L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2004 m. geguþës 20 � birþelio 2 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 10 (300)

4-5 p. 12-13p. 13 p.

Apie

disertacijø

kalbà

Geologija �

visuomeneiKas

Enciklopedijoje

ne visai taip

2, 8-9 p. 3 p.

Tautair

þodis

Edmundo

Kazimiero

Zavadsko

fenomenas

Be laisvo þodþio, nebûtølaisvos Lietuvos (1)

Sveikiname skaitytojus su 300-uoju �Mokslo Lietuvos� numeriu

Nukelta á 10 p.

Lietuviðkos spaudos lotyniðkaisraðmenimis atgavimo 100-meèio me-tai dar ritasi kasdienybës ritmu, todëlsunku apibendrinti ir ávertinti, kokábrëþá ar pëdsakà jie paliks mûsø tau-tos ir valstybës istorijoje. Kà paliks irkiekvieno ið mûsø gyvenimo knygo-je, kuri juk taip pat raðoma, kartaisgal nepriklausomai ir nuo patiesþmogaus.

Á visus ðiuos klausimus galësimeatsakyti gal po metø kitø, o ðiandienverda gyvenimas � dar ne iðvadø me-tas. Tautos ir valstybës gyvenimas �tai daugiau uþ aritmetinæ kasdieny-bës ávykiø sumà. Kur ir kaip atsiran-da ta nauja kokybë, tegul sprendþiagilesniø studijø autoriai. Mums ðiuoatveju svarbu paþymëti, kad Lietuvið-kos spaudos atgavimo 100-meèio mi-

nëjimas geguþës 7-àjà nei prasidëjo,nei baigësi, nes Kalbos ir knygos me-tai tæsiasi. Tiesa, tai buvo kulmina-cija, kaip ir numatyta pagal kalendo-riø bei renginiø tvarkaraðtá. Taèiaupradëti knieti nuo to, kas nepatekoá oficialø tvarkaraðtá ir valstybës ren-giniø sàraðus.

Iðvakarëse Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Gediminoklube buvo surengta diskusija, skir-ta spaudos atgavimo jubiliejiniamsmetams. Dienà prieð tai keturi vals-tybiniai mokslo institutai � Botani-kos, Vilniaus universiteto Ekologi-jos, Miðkø, Geologijos ir geografi-jos � surengë savo naujausiø knygøbei leidiniø pristatymà, kuris taip patskirtas Lietuviðkos spaudos atgavi-mo 100-meèiui. Galima neabejoti,

kad panaðiø iniciatyvø �ið apaèios�ðalyje tomis dienomis vyko labaidaug. Tik gal ne visos pateko á vadi-namosios didþiosios þiniasklaidosakiratá. Taèiau ðie renginiai ir yra di-dþioji vertybë, tam tikro visuotinumoiðraiðka.

Kas yra laisvas þodisGeguþës 7-osios ávykiø sekà pra-

dëkime nuo laikinai einanèio parei-gas Lietuvos Respublikos Seimo Pir-mininko, Lietuviðkos spaudos loty-niðkais raðmenimis atgavimo 100-meèio minëjimo komisijos pirminin-ko Èeslovo Jurðëno surengtø Spau-dos pusryèiø su kava. Taip ávardytajubiliejiniø iðkilmiø programoje.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Edmundo KazimieroZavadsko fenomenas

Geguþës 11�12 d. Lietuvos mokslø akademijos Didþiojoje salëje ir Vilniaus Gedimino technikos uni-versitete paminëtas ilgameèio VGTU rektoriaus, o dabar ðio Universiteto pirmojo prorektoriaus, Lietu-vos MA nario korespondento, Lietuvos mokslininkø sàjungos ir laikraðèio Mokslo Lietuva vieno ið kûrëjøprof. Edmundo Kazimiero Zavadsko 60-ties metø jubiliejus.

Kur slypi stebuklingodarbðtumo ðaknis

Visuomeniðkumo, darbðtumo,mokslinio ir publicistinio produkty-vumo prasme su prof. Edmundu Ka-zimieru Zavadsku vargu ar kas iðmokslo þmoniø dabartinëje Lietuvo-je valiotø lygintis. Gal nelabai ir no-rëtø lygintis. Geriau jau tyliai ar kiekgarsëliau pasistebëti, kaip vienamþmogui ámanoma visa aprëpti, visursuspëti, ðitiek nuveikti ir dar kitusuþkrësti darbðtumo virusu bei noruvisuomeniðkai reikðtis.

Ne visiems toks ugnikalnis patin-ka, nes ið savo kûrybinio krateriokasmet �iððaudamas� vis po naujàknygà, atleiskite, virðija bet kokiasmums áprasto suvokimo ribas. Ma-tyt, reiktø pereiti á kità dydþiø ir mas-teliø sistemà. Nuo 1973 m. kasmetparaðo arba sudaro ir iðleidþia po di-desnæ ar maþesnæ mokslinæ knygà,vadovëlá bei kito pobûdþio veikalà,tiesa, kai kuriuos su bendraautoriais.Pertrûkiai buvo tik 1982 m. ir 1984 m.,kai E. K. Zavadsko naujos knygos ne-pasirodë. Nuo 1994 m. taip pat kas-met vienas ar su bendraautoriais ið-leidþia bent po vienà publicistikosveikalà. Tad jau susidarë deðimt kny-gø. Jose spausdinami daþniausiai iðspaudos surinkti paties E. K. Zavad-sko straipsniai, interviu arba apie jáparaðyti ávairiø þanrø kûrinëliai. Tai-gi per tà laikà jubiliato á pasaulá pa-leista 97 knygos ir kitokio pobûdþioveikalai. O kur dar administracinëveikla � juk pirmasis Gedimino uni-versiteto prorektorius. Daþnai tenkatik rankomis skëstelëti: kaip vienammirtingajam galima nuveikti ðitiekdarbø, jei titanø laikai seniai praëjo,o ir tie patys gyveno, þygdarbius at-liko tik Antikos mituose?

Nebent Edmundui Kazimieruidirbtø visas pulkas rekrûtuotø bau-dþiauninkø, ðiuo atveju visas VilniausGedimino technikos universitetas.Taèiau ne, ðio universiteto profesûra,docentai, dëstytojai ir studentai visaisatþvilgiais neatrodo panaðûs á bau-dþiauninkus. Prieðingai, visi jauèiasidideli savosios Alma Mater patriotaiir tvirtina, jog universitete geros sàly-gos norinèiam reikðtis akademinëje irmokslinëje veikloje, nes buvæs ilga-metis rektorius, dabartinis pirmasisprorektorius E. K. Zavadskas ne tikpats pluða iðsijuosæs, bet ir kitus visaisbûdais skatina dirbti, plëðti mokslodirvonà, paremia visas bet kiek dë-mesio vertas pavaldiniø iniciatyvas.Vadinasi, tokio stebëtino produktyvu-mo stebuklingoji ðaknis glûdi kaþkurkitur, ne baudþiavinëje santvarkoje,kurios Saulëtekio alëjoje nëra dau-giau, nei bet kurioje kitoje sostinës arLietuvos vietoje.

Akademikaisusirûpino

Regis, mûsø akademikai visaine juokais susirûpino tokio neápras-to ir sunkiai apibûdinamo fenome-no buvimu, nors tas fenomenasnuolat bûna ðalia. Arti, taèiau neap-èiuopiamas, áprastos logikos dës-niams nepavaldus, mûsø gyvenimokasdienybëje nepaaiðkinamas. Ðtaiðiam paslaptingam �Zavadsko fe-nomenui� iðsiaiðkinti geguþës 11 d.ir buvo skirti akademiniai skaity-mai, surengti Lietuvos Mokslø Aka-demijos Didþiojoje salëje. Preteks-tas � geresnio në nesugalvosi: gegu-þës 12 d. Lietuvos MA nariui kores-pondentui E. K. Zavadskui sukan-ka 60 metø. Taigi puikiai sutapo vi-sos bûtinos ir pakankamos sàlygosvienà kartà kolegà kaip reikiant pa-imti á nagà, pasisodinti ant pakylos,iðkvosti kaip reikiant ir pagaliau ið-siaiðkinti visa, kas dar buvo likæ ne-aiðku ið jo eitøjø gyvenimo keliø, galir ðalikeliø, suþinoti, kas yra ta sta-

tybos procesø daugiatikslë selekto-novacija � juk jubiliatas ir yra ðiosperspektyvios mokslo mokyklos kû-rëjas. Ir svarbiausia: kur slypi ta kû-rybiðkumo ugnis, kokiame þaizdre jikûrenama?

Tuo metu, kai jubiliatas su arti-miausiais padëjëjais truputá blaðkë-si po salæ, mat niekaip nesisekë �uþ-kurti� elektronikos átaisus, bûtinustolesniams vyksmui, � visø akys kry-po á mielàjà ponià Stasæ, kuri atvy-ko á savo vyro jubiliejines pagerbimoiðkilmes ir, ko gero, daugiausia ga-lëtø pasakyti apie jo kûrybinës labo-ratorijos paslaptis. Gal ir pati poniaStasë verda kokius nors ypatingusantpilus ar eleksyrus vyrui, mat juktokio smarkumo prieþastis gali bûtivisai materiali. Dar pridursime, kadStasë Zavadskienë pati yra ágijusi in-þinierës statybininkës specialybæ.

Pagaliau su elektronika pavykosutarti, ant pakylos vietas uþëmë ju-biliatas su þmona, Lietuvos MATechnikos skyriaus pirmininkas,Kauno technologijos universiteto

rektorius akad. Ramutis Bansevi-èius, o Torkvemados vaidmens nejuokais ruoðësi imtis Lietuvos MAviceprezidentas akad. Algis PetrasPiskarskas.

Norint iðlaikyti bent jau teisin-gumo vaizdà, á tribûnà buvo kvieèia-mas Vilniaus Gedimino Technikosuniversiteto prorektorius prof. Al-girdas Valiulis. Jam suteikta teisë irpareiga teikti parodymus apie jubi-liato nueità kelià ir nuveiktus dar-bus. A. Valiulis pradëjo ið labai to-li, jei tiksliau, tai nuo Vilniaus Rau-donojo kryþiaus ligoninës, kur prieð60 metø geguþës 12 d. ir pasigirdopirmas bûsimosios mokslo �þvaigþ-dës� riksmas. Sostinëje padaugëjovienu gyventoju, nors tikriausiainiekas á tai neatkreipë dëmesio. Bu-vo daug svarbesniø ávykiø, vyko ka-ras, o Vilniuje dar ðeimininkavo vo-kieèiai. Kita vertus, jei gerai pagal-votume, tai juk nieko svarbiau ðia-me gyvenime nevyksta uþ þmogausgimimà ir þmogaus kûrybà, tik gai-la, kad ðios paprastos tiesos jei ka-

da ir ðauna á galvà, tai daþniausiaitik jubiliejø dienomis. Bet pasiklau-sykime toliau.

Kaip siekëmokslo

1944-øjø liepà, t. y. praëjus lygiaidviems mënesiams po jubiliato gimi-mo, vokieèius ið Vilniaus iðstûmëRaudonoji armija. Prasidëjo pokari-nis gyvenimas, kuris daugeliui mûsøkraðto þmoniø atneðë daugybæ nau-jø iðmëginimø. Kadangi E. K. Za-vadsko tëvas prieð karà buvo Lietu-vos kariuomenës puskarininkis irtarnavo pasienyje su Lenkija, tai ta-rybø valdþia ðá jo biografijos faktàávertino nemokama �komandiruo-te� á Vorkutà. Tiesa, be bilieto atgal.Motina su maþu vaiku iðkeliavo áRimðiø kaimà netoli Dûkðto, arèiaugiminiø.Ten beveik tris klases ir bai-gë bûsimasis rektorius. Po J. Stalinomirties Sovietø Sàjungoje suðvelnë-jo politinis klimatas, ir berniokas ga-lëjo iðvaþiuoti pas tëvà á Vorkutà, kurgyveno ðiapus spygliuotos vielos, lan-kë rusiðkà mokyklà. Didelá áspûdáberniukui paliko paþintis su jaunukunigu Mykolu Dobrovolskiu (tëvuStanislovu), kuris taip pat buvo Vor-kutos tremtinys. Tëvas Stanislovasgaudavo lietuviðkø knygø ir jø duo-davo tremtiniø vaikams. Taip mezgë-si ryðys su gimtàja kalba ir kraðtu.

Á Lietuvà E. K. Zavadskas gráþo1959 m., penketais baigë Dûkðto vi-durinæ mokyklà ir 1962 m. stojo áKauno politechnikos instituto Vil-niaus filialà. Gerai iðlaikë egzami-nus, taèiau dieniniame skyriuje pra-moninës ir civilinës statybos specia-lybës studijuoti teisës negavo, nesbuvo tremtinio sûnus. Jam buvo leis-ta studijuoti statybos ir inþinerijàKPI neakivaizdiniame skyriuje. Te-ko gráþti á Dûkðtà ir Gubavos aðtuon-metëje vaikus mokyti matematikos.Sëkmingai iðlaikæs egzaminus uþ pir-mà neakivaizdinio skyriaus kursà, E.K. Zavadskas kreipësi á KPI rekto-riø prof. Kazimierà Barðauskà: noririmtai atsidëti studijoms dieniniameskyriuje. Rektorius pervedë jaunuoláá tà paèià KPI Vilniaus filialo grupæ,á kurià jis mandatinës komisijos prieðmetus nebuvo priimtas.

Studijavo labai rimtai, dalyvavostudentø mokslinëje draugijoje(SMD) ir net buvo iðrinktas Staty-bos ekonomikos fakulteto SMDpirmininku. Treèiakursis su bendra-autoriais (J. Valentukevièiumi irA. Snieþko). 1965 m. iðspausdinosavo pirmà moksliná straipsná Gip-so gaminiø armavimas mineraliniupluoðtu þurnale Statyba ir architektû-ra. Ðia tema skaitë praneðimus ir

Nukelta á 8 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Jubiliatas VGTU pirmasis prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir rektorius prof. Romualdas Grinevièiustarp Universiteto Senato nariø

Ant pakylos � jubiliatas su þmona Stase, Lietuvos MA viceprezidentas akad. Algis Petras Piskarskasir Technikos skyriaus pirmininkas, KTU rektorius akad. Ramutis Bansevièius

Jubiliatà Edmundà Kazimierà Zavadskà su tik kà iðleista jo knyga sveikina dr. Vidmantë Lujanienë,prof. Algimantas Nakas ir dr. Algimantas Liekis

GYVENIMO PRASMË

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 3Lietuviðkos spaudos atgavi-

mo 100-meèio renginyje LietuvosRespublikos Seimo rûmuose kal-bamës su Lietuviø kalbos institu-to Leksikografijos centro vyriau-siuoju darbuotoju prof. habil. dr.Vytautu VITKAUSKU. Priminsime,kad kalbininkas, o ðiuo atveju irMokslo Lietuvos paðnekovas, ilgàlaikà buvo Institute sudaryto dvi-deðimttomio Lietuviø kalbos þo-dyno vyriausiasis redaktorius.

Kaip ðventë latviaiBalandá Latvijoje buvo latgaliø

spaudos draudimo panaikinimo 100-meèio minëjimas. Ar galite palygintikaimynø ðalyje vykusià ðventæ su Lietu-viðkos spaudos atgavimo 100-meèiorenginiais?

Rygoje latviai surengë didþiausiàðventæ, buvo prisiminti visi þymiausilatviø spaudos ir tautinio judëjimoveikëjai. Latviø akys ðvytëjo, visi bu-vo laimingi, kad latgaliai iðliko, iðsau-gojo dvasià. Tai buvo visos latviø tau-tos ðventë � latgaliø spaudos atgavi-mo ðimtmeèio minëjimas. O LR Sei-me per iðkilmingà posëdá, skirtà Lie-tuviðkos spaudos atgavimo 100-me-èiui paminëti, në karto nebuvo prisi-mintas ir paminëtas net Motiejus Va-lanèius � svarbiausias lietuviðkosdraudþiamos literatûros spausdinimoRytprûsiuose ir platinimo Lietuvojeorganizatorius. Në þodþio neiðgirdo-me apie lietuvybës dvasià, kuri juk irpadëjo atsispirti spaudos draudimui.Juk kas ið esmës buvo spaudos drau-dimas? Tai pirmiausia dvasios slopi-nimas.

Kliuvo ne vien raidynasJauèiamës þengià visateisei Euro-

pos Sàjungos valstybei nubrëþtu keliu,labai pragmatiðku ir racionaliu, tad galir tokios vertybës kaip lietuvybës dvasia,tautiðkumas atsiduria tarsi ðeðëlyje.Vyksta vertybiø perkainojimas, mëgina-ma matuotis naujausiø laikø europie-èiø drabuþá, todël negirdime ir Jûsø au-siai tokiø mielø sàvokø, kaip lietuviðku-mas, lietuvybë, tautystës dvasia. Að taipsuprantu mûsø modernëjimà, kuris at-sispindi ir ðios dienos ðventëje.

Per iðkilmingà Seimo posëdá kal-ba istorikas. Paèios pirmosios mintys:jei nebûtø 1831 m. ir 1863 m. sukili-mø, nebûtø uþdrausta lietuviðkojispauda ir viskas bûtø buvæ gerai�Dar neþinia, kas bûtø atsitikæ, jei su-kilimø nebûtø. Latgaliai jokiø sukili-mø nerengë, taèiau jø spauda taip patbuvo uþdrausta. Gudø kalba juk irgibuvo uþdrausta, ir gudams abëcëlëjau nieko nelëmë. Ir unitams visaspauda buvo uþdrausta.

Todël visai ne tas spaudos drau-dimo prieþastis ðiandien girdþiu pri-simenant per iðkilmingus renginius.Jei carinei rusø valdþiai bûtø kliuvu-si tik lietuviðka spauda, tai 1899 m.nebûtø ávykæs teismo procesas Palan-goje pirmo vieðo lietuviðko spektak-lio Amerika pirtyje statytojams. Jukgerai atsimename, kaip Vonsianskispersekiojo spektaklio organizatorius.

Ið tiesø Palanga tuo metu priklau-së Kurðo gubernijai, kurioje negaliojolietuviðkos spaudos draudimas, ir lietu-viðka kultûrinë veikla buvo maþiau var-þoma. Taèiau vieðas lietuviø spektaklisbemat uþkliuvo rusø valdþiai.

Abëcëlë ðiuo atveju nieko dëta,nes spektaklyje tik kalbëta, o ne ra-ðyta. Prisiminkime pagaliau liutero-nø spaudà. Jø spaudiniams buvonaudojamas gotiðkas ðriftas, kuristaip pat buvo uþdraustas. Taèiau ðiosdienos iðkilmëse apie tai neiðgirdo-me në þodþio.

Svarbiausias spaudos draudëjøtaikinys buvo tautos dvasia

Svarbiausia buvo palauþtitautos dvasià

Man teko tyrinëti tarmes Kybar-tuose, Þvirgþdaièiuose. Ten buvau su-sitikæs su dar gyvais knygneðiais, ku-riems tuo metu buvo 80�90 metø. Jieman pasakojo, kur ir kaip kuris ëjo,kokias knygas neðë. Viena tokia kli-ða moterëlë tarpukario Lietuvoje bu-vo gavusi 75 litø pensijà uþ knygneðia-vimà. Ji man pripasakojo daugybæ da-lykø, kaip knygneðiai eidavo, buvogaudomi, apðaudomi. Dabar neprisi-menu tos moteriðkës pavardës, nesneleido uþsiraðyti, bijojo, kad atëjæ�stribai� neiðsivestø, neiðveþtø.

Tai ðtai ir tos gotiðko raðto kny-gelës buvo draudþiamos, þandaraijas atiminëjo ir pagautiems þmo-nëms dëjo baudas. O juk visai kitaabëcëlë. Deja, ðiandien apie tai ne-iðgirdome.

Ar norite pasakyti, kad draudimoesmë glûdëjo netgi visai ne abëcëlëje?

Þinoma, raðtas buvo labai svarbu,bet svarbiausia buvo palauþti lietuvið-kà tautinæ dvasià. Raidynas, raðtas,kalba buvo tik tos dvasios naikinimopriemonës. Juk kiekviename valsèiu-je kabojo skelbimai: Ïî ëèòîâñêèðàçãîâàðèâàòü âîñïðåùàåòñÿ (lietu-viðkai kalbëti draudþiama).

O mokykloje uþ lietuviðkà þodá vai-kui ant kaklo kabindavo metelingà, ku-rià nukabindavo tik tada, kai kitas mo-kinys iðtardavo lietuviðkà þodá. Tadametelinga keliaudavo ant jo kaklo.

Taigi. Visus tuos dalykus svarbususieti á visumà. Juk aplinkinës tautoskitomis kalbomis kalbëjo ir savo ra-ðiniams naudojo kitus raidynus, kitosraðë kirilica, bet ir tai nepagelbëjo,nes buvo persekiojama unitiðka, liu-teroniðka ar katalikiðka dvasia, kuriàir buvo siekiama bet kokiomis prie-monëmis iðnaikinti.

Motiejaus Valanèiausvaidmuo

Suprantu, kad bûdami ðiø iðkilmiøstebëtojai, galime sau leisti prabangà pa-kritikuoti tuos, kurie rengë ðventæ. Taèiaugal mes patys su Jumis, mielas profeso-riau Vitkauskai, kiekvienas savo darbovietoje ir darykime, kad þmonës geriausuvoktø subtilius mûsø tautos praeitiesdalykus. Jûs Lietuviø kalbos institute,að � Mokslo Lietuvos laikraðèio pusla-piuose kalbindamas tø dalykø þinovus.

Viskas daug sudëtingiau. Net irmûsø institute ið jaunø þmoniø ið-girstu toká teiginá: jei ne valdþios nu-sistatymas prieð lotyniðkà ðriftà, taimes viskà bûtume turëjæ � raðtà, kul-tûrà ir visa, ko reikia tautinei savi-raiðkai� Man akys ant kaktos iððo-ko, iðgirdus tokius inteligentø sam-protavimus. Arba ðtai Muzikos aka-demijoje spaudos draudimo panaiki-nimo 100-meèiui skirtas vakaras.Apskritai paðnekëta, bet esmës ne-uþèiuopta.

Gal pamëginkime glaustai sufor-muluoti, kaip turëtume á tuos dalykusþvelgti ir vertinti.

Svarbiausia buvo lietuvybës dva-sia, tautiðkumas. Juk M. Valanèiusbûtent ðità lietuviðkà dvasià ir siekëugdyti. Carinë valdþia, uþdrausdamalietuviðkus spaudinius lotyniðku rai-dynu, bûtent ir siekë palauþti lietuvið-kà tautinæ dvasià.

Apie karvës lygáLabai Jus suprantu. Tik bijau, jei

pradësime su Jumis kalbëtis apie tau-tinæ dvasià, tautiðkumo svarbà, tai mû-sø klausytis pasiliks tik keletas garbin-go amþiaus senoliø, o jaunimas nuðiauðieðkoti bufeto. �Naujosios Europos þmo-nëms� tautiðkumas ir dvasingumas galiatrodyti toks archaiðkas dalykas, kadnet gûdu. Mokslo Lietuva ðiø sàvokønesibaido, savo raðiniuose daþnai á tasvertybes atsiremia � ir kà mes girdimeið jaunø þmoniø? Jiems, girdi, nesà apiekà mûsø savaitraðtyje skaityti, nes atsi-vertæ pamato þilas ir pliktelëjusias gal-vas, bylojimus apie tautiðkumà ir dva-singumà. Taigi jaunimui kartais neádo-mu, nes apraðomi labai nemodernûsdalykai. Verslo gudrybiø nemokome,kaip laimëti milijonà nepaaiðkiname,pagaliau, kaip per savaitæ paraðyti di-sertacijà ir tai nesugebame iðdëstyti. Vi-sai nemodernûs esame.

Jei þmogus nesijauèia priklausàssavo tautai, tai kas jam belieka? Rûpitik instinktø tenkinimas, pilvo reikalai.Tarsi bûtume karvës lygio. O juk XIX a.sukilimuose buvo keliamas ir lietuvybësklausimas, ir tai jau nebuvo karvës ly-gio þmoniø sàmonë. Beje, èia panaudo-jau ne savo paties sugalvotà, bet1988 m. Literaturnaja gazeta á apyvartàpaleistà terminà � karvës lygio þmogus,kuriam rûpi tik instinktai ir pilvas.

Ir tautos kilo

XIX a. viduryje lietuviø tauta jaubuvo pakelta nuo karvës lygio:1861 m. buvo panaikinta baudþiava,suvalkieèiai jau buvo pradëjæ vaikusá mokyklas leisti, þmonës buvo kvie-

èiami judëti, kilti á visuomeniná gyve-nimà, taip pat ir á lietuviðkumà. Tamjau buvo susidariusios sàlygos.

Panaðiai buvo ir þemaièiuose. La-bai gerai tie procesai atskleisti Myko-lo Birþiðkos atsiminimø knygoje Anuometu Viekðniuose ir Ðiauliuose (1938).Labai gerai parodyta, kaip jie darësilietuviais. Jau susidomëta ir pradëtarinkti tautosakà, liaudies dainas.

Rinkti tautosakà, uþraðinëti liau-dies dainas, lietuviðkumà sutvirtinan-èiø árodymø ieðkoti liaudies kûryboje�Taèiau tai juk bendras europinis reið-kinys, vienodai bûdingas serbams, èe-kams, bulgarams, latviams ir kitomstautoms. Taèiau pirmiausia toms, ku-rioms reikëjo dar save �atrasti�, átvir-tinti tarp kitø valstybingumà turinèiøtautø. Tautosakoje lengviausia buvo ap-tikti savo tautiniø jausmø iðraiðkà.

Taip, per tautosakà buvo reiðkia-ma tautybës idëja. Lietuvoje taip pat.Iki baudþiavà panaikinant plakamasir ujamas baudþiauninkas dar nega-lëjo pakilti iki tautinës idëjos suvoki-mo. O nuo baudþiavos panaikinimojuk formavosi kitas þmogus, visai ki-ta sàmonë. Ðtai ðità svarbø lietuviøtautai darbà ir akino Motiejus Valan-èius. Jis suprato ðio savo darbo pras-mæ ir todël nusipelno ypatingos visømûsø pagarbos.

Þemaièiø vyskupas ugdë lietuviøtautinæ savimonæ ir tam svarbiausiamreikalui Lietuvoje organizavo uþ-draustø lietuviðkø knygø spausdinimàir platinimà. Ðtai kur esmë.

Kaip grekas virto grieku

Ið paðnekesio su Jumis supratau, jogne tiek raidynas svarbu, kiek tautos dvasia.

O dvasia susijusi su raidynu, nestai visa tautos istorija. Slaviðkas raidy-nas netiko lietuviø kalbai. Pavyzdþiui,garsams e, ë ir ie reikðti rusiðkame rai-dyne buvo viena raidë e. Tais laikaisgraikas buvo grekas, o nuodëmë buvogriekas, taèiau naudojant rusiðkà raidy-nà abu þodþiai buvo uþraðomi vieno-dai � ãðåêàñ. Raidyno keitimo komi-sija susimàstë: kà dabar daryti? Lietu-viø kalbai rusiðkas raidynas netiko.

Kad rusiðkas raidynas netinkareikðti lietuviø kalbos garsams árodinëjoir patys rusø kalbininkai.

Maskvos universiteto prof. Fili-pas Fortunatovas pamëgino rusiðkaisraðmenimis iðleisti vienà knygà Liud-vinavo dainos. Bet kai jam kiti kalbi-ninkai pradëjo akis badyti, jis pats ási-tikino, kad tai buvo nevykæs sprendi-mas. Ëmësi redaguoti broliø Antanoir Jono Juðkø þodynà, lietuviams�pramuðinëjo� ávairias lengvatas. La-bai pasitarnavo lietuviams.

Lietuviðkos spaudos 100-meèio mi-nëjime tarsi buvo pamirðtas ilgiausiailigi ðiol tæstas lietuviø tautos projektas,kurá 1902 m., taigi dar spaudos drau-dimo metu, pradëjo Kazimieras Bûga,o uþbaigë mûsø kalbininkø karta. Ðioðimto metø trukusio projekto rezulta-tas � Lietuviø kalbos þodynas, kuriopaskutinis, 20 tomas, pasirodë 2002 m.Tautai milþiniðkos reikðmës darbas, su-silaukæs ir tarptautinio pripaþinimo, ta-èiau ðiose Spaudos atgavimo 100-me-èio iðkilmëse kaþkodël pamirðtas. O jukðituose paèiuose Seimo rûmuose vykoÞodyno 20 tomø pabaigtuviø iðkilmës.Kà galite atsakyti kaip to Þodyno pas-kutinysis vyriausiasis redaktorius?

Tauta mokslo reikalams ágavo vi-sà suspëtà uþraðyti leksikà nuo1547 metø knygø, ið visø tarmiø. Bu-vo ðventë, mûsø tautos vadovaiV. Adamkus, M. A. Brazauskas ap-dovanojo, gyrë ir dþiaugësi.

Prisimenu Jo ekselencijops þo-dþius: Aèiû uþ toká didþiulá darbà ir to-liau dirbkit ir saugokit gimtàjà kalbà.Daug kalbëjo pasaulio mokslininkaiPietras Umbertas Dinis, AnatolijusNepokupnas ir kiti.

Turime ir dar nepanaudotø 450 000lapeliø kartotekà. Tarmëse dar daug ne-uþraðytø faktø, daug kur nebûta. Deja,likom tik 4 þmoniø grupelë kompiute-riniam þodynui tvarkyti. Lëðø kaupti me-dþiagai, kokiø planø neturime. Reikëtøapibendrinti darbà, moksliðkai iðnagri-nëti darbo reikðmæ ir principus, numa-tyti ateities planus, bet lyg ir vieðpataujatyla. Ar atsiras pinigø? Juk ðiuo metu lie-tuviø kalba rûpesèio nëra, ji þalojama,varoma ið gyvenimo. Miesèionijai ir go-dulio apimtai diduomenei ir valdþiosstulpams jos nereikia. Sunkios senolei irgraþuolei kalbai dienos atëjo...

