98

ISSN0258–0802.LITERATŪRA201052(1)

EzOTERIzmO TRaNSfORmaCIjOS šIUOLaIKINėjE KULTūROjE

Dovilė švilpienėVilniaus universitetoLietuvių literatūros katedros doktorantė

Straipsnyje siekiama apmąstyti ezoteriz-mo1 fenomeno reiškimąsi šiuolaikinėjekultūroje,identifikuotijosklaidąirpoky-čiusXXa.antrojojepusėje. Į šiųapmąs-tymųkontekstą įtraukiamaXX irXXI a.sandūroje rašiusi prozininkė, publicistėJurgaIvanauskaitė.Išeities taškas – kritinė refleksija su

postmodernizmo epocha siejamų reiški-nių – sekuliarizacijos, vartotojiškumo,transcendentinio matmens niveliacijos,tradicinioreligingumo,vertybiųkrizės–sukuriais,straipsnioautorėsnuomone,neiš-vengiamaisutaponaujiirnaujoviškiXXa.antrosiospusės–XXa.pabaigosezoteriz-mo impulsai. Postmodernizmas teoretikų

1 Ezoterizmosąvokašiamestraipsnyjeyraapiben-drinanti: ji apima įvairių mistinių mokymų (teosofijos,gnosticizmo, hermetizmo, alchemijos ir kt.), judėjimų(masonizmo,rozenkreiceriųirkt.)irmistinioreligijųas-pekto(žydųmisticizmo,krikščioniškojoezoterizmo)idė-jinįpamatą,doktriną,kultines apeigasar ritualus.Gers-chomas Scholemas, žydų misticizmo mokytojas, rašė:„Nėramisticizmokaipatskiro reiškinio,yra tikkonkre-čios religinės sistemosmisticizmas“ (GeorgeRobinson,Essential Judaism. A Complete Guide of Beliefs, Customs, and Rituals, New York, 2000,362).Ezoterizmo sąvokataippatturiiratsietąnuokontekstoreikšminįkrūvį;savouniversaliuoju reikšmės aspektu ji apibūdina tam tikrąmistinįišgyvenimą,slaptojožinojimosiekimą,bandymąprasiskverbti įpaprastiemsmirtingiesiemsnepažinųant-gamtinįdvasiųpasaulį,transcendentinįbūtiesmatmenį.

metaforiškai netgi pavadinamas ezoterine ankstesnio ezoterinio modernizmo forma: „Ir kaip tik čia, elementariai bei tvirtai,postmodernybė iškilo kaip šio šimtmečiomodernybės realizacijos forma. Tai, kasmodernistui buvo dar ezoteriška ir elitiška, dabarpasidarėegzotiškairpopuliaru.Tai,kas modernizmui buvo kultas ir ritualas, postmodernizmui pasidarė kasdieniška irįprasta. Sensacingas modernizmas post-modernizmolaikaisvirtonorma.“2 Pasiti-kintšiamtyrinėjimuivaisinguistoriniuly-ginamuojubeiteoriniuanalitiniumetodu,straipsnyje ketinama apžvelgti pokyčius,nulėmusiussacrum ir ezoterizmo santykio transformacijas.

Apie sacrum kategoriją postmodernioje kultūroje

Sakralumo ilgesys, kaip pulsuojanti „už“nuojauta, kartkartėmis pasirodo žmogaussąmoningumo istorijoje, vis iš naujo at-gimdamas ir individualiam būviui su-grąžindamas aktualybėn transcendentinįlygmenį. Sacrum (lot. šventas daiktas,šventasveiksmas,pamaldos,šventė,šven-

2 WolfgangWelsch,Mūsų postmodernioji moder-nybė,Vilnius:Almalittera,2004,328.

99

tovė), pasakMirceaEliade’s, yrabūtinaskiekvieno religinio patyrimo elementas. Ezoterizmas, žvelgiant per religijos priz-mę,yra religinėssąmonės (homo religio-sus)asmeniniosantykiosudieviškumuin-tencija–šiuoaspektuezoterinispatyrimasyra labai arti religinio patyrimo. Nepasi-tenkinimasinstitucinėmis,kolektyvinėmisreligijų formomis ir ieškojimas tikėjimoalternatyvų, pasižyminčių individualiumistiniu ezoteriniu patyrimu, nėra nau-jas–išimtinaiXXa.–reiškinys.Ezoteriz-mas, kaip religinės sąmonės paribys, yrakildintinasišsakralumojausmo,betsujuonesutampa, iš jo ištrūksta ir tampa savi-tiksliu, į slaptąjįžinojimąsukoncentruotusąmonės nukreiptumu. Taigi daroma at-sargiprielaida,kadezoterizmaskultūrojeveikia kaip sacrumkategorijosmodifikaci-ja,donorinisšventybėspakaitalas.Sacrum irezoterizmas,kaip tospačios įšventybęnukreiptossąmonėsprojekcijos,turigimi-ningąkitimokreivę–vienaijųpakitus,irkitanelieka tamepačiametaške,kuriamebuvo iki tol.

Sacrum sklaidos refleksija atskleidžiakultūros religingumomastą, o ezoteriniaisakralumoaspektai–kultūrosmistifikaci-joslaipsnį.Daugeliopostmodernioskultū-rostyrinėtojųnuomone,sacrumkategorijaXX a. antrojoje pusėje–XX a. pabaigojepatiriaesminiųpokyčių.NorsVakarųkul-tūrosdesakralizaciniųprocesųpradžiatyri-nėtojųnukeliamanetįXVIIIa.vidurį–darpriešPrancūzijosdidžiąjąrevoliuciją–da-bartiespostmodernioji sekuliarivisuome-nėmatomakaip terpė,kuriojesacrum iš-nyksta savo pirminiu pavidalu, arba, kitaip tariant,pirminėssacrumstruktūrosnustojapriklausyti transcendentinei plotmei ir pa-

tenkaįpasaulietinę–virstaprofaniška sa-kralumo pop-imitacija,eklektika,fikcija.VytautasKavolispostmoderniojedabar-

tyjestebisacrumkismą.Jįįvardijadvasi-niuatsakuįkultūrosprocesus.Sekuliariza-cijosrefleksijalemiaanalizuojantįžvilgsnį,kurissiekiaišvystitolesnękultūrosraidąirpastebi sakralumo atgimimo tendencijas.Kalbėdamas apie visuotinį religinės mo-ralėssekuliarėjimąV.Kavolis teigia,kad„akivaizdybėįtaigaujasudėtingesnįrinki-nį procesų, kurių neišvengiama dalis yra„sakralumo sugrįžimas“ (tačiaune topa-ties, ligtolinio sakralumo)“3. Sekuliariojehumanistinėje kultūroje, kuri V. Kavolioyrapriešinamadogmatinei,religinėssiste-mos pasirodo esančios nepajėgios etiškaiveiksmingai vadovauti šio pasaulio reiški-niams.Mums rūpimąprocesąV.Kavolisapibūdinakaipresakralizaciją, kuri vyks-tasekuliariojekultūroje:„Tačiaupoto,kaivykstarimtasekuliarizacija,resakralizacijanesugrąžinamūsųįišeitiestašką.Vykstantprocesui,kurįtegalimesuvoktikaip„mo-dernizavimą“ [...], resakralizacija įvykstaaukštesniuose sekuliarizacijos lygiuose irdėl to pakinta. Šitaip atsiradęs procesaslabiauprimenaspiralinį,onelinijinį(evo-liucinį)arsvyruojantį(ciklinį)judėjimą.“4 Išskiriamos įvairios kultūros formos, at-spindinčiosXXa.procesus–sakrali(ku-riai svarbus transcendentinis matmuo, do-gmatiniai moralinio vertinimo kriterijai,religinėgyvenimokontrolė)irjaipriešin-gasekuliari(kuriojevyraujahumanistinisvertinimas, susijęs su kančių mažinimuirgalimybiųdidinimu).Tarpšiųkultūros

3 Vytautas Kavolis,Civilizacijų analizė, Vilnius: Baltoslankos,1998,263.

4 Ten pat,266.

100

formų yra nuolatinė įtampa: „Bet koksmoraliniųkultūrųpokytis,kainuorūpini-mosiskausmųsumažinimuaržmogiškųjųgalimybių ugdymu ir plėtimu, pasukamaabstraktausprincipoarorientavimosibūdolink,leidžiakalbėtiapiešiųkultūrųsakra-lizavimo procesus. [...] Resakralizavimokampanijasgalipradėtivykdyti tie,kurieatmeta pamatines sekuliariosios kultūroskaipvisumosprielaidas.“5 Daugdėmesiosacrumkategorijaiskiria

Eugenijus Ališanka – kvestionuoja šiossąvokos apibūdinamo reiškinio ir jause-nos galimybę postmodernizmo epochoje:„Apie šventumą postmodernistinėje kul-tūroje kalbėti sunku jau vien dėl to, kadšventumatarsireikalaujatranscendentiniometaforiniojudesio,reikalaujaatskyrimo.Sacrum-profanum priešprieša visų pirmaveikiavertikaliojeašyje,tuotarpupostmo-dernizmasskleidžiasihorizontaliojeašyje,kurioje tokios opozicijos, kaip sacrum-profanum tampa beprasmiškos, geriausiu atveju–ištirpdomoskitosekategorijose.“6 Daromaprielaida,kadpostmoderniojisą-monė yra nebepajėgi įkurdinti transcen-dentinę patirtį – sekuliariame pasaulyjeišpirmožvilgsniovisayra„ant“,„čia“ir„dabar“.Tačiausimbolizuojanti individu-aliojipastangaišlaikodvasinįporeikįkurtireikšmes–gyvenimoprasmėsklausimas,glaudžiai susijęs su šventybės patirtimi,vienaip ar kitaip iškyla net labiausiai de-sakralizuotojekultūroje.Pažymimas išse-kęsdidžiųjųsimboliniųsistemųmagnetiz-mas, bet tuo pat metu kaip atsakas ataidi

