Grįžtamoji migracija: protų susigrąžinimas ir prisitaikymo …€¦ · suprasti, kaip geriau panaudoti grįžusiųjų potencialą. Šiame straipsnyje analizuojamas prisitai-kymo

43

ISSN 2029-4182 (spausdintas) ISSN 2335-8726 (elektroninis)

Grupės ir aplinkos: 2012.3

Lina GARBENČIŪTĖVytauto Didžiojo universitetas

Grįžtamoji migracija: protų susigrąžinimas ir prisitaikymo galimybės Lietuvoje

SantraukaMigracijos procesų tyrinėtojai dažniausiai susitelkia ties išvykstančiųjų gyventi į užsienio šalis tyrimais, o į Tėvynę grįžusių asmenų prisitaikymas ir motyvacija likti gyventi bei dirbti Lietuvo-je sulaukia mažiau dėmesio. Žinant, su kokiomis problemomis susiduria nusprendusieji grįžti į kilmės šalis, galima būtų tobulinti ir išplėsti grįžtamajai migracijai skatinti skirtas priemones, suprasti, kaip geriau panaudoti grįžusiųjų potencialą. Šiame straipsnyje analizuojamas prisitai-kymo kilmės šalyje procesas – į Lietuvą grįžusių lietuvių galimybės prisitaikyti ir motyvacija pasilikti gyventi Lietuvoje. Tyrinėjama, į kokias aplinkas patenka parvykę asmenys, ar ir kaip jiems pavyksta įsitvirtinti bei panaudoti sukauptą žmogiškąjį kapitalą, su kokiomis problemo-mis susiduriama. Straipsnis grindžiamas autorės atlikto kokybinio tyrimo duomenimis.

Reikšminiai žodžiai: migracija, grįžtamoji migracija, prisitaikymas, žmogiškasis kapitalas.

Įvadas

Pastaraisiais metais tebevykstanti emigracija iš Lietuvos tapo valstybinės svarbos klausimu. Šis procesas kelia nemažai neigiamų padarinių, įskaitant spartų protų nu-tekėjimą. 2011 m., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą ėmė grįžti vis daugiau asmenų – grįžo 14 tūkstančių. Palyginti su 2010 m. – beveik tris kartus daugiau. Vieni grįžusieji pasilieka gyventi Lietuvoje, kiti nesugeba prisitaikyti ir vėl išvyksta. Nustatyti tikslius rodiklius, kiek grįžtančių migrantų atitinka inova-tyvųjį tipą, kai siekiama panaudoti sukauptą patirtį savoje šalyje, sudėtinga. Tačiau, Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis1, 2011 m. buvo gauti 843 prašymai įvertinti kvalifikaciją, gautą užsienio valstybėse. Taigi tikėtina, kad tokius prašymus pateikę asmenys siekia įsitvirtinti Lietuvoje.

Lietuvoje, kuriant valstybės priemones grįžtamajai migracijai skatinti, ilgą laiką buvo susitelkiama į dvi emigrantų grupes: asmenis, išvykusius iš Lietuvos

1 Studijų kokybės vertinimo centro pateikiama 2011 m. Aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimo (pa-teiktų prašymų) statistika. Prieiga per internetą: http://www.skvc.lt/content.asp?id=514.

Grupės ir aplinkos 3

44

iki nepriklausomybės atgavimo, ir asmenis, išvykusius iš Lietuvos jau atgavus ne-priklausomybę. Pastaruoju metu jau pradėta kalbėti ir apie idėją kurti globalią Lietuvą, siekiant įtraukti visus lietuvių kilmės asmenis į valstybės gyvenimą bei kūrimą.

Straipsnyje analizuojama problema – į Lietuvą grįžusių lietuvių galimybės pri-sitaikyti ir motyvacija pasilikti gyventi Lietuvoje. Aktualu išsiaiškinti, kaip grįžtan-tiesiems pavyksta prisitaikyti šiandienėje visuomenėje. Žinant, su kokiomis proble-momis susiduria nusprendusieji grįžti į kilmės šalį, galima būtų palengvinti grįžimo ir prisitaikymo procesus, geriau panaudoti grįžusiųjų kūrybinį potencialą, skatinti protų cirkuliaciją.

Tyrimo objektas – ilgai užsienyje gyvenusių ir į Lietuvą grįžtančių lietuvių ga-limybės prisitaikyti kilmės šalyje. Orientuojamasi į asmenis, kurie atitinka inovaty-vaus grįžimo tipą (Cerase, 1974), kai grįžtama siekiant panaudoti sukauptą patirtį gimtojoje (kilmės) šalyje. Tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti asmens, apsispren-dusio sugrįžti į Tėvynę, motyvus ir jo galimybes prisitaikyti. Tikslui pasiekti ke-liami uždaviniai: 1) išanalizuoti būsenas, kai asmuo priima sprendimą sugrįžti į Tėvynę, ir aplinkas, skatinančias arba slopinančias norą sugrįžti; 2) išanalizuoti, kaip grįžtantysis prisitaiko kilmės šalyje: kaip ir kokios aplinkos jį veikia, kaip kei-čiasi būsena ir elgesys; 3) išanalizuoti ir atskleisti, su kokiais sunkumais grįžtantieji susiduria.

Atliktas kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Suda-rant klausimyną ir analizuojant duomenis buvo taikoma dinaminių sistemų prieiga, siūlanti duomenis struktūruoti į aplinkos, būsenos ir išraiškos kintamuosius bei iš-siaiškinti jų sąveikas. Kiekviena tyrimo sistema (tyrimo dalyvis) analizuojama ban-dant nustatyti jos būsenas, sąsajas elgesio bei aplinkos, darančių poveikį būsenai ir elgesiui (Ramanauskaitė, Buivydas, Vaišnys, 2009). Pavyzdžiui, gilinantis į sugrįži-mo procesą bandoma nustatyti, kas paskatina ir kas slopina norą grįžti. Analizuo-jant duomenis išskiriami du tiriami laikotarpiai: pirmasis – prieš sugrįžtant, antra-sis – grįžus gyventi į Lietuvą.

Tyrimas atliktas 2011 m. spalio–2012 m. kovo mėnesiais. Buvo paimti 8 pu-siau struktūruoti interviu. Tyrime naudota tikslinė respondentų atranka, t. y. at-rinkti asmenys, kurie atitinka inovatyvaus grįžimo tipą – kai grįžtama siekiant panaudoti sukauptą patirtį kilmės šalyje. 1 lentelėje pateikiamas respondentų apibūdinimas.

lina GarBEnČiŪTėGrįžtamoji migraci ja: protų susigrąžinimas ir pr isi taikymo gal imybės lietuvoje

45

1 lentelė. Respondentų apibūdinimas

Tyrimo

dalyviai

Lytis Amžius

Šalys, kuriose gyventa

Gyvenimo užsienyje

laikotarpis

Gyvenimo laikotarpis sugrįžus į

Lietuvą

Veikla Lietuvoje

tyrimo metu

Veikla gyvenant užsienyje

R1 M 29 m. Kinija, Taivanas 4 metai 1 metai

Dirba tarptautinėje kompanijoje

Studijos, darbas tarptautinėje kompanijoje

R2 M 28 m.Suomija, Latvija, Italija

8 metai 7 mėn.Dirba tarptautinėje kompanijoje


R3 V 44 m. JAV 13 metų 4 metai Mokslininkas Studijos, moksli-ninko darbas

R4 M 31 m. Panama 6 metai 5 metaiDirba tarptautinėje kompanijoje


R5 M 24 m.D. Britani-ja, Olandi-ja, Belgija

5 metai 5 mėn. Dirba vienoje iš ministerijų

Studijos, profesi-nė praktika

R6 V 25 m. D. Britanija 6 metai 9 mėn. Žurnalistas Studijos, žurna-listo darbas

R7 V 67 m. JAVDidžioji gyvenimo dalis

4 metai Mokslininkas Studijos, moksli-ninko darbas

R8 M 34 m. JAV 13 metų 1 metai Dirba valsty-bės tarnyboje


Pirmajame lentelės stulpelyje yra surašyti tyrimo dalyviai (R1–R8), antrajame stulpelyje nurodoma lytis: vyras (V), moteris (M), trečiajame – respondento amžius, ketvirtajame – jo gyvenamoji šalis, iš kurios sugrįžo į Lietuvą, ir ankstesnės gyve-namosios vietos, penktajame pažymėta, kiek metų respondentas gyveno užsienyje. Šeštajame stulpelyje nurodoma, kiek metų respondentas jau gyvena Lietuvoje grįžęs iš užsienio, septintajame įvardijama jo veikla Lietuvoje. Paskutiniajame stulpelyje nurodomas veiklos pobūdis (studijos, darbas) tuo metu, kai respondentas gyveno užsienyje.

Tyrime dalyvavo 5 moterys ir 3 vyrai, jų amžiaus amplitudė – nuo 24 iki 44 metų. Trys respondentai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (R3, R7, R8), vienas – Di-džiojoje Britanijoje (R6), vienas – Panamoje (R4), kiti respondentai yra gyvenę net keliose šalyse: Kinijoje, Taivane (R1), Suomijoje, Latvijoje, Italijoje (R2), Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Belgijoje (R5). Respondentų gyvenimo užsienyje laikotar-pis – nuo 4 iki 13 metų. Grįžę jie gyvena Lietuvoje nuo 1 iki 9 metų. Visi tyrimo da-lyviai dirba (trys tarptautinėje kompanijoje, du valstybės tarnyboje, du mokslininkai


46

bei žurnalistas); gyvendami užsienyje jie mokėsi (baigė bakalauro, magistro arba doktorantūros studijas) ir (arba) dirbo.

Tyrimų kontekstas„Grįžtamoji migracija yra neatsiejama migracijos proceso dalis, kai asmuo nu-

sprendžia grįžti į savo kilmės šalį po ilgesnio ar trumpesnio gyvenimo užsienyje“ (Sipavičienė ir kt., 2009, p. 12). Grįžtamoji migracija apibrėžiama kaip grįžimas iš kitos šalies priverstiniu arba savanorišku būdu nuolatiniam gyvenimui namuose (Dustmann, 2001, p. 354). Nors ši migracija niekada nebuvo nė vienos valstybės politikos prioritetas (Koser, 2007, p. 21), pasak B. McCormico ir J. Wahba (2003), ji yra vienas svarbiausių reiškinių, leidžiančių valstybėms plėtotis, nes migrantai, sugrįžę į kilmės šalis, parsiveža žmogiškojo ir finansinio kapitalo, kuris gali prisidėti prie kiekvienos valstybės augimo ir plėtros.

Grįžtamoji migracija turi panašių bruožų į emigracijos. Grįžtantysis, kaip ir iš-vykstantysis, patiria panašių problemų, t. y. neišvengiamai susiduria su nauja arba jau pasikeitusia kultūra. Visiems išvykstantiesiems tenka prisitaikyti prie naujos kultūros, tradicijų bei aplinkos, dažnai patiriamas kultūrinis šokas. Jam būdinga vadinamosios „kreivės U“ koncepcija2, kuriai charakteringos pereinamosios stadijos – pakylėjimo ir optimizmo būsena, paskui – frustracijos, depresijos ir sumišimo laikotarpis, galiausiai laipsniškas pagerėjimas, vedantis prie artimumo naujai bendruomenei ir pasitikėji-mo ja. Asmenims, nusprendusiems grįžti, taip pat tenka patirti savotišką sugrįžimo kultūrinį šoką, kai reikia prisitaikyti prie pasikeitusios, kol buvo išvykę, socialinės ir fizinės aplinkos. Šį procesą sukelia ir paties asmens pasikeitimas. Migrantų, grįžusių į Tėvynę, prisitaikymo procesas aprašomas kaip „kreivės W“ koncepcija (Gullahorn, Gullahorn, 1963), kuriai būdingos tos pačios stadijos kaip ir „kreivei U“, tačiau šiuo atveju etapai pasikartoja du kartus, o sugrįžimo šokas patiriamas anksčiau.

Nagrinėjant grįžtamosios migracijos procesus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi grįžtančiųjų motyvai. Taigi norint apibrėžti šį procesą reikia žinoti, kuo ski-riasi asmuo, apsisprendęs grįžti savo noru, nuo asmens, kurio sprendimą nulėmė aplinkybės. Šiuos aspektus svarbu aptarti siekiant išsiaiškinti, kodėl vieni grįžtan-tieji namuose būna pokyčių pradininkai, o kiti – ne. Kalbant apie grįžtančiuosius, atkreiptinas dėmesys į jų tikslus, kurie nusako jų siekius ir planus kilmės šalyje. Viena pirmųjų, aptarusių grįžimo tipus, buvo F. Cerase (1974, p. 254), pasiūliusi tokią migrantų kvalifikaciją:

Nepavykusi migracija• – kai grįžtama, nesugebėjus prisitaikyti ar integruotis tikslo šalyje. Konservatyvus grįžimas• – kai grįžimas yra iš anksto numatyta migracijos pla-no dalis ir nesiekiama keisti bendruomenės socialinio konteksto.