Nepaisant visos mûsø pagarbos aukð-tiems politikams ir valstybës veikëjams,ðtai koks susidaro áspûdis. Kad ir kokieáspûdingi bûtø pavieniai renginiai � Lie-tuviø kalbos þodyno pabaigtuvës arSpaudos draudimo lotyniðkais raðmeni-mis 100-meèio minëjimas � taèiau taikartais primena pavieniø jûros akmenë-liø þibëjimà, kuris taip ir negula á visumà,valstybës mokslo ir kultûros mozaikà. Kiek-vienas renginys � tarsi pats sau vertybë, one vientisas ir nenutrûkstamas vyksmas.Todël, kad tëra prieðokio rûpestis.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Vytautas Vitkauskas LR Seimo rûmuose minint lietuviðkos spaudos atgavimoðimtmeèio metines

TAUTA IR ÞODIS

4 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Lietuvos geologijos tarnyboje2004 m. balandþio 22�23 d. vykomokslinë praktinë konferencijaGeologija darniam vystymuisi irintegruotai plëtrai. Joje nagrinëtavalstybiniø geologiniø tyrimø pro-grama Geologija � visuomenei,apimanti svarbiausias praktinësgeologijos sritis � geologiná kar-tografavimà, aplinkos geochemi-nius, giluminius, kietøjø naudin-gøjø iðkasenø, ekogeologinius,hidrogeologinius, Baltijos jûrosgeologinius tyrimus, poþeminëshidrosferos ir geodinaminá moni-toringà, naftos geologijos darbusir valstybinës geologinës informa-cijos sistemos plëtrà.

Antra konferencijos diena bu-vo skirta paþintinei iðvykai á Anta-viliø vandens gerinimo stotá, Ne-ries slëná ties Viriais, Ðeðkinësozà, Neries regioniná draustiná,Neries regioniná parkà ir Kernavæ.Taip pat aplankytas jau nebevei-kiantis sostinës Fabijoniðkiø sà-vartynas, kur buvo nagrinëta eko-loginë sparèiai auganèio Fabijo-niðkiø rajono bûklë.

Apie ne vien geologams, bet irvisai visuomenei rûpimus daly-kus kalbamës su Lietuvos geolo-gijos tarnybos direktoriaus pava-duotoju dr. Jonu SATKÛNU. Jákalbina Gediminas Zemlickas.

Teks tikslinti geologiniøtyrimø kryptis

Kiek þinau, Lietuvos geologijos tar-nyba ne itin daþnai ðalies geologus su-kvieèia á tokià konferencijà.

Ko gero, ne vien geologus, nes áðià konferencijà pasikvietëme ir ávai-riø kitø institucijø atstovø. Mintyje tu-riu ne tik geologijos informacijos kau-pimu uþsiimanèias institucijas, bet irtà informacijà naudojanèias, diegian-èias praktiðkai. Jau vienuolikti metaivykdome programà Geologija visuo-menei. 1993 m. kovo 18 d. ði progra-ma buvo patvirtinta Vyriausybës nu-tarimu Nr. 183. Programa numatoplëtoti pagrindines geologiniø tyrimøkryptis, kad jos bûtø kuo geriau pri-taikomos visuomenës ir valstybësreikmëms. 2000 m. programa buvopatikslinta, bet jau ne Vyriausybës nu-tarimu, o LR aplinkos ministerijoskolegijos nutarimu, kadangi ministe-rijai deleguota priþiûrëti programà.

Geologija visuomenei:nauda ið þinojimo (1)

Ji patvirtinta iki 2005 m. imtinai.Taigi nuo 2005 m. turime pasitiks-

linti valstybiniø geologiniø tyrimøkryptis. Dël to ir organizavome kon-ferencijà, kad tuos mûsø valstybiniusgeologiniø tyrimø uþdavinius pritai-kytume prie dabartiniø aktualijø.

Gal pamëginkime apibûdinti tasaktualijas.

Jos pirmiausia siejasi su Naciona-line darnaus vystymosi strategija (ga-lioja iki 2007 m.), taip pat su euroin-tegraciniais procesais, direktyviniaisreikalavimais ir, þinoma, Lietuvos tei-sës aktais, kuriuos rengiant tenkanaudotis vienokia ar kitokia geologi-ne informacija.

Tie penkeri metai, kurie prabëgonuo valstybiniø geologiniø tyrimø pro-gramos patikslinimo, kad ið naujo per-þvelgtume ir ávertintume, kas ir kaipbuvo nuveikta, kokia to nauda ir kàprivalome toliau daryti. Toks svarbiau-sias ðios konferencijos tikslas.

Geologinës informacijossvarba

Tad kokias geologiniø tyrinëjimøkryptis siûlysite átvirtinti kaip priorite-

tines? Suprantu, jog ne konferencijojetvirtinami prioritetai, geologai tik reko-menduos, o spræs ir nutarimus priims,matyt, Aplinkos ministerija, gal ir Vy-riausybë. Tad kà siûlysite?

Ávairioms sritims ilgalaikis finan-savimas, naujø problemø sprendimasgali bûti priimtas tik specialiais Vy-riausybës nutarimais, derinant sustrateginiais valstybës planais. Mûsøpareiga � siûlyti, matant problemas irsritis, kurioms plëtoti geologinë infor-macija gali bûti labai svarbi. Dabarperþvelgus Nacionalinæ darnaus vys-tymosi strategijà, visus 11 jos priori-tetø, akivaizdu, kad kiekvienam pri-oritetui ágyvendinti reikalingi geolo-giniai duomenys. Kad ir regionø plët-ra, skirtumø tarp regionø maþinimasarba apskritai valstybës ekonominëplëtra, kuri neámanoma be geologi-nës informacijos. Bûtina þinoti gali-mus nepageidautinus procesus, kurievyksta ar gali vykti. Ypaè svarbu nu-statyti tas praktines sritis, kur þiniøapie þemës gelmes nepakanka arbajos ignoruojamos.

Mintyje, ko gero, turite Fabijonið-kiø sàvartynà, ant kurio jau beveikropðèiasi sparèiai augantis Vilniaus

Fabijoniðkiø rajonas?Aiðku, tokiø ekologiðkai pavojin-

gø objektø miesto teritorijoje reikë-tø vengti, ypaè kai laikui bëgant jieakivaizdþiai ima �konfliktuoti� sumiesto plëtra. Sostinë jau �lipa� antðio sàvartyno � kà toliau daryti?Apeiti sàvartynà ir prarasti didþiulæerdvæ? Aiðku, bûtø galima èia for-muoti þaliàjà erdvæ, bet protingiau-sia apie visa tai galvoti ið anksto. Taiámanoma tik kuo geriau þinant þe-mës gelmiø sandarà, jø savybes �naudingas bei þalingas � ir nepalan-kiø sprendimø padarinius, kurie ga-limi kai nesinaudojama geologineinformacija. Tik þinojimas padedaágyvendinti darniàjà plëtrà.

Svarbu ir geranoriðkumas

Kiek á geologø rekomendacijasðiandien linkusios ásiklausyti kitos þiny-bos ir organizacijos? Juk ne paslaptis,kad neretai mokslininkø rekomendaci-jø stengiamasi �negirdëti�, mokslinin-kø iðvados ignoruojamos. Taèiau gal ge-ologai su tokiomis problemomis nesu-siduria?

Kai mûsø reikalavimai ágyja ásta-

tymø pobûdá, jie jau negali bûti igno-ruojami, apeinami ar ginèijami. Ásta-tymus ir nutarimus tenka vykdyti. Ta-èiau mums labai svarbu, kad á mûsøpasiûlymus, rekomendacijas bûtø at-siþvelgiama geranoriðkai. Todël sie-kiame kuo suprantamiau iðdëstyti sa-vo siûlymus bei reikalavimus. Kaiþmonës þino, kokia ið viso to bus nau-da, jie geranoriðkiau laikosi reko-mendacijø. To mes ir siekiame.

Pastebime, kad ávairiose gyveni-mo srityse geologinë informacija pri-taikoma vis plaèiau. Teritorijø pla-nuotojai iki ðiol dar þvelgë á geologørekomendacijas kaip á ðiek tiek jiemsið ðalies primestà dalykà: tik netruk-dykite, mes patys viskà þinome� Ta-èiau dabar be geologø neapsieinamair teritorijø planavimo darbe. Ásitikin-ta, kad patiems planuotojams naudin-ga atsiþvelgti á geologinæ informacijà.

Ið kur ateina ta nauda?Ið þinojimo. Aiðku, Lietuva �

saugi ðalis, èia nëra vulkanizmo reið-kiniø, kuriø esama seismiðkai akty-viose teritorijose. Taèiau informaci-jà apie mûsø seisminá stabilumà taippat reikia propaguoti, nes tai gali ámûsø ðalá pritraukti investicijas.Kiekvienam potencialiam tarptauti-niam investuotojui yra apie kà pagal-voti: statyti Moldavijoje, kur galimiþemës drebëjimai, ar seismiðkai sta-bilioje Lietuvoje.

Kiek mûsø geologø pastangos galiveikti tarptautiniø investuotojø spren-dimus?

Lietuva bendradarbiauja su Pa-saulio banku, kurio analitikai mûsøklausia: kokiø geologiniø pavojøesama Lietuvoje? Galima tà infor-macijà pagrásti, argumentuoti. Ta-èiau pagrásti ámanoma tik tyrimøduomenimis, tik patikima informa-cija. Kai jà argumentuotai pateikia-me, iðgirstame iðvadà, kad labai su-stiprinome investiciná Lietuvos pa-trauklumà.

Informacijà reikia ne tikturëti, bet ir valdyti

Suprantu, kad sovietmeèiu Lietuvo-je buvo surinkta labai daug ir iðsamiøgeologiniø tyrimø duomenø. To tikriau-siai negalëtume pasakyti apie pastaruo-sius 14 metø. Ið esmës tie sukaupti duo-menys ir naudojami?

Sukauptà informacijà svarbu ið-saugoti ir naudoti. Jà reikia visà lai-kà valdyti. Gerai, jei informacijos yraknygose ar storuose tomuose, bet tomaþa. Ta informacija turi bûti priei-nama, specialistams suprantama irpateikiama naudojimui. Tai ðtai ðis in-formacijos palaikymas ir valdymastaip pat yra viena svarbiausiø Geolo-gijos tarnybos funkcijø.

Ðiuo metu naujø tyrimø vykdome

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkûnas (kairëje) pasakoja apie Vilniaus Ðeðkinës ozà

Neries regioniniame parke Neries upëje galima iðvysti ir tokiø geologiniø atodangø

MOKSLÀ Á GYVENIMÀ

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 5

nedaug, nebent naujais metodais, sunaujomis organizacijomis ar dalyvau-dami tarptautinio bendradarbiavimoprojektuose. Man paèiam tenka dirb-ti Tarptautinëje geomokslø sàjungo-je, tenka vykti á visus þemynus, kur ve-dame ávairius seminarus ir kitus ren-ginius � Afrikoje, Lotynø Amerikosðalyse, Australijoje. Jei mus kvieèiakaip ekspertus, tai taip pat reiðkiaLietuvos geologijos tarnybos ir Lietu-vos geologø kompetencijos tarptau-tiná pripaþinimà. Birþelio pabaigojeStambule Pasaulio bankas kvieèiaekspertus, kurie pristatytø ávairiø ða-liø turimus informacijos paketus ir in-formacijos valdymo pavyzdþius, kaipávairios ðalys supranta savo geologi-niø pavojø potencialà. Lietuva ðiuopoþiûriu pateikiama kaip pavyzdys,nors ir yra neseisminëje srityje.

Tai nuo Dievo. O kokià vietà Lie-tuvos geologijos tarnyba sugebëjo iðsiko-voti po saule, kiek autoritetinga, pajëgidabartinëmis sàlygomis atlikti savofunkcijas, valstybinës svarbos uþduotis?

Tai jau bûtø klausimas toms or-ganizacijoms, su kuriomis Geologi-jos tarnybai tenka bendradarbiauti.Taèiau jei jau klausiate, iðdëstysiu sa-vo nuomonæ. Kad ir Birþø karstinisregionas niekaip neapsieina be mû-sø rekomendacijø. Pradedamos spe-cialios programos, kuriose mumstenka dalyvauti. Dabar labai aktyvisaugomø teritorijø tarnyba, kuri visdaþniau mus kvieèia, kad mes krað-tovaizdþio saugomuose objektuoseiðdëstytume ir pabrëþtume geologi-nës ir geomorfologinës sudedamo-sios reikðmæ.

Taèiau dar daug yra srièiø, kur tu-rime bûti aktyvesni. Pavyzdþiui, for-muojama kraðtovaizdþio politika,

rengiamas Aplinkos ministerijos ini-cijuotos grupës atitinkamas doku-mentas. Taèiau atidþiau paþvelgus á ðádokumentà, susidaro áspûdis, kad ikiðiol morfologija kraðtovaizdyje be-veik ignoruojama, visas dëmesys bu-vo kreipiamas tik á augmenijà, land-ðafto ypatybes ir kultûrinæ vertæ.

Geologinë kraðto vertë

Taigi geologo þvilgsnis, geomorfolo-ginë dedamoji, gali labai praturtintimûsø kraðtovaizdþio suvokimà, infor-matyvumà ir vertæ. Pamëginkime ðiàmintá iðplëtoti, kad taptø suprantamavisiems skaitytojams.

Geologo akis mato ir pastebi tai,kas gali praslysti pro eilinio stebëto-jo þvilgsná. Mes matome Lietuvoskraðto geologiná unikalumà, paskuti-niojo apledëjimo ryðkius pëdsakus,vaizdingas aukðtumas, paskutinio ap-ledëjimo maksimalià ribà. Visa tai su-kelia nepaprastà ir kitø ðaliø geologøsusidomëjimà, nes tai kartu ir didþiu-lis mokslinis potencialas. Ávairiø krað-tø geologai atvyksta á Lietuvà pasiþiû-rëti, nes sugebame atkurti praeitieslaikotarpiø paleoaplinkos pokyèiø is-torijà. Visa tai kelia visai kitoká, dauggeresná mûsø kraðtovaizdþio vertëssuvokimà. Jis daug didesnis, nei galiatrodyti ið pirmo þvilgsnio.

Geologinë kraðto vertë � kà tai reið-kia? Tai galimybë geologiniuose dari-niuose, struktûrose ir þenkluose pama-tyti laike vykusius procesus? O gal svar-biausia � geomorfologiniai pjûviai, ku-rie tik ir gali atskleisti geologinæ kraðtovertæ, taip pat naudingø iðkasenø telki-nius, poþeminio geriamo vandens atsar-gas ir panaðiai?

Svarbu ir viena, ir kita. Aiðku, svar-

bu þinoti naudingøjø iðkasenø atsar-gas, nors Lietuva ðiuo poþiûriu ir në-ra itin turtinga ar pranaðesnë uþ kituskraðtus. Þinant tø naudingø iðkasenøtelkinius labai svarbu juos apsaugotinuo galimo uþstatymo, o kartais ir pa-tekimo á saugomas teritorijas. Aiðku,tas saugomas teritorijas bûtina steig-ti, bet kartais dar jas planuojant gali-ma siekti, kad vëliau nekiltø ávairiø ne-numatytø konfliktø. Tai pasakytina irapie derlingas þemes. Jø daugiau esa-ma lyguminiuose kraðtuose, kuriø ne-siekë paskutinio apledëjimo riba ir kurnëra jaunø moreniniø kalvø. Tai irgisvarbu turëti omenyje.

Taèiau svarbiausias poþeminisLietuvos turtas � poþeminis van-duo. Já vartojame ir ateityje varto-sime, nes kitos galimybës neturime.Aiðku, já bûtina iðsaugoti ðvarø, nesuþterðto niekas nenaudos. Nebentnatûraliais fluoridais praturtintàvandená Vakarø Lietuvoje. Bûtinamaksimaliai iðvengti bet kokiø ga-limø grësmiø. Vadinasi, labai svar-bu suvokti natûralià þemës gelmiøsaugà, kur poþeminis vanduo natû-raliai apsaugotas nepralaidþiaisgruntais, esantis pakankamai giliai,kad á já nepatektø terðalai ið þemëspavirðiaus. Tokiose teritorijose visa-da gyvensime turtingai ir gersimeðvarø vandená.

Kai suardoma pusiausvyra

Ekologiðkai ðvariose, þmogaus darnepaþeistose teritorijose didesniø pro-blemø gal ir neiðkyla, bet kà galite pa-siûlyti tose vietose, kur antropogeninësveiklos veiksniai jau paþeidë gamtosprocesø pusiausvyrà?

Vienoje vietoje tas pats antropo-

geninis veiksnys poþeminiam vande-niui gali neturëti jokios átakos, o ki-toje � gali sukelti net labai pavojin-gø padariniø. Tai priklauso nuo þe-mës gelmiø struktûros savybiø. Visatai reikia mokëti protingai panaudo-ti. Saugias teritorijas reikia naudotiintensyvesnei plëtrai, net ir pramo-nës iðvystymas tose vietose reikalau-tø maþiau investicijø. Reikëtø ma-þiau papildomø bei prevencijos prie-moniø. Kitoje vietoje teks giliauskverbtis ir iki poþeminio vandensðaltiniø, taikyti ávairias kitas priemo-nes. Visa tai svarbu þinoti.

Gamybininkai ir miestø savivaldy-biø pareigûnai suvokia tokio þinojimovertæ?

Labai daug priklauso nuo jø in-formuotumo. Akivaizdu, kad miestaitampa didþiausiø investicijø naudoto-jais. Deja, kaimø teritorijos tampa so-cialinio dykumëjimo vietomis. Ten re-tëja þmoniø, jie traukia á miestus, ur-banizuotas teritorijas. Miestai prade-da augti gilyn á þemæ, atsiranda þemësgelminiø iðtekliø poreikis. Vilniauspoþeminiai garaþai � pirma tø pro-cesø Lietuvoje kregþdë.

Pirma pavasario kregþdë, ar nau-jus pavojus pranaðaujanti karksintivarna?

Nemanau, kad tai mums grëstøkokiomis nors negandomis. Gelmë-se galima ásirengti viskà. Pagaliau irmes patys ten galø gale atsidursime,jeigu leistina taip negraþiai juokauti.

Þmonija dangoraiþiais skverbiasi ádangø, rausiasi á þemæ. Ateis metas ap-sigyventi po jûromis ir vandenynais.Esame laiminga tauta, kad mums ðiøcivilizacijos neiðvengiamybiø kol kasnetenka patirti.

Galvoti visada reikia toli á prieká ir

bûtent tik á prieká. Norint patirti, kasvyksta þemës gelmëse ir kosmoseþmonijai reikës daugybës investicijø.Todël jau dabar reikia galvoti, numa-tyti ateitá. Kai dabar kalbame apie þe-mës gelmiø naudojimà erdvinei plët-rai, tai skamba lyg ið fantastikos srities.Taèiau geologai pirmieji ir turi pradë-ti sukti galvas, galimai veiklai rengda-mi poþemines erdves.

Tad geologas vis dëlto labiau poþe-minio ar antþeminio pasaulio atstovas?

Be abejo, antþeminio. Nuo pa-virðiaus suvokiame, kas gali bûti tengiliau, po kojomis, kadangi mode-liuojame bei interpoliuojame dabarvykstanèius procesus. Tai � aktualiz-mo principas: matydamas, kas vyks-ta dabar, gali atkurti, kas buvo pra-eityje, suprasti paleoreiðkinius, senø-jø periodø uolienø formavimosi sà-lygas.

Dabartinë geologija jokiu bûdunëra orientuota tik á iðkasenø ir þe-mës gelmiø savybiø naudojimà.Daug aktualiau mums nustatytiþmogaus gyvenamosios aplinkossantyká su geologine aplinka. Labaisvarbu siekti, kad tarp ðiø dviejø de-damøjø bûtø darna. Vadinamoji ge-oekologija tampa prioritetine Euro-pos geologijos tarnybø veiklos sriti-mi. Ðia prioritetine kryptimi turësplëtotis ir pasaulinë geologija. Ne-bent iðskyrus ðalis, kurios orientuo-sis daugiausia á naudingø iðkasenøgavybà pavyzdþiui, Namibija, PietøAfrika, Brazilija, Australija. Tø krað-tø gyvensena kol kas orientuota tiká naudingø iðkasenø eksploatacijà,naudojimà bei eksportà. Taèiau tosiðkasenos nëra amþinos.

Bus daugiau

BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTASPAVYZDINIS MOKSLO CENTRAS

skelbia vieðà konkursà mokslo darbuotojø vietoms uþimti (pagrindi-nës pareigos):

1. Baltymø-nukleorûgðèiø sàveikos tyrimo laboratorijoje:jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).2. DNR modifikacijos tyrimo laboratorijoje:jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).3. Prokariotø genø inþinerijos laboratorijoje:mokslo darbuotojo (1).4. Rekombinantiniø baltymø tyrimo laboratorijoje:mokslo darbuotojo (1),jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).6. Imunologijos laboratorijoje:mokslo darbuotojo (1),jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).

Konkurso organizavimo tvarka bei reikalavimai pretendentams skel-biami instituto interneto svetainëje http://www.ibt.lt.

Informacija teikiama ir dokumentai priimami 3 savaites po skelbimoiðspausdinimo adresu: Biotechnologijos institutas, A. V. Graièiûno g. 8,02241, Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 260 21 09.

Direktorius

Kernavës piliakalniai aktualus geologiniø tyrimø objektas Neris ties Kernave

Lietuvos geologijos tarnybos Inþinerinës geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulënas pasakojaapie vertingiausius Vilniaus geologijos paminklus

MOKSLÀ Á GYVENIMÀ

6 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Pradþia 8, 9

Tæsiame artimesnæ paþintá suistoriku prof. Vytautu MERKIU,daugelio istoriniø veikalø auto-riumi, 1997 m. Lietuvos mokslopremijos laureatu.

Tokie skirtingidirektoriai

Ið pokalbio su Jumis supratau, kadJuozas Þiugþda nebuvo joks mûsø is-torijos monstras, tik persekiojæs istori-kus ir vertæs kurpti sovietiðkai supras-tà Lietuvos istorijà. Tai buvo sistemosvergas, ákaitas, auka, kurios likimasnepavydëtinas. Daug kà suprantantisinteligentas, bet nesugebantis pasiprie-ðinti sistemai.

Buvo Istorijos institute tokiaOna Navickaitë � archeologë. Jaiviskas rûpëjo þinoti, á partijà stojo,visiems ideologiniø priekaiðtø ëmëreikðti. Uþ aktyvumà jà buvo numa-tæ paskirti Ðiauliø srities partijos ko-miteto treèiàja sekretore � propa-gandos reikalams. Prieð skiriant tu-rëjo pereiti visà tikrinimø filtrà. Ið-aiðkëjo, kad trys jos broliai þuvo mið-ke. Aiðku, buvo praneðta ir institutodirektoriui J. Þiugþdai. Ðis pasikvie-të ir praðë papasakoti apie savo ðei-mà. Mergina gynësi, bet buvo paða-linta ið partijos ir paþeminta iki jau-nesniosios mokslinës bendradarbës.Aukðèiau taip ir nepakilo. Taèiau jeibûtø prisipaþinusi, tai dar neþinia,kaip bûtø baigæsi. Noriu pasakyti,kad J. Þiugþda nebuvo þmoniø per-sekiojimo ar engimo iniciatorius. Ta-èiau jei jam bûdavo nurodoma, tai jisir vykdydavo. Turëjo senosios inteli-gentijos bruoþø, pats jokiø intrigønemegzdavo. To paties negalëèiaupasakyti apie po J. Þiugþdos atëjusádirektoriø...

Broniø Vaitkevièiø?Taip. Jo nuostatos buvo visai ki-

tos. Institute, pasak B. Vaitkevièiaus,yra daugybë nedraugø, net prieðø,kuriuos reikia iðaiðkinti. Buvo netpasakæs: Kol mes kûrëme tarybø val-dþià, buoþiø sûneliai sulindo á moks-là. Tegul dirba, bet reikia juos priþiû-rëti. Suprantama, vadovybë stengësitelkti patikimøjø ratà, kuris tuos dir-banèiuosius ir turëjo priþiûrëti. Suatitinkamø ástatymø atstovais ben-dravo ðitaip: Dedu daug pastangø,kad kontroliuoèiau padëtá, bet reikia,kad man ir kiti padëtø.

Suprantama, neseniai mirusioþmogaus atminimo nenorëèiau uþ-gauti, bet tiesa tokia. Istorijos ins-titute buvo susidariusi tokia slogi at-mosfera, kad neapsikentæs 1986 m.turëjau iðeiti ið instituto. Porà me-

Kad istorija nevirstø tikpolitologijos ánagiu (3)

tø dirbau Lietuvos MA Ekonomi-kos instituto Ûkio istorijos skyriausvadovu.

Kaip sprendþiameamþinà uþdaviná

Norëèiau gráþti prie Igno Jonyno.Ar ávykdë mûsø istorikai jo tarsi prie-saikà � kad Lietuva taptø istorijos sub-jektu, o neliktø tik kitø tautø ir valsty-biø reiðkimosi lauku?

Tas amþinas uþdavinys, kurá turë-sime vykdyti, jei norësime bûti lygia-teise tauta su kitomis tautomis taippat ir Europos Sàjungoje. Nevisaver-èiø ten juk taip pat nemëgsta. Tie,kurie patys jausis visaverèiais, taippat ir kitø bus gerbiami. Be to, bûti-na siekti, kad mûsø istorijos mokslasbûtø europinio lygio.

Tikriausiai niekas tokiai I. Jony-no suformuluotai nuostatai neprieðta-raus. Bet kaip to pasiekti? Galiu ási-vaizduoti, jog pirmiausia reikia turëtilabai stiprias pavieniø istorikø iðugdy-tas mokslines mokyklas, o tam juk ne-pakanka turëti net ir stipriø istorikø.Toli graþu ne kiekvienas net ir labai ge-ras istorikas iðugdo mokslinæ mokyk-

là. Kokiø sàlygø ar þmogaus ypatybiøreikia, kad paskui metrà sektø bûrys jopasekëjø, galëtø bûti dar vieno mûsøpaðnekesio potemë. Labai dþiaugsiuo-siu galëdamas iðgirsti Jûsø nuomonæ,bet ið pradþiø pasamprotaukime, koreikia, kad Lietuvos istorijos mokslasiðkoptø á Europos mokslo virðûnæ.

Pirmiausia bûtina daugiau ben-drauti su Europos istorijos mokslu irmokslininkais. Kiek dabar bendrau-jame? Minimaliai. Per asmeninespaþintis, bendrus darbus, dalyvavimàkonferencijose ir istorijos mokslo ly-gis ávairiose ðalyse turëtø ðiek tieksuvienodëti. Nepasakyèiau, kad meskaþkaip ypatingai atsilikæ, bet esamesuvarþyti ið vidaus. Raðome apie sa-vo istorijos dalykus tarsi bijodami ið-eiti toliau uþ Dieveniðkiø. Prisimenuanglø filosofo ir istoriko ArnoldoDþozefo Toinbio (Toynbee, 1889�1975), su kuriuo yra bendravæs I. Jo-nynas, poþiûrá. A. D. Toinbis pasau-lá skirstë á kultûrinius-istorinius are-alus. Lietuvos Didþiàjà Kunigaikð-tystæ jis priskyrë net savitam arealui.Paskui A. D. Toinbio paþiûros keitë-si, jis LDK sujungë su kitais subjek-tais, bet vienu metu, kartoju, iðsisky-

rë á atskirà arealà. Tai mums pamo-kymas, kad á savo istorijà turime þiû-rëti daug platesniame europiniamekontekste. Apie politinius LDK ry-ðius daugmaþ þinome, bet buvo irekonominiai ryðiai, prekyba, pavyz-dþiui, su Nyderlandø ðalimis, Angli-ja ir kitais kraðtais.

Mintyje turite XVII a., kai Lietu-vos miðkai buvo kertami ir mediena ið-veþama á jûrines Europos valstybes?

Ypaè XVI a. tie ryðiai buvo glau-dûs. Ið Lietuvos buvo iðveþamas po-taðas, medþio anglis, àþuolinë me-diena, kuri buvo naudojama laivø iruostø statybai. Apie prekybà su Rytøkraðtais gal kiek daugiau þinome.Neabejoju, kad pavartæ Loido(Lloyd) draudimo bendrovës archy-vus Anglijoje apie Lietuvos ekono-minius ryðius su Vakarais rastumelabai daug naujo.

Kiek þinau ið archyvø, net ikiXIX a. vidurio Lietuvoje buvo ker-tamos lieknos puðys ir veþamos á Di-dþiàjà Britanijà laivø stiebams. Ry-ðiai su kitomis ðalimis buvo plëtoja-mi ávairiais kanalais. Moksle sure-gistruota, kur ir kas ið LDK mokësiVakarø universitetuose, bet daþniau-

siai tai plikos registracinës nuotru-pos. Plaèiau patyrinëjus iðaiðkëtødaug ádomiø dalykø.

Tai ðtai jei Lietuvos istorijosmokslo ryðiai su kitomis ðalimis su-stiprëtø, tai ne tik plaèiau þvelgtumeá save, bet ir ágytume didesniø gali-mybiø ið tø kraðtø archyvø iðtrauktidaug naujo, kas mums galëtø bûtisvarbu. Toks yra mûsø istorijosmokslo uþdavinys.

Kur politologasneturëtø kiðti trigraðio

Visko yra tame pasauliniame is-torijos moksle. Kartais istorijosmokslà labai gadina politologija, kaiistorija pajungiame pragmatiðkiems,vienadieniams reikalams. Ypaè nau-jesnius laikus tyrinëjantys istorikailaiko save gal net labiau politologaisnei istorikais. Gali bûti ir politologu,kuriam istorijos mokslo þinojimaspadeda, bet istorijos paversti polito-logijos tarnaite nederëtø. Tai tas patkas tarybiniais laikais istorija buvopaverèiama propagandos ánagiu.

Taèiau gal geriau á politologijà te-gul ateis naujos jëgos ið istorijos moks-lo, tos bent suvoks visuomenës plëtrosdësningumus ir raidà. Ar blogai, kadXIX a. Lietuvos istorijos specialistasAntanas Kulakauskas tapo politikosmokslø atstovu? Juk neprarastas ir is-torijos mokslui. Ðtai A. Kulakausko suEgidijumi Aleksandravièiumi paraðy-tas veikalas Carø valdþioje tapo ið-verstas á lenkø kalbà, o ðá pavasará netapdovanotas kaip geriausia uþsienioautoriø istorikø knyga, kurià iðsivertëlenkai.

