ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

STATYBOS INŢINERIJOS KATEDRA

Tvirtinu

Katedros vedėjas

doc. M. Pelikša

2010 – 06 – 03

UNIVERSALIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖ SU SANDĖLIU

PRAMONĖS G. Statybos inţinerijos bakalauro darbas

Vadovas

doc. M. Pelikša

2010 – 06 – 10

Autorius

S – 6 gr. stud. M. Krušinkas

2010 – 06 – 10

Recenzentas A. Špokas

2010 – 06 – 10

ŠIAULIAI, 2010

.

Turinys

Įvadas.........................................................................................................................................1

I. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS..........................................................................................2

I.1 Pastato charakteristika......................................................................................2

I.2 Tūrinis-planinis pastato sprendimas.................................................................2

I.3 Pastato techniniai- ekonominiai rodikliai.........................................................3

I.4 Pastato konstrukcinis sprendimas.....................................................................3

I.4.1 Pamatai..................................................................................................3

I.4.2 Sienos....................................................................................................3

I.4.3 Tarpaukštinė perdanga..........................................................................3

I.4.4 Stogas....................................................................................................3

I.4.5 Grindys..................................................................................................4

I.4.6 Langai, durys, vartai..............................................................................4

I.5 Inţineriniai tinklai..........................................................................................4

1.5.1 Vandentiekis............................................................................................4

1.5.2. Nuotėkų tinklai.......................................................................................5

1.5.3 Šildymo sistema......................................................................................5

1.5.4 Komunikacijos........................................................................................5

1.5.5 Gaisrinė ir priešgaisrinė sauga................................................................5

II. LAIKANČIŲJŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS................................................6

2.1 Surenkamos gelţbetoninės perdangos plokštės PK 60-12 projektavimas...6

2.2 Metalinio sijyno skaičiavimas....................................................................28

III. TECHNOLOGINĖ IR EKONOMINĖ DALIS............................................................49

3.1 Statybos trukmė.........................................................................................49

3.2 Statybos kaina............................................................................................49

3.3 Statinio darbų kiekių skaičiavimas............................................................49

Lokalinė sąmata...............................................................................................53

IV. PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS SKAIČIAVIMAS.................................................63

4.1 Pastato aitvarų šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas...................63

4.2 Patalpų šilumos nuostoliai ir šildymo sąnaudos........................................69

4.3 Šildymo įrenginių skaičiavimas.................................................................76

Literatūra.............................................................................................................................77

1

Įvadas

Bakalauro darbe projektuojama dviejų aukštų universalių prekių parduotuvė su sandėliu.

Pastatas statomas Šiaulių mieste , Pramonės gatvėje, sklypo teritorijoje projektuojama

automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, ţalioji zona, kiti infrastruktūros elementai

(elektros skydinė, gaisrinis hidrantas ir t.t.). Projektuojant laikančiąsias konstrukcijas ir

atliekant pastato šildymo sistemos skaičiavimus buvo remtasi atitinkama literatūra, išvardinta

aiškinamojo rašto paskutiniame puslapyje.

Šiame projekte nustatomi pagrindiniai pastato matmenys, nubraiţomi konstrukcijų darbo

brėţiniai, aprašoma architektūrine dalis, sudaroma medţiagų ir montavimo darbų sąmata.

Dauguma statinio statybai panaudotų medţiagų parinktos atsiţvelgiant į jų ekologiškumą,

ilgaamţiškumą, kokybiškumą, montavimo paprastumą. Panaudotos tokios medţiagos kaip

„RUKKI“ firmos daugiasluoksnės plokštės sienoms SP2D PU, kurios pasiţymi ypatingai

geromis apšiltinimo charakteristikomis(λdec=0,022W/m·K); Vidaus pertvaroms panaudoti

„Fibo“ firmos keramzitbetonio blokeliai; pastate numatomi langai „Passiv-Line“ su 7 kamerų

lango rėmu ( gamintojo deklaruojama lango rėmo deklaruojamoji šilumos perdavimo

koeficiento vertė Ufr = 0.9 W(m²·K) su stiklo paketu, uţpildytu argonu (Ufs = 0,9 W(m²·K));

grindų plytelės -Picea cottobeige PIC982. Vidaus pertvarų tinkavimui pasirinktas Maxit ip 28

tinkas, skirtas tinkuoti rankiniu būdu. Pertvaros daţomos IGIS.7 matiniais daţais, skirtais vidaus

darbams. Šių daţų plėvelė laidi vandens garams, atspari trinčiai, įbrėţimams, drėgnajam

šveitimui ir valymo bei dezinfekavimo priemonių poveikiui, ją lengva valyti, todėl šie daţai

puikiai tinka šiam pastatui.

Gaisro gesinimui naudojama sprinklerinė sistema, kurią sudaro pagrindinis gaisrinis ir

slėgio palaikymo siurbliai, signalinių voţtuvų mazgai, purkštuvai su specialiu šilumai jautriu

uţraktu (sprinkleriai).

Projektuojame pastate bus įrengtos vandens tiekimo sistema, nuotėkų nuvedimo sistema,

oro kondicionavimo sistema, ţaibosaugos, priešgaisrinė įranga ir elektrotechniniai įrenginiai,

kurie uţtikrintų tinkamas higienos sąlygas ţmonėms. Visos šios sistemos suprojektuotos ir

pastatytos remiantis Lietuvoje galiojančiais statybos normatyviniais dokumentais (statybos

techniniai reglamentai ir respublikinės statybos normos).

2

II. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS

1.1 Pastato charakteristika

Planuojamas statyti komercinės paskirties pastatas su sandėliu, esantis Šiauliuose,

Pramonės gatvėje. Vadovaujantis STR 1.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ statybos rūšis –nauja

statyba. Visuomeninės paskirties pastatas- pastatas skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir

atsiţvelgiant i STR 2.02:2004 nuostatas, priklausantis prekybinės paskirties pogrupiui.

Projektuojama universalių prekių parduotuvė su sandėliu priklauso ypatingų statinių kategorijai.

Gavus statybos leidimą pastatas turi būti pradėtas statyti per 3 metus, ir pabaigtas per 10 metų.

1.2 Tūrinis-planinis pastato sprendimas

Statomas pastatas - stačiakampio formos. Pastato matmenys plane 24,6 m. pločio, 48,6 m.

ilgio ir 9,13 m. aukščio. Kolonų ţingsnis kas 6.0 m. išilgine ir 12.0 m. skersine kryptimi.

Pirmajame ir antrajame aukšte numatomos tokios patalpos:

1 lentelė 2 lentelė

Pirmas aukštas Antras aukštas

Eil. nr. Patalpos pavadinimas Plotas,

m2

Eil.

nr.

Patalpos

pavadinimas

Plotas,

m

1 Tambūras 13,36 14 Prekių patalpa 650,77

2 Informacijos skyrius 6 15 Vyrų tualetas 15,06

3 Prekių patalpa 469,56 16 Moterų tualetas 12,41

4 Liftas 3,23 17

Parduotuvės

vadovybės

kabinetas

12,21

5 Vyrų tualetas 15,06 18 Apsaugos

kambarys 8,95

6 Moterų tualetas 13,76 Iš viso: 669,40

7 Šildymo sistemos mazgas 6,95

8 Darbuotojų poilsio ir

valgio kambarys 12,41

9 Vyrų persirengimo

kambarys 12,08

10 Moterų persirengimo

kambarys 9,14

11 Kasos 56,72

12 Pirkėjų praėjimo zona 79,3

13 Sandėlis 439,2

Iš viso: 1136,77

3

1.3 Pastato techniniai- ekonominiai rodikliai

3 lentelė

1. Sklypo plotas 15000 m2

2. Sklypo uţstatymo plotas 1185,56 m2

3. Naujų betoninių trinkelių dangos plotas 1798 m2

4. Ţalioji veja su medţiais 2032 m2

5. Pastato tūris 10819,05 m3

6. Asfalto danga 9983,64 m2

1.4 Pastato konstrukcinis sprendimas

1.4.1 Pamatai

Pastate projektuojami „taurės“ tipo surenkami gelţbetoniniai pamatai, kurie įrengiami po

kolonomis. Pamatų matmenys nustatomi skaičiavimais, kurie priklauso nuo veikiančių apkrovų

ir grunto stiprio. Ant pamatų dedamos cokolinės sijos (100x500x6000mm. ).

1.4.2 Sienos

Išorės sienoms naudojami „RUUKKI“ firmos sieniniai paneliai SP2D PU. Šie paneliai

pasirinkti, nes pasiţymi didele šilumine varţa, lengvu ir greitu montavimu. Vidaus pertvaroms

pasirinkti „Fibo“ firmos keramzitbetonio blokeliai, kurių aukštis 190mm, plotis 150mm, ilgis

570mm.

1.4.3 Tarpaukštinė perdanga

Tarpaukštinei perdangai naudojamos suprojektuotos gelţbetoninės perdangos plokštės su

apskritomis kiaurymėmis (PK-60-12). Plokštės montuojamos ant rygelių RG 1.

1.4.4 Stogas

Stogo konstrukcija susideda iš šių elementų:

Metalinio sijyno pritvirtinto prie gelţbetoninių kolonų;

Surenkamosios gelţbetoninės plokštės PKL 60-12, dedamos ant metalinių sijų, tuštumas

tarp plokščių uţpildant ne ţemesnės klasės betonu, nei buvo panaudota konstruojant

gelţbetoninę plokštę;

Nuolydį formuojančio sluoksnio, skirto sudaryti sąlygas vandeniui pasišalinti nuo stogo

konstrukcijos;

4

Išlyginamojo sluoksnio;

Garo izoliacijos;

Šiluminės izoliacijos PAROC ROS60 (180mm.);

Šiluminės izoliacijos PAROC ROB80 (20mm.);

Firmos „MIDA“ prilydomosios elastomerinės-bituminės lakštinės dangos FIX TOP (2

sluoksniai).

1.4.5 Grindys

Pirmo aukšto grindys formuojamos ant sutankinto grunto, skaldos sluoksnio, uţdedant

80mm. polistireninio putplasčio sluoksnį, kuris skirtas sumaţinti šilumos nuostolius per gruntą.

Po to dedama polietileno plėvelė ant kurios po to dedamas armatūros tinklas ir galiausiai

pilamas 70mm. savaime išsilyginančio betono sluoksnis. Grindų dangai panaudotos grindų

plytelės Picea cottobeige PIC982, kadangi jos atsparios trinčiai, vandeniui, temperatūros

pokyčiams, puikiai tinka ten kur vyksta intensyvus judėjimas.

Antro aukšto grindys formuojamos ant suprojektuotų gelţbetoninių plokščių PK 60-12.

Dedamas 50mm. išlyginamasis sluoksnis, po to 10mm. plytelių klijų sluoksnis ir galiausiai

8mm. storio apdailos plytelės Picea cottobeige PIC982.

1.4.6 Langai, durys ir vartai

Langų forma ir dydis priklauso nuo pastato architektūrinio sprendimo ir reikalingo patalpų

apšvietimo, tačiau labai dideli langai yra nepageidautini tiek ekonominiu poţiūriu (lango 1m2

savikaina didesnė nei 1m2 sienos) tiek ir energijos sąnaudų poţiūriu (to paties dydţio lango šilumos

nuostoliai didesni uţ sienos šilumos nuostolius apie 6 kartus).

Langai projektui pasirinkti passiv-line serijos langai pasiţymintys didele šilumos

izoliacija. Gamintojo deklaruojamas lango rėmo šilumos laidumo koeficientas Uf = 0,9 W/m2·K.

Stiklo paketas yra uţpildytas argono dujomis (Uos = 0,9 W/m2·K).

Projekte numatytos automatinės durys, sandėlyje – pakeliami vartai, kurių deklaruojamas šilumos

laidumo koeficientas Ud= 1,2 W/m2·K.

1.5 Inţineriniai tinklai

1.5.1 Vandentiekis

Objektas prijungtas prie esamų miesto magistralinių vandentiekio tinklų, einančių

lygiagrečiai Pramonės gatvei. Vandentiekis suprojektuos laikantis STR 2.07.01:2003

„Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inţinerinės sistemos. Lauko inţineriniai tinklai"

reikalavimų.

5

1.5.2 Nuotėkų tinklai

Pastato nuotėkų tinklai prijungti prie esamų miesto nuotėkų tinklų.

1.5.3 Šildymo sistema

Pastatui šiluma tiekiama iš miesto centralizuotų šilumos tinklų. Šilumos nešėjas- vanduo,

kurio temperatūra 70O

C. Radiatoriai parenkami plieniniai, firmos “KERMI” (70/55/20°C). Patalpos

temperatūrai reguliuoti, kiekviename radiatoriuje planuojama įrengti termostatinius ventilius RTD-

N10. Naudojami universalūs daugiasluoksniai metalopolimeriniai vamzdţiai LPE Ø 18 x 2.0.

1.5.4 Komunikacijos

Projektuojamas objektas prijungtas prie miesto telefono tinklų, plačiajuosčio interneto.

Įrengiama signalizacija sujungta su privačios saugos tarnybos pultu.

1.5.5 Gaisrinė ir priešgaisrinė apsauga

Pastato gaisro gesinimui bus naudojamas vanduo iš hidrantų , įrengtų tiek pastato viduje,

tiek objekto sklypo teritorijoje.

Gaisro gesinimui pastato viduje bus naudojama sprinklerinė sistema, kurią sudaro

pagrindinis gaisrinis ir slėgio palaikymo siurbliai, signalinių voţtuvų mazgai, purkštuvai su

specialiu šilumai jautriu uţraktu (sprinkleriai).

Priešgaisrinei apsaugai sumontuojama dūmų ir šilumos daviklių sistema, kuri yra sujungta

su garsine signalizacija.

Statybos metu rangovas turi imtis visų priemonių , kad uţkirstų kelią gaisrams darbo

vietoje, pastatuose, ar greta jų, aprūpina visomis reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis.

6

II. LAIKANČIŲJŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS

2.1 SURENKAMOS GELŢBETONINĖS PERDANGOS PLOKŠTĖS SU

APSKRITOMIS KIAURYMĖMIS PROJEKTAVIMAS

2.1.1 Pradiniai duomenys

Pastato charakteristika. Projektuojamas 2-jų aukštų Prekybinio pastato su gelţbetoniniu

karkasu surenkamosios gelţbetoninės tarpaukštinės perdangos plokštė su apskritomis kiaurymėmis.

Atstumai tarp karkaso rygelių (rėmsijų) ašių L= ln= 6,0 m (2.1.1 pav.).

2.1.1pav. Perdangos fragmentas pastato skersiniame pjūvyje: 1 – perdangų plokštė, 2 – rygelis.

Pastato plotų panaudojimo kategorija – D2 (10.1 lent.[2]). Charakteristinė (norminė) naudojimo

apkrova ant perdangų qk = 5,0 kN/m2 (10.2 lent. [2]), taip pat pertvarų – qk = 0,5 kN/m

2 (141.10.1 p.

[2]).

Pastato aplinkos sąlygų klasė – XC1 (1 lent. [5]), o patalpų santykinis oro drėgmis RH = 50%.

Kiaurymėtosios perdangų plokštės nominalusis plotis – bn = 1200 mm.

Pagal paskirtį pastatas atitinka RC2 patikimumo klasę (1 lent. [l]). Esant tiems patiems

projektavimo (4 lent. [1]) ir tikrinimo (5 lent. [1]) lygiams – DSL2 ir IL2 – nuolatinių skaičiuotinių

situacijų pagrindinių derinių apkrovų dalinius koeficientus galima padauginti iš poveikių

koeficiento KF1 = 1 (3 lent. [1]).

7

Plokštės medţiagos, pleišėtumo reikalavimai ir gamyba. Kiaurymėtoji įtemptojo

gelţbetonio perdangų plokštė gaminama iš normaliojo C25/30 klasės betono. Naudojama išilginė

tempiamoji A800 klasės armatūra įtempiama elektroterminiu būdu į atsparas (plieninių klojinių galus).