2 Pgl. Kuzmienė, V. Kultūrinio šoko hipotezė. Prieiga per internetą: http://www.psyvirtual.lt/straipsniai/kulturinis%20sokas_1.html; žiūrėta: 2012 03 14.

http://www.psyvirtual.lt/straipsniai/kulturinis sokas_1.html

http://www.psyvirtual.lt/straipsniai/kulturinis sokas_1.html


47

Senatvinis grįžimas• – jo tikslas yra kilmės šalyje panaudoti lėšas, sukauptas gyvenant užsienyje. Inovatyvusis grįžimas• – kai siekiama kilmės šalyje maksimaliai panaudoti užsienyje sukauptą žmogiškąjį ir materialinį kapitalą.

Pasak F. Cerase (1974, p. 258), inovatyvieji migrantai save laiko iniciatyviais, todėl ieško galimybių ir perspektyvų kilmės šalyje.

Užsienio mokslininkų darbuose kiek plačiau nagrinėjamos prisitaikymo kilmės šalyje problemos. T. Yoshida ir D. Matsumoto (2002) nustatė, kad dažnai iš užsienio grįžę asmenys jaučia išskirtinumą, tarsi turėtų tam tikrą žymę, paliktą pasikeitusio suvokimo ir mąstymo. Su reintegracijos uždaviniais susiduriančių migrantų pro-blemas taip pat nagrinėjo A. Christou (2006), analizavusi antrosios bangos graikų-amerikiečių grįžimą į Graikiją. Jos tyrimo rezultatai atskleidė, kad graikai, atvykę į Graikiją, jautėsi esantys labiau amerikiečiai nei graikai, o Amerikoje – atvirkščiai.

Lietuvoje vienas iš pirmųjų bandymų nagrinėti grįžtamosios migracijos temą – 2005 m. Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktas mokslinis tyrimas „Ekono-minių migrantų skatinimo grįžti į Tėvynę priemonės“. Emigrantų požiūrį į grįžimą analizavo J. Ražanauskaitė ir R. Brazienė (2010). Viena didžiausių ir išsamiausių iki šiol parašytų mokslo studijų grįžtamosios migracijos tema yra Socialinių tyrimų instituto 2009 m. atliktas tyrimas „Grįžtamoji migracija: teorinės įžvalgos ir situa-cija Lietuvoje“ (Sipavičienė ir kt., 2009). Jis atskleidė, kad emigrantai ir žiniasklaida neretai pateikia vienokį ar kitokį visuomenėje vyraujantį požiūrį, o apibendrinimai rodo, kad kuriamas standartinis grįžtančiojo portretas yra lietuviškasis snobas, emi-grantas pristatomas kaip tautietis, nuolat peikiantis savo Tėvynę ir nerandantis joje vietos, o grįžimas traktuojamas kaip migracijos nesėkmė.

Apžvelgus Lietuvoje grįžtamosios migracijos tema atliktus tyrimus bei vis au-gančias grįžtančiųjų iniciatyvas išryškėja, kad iki šiol daugiausiai dėmesio buvo skiriama jau išvykusiems asmenims, analizuotas grįžimo suvokimas, tačiau visiškai nenagrinėtas į Tėvynę grįžusių asmenų prisitaikymas ir motyvacija likti gyventi bei dirbti Lietuvoje. Žinant, su kokiomis problemomis susiduria nusprendusieji grįžti į kilmės šalį, galima būtų tobulinti ir praplėsti grįžtamajai migracijai skatinti skirtas priemones bei išsiaiškinti galimybes panaudoti grįžusiųjų potencialą, kurios leistų valstybei greičiau plėtotis ir skatintų protų cirkuliaciją.

Socialinė reikšmėValstybės vaidmuo ir interesas – pritraukti į valstybės gyvenimą iniciatyvius ir

gabius užsienyje gyvenančius piliečius grįžti, gyventi ir dirbti Lietuvoje, suteikiant jiems galimybę panaudoti turimus įgūdžius Lietuvos įmonėse ar įstaigose. Sėkmin-gas emigrantų susigrąžinimas į Tėvynę pirmiausiai yra nukreiptas į aukštos kva-lifikacijos asmenų skatinimą grįžti. Žinoma, turtingų valstybių politika grįžtamo-sios migracijos klausimu susitelkia į protų susigrąžinimo programas, kurioms reikia


48

didelių finansinių išteklių. Besivystančioms šalims prioritetu tampa užsienyje studi-javę ar dirbę specialistai, kurie grįždami atsivežtų išaugusio žmogiškojo kapitalo.

Viena perspektyviausių ir naujausių grįžtamąją migraciją skatinančių programų yra „Globali Lietuva“ – 2011–2019 m. vykdoma programa, skatinanti užsienio lie-tuvius įsitraukti į valstybės gyvenimą ir jį kurti, kurios tikslas yra suvienyti visame pasaulyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis3.

Personalo paieškos atstovų teigimu, užsienyje dirbę asmenys yra nusiteikę likti Lietuvoje, todėl siekia kuo geriau įsitvirtinti ir būti lojalūs darbuotojai, jų pranašu-mas – noras savo patirtį pritaikyti Lietuvoje, o trūkumas – ilgesnis adaptacinis pe-riodas lietuviškoje įmonėje ar įstaigoje (Dokšaitė, 2008). Taigi migrantai užsienyje įgyja žinių ir įgūdžių bagažą, kuris papildo jų pradinį žmogiškąjį kapitalą ir leidžia konkuruoti darbo rinkoje. Šių asmenų pritraukimas į Lietuvą galėtų paspartinti ša-lies raidą. 2011 m. vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume „PLEF 2011“ diskutuoti buvo kviečiami Lietuvoje ir užsienyje sėkmingai dirbantys verslininkai, kurių viena iš pagrindinių pasiūlytų idėjų – nesiimti ypatingų priemonių riboti jau-nų ir darbščių asmenų pasirinkimą išvykti studijuoti į kitas šalis. Pasak verslininkų, išvažiavę lietuviai įgyja kitokios patirties, pasisemia žinių verslo ir mokslo srityje, todėl gali būti naudingi likusiems Tėvynėje. Šiuo atveju verčiau ieškoti galimybių juos įtraukti į šalies gyvenimą4.

Migrantai, norėdami įgyvendinti savo interesus, jungiasi į organizacijas, t. y. so-cialinius judėjimus, kurių narius vienija ne tik bendras tikslas, bet ir bendra tautybė. Taip pat galima įvardyti šioms organizacijoms būdingus išskirtinius bruožus: tai – migracijos tinklo pagrindu veikianti organizacija, tarp siunčiančių ir priimančių šalių besikeičianti informacija; organizacijos gali veikti ir kaip alternatyva valstybės naudojamoms integracijos priemonėms ar jų papildymas.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra nemažai grįžusių lietuvių įsteigtų organizacijų, kurių tikslas – pritraukti ir suvienyti visame pasaulyje gyvenančius ir dirbančius lietuvių kilmės asmenis5.

3 Parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietu-vių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 metų programos įgyvendinimo veiklos plano“ patvirti-nimą, 2011 m. spalio 19 d., Nr. 1219.

4 Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo svetainė. Prieiga per internetą: http://www.plef.lt/plef-2011.htm; žiūrėta: 2011 09 09.

5 Viena iš mokslininkus vienijančių organizacijų yra 2009 m. įregistruota nevyriausybinė organizacija „Futura Scientia“, kuri remiasi į Tėvynę sugrįžusių ir pasaulyje pasklidusių lietuvių mokslininkų ben-dradarbiavimu (prieiga per internetą: http://www.plef.lt/plef-2011.htm; žiūrėta: 2011 09 09). Į Lietuvą grįžusius asmenis vienijanti organizacija LGUVO (Lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninė organi-zacija) buvo įsteigta 2007 m., siekiant suvienyti užsienio lietuvius Lietuvoje, skatinti lietuvius iš užsienio sugrįžti į Lietuvą, padėti grįžtantiems integruotis į visuomenę bei įveikti adaptacijos procesus, dalytis naudinga patirtimi su čia esančiais, skatinti verslą bei investicijas Lietuvoje ir ugdyti visuomenės pilie-tiškumą bei verslumą, perteikiant Vakaruose įgytą patirtį (prieiga per internetą: http://sugrizus.lt/).

http://www.plef.lt/plef-2011.htm

http://www.plef.lt/plef-2011.htm

http://sugrizus.lt/


49

Priežastys sugrįžti

Norint suprasti grįžtamosios migracijos procesus, svarbu išsiaiškinti priežastis, ko-dėl tyrimo dalyviai nusprendė sugrįžti gyventi į Lietuvą, kokie buvo jų lūkesčiai ir viltys bei pasirengimo grįžti lygis. Priežasčių grįžti ieškome atkreipdami dėmesį į asmens išgyvenamus jausmus, jo nuostatas bei poreikius, atsirandančius veikiant aplinkoms. Tyrimo pradžioje su tyrimo dalyviais buvo aptartas laikotarpis prieš jiems atvykstant gyventi į Lietuvą. Bandyta išsiaiškinti, ar / kaip buvo bendraujama su lietuviška aplinka ir koks buvo šios aplinkos poveikis tyrimo dalyviui.

Geografiškai artimiausia lietuviška aplinka tyrimo dalyviams – užsienio lietuvių bendruomenės. Tik vienas tyrimo dalyvis (R4) paminėjo, kad visiškai nedalyvavo jokioje lietuviškų bendruomenių veikloje, tačiau tik todėl, jog tam nebuvo galimy-bių (žr. priedo 1 lentelę, 1 klausimą „Lietuvių bendruomenė“)6. Ši veikla padeda išlaikyti ryšį su Lietuva, taip pat – nenutolti nuo lietuviškų tradicijų bei kultūros. Kiti daugiau ar mažiau stengėsi bendrauti su kitais užsienyje gyvenančiais lietuviais: „Su Lietuvių bendruomene bendravau intensyviai Italijoje, nes Romoje gyvenau, tai ten buvau viena iš tų veikliųjų, labai juos palaikiau ir dabar palaikau. Dirbdavau šeštadieninėje mokyklėlėje, mokiau lietuvių kalbos...“ (R2).

Šeima ir asmeniniai ryšiai su LietuvaVisi tyrimo dalyviai pripažino, jog jų sprendimui sugrįžti didžiausią poveikį darė tėvai, ne mažiau svarbūs – tyrimo dalyvių šeima ir artimi žmonės, gyvenantys Lie-tuvoje (1; 3–5). „Apie grįžimą galvodavau tuomet, kai galvodavau apie savo tėvus, kad norėčiau juos dažniau matyti“ (R5). Tikėtina, kad asmuo, apsisprendęs sugrįžti gyventi į kilmės šalį, lengviau šį sprendimą priima, jeigu sprendimas priklauso tik nuo jo paties, tačiau jei jis turi šeimą ar artimą žmogų, jam tampa svarbi šių artimų-jų nuomonė: „...draugauju su lietuviu (...), kai atsirado draugas, meilės reikalai, tai atėjo laikas spręsti, kur gyvensim – Amerikoje ar Lietuvoje. Aplinkybės asmeninės lėmė“ (R8). Viešosios politikos ir vadybos instituto atlikto tyrimo „Ekonominių mi-grantų skatinimo grįžti į Tėvynę priemonės“ (Barcevičius ir kt., 2005) duomenimis, mobiliausi yra pavieniai asmenys ir jaunos šeimos.

Tik mažuma šio tyrimo dalyvių turėjo vaikų, tačiau du iš trijų turėjusiųjų pripa-žino, kad priimdami sprendimą sugrįžti ar pasilikti užsienio šalyje galvojo apie savo vaikus (2; 16: „Grįžau, nes norėjau, kad vaikai augtų Lietuvos aplinkoje“). Galima da-ryti prielaidą, kad lietuvybę išlaikiusios šeimos norės, kad jų vaikai augtų Lietuvoje:

Na, visada planavau ir ieškojau galimybių grįžti, tačiau esminis dalykas buvo mano vaikai, kurie tapo daugiau amerikiečiai nei lietuviai. Norėjosi, jog išsilaikytų jų lietuvybė ir nebūtų

6 Tyrimo duomenys pateikti priede, lentelėse. Žymint nuorodas pirmasis skaičius reiškia priedo lentelės numerį, kiti skaičiai – klausimų numerius.


50

problemų integruotis Lietuvoje. Norėjau, jog jie būtų užaugę tokioje pačioje aplinkoje kaip ir aš, tokioje kultūroje kaip mano (R3).

Aplinkos, kurioje gyvenama išvykus, įtakaSprendimas sugrįžti yra susijęs ne tik su Lietuvoje likusios šeimos, kitų artimų-jų, bendraminčių trauka, bet ir su aplinka, kurioje gyvenama išvykus. Visi tyrimo dalyviai, prieš nuspręsdami sugrįžti į Lietuvą, jau buvo prisitaikę užsienyje (3; 22 „Lengvai adaptavausi užsienyje“): „Aš niekada nesijaučiau svetima ten, kažkaip gal nesijaučiau sava, bet nesijaučiau ir svetima, mačiau, jog man reiks laiko prisitaikyti prie aplinkos, tačiau tai nebuvo man problema“ (R5).

