Gamtos tyrimq centras · Sutarties aiskinimas 2.1. Sutartyje, kur reikalauja kontekstas, zodziai pateikti vienaskaita, gali tureti ir daugiskaitos prasm? ir atvirksciai. 2.2. Kai

Ataskaita ,,Mokslo ir studiju: institucijq moksline ir su ja susijusi kita veikla" Page 28 of 62

Gamtos tyrimq centrasEkologijos institutes

Moksliniu_tyrimu, ir eksperimentines pletros (MTEP) projekto (programos, uzsakymo)ANKETA

1. Projekto pavadinimasPraeiviq zuvu. bukles tyrimai Lietuvos upese, 2011-08-25, Nr. 4F11-67, 2011-08-25- 2014-02-202. Vykdancioji institucijaGamtos tyrimn. centras3. Vykdanciosios institucijos kamieninis padalinys

4. Subjektas, finansuojantis projekta^ ar programaAplinkos apsaugos agentura5. 2012 m. gauta suma, Lt586806. Mokslo sritisBiomedicinos mokslai(humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai, fiziniai mokslai, biomedicinos mokslai, technologijos mokslai)7. MTEP rusis:Fundamentiniai moksliniai

tyrimai L.JTaikomieji moksliniai tyrimai I Eksperimentine pletra LJ

8. MTEP veiklos rezultatas:

naujos zinios esminis metodo Qrenginio, [ranges,paslaugos) modernizavimas n

naujas ziniu. taikymas socialinio reiskinio tyrimas

naujas metodas originalus testas

prototipas D veiksniu. tyrimas

nauja technologija nauja koncepcija

tyrimais gr[stas modelis naujas instrumentarijus

matematinis tyrimas kalbos studija

naujas algoritmas salting tyrimas

nauja programine [ranga nestandartiniai gyvu_ ir negyvu,medziagu. tyrimai

informaciniu, technologijnpletra klinikiniai tyrimai (1-3 faze)

internetine technologijaduomenu. apdorojimo priemoniu,[diegimas naujoje srityje ar naujubudu

D

MTEP programines [rangespanaudojimas technologijoms

mokstinio projektoigyvendinamumo tyrimas

kita ([rasyti)

9. Patvirtiname, kad projektas nepatenka [ veiklu, kategorijas, kurios pagal Frascati vadova^ nepriskiriamos MTEP(mokslo ir technines informacijos paslaugos, universally duomenu, rinkimas, testavimas ir standartizacija,galimybiL|studija (projekto [gyvendinamumo analize), iprastas programines [ranges kurimas, standartiniaitestai, prognozes, gedimn lokalizacija, inovacine veikla, gamyba, administravimas, svietimas ir pan.) ________

PRIDEDAMA

1. Sutarties kopija (1-ojo ir paskutiniojopuslapiuj.

2. Sutarties kalendorinis planas.

3. Projekto technine uzduotis.

4. Baigiamosios (tarpines) ataskaitos isvadu.puslapis(iai).5. Kita informacija

(3ei sutarties informacija konfidenciali, turi buti irasyta, kad medziaga^ institucijos atstovai suderintu laikupateiks ekspertu posedziui; po to medziaga bus gra^zinta; informacijos konfidencialumas garantuojamas)Projekto vadovasAtsakingas asmuo rrvtn CH.

(parasas) (pareigos) (pavarde, varda

Data: ;2015,03.30

http://ataskaita.lmt.lt/2009/spausdintiMTEP.php 2015.03.30

PASLAUGV PIRKIMO SUTARTIS NR.PRAEIVIV ZUVV BUKLES TYRIMV LIETUVOS UPESE PASLAUGV VIESASIS PIRKIMAC

(PIRKIMO NR. 107031)

Du tukstandiai vienuoliktu. metu. rugpjudio menesio <3 diena

Pirkimas vykdomas jgyvendinant projektq. ,,Naturaliii vandens telkiniq ir retiyq praeiviu, zuvi£ populiacijubukles nustatymui skirti tyrimai" (Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-010), kuris finansuojamas pagai 2007-2013m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmu_ programos ,,Vietine ir urbanistine pletra, kulturos paveldo ir gamtosissaugojimas bei pritaikymas turizmo pletrai" prioriteto priemon? VP3-1.4-AM-02-V ,,Biologines[vairoves ir krastovaizdzio apsauga" Europos regionines pletros fondo ir Lietuvos valstybes biudietoleSomis.

SPECIALIOSIOS S^LYGOS

Aplinkos apsaugos agentura, juridinio asmens kodas 188784898, kurios registruota buveine A.Juozapaviciaus g. 9, LT-09311, Vilnius, duomenys apie istaiga, kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikosjuridinii^ asmeni} registre, atstovaujama direktoriaus Raimondo Sakalausko, veikiancio (- ios) pagaiAplinkos apsaugos agenturos nuostatus) (toliau - Pirkejas), ir

Gamtos tyrimii centras, juridinio asmens kodas 302470603, kurio registruota buveine yraAkademijos g. 2, LT-08412, Vilnius, duomenys apie istaiga^ kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikosjuridiniq asmenxj registre, atstovaujama direktoriaus Me&slovo âlakeviîaus, veikiancio pagaiValstybinio moksliniq tyrimq institute Gamtos tyrimq centro [status (toliau - Tiekejas), (jei tai ukiosubjektu grupe -atitinkami duomenys apie kiekviena^partneri)

toliau kartu sioje paslaugif vie§ojo pirkimo-pardavimo sutartyje vadinami "'Salimis", o kiekvienas atskirai- "Salimi'",

sudare §13 paslaugij viesojo pirkimo-pardavimo sutarti, toliau vadinama, "Sutartimi'\r susitare del toliauisVardinty s^lygij.

1. Sutarties dalykas

1.1. Sutarties dalykas yra praeiviij ZUVTJ bukles tyrimq Lietuvos upese paslaugos (toliau vadinama -Paslaugos). Paslaugq savybes ir apimtys nurodytos technineje specifikacijoje, nurodytoje sutartiesspecialiuju salygii priede.