Betono stipris apspaudimo metu fcp = 0,8 fck = 0,8 x 25 = 20 MPa.

Plokštei leidţiami betono plyšiai, kurių ribinės pločių atsivėrimo reikšmės: trumpalaikio

atsivėrimo wlim1 = 0,30 mm, ilgalaikio atsivėrimo wlim2 = 0,20 mm (24 lent. [5]).

Plokštės viršutinė lentyna armuojama S500 klasės armatūrinės vielos suvirintu tinklu. Pakėlimo

kilpos daromos iš A240 klasės armatūros.

2.1.2 Plokštės saugos ribinių būvių naudojimo situacijoje skaičiavimas

2.1.2.1 Apkrovos ir poveikiai

Skaičiuojama nuolatinei skaičiuotinei situacijai, kai perdangų plokštę veikia nuolatinės ir

kintamosios apkrovos. Nuolatinė apkrova apskaičiuojama pagal 2.1.2 pav. duomenis, o kintamosios

(laikinosios) apkrovos – imamos iš literatūros [2]

2.1.2 pav. Grindų konstrukcija.

1. Apdailos plytelės 8mm;

2. Klijai 10mm;

3. išlyginamasis sluoksnis 50mm;

4. Gelţbetoninė plokštė ;

Apkrovos ir poveikiai apskaičiuoti 1.1 lentelėje. Atsiţvelgiant į 141.10 p. [2], kilnojamųjų

pertvarų apkrova sumuojama su naudojimo apkrova. Tokiu būdu į perdangos plokštę veikia tik

viena kintamoji apkrova qk = 5,0 + 0,5 = 5,5 kN/m2. Pasirinktos tokios apkrovų poveikių

patikimumo koeficientų reikšmės: G,sup = 1,30; Ginf = 1,0 ir Q,1 = 1,30, kai poveikis nepalankus

bei Q,1 = 1,0, kai palankus.

2.1.2.2 Skaičiuotinė schema ir poveikių efektai (įrąţos)

Plokštės skaičiuotinė schema. Atsiţvelgiant į 2.1.1 pav. duomenis, plokštės tarpatramio

skaičiuotinis (efektyvusis) ilgis (2.1.3 pav.)

8

leff =ln–0,20+a1/3–t - b/2 – (1/2)a2= 6,0 – 0,20 + 0,12/3 – 0,40/2-0,02 – (1/2)0,12 = 5,48 m,

(čia a1 = 0,12 m, a2 = 0,12 m, lk = 5,58 m).

2.1 lentelė. Apkrovos ir poveikiai, kN/m2

Charakteristinės

apkrovos

Poveikių patikimumo

koeficientai ( ) Skaičiuotinės poveikių reikšmės

Nuolatinės (G):

1. Apdailos plytelės

0,09

2. Plytelių klijai

0,01 18 = 0,18

3. Cementinio skiedinio

išlygin. sluoksnis

0,05 20=1

3. Gelţbetoninė plokštė

2,8

Tinkamumo

ribiniams

būviams

Saugos

ribiniams

būviams

Tinkamumo

ribiniams

būviams

Saugos

ribiniams

būviams

Gj,inf. = 1,0 Gj,sup= 1,35

0,09

0,18

0,1

2,8

0,1215

0,243

1,35

3,78

Suminė skaičiuotinė

apkrova gd kN/m2

– – g d 2 = 4 , 0 7 gd2 = 5,4945

Kintamoji (Q):

Naudojimo apkrova ir

pertvarų svorio apkrova

qk = 5,0 + 0,5 = 5,5

Q,inf. = 1,0

Q,sup = 1,30

qd2 = 5,5

qd2= 7,425

Skaičiuotinės poveikių reikšmės 1 m plokštės ilgio, kai jos nominalusis plotis bn = 1,2 m:

– nuolatinių apkrovų, įskaitant plokštės savąjį svorį,

gd = gd2 bn = 5,4945 x1,20 = 6,5934 kN /m;

– plokštės savojo svorio

gds = gks bn = 2,8 1,35 1,20= 4,536 kN/ m;

– kintamųjų apkrovų

qd = qd2 bn = 7,425 1,20 = 8,91 kN/m;

– suminis apkrovų poveikis

pd = gd + qd = 6,5934 + 8,91= 15,5034 kN/ m.

Poveikių efektai (įrąžos) Skaičiuotinei poveikių efektai nuolatinei situacijai:

– lenkimo momentas plokštės tarpatramyje nuo suminio poveikio

MEd = pd leff2 /8 = 15,5034x5,48

2 /8 = 58,1966 kNm;

– didţiausia skersinė jėga

VEd = pd leff /2 = 15,5034 5,48/2 = 42,479 kN.

9

2.1.2.3 Plokštės skerspjūvio matmenų nustatymas

Geometriniai skerspjūvio matmenys (2.1.4 pav.). Įtemptojo gelţbetonio kiaurymėtosios

perdangų plokštės skerspjūvio aukštis h = leff /30 = 5,48/30 = 0,18 m; imamas h = 0,23 m.

Skerspjūvio naudingasis (darbo) aukštis:

d = h – a1 = 0,23 – 0,05 = 0,18 mm; čia a1 = 0,05 m, įvertinant 230.2 p. [5] nurodymus.

Kiti plokštės skerspjūvio matmenys, imant 7 kiaurymes, kurių skersmuo Øh = 0,120 m, bus tokie:

viršutinės ir apatinės lentynų storis – (0,23 – 0,12)/2 = 0,055 m; briaunų plotis: (1160 –7xl20)/8 =

40 mm = 0,04 m.

Ekvivalentiško skerspjūvio matmenys (2.1.4 pav. b, c). Skaičiuotinis kiaurymėtųjų

plokščių skerspjūvis yra dvitėjinis. Ekvivalentiško skerspjūvio aukštis h ir viršutinės bei apatinės

lentynų pločiai yra tokie pat, kaip ir tikrojo skerspjūvio. Tačiau skaičiuojant plokštės stiprį (saugos

ribiniai būviai – STR) rekomenduojama viršutinės lentynos skaičiuotinį aukštį heff imti lygų

minimaliam viršutinės plokštės storiui virš kiaurymės, o dvitėjinio skerspjūvio briaunos plotį bw – lygų

visų vertikaliųjų briaunų minimalių storių sumai. Be to, apatinės (tempiamosios) lentynos įtakos

skerspjūvio stipriui nepaisoma.

2.1.4 pav. Kiaurymėtosios plokštės skerspjūviai: a – tikrasis; b – skaičiuotinis saugos ribiniams

būviams ir c – skaičiuotinis tinkamumo ribiniams būviams

Plokštės normalinio pjūvio stipriui apskaičiuoti imamas tėjinis skerspjūvis (2.1.4 pav. b), kurio

h=0,23 m, heff = 0,055 m, beff = 1,16 m, bw= beff – nk, Øh = 1,16 – 7x0,120 = 0,32m.

10

Tikrinant plokštės atitikimą tinkamumo ribinių būvių sąlygoms, kiaurymės keičiamos

stačiakampėmis taip, kad jų plotas ir inercijos momentas liktų nepasikeitę. Apskritos kiaurymės,

kurių skersmuo Øh, pakeičiamos kvadratinėmis su kraštine h1 = 0,9Øh.

Plokštės su apskritomis kiaurymėmis atitikimas tinkamumo ribinių būvių sąlygoms skaičiuojamas

imant tokius ekvivalentiško skerspjūvio matmenis: h = 0,23 m, heff = hf1 = (h – 0,9Øh) /2 = (0,23 –

0,9 x0,120) /2 = 0,061 m, beff = 1,16m, bf1 = 1,19 m, bw = beff – nk x 0,9Øh =1,16 –

7x0,9x0,120 = 0,404 m.

2.1.2.4 Betono ir armatūros savybių rodikliai

Betonas. Normaliojo C25/30 stiprio gniuţdant klasės betono mechaninių savybių rodikliai (

[5], 5 lent.):

fck = 25 MPa, fctk,0,05 = 1,8 MPa, Ecm = 31x103 MPa. Betono apspaudimo stipris

fcp = 0,8 x25 = 20 MPa.

Skaičiuotiniai betono stipriai saugos ribiniams būviams: gniuţdant – fcd = x c xfck/ c =

0,9x1,0x25/1,5 =15 MPa,tempiant – fctd = x ctx fctk,0,05 / c = 0,9 xl,0 x1,8/1,5 = 1,08 MPa.

Skaičiuotiniai betono stipriai tinkamumo ribiniams būviams: gniuţdant – fcd = 0,9 x1,0x25 / l,0 =

22,5MPa, tempiant – fctd = 0,9x l,0x 1,8/ l,0 = 1,62 MPa.

Armatūra. Iš anksto įtemptoji armatūra – A800 klasės strypai (3 lent. [6]), kurios mechaninių

savybių rodikliai: charakteristinis stipris fpk = 785 MPa, skaičiuotinis tempiamasis stipris fpd = 714

MPa, gniuţdomasis stipris fpdc = 400 MPa, tamprumo modulis Esm = 2,05 x 103 MPa.

Viršutinės plokštės lentyna armuojama konstruktyviai suvirintu S500 klasės vielos tinklu. Plokštės

briaunų ruoţai atstumu leff /4 = 5,48 /4 = 1,37≈1,40 m nuo atramų armuojami plokščiais strypynais,

suvirintais iš A400 klasės armatūros, kurios mechaninių savybių rodikliai: fyd = 355 MPa, fywd = fyd

s1x x s2 =355 x0,8x0,9 = 256 MPa (skaičiuojant skersinę armatūrą – ((2.17) formulė [6]).

Plokštės pakėlimo kilpų armatūra A240 klasės, kurios f yd = 214 MPa.

2.1.2.5 Preliminarinis iš anksto įtemptosios armatūros skaičiavimas

Iš anksto įtemptoji armatūra apskaičiuojama pagal 1.5 pav. pateiktą schemą. Iš 1.2.3 sk.

ekvivalentiško skerspjūvio matmenys: h = 0,23 m, d = 0,180 m, bw = 0,32 m, heff = 0,055 m,

santykis hejj / h = 0,055/0,23 = 0,24 > 0,1 , todėl skaičiuotinis tėjinio skerspjūvio gniuţdomosios

lentynos plotis beff = 1,16 m (76.2 p. [5]).

11

2.1.5 pav. Plokštės normalinio pjūvio stiprumo skaičiuotinė schema

Atsiţvelgiant į reglamento [5] 139 p., pradiniai išankstiniai armatūros įtempiai imami:

p = 0,7fpk = 0,7 x 785 = 550 MPa.

Tikrinama (12.1) sąlyga [5]: elektroterminio armatūros įtempimo atveju įtempių nuokrypis

p = 30 + 360 /l = 30 + 360 /(1,05 5,48) =92,565 Mpa;

p + p = 550 + 92,565 = 642,565 < fpk = 875 Mpa – sąlyga įvykdyta.

Skaičiavimuose armatūros pradinio išankstinio įtempio reikšmės dauginamos iš armatūros

įtempimo tikslumo koeficiento (ţr. 143 p. [5])

sp= 1± sp;

čia sp – dydis, kuris armatūrą įtempiant elektroterminiu būdu nustatomas pagal (12.6) formulę,

imant įtempiamų strypų skaičių np = 6,

sp=(0,5 p/ p)(1+1/ pn )=(0,5 92,565/550)(1+1/ 6 )= 0,122>0,1; imama sp =

0,119.

Esant nepalankiai išankstinio įtempimo įtakai (pvz., skaičiuojant stiprumą armatūros, esančios

zonoje, kuri yra gniuţdoma veikiant apkrovai, taip pat skaičiuojant gamybos stadijoje),

sp = 1 + ∆ sp = 1 + 0,1 = 1,1;

esant palankiai išankstinio įtempimo įtakai – sp = 1 –∆ sp =1 – 0,1 = 0,9.

Įvertinus įtempimo tikslumą, armatūros išankstiniai įtempiai p = 0,9 x550 = 495 Mpa.

Iš anksto įtemptosios armatūros kiekis apskaičiuojamas iš plokštės normalinio pjūvio, kuriame

veikia didţiausias lenkimo momentas, stiprumo sąlygos; čia MEd = 58,197 kNm (1.2.2 sk.)

Lenkiamo elemento gniuţdomosios zonos ribinis santykinis aukštis apskaičiuojamas pagal

reglamento [5] (8.14 ir 8.15) formules:

lim = /(l +( s,lim/ sc,lim) (1 – /1,1)) = 0,730 /(1+ (459/ 1500) (1–0,730/1,1)) =0,560;

čia = – 0,008 fcd = 0,85 – 0,008 12 = 0,730;

kai fpk = 785 > 400 Mpa, įtempiai s,lim = fpd + 400 – p – p = 714 + 400 – 459 – 160 =

459 Mpa;

p = 1500 p /fpd – 1200 = 1500 (495 0,82)/714 – 1200 = 160 Mpa > 0, nes A800

klasės strypų fpk = 785 > 600 Mpa ir įtempiami elektroterminiu būdu (1 priedas [5]);

12

sc,lim = 500 Mpa, kadangi betonas sunkusis.

Laikant, kad neutralioji ašis yra tėjinio skerspjūvio lentynoje, t.y. xeff heff , koeficientas

Ed = MEd /fcd beff d2 = 0,058197/15 l,16 0,180

2 = 0,103.

Pagal 3 priedo [6] (4.11) formulę santykinis gniuţdomosios zonos aukštis

eff = 1 – Ed21 = 1 – 103,021 = 0,109 < lim = 0,560.

Kadangi xeff = eff d = 0,109 x0,18 = 0,0196 < heff = 0,055 m, prielaida teisinga.

Apskaičiuojant gelţbetonio plokštę, armuotą stipriąja armatūra (fpk = 785 > 550 Mpa), kai

eff < lim , skaičiuotinis armatūros stipris fpd dauginamas iš koeficiento sy ((8.16) formulė [5]):

s y= )1/2)(1( limeff =1 , 1 5 – ( 1 , 1 5 – 1 ) ( 2 0 , 1 0 9 / 0 , 5 6 0 –1)=l ,242> =1,2;

imamas sy = 1,15; čia =1,15, nes fpk = 785 > 750 Mpa.

Įtemptosios tempiamosios armatūros skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal (4.18) formulę

[6], kai Ap2 = 0, b = beff:

Ap1=fcd beff eff d/fpd sy=15 180,0109,016,1 /714 15,1 =4,558 10 –4 m

2 (4,558 cm

2).

Iš asortimento lentelės imama 10Ø8 A800, kurių Ap1 5,03 x10-4

m2 (5,03 cm

2).

2.1.2.6 Plokštės ekvivalentiško skerspjūvio geometriniai rodikliai

Plokštės ekvivalentiško skerspjūvio geometriniai rodikliai apskaičiuoti pagal schemą

2.1.6 pav. ir 2.1.4 pav. c, nepaisant viršutinės plokštės tinklo išilginės armatūros 8Ø4S500 (dėl As2

dydţio nereikšmingumo).

2.1.6 pav. Ekvivalentiškas plokštės skerspjūvis

Skerspjūvio plotas Aeff = bw h + (beff – bw) heff + (bf1 – bw) hf1 + e Ap1 = 0,404 x0,23 + (1,16 –

0,404) 0,055 + (1,16 – 0,404) 0,055 + 6,61 x 5,03x10–4

= 0,181 m2,

čia e – armatūros ir betono tamprumo modulių santykis e = Esm / Ecm = 205 x103/31 x10

3 = 6,61.

Skerspjūvio statinis momentas plokštės apatinio sluoksnio atţvilgiu Seff = 0,5 bw h2 + (beff –bw)

heff (h – 0,5 heff) + 0,5 (bf1 – bw) h2

f1+ e Ap1 a1 = 0,5 0,404 0,232 + (1,16 – 0,404) 0,055

(0,23 –0,5 0,055) + 0,5( 1,19 – 0,404) 0,0552

+ 6,61 5,03 l0-4

0,05= 0,019 m3.

Ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro atstumas nuo plokštės apatinio sluoksnio

13

ysc = Seff /Aef f = 0,019 / 0,181 = 0,105 m.

Ekvivalentiško skerspjūvio inercijos momentas 0 – 0 ašies atţvilgiu

Ieff = bw h3 / 12+ bw h (0,5 h – ysc)

2 +(beff – bw) h

3eff / 12 + (beff – bw) heff (h –ysc – 0,5 heff)

2 + (bf1

– bw) h3f1 / 12+ (bf1 – bw) hf1 (ysc – 0,5 hf1)

2 + e Ap1 (ysc – a1)

2 = 0,404 0,23

3/12 + 0,404 0,23 (0,5

0,23 – 0,105)2 + (1,16 – 0,404) 0,055

3/12 + (1,16 – 0,404) 0,055 (0,23 – 0,105 – 0,5 0,055)

2 +

(1,19 – 0,404) 0,0553 /12 + (1,19 – 0,404) 0,055 (0,105 – 0,5 0,055)

2 + 6,61 5,03 l0

–4

(0,105 – 0,05)2 = 0,001105 m

4.

Skerspjūvio atsparumo momentas plokštės apatinio sluoksnio atţvilgiu

Weff1=Ieff / ysc = 0,001105/ 0,105= 0,010523 m3.

Skerspjūvio atsparumo momentas plokštės viršutinio sluoksnio atţvilgiu

Weff2 = Ieff /(h – ysc) = 0,001105 / (0,23 – 0,105) = 0,00884 m3.

Skerspjūvio atsparumo momentas, įvertinant betono plastines deformacijas, apskaičiuotas plokštės

apatinio sluoksnio atţvilgiu,

Wpll = Weff1= 1,5 0,010523 = 0,01578 m3;

čia = 1,5, kadangi beff /bw =1,16 /0,404 = 2,87 < 6 (1 lent.[6]);

tas pats viršutinio krašto atţvilgiu:

Wpl2 = Weff2 = 1,5 0,00884= 0,01326 m3.

1.2.7 Plokštės armatūros išankstinių įtempių nuostolių skaičiavimas

Išankstinių armatūros įtempių nuostolių dydţiai nustatomi pagal XII sk. [5] nuostatas.

Įtempiant armatūrą į atsparas, būtina įvertinti: pirmuosius nuostolius, atsirandančius dėl inkarų

deformacijos, temperatūrų skirtumo, klojinių deformavimosi (įtempiant į klojinius-atsparas), dėl

greitai pasireiškiančio betono valkšnumo; antruosius nuostolius – dėl betono susitraukimo ir

valkšnumo.

Apskaičiuojant armatūros išankstinių įtempių nuostolius, imamas armatūros įtempimo

tikslumo koeficientas p = 1,0. Tuomet pradinio išankstinio įtempio reikšmė:

p= p x p=1,0 x550 = 550 MPa.

Anksčiau nustatyti ekvivalentiško skerspjūvio parametrai: Ap1 = 5,03x10–4

m2, Aeff = 0,181 m

2, ysc=

0,105 m, a1 = 0,05 m, Ieff = 0,001105 m4.

Armatūros atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro ypl = ysc – a1 = 0,105 – 0,05

= 0,055 m.

Pirmieji įtempių nuostoliai, apskaičiuojami naudojantis 9 lentelės 1...6 p. [5]:

armatūros strypų 12 A800 išankstinių įtempių nuostoliai dėl relaksacijos, įtempiant

elektroterminiu būdu per = 0,03 p = 0,03 550 =16,5 Mpa;

14

įtempių nuostoliai dėl temperatūrų atramose ir betone skirtumo, kai t = 60 C ir betonas C25/30

klasės, T =1,25 t =1,25 60 = 75 Mpa;

įtempių nuostoliai dėl inkarų deformacijos, kai armatūra įtempiama elektroterminiu būdu,

l = 0;

įtempių nuostoliai dėl klojinių deformacijos f = 0, nes armatūra įtempiama elektroterminiu būdu.

Tokiu būdu betono apspaudimo jėga po pirmųjų armatūros įtempių nuostolių iki ją atleidţiant iš

atsparų bus:

Pm,0 =Apl( p– per – T – l – f ) = 5,03 10–4

(550 –16,5 –75 – 0 – 0) =

= 0,231 MN.

Laikant, kad jėgos Pm,0 pridėties taškas sutampa su armatūros Ap1 svorio centru, jos

ekscentricitetams ep= (Ap1 yp1) / Ap1 =5,03 410 (0,105-0,05)/5,03 10–4

= ypl = 0,055 m.

Didţiausi gniuţdymo įtempiai betone nuo jėgos Pm,0 , nepaisant savojo plokštės svorio:

cp0 = Pm,0/Aeff+Pm,0 ep ysc /Ieff = 0,231/0,181+0,231 0,055 0,105 / 0,001105 =

=2,484Mpa < 0,6 fcp = 0,6 20 = 12 Mpa (čia fcp = 20 Mpa – ţr. 1.1 sk.)

Įtempių nuostoliai dėl greitai pasireiškiančio betono valkšnumo apskaičiuojami pagal 9 lent. 6

p. [5]. Dėl to reikia apskaičiuoti įtempius betone nuo apspaudimo jėgos ir plokštės savojo svorio

sukelto lenkimo momento:

Ms.s = gk,s l2 /8 = 0,004536 5,58

2 /8 = 0,0187 MNm;

čia l = 4,6 m – atstumas tarp atramų plokštes sandėliuojant.

Įtempiai betone ties iš anksto įtemptąja armatūra, t.y. atstumu yp1= 0,055 m:

cp1 = Pm,0 /Aeff + Pm,0 ep yp1 / Ieff – Ms.s ypl / Ieff = 0,231 / 0,181 + 0,231 0,055 0,055 /0,001105 –

0,0187 0,065/0,001105 = 0,978 Mpa.

Kadangi koeficientas = 0,25 + 0,025 fcp = 0,25 + 0,025 20 = 0,75 > cp,1/fcp =

=0,978 / 20 = 0,0989, tai šie armatūros įtempių nuostoliai skaičiuojami pagal formulę:

pc,1 = 0,85 40 cp,1/fcp = 0,85 40 0,978 / 20= 1,663 Mpa.

Tokiu būdu pirmieji išankstinių įtempių nuostoliai bus:

p1= per+ T + l + f + pc,1= 16,5 + 75 + 0 + 0 + 1,663 = 93,163 Mpa.

Betono apspaudimo jėga, atmetus pirmuosius armatūros išankstinių įtempių nuostolius,

Pm,1= Apl( p – p1) = 5,03 10–4

(550 – 93,163) = 0,229 MN.

Antrieji įtempių nuostoliai apskaičiuojami pagal 9 lent. 8 ir 9 p. [5].

Nuostoliai dėl betono susitraukimo, kai gaminys šutinamas esant atmosferos slėgiui (C16 /20 klasės

betonas):

ps = 40 Mpa.

15

Apskaičiuojant armatūros įtempių nuostolius dėl betono valkšnumo, reikia ţinoti betono

įtempius ties Ap1 armatūra, atmetus visus pirmuosius įtempių nuostolius, t.y. apskaičiuojamus pagal

apspaudimo jėgą Pm,1 = 0,229 MN:

cp,1 = Pm,1/ Aeff + Pm,1 ep yp1 /Ieff – Ms,s yp1 / Ieff = 0,31 /0,181 + 0,31 0,055 0,055 /0,001105

0,0187 0,055 /0,001105 = 0,961 Mpa.

Kadangi cp,1/fcp = 0,961 /20 = 0,0481 < 0,75, tai armatūros išankstinių įtempių nuostoliai dėl

betono valkšnumo (9 lent. 9 p. [5]) ∆ pc,2 = 0,85 x150 x 0,961/20 = 6,126 Mpa.

Tokiu būdu visi (suminiai) armatūros išankstinių įtempių nuostoliai:

p,com1 = per+ T+ l + f + pc,1+ ps+ pc,2 = 16,5 +75 + 0 + 0 + 1,663 + 40,0

+6,126 =139,289 > 100 Mpa.

Apspaudimo jėga, atmetus visus armatūros išankstinio įtempimo nuostolius,

Pm = Ap1( p – p,com1) = 5,03 10–4

(550 – 139,289) = 0,207 MN; šios jėgos ekscentricitetas

epc =Ap1( p – p,com1) yp l/Pm = 5,03 l0–4

(550 – 139,289)0,055/0,231 = 0,055 m.

2.1.2.8 Plokštės normalinio pjūvio stiprumo įvertinimas

Tikrinamas plokštės tarpatramio vidurio normalinio pjūvio stipris, atsiţvelgiant į parinktą

armatūrą Ap1 = 5,03 x10–4

m2 ir faktiškus armatūros išankstinius įtempius. Skaičiuotinė schema ta pati

kaip ir 1.5 pav.

Ribinis gniuţdomasis zonos santykinis aukštis

lim = /(1 + ( s,lim / sc,lim) /(1 – /1,1)) = 0,730 /(1 + (703,289 /500) (1 – 0,730 /1,1)) =

0,496; čia ir sc,lim – kaip ir anksčiau (1. 2. 5 sk.);

s,lim = fpd + 400 – ( p –∆ p,com1) –∆ p= 714+ 400 – (550 – 139,289) – 0 = 703,289 MPa;

p = 1500( 1,compp ) /fpd –1200 = 1500 (550 – 139,289) /714– 1200 = – 337,289 < 0; imama

p = 0.

Armatūros darbo sąlygų koeficientas s6 = η – (η– 1)(2 e f f / l i m –1)=1,15 – (1,15–1)(2x

0,109/0,496 – 1) = 1,234 >η = 1,15; imama η = 1,15;

čia skerspjūvio gniuţdomosios zonos santykinis aukštis eff = 0,109 < lim = 0,496.

Gniuţdomosios zonos aukštis iš N = 0:

xęff = s6 fpd Ap1 /beff fcd = 1,15 x714x5,03xl0–4

/ 1,16x15= 0,024< heff = 0,055 m;

eff = 0,024/0,18 = 0,133 < lim = 0,496.

MRd = sy fpd Ap1(d – 0,5 xeff) = 1,16 714 5,03 10–4

(0,18 – 0,5 0,024) = 0,062 > MEd =

0,058197 MNm.

16

13,6100062,0

058197,0062,0100

Rd

EdRd

M

MM%

Išvada. Plokštės normalinio pjūvio stipris yra pakankamas.

2.1.2.9 Plokštės įstriţųjų pjūvių stiprumo skersinių jėgų ir lenkimo momento atţvilgiu

skaičiavimas

Pradiniai duomenys. Kiaurymėtosios plokštės skaičiuotinis tarpatramis leff = 5,48 m. Jos

skerspjūvio fragmentas parodytas 1.7 pav.

2.1.7 pav. Plokštės skerspjūvio fragmentas įstriţųjų pjūvių stiprumui apskaičiuoti.

Betonas normalusis C25/30 klasės: fck = 20 MPa, fcd = 15 Mpa, fctk,0,05 = 1,8 Mpa, fctd = 1,08

Mpa. Kiekvieno išilginio armatūros strypo išankstinio įtempimo (apspaudimo) jėga, įvertinus visus

įtempių nuostolius: Pm = 0,278 /10 = 0,0204 MN; jos ekscentricitetas epc = 0,055 m.

Skaičiuojant imamas 160 mm pločio plokštės fragmentas, kurio charakteristikos: Aeff = 0,0241 m2,

atstumas nuo skerspjūvio svorio centro iki plokštės apačios ysc = 0,105 m, inercijos momentas

skerspjūvio centro atţvilgiu Ieff = 0,000147 m4.

Stipris skersinių jėgų atţvilgiu. Skaičiuotinis nuolatinės apkrovos nuo plokštės ir grindų

svorio poveikis gd = 5,4945 kN/m2, skaičiuotinės laikinosios apkrovos – qd = 7,425 kN/m

2.

Skaičiavimas atliekamas plokštės skerspjūvio pločiui beff = 0,16 m (atstumas tarp kiaurymių centrų)

ir bw = 0,04m; d = 0,23 – 0,05 = 0,180 m. Jo skaičiuotinė schema parodyta 2.1.8 pav.

17

2.1.8 pav. elemento be normalinių

plyšių l1 ruoţo nuo atramos taško: a-

apkrovimo schema ir skačiuotiniai

įstriţieji pjūviai; b- skersinių jėgų ir

c- lenkimo momentų diagramos

Apkrovų poveikiai 0,16 m pločio plokštės ruoţui:

nuo visų apkrovų

pd = (gd +qd) 0,16 = (5,4945 + 7,425) 0,16 = 2,067 kN/m;

nuo nuolatinės ir ekvivalentiškos laikinosios apkrovos

peff,d = (gd +qd /2) 0,16 = (5,4945 + 7,425/2) 0,16 = 1,416 kN /m.

Didţiausia skersinė jėga pjūvyje prie atramos nuo visų apkrovų:

VEd,max = (gd +qd) leff/2 = 2,067 5,48/2 = 5,66 kN.

Tikrinama, ar plokštė atitinka elemento be skersinės armatūros stiprumo (6.14) [6] sąlygą:

2,5 fctd bw d =2,5 1,08 0,04 0,180 = 0,01944MN = 19,44 kN > VEd,max = 5,66 kN.

Elementas (6.14) sąlygą atitinka.

Tikrinama (6.12) [6] sąlyga. Pagal (6.23) formulę apskaičiuojami normaliniai betono įtempiai

ties elemento skerspjūvio svorio centru:

x = c = NEd /Aeff = Pm /Aeff = 0,0204/0,0241 = 0,85 Mpa < 0,5 fcd = 0,5 1 5 = 7,5 Mpa.

Vadinasi, (6.2) sąlygos tikrinti nereikia.

Apskaičiuojamas plokštės ruoţo ilgis nuo atramos krašto l1, kuriame saugos ribiniame būvyje

neatsiranda normalinių plyšių, pagal (6.16) sąlygą. Šiuo atveju ji atrodo taip:

MEd = 0,5 ((gd + qd) leff l1 – (gd + qd) l2

1) = Mcr,d.

Skaičiavimui supaprastinti imama Wpl = 1,5 Weff ir = 0,9. Tuomet

Weff = Ieff / ysc= 0,000147/0,105 = 0,0014 m3;

Wpl = 1,5 0,0014= 0,0021 m3.

Pagal reglamento [5] (14.10) formulę:

r = Weff /Aeff = 0,9 0,0014/0,0241 = 0,052 m;

ep = ysc – a1 = 0,105 – 0,05 = 0,055 m;

Mcr,d = fctd Wpl + Pm (ep + r) = 1,08 0,0021 + 0,0207 (0,055 + 0,052) = 0,00448 MNm.

Iš aukščiau pateiktos lygties apskaičiuojamas atstumas l1 :

l1=leff/2– )/(2)2/( ,

2

dddcreff qgMl =

18

=5,48/2 32 100612,2/00448,02)2/48,5( =0,959m > cmax = 2d = 2 0,180 = 0,360 m.

Normaliniai plyšiai neatsiranda gana ilgame elemento ruoţe, todėl reikia į tai atsiţvelgti.

Plokštės įstriţojo pjūvio stiprumas tikrinamas pagal (6.5) sąlygą, imant c = l1 = 0,959 m, kai

l=0,959 > cmax = 0,360 m, taip pat c, apskaičiuotą pagal reglamento [5] 3 priedo (6.27) formulę.

Tuo tikslu apskaičiuojami dydţiai Mc4, VRd,c,min ir Vcr,d pagal [6] (6.7), (6.8) ir (6.18) formules.

Pagal (6.9) formulę, imant NEd = Pm , koeficientas

n = 0,l Pm /fctd bw d = 0,1 0,0204/1,08 0,04 0,180 = 0,262 < 0,5.

Iš reglamento [5] 15 lentelės c4 = 1,5 ir c3 = 0,6.