Taip pat visi dalyviai pažymėjo, kad gyvendami užsienyje turėjo gerą darbą ir palankias aplinkybes likti ten gyventi (3; 24 „Buvo geros aplinkybės likti“):

Na, kaip ir buvo, bet nenorėjau pasiduoti tai visiškai inercijai, nes, kai baigiau, visi dėstyto-jai, visa mano aplinka tarsi žinojo, ką aš turiu daryt, kad turiu likti; man buvo pasiūlyta ir paruošta vieta mokslo akademijoje, ir viskas buvo jau... aš kažkaip labai tam pasipriešinau ir padariau labai neracionalų sprendimą – grįžau namo (R1). Sprendimui sugrįžti neretai turi įtakos ir kitokia kultūrinė aplinka. Kiekvienas

asmuo, siekiantis prisitaikyti visuomenėje, yra priverstas mokytis jos bendravimo normų, papročių. Šie procesai didina atstumą tarp išvykusio asmens ir jo kilmės šalies kultūros. Tyrimas atskleidė atvejų, kai asmuo pats suvokia šį nutolimą, ir tai jį paskatina galvoti apie sugrįžimą į kilmės šalį. Pavyzdžiui, tyrimo dalyvis R1 ketve-rius metus gyveno Kinijoje. Sprendimą sugrįžti į Lietuvą jis sieja su pernelyg didele adaptacija svetimoje kultūroje: „Per smarkiai adaptavausi svetimoje kultūroje, rei-kėjo grįžti“ (R1) (2; 12). Šešerius metus išgyvenęs Panamoje, tyrimo dalyvis teigia: „Jaučiausi, kad nepriklausau Lietuvai, jau kitaip žiūrėjau į viską“ (R4) (2; 18). Šias būsenas patvirtino ir kiti tyrimo dalyviai. Naujoji aplinka, į kurią siekiama inte-gruotis, atvykus gyventi į užsienio šalį, ne visuomet dera su asmens įsivaizduojamos gyvenimo kokybės samprata.

Dalis tyrimo dalyvių teigė, kad užsienio šalyse pretenduoti į aukštesnes dar-bo pozicijas jiems pasirodė daug sunkiau nei Lietuvoje, kad Lietuvoje jie mato daugiau perspektyvų rasti geresnį – labiau kvalifikaciją atitinkantį – darbą negu užsienyje, kadangi kultūriškai ši aplinka jiems yra labiau pažįstama ir lengviau prieinama. Tikimasi, jog Lietuvoje užmegzti socialiniai ryšiai ir matomos laisvos darbo nišos leis geriau panaudoti turimus įgūdžius: „Profesionalų (...) darbą tai ten labai sunku rasti, o čia (Lietuvoje), maniau, bus lengviau ir iš tikrųjų yra len-gviau (...). Aš iš tikro galvojau, galvojau ir sugalvojau, jog tikroji priežastis – dėl darbo...“ (R6).


51

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo psichologinės, socialinės-kultūrinės ir ekonominės priežastys7, nulėmusios sprendimą grįžti į Lietuvą. Daugeliu atvejų ma-noma, kad ekonominis motyvas tampa svarbiausiu migruoti skatinančiu veiksniu, tačiau kalbant apie grįžimą paminėtina, kad apsisprendusieji grįžti turi apsvarstyti daugelį svarbių aspektų, o įsidarbinimo galimybės tampa tik vienu iš jų. Ekonomi-niai veiksniai, tokie kaip darbo užmokestis, karjeros galimybės, gali paskatinti arba sumažinti norą grįžti gyventi į kilmės šalį.

Visi tyrimo dalyviai nusprendė išvykti iš Lietuvos ne tik dėl galimybės gauti ge-resnį atlyginimą, bet dėl viso komplekso priežasčių. Kalbant apie grįžtančiųjų mo-tyvus dirbti Lietuvoje, visi pažymėjo, kad galimybė dirbti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą yra svarbiau nei atlyginimo dydžio skirtumas. Žinoma, atlyginimo dydis yra svarbus veiksnys galvojant grįžti į Lietuvą, kadangi dažniausiai jis mažesnis nei šaly-se, iš kurių grįžtama, tačiau, svarstant galimybę sugrįžti, apsisprendimą gali nulemti kiti veiksniai:

Taip, tas grįžimas buvo noras daugiau padėti savo kraštui, manau, Lietuvai į naudą būtų tą patirtį (ką aš ten patyriau per tuos metus) įgyvendinti čia (...). Atvažiavau aš, nes mačiau, kad yra ir čia ką veikti, ir daugiausiai su VU dirbti pradėjau. Yra daug mažų muziejų čia, kurie sunkiai išsilaiko, daug kas buvo išvežta, mažai kas išsaugota. Aš manau, kad reikia visai kitokio universiteto muziejaus, kurio misija būtų rūpintis ir rinkti medžiagą (kas lie-čia mokslinę kultūrinę universiteto veiklą), taip pat apjungti dešimt universiteto fakultetų kolekcijų, tai va, mes kaip tik įkūrėm universiteto muziejų, ir aš tapau to muziejaus direk-torium (R7).

Tyrimo dalyvių būsenos, padėjusios apsispręsti sugrįžti, buvo susijusios su Tė-vynės, namų, artimųjų, draugų ilgesiu, patriotizmo nuostatomis. Tyrimo dalyviams buvo svarbu šeimos aplinkybių ar socialinio statuso pokytis. Minėdami priežastis, nulėmusias sprendimą grįžti, jie išskirtinai pabrėžė galimybę būti su šeima. Šis as-pektas buvo svarbus visiems respondentams.

Pasirengimo grįžti lygmuo

J. P. Cassarino (2004) teigimu, pasirengimo sugrįžti lygis yra esminis veiksnys sie-kiant sėkmingai integruotis kilmės šalyje: kuo geriau pasirengta, tuo sėkmingiau prisitaikoma kilmės šalyje. Autorius išskyrė tris pasirengimo sugrįžti lygius: aukš-to lygio pasirengimas – jis priskiriamas darbo migrantams, aukštos kvalifikacijos

7 Ekonominiai veiksniai apima keletą svarbiausių motyvų: darbo užmokestis kilmės šalyje, karjeros ga-limybė, bendra šalies ekonominė padėtis. Socialiniai-kultūriniai veiksniai apima tokius motyvus kaip integracijos užsienio valstybėje sunkumai, Tėvynės, namų, artimųjų, draugų ilgesys, patriotizmas, siekis dalyvauti politiniame-visuomeniniame gyvenime ar šeimos aplinkybių pokyčiai (Kripaitis, Romikaitė, 2005).


52

migrantams ir studentams; mažo lygio pasirengimas – jam priskiriami darbo mi-grantai, studentai ir kvalifikuoti migrantai; migrantai be pasirengimo – jiems priski-riami atstumtieji ir nereguliarūs migrantai, kurie retai sukaupia kokių nors išteklių. Pasak autoriaus, kalbėdami apie grįžtančiuosius kaip apie pokyčių šaltinį, turėtume atsižvelgti į jų pasirengimo grįžti lygį. Pasirengimas grįžti – tai visų galimų išteklių mobilizavimas, kuris apima daugiau ar mažiau apčiuopiamus išteklius – finansinį kapitalą ir socialinius ryšius (Cassarino, 2004, p. 257). Kalbant apie pasirengimo su-grįžti lygį reikia paminėti kilmės valstybės politinės, socialinės ir kultūrinės situaci-jos įvertinimą. Jeigu neįvertinami pokyčiai bei esama situacija, grįžtančiojo lūkesčiai gali būti neadekvatūs. Įvertindamas savo lūkesčius, grįžtantysis lengviau prisitaiko, nes asmuo, kuris ruošiasi galimiems sunkumams, juos ištveria daug paprasčiau.

Lūkesčiai ir pasirengimasTyrimo metu buvo įdomu išsiaiškinti, kokie yra besirengiančiųjų sugrįžti lūkesčiai (ko tikimasi sugrįžus) ir kaip jie ruošiasi sugrįžimui: ar domisi socialinėmis-po-litinėmis ir ekonominėmis sąlygomis kilmės šalyje, į kurią planuoja sugrįžti. Nuo šių žinių ir lūkesčių nemažai priklauso grįžtančiųjų prisitaikymo procesai kilmės šalyje. Tyrimas atskleidė, kad prieš atvykstant į kilmės šalį apsvarstomos įvairios galimybės, bendraujama su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais bei draugais, seka-ma informacija, pasirodanti žiniasklaidos pranešimuose. Įvertinama, kad gyvenant tolimame krašte ir pasikliaujant vien žiniasklaidos pranešimais, galima susidaryti iškreiptą gyvenimo Lietuvoje įvaizdį.

Sekti naujienas apie Lietuvoje vykstančius procesus buvo svarbu daugumai ap-sisprendusiųjų grįžti (žr. 1; 8; „Sekdavau Lietuvos spaudą nuomonei susidaryti“). Pasitelkiama ir „alternatyvi spauda“ – pačių emigrantų leidžiami leidiniai, kuriuose jie dalijasi mintimis apie galimą sugrįžimą, aptaria patirtis. „Sekdavau ir tuos delfius visus, plačiąją žiniasklaidą ir tuos blogus visus, šiaip tikrai sekdavau viską“ (R6); „Vieną įvaizdį apie Lietuvą suformuotą spaudos turėjau... (...), o kai pradedi gyvent, vis tiek skiriasi“ (R7).

Prieš atvykdami tyrimo dalyviai turėjo tam tikrų nuostatų bei įsitikinimų, kurie trukdė anksčiau apsispręsti grįžti (2; 11; „Galvojau, jog grįžtant reikia turėt daug pažįstamų“). „Aš įsivaizdavau, kad, ieškant darbo čia, Lietuvoje, reikia turėt daug pažįstamų, bet iš tikrųjų buvau labai maloniai nustebinta, nes sugebėjau gauti darbą be jų, tai buvo iš tikrųjų vienas iš didžiųjų pliusų Lietuvai“ (R5).

Sparčiai kintanti kultūrinė, socialinė ir ekonominė aplinka Lietuvoje skatina ir spartesnę raidą, kuri atneša pokyčių bei lemia ekonominį augimą. Ilgą laiką ne Lietuvoje prabuvę asmenys atitrūksta nuo lietuviškos realybės, ir jų lūkesčiai apie gyvenimą Lietuvoje gali neatitikti tikrosios padėties (7; 64; „Nustebintas buvau, kad ne viskas taip blogai“): „Aš įsivaizdavau, kad bus kaip 1993 m. – tik „Akropolis“ ir


53

parduotuvės plius, o žmonių mentalitetas liks tas pats (...). Po to, kai išvažiavau, aš kasmet važiuodavau į Lietuvą, bet reikėdavo tai tuos, tai anuos aplankyti, ir to rea-laus gyvenimo aš kažkaip nepajutau“ (R3).

Grįžtantieji, įvertindami galimus pokyčius, ne visuomet gali prognozuoti rein-tegracijos sunkumus (galimus sunkumus prisitaikant kilmės šalyje, iš kurios jie yra išvykę ilgesniam laikui). Norint iš naujo integruotis visuomenėje ir iš naujo pradė-ti kurti savo gyvenimą, reikia būti pasiryžusiam patirti iššūkių. Būtent nesėkmin-gos reintegracijos baimė kai kuriuos tyrimo dalyvius vertė atidėti sugrįžimą (2; 14; „Buvo baimė dėl darbo suradimo“): „Aš galvojau, kaip aš taip grįšiu po tiek metų su vaiku, nieko nežinosiu ir tėvams ant sprando sėdėsiu. Tai – irgi grynai asmeninės, finansinės priežastys, noras geriau gyventi“ (R8).

Pasirengimo sugrįžti skirtumaiAukšto lygio pasirengimu laikoma tokia stadija, kai žmogui pavyksta išlaikyti ar-timus santykius su kilmės šalimi, t. y. turėti išlikusių socialinių kontaktų ir šeimos ar artimųjų ratą. Tyrimo dalyvių pasirengimo grįžti lygis skyrėsi. Vieni tam ruošėsi ilgai ir sistemingai, kiti nusprendė grįžti prieš tai nesusiradę galimos darbo vietos, bet tikėdamiesi tai padaryti per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį (2; 17; „Gyvenau mintimi, kad grįšiu, sistemingai to siekiau“):

Susipažinau su galimais kolegomis, pašnekėjom, jog jeigu grįšiu į Lietuvą, tai pas juos grįšiu dirbti, ir paruošėm projektą ta linkme, tada tas projektas mano grįžimą finansavo (R3). Aš pati su jais susikontaktavau, ir taip buvo, kad jie ieškojo žmonių ir atsiuntė e-mailą į lietuvių bendruomenę, kad ieško žmonių, galinčių kalbėti lietuvių, italų kalbomis. Tai aš pagalvojau, kad kaip tik proga ir laikas grįžti yra (R2). Jo, grįžau ir viskas, nes tikėjau, jog viskas bus gerai, kažkokį darbą tikrai gausiu, kad nebus taip, kad nieko (R6).