5 Ten pat,268.6 EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas: chto-

niškumas, postmodernizmas, tyla, Vilnius: Lietuvos ra-šytojųsąjungosleidykla,2001,49.

irprigimtinės simbolizuojančios sąmonėsgaliospripažinimas:„Santykissusacrum nutrūksta sunykus gebėjimui išgyventisimbolius, nusmukus į pažodiškumo pa-tologiją. Tačiau simbolizavimo poreikisir gebėjimas neišnyksta, tiesiog keičiasisimbolinėssistemos,vienisimboliaimirš-ta,kitigimsta.“7Taigišventybėsporeikisglūdi žmogaus prigimtyje ir pasireiškiaskirtingomisformomis;pradinėmssimbo-linėmsstruktūromspraradusžmogausbūtįįsteigiantį ir įprasminantį poveikį, iškylaperiferijoje tūnoję sacrum aplinkkeliai. E. Ališanka sacrumskirtąstudijąpradedaperkeldamasnagrinėjamąjįreiškinįišreli-gijos įkultūrossferą:„Sakralumoklausi-masXXa.visdažniauiškylanekaipreli-gijos,betkaipkultūrosproblema.Tai,kąmes vadiname sekuliarizaciniais procesais, reiškia ne tik tradicinės religijos prarastį,betpirmiausianaujųkultūriniųparadigmųgimimą, pokyčius šventumo vaizdijime.XXa.pabaiganeduodavienareikšmiųat-sakymų.Vienavertus,transcendencijayraatmetama kaip pasenusi hipotezė. Kaiptvirtina, pavyzdžiui, žymus postmoder-nizmoteoretikasEdvardasSaidas,išaugęssusidomėjimas antžmogiškais reiškiniais,neaiškiomis abstrakcijomis, dieviškumu,ezoterikairpaslaptimitėraišsekimoirnu-sivylimo rezultatas, kitaip sakant, ieškoma tikėjimo sistemų apsaugos.“8 Pirmykštis sakralumasdesakralizuojamas,iškeliamasįpaviršių,tačiautranscendentinėsgelmėspripildomosnaujos,išsacrum poreikio ky-lančios,neretai įvairiasezoterinesformas

7 Ten pat, 49.8 EugenijusAlišanka,Vaizdijantis žmogus: sacrum

sklaida kultūroje, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungosleidykla,1998,7.

101

įgyjančios patirties: „Tad sekuliarizaci-niamsprocesamsbūdingatai,kadsekulia-rizacijanetiekneigiatranscendenciją,kiekieškonaujų,netradiciniųtranscendencijospatirčių.“9 E.Ališanka, kalbėdamas apie kultūros

tyrinėjimuose pasirodančią dekonstrukci-nio (nihilistinės linkmės) ir rekonstrukci-nio(formuojamochtoniškosiosnuostatos)postmodernizmoskirtįpabrėžia,kadprieš-tarą išryškinantys skirtumai dažnai būnatik išoriniai, o „už nihilistinės nuostatos[...]neretaislypisakralinėperspektyvaarpėdsakas“10iriškeliaskirtybesvienijančiąpostmodernausdvasingumoapibrėžtį,kuriatmeta tiek dualistinį supernatūralizmą,tiekateistinįnihilizmąirrenkasitamtikrąnedualistinįdvasingumovariantą11. E. Ali-šankos dekonstrukcinis vs rekonstrukcinis postmodernizmasirV.Kavolioresakrali-zacija–taisiekisįtesintinaujassakralumoformas,naujussacrum potyrius. Šiuolaiki-nėjekultūrojeE.Ališankaįžvelgiapastan-gasremitologizuotipostmoderniąjąsąmo-nę,ieškotipriėjimųpriegilesniųlygmenų,suaktyvintimitinėsirsakralumosferospo-tyrį,provokuotimitologiniusvaizdinius.Svarbupažymėti,kadtiekkalbantapie

resakralizaciją (V.Kavolis), tiekapiede-konstrukcinįvsrekonstrukcinįpostmoder-nizmą(E.Ališanka),fiksuojaminegrįžtamisakralumopokyčiai,kuriesacrum katego-rijąištranscendentiniųaukštumųnuleidžiaįprofaniškasžemumas,slėpiniusištraukiaį ryškią dienos šviesą, kurioje pirmykštissakralumas tampa postmodernistiškai iš-skaidytas, suskilęs, tuštuma–skambantis

9 EugenijusAlišanka,Vaizdijantis žmogus, 10.10EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas, 54.11 Ten pat, 54.

perregimas indas, kurį galima pripildyti naujųprasmių.Kaip teigiaAlgisUždavi-nys, „postmodernistinismąstymas, pripa-žindamasdiskursųpliuralizmą,artėjaprieLeibnitzo monadologijos ir teigia ezote-rinių bei egzoterinių lymenų egzistavimąvisosežinijossrityse.Išpirmožvilgsniošiidėjaatrodoanalogiškapasaulio,kaip„ap-reikštosiosknygos“,kaipteurginiųsimbo-liųirsistemųtalpyklos,sampratai.Mikro-kosminiaiatspindžiai,vaizdiniaiireikonosbyloja apie makrokosminius modelius,„archetipinį Koraną“, tapatų dieviškųjųidėjųpasauliui,kuriodemiurginėsprojek-cijos išreiškia neoplatonišką mone-proo-dos-epistrophe triadą.Deja, voliuntaristi-nispliuralizmastikparodijuoja tradicinesinterpretacijųteorijasirpasisakopriešvi-sokiosišorinėsarvidinėstranscendentinėstiesosidėją“12. Ištarme paneigiama simbo-lio, kaip gebančio įkurdinti transcenden-tinę patirtį, simbolizuojanti galia – post-modernioje kultūroje simbolinių sistemųslepiamas universalus pasaulio sandaros liudijimas virsta chaotišku nureikšmintųmetaforųgaudesiu,iškurionebeišsiskiriajokievienatinėstiesosbalsai.Mąstymai apie sacrum sklaidą leidžia

apibūdintiezoteriniųparadigmųįsigalėjimošiuolaikinėjekultūrojeprielaidas:institucinioreligingumo,senųjųsimboliniųsistemųkri-zėsakivaizdoježmogujetarpstantissacrum, kaip tam tikros transcendentinės apsaugos,individualios egzistencijos prasmingumopaliudijimo,poreikisyrarealizuojamasnau-jomis (patogiausiomis, lengviausiai priei-

12AlgisUždavinys,„Hermeneutinė Rytų–Vakarųpriešpriešosproblema“,Rytai – Vakarai: komparatyvis-tinės studijos, Kultūros, filosofijos ir meno institutas.Komparatyvistinėskultūrologijos,estetikosirmenote-orijosskyrius1,Vilnius:Spaudoskontūrai,2002,192.

102

namomis irpasisavinamomis)ezoterinėmisformomis,kuriųkontekstepirmykštissakra-lumas neišvengiamai transformuojasi. Ref-lektuojantsacrumpokyčiusesmingaisuvo-kiama, kad ezoterizmas ir sacrum paklūstatos pačios prigimties kitimo impulsams irturigiminiškąkitimo trajektoriją:„postmo-dernistinė vaizduotė grąžina „sąryšingumoestetiką“–viskastarpusavyjesusiję,tai,kasįvykstavienametaške,atsiliepiabetkuriojesistemosvietoje.Šiuosąryšingumugrindžia-mairpostmodernistinėreligija.“13 Tiek ezo-terizmo, tiek sacrumkaitaglaudžiaisusijusisu transcendentinės patirties – išgyvenamoasmeninio / universalaus santykio su šventy-be–pobūdžiuirintensyvumu.

„Dievas mirė“ ir kas iš to

Filosofas Antanas Maceina pasaulio se-kuliarizacijai ir religijos desakralizacijaiapmąstytiskirtojestudijojeteigia:„Dievuimirus,nebėranieko,kasbūtųšventa.Isto-rijojebeDievonebėravietelės,apiekuriągalimabūtųpasakyti:„Nusiaukbatus,nesvieta, kurioje stovi, yra šventa“ (Is3, 5).Čiaviskasyraprofaniškaarbanusakralin-ta.Šiaprasmepasauliosekuliarizacijayrapasaulionusakralinimas,–tačiaunetodėl,kad vietoje stabo būtų pastatytas tikrasisDievas,bettodėl,kadnebėrajokioDievoirtuopačiujokiosšventybės.Šiuoatvejužmogusyravisakosprendėjasirapspren-dėjas.Jissavaimeiškylaįaukščiausiąbū-tiessąrangoslaipsnį,gaivinamassąmonės,esą galįs visa apimti ir visa tvarkyti.“14

13EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas, 54.14 Antanas Maceina, Didieji dabarties klausimai:

pasaulio sekuliarizacija, evangelijų numitinimas, evo-liucija ir religija,[Putnam(Conn.)]:Krikščionisgyve-nime,1971,41.