1.2. Paslaugos turi buti atliktos Aplinkos apsaugos agenturai, adresu: A. JuozapaviCiaus g. 9,Vilnius.

(litai i eurus); tiekejo pasiulyme nurodyti ekspertai, jeigu jie atitinka Konkurso sajygose nustatytuskvalifikacinius reikalavimus ir pateikia kvalifikacij^patvirtinanCius dokumentus, kaip nustatyta Konkursosajygose. Pirkimo sutarties vykdymo metu subrangovi| keitimas derinamas su perkanciaja organizacija,kuri patikrina, ar ji| kvalifikacija atitinka keliamns reikalavimus. Sie pakeitimai galimi be Viesujij pirkimi|tarnybos sutikimo.

7.8. Sudarytos pirkimo sutarties salis gali buti pakeista tuo iSimtiniu atveju, kai ji pertvarkoma,reorganizuojama arba del perkandiosios organizacijos funkcijn perdavimo kitai perkan£iajai organizacijaiar tiekejo funkcijii perdavimo ,,vidinio" persitvarkymo atveju (kai su pirkimo sutartimi susijusiosrunkcijos perduodamos pilnai kontroliuojamai jo Jmonei, toliau liekant solidariai atsakingu uz pirkimosutarties vykdymaj pirkimo sutarties vykdymas perduodamas kitam ukio subjektui (-ams). Dei pirkimosutarties salles pertvarkymo, reorganizavimo ar funkciju perdavimo neturi pablogeti pirkimo sutartjvykdysian&o ukio subjekto (-uj galimybes tinkamai jyykdyti pirkimo sutartj_ palyginti su tuo ukiosubjektu, su kuriuo buvo sudaryta pirkimo sutartis. Kai §iame punkte numatytais atvejais keidiamapirkimo sutarties salis (tiekejas), jis turi tureti ne mazesn? kvalifikacij^ nei tas, su kuriuo buvo sudarytapirkimo sutartis pagal kriterijus, kurie buvo nustatyti pirkimo dokumentuose. Sie pakeitimai galimi beViesujit pirkimii tarnybos sutikimo.

7.9. Sutarties galiojimo laikotarpiu Salis, inicijuojanti Sutarties sajygu pakeitima^, pateikia kitaiSaliai raStiSk^ pra§ym£t keisti Sutarties sajlygas bei dokumentii, pagrindziandili pra^yme nurodytasaplinkybes, argurnentus ir paaiskinimus, kopijas. [ pateikt^_ praSym^. pakeisti atitinkam% Sutarties sajyg^kita Salis motyvuotai atsako ne veliau kaip per 10 darbo dieni^. Salims nesutarus del Sutarties sajygukeitimo, sprendimo teis? turi Pirkejas. Salims tarpusavyje susitarus del Sutarties salygij keitimo ir teisesaktij nustat>ta tvarka gavus Vie§iyu pirkimij tarnybos sutikimo keisti Sutarties sajygas, sie keitimaiiforminami.

7.10. Visi sutarties salygi* pakeitimai iforminami susitarimu, pasirasomu abiejq pirkimo sutartiessaliu, pridedant ir visa^ susijusi^ susirasinejimo dokumentacij% sie dokumentai yra neatskiriama pirkimosutarties dalis).

7.11. Pirkimo sutarties sajygu, nenurodytii specialiujq sutarties sa l̂ygu 7.7-7.8 punktuose,pakeitimams turi buti gautas VieSuji^ pirkimij tarnybos sutikimas.

7.12. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - po viena^ kiekvienai saliai.7.13. Sutarties specialiujii sajygxj. priedas ,,Paslaugi| technine specifikacija".

Vardas,pavarde:âreigos:

Adresas:

Tiekejo varduMefiislovas 2alakevicius

Direktorius

Akademijos g. 2, Vilnius

Vardas,pavarde:Pareigos:

Adresas:

302470603AB Swedbank bankas

{mones kodasBankopavadinimas irkodas 73000AtsiskaitomosiosLT187300010120521262s^skaitos Nr.PVM kodas LT100005107912Tel.Nr. (85)2729257Fakso Nr. (8 5) 272 9352ParaSas:

Pirkejo varduAldona Margeriene

Direktoriaus pavaduotoja,pavaduojanti direktoriijA.Juozapaviîaus g. 9,Vilnius188784898|mones kodas

Banko pavadinimas ir DnB Nord bankaskodas: 40100

Atsiskaitomosiossa^skaitos Nr.PVM kodasTel.Nr.Fakso.

LT 504010042403221333LT100001069417(8 5) 266 2808(8 5) 266 2800

Giedre

BENDROSIOS PASLAUGV PIRKIMO SUTARTIES S^LYGOS

1. Pagrindines Sutarties savokos

1.1. Pirkejas - Lietuvos Respublikos viegujij. pirkimu. istatyme nurodyta perkanCioji organizacija,perkanti Sutarties specialiosiose sajygose nurodytas Paslaugas iS Tiekejo.

1.2. Sutarties kaina - suma, kuria^ Pirkejas pagal Sutarti turi sumoketi Tiekejui uz perkamasPaslaugas, Jskaitant visas iSlaidas ir mokescius.

1.3. Tiekejas - ukio subjektas, kuriuo gaii buti fizinis asmuo, privatus ar viesasis juridinis asmuo artokiii asmenvj grupe, teikianti Pasiaugas pagal sia, Sutartj.

1.4. Kainodaros taisykles - pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nustatoma kaina ar Sutarties kainosapskaiciavimo taisykles,

2. Sutarties aiskinimas

2.1. Sutartyje, kur reikalauja kontekstas, zodziai pateikti vienaskaita, gali tureti ir daugiskaitosprasm? ir atvirksciai.

