Hidrologijos laboratorijosVyr. m. d. Brunonas Gailiušis

Klaipėdos jūrų plėtrą ribojantys aplinkos veiksniai

Jūrų uosto privalumai:

•Ilgas navigacijos laikotarpis (neužšąlantis uostas);

•Trumpiausias jūrų įplaukos kanalas (1,2 km);•Gera aplinkos būklė (palanki jūrų uosto

teigiamam įvaizdžiui sukurti).

Plėtrą ribojantys veiksniai:

•Kuršių nerijos povandeninio šlaito stabilumas;•Kuršių marių ekosistemos pusiausvyros sąlygos.

Saugomos teritorijos

Kuršių nerijos povandeninio šlaito apsauga

-0.5

-0.4

-0.3

-0.2

-0.1

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

-3500 -2500 -1500 -500 500 1500 2500 3500Q

Hsk1 var.

2 var.

3 var.

Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo kreivė

1 var. – 1996 m. sąsiaurio būklė 2 var. – 5 % pralaidumo pokytis 3 var. – 10 % pralaidumo pokytis

Klaipėdos sąsiaurio tėkmės struktūra

1 m/s

Above 0.90.8 - 0.90.7 - 0.80.6 - 0.70.5 - 0.60.4 - 0.50.3 - 0.40.2 - 0.30.1 - 0.2

Below 0.1

01/01/90 18:06:40

50 100 150 200 250 300 350 400(20 m)

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

300

320

340

360

380

400

420

440

460

480

500

520

540

560

580

600

620

640

660

(20

m)

1 m/s

N

Above 0.60.5 - 0.60.4 - 0.50.3 - 0.40.2 - 0.30.1 - 0.2

Below 0.1

05/05/01 17:33:20

100 150 200 250(20 meter)

340

360

380

400

420

440

460

480

500

(20

me

ter)

1 m/s

N

Above 0.60.5 - 0.60.4 - 0.50.3 - 0.40.2 - 0.30.1 - 0.2

Below 0.1

05/05/01 17:33:20

100 150 200 250(20 meter)

340

360

380

400

420

440

460

480

500

(20

me

ter)

Klaipėdos sąsiaurio uosto vartuose tėkmės struktūra

Prietakos iš jūros daugiametė kaita

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80

Laikas (t), val.

Jūros vandens prietaka ("0" variantas)

Jūros vandens prietaka, padidinus

pralaidumą 10%

a

Prietakos iš jūros hidrograma

Sprendimo būdai:

1. Povandeninio šlaito stabilumas gali būti pagrįstas detaliais inžineriniais geologiniais tyrimais ir geranoriškais susitarimais su Kuršių nerijos parko direkcija dėl taikomų apsaugos priemonių;

2. Įgyvendinus 14,5 m gylio ir 150 m pločio laivybos kanalą bus pasiektas 9-12 % sąsiaurio pralaidumo pokytis lyginant su 1996 m būkle. Tolimesnio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo sprendiniai bei būtinos gamtosauginės priemonės turi būti pagrįstos hidrodinaminiu modeliavimu.