Piešiamas autonominis žmogaus, kurioapsisprendimųnelemiajokiareliginėmo-tyvacija,paveikslasatspindibūdingąpost-modernizmo epochai pasaulėjautą, tačiauviršpasaulio iškylančio antžmogiofigūragali tapačiai liudyti tiek ateistinį asmeni-nėsgaliossuvokimą,tiekegzistencinęvie-natvęirpraradimoskausmą.Įvairių nekrikščioniškų religinių siste-

mųistorijojenuojųištakųvyravonaudoskriterijus–ypač tai išreikštapoliteistinė-se senovėsRytų religijose,kuriosevietojVakarų krikščionybės vėliau religinėnsąmonėn įvesdinto teisingomoralinio el-gesio, nuodėmės sampratos galioja do ut des – naudos principas, saistantis dievus iržmogųabipusiaispragmatiniaisryšiais.Japonųšintoizmetikima,kaddievaipade-dačia ir dabar, kai tik žmogui reikiapa-galbos.Krikščionybėjevietojpragmatiniosantykio„aštau,tuman“žadamaDangausKaralystėiramžinąsisgyvenimas–empi-riškainepamatuojamoskategorijos.Seno-sioseRytų religijose,žvelgiant išVakarųkrikščionybėspozicijos,žmoniųsantykiaisu dievais nebuvo suasmeninti, parem-ti moraliniais principais, bet tik įvairiaisprisakymais, nurodymais, kuriuos reikia vykdyti; atėjus galutinei akistatai su die-vais, turintoratoriaussugebėjimų,galimasusitarti, apsiginti, tam specialiai skiria-mosmirusiųjųknygos (Tibetas,Egiptas).Krikščionybės liturgija paremta griežtumoraliniu kodeksu, kuriame nuodėmėssąvokayrapagrindinis žmogausveiksmųmatas. Suvokiant riziką pernelyg supa-prastinti įvairialypius ir daugiaklodžiuspasaulėvokos procesus galima prielaida,kadmoderniajamžmoguireligija,kaipau-toritetuparemta institucija ir josdogmos,

103

per kelis šimtmečius galutinai sunykus transcendentiniam tikėjimo apvalkalui,tampaįsikalbėtakliūtimidžiaugtisšiogy-venimo teikiamais malonumais ar tiesiog pasitraukia iš dvasinės aktualybės sferos.Taigi skelbiama, jog „Dievasmirė“– šisypač gausiai šiuolaikinėje humanistikojeir religijotyroje varijuojamas Nietszche’svaizdinys apima plačią jausmų gamą –nuo transcendentinio matmens praradi-mo išprovokuotos netekties jausenos ikipaprasto fakto, kad religija tėra tik apei-gų liekanos, sistemos reliktai, neturintyspirmykštės sakralios reikšmės, konstata-vimo: „Romantizmo šauklio Friedricho Nietszche’sDievomirtiesidėjairgireiškianepačiątranscendencijosmirtį,betjąžen-klinančiossistemosišsekimą.“15

Ilgesys yra pagrindinis dievoieškos ženklas, todėl paskelbimas, kad Dievasmirė, paradoksaliai demonstruoja religi-nės sąmonės prisikėlimą. Galbūt „Dievomirtis“ pastebėta pernelyg vėlai, kai ran-dasi sopulingas ilgesysdėlnumarinto sa-kralumo, todėl neįmanoma konstatuoti,ar po jos buvo išgyventas bent trumputispalaimingojo ateizmo laikotarpis, išlais-vinantis nihilizmas, visiškas religinės są-monės išnykimas.XX a. pradžioje prasi-dėjusivisuotinėnihilizmo,vertybiųkrizėsrefleksija reiškia nihilizmo pabaigą, nesrefleksijarodoobjektą,kurisyraatsidūręsegzistencinio rūpesčio centre: „Norintysaiškintidekonstrukcijąkaipmoderniojoarpostmoderniojonihilizmosimptomą,galė-tų,jeitiknorėtų,atpažintijojepaskutiniusšio fin de siècletikėjimoliudijimus–ogalnetpriešmirtinękančią.“16

15EugenijusAlišanka,Vaizdijantis žmogus, 10.16 Jacques Derrida, „How to Avoid Speaking: De-

M.Eliade’s teigimu,„kiekvienaegzis-tencinė krizė iš naujo priverčia suabejotitiek pasaulio realybe, tiek žmogaus bu-vimu pasaulyje: taigi egzistencinė krizėyra „religinio“ pobūdžio, nes archajinėsekultūrospakoposebūtissusiliejasušven-tybe. [...]Religija yra pavyzdinis bet ko-kiosegzistencinėskrizėssprendimas.[...]Religinissprendimasnetiktaiišsprendžiakrizę, bet kartu daro būtį „atvirą“ verty-bėms,kurios,būdamos jaunebeatsitikti-nėsarprivačios,leidžiažmoguiperžengtiasmenines situacijas ir galų gale pasiektidvasinįpasaulį“17.Kilusegzistencineikri-zei,dvasiniorūpesčiolaukeesmingiausiaiatsiduriažmogiškosiosbūtiesklausimas,įkurįligtoliniaiįkrizėssituacijąatvedęti-kėjimainebepajėgūsatsakyti.Todėlegzis-tencinėkrizėgalibūti įveikta tik suradusdvasinęalternatyvą.Sociologas Danielis Bellas ezoterizmą

XXa.siejasureligijosautoritetogriūtimiirkitaisišmodernybėskildintinaisvisuo-menės procesais: „Per pastarąjį šimtmetįreligijosjėgosnusilpo.Žmonijossąmonėsaušroje religijabuvopagrindinėžmogauskosmologijos prizmė, beveik vienintelisbūdas pasauliui paaiškinti. Ritualas, ben-drų jausmų sutelkimo mechanizmas, re-ligiją įgalino būti priemone socialiniamsolidarumuipasiekti.Taigi tradicinėjevi-suomenėjereligijakaipidėjairkaipinsti-tucijaaprėpėvisąžmogausgyvenimą.Betmoderniojoje visuomenėje ši gyvenimo erdvė nepaprastai susitraukė. Pagrindinę

nials“, Languages of the Unsayable. The Play of Nega-tivity in Literature and Literary Theory, ed. S. Budick andW. Iser, NewYork, 1989, 7; EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas, 50.

17 Mircea Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas, 1997,Vilnius:AtvirosLietuvosknyga,149–150.

104

religijosatramą–Apreiškimą– išklibinoracionalizmas,okertinėsreligijosdogmosbuvo„demitologizuotos“irpaverstosisto-rija.[...]Ten,kurnusilpstareligijos,iškylakultai.[...]Yrantteologijaiirsilpnėjantor-ganizacijai,instituciniamreligijospamatuipradedantbraškėti,tiesioginispatirties,ku-riąžmonėsišgyvenakaipreliginę,ieškoji-mas padeda atsirasti kultams. [...] Kultuiiš esmėsbūdingospretenzijos į tam tikrąezoterinįžinojimą.[...]Todėlkultąapibrė-žia implicitiškasmagijos, o ne teologijosakcentavimas, asmeninis ryšys su guru ar grupe,onesuinstitucijaardoktrina.Kul-toalkis–ritualoirmitoalkis.“18 D. Bello mąstymeišryškėjusireligijosirkultoprieš-priešanaudingasiekiantaptartireliginėsirezoterinės patirties santykį, suvokiant jįkaip patiriančios sąmonės dichotomiją –ezoterinę patirtį kildinant iš religinės, ta-čiau priešingą jai, atveriančią asmeninio(ezoteriniųmokymųkontekste–abipusio)santykio su dieviškumu galimybę.Kultaiiškylanedvasinėjetuštumoje,betrandasiegzistenciniame įtrūkyje tarp gyvenamo-sios dabarties ir transcendentinio ilgesio, paženklinto prarastos religinės praeitiesžyme; galbūt dėl to kultai dažnai pasisa-vina konkrečių religinių sistemų liturgijųelementus. D.Bellosukonstruotamkrikščionybės,

kaip prasmę praradusio „didžiojo pasa-kojimo“, krizės teorijai artimi aiškinimai kultūrinėse rūpimos tematikos studijosepasikartojaganadažnai–GintarasBeres-nevičius katalikybės adeptų atsiliepimųsusilaukusiame straipsnyje19 reflektuoja

18 Daniel Bell, Kapitalizmo kultūriniai prieštaravi-mai,2003,248–249.

19 Gintaras Beresnevičius, „Monoteizmų krizė“,polemiškas etnologo G. Beresnevičiaus pranešimas,

monoteizmų krizę, šioms Vakarų pasau-lioreliginėmssistemomsdiagnozuodamasnesugebėjimą tinkamai atstovauti žmo-gausreligineiprigimčiai,kitaipneisenųjųcivilizacijųirdabartinėsRytųpoliteistinėsreliginėssistemos.„Žmogusbemito,kos-mogonijos, kosmologijos, teogonijos irantropologijosnegaliapseitineiorientuo-tis“, todėl modernizmo ir postmoderniz-mo laikaismonoteizmus ištikusios krizėsakivaizdojeaktualinamanaujųjų religiniųjudėjimų, kurie, pasak religijotyrininko,„plaunatradicinesreligijas„išvidaus“,perreliginękontrabandą,kaiįviešąjįgyveni-mą iškeliamos reinkarnacijos, karmos irpanašiossąvokos“20,įtaka.Šiuolaikineireligijotyraiirkultūrologi-

jaikalbantapieinstitucinėsreligijoskrizę,Vakarųkultūrojevisdažniaupasirodo„re-liginiopostmodernizmo“ terminas.„Reli-ginis postmodernizmas dar nesusiformavo ir terminologijos požiūriu būtų tiksliaukalbėti apie „religinius postmodernizmoaspektus“. [...] Religinis postmoderniz-mas–taiparadigminėsąvoka,kurisudaroreligijos,kaipvisuomenėsdvasinės-socia-linėsposistemės,taippatjosintegruojan-čiųsocialiniųfunkcijųdekonstrukciją.[...]Religijos dekonstrukcija reiškia vientisosisteminiopožiūrioįjąsugriovimą,iracio-nalaus,fragmentinioirprieštaringopobū-džiosuteikimąjam.Visdėltotainereiškiaatsisakymonuoreligijosapskritai.“21 Re-

skaitytasVilniujevykusiojekonferencijoje„Religija irkultūra“ beiT.Kiaukos pastabos,Lietuvos evangelikų kelias 2/3,2007,vasaris/kovas18–20.

20 Ten pat, 19.21 Basia Nikiforova, „Religijos ribos ir paribys

globalizacijos sąlygomis“,Kultūrologija = Culturolo-gy: straipsnių rinkinys,Kultūrosirmenoinstitutas,13,2006,275.