Gerais politologais yra tapæ irdaugiau istorikø. Kad ir RaimundasLopata. Gabus istorikas, apgynæs ge-rà disertacijà. Kaip politologas reið-kiasi gana gerai. Taèiau að galvoje tu-riu tokius politologus, kuriuos prisi-menu dar ið anø laikø: jie skaityda-vo paskaitas apie politinæ padëtá, irjø informacijos ðaltinis bûdavo ribo-tas � TASS�o medþiaga, kuri vieðainebûdavo skelbiama. Kai dabar po-litologas aiðkina, kodël nuskendoRusijos atominis laivas, tai kà jis apietai ið viso gali pasakyti? Tai akivaiz-di politologijos kompromitacija, irtai turëtø suprasti ir politologo klau-sëjai ið þiniasklaidos. Yra informaci-jos kanalø, kuriais galima pasinau-doti, informuoti þmones, bet tai nepolitologijos problema ir aiðkinimoobjektas.

Ar ne per sëslûsmûsø istorikai

Kas gi trukdo mums patyrinëti kadir Loido bendrovës arvchyvus? Juk da-bar kaip niekada anksèiau galima ty-rinëti Vatikano archyvus, kur yra bu-væs Zenonas Ivinskis, dirbo PauliusRabikauskas ar Antanas Liuima. Ne-girdëjau, kad kas verþtøsi ir á Èekijosarchyvus, nors Adolfas Ðapoka tà yradaræs dar XX a. ketvirtajame deðimt-metyje. Pagaliau yra dar Krokuvos,Varðuvos ir kitø Lenkijos miestø ar-chyvai, didþiulis archyvø klodas Vokie-tijoje, Ðvedijoje. Kodël nenusiuntus átas ðalis bent po vienà ar kelis jaunusistorikus?

Formaliai niekas netrukdo. Ta-èiau pirmiausia trukdo mûsø paèiøpasirengimas. Reikia toje srityjedirbti Lietuvoje, reikia mokëti tøkraðtø kalbas, á kurias tektø vaþiuo-ti. Pagaliau svarbu mokëti tas kal-bas, kuriomis suraðyti archyvai. Taippat svarbu turëti ið ko gyventi nuva-þiavus.

Taèiau ið Lietuvos mokslø akade-mijos prezidento Zenono Rokaus Ru-dziko ataskaitoje paskutinëje sesijoje

Nukelta á 20 p.

Prof. V. Merká Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje jubiliejaus proga sveikina vienas gabiausiø jo bendradarbiødr. Gediminas Rudys; deðinëje � þmona prof. Irena Regina Merkienë (2004 m.)

Istorijos instituto istorikai: J. Jurginis, V. Merkys, R. Jasas, R. Batûra, J. Þiugþda, F. Sliesoriûnas, M. Zarauskaitë, S. Januðonis, O. Maksimaitienë, A. Gaigalaitëir A. Tyla apie 1963 m.

ASMENYBË

Virg

inijo

s Va

luck

ienë

s nu

otra

uka

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io V

ytau

to M

erki

o ar

chyv

o

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 7Prieð porà metø pirmà kartà Eu-

ropoje Pasaulio bankas parengë ata-skaità Lietuva. Siekiant þiniø ekono-mikos (Lithuania. Aiming for a Know-ledge Economy). Joje dëmesys teikia-mas mûsø ðalies inovacijø sistemai,informacinës visuomenës plëtros, pa-lankios verslo aplinkos kûrimo ana-lizei. Tarp svarbiausiø pasiûlymø, ap-imanèiø politines priemones ir priva-èias iniciatyvas, buvo nurodyta stip-rinti bendradarbiavimà tarp verslo irvalstybinio sektoriaus (áskaitantmokslo ir ðvietimo institucijas).

Pasaulio banko ekspertø many-mu, mûsø ðalyje mokslo ir eksperi-mentinës plëtros sektoriaus veiklaatitrûkusi nuo privataus sektoriaus.Kadangi Lietuvos ekonomika grin-dþiama smulkiø ir vidutiniø ámoniøveikla, raginama siekti, kad bûtø ge-resnë mokslo institucijø ir tokiø ben-droviø sàveika. Kaip ágyvendinamosPasaulio Banko rekomendacijos, ne-seniai domëjosi jo ágaliotasis atsto-vas JAV Prezidento patarëjas moks-lo klausimais, Nacionalinës akade-mijos Technologijø ir inovacijø pro-gramø direktorius prof. Èarlzas Ves-neris (Charles W.Wessner).

Paþanga inovacijøpolitikoje

Vieðnagës pradþioje È. VesnerisKauno technologijos universitete(KTU) susipaþino su KTU regioni-nio verslo inkubatoriaus veikla. Apieðios stambiausios ðalies technologi-nio profilio aukðtosios mokyklosmokslininkø dalyvavimà ávairioseûkio plëtros, mokslo, pramonës irpaslaugø sferos integracijos proce-suose kalbëjo mokslo prorektoriusprof. Vytautas Ostaðevièius, minëtoinkubatoriaus direktorius doc. Pra-nas Milius ir kiti specialistai. Sveèiuibuvo pateikta konkreèiø pavyzdþiø,kaip KTU mokslas orientuotas á þi-niø ekonomikà, o Kauno plëtra su-sieta su tarptautinio konkurencingu-mo didëjimu, þiniø ekonomikos stra-tegija ir inovatyvia veikla.

Akivaizdu, kad Lietuva sukûrënaujus plëtros variklius ir didina eko-nominës veiklos ávairovæ. Didinantkonkurencingumà, svarbiausia � siste-mingas þiniø kûrimas, naudojimas irskleidimas visame ûkyje bei visuome-nëje. Ásitikinau, kad Lietuva stengiasiáveikti dideles kliûtis, trukdanèias ágy-vendinti þiniø ekonomikai bûtinus po-kyèius, � kalbëjo È. Vesneris. Sveèiasgerai ávertino darbus pagal Pasauliobanko finansuojamà programà. Jonuomone, per laikotarpá nuo minëtobanko ataskaitos iðaugo mûsø ðaliesvalstybinio sektoriaus ir verslo tarpu-savio pasitikëjimas, atsirado glaudes-nis bendradarbiavimas. Kad galëtu-me þengti pirmyn, greta tvirtos mak-roekonominës bazës, lanksèiø darborinkø ir veiksmingos socialinës poli-tikos þiniø ekonomikai reikiaefektyvios ðvietimo ir inovacijø siste-mos, integruoti informacijos ir ryðiøtechnologijø infrastruktûras. Tai pa-dës Lietuvai pasiekti þiniø ekonomi-kos tikslà. È. Vesneris ypaè pasidþiau-gë inkubatoriuje ásikûrusiø jaunøjøverslininkø � informaciniø technolo-gijø entuziastø firmomis. Informaci-nës technologijos tebëra pagrindinëJAV ekonomikos produktyvumo augi-mo �pavara�, jos atneð daug naudos irLietuvai, � sakë garbusis sveèias.

KTU regioninis verslo inkubato-rius kartu su JAV fondu, Tarptauti-nis verslo inkubatorius ir Brazilijosmokslo bei verslo inkubatoriø aso-ciacija dalyvauja tarptautinës plëtrosprojekte. Jo tikslas � perduoti JAV irBrazilijos patirtá, bei organizuotimokymus Baltijos ðaliø smulkaus irvidutinio verslo paramos struktûrø

Remiamas smulkusir vidutinis verslas

vadybininkams. Projekto koordina-torius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijo-je yra Baltijos ðaliø mokslo parkø irinovaciniø centrø asociacijos (BAS-TIC) prezidentas dr. P. Milius.

Parama jauniesiemsverslininkams

Beveik pusðimtis jaunøjø versli-ninkø ámoniø ásikûrë Kaune, Pet-rausko gatvëje 26 neseniai atidaryto-se naujose KTU regioninio verslo in-kubatoriaus patalpose. Ðiame dau-giau kaip 4600 kvadratiniø metrøploto komplekse tilps apie 60 ámo-niø. Kaune ásteigtasis verslo inkuba-torius iðsiskiria tuo, kad jis orientuo-tas á aukðtàsias technologijas bei ino-vacijas. Todël pirmenybë teikiamatoms ámonëms, kurios gamyboje die-gia mokslo naujoves, palaiko glau-dþius ryðius su KTU mokslininkais.

Neseniai Lietuvoje pradëjo veik-ti pirmasis Kauno aukðtøjø ir infor-maciniø technologijø (AITP) par-kas. Vienas jo steigëjø yra KTU. Ðio

Universiteto rektorius prof. Ramu-tis Bansevièius pasidþiaugë, kad nau-jajame parke yra eksperimentinë ba-zë, kur ágyvendinamos naujosios ino-vacijos. Tad informatikos, mechatro-nikos ir kitø moderniøjø technologi-jø naujovës sparèiau pasieks rinkà.Kai jaunimui sudaromos sàlygosaukðto intelekto veiklai, gabûs mûsøtautieèiai neemigruoja uþsienin. Taiparodë sëkmingai veikianèio KTUTechnologijø centro (verslo inkubato-riaus) pavyzdys. Esu ásitikinæs, kadnaujasis AITP padës spræsti protø nu-tekëjimo problemà, o gal susigràþintiuþsienin iðvykusius ir ten apgynusiusdisertacijas asmenis, � paþymëjo rek-torius. Èia jauni specialistai kurs beidiegs naujausias technologijas beikonkurencingus produktus, bus ska-tinami ir plëtojami ryðiai tarp gamy-bos ámoniø, mokslo bei studijø ins-titucijø. Tai lemia ûkio plëtros stra-tegijà, investicijø politikà bei þiniø vi-suomenës kûrimà.

Lietuvoje prioritetinës yra bio-technologijø, lazeriø, informaciniø

technologijø ir mechatronikos, elek-tronikos ir nanotechnologijø moks-lo kryptys.

Atsiþvelgiame á Europos Sàjun-gos 6-osios bendrosios programosprioritetus (gamtos mokslai, geno-mika ir biotechnologija sveikatos ap-saugai, informacinës visuomenëstechnologijos, nanotechnologijos irnanomokslai, naujø galimybiø dau-giafunkcinës medþiagos, naujostechnologijos ir prietaisai, aeronau-tika ir erdvës tyrimai, maisto koky-bë ir sauga, subalansuotoji plëtra,globalûs pokyèiai ir ekosistemos, pi-lieèiai ir valdymas þiniø visuomenë-je, Eur Atom). Tad naujajame Kau-no aukðtøjø ir informacijos techno-logijø parke á tai bus kreipiama dau-giausia dëmesio. Parke ásikûrë kelio-lika informacijos technologijø, pra-monës gaminiø dizaino, inovacijødiegimo energijos ðaltiniø projektøkûrimo ir kitø ámoniø. Pavyzdþiui,ten konsultacijas teikia kartu su uþ-sienieèiais ákurta Kauno regioninëenergetikos agentûra, kuriai vado-

vauja KTU doc.Kæstutis Buinevi-èius. AITP didþiàdalá uþima UABKatra, su kuriaKTU neseniai pasi-raðë bendradarbia-vimo sutartá. Ben-drovës generaliniodirektoriaus dr.Gintaro Rimðosnuomone, su uni-versiteto moksli-ninkais plëtojamosmechninës inþineri-jos, ðiluminës tech-nikos, mechatroni-kos ir kitos þiniomsimlios technologi-jos. Uþ ES PHAREprogramos lëðasDidþiosios Britani-jos bendrovë P�EInternational Con-sultant LTD sukûrëverslo planà, pagalkurá iki 2014 m.Kauno AITP turëtø

Naujojo projekto koordinatorei KTU Inovacijø ir informacijos skyriaus vedëjai dr. Violetai Kaunelienei(kairëje) ir techniniø klausimø ekspertui Aurimui Jakðtui naudingi Danijos technologijos instituto

vadybininkës Hannne Troels Jensen patarimai

Jono

Klë

man

o nu

otra

ukos

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus (ið deðinës), JAV ambasados ataðë Randolfas B. Flai ir Èarlzas Vesneris ádëmiai klausësi KTU rektoriausprof. Ramuèio Bansevièiaus pasakojimø apie universiteto pastangas stiprinti mokslo ir eksperimentinës plëtros ryðius su privaèiu sektoriumi bei jaunaisiais verslininkais

uþimti 7,7 hektarø plotà, o visø pa-talpø plotas bûtø iki 20 tûkst. kvad-ratiniø metrø. Tam ið ES fondø rei-kës gauti apie 58 mln. litø.

Paramà jauniems verslininkamsteiks Aleksoto rajone kuriamas Kau-no Aukðtøjø technologijø ámoniøtechnopolis, á kurio valdybà pakvies-tas ir KTU atstovas.

KTU technologijøpartnerystës biuras

Lietuvai tapus ES nare, privalësdidëti mûsø ðalies ámoniø gaminiøkonkurencingumas. Bendrijos rinko-je didelæ paklausà turës inovatyvi pro-dukcija. Danijos vyriausybë iðtiesë pa-galbos rankà jaunajai ES narei. Sie-kiant gerinti mokslo ir verslo bendradar-biavimà Lietuvoje, danams padedantsukurtas projektas Technologijø Partne-rystë (Technology partnership, � sakë jokoordinatorë KTU Inovacijø ir infor-macijos skyriaus vedëja dr. VioletaKaunelienë. Universitete ásteigto pro-fesionalaus technologijø partnerystësbiuro specialistai sugebës ne tik matytiámonës problemas, susijusias su tech-nologiniais tyrimais, bet ir operatyviaisurasti institucijà ar ekspertus, galin-èius tà problemà spæsti.

Ágyvendinant projektà bus subur-tas ðalies ávairiø srièiø mokslininkø-ekspertø bûrys, kuris taps puikiu Lie-tuvos ámoniø pagalbininku. KTU vie-ðëjusi Danijos technologijos institutoatstovë Hanne Troels Jensen infor-mavo, kad jau aðtuoneri metai tenveikia platus ekspertø tinklas, kuria-me yra svarbiausi Europos, JAV, Ka-nados ir kitø ðaliø mokslo tyrimø cen-trai. Ágyvendindami projektà Lietuvo-je, turime galimybæ pasinaudoti ðiuotinklu ir pasiûlyti ámonëms ne tik ðiosðalies, bet uþsienio mokslo centrø beikitø þinias kurianèiø institutcijø kom-petencijà. Beje, danams padedant to-kio pobûdþio padalinys ásteigtas Len-kijoje, o lietuviø patirtá galës perimtilatviai ir estai, � kalbëjo vieðnia.

Vilius MisevièiusKTU atstovas

mokslo spaudai

INOVACIJOS

8 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Kaliningrade vykusioje SMD kon-ferencijoje.

Ðioje vietoje padarysime pertrû-ká jubiliato biografijoje. Ið labai ge-rai reikalo esmæ perteikusio A. Va-liulio parodymø galima susidarytiðtai koká vaizdà. Jei jaunuolis gabus,siekia mokslo ir gyvenime turi tiks-là, tai net ir nepalankiausios aplinky-bës galop pasirodo besanèios tik lai-kinos kliûtys, didesni ar maþesninesusipratimai ilgame gyvenimo ke-lyje. Siek uþsispyræs, rodyk valià ir di-dþiulá norà, kà sugebi, gali, ir visadatavo gyvenimo kelyje atsiras, kas su-pras, ásijaus ir padës, jei tos pagalbostikrai reikia. Taip buvo mûsø jubilia-to gyvenimo kelyje, kuriame yradaug kiekvienam þmogui pamoko-mø stoteliø ir tarpstoèiø.

Nemëginsime skaitytojo vargin-ti E. K. Zavadsko gyvenimo datomis,ávairiais laimëjimais ar ávertinimais,tuo labiau, kad kiekvienas besido-mintis visa tai ras autentiðkuose ðal-tiniuse, tarp kuriø yra ir paskutinis704 puslapiø veikalas � Lietuvos MAir VGTU Mokslotyros centro pa-rengta ir serijoje Lietuvos mokslas ið-leista knyga Profesorius EdmundasKazimieras Zavadskas. Priminsimetik esminius etapus. Baigæs Vilniausinþineriniame statybos institute pertrejus metus aspirantûrà ir per tà lai-kà parengæs disertacijà (tai pirmasatvejis tos aukðtosios mokyklos isto-rijoje), jà apgynæs liko dirbti VISIStatybos technologijos ir vadybos ka-tedroje. Reiðkësi profesinëje ir peda-goginëje veikloje. Matyt, gerai sekësi,jeigu 1990 m. vasario 7 d. E. K. Zavad-skas tapo pirmuoju demokratiðkaiiðrinktu Vilniaus inþinerinio statybosinstituto rektoriumi.

Teko priimti sprendimus, kuriegalëjo bûti lemtingi visam institutui.Rektorato iniciatyva buvo priimtaskreipimasis á uþsienio valstybiø va-dovus (TSRS, JAV, Vokietijos, Jung-tinës Karalystës, Prancûzijos) ir áRaudonojo Kryþiaus bûstinæ Ðveica-rijoje dël sovietinës kariuomenësveiksmø Lietuvoje. 1991 m. sausio11 d. rektorius papraðë Lietuvos ra-dijà ir televizijà praneðti studentams,kad egzaminø sesija atidedama, visistudentai ir dëstytojai kvieèiami gintisaugomø objektø nuo sovietø ka-riuomenës puolimo.

Rektorius E. K. Zavadskas dar1990 m.inicijavo priimti sprendimàdël VISI reorganizavimo á Vilniaustechnikos universitetà, kuriam 1996 m.suteiktas Gedimino vardas. Du kartusE. K. Zavadskas buvo perrinktas ðiouniversiteto rektoriumi. Pasibaigusantrajai kadencijai nuo 2002 m. ta-po VGTU pirmuoju prorektoriumi,yra puikus naujojo rektoriaus prof.

Edmundo KazimieroZavadsko fenomenas

Romualdo Ginevièiaus pagalbinin-kas. Jubiliatui nestinga ir kitø ásipa-reigojimø: jis yra Projektø ir statiniøekspertø sàjungos prezidentas, Ope-racijø tyrimo draugijos (Lietuvos irBaltijos valstybiø) prezidentas. Ið-rinktas Lenkijos MA Statybos moks-

Atkelta ið 2 p.

lø tarybos, tarptautiniø ir uþsieniovalstybiø valstybiniø ir visuomeniniøakademijø nariu. E. K. Zavadskuisuteikti Poznanës, Sankt Peterburgoir Kijevo universitetø garbës dakta-ro vardai.

Per tà laikà spëjo parengti

19 mokslo daktarø (Artûras Kak-lauskas ir Leonas Ustinovièius jauspëjo apginti habilitacijos darbus),ðiuo metu vadovauja dar penkiemsdoktorantams. Praëjusiais metaisE.K. Zavadskas ávairiuose þurnaluo-se iðspausdino 30 publikacijø. Ðiuo

metu ISI þurnalams jis yra pateikæs9 straipsnius. Kada pasirodys, jeituose þurnaluose eilës laukia 500 irkitø autoriø jau recenzuoti straips-niai. (Ðiuos duomenis E. K. Zavad-skas pateikia remdamasis informa-cija ið interneto).

Pats jubiliatas yra 400 mokslodarbø autorius. Iðleido tris monog-rafijas, o su bendraautoriais � 5 mo-nografijas lietuviø ir 4 anglø kalba.Tarp jø Ekspertinës sistemos statybo-je (1995), Sprendimø paramos siste-mos statyboje (1998), Pastato gyvavi-mo proceso daugiakriterinë analizë(2001), Internetinë sprendimø para-ma (2002), Loðimø teorija statybostechnologijoje ir vadyboje (2003).

Dirbtinis intelektasstatyboje

Ðios trumpos apþvalgoje pabai-goje pasakysime, kad Vilniaus Gedi-mino technikos universitete, ko ge-ro, tik Aleksandras Èyras, AntanasKudzys ir Edmundas KazimierasZavadskas laikytini savo sukurtømokslo mokyklø kûrëjais.

Prof. A. Èyras dirbo statybinësmechanikos srityje, o prof. A. Ku-dzys reiðkësi gelþbetoniø konstruk-cijø srityje. Kaip apibûdinti E. K. Za-vadsko mokslinës mokyklos darbus?Kalbant populiariai, tai galëtø bûtipavadinta dirbtinio intelekto taiky-mu statyboje. Kiti vadina statybosprocesø daugiatiksle selektonovaci-ja. Tikriausiai bûtø galima pasakyti,jog tai mokslas, kuris optimizavimometodus padeda taikyti ávairiaðakë-je statybø veikloje, pradedant nuoávairiø objektø variantinio projekta-vimo, daugiakriterinio ávertinimo,naudingumo bei rinkos vertës nusta-tymo.

E. K. Zavadsko visuomeninistemperamentas neleidþia susitaikytisu ðalyje áteisinta tvarka, kai perkonkursus pasirenkami pigiausi pa-siûlymai bei sprendimai, o reikëtø(tà sakë ne tik mokslas, bet ir svei-kas protas) rinktis naudingiausius.Vadovaudamas Gedimino universi-tetui ir dabar bûdamas pirmuojuprorektoriumi, jis nuolat susiduriasu absurdiðkais reikalavimais, kuriene tik specialistà, bet ir kiekvienàsveikai màstantá þmogø verèia pik-tintis.

Smalsumas patenkintas

Humanitarui akad. AlgirduiGaiþuèiui rûpi, kaip jubiliatas pa-skirsto savo kûrybinæ energijà. Galtaiko kokius nors paslaptingus rytie-tiðkus ar kitokius metodus?

Patenkintas, kad gavo, matyt jammalonø klausimà, jubiliatas atskleidë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Romualdas Ginevièius sveikina savo pirmàjá prorektoriøprof. E. K. Zavadskà su 60-meèiu

Jubiliatas kolegø bûryje

Gerai nusiteikusios VGTU choro Gabija choristës tuoj sveikins jubiliatà Prorektorius Algirdas Valiulis �teikia parodymus�

GYVENIMO PRASMË

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 9VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

skelbia konkursà á ðias etatines vietas:

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETE:Ekonomikos katedroje: docento � 1; asistento � 1.Finansø katedroje: docentø � 1; asistento � 1.Vadybos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1.

GAMTOS MOKSLØ FAKULTETE:Aplinkotyros katedroje: docento � 1; lektoriaus (daktaro) � 2; mokslo darbuotojo � 2.Biologijos katedroje: docento � 2; lektoriaus (daktaro) � 1; vyresniojo mokslo darbuotojo � 1.mokslo darbuotojo � 1; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 1.Chemijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; docento � 1; vyriausiojo mokslo dar-

buotojo � 1.Fizikos katedroje: docento � 1.Aplinkos tyrimø centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo � 1; vyresniojo mokslo darbuotojo � 2; mokslo dar-

buotojo � 2.

HUMANITARINIØ MOKSLØ FAKULTETE:Anglø filologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; lektoriaus (daktaro) � 2; lek-

toriaus � 1; asistento � 2; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 2.Etnologijos ir folkloristikos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; lektoriaus (dakta-

ro) � 2.Filosofijos katedroje: docento � 1; lektoriaus (daktaro) � 2; asistento.Istorijos katedroje: lektoriaus (daktaro) � 1; lektoriaus � 1; vyriausiojo mokslo darbuotojo � 1.Lietuviø literatûros katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; docento � 1; lektoriaus (dak-

taro) � 1.Lietuviø kalbos katedroje: lektoriaus � 1.Vokieèiø ir prancûzø filologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; lektoriaus (dak-

taro) � 1; lektoriaus � 4; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 1.Kompiuterinës lingvistikos centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo � 1; mokslo darbuotojo (daktaro) � 1; jau-

nesniojo mokslo darbuotojo � 2.Kultûros tyrimø centras: vyresniojo mokslo darbuotojo � 1.Literatûrinës komparatyvistikos centras: vyresniojo mokslo darbuotojo � 1.

INFORMATIKOS FAKULTETE:Taikomosios informatikos katedroje: docento � 2; lektoriaus � 3; asistento � 1; vyresniojo mokslo darbuotojo � 2.Matematikos ir statistikos katedra: vyresniojo mokslo darbuotojo � 1.Statistikos centras: mokslo darbuotojo � 1.

KATALIKØ TEOLOGIJOS FAKULTETE:Teologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; asistento � 3Baþnytinës teisës katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1.Religijos studijø katedroje: lektorius (daktaro) � 1.Teologijos katedra Marijampolëje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; asistento � 3.Lietuvos katalikø Baþnyèios istorijos centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo � 1.

MENØ INSTITUTE:Menotyros katedroje: lektoriaus (daktaro) � 1; lektoriaus � 2; vyresniojo mokslo darbuotojo � 2.Teatrologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1; docento � 1; lektoriaus � 2.

SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETE:Bendrosios psichologijos katedra: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1.Sociologijos katedra: profesoriaus � 1; docento � 1; asistento � 1.Psichologijos klinika: mokslo darbuotojo � 1.

POLITIKOS MOKSLØ IR DIPLOMATIJOS INSTITUTE:Politologijos katedroje: lektoriaus (daktaro) � 1; asistento � 1.Regionistikos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) � 1.Vieðojo administravimo katedroje: lektoriaus (daktaro) � 1.Þurnalistikos katedroje: lektoriaus � 1.

SOCIALINIO DARBO INSTITUTE:Socialinio darbo katedroje: lektoriaus � 1; asistento � 2.

TEISËS INSTITUTE:lektoriaus (daktaro) � 1.

UÞSIENIO KALBØ CENTRE:lektoriaus (daktaro) � 2; lektoriaus � 31; asistento � 2; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 1.

STUDIJØ KOKYBËS CENTRE:mokslo darbuotojo � l.

KAUNO BOTANIKOS SODE:mokslo skyriaus vedëjo (daktaro) � 1.vyresniojo mokslo darbuotojo � 4; mokslo darbuotojo � 4; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 4.

IÐEIVIJOS STUDIJØ CENTRAS:vyriausiojo mokslo darbuotojo � 2; vyresniojo mokslo darbuotojo � 2; mokslo darbuotojo � 2; jaunesniojo

mokslo darbuotojo � 1.

LETONIKOS CENTRAS:vyresniojo mokslo darbuotojo � 1; jaunesniojo mokslo darbuotojo � 1.

SLAVISTIKOS CENTRE:vyresniojo mokslo darbuotojo � 1; mokslo darbuotojo � 2.

SPORTO CENTRAS:lektoriaus � 5.

Pedagoginis krûvis ir etato dydis nustatomas sudarant darbo sutartá.Dokumentai � praðymas Rektoriaus vardu, mokslo laipsniø diplomø ir pedagoginiø vardø atestatø kopijos,

mokslinë autobiografija, CV, moksliniø darbø sàraðas ir straipsniø kopijos � priimami iki birþelio 7 d. adresu:Laisvës al. 53, 3000 Kaunas, VDU Personalo tarnyba 303 kab. Tel.: (8 ~ 37) 32 78 65.

Rektorius

labai paprastà savo þvalumo receptà.Pasirodo, rytà daro gimnastikà ir tàpatá kartoja vakare pagal japono Ka-cudzo Niði, beje, pagal iðsilavinimàinþinieriaus statybininko, metodikà.Jo knyga iðleista ir lietuviø kalba. Gy-dytojai japonui buvo pasakæ, jog gy-vens 25 metus, bet jis mankðtindama-sis pagal savo paties sudarytà pratimøsistemà iðgyveno 70 metø. Ir ne ðiaipiðgyveno, bet kaip inþinierius statëmetro, o gilindamas savo medicinosþinias galop tapo medicinos profeso-riumi.

Negana to, jubiliatas energijossemiasi mankðtindamasis pagal ja-pono metodikà. Gráþæs namo jis at-lieka dar penkis Tibeto vienuoliøpratimus su jogos elementais. Ðiøgudrybiø profesorius siûlo imtis irsavo kolegoms: garantuotai bus ðvie-si galva, o kûnas � kupinas energijos.Tiesa, dar siûlo nuolat keisti darbopobûdá: jei darbe tenka uþsiimti ad-ministracine veikla, tai po darbo la-bai pravartu pasikapstyti sode � ið þe-mës pasisemti stiprybës. Kai stipry-bë pasiekia �kondicijà�, reikia sëstiprie spausdinimo maðinëlës ar kom-piuterio ir pilti straipsná. Tokià me-todikà naudodamas jubiliatas tvirti-na paraðæs daugybæ straipsniø,moksliniø ir publicistiniø. Net ir dak-taro disertacijà taip raðë.

Savaip ðià metodikà iðsiaiðkinoprof. A. P. Piskarskas: reikia geraimankðtintis, kapstytis sode � ir pasi-pils straipsniai. Toks metodo papras-tumas ir prieinamumas labai ryþtin-gai nuteikë visus susirinkusiuosius.Tad lieka laukti straipsniø antplûdþio.

Statome ne amþiamsKolegos nepraleido progos ir

daugiau pakvosti jubiliatà. Ið tiesø,

seni architektûros paminklai stoviðimtmeèius, o kiek ilgai stovës nau-ji mûsø dangoraiþiai deðiniajameNëries krante? Þinoma, þavimëstuo, kas iðliko. Mûsø laikø statybøpaþanga akivaizdi, nauji pastataiiðkyla labai greitai, o to nebuvopraeityje. Naujos medþiagos irkonstrukcijos, nauji architektûri-niai ir technologiniai sprendimaiatveria daugybæ naujø galimybiø.Reikia tik mecenatø ir uþsakovø,kurie galëtø naujiems statiniamsskirti pinigø � taip pasistatytø pa-minklà. Ar ne taip statydami baþ-nyèias manë ásiamþinti didikai? Ta-èiau nereikëtø pamirðti, kad ðiuo-laikinës architektûros pastatai, taippat ir dangoraiþiai statomi jau neðimtmeèiams.

Moraliðkai pastatai sensta grei-èiau, nei fiziðkai. Keièiasi poreikiai,funkcijos, kultûra, þmoniø paþiûrosir skonis, tad ir lietuviams reiktøkeisti savo áproèius � reikia statyti neamþiams, bet naudingai. Þemëbrangsta greièiau, nei sensta pasta-tai � ðtai apie kà reikëtø galvoti.