2.2. Kai tarn tikra reiksme yra skirtinga tarp nurodytq skaidiais ir zodziais, vadovaujamasi zodinereiksme. Jei mokejimo valiutos pavadinimo trumpinys neatitinka mokejimo valiutos pilno pavadinimozodziais, teisingu laikomas valiutos pilnas pavadinimas zodziais.

2.3. Sutarties trukme ir kiti terminal yra skai&uojami kalendorinemis dienomis, jei Sutartyjenenurodyta kitaip.

3. Tiekejo teises ir pareigos

3.1. Tiekejas isipareigoja:3.1.1. teikti Paslaugas Pirkejui pagal Sutarti ir Pirkejo pateiktus uzsakymus uz Paslaugi^ kain% savo

rizika bei sa^kaita kaip jmaiioma rupestingai bei efektyviai, ^skaitant, bet neapsiribojant, Paslaugit teikim^pagal geriausius visuotinai pripazistamus profesinius, techninius standartus ir praktik% panaudodamasvisus reikiamus jgudîus, zinias;

3.1.2. nedelsdamas ra§tu informuoti Pirkeja^ apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar galisutrukdyti Tiekejui uzbaigti Paslaugi^ teikim^ nustatytais terminals;

3.1.3. po Paslaugij suteikimo nedelsdamas perleisti nuosavybes teis? [ Paslaugq teikimo rezultata,,jeigu toks sukuriamas;

3.1.4. uztikrinti i§ Pirkejo Sutarties vykdymo metu gautos ir su Sutarties vykdymu susijusiosinformacijos konfldencialuma^ bei apsaugaj

3.1.5. per 5 (penkias) darbo dienas nuo Pirkejo raStu pateikto praSymo gavimo dienos pateiktiissami^ Paslaugq teikimo ataskait% nurodant, kokios Paslaugos buvo suteiktos, i§skiriant konkre(SiasPaslaugii kainos sudetines dalis bei pateikiant papildom^ su Paslaugij teikimu susijusia^ informacij^. apiepatirtas iSlaidas ir 1.1;

3.1.6. nenaudoti Pirkejo Paslaugq zenkli^ ar pavadinimo jokioje reklamoje, leidiniuose ar kitur beisankstinio raStiSko Pirkejo sutikimo;

3.1.7. uztikrinti, kad Sutarties sudarymo momentu ir visa^ jos galiojimo laikotarpi Tiekejodarbuotojai turetq reikiam^. kvaiifikacij^. ir patirti, reikalingas norint teikti Paslaugas;

3.1.8. Pirkejui rastu paprasius grazinti visus iS Pirkejo gautus, Sutarciai vykdyti reikalingusdokumentus;

3.1.9. tinkamai vykdyti kitus isipareigojimus, numatytus Sutartyje ir galiojan&uose LietuvosRespublikos teises aktuose.

3.2. Tiekejas turi teis? gaud Paslaugq kain^su sajyga, kad jis tinkamai vykdo si^ Sutarti.3.3. Tiekejas turi ir kitas §ios Sutarties ir Lietuvos Respublikoje gaiiojaneiq teises akti^ numatytas

teises.

19.2. Bet kokios nuostatos negaliojimas ar priestaravimas Lietuvos Respublikos istatymams arkitiems norminiams teises aktams sloje Sutartyje neatleid&a §aliii nuo prisiimtu, isipareigojimi^ vykdymo.Siuo atveju tokia nuostata turi buti pakeista alitinkancia teises akti| reikalavimus kick imanoma artimesneSutarties tikslui bei kitoms jos nuostatoms.

19.3. Visus kitus klausimus, kurie neaptarti Sutartyje, reguliuoja Lietuvos Respublikos teises aktai.19.4. Sutartis yra Sutarties Saliq perskaityta, ji£ suprasta ir jos autentiSkumas patvirtintas ant

kiekvieno Sutarties lapo kiekvienos Salies tinkamus jgaliojimus turindiij asmemj parasais arba Sutartissusiuvama ir pasirasoma paskutinio lapo antroje puseje.


Adresas:

Tiekejo varduMeCislovas 2alakevidius

Direktorius

Akademijos g. 2, Vilnius


Jmones kodasBankopavadinimas irkodas 73000AtsiskaitomosiosLT187300010120521262s^skaitos Nr.PVM kodas LT100005107912Tel. Nr. (8 5) 272 9257FaksoNr. (85)2729352Parasas:


Adresas:


Direktoriaus pavaduotoja,pavaduojanti direktoriijA.Juozapavi&aus g. 9,Vilnius188784898[mones kodas


Atsiskaitomosiossaskaitos Nr.PVM kodasTel. Nr.Fakso Nr.Parasas:

LT 504010042403221333LT100001069417(8 5) 266 2808(8 5) 266 2800

Sutarties priedai:

1. Paslaug4 technine specifikacija

Pasiaugij pirkimo sutarties priedas

TECHNINt UiDUOTIS

Paslaugi| pavadinimas

Praeiviq zuvij bukles tyrimai Lietuvos upese.

Paslaugt| Igyvendinimo tikslas

Ivertinti laSisij ir §lakhipopuliaciju_ bukl? Lietuvos upese bei laslsos ir slakio jaunikliu,popuiiacines charakteristikas, migracijos intensyvuma^ nustatyti rituoliq produkcija^ nersto bei veisimoefektyvum^ modelinese upese.