105

liginis postmodernizmas pasireiškia reli-gingumo ir sekuliarumo sumaišymu, jųhibridizacija, religinių sistemų elementuspajungiant pragmatiniams kasdienio so-cialinio gyvenimo tikslams. Būtų galimasvarstyti, ar religijos atsisakymas tapa-tus sakralumo išsižadėjimui; kita vertus,ar postmoderniosios sąmonės patiriamitransformuoti sacrum pavidalai išlieka „religijoje“pirminešiossąvokosreikšme?Suvokiantreliginėssąmonėsslinktįnuore-ligijos,kaipsistemos,priepostmodernaus„religingumo“, kuriame iškyla tikėjimo,kaip individualaus psichologinio patyrimo, reikšmės, galima prielaida, jog vienalytįreligijos,kaippasaulįaiškinančiossimbo-linės sistemos, turinįkeičiapersiliejančiųreliginėsprigimtieselementųsinkretika.V. Kavolis šiuolaikinius kultūros pro-

cesusmatokaipkovąpolitinėjemoralinė-je arenoje, kur moralinę kategoriją keičiapragmatiškumas,kuris,išpradžiųišstūmęstradicinį religingumą dėl parankesnės irnaudingesnės sekuliarios kultūros, dabarvėl atsigręžia į tradiciją nusivylęs „rinki-miniaispažadais“:„Radikaliusekuliarumoišsižadėjimugrįstiresakralizavimoprocesaidažniausiaiprasidedatada,kaitiesiogdra-matiškai atsiskleidžia sekuliarios veiklosprogramų kūrėjų nesugebėjimas įvykdytisavopažadus (kuriedėl ideologų irpopu-listųspaudimogalėjobūtinerealūsir,kitaipnei „transcendentinių“ tradicijų duodamipažadai–patikrinami)arkai jauapmirusireligijaatgaunapasitikėjimąpolitinėjeko-voje, kurioje gali atsiskleisti jos sugebėji-maskeltimasiųentuziazmą.[...]Atgimusiaratgaivintareligijagalilabiaupasitarnautisekuliariosiomsenergijosformoms(politi-niamsirkt.judėjimams–D. Š.)kaippava-

ros mechanizmas ar retorikos šaltinis, negu kaip ideologinė jėga, gebanti kūrybingairekonstruoti savąją moralinę kultūrą, pri-taikydama ją prie postmodernaus pasau-lio reikalavimų.“22 V. Kavolio manymu,atgimusi religija nebeužima aukščiausiosvietos šiuolaikinės visuomenės vertybiųhierarchijoje; viena vertus, pripažįstamasreligijos gebėjimas sužadinti „masių entu-ziazmą“eksploatuojantsąmonėjeatliepian-čius religinius vaizdinius, kita vertus, šisresakralizacijosprocesoproduktas–atgai-vintareligija–nebeatgaunamoralinįgyve-nimą konstruojančios sistemos vaidmens,lieka dvasinių autoritetų sąrašo paribiuoseir tedaro įtakąkaip „teisinga“ retorikabeiidealiosios praeities „dievo užantyje“ imi-tacinismechanizmas.Abiematvejaisreligi-ja,įsigalėjussekuliariaikultūrainustumtaįperiferiją,poresakralizacijosestisocialiniokultūriniolygmens,kaiptranscenduojančiągaliąpraradusisimboliųsistema.ŠiuolaikinėseVakarųvisuomenėse,anot

M.Eliade’s,suklestėjopabrėžtinainereli-gingasžmogus;pagrindinis jopasaulėvo-kos bruožas – visiškas transcendencijosatmetimas:„Šventybėyrakliūčiųkliūtisjolaisvei.Savimipačiujis tapstiktada,kaidemistifikuossaveišpatpašaknų.Jisbuslaisvastiktada,kaibusnužudęspaskutinįdievą.“23 Radikalus sakralumo išsižadė-jimas, religinę sąmonę neigianti pastan-ga, kuri sutapatinama su kova už laisvę,išreiškia asmeninę šiuolaikinio žmogausrevoliuciją (plg.„Revoliucijavisadavyk-domapriešdievus“24)priešjolūkesčiųne-

22VytautasKavolis,Civilizacijų analizė,269.23 Mircea Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas,

144.24AlbertCamus,Sizifo mitas, Vilnius: Baltos lan-

kos,1997,72.

106

pateisinusiąšventybę,kuripostmoderniojekultūroje imama vertinti kaip priklauso-mybė.Kova (priešingainei abejingumas)demonstruoja konflikto situaciją, kuri iš-ryškinaesmingąsakraliojomatmensvietąžmogaus egzistencijoje – šventybė neiš-nykstasavaime,jiyranužudoma.Tačiau,pasakM.Eliade’s,nereligingasirperdėmracionalusžmogusyratikrovėjenepasitai-kantiabstrakcija:„Didžiojidauguma„ne-religingųjų“, tiesasakant,nėra išsivadavęišreliginioelgesio,teologijosirmitologi-jos. Kartais jie būna aptekęmagiškais irreliginiaisįvaizdžiais,virtusiaistiesiogka-rikatūromisiružtatsunkiaiatpažįstamais.Žmogausbūtiesdesakralizacijosprocesasnevienąsykįprivedėpriehibridiniųlėkš-tosmagijosirbeždžioniškumoatmainų.“25

Kaip teigia M. Eliade, šio naujoviško,transformuotoreligingumosričiaipriklau-so „smulkiosios religijos“– „absurdiškospseudomorfizmo atmainos“, knibždėteknibždančios šiuolaikiniuose miestuose,bažnyčios, sektos ir pseudookultinės, ne-ospiritualistinės arba vadinamosios her-metinėsmokyklos, taippatpolitinėsmis-tifikacijos, įvairūs judėjimai ir socialinėspranašystės, kuriuose lengva atpažinti iš-likusiąmitologinę struktūrą ir religinį fa-natizmą,netpasaulietiniaijudėjimai,kaipantainudizmasarkovaužabsoliučiąlytinęlaisvę, slepia„rojaus ilgesio“pėdsakus26. M.Eliadeneigiažmogiškosiosegzistenci-josgalimybębesakraliojomatmens–de-formuotasirryšįsutradiciniureligingumupraradęs sacrum universaliai susiejamas

25 Mircea Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas, 144.

26Cit.pagal:MirceaEliade,Šventybė ir pasaulie-tiškumas,146–147.

sumetafizinioilgesiopajauta,kurinukrei-piapatiriančiąsąmonęlinktransformuotųreliginę logiką turinčiųmistifikacijų, tarpjųirezoterinių.G.Beresnevičius,savodarbuosedažnai

rėmęsisM.Eliade’sįžvalgomis,nettikpri-pažįstakiekvienamžmoguibūdingąšven-tybės pojūtį, bet ir diagnozuoja sacrum kaip kiekvienoje visuomenėje tarpstančiąnepagydomą ligą: „Mūsų totaliai komer-cializuotapostmodernivisuomenėprivalosirgti sakralybe; kitokių civilizacijų nėra;netateistinėsvisuomenės,kaipžinome,visvienakumuliuodavosakralybęįsavoparti-niusšventraščius,komunizmokatekizmus,šventuosius,Apaštalųbiurą ir trejybės.“27 ReligijotyrininkasdabartinėsLietuvosde-sakralizaciniuoseprocesuosereginereflek-tuojamą sakralybės raišką, kurią įkurdinaSausio, Kovo 11-osios įvykių atmintyje,kai, kalbant kosmogoninio mito terminais, vykokosmogoninėkovasuslibinu,Gėriskovojo priešBlogį ir buvo dedamimūsųpasaulio pamatai. Taigi sakralybė tiksliaiprojektuojamaįPirmalaikį,neįtikėtinoso-lidarumo rojaus būklę, kuri šiandien yrasuvokiamakaipnepakartojamas, sakralusstebuklas,minėtomis datomis tiksliai nu-statomasirmitologiškaiįprasminamastiekrealiame,tieksakraliniamekalendoriuje28.

Tolygi, vieninga, prieštaravimus atme-tanti religijos krizės – ezoterizmo įsiga-lėjimo–teorijayrapatogikalbėjimoapieezoterizmą literatūroje prieiga ir nejučiamigdoabejojančią irklausiančią sąmonę.

27GintarasBeresnevičius,„Sakralybėsturiniome-tamorfozės postmoderno epochoje. Komparatyvistinispožiūris“, Postmodernizmo fenomeno interpretacijos, Vilnius: Versus aureus, 2009, 123.

28 Ten pat,117–118.

107

Tačiau reflektuojant dvasinius ir kultū-riniusprocesusneišleistina iš akių ir žai-džianti postmodernioji kūrėjo sąmonė.Autorėsnuomone,XXa.antrosiospusės–XXa.pabaigosezoterinėsmintiesaktyvu-masliteratūrojeturibūtisiejamasnetiksuišvardytų religinių ir kultūrinių reiškiniųpyne, bet ir su postmodernybės inspiruo-tomis desakralizacijos, demitologizacijos,profanacijostendencijomis,kuriosneretaislepiavienpostmoderniosprovokacijosiržaidimo reikšmę. Į pirmą planą iškeliantpamatinius pasaulėjautos pokyčius kylapavojus perdėtai įreikšminti žaidžiančioskūrėjosąmonėsišdaigas.Mažato–nuvil-kus ezoteriniais motyvais mirguliuojantįtekstoapdarą,dažnaiišryškėjapirmykščiohomo religiosus siluetas.