Pasirengimo lygis yra susijęs su kiekvieno asmens savybėmis, tačiau tikėtina, kad asmenys, kuriems pavyko gyvenant užsienyje gerai įsitvirtinti ir padaryti kar-jerą profesinėje srityje, sprendimui sugrįžti ruošiasi atsakingiau ir ilgiau, kadangi apsisprendus grįžti bus netenkama jau susikurto gyvenimo.

Prisitaikymas Lietuvoje

Analizuojant grįžtamosios migracijos procesą, svarbus klausimas yra grįžtančiojo prisitaikymas kilmės šalyje: su kokia aplinka jis susiduria, kaip tai veikia būseną: skatina ar slopina norą pasilikti gyventi Lietuvoje? Tyrinėjant buvo nustatytos ketu-rios svarbiausios grįžusiajam aplinkos: šeimos ir draugų aplinka, darbo aplinka, kiti sugrįžusieji ir visuomenė.


54

Šeimos ir draugų vertinimasŽmogaus socializacija yra vienas svarbiausių veiksnių prisitaikant. Socialinė prisi-taikymo samprata apibūdina asmens ar grupės ir socialinės aplinkos sąveiką, kurios metu derinami jos dalyvių reikalavimai ir lūkesčiai vienas kito atžvilgiu. Esminė pri-sitaikymo proceso dalis – asmens siekių derinimas su jo galimybėmis ir socialinės terpės realijomis, įskaitant ir realių kliūčių lygmenį bei potencialias asmens ir aplin-kos raidos tendencijas (Marshall, 1994). Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad viena artimiausių aplinkų respondentai laiko savo šeimą, todėl vienas iš svarbių asmens apsisprendimo sugrįžti veiksnių yra šeimos nuomonė. Ne visų tyrimo daly-vių šeimos palaikė sprendimą parvykti: „Jie tokie, sako, kaip nuspręsi, taip ir bus, bet jeigu mūsų klausi, tai dar negrįžk geriau. Krizė ir taip toliau, nors ji ir baiginėjasi, bet vis tiek“ (R6) (4; 29; „Sprendimą grįžti palaikė šeima“).

Jei grįžusieji jaučia savo artimiausios aplinkos palaikymą, ši skatina pasilikti kil-mės šalyje:

Man šeima svarbiausia, tikrai, kad dabar, va, sėdėdama su jumis galvočiau, jog daugiau nebevažiuočiau niekur, turiu darbą ir apsipratau, mano šeima čia, viskas susinormalizavo (R8). Man yra gerai tas, kad šeima yra ir turiu gerą tvirtą užnugarį, ir nebus man problemų, jei kurį laiką neturėsiu atlyginimo ir panašiai čia būnant (R5).

Jei grįžtančiajam pavyksta išsaugoti socialinius ryšius, užmegztus iki išvykstant, grįžti pasidaro daug lengviau ir procesas būna sėkmingesnis. Kai emigravusiajam nepavyksta išsaugoti turėtų socialinių ryšių, grįžimas tampa sunkia patirtimi, ka-dangi grįžtama su kartais nepamatuotais, per dideliais lūkesčiais čia pasilikusiųjų atžvilgiu, susiduriama su tikrove, kad tai, kas buvo sukurta iki išvykstant, yra pasi-keitę arba tiesiog išnykę:

Problemos yra tokios, jog nėra draugų, jų trūksta, mano telefone šiuo metu nėra tiek kon-taktų, ir šiandien net neturiu kam paskambint (R5) (4; 31; „Draugų neliko“). Buvo taip, kad aš nesusišnekėjau su savo draugais, su tais, kuriuos turėjau anksčiau, gal net dabar sakyčiau – iki šiol nėra nė vieno artimo draugo, su kuriuo nebūtų įvykęs koks nors konfliktas, na, ne taip, kad rimtas susipykimas, bet pastoviai toks kažkoks...“ (R1) (4; 34; „Nesutaria su buvusiais draugais“).

Kadangi Lietuvoje grįžtamoji migracija yra ganėtinai naujas reiškinys, su kuriuo retai susiduriama, visuomenėje vyrauja gana stereotipinė nuomonė, jog išvykstan-tieji išduoda Lietuvą ir neturi teisės kištis į kilmės valstybės gyvenimą bei nesuvo-kia sunkaus čia likusiųjų gyvenimo, renkasi lengviausią kelią – pabėgti (Gustaitytė, 2011). Ši aplinkinių nuostata patiems emigravusiesiems ypač skaudi, trukdo grei-čiau integruotis į lietuvišką aplinką:


55

Tai buvo viena iš didžiausių staigmenų man, tai buvo iš mano tuo metu mokyklos laikų geros draugės. Ji nusprendė likti Lietuvoje, o aš išvykau į užsienį, ir tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai grįžau, mes ėjome gatve, ir ji sutiko savo pažįstamą vieną ir pristatė mane: „Žiū-rėk, čia Meta, čia mūsų šalies išdavikė, ji mokosi užsienyje.“ Tai buvo man labai nemalonu ir šokas didelis (R5) (4; 35; „Draugė mane pristatė kaip Lietuvos išdavikę“). Žmones ištinka šokas, kai vieni susimąsto, o kiti dar pašaipiau žiūri, iš karto pradeda sakyti: „Oi, tu tapai viena iš jų, jau nebe mūsų esi.“ Žodžiu, taip, bet dažniausiai, na... devyniasde-šimt procentų, yra pašaipi reakcija (R1).

Norėdami grįžti, bet nesulaukdami artimiausios aplinkos palaikymo, asmenys gali atidėti savo sprendimą, ypač jei baiminasi nerasti darbo, nepritapti ar tiesiog nusivilti aplinka. Jeigu grįžus nesulaukiama palaikymo, integruotis tampa gerokai sunkiau.

Darbo aplinkaAsmenys, svarstantys apie grįžimą, neabejotinai atsižvelgia į informaciją, kurios gauna iš jau grįžusių ar planuojančių grįžti asmenų. Tyrėjų duomenimis, grįžta-majai migracijai nėra būdingas spontaniškumas, etapiškumas ar žvalgybiniai ban-dymai reemigruoti (Sipavičienė ir kt., 2009, p. 40), tačiau natūralu, kad neigiama informacija galėtų sprendimą grįžti atidėti arba net pakeisti. Grįžtantiesiems svarbu dirbti su draugiškais ir juos priimančiais bendradarbiais.

Darbo aplinkas tyrimo dalyviai suvokia skirtingai: vieniems jos palankesnės, kitiems – ne tokios palankios. Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti vyraujant požiūrį, kad grįžtantieji Lietuvoje nėra laukiami (Jutkonė, n.d.). Iš kalbintų tyrimo dalyvių keturi grįžusieji įsidarbino užsienio kompanijų filialuose Lietuvoje, kuriuo-se darbo patirtis užsienyje neabejotinai vertinama, kiti respondentai dirbo valstybi-nėse arba privačiose įmonėse. Vienas didžiausių pliusų grįžtantiesiems yra galimybė dirbti tarp panašios patirties turinčių asmenų, kadangi tuomet lengviau suprantama darbo kultūra:

Na, matai, aš dabar vis tiek daugiau laiko praleidžiu darbe, kuriame aplinka jau tokia, kad daug žmonių, turinčių trumpesnės ar ilgesnės tarptautinės patirties, tai su jais bendrauti lengva, aš jaučiu kitokį požiūri į save (R2). Na, mes ir kalbėjom, kad ten smagiau dirbti, va, yra žmonės tokie globalūs, ten visi žmonės turi tarptautinės patirties. Yra ir užsieniečių, kurie dirba čia dėl įvairių priežasčių, tai tas sukuria tokią komfortišką aplinką (R1) (5; 40; „Daugiausia bendrauti tenka su bendradar-biais“).

Tyrimo dalyviai, dirbantys lietuviškoje aplinkoje, pažymi, kad jaučia savo išskir-tinumą dėl turimos patirties, kadangi tai laikoma pranašumu ir padeda įsidarbinti (5; 36; „Darbe didžiuojasi, jog esu grįžęs“):


56

Jaučiasi, kad aš maždaug imigrantas esu, nes jeigu kam reikia ko angliškai, tai ateina pas mane, nors visi kalba angliškai, bet ateina pas tave vis tiek, tai kaip ir pliusas toks, arba kai bosas pristatinėja kam nors, tai visada: va, čia pas mus grįžęs, didžiuojasi, kad aš pasirinkau juos, tai kartais man net gėda, ką jie čia šneka, o jiems atrodo – čia tas pliusas yra (R4).

Nors visi kalbintieji tvirtino, kad jų gyvenimo ir darbo patirtis užsienyje buvo naudinga ieškant darbo Lietuvoje (5; 42; „Mano patirtis buvo pliusas“), vis dėlto buvo minimi girdėti stereotipai, jog grįžtantieji nėra laukiami ar jų vengiama darbo įstaigose:

Esu girdėjusi, atvirkščiai, žmonių, kuriems buvo pasakyta NE. Paprasčiausiai jie sakė, jog jie geriau žino produktą, kuris yra užaugintas Lietuvoje, negu tą, kuris yra užaugintas už-sienyje, jie įsivaizdavo, jog tas žmogus pateiks daugiau reikalavimų ir panašiai, todėl pasakė NE (R5).

Tyrimo dalyviai pripažino, kad ieškant geresnio darbo Lietuvoje reikia turėti di-delį pažįstamų asmenų ratą: „Jei nori labai kokio super apmokamo darbo, tai reikėtų pavargti, nesimėto darbai taip, reikėtų greičiausiai ir su pažįstamais padirbėti, ta prasme... pakalbėti“ (R8) (5; 43; „Norint gero darbo reikia pažįstamų turėti“). Tarp neigiamų patirčių – lietuviškų įmonių vadovų kultūra, prie kurios parvykusiems buvo sunku prisitaikyti:

Kai vadovybė buvo lietuviai, tai man buvo nepaprastai sunku, vienas dalykas buvo gal dėl to, jog aš labai su dideliais lūkesčiais važiavau, kitas dalykas – ten buvo toks baudžiavinis kapi-talizmas... Lyg ir bando daryt viską šiuolaikiškai, bet mus nuolat žemino ir laikė žemesniais, mus žemino... na, žodžiu, buvo labai sunku... (R1) (5; 44; „Darbas lietuviškoje aplinkoje nepatinka“).

Tarp neigiamų aplinkų respondentai įvardijo pasikeitusią darbo kultūrą, ben-dradarbių nedraugiškumą, netoleranciją jų atžvilgiu dėl kalbos, pastabas dėl nera-šytų taisyklių nežinojimo. Grįžtantiesiems, kurie nusprendžia įsidarbinti Lietuvoje, dažnai kyla sunkumų dėl pamirštų kalbos įgūdžių ar patirties skirtumo. Jeigu grįž-tama po ilgo laiko, gyvento svetur, tikėtina, kad kalbiniai įgūdžiai bus susilpnėję. Tyrimo dalyviai teigė, kad jiems prireikė porą mėnesių gyventi Lietuvoje, kad vėl juos prisimintų:

Pradėdavau kalbėt su kuo nors, na, sakykim, kokią vieną minutę, man būdavo šokas, kad žmogus kalba lietuviškai, tai po minutės aš jau pradėdavau klausyt, ką kalba (R3). Buvo toks etapas grįžus, kad kolegos nežinojo, jog aš ką tik grįžus, ir juokdavosi iš to, kaip aš kalbu. Nes iš karto nesisekė kalbėt, tai ne taip sukirčiuoji, tai ne taip pasakai kažką, tai aš atsiprašydavau, pasakydavau, kad man yra sunku, bet aš stengiuosi kalbėti taisyklingai (R2) (5; 46; „Kolegos juokiasi iš mano kalbos“).


57

Grįžtantieji, kurie siekia panaudoti savo sukauptą patirtį Lietuvoje, atvyksta su jau susiformavusiais darbo įgūdžiais ir tradicijomis, kurios dažnai skiriasi nuo eg-zistuojančių Lietuvoje. Šis skirtumas trukdo prisitaikyti ir panaudoti savo žinias. Negalėdami pritaikyti savo tarpkultūrinės patirties, sugrįžusieji neišnaudoja savo galimybių bei potencialo:

Mane visą laiką mokė būti efektyvesnei, greičiau viską daryt. Ir darbe čia pastebiu, susiduriu su žmonių vangumu, lėtumu ir nenoru paskubėti, kai aš pakeliu telefono ragelį ir pasakau dešimt kartų: „Padaryk, padaryk“ ir matau, nervinu tą žmogų, bet jie to nedaro (R5) (5; 48; „Darbe susiduriu su žmonių vangumu“).