Jubiliatas pasidþiaugë, kad dau-gelá ðiø naujoviø Lietuvoje diegia nekas kitas, o Vilniaus Gedimino tech-nikos ir Kauno technologijos uni-versitetø absolventai. Daugybæðiandien áprastø, visuotinai priimtøtechniniø ir technologiniø naujoviøpirmieji juk turëjo ásisavinti tie, ku-rie ðiandien jau didþiuojasi savomokiniais, savo darbo tæsëjais. Tarpjø toli graþu ne paskutinë vieta ten-ka ir mûsø jubiliatui, kurio verþlu-mui ir nuveiktiems darbams taiptinka pasakymas � Zavadsko feno-menas.

Gediminas Zemlickas

Vienas gabiausiø jubiliato mokiniø habil. dr. Artûras Kaklauskas rodo naujausiàjudviejø paraðytà knygà

Sveikinimas

10 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Be laisvo þodþio, nebûtølaisvos Lietuvos (1)

Atkelta ið 1 p.Á Spaudos pusryèius buvo pakviestine tik þurnalø ir laikraðèiø redakto-riai, spaudos, radijo ir televizijosdarbuotojai, bet ir mokslo, kultûros,meno atstovai.

Daug metø spaudos darbà dirbu-siam È. Jurðënui tai iðties jo aplinkosþmonës. Mes ne tik atgavome savo þo-dá, mes atgavome laisvæ. Be laisvo þo-dþio nebûtø laisvos Lietuvos, � taipvienà svarbiausiø Spaudos atgavimo100-meèio prasmiø apibûdinoÈ. Jurðënas. Sveikindamas visus suðvente, È. Jurðënas pasidþiaugë ben-drais kultûros, ðvietimo, meno, lite-ratûros, taip pat vienais ar kitais þi-niasklaidos laimëjimais. Kartu prisi-paþino apgailestaujàs dël kai kuriønesëkmiø ar sudarkyto lietuviðko þo-dþio, ypaè kai þodis naudojamas pik-tam darbui.

È. Jurðënas dëkojo raðtijos irvieðai skelbiamo þodþio atstovams,á kuriø akiratá jis ir pats ne kartàpakliuvo. Laisvos spaudos ir laisvoþodþio principà apibûdino tokiaisþodþiais: Ne kad að turëèiau laisvæðnekëti kà noriu, bet kad kiekvienasapie mane galëtø laisvai pasakyti kànori. Trumpos prakalbos pabaigo-je laikinai pareigas einantis SeimoPirmininkas visus pakvietë spau-dos laisve ir raðtija naudotis ben-dram labui.

Literatø skolaGyvename nemaþos átampos lai-

kais. Siekëme narystës Europos Sà-jungoje ir NATO, visà pusmetá vykopolitinë sumaiðtis ðalies viduje ir da-bar esame tiek politizuoti ir ádirginti,kad nedaug trûko, jog bûtume pamir-ðæ graþiausià ir tauriausià ðventæ: lie-tuviðko þodþio, lietuviðkos knygos at-gavimo ðimtmetá. Nepamirðome. Tailabai gerai, � kalbëjo raðytojas Vy-tautas Bubnys. Jam ðie Spaudospusryèiai priminë JAV Senate ren-giamus Maldos pusryèius. Èia taippat savotiðki maldos pusryèiai lietu-viðkai knygai ir lietuviðkam þodþiui.Graþi malda.

Pasak V. Bubnio, mûsø literatû-ra ne itin dosni buvo vaizduodamatuos sunkius ir kruvinus kanèiø lai-kus, kuriuos nuëjo lietuviðkas þodis.Dailëje turime skulptoriø PetroRimðos Vargo mokyklà ir Juozo Zi-karo Knygneðá. Tai nepaprastos me-ninës átaigos kûriniai. Literatûrojeesame kur kas kuklesni. Buvo më-ginimø, bet jie neágijo tos reikðmësir vertës, kuri bûdinga minëtomsskulptûroms. Tarpukaryje benereikðmingiausios buvo kultûrininkoPetro Rusecko pastangos renkantmedþiagà ir iðleidþiant du Knygne-ðio tomus. Tai atsiminimai, pasako-

jimai ir liudijimai, virtæ kertiniu vei-kalu, kuriam iki ðiol nëra lygaus.

Tai mûsø tautosGolgota

Paèiam V. Bubniui didelá áspû-dá paliko ir tarpukaryje gimtajamePrienø kraðte girdëti gyvi buvusiøknygneðiø prisiminimai. Gal dël toraðytojo galvoje vis sukasi mintisparaðyti romanà apie knygneðius, áanuos ávykius þvelgiant ðiø dienøakimis. Tarybiniais laikais tokio ro-mano apie nutautinimà ir laisvëssiekimà sakosi nedrásæs raðyti, norsmedþiagos ir buvo surinkæs. Dabarvël kilo ði mintis, bet jau visai ki-taip. Pastaraisiais metais V. Bubnysið tiesø paraðë romanà Tas ryto lau-kimas, kuriame esama ir knygne-ðystës dvasios. Per trijø kartø vie-nos ðeimos þmones aprëpiamasmûsø gyvosios istorijos ðimtmetis:nuo Kraþiø skerdyniø per kitus is-torinius ávykius iki mûsø Nepri-klausomybës gynimo ir Vilniaus te-levizijos bokðto gynëjø þûties 1991m. Knygneðio, tremtinio, disiden-to ir á miðkà nuëjusio þmogaus li-

kimai � tai mûsø tautos Golgota,bet kartu ir tautos gyvybingumo ið-raiðka.

Romano sulauksime dar ðià ge-guþæ. Jo leidybà parëmë Spaudosatgavimo komisija, o knygos ran-kraðtá jau spëjo ávertinti JAV lietu-viai. Jau treti metai Èikagos laik-raðèio Lietuviø balsas redakcija, va-dovaujama Vytauto Radþiaus, ren-gia literatûriná konkursà � premi-juoja lietuviðkojo romano autorius.Ðiemet þiuri atliko didelá darbà � ið64 romanø ir kitø kûriniø pateiktøkonkursui (ið jø daugiau nei 40 ro-manø) iðrinko ir paskelbë literatû-rinio konkurso laureatus. Lëðaspremijoms skiria JAV gyvenantismecenatas dr. Jonas Adomavièius.Pirmàjà vietà konkurse laimëjo ra-ðytojas Vytautas Bubnys (slapyvar-dis Jurgis Jurgelaitis) uþ romanàTas ryto laukimas.

Laureatas V. Bubnys visiemslinkëjo gyventi su spaudos atgavi-mo idëja, kad ji visus metus nebû-tø pamirðta, kad maþiau laikoskirtume vienadieniams dalykamsir daugiau � tikrosioms dvasiosvertybëms.

Lietuviðko þodþio laukianauji pokyèiai

Lietuviø kalbos instituto direk-torë, Lietuviðkosios spaudos loty-niðkais raðmenimis atgavimo 100-meèio minëjimo komisijos narë dr.Jolanta Zabarskaitë kvietë renginiømetu pagalvoti apie tuos iððûkius,kurie per pastaruosius 100 metø bu-vo iðkilæ lietuviø tautai ir jos kalbai.Likimo lemta, kad lietuviø kalbaiteko spræsti tas uþduotis, kuriomskitos tautos savo kalbø raidai galë-jo skirti kelis ðimtus metø. Lietuviaiper pastaràjá ðimtmetá turëjo sukur-ti bendrinæ lietuviø kalbà, padëtipagrindus lietuviø terminologijai irlietuviø mokslo kalbai. Teko paklo-ti pamatus lietuviðkajai terminolo-gijos mokyklai ir ákurti LietuvojeBaltistikos centrà. Reikëjo nuveik-ti ir daugybæ kitø darbø: sukurti kal-bos politikà, pagaliau atvesti lietu-viø kalbà ir á informaciniø techno-logijø amþiø.

Pasaulis kinta ir nuolat teikianaujø iððûkiø taip pat ir lietuviø kal-bai. Kokie pokyèiai mûsø laukia Eu-ropos Sàjungoje? Pasak J. Zabars-

kaitës, kaip patys apsispræsime dëllietuviø kalbos ir lietuviø kultûros,taip ir bus bent jau artimiausius pen-kiasdeðimt metø. Ðimtui metø nesu-planuosime, bet pusei ðimto metøámanoma.

Lietuvoje vis dar neturime lietu-viø kalbos informacinio centro,nors veikia italø, lenkø, anglø ir ki-tø kultûrø centrai. Ðventës proga vi-siems linkëdama sveikatos, pras-mingø darbø, J. Zabarskaitë kvietënepamirðti ir gerø naujø idëjø, ku-rios padëtø tvirtinti lietuviø kalbosvietà gyvenime.

Paskelbtos laureatøpavardës

Kalbos premijø fondo sprendi-mu paskirtos premijos, kurios busáteiktos tik metø pabaigoje, Þmo-gaus teisiø dienos iðvakarëse. Taèiaulaureatø pavardës jau paskelbtos.

Áprasminant þymios lietuviø vi-suomenës veikëjos, redaktorës,spaudos laisvës gynëjos FelicijosBortkevièienës atminimà uþ lietuviøkultûros plëtojimà vieðajame ir aka-deminiame gyvenime, socialinëseakcijose ir paskelbtus lituanistikostyrinëjimus 2004 metø Kalbos pre-mija skiriama Daliai Vladislavai Uþ-pelkienei, Ðilutës raj. savivaldybësFridricho Bajoraièio vieðosios bib-liotekos direktorei, prof. Vladui Þu-kui, knygos istorikui, ir Violetai Ba-kutienei, Lietuvos veterinarijos aka-demijos studijø skyriaus vedëjai.Laureatams áteikti premijos skyrimàpatvirtinimo raðtai.

Kas verkiant darytina

Þodis suteikiamas istorikui Ai-vui Ragauskui. Jo teigimu istorinëedukacija daþniausiai vyksta perspaudà, tad kalba ir istorija yra dupamatiniai dalykai, kuriais grindþia-mas tautiðkumas ir kultûrinis tapatu-mas. Lietuviø kalbai rodomas iðskir-tinis valstybës dëmesys. Apie tai by-loja ásteigtoji Valstybinë lietuviø kal-bos komisija, pagaliau lietuviðkosspaudos atgavimo 100-meèio minë-jimo komisijos darbas bei daugeliskitø dalykø.

Taèiau istorijos ir kalbos srity-je dar daug nepadaryta, teigëA. Ragauskas. Tauta gali kalbàprarasti ir iðlikti, atgyti, bet jei tau-ta praras istorijà, istorinæ savimo-næ, tai atgimti nebeástengs. Iki ðiolmes neturime sutvarkytos senøjølietuviðkø (ir ne tik lietuviðkø) as-menvardþiø bei vietovardþiø raðy-bos, t. y. laikotarpio iki XVIII a.pabaigos. Esame chaoso bûklëje:kiekvienas redaktorius nustato sa-vas taisykles, istorikams tenka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Per Spaudos pusryèius Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-meèio renginyje LR Seimo rûmuose

Raðytojo Vytauto Bubnio romanas Tas ryto laukimas jau pelnëJAV lietuviø premijà Lietuviø kalbos instituto direktorë dr. Jolanta Zabarskaitë kalba apie bûsimus iððûkius lietuviø kalbai

SUKAKTIS

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 11vargti, siekiant perteikti vienà arkità asmenvardá, vietovardá. Vieniredaktoriai siûlo lietuvinti, kiti � ra-ðyti originalo kalba. Kol kas stingavalstybinio poþiûrio á tuos dalykus.

Istorikas priminë, jog visavertëeuropietiðka tauta negali gyvuoti benacionalinio biografinio þodyno. Ikiðiol jo neturime. Nematome ir pa-stangø já rengti. Tas pats ir dël vie-toviø þodyno. Tokius turi daugelisEuropos ðaliø, juose aptariama vie-toviø istorija, ne tik pavadinimas.A. Ragauskas kreipësi á Lietuviøkalbos komisijà ir kitas institucijas,kad jos imtøsi globoti minëtus dar-bus. Be valstybinio poþiûrio ðiø dar-bø nepadarysime. O juk visa tai pri-sidëtø ir prie didesnës lietuviðko þo-dþio sklaidos.

Ko netekome

Spaudos draudimo þalà lietuviøtautai pabandë apibûdinti knygosistorikas prof. Vladas Þukas. Ko-va dël spaudos atëmë materialinesir moralines tautos jëgas, kurios ki-tu atveju bûtø skirtos kûrybai, lite-ratûrai, mokslui. XIX a. viduryjelatviai ir estai buvo maþdaug vieno-je gretoje, o XIX a. pabaigoje lat-viai jau turëjo daugiatomius roma-nus, J. V. Gëtës vertimus. Tuo me-tu lietuviai leido broðiûras, kuriasgalëtø siøsti vokuose arba neðtiknygneðiai. Prof. Vaclovas Birþið-ka, tyrinëjæs spaudos draudimo lai-kus, paskaièiavo, kiek knygø nepa-sirodë dël spaudos draudimo. Kaipskaièiavo? Paskutinius keleriusmetus prieð uþdraudþiant spaudà(pvz., 1864 m.) sparèiai didëjo lie-tuviðkø knygø leidyba. V. Birþiðkatà spartëjimà iðdëstë per 40 drau-dimo metø ir gavo 3500 knygø, ku-rios Lietuvoje nepasirodë. Bûtøbuvusi didþiulë biblioteka.

Maþoji Lietuva ir Rytø Prûsijatapo lietuviðkø knygø spausdinimocentru. Tiesa, ir ten labai nedaugpasirodë dideliø knygø. Ðià spragàið dalies uþpildë JAV lietuviø knygøleidëjai.

Sostinëje greitainepamatysime

lietuviðko uþraðo

Neliksime kurti ir per Spaudospusryèius iðsakytai replikai. Jos au-torius pacitavo 1985 m. È. Jurðënopasakytus þodþiu: Ðiandien Vilniusyra lietuviðkiausias miestas per ilgusðio miesto gyvavimo amþius. Tai bu-vo metas, kai iðkabos raðytos lietu-viø ir rusø kalbomis. Replikos auto-rius spaudos atgavimo ðimtmeèiodienos iðvakarëse tvirtino perëjæs

LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETAS

skelbia konkursà ðioms etatinëms pareigoms pagrindiniam darbui:

TEISËS FAKULTETE:Civilinës ir komercinës teisës katedroje � lektoriaus, dviejø asistentø.Civilinio proceso katedroje � profesoriaus.Baudþiamosios teisës katedroje � dviejø docentø, lektoriaus.Baudþiamojo proceso katedroje � docento.Tarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës katedroje � docento, tri-

jø lektoriø.Finansø ir mokesèiø teisës katedroje � docento, lektoriaus.Administracinës teisës ir proceso katedroje � docento.Kriminalistikos katedroje � docento, dviejø lektoriø.Darbo teisës ir socialinës saugos katedroje � dviejø profesoriø, lekto-

riaus.Teisës istorijos katedroje � lektoriaus.

VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETE:Politologijos katedroje � docento.Kalbos kultûros katedroje � docento.Filosofijos katedroje � profesoriaus.Þiniø visuomenës valdymo institute � dviejø jaunesniøjø mokslo dar-

buotojø.Teisinës informatikos katedroje � dviejø docentø, dviejø lektoriø.Ekonomikos katedroje � dviejø profesoriø arba dviejø docentø ir lek-

toriaus.Vieðojo administravimo katedroje � keturiø profesoriø arba keturiø

docentø, lektoriaus arba asistento.Uþsienio kalbø katedroje � docento.Europos Sàjungos politikos ir valdymo institute � direktoriaus.

SOCIALINIO DARBO FAKULTETE:Penitencinës teisës ir veiklos katedroje � docento.Psichologijos katedroje � dviejø profesoriø arba dviejø docentø.Socialinio darbo katedroje � docento.

POLICIJOS FAKULTETE:Policijos teisës katedroje � docento, lektoriaus.Policijos profesinës taktikos katedroje � lektoriaus.Muitinës veiklos katedroje � lektoriaus.

KAUNO POLICIJOS FAKULTETE:Valstybës sienos apsaugos katedroje � lektoriaus.Policijos veiklos katedroje � docento.Teisës katedroje � trijø docentø arba trijø lektoriø.

LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETE (Ateities g. 20, Vilnius):Mokslo centro direktoriaus.Finansø skyriuje programø tvarkymo buhalterio (programø tvarkymas

anglø kalba).Personalo skyriaus vedëjo (aukðtasis universitetinis magistro (arba jam

prilygstantis) socialiniø mokslø srities teisës krypties iðsilavinimas).

Praðymai ir reikalingi dokumentai (praðymas dalyvauti konkurse, aukð-tojo mokslo diplomas, mokslo laipsnio diplomas, mokslo vardo atestatas,moksliniø darbø sàraðas, socialinio draudimo paþymëjimas, pasas, 2 nuo-traukos, CV) priimami iki 2004 m. birþelio 12 d. Lietuvos teisës universi-teto Personalo skyriuje, kab. 238, Ateities 20, Vilniuje, 2057. Telefonas pa-siteirauti: (8 ~ 5) 271 46 66.

Rektorius

sostinës Gedimino prospektà, nuë-jæs iki Europos centro. Ir tikrai pa-sijuto Europoje, bet ne Lietuvoje.Polemizuodamas su prieð tai kalbë-jusiu istoriku pareiðkë: Kai nebelikspaskutinës lietuviðkos iðkabos, tai ne-bebus ir kas Istorijà skaito. Replikosautorius bûsimiesiems ðalies prezi-dentui ir Seimo Pirmininkui siûlëpirmiausia tuo ir rûpintis, kad to ne-atsitiktø.

Plojimais palydëtà replikà papil-dytume nebent ðiais þodþiais: jokieprezidentai ir pirmininkai nepadarysto, kà gali ir turi padaryti patys þmo-nës. Svetimiems uþraðams, kurie kë-sinasi á mûsø aplinkà, turi bûti suda-ryta nepakanti aplinka.

Saugumo taip ir nesusekta

Spaudos pusryèiø pabaigoje bu-vo parodytas dokumentinis filmasapie tarybiniais metais daug metøslaptai veikusià ir nesusektà Vytau-to Andziulio spaustuvæ Saliø kaimeprie Kauno. Po savo gyvenamuojunamu 1978�1981 m. V. Andziulisárengë pogrindinæ spaustuvæ-lei-dyklà. Árangà ir detales susirinko iðnuraðytø árenginiø. Kitus reikalin-

gus mazgus pasigamino pats. Áëji-mas á spaustuvæ buvo paslëptas poðiltnamiu. Iki 1990 m. ten buvo lei-dþiami lietuviðki patriotiniai ir reli-ginio pobûdþio spaudiniai. Pavykoiðspausdinti 9 knygas, 14 broðiûrø ir16 smulkiø spaudiniø. Pirmà kartàbûtent èia iðspausdinta Juozo Urb-ðio knyga Lietuva ir Tarybø Sàjungalemtingais Lietuvai 1939�1940 m.,perspausdinta JAV iðëjusi ir patai-syta Adolfo Damuðio knyga Lietu-vos gyventojø aukos ir nuostoliai1939�1949 m. Nuostabus dalykas,bet V. Andziulio spaustuvës sovie-tinis saugumas taip ir neástengë ap-tikti. Dabar ten árengtas muziejus,kuris yra Vytauto Didþiojo karomuziejaus filialas.

Beje, pats slaptos spaustuvësákûrëjas Vytautas Andziulis dalyva-vo LR Seime surengtuose Spaudospusryèiuose, sëdëjo prie vieno sta-lo su laikinai pareigas einanèiu Sei-mo Pirmininku È. Jurðënu, sakëkalbà ir per iðkilmingà Seimo posë-dá, skirtà Lietuviðkos spaudos loty-niðkais raðmenimis atgavimo 100-meèiui paminëti.

Gediminas Zemlickas

Prakalbà sako Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo komisijospirmininkas Èeslovas Jurðënas

Renginyje � Knygneðio klubo pirmininkë Irena Kubilienë ir raðytojas Kazys Almenas

Knygos istorikas prof. Vladas Þukas apibûdino spaudos draudimo þalà lietuviø tautai

Istorikas Aivas Ragauskas dësto, kas verkiant darytina

SUKAKTIS

12 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Viktoras Alekna

Jau esu raðæs apie Visuotinëslietuviø enciklopedijos (VLE) I irII tomus. Tada man uþkliuvo tik at-sitiktinai ieðkotos temos. Kai su-laukiau III ir IV tomø, rinkau duo-menis ir raðiau naujà knygà � Ra-seiniø gimnazijos istorijà � ir net ne-turëjau laiko bei bûtinybës ko norsieðkoti tuose tomuose. Neseniai tàistorijos knygà baigiau raðyti. Kaiptik netrukus gavau ir V VLE tomà.Tada kilo mintis atidþiau pavartytivisus penkis tomus.

Kilo noras paþiûrëti, kà VLE ra-ðo apie lietuviø gyvenimà XX a. Jukir I tome mano biografijoje paraðy-ta, kad Viktoras Alekna 1945�1957 m. buvo priverstas gyventiVorkutoje. Kuriuos universitetus jisten lankë, neuþsiminta në vienu þo-dþiu, tik paminëta, kad paraðë atsi-minimø apie Vorkutos lagerius. At-siminimø knyga Oi, ta Vorkuta ið-leista tik 2002 m. ir enciklopedijosI tome ji negalëjo bûti paminëta.

Kas kaltas, kad Viktoras Alek-na Stalino universitetus Vorkutojelankë kartu su ðimtais tûkstanèiølietuviø? III VLE tome (toliau t.),343�344 puslapyje (toliau p.), yraraðinys Bolðevizmas, kuriame aiðki-nama, dël ko 1917�1922 m. Rusi-joje vyko pilietinis karas, per kuráþuvo 8�13 mln. Rusijos þmoniø, áuþsiená iðbëgo dar 2 mln. Keista,kad taip �tiksliai� enciklopedijojeapibûdintas bolðevizmo aukø skai-èius. Beje, ðis straipsnis anonimi-nis, todël ir nëra kà kaltinti dël to-kio apytikrio skaièiaus.

Po bendresnio Bolðevizmostraipsnio yra ir tæsinys � Bolðeviz-mas Lietuvoje. Autorius taip pat ne-nurodytas. Jame trumpai pasakoja-ma, kaip Lietuvoje prasidëjo bolðe-vizmas, nurodoma, kuriuose atei-ties straipsniuose apie bolðevizmàLietuvoje bus raðoma, ir net para-ðyta, kad 1940 m. buvo sugriautaLietuvos valstybë ir imtasi represi-jø prieð Lietuvos valstybës ir visuo-menës veikëjus... 1941 06 14�1918 m. ávykdyti Lietuvos gyvento-jø, daugiausia inteligentø, trëmi-mai... 1944 m. prasidëjo represijo-mis pagrásta sovietizacija. Per ðá ka-rà ir represijas Lietuvoje þuvo �25000 þmoniø, Sovietø Sàjungojeákalinta � 150000 þmoniø, iðtremtaið ðalies 131 600 þmoniø (pusë jø ne-gráþo á Lietuvà; 28000 mirë;).

Ðioms aukoms smulkiau aptartinumatyti straipsniai Lietuvos gy-ventojø kalinimas ir Lietuvos gyven-tojø trëmimai. Vadinasi, reikialaukti tolimesnio tomo. Tik noriupaþymëti, kad Lietuvos gyventojaibuvo ne tremiami, kaip beveik visisako, o prievarta suimami, nuve-þami á geleþinkelio stotis ir sulaipi-nami á gyvulinius vagonus, veþamiá Komijà ar Tolimuosius rytus, tennumatytose stotyse prievarta iðkel-dinami ið vagonø ir apgyvendinamiskurdþiausiose vietose, o neretai irplynoje giriø vietoje. Tai buvo netrëmimai, o iðveþimai. Kur tuos ne-laiminguosius Lietuvos gyventojusbolðevikai veþë?

Lietuvos katalikø mokslo aka-demija pasirûpino, o Mokslo ir en-ciklopedijø leidykla 1995 m. iðleidoAldonos Juodvalkytës-Suðèenkie-nës pagal buvusiø tremtiniø ir po-litiniø kaliniø prisiminimus pareng-tà knygà Tremties kalinimo vietos(toliau � TKV) (360 p.). Knyga turiir priedà � Tremties ir kalinimo vie-tø þemëlapá, kuriame Komijoje, Al-tajuje, Magadane, netoli Karagan-dos tø vietø juodi trikampëliai tie-

siog mirga nesuskaièiuojami.Taigi jau ðeðeriais metais

Visuotinë lietuviøenciklopedija:

kas ne visai taipanksèiau uþ VLE I tomo iðleidimàbuvo iðleista minëtoji knyga. En-ciklopedija turëjo tikrà tokios te-mos aruodà. Rengiant I ir kitus to-mus pagal TKV duomenis VLE re-daktoriai galëjo papildyti ir savotomus.

Ir ið tikrøjø VLE apie trëmimusraðo ta pati TKV knygos rengëja Al-dona Juodvalkytë-Suðèenkienë. Tikneþinia kodël VLE tomuose vietø,kuriose buvo apgyvendinti ið Lietu-vos iðveþtieji ar ákalintieji, minimadaug maþiau, nei jø yra TKV kny-goje. Ðtai I tome paminëtos tik ke-turios tokios vietovës, nors TKVknygoje paminëtos net 47 vietovës,

atitinkanèios VLE I t. abëcëlæ. VLEII t. minimos ðeðios vietos ið 28.Knygoje TKV paminëtos net 65 vie-tos, tinkanèios á VLE III t., o ðiametome tø vietoviø paminëta tik devy-niolika, IV tome ið 50 vietø paminë-tos tik septynios ir penktame tomeið dvideðimties � tik trys vietovës,arba ið 210 vietoviø, minimø TKVknygoje, VLE penkiuose tomuosepaminëtos tik 39. Kodël?

Ðtai, pavyzdþiui, Charchatajus.TKV 88�89 p. raðoma, kad tai Buvu-si miðko kirtëjø gyvenvietë Irkutsko sr.ir raj., apie 30 km á pietus nuo Bolða-ja Reèkos, Primorës kalnuose apie15 km nuo Baikalo eþero; priklausëBolðaja Reèkos miðko pramonësûkiui. Apie 7 km nuo Charchatajaus-Chamar Dabano kalnas (aukðtis1178 m). Barakus Charchatajaus vie-toje pastatë (vëliau juose ir apsigyve-no) tremtiniai lietuviai, 1948 VII ati-tremti á Bolðaja Reèkà. Nemaþai lietu-viø buvo atveþta ir 1951 metais.1953 m. èia gyveno apie 800 þmoniø,ið kuriø apie 90 procentø buvo lietu-viai (daugiausia ið dabartiniø Kretin-gos ir Utenos rajonø). Tremtiniai kir-to miðkà (kirtavietës buvo uþ 3�20 km

nuo Charchatajaus), keletas þmoniødirbo plytø degykloje. Sumaþëjus mið-kø Charchatajaus apylinkëse, 1956 m.jie buvo perkelti á kitas Irkutsko sritiesgyvenvietes, vëliau iðvyko á Lietuvà.Charchatajus sunyko. Iðliko kapinës.Jose buvo palaidota apie 30 lietuviø;iki 1990 m. daugumos palaikai par-veþti á Lietuvà. 89 p. yra ir dvi Char-catajaus lietuviø nuotraukos.

Beveik tas pats raðoma ir VLEIV t. 24�25 p., tik dar pridëta, kadkrovë ir gabeno ràstus, plukdë juosAngaros upe, dirbo statybose, rin-ko sakus, rovë kelmus, degë plytas.O pabaigoje paraðyta: 1989�1990 m. daugumos lietuviø palaikai

parveþti á Lietuvà.Atrodo, kad ir reikëjo enciklo-

pedijoje patikslinti darbus. Bet ko-dël 30 palaikø enciklopedijoje ne-paminëta, o paraðyta �daugumos�?

TKV 90 p. minimas Cholmogo-jus. Tai Kaimas Irkutsko sr. Zalariøraj. � 15 km á p. v. nuo Zalariø gy-venvietës, prie Zalario upës (Anga-ros kair. intakas); kolûkio centras.1949 IV á Cholmogojø atitremta �120 Lietuvos gyventojø (30 ðeimø).Tai daugiausia buvo kaimo þmonësið dabartiniø Anykðèiø, Ignalinos,Ðiauliø raj. Pusë jø buvo apgyven-dinta vienoje upës pusëje (kolûkio 1-oji brigada) kita pusë � kitoje (2-ojibrigada). Apie 1951 metus buvo ati-tremtos 4 ukrainieèiø ðeimos. Vieti-niai gyventojai (rusai, totoriai, ud-murtai) � t. p. buvæ tremtiniai. Pir-muosius trejus metus gyveno pas vie-tinius þmones arba namuose po 6�7 ðeimas. Leidimus iðvaþiuoti kitur(tik ne á Lietuvà) gavo 1958 m.[Cholmogojaus] kapinëse buvo pa-laidota 12 lietuviø.

Cholmogojus VLE IV tome ne-paminëtas. Kodël? Tikriausiai En-ciklopedijoje labai taupomas po-

pierius. Taèiau tada ar tokià encik-lopedijà galima vadinti visuotine?

Ðiuose TKV straipsneliuoseviskas papasakota gana tiksliai. Ta-èiau daugelyje ir TKV, ir VLEstraipsniø tikslumas keièiamas þo-dþiais daug, nemaþai ir pan. Pavyz-dþiui, Po II pasaulinio karo á (Cho-molcho) buvo atgabenta keli ðimtailietuviø. (TKL, 91 p.). Abezëje1944�1957 kalëjo ir politiniø kaliniøið Lietuvos (VLE, I, 33 p.). Èelia-binske 5�6 d-metyje Tarp kaliniø bu-vo nemaþai þmoniø ið SSRS oku-puotos Lietuvos,tarp jø: P. Klimas,teisininkas prof. T. Petkevièius,A. Dambrauskas (vëliau vertëjas).

