f Z A N G A

Vienoje knygoje skaiciau, kad zmogaus gyvenimas nuo senij se-noves skirstomas j keturias dalis: vaikyste iki dvidesimties, jau-nyste iki keturiasdesimties, brandus amzius iki sesiasdesimties, o paskui senatve. Klekvienam amziui savos pareigos ir prievoles. Vaikysteje - mokytis ir klausyti vyresniqjq, jaunysteje - tramdyti geismus ir norus, brandziame amziuje - buti teisingam, senatve-je - pamokyti kitus, mirstant - del nieko nesigaileti.

Taciau gyvenimas keiciasi, vaikai anksciau subr^sta, o ir jstatymai ne visur vienodi. IVIUS4 salies dvidesimtmete merga, studijavusi Kuno kulturos akademijoje, nuvykusi j Svedij^, kartu su savo subrendu-siu sebru nuzude juos pavezejusi^ svedy mokslinink?. Abu nevalde geismy, trosko greitai praturteti, 0 teisingumo ir garbingumo neturejo ne zenklo. Jie to neismoko vaikysteje. Chuliganai ir zudikai, net jeigu jie dar vaikai, zino, k̂ daro, todel turi buti nubausti. Singapore uz automobilio ar namo istepliojimg, pasityciojim^ is suaugusiojo, mo-kytojo ar silpnesnio draugo nusikaltimo vietoje pagautas vaikas cia pat (be jokiij teismy ir salaseviciOciij) gauna j kailj nustatytg sveikatai nekenksmingg, bet protavim^ labai pagerinantj rykscig skaiciij. Uztat ten namus ir automobilius teplioja tik atvykusiyjg vaikeliai, bet jiems irgi galioja tokie pat jstatymai. Ministry vaikigaliai, ir tie, uz cliuliga-nizm^ gauna ryksciij ir tai atsimena net grjz§ namo.

Demokratiniame kapitalistiniame pasaulyje kitaip. Svedijos jsta­tymai neturincius dvidesimt vieny metij laiko nesubrendeliais, to­del musij zmogzude merga nubausta tik ketvertu mety kalejimo.

Tuoj grjs, t§s mokslus ir papildys musy sauniijjij sportininkg gre-tas, nors tokie bjaurybes, grjz? namo, turi buti teisiami dar ir uz te-vynes garbes paniekinim^. Jeigu norime laimes, privalome paisyti per tukstancius mety patikrinty pamokymij. j juos jsiklausydami, savaime laikysimes desimties Dievo jsakymg. Tuomet dangaus ka-ralyst? teisingi bedieviai uzsitarnaus dazniau nei veidmainingi Die­vo tarnai ar atsiverteliai komunistai. Deja, mums nesiseka. Gauseja nesimokancig, neklausancig vaikq, netramdancig geismg ir noro greitai praturteti jaunuoliy, subrendeliai uzmirsta teisingumq, sene-liai tyli, nes net vaikai neleidzia jiems issizioti, o kitij amziaus grupiy zmones stengiasi juos paversti kvailiais. Atseit savo vapejimais sie trukdo patirti gyvenimo pilnatv§, megautis seksu irskatina nusikals-tamumg, mat neatiduoda savo sukaupty gerybig tiems, kuriems to labiau reikia. Be to, senelig nuolat gauseja, nebeuztenka darbingy maitintojg, todel nebeaisku, kurtuos senelius deti.

Is savo amziaus aukstumos privalau mokyti kitus. „Pavojinga, bet bandysiu", - m^sciau. Pirmiausia sudrausiu ir apskgsiu mo-tinoms gretimo namo vaikigalius, kuriuos radau rukancius musg laiptineje. Isgirdusi, kaip rekia kaimyno musama sutuoktine, skam-binsiu j duris ir prasysiu liautis. Tai bus programa minimum. Veliau tobulesiu ir nepaisydama pavojg vykdysiu savo amziui prideramas pareigas, „kol salnos kojas ir rankas sugeis, kol po ziedg nasta sirdis pabals".