Vienas iš bruožų, išskiriančių grįžusiuosius, yra darbuotojo aktyvumas, kurį Lietuvoje supranta kaip prieštaravimą ar priešgyniavimą vyraujančioms vidinėms taisyklėms (5; 47; „Nesusiformavusi darbo kultūra“): „Ir darbe, būna, eini ir sakai: na, ne taip turi būti, neteisinga čia. Bet, aišku, aš esu nemėgstama dėl to, kad sakau tai, ką mąstau, jei neteisybę matau, pasakau“ (R2). Kitokių įpročių turintys ar kitaip mąstantys sugrįžusieji nevalingai stigmatizuojami, jiems prisegama savotiškos bal-tos varnos etiketė, kuri išskiria juos iš kitų. Kadangi vienoje ar kitoje organizacijoje daugumą sudaro čia visą gyvenimą gyvenę lietuviai, sugrįžusiems tenka prisitaikyti prie vyraujančių tradicijų:

Daug praeita ir sužinota tikrai, ir gali pasidalyti kažkuo, nors kartais žmonės priima kaip pasikėlimą gal, kad tu tiesiog pasakai ką nors, bet aš neparvažiavau tokia nosį pakėlus, kad, va, iš Amerikos parvažiavau „krūta“ visokia ir esu pasaulio bamba, dabar viską žinau, ne, čia daugiau toks elementarus suvokimas (R8).

Asmenys, turintys tarptautinės patirties ir įgiję kitokių žinių, tampa pranašesni už tuos, kurie to neturi. Nors neabejojama, kad grįžusiųjų potencialas yra didelis, tačiau baimė, jog padidės konkurencija dėl darbo vietos ar atlyginimo, trukdo iš-naudoti tas grįžusiųjų galimybes, kurios padidintų bendrąjį vienos ar kitos įstaigos našumą. Asmenys, apsisprendę grįžti, susiduria su išankstiniu nusistatymu: „Kiti sakė: „Tu atsargiai, nes kiti galvoja, jog tu atvažiavai jų darbo paimti“, bet ką aš galiu pasakyt, man to darbo nereikia, nes aš iš savo pensijos gyvenu, nieko juk negausiu nei iš „Sodros“, nei iš kitur“ (R7).

Bendravimas su kitais sugrįžusiaisiaisVisi tyrimo dalyviai svarbia jiems aplinka laikė kitus iš užsienio sugrįžusius lietuvius. Grįžtamosios migracijos procesus tyrinėję autoriai T. Yoshida ir kt. (2002) teigė, kad vienas iš sėkmingos integracijos grįžus veiksnių yra vieta, į kurią sugrįžtama. Jeigu grįžtama ten, kur yra daugiau panašios patirties žmonių, integracija sėkmingesnė.


58

Nors Lietuvoje sugrįžusiųjų nėra daug, tačiau jie ganėtinai aktyvūs ir iniciatyvūs. Reemigracija yra į emigraciją panašus procesas: asmuo turi būti pasiruošęs prisitai-kyti prie jį supančios naujos arba jau pakitusios aplinkos. Sugrįžus kurį laiką patiria-mas kultūrinis šokas, nes buvo prarasti turėti socialiniai ryšiai ir nerimaujama, kad nepavyks užmegzti naujų, jaučiama baimė, susijusi su sprendimu. Šiuo laikotarpiu buvusi sava, bet jau svetima tapusi aplinka sukelia savotišką pasipriešinimą, ilgimasi buvusios aplinkos. Ši situacija paskatina grįžusius asmenis bendrauti su kitais sugrį-žusiaisiais, kurie jaučiasi panašiai (6; 52; „Bendrumas su kitais sugrįžusiais“):

Yra tas bendrumo jausmas, aš net ir šiaip (bendrauju) su draugais, kurie ne Lietuvoje, yra užsieniečiai, kurie grįžo į savo šalis, visiškai skirtingas: Afriką, Ameriką, Aziją. Su jais ran-dame bendrumą, nors gyvename visiškai skirtingose šalyse, visiškai skirtingo ekonominio išsivystymo, bet jaučiame panašius jausmus (R1).

Iš imigrantų, kurie atvyksta į svetimą šalį, reikalaujama mažiau, jiems skiriama laiko prisitaikyti ir pateisinama tai, kad jie vieno ar kito dalyko nežino. Lietuvoje iš grįžtančiųjų tikimasi, kad jiems neprireiks papildomo laiko prisitaikyti ir kad kil-mės šalyje jiems viskas daug paprasčiau ir lengviau. Vis dėlto dažnai būna priešin-gai: asmenys, išvykstantys į kitas šalis, tikisi pokyčių, o grįžtantieji to nesitiki. Sun-kumai integruojantis savoje, bet jau pasikeitusioje kultūroje, sutrikdo prisitaikymo procesą, todėl viena iš išeičių yra bendrauti su kitais iš užsienio grįžusiais lietuviais. Turėdami galimybę bendrauti su jau anksčiau sugrįžusiais tautiečiais, išvykusieji ga-lėtų lengviau priimti sprendimą sugrįžti gyventi Tėvynėje.

„Žinojau apie juos grįždamas, jie apie mane jau žinojo, tai labai lengvai aš įsi-liejau jau ten“ (R3) (kalbama apie sugrįžusiųjų klubą). Ši situacija iliustruoja, kad asmuo, prieš priimdamas sprendimą sugrįžti, rinko informaciją ir domėjosi galimy-bėmis įsikurti kilmės šalyje. Žinodami kitų sugrįžusiųjų nuomonę ir išgyvenimus Tėvynėje, besiruošiantieji sugrįžti pasirengia galimiems netikėtumams ir sunku-mams, todėl sugrįžę lengviau prisitaiko.

Tyrimo dalyviai paminėjo, kad jeigu grįžus socialiniai ryšiai jau nutrūkę, naujų draugų įgyti sunku, o su kitais panašaus likimo žmonėmis susipažinti lengviau ir paprasčiau (6; 53; „Lengviau su sugrįžusiais susidraugauti“): „Nelabai jau ir atsirado čia naujų (draugų), tų draugų nelabai čia surasi. Bendrauju su tais iš sugrįžėlių klu-bo daugiausia, tai nebent iš ten“ (R3). Sugrįžusiųjų noras burtis taip pat gali būti pa-aiškinamas tuo, kad grįžtantieji imasi iniciatyvų ir darbų ten, kur, jų manymu, reikia pokyčių, pavyzdžiui, steigia visuomenines organizacijas, užsiima savanoriška veikla ar aktyviau dalyvauja valstybės valdyme. Visuomenėje jų idėjos gali būti atmetamos ir nesuprantamos, tačiau juos palaiko kiti sugrįžusieji.

Tiems tyrimo dalyviams, kurie nebendrauja su kitais sugrįžusiaisiais, noras imtis aktyvesnės veiklos atrodo per daug sudėtingas: „Atrodo, nuversi čia kalnus, pilna


59

minčių viską daryti, bet tai praeina, nes nerandi tų bendraminčių, visi aplink tik ve, ve, ir praeina tau viskas, tai jeigu grįžtų daugiau tokių, tai bendrautum, kažką bandytum daryt, bet kai vienas lauke...“ (R8).

Motyvacijai sugrįžti gyventi į Lietuvą sustiprinti reikia ir aplinkinių palaikymo, kurio daugiausia tikimasi iš kitų parvykusiųjų. Tačiau Lietuvoje sugrįžtančiųjų pra-dėjo daugėti tik pastaraisiais metais. Pasak tyrimo dalyvių, „tik kiti sugrįžusieji su-pranta, kodėl grįžau į Lietuvą“ (6; 60). Lietuviai dažniausiai stebisi jų apsisprendimu sugrįžti: „O šiaip su paprastais lietuviais tai turi visada aiškintis, kodėl čia grįžai ir kaip jam atrodo, kad kaip čia taip reikia viską mesti ir važiuoti į užsienį, ir nieko gero čia nėra...“ (R3). Žiniasklaidos pateikiama pozicija emigracijos klausimu vi-suomenėje suformavo nuomonę, kad grįžtama tik nepasisekus, o dauguma žmonių mąsto išvykti iš Lietuvos, todėl grįžtantieji sulaukia dėmesio (Emigrantai į Lietuvą grįžta ir su verslo idėjomis, ir su darbdaviais, 2012). Pastariesiems šis klausimas sukelia nuostabą: „Lengviau bendrą kalbą rasti yra su tais, kurie gyvenę užsienyje, jiems bent nereikia aiškinti, kodėl aš čia parvažiavau ir gyvenu dabar“ (R3). Vieno-dos patirties turintys asmenys buriasi į grupes, klubus, siekia į savo veiklą įtraukti ir kitų, panašios patirties turinčių asmenų. Juos vienija ne tik patirties panašumas, bet ir noras imtis veiklos Tėvynėje.

Galima spėti, kad grįžtančiųjų visuomeninė iniciatyva tik augs. Migrantai, ilgą gyvenimo tarpsnį praleidę užsienyje, sukuria aplink save naujus ryšius – socialinius tinklus. Grįžtantieji palieka sau artimus asmenis tose šalyse, kuriose gyveno. Gali-mybė bendrauti su likusiaisiais užsienyje taip pat paskatina juos sugrįžti į Tėvynę: „Mano draugė geriausia, kurią aš išsivežiau..., tai kalbinu dabar, kad grįžtu čia atgal, tai taip greičiausiai ir bus, ji su šeima grįš“ (R8). Sugrįžę šie asmenys bendrauja gim-tinėje. Keletas šio tyrimo dalyvių paminėjo, kad jų aplinkoje buvo sugrįžusiųjų, su kuriais bendravo, tačiau grįžus ir nepavykus integruotis kilmės šalyje, pastarieji pa-keitė sprendimą ir vėl emigravo (6; 56; „Daug grįžo draugų, bet vėl išvyko“): „Buvo draugų grįžusių, visi išvažiavo, tai niekas Lietuvoje nebegyvena, grįžo iš Amerikos ir išvažiavo, pagyveno šiek tiek ir grįžo vėl“ (R8).

Lietuvos visuomenė

Kalbėdami apie reintegracijos problemas T. Yoshida ir kt. (2000, p. 435) teigė, kad prisitaikoma trimis etapais: pirmasis – psichologinė integracija, antrasis – sociali-nė, trečiasis – asmens vidinė integracija šalyje. Taigi, pereidamas visus šiuos etapus asmuo sėkmingai integruojasi kilmės šalyje. Jeigu integracija viename iš etapų ne-sėkminga, galima sakyti, kad asmens sprendimas vėl išvykti labai realus. Prisitai-kymas – tai ne tik prisiderinimas prie naujų gyvenimo sąlygų, bet ir priešinima-sis joms. Jo sėkmė priklauso tiek nuo paties asmens, tiek nuo aplinkos veiksnių.


60

Kaip jau minėta anksčiau, nusprendęs sugrįžti į Tėvynę, asmuo turi tam tikrų lū-kesčių ir įsivaizdavimų, susijusių su kilmės šalimi. Kadangi šie lūkesčiai gali būti nepamatuoti, kiekvienam sugrįžtančiajam tenka prisitaikyti prie esamos situacijos. Visi tyrimo dalyviai sprendimą sugrįžti priėmė vildamiesi savo patirtį ir gebėjimus panaudoti Lietuvoje. Norint išsiaiškinti tyrimo dalyvių savijautą visuomenėje, pir-miausiai reikia paanalizuoti, kokia, jų nuomone, yra teigiamų ir neigiamų aplinkų įtaka jų prisitaikymui kilmės šalyje.

Palanki socialinė aplinkaVisi tyrimo dalyviai teigė, kad situacija visuomenėje gerėja: „Na, sakykim, jeigu kalbant apie Lietuvą bendrai, tai eina viskas šviesyn, geryn, labai imli visuomenė naujovėms, lanksti“ (R1). Teigiami pokyčiai, pasak respondentų, jaučiami visuose visuomenės sektoriuose – viešajame, privačiame ir visuomeniniame: „Taip, pasikei-tė, ir labai į gerą pusę. Labai galiu paprastą dalyką pasakyti – mokesčių inspekcijoje, registrų centre, kai nueini, jau nesiunčia tavęs kur nereikia, maloniai aptarnauja. Ir žmones jau gatvėje vairuotojai praleidžia daugiau, žmonės nebebėga per gatvę, kai juos sustoja praleisti, jie eina lėtai ir oriai, o tai jau daug“ (R1); „Žmonės pakanka-mai civilizuoti, jeigu atsiranda koks vienas kitas išgėręs, tai kiti jau sugeba suvaldyti situaciją, viskas tvarkoje, labai teigiami tokie dalykai“ (R3).