Kà tai sako ðiuolaikiniam skaityto-jui)? P. Klimas (vardo tik pirmojiraidë) be jokio priedo? A. Dam-bauskà skaitytojas ras tame paèia-me tome. Paskaitys ir èia labaitrûktinas þinias: pirmiausia univer-sitetà baigë ne 1936 m., o 1937 m.;1936�1937 m. dirbo Naujojoje Ro-muvoje 1937�1940 m. dëstë lotynøkalbà Kauno III-ojoje gimnazijoje.1944�1945 m. buvo pogrindþio or-ganizacijos narys Kaune. Suimtas1945 11 14, Karo tribunolo nuteis-tas 10 metø lagerio ir 5 tremties; ið-veþtas á lagerius � 1946 04 Èeliabins-ko sr., 1949 03 � Spasko, Karagan-dos raj., 1951 10 � Olþeraso, Keme-rovo sr., 1953 � Kamyðlago, Omskosr., 1955 02 12 paleistas ið lagerio irnutremtas á Karagandos sr., 1956 0520 paleistas ir gráþo á Lietuvà,apsigy-veno Druskininkuose ir iki [...] To-liau,kaip enciklopedijoje.

Ar tinka enciklopedijai straips-niai su ávairiais trûkumais? Kà sa-ko keli ðimtai, daug, nemaþai ir pan.O tokiø þodþiø yra nemaþai visuo-se enciklopedijos tomuose. Ðtaidar vienas informacijos be infor-macijos pavyzdys: 1941 08 per Du-

dinkà á Norilsko ir Lamos lageriusbuvo gabenami Lietuvos karininkai.(VLE, V t., 181 p.). Lyg ir pasaky-ta. Bet smalsiam skaitytojui ir vëltrûksta: kiek jø, kodël.

Apie tremtá � iðveþimà esamadar daug ávairiø trûkumø. Gal ki-tuose bûsimuosiuose tomuoseskaitytojas ras ir iðsamesniø þi-niø.Ðá kartà paminësiu ir kai kuriøkitø taisytinø ar nesuprantamø da-lykø. Pavyzdþiui, kodël Enciklope-dijoje aiðkinami kasdieniðki tarp-tautiniai þodþiai? Pavyzdþiui, alfa-betas, alergenas, chamas, chamele-onas, chuliganas, èeburëkas, cho-ras... Jeigu vartojami tokie, tai ko-dël nëra þodþio cinga? Kodël en-ciklopedijoje yra baþnytkaimis þr.kaimas su baþnyèia? (II t., 753 p.).Taigi kodël kai kurie miesteliai, pa-vyzdþiui Adakavas, Alovë, Alvitas,kiti, vadinami kaimais, nors juosgalima vadinti baþnytkaimiais, okai kurie panaðûs baþnytkaimiai,kaip Adutiðkis, Betygala, Èekiðkë,jau vadinami miesteliais, nors Be-tygaloje gyventojø tiek pat, kiekAlvite, o Adakave gyventojø visuðimtu daugiau nei Betygaloje. ODuokiðkyje 2003 m. gyveno tik 264gyventojai, ir vis tiek jis vadinamasmiesteliu... Jei visus tuos mieste-lius ar kaimus, kuriuose yra ir baþ-nyèia, vadintume baþnytkaimiais,nekiltø abejoniø, kodël viena vie-tovë vadinama kaimu, o kita, ku-rioje gyventojø yra, sakysim, ikitûkstanèio, vadinama miesteliu.

Kodël enciklopedijoje neraðo-ma apie Daugëliðká, tik nurodomaþr. Naujasis Daugëliðkis. Vietovësgyventojai ir kaimynai vartoja tikþodá Daugëliðkis. Net Enciklopedi-joje nurodoma, kad, pavyzdþiui,Kristupas ir Kazimieras Èibirai gi-më Daugëliðkio valsèiuje. Taigi arlogiðka prie Daugëliðkio pridëti Þr.Naujasis Daugëliðkis?

Tø nenuoseklumø vis uþtinkikiekviename VLE tome. Ðtai I t.po pavardës Ambrazevièius Juozas(p. 427) yra tik vienas sakinys: Lie-tuvos laikinosios vyriausybës (1941)vadovas, lit-ros tyrinëtojas. Ir Þr.J. Brazaitis...

Kad J. Ambrazevièius, pasakVLE III t. 438 p., savo pavardæAmbrazevièius l955 m. pakeitë áBrazaitis (ið tikrøjø jis tai slapta pa-darë 1944 m. kovà), Lietuvoje nie-kas neþinojo beveik iki 1990 m. Okad buvo toks vadovëliø ir kitøstraipsniø bei knygø raðytojas Juo-zas Ambrazevièius, þinojo visi Ne-priklausomos Lietuvos mokslei-viai, studentai. Kauno Auðros gim-nazijø, ypaè mergaièiø, moksleiviaiir labai gerai asmeniðkai paþinojosavo literatûros ir lietuviø kalbosmokytojà Juozà Ambrazevièiø, nesjis toje gimnazijoje dirbo mokyto-ju 1923�1940 m. Gaila, kad ðiostraipsnio autorius Stasys Bucha-veckas to neparaðë. O gal ir neþi-nojo, nes St. Buchaveckas, kiek aðjá paþástu, yra istorikas ir dar ganajaunas. Tik kodël, jei taip, istorikasraðo apie literatûros tyrinëtojà?

Antra. Po Brazaièio enciklopedi-joje apie Algirdà Mykolà Brazauskàraðo Gediminas Ilgûnas. O kitamepuslapyje jauna literatûros tyrinëto-ja Dalia Satkauskytë paraðë straips-ná enciklopedijai apie BernardàBrazdþioná. A. M. Brazauskui encik-lopedija skyrë 73 eilutes, o Brazai-èiui ir Brazdþioniui kartu ið viso 81eilutæ. Palieku enciklopedijos skaity-tojui atsiversti III VLE t., perskaitytivisus ðiuos tris tomo straipsnius ir su-sidaryti savo nuomonæ.

IV VLE t. 439 p. raðoma apieLiudà Dambrauskà. Paraðyta ganadaug: suminëti ne tik mokslo bei

Charchatajus. Lietuviai tremtiniai miðko kirtavietëje, 1952 m.

Nuo

trau

kos

ið V

isuo

tinës

liet

uviø

enc

iklo

pedi

jos

IV t.

ÁDËMIU ÞVILGSNIU

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 13darbo metai, bet iðvardinti ir visi joveiksmai bei knygos. Tik nepaminë-ta, kad Karo tribunolas 1945 m. rug-sëjo 26 d. já nuteisë mirti, kad vëliauðis þiaurus sprendimas buvo pakeis-tas deðimèia metø lagerio. Enciklo-pedijoje tik apytiksliai nurodytos irkalinimo lageriuose vietos. Apytiks-liai nurodytos ir antrojo kalinimovietos. Apskritai raðydama biografi-jas tø asmenø, kurie buvo nuteisti irkalinami, Enciklopedija sàmoningaiar nesàmoningai vengia tikslumo, ið-samesniø þiniø. Ar jos priimtinostam, kuris perka Enciklopedijà ir no-ri joje kà nors rasti?

Paþvelkime á kitus puslapius.Pervertæs IV t. 339 p., kur perskai-èiau apie Liudà Dambrauskà, á441 p., randu, kad èia minimasAdolfas Damuðis, kuris iki 1939m.buvo Domaðevièius. Að bûtentDomaðevièiø ir paþinojau,o su jojaunesniuoju broliu Juozu Domaðe-

vièiumi buvau ir gerai paþástamas:abu studentø ateitininkø chore dai-navome tuo paèiu balsu. Apie Adol-fo jaunystës veiklà neuþsimenamanë þodþio. O juk jis buvo ateitinin-kas nuo 1921 m. Jau bûdamas stu-dentas, 1930 m., buvo iðrinktasMoksleiviø ateitininkø sàjungospirmininku ir uþ ðiø pareigø veiklà1931 m. kovo 2�3 d. naktá buvo su-imtas ir kovo 3 d. vakare iðveþtas áVarniø koncentracijos stovyklà.VLK Adolfui Damuðiui skirta dau-giau eiluèiø nei Juozui Brazaièiui irBernardui Brazdþioniui, bet ne vis-kas paraðyta, o ir paraðyta su klai-domis. Klaidinga raðyti, kad jis In-þinieriø ateitininkø korporacijosGrandis ákûrëjas. Jis ákûrë ne inþi-nieriø, o studentø ateitininkø kor-poracijà. VLE V t. 63 p. turëjo bûtiparaðyta: Domaðevièius Adolfas Þr.Damuðis. Deja, nëra.

743 p. minimas Pranas Dielinin-kaitis. Deja, visai neparaðyta, kad jis1925�1927 m. vadovavo Lietuvosuniversiteto Kaune studentø ateiti-ninkø draugovei, o 1933�1935 m.

buvo studentø ateitininkø federaci-jos valdybos pirmininkas. Netiks-liai paþymëta ir jo suëmimo diena:jis buvo suimtas ne 1940 liepà, o1940 rugpjûèio 12 d.

Verèiu ir IV t.777 p. � minimasmano kaimynas Leopoldas Dymða.Ið karto pastebiu klaidà: jo tëvø so-dyba buvo ne Paupio, o Paûsupiokaimelyje, nes ji buvo kairëje Ûsu-pio upelio pusëje, o kelios sodybë-lës abipus Ûsupio buvo vadinamosPaûsupio kaimu. VLK visai nemi-nima jo mokslo eiga. O jis 1915 m.baigë Kazanës gimnazijà, buvo pa-ðauktas á Rusijos kariuomenæ ir pa-siøstas á karo mokyklà. Nei IV t.,nei II t. 768 p. nëra paraðyta, kadaL. Dymða iðvertë H. Bièer-Stou(Beetcher-Stowe) knygà Dëdës To-mo trobelë. Mat ðios knygos verti-mø á lietuviø kalbà buvo maþiausiaiketuri.

Stebina dar vienas dalykas: kaikuriø VLK straipsniø autoriai jauseniai miræ. Ðtai II t.105 p. postraipsniu Astronominës koordina-tës � A. Juðkos paraðas. O juk jismiræs jau 1985 m. Su A. Juðkos pa-raðu enciklopedijoje yra ir daugiaustraipsniø. Jie visi astronomijos te-ma. Galimas daiktas, kad ðiø laikøenciklopedijai tinka ir mirusio ast-ronomo straipsniai.

Bet ðtai VLE IV t. 124 p. postraipsniu Graþina Cieðkaitë �Rièardo Pakalniðkio paraðas. Jis mi-rë 1995 m., o IV t. iðleistas 2003 m.,po R. Pakalniðkio mirties G. Cieð-kaitë iðleido jau tris naujus eilë-raðèiø rinkinius, ir jie visi paminë-ti VLK. Gal apie G. Cieðkaitæ irjos naujus kûrinius raðo ne tas jausenokai miræs, tik ta paèia pavar-de ir vardu kûrybos tyrinëtojas?

Rièardo Pakalniðkio paraðàmaèiau ir po kitu straipsniu...

Visuotinës lietuviø enciklope-dijos tomuose minimi ir SovietøSàjungos èekistai, komunistø par-tijos vadovai ir veikëjai, ávairûs nu-sikaltëliai Alijevas, Berija, Dzer-þinskis, Leninas, Stalinas ir kiti. Pa-minëti ir kai kurie jø nusikaltimai.Tai ir kyla klausimas, ar èia vietanusikaltëliams, ypaè tiems, kurieterorà bei represijas vykdë ir Lie-tuvoje. Vienas ið paèiø þiauriausiøèekistø N. Duðanskis taip pat pa-minëtas VLE V t. 233 p. Galbût irmane jis muðë 1945 m. Kauno sau-gumo rûmuose, nes tada jis uþëmëatsakingas pareigas Kauno apskri-ties enkavedistø-emgebistø ástai-goje. Bet að savo prote ir ðirdyjenerandu atsakymo, ar reikia tuosnusikaltëlius minëti ir lietuviø en-ciklopedijoje...

V t. yra ir I�IV t. papildymai.Deja, ir èia pasitaiko naujø nukly-dimø. Ðtai raðant apie Viliø Braþë-nà (V t., 779 p.), raðoma kad jis Ke-lis kartus apvaþiavo JAV garsinda-mas Lietuvos laisvës bylà. Kitur aðskaièiau, kad jis tuo reikalu JAVapvaþiavo du kartus. Kur tiesa? Ogal keli ir du tas pat?

IV t. neradau prancûzø politi-ko publicisto, 1919�1939 m. raðiu-sio ir Lietuvos laikraðèiuose, apieLietuvà prancûzø kalba paraðiusiodvi knygas, Henri de Chambon(1871 01 22 � 1955 09 25). Jo ne-radau ir V t. papildymuose. Að jopavardæ skaitau Ðambon. Galbûtapie já bus paraðyta tame tome, ku-riame þodþiai prasideda raide Ð?Jis neminimas në sovietinëse lietu-viø ar ir rusø enciklopedijose, betapie já paraðyta Bostono Lietuviøenciklopedijoje.

V t. neradau Eþerënø-Zarasøpavadinimo (1919�1934 m.) nei730 p., nei papildymø dalyje 785 p.Kur ieðkoti Eþerënø?

Pranas Dielininkaitis

Liudas Dambrauskas

Kalbos metais �apie disertacijø kalbà

Lietuvoje 2004 m. paskelbti Kal-bos ir knygos metais. Ta proga (ir netik) kalbai daugiau dëmesio turëtu-me skirti visi. Ne iðimtis ir mokslinin-kai. Gana didelë mokslo kûriniø da-lis raðoma lietuviðkai, tad geros min-tys turëtø bûti dëstomos itin graþia,taisyklinga kalba. Mokslo þmoniøraðtuose pasitaikanèios klaidos � au-toriø antireklama, � nesugebëjimassklandþiai ir taisyklingai reikðti min-tis kelia abejoniø ir kitais gebëjimais,kartais net dëstomomis mintimis, jøturiniu ar originalumu�

Tad dabartiniø ir bûsimøjømokslininkø dëmesiui siûlome lietu-viø kalbos specialistø straipsniø cik-

Daþnesnës disertacijøkalbos klaidos (2)

Milda Þygutienë. Kraujasiurbiø dvisparniø (Insecta, Diptera) ir erkiø (Acarina) paplitimo dësningu-mai Lietuvoje ir jø epidemiologinë reikðmë (Ekologijos institutas, 1999).

là Daþnesnës disertacijø kalbos klai-dos, kuriame atkreipiamas dëmesysá daþniau pasitaikanèius raðtø kalbostrûkumus, klaidas, pastebëtas diser-tacijose bei jø santraukose. Iki ðiolraðto kalba lituanistø, galima sakyti,nejudintas dirvonas. Todël tikimës,jog minëtas taisymø ciklas MoksloLietuvos puslapiuose bus naudingasvisiems mokslininkams, ir ypaè bû-simiesiems.

Pastudijuokime klaidø taisymus,pasukime galvas dël tø naujø termi-nø, pastebëkime nevykusius verta-lus � vilkus avies kailiais � ir jø atsi-sakykime. Tuo kiekvienas prisidësi-me, kad kalbos metais kalbos aruo-

Painiojama þodþiø reikðmëKraujasiurbiø dvisparniø [�]

paplitimo dësningumai Lietuvojeir jø epidemiologinë reikðmë(=Kraujasiurbiø dvisparniø [�]paplitimo Lietuvoje dësningumaiir epideminiø ligø grësmë) 1 p.Reikðmë � kà tam tikras dalykas(þodis, þenklas, gestas) reiðkia.Paprastai þodis reikðmë vartojamaþymëti, kas teigiama, teiktina. Pa-vyzdþiui, sveikos gyvensenos reikð-më. Nesakome: rûkymo reikðmësveikatai (= Rûkymo þala, rûky-mas kenkia sveikatai). Disertaci-jos ávade paþymëta, kad krauja-siurbiai vabzdþiai ir erkës platinainfekcines ligas. Vadinasi, kur jøyra, kyla pavojus susirgti infekci-ne liga. Todël vietoj epidemiologi-në reikðmë geriau tiktø epideminiøligø grësmë.

[�] stebimas (= pastebimas)maðalø dauginimosi protrûkis 3 p.Stebëti � atidþiai, akylai þiûrëti, tir-ti. Pavyzdþiui, Draustinyje stebimiþvërys, paukðèiai. Stebëti nevartoti-na reikðme pastebëti, pamatyti. Pa-lyginkite: Kito akyje ir krislà paste-bi (ne stebi), o savo � në ràsto (Da-bartinës lietuviø kalbos þodynas, to-liau � DÞ).

Iðaiðkintas (= nustatytas) krau-jasiurbiø [�] vabzdþiø paplitimas[�] 3 p. Iðaiðkinti reiðkia aiðkintitaip, kad visi suprastø. Pavyzdþiui,Mokytojas gerai iðaiðkina pamokà.Minëtame sakinyje vietoj iðaiðkintigeriau tiktø nustatyti. Palyginkite:Teismas nustatë (ne iðaiðkino) teisia-mojo kaltumà (DÞ).

[�] prevencines priemones [�](= prevencinius renginius) 3 p.Priemonë reiðkia daiktà, áranká,prietaisà kam nors atlikti; bûdà,veiksmà kam nors ávykdyti. Pavyz-dþiui, Imtis grieþtø priemoniø. Prie-monë nevartotina renginio reikðme.Palyginkite: Per ðventes numatytadaug renginiø (ne priemoniø). Ðiàklaidà taisë kanceliarinës kalbosmokovas Pranas Kniûkðta.

Ne vietoj padalyvisTurimi duomenys yra svarbûs

rengiant prevencines priemones as-mens sveikatos prieþiûros, kariniøstruktûrø, miðkø ûkio, turizmo ir po-ilsio plëtros specialistams Lietuvoje

(= Ðie duomenys yra svarbûs as-mens sveikatos prieþiûros, kariniøstruktûrø, miðkø ûkio, turizmo irpoilsio plëtros specialistø preven-ciniams renginiams rengti Lietuvo-je) 3 p. Tai � padalyvio rengiant var-tojimo klaida. Sakiná reikëtø su-prasti, kad rengiant minëtus spe-cialistus, kaþkam (nebûtinai tiemsspecialistams rengti) reikia duo-menø. Vietoj padalyvio rengiantvartotina bendratis rengti.

[�] esant ne maþesniam [�]greièiui (= kai vandens tekëjimogreitis ne maþesnis kaip) 8 p. Pa-dalyvis esant nevartotinas su nau-dininku (greièiui). Vietoj jo varto-tinas ðalutinis laiko aplinkybës sa-kinys, prijungtas jungtuku kai. Pa-lyginkite: Kai ðvelnus vëjelis (neesant ðvelniam vëjeliui) nuo þolynøpuèia.

Linksniø vartojimo klaidos[�] daro þalà (= kenkia) gyvu-

lininkystëje (= gyvulininkystei) 3 p.Sakinyje netinka vietininkas (gyvu-lininkystëje). Palyginkite: Pavasarioðalnos kenkia darþovëms (ne darþo-vëse).

Pirmà kartà Pabaltijo rajone ap-tikti þiuþeliniai pirmuonys (= Pirmàkartà [�] aptikta þiuþeliniø pirmuo-niø) 3 p. Visø minëtøjø pirmuoniøaptikti neámanoma. Aptikta tik jødalis. Kai kalbama apie visumos da-lá, reikia vartoti vadinamàjá dalieskilmininkà (pirmuoniø). Palyginki-te: Miðke radau grybø (ne grybus).

Þodþiø perteklius[�] masinio maðalø dauginimosi

protrûkis (= maðalø dauginimosiprotrûkis) 3 p. Protrûkis � staigusprasiverþimas (ko nors daug). Pa-vyzdþiui, Gripo protrûkis (daugelioliga). Autorës sakinyje nereikia ma-sinio.

[�] transmisiniø ligø perdavimogalimybës Lietuvoje (= uþkreèiamø-jø ligø pavojai Lietuvoje). Uþtenkavieno þodþio pavojai.

Vertalai[�] kaip taisyklë, (=paprastai)

nepagaunama jokia kita maðalø rû-ðis 7 p. Áterpinys kaip taisyklë � rus.kak pravilo. Vietoj jo vartotina pa-prastai, daþniausiai.

[�] þemos, drëgnos uþuovëjinësstacijos (= buveinës) 7 p. Buveinë �

rus. stacija.Jei upë turtinga augmenija [�]

(= Jei upëje daug arba gausu aug-menijos) 8 p. Turtingas reiðkia turin-tis daug turto. Pavyzdþiui, Turtin-gam velnias ir á koðæ sviesto pridrebia(DÞ). Palyginkite: Aukðtadvarioapylinkëse daug eþerø (ne Aukðta-dvario apylinkës turtingos eþerø).Turtingas � rus. bogatyj.

[�] o taip pat [�] (= taip pat)9 p. � rus. a takþe. Palyginkite: Taiviso Lietuvos sporto, taip pat (ne otaip pat) ir treneriø nuopelnas.

Sintaksës klaidosJeigu jûreiviai sirgdavo [�] su-

kelta maliarija, tai nelegalieji migran-tai [�] (= Jûreiviai sirgdavo [�]sukelta maliarija, o nelegalieji [�])7 p. Jungtuku jei/jeigu jungtini sàly-gos ðalutiniai sakiniai. Pavyzdþiui,Jei nesisaugosi, gali susirgti maliari-ja. Palyginkite: Pernai (ne jei pernai)perskaièiau tris knygas, o (ne tai) ðie-met � trylika.

Nevartotini þodþiai[�] tai apsprendþia (= lemia)

7 p. Kiekvienos upës maðalø faunàapsprendþia (= lemia) [�] 9 p.Veiksmaþodþio vedinio apspræsti lie-tuviø kalboje nëra. Vietoj jo varto-tina lemia. Palyginkite: Derliø lemia(ne apsprendþia) gerai ádirbta þemë(DÞ).

Ieðkokime gyvesniø pasakymøKaip taisyklë (= paprastai, daþ-

niausiai),sezono metu (= per sezonà),þenkliai (= gerokai, labai, ðiek

tiek),þymiai (= daug, daugiau, daug

daugiau, kur kas�),daro þalà (= kenkia).Vartokime lietuviðkus þodþiusDinamika (= judëjimas, kitimo

eiga),efektyvus (= veiksmingas),identifikuoti (= nustatyti tapa-

tybæ),infekuotumas (= uþkrëstumas)pliaþas (= paplûdimys),problema (= reikalas, bëda, rû-

pestis, sunkumas),transmisinës (= uþkreèiamos),prognozë (= numatymas).

Juozas KundrotasVytautas Pranciðkus Bûda

dan bûtø surinktas kuo graþesnisderlius: pirmiausia atskirkim pelusnuo grûdø, o tada dëkim grûdà priegrûdo�

Kalbos klaidas rinko ir taisë litu-anistai �ið paðaukimo�: ilgametiskalbos tvarkytojas Juozas Kundrotasir filologijos daktaras Vytautas Pran-ciðkus Bûda.

Disertacijø santraukos pasirink-tos atsitiktinai, jø autoriai dirba ávai-riose srityse, ávairiose mokslo insti-tucijose. Tokia atranka neturëtø keltiklausimo, kodël nagrinëjamas bû-tent to ar kito autoriaus darbas.

Habil. dr. Vincas Bûda

ÁDËMIU ÞVILGSNIU

14 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Pradþia 2003 m. Nr. 7, 8, 10, 11,14, 15, 2004 m. Nr. 2.

Kuo galimeir turime didþiuotis

Raðytojas Romas Sadauskas,vaikðèiodamas po Dzûkijà, Simneant namo pamatë per daþus prasi-ðvieèiantá uþraðà: Savitarpinës pagal-bos sandëlis. Kaip þingeidus þmo-gus � susidomëjo. Juk tos savitarpi-nës pagalbos mastas turëjo bûti ið-ties didelis, jeigu ir Simne, ne kokia-me didmiestyje, buvo árengtas spe-cialiai jam skirtas sandëlis.

Tai ðtai savitarpinei pagalbai, la-bai savotiðkam Lietuvos gyvenimoreiðkiniui, Antrojo pasaulinio karometais ir vadovavo prof. Ignas Kon-èius. Reikia pasakyti, kad veikla Sa-vitarpinëje pagalboje ne tik pratur-tina bei puoðia prof. I. Konèiausbiografijà, bet yra apskritai labaireikðmingas okupuotos Lietuvos vi-suomeninio gyvenimo fenomenas,apie kurá ðiandien kaþkodël prisime-nama pernelyg retai. Bent jau netiek, kiek tas judëjimas ir jo dalyviaiið tikrøjø nusipelno. 2004 m. þiemàVilniuje Atviros Lietuvos fondas Fo-rum Palace vieðbutyje buvo surengæskonferencijà, skirtà filantropijosreiðkiniui, kitaip tariant, labdarainagrinëti. Ðis fenomenas buvo sker-sai ir iðilgai narpliojamas, ásigilinantá atsiradimo iðtakas ir istorines ðak-nis. Taèiau në vienas praneðëjas arkalbëtojas kaþkodël neprisiminë Sa-vitarpinës pagalbos, nes gal nelabaiapie ðià karo metais veikusià lietuviølabdaros organizacijà ir þino. Visdëlto bûtina þinoti, kaip net karo irokupacijos metu buvo galima daugnuveikti savo tautos labui.

Kai buvo sustabdytaRaudonojo kryþiaus veikla

Okupacinë Ostlando valdþiaEstijoje Raudonojo kryþiaus veiklàsustabdë iðkart, Latvijoje po mëne-sio, o Lietuvoje tà veiklà pavyko ið-laikyti net iki vëlyvo 1941 m. rudens.Galimas dalykas, kad átakos turëjoBirþelio sukilimas ir Laikinosios vy-riausybës veikla, su kuria bent iðpradþiø okupacinë valdþia buvo pri-versta kaþkiek taikstytis � kol nu-sprendë sustabdyti jos veiklà.

Nustojus veikti Lietuvos Rau-donajam kryþiui, lëðø neteko ir jo ið-laikomos ástaigos: Kauno ir Vil-niaus ligoninës, greitoji pagalba,dþiovininkø sanatorijos AukðtojojePanemunëje ir Varënoje, minerali-niø vandenø ir purvo gydykla Birð-tone, medicinos seserø kursai, nuokaro ir okupacijos nukentëjusiøðelpti skyrius ir kitos ástaigos. Oku-pacinë valdþia uþdarë visus labda-ringus susibûrimus ir jø iðlaikomasseneliø bei vaikø prieglaudas. Visussocialinius reikalus turëjo tvarkytinauja darbo ir socialiniø reikalø or-ganizacija, kuriai vadovavo tarëjasir septyniolikos nariø komitetas.Deja, visuomenës pasitikëjimo ðiorganizacija neágijo, tad jau po ke-liø savaièiø tapo aiðku, jog ið tø pe-lø nebus grûdø.

Tada ir pradëta steigti Savitarpi-næ pagalbà. Tai buvo visuomeninëorganizacija, veikusi pagal savo sta-tutà ir nieko bendra neturëjusi suDarbo ir socialiniø reikalø organi-zacija. Savitarpinë pagalbà pati rin-ko ir skirstë lëðas, o jos darbà pri-þiûrëjo generalinio komisaro atitin-kamas skyrius � Volkswohlfart. Norsir bûdama pirmojo tarëjo þinioje,Savitarpinë pagalba nuolat jautë di-delá spaudimà, nes Darbo ir socia-

liniø reikalø tarëjas daktarasPaukðtys niekaip negalëjo

Profesorius Ignas Konèius �fizikas, etnologas, þemaitis (8)susitaikyti su tuo, kad surinktos di-delës ðalpos lëðos eina pro ðalá, ki-taip tariant, netenka jo vadovauja-mai organizacijai. Aiðku, jog tai bu-vo masinantis kàsnis ne vien ðiamtarëjui.

Kol Savitarpinës pagalbos ásta-tai nebuvo patvirtinti komisaro Ad-riano fon Rentelno, devyniø nariøVyriausiasis komitetas, kurio pirmi-ninkas buvo prof. Ignas Konèius,kreipësi á pirmàjá generaliná tarëjàgenerolà Kubiliûnà, kad jis savo pa-raðu leistø laikinai imtis darbo pa-gal komisarui pateiktus ástatus. Tasir buvo padaryta. Ádomu, kad Ren-telnas tø ástatø taip ir nepasiraðë,bet laikinà leidimà veikti pasiraðëKubiliûnas. Taèiau vokieèiams topakako. Tiesa, nuolat kildavo ávai-riø kliûèiø, nesusipratimø su patieskomisaro ástaigomis, bet uþtekdavoparodyti kad ir laikinà leidimà veik-ti bei statuto nuoraðà, ir vokieèiaivadovaudavosi tais dokumentais.Ordnung ist Ordnung � tvarka yratvarka.

Kaip veikëSavitarpinë pagalba

Protingai tvarkantis daug buvogalima pasiekti net, atrodo, sunkiaiámanomomis sàlygomis. Kas ádë-miau yra skaitæs Savitarpinës pagal-bos statutà, tikriausiai pripaþins,kad jame buvo suraðyti ir tokie da-lykai, kurie ðiaip jau karo ir okupa-cijos sàlygomis net ðiai organizaci-jai leido labai daug veikimo laisviø.Þinoma, suraðyta buvo taip, kad kaikurie opesni dalykai nekristø á akis.Labai daug priklausë ir nuo tø ásta-tø interpretacijos. Ðtai tada ir tek-davo parodyti lietuviðkà sumanumà

bei vaiðingumà. Visa tai buvo daro-ma savo kraðto ir þmoniø labui.

Svarbiausia, kad visuomenë pa-sitikëjo Savitarpine pagalba ir josþmonëmis. Per 27 apskrièiø komite-tø teisëmis ir 335 valsèiø komitetøteisëmis padalinius Savitarpinë pa-galba per metus sugebëjo vien ið au-kø surinkti 4 mln. markiø. Gavo tei-sæ rengti �akies mirksnio� loterijà �kasa pasipildë dar vienu milijonumarkiø pelno per metus. Ðiaip netaip pavyko ið vokieèiø atgauti tei-sæ rengti klasinæ loterijà. Priminsi-me, kad tarpukariu teisæ organizuo-ti ðià loterijà buvo ágijæs Raudona-

sis kryþius, o didþiausias laimëjimasbuvo 60 tûkst. litø. Savitarpinës pa-galbos vadovams ir jø bendramin-èiams pavyko atsikovoti ðià teisæ.Taip pat pasisekë átikinti okupacinævaldþià bilietus á kinà apmokestintipapildomu 10 pfenigiø mokesèiu �per metus susidarë dar papildomaipora milijonø markiø.