Paslaugq igyvendiniroo uzdaviniai:

1. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) surinkti moksline. medziaga^ apie la&sos ir slakio popuiiacijiibukle bei veisimo efektyvum% vadovaujantis Aplinkos ministro isakymu patvirtinto Zuvij monitoringoatitinkamij metq piano dalyje ,,Praeiviu_ zuvq bukles monitoringas" nurodytu monitoringo parametrq beimonitoringo apim£ii[ sarasu monitoringo vietose (pianuojama apimtis - ne maziau kaip 100 tyrimo vietykasmet, tyrimus atliekant 2011-2013 m.);

2. Kasmet (2012-2013 m. laikotarpiu) ivertinti lasisq ir Slakiq jaunikli^ migracijos parametrussudet^ tank^ individij ilgio ir svorio parametrus, smoltifikacijos stadij% am2iu_, sutinkamumoivertinti lasiSu, ir slakii| rituolii| migracijos intensyvum^ Veivirzo, Meros ir Siesarties upese,

[vertimi lasisq ir slakiq rituoliq gausum% amzin^-matmenin? sudetj,, svorio parametrus, atlikti ji|zymejimaj

3. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) ivertinti lasisiniij zuvij jaunikliq paplitim% gausum^(jvertinant rusin^ sudeti, individq ilgio parametrus, svori, amzin^ struktur% tanlq) ir biomas? upese, beiSiy parametnj pokyîus, lyginant su praejusiais ir ankstesniais (laikotarpio nuo 2005 metuj metais;

4. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) ivertinti laSiSiniif zuvq ner§taviediii bukl? ir kokyb^ bei nerStoefektyvuma^ (ivertinant lizdij tanki, lizdij plota^ ir vidutini plota_ bei santykinius rodiklius atitinkamai)Minijos, Juros, Akmenos-Danges, Sventosios (pajurio), 2eimenos, Meros, Vilnios ir Siesarties upese,nustatyti §14 parametnt pokyfiius, lyginant su praejusiais ir ankstesniais (laikotarpio nuo 2005 metujmetais;

5. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) ivertinti slakiu. ir lasi§ij praejimo efektyvuma^ per zuvitakius,esandius driamose upese (Minija, Agluona, Jura, Vilnia, Siesartis ir kitos, priklausomai nuo konkreciaismetais tiriamij upiuj;

6. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) atlikti jzuvinimo darbij efektyvumo ivertinima^ (individijgausumo ir biomases 100 m2 bei dirbtinai iveistij zuvij procentas tarp sugautujuj Minijos, Jiiros,Sventosios (pajurio), Bartuvos, Sysos, Ventos, Nemuno, Sventosios, Neries baseimj modelinese upese(Minija, Sausdravas, Alantas, 2velsa, SiuSis, Jura, SeSuvis, Agluona, Akmena, Bremena, Sunija, Irtuona,Dubysa, LapiSe, Liolinga, Tvarkante, Dratvinys, Sventoji (pajurio), Juodupis, Kulse, Bartuva, Luoba,§ysa, Virvyte, VieSvile, Virinta, Sventoji, Neris, Vilnia, Yoke, Kena, Siesartis ir kitos, atsiz\'elgiant jizuvirimo darbq vykdymaj;

7. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) paruosti rekomendacijas ir duomenis tarptautinemsorganizacijoms pagal IBSFC ir ICES WG BAST reikalavimus;

8. Kasmet (2011-2013 m. laikotarpiu) dalyvauti ICES Baltijos lasisos ir slakio tyrimi^ grupes (WGBAST) metmiame susirinkime, ten pristatyti prane§im^ Lietuvos laSigq ir §lakiu_ tyrimij klausimais beidalyvauti rengiant bendr% ataskaitaj

9. Atsizvelgiant i turimus 2005-2010 m. praeiviq zuvu, tyrimij duomenis bei kitus tyriimi rezuitatus,teikti rekomendacijas 2011-2013 metu_ praeivii| zuvi| monitoringo vieti| parinkimui.

Ataskaitq turinys, pateikimas ir tvirtinimas

Tyrimo ataskaitoje turi buti §ios pagrindines dalys ir informacija:1. {vadas. Aptariamas tyrimo tikslas, uzdaviniai, aktualumas ir reiksrningurnas, ap^velgiama uzsienio

salhj patirtis ir kita butina [zangine informacija.2. Tyrimo objektas ir metodai. Sioje dalyje atrasomas tyrimo objektas ir metodai, kuriq pagalba buvo

atiiekamas tyrimas, pateikiamas detains naudotos tyrimo metodikos aprasymas, arba (jei naudotametodika pateikta galiojandiuose teises aktuose) nuorodos ( teises aktus, kuriuose iSdestyti naudojamistebejimii vietij parinkimo principal, matuojami ar stebimi parametrai, tyrimij atlikimo ir duomenijanalizes bei kokybes uztikrinimo metodai ir procedures.

3. Tyrimo duomenu_ analize ir rezultatai. Pateikiama tyrimo eigoje gautu. duomenij ir tyrimo rezultatu.analize, palyginimas su ankstesniu_ metq duomenimis, aptarimas, i§samiai iliustruojant grafikais ir kitamedziaga, pagal galimybes naudojant statistinius vertinimo metodus, pateikiamas iSsamus ir pagr|staspraeiviij zîvii bukles ir artimiausios jos perspektyvos vertinimas.

4. Isvados ir rekomendacijos. Suformuluojamos trumpos ir konkre&os isvados, paremtos tyrimorezultatais, pateikiamos iSsamios rekomendacijos del praeiviij zuvq populiacijq bukles gerinimo.

5. Literatura. Naudotos literaturos saraâs.6. Santrauka. Trumpa (1-3 psl.) atliktq daring apzvalga.7. Priedai. Pirmine med2iaga, duomenq lenteles, grafikai, zemelapiai, rekomendacijos ir duomenys

tarptautinems organizacijorns pagal IBSFC ir ICES WG BAST reikalavimus, praneSimo, skaityto WGBAST metiniame susirinkime, medliaga.

Tyrimo ataskaitos turi buti pateikiamos kasmet iki gruodzio 10 d.Visas ataskaitas Paslaugq teikejas turi pateikti PerkanCiajai organizacijai, kuri perîuri, vertina jas,

teikia atitinkamas savo pastabas bei pasiulymus.Visos teikiamos paslaugos ataskaitos ir rezultatai (tyrimo ataskaita ir su tyrimu susijusi medziaga,

pirminiai tyrimij duomenys ir ataskaitos santrauka) turi buti pateikiami su Perkanciaja organizacijasuderinta forma.