Daugelis tyrimo dalyvių pastebėjo akivaizdžius išorinius pokyčius – naujus pa-status, tvarką, paslaugų rūšis bei jų teikimo kokybę. Jie siejami su Vilniumi, nes visi respondentai buvo vilniečiai:

Tai taip, labai pasikeitę, tiek vizualiai restauruota viskas, patvarkyta, tiek dėl kultūros, kai čia eini vakare ir visur pilna žmonių, arba eini į teatrą ir ten pilna žmonių. Toks gyvenimas tikrai jaučiasi (R6).Įvairius pokyčius pastebėjau, tolerantiškesni žmonės tapo. Daug mandagesni. Lengviau tik-rai grįžti. Man sakė: „Oi, grįši į Lietuvą, tai su niekuo čia nesusišnekėsi, visi tave siųs velniop ir nieko neaiškins, jei ko prireiks, niekur nieko negausi, visur kyšius turėsi mokėt.“ Bet nieko tokio nebuvo, viskas tvarkingai, civilizuotai: nueini, atstovi eilėje, pašneki su klerku kokiu, pažiūri jis viską, uždeda štampus, ir tvarkoje viskas (R3).

Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių patvirtino grįžę į Lietuvą dėl kokybiškesnio gyvenimo (2; 21; „Grįžau, nes norėjosi kokybiškesnio gyvenimo“): „Kai buvau ilgą laiką išvykus, aš supratau, na, yra toks geras dalykas – gerovė. Ir čia žmonės gyvena gerovėje“ (R2). Pasak tyrinėtojų, gyvenimo kokybę galima vertinti įvairiais aspek-tais – nuo atskiro individo požiūrio iki bendros šalies ekonominės padėties, tačiau apibendrinant svarbi yra subjektyvi individo patirtis ir konkrečios bendruome-nės galimybė gauti socialinių paslaugų bei jų kokybė šalyje (Janušauskaitė, 2008, p. 36).


61

Ką šio tyrimo dalyviams reiškia kokybiškas gyvenimas? Lygindami gyvenimo užsienyje ir Lietuvoje kokybę, respondentai išskyrė, kad Lietuvoje galima užsitik-rinti kultūrinį gyvenimą, patogias gyventi erdves, taip pat mažą oro užterštumą ir gamtą (7; 63; „Žmonės čia gyvena gerovėje“). Labai artimas gyvenimo gerovės supratimui yra ir tyrimo dalyvių teiginys: „Nevertinama čia tai, kas kitur didelius pinigus kainuoja“ (7; 70):

Tai aš sakau – gerai, bet ten (į užsienį) nuvažiavus tu neisi nei uogauti, nei grybauti, nei į teatrą, nei į operą. Na, kai grįžau, tai mes su baidarėm plaukėm, čia miškai, gali eiti grybauti, uogauti, man čia buvo tokia meditacija! Toks kaifas: sultis spaudi, uogienes verdi, galvojau jau, kad aš fabriką atsidarysiu, nes tiek pasiilgau to, ir žmonės to labai pasiilgsta, tai čia man taip gerai. Na, aišku, aš suprantu, ten tikrai geriau užsidirbti ir lengviau tas, bet tu netobulėji kultūriškai visai, nes ten nenueisi niekur, tik darbas (R8, 13 metų gyvenęs JAV). Iš tikro čia (Lietuvoje) žymiai geresnė gyvenimo kokybė nei ten, na, ir tas mažumas man pa-tinka, kad visur pėsčiom gali vaikščiot. Ir oro užterštumas čia yra žymiai mažesnis, tikrai čia gyvenimo kokybė geresnė. Ir tavo draugai gyvena netoli, nereikia tartis prieš savaitę, jie gali paprasčiausiai užeiti į svečius (R6, daugiau kaip 6 metus gyvenęs Didžiojoje Britanijoje). Teigiamais pokyčiais tyrimo dalyviai laiko Lietuvos pirmavimą tam tikruose

sektoriuose, pranašumu laikomas šalies dydis ir žmonių polinkis priimti pokyčius (7; 69; „Kai kuriose srityse Lietuva pirmauja“). Gyvendami ekonomiškai labiau išsi-vysčiusiuose miestuose, tyrimo dalyviai galėjo įvertinti ir pastebėti šiuos pranašu-mus: „Kai kuriose srityse tai labai gerai, pavyzdžiui, Amerikoje tai eilę metų naudo-jame čekius ir viskas buvo čekiais, po to atėjo tos plastikinės kortelės, o elektroninė bankininkystė išvis neseniai dar tik, o Lietuva viską šitą prašoko, iškart elektroninė bankininkystė ir internetas, ir tai puiku, labai greitai išmoko viską“ (R7).

Nors tyrimo dalyviai nusprendė grįžti optimistiškai nusistatę panaudoti žinias, įgytas gyvenant užsienyje, jų baimės ir nerimas dėl gyvenimo Lietuvoje vis tiek buvo dideli, nes galimos reintegracijos sėkmę prognozuoti sudėtinga. Tačiau dauguma tyrimo dalyvių pažymėjo, kad, įvertinus visus aspektus, jų baimės buvo nepamatuo-tos ir sprendimas sugrįžti buvo teisingas (7; 66; „Nenorėčiau niekur važiuoti dau-giau“): „Bet buvau nustebintas šiaip, kad ne viskas taip blogai iš tikro. Na, aišku, tų sunkumų buvo, nes labai viskas skyrėsi nuo Amerikos, čia net vaikščiot nemokėjau, Lietuvoje“ (R3).

Neigiama socialinė aplinkaKaip neigiamą aplinką, tyrimo dalyviai minėjo priešiškumą kitoniškumui, žmogaus lygių galimybių teisių užtikrinimo stygių, diskriminaciją dėl lyties ir (arba) am-žiaus, nemažėjančią biurokratijos painiavą, socialinio saugumo neaiškumus, nesi-baigiančią švietimo reformą ir kasdienę žmonių kultūrą. Vienas didžiausių trukdžių


62

reintegruotis kilmės šalyje, anot respondentų, yra pakantumo kitoniškumui ir to-lerancijos trūkumas. Nors patys yra lietuviai, jie minėjo jaučiantys, kad kiti juos kažkaip išskiria ir jų nesupranta:

Man ir dabar sunku grįžus su jais bendrauti (lietuviais), visiems aš atrodau keistas, kodėl aš grįžau čia iš Amerikos, ten viską turėjau maždaug ir parvažiavau. Ir, kiek pastebėjau, visiems sugadinu nuotaiką, kai pasakau, kad aš, va, norėjau grįžti ir parvažiavau (R3). Pirmas klausimas man būna: „Ko tu čia grįžai?“ Ir mane tai šokiruoja iš tikro. Na, nueini į kokį departamentą ar įstaigą ir dedi baltą lapą, ir manęs pirmiausia klausia: „Tai ko tu čia grįžai?“ Vien tas klausimas mane į neviltį varo (R2).

Be to, respondentai išskyrė tam tikrus vyraujančius lietuviškos kultūros standar-tus, kuriuos, jų manymu, turi atitikti norėdamas pritapti visuomenėje. Šie standartai apibrėžia išvaizdos, elgsenos, vartojimo ir pomėgių ribotumą. Elgdamiesi kitaip nei dauguma, grįžę emigrantai jaučiasi esantys kitokie, tarsi turėtų savotišką žymę. Tai lemia, pavyzdžiui, skirtingas laisvalaikio, saviraiškos ar madų suvokimas:

Kaip sakiau, standartai iš seniau išsilaikę: pavyzdžiui, jeigu panelė, tai būtinai kūda turi būti (...), nežinau, kaip čia pavadinti, standartai tokie nustatyti, rengimosi ir panašiai. Na, koks skirtumas, kaip tu ten apsirengsi, bet žiūri iškart ir atkreipia dėmesį (R8). Tokia išskirtinė specialistų grupė keista: tai, ką aš mokausi, baigiau, yra aukščiausio lygio. Visada svarbiausia, kokie daiktai pas tave... Aš jaučiu, kaip keistai į mane žiūri, kai atsinešu morkų, riešutų vietoj jų sushi (R2).

Žiniasklaida viešajame diskurse neretai pristatoma kaip pilietinės visuomenės institucija, atliekanti ketvirtosios valdžios funkciją, informuojanti apie svarbius soci-alinius, politinius, ekonominius įvykius. Socialiniame gyvenime ji yra viena iš nuo-monę formuojančių institucijų (Sipavičienė, ir kt., 2009, p. 43). Asmenys, nusprendę išvykti iš Lietuvos ir gyventi užsienyje, žiniasklaidos priemonėse neretai pristatomi kaip Lietuvos išdavikai ir kaltinami patriotiškumo stoka (Emigrantai Lietuvos ži-niasklaidoje – savi ar svetimi?, n.d.). Tačiau grįžę tyrimo dalyviai teigė, kad Lietu-voje savo patriotiškumą demonstruoti vengia, kadangi tai visuomenėje neįprasta: „Na, Amerikoje pasakyt, kad, va, aš – amerikietis ir aš myliu Ameriką [trinkteli sau per krūtinę], yra visiškai normalu, Lietuvoje aš taip ateisiu ir pasakysiu: „Aš myliu Lietuvą“ [vėl trinkteli sau per krūtinę], tai rizikuosiu, kad man policiją kas nors iškvies, dar ir mažų mažiausiai keistai pažiūrės“ (R3). Respondentai pažymėjo ir didelę žiniasklaidos įtaką formuojant visuomenės nuomonę: jų nuomone, Lietuvoje pernelyg pasikliaujama žiniasklaidoje pasirodančia informacija (7; 82; „Baisu rodyt patriotiškumą“).

Pastebėta, kad nemažą poveikį turėtų daryti mėgstamiausi internetiniai portalai (7; 72; „Žmonės tik delfi.lt skaito“): „Tarsi yra tik keli – alfa.lt ir delfi.lt, kažkas parašo


63

kažką, tendencingai straipsnį vieną kitą, kažkieno užsakytą, ir visi pradeda dejuot, šnekėt, visi pradeda žeminti save ir daugybė žmonių pradeda tikėt, aišku“ (R1).

Tyrimo dalyviai taip pat pastebėjo vyraujantį Lietuvos visuomenės uždarumą, ribotumą ir pavydą (7; 75; „Negali girtis, nes kitas tave žemyn nutemps“). Ne tik darbo aplinkoje, bet ir kitose sferose savo gebėjimų naudojimas suprantamas kaip pranašumo demonstravimas, todėl, įgiję tam tikrų žinių, sugrįžusieji vengia jas pa-naudoti vien dėl noro pritapti naujoje aplinkoje: „...tave tempia žemyn dėl to, kad jis pats norėtų būti toks kaip tu, bet jam varžtai neleidžia būt, jis nenori... jis tada tave tempia žemyn, ir tai yra skaudesnis variantas“ (R1).

Respondentai įvardijo visuomenei svarbių problemų skirtumus užsienyje ir Lie-tuvoje: „Na, Lietuvoje, tarkim, rasizmas yra ne problema, visi bajeruoja čia taip ne-kaltai iš tikro, o tu, gyvenęs tenai, žinai, jog [ten] tai – gana aštri tema, kurios tu kaip ir nelieti“ (R6). Galimybė jaustis saugiu ir gerbiamu piliečiu yra viena svarbiausių žmogaus teisių, vertinama galimybė gyventi saugioje ir atviroje visuomenėje: „Ne tik dėl ekonominių bėdų emigruoja žmonės, bet ir dėl nepagarbos žmogui, saugu-mo ir kitokių socialinių dalykų. Tai nieko nebus, jei niekas nesikeis, tai kam jiems grįžti į tokį kraštą, kur jie bus negerbiami, nesaugūs ir taip toliau, neras teisybės neturėdami blato, kaip anksčiau sakydavo, nors ir dabar turbūt egzistuoja tai, tik kitaip vadina“ (R7).

Inovatyvaus tipo grįžtantieji siekia savo patirtį panaudoti gimtinėje, ilgai gyve-nant užsienyje sukauptos geros idėjos, jų manymu, gali būti sėkmingai pritaikytos Lietuvoje, tačiau norėdami jas įgyvendinti jie turi sulaukti visuomenės palaikymo. Kadangi įvairūs pokyčiai ne visuomet sulaukia pritarimo ar dėmesio, grįžtančių-jų iniciatyvos lieka neįgyvendintos (7; 77; „Turiu idėjų, bet sunku jas realizuoti be užnugario“):

Aš turiu planų, daug ką padaryt norėčiau, minčių su švietimu šiek tiek yra, norėčiau teikti įvairius pasiūlymus, idėjas, bet truputį matau daug kliūčių tam, tai – biurokratiniai dalykai, nesijaučiu esanti įgali ką nors siūlyti ar kad į mane dėmesį kas atkreips. Turi būti labai sti-prus, kad kažką darytum, siūlytum, be niekieno pagalbos vargu ar sulauksi dėmesio (R2).

Negalėdami savęs realizuoti darbinėse ir visuomeninėse veiklose, grįžtantieji neišnaudoja sukauptos patirties ir žinių visuomenės gerovei. Reikėtų pažymėti, kad parvykusieji mato nemažai kliūčių savirealizacijai – aplinkinių žmonių uždarumas, neatsakingumas ir apatija (7; 79; „Žmonės nesupranta laisvės atsakomybės“):

O pagrindinis dalykas, kurį reikėtų išmokti, susietas su mentalitetu – turi žinoti, kad patys yra šeimininkai ir kad yra laisvi žmonės, kad patys atsakingi už save, ką jie nori gyvenime pasiekti ir kaip tai pasiekti, kad turim laikytis įstatymų ir patys valdžią išsirinkti turim, o pas mus net laiptinės pirmininko negalim išrinkti (R3).