Ezoterinė alternatyva ir masinė kultūra

Konstruojant postmoderniosios pasaulė-jautos apibrėžtis, akcentuojamas tradici-nesvertybineskategorijaskeičiantisvarto-tojiškumas:„visiobjektaitampaprekėmis(kurios yra perskaitomos, skirtingai neiobjektai, išsaugantys tam tikrą paslaptį),prekė lieka vienintelis visuomenėsmedi-umas, įsukantis save į gryną cirkuliaciją.[...]Visospaslaptysirscenossunykstavie-noje informacijos dimensijoje.“29 Pasak religijotyrininkoAndriausNavicko,„šiuo-laikiniam sekuliariam individui pasaulis yra tapęsdidžiuliugėrybiųkonteineriu,ovartojimogalimybėspavirtosavotiškugy-venimo„kokybės“beivertėsmatu.[...]Šisprocesas apima ne tik materialinius pro-duktus,betiržmoniųsantykiusbeidvasi-

29EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas, 50.

nes vertybes. Taip formuojama nuostata,kadreliginiopobūdžiopasirinkimusreika-linga vertinti pagal tai, kokius privalumus šiegalipasiūlyti.[...]Individualizacijabeisekuliarizacijanetiekišstumiatradiciniusreliginiuspavidalus,kiekskatinareligijosinternalizaciją,paruošiadirvą„aš“ sakra-lizacijai. Iš pradžių žmogus pradedamastraktuotikaipminiatiūrinisKūrėjomode-lis, paskui žodis „modelis“ pamažu imanyktiirpradedamakalbėtiapiekiekviena-mežmogujeglūdintįdieviškumą,supranta-mąkaipdidžiulesgalias,kuriasreikalingaišlaisvinti.Individaspaverčiamasdemiur-gu,kuris,pasitelkdamasezoterinįžodyną,konstruoja bei valdo tikrovę.“ Individu-alizacijos ir sekuliarizacijos procesai beivisuotinio psichologizavimo tendencijos,anot A. Navicko, paliečia ne tik anapusreligijosgyvenančiusžmones,betdaugiauarmažiaupersmelkiairšiųlaikųreliginestradicijasbeipačiustikinčiuosius:„Šiamekonteksteypačpatraukliupradedaatrodytikrikščioniškosiostradicijos„pagerinimas“įvairiomis ezoterinėmis, okultinėmis arbentjauiškitųreliginiųtradicijųperimto-mispraktikomis,kuriosžadagausiuspsi-chologiniuspotyrius.“30 Masinękultūra,anotLeonidoDonskio,

ženklinakraštutinėsąmonėssegmentacijairvaizduojamosiostikrovėsfragmentacija,lydimosvertybių reliatyvizacijos ir jųhi-erarchijospraradimo.Dalysatgyjairpra-deda veikti be visumos, kultūra prarandabet kokį integruojantį stilių, kontroliuo-jantį principą ir vidinį rišlumą.Fragmen-

30 Andrius Navickas, „Naujasis amžius“ ir šiuo-laikinė sekuliari visuomenė“, pranešimas, skaitytas 2003m.gegužės30d.VU RSTC vykusiame seminare „Okultizmas šiandien“, http://www.religija.lt/content/view/56/45/.

108

tuota tikrovė nebeturi jokių simbolinių ir/ ar semantinių centrų, kurie žmogiškąjątikrovęintegruotųįkoherentiškąvertybiųir idėjųvisumą.Masinėkultūra–kultūrabe transcendencijos, be jokios alternaty-vos ar iššūkio egzistuojančiai tikrovei,arba tiesiog kultūra, iš principo atsisa-kanti rašyti alternatyvų esamai socialineirealybei scenarijų. Masinėje dehierarchi-zuotojekultūrojevienorangoirlygioyrauniversitetinės studijos,mokslas, didžiojiVakarų kultūrinė tradicija ir horoskopai,pranašystės, dienos sensacijos31. Masinėvartojimokultūra reflektuojamane tikfi-losofiniame ir kultūrologiniame diskurse;vartotojųvisuomenėsutopijossąmoningaikonstruojamos ir šiuolaikinių literatūroskūrėjų32; šiuo judesiu vertintojas tarytumiškeliasaveaukščiauaptariamojoobjekto,norsištiesųjųsantykissimbiontinis,ypačtaisatvejais,kaivartotojiškoskultūroskri-tika reiškiama tai pačiaimasinei kultūraipriskirtiname diskurse, neturinčiame pre-tenzijųį„aukštąją“literatūrą.

Ezoterine alternatyva prarastam religi-niampamatuiXXa.antrojojepusėjetapoįvairiosezoterinioreligingumoformos;išjųvienapopuliariausių–New Age tipo re-ligingumas. Pagrindinis šio darinio bruo-žas – religinis sinkretizmas, manymas,kadvisosreligijosturįpaslėptąjį,ezoterinįmatmenį,kurispažįstamastik„pašvęstie-siems“;būtenttasmatmuojasvienijąs,oišoriniai skirtumai išnyks, stojus „auksoamžiui“,Vandenioerai,kai„mokytojų“ir

31Cit.pagal:LeonidasDonskis,Tarp Karlailio ir Klaipėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai,Klai-pėda:Klaipėdosuniversitetoleidykla,1997,136–137.

32 Turimas omenyje populiarusis Jurgos Ivanaus-kaitėsromanasPlacebas ir jameprogramiškaireiškia-mavartotojųvisuomenėskritika.

mediumų vadovaujama žmonija „praplėssąmonę“irpereisįvisuotinėsharmonijoslaikotarpį. Šis modernusis ezoterizmas ir okultizmas įvairius psichologinius poty-rius ir nepaaiškinamus fenomenus laiko tospačioskilmėsapraiškomis,kaipirste-buklai bei mistiniai patyrimai, pateikiami visųdidžiųjųreliginių tradicijų– taikos-minio Vienio, lauko, universalaus kontinu-umopasireiškimobūdai,kurieįsisavintinikaip technikos, atgimstančios dabartyjeiš senųjų šamanistinių kultūrų atminties.New Age uoliai platinamaginę savimonęteigdamas, kad nėra realios skirties tarpsubjektoirobjekto,todėlžmogus,plėsda-massavosąmonępasitelkęsįvairiasmedi-tacinesaršamanųpraktikas,kartukeičiairvisątikrovę33.Pasak E. Ališankos, „vienas iš būdin-

giausių šiuolaikinės kultūros bruožų –vaizduotės slinktis ekstatiškumo pusėn.Visiaptartiejirekonstrukciniopostmoder-nizmoteoretikaikalbaapiemistinįsantykįsupasauliu.Taigalibūtitaspatsasmeni-nispatyrimas,apiekurįkalbėjoEckhartasir kiti didieji mistikai, tačiau postmoder-nizmas išryškino šio patyrimo emocinę,ekstatinępusę,kurivisadaegzistavomis-tiniamepatyrime,tačiaureliginiodiskursobuvoužtamsinta.[...]Todėlpostmoderniaivaizduotei svarbesnis tampa ne mistiko celėje,betšamanovisuomenėjearminiojevaizdinys.Šamanofigūraypatingaiverti-namakaiptoji,kuritransometodaisirtie-siogineekstatinepatirtimisunaikinamūsųsistemos ribas, peržengia esamąkultūrinį

33Cit.pagal:ArūnasPeškaitis,„Parapsichologija,kaipšiuolaikinėsmagijosvariantas“, redaguotas ir sutrumpin-tas teksto variantas, spausdintas savaitraštyje Dialogas 22 (569), 2003, balandžio 30, 4), http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=48.

109

kontekstąirišlaisvinaiškaustančiopasau-lio vaizdinio. Negana to, tvirtinama, kad veik kiekvienas gali būti šamanas, jeigu pažadina savyje šį potencialą ir ima tyri-nėtijįpraktiškai“34. Religiniame patyrime aktualinamas ezoterinis aspektas: asmeni-nismistinispatyrimas,šamanistinėsgaliossuvokimas, pasitelkus ezoterines praktikas praplečiantis gyvenamojo pasaulio ribas.Ekstatinė postmoderniosios sąmonės pa-kraipadieviškumąsuskaidoįemociniusirpsichologinius potyrius.

Slaptasis mysteria elementas iš tik iš-rinktiesiems prieinamo, paprastiems žmo-nėmsuždraustožinojimolygmenspostmo-dernioje kultūroje patenka į pasaulietinį.AnotG.Beresnevičiaus,„šiuolaikiniamin-dividuiįspūdįdaroapčiuopiamifenomenai.Pasitvirtinusios ar pasitvirtinsiančios pra-našystės,dvasiųmatymas, aurųmatymas,ojeinematytišiaip,plikaakimi–tamyraaurų fotografijos. Jam reikia dokumenta-cijos ir fetišų,kuriuos jisgaliapčiupinėti.Kontempliacija jam turi duoti „informa-cijossrautą“,kuriuo jisgalinaudotiskas-dienėjeveiklojebeisiekdamaskarjeros,oaurosarbūrimaiišTorokortųkontroliuotineapčiuopiamąateitį.Jisturimatyti,girdė-ti,čiuopti;tadajispripažįstafenomenorea-lumąirsudžiaugsmutąfenomenąįtraukiasavodvasinio tobulėjimo apyvarton.Bur-žuazinismentalitetasčiaplūstaperkraštus,tai, kas nematoma, atmetama, tai, kas iš-girstamaarpamatoma,pripažįstamatiesio-jo,gerojo,teisingojokeliovėliavėlėmis“35.

34EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas,58–59.35GintarasBeresnevičius,„Okultizmasirpragma-

tinismąstymas“,pranešimas,skaitytas2003m.gegužės30d.VURSTCvykusiameseminare„Okultizmasšian-dien“, http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=52.