Ataskaitos teikiamos elektronine forma (kompiuterineje laikmenoje - kompaktiniame diske, 3 kopijos)ir atspausdintos popieriuje bei Jri§tos (3 egzemplioriai).

Tyrimo ataskaita ir santrauka \s laikmenas [ras^mos MS Word formatu, tyrimoataskaitoje ir santraukoje esantys grafikai turi buti parengti MS Excel programa ir susieti su duomenu,lentelemis. Pirminiai tyrimq duomenys pateikiami MS Excel formate. Visos teikiamos paslaugosataskaitos ir rezultatai turi buti teikiami lietuviq kalba, rekomendacijos ir duomenys tarptautinemsorganizacijorns pagal IBSFC ir ICES WG BAST reikalavimus teikiama lietuviij ir angh| kalbomis.

Sutarties vykdymo prieiiurai Perkandiojoje organizacijoje bus sukurtas Prieîiiros komitetas.Prieziuros komitetas, gav^s i§ Paslaugij teikejo tyrimo ataskaita^ ir su tyrimu susijusiq. mediiaga^ pirminiusiyrimi| duomenis ir ataskaitos santrauka^ per 20 darbo dienij nuo gavimo turi ataskaitq. priimti arbapateikti Paslaugi| teikejui pastabas ir pareikalauti pataisyti ar papildyti ataskaita,. Jeigu tyrimo ataskait^ arkita^ pateikt^. medziag^ pareikalaujama pataisyti ar papildyti, Paslaugi* teikejas privalo tai padaryti ir velpateikti Prieziuros komitetui per 14 kalendoriniq dienq. Prieziuros komitetas turi pritarti pataisytai tyrimoataskaitai per 10 darbo dienij nuo pakoreguotos tyrimo ataskaitos gavimo.

Paslaugij teikejas taip pat isipareigoja pagal Perkan&osios organizacijos poreiki, remdamasis atliktodarbo rezultatais, parengti medziag% leidiniui apie aplinkos biikl^. Medziaga leidiniui rengiama irpateikiama pagal Aplinkos ministro isakymu ar kitu teises aktu patvirtintus reikalavimus leidiniuiteikiamai informacijai ir jos pateikimo formai.


Adresas:

Tiekejo varduMe&slovas 2alakevi5ius

Direktorius

Akademijos g, 2, Vilnius


{mones kodasBankopavadinimas irkodas 73000Atsiskaitomosios LT187300010120521262saskaitos Nr.PVM kodas LT100005107912Tel.Nr. (85)2729257Fakso Nr, (8 5) 272 9352Parasas:

A.V.


Adresas:


Direktoriaus pavaduotoja,pavaduojanti direktoriqAJuozapavi&aus g. 9,Vilnius188784898|mones kodas


Atsiskaitomosiossaskaitos Nr.PVM kodasTel Nr.Fakso Nr.Parasas:

Data:

LT 504010042403221333LT100001069417(8 5) 266 2808(8 5) 266 2800

GiedroBu«nskaite,csene

129

ISVADOS

1. 2012 m. lasisq ir slakilj jaunikliq ir nerstavieciq monitoringas Lietuvos upese vykdytas

pagal sutartyje numatytas sajygas. Monitoringo duomenys apie lasisiniq zuvq bukl?

upese apibendrinti ir pateikti ataskaitoje. Rytq ir Vakarq Lietuvos upese tyrimai atlikti 14

upiij baseinq, istirtos 78 jvairaus dydzio laSisinio tipo upes ir 123 stociq. Papildomai

tyrimai buvo atliekami lasisq populiacijq bukles nustatymui 10 stociq bei zuvivaisos

darbq efektyvumo jvertinimui.

2. Laslsos ir slakiq rituoliq migracija buvo tyrineta Meros, Siesarties ir Veivirzo upese.

Tyrimq metu Meros upeje lasisq rituoliq gausumas sieke - 0,7 o, slakiq - 3,4 ind. per

pastangq ir buvo artimas daugiameciu vidurkiui. Migracijos intensyvumas Siesarties

upeje pastoviai mazeja (tyrimo metu sugauta 32 lasisq ir 50 slakiq rituoliai. t.y. (per 1 ZP)

vidutiniskai sugauta 2,9 vnt. lasigq ir 4,5 slakiq rituoliq. Veivirzo upes vidurupyje 2012

metais gaudykles eksplotavimo laikotarpiu is viso buvo sugautos 8 zuvij rusys (53

individai), upine nege ir 8 slakiq rituoliai.

3. Lasisq ir slakiq jaunikliq gausumas pagrindinese upese priklause nuo klimatiniij,

hidrologiniq sqlygij ir nuo nersto efektyvumo. Neries upeje 2012 m. lasisij jaunikliai buvo

aptinkami 7 monitoringo stotyse. Pazymetina tai, kad auksciau Vilnius monitoringo

stotyse buvo nustatytas labai mazas jaunikliij kiekis. Zemiau Vilniaus jaunikliij kiekis

buvo normalus. Jaunikliij gausumas Neries upeje lyginant su ankstesniais metais buvo

vidutinis ir kito 0 - 14,3 ind./lOO m2 ribose (vid. tankis Neryje -3,5 ind./lOO m2).

Lyginant su 2011 metais padidejo apie 2,7 karto. Lasisq jaunikliai Neries baseine buvo

aptinkami - Vilnios, Vokes, Kenos, Brazuoles ir Dukstos upese. Lasisq jaunikliq gausmas

Vilnios upeje pastaruoju metu mazai pakito ir sieke apie 4,5 ind./lOO m2. Aukstas, kaip ir

ankstesnis metais laSisq jaunikliq gausumas nustatytas Kenos upeje - 26,7 ind./lOO

m2.Vidutine lasisij rituoliq produkcija Neries upeje padidejo iki 6912 individq.