Iš [6] (6.5) sąlygos:

Mc4= c4(1+ n ) fctd bw d2

= 1,5(1 + 0,262) 1,08 0,04 0,1802 = 0,00265 MNm.

VRd,c,min = c3(1+ n) fctdbw d = 0,6(1+0,262) 1,08 0,04 0,180 = 0,00697 MN.

Ekvivalentiško skerspjūvio dalies, esančios virš neutraliosios ašies, statinis momentas apie šią

ašį:

Seff = 0,5 beff (h–ysc)2– h

3/12 = 0,5 0,16 (0,23 – 0,105)

2 – 0,120

3/12 = 0,001262m

3;

čia h – kiaurymės skersmuo.

Dydis Vcr,d apskaičiuojamas pagal [6] (6.18) formulę, nepaisant svarbiausių gniuţdymo įtempių

y .

Laikant, kad svarbiausieji gniuţdymo įtempiai y neturi įtakos betono tempiamajam stipriui, pagal

(6.19 a) formulę kerpamasis stipris

xy,Rd =fctd ctdx f/1 =1,08 08,1/85,01 =1,444 Mpa.

Tikrinama, ar galima taikyti (6.19 a) formulę.

Pagal (6.25) formulę

mc,lim = 1 – 0,2 – fck,cube = 1 – 0,2 – 0,01 30 = 0,5 (čia = 0,01 – normaliajam betonui), o pagal

(6.26) formulę – ribinė kerpamojo įtempio reikšmė

MPaff Rdxycdxmcmccdxy 444,1062,7)15/85,05,0(5,015)/( ,lim,lim,lim, .

Vadinasi, įtempiai Rdx , pagal (6.19 a) formulę yra apskaičiuoti teisingai.

Pagal (6.18) formulę apskaičiuojama įstriţuosius plyšius sukelianti kerpamoji jėga:

Vcr, d = bw (Ieff / Seff) Rd = 0,04 (0,000147 / 0,0014) 1,444 = 0,0758 MN.

Pagal [6] (6.27) formulę apskaičiuojamas įstriţojo pjūvio projekcijos ilgis

c = Mc4 /Vcr,d = 0,00265 / 0,0758 = 0,35 < cmax = 0,45 m; čia cmax= ( c4/ c3) / d = (1,5 /0,6)0,180

= 0,45 m – pagal [6] (6.6) formulę.

Be to, c = 0,35 < l1 = 1,32 m; todėl ruoţe c = 0,35 m normalinių plyšių neatsiras.

Tokiu būdu tikrinamos dvi minėtos įstriţųjų pjūvių stiprumo sąlygos pjūviui, kurio

projekcijos ilgis c = 0,35 m:

19

VEd = VEd,max – c peff,d = 5,66 – 0,35 1,473 = 5,144 < Vcr,4 = 7,58 kN ir ruoţo be normalinių plyšių ilgio

gale l1 =0,959 m > cmax = 0,45 m

VEd = VEdmax – l1 peff,d =5,66 – 0,959 1,1473 = 4,247 < VRd,c,min = 6,79 kN.

Abi sąlygos tenkinamos, todėl plokštės nereikia armuoti skersine armatūra.

Įsitikinama, ar reikia plokštę armuoti skersine armatūra, ignoruojant normalinių plyšių nebuvimą

ruoţe prie atramų. Tikrinama (6.13) sąlyga:

VEd,max deffc pM ,4

= 473,165,2 = 1,97 kN < VRd,c,min = 6,97 kN;

VEd,max = 5,66kN < VRd,min = 6,97kN.

Taigi, sąlyga VEd VRd yra tenkinama, todėl ir pagal šį skaičiavimą plokšės nereikia armuoti

skersine armatūra.

Pagal [5] 253 p. kiaurymėtųjų plokščių, kurių skerspjūvio aukštis h < 300mm, leidţiama

nearmuoti skersine armatūra. Tačiau plokščių atraminiuose ruoţuose leff /4 = 5,48/4 1,40 m ši

armatūra parenkama konstruktyviai: kraštinėse briaunose ir dvejose vidurinėse briaunose dedami

plokšti suvirinti strypynai, kurių vertikalus strypai 6A400 (atstumai tarp jų sw = h /2 = 230/2 =

115 mm; imama sw = 0,10 m); vidurinėje plokštės dalyje leff /2 šios armatūros nėra. Šių strypynų

horizontalūs strypai – 8A400.

Įstriţųjų pjūvių stipris lenkimo momento atţvilgiu. Laisvai atremtos plokštės

pavojingas įstriţasis pjūvis prasideda nuo atramos krašto. Kadangi atraminiuose plokštės ruoţuose

uţtenka tik konstrukcinės skersinės armatūros, įtemptosios armatūros inkasavimosi (įtempių

perdavimo) ilgyje lbpd dedami ją gaubiantys suvirinti Ø3–4S500 vielos tinkleliai, ir įstriţojo

pjūvio stipris momento atţvilgiu netikrinamas.

2.1.3 Plokštės ribinių būvių gamybos situacijose skaičiavimas

Plokštės saugos ir tinkamumo ribiniai būviai tikrinami pavojingoms laikinosioms

situacijoms: gamybos, transportavimo ir montavimo.

Plokštei pakelti ( išimant iš klojinių, montuojant ir pan.) gamybos metu įdedamos kilpos,

atstumu lc = 0,5 m nuo jos galų.

2.1.3.1 Viršutinio krašto pleišėtumas apspaudţiant

Apskaičiuojamas plokštės savojo svorio sukeltas lenkimo momentas, armatūra atleidţiant nuo

atsparų (nepaisant dinamiškumo koeficiento):

MEgd = gs,s lk2/8 = 2,8 x1,2x5,48

2/8 = 12,6 kNm =0,0126 MNm.

Plokštės apspaudimo jėga, atmetus pirmuosius armatūros įtempių nuostol ius, kai sp =

1,1

Pd,sup= sp Pm1= 1,1 x 0,229 = 0,252MN.

Skerspjūvio atsparumo momentai apatinio ir viršutinio krašto atţvilgiu: Weff1 = 0,010523 m3;

20

Weff2 = 0,00884 m3.

Didţiausi betono gniuţdymo įtempiai apspaudţiant plokštę:

c,ma x= Pd,sup/Aeff + (Pd,sup ep1 – MEgd)/ Weff1= 0,3229/0,181 + (0,229 0,055 –

0,0126)/0,010523 = 1,261 Mpa;

= 1,6 – c,max /fcp = 1,6 – 1,261 /20 = 1,536 > 1,0; imama = 1,0 > 0,7.

Atstumas nuo skerspjūvio branduolio centro iki jo viršūnės, labiausiai nutolusios nuo

tempiamojo krašto:

r in f = Wef f2 /Aef f = 1,0 0,00884/ 0,181 = 0,05m.

Pagal 6 priedą arba 1 lent. [6], kai beff / bw = 1,16/0,404 = 2,87 < 6, = 1,50.

Tuomet skerspjūvio atsparumo momentas, įvertinant betono tampriai plastines savybes,

Wpl2= Weff2 = 1,50 0,00884 = 0,01326 m3.

Tikrinama [6] (2.26) sąlyga, imant Mr = MEgd = 0,0126 kNm, Pd,sup = 252kN = 0,252

MN:

Pd,sup (ep1 – rinf) + MEgd = 0,252 (0,055 – 0,05) + 0,0126 = 0,014 < fctk Wpl2 = 1,8 0,01326 = 0,019

MNm.

2.1.3.2 Pleišėtumas transportuojant ir montuojant

Skaičiuojama pagal 2.1.9 pav. Lenkimo momentas gembėje, t.y. atstumu lc = 0,5 m

nuo plokštės galo (nepaisant dinamiškumo koeficiento):

MEgd = gs,s lc2/2 = 2,8 1,2 0,50

2/2 = 0,42 kNm.

Didţiausi įtempiai betone c,ma x= Pd,sup/Aeff + (Pd,sup ep1 – MEgd)/ Weff1= 0,252/0,181+

(0,252 0,055 – 0,00042) /0,010523 = 2,669Mpa;

= 1,6 – c,max /fcp = 1,6 – 2,669 /20 = 1,46 > 1,0; imama = 1,0 > 0,7. Tuomet rinf = 0,05 m

kaip ir anksčiau.

Tikrinama [6] (2.26) sąlyga:

Pd,sup (ep1 – rinf) + MEgd = 0,252 (0,055 – 0,05) + 0,00042 = 0,00546 < fctk Wpl2 = 1,5 0,01326 =

0,0198 MNm.

21

M

gs.s

lc lclk ep

ep

PdPd

2.1.9pav. Plokštės skaičiuotinė schema gamybos situacijose (keliant, transportuojant).

Išvada. Plyšiai viršutinėje plokštės zonoje gamybos metu neatsiras.

1.10 pav. Įrąţų schema ir įtempių diagrama elemento skerspjūvyje, apskaičiuojant normalinių

plyšių atsiradimą gamybos metu: 1 – branduolio viršūnė; 2 – ekvivalentiško skerspjūvio svorio

centras

2.1.3.3 Plokštės stiprumas gamybos situacijose.

Plokštės normalinio pjūvio stiprumas skaičiuojamas kaip ekscentriškai gniuţdomo

elemento (2.1.11 pav.) Laikoma, kad skaičiuotinis plokštės savojo svorio poveikis bus

didţiausias ją transportuojant, kai dinamiškumo koeficientas yd = 1,6;

gs .sd =3,78 1,6 = 6,05 kN/m. Lenkimo momentas gembėje

MEgd = gssd l2

c /2 = 6,05 0,52/2 = 0,75 kNm.

Apspaudimo jėga, veikianti plokštę kaip išorinis poveikis, irimo stadijoje iki naudojimo

(gamybos situacijose), įvertinant sc lim = 330 Mpa (72 p. [5] ):

Ncon = NEd =( sp p – p1 – 330) Ap1 =(l,l 550 – 93,161) – 550) 5,03 10–4

= 0,07MN.

Jėgos NEd atstumas nuo viršutinės neįtemptosios armatūros skerspjūvio svorio centro

es2 = d2 – a1 + MEg,d /NEd = 0,18 – 0,05 + 0,00075 /0,07= 0,141m; čia d2 = h – a2 = 0,23 – 0,05

= 0,18 m.

22

Betono gniuţdomasis stipris apspaudimo metu fcp = 20 Mpa.

2.1.11 pav. Plokštės stiprumo transportuojant skaičiuotinė schema

Skaičiuojant normalinio pjūvio stiprį pagal schemą 1.11 pav., įvertinama tokia išilginė

armatūra: iš anksto įtemptoji Ap1 6 12 A800, neįtemptoji As2, kurią sudaro plokštės atraminių ruoţų

(leff /4) strypynų horizontalieji armatūros strypai 4 8A400 (As = 2,1 10–4

m2) ir viršutinės lentynos

tinklo išilginė armatūra 8 3S500 (As = 0,49 10 –4

m2).

Nepaisant minėto tinklo išilginės armatūros, lieka As2 = 2,l l0 –4

m2.

Gniuţdomosios zonos aukštis xeff nustatomas iš skaičiuotiname skerspjūvyje veikiančių įrąţų

pusiausvyros lygties Nx = 0:

NEd + fyd As2 fcpd xeff bf1– sc Ap1= 0; čia fcpd = 0,8 fcd = 0,8 15= 12>11 Mpa (37 p.[5]);

sc = sc,lim – sp ( p – p1) = 500 – 1,1(550 – 93,161) ≈0;

Laikant, kad xeff hf1, turima:

xeff = (Pm1+ fyd As2 – sc Ap1)/fcpd bf1 = (0,07 + 355 2,l 10 –4

– 0 5,03 10–4

) /12 l,19 =

0,01 < h f1= 0,061 m.

Vadinasi, prielaida teisinga.

Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuţdomosios zonos aukštis, imant sc,lim = 330 Mpa

(72p.[5]):

lim = /(1 + ( 1)(/ lim,lim, scs / l,l)) = 0,754/(l +355 /330)(l – 0,754/1,1)) = 0,563; čia =

0,85 – 0,008 fcpd = 0,85 – 0,008 12 = 0,754; s,lim = fyd = 355 Mpa.

Tikrinama stiprumo sąlyga:

MEd = Pm1 es2 MRd = fcpd bf1 xeff (d2 – 0,5 xeff) + sc Ap1(d2 – a1)

MEd =0,07 0,141 = 0,011< MRd =12 l,19 0,01 (0,18 – 0,5 0,01) + 0 5,03 10–4

(0,18

– 0,05) = 0,023 MNm.

Išvados: plokštės stipris transportuojant ir montuojant yra pakankamas; perdangų plokštė atitinka

saugos ir tinkamumo ribinių būvių reikalavimus laikinosiose situacijose.

23

2.1.4 Plokštės tinkamumo ribinių būvių naudojimo situacijoje skaičiavimas

2.1.4.1 Normalinių plyšių atsiradimas.

Plokštę veikiančių apkrovų poveikių charakteristinės ir skaičiuotines (tinkamumo ribiniam

būviui) reikšmės nustatomos pagal skaičiuotinę schemą 2.1.3 pav.:

– plokštės savojo svorio charakteristinės apkrovos poveikis

gd1 = gk1 = 2,8 x1,0 x1,2 = 3,36 kN /m;

– nuolatinės apkrovos (su grindų konstrukcijos svoriu)

gd = gk = (2,8 + 4,7) 1,0 x1,2 = 5,64 kN/m;

– naudojimo apkrovos poveikis

qd = qk = 5,5 x1,2 = 6,60 kN/m;

– naudojimo apkrovos tariamai nuolatinės dalies poveikis

qd,lt = qk,lt = 2 5,5 l,2 = 0,6 5,5 1,2 = 3,96 kN/m;

čia 2 = 0,6 (10 priedo 1 lent.[2]).

Visos apkrovos poveikis pd = pk = gk + qk = 5,64 + 6,6= 12,24 kN/m.

Nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovų poveikiai

pgd = pgk = gk+ qk,lt = 5,64 + 3,96= 9,6 kN/m.

Plokštės įrąţos (poveikių efektai):

– lenkimo momentai:

MEd = pd leff2

/8 = 12,24 5,482/ 8 = 45,95kNm;

MEgd = pgd l2

eff /8 = 9,6 5,482/8 = 36,04 kNm;

MEggd = gd1 leff /8 = 5,64 5,482/8 = 21,171 kNm;

– skersinės jėgos:

VEd = pd leff /2 = 12,24 5,48 /2 = 33,54kN;

VEgd = pgd leff /2 = 9,6 5,48/ 2 = 26,304 kN.

Įtempių būvis normalinių plyšių susidarymo momentu parodytas 2.1.12 pav.

2.1.12 pav. Įtempimų būvis skaičiuojant plokštę normalinių plyšių atsiradimui naudojimo metu:

1 – ekvivalentiško skerspjūvio svorio centras; 2 – skerspjūvio branduolio taškas

24

Skaičiavime, atliktame 2.1.2.10 sk., nustatyta, kad plokštės viršuje gamybos metu plyšių

neatsiras. Todėl koeficientas = 0 (164 p. (14.14) formulė [5]).

Anksčiau nustatyta (1.2.7 sk.): armatūros išankstiniai įtempiai, įvertinus visus jų nuostolius,

pm = p – p,com =550 –139,289 = 410,711 MPa.

Vidutinė betono apspaudimo jėga, įvertinus visus įtempių nuostolius,

Pm = pm Ap1= 410,711 5,03 l0–4

= 0,206 MN.

Betono apspaudimo jėga tinkamumo ribiniam būviui:

Pd,sup = spPm = 1,1 0,206 = 0,2266 MN;

Pd,inf = sp Pm = 0,9 0,206 = 0,1854 MN.