Naujasis religingumas, nepaisydamas re-liginės sistemos visumos, savo reikmėmspritaiko pavienius religijų akcentus. Taip budistiniotobulėjimokeliotikslaiiškraipo-mi,otarpinėsegrandyseįgaunamiypatingisugebėjimai(levitacijairpan.)paverčiamisavitiksliais asmeninei galiai demonstruoti atliekamais triukais. Transcendencijos ilgesys, sumišęs su

postmoderniosiossąmonėssmalsumu,ezo-terinesteorijasirpraktikasįkurdinadauge-lyješiuolaikiniopasaulioreiškinių,taippatirliteratūroje.Ezoterinisklodaspostmoder-nizmoautoriųkūriniuoseeksploatuojamasįvairiųezoteriniųelementųornamentika,jųiliustracinio pobūdžio panaudojimu kūri-niorealybėsmistifikacijoms,antžmogiškasregėjimų,kerėjimųgaliasįvaldžiusių,savogyvenimo būdu, išvaizda, gyvenimo „fi-losofija“ išsiskiriančiųmagų, ekstrasensų,būrėjų, dvasinių atsiskyrėlių ir mokytojųpaveikslais.Kūriniuosevaizduojantezote-rinespraktikasdažnaipagrindinisdėmesysskiriamas vaizdingam technikų ir ritualųaprašymui,užuotkūrustobulaspasaulėžiū-ros sistemas.

„Rytai“ kaip ezoterinis sacrum variantas

XX a. antrojoje pusėje išryškėjo globa-lausVakarųpasaulio„atsigręžimo“įRytųkultūrąbeiatskirusRytųreliginiųsistemųaspektus tendencijos. Kartu pastebima irvartotojiška neatskiriamų Rytų religiniųsistemų struktūrinių vienetų adaptacija,neigiant ir atmetant jų kontekstą. AntanoAndrijausko požiūriu36, postmodernizmo

36AntanasAndrijauskas,„Postmodernizmoištakosir„neklasikinių“diskursųerdvė“,Miestelėnai, Vilnius, 1995, 9–32.

110

fenomenas apibūdinanekultūros irmenokrizę apskritai, o tik klasikinės Vakarųkultūrosmitologemųagonijąirnaujųmąs-tymo, kūrybos,meno formų, stipriai vei-kiamų egzotiškųjų, Rytų ir marginaliniųkultūrų,atsiradimą.Tačiau,pripažindamasRytųkultūrossimboliniųsistemųautorite-tąpostmodernistineisąmonei,kultūrologaspažymi,kadšis„postmodernistinisorien-talizmas“ neretai buvo paviršutiniškas irpasižymėjo intensyvia Rytų kultūros, josfilosofijos,estetikos,menoprincipųprofa-nacija.Kylaklausimas,kiekrytietiškosiospasaulėjautos maksimos yra priimamoskaip nematytas blizgantis žaislas, ir kiekjos kaip ezoterinė šventybės variacija at-liepia suskaidytą ir dėl transcendencijosstygiaus anemišką postmodernistinę są-monę?Anot A. Uždavinio, Rytų, kaip dvasi-

nės šviesos šaltinio, viziją naujai prikėlėirsavitaisegzotiniaismotyvaispapildėjauXIX a. romantizmas: „viena vertus, tai kal-janųdūmuoseskendinčioharemoirdyku-masnaršančių kilnių beduinų idilija, kitavertus, po simbolių šydu tūnantys stebu-kladariai išminčiai,pažinęvisasžmogaussielosirdvasinėsmagijospaslaptis,priei-namas tik išrinktiesiems. [...] Vaizduotėsarenoje pasirodo Edeno skaistybę savyjerestauravęs Indijos gimnosofistas irApo-lonijus Tianietis margais dervišo rūbais,it amžinasžydas tebeklaidžiojantisne tikE.W.Lanememuarų puslapiuose, bet irKairogatvėmisbeitolimoHindukušotar-pekliais.37“ A. Uždavinys įtaigiai atspin-di kultūrinėsRytų paradigmos paveikslą,matomą romantizmo epochos Vakarų

37AlgisUždavinys,„Hermeneutinė Rytų–Vakarųpriešpriešosproblema“,184.

žmogausvaizduotėsakimis;būdingiausiasjo potėpis – už dūmų irmargų rytietiškųskraisčių tarpstantipaslaptis,kuriospaži-nimas yra pamatinis ezoterizmo impulsas. AtsigręžimąįRytusA.UždavinyssiejairsuXXa.pradžiojesusiklosčiusiadvasineir kultūrine situacija: „Puritoniškos pozi-tyvistinės aistros, buržuazinio dekadansoir yrančios„vienmatės“krikščionybėssu-keltadvasinėkrizėkaikuriuosdisidentusvertėrežisuotisavotišką„kryžiausžygio“inversiją, ieškant atsvaros Rytuose.“38 Krikščionybė,apibrėžimu„vienmatė“,yrapriešinamaspalvingomsirdvasiniųpatir-čiųasortimentugausioms(vakariečioaki-mis)Rytųreliginėmssistemoms.

Diachroniškai – nuo Antikos iki da-barties – stebėdamas elipse judančio va-karietiškosios sąmonės meteorito priar-tėjimusprieRytųšviesulioA.Uždavinyskelia klausimą, kuris esmingai pasirodoir straipsnyje nagrinėjamos temos ribose:„kokia yra tradicinių rytų kultūrų ir pos-tmodernistinio sąjūdžio sąveika?Ar įma-noma kokia nors tiesmukiška analogijatarp kultūrologinės dekonstrukcijos, taippatirliteratūrosbeimenosritįužtvindžiu-sios „niekio“ demagogijos ir tradiciniųalegorinėsegzegezėsmotyvų[...]beiįvai-rias socialines-psichologines konvencijasgriaunančiųezoteriniųmokymų“39?Sekant Regimantu Tamošaičiu, viena

pagrindiniųRytųkultūrų–indųepistema–tampa esmiškai artimesnė postmoderniaivakarietiškajai sąmonei šiai dekonstravusvisas diskursyvias kategorijas, individo,asmens, autoriaus ir panašias substancines

38 Ten pat,182.39 Ten pat, 191.

111

sąvokas40, kurios indų kultūroje niekuo-met neegzistavo kitaip, nei vien tik relia-tyviaiirsąlygiškai,kaiplaikinaskarminiųryšiųmazgas.Vakarusužvaldžiusionihi-lizmo kontekste teisę į transcendenciją irbūties prasmę praradęs žmogus paguodąatranda indiškajame samsaros modelyje,kuriame be komplikacijų išnyksta egzis-tencinės individualiosios būties prasmėsirgyvenimotikslosąvokos.Vakarietiško-siospostmoderniossąmonėsslinktisRytųepistemos link nėra visiškai priešinga,kaipgalipasirodyti išpirmožvilgsnio: jąredukuoja pasaulėjautos transformacijosnuožmogiškosiosistorijos,kaip„didžiojopasakojimo“,individąįreikšminančiossis-temos iki vertes dekonstruojančios post-modernios kultūros. „Postmodernizmoepistemoje nėra stabilių vertės orientyrų,visoskryptysirorientacijosčiasąlygiškos,kaipirsamsarosmodelyje;postmoderniz-masnepripažįstapasauliniomedžioašies,jis yra šakniastiebis, visomis kryptimisšliaužiantis vijoklis, [...] išsiskleidęs pa-sauliniame Interneto voratinklyje – tikslikarmosryšiųtinkloanalogija.Taisamsari-nismąstymas,pasauliokančiosirabsurdopojūtį įveikęs filosofine postmodernizmoironija, paradoksais sudaužęs sustabarė-jusiasmodernistiniųvertybiųsistemas,taiišsilaisvinusiožmogaus juokas,panašus įpotyrį dzenbudisto, pamačiusio, kad vis-kasžmogausgyvenime–tuštuma,niekis,nykstantys pavidalai.“41 R. Tamošaitis brėžia lygiagretes tarp postmoderniosioskultūros lauko ir indiškosios epistemos,

40Cit.pagal:RegimantasTamošaitis,Kelionė į lai-ko pradžią: indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė. Monogra-fija,Vilnius:Pradai,1998,30.

41 Regimantas Tamošaitis, Kelionė į laiko pradžią, 117.

kuriostačiau,norsirbūdamostipologiškaigiminingos,tamepačiame taške nesusitin-ka, nes jomis išreiškiamos pasaulėjautoskategorijosturipoliariškaiskirtingasgim-tiesištakas;postmoderninihilizmoreflek-sijayrapanaši, bet kartu neturi nieko ben-drasuindųsamsarosintrospekcija.E. Ališanka postmoderniąją sąmonę

sieja su chtoniškąja vaizduote, kuri ypačreiškiasi Rytųkultūrose:„Didžiąsiastradi-cinesRytųkultūrassuformavochtoniškojivaizduotė, ir būtent jos produktai tampaįdomūspostmoderniajampasauliuinekaipegzotizmai, kultūrinio turizmo suvenyrai,betkaiptopatiesrūpesčio,tospačioskul-tūrinės paradigmos vaisiai, chtoniškosiosvaizduotės„deimantai“,atsispindintysvie-nas kitame ir vienas kitą atspindintys.“42 Kultūrų tyrinėtojo nuomone, su rytietiš-kąja sąmone susitinkama esmingai, kaipsuchtoniškąjaPramote.R.Tamošaitisch-toniškumą suvokiakaipontologinękons-tantą, samsarinį karmosgrynųjų santykiųsrautą,paskandinantįkarminįsubjektąšiopasaulio elementų sąveikos begalybėje –individovertėčianeegzistuoja:„Tokspo-žiūris į pasaulį suartina indų epistemą su„pagoniškąja“ Europos kultūra ir su kaikuriais moderniais bei ypač postmoder-niaisVakarųcivilizacijosreiškiniais.“43

Nepaisant Vakarų postmodernizmo reikšmesformuojančiųkultūriniųirdvasi-niųprocesųartimumorytietiškospasaulė-jautosmodeliui, ši jausenų tipologija be-siremiantiVakarų irRytųgiminystėnėralygiadekvačiamRytųfilosofinėsirreligi-nėssistemosperėmimui.Rytųsimbolinių

42EugenijusAlišanka,Dioniso sugrįžimas,60.43 Regimantas Tamošaitis, Kelionė į laiko pradžią,

120.