64

Spartesnį visuomenės tobulėjimą, pasak tyrimo dalyvių, stabdo įsisenėjęs biu-rokratizmas, neskaidrumas įvairiose institucijose (7; 81; „Valstybinėse įstaigose turi mokėt reikalaut“, 7; 85; „Nesąžiningas mokslas“):

Nueini į kokią įstaigą, tai ten pilna specialistų, kurie sėdi ir geria kavą, ir sako, kad neturi laiko. Tai tu turi būti kantrus, bet reikalaujantis, turi išmokti reikalauti. Tu nuolatos turi sakyti: „Ar būtų galima taip ir taip padaryti, nes man tai yra svarbu.“ Tik tuomet sulauki dėmesio ir sėkmės (R3). Grįžau pirmą sykį per Kalėdas atostogoms ir man buvo didelis šokas, kai išgirdau, koks są-žiningumas yra. Aš susitikau su savo drauge tuometine, tai ji sako: „Ai, tai va, man čia reikia atsiskaityti, tai aš nunešiu butelį ir man parašys dešimt.“ Tai man buvo šokas, nes žinojau, jog jei aš nuneščiau kokį kolos butelį, aš būčiau išmesta iš universiteto (R5).

Taigi grįžtantieji pastebi tas pačias įsisenėjusias problemas kaip ir Lietuvoje gy-venantys asmenys, tačiau jas toleruoja nepalyginamai mažiau. Nors daugelis čia išvardytų neigiamų patirčių, įgytų bendraujant, nedaro didelės įtakos sprendimui grįžti, dėl jų sunkiau prisitaikyti.

Išvados

Tyrime dalyvavo asmenys, kurie iš Lietuvos išvyko siekdami įgyti geresnį išsilavini-mą, patobulinti užsienio kalbos žinias ar įsidarbinti norimoje srityje. Jie tobulinosi ir turėjo galimybę toliau dirbti, tačiau grįžo gyventi į Lietuvą. Sugrįžę jie siekia pa-naudoti žinias, kurių sukaupė gyvendami užsienyje. Nežiūrint to, jų reintegracijos procesas buvo ir tebėra sunkus.

Grįžti paskatino sparčiai besikeičianti Lietuvos visuomenė, kokybiškesnio gyve-nimo galimybė, įskaitant galimybę dirbti intelektualinį darbą, prieinamas so cialines paslaugas ir kultūrinį gyvenimą, gamtą. Ypač svarbi šeima ir kiti Lietuvoje gyve-nantys artimieji. Apsisprendusiems sugrįžti asmenims akivaizdžiai reikšmingi yra socialiniai ryšiai, ir jie daro didesnę įtaką apsisprendimui grįžti nei ekonominiai motyvai. Juos išsaugoti emigracijoje yra prioritetinis tikslas.

Tyrimas atskleidė grįžtančiųjų migrantų problemas, kurios trukdo jiems pritapti Lietuvoje. Šios problemos yra susijusios su socialinių aplinkų emigracijoje ir kilmės šalyje skirtumais, kurių grįžtantieji nesugeba įvertinti dėl jų įgytos naujos kultūri-nės patirties. Grįžusiųjų aktyvumas, bandymas kurti inovacijas, pritaikyti savo įgytą patirtį atrandant laisvas verslo nišas neretai yra aplinkinių ignoruojami. Vertybių ir elgesio skirtumai sukelia priešiškumą, kuris susijęs su visuomenės narių menta-liteto skirtumais, uždarumu, neretai ir tolerancijos stoka. Reemigracijos procesas nėra lengvas, kartais netgi sunkesnis nei emigracija, kadangi grįžtantieji nesitiki galimų sunkumų, todėl jiems nepasiruošia. Jausdami ne tik socialinių ir kultūrinių patirčių skirtumus, žiniasklaidos pateikiamas nuostatas, bet ir bendruomeniškumo


65

Lietuvoje trūkumus, grįžusieji kuria naujas – kitokias – grupes ir bendruomenes, kurių pagrindą sudaro iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys, kartu leidžiantys laisva-laikį ir dalyvaujantys visuomeninėje veikloje.

Vienas iš grįžtamosios migracijos veiksnių – galimybė asmenims, įgijusiems užsienyje aukštąjį išsilavinimą ir jau turintiems darbo praktikos, panaudoti savo patirtį. Grįžtantiesiems galimybė dirbti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir pa-naudoti žinias, sukauptas emigracijoje, neretai yra svarbesnė nei atlyginimo skirtumas.

Pasiūlymai

Siekiant palengvinti grįžusiųjų prisitaikymą, svarbu išsiaiškinti jų poreikius ir pa-skatinti dalyvauti norimose veiklose, kurios, grįžusiųjų manymu, būtų naudingos visuomenei.

Kadangi migrantų apsisprendimui grįžti didelės įtakos turi jų dalyvavimas lie-tuviškų bendruomenių veikloje (bendruomenių kuriami socialiniai tinklai, kurie padeda neatitrūkti nuo lietuviško gyvenimo), informacijos sklaida apie galimybes grįžti, įtraukiant bendruomenes, galėtų būti aktyvesnė.

Šalys, siekiančios spartesnės raidos, investuoja į žinių visuomenę, t. y. į visuo-menės narių mokymą, įgūdžių tobulinimą ir išvykusių protų susigrąžinimą arba pritraukimą. Siekiant šių tikslų svarbūs ne vien aktyvesni valdančiųjų institucijų politiniai veiksmai, bet ir prisitaikymą palengvinanti visuomenės narių elgesio kul-tūra, įskaitant vadovavimo kultūrą įmonėse bei kitose formaliose organizacijose ir žmonių tarpusavio santykių atvirumą.

Tikėtina, kad sugrįžusiems lietuviams vis intensyviau bendraujant Lietuvoje, jie plės savo pačių sukurtas socialines nišas, padedančias prisitaikyti kilmės šalyje. Taip pat tikėtina, kad, palaikydami ryšius su sugrįžusiaisiais, kiti emigravę lietuviai len-gviau apsispręs sugrįžti į kilmės šalį.

Pastaraisiais metais grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastebimai auga, todėl būtina atlikti sistemingus grįžtančiųjų prisitaikymo problemų tyrimus ir į jas reaguoti.

LiteratūraBarcevičius, E., Tauraitė-Kawai, E., Martinaitis, Ž., Kuzminckaitė, D., Žvalionytė, D. (2005). Eko-

nominių migrantų skatinimo grįžti į tėvynę priemonės: mokslinis tyrimas. Vilnius: Viešosios politikos ir vadybos institutas.

Cassarino, J. P. (2004). Theorising Return Migration: The Conceptual Approach to Return Migr-ants Revisited. International Journal on Multicultural Societies (IJMS), 6 (2), 253–280.

Cerase, F. (1974). Expectations and Reality: A Case Study of Return Migration from the United States to Southern Italy. International Migration Review, 8 (2), 245–262.


66

Christou, A. (2006). American Dreams and European Nightmares: Experience and Polemics of Second-Generation Greek-American Returning Migrants. Journal of Ethnic and Migration Studies. Prieiga per internetą: http://www.amid.dk/ocs/viewpaper.php?id=5&cf=1; žiūrėta: 2012 03 09.

Dokšaitė, I. (2008). Grįžtančiųjų privalumai – kitokia patirtis ir užsienio kalba. delfi.lt. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16047485; žiūrėta: 2011 12 15.

Dustmann, Ch. (2001). Return Migration, Wage Differentials, and the Optimal Migration Duration. European Economic Review, 47, 353–369. Prieiga per internetą: http://www.ucl.ac.uk/~uctpb21/Cpapers/returnmigrationwage.pdf.

Emigrantai į Lietuvą grįžta ir su verslo idėjomis, ir su darbdaviais. (2012). IQ. Prieiga per internetą: http://iq.lt/ekonomika/emigrantai-i-lietuva-grizta-ir-su-verslo-idejomis-ir-su-darbdaviais; žiūrėta: 2012 02 30.

Emigrantai Lietuvos žiniasklaidoje – savi ar svetimi? (n.d.). Prensal. Prieiga per internetą: http://prensa1.com/naujienos/news/emgr2; žiūrėta: 2012 03 02.

Gullahorn, J., Gullahorn, J. (1963). An Extension of the U-Curve Hypothesis. Journal of Social Issues, 19 (3), 33–47.

Gustaitytė, I. (2011). Lietuva grįžtančiųjų nelaukia. Prieiga per internetą: http://gyvenimas.delfi.lt/career/lietuva-griztanciuju-emigrantu-nelaukia.d?id=52840885; žiūrėta: 2012 02 14.

Yoshida, T., Matsumoto, D., Akiyama, T., Moriyoshi, N. (2000). The Japanese Returnee Expe-rience: Factors that Affect Reentry. International Journal of Intercultural Relations, 26 (4), 429–445.

Jutkonė, A. (n.d.). Lietuva grįžtančiųjų emigrantų nelaukia. Prieiga per internetą: http://www.litua.com/lt/zinios/lietuva_griztanciu_emigrantu_nelaukia; žiūrėta: 2012 01 12.

Koser, K. (2007). International Migration: A Very Short Introduction. Oxford.Kripaitis, R., Romikaitė, B. (2005). Tarptautinė darbo jėgos migracija: esmė, formos ir ją

sąlygojantys veiksniai. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Prieiga per internetą: http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas%202005/2005%20m.%20leidinys/Kripaitis_Romikaityte.pdf.

Marshall, G. (ed.). (1994). The Concise Oxford dictionary of Sociology. Oxford, New York: Oxford University Press.

McCormick, B., Wahba, J. (2003). Return Migration and Geographical Inequality: The Case of Egypt. UK: University of Southampton. Prieiga per internetą: http://jae.oxfordjournals.org/content/12/4/500.abstract; žiūrėta: 2012 03 12.

„Protų nutekėjimo“ mažinimas ir „protų susigrąžinimas“: tyrimo ataskaita. (2007). Vilnius: Viešosios politikos ir vadybos institutas. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/Protu%20nutekejimo%20mazinimas_ataskaita.pdf; žiūrėta: 2012 01 19.

Ramanauskaitė, E., Buivydas, A., Vaišnys, R. J. (2009). Grupių elgesio modeliavimo link: naujieji pagonys. Grupės ir aplinkos, 1, 87–124.

Ražanauskaitė, J., Brazienė, R. (2010). Grįžtamoji lietuvių emigracija: prielaidos, požiūriai, kon-tekstas. Filosofija. Sociologija, 21 (4), 285–297.

Sipavičienė, A., Gaidys, V., Dobrynina, M. (2009). Grįžtamoji migracija: teorinės įžvalgos ir situ-acija Lietuvoje: mokslo studija. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas.

http://www.amid.dk/ocs/viewpaper.php?id=5&cf=1

http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16047485

http://iq.lt/ekonomika/emigrantai-i-lietuva-grizta-ir-su-verslo-idejomis-ir-su-darbdaviais

http://iq.lt/ekonomika/emigrantai-i-lietuva-grizta-ir-su-verslo-idejomis-ir-su-darbdaviais

http://prensa1.com/naujienos/news/emgr2

http://prensa1.com/naujienos/news/emgr2

http://gyvenimas.delfi.lt/career/lietuva-griztanciuju-emigrantu-nelaukia.d?id=52840885

http://gyvenimas.delfi.lt/career/lietuva-griztanciuju-emigrantu-nelaukia.d?id=52840885

http://www.litua.com/lt/zinios/lietuva_griztanciu_emigrantu_nelaukia

http://www.litua.com/lt/zinios/lietuva_griztanciu_emigrantu_nelaukia

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/Protu nutekejimo mazinimas_ataskaita.pdf

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/Protu nutekejimo mazinimas_ataskaita.pdf


67

Priedas. Duomenų lentelės

Duomenų lentelės sudarytos analizuojant giluminių interviu tekstus. Lentelėse pirmajame stulpelyje yra pateikti kintamųjų (iš giluminių interviu tekstų išimtų ir tyrimo dalyvių patvirtintų arba paneigtų teiginių) sąrašo numeriai. Antrajame stul-pelyje yra surašyti minėti teiginiai; kituose stulpeliuose pažymėtos kiekvieno tyrimo dalyvio (R1–R8) pateiktos vertės: „taip“ reiškia, kad tyrimo dalyvis pritaria teiginiui, „ne“ reiškia nepritarimą; „net“ – netaikoma, teiginys tyrimo dalyviui netinka.