Iðlaidos taip pat buvo didþiulës.Nepamirðkime, kas Savitarpinë pa-galba perëmë visas Raudonojo kry-þiaus ástaigas. Faktiðkai LietuvosRaudonasis kryþius ir toliau veikë,nepakito net jo struktûra, nors va-dinosi Savitarpines pagalbos Svei-katos pagalbos skyrius. Vilniuje bu-vo statoma ligoninë, Varënoje � ple-èiama dþiovininkø sanatorija, tvar-komas Birðtono kurortas, Kaune irkitose Lietuvos vietose buvo stei-giami medicinos seseliø kursai, mo-kyklø seserø kursai ir panaðiai. IðSavitarpines pagalbos lëðø vargs-tantiems buvo steigiamos valgyklos,globojamos motinos ir vaikai, sene-liai ir visi, kurie neástengë pasirû-pinti patys savimi, buvo mokami at-lyginimai medicinos ástaigø tarnau-tojams, perkami vaistai. Karo me-tais buvo pradëtos steigti greitosiospagalbos ástaigos ir apskrièiø mies-tuose. Savitarpine pagalba maistoproduktø duodavo tëvø komite-tams, o ðie pasirûpindavo ðiltais uþ-kandþiais mokiniams. Leido laik-raðtá Savitarpinë pagalba ir net þur-nalà vaikams Þiburëlis.

Sveikatos pagalbos skyriaus ið-laikymui buvo paliktos lëðos ið loði-mo kortø gamybos ir Birðtono gydo-møjø vandenø. Kortø visà laikà sti-go; jø nespëta spausdinti � tokia di-delë buvo paklausa. Tiesa, ir spaus-dinti nebuvo paprasta, nes nuolattrûko popieriaus, daþø, taip pat irdarbininkø.

Tauta buvo sàmoningaLietuviø tauta karo metais paro-

dë didelá susipratimà ir sàmoningu-mà. Ûkininkai miltus, laðinius, bul-ves veþë á miestus, puikiausiai suvok-dami, kad reikia padëti miesto inte-ligentijai � mokytojams, gydytojams,studentams. Kaip niekad anksèiaukaro metais iðsiplëtë lietuviðkø mo-

kyklø tinklas, taèiau okupacinë vo-kieèiø valdþia nuolat reikalavo tà tin-klà siaurinti, nemokëdavo mokyto-jams algø. Apmirusi buvo kultûrinëlietuviø veikla, bet kad visiðkai nenu-mirtø labai daug padëjo Savitarpinëpagalba ir ðios organizacijos telkia-mi kaimo þmonës.

Savitarpinë pagalba labiausiaipasiþymëjusius aukotojus apdova-nodavo specialiais þenkliukais � pa-sidabruotais ir gryno sidabro, pri-klausomai nuo aukotojo indëlio.

Dalyvavusieji Savitarpinës pa-galbos veikloje turëjo ir savo poli-tinius tikslus, aiðku, paslëptus, apiekuriuos nebuvo vieðai skelbiama.Juk net ir didþiausi optimistai, poslogios bolðevikmeèio nakties lietu-viø tautos ir Lietuvos valstybingumolikimà norëjæ sieti su Vokietija, la-bai greitai prasiblaivë, supratæ, kadnaciai visiðkai nëra linkæ taikytis sulietuviø tautos interesais. Deja, netir palankiausiai lietuviø atþvilgiunusiteikæ vokieèiai negalëjo niekopasiûlyti. O naciai spaudë dalytiskaro metø sunkumais ir kuo grei-èiau ásitraukti á tiesioginæ kovà susovietais, nes nuo to priklausysian-ti ir Lietuvos ateitis. Spræsiàs fiure-ris, kuris atsiþvelgs á kiekvienos Pa-baltijo tautos indëlá kovoje prieðbendrà prieðà � bolðevizmà.

Taigi spræs fiureris, kurio tikslaiuþëmus Pabaltijá tik visiðkai aklamir kurèiam dar buvo neaiðkûs: Rytøerdvës turëjo bûti suvokietintos, lie-tuviø inteligentijos neturëjo bûti,nes tokia ir nereikalinga. Kadangirasës poþiûriu pabaltijieèiai vis dël-to arijai, t. y. �visaverèiai�, atitinkanaciø supratimà apie rasës vertin-gumà, tai jiems ateityje turëjo bûtilemta tapti gerais darbininkais, ûki-ninkais, kuriems vadovaus, aiðku,jie, vokieèiai. Trumpai tariant, lietu-viø, latviø ir estø laukë senovës prû-sø likimas. Jie taip pat turëjo teisægerai dirbti, iðtikimai tarnauti savoponams bei ðeimininkams vokie-èiams. Bet jie su tokia nuostata ne-sutiko � neiðliko fiziðkai.

Kad neuþgæstø þiburysAntrojo pasaulinio karo metais

gyvenusieji Lietuvoje visà laikà jau-të ðá �aukðtesnës rasës� poþiûrá á lie-tuvius. Nuo pat karo su Sovietø Sà-junga pradþios, kai Lietuvoje ávykoBirþelio sukilimas ir 1941 m. birþe-lio 23 d. buvo atkurta Lietuvos Res-publika, savo veiklà pradëjo Laiki-noji vyriausybë, vokieèiai ið karto lei-do suprasti, kad lietuviai pernelygdaug nesitikëtø, nepuoselëtø vilèiø áatkurtos valstybës pripaþinimà. Bu-vo net pavadinimai sugalvoti, kadpavyktø iðlaikyti distancijà tarp Ber-lyno planø ir lietuviø siekiø. Girdi,tai nesanti tikra Lietuvos nepriklau-somybë, lietuviams reikia paklustivaldymui ið Rygos, kur buvo ásikûræssrities komisaras. Taigi paklusnumo,kantrybës ir kuo energingiau prisidë-ti prie pergalingø vokieèiø kareiviøþygiø Rytø fronte � ðtai ko pirmiau-sia buvo reikalaujama ið lietuviø, ku-riø nenorëta atstumti, bet neketintair nieko konkretaus þadëti. Á visus

Savitarpinës pagalbos Vyriausojo komiteto þenkliukai

Savitarpinës pagalbos Vyriausojokomiteto antspaudas

ÐALTINIAI

Dr. Algirdas Konèius pasakoja apie savo tëvo prof. Igno Konèiaus veiklàSavitarpinës pagalbos organizacijoje

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 15klausimus bus atsakyta tik pasibai-gus karui. Aiðku, vokieèiai nepaisëjokiø uþimtø kraðtø politiniø, istori-niø ar etnografiniø realijø, tose teri-torijose nuo seno gyvenusiø tautø irbuvusiø valstybiø ribø, nes jie atëjosu nauja tvarka ir Europos pertvar-kymo idëjomis.

Kà ðiai vokieèiø, teisingiau sa-kant, naciø ideologijai galëjo prie-ðinti Savitarpinë pagalba? Nebentkultûrinæ veiklà, kuri karo metaiskiek ruseno, sutelkta kad ir per kon-certus Lietuvos miestuose. Su taiskoncertais vaþinëjo tokia garsi dai-nininkë kaip Vincë Jonuðkaitë-Zau-nienë, muzikantas Kaèanauskas(kompozitoriaus Aleksandro Kaèa-nausko sûnus), kuris vëliau iðvyko áAmerikà. Tarp tokiø vaþinëtojø poLietuvà buvo ir kompozitorius Ba-lys Dvarionas, Steponas Sodeika,kuris karo metais buvo Vilniaus ka-tedros vargonininkas. Kartu su kon-certais buvo skaitomos ir paskaitos.Taigi ðie renginiai buvo ðvieèiamo-jo pobûdþio.

Karo metais buvo leidþiamaslaikraðtis Savitarpinë pagalba, perkurá buvo aiðkinami ðios organiza-cijos veikimo tikslai. Pats faktas,kad buvo remiami mokytojai, ku-riems buvo sudaromos materialinëssàlygos uþsiimti profesine veikla,mokyti vaikus taip pat skatino lietu-viðkumo iðlaikymà.

Taigi mûsø dainininkai ir muzi-kantai karo metais lyg kokie èigo-nai, anot A. Konèiaus, vaþinëjo poLietuvà, tad miesto ryðys su kaimukaro metais nenutrûko. Tà kûrybi-nës inteligentijos ir provincijos ben-dravimà bûtø sunku pervertinti, nesmiesteliø ir kaimø þmonës þinojoLietuvos inteligentijos nuostatasvienu ar kitu klausimu. Þmonëmstai buvo labai svarbu. Ðtai kad ir na-ciams nusprendus Lietuvoje organi-zuoti SS legionà. Kai 1942 m. pabai-goje ir 1943 m. pradþioje okupaci-në valdþia pradëjo á tà legionà agi-tuoti lietuviø jaunimà, ðis sumany-mas baigësi visiðka nesëkme. Á ðau-kimo punktus ateidavo ne tik á rink-tiná SS legionà, bet ir apskritai á ka-rinæ tarnybà netinkami asmenys �kupriai, invalidai. O juk vokieèiø vi-lionës buvo didelës � buvo þadamapirmumo teisë á gerà tarnybà ir ne-kilnojamà turtà po karo.

Vis dëlto sveikas tautos protasnugalëjo, vilionëms atsispirta. Ga-lima bûtø pasakyti, kad antinaciniolietuviø pogrindþio, kuriam vadova-vo buvæs Laikinosios vyriausybëspirmininkas Juozas Ambrazevièius(nuo 1944 m. pavasario pakeitë pa-vardæ á Brazaièio), nuostatos pa-siekdavo atokiausius Lietuvos kam-pelius, o prie to prisidëjo ir kûrybi-nës inteligentijos bendravimas sutauta. Tas inteligentijos ryðys su tau-ta karo metais buvo glaudus kaipniekada. Tai taip pat vienas ið svar-biø Savitarpinës pagalbos veiklosaspektø, á kurá mûsø istorijos tyrinë-tojai iki ðiol kreipë gal ir nedaugiau-siai dëmesio.

Apie decentralizavimonaudà

Savitarpinës pagalbos skyriaiveikë visose apskrityse. Juose pa-prastai dirbo nesavanaudþiai asme-nys, visuomenëje turintys pasitikëji-mo, pasak A. Konèiaus, gal net kaikur tautinio pakilimo vedami þmo-nës. Vienos apskritys buvo veikles-nës, kaip kad Zarasø apskritis, ku-rios pirmininkas buvo labai veiklus.Nuo þmoniø labai daug priklausë, oVyriausias komitetas ir stengësi su-teikti kuo daugiau savarankiðkumoskyriams. Toks decentralizavimas tu-

rëjo ir praktiná pamatà, mat niekasnegalëjo bûti tikras, jog vienà dienàokupacinë valdþia nesugalvos nacio-nalizuoti Savitarpinës pagalbos lëðø.Ar ne panaðiai ir ávyko ðvietimo ta-rëjo dr. Prano Meðkausko-German-to vadovaujamoje þinyboje?

Ið Berlyno Lietuvos ðvietimoreikalais rûpintis atsiøstas dr. Pr.Meðkauskas-Germantas turëjo di-delá vokieèiø pasitikëjimà, per já na-ciai tikëjosi vykdyti Reichui naudin-gà politikà. Apsiriko. Ðvietimo tarë-jas pasirodë esàs tikras lietuviø in-teresø gynëjas. Jis suëjo á slaptus ry-ðius su lietuviðkojo antinacinio po-grindþio vadovu J. Ambrazevièiumiir, pasak literatûrologo prof. Vytau-to Kubiliaus, vykdë tar-si Konrado Valenrodovaidmená. Dvigubasþaidimas ilgai tæstis ne-galëjo, nes gestape dir-bo taip pat ne naivuo-liai. Kratos metu ðvieti-mo tarëjo darbo kabi-nete buvo aptikta700 tûkst. markiø, ku-rios buvo skirtos atlygi-nimø negaunantiemslietuviams mokytojamsir kitoms mokyklø reik-mëms. Tai buvo Savi-tarpinës pagalbos sky-riuose surinktos lëðos.Pr. Meðkauskas-Ger-mantas buvo suimtas iriðveþtas á Ðtuthofo kon-centacijos stovyklà. Taiasmenybë, nusipelnan-ti, kad apie jà bûtø þi-noma. Ir ne iðkreipta,bet tikra tiesa.

Ðelpimas �nuo seno lietuvio

kraujyjeSavitarpinë pagalba

buvo vienintelë lietuviøorganizacija, kuri vo-kieèiø okupacijos sàly-gomis veikë oficialiai.Suprantama, kad nelietuvybës palaikymo artautos telkimo tiksluvokieèiai leido veiktiðiai organizacijai. Jiepirmiausia siekë patyssau palengvinti veiklàokupuotoje ðalyje, tadtam tikrà karitatyvinæveiklà plëtoti leido. Po Savitarpinëspagalbos �kepure� lietuviai sugebë-jo uþsiimti nelegaliais dalykais, netsavotiðku pogrindþiu.

Kad ypaè mokytojus reikia palai-kyti ir ðelpti, ko gero, lietuviø kaimie-èiø kraujyje nuo seno, gal dar nuoslaptø lietuviðkø mokyklø ið spaudosdraudimo laikø. Pagaliau juk ir tosmokyklos buvo kaimo trobose, gry-èiose, o kaimo mokytojai gyveno prietos paèios þibalinës lempos, kaip irbet kurie kiti kaimo þmonës.

Tad tarp daugelio gal ir ne itingerø bruoþø lietuviai turi ir labaiðviesiø bruoþø. Ar ne tas pats tarpu-savio supratimas taip ryðkiai atsi-skleidë ir pokario metais, kai á mið-kus iðëjusiø vyrø þmonos ir seserysparodë tikrus tylaus didvyriðkumopavyzdþius?

A. Konèius teigia, jog ðelpimasnuo seno lietuviø kaimo þmoniøkraujyje. Antai Þemaièiø kaimaimiesteliø ðpitolëse turëjo savo ðel-piamus ubagus. Kai kaimieèiai atva-þiuodavo á turgø, tai ðeimininkui nu-ëjus tvarkyti reikalø, arkliu pasirû-pindavo ubagas. Praktiðkumas buvoderinamas su þmogiðkumu. Perðventes kaimieèiai �savo ubagui�áduodavo nuveþti jam skirtø lauktu-viø. Juk ir ðpitolës senius iðlaikyda-

vo patys þmonës, o ne baþnyèios.Tiesa, rinkliavos ðpitolëms iðlaikytibûdavo renkamos ir baþnyèiose. Tai-gi pats Savitarpines pagalbos suma-nymas lietuviui buvo visiðkai supran-tamas, nes ëjæs ið giliai nuo seno tau-toje gyvavusios tradicijos, áprastokrikðèioniðko suvokimo, kad uþjaustialkanà, vargstantá yra kiekvieno do-ro þmogaus priedermë. Taigi Savi-tarpines pagalbos mestas grûdas kri-to á iðpurentà dirvà.

Aiðku, gali kilti visai natûralusklausimas, kodël vokieèiø kurtaidarbo ir socialiniø reikalø organi-zacijai, vadovaujamai tarëjo irseptyniolikos nariø komiteto, taipir nepasisekë ágyti tautos pripaþi-

nimo bei autoriteto, o Savitarpineipagalbai pavyko. Labai daug reið-kë inteligentijos, tautos autorite-tà ir pasitikëjimà turinèiø þmoniøþodis. Prof. I. Konèius tà pasitikë-jimà turëjo, labai já brangino, ka-dangi vargu ar gali bûti brangesnëvertybë uþ gerà vardà. Taèiau toligraþu ne viskà taip pat suvokë as-menys, tarp kuriø teko veikti prof.I. Konèiui.

Jam visi þmonësbuvo lygûs

Kaip liudija I. Konèiaus sûnusAlgirdas, dalis tos Savitarpinës pa-galbos teko ir tarybiniams karo be-laisviams. Sunku pasakyti kiek mai-ðø su miltais slapta buvo perneðti ábelaisviø stovyklà. Aiðku, buvo daro-ma slapta, daþniausiai paperkantsargybà ar priþiûrëtojus. Kà tai reið-kë tomis sàlygomis, nesunku ásivaiz-duoti. Kai pusbadþiu stovykloje lai-komus karo belaisvius sargyba ves-davo Vilniaus gatvëmis ir gailestin-ga vilnietë slapèia stengdavosi áduo-ti á rankas belaisviams bent duonosgabalëlá, tuojau gaudavo ginkluotosargybinio spyrá. O galëdavo baigtisdar liûdniau...

Ið Ukmergës Savitarpinës pagal-

bos Vyriausiàjá komitetà pasiekë þi-nia, jog apskrities komitetas ðelpiàsbolðevikus. I. Konèiui ðiuo atveju nëtokio klausimo nekiltø: kodël bolðe-vikø nereikia ðelpti, jeigu Savitarpi-në pagalba tam ir ásteigta, kad ðelp-tø visus, kuriems bûtina ðalpa, nepri-klausomai nuo tautybës, politiniø arreliginiø ásitikinimø. Ar ne toks patþmogus ir tas bolðevikas vokieèiøokupacijos sàlygomis. Ukmergës at-vejis buvo ðtai koks. Vokieèiai suðau-dë tëvà, liko naðlë su dviejø metø sû-numi. Motina susirgo, pateko á ligo-ninæ, vaikas vienas liko be globos.Savitarpinës pagalbos darbuotojai tàdvejø metø �bolðevikà� suðelpë irtuojau kaþkam uþkliuvo. Teko Savi-

tarpinës pagalbos spau-doje aiðkinti kas ir kaip.Skundikai, matyt, susigë-do, nes daugiau keltitriukðmà liovësi.

Daugybë buvo jei netokiø, tai kitokiø atvejø.Pasklido gandas, esà Sa-vitarpinë pagalba uþsii-manti tuo, kad ðelpiantibenkartus, palaikanti pa-leistuvybæ. Reikalas buvoðtai koks. Netekëjusi jau-na moteris turëjo tris vai-kus, kuriuos tvarkingaipriþiûrëjo, rûpinosi. Mo-tina susirgo ir atsidûrë li-goninëje. Vaikai liko vie-ni. Kol motina buvo gy-doma ligoninëje, maþa-meèiais vaikais ir kûdi-kiais rûpinosi Savitarpi-nës pagalbos Vilkaviðkioapskrities komitetas.Tuojau buvo paskleistasgandas, aiðkiai nukreip-tas prieð Savitarpinës pa-galbos veiklà. Nuolat at-sirasdavo, kam knietëjopasirausti po Savitarpinëspagalbos pamatais. Ávai-riais bûdais buvo siektasukompromituoti jà lietu-viø visuomenës akyse.Ðtai kodël Savitarpinëspagalbos spauda buvo to-kia reikalinga ir veiks-minga, kai reikëdavo uþ-kirsti kelià gandams, pik-tavaliø kaltinimams, kar-tais net atviroms ar pa-slëptoms provokacijoms.

Pastebësime, kadI. Konèiui visai svetimas

buvo pigus politikavimas, nors bûtøgalëjæs sau tai leisti. Juk prie sovie-tø sëdëjo kalëjime, buvo vedamas áÈervenæ suðaudyti, gelbëjo nuo ba-do tarybinius karo belaisvius, taigituos paèius, nuo kuriø pats buvo nu-kentëjæs. Taèiau jis kaip nuopelno vi-sø tø privalumø sau nepriskirdavo.Jo veiklos motyvas buvo paprasèiau-sias þmogiðkumas, suprantamaskiekvienam pilieèiui.

1941 metø birþelá iðveþtøþmoniø sàraðai

Savitarpinë pagalba, kaip sakë-me, buvo vienintelë nacistinës Vo-kietijos okupacijos metais Lietuvo-je oficialiai veikusi lietuviø organi-zacija, bet ne visada veikë oficialiainustatytos veiklos vëþëse. Antaiapskrityse Savitarpinës pagalbostarnybos sudarinëjo pirmøjø 1941m. birþelá sovietø iðveþtø þmoniøsàraðus. Buvo sudaryti keli didelialbumai su iðveþtøjø sàraðais � vo-kiðkai ir lietuviðkai. Sàraðuose bu-vo þymima iðveþto þmogaus pavar-dë ir vardas, namas, kuriame gyve-no, tautybë bei kiti duomenys. Taibuvo atskiros bylos, atsiøstos ið ap-skrièiø. Ypaè daug tose bylose bu-vo uþsilikusiø lenkø, atbëgusiø á

Lietuvà karo pradþioje, kai nacis-tinë Vokietija uþpuolë Lenkijà, pa-vardþiø. Buvo ir iðveþtø vilnieèiøpavardþiø.

Kadangi Savitarpinë pagalbaLietuvoje tæsë okupantø uþdarytoRaudonojo kryþiaus veiklà, tai trysiðveþtøjø registracijos knygos ir at-sidûrë Kaune, Kæstuèio gatvëje, kurbuvusiuose Raudonojo kryþiaus pa-talpose ir buvo ásikûrusi Savitarpi-në pagalba. Vienas tø sàraðø kom-plektas-albumas buvo iðsiøstas áÐveicarijà, Tarptautinio Raudonojokryþiaus centrinæ bûstinæ. Kitaskomplektas gulëjo ant Savitarpinëspagalbos pirmininko I. Konèiausdarbo stalo.

Vieno baigiamojo Savitarpinëspagalbos veiklos epizodo liudininkuir dalyviu teko bûti ir paèiamA. Konèiui. Prisimena, kaip sëdëjosu tëvu jo kabinete Kæstuèio gatvë-je Kaune, Savitarpinës pagalbos pa-state. Buvo ðnekama, kad apie Za-rasus jau dunda artilerija, artëjafrontas. Tëvas ir sako: Tai kà dabar,sûnau, darysime ? Man vis tiek reikiaeiti. Patylëjæs pridûrë: O vis tik að vi-sà laikà buvau su tais þmonëmis. Tu-riu su jais eit iki galo.

Kai ðitaip sëdëjo ir kalbëjosi, vi-si Savitarpinës pagalbos darbuoto-jai jau buvo iðvaþiavæ, pasitraukæ iðKauno. Paskui tëvas pasakë, kad vi-si ið Lietuvos iðvaþiuoti negalime, irAlgirdui reikës likti prie motinos.Kadangi politinëje veikloje nedaly-vavæs, niekur nesusitepæs, tad ir pa-vojaus neturëtø kilti. Tokie buvo të-vo argumentai ir paskutiniai þo-dþiai, kuriuos Algirdas iðgirdo ið jolûpø. Daugiau tëvo niekada nete-ko iðvysti.

Sutrupëjo irpaskutinis kevalas

Savitarpinë pagalba lietuviøtautai atliko reikðmingà darbà. Kaifrontas ið rytø artëjo prie Lietuvos irdeðimtys tûkstanèiø lietuviø su ðei-momis traukë á Vakarus, Vokietijo-je atsidûrë ir Savitarpinës pagalbostarnautojai su I. Konèiumi. Vokieti-joje ði organizacija buvo uþdaryta, irðá momentà I. Konèius dokumentið-kai uþfiksavo. Jis atsiskaitë centas ácentà, visi duomenys apie finansinæSavitarpinës pagalbos bûklæ buvopaskelbti vieðai. Organizacija natû-raliai uþgeso, o jos funkcijas perëmëkitos organizacijos.

Kà besakytume, Savitarpinë pa-galba turëjo ir tam tikrà, ne visai ofi-cialià, vieðai nedeklaruojamà paskir-tá. A. Konèius tà organizacijà vadinanetgi kaip tam tikrà buvusios Lietu-vos valstybës kevalà. Gal ir ne be pa-grindo. Naciams nutraukus Laikino-sios vyriausybës veiklà, tai buvo tamtikra organizuota lietuviðkumo veik-la, bendruomeniðkumo tàsa. Lietu-vos þmonëms 1944 m. vasarà trau-kiantis á Vakarus, sutrupëjo ir taspaskutinis kevalas.

Vis dëlto tai nebuvo nei lietuvið-kumo, nei paties Igno Konèiausveiklos pabaiga. Gyvenimas tæsësi,nors ir anapus ribos, skyrusios dutokius skirtingus pasaulius. Lietuvavël atsidûrë okupanto valdþioje: ru-dàjá pakeitë raudonasis.

Jau gyvendamas JAV, Ignas Kon-èius visà laikà tvirtino ir laiðkuose ra-ðë, kad didþiausia ir reikðmingiausia,kà savo gyvenime nuveikë, tai buvojo veikla vadovaujant Savitarpineipagalbai. Kitø savo nuopelnø neper-vertindavo. Per Savitarpinæ pagalbàreiðkësi kilnus lietuviðkas darbas,perpintas ir gilia tautinio susiprati-mo dvasia.

Gediminas Zemlickas

ÐALTINIAI

Prof. Igno Konèiaus ekslibris

16 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Knygotyros vagos veda á ateities horizontà (8)

Prof. Krzysztof Migoñ ir prof. Friedhilde Krause Berlyne, 2002 m.

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io K

ðiðt

ofo

Mig

onio

arc

hyvo

Prof. Krzysztof Migoñ su Vilniaus universiteto Knygotyros katedros doc. Auðra Navickiene ekskursijojepo Vroclavà, 1999 m.

Dom

o K

auno

nuo

trau

ka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

aukaPabaiga, pradþia Nr. 3-8

Ðia publikacija Kalbos ir kny-gos metais baigiame paðnekesásu prof. habil. dr. Kðiðtofu MIGO-NIU (Krzysztof Migoñ) � tarptauti-nio masto knygotyrininku, dir-banèiu Vroclavo universitete Len-kijoje. Jis yra daugelio knygø beimoksliniø straipsniø autorius, da-lijasi savo þiniomis ir moksliniodarbo patirtimi su Lietuvos skai-tytojais. Be to, jis yra Tarptautinësbibliologijos asociacijos ir Vokie-tijos Leibnizo draugijos narys.

Apie raðmenøpolitinæ reikðmæ

Mûsø pokalbyje ne kartà minëjo-me 1997-uosius metus, kai buvoðvenèiama Martyno Maþvydo Kate-kizmo, pirmosios lietuviðkos knygos,450 metø sukaktis. 2004-ieji taip patmums labai reikðmingi, nes paþymi-mas lietuviðkos spaudos draudimopanaikinimo ðimtmetis. Lietuvosknygotyrininkams tai ypaè reikðmin-ga sukaktis.

Prof. Domas Kaunas mums apietai jau praneðë 2003 m. vykusiojekonferencijoje ir pakvietë 2004 m.lapkritá dalyvauti lietuviðkos spaudosdraudimo panaikinimo ðimtmeèiosukakèiai skirtoje tarptautinëje kny-gotyrininkø konferencijoje, kuriàrengs Vilniaus universitetas. Ðá kar-tà jà rems valstybë. Prisimenu, kaip1991 m. Kasero (Caceres) mieste Is-panijoje vyko Tarptautinë bibliologi-jos asociacijos surengta konferenci-ja, kurioje man teko skaityti prane-ðimà apie raðmenø politinæ reikðmæ.Beje, raidynas, abëcëlë tëra tik vie-na ið raðmenø formø. Dar egzistuo-ja piktografiniai, ideografiniai ir ki-ti raðmenys.

Taigi Kasero mieste nagrinëjo-me politinius knygotyros aspektus,atskirø klausimø ryðá su politika � di-dþiàja, vidutine ar maþàja. Vienas iðtos politikos árankiø þmonijos istori-joje ir buvo raðmenys. Jie savaimeyra svarbi knygos, taigi ir knygotyros,dalis. Manipuliavimas raðtu turëjodidþiulæ reikðmæ knygininkystës kaippraktinës veiklos ir tekstø kûrybosprocesams. Kraðtutinë tos politikos

priemonë � raðmenø uþdraudimasarba prievartinis skatinimas naudo-tis draudëjø raidynu. Taip carinëjeRusijoje lietuviams buvo nurodytaspausdinti tik graþdanka, t. y. rusið-ku raidynu paraðytas knygas.

Tai labai reikðminga priemonë,norint veikti ar pakeisti knyginin-kystës socialinius, mokslinius, kul-tûrinius ir kitus procesus. Ðis manopraneðimas Raðmenys kaip tyrinëji-mo problema politinëje knygotyrojebuvo iðspausdintas Paryþiaus þur-nale Revue de Bibliologie. Savo pra-neðime pateikiau nagrinëjamo reið-kinio tipologijà. Pirmas tipas � tairaðmenys kalboms, dar neturin-èioms raðto. Panaðiø situacijø isto-rijoje pakanka. Uþtektø primintikad ir carinës Rusijos kai kuriø tau-tø pavyzdþiø. Ðioms tautoms raðme-nø ávedimas turëjo ne tik politinæ,bet ir ðvietëjiðkà reikðmæ. Praeityjene visada valstybë, bet tam tikrossuintersuotos jëgos, daþnai misio-nieriai pradëdavo tuos raðmenisdiegti. Taip misionieriai darë kad irtarp Kanados indënø. Sprendimaspirmà kartà raðmenis pritaikyti ko-kios nors tautos kalboje gali bûtivertinamas teigiamai, kaip paþan-gos veiksnys. Tai jau galimybë, kadðioje etninëje bendrijoje pagal esa-mà kalbà bus sukurta knygos kultû-ra. Ji gimsta ne ið karto, bet atsiran-da reali prielaida. Pradedami spaus-dinti kalendoriai, maldaknygës, ele-mentoriai ir kita parankinë, vëliauir kur kas sudëtingesnë literatûra.

Kaip per raðmenisbuvo europinama Turkija

Antrajam tipui priskirèiau rað-menis, pereinanèius ið vienos siste-mos á kità. Labai daþnai tai daromaveikiant valstybei. Tipiðkas pavyz-dys � Turkija, kai 1928 m. moderni-zuojant valstybæ prezidentas Ata-tiurkas nusprendë turkø kalbaivartoti ne arabiðkà, bet lotyniðkàraidynà. Tai buvo tikra turkø kalbos,kultûros ir mokslo revoliucija. Su-prantama, jog toks sprendimas bu-vo nelengvai priimtas, bûta abejo-niø ir net atviro pasiprieðinimo ra-dikaliai naujovei.

Tai buvo prievartinis Turkijos eu-ropinimas per lotyniðkà ðriftà. Ðá Tur-kijos prezidento Atatiurko þingsná mesvertiname kaip paþangø, suteikusá

Turkijai didþiulá postûmá sëkmingaivystytis. Taèiau ið esmës tà patá carinëspolitikos þingsná lietuviø tautos atþvil-giu, diegiant rusiðkà raidynà, mes ver-tiname vienareikðmiðkai neigiamai.Tad ar esame nuoseklûs?