112

sistemųakumuliacijapostmodernioje kul-tūrojevykstaįvairiaislygmenimis,skirtin-gu intensyvumuiryra įvairauspobūdžio:nuovisiško pritarimoRytų kultūrai, ezo-terinėspastangosinspiruotomistiniųirsa-kraliniųmodeliųperėmimoikiprofaniškųRytų religinių praktikų adaptacijų.Pasta-rasisreiškinys,niveliuojantisRytųfiloso-finius ir religinius aspektus į savitikslesreikšminįkrūvįpraradusias„dvasingumo“kaukes,postmoderniojekultūrojeyrabenegiliausiai įsišaknijęs. Modernioji sąmonėRytųvizijaisuteikėsimbolinę„Pažadėto-sios žemės“ reikšmę, o postmoderniojojekultūroje rytietiškas ezoterizmas virstaeksploatuojamaegzotikairegzoterizmu – slápta tampa vieša, populiaru irmasiškainaudojama.AlgisUždavinyscituojaCarląGustavąJungą,kuristeigia:„įprastasVa-karųžmogauspaklydimasyratas,kadšis,tarsianasstudentasiš„Fausto“,kurįgudriaigundonelabasis,supaniekaatsukanugarąmokslui ir, įtikėjęs rytietiškuoju okultiz-mu, ima pažodžiui traktuoti jogą, tapda-mas pasigailėjimo vertu mėgdžiotoju.“44 Postmoderniu pastišo principu modeliuo-jama įvairiomis ezoterinėmis formomis,jų tekstine išorybe be giluminės prasmėsrealizavimo.Kabala,joga,meditacija,kar-mos teorija – prasmingi religijų elemen-tai–praranda reikšminįkrūvį,pasiduodapostmoderniąsąmonęviliojančiomsegzo-tikosirmistifikacijostendencijoms.Produktyvi rytietiškosios linijos ezo-

terizmo reiškėja šiuolaikinėje lietuvių li-teratūroje– Jurga Ivanauskaitė.Tolimųjųegzotiškųjų Rytų link autorė nuosekliaiartėjo nuo ankstyvojo kūrybos laikotar-

44AlgisUždavinys,„Hermeneutinė Rytų–Vakarųpriešpriešosproblema“,182.

pio – pirmuosiuosekūriniuosepasirodan-čiosabstrakčiosorientoatspalvį turinčiosvizijos vėlesniuose tekstuose palaipsniuiįgyja apibrėžtus kontūrus, tampa atviraindiškųjų-tibetietiškųjų Rytų adoracija,atvirai deklaruojama kūrybinės pasaulė-jautos sistema. Intensyvus sąmonės nu-kreiptumas įvairiomis formomis reiškėsine tik J. Ivanauskaitės grožiniuose beipublicistikos tekstuose, bet ir nuolat at-kakliai pasirodydavo gausiuose interviu, kaippulsuojantivienatinės tiesosnuojau-ta. J. IvanauskaitėsVakarųrefleksija ide-aliosios Rytų kultūros kontekste apėmėdaugelį postmodernios kultūros reiškinių–tarpjųanksčiauaptartididžiųjųreligijųkrizės,sekuliarizacijos,tradicinėsvertybiųsistemosniveliacijos,įsigalinčiosvartoto-jiškoskultūros–kuriuosautorėssąmonėsklasifikuojanti pastanga tezių / antiteziųprincipu nepaliaujamai dėliojo į vertybiųsaugyklos lentynėles: „Man atrodo, kadvadinamasis „ėjimas įVakarus“ desakra-lizuoja žmogaus būtį, atima iš jo bet ko-kią transcendentinę perspektyvą. PasakA.Maceinos,taiyra„daiktopergalėpriešidealą“,pasakE.Fromo–nuostata„turė-ti“galutinaiįveikiasugebėjimą„būti“.[...](Rytuose)netgipiemenysarelgetossuvo-kia, kad egzistuoja dar kitokie, slaptingi,sakralūs egzistencijos lygmenys, aukš-čiausiosbūtiesviršūnėsirsvaigiausiosbe-dugnės–lygiaikaipHimalajųpeizaže.“45 Ištarmeautorė identifikuoja savo tautinėsaplinkos žmones kaip esančiusmįslinga-me„tarp“Vakarų irRytųkultūrų.Šiomsmąstyme dalyvaujančioms konstantomssuteikiamaspriešingas„gera-bloga“vertes

45JurgaIvanauskaitė,Nemunas10,1997.

113

įkūnijantisvaidmuo.„ĖjimuįVakarus“yrasimptomiškai įvardijami šiuolaikiniai Va-karų kultūros procesai – tokia formuluotėtarytumatribojasubjektogyvenamąjątikro-vę, iš kurios „einama“, ir „Vakarus“, kaipdekonstrukcijosirdesakralizacijosreikšmesįkūnijantįdvasinėsprievartosmechanizmą,priešindama jį aukščiausias žmogiškosiosegzistencijos vertes talpinančiam „Rytų“dvasiniam lobynui.Kalbėdama apie Vakaruose plintančią

Rytųkultūrosepidemiją,rašytojapabrėžia,kadsvetimoskultūrosatstovožvilgsnisvi-suometišliekaobjektyvizuojantis–prime-tantisobjektuisavąsiasišankstinespatirtiesschemas: „Į Rytus visada žvelgiama persavąvakarietiškosprigimtiesprizmę,išva-karietiškojoišsilavinimotaško.[...]Paga-liau – toks populiarus Vakaruose ir net Ho-livudožvaigždžiųdiktuojamamadatapęsbudizmas.Jis„vartojamas“kaippsichote-rapijospriemonė,padedantilengviauirpa-togiaugyventivisuomenėje,visaipamirš-tant, jogBuda savo doktriną skelbė tam,kadžmogusgalėtųišsivaduotiišsociumoirsamsaros–profaniškojopasaulio.“46 Su rytietiškųreliginiųdoktrinųmaksimomis,J.Ivanauskaitėsnuomone,postmoderniojikultūra elgiasi kaip suvartojimoproduk-tais:„Ten[Rytuose–D. Š.]religijatebėravisiškai gyva, nes ji gyvybiškai reikalin-ga,oVakaruose ji jau tapopusfabrikačiuiš dvasingumo supermarketo.“47 Mąstant„gyvybiško religijos būtinumo“ tezę jauaptartų sacrum transformacijų konteksteiš Rytų importuojamas dvasinis asorti-mentasgalibūtivertinamaskaiptopaties

46 Jurga Ivanauskaitė, Laiko balsas 2, 2000, ko- vo 4.

47JurgaIvanauskaitė,Nemunas10,1997.

„gyvybiškobūtinumo“išraiška,šventybėsvariantas, realizuojamas postmodernizmokultūrinės konsteliacijos nulemtomis for-momis.

Siekdama perteikti asmeniškai išgyven-tą budizmo patirtį, J. Ivanauskaitė priar-tėja prie postmoderniai kultūrai būdingoreliginiosinkretizmo(norspatikūrėjaap-rioriškai paneigia tokį lyginimą), kuris įvientisąasmeninio„tikėjimo“laukąsulie-ja skirtingų religinių doktrinų elementus:„Man budizmas padėjo giliau ir pilniausuvoktikrikščionybę.Budizmeradauvie-nąlabaisvarbią–reinkarnacijos–teoriją,pasak kurios, žmogus neįkalinamas vie-name gyvenime: jam norinčiam tobulėti,suteikiama plati laiko perspektyva. Tikiu karma(veiksmo-atoveiksmio)dėsniu,tuo,kad kiekvienas esame savo likimo kalviai. [...]Manpriimtinasbudistųteigimas,kadBudha, dieviškasis pradas, yra ne kažkurdanguje,okiekvienamežmoguje.Tikpri-valomejįpažadinti.“48

Bene labiausiai postmodernioji kultū-ra eksploatuoja Rytus, kaip neišsenkantįįvairių mistifikacijų ir ezoterinių motyvųšaltinį: „Vakariečiai Rytuose dažniausiai„atranda“ tai, ką nori atrasti, o ne tai, kąRytų kultūros iš tiesų savyje slepia arbanetatviraisiūlo.[...]Vakariečiaisupapras-tinairsuprimityvinatai,kasrytiečiamsat-rodosakraluirsudėtinga,mistifikuojatai,kas paprasta ir kasdieniška.“49 Ezoterinis XX a. pabaigos impulsas, sutampantis su postmodernios kultūros reiškiniais, tarpjų ir visuotiniu informacijos prieinamu-mu,išslaptinadoktrinas,ilgusšimtmečius

48JurgaIvanauskaitė,Laima 4, 1999.49 Jurga Ivanauskaitė, Laiko balsas 2, 2000, ko-

vo 4.