S U S I T I K I M A I SU A T E I T I M I

B u r t i j g a l y b e

Liepos menesio rytmetis zadejo karstq dienq. Pro daugia-auksciy namij tarpus lindo skaistus saules veidas, danguje nebuvo matyti jokio debeselio. Desimta vienuolikta valan-da - seneliij laikas. Tuo metu einu i parduotuv^. Benamiai, pasiknise siuksliadezese ir uzvalg^, ilsisi, policininkai, baig^ rytmetinius pasitarimus, kartais pasirodo gatvese, del to cia maziau litu reikalautoju. Pensininkai ramiai pasiekia parduo-tuv^ ir pakvepuoja grynu oru. Mane lydi kate su suneliu. Pr i ­valau juos pavedzioti. Jauna kate sokineja per sunj, uzbegusi priekin bruksteli uodega jam per snukel;, prasosi pamoky-mo, bet suo kencia. Sunelis kaip ir as gyvena paskutini savo gyvenimo tarpsnj ir zino, kad pamokymai pavojingi paciam mokytojui, todel chuliganes aukleti nenori. Nori kepenu, k u -rii j i krautuv^ atves tik dvylikt^. Palaukti atsisedu Zveryno skverelyje ant suverstu lentgaliij. Netoliese vandens kolo-nele ir aplauzyta va iku supyne. Pavesi teikia keletas aukstij medziu. Skverelio pakrastyje benamis musa savo gyvenimo draug^. Is keiksmazodziij suvokiu, kad moteriske isgere v y -riskio alaus „bambali". Nusikaltele cypia kaip spardomas su­nelis, bet reti praeiviai nekreipia demesio. Profesija ir amzius ragina mane gelbeti musamci, o vidinis balsas liepia sedeti po medziu ir tyleti.

7

- Kad judvieju cia ne kvapo nebutij! Paskutini kartg jspeju! Museika bematant pakliista pasirodziusio viduramzio

vyro zodziams ir pakel^s moteriske nusiveda. - Nepatogu sedet ant supuvusiu lentgalii}, - sako man pri-

ej^s museiku tramdytojas. - Girdejau, kaip pestukg sutramdet. Esate zmogus, jvyk-

des savo amziui skirtas pareigas, - pagyriau. - Sedejusieji kalejime gerbia tik fizin? jegq. Jums geriau

sventoriuje pailset, - patare. - Kartais cia ateina blogu vaiku. Atrodo, as juos maciau.

- Su katinu ir sunimi net eit per sventoriu negalima. Sven-tos moterys nesventais zodziais barasi, - pasakiau.

- Tuomet kartu pasedesim. Neramu jus cia palikt. I k i asari4 brangus to nepazjstamo zmogaus rUpestis. Keti-

nau jau eiti ir buciau tai padariusi, bet bjaurybe kate - nezi-nau, kas jai uzejo - zaibiskai atsidure auksto medzio virsune-je. Ten jq uzpuole varnos. Kate nusliuoge ant zemesnes sakos, bet dr^suoliu varnu atakos tapo pavojingos. Nebeismaniau, k^ daryti. Kates gaila. Varnos akis iskapos. Negi kviesi pagal-bon gaisrininkus kaip kokiame uzsienyje.

K a i sukapotu pakausiu kate zlegtelejo zemen, trauktis buvo per velu. Pasirode vaikigaliai su alaus skardinemis ir cigaretemis dantyse.

- Typo, b..., parasiau motkai, kad negrjztu, kol neuzkals geram motociklui, - sviesiaplaukis kartu su draugais nuvirto po aljrvij krumu.

- Manoji trijuose darbuose plukiasi, o per menesi uzdirba tiek, kiek papunis, kai sveikatos turejo, per naktj sukombi-nuodavo. A s motkai, b..., ryte pasakiau: jei pasigimdei, tai, typo, aprupink, kaip priklauso. „Skudurien, - sakau, - ne-duosi kisenpinigiij, pas tevq iseinu, tada tu mokesi alimen-

8

tus, nes tetis su tavim nesicackins. Galesit abi su siostra ir jos vaiku kaukt." Nusigandusi penkiolika litij jkiso. A l u i uzte-ko, - gyresi Ecka draugeliij vadinamas vaikinas.

Tyl ia i sedime po medziu. Gal nepastebes. Deja. - Sene su sunim! - staiga dziaugsmingai susuko Ecka. Mus apsupo sesios jzulios akys. - Ko cia sedi vaiku zaidimo aikstelej? Kodel suo be ant-

snukio? Parodyk pazymq, kad skiepytas nuo pasiutliges, arba mokesi trisdesimt litij baudq. Mes - policijos talkinin-kai, - vaikinukas didelemis melynomis akimis trauke is kise-nes suglamzytq uzrasi} knygel^.

Reikia nekreipti demesio. Dar retai sostineje, Marijos ze-meje ir Europos centre, vaikai kokiq bobute primusa. Taciau kur man girdetas to vaikinuko vogravimas ir kur matytas jo didelii} akiu melynumas?

- Ga l boba nemoka lietuviskai? - kvatoja „policijos talki-ninko" sebrai. - Pasakyk rusiskai. Kodel j i nerekia? Gal kurc-nebyle.

Issitraukiu rankineje uzsimetusj zurnaliukg „JI". Prised^s melynakis „policijos talkininkas" jkisa galv4 man pries veidg.

- „Revoliucija jusu lovoje", - skaito atsitiktinai atverst^ puslap;. - „Jeigu trecius metus mylites toje pacioje vietoje, rekomenduojama pasimyleti laiptineje prie kaimynij duru ar parduotuveje, matavimosi kabinoje."