1 lentelė. Aplinkų poveikis, padėjęs priimti sprendimą sugrįžti į Lietuvą

Kl. Nr. Teiginiai / kintamieji R1 R2 R3 R4 R5 R6 R7 R8

1 Lietuvių bendruomenė taip taip taip ne taip taip taip taip2 Daug išvykusių artimųjų taip taip taip taip taip ne ne ne3 Tėvai traukė grįžti taip taip taip taip taip taip taip taip4 Šeima, artimieji, gyvenantys Lietuvoje taip taip taip ne taip taip taip taip5 Lietuvoje gyvenantys pažįstami taip taip taip ne taip taip taip taip6 Užsienyje sunku rasti profesionalų darbą ne ne ne taip taip taip ne ne7 Atsirado galimybė įsidarbint, todėl grįžau ne taip taip ne taip ne taip ne

8 Sekdavau Lietuvos spaudą nuomonei susidaryti taip taip taip ne taip taip taip taip

2 lentelė. Būsenos, skatinančios sugrįžti


9 Planavau grįžimą iš anksto (R3) ne ne taip taip taip taip taip taip10 Nenorėjau grįžti (R4) ne ne ne taip taip ne ne ne

11 Galvojau, jog grįžtant reikia turėt daug pažįstamų (R5) taip ne taip taip ne ne taip taip

12 Per smarkiai adaptavausi svetimoje kultū-roje, reikėjo grįžti (R1) taip ne taip ne ne ne ne ne

13 Pagalvojau, puiki proga grįžti – darbas (R2) ne taip taip ne taip taip taip ne

14 Buvo baimė dėl darbo suradimo (R8) taip ne taip taip ne taip ne taip

15 Čia didesnės galimybės dirbti protinį darbą (R6) ne taip ne ne taip taip net taip

16 Grįžau, nes norėjau, kad vaikai augtų Lietuvos aplinkoje (R3) net net taip net net net ne taip

17 Gyvenau mintimi, kad grįšiu, sistemingai siekiau to (R3) taip taip taip ne ne ne taip ne

18 Jaučiausi, tarsi nepriklausau Lietuvai, jau kitaip žiūrėjau į viską (R4) taip taip taip taip ne ne ne ne


68


19 Negaliu sakyt, kad iš patriotiškumo grįžau (R8) taip ne ne taip taip taip ne taip

20 Grįžau, nes norėjau Lietuvoje panaudot savo žinias (R7) taip taip taip ne taip taip taip ne

21 Grįžau, nes norėjosi kokybiškesnio gyve-nimo (R6) taip ne taip ne ne taip taip taip

3 lentelė. Užsienio aplinkų poveikis


22 Lengvai adaptavausi užsienyje (R1) taip taip taip taip taip taip taip taip

23 Bendravau ir su vietiniais, ir atvykusiais (R1) taip taip taip taip ne taip taip taip

24 Buvo geros aplinkybės likti (R1) taip taip taip taip taip taip taip taip25 Nenorėjau išsiskirti iš kitų (R2) ne taip ne taip taip taip ne taip

26 Turėjau bendraminčių ir draugų ratą (R3) taip taip taip taip taip taip taip taip

27 Ten jaučiausi savas(-a) (R4) ne taip taip taip taip taip taip taip

28 Kai esi toli, tavo artimiausias ratas tau kaip giminės tampa (R8) taip ne taip taip ne taip taip taip

4 lentelė. Aplinkų įtaka sugrįžus: šeima ir draugai


29 Šeima sprendimą grįžti palaikė (R1) taip taip taip taip ne ne taip taip

30 Draugai liko tie patys (R6) taip taip taip ne ne taip taip ne31 Draugų neliko (R5) ne ne ne taip taip ne taip ne32 Naujų draugų surasti sunku (R4) taip taip taip taip taip taip taip taip

33 Svarbiausia – šeimos palaikymas (R2) taip taip taip taip taip ne taip taip

34 Nesutariu su buvusiais draugais (R1) taip taip ne ne taip ne ne ne

35 Draugė mane pristatė kaip Lietuvos išdavikę (R5) ne ne ne ne taip ne ne ne


69

5 lentelė. Aplinkų įtaka sugrįžus: darbo aplinka


TEIGIAMA

36 Darbe didžiuojasi, jog esu grįžęs (R6) ne ne taip ne taip taip taip taip

37 Atvažiavau, nes radau, kur savo patirtį panaudoti (R7) ne taip taip ne taip taip taip ne

38 Tarptautinė aplinka komfortiška (R1) taip taip taip taip taip taip taip ne

39 Prieš grįžtant žinojau, kur dirbsiu (R2) ne taip taip ne taip ne taip ne

40 Daugiausia tenka su bendradarbiais bendrauti (R4) taip taip ne taip taip taip taip ne

41 Darbas padeda greičiau adaptuotis (R4) taip taip taip taip taip taip taip taip42 Mano patirtis buvo pliusas (R5) taip taip taip taip taip taip taip taip

NEIGIAMA

43 Norint gero darbo reikia pažįstamų turėti (R8) ne ne taip taip ne ne taip taip

44 Darbas LT aplinkoje nepatinka (R1) taip ne taip net taip ne ne ne45 Bendradarbiai jauni ir pasikėlę (R2) ne taip ne ne ne ne ne taip46 Kolegos juokiasi iš mano kalbos (R2) ne taip ne ne ne ne ne ne47 Nesusiformavusi darbo kultūra (R2 taip taip taip taip taip ne taip taip48 Darbe susiduriu su žmonių vangumu (R5) taip taip taip ne taip ne taip ne

49 Perspėjo mane, jog kiti bijo, jog atimsiu jų darbą (R7) taip ne taip n e ne taip taip ne

50 Per greitai žmonės vakarėja (R8) taip taip taip ne ne ne taip taip51 Viešieji pirkimai ir korupcija (R8) taip ne taip ne ne ne taip taip

6 lentelė. Aplinkų įtaka sugrįžus: kiti sugrįžusieji


52 Bendrumas su kitais sugrįžusiais (R1) taip taip taip taip taip taip taip taip

53 Lengviau su sugrįžusiais susidraugauti (R2) taip taip taip ne taip taip taip taip54 Daug laiko skiriu sugrįžėlių klubui (R3) ne ne taip ne ne ne taip ne

55 Prieš grįždamas susikontaktavau su kitais sugrįžusiais (R4) ne taip taip ne taip taip taip taip

56 Daug grįžo draugų, bet vėl išvyko (R8) taip taip taip ne taip ne taip taip

57 Daugiau sugrįžtu, daugiau nuveikti gero galima būtų (R8) taip taip taip ne taip taip taip taip

58 Naujų draugų neatsiranda (R3) taip taip taip taip taip taip taip ne59 Darbo aplinkoje yra grįžusių (R5) taip taip ne taip taip ne taip ne

60 Tik kiti sugrįžusieji supranta, kodėl grįžau į LT (R3) taip taip taip ne ne taip taip taip


70

7 lentelė. Aplinkų įtaka sugrįžus: Lietuvos visuomenė, kultūra, gamta


TEIGIAMA APLINKA 61 Lietuvoje viskas gerėja (R1) taip taip taip taip taip taip taip taip 62 Gera gyvenimo kokybė (R2) taip taip taip taip ne taip taip taip 63 Žmonės čia gyvena gerovėj (R2) taip taip taip taip taip taip taip taip

64 Nustebintas buvau, kad ne viskas taip blogai (R3) ne ne taip taip ne ne taip taip

65 Daug pokyčių gerų (R3) taip taip taip taip ne taip taip taip 66 Nenorėčiau niekur važiuoti daugiau (R3) ne ne taip ne ne taip taip taip 67 Atradau tai, jog LT labai graži (R4) taip taip taip taip taip taip taip taip 68 Kultūra lengvai prieinama (R6) taip ne ne taip ne taip taip taip 69 Kai kuriose srityse LT pirmauja (R7) taip ne taip ne ne taip taip taip

70 Nevertinama čia tas, kas kitur didelius pinigus kainuoja (R2) taip taip taip taip ne taip taip taip

NEIGIAMA71 Rasizmas čia nėra problema (R6) taip taip taip ne taip taip taip taip72 Žmonės tik delfi.lt skaito (R6) taip taip taip ne taip taip taip ne73 Niekas nesupranta, kodėl grįžau (R8) taip taip taip taip taip taip taip taip74 Labai daug inertiško mąstymo (R1) taip taip ne taip taip taip taip taip

75 Negali girtis, nes kitas tave žemyn nu-temps (R1) taip taip taip ne taip ne taip taip

76 Išlepę jauni žmonės (R2) taip taip ne ne ne taip taip taip

77 Turiu idėjų, bet sunku jas realizuoti be užnugario (R2) taip taip taip ne ne taip taip taip

78 Lietuviškas mentalitetas kiša koją (R3) taip taip taip taip ne ne taip taip

79 Žmonės nesupranta laisvės atsakomybės (R3) taip taip taip ne ne taip taip taip

80 Nuolatinis klausimas – ko tu čia grįžai? (R2) taip taip taip taip taip taip taip taip

81 Valstybinėse įstaigose turi mokėt reika-laut (R2) taip taip ne ne taip taip taip taip

82 Baisu rodyt patriotiškumą (R3) taip taip taip ne ne ne taip taip83 Lietuviai neatsakingi (elgesys) (R3) taip ne taip ne taip taip taip taip84 Žmonės daugiau įpratę vieni būt (R4) ne taip taip taip taip taip taip taip85 Nesąžiningas mokslas (R5) taip taip taip ne taip taip taip ne86 Neturi blato – nieko neturėsi (R7) taip taip taip taip taip ne taip taip87 Liūdni ir užguiti žmonės (R5) taip taip ne taip taip taip taip taip88 Consumarisme kultūra įsigalėjo (R7) taip taip taip taip ne taip taip taip

89 Nors kitais pavadinimais – išlikusi no-menklatūra (R7) taip taip taip ne ne taip taip taip

90 Skaudus pilietybės klausimas (R7) ne ne ne ne ne taip ne ne


71


91 Valstybė niekuo nepadeda (R8) ne ne taip taip taip ne taip taip

92 Daug standartų yra, kuriuos turi atitikti (R8) taip taip taip ne taip taip ne taip

93 Mano optimizmas laikomas naivumu (R8) taip taip taip ne taip taip taip taip

94 Materializuojama viskas labai (R7) taip taip taip ne taip ne taip taip

95 Negali išsiskirti iš minios (R8) taip taip taip taip taip ne ne taip

Lina GARBENČIŪTĖVytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Adresas: K. Donelaičio g. 52-301, LT-44244 Kaunas. El. paštas: [email protected].

Gauta 2012 m. rugpjūčio 20 d.Priimta 2012 m. lapkričio 6 d.

lina GarBEnČiŪTė

Return Migration: Brain Gain and Possibilities of Adaptation in Lithuania

SummaryThe article analyzes return migration to Lithuania, the returnees’ possibilities of adaptation, and their motivations to remain in the country. The aim is to reveal and evaluate person’s motivation to return and possibilities of adaptation. The object of this work is persons who have returned to Lithuania after living a substantial amount of time abroad, who are trying to use their accu-mulated experience in their homeland.The article analysis is based on original empirical research on the adaptation processes of re-turnees to Lithuania, employing the half-structured interview method. Dynamic systems access was used organizing the questionnaire and analysis of the data which offers to structure the data into the environment–status–expression variables and find their interactions. The research was carried out in 2011-2012 by interviewing 8 respondents. Analysis of the data focuses on the mental state of persons who have decided to return and the environmental factors influencing them. There are many different reasons why it is difficult for returnees to integrate in their home coun-tries: it may be deficient knowledge of the language, cultural differences, social alienation, or discrimination. The study reveals the main reasons determining the decision to return to live in Lithuania and discusses factors which help or hinder the returnees to successfully establish themselves and use their accumulated human capital in their homeland. Rapidly changing society in Lithuania, possibility of a better quality of life, including the ability to work an intellectual work, accessible social services, cultural life and nature led to the return. Especially important is the environment of the family, and other relatives living in Lithuania.


72

Decision to return mainly was based on importance of social contacts. These relationships have a greater effect on return than economic reasons. Significant role is dedicated to preserve those relations in exile.The article revealed problems of returnees’ which interfere to fit in. Those problems arise due to differences of social environment in exile as well as in homeland. Returnees’ are unable to evalu-ate those differences because of obtained new cultural experience. The process of remigration is not easy, sometimes even harder than emigration, because re-emigrants do not expect possible difficulties and do not prepare for them. Re-emigrants, feeling social and cultural difference, attitude declared in media, lack of sense of community in Lithuania, create new and original groups or communities consisted from persons returned to Lithuania. They spend their free time together and participate in various community activities.One of the factors of return migration – possibility to adjust work experience gained abroad. The opportunity to work the job, which corresponds qualifications of their work, and the usage of knowledge, accumulated in exile, is often more important than the salary differences.

Keywords: return migration, adaptation, migration, human capital.

Documents

Grįžtamoji migracija: protų susigrąžinimas ir prisitaikymo …€¦ · suprasti, kaip geriau panaudoti grįžusiųjų potencialą. Šiame straipsnyje analizuojamas prisitai-kymo