114

saugotas vien tik išrinktųjų ir pašvęstųjųelito: „prieinamos ezoteriškiausios dok-trinos,betkurnaujiejiišminčiai,šventieji,nušvitusieji“50?J. Ivanauskaitės polinkis į ezoteriz-

mą reiškiasi ne tik kūrinio poetikos, betir individualios asmeninės pasaulėjautoslygmeniu: „Mane visada dominomagija,tačiauneta,kaiišiliuzionistocilindroiš-traukiamas triušis, o toji, kurios pagalbabandomapakeistirealybę,galintiprovisassienas,kuriassavoaptemusiuprotusukū-rėme, prasiskverbti prie tikrosios esmės.Pavyzdžiui,tibetiečiaitam,kąmesįvardi-jamekaip„magiją“,turiduišesmėsbesi-skiriančiusžodžius:migtrul, kuris reiškia „akiųiliuziją“arba„akiųdūmimą“,irdrub tag,kurįgalimaverstikaip„pasiektąsim-bolį“, „prasiskverbimo į realybę ženklą“.Manyčiau,kadtiekgerapoezija,tiekrim-ta literatūra turėtų priklausyti pastarajaimagijos sričiai.“51 Ezoterizmo terminais, kūrybosmomentu, kai kuriančioje sąmo-nėjeplevenantyspavidalaiįgyjaapibrėžtasžodines formas, iš tiesų įvyksta transmu-tacija,alcheminiselementųpersikeitimas.J. Ivanauskaitei artimospamatinės ezote-rizmopasijos–nušvitimo,prasiskverbimopriepaslėptosesmėstroškimas,tikėjimas,kadegzistuojatikišrinktiesiemspasiekia-mažinijairbūdasjąpasiekti.

išvados

• Ezoterizmas šiuolaikinėje kultūrojeveikia kaip transformuotas sakralu-mas. Šventybės pajauta žmogiškajaiegzistencijai turi būtinumo semą, to-

50JurgaIvanauskaitė,Nemunas 10,199710.51 Ten pat.

dėlbetkokiaegzistencinėkrizė,kuriosmetu pirmykštis religingumas praranda žmogausdvasinįgyvenimąorganizuo-jančią galią, atveria kelią ezoterinėmssacrum modifikacijoms. Ezoterizmas,žvelgiant per religijos prizmę, yra re-liginės sąmonės asmeninio santykiosudieviškumuintencija–šiuoaspektuezoterinis patyrimas yra labai arti reli-ginio patyrimo.

• Ezoterinės minties aktyvumas XX a.antrosios pusės–XX a. pabaigos lite-ratūroje sietinas su postmodernybėsinspiruoturibų tarpreligingumoirse-kuliarumo ištrynimu, jų hibridizacija,demitologizavimo, profanacijos ten-dencijomis, kurios, šalia universaliųpasaulėjautos procesų, slepia ir post-modernios provokacijos bei žaidimoreikšmę, o po ezoteriniais motyvaisdažnai išryškėja pirmykščiohomo re-ligiosus siluetas.

• Rytųreliginėssistemospostmoderniz-me iškyla kaip ezoterinis sacrum vari-antas, kuris, kultūros tyrėjų matomaskaip chtoniškumo apraiška, pasiduoda irkitomsšiuolaikinėsVakarųkultūrostendencijoms: rytietiškas ezoterizmasvirstaeksploatuojamaegzotikairegzo-terizmu–sláptatampavieša,populiaruirmasiškainaudojama;prasmingireli-gijųelementaiprarandareikšminįkrū-vį,pasiduodapostmoderniojesąmonėjeveikiančiomsegzotizmoirmistifikaci-josvilionėms.

• JurgosIvanauskaitėskūrybojetezės/an-titezėsprincipuplėtojamaRytųirVakarųrefleksija apima daugelį postmodernios kultūrosreiškinių.„Rytus“autorėsuvo-kiakaipdvasiniųvertybiųkvintesenciją,o„Vakarus“vaizduojakaipdekonstruk-

115

cijosirdesakralizacijosreikšmesįkūni-jantį dvasinės prievartos mechanizmą.J. Ivanauskaitės polinkis į ezoterizmąreiškiasi ne tik kūrinio poetikos, bet irindividualios asmeninės pasaulėjautos

lygmeniukaippamatinėezoterinėmoty-vacija–nušvitimo,prasiskverbimopriepaslėptos esmės troškimas, tikėjimas,kad egzistuoja tik išrinktiesiems pasie-kiamažinijairbūdasjąpasiekti.

LiTERATūRA

Ališanka,Eugenijus,1998: Vaizdijantis žmogus: sacrum sklaida kultūroje: [studija], Vilnius: Lietu-vosrašytojųsąjungosleidykla.

Ališanka,Eugenijus,2001:Dioniso sugrįžimas: chtoniškumas, postmodernizmas, tyla, Vilnius: Lie-tuvosrašytojųsąjungosleidykla.

Andrijauskas,Antanas,1971:„Postmodernizmoištakos ir„neklasikinių“diskursųerdvė“,Miestelė-nai, Vilnius, 1995, 9–32.

Bell, Daniel, 2003: Kapitalizmo kultūriniai prieš-taravimai, Vilnius: Alma litera.

Beresnevičius, Gintaras, 2003: „Okultizmasir pragmatinis mąstymas“, pranešimas, skaitytas2003m.gegužės30d.VURSTCvykusiamesemi-nare „Okultizmas šiandien“, http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=52.

Beresnevičius, Gintaras, 2007: „Monoteizmųkrizė“,polemiškasetnologoG.Beresnevičiauspra-nešimas,skaitytasVilniujevykusiojekonferencijoje„Religijairkultūra“beiT.Kiaukospastabos,Lietu-vos evangelikų kelias 2/3, vasaris/kovas.

Beresnevičius, Gintaras, 2009: „Sakralybės tu-rinio metamorfozės postmoderno epochoje. Kom-paratyvistinispožiūris“,Postmodernizmo fenomeno interpretacijos, Vilnius: Versus aureus.

Camus,Albert,1997:Sizifo mitas, Vilnius: Bal-tos lankos.

Donskis,Leonidas,1997:Tarp Karlailio ir Klai-pėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai,Klai-pėda:Klaipėdosuniversitetoleidykla.

Eliade,Mircea,1997:Šventybė ir pasaulietišku-mas, Vilnius: Atviros Lietuvos knyga.

Ivanauskaitė,Jurga,1997:Nemunas 10.Ivanauskaitė,Jurga,1999:Laima 4.Ivanauskaitė,Jurga,2000:Laiko balsas 2, 2000

kovo 24.

Kavolis, Vytautas, 1998: Civilizacijų analizė, Vilnius: Baltos lankos.

Maceina,Antanas,1971:Didieji dabarties klau-simai: pasaulio sekuliarizacija, evangelijų numitini-mas, evoliucija ir religija,[Putnam(Conn.)]:Krikš-čionisgyvenime.

Navickas, Andrius, 2003: „Naujasis amžius“ iršiuolaikinėsekuliarivisuomenė“, pranešimas, skai-tytas 2003 m. gegužės 30 d. VU RSTC vykusiame se-minare „Okultizmas šiandien“, http://www.religija.lt/content/view/56/45/ [paskutinį kartą žiūrėta 2010 05 20].

Nikiforova,Basia, 2006: „Religijos ribos ir pa-ribys globalizacijos sąlygomis“, Kultūrologija 13, Kultūrosirmenoinstitutas.

Peškaitis,Arūnas,2003:„Parapsichologija,kaipšiuolaikinės magijos variantas“, redaguotas ir su-trumpintas teksto variantas publikuotas savaitraš-tyje Dialogas 22 (569) (2003 balandžio 30), http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=48 [paskutinį kartą žiūrėta 2010 05 20].

Robinson, George, 2000: Essential Judaism. A Complete Guide of Beliefs, Customs, and Rituals, New York.

Tamošaitis, Regimantas, 1998: Kelionė į laiko pradžią: indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė, Vilnius: Pradai.

Uždavinys, Algis, 2002: „Hermeneutinė Rytų–Vakarų priešpriešos problema“, Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos, Kultūros, filosofijos irmeno institutas, Komparatyvistinės kultūrologijos,estetikos irmeno teorijosskyrius1,Vilnius:Spau-doskontūrai.

Welsch,Wolfgang, 2004: Mūsų postmodernioji modernybė, Vilnius: Alma litera.

116

ThE TRANsfoRmATioNs of EsoTERism iN coNTEmPoRARy cULTURE

Dovilė Švilpienė S u m m a r y

sacrum. Esoterism through the prism of Religion is an attempt of religious consciousness for individual awareness of deity – thereby esoteric experience is very close to religious one.

Eastern Religions reveals themselves in Postmo-dernism as esoteric variations of sacrum, manifesta-tions of chthonic nature where they are also affected byothertendenciesofWesternpostmodernconsci-ousness: Eastern Esoterism turns to widely usable exoticism – Egsoterism – hidden becomes popular, freely available and explorable.

ThereflectionofEastandWestintheoeuvreofJurgaIvanauskaitėisbeingdevelopedbytheprincipleofthesis/antithesisthatcontainsthemajorityofpost-modernimplications.TheEastthroughwriter’seyesis seen as a quintessence of spiritual essence opposite totheWestthat,onthecontrary,isfilledbymeansofdeconstructionanddesacralization.J.Ivanauskaitė’saddictiontoEsoterismassertsnotonlyinthefieldofpoetics, but also in her individual existence as a ge-neral motivation to seek enlightenment, hidden signi-ficance,asafaithinsourceofuniqueknowledgeandmystery that is possible to achieve.

Autorės adresas:Lietuviųliteratūroskatedra

Vilniaus universitetas Universiteto g. 5

LT-01513 Vilnius El. paštas: dovile_svilpiene@yahoo.com

The article concentrates on phenomena of Esoterism in contemporary culture, tries to reveal its variations and spread in the second half of the XXth century. The contemporary writer and publicist Jurga Iva-nauskaitėisimplicatedinthecontextofthetheme.ArticleisinspiredbythemajorityexpressionscalledPostmodernism: secularization, the fade of trans-cendental dimension, crisis of Religion, upheaval of traditional values that all together coincide with the new spread of Esoteric thought towards the end of the XXth century and beginning of the XXst century. The Postmodernism is even called an Egsoteric form of antecedent esoteric Modernism.

The historical comparative method as well as the-oretic-analytic are considered to be the most fertile to reveal changes that inspired the transformation in relations between sacrum(lat.sanctity)andEso-terism. Esoterism in contemporary culture acts as transformed sanctity. The feeling of holiness is in-dispensable for human existence – the every spiritual crisis then traditional religiousness loses its power to organize and support spiritual nature of human exis-tence opens the door for esoteric modifications of

Gauta 2010 09 18Priimta skelbti 2010 10 15