikti valstybės nacionalinės plėtros prioritetus ir srities (šiuo atveju švietimo, mokslo ir studijų) strateginius planus.
• Projektas turi atitikti BPD prioriteto tikslus ir uždavinius.• Projektas turi atitikti BPD prioriteto priemonės tikslus ir uždavinius.• Projektas turi atitikti remiamas veiklas ir būti skirtas tikslinėms grupėms
(pagal BPD Priedą).• Projekto tikslai turi būti aiškūs ir suprantami ne tik specialistams.
Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (B):
• Teisingai identifikuoti projekto partneriai.• Projekte keliami uždaviniai turi atitikti organizacijos administracinius
gebėjimus arba reikia numatyti išlaidas projekto administravimui.• Aiški projekto priežiūros schema, partnerių pasiskirs-tymas
įsipareigojimais, skaidri finansinė veikla.• Būtina teisingai parengti projekto biudžetą, “neišpūsti” išlaidų, o planuoti
realias sąnaudas.• Tinkama projekto komanda – pusė sėkmės įgyvendinant projektą
(vadovavimas, apskaita, priežiūra) .
Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (C):
• Paraiškos teikėjai ir projekto partneriai turi gerai žinoti projekto ciklą ir apgalvoti rizikos (išorinės ir vidinės; organizacinės, politinės, administracinės ir finansinės) laipsnį įgyvendinant projektą.
• Būtina suburti projektų įgyvendinimo patirtį turinčią komandą.• Teikiant projektą būtina galimybių studija (investicinis projektas) ir techninė
dokumentacija (galima parama šioms veikloms iš struktūrinių fondų). ESF ir ERPF projektams bei “O” projektų ciklui parengtos atskiros paraiškų formos, taip pat kaip ir techninei paramai gauti.
• Būtina numatyti projekto tęstinumą pasibaigus ES finansavimui.
EQUAL prioritetai Lietuvoje
A. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, lengvinant patekimą ir grįžimą įdarbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
G. Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama vyrų ir moterų, palikusių darbo rinką, reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.
I. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
A TEMA: Integracija ir reintegracija i darbo rinką
• 1 tikslas: Darbo rinkos prieinamumo didinimas kovojant su pažeidžiamiausių grupių atstovų patiriama diskriminacija ir skatinant lygybę.
• 2 tikslas: Patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmų kūrimas, bandymas ir pritaikymas.
G TEMA: Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimumas
• 1 tikslas: Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinamumo priemoniųkūrimas ir bandymas.
• 2 tikslas: Galimybių padaryti pertrauką profesinėje karjeroje sudarymas ir parama grįžtant į darbo rinką.
I TEMA: Parama prieglobsčio prašytojų integracijai
• Tikslas: Parengti prieglobsčio prašytojus socialinei ir profesinei integracijai.
EQUAL FINANSAVIMAS
Lietuvos EQUAL programos biudžetas 2004 - 2008 m. - 15,819 mln. Eurų;
75 procentai - ESF lėšos;25 procentai - nacionalinis finansavimas.
LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS:
A TEMA: 69%G TEMA: 20%I TEMA: 3%
TECHNINĖ PAGALBA: 8%
Vietoje išvadų
Struktūrinių fondų pinigai skiriami valstybei:- Investicijoms į “geležį” (nekilnojama infrastruktūra – pastatai,
įrengimai ir pan.);- Investicijoms į žmones (visa tai kas susiję su darbo rinka ir nedarbo
mažinimo priemonėmis);
Daugiausia pinigų galima įsisavinti savo projektuose sujungus šitas dvi sritis į vieną – t.y. nevyriausybinėms organizacijoms imantis ūkio / verslo veiklų.
Naudingos nuorodos:
•• www.finmin.ltwww.finmin.lt•• www.socmin.ltwww.socmin.lt•• www.ekm.ltwww.ekm.lt•• www.cpva.ltwww.cpva.lt•• www.lvpa.ltwww.lvpa.lt•• www.esf.ltwww.esf.lt•• www.......www.......
Pagarbiai,Ugnius Savickas,
EuroProjektaiDirektorius
Mob.tel +370 650 [email protected]
www.europrojektai.lt
Centrinis biuras: [email protected] / Tel. +370 37 314208 / Faks. +370 37 406799Statybininkų g. 7A-309 / Kaunas LT-50118 / Lietuva
Kauno biuras: [email protected] / Tel. +370 37 314208 / Faks. +370 37 406799Statybininkų g. 7A-309 / Kaunas LT-50118 / Lietuva
Klaipėdos biuras: [email protected] / Mob.tel + 370 650 90922 / Faks. +370 46 492926 / Pilies g. 4 / Klaipėda LT-91240 / Lietuva