Viskas yra santykina, nes pri-klauso nuo taikomø priemoniø tiks-lø, sàlygø, padariniø, logiðkos bûtiny-bës ir t. t. Galiu pasakyti, kad prie-vartinis bûdas dar nerodo nei pozi-tyvumo, nei negatyvumo, nes viskaspriklauso nuo daugybës kitø sàlygø.Antai Rusijoje Petro I �ið virðaus�ávykdyta pasaulietinës raðybos refor-ma 1708 m. buvo paþangi ir Rusijoskultûrai turëjo didþiulës teigiamosreikðmës.

Vidurinës Azijosrusifikacija

Panaðiø pavyzdþiø bûtø galimapateikti ne vienà, nes prievartiniøpriemoniø taikymo atvejø istorijojebuvo daugybë. Ryðkûs pavyzdþiai �

ið Tarybø Sàjungos istorijos. Praktið-kai visos Vidurinës Azijos tautos irrespublikos nuo arabiðko raidynopirmiausia perëjo prie lotyniðkosabëcëlës. Taèiau pradedant nuoXX a. ketvirtojo deðimtmeèio vidu-rio lotyniðkas raidynas ten buvo pa-keistas graþdanka.

Stalinietiðkos politikos gniauþtaiverþësi vis kieèiau?

Taip, reþimas vis smarkiau ëmëverþti Vidurinës Azijos tautas. Ádo-mu, jog pirmosios Didþiosios tarybi-nës enciklopedijos paskutiniame to-me, kuris buvo iðleistas 1948 m. irvisas skirtas Tarybø Sàjungai, yra la-bai ádomus skyrius TSRS kalbos. Ta-me skyriuje keletas þodþiø skirtaraidyno reformai Vidurinës Azijosrespublikose. Ádomiausi paaiðkini-mai, kodël tai padaryta. O padary-ta esà tam, kad tø tautø þmonës ori-ginaliai galëtø skaityti A. Puðkinà,N. Gogolá, V. Leninà ir kitus auto-rius. Beje, buvo pateikiama ir darviena prieþastis, dël ko reikëjo keisti

raidynà: kad vaikams bûtø lengviaumokytis, nes ir vienà raidynà ásisavi-nant kyla daug sunkumø, kà jau be-kalbëti apie du. Ir treèia prieþastis:Vidurinës Azijos respublikø þmo-nës �patys nuolat praðë jø raidynuspakeisti� á rusiðkus.

Tadþikø raðyba á graþdankà buvopakeista 1937 m., uzbekø � 1938 m.,kai kurios tautos, regis, dunganø, árusiðkà abëcëlæ perëjo jau Antrojopasaulinio karo metais. Tai labai ádo-mi medþiaga, rodanti, kaip keièiasiknygos kultûra, paveikta prievartiniøraðto sistemos pokyèiø.

Kur moldavaièempionai

Ðiuo atveju pasaulio �èempio-në� galëtø bûti moldavø kalba. Mol-davai patyrë septynias skirtingasraðto sistemos reformas. Jos prasi-dëjo nuo kirilicos dar prieð Petrui Idiegiant graþdankà. Naudojo mol-davai ir lotyniðkà raidynà. Kai pra-sidëjo politiniai konfliktai tarp Ru-munijos, Besarabijos ir Rusijos,prasidëjo ir moldavø raidyno nuo-latinis kaitaliojimas. Jis tæsësi ikiAntrojo pasaulinio karo, kol ásitvir-tino rusiðkas raidynas, tapæs svar-biausiu poþymiu, jog tai moldavið-kas, o ne rumuniðkas tekstas. Jukrumunø ir moldavø kalbos beveiknesiskiria, skiriasi tik raðyba.

Ko neteko moldavø tauta po septy-niø savo raidyno reformø?

O gal paklauskime, kà laimëjo?Klausimas neatsakytas. 1991 m. mol-davai vël gráþo prie lotyniðko raidyno.Berlyne, valstybinëje bibliotekoje, te-ko skaityti moldaviðkà broðiûrà, kurijau buvo paraðyta lotyniðkomis raidë-mis. Broðiûra prasideda þodþiais, jeigerai prisimenu, jog 1991 m. rugpjû-èio 22 d. Moldovos Respublikos par-lamento sprendimu moldavø kalbosraðyba vël pereina prie lotyniðko rai-dyno. Þodþiu, tai didi moldavø isto-rijos ir kultûros diena, nes moldavøtauta vël Europoje. Ðtai toks konteks-tas pateiktas broðiûroje.

Raidynas iðskyrëserbus ir kroatus

Labai gerai suprantu moldavus,nes visi mes Lietuvoje argi ne panaðiusjausmus iðgyvenome 1988�1990 m.?Kokius dar raidyno ir politikos ryðius

PASAULIS IR MES

Vroclavo universiteto prof. Krzysztof Migoñ

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 17

Prof. Krzysztof Migoñ paskaita Vroclavo universiteto studentams, 1999 m.

Malonûs bièiuliai,

nuoðirdþiai sveikinu uþbaigus didelá ir reikð-mingà darbà. Ðitas interviu áeis á lietuviø knygo-tyros istorijà: já studijuos jaunimas, nuostatastikslinsis ir mokslo þmonës. Sunkoka bûtø per-vertinti interviu socialiná poveiká. Ðie aðtuoni ið-samaus pokalbio epizodai taps rimta atspara irpaskata plëtoti tyrimus.

Prof. Domas Kaunas

Dom

o K

auno

nuo

trau

ka

savo tipologijoje esate iðnagrinëjæs?Kad ir toks tipas, kai kalboje var-

tojamos kelios raðybos sistemos. Pa-vyzdþiui, uigurø kalboje. Kazachsta-ne gyvenanti ðios tautos dalis raðograþdanka, o Vakarø Kinijos daliesuigurai raðo arabiðkais raðmenimis.

Arba ðtai serbø-kroatø kalba.Serbø versijoje naudojama graþdan-ka (su tam tikrais pakeitimais), okroatai pasiliko lotynø raidynà. Pa-sirinkimas priklauso nuo politiniørealijø. Po Jugoslavijoje vykusio ka-ro ðie klausimai dar labiau paaðtrë-jo, nes serbai, kurie marðalo JosifoBroz-Tito laikais pamaþu lyg ir pe-rëjo prie lotyniðko raidyno (Belgra-de serbø knygos jau buvo leidþiamoslotyniðkomis raidëmis), vël pasijutoesantys staèiatikybës atstovais ir jaunaudoja graþdankà. Karo metaisserbams ðis raidynas tapo jø nacio-naliniu poþymiu, Serbijoje dabar ne-beámanoma kà nors spausdinti lotynið-ku raidynu. Jis iðliko tik Kroatijoje.

Ir apskritai jau nebesakoma ser-

bø-kroatø kalba, bet sakoma serbøkalba ir kroatø kalba, nors tai vienair ta pati kalba. Iðsiskyrë ir bosniøkalba, kuri ið esmës taip pat yra tapati kalba, o jos skirtumas nuo ser-bø ir kroatø kalbos tëra dialektiniopobûdþio. Bûtø visai logiðka, jei bos-niø kalbai bûtø naudojamas arabið-kas raidynas. Bet tokio istorijos kûl-versèio, matyt, greitai nebus.

Politinës knygotyros poþiûriumane labai domina Indijos tautø pa-vyzdþiai. Mat Indijoje ávairiose kal-bose naudojamos skirtingos raðybossistemos. Arba ðtai kad ir Izraeliovalstybës pavyzdys. Politiniu spren-dimu Izraelis ryþosi átvirtinti archaið-kà ivrito raðybos sistemà, kuri ir ta-po oficialia ðios valstybës kalba. Taivadinamasis rabinø raðtas, kuris jo-kioje kitoje kalboje nenaudojamas.Jis sukurtas pagal senovës þydø rai-dynà.

Þodþiu, politinë knygotyra � tainepaprastai ádomi ir kartu gana su-dëtinga mokslo problema.

Raðtas � svarbiausiaknygos dalis

Tad kokià bendrà iðvadà galëtumë-me daryti ið to, kà pasakëte?

Raðto sistema yra esminë knygosdalis, svarbiausia teksto ir turinioperteikimo priemonë. Ji yra nepa-prastai reikðmingas dalykas formuo-jant knygos kultûrà. Mûsø pokalby-je að tik labai pavirðutiniðkai apta-riau minëtà temà. Jos sudëtingumàdidina tai, kad net vienos raðto sis-temos ribose galima taikyti daugybæraidyno tipø, ir visi jie daro didelá po-veiká knygai ir apskritai visai jos kul-tûrai.

Aukðèiausiu lygiu, tarkime, poli-tiniu arba religiniu, ðis klausimasknygos kultûros raidoje gali ágyti netstrateginæ reikðmæ. Tiesa, lenkø kny-gos istorijoje tokiø virsmø mes pa-stebime maþiau, nes revoliuciniøperversmø lenkiðka knyga niekadanepatyrë. Todël ne visada ir ne visilenkø mokslininkai iðkart pastebi,kokios svarbos yra raðto ir raðmenøtradicijos pastovumas. Knygos varto-tojams, turiu mintyje áprastus, nor-malius vartotojus. Gali atrodyti, kadraðtas knygoje � tai tas pat, kas þmo-

gui oras ar þuviai vanduo. Taigi visið-kai áprasti dalykai, todël apie juosvargiai galima bûtø kà nors ádomausar reikðmingo pasakyti. Ir vis dëltoraðtas � pati reikðmingiausia knygosdalis. Að net drásèiau ðià savo mintáðtai kaip suformuluoti: raðto tyrimasgalëtø bûti viena ið pagrindiniø, es-miniø knygotyros krypèiø. Raðtas,kalba ir knyga � ðtai ði kertinë kny-gos mokslo triada, pats svarbiausiasdalykas. Atskleisti, kaip raðtas ir kal-ba reiðkiasi per knygà natûraliojeþmoniø aplinkoje, istoriniame kon-tekste ir dabartyje � esminë tyrëjouþduotis. Tuos klausimus daug me-tø nagrinëju, apie tai skaitau paskai-tas studentams, nuolat suku galvà,kaip apie visa tai geriau iðaiðkinti,apibendrinti ir paraðyti.

Linksmiausiapasaulyje knyga

Pabaigai mûsø kantrûs skaitytojainusipelnë ir ko nors linksmesnio kny-gotyros tema.

Yra toks anekdotas apie skaity-mà traukinyje. Vaþiuoja policininkasir skaito knygà. Labai ásigilinæs, nie-ko aplink nemato, kraipo galvà, ste-bisi ir kas kelios minutës garsiai kar-

toja: Neámanoma! Retsykiais jis netðûkteli: Neátikëtina! Ir taip toliau vi-sà kelià: Negali bûti, neátikëtina. Ben-drakeleivis, smalsiai stebintis skai-tantá policininkà, galiausiai pasijun-ta suintriguotas ir atsipraðinëdamas,kad sutrukdë, teiraujasi, kokià kny-gà policininkas skaito. Mat jei jau to-kias emocijas knyga kelia, tai ji, aið-ku, iðties yra nepaprasta? Policinin-kas atitoksta, tarsi sugráþta ið kito pa-saulio: Atsipraðau, kà sakëte?� Norë-jau paklausti, labai atsipraðydamas uþsutrukdymà, kokià tokià labai ádomiàknygà skaitote, kad patiriate ðitoká ma-lonumà? � A, ðtai kokià knygà � �Or-tografijos þodynas�.

Traukinyje pastebi,kaip keièiasi gyvenimas

Puikus anekdotas mûsø pokalbiopabaigai. Neabejoju, kad mûsø skaity-tojai já ávertins. Beje, Jûsø papasako-tas anekdotas provokuoja paklaustiapie knygø skaitymà traukiniuose. Ne-þinau kaip dabar, bet tarybiniais lai-kais Maskvoje, Leningrade (dabarSankt Peterburgas) þmonës labai daugskaitydavo metro, elektriniuose trauki-niuose. Vaþiuodami á darbà ar ið dar-bo spëdavo perskaityti daug knygø irþurnalø. Tikriausiai niekas neginèys,kad maskvieèiai ir leningradieèiai bu-vo labai apsiskaitæ þmonës.

Neabejoju dël jø apsiskaitymo.Bet kà að pastebiu Lenkijos trauki-niuose? Jeigu seniau þmonës mielaibendraudavo vieni su kitais arbaskaitydavo knygas, tai dabar yra vi-

sai kitaip. Dabar daþniausiai ben-draujama ne tarpusavyje su atsitik-tiniu pakeleiviu, bet kalbama mobi-liaisiais telefonais, maigomi neðioja-mieji kompiuteriai. Tà patá matau irVokietijos traukiniuose.

Ateina naujas gyvenimo stilius.Norinèius tarpusavyje bendrauti kelei-vius keièia dalykiðki þmonës.

Taip. Jie labai uþsiëmæ, brangi-nantys laikà. Nuolat girdþiu mobi-liaisiais telefonais duodamus nuro-dymus: Man automobilá siøskite á ge-leþinkelio stotá. Padarykite tà ir tà�Kalbos daugiausia sukasi apie pini-gus, verslo reikalus ir panaðiai.

Tie þmonës, kurie buvo linkæ ben-drauti tarpusavyje, veikiausiai mokë-jo bendrauti ir su knyga. Ar bemokëstie vadinamieji dalykiðki þmonës? Juktikriausiai dar niekas ðios problemosgiliau netyrinëjo.

Tai bûtø labai sudëtinga sociolo-ginë analizë. Tuojau pat kiltø klausi-mas: kiek korektiðkai atliktas toks ty-rimas? Pavieniai pastebëjimai, atsi-tiktinumai mokslinës vertës neturi.Todël labai svarbu, kad tyrimas bû-tø reprezentatyvus. Vis dëlto paste-biu, jog þmonës traukiniuose dardaug skaito.

Bet ar ne studentai sudaro didþiau-

sià tokiø skaitytojø dalá?Yra daug skaitanèiø studentø,

bet jie labiau vadintini informacijosnaudotojais. Jie skaito vadovëlius, þi-nynus, profesinius þurnalus, paga-liau kad ir instrukcijas kaip naudo-tis kompiuteriais. Tiesa, ðie skaiti-niai daþniausiai turi áprastiná teksti-niø leidiniø, ypaè knygos pavidalà.

Geros mintys neþusDirbame lygiai keturias valandas.

Tiesa, turiu prisipaþinti, jog bent jauman laikas prabëgo nepastebimai, pa-tyriau iðties retà malonumà klausyda-masis Jûsø minèiø bei áþvalgø. Gerbia-masis profesoriau, ar kurioje nors ða-lyje kada nors buvote tiek ilgai kalbi-namas þurnalistø?

Prisipaþástu atvirai � ne. Ðitaipmano gyvenime atsitiko pirmà kar-tà ir bûtent svetingoje Lietuvoje(juokiasi).

Galiu Jus uþtikrinti, kad Mokslo

Lietuvai iðsakytos mintys neþus ir kamjau kam, o knygotyrà, knygos istorijosir knygos kultûros dalykus studijuojan-tiems ar gvildenantiems skaitytojamstikrai pravers.

Kaip sakoma, gamtoje niekasnedingsta. Tik keièia savininkà � arne taip?

Dar sakoma, jog rankraðèiai nede-ga. Jûsø pasakojimas ágis rankraðèiopavidalà, tad tikrai neþus.

Jei taip, tai labai gerai.Leiskite Jums kuo nuoðirdþiausiai

padëkoti uþ mums suteiktas þinias irpatirtà bendravimo malonumà. Lauk-sime Jûsø kitose mokslinëse konferen-cijose. Þinau, kad Lietuvoje turite dauggerø draugø, kurie labai vertina Jûsødarbus. Neabejoju, jog nuo ðiol dardaugiau naujø Jûsø draugø atsiras irtarp Mokslo Lietuvos skaitytojø. Ikikitø maloniø susitikimø.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Litexpo direkcija atsinaujinanèiø-jø ðaltiniø energijos technologijasátraukë á tradicines tarptautines paro-dos Balttechnika temø sàraðà. Pirmà-já seminarà ir ekspozicijà Vietiniø ðal-tiniø energetika tarptautinëje parodojeBalttechnika 2002, parëmus Aplinkosapsaugos ministerijai ir Litexpo direk-cijai, surengë Alternatyvios energeti-kos informacijos fondas Þalioji sody-ba (ALTEI fondas). Tais paèiais me-tais specializuotose parodose Pastatøtechninë áranga ir Green Deco buvo su-rengtas antrasis seminaras ir ekspozi-cija Vietiniø ðaltiniø energijos technolo-gijos sodyboms. Renginiai sulaukë dide-lio minëtø parodø lankytojø dëmesio.

Apie konferencijà Atsinaujinan-èiøjø ðaltiniø energetika Lietuvoje ir ki-tose ðalyse bei informaciniø stendøekspozicijà parodos Balttechnika2003 metu raðëme laikraðèio Moks-lo Lietuva 2003 m. Nr. 10.

Ðiais metais per parodà Balttech-nika 2004 geguþes 26 d. vyks tarptau-tinë konferencija Atsinaujinanèiosiosenergijos technologijos ir ekspozicijaAtsinaujinanèioji energija. Konferenci-jos praneðimø temos apima pagrindi-nes atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energi-jos naudojimo sritis. Dalyvauja prane-ðëjai ir ið penkiø uþsienio ðaliø. Kon-sultacijos parodos lankytojams vieti-niø ðaltiniø energijos naudojimo klau-simais bus suteikiamos ekspozicijosstende Nr. 5A00 salëje Nr. 5 geguþës25 d., 27 d. ir 28 d. Konferencijos or-ganizatoriai � Lietuvos energetikosinstitutas ir Kauno technologijos uni-versiteto Atsinaujinanèiøjø ðaltiniøenergijos technologijø centras.

Iðvardytus renginius, kurie jautampa tradiciniais, galima surengtitik rëmëjø dëka. Juos remia Litexpo

MATEMATIKOS IRINFORMATIKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà uþimti etatines vyresniojo mokslo darbuotojo pa-reigas:

Informatikos metodologijos skyriuje � 1 vieta,Programø sistemø inþinerijos skyriuje � 1 vieta,Skaièiavimo metodø skyriuje � 1 vieta.

Dokumentai priimami iki geguþës 30 d. adresu: Akademijos g. 4,219 kab., 2600 Vilnius, telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 210 93 18.

Direktorius

Atsinaujinanèiosiosenergijas technologijos

Litexpo parodosedirekcija. 2003 m. subsidijà konfe-rencijai skyrë Ûkio ministerija, o mi-nisterijos sekretorius A. Ignotas jàatidarë plenariniu praneðimu. UABEKOkodas (ðiuo metu Bûstuva irOchsner ðilumos siurbliai), Hidropro-jektas ir Terma parama sudarë sàly-gas surengti ekspozicijas Litexpo pa-rodose 2003 m. ir ðiemet. Reikia pa-minëti Lietuvos energetikos institu-to ir Bioenergetikos vystymo iniciaty-vos Europos regionuose paramà su-rengti konferencijà parodoje Balt-technika 2004.

Ateinanèiais metais per parodàBalttechnika 2005 planuojama orga-nizuoti deðimtà tarptautinæ konfe-rencijà Ðiaurës Saulë (NorthSun).Ðioje parodoje bus surengta ekspo-zicija Atsinaujinanèiosios energijostechnologijos. Tradicinë, kas antrimetai rengiama konferencija, iki ðiolvykdavo Vakarø Europos ir Ðiaurësðalyse, taip pat Kanadoje. 2005 m.Vilniuje rengiama konferencija Ðiau-rës Saulë bus pirmoji Baltijos ir Vidu-rio Europos valstybëse. Konferenci-ja reikðminga galimybe pasidalyti pa-tirtimi ir tarptautinio bendradarbia-vimo perspektyvomis, siekiant ágy-vendinti ES reikalavimus padengtidalá suvartojamos energijos ið vieti-niø ðaltiniø.

Informacijos apie deðimtà tarp-tautinæ konferencijà Ðiaurës Saulë ga-lima teirautis: Vytautas Adomavièius,Kauno technologijos universitetas,el. p. vytautas.adomavicius@ktu.lt irEdita Milutienë Atsinaujinanèiosiosenergijos informacijos konsultaciniscentras, el. p. ateik@centras.lt

Enrikas JaronisALTEI fondo mokslinis vadovas

PASAULIS IR MES

18 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Selekcininkas ir sveèias ið Lenkijos dr. K. Leistrumas, buvæs Dotnuvos selekcijos stoties vedëjasprof. Z. Mackevièius ir prof. Juozas Tonkûnas Þemdirbystës instituto bandymø sklypeliuose 1965 m.

Pabaiga, pradþia Nr. 8.

Lietuvos þemdirbystës institu-to mokslo darbuotojas, Lietuvosmokslø akademijos narys kores-pondentas ir Lietuviø katalikømokslo akademijos narys prof. Le-onas KADÞIULIS pasakoja apie sa-vo buvusá kolegà ir þemdirbystësmokslo Lietuvoje vienà ið pradinin-kø prof. Juozà Tonkûnà (1894 03 30 �1968 05 06), kurio 110-øjø gimimometiniø sukaktá ðiemet minime.

Kiek supratau, turëjote nemaþà pa-laikymà ir tarp to meto Rusijos þemësûkio mokslø atstovø?

Taip, pievininkystës moksle I. La-rinas ir ypaè T. Rabotnovas buvo ir ma-no globëjai. Jie vertino Baltijos ðaliøpievininkystës darbus ir ypaè ganykløsrityje. Man anksti pavyko patekti á tàbûrelá mokslininkø, kuris galëjo vaþi-nëti á uþsiená, nors buvau nepartinis irdar lietuvis. Manau, jog tai ir J. Ton-kûno dëka. Jam buvo pasiûlyta vykti áuþsiená, bet jis suprato, kad gali bûtineiðleistas, todël pasiûlë mane.

J. Tonkûnas dþentelmeniðkai manperleido ir vadovavimà Pievø ir ganyk-lø skyriui. Mat po garsiojo laiðko, kurápasiraðë P. Vasinauskas ir kiti Þemdir-bystës instituto mokslininkai, prasidë-jo didelis P. Vasinausko ir viso Institu-to puolimas. J. Tonkûnas puikiai su-prato, kad Institutui prasideda juodosdienos ir kad jam bûnant skyriaus ve-dëju ðis faktas taip pat gali bûti panau-dotas prieð Institutà. Beje, tada jam jaubuvo 68 metai, buvo ligotas � nebe tasTonkûnas, kuris ràstus kilnojo pirmaislagerio metais.

Su juo dirbti � tai buvogyvenimo mokykla

Kas Jûsø gyvenime buvo J. Tonkû-nas? Suprantu, jog uþëmë ypatingà vie-tà, nes juk ir skyriui vadovauti jis pasiû-lë Jûsø kandidatûrà.

Jau sakiau, kad J. Tonkûnas ne-buvo formalus mano mokytojas, nesjam gráþus ið tremties ir atvykus áDotnuvà jau buvau apsigynæs þemësûkio mokslø kandidato disertaci-jà.Taèiau kartu su J. Tonkûnu pra-leisti 13 metø dirbant tà patá darbàviename skyriuje man buvo nepa-prastai didelë mokslinës veiklos irgyvenimo mokykla. Visam Þemdir-bystës institutui tai buvo solidi mo-kykla, nes ne vien bandymø metodi-kos klausimais jis buvo mums auto-ritetas. Bet kuriuo principiniu klau-simu galëjome remtis logiðku J. Ton-kûno màstymu ir patirtimi. Jo iðmin-tis mums daug reiðkë.

Taèiau tai buvo uþslëpta iðmintis?

Iðlikæs ið po istorijos tekiniø (3)

Ar visada J. Tonkûnas galëjo reikðti sa-vo nuomonæ?

Jis nebijodavo pasakyti savo nuo-monæ, ypaè jei matydavo klystant. Ne-daug kalbëdavo, bet pasakydavo esmi-nius dalykus.

Prof. J. Tonkûnas buvo gabus mate-matikai, savo tyrimams taikë matematinësstatistikos metodus. Kà apie tai þinote?

Tikra tiesa. Lauko bandymai susi-jæ su matematikos metodø taikymu.Matematika J. Tonkûnui sekësi nuojaunystës � juk jis ir á Maskvà vyko stu-dijuoti matematikos. Buvo baigæsMintaujos gimnazijà, o jo brolis My-kolas baigë progimnazijà, todël kartusu Juozu vyko á Maskvà mokytis kul-tûrtechniko amato. O vyriausias sûnusðeimoje � Jonas � tapo mediku. Visið-kai jaunas mirë nuo ligonio apsikrëtæsðiltine. Antano Vienuolio apsakymeAuka kaip tik ir apraðyta ði istorija.

Jo autoritetaskitø neslëgë

Ar J. Tonkûnà bûtø galima pavadin-ti ne tik savo srities profesionalu, bet irmoraliniu autoritetu pagal kurá bûtø ga-lima tikrinti savo nuostatas? Ar kildavoJums klausimas: O kà apie tai pasaky-tø Tonkûnas?

Tokio klausimo nekildavo. J. Ton-kûnas ðalia esantiems sudarydavo to-kià bendravimo atmosferà, kad visa-

da galëdavome sakyti, kà galvojame.Nebuvo baimës, kad jis tave sumen-kins, prislëgs savo autoritetu. O mora-linis autoritetas mums jis buvo. Jeiklysdavome, jis graþiai pataisydavo.Taèiau niekada nepatyriau jausmo,kad, girdi, geriau bûèiau neiðsiðokæs,nepasakæs, neprasiþiojæs. Ne. Jis buvosubtiliai diskretiðkas.

Dar vienà dalykà pasakysiu. Kai32 metais uþ J. Tonkûnà jaunesnis tu-rëjau tapti jo vadovaujamo skyriausvedëju � tada man buvo 35 metai �man atrodë, jog tai baisus iðbandy-mas. Kvieèiamas tà þingsná padaryti,jauèiausi labai ne savo vietoje. Tuo me-tu á Dotnuvà buvo iðtremti Lietuvosþemës ûkio ministras Vytautas Vaza-linskas su visa ministerija. Juk tadaMaskva nesuprato, kaip gali Þemësûkio ministerija bûti mieste?!

Þemës ûkio ministras mane pa-sikvietë, kai paraðiau antrà praðymàmanæs neskirti Pievø ir ganyklø sky-riaus vedëju á J. Tonkûno vietà. Kaipðiandien prisimenu: buvo tamsu, va-karas, þiemos metas ir vasario pabai-ga ar pirmos kovo dienos. 1962-iejimetai, po tos garsios N. ChruðèiovoMinske pasakytos kalbos, kai mûsøÞemdirbystës institutas buvo sumal-tas á miltus. Pagarsëjome visoje So-vietø Sàjungoje. Taèiau vëliau kad irkur vaþiuodavome patyliukais mumsðnibþdëdavo Ðaunuoliai.

Prieð tai aukðèiausiu lygiu, Izvesti-jø laikraðèio redaktoriaus Adþubëjaus,N. Chruðèiovo þento, lietuviai buvo smar-kiai kritikuoti uþ Trakø salos pilies atsta-tymo darbus.

Slogi buvo atmosfera. Tai ðtai mi-nistras V. Vazalinskas manæs ir klausia:Tai ko dabar spyriojies? � Po ðitokio mil-þino koks að ten bûsiu vedëjas? Nesusi-tvarkysiu. Negerai bus. V. Vazalinskasklausësi, klausësi ir sako: Matau, kadlabai gerbi Tonkûnà. Tai ir sutik, nes ki-taip gal jis iðvis èia negalës likti. Tuo ma-ne jis ir nuginklavo.

Ir ko bijojau, viskas iðëjo prieðin-gai. J. Tonkûnas skyriaus susirinki-muose manæs neplakë, vieðai negëdi-no. O nevieðai pasakydavo, kad gal rei-këtø daryti kitaip. Jis buvo tikrai didisþmogus. Kada reikëdavo, visada sto-davo ginti. Kai kuris nors bendradar-bis norëdavo sau iðsireikalauti naudosarba siekdavo sumenkinti vadovà ir,J. Tonkûnui pataikaudamas, mëginda-vo já átraukti á suokalbá, jis grieþtai nu-traukdavo savanaudá: Yra vedëjas ir sujuo paèiu reikia tartis.

Iðsaugojo J. Tonkûnodarbo stalà

Ar taip jau visiems ir patikdavoJ. Tonkûnas? Tokiø niekam neuþkliû-vanèiø idealiø asmenybiø realiame gy-venime nebûna.

Kai kam nepatikdavo, nes buvopernelyg ryðkus. Ðalia tokios asmeny-bës tuètuojau atsiranda ðeðëlis.

Ar po J. Tonkûno Lietuvos þemdir-bystës mokslas turëjo tokio masto as-menybiø?

Nëra paprasta atsakyti. Dabardaug mokslininkø, o tada buvo viene-tai. Taèiau jeigu kuris prasimuðë, áëjoá Lietuvos mokslo istorijà, buvo àþuo-las. Savo kabinete iðsaugojau J. Ton-kûno darbo stalà. Daugeliui jaunes-nës kartos mokslininkø J. Tonkûnoasmenybë yra Lietuvos þemës ûkiomokslo istorijos dalis, jo ðulas. Stip-riø asmenybiø buvo ne vienojemokslo ðakoje. Ant tokiø ðulø moks-las iðaugo ir laikosi.

Nedaug mûsø moksle asmenybiø,kurios bûtø gráþusios ið lagerio ir toliaugalëjo ásitraukti á mokslinæ veiklà, sëk-mingai dirbti ir mokslà praturtinti nau-jais turiningais tyrinëjimais. J. Tonkûnoatvejis, ko gero, unikalus.

Ið tiesø. Tuometiniai Lietuvos va-

dovai nors ir labai klausydavo, kà sa-kys Maskva, kai kà ir savaip padaryda-vo. J. Tonkûnui buvo pripaþintas darprieðkariu ágytas profesoriaus vardas,neilgai trukus po gráþimo ið lagerio jisbuvo iðrinktas Lietuvos mokslø akade-mijos nariu korespondentu. Labai ne-ordinariðka situacija. Kai kada gal pa-naðûs dalykai buvo daromi pasirody-mui: girdi, ðtai kokie esame, ne tokiejau ir parsidavæ� Gerai net jei tokiøpavieniø atvejø buvo. O J. Tonkûnoniekas nesugebëjo palauþti ar panau-doti negeriems tikslams. Jis iðliko tik-ras mokslininkas ir stipri asmenybë.