Didţiausi gniuţdomojo betono įtempiai dėl bendro išorinės apkrovos ir išankstinio

apspaudimo poveikio

c,max = Pd,inf / Aeff – Pd,inf ep (h – ysc) /Ieff + MEd(h –ysc)/Ieff = 0,01854 / 0,181 – 0,1854

0,055 (0,23 – 0,105) / 0,001105+ 45,95 10–3

(0,23 – 0,105) / 0,001105 = 5,069MPa;

čia Aeff = 0,181 m2, ep = 0,055m, ysc = 0,105 m, Ieff = 0,001105 m

4 – ţr. 1.2.6 sk.

Koeficientas = 1,6 – c,max /fck = 1,6 – 5,069 /25 = 1,397> 1,0; imama = 1,0 (164 p. [5]).

Atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro iki branduolio viršūnės, labiausiai

nutolusios nuo tempiamosios zonos krašto,

rsup= Weff1/ Aeff = 1,0 0,001105 / 0,181 = 0,058 m.

Plyšių atsiradimo momentas apskaičiuojamas pagal [5] (14.4) formulę:

Mcr = fctk Wpl1 + Pd,inf (ep + rsup) = 1 , 8 0,016 + 0,249 (0,055 + 0,058) = 0,048 MNm = 48,0 kNm.

Išvada. Kadangi MEd = 46,0 kNm < Mcr =48,0 kNm, tai naudojimo metu plokštės apačioje

statmenųjų (normalinių) plyšių natsiras.

%3,4%100046,0

048,0046,0

2.1.4.2 Plokštės įlinkis.

Kadangi MEd = 46 < Mcr = 48 kNm, naudojimo metu kiaurymėtoje plokštėje naatsiras

normalinių plyšių. Plokštės įlinkis apskaičiuojamas pagal formulę:

4321 ddddd

čia d1 – visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas įlinkis; d2 – nuolatinės ir tariamai nuolatinės

apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas įlinkis; d3 – nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos ilgalaikio

poveikio sukeltas įlinkis; d4 – išlinkis, sukeltas apspaudimo jėgos dėl betono valkšnumo ir

susitraukimo.

Apskaičiuojame plokštės išilginės ašies kreivius. Plokštę veikiančios trumpalaikės apkrovos

sukeltas kreivis

25

7

83

6

11

10915,81005,11103185,0

1060,171

effcmc

Eqd

IE

M

r mm

1,

čia: 6

22

2 103,178

54806,63,01

8

1 lqM d

Eqd N m – trumpalaikės apkrovos

sukeltas lenkimo momentas; c1 =0,85 – koeficientas, įvertinantis betono trumpalaikio valkšnumo

įtaką; Ecm =31 103 N/mm

2; Ieff =11,05 10

8 mm

4.

Plokštę veikiančios nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos sukeltas kreivis

6

83

7

1

2

2

10462,41005,11103185,0

2106,31

effcmc

cEgd

IE

M

r mm

1,

čia 722

106,38

54806,9

8

lpM

gd

Egd N m; c2 =2 – koeficientas, įvertinantis betono

ilgalaikio valkšnumo įtaką.

Išankstinio apspaudimo jėgos Pd,inf sukeltas plokštės išlinkis

7

83

5

1

inf,

3

10486,31005,11103185,0

5510854,11

effcmc

pd

IE

eP

r

mm

1.

Plokštės išlinkis, kurį sukelia betono susitraukimas ir valkšnumas nuo išankstinio apspaudimo jėgos

Pd,inf apskaičiuojamas pagal formulę:

744

21

4

1021,1180

1006,2102776,21

dr

cc mm

1,

čia betono santykinės deformacijos išilginei tempiamosios armatūros sunkio centro lygyje

4

5

1,21,1

1 102776,21005,2

40126,6663,1

p

pspcpc

cE

,

čia: pc1,1 – armatūros išankstinių įtempių nuostoliai, atsirandantys dėl betono greitai

pasireiškiančio valkšnumo; pc2,1 – armatūros išankstinių įtempių nuostoliai, atsirandantys dėl

betono ilgalaikio valkšnumo; ps – nuostoliai dėl betono susitraukimo.

Betono santykinės deformacijos kraštiniame gniuţdomosios zonos sluoksnyje

26

4

5

2,22,1

2 1006,21005,2

)400322,3(

p

pspcpc

cE

,

čia pc1,2 – tariamai esamos gniuţdomosios zonos armatūros įtempių nuostoliai dėl greitai

pasireiškiančio betono valkšnumo, apskaičiuojami taip:

pc1,2 = 0,85 (40 cp2/fcp) = 0,85 40(1,954/20) = 3,322 MPa

čia cp2 – betono įtempiai kraštiniame gniuţdomosios zonos sluoksnyje:

cp2 = Pm0 /Aeff – Pm0 ep(h – ysc)/Ieff + MEgd(h – ysc) /Ieff = 0,231 /0,181 – 0,231 0,055 (0,23 –

0,105) / 0,001105 + 0,0187 (0,23 – 0,105) /0,001105= 1,954 MPa;

pc2,2 – tariamai esamos gniuţdomos armatūros įtempių nuostoliai dėl betono valkšnumo, kai betono

įtempiai kraštiniame gniuţdomosios zonos sluoksnyje

cp2 = Pm1 I Aeff – Pm1 ep (h – ysc) / Ieff = 0,229 /0,181 – 0,229 0,055 (0,23 – 0,105) /

0,001105 = -0,16 <0, todėl cp2,2 =0

Atskirų poveikių sukelti plokštės įlinkiai ir išlinkiai:

;mm79,2548048

510915,8

48

51 272

1

1 lr

d

;mm958,13548048

510462,4

48

51 262

2

2 lr

d

;mm218,054808

110486,3

8

11 272

3

3 lr

d

.mm076,054808

11021,1

8

11 272

4

4 lr

d

Apskaičiuojame plokštės įlinkį

454,16076,0218,0958,1379.24321 ddddd mm.

Kadangi 4,27200

5480

200454,16 lim

ldd mm, tai plokštės išorinių apkrovų sukeltas įlinkis

neviršija ribinio įlinkio.

Išvada. Plokštės įlinkis neviršija ribinės reikšmės.

27

2.1.5 Perdangų plokštės konstravimas

Laikant, kad perdangų plokštė gali būti keliama uţ dviejų pakėlimo kilpų, jos savasis svoris, su

dinamiškumo koeficientu d = 1,4, tenkantis vienai pakėlimo kilpai:

Gs . s .d = 0,5 lk gd1 df = 0,5 5,58 3,36 1,0 1,4 = 13,5kN.

čia lk – konstrukcinis plokštės ilgis pagal duomenis 1.1 pav.

lk = ln – 2 0,5 b –2 t -t = 6,0 –0,20 + 0,12 – 0,5 0,30 –0,02 = 5,58 m.

Kilpos armatūros skerspjūvio plotas As = Gs.s.d /fyd = 13,5 l0–3

/214 = 0,631 l0–4

m2

(0,631cm2).

Iš asortimento lentelės parenkamos pakėlimo kilpos 9A240, kurių As = 0,64 10–4

m2 .

Iš anksto įtemptosios armatūros, įtempiamos į atsparas, inkaravimosi (įtempių perdavimo) ilgio

ruoţe lbpd numatomi suvirinti 3–4S500 vielos armatūros tinkleliai, gaubiantys ją iš apačios.

Skaičiuotinis armatūros inkaravimosi ilgis nustatomas pagal 241 p. [5] taip

lbpd = 1,2lpt2 + 2 ( bpdppd f) ;

čia pd – armatūros įtempiai, kuriuos sukelia lenkimo momentas;

pd = MEd /Ap1(d – 0,5 h xeff) = 0,0582/ 5,03 10–4

(0,180 – 0,5 0,01) = 661 MPa;

p – išankstiniai armatūros įtempiai, įvertinus visus jų nuostolius, p = p – p,com1 = 550 –

140,81 = 409,19 MPa;

lpt2 – įtempių perdavimo zonos bazinis ilgis:

lpt2 = bptp f/121 = 1,25 0,25 0,0008 456,018/2,33 = 0,05 m;

(čia 1 = 1,25; 2 = 0,25; p1 = 1pp = 413 – 88,0 = 325MPa; fbpt – armatūros ir

betono sankibos įtempiai – fbpt = )(11 tfctdp = 2,7 1,0 0,86 = 2,33 MPa, kai fctd(t) =

ct 0,8 fctk,0,05 / c = 0,9 1 0,8 1,8 /1,5 = 0,86 MPa);

fbpd – armatūros ir betono sankabos ribiniai įtempiai – fbpd = p2 1 0,8 fctd = 1,4 1,0 0,8 1,08

=1,21MPa.

Tokiu būdu skaičiuotinis iš anksto įtemptosios armatūros inkaravimosi ilgis

lbpd = l,2 0,05+ 0,25 0,0008(800 – 406,018) 1,21 =0,185 m; imama lbpd = 0,20 m.

Plokštės viršutinė lentyna, kaip ir iš anksto įtemptosios armatūros inkaravimosi ilgio zonos, armuojamos

suvirintais aukščiau minėtos vielinės armatūros tinklais.

28

2.2 METALINIO SIJYNO SKAIČIAVIMAS (šalutinių sijų parinkimas ir

pagrindinių sijų projektavimas)

Sijyno komponavimas ir skaičiuojamojo varianto parinkimas

2.2.1 Sijyno komponavimas

Numatoma nagrinėti du normalaus sijyno variantus.

Sijyno schemos pavaizduotos 2.2.1 pav.

2.2.1 pav.

Pirmasis variantas

Uţsiduodame, kad a=2.0m

Tuomet sijų skaičius 0.62

0.12

a

ln

p

Priimame 6 sijas

.5.18

0.12m

n

la

p

Antrasis variantas

Priimame 8 sijas.

.50.18

0.12m

n

la

p

29

2.2.2 Pakloto sijų projektavimas

Sudarome pakloto sijų skaičiuojamąją schemą:

sq -sijos svoris.

Pq -perdangos ir grindų svoris.

q -naudojimo apkrova.

1.1 pav.

Apkrovų, tenkančių pakloto vienam kvadratiniam metrui skaičiavimas pateiktas 2.2.1 lentelėje.

2.2.1 lentelė

Apkrova, tenkanti pakloto vienam kvadratiniam metrui

Eil.

Nr. Apkrovos pavadinimas

Charakteristinė

apkrova

2/ mkN

Daliniai

koeficientai

g , Q

Skaičiuojamoji

apkrova

2/ mkN

1 Naudojimo apkrova 0,4 1.35 0,54

2 Sniego apkrova 1,2 1.35 1,62

3 Stogo danga MIDA FIX

TOP (2 sluoksniai) 0,136 1.35 0,1836

4 PAROC ROB 80 (20mm) 0,02 1,35 0,027

5 PAROC ROS 60 (180mm) 0,414 1,35 0,5589

6 Garo izoliacija 0,001 1,35 0,00135

7 Išlyg. sluoksnis 1 1,35 1,35

8 Nuolydį formuojantis

sluoksnis 1,25 1,35 1,6875

9 Gelţbetoninė plokštė 2,8 1,35 3,78

10 Apdaila (gipso kartono

plokštė) 0,09 1,35 0,1215

Suminė 32,7kV V=9,882

qqq

P

S

M

V

M

V

Max

Max

30

Skaičiuojame du pakloto sijų variantus.

Pirmas variantas

Uţsiduodame, kad pakloto sijos yra dvitėjinio skerspjūvio:

I PE 240

./307.0/70,30 '' mkNmkgg s

Skaičiuojame apkrovas tenkančias sijos vienam tiesiniam metrui.

Charakteristinė apkrova:

./947.14232.7307.0

;

'

,1 mkNP

aVqP

k

ksk (2.2.1)

Skaičiuotinė apkrova:

./102.202882.9307.01.1

;

mkNP

aVgP sg (2.2.2)

Antras variantas

Uţsiduodame, kad pakloto sija yra dvitėjinio skerspjūvio:

I PE 270

'/361.0/10.36 mkNmkgg s

Charakteristinė apkrova pagal 1.1 formulę:

./341.1150.132.7361.0 '

,2 mkNP k

Skaičiuotinė apkrova pagal 1.2 formulę:

./22.1550.1882.9361.01.1 '

2 mkNP

2.2.3 Lenkimo momentų ir skersinių jėgų skaičiavimas

Skaičiuojame didţiausią momentą veikiantį ties sijos viduriu:

;8

2

max

PlM (2.2.3)

Pirmas variantas

mkNM k 261.678

0.6947.14 2

1max,

.458.908

0.612.20 2

1max, mkNM

Antras variantas

31

.49.688

0.622.15

.035.518

0.6341.11

2

2max,

2

2max,

mkNM

mkNM k

Skaičiuojame skersines jėgas.

Pirmas variantas

.305.602

0.6102.20

;841.442

0.6947.14

;2

1max,

1max,

max

kNV

kNV

PlV

k (2.2.4)

Antras variantas

.66.452

0.622.15

;023.342

0.6341.11

2max,

2max,

kNV

kNV k

2.2.4 Pakloto sijų skerspjūvio parinkimas ir tikrinimas

Pirmas variantas

Siją veikia tokios didţiausios įrąţos:

.305.60

;458.90

1max,

1max,

kNVV

mkNMM

Ed

Ed

Saugos ribinis būvis.

Vientiso skerspjūvio karpytos sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 2/530 mmN (MPa).

Veikiamos statinės apkrovos sijai uţtikrintas bendrasis jų pastovumas, tuomet stiprumas

skaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas.

Lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai dsf ,9.0 .

Čia dsf , - skaičiuojamasis šlyties stipris.

Tuomet stiprumas tikrinamas pagal formulę:

0.1,Rdpl

Ed

M

M (2.2.5)

Čia: EdM - maksimali skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė elemento pastovaus standumo

ruoţe.

RdplM , - skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė.

32

Šis skaičiuojamasis atsparis skaičiuojamas pagal formulę:

;,min,1,, cdynetplRdpl fWCM (2.2.6)

Čia: 1,plC - koeficientas įvertinantis plastinį darbą .Priklauso nuo skerspjūvio formos bei matmenų.

(pagal [1] šaltinio 7.5 lentelę).

min,netW - minimalus skerspjūvio atsparumo momentas.

dyf , - plieno skaičiuotinis lenkiamasis stipris.

c - darbo sąlygų koeficientas (pagal [1] šaltinio 7.1 lentelę).

Pasirenkame plieną S275 pagal standartą LST EN 10025-2. (pagal [7] šaltinio 6.5 lentelę).

Plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą .275MPaf y

Plieno skaičiuotinis lenkiamasis stipris:

.2501.1

275

;

,

,

MPaf

ff

dy

M

y

dy

(2.2.7)

M - medţiagos patikimumo koeficientas. (pagal [7] šaltinio 35 punktą).

Plieno skaičiuotinis šlyties stipris(pagal [7] šaltinio 6.3 lentelę):

.1451.1

27558.0

;58.0

,

,

MPaf

ff

dy

M

y

dy

(2.2.8)

Pasirinktos sijos IPE 240 duomenys:

.3.337

;12.39

;8.9

;2.6

;240

;120

3

2

cmW

cmA

mmt

mmt

mmb

mmh

y

f

w

Iš reglamento 7.5 lentelės randame 1,plC :

861.08.922402.6

1208.9

WW

f

W

f

ht

bt

A

A

Tuomet 084,11,plC

;ht

V

W

Ed (2.2.9)

MPaMPaPa 275.54305.609.053.401053.4024.0102.6

10685.60 6

3

3

33

Pagal 2.2.6 formulę skaičiuojame skerspjūvio lenkiamąjį atsparį:

.403.91110250103.337084.1 36

, mkNM Rdpl

Čia: ;min, ynet WW

0.1c

Tuomet tikriname stiprį.

.1996.0403.91

458.90

,Rdpl

Ed

M

M

Sąlyga tenkinama, todėl nekeičiame skerspjūvio.

Tinkamumo ribinis būvis.

Tikriname sijos įlinkį nuo charakteristinių apkrovų.