4. Neries baseine nustatytas bendras slakii} jaunikliq gausumas nezymiai mazesnis, kaip•i

padidejimas metais - 4,2 ind./100m . Didziausias gausumas yra mazuose intakuose,

130

vidutinis - vidutinio dydzio upese, maziausias - Neryje. Neries upeje ir jos intakuose

didele slakiij jaunikliq dalj sudaro dirbtinio veisimo slakiai. Kaip ir ankstesniais metais

didziausias slakiij jaunikliij gausumas nustatytas Kenos upeje - 17,8 ind./lOO m2,

vidutinis gausumas nustatytas Rieses, Dukstos ir Vilnios upese - 9,7 - 7,7 ind./lOO m2.

Neries upeje slakiij jaunikliq kiekis buvo mazas, kaip praejusiais metais 0,62 ind./lOO

m2.Vidutinio dydzio upese bendras tankis, nezymiai buvo mazesnis - 4,6 ind./lOO m2

negu ankstesniais metais. Mazuose intakuose slakiij jaunikliq kiekis kito labai jvairiai, o

bendras gausumas sieke apie 6,3 ind/100m2. Vidutine slakiij rituoliq produkcija Neries

baseine pagal tyrimij ir ekspertinius duomenis ankstesniij metij yra apie 10836 individq.

5. Del klimatiniij ir hidrologiniij sajygi; Zeimenos upeje lasisq jauniklii| gausumas

jvairiais metais zenkliai keiciasi. Maziausias lasisq jaunikliq gausumas 0,2 - 0,62 ind./lOO

m2 buvo nustatytas 2002, 2003, 2010 m. Didziausias bendras lasisq jaunikliu gausumas,

buvo 2007 ir 2011 metais ir sieke 5,0 - 6,9 ind./lOO m2. Maksimalus lasisq jaunikliij

tankis fiksuotas Zeimenos upeje yra 13,3 ir 17 ind./lOO m2. Zeimenos upeje 2012 m.

vidutinis lasisq jaunikliq tankis buvo mazesnis, kaip vidutinis ir sieke 2,0 ind./lOO m2.

Meros upeje lasisi| jaunikliij siais metais nesugauta, Vidutine lasisq rituoliij produkcija

Zeimenos upeje siekia apie 4500 ind.

6. Slakiij jaunikliq vidutinis gausumas monitoringo stotyse Zeimenos baseine artimas

daugiameciu vidurkiui ir sieke 3,0 ind./lOO m2. Jij gausiai aptinkama Jusines upeje -9 v

11,5 ind./lOO m . Vidutine slakiij rituoliij produkcija Zeimenos baseine yra apie 2594

individi}.

7. Bendras lasisq jaunikliq gausumas Sventosios baseine 2012 m. sumazejo iki 2,4

ind/100 m2. Sventosios upeje lasisq jaunikliu, buvo sugauti 5 stotyse, jq tankis buvo

vidutinis - 5,5 ind/100 m2 . Sventosios upeje pagrindin? sugaunamq jaunq lasisaiciq dalj

sudaro naturalios kilmes ir dirbtinai veisiamos zuvys. Siesartis upeje lasisij sumazejo

palyginus su praejusiais metais iki 3,7 ind/100 m2. Lasisq jaunikliai monitoringo metu

buvo sugaunami ir kitose upese mazesnese upese - Virintoje, Sesuoloje ir Plastakoje.

131

Vidutine lasisq rituoliq produkcija Sventosios baseine pagal tyrimi| duomenis yra apie

2730 individq.

8. Slakiai Sventosios baseine paplit^s Sventosios upeje ir jos intakuose: Siesartyje,

Virintoje, Sirvintoje, Storeje, Armonoje, Plastakoje, Sesuoloje ir Grabuostoje. Kaip rodo

tyrimo duomenys slakiq gausumas 2012 m. yra sumazej^s iki 1,4 ind/100 m2. Negausiai

slakiq jaunikliq buvo randama vidutinio dydzio upese: Siesatyje, Virintoje, Sirvintoje ir

Plastakoje. Vidutine slakiij rituolii| produkcija Sventosios baseine pagal tyrimq duomenis

yra apie 4037 individq.

9. Merkio baseine upetakiq gausumas kito nuo labai auksto iki zemo lygmens. Merkio

aukstupyje upetakiq gausumas kito nuo 1,7 iki 6,6 ind./lOO m2 (vid. aukstupiui - 3,7

ind./lOO m2). Lyginant su kitomis Lietuvos upemis m. upetakiq gausumas yra didelis, o

vid. biomase, labai auksta - 0,217 kg./lOO m2. Merkio aukstupyje kirsliq gausumas kito

nuo auksto iki vidutinio (vid. - 0,9 ind./lOO m2), o biomase sieke apie 0,077 kg/100 m2.

Dereznos vidurupyje m. upetakiij gausumas sieke - 11,6 ind/100 m , (aukstas lygmuo), o

Skroblaus upelyje atitinkamai - 7 ind/100 m2 (didelis lygmuo). Grudos ir Ulos upese

nustatytas - 0,62-0,9 ind./lOO m2, (vid. gausumo lygmuo), taciau siose upese dazniau

pasitaiko stambesniq individq. Zemas upetakiij gausumas - 0,3 ind/100 m2 nustatytas

Spenglos upeje. Sj upelj intensyviau reiketu zuvinti upetakiais.

10. Vakarq Lietuvos upiq baseinuose bendras lasisiniq zuvq sutinkamumas buvo 98 %,

(kaip ir 2011 metais). Vidutinis lasisiniq zuvq gausumas lyginant su ankstesniais metais

isaugo visuose baseinuose, isskyrus Dubysos, kur jis nukrito beveik 40 % (nuo 28,5 iki

17,7 ind./lOOm2). Kituose vidutinis lasisiniq zuvq gausumas isaugo nuo 5 % (Bartuvos

baseinas) iki 183-205 % (Sysos ir Sventosios baseinai). Didziausiu vidutiniu bendru

lasisiniq zuvq gausumu pasizymejo Sysos baseinas - 24,12 ind./lOOm2. Aukstu gausumu

pasizymejo ir Smilteles, Minijos, Akmenos-Danes, Sventosios, Dubysos baseinai - >177 T

ind./lOOm . Labai aukstas gausumo lygmuo (>20 ind./lOOm ) nustatytas net 14-oje is 44

tirtq (32 %) pastoviq monitoringo stociq, kai tuo tarpu 2011 tokiq buvo tik 3 (7 %).