J. Tonkûnas nieko nekaltino dëlsavo patirtø skriaudø: kas ávyko � ávy-ko ir nieko nepakeisi. Riedëjo istori-jos tekiniai, ið po jø ne visiems pavykopakilti.

Du didþiausi autoritetai

Jûs, Profesoriau, taip pat nuëjote il-gà mokslinës veiklos kelià, kaip Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas dalyvavoteir mokslo politikoje. Ar padëjo Jums vë-liau su J. Tonkûnu ágyta mokslinës veik-los ir gyvenimiðka patirtis?

J. Tonkûnas ir P. Vasinauskas ma-no gyvenime buvo didþiausi autorite-tai. Nuo jø priklausë mano kaip moks-lininko laimëjimai. Bet kurá sprendi-mà darant net ir negalvojant apie tasasmenybes kaþkur giliai pasàmonëjesuveikdavo saugikliai: nedaryk neap-galvotø ar abejotinø sprendimø. Mantai buvo atramos taðkas savo patiesveikloje. Juk toms asmenybëms tekogyventi ir veikti daug sunkesnëmis sà-lygomis.

Dirbant Mokslo taryboje, Dievemano, kiek buvo dedama pastangøjà sunaikinti arba bent sumenkintijos vaidmená. Jau dabar, kai atsako-mybës uþ Tarybà naðta nukritusi, su-vokiu, jog J. Tonkûno ir P. Vasinaus-ko asmenybës man buvo didþiulë at-rama.

Mokslo tarybos likimassiejosi su tiesa

O pati Mokslo taryba, jos nariai arnebuvo atrama?

Taryba buvo atrama. Mûsø Tary-boje buvo ávairiø þmoniø, ji buvo la-bai demokratiðka. Dabar vis labiauparenkama, o pirmøjø kadencijø na-riai daugiausia ( du treèdaliai ) bu-vo renkami. Kà þmonës iðsirinkdavo,tie ir dirbome, ieðkodami tiesos, daþ-nai karðtokai pasiginèydami. Tas bu-vo nepriimtina tiems, kurie jautësiturá tiesos monopolá. Tai pavojingiþmonës, ypaè esantys valdþioje.Jiems mokslininkai � tai tik savanau-dþiai, patys sau norintys atstovauti,tarsi kas kitas geriau uþ juos paèiusþino, ko mokslui reikia. Kai paren-kami pritarëjai, ar begali bûti leng-viau �demokratiðkai� valdyti?

Tad kada buvo lengviau, kai 1962 m.ið Minsko pasigirdo N. Chruðèiovo grû-mojimai Þemdirbystës institutui, ar ta-da, kai vadovavote Mokslo tarybai?

Sunkiau buvo vadovauti Tarybai.1962-aisiais man buvo lengva.

Todël, kad tada buvote milþino ðeðë-lyje, o gal teisingiau � uþuovëjoje?

Tada nesusimàstydavau, kad mangalëtø kas nors grësti. VadovaujantMokslo tarybai grësmës man kildavone asmeniðkai, bet paèiai Tarybai. Ðtaitada ir kildavo nuolatiniai klausimai:Ar tikrai esu toks nepajëgus ir nesuge-bu apginti mûsø ir daugelio kitø supra-timu tiesà? Mokslo tarybos likimasmums siejosi su tiesa. Atsakomybësnaðta buvo tikrai sunki.Prof. J. Tonkûnas ganyklos bandymo laukuose

ATMINTIS

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io L

eono

Kad

þiul

io a

rchy

vo

2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 19Jau seniai nieko nebestebina á

Lietuvà atvykstantys ávairiø ðaliømokslininkai � vykstant integracijaitarptautiniai moksliniai ryðiai spar-èiai pleèiasi. Taèiau kinietës profeso-rës Lingyu Huang atvykimas á Vilniøne vienà sudomino � ji atvyko susi-paþinti su Lietuvos religine padëti-mi, pabrëþiant katalikybæ. Per nu-matytus keturis staþuotës mënesius(kovo 24 d. � liepos 24 d.) ji pasiry-þusi sukaupti medþiagos ðiai temai,kurià apibendrins monografijoje. Ki-nijos socialiniø mokslø akademijosPasaulio religijø instituto profesorësLingyu Huang tokia staþuotë neatsi-tiktinë. Pagal dviðalæ Lietuvos ir Ki-nijos tarpvalstybinæ sutartá ji atvykoá Vilniaus universitetà mokslinei sta-þuotei su Lietuvos Respublikos Ðvie-timo ir mokslo ministerijos Moksloir studijø departamento stipendija.Tai ne pirmoji mokslininkës uþsieniostaþuotë. Ne vienà mënesá ji yra dir-busi Izraelyje. Judaistikos tema pa-raðiusi keturias mokslines studijas.Profesoræ Lingyu Huang globojaVU Religijos studijø ir tyrimo cen-tras, staþuotës vadovë ðio centro ve-dëja doc. dr. Rita Ðerpytytë. Nema-þà pagalbà vieðniai teikia bei jà ku-ruoja ðio straipsnelio autorë.

LIETUVOJE STAÞUOJASIPROFESORË IÐ KINIJOS

Vyskupas Vincetas Padolskis(1904�1960) Suvalkijos ûkininkø sû-nus. Pradþios mokslus baigæs gimtaja-me Virbalyje, mokësi Þiburio gimna-zijoje Kybartuose, Prancûzijoje pasvienuolius. Filosofijà studijas Romo-je (1922�1925) baigë filosofijos dakta-ro laipsniu, teologijos studijas Ðveica-rijoje (1925�1930) � teologijos dakta-ro laipsniu. Per atostogas apvaþinëjoEuropà, Ðiaurës Amerikà, MaþàjàAzijà, Palestinà, Egiptà� Atostogau-janèiam V. P. Podolskiui Lietuvoje1927 m. rugpjûèio 21 d. Virbalio baþ-nyèioje vyskupas Antanas Karosas su-teikë kunigystës ðventimus.

Gráþusá á Lietuvà dvigubà daktarovardà turintá V. Padolská vyskupasA. Karosas iðsiuntë á Romà. Èia jis po-ra metø studijavo Bibliniame Ðv. Rað-to institute ir 1932 m. gavo licenciatà.

1932 m. rudená gráþæs á Lietuvà, ási-traukë á pastoracinæ veiklà, pedagoginá,moksliná bei visuomeniná darbà. DirboVilkaviðkio kunigø seminarijoje,nuo1938 m.vadovavo Naujojo Testa-mento katedrai Vytauto Didþiojo uni-versiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

Dr. kunigas Vincentas Padols-kis1940 m.vasarà buvo pakeltas tituli-niu Larandos vyskupu.

1944 m. pasitraukæs ið Lietuvos,kurá laikà darbavosi Vokietijoje beiAustrijoje, o nuo 1951 m. iki mirtiesRomoje � vadovavo Ðv. Kazimiero lie-tuviø kolegijai. Jis gebëjo atstovautikolegijai, rûpinosi alumnø auklëjimu,parengimu kunigystei.

Uþëmë ir kitø pareigø: buvo pa-skirtas Popieþiðkoje komisijoje, kuri rû-pinosi iðeiviø dvasiniø aptarnavimu.Buvo komisijos, organizavusios pamal-das uþ Tylos baþnyèià narys, kaip Vilka-viðkio vyskupas koadjutorius administ-ravo Kudirkos fondà, kurá atblokavo irleido naudoti teikiant stipendijas lietu-viams studentams emigracijoje.

Vyskupas V. Padolskis aktyviai vei-kë Lietuviø katalikø mokslo akademi-joje (LKMA): Lietuvoje buvo Teolo-gijos sekcijos nariu, yra pirmininkavæssuvaþiavime, skaitæs praneðimà, daly-vavæs diskusijose; iðeivijoje � Reorga-nizacinës komisijos atkurti LKMApirmininkas ir pirmasis LKMA pirmi-ninkas iðeivijoje (1956�1959). Jis suge-bëjo pasirinkti gerà komandà, kuri vë-liau sëkmingai tæsë darbus. Ji organiza-

VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKISvo suvaþiavimus, leido mokslinius dar-bus � garsindama lietuviø mokslo lai-mëjimus ir Lietuvos vardà iðeivijoje.

Vyskupas Vincentas Padolskis bu-vo gabus mokslams � tà liudija jo gau-ti laipsniai, gebëjimas kalbëti ðeðiomiskalbomis (lotynø, lietuviø, vokieèiø,prancûzø, italø, anglø), be to, moksloreikalams vartojo graikø ir hebrajøkalbas. Taèiau dël darbø gausos nega-lëjo visø jëgø atiduoti mokslinei veik-lai, tad ragino kitus, jais rûpinosi.V. Padolskio straipsniø randame ávai-riuose leidiniuose. Jis paraðë keliasknygas: Ðv. Teresë Vaikelio Jëzaus(1927), L�idee du Sacrifice de la Croixdans l�Epitre aux Hebreux (1935), Ke-lionë á Ðventàjà Þemæ I (1938), Kristauskunigystë (1938). Ðventojo Raðto klau-simais yra paraðæs straipsniø Tiesos ke-lyje (Kristaus asmuo Ðventojo Raðtoðviesoje, Ðventoji þemë, Seniausieji

Mokslininkë ið Kinijos � katali-kë. Ji aktyviai domisi Lietuvos reli-giniu gyvenimu, susipaþásta su baþ-nyèiø architektûra, lankosi konfe-rencijose, parodose, ávairiuose ki-tuose renginiuose, mokosi lietuviøkalbos (bendrauja anglø kalba): sun-

PARADOKSAI ÈIA PAT

1. 117, 156, 195Kuo saviti ðie triþenkliai skaièiai?

2. ...5 + ...6 + ...7 = 6665 6 7

Visi dëmenys � sveikøjø skaièiø kvadratai. Vietoje taðkø áraðæ skait-menis, pasigërësite.

3. 20 + 31 + 42 + 53 + 64 = 1441? = 1441

Klaustuko pusëje kitaip uþraðykite tà paèià sumà panaðiu bûdu ið de-ðimties skaitmenø.

4. (362 + 72) � (302 + 12) = 444Kairëje pusëje apkeiskite skaitmenis taip, kad deðinëje rezultatas liktø

tas pats.

5. Magiðkas suvenyras 2004 m. ir Jums

S = 2004

Ne tik visomis kryptimis, bet ir ðeðiø centre esanèiø skaièiø suma � 2004.

Genius Strazdas

677 664 663

667 344 332 661

650 338 326 688

658 323 341 682

686 676 642

Ðventojo Raðto kodeksai, Dievo kultaslaikais prieð Mozæ, Þydø �Ilgoji naktis�Kristaus laikais), Þidinyje (Kristaus mir-ties data), Soter (Ðventojo Raðto neklai-dingumas), LKMA Suvaþiavimo dar-buose (Vysk. A. Baranauskas ir Ðv. Rað-to vertimas á lietuviø kalbà), Tëvynës sar-ge (Ðv. Raðto ánaðas á þmonijos þiniø lo-bynà), Aiduose (Ðv. Raðto indëlis á þmo-nijos þiniø lobynà) ir kitur. Likusi gau-si rankraðtinë medþiaga dar laukia ty-rinëtojø dëmesio.

Dr. Aldona VasiliauskienëVilniaus universitetas RSTC

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

skelbia konkursà iðvardytose katedrose uþimti ðias pareigas:

1. Urbanistikos katedra � docento (0,5 etato 1 vieta).2. Chemijos ir bioinþinerijos katedra � docento (0,5 etato 1 vieta).3. Informaciniø sistemø katedra � profesoriaus (1 vieta).4. Biomechanikos katedra � docento (0,25 etato 1 vieta).5. Darbo ir gaisrinës saugos katedra � profesoriaus (1 vieta), docento

(1 vieta).6. Geotechnikos katedra � docento (1 vieta).7. Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedra � profesoriaus (1 vieta).8. Statybinës mechanikos katedra � profesoriaus (1 vieta).9. Statybiniø medþiagø katedra � profesoriaus (1 (vieta).10. Statybos technologijos ir vadybos katedra � docento (1 vieta).11. Transporto vadybos katedra � profesoriaus (1 vieta), docento (1

vieta).12. Aviacinës mechanikos katedra � asistento (1 vieta).

Dokumentai priimami keturias savaites nuo paskelbimo dienos Per-sonalo direkcijoje, Saulëtekio al. 11 (Saulëtekio rûmai, centrinis korpu-sas, 501 kab.), tel. (8 ~ 5) 274 50 09.

Rektorius

Ar tirpsta idealai

40 metø praëjo nuo tø ávykiø, kai tekoginti savo tiesà, susijusià su daugiameèiøþoliø ir paèios þemdirbystës bei gyvulinin-kystës Lietuvoje likimu. Istorijos tekiniaisukosi, ir 35 metams prabëgus, Jums jauteko ginti Lietuvos mokslo tarybos iðlikimoreikalus. Jûs nematote analogijos?

Nemanau, jog èia galima rasti tik-rà analogijà, tuo labiau vargu ar kasáþvelgs jà ateityje. Vis maþiau bus be-sidominèiø praeitimi. Vyksta globali-zacijos reiðkiniai, o kartu daug kas su-siveda ir á asmeninio gyvenimo reika-lus. Idealai pastebimai tirpsta.

Idealai tirpsta, taèiau be pëdsakonelieka. Juk kalbame ir apie J. Tonkûnà,nors nuo jo mirties praëjo 36 metai.

J. Tonkûnas bus prisimenamas il-gai, nes jo vaga moksle gili. Man ástri-go bene prieð 30 metø Juro Poþëlospasakyta mintis. Á priekaiðtà, kad ma-þai turime mokslininkø, J. Poþëla pa-sakë: Jeigu tarp visø dirbanèiø mokslebus 10 proc. tikrø mokslininkø, tai buslabai gerai. Kodël visi turi bûti tik lyde-riai, mokslo garveþiai? Ið tiesø, kokiemes mokslininkai, jei esame tik moks-lo darbininkai? Mokslo darbuotojai �tai teisingas pavadinimas.

Nepakartojama buvo mûsø tautosir ðalies istorija, kaip nepakartojama ir

kiai, bet mielai taria pirmuosius lie-tuviðkus þodþius, dþiaugiasi sutin-kanti nuoðirdþiø, pasirengusiø jai pa-dëti, lietuviø.

Dr. Aldona VasiliauskienëVilniaus universitetas RSTC

paties J. Tonkûno asmenybë. Gal mû-sø dabartinei epochai tokio mokslo led-lauþio ir nebereikia. Mes buvome jo ko-legos, jutome jo artumà! Dirbome ir gy-venome kartu. Ta patirtis man atrodolobis, kurio á kapus nenusineði. Dar kaþ-kas liks. Manau, reikëtø iðsamiau per-kratyti J. Tonkûno moksliná palikimà,kà jis yra raðæs, paskelbæs, kas ir ðian-dien, pasikeitus ûkininkavimui, gali bûtiaktualu. Manau, tokiø dalykø esamadar ir toje paèioje þolininkystëje. Kaikas áþvalgiai buvo numatyta. Buvo siû-loma eiti intensyvinimo keliu, o J. Ton-kûnas laikësi nuosaikumo. Já labai sun-ku buvo ákalbëti þengti platesnius þings-nius, tiriant kad ir azoto tràðø normas.Mes jau buvome pradëjæ tirti tràðønormas 30 kg azoto á hektarà þings-niais, o J. Tonkûnas siûlë po 20 kg ðiøtràðø kieká didinti. Jis buvo iðlaikæs lie-tuvio valstieèio taupumà, siekiantá darprieðkará.

Dabar gráþtame prie to paties sai-kingumo. Labai daug dëmesio teikia-me ankðtinëms þolëms. Biologinisazotas, sukauptas ankðtiniuose, yraðvaresnis. Ne vienà dalykà ið J. Tonkû-no pamokø, ypaè metodologijos, ilgaiprisiminsime ir visuomet þavësimës jotauria asmenybe.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

J. Tonkûnas savo bute, stovi þmona Janina. Dotnuva, 1964 m.

Lietuvos MA bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Povilas Saudargas,dr. Aldona Vasiliauskienë ir prof. Lingyu Huang

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io L

eono

Kad

þiul

io a

rchy

vo

Dëkojame prof. habil. dr.Vytautui VITKAUSKUI, pasveiki-nusiam Mokslo Lietuvos redakcijàsu 300-uoju laikraðèio numeriu.

20 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Lilija Keblytë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

pateiktø lenteliø matyti, kad labai ne-maþai mokslininkø iðvyksta á ávairiasðalis. Taigi apykaita tarp Lietuvos irVakarø ðaliø mokslo vyksta.

Vyksta. Gal ne visada vaisingai,kartais gal baigiasi pasisveèiavimu,bet vyksta. Dabar verkiant svarbu va-þiuoti tyrinëti Maskvos archyvø. Juo-se yra daugybë viso ko iki pat Lietu-vos Didþiosios kunigaikðtystës galo.

Pagaliau juk ten ir Lietuvos metrika.Lietuvos valstybës istorijos archy-

ve turime Lietuvos metrikos mikro-filmø, taèiau tyrinëtojams reikia Ru-sijos ástaigø, uþsienio reikalø ir kitøministerijø susiraðinëjimo. Tarybi-niais laikais prie tø archyvø net prieitinebuvo galima. Caro laikø Rusijosuþsienio reikalø ministerijos archyvasbuvo saugomas uþ keliø spynø. Kairaðiau apie knygneðius, man buvosvarbu pasiþiûrëti, kaip Rusijos uþsie-nio reikalø ministerija ir Rusijos pa-siuntinys Berlyne susiraðinëjo su Prû-sijos ir Vokietijos vyriausybe dël lie-tuviø spaudos reikalø.

Kà reiðkë dirbtisovietiniuose Maskvos

archyvuoseEinu á Rusijos uþsienio reikalø

archyvà. Pastatas be iðkabos, stovimilicininkas. Aiðkinu, kokiu reikaluatëjau. Milicininkas skambina kaþ-kokiai darbuotojai ir klausia, ar ga-lima toká ir toká áleisti. Áleidus reikëjopateikti paþymà, kad turiu teisæ dirb-ti su slaptais archyvais. Turëjau kaþ-kokià paþymëlæ. To pasirodë per ma-þai. Ðiaip ne taip man rûpimà JonoZabermano (Johann Zabermann)bylà gavau.

Prieðais mane atsisëdo darbuo-toja ir stebëjo kiekvienà mano jude-sá. Iðraðus ið bylos nusiraðyti turëjauteisæ, bet buvau áspëtas raðyti tik ru-siðkai. Tada mano sàsiuvinis su uþra-ðais buvo paimtas ir man nebuvogràþintas, bet su antspauduotais la-pais atsiuntë á Lietuvos mokslø aka-demijos pirmàjá skyriø. Ið jo gavauteisæ tik pasiskolinti ðità sàsiuviná �savo paties darbà. Parsineðæs vël vis-kà naujo persiraðiau, nes jei bûtø pa-reikalavæ gràþinti bent kai kà turë-èiau. Taèiau kaþkodël pamirðo, grà-þinti nepareikalavo. Á Lietuvos isto-rijos institutà buvo atsiøstas raðtas,kad jei að kà nors skelbsiu ið tø savo

Kad istorija nevirstø tikpolitologijos ánagiu (3)

iðraðø, tai pirma privalësiu suderin-ti su TSRS uþsienio reikalø ministe-rijos archyvø kaþkokiu skyriumi.

Kai tarybiniais laikais raðiau kny-gà Lietuvos valstieèiai ir spauda, taiëmiau ir nenurodþiau to archyvoMaskvoje, kad nekiltø kokiø norskomplikacijø. O medþiagà panaudo-jau, tik be iðraðø ir nuorodø á ðaltinius.Juk ir Maskvoje buvau pasiraðæs pa-siþadëjimà, kad tik su jø leidimu spau-doje panaudosiu tà medþiagà.

Ko taip bijojo reþimas

Kodël reikëjo tokio didþiulio slap-tumo?

Carinës Rusijos ekspansijos po-litika smarkiai siejosi ir su tarybinësekspansijos politika. Analogijø labai

daug. Rusifikacijos problemos buvonemalonios, nes jei jas kelsi aikðtën,tai jau nepagarba vyresniajam �bro-liui�. Slidi pusiausvyra. Kai raðiauknygas apie lietuviðkos spaudosdraudimo laikus, to negalëjau ávar-dyti, kaip reikëtø. Vienà pavadinauLietuviø nelegalioji spauda kapitaliz-mo laikotarpiu (iki 1904 m.).

O kaip reikëjo ávardyti?Lietuviø spaudos draudimas. Ið-

spausdinta 1978 m. Taèiau juk turë-jome siøsti leidybinius planus mûsið-kiams ir maskvieèiams tvirtinti. Ano-tacijoje suraðiau iðtisà litanijà, jogtai, kone nelegalioji, antinacistinë,socialdemokratinë spauda. Þinoma,ir Vilniuje, ir Maskvoje sëdëjo ganatingûs valdininkai, kuriems gilintis,

kà ten kas raðo, buvo nuobodu. Pra-ëjo, ir gerai.

Taèiau lietuviø istorikai jau buvopuikiausiai ásisavinæ perkûnsargiøstatybos menà. Kalbant apie XIX a.Lietuvos istorijà puikus perkûnsargisbuvo Aleksandro Gerceno raðtai.

Net ið Fridricho Engelso raðtø bu-vo galima tiek ir tiek mums naudin-gø citatø iðtraukti. Deja, nepadëdavo.Apie Juodosios jûros ir Bosforo sà-siaurius, á kuriuos kësinosi Rusijosimperializmas, yra F. Engelso prira-ðyta, taèiau ðiø jo raðtø á rinkinius ne-dëdavo, nes tai siejosi ir su Tarybø Sà-jungos ekspansine politika.

Antrà knygà, skirtà Lietuvos knyg-neðiams, pavadinau Lietuvos valstieèiaiir spauda XIX a. pab. � XX a. pr. (1982).Galima buvo suprasti, kad èia tyrinë-jamas valstieèiø kultûros lygis, domë-jimasis spauda. Gal ir ne itin iðradin-gas gudravimas, bet net ir tokia prie-danga padëdavo susilpninti dëmesá irprislopindavo atitinkamø institucijøpareigûnø norà gilintis, kas ið tikrøjøraðoma tose knygose.

Antro karto nebuvoAntrà kartà á TSRS uþsienio reika-

lø ministerijos archyvà Jums jau nepa-vyko patekti?

Neturëjau vilties kà nors daugiauten gauti. Jokiø apyraðø neduoda,praðau man pateikti Rusijos notasVokietijos vyriausybei � negaunu.

Taèiau ir vienà kartà á tà archyvàpatekæs susiþvejojote gana daug labainaudingø þiniø.

Man rûpëjo su nelegalia lietuviøspauda susijæ dalykai. Minëtasis kun.J. Zabermanas buvo vienas Þemaièiøvyskupo Motiejaus Valanèiaus slaptø-jø broðiûrø leidimo Tilþëje organiza-toriø. Jis priimdavo perduotus M. Va-lanèiaus rankraðèius, kurie bûdavoperraðomi, kad neliktø M. Valanèiausbraiþo, taigi, kad vyskupas nebûtø su-sektas. J. Zabermanas, kuris tuo me-tu buvo Tilþës baþnyèios klebonas, or-ganizavo knygø spausdinimà. M. Va-lanèius rûpinosi spaudos gabenimu irplatinimu tinklu. J. Zabermanas buvoþinomas ir Rusijai, nes jo vardu ir bu-vo spausdinamos kai kurios ðiø knygø.Rusija vertë Vokietijà J. Zabermanàiðduoti arba nubausti. Tai buvo 1867�1870 m., taigi pati draudþiamos spau-dos leidimo pradþia. Reikia pasakyti,kad Peterburge buvo suvokta, koks taipavojingas dalykas. Todël Rusijos uþ-sienio reikalø ministerija ir pradëjo su-siraðinëjimà su Prûsijos vyriausybeaukðèiausiu lygiu.

Kaip reagavo Prûsijos valdþia?J. Zabermanui buvo uþdëtas na-

mø areðtas, ieðkota ákalèiø, bet ka-dangi kai kurie rasti ákalèiai negalëjobûti laikomi Prûsijos cenzûros paþei-dimais, tai tuo ir baigësi. Bet keleriusmetus J. Zabermanas buvo pri-þiûrimas policijos.

Prûsijos politika lietuviøspaudiniø atþvilgiu

Kokia apskritai buvo Prûsijos val-dþios politika lietuviðkø spaudiniø at-þvilgiu?

Reikëtø vertinti per Prûsijos, Ru-sijos ir Vokietijos santykius. Kai pra-sidëjo Rusijos susiraðinëjimas su Prû-sija dël draudþiamø lietuviðkø spau-diniø ir pirmøjø tos spaudos organi-zatoriø, kaip tik kilo 1971 m. Prûsijosir Vokietijos karas su Prancûzija. To-mis sàlygomis Prûsijai reikëjo ramausRytø kaimyno, t. y. Rusijos. Tada Prû-sijos valdþia pradëjo ieðkoti tos lietu-viðkos spaudos organizatoriø, kliuvoir M. Valanèiaus organizacijai. Bijo-ta, kad pasienyje gali veikti Prancûzi-jos ðnipai, gal net pasinaudodami esa-ma padëtimi organizuoti sukilimà.Rusijos pusëje ir vieni, ir kiti, ieðko-dami prancûzø ðnipø, uþtiko M. Va-lanèiaus organizacijà.Tai ilga istorija,kurià esu iðsamiai apraðæs.

Rusijos ir Vokietijos santykiaibuvo vël atðilæ, kai á sostà Rusijoje at-sisëdo Nikolajus II. Prûsijà valdë Vo-kietijos imperatorius Vilhelmas II.1897 m. turëjo vykti abiejø impera-toriø susitikimas Peterburge. Ren-giantis susitikimui Nikolajus II davënurodymà savo uþsienio reikalø mi-nistrui, o ðis savo pasiuntiniui Berly-ne, kad uþmegztø ryðius su Vokieti-jos vyriausybe dël priemoniø, kuriospadëtø nutraukti Maþojoje Lietuvo-je lietuviðkos spaudos spausdinimà.Derybos uþsitæsë, o prûsø policijajau pradëjo gaudyti knygneðius ir ðe-ðis iðdavë rusø policijai. Tarp kitko,iðduotas ir Jurgio Bielinio brolis An-drius Bielinis. Jis vëliau ir þuvo trem-tyje Viatkos gubernijoje.

Tos derybos tæsësi ir po Peterhofofontanais, kai imperatorius NikolajusII ir Vilhelmas II susitiko Peterburge.1897 m. vasarà Vilhelmas II paþadëjopersekioti anarchistinæ ir socialistinæspaudà, kuri buvo persekiojama ir pa-gal Prûsijos ástatymus. Taèiau daugiauNikolajus II nepasiekë. Mat kai tuosðeðis knygneðius Prûsijos valdþia iðda-vë Rusijai Tilþës spaustuvininkai pakë-lë triukðmà, nes jiems grësë netekti uþ-darbio. Prûsijos komercijos reikalaijuk taip pat buvo svarbûs vyriausybei.Buvo daromos kratos, átarinëjamasMartynas Jankus, kad jis spausdinaanarchistinæ literatûrà, ið jo buvo atim-ti ir visi lietuviðki spaudiniai.

Kà besakytume, knygneðiai Prû-sijoje nesijautë lyg savo namuose. Di-delio vieðumo vengë. Tuo labiau, kadtarpusavyje konkuruojantys spaustu-vininkai kartais áskøsdavo savo kon-kurento klientus. Morta Zauniûtë bu-vo viena didþiausiø leidybos Maþojo-je Lietuvoje organizatoriø ir rëmëjø,galima sakyti, Varpo, Ûkininko, Dar-bininkø balso ekspeditorë. Jos tëvasDovas Zaunius buvo Birutës draugi-jos veikëjas. Ið tø Zauniø kilo ir uþsie-nio reikalø ministras Dovas Zau-nius(1929�1934), Mortos brolis.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 6 p.

Prof. Vytautas Merkys su Juozu Jurginiu renka iliustracijas Vilniaus miestoistorijos I tomui

Kritinio màstymo ugdymas aukðtojoje mo-kykloje: studijø programos. 2004.

Ðiame leidinyje pristatomas dvejø metø (2002�2003) trukmës projekto Kritinio màstymo ugdymas aukð-tojoje mokykloje rezultatas � dëstomøjø dalykø progra-mos ir iðplëstiniai paskaitø planai, atspindintys kritiniomàstymo ugdymo galimybes paèiose ávairiausiose stu-dijø programose � teisës, buhalterinës apskaitos, uþsie-nio kalbø, socialinës pedagogikos, komunikacijos ir ki-tuose dëstomuosiuose dalykuose.

Tikimasi, kad pateiktieji paskaitø planai ir apraðymaipaskatins pedagogus domëtis ávairiomis mokymo ir mo-kymosi aukðtojoje mokykloje teorijomis, ieðkoti savø dës-tymo bûdø ir skatinti studentø kritiná màstymà.

Kaina 10 Lt

Ðiuolaikiniø didaktikø centraspristato naujus leidinius

Kritinio màstymo ugdymo programos Mokyto-jo ir Lektoriaus sertifikavimo standartai ir proce-dûros. 2004.

Skaitytojams pateikiami tarptautiniai kritinio màs-tymo ugdymo standartai, skirti profesiniam tobulëji-mui ir kvalifikacijai kelti. Dëmesys kreipiamas á mo-kytojo/dëstytojo/lektoriaus asmenines ir profesineskompetencijas, besireiðkianèias per mokymo aplinkosformavimà, patá ugdomàjá procesà, pamokos planavi-mà ir vertinimà.

Kaina 4 Lt

Leidinius galima ásigyti Ðiuolaikiniø didaktikø centre.Adresas Studentø g. 39-401, Vilnius. Tel. (8 ~ 5) 275 14 10.www.vpu.lt/sdc

ASMENYBË

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io V

ytau

to M

erki

o ar

chyv

o