Tuomet sijos įlinkis:

;384

54

,1

y

k

IE

lPd (2.2.10)

cmmd 9.2029.0103992101.2

0.610947.14

384

5811

43

Tikriname ar sijos įlinkis neviršija ribinio.

limdd

.200

1lim ld (2.2.11)

03.0200

0.602788.0

Sijos standumas pakankamas. Įlinkiai neviršija ribinio.

Antras variantas

Siją veikia tokios didţiausios įrąţos:

.66.45

;49.68

2max,

2max,

mkNVV

mkNMM

Ed

Ed

IPE 270

34

.9.428

;5790

;95.45

;2.10

;6.6

;135

;270

;/1.36

3

4

2

cmW

cmI

cmA

mmt

mmt

mmb

mmh

mkgG

y

y

f

W

086.1

836.02.1022706.6

1352.10

2,,pl

W

f

C

A

A

.49.116110250109.428086.1

.094.4166.459.062.2527.0106.6

1066.45

36

,

3

3

mkNM

MPaMPa

Rdpl

Tikriname stiprį:

1588.049.116

49.68

,Rdpl

Ed

M

M

Sijos skerspjūvio stiprumas yra pakankamas.

Tinkamumo ribinis būvis

Tikriname sijos įlinkį nuo charakteristinių apkrovų.

Tuomet sijos įlinkis:

03.0200

6016.0

60.1016.0105790101.2

0.610341.11

384

5811

43

cmmd

Sijos standumas pakankamas.

2.2.5 Sijyno variantų palyginimas

Parinktų variantų pakloto sijų duomenis surašome į 2.2.2 lentelę.

2.2.2 lentelė

Sijyno variantų palyginimas

Gelţbetonio kiekis

3m Sijos

profilio

numeris

Sijų

tipo

skaičius

Pakloto

masė

tenkanti

sijos

Sijos

masė

'/ mkg

Sijos

ilgis,

m

Plieno kiekis vienam sijyno narveliui

Perdangos

21m

Vienam

sijyno

Montuojamų

elementų

Bendras

ilgis, m

Bendra

masė, Masė

35

narveliui tiesiniam

metrui

kiekis, vnt. kg 2/ mkg

IPE

240

- - 30,7 6,0 6 36 1105 15,34

IPE

270

- - 36,1 6,0 8 48 1732,8 24,07

Pasirinktas pirmas variantas, nes jo masė maţesnė.

2.2.6 Pagrindinės sijos projektavimas

2.2.6.1 Optimalaus sijos aukščio skaičiavimas

Projektuojama dvitėjinio profilio skerspjūvio sija suvirinta iš 3 lakštų pavaizduota 2.2.6.1 paveiksle.

h

t

t

h h

b

t

t

f

f

W

W f

f

f

/2

/2

2.2.6.1 pav.

Sijos skaičiuojamoji schema pateikta 2.2.6.2 paveiksle.

36

a a a a a a a/2a/2

12000

M

2V

V

V

M

V

gEd

s

max

max

max

2.2.6.2 pav.

Pagrindinės sijos optimalus aukštis:

;15.1W

dopt

t

Wh (2.2.6.1)

;, Cdy

Edd

f

MW (2.2.6.2)

;8

2lPM Ed (2.2.6.3)

Pirmiausiai nustatome maksimalią skaičiuotinę lenkiamojo momento reikšmę:

;2 EdVF (2.2.6.4)

kNF 61.120305.602

;05.0

;

qg

gqP

s

s

qqqP 05.105.0 (2.2.6.5)

;l

Fnq (2.2.6.6)

'/32.630.12

61.1206mkNq

'/486.6632.6305.1 mkNP

Skaičiuojame įrąţas.

kNlP

V

mkNM

Ed

Ed

916.3982

0.12486.66

2

197.18

0.12486.66 2

37

Sijos skerspjūvis sudėtinis virininis, pagamintas iš trijų lakštų, kurių plienas S275 LST EN

10025-2. Plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą MPaf y 265 .

Tuomet plieno skaičiuotinis lenkiamasis stipris:

;,

M

y

dy

ff (2.2.6.7)

.2411.1

265, MPaf dy

Plieno skaičiuotinis šlyties stipris:

;58.0,

M

y

ds

ff (2.2.6.8)

.7.1391.1

26558.0, MPaf ds

Skaičiuojame atsparumo momentą:

.10996.4110241

10.1197 33

6

3

mWd

Orientacinis sijos aukštis gali būti apskaičiuojamas taip:

;10

lhor (2.2.6.9)

.20.110

0.12mhor

Orientacinis sienelės storis:

;1000

37 or

or

ht (2.2.6.10)

.6.101000

120037 mmtor

Uţsiduodame .11mmtW

Tuomet optimalus sijos aukštis pagal (2.2.6.1) formulę:

.662.01011

10996.415.1

3

3

mhopt

2.2.6.2 Minimalaus sijos aukščio skaičiavimas

;24

5

lim

,

min

f

cdy

d

l

E

fh (2.2.6.11)

34.1974.14

102.20

,1

1

k

fP

P

38

.101.2 5 MPaE

.532.034.1

1

250/1

14

101.2

10241

24

5

250/1

11

6

min

lim

mh

d

Tuomet parenkame sijos aukštį:

mhw 598,02

532,0662,0

Priimame sijos sienelės aukštį prisitaikant prie lakštinio plieno asortimento reikalavimų.

.7.0700 mmmhW

Orientacinį minimalų sienelės storį galime nustatyti;

;,

min,

cdyW

EdW

fh

Vkt (2.2.6.12)

Čia: k - koeficientas, kuris priklauso nuo sąstandos įrengimo. Mūsų sąstanda įrengta ne prie

sijos galo todėl 2.1k

.312.31102417.0

10916.3982.1

6

3

min, mmtW

Priimame tokius sijos sienelės matmenis:

.15

;700

mmt

mmh

W

W

2.2.6.3 Juostų skerspjūvio matmenų nustatymas

Orientaciniai juostų matmenys turi tenkinti tokius konstrukcinius reikalavimus:

0.3

;30

;

;140333.2337005

1

3

1

5

1

3

1

;7070010

1

10

1

;180

W

f

f

Wf

f

j

f

t

t

mmt

tt

mmhb

mmhb

mmb

Atsiţvelgdami į šiuos reikalavimus, priimame tokius juostų matmenis:

mmt f 15 , tuomet .71515700 mmthh fWf

;12

3htI W

W (2.2.6.13)

39

.10287.412

705.1 443

mIW

Sijos skerspjūvio inercijos momentas:

;2

hWI (2.2.6.14)

.10824.12

73.0996.4 433

mI

Tuomet ;2

Wf

III

.107127.02

10287.410·824.1 4343

mI f

Reikalingas juostos skerspjūvio plotas randamas pagal formulę:

;4

2

f

f

fh

IA (2.2.6.15)

.5.5300535.073.0

107127.04 22

2

3

cmmA f

Sijos plotis

;f

f

ft

Ab (2.2.6.16)

.40.0357.0015.0

105.53 4

mmb f

Galutinai priimame tokius matmenis:

.15

;400

;15

;700

mmt

mmb

mmt

mmh

f

f

W

W

2.2.6.4 Sijos stiprumo ir įlinkio tikrinimas

Saugos ribinis būvis

Sijos stiprumo sąlyga.

Sijos lenkiamasis stiprumas tikrinamas pagal formulę:

1,RdC

Ed

M

M (2.2.6.17)

Lenkiamasis tamprusis atsparis:

cdynetRdC fWM ,min,, (2.2.6.18)

40

.1

min,

c

ynet WW

Skaičiuojame sijos inercijos momentą:

fWy III 2 (2.2.6.19)

.10027.210027.22

73.0015.04.0210287.4 3543

2

4 mmI y

Skaičiuojame sijos atsparumo momentą:

.10553.510553.573

10027.2223333

5

mcmh

IW

y

y

Tuomet lenkiamasis tamprusis atsparis pagal (2.2.6.18) :

.273.133811024110553.5 33

, mkNM RdC

Sijos stiprumas:

1894.0273.1338

1197

,RdC

Ed

M

M

Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.

Sijos kerpamasis stiprumas:

1,EdC

Ed

V

V (2.2.6.20)

Kerpamasis atsparis:

Cds

y

Wy

RdC fS

tIV ,, (2.2.6.21)

Skaičiuojame pusės sijos skerspjūvio statinį momentą:

422

1 WWWfffy

hhthbtS (2.2.6.22)

.10109.34

7.0

2

7.0015.0

2

73.04.0015.0 33 mS y

Kerpamasis atsparis pagal (2.2.6.21):

.13661107.13910109.3

015.010027.2 3

3

3

, kNV RdC

Tada

129.01366

916.398

,RdC

Ed

V

V

Tinkamumo ribinis būvis.

Tikriname sijos įlinkį nuo charakteristinių apkrovų:

41

y

k

IE

lPd

4

384

5 (2.2.6.23)

'62.4934.1

486.66mkN

PP

f

k .

.042.010027.2101.2

0.1210486.66

384

5311

43

md

.048.0250

0.12042.0

lim

m

dd

Sijos standumas yra pakankamas.

2.2.6.5 Sijos skerspjūvio keitimas

l=12000

X2 X1

M

M M

b

b

g

2V

V

max

y1 y1

z,max

z,max

Ed

s

f1

f

2.2.6.3 pav.

Juostos plotį keitimo vietoje priimame tokį:

ff bb 6.01

(2.2.6.24)

.2404006.01

mmb f

Priimame .2401

mmb f

Pakeisto skerspjūvio inercijos momentas bus toks:

11 2 fWy III (2.2.6.25)

42

.10349.12

715.0015.024.0210287.4 43

2

4

1 mI y

Atsparumo momentas:

h

IW

y

y

1

1

2 (2.2.6.26)

.10696.373.0

10349.12 333

1 mWy

Lenkimo momentas, kurį atlaikys skerspjūvis bus toks:

1,1 ycdyy WfM (2. 2.6.27)

.647.89010696.3110241 33

1 mkNM y

Tai tokį lenkimo momentą gali atlaikyti skerspjūvis pjūvyje 1.

Nustatome skerspjūvio pakeitimo atstumą X.

P

MllX

y1

2

2.1

2

22 (2. 2.6.28)

.966.2034.36

;034.9034.36

.034.36486.66

647.8902

2

0.12

2

0.12

2

1

2

2,1

mX

mX

mX

Skersinė jėga skerspjūvio pasikeitimo vietoje:

22122

Xl

PXPPl

VZ (2. 2.6.29)

.75.201966.22

0.12486.661 kNVZ

2.2.6. 6 Bendrasis sijos pastovumas

Sijos bendrojo pastovumo tikrinti nereikia, nes apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai

paremtą ir sujungtą su sijos gniuţdomąja juosta.

2.2.6.7 Sijos sienelės pastovumas

Sijos sienelės pastovumą patikrinsime sijos skerspjūvio pakeitimo vietoje.

Sijos sienelės sąlyginis liaunis.

43

E

f

t

h dy

W

eff

W

, (2. 2.6.30)

Čia Weff hh - sijos sienelės aukštis.

5484.2101.2

241

5.1

705W

Kadangi sąlyginis liaunis maţesnis uţ 3.5 , tai sienelės pastovumą būtina tikrinti sijoms su

vienpusėmis juostinėmis siūlėmis. Tačiau esant sumaţintam juostų skerspjūviui pastovumą

patikrinsime.

Sijos sienelę sustandiname skersinėmis sąstandomis.

.40.17.0220.2 mhma effs

Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių sustandintų ties skersinėmis sąstandomis pastovumas, kai nėra

vietinio įtempio ( 0,, EdlocW ) ir kai sienelės sąlyginis liaunis <6 yra tikrinamas pagal formulę:

c

RdcrW

EdW

RdcrW

EdW

2

,,

,

2

,,

, (2. 2.6.31)

Kritiniai normaliniai sienelės įtempiai:

W

dycr

RdcrW

fC ,

,, (2. 2.6.32)

MPaRdcrW 57.1386484.2

2415.352,,

Virintinėms sijoms koeficientas crC parenkamas iš pagal [7] šaltinio 7.20 lentelės, atsiţvelgiant į

koeficientą .

3

W

f

eff

f

t

t

h

b

Kadangi perdangos plokštė atremta ištisai, tai (pagal [7] šaltinio 7.21 lentelę).

Tuomet ir 5.35crC

Kritiniai tangentiniai sijos sienelės įtempiai:

2

,

2,,

76.013.10

eff

ds

RdcrW

f

n (2. 2.6.33)

Čia: n - didţiausios kraštinės santykis su maţesniąja.

eff - skaičiuojamasis plokštės liaunis.

Plokštelės aprėmintos juostomis ir sąstandomis. Maţesnioji kraštinė .70cmhd eff o didesnioji

kraštinė .200cmas

44

86.270

200n

Tada skaičiuojamasis plokštės liaunis:

E

f

t

d dy

W

eff

, (2. 2.6.34)

Weff 484.2101.2

241

5.1

705

,nes effhd .

Tuomet kritiniai įtempiai pagal 2.2.6.33 formulę:

.753.286484.2

7.139

85.1

76.013.10

22,, MPaRdcrW

Gniuţdomieji sienelės įtempiai:

zI

M

y

Edy

EdW

1

,1

,

(2.35)

.079.23135.010349.1

10647.8903

3

, MPaEdW

Vidutiniai tangentiniai sienelės įtempiai:

ht

V

W

RdE

EdW

,,1

, (2. 2.6.36)

.214.197.0015.0

1075.201 3

, MPaEdW

Tuomet sienelės pastovumas pagal 2.2.6.31 formulę bus toks:

1412.0753.286

214.19

753.286

079.23122

c

Sijos sienelės pastovumas yra pakankamas.

MPafMPah

I

Mcdy

y

Edy

EdW 2414.2392

76.0

10349.1

10647.890

2,3

3

1,

,1,

max,,

2.2.6.8 Gniuţdomosios juostos pastovumo tikrinimas

Juostos nuosvyros pločio effb ir juostos storio ft santykis.

8.14241

101.25.05.0833.12

15

5.192

5.1922/154002/

5

,dyf

eff

Weff

f

E

t

b

mmtbb

45

Sąlyga tenkina Reglamento 134 punkto reikalavimą.

2.2.6.9 Sijos juostų privirinimo prie sienelės skaičiavimas

Juostų privirinimo siūles tikrinsime pavojingoje vietoje ties atramomis kur veikia didţiausia

skersinė jėga, o juostos skerspjūvis yra sumaţintas.

.916.398max kNVVEd

.15

;15

;700

;2401

mmt

mmt

mmh

mmb

W

f

W

f

Inercijos momentas skerspjūvio keitimo vietoje:

.10349.1 43

1 mI y

Juostos statinis momentas apie viso skerspjūvio sunkio centro ašį:

211

fW

yf

thAS (2. 2.6.37)

.10287.12

015.070.0015.024.0 33

1 mS f

Kampinės siūlės skaičiuojamos sąlyginiam kirpimui dviejuose pjūviuose.

Pirmiausia per siūlės metalą:

1,,, Cdfvweffwfwf

Ed

flk

N (2. 2.6.38)

Per sulydymo srities metalą:

1,,, Cdzvweffwfwz

Ed

flk

N (2. 2.6.39)

Čia: effwl , - vienos virintinės siūlės skaičiuojamasis ilgis imamas 10mm trumpesnis negu

geometrinis.

wf ir wz - koeficientai, naudojami, kai virinamų plieninių elementų takumo riba:

- iki MPa530 pagal 7.30 lentelę;

- didesnė kaip MPa530 , neatsiţvelgiant į suvirinimo būdą, siūlės padėtį ir elektrodinės vielos

skersmenį 7.0wf ir .1wz

fh - siūlės statinio aukštis;

dfvwf ,, - skaičiuotinis kampinės siūlės kerpamasis metalo stipris (MPa).

46

dzvwf ,, - skaičiuotinis stipris per sulydymo srities metalą.

Pagal [7] šaltinio 6 priedo 3.13 lentelę LST EN 499 pasirenkame glaistytus elektrodus E42

markės.