132

11. 2012 metais tirtuose vakarij Lietuvos upiij baseinuose lasisij Salmo salar

sutinkamumas buvo 25 % (13-oje is 51 monitoringo stociuj. Vertinant visas tirtas 2012

metais Vakarij Lietuvos upiij stotis, kartu su veisimo efektyvumo tikrinimo vietomis,

lasisq aptikta 22-jose stotyse, kur gausumas svyravo nuo labai zemo Dubysoje ties

Ariogala (0,16 ind./ lOO m2) iki didelio Minijoje aukstupyje (5,22-5,35 ind./lOO m2).

Minijos upeje lasisq aukstas gausumas buvo del dirbtinio veisimo darbq, tuo tarpu

Dubysos ir Sventosios baseinuose sutinkami naturalaus nersto jaunikliai.

12. 2012 metais daugumoje Vakarij Lietuvos upii| baseinq tyrimij stociij Salmo trutta

populiaciji| amzine struktura yra gerai subalansuota, stebima zymi 0+ amzines grupes

dalis populiacijose (Minijos, Juros, Sventosios, Akmenos-danes, Sysos ir Smilteles), kas

rodo sekming^ praejusiij metq nersta^ Tuo tarpu Dubysos ir Bartuvos baseinuose

nustatytas jaunikliq grupes sumazejimas. Siais metais nustatytas vyresnilf amziniij grupiq

(3+ - 5+ metif) individq didesnis sutinkamumas ir didesne santykine dalis populiacijose.

13. Lietuvos upese lasisq rituoliq produkcija 2012 m. padidejo kelet^ karti[ lyginant su

praejusiais metais: lasisij iki 33 300 individq, o slakiq rituoliij kiekis isliko pakankamai

aukstas - 47 800 individai. Vien tik Minijos baseine slakiq rituoliij produkcija sieke apie

20 lOOindividq.

14. Stacionarinese stotyse atlikus apytikr? migravusii} lasisq ir slakiq apskait^ bei

remiantis zveji|-verslininkq ir megejij rezultatais galime teigti, kad bendra lasisiniq zuvq

migracija is Baltijos juros j upes siais metais buvo intensyviausia pastarujq keleriq metq

laikotarpiu, taip pat upese nemazai buvo sugaunama labai dideliq lasisi} ir slakiq. Sie

duomenys ir nerstavieciq apskaitos rezultatai rodo, kad lasisij ir slakiq reproduktoriq

kiekis upese buvo pakankamai didelis.

15. Nersto sajygos upese siais metais buvo geros, vandens lygis upese buvo pakankami

aukstas visa^ rudens laikotarpj. Nerstas upese prasidejo spalio menesio pabaigoje

(pakankamai anksti) nukritus vandens temperaturai ir atsalus orams intensyviai vyko iki

lapkricio men. vidurio.

133

16 Zeimenos upeje aptiktas 111 lasisq/slakiq lizdai, jq kiekis yra pakankamai aukstas ir

palyginus su 1999 - 2006 metij laikotarpiq zymiai didesnis. Praejusiais metais rasti 139

lizdai, siemet jq kiekis sumazejo 20,1%, taciau padidejo jq dydis ir nerstavieciq plotas.

Atitinkamai padidejo ir kiti nerstavietes charakterizuojantys rodikliai: bendras

nerstavieciq plotas padidejo iki 578,33 m2 (padidejo - 42%), vid. plotas - 5,21 m2

(padidejo - 79,7 %). Nerstavieciq tankis del mazesnio lizdq skaiciaus sumazejo nuo 5 iki

4 vnt./km (20 %). Zemiau Pabrades uzregistruota 91 nerstaviete, kuriq tankis yra 5,1

vnt./km, t, y. 22 % maziau nei 2011 metais.

17. Meros upeje aptikti 30 pilnai suformuoti daugiausiai slakiq lizdai. Nersto

intensyvumas buvo vidutinis, taciau prastesnis negu 2011 metais. Vidutinis lizdq tankis

jskaitiniame ruoze sieke apie 2,3 vnt./km, bendras plotas - 94,09 m2. Kaip ir ankstesniais

metais, pagrindines nerstavietes yra upes atkarpose ties Baliuliij ir Guziij kaimais. Tokj

nerstavieciq pasiskirstym^ nulemia upes vagos grunto struktura.

18. Tyrimo ruoze Siesartis upeje aprikti 26 lizdai, bendras nerstavieciq plotas sieke - 55,3

m2, vidutinis tankis - 5,2 vnt./km, vidutinis nerstavietes plotas - 2,1 m2. Siemet pagal

santykinj plota^ Siesarties upes zemupyje dominuoja dideli, 2- 3 m2 ploto lizdai, kurie

sudaro daugiau nei 50% nuo bendro lizdq gausumo. Lyginant su praejusiais metais

nerstas yra analogiskas, nerstavieciq gausumas islieka toks pat kaip ir praejusiais metais.

Siesarties upes zemupyje - nerstavietese vyravo ganetinai stambus lasisq lizdai, o upes

aukstupyje ir intakuose slakiq lizdai.

19. Vilnios upeje aptikti 133 slakiq/lasisq lizdai, kuriq bendras plotas siekia 410 m2,

vidutinis tankis - 13,3 vnt./km. Lizdq tankis islieka panasus kaip praejusiais metais,

taciau nerstavieciq plotas padidejo 1,8 karto. Tyrimo duomenys rodo, kad praeiviq

lasisiniq zuvq nersto intensyvumas siais metais labai aukstas ir tai yra trecias rezultatas

per visa^ tyrimq faikotarpj.