Vaikai zvengia susiriesdami. - Ot bobos, ot populiariausias, b..., moteru zurnalas. Dabar

jos jau prie kaimynij duru krusis. - Gal apslapint? - pasisiiilo Ecka. - Dabar senes myzalais

gydosi. Mano bobute pati, typo, pasiusioja ir trinasi. Smarve nepakenciama.

9

centu, dabar beveik keturiasdesimt. Gyvena, uzaugina, ypac vyresnes, geriausius vaikus. Valstybe tik dabar tokiomis su-sirupino. Sauliuko mama visiems pasakojo apie savo meile ir skausmq. Vaikq apsikabinusi raudodavo: „Mes prakeikti, mes prakeikti . . . "

Paauges Sauliukas, vertai motinos ar mociutes pabartas, isbeges laukan irgi klykdavo es^s prakeiktas. Prisimenu, net ligonines vadove uz tokj vaiko auklejim^ sesele bare. Si, pa-likusi megstamg darb^, isejo i laidojimo namus (kur didesni atlyginimai) pinti vainikij . Norejo, kad vaikas gimnazij^, kaip turtingi4ji4 vaikai, lankyti}, nes ten mokesi ir teisetas jos my-limojo siinus. Sestoje klaseje Sauliuk^ kazkas pavadino ben-kartu, kurio motina pina laidotuviu vainikus. Vaikas isivele i tokias mustynes, taip trenke ne tik tycininkui, bet ir niekuo nenusikaltusiam netikram broliui, kad laikrasciai apie musty­nes ir vaiku agresyvum^ rase. Sauliukui teko grjzti i paprast^ vidurine. Motina, jo raginama („man geda, kad tu vainikus pini") , isvaziavo uzdarbiauti ; Anglij^. Treti metai ten plusejo, nors cia, tevyneje, didelio vargo nebebuvo. Mociute, pardavu-si atgautg zemele, susidejusi su dukra nusipirko dvieju kam-bariu butq. Seima turejo sodq, jame laike por^ kelmu biciu- Tai ir buvo pati didziausia beda, nes visas vasaras mociute sodo namelyje praleisdavo. Likes vienas Sauliukas mito bulviu tras-kuciais, kokakola, pratinosi prie alaus, jau buvo parukes kana-piu, susirado draugu ir pamazu ritosi ten, kur niekam never-tetu nusiristi. Sauliuk^ prizitarinti jo mamos drauge skundesi nebeismananti, kaip apie tai pranesti vaiko motinai.

- Linijos rodo, - pasakiau Sauliui, - kad tave uz pamoku nelankymq ismes is mokyklos.

- Neismes! - suriko vis i kartu. - Mes mokyklai krepselj duodam. Jei kartg per savaite nueini, neismeta.

12

- A s dazniau nueinu, - tvirtino israudes Saulius. Staiga pasnekovai dingo, tarsi pabaidytas zvirbliu burys

nuo tvoros. Priesais stovejo naujasis pazistamas. - Jums viskas gerai? - paklause. K a d nepaklusau protingam jo perspejimui eiti is cia, kalte

suverciau katinui. - Jums pasirodzius dingsta blogis. Benamiai nustojo mus-

tis, netike vaikai pabego, - padekojau. - Dingsta, bet neisnyksta, - atsake prisesdamas ant lentga-

l iu vyras. - Vaikai cia keturiese sukiodavosi. Joks pamoky-mas nepadejo, kol vienam is ju neikreciau dirzo. Kitus jspe-jau, kad cia nebesirodytu- D v i savaites nemaciau. Ko gero, reikes dar kuriam ikrest.

- Dabar liepia zodziais auklet. - Jie tai labai gerai zino. Bandymu taip auklet buvo. Polici-

J4 kvietem. Taciau j i bejege. Tokiems chuliganams supratimo kanalai i smegenis atsiveria tik gavus per uzpakalj.

Pagaliau nusipirkau kepenu- Dali pasilikau sau, likusiomis paseriau gyvuliukus.

Kepenys tinka mazakraujystei gydyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Galima jas virti, kepti su svogunais ir su nedideliu kiekiu taukii, bet geriausia ir veiksmingiau-sia smulkiai sumaltas zalias gyvuliu kepenis issunkti, perplovus trupuciu vandens dar issunkti ir sumaisius su morki{ sultimis isgerti rytq. Tokf kokteilj reikia vartoti gana ilgai, kas antrq treciq dienq. Butina daryti pertrau-kas, nes kartais gall gana stipriai sureaguoti inkstai. Re-akcijos taps beveik nepastebimos sumaisius zaliij. kepenu sultis su ivairiij. darzoviij sultimis. Tada nebejauciamas

13