Šiems elektrodams MPaf uvw 500, , .220,, MPaf dfvw

Pagal [7] šaltinio 6 priedo 3.12 lentelę paskaičiuojame dfvwf ,, ir dzvwf ,, :

Mw

uvw

dfvw

ff

,

,, 55.0 (2. 2.6.40)

Čia uvwf , - charakteristinės kampinės siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą.

Mw - virintinių siūlių metalo medţiagos patikimumo koeficientas.

.22025.1

50055.0,, MPaf dfvw

udzvw ff 45.0,, (2. 2.6.41)

Čia uf - plieno charakteristinė stiprumo riba.

.5.18441045.0,, MPaf dzvw

Iš [7] šaltinio 7.30 lentelės randame, kad 7.0wf ir 1wz

Plieniniams elementams, kurių takumo riba iki 285 MPa, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai

arba elektrodinė viela, kurių dzvwdfvw ff ,,,, 1.1 ,bet wf

wzdzvwdfvw ff ,,,, jei virinama rankiniu būdu

([7] šaltinio 155 punktas).

Tikriname šias sąlygas:

.57.2637.0

15.184205

95.2025.1841.1205

MPa

MPa

Sąlygos tenkinamos, elektrodai parinkti gerai.

Pagal reglamento 7.29 lentelę pasirenkame maţiausią siūlės statinio aukštį:

.8mmk f

Siūlės statinio aukštis turi būti toks, kad jis atlaikytų siūlės ilgio vienete veikiančią šlyties jėgą.

Patikriname, kuris jungties suirimo atvejis yra pavojingesnis:

.5.1845.18415.1432057.0 ,,,, MPafMPaf dzvwwzdfvwwf

Pavojingesnis yra suirimas per siūlės metalą, todėl kito atvejo netikriname.

Cdfvwwfy

fEd

ffI

SVk

,,1

1

2 (2.2.6.42)

47

.833.110749.31105.143110.·349.12

10287.110916.398 3

63

33

mmmmmk f

2.2.3 Pakloto sijų prijungimo prie pagrindinių sijų skaičiavimas

Pakloto sijų prijungimo schema prie pagrindinių sijų pateikta 2.2.3.1 paveiksle.

1 1

1 - 1

2.2.3.1 pav.

Skaičiuotinis vieno varţto kerpamasis atsparis yra skaičiuojamas taip:

sbbdbsRdvb nAfF ,,, (2.2.3.1)

Čia: dbsf , - skaičiuotinis varţtinės jungties kerpamasis stipris (pagal [7] šaltinio 6.17 lentelę);

4

2dAb - varţto skerspjūvio plotas;

sn - varţto kirpimo plokštumų skaičius;

b - varţtinės jungties darbo sąlygų koeficientas (pagal [7] šaltinio 7.33 lentelę).

Pasirenkame 4.8 stiprumo klasės M20 diametro varţtus (pagal [7] šaltinio 6.18 ir 7.32

lenteles).

.15240038.038.0, MPaff budbs

Čia 00buf (STR.2.05.08:2005 6.18 lentelė).

.1014.34

102014.3 24

23

mAb

9.0b ([7] šaltinio 7.33 lentelė).

Tuomet .1096.4211014.39.010152 346

,, NF Rdvb

Skaičiuotinis vieno varţto glemţiamasis atsparis yra apskaičiuojamas:

48

tdfF bdbpRdpb ,,, (2.2.3.2)

Čia dbpf , - skaičiuotinis varţtinės jungties glemţiamasis stipris ([7] šaltinio 6.17 lentelė);

d - varţto skersmuo;

t - maţiausias suminis elementų glemţiamų viena kryptimi storis.

uu

dbp fE

ff 3406.0, (2.2.3.3)

.162.518410101.2

4103406.0

5, MPaf dbp

Tuomet .1042.6310810179.010162.518 3336

,, NF Rdpb

Skaičiuotinis vieno varţto tempiamasis atsparis:

netbdbtRdtb AfF ,,,, (2.2.3.4)

Čia dbtf , - skaičiuotinis varţtinės jungties tempiamasis stipris;

26

, 10245 mA netb - varţto neto plotas (pagal [7] šaltinio 7.32 lentelę).

.2004005.05.0, MPaff budbt

Tuomet .105.491024510200 366

,, NF Rdtb

Varţtų esančių vienoje jungties pusėje skaičius:

minF

Nn

c

Ed (2.2.3.5)

404.196.421

305.60n

Imame 2 varţtus.

Čia minF - vieno varţto maţiausio skaičiuotinio atspario reikšmė.

c - darbo sąlygų koeficientas (7.1 lentelė).

Išdėstant jungtyje varţtus reikia vadovautis maţiausiais jų išdėstymo atstumais ([7] šaltinio 7.31

lentelė) : maţiausi atstumai tarp varţtų centrų bet kuria kryptimi .50205.25.2 0 mmd

Atstumas nuo varţto centro iki elemento krašto .402022 0 mmd

49

III. TECHNOLOGINĖ IR EKONOMINĖ DALIS

3.1 Statybos trukmė

Statybos trukmė nustatoma statytojo (uţsakovo) ir vykdytojo (rangovo) sutartimi. Pagal

Lietuvoje galiojančius įstatymus gavus statybos leidimą statinys turi būti pradėtas statyti per 3

metus.

3.2 Statybos kaina

Skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma remiantis mechanizmų sąnaudų, medţiagų, darbo

normatyvais ir VĮ statybos produkcijos sertifikavimo centro rekomendacijomis.

Darbo, gaminių, mechanizmų , įrankių, mašinų kaina nustatoma pagal 2009m. 10mėn.

kainas.

Statybos objekto skaičiuojamoji kaina nustatoma apskaičiuojant tiesiogines ir

netiesiogines išlaidas.

3.3 Statinio darbų kiekių skaičiavimas

Darbų kiekiai skaičiuojami pagal darbo brėţinius, laikantis gamybinių normatyvų ir darbų

kiekių skaičiavimo taisyklių.

Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų kiekių skaičiavimas

4 lentelė

Konstrukcijos

pavadinimas Ilgis, m plotis

Aukštis,

m

Tūris,

m3

Vnt Iš viso

m3

Gelţbetoninis pamatas 2,45 2,45 1,25 3,8 31 117,8

Gelţbetoninė kolona 0,4 0,4 8,2 1,61 13 20,8

Gelţbetoninė kolona 0,4 0,4 9,5 1,71 18 30,78

Rygelis 11,6 0,64 0,45 2,6 12 31,2

Cokoline sija 6 0,1 0,5 0,3 32 9,6

Perdangos plokštė PK

60-12 5,58 1,2 0,23 1,1 95 104,5

Perdangos plokštė PKL

60-12 5,95 1,2 0,22 1 160 160

50

Ruukki SP2D100PU sieninių panelių skaičiavimas

5 lentelė

Konstrukcijos

pavadinimas Ilgis, m plotis

Aukštis,

m Vnt

Viso,

m2

Rukki SP2D PU 12.0 0,10 1,00 400 400

Pertvarų mūro darbų kiekių skaičiavimas

6 lentelė

Aukštas Pertvarų

ilgis, m

Pertvarų

aukštis, m

Plotas, m2

Pertvarų

storis, m

Mūro

kiekis, m3 Pertvarų Angų

Pertvarų

be angų

1 2 3 4 5 6 7 8

Pirmas

aukštas 79,27 3,77 298,85 28,6 270,25 0,15 40,54

Antras

aukštas 51,13 3,77 192,76 14,6 178,16 0,15 26,724

Iš viso: 64,264

Langų durų ir vartų kiekių skaičiavimas

7 lentelė

Gaminys Matmenys

Kiekis Bendras

plotas, m2 Plotis, m Aukštis, m Plotas, m

2

Pirmas aukštas

Langai 2,00 2,00 4,00 22 88,00

1,00 2,00 2,00 2 4,00

Viso: 92,00

Durys

4,00 2,20 8,80 2 17,60

0,90 2,20 1,98 5 9,90

1,10 2,20 2,42 3 7,26

2,50 2,20 5,50 2 11

Viso: 45,76

Vartai 3,00 3,00 9,00 1 9,00

Iš viso: 9,00

Antras aukštas

Langai 2,00 2,00 4,00 22 88,00

51

Viso: 88

Durys 0,90 2,20 1,98 2 3,96

1,10 2,20 2,42 2 4,84

Iš viso: 8,8

Viso, m2

Langai Durys Vartai

180 54,56 9,00

Pirmo aukšto grindų įrengimo kiekių skaičiavimas

8 lentelė

Eil. Nr. Medţiaga Kiekis m2 Kiekis m

3

1. Grindų danga 1168,56 -

2. Armuoto betono

sluoksnis 70mm. 1168,56 81,80

3. Hidroizoliacija 1168,56 -

4. Putų polistirenas

80mm. 1168,56 93,49

5. Skalda 80mm 1168,56 93,49

6. Sutankintas ţvyras 1168,56 2337,12

Antro aukšto grindų įrengimo kiekių skaičiavimas

9 lentelė

Eil. Nr. Medţiaga Kiekis m2 Kiekis m

3

1. Grindų danga-plytelės 705,76 -

2. Plytelių klijų sluoksnis

10mm. 705,76 7,06

3. Išlyginamasis

sluoksnis 50mm. 705,76 35,29

52

Stogo dangos įrengimo kiekių skaičiavimas

10 lentelė

Eil. Nr. Medţiaga Kiekis m2 Kiekis m

3

1. Mida FIX TOP 2

sluoksniai 2537,92 -

2. Paroc ROB80 20mm. 1180,96 23,62

3. Paroc ROS60 180mm. 1180,96 212,57

4. Garo izoliacinė plėvelė 1180,96 -

5. Išlyginamasis

sluoksnis 1180,96 47,23

6. Nuolydį formuojantis

sluoksnis 1180,96 60

53

54

55

56

57

58

59

60

61

62

63

IV. PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS SKAIČIAVIMAS

4.1.1 Sienos šiluminės varţos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

2. Ruukki SP2D100PU sieninis panelis

1. Gelþbetoninë kolona K1

2

1

4.1 pav. Sienos konstrukcija (vaizdas iš viršaus)

Apskaičiuojame „RUKKI“ firmos sieninių panelių SP2D šiluminę varţą:

Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas Kcv= 0 pagal [13] 7 lent. Pataisa dėl šilumos

konvekcijos. Šilumos laidumo koeficiento vertė:

dec= 0,022 ( )W m K

0,022 0,001 0 0,023 ( )ds dec w cv W m K

Šiluminė varţa:

211

1,

0,104.35 /

0,023ds

dR m K W

Sienos vidinio paviršiaus šiluminė varţa, kai šilumos srauto kryptis horizontali pagal [14] 1

priedo 1.1 lentelę Rsi =0,13 2 /m K W

64

Išorinė šiluminė varţa yra prilyginama vidinio paviršiaus šiluminei varţai

Rse=Rsi=0,13 2 /m K W [14] 1priedas, 9,3p.

Sienos visuminė šiluminė varţa:

Rt=Rsi+Rs+Rse=0,13+4,35+0,13=4,612 /m K W .

Sienos šilumos perdavimo koeficientas:

1 10,217 0,22

4,61t

UR

2W/(m K) .

Išvada: šilumos perdavimo koeficientas U= 0,22 W/(m2K) tenkina leistinuosius šilumos perdavimo

koeficiento reikalavimus U= 0,25W/(m2K).

4.1.2 Stogo šiluminės varţos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

Nors skaičiuojamos patalpos tiesiogiai nesusisiekia su stogo konstrukcija, mes apskaičiuojame

stogo šiluminę varţą.

-

+

220

40

180

20

Hidroizoliacija-Mida FIX TOP

(2 sluoksniai)

PAROC ROB 80

PAROC ROS 30g

Garų izoliacija

Išlyginamasis sluoksnis

Nuolydį formuojantis

sluoksnis

G/b plokštė

Gipso kartono plokštė

Akmens vatos

tvirtinimo detalė

4.2pav. Stogo konstrukcijos schema

65

Pirmas sluoksnis 220 mm. storio gelţbetoninė perdangos plokštė. Šio sluoksnio šiluminė varţa

pagal [12] 7 priedą R2 0,2 m2

K/W

Antras sluoksnis 500 mm. nuolydį formuojantis sluoksnis. Šio sluoksnio projektinė šilumos

laidumo koeficiento vertė ds 1 W/(m K). Tuomet šiluminė varţa bus lygi:

R2 = d3/ 2,ds = 0,05/0,10 = 0,005 m2

K/W

Trečias sluoksnis 40 mm. išlyginamasis sluoksnis iš betono. Šio sluoksnio projektinė šilumos

laidumo koeficiento vertė ds 2 W/(m K). Tuomet šiluminė varţa bus lygi:

R3 = d3/ 3,ds = 0,040/2 = 0,02 m2

K/W

Ketvirtas sluoksnis – 180 mm storio šilumos izoliacija Paroc ROS 60,

kurios dec 0,039 W/(m K). Tuomet šio sluoksnio šiluminė varţa bus lygi:

R4 = d4/ 4,ds = 0,18/0,039 = 4,615 m2

K/W

Penktas sluoksnis – 20 mm. storio šilumos izoliacija Paroc ROB 80. Sluoksnio šiluminė varţam

lygi:

R5 = d5/ 5,ds = 0,02/0,039 = 0,513 m2

K/W

Viršutinis sluoksnis – du sluoksniai ruloninės dangos Mida Fix TOP. Šio sluoksnio projektinė

šilumos laidumo koeficiento vertė ds 2 W/(m K). Šiluminė varţa lygi:

R6 = d6/ 6,ds = 0,08/2 = 0,04 m2

K/W

Tuomet stogo visuminė šiluminė varţa:

Rs = Rsi + R1 + R2 + R3 + R4 + R5 + R6 + R7 +Rse =

=0,10 + 0,2 + 0,02 + 4,615 + 0,513 + 0,04 + 0,10= 5,588 m2

K/W.

Apskaičiuojamas šilumos perdavimo koeficientas:

1 10,178

5,588U

R 2W/(m K) .

Išvada: šilumos perdavimo U= 0,178 W/(m2K) koeficientas tenkina norminius

U= 0,20 W/(m2K) reikalavimus

66

4.1.3 Grindų šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

80

80

70

Grindų danga- plytelės

20

Armuoto betono sluoksnis-70mm

1sl. polietileno plėvelė-0,2mm

Šiluminė izoliacija-polistireninis putplastis 80mm

skalda

sutankintas gruntas

4.3 pav. Grindų konstrukcinė schema

Apskaičiuojama grindų konstrukcijos šiluminė varţa.

Pirmasis sluoksnis – grindų danga- plytelės 20 mm. Šio sluoksnio projektinė šilumos laidumo

koeficiento vertė ds 2,00 W/(m K).

R1 = d1/ 1,ds = 0,02/2,00 = 0,01 m2

K/W

Antrasis sluoksnis – 70 mm storio armuoto betono sluoksnis, kurio projektinė šilumos laidumo

koeficiento vertė ds = 2,3 W/(m K). Šio sluoksnio šiluminė varţa:

R2 = d2/ 2,ds = 0,07/2.3 = 0,030 m2

K/W

Trečiasis sluoksnis – šilumos izoliacija iš 80 mm storio polistireninio putplasčio, kurio

deklaruojamoji šilumos laidumo koeficiento vertė dec = 0,035 W/(m K). Šilumos laidumo

koeficiento pataisa dėl papildomo medţiagos įdrėkimo grunte =0,003 W/(m K) ([14] 5 lentelė).

Projektinė polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficiento vertė:

ds = dec + = 0,035 + 0,003 = 0,038 W/(m K).

67

Šio sluoksnio šiluminė varţa:

R3 = d3/ 3,ds = 0,08/0,038 = 2,105 m2

K/W

Apskaičiuojama grindų konstrukcijos šiluminė varţa:

Rf = R1 + R2 + R3+Rsi = 0,01+ 0,03 + 2,105 = 2,145 m2·K/W.