134

20. Pagal lasisiniij zuvq nerstinii] lizdq apskait^ 2012 metais, buvo stebetas nuo

zemo (4,4 vnt./km lizdij tankis) Akmenos-Danes baseine iki auksto (20,6 vnt./km)

Viesviles upeje nersto intensyvumas. Apibendrintai galima pasakyti, kad lasisiniij zuvq

nersto intensyvumas tirtose upese vidutiniskai buvo didesnis nei 2009-2010 metais,

isskyrus Sventosios baseine lyginant su 2011 metais. Lizdij tankio pasiskirstymas rodo,

kad hidrologine situacija buvo palanki lasisiniq zuvq reproduktoriams pasiekti

nerstavietes mazuose sekliuose upeliuose ir efektyviai isnersti. Pagrindinis nerstas vyko

esant drumstam ir pakilusiam vandeniui, todel tiketina, kad zuvys galejo isvengti stipraus

brakonieriavimo ir sekmingai isnersti.

21. Pavilnio (Belmonto) patvankos kaskadinio-latakinio tipo zuvitakis yra efektyvus, o

praeiviq lasisiniij ZUVLJ nersto intensyvumas auksciau patvankos per pastaruosius 3 m. yra

gana aukstas. Antrasis, "Denil" tipo zuvitakis, ties N. Vilnia yra mazai efektyvus.

Tyrimo duomenys rodo, kad tik vienas kitas mazesnio dydzio slakys migruoja per sj

zuvitakj. Upes dalyje tarp Rokantiskiij - Pavilnio uztvankq uzregistruoti 65 lizdai, tankis

- 16,2 vnt./km, o bendras nerstaviecii{ plotas sieke - 366 m2. Lizdq tankis islieka panasus

kaip praejusiais metais, taciau nerstavieciq plotas padidejo 1,8 karto. Zemiau Pavilnio

uztvankos aptikta truputi maziau lizdij - 63, kuriq tankis siekia 10,5 vnt./km, bendras

nerstaviecii} plotas - 185,7 m2.

22. 2012 metais tirtuose Vakarij Lietuvos upiq baseinuose funkcionuoja keletas zuvitakiij

ir tyrimq metu nustatytas jauniklii| gausumo padidejimas upiq ruozuose auksciau sii|

zuvitakiq: Agluonenij ant Agluonos upes, Gr^zciq ant Minijos upes, Silutes ant Sysos

upes, Laukzemes ant Sventosios (Pajurio) upes ir Viesviles ant Viesviles upelio.

Taurages ant Juros upes zuvitakio poveikio populiacijos papildymui upiij ruozuose

auksciau uztvankos nepastebeta.

23. Zeimenos zuvivaisos jmoneje 2012 m. lasisq buvo isauginta ir isleista j upes:

jaunikliq (Op) -45 tukst., rituoliij (1) - 30 tukst. Slakiq isauginta: jaunikliq (Op) - 215

tukst., siqmetuki| (0+) - 47,5 tukst. Didzioji dalis isaugintq lasisiniq zuvif yra isleidziama

geguzes menesj (jaunikliij stadijoje), o paauginti slakiai rugsejo menesj \o tipo

135

upes ir tam tikslui parinktus biotopus. Taip pat isauginta margujij upetakiq - 139 tukst. ir

kirsliq - 5 tukst. vienetq.

24. Lasisi| ir slakiq jaunikliq isleidimo j upes rezultatai buvo geri ir priklause nuo upiq

dydzio ir ekologiniij sajygq. Vidutinio dydzio upese lasisij izuvinimo efektyvumas buvo

labai geras: Kenoje - 56,2 %, Siesartyje - 49,3 %, Vilnioje - 31,5 %, Vokeje - 30,9 %.

Didelese upese prastas - Sventojoje - 6,4 %.

25. Kaip ir ankstesniais metais tyrimo duomenys rodo, kad slakiij jzuvinimo rezultatai

daugelyje tyrinetq upiq yra geri. {zuvinimo efektyvumas buvo labai geras Kenos - 54,8

%, Vilnios - 26,9 % upese. Tuo metu slakiij jzuvinimo rezultatai j dideles upes buvo

labai zemi -Neryje- 3,0 %, Sventojoje -3,2%.

26. Vakarq Lietuvos upese 2012 metais zuvivaisos darbq efektyvumas buvo labai

jvairus. Lasisiniq zuvij pagauta visose tyrimij vietose (100 %), bet veisimo darbai

daugelyje vietij - neefektyvus. Zemas veisimo efektyvumas flksuotas Minijos upeje

(isskyrus ruozq zemiau Gr^zci^ uztvankos), Tenenio baseine, Juros baseine (isskyrus

Agluonos ir Sunijos upelius) Dubysos baseine, Virvytes upeje. Nemuno intake Viesvileje

jzuvinimas buvo visiskai neefektyvus vidurupyje, tuo tarpu zemupyje nustatytas aukstas

upetakiq/slakii| populiacijos tankis. Aukstas veistq slakiij rituolii] tankumas nustatytas

Sventojoje, bet zuvys buvo prastos fiziologines bukles, su jvairiais anatominiais

defektais, labai silpnai pasiskirsciusios ir uzemusios net visiskai nebudingas buveines.

Efektyvus jzuvinimas stebetas Bartuvos baseine, kur veisimo vietose flksuotas didelis

upetakiij gausumas.

27. Dirbtinio veisimo slakiq jaunikliais ir rituoliais darbai Minijos upes baseine turi buti

nutraukti, siekiant apsaugoti naturally produktyvi^ slakiij populiacij^. Remiantis

ilgalaikiais monitoringo duomenimis Salmo trutta populiacija Minijos baseine placiai

paplitusi, gausi irpakankamai stabili ilgalaikeje perspektyvoje.

Documents

Gamtos tyrimq centras · Sutarties aiskinimas 2.1. Sutartyje, kur reikalauja kontekstas, zodziai pateikti vienaskaita, gali tureti ir daugiskaitos prasm? ir atvirksciai. 2.2. Kai