Grindų plotas apskaičiuotas pagal vidinius grindų matmenis yra lygus A = 1180,96 m2. Grindų

perimetras apskaičiuotas pagal vidinius grindų matmenis yra lygus - P = 145,6 m.

Būdingasis grindų ant grunto matmuo pagal ([1]1.14) formulę:

1180,96' 16,22

0,5 0,5 145,6

AB

P m.

Atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu pagal ([13]1.18) formulę:

dt = w + gr (Rsi + Rf + Rse) = 0,1 + 2,0 · (0,17 + 2.145 + 0,04) = 4,81 m.

Jei (dt < B′), tai grindų šilumos perdavimo koeficientas:

0

2 2 2 16,22ln 1 ln 1 0.22

16,22 4,81 4,81

gr

t t

BU

B d dW/(m

2K).

Išvada: šilumos perdavimo U= 0,22 W/(m2K) koeficientas tenkina norminius statybos

techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA“

U= 0,25 W/(m2K) reikalavimus

4.1.4 Langų ir durų šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

Apskaičiuosime langų šilumos perdavimo koeficientus Uwd, kai ţinomas lango rėmo

šilumos perdavimo koeficientas Ufr, įstiklinimo šilumos perdavimo koeficientas Ug ir lango

matmenys.

Langas iš plastikinių profilių, stiklo paketas su argonu , Uf = 0,9 W(m²K), rėmo

68

šilumos laidumo koeficientas Uf = 0.9 W(m²K), rėmo storis 73 mm; Šio

lango ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas dėl

įstiklinimo, tarpiklių ir rėmo šiluminės sąveikos (pagal LST EN ISO 10077-

1:2004 E.1 lentelę) yra g = 0,06 W/(m K).

Lango L2 skaičiavimas

Lango įstiklintos dalies plotas:

Ag = 0,740 x 1,740 = 1,288 m2.

Lango plotas:

Awd = 1,00x2,00 = 2 m2.

Lango rėmo plotas: 4.4 pav. langas L2

Afr = 2 – 1,288 = 0,712 m2.

Įstiklinimo perimetras:

lg = (740 +1740)·2 = 4,96 m.

Lango šilumos perdavimo koeficientas Uwd apskaičiuojama pagal ([1]1.33) formulę:

1.288 0.6 0.712 0.9 4.96 0,061,022 1,00

2

g g fr fr g g

wd

wd

A U A U lU

AW/(m

2K).

Išvada: langų šilumos perdavimo koeficientas U= 1,0 W/(m2K) tenkina norminius U= 1,6

W/(m2K) reikalavimus .

4.1.5 Pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientų rezultatų suvestinė

4.1 lentelė

Atitvara Projektinis šilumos

perdavimo

koeficientas U,

W/(m2

K)

Norminis šilumos

perdavimo koeficientas

UN, W/(m2

K)

Leistinas šilumos

perdavimo koeficientas

UMN, W/(m2

K)

Stogas 0,178 0,20 0,25

Grindys 0,22 0,30 0,40

Langai 1,00 1,60 1,90

Sienos 0,22 0,25 0,40

69

4.1.6 Patalpų savitieji šilumos nuostoliai

Apskaičiuojami pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai HTD pagal formulę:

HTD = (Ar UD,r) + (Afg UD,fg) + (Aw UD,w) + (Awd UD,wd) + (Ad UD,d) + (ΨD,t lt)

4.2 lentelė

Konstrukcija

Atitvarų

plotai ar

šiluminių

tiltelių ilgiai

Projektinis

šilumos

perdavimo

koeficientas

Pastato atitvarų

projektiniai

savitieji šilumos

nuostoliai

Norminis

šilumos

perdavimo

koeficientas

Pastato atitvarų

norminiai savitieji

šilumos

nuostoliai

Stogas 442,372 0,178 78,74 0,20 88,47

Grindys 442,372 0,22 97,32 0,30 132,71

Durys ir vartai 9,00 1,4 12,6 1,60 14,4

Langai 32,00 1,00 32,00 1,60 51,2

Sienos 551,452 0,22 121,32 0,25 137,86

Sienos kampas 18,26 0,10 1,83 0,10 1,83

Langų ir durų

sandūros 140,00 0,05 7 0,05 7

Viso: 350,81 Viso: 433,47

Palyginami pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai su norminiais savitaisiais

šilumos nuostoliais.

Gaunama, kad pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai yra maţesni uţ

norminius, vadinasi projektuojamas pastatas tenkina reglamento reikalavimus:

HTD =350,81W/K < HTN = 433,47 W/K.

4.2 Patalpų šilumos nuostoliai ir šildymo sąnaudos

Šilumos nuostoliai susideda iš:

el V

čia :

ΣΦat – šilumos nuostoliai per atitvaras;

ΣΦΨ – šilumos nuostoliai per ilginius šiluminius tiltelius;

70

ΣΦV – šilumos nuostoliai dėl vėdinimo.

4.2.1 Pastato šilumos nuostoliai per atitvaras

01el i e u w h dU A k k k k k [ W ]

čia :

U – atitvaros šilumos perdavimo koeficientas;

A – atitvaros plotas per kurį praeina šiluma;

Θi – vidaus ( patalpos ) temperatūra;

Θe – išorės ( lauko ) temperatūra ( šalčiausio penkiadienio vidurkis -22oC );

ku – koeficientas įvertina, kad atitvara nesusisiekia su išore;

Δk0 – pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atţvilgiu ( netaikoma perdangoms ir

grindims) ŠR, Š, ŠV - Δk0 = 0.05, kitų yra 0;

Δkw – pataisa dėl vėjo įtakos ( Δkw = 0.02 );

Δkh – pataisa dėl šildymo prietaisų rūšies ( Δkh = 0.02 );

Δkd – pataisa dėl išorės durų, taikoma tik durims

Koeficientai pagal [14] 2 priedą B.2 ir B.1 lent.

Skaičiavimo rezultatus pateikiame lentelėje:

71

4.3 lentelė

Patalpos

Nr.

Atitvaros

pavadinimas

Patalpos

orientacija

Atitvaros matmenys

Šilumos

perdavimo

koeficientas

U, (W/m2K)

Θi, (oC) Θe, (

oC)

Δk0 Δkw Δkh Φel, (w)

Plotis (m) Aukštis (m) Angos (m2) Plotas (m

2)

8

Grindys 12,41 0,22 20 -22 0.02 116,7

Iš viso: 116,7

9

Grindys 12,08 0,22 22 -22 0.02 113,85

Siena P 3,860 4,00 2 13,44 0,22 22 -22 0.05 0.02 0.02 139,2

Langas P 1,00 2,00 2,00 1,00 22 -22 0.05 0.02 0.02 95,92

Iš viso: 348,97

10

Grindys 9,14 0,22 22 -22 0.02 90,24

Siena P 2,910 4,00 2 9,64 0,22 22 -22 0.05 0.02 0.02 101,71

Langas P 1,00 2,00 2,00 1,00 22 -22 0.05 0.02 0.02 95,92

Iš viso: 287,87

Iš viso: 753,54

72

4.2.2 Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo

Pastate numatyta įrengti natūralią vėdinimo sistemą

Projektiniai šilumos nuostoliai patalpas vėdinant natūraliai in skaičiuojami taip:

nw = 0,34 Lnw ( i - e),

čia: c – savitoji oro šiluma, c 0,279 Wh/(kg K)

i – patalpos oro tankis, 1,2 kg/m3;

e – projektinė išorės temperatūra ;

i – projektinė vidaus temperatūra, C [4.4, 4.3];

Lnw – infiltruojamo oro debitas, m3/h, apskaičiuojamas pagal formulę:

Lin = nin Ap h kc ( 1+ kb) (1+kg),

čia: nin – oro kaita dėl infiltracijos,1/h, pagal 4 priedo D.2 lentelę;

Ap – patalpos plotas, m2

h – patalpos aukštis,

kb – pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies, ţr. 4 priedo D.5 lentelę;

kg – pataisa dėl patalpos padėties pastate, apskaičiuojama pagal formulę:

NNN

k ig /05,012

,

čia: N – aukštų skaičius;

Ni – aukštas, kuriame yra vertinamoji patalpa.

Atliekame pastato patalpų šilumos nuostolių dėl vėdinimo skaičiavimą, duomenis pateikiame

lentelėje:

73

4.4 lentelė

4.2.3 Šilumos nuostoliai per ilginius šiluminius tiltelius

Atitinkamo ilginio šiluminio tiltelio projektiniai savitieji šilumos nuostoliai , W/K nustatomi pagal

formulę:

= l ( i - e) ku ,

čia: – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m K. Jo vertę (pagal

išorinius pastato matmenis) galima pasirinkti iš [4.5, 4.9] arba iš įteisintose skaičiavimo

programose pateiktų lentelių, ţinynų;

l – ilginio šilumos tiltelio ilgis, m;

i – projektinė vidaus temperatūra, C

e – projektinė išorės temperatūra, C; parenkama pagal. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su

kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė;

ku – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa

netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede

nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą e vertę.

Patalpų skaičiavimo duomenis surašome į lentelę:

4.5 lentelė

Patalpos

Nr.

Ilginiai šiluminiai tilteliai

,W Langų ir durų sandūros

7,6 schema

8 10 0

9 10 10

10 0 10

Patalpos Nr. Patalpos plotas, m2

Įšorės debitas dėl

natūralaus vėdinimo

Lnw, m3/h

Projektiniai šilumos

nuostoliai nw , W

8 12,41 4,11 61,5

9 12,08 4,06 60,74

10 9,14 2,94 43,98

74

4.2.4 Suminiai šilumos nuostoliai pastate

Patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia Ph , W, nevertinant šilumos pritekėjimų:

Ph = el + + v + g

čia: el – šilumos nuostoliai per atitvaras, W;

– šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W;

v – patalpos vėdinimo šilumos nuostoliai, W.

4.6 lentelė

Patalpa Φel, (w) , (w) v, (w) Viso

8 116,7 0 61,5 178,2

9 348,97 10 60,74 419,71

10 287,87 10 43,98 341,85

Iš viso: 939,76

Pastato projektinė nuolatinio šildymo sistemos galia Phs, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:

Phs = Ph/ 3· 2

čia: Ph – patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W;

2 – Šilumos šaltinio naudingumo koeficientas, STR 2.09.04:2008 (6 priedas, 6.3

lentelė), (0,94).

3 – Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas iš STR

STR 2.09.04:2008 (6 priedas, 6.4 lentelė), (0,97).

Phs =939,76 / 0,94·0,97 = 1030,7W ≈1,031 kW.

4.2.5 Vidutiniai šilumos pritekėjimai į pastatą

Vidutiniai projektiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės s

nustatomi:

Qs =∑qs·Alango ·∆t,

qs – saulės šilumos srauto tankis per šildymo sezoną, W/m2.

75

Alango- langų plotas, m2

∆t, h – šildymo sezono trukmė 222 (paros)·8 (h)=1776h. STR 2.09.04:2008 9 priedas 9.6

lentelė.

Skaičiavimų rezultatus surašome į lentelę. Pritekantis šilumos srautas nuo saulės pagal

STR 2.09.04:2008 "Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui" 7 priedo 7

lentelę.

4.7 lentelė

Patalpos nr. Orientacija A, (m2) qs,j, (W/m

2) ∆t, h Qsg , kWh

8 - - - - -

9 P 2 47.2 8·222 94,4

10 P 2 47.2 8·222 94,4

Qs= 188,8

Šildymo sezono vidutiniai projektiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių:

Qpr = ·∆t =q·A·∆t =9·33.63·222·24·10-3

=1,613kWh.

čia:

A – patalpos plotas, m2;

q- šilumos išsiskyrimai dėl ţmonių buvimo ir nuo el. Apšvietimo ir prietaisų. W/m2

pagal

STR 2.09.04:2008 4 priedo 4,4 lentelę.

4.2.6 Šildymo sąnaudos pastate

Pastato vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį turi būti lygus pastato

vidutinių šilumos nuostolių ir šilumos pritekėjimų skirtumui, padaugintam iš to laikotarpio

trukmės.

Q= Phs·ei

eri · t · 24 – (Qs + Qpr); kW/h;

(22 ( 0.6))

1031 222 24 (188.8 1631) 2,82(22 ( 22))

Q MW/h

76

t - šildymo sezono trukmė dienomis (222);

er

– vidutinė šildymo sezono temperatūra -0.6 0C

i- projektinė patalpų oro temperatūra.

4.3. Šildymo įrenginių skaičiavimas

4.3.1 Radiatorių parinkimas

Pagal projektinę patalpų šildymo galią parinksime atitinkamo galingumo radiatorius.

Parenkame plieninius “KERMI” radiatorius (70/55/20°C).

Duomenis surašome į lentelę.

Šilumnešio debitai cirkuliuojantis per radiatorių apskaičiuojami:

G1 = ;86,0 1

čia: - šilumnešio temperatūrų skirtumas; 1 - šilumos nuostoliai,

4.8 lentelė

Patalpa Šilumos

nuostoliai

Radiatoriaus

tipas

Galia,

W Matmenys

Debitai

G, kg/h

8 178,2 11 193 400*300 10,22

9 419,71 11 483 1000*300 24.06

10 341,85 11 387 800*300 19,6

Iš viso: 53,88

4.3.4 Šildymo šaltinio parinkimas

Šildymui ir karštojo vandens ruošimui sistema prijungiama prie centralizuotų miesto šilumos tinklų.

4.3.5 Pastato energetinis naudingumo įvertinimas

Kadangi neskaičiavome viso pastato šilumos nuostolių todėl nėra tikslinga nustatyti viso pastato

energetinį naudingumą.

77

Literatūra:

1. STR 2.05 03: 2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, Vilnius, 2003. 2. STR 2.05.04: 2003 „Poveikiai ir apkrovos“, Vilnius, 2003. 3. STR 2.01.04: 2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Vilnius, 2004.

4. Gajauskas J. „Statybos inţinieriaus ţinynas“, Vilnius, Technika, 2004

5. STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelţbetoninių konstrukcijų projektavimas“, Vilnius, 2005.

6. V. Venckevičius, I. Ţidonis „Pastatų perdangos su surenkamosiomis gelţbetoninėmis kiaurymėtosiomis plokštėmis“, Šiauliai, ŠU leidykla, 2007.

7. STR. 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“

8. STR. 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“

9. J.Paulauskas, A.Kvedaras „Metalinės konstrukcijos“. Vilnius, „Mokslas“ 1977m.

10. „Statybos inţinieriaus ţinynas“ , Vilnius, „Technika“, 2004

11. Vaitkevičius „Metalinės konstrukcijos“ , Vilnius, „Mokslas“, 1984

12. STR 2.09.04:2008 "Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui"

13. STR 2.01.03:2009 "Statybinių medţiagų ir gaminių šiluminių techninių dydţių

projektinės vertės"

14. STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika"

15. STR 2.09.02:2005 "Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas"

16. http://www.purmo.siltas.lt/files/kermi_galingumai.pdf

17. STR 2.05.01:1999 A.20 lentelė. Projektinės įstiklintos dalies šilumos perdavimo

koeficiento UG vertės

18. STR 1.01.06:2002 "Ypatingi statiniai"

19. STR 1.01.09:2003 "Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį"

20. STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"

21. STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos

apsauga"

22. STR 2.02.07:2004 "Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai"

23. STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai ţmonių su negalia reikmėms,

Vilnius, 2001.

24. STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai, Vilnius, 2008.

25. STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka, Vilnius, 1999.

26. Prieiga per internetą:

http://www.paroc.com/SPPS/Lithuania/BI_attachments/downloads/BI_gaminiai.pdf

[ţiūrėta 2010-03-25]

27. prieiga per internetą: http://lt.maxit-cms.com/2218/ [ţiūrėta 2010-04-25]

28. Prieiga per internetą:

http://www.mida.lt/lt/ritinine_stogu_danga/asortimentas/mida_fix_top

[2